PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas

2023 metų balandžio mėnesio 21 diena

2

Mokymasis – tai žinių ar įgūdžių gavimas.

Žinios – tai yra “žinau kodėl”, supratimas kodėl kažkas dirba, veikia, ar vyksta.

Įgūdžiai – tai “žinau kaip”, tai yra pritaikomoji mokymosi dalis, kuri leidžia “žinias” pritaikyti praktikoje ir panaudoti tam, kad kažkas įvyktų.


3

Duomenys

Informacija

Žinios


4

Duomenys – tai faktų rinkinys, nepaveiktas ir neapdorotas mąstymo

Procesų. Duomenys neneša savyje nuomonių ir vertinimų, nesuteikia

Pakankamo pagrindo veiksmams, yra laisvi nuo konteksto ir

Interpretacijų. Duomenis galima transformuoti į informaciją, suteikiant

jiems vertės įvairiais būdais

Informacija – tai žinučių srautas, kuris padidina žinias; tai tarsi žinojimo

žaliava.

Žinios gaunamos adaptuojant informaciją, integruojant ją į turimą patirtį.

Žinios – dinamiškas patirties, vertybių, intuicijos, kontekstinis informacijos

Ir ekspertinės įžvalgos derinys, kuris sudaro pagrindą, naujos patirties ir

informacijos įvertinimui bei integravimui (Davenport ir Prusak, 1998)


5

• Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniais organizacijos

plėtros ištekliais tampa nebe kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, bet darbuotojai ir jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, t. y. kompetencija.

• Darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius,

mokydamiesi turi realių galimybių padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išlikti konkurencingai.

• Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo

veiksnio vertė labai padidėjo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir verslo sėkmės garantas.

Kompetencija – tai gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį) realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi/studijų metu įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai.

Kompetencijos kokybiškumą - įtakoja darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesiniame rengime įgytas kompetencijas parodo išduodami pažymėjimai, sertifikatai.


6

Kvalifikacija – tai įgaliotų valstybės institucijų pripažinta asmens turimų kompetencijų, reikalingų darbui atitinkamoje profesijoje, visuma.

Kvalifikacijos pripažinimas patvirtinamas valstybės reglamentuojamais diplomais bei pažymėjimais


7

Kompetentingumas – tai efektyvios, kokybiškos veiklos demonstravimas, patvirtinamas rezultatais, tenkinančiais veiklos pasaulio reikalavimus. Kompetentingumo pagrindą lemia asmens turimos kompetencijos ar kvalifikacijos lygis bei sukaupta profesinė patirtis


8


9

Elgsena

Žinios Įgūdžiai

Gabumai Asmeninės savybės

Žinios – tai kompetencijos elementas, faktai apie mus supantį pasaulį.

Žinios skirstomos į: - objektyvias (mokslines)- subjektyvias (literatūrines, estetines atskiro žmogaus mintis)- moralines (bendras visuomenines normatyvines nuostatas ir laikysenas).


10

Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines ir praktines.

Teorinės žinios – tai faktai apie rezultatus, ryšius, įtakas ir priklausomybes, kurios atspindi realybę. Praktinės žinios turi euristinį charakterį (tai žinios apie metodus, planavimą, procesus ir atvejus


11

• Gebėjimas – tai kompetencijos atsiradimą lemiantis elementas, tam tikrų intelektualinio ir /ar fizinio pobūdžio veiksmų atlikimas mokymosi ar praktinėje veikloje.

• Mokėjimas – tai kompetencijos elementas, žmogaus gebėjimas remiantis taisyklėmis, instrukcijomis, technologijomis ir kt. atlikti tam tikrus intelektualinius ar fizinius veiksmus netipiškomis ir besikeičiančiomis sąlygomis

• Įgūdis – tai kompetencijos elementas, iki automatizmo išlavintas žmogaus mokėjimas


12

Fizinė kompetencija atspindi fizinį žmogaus atsparumą, sveikatos lygį, higieninius įpročius, įvairių medicinos priemonių panaudojimą sveikai gyvensenai išlaikyti.

Fizinė kompetencija - fizinio ugdymo, saviugdos, prigimtinių individo sveikatos bruožų atspindys.


13

Intelektualinė kompetencija pasireiškia sugebėjimu daryti racionalius sprendimus įvairių prielaidų, faktų ir logikos dėsnių dėka. Intelektualinei kompetencijai būdingi gebėjimai įgyti žinių apie įvairias mokslo ir kultūros sritis, kurios žmogui yra aktualios, atskleidžia jo prigimties esmę.


14

Emocinė žmogaus kompetencija pasireiškia jo

sugebėjimu sėkmingai išreikšti savo jausmus,

nusiteikimus, spręsti emocines problemas. Jai taip

pat būdingas emocinis pasitikėjimas savimi bei

savo veikla.


15

Socialinė kompetencija pasireiškia sugebėjimubendrauti su savo darbo kolegomis iradministracijos darbuotojais, meistriškumu irsocialinės elgsenos įgūdžiais, lemiančiaisasmenybės elgesį konfliktinėse situacijose, darbovaldymo, pareigų ir atsakomybės už gaminamą produktą suvokimu.


16

Socialinei kompetencijai taip pat priskiriami

žmogaus sugebėjimai susirasti sau darbą ir

tinkamai “pristatyti save” darbdaviui ieškant jo,

taip pat socialiniai-pilietiniai gebėjimai.


17

Profesinei kompetencijai būdingas sugebėjimas atlikti tam tikrus konkretaus darbo veiksmus, tarnybos ar profesijos pareigas. Ši kompetencijos dalis praktiškai pasireiškia individo profesinių žinių raiška, mokėjimais bei įgūdžiais vykdant kokias nors profesines užduotis.


18

Moralinė kompetencija pasireiškia

universaliais doro gyvenimo principais.

Moraline kompetencija pasižymintys asmenys

netenkina savo poreikius “laužydami įstatymus

ir visuotinai pripažintą tvarką”.


19

Religinė kompetencija pasireiškia individo

išpažįstamomis tam tikros religijos vertybėmis,

gyvenimo normomis, principais. Religinė

žmogaus kompetencija nėra primityvus

“vaikščiojimas į bažnyčią”, o realus gyvenimo

būdas, pagrįstas bažnytinės bendruomenės

vertybėmis.


20

Bendravimo – tai gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius su skirtingais vartotojais, partneriais ir kolegomis, mokėjimas išklausyti ir prisitaikyti prie pašnekovo.

Techninė – žinių ir įgūdžių, būtinų tam tikrai profesijai, visuma.

Organizacinė (metodinė) –tai gebėjimai organizuoti savo darbą: planuoti, derinti su kitais asmenimis, nustatyti prioritetus ir t.t.

Vadybinė – tai mokėjimas įkvėpti ir motyvuoti kitus asmenis, valdyti stresus ir konfliktus, organizuoti kitų darbą.

Strateginė kompetencija reiškia gebėjimą komunikuoti sistemoje, t.y. veikti su kitais paslaugų teikimo sistemos dalyviais, kooperuotis, derėtis, priversti veikti ir pasirinkti.


21

Pedagoginė kompetencija rodo paslaugų teikiančio darbuotojo mokėjimą paaiškinti, padėti suprasti, kas vyksta ir kodėl, kokios galimos pasekmės ir pan.

Kognityvinė (pažinimo) – tai mokėjimas mokytis, t.y. gebėjimas plėtoti kitas kompetencijas.

Vartotojo aplinkos pažinimo - tai vartotojo veiklos arba gyvenimo sąlygų, struktūrų, įvairių procedūrų žinojimas.

Bendroji kultūra - paslaugų teikėjai turi būti ne tik profesionalai, bet ir išprusę žmonės.


22

Praktikoje egzistuoja glaudus ryšys tarp žmogaus kompetencijos ir išsilavinimo. Išsilavinimas reiškia gebėjimą kritiškai įvertinti visuomeninius reiškinius, priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę, taip pat kompetentingumą bei savarankišką mąstymą, sugebėjimą bei pasirengimą savarankiškai veikti (Jovaiša L., 1997).

Pavyzdžiui, nuo išsilavinimo lygio priklauso darbuotojo savarankiškumas, pavedamų užduočių sudėtingumas ir galimi rezultatai.


23


24

AČIŪ UŽ DĖMESĮ


25

PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas

Documents

Transcript of PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas