PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO ASPEKTAI ...€¦ · prieţastingumo nustatymo seką:...
Transcript of PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO ASPEKTAI ...€¦ · prieţastingumo nustatymo seką:...
ISSN 2029-4239 (online)
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
77
PROBLEMINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO
NUSTATYMO ASPEKTAI NAGRINĖJANT EISMO
SAUGUMO PAŽEIDIMŲ BYLAS
Eugenija Rozenbergienė 1
Vytauto Didţiojo universitetas
Pateikta 2013 m. spalio 14 d.
DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.11.4
SANTRAUKA
Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų
padarinių nėra apibrėžtas įstatymu, tai yra labai specifinis nusikalstamos veikos sudėties
objektyvusis požymis, kurį būtina nustatyti ir įrodyti tiriant nusikalstamas veikas, kai jų
sudėtys yra materialios. Išvada dėl priežastinio ryšio yra teisinė, nes priežastinis ryšys tarp
veikos ir padarinių yra nustatomas remiantis teorinėmis teisės žiniomis. Teisingai
nustatomas priežastinis ryšys ar ne, priklauso tik nuo bylą nagrinėjančio teismo ir bylos
šalis atstovaujančių teisininkų teorinių žinių, bei gebėjimo jas taikyti praktiškai. Vienos
problematiškiausių bylų, nustatinėjant priežastinį ryšį, yra kelių eismo saugumo pažeidimų
bylos.
Egzistuoja net keletas priežastinio ryšio teorijų, tačiau teisės mokslininkai vis dar
nesutaria, kuri jų yra tinkamiausia taikyti praktiškai. Mokslininkai bendrosios teisės
tradicijoje palyginti lanksčiai vertina keleto priežastinio ryšio teorijų taikymą, Lietuvoje,
apskritai nėra aišku, kuria teorija vadovaujasi teismai, nagrinėdami kelių eismo saugumo
pažeidimų, pavojingų veikų žmogaus sveikatai ir gyvybei bylas. Apie priežastinį ryšį ir jo,
kaip objektyvaus nusikaltimo sudėties požymio, nustatymo metodiką teisės teoretikai tik
epizodiškai užsimena baudžiamosios teisės vadovėliuose. Dėl priežastinio ryšio teorijų
pritaikomumo nagrinėjant baudžiamąsias bylas bendrosios teisės tradicijoje atvirai
diskutuojama moksliniuose darbuose, tuo tarpu Lietuvoje diskusijos šiuo klausimu, deja,
nevyksta. Todėl, siekiant identifikuoti problemas, kylančias nustatinėjant priežastinį ryšį
kelių eismo saugumo pažeidimų bylose, pateikiami praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvoje
formuojamos teismų praktikos.
1 Eugenija Rozenbergienė, teisės magistrė, Vytauto Didţiojo universiteto Teisės fakultetas. El. paštas: [email protected]
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
78
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI
Priežastinis ryšys, priežastinio ryšio teorijos, priežastinio ryšio nustatymo metodika.
PRIEŽASTINIO RYŠIO TEORIJOS IR JŲ RAIDA
Prieţastinis ryšys, kaip reiškinys, buvo nagrinėjamas garsių filosofų. Filosofas,
laikytinas prieţastinio ryšio teorijos pradininku, yra David Hume.2 Šis mąstytojas teigė, kad
prieţastinis ryšys yra kuriamas ţmogaus sąmonėje, kaip nuolatinė vaizdinių sekimo vienas
paskui kitą pasekmė. Prieţastinis ryšys, anot jo, yra grįţtamasis, tai tik asociacija, kurią
ţmogus suvokia savo patyrimo dėka.3 David Hume teigė, kad įvykiai yra visiškai
nepriklausomi ir atskiri, vienas įvykis seka kitą, bet protas niekada negali objektyviai jų
susieti. Negalima suprasti ryšių tarp reiškinių, todėl vienintelis kriterijus, kuriuo gali
vadovautis protas yra patyrimas. Patyrimas - tai intelekto santykis su pasauliu. Patyrimui
reikalingos būtinosios sąlygos, be kurių daiktai būtų nepaţinūs. David Hume analizuoja tik
vieną prieţastingumo teorijos dalį, kurioje prieţasties ir padarinio ryšys galimas tik per
patyrimą, tačiau filosofas neįţvelgia, kad tam reikalingas intelektas, įgalinantis bet kokį
patyrimą. Vadinasi, neįmanoma sukurti universalios taisyklės, kuri padėtų nustatyti
prieţastį, protas negali ţinoti, kad tokia pati reiškinių sąsaja pasikartos ateityje ir sukels
tokias pat pasekmes. Pagrindinė reiškinio prieţastis gimsta prote, ir yra suvokiama tik
patyrimo dėka.4
John Stuart Mill teorija5 daţnai remiamasi kaip atskaitos tašku, nagrinėjant ir vertinant
šiandien, atrodytų, jau susiformavusias prieţastinio ryšio teorijas. John Stuart Mill teigė,
kad konkretaus reiškinio prieţastimi reikia pripaţinti visumą faktorių: tiek teigiamų, tiek
neigiamų, kurie sąlygojo atitinkamo reiškinio atsiradimą. Jo manymu, visos įvykio
prieţastys turi vienodą reikšmę, kitaip nebūtų ir paties įvykio. Jei mes nuosekliai
naudosime John Stuart Mill teoriją, turėsime teigti, kad reiškinio prieţastimi galima
pripaţinti visas dedamąsias, kurios nulėmė rezultatą. John Stuart Mill ir David Hume
įţvalgos bei teiginiai darė didţiausią įtaką prieţastinio ryšio teorijos raidai.
PRIEŽASTINIO RYŠIO TEORIJA
BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE
Lyginant vyraujančias prieţastinio ryšio teorijas, galima daryti išvadą, kad jos
panašios tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės tradicijose. Skiriasi ne prieţastinio ryšio
nustatymo etapų seka, bet pačių etapų turinys. Vieningos nuomonės dėl prieţastinio ryšio
teorijų ir jų taikymo nėra. Bendrosios teisės tradicijoje prieţastinis ryšys suprantamas
plačiau. Profesorius Eric Colvin teigia, kad pirmas ir svarbiausias ţingsnis, analizuojant
prieţastinį ryšį, yra atsakymas į klausimą, ar tarp asmens elgesio ir rezultato yra koks nors
2 J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997), p. 33. 3 D. HUME, Žmogaus proto tyrinėjimas (Vilnius: Pradai, 1995). 4 MÅRTEN SCHULTZ, ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23] <http://www.juridi
cum.su.se/user/masc/analyzethis.pdf>. 5 J. S. MILL, A System of Logic, (London: 1872).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
79
ryšys? Jei atsakymas yra teigiamas, turėtume klausti, ar ryšys yra pakankamai stiprus, kad
pateisintų atsakomybės priskyrimą tam asmeniui. Į pirmąjį iškeltą klausimą atsakymas
randamas lengvai ir greitai: jei rezultatas nebūtų atsiradęs ir be asmens veiksmų,
prieţastinis ryšys yra. Ir priešingai: jei rezultatas būtų įvykęs, nepriklausomai nuo veikimo
ar neveikimo, tai prieţastinio ryšio nėra6. Profesorius Vytautas Piesliakas nurodo, kad
norint padaryti išvadą apie prieţastinį ryšį, būtina išspręsti du klausimus:
1. nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę; 2. nustatyti prieţastinio ryšio
pobūdį. Remiantis šių mokslininkų aprašoma prieţastinio ryšio nustatymo seka, sudaryta
schema7.
Schema Nr. 1 „Prieţastinio ryšio nustatymo seka“8
6 E. COLVIN, “Causation in Criminal Law”, Oxford University Press, 4th ed. (New York, 2003). 7 Ţr. schemą Nr. 1 „Prieţastinio ryšio nustatymo seka“. 8 Shemoje – pateikiama prieţastinio ryšio nustatymo seka, bei metodologija. Adekvataus Priežastingumo bei sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo seka nesiskiria.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
80
Lietuvos teismų praktikoje būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas siejamas su
įstatyme aprašytos ir asmens padarytos veikos buvimu būtinąja Lietuvos Respublikos
Baudţiamajame kodekse numatytų padarinių kilimo sąlyga: ar kiltų padariniai, jei nebūtų
padaryta pavojinga veika. Būtinosios sąlygos taisyklę taikome paeiliui atmesdami
kiekvieną iš galimų padarinių atsiradimo sąlygų, t. y. atmesdami kiekvieną iš nustatytų
pavojingų veikų, ir palikdami visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Būtinosios
padarinių kilimo sąlygos taisyklės pritaikymas dar neišsprendţia prieţastinio ryšio
klausimo konkrečioje byloje. Išsiaiškinus, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga,
reikia nustatyti prieţastinio ryšio pobūdį. Būtinasis prieţastinis ryšys būna tuomet, kai
veika visada ar bent daţniausiai sukelia pavojingus padarinius. Baudţiamojoje teisėje
reikšmę turi tik būtinasis prieţastinis ryšys.
Eric Colvin teigimu, daugialypis prieţastinis ryšys būna tuomet, kai keleto veikėjų
atliekami veiksmai sukelia rezultatą, nors nei vieno jų veiksmai pavieniui nėra pakankami
rezultatui atsirasti. Tokiu atveju, kiekvieno subjekto veiksmai negali būti atskirti. Problema
yra ta, kad arba visų veikėjų veiksmai bendrai sukėlė pasekmes, arba nei vieno subjekto
pavieniai veiksmai nebuvo pakankami pasekmėms atsirasti. Paprastai, tokiose situacijose,
du subjektai veiks kaip grupė, nors jie gali būti ir nepriklausomi vienas nuo kito.9
Eric Colvin nustatė, kad teismai bendrosios teisės tradicijoje naudoja tokią
prieţastingumo nustatymo seką: 1. prieţastinio ryšio tarp asmens elgesio ir uţdrausto
rezultato paieška; 2. prieţastinio ryšio tvirtumo vertinimas (nustatymas, ar įnašas
pakankamas taikyti baudţiamąją atsakomybę); 3. kitų, galbūt pašalinių veiksnių ar veikėjų
įnašų palyginimas.
Profesorius Stefan Fafinski10
nurodo, kad svarbu nustatyti ar veiksmai buvo daugiau
negu minimalūs, sukeliant pasekmes. Šis mokslininkas nagrinėja probleminius prieţastinio
ryšio nustatymo aspektus, kai aukos mirtis nėra tiesiogiai priskirtina kaltinamojo
veiksmams dėl šalutinių veiksnių. Tokiu atveju reikia nustatyti: 1. ar kaltinamojo veiksmai
sukėlė aukos mirtį ir 2. ar kaltinamasis galėjo numatyti aukos mirtį, ar bent didelę ţalą
aukai. Jei šie du faktoriai nustatyti – kaltinamojo veika bus kvalifikuojama pagal
grieţčiausią įstatymą. Kai įrodoma, kad ketinimo ar numatymo nebuvo, ir kaltinamasis
buvo paprasčiausiai nerūpestingas ar aplaidus, tai nepaneigia prieţastinio ryšio, bet
taikomas švelnesnis įstatymas. Stefan Fafinski įsitikinimu, baudţiamoji atsakomybė yra
galima beveik visais atvejais.11
9 E. COLVIN, “Causation in Criminal Law”, Oxford University Press (4th ed., 2003). 10 E. FINCH, S. FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express (Longman, 3-rd ed., 2011). 11 Ţr. pateiktą schemą Nr. 2 „Prieţastinio ryšio nustatymo stadijos“.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
81
Schema Nr. 2 „Prieţastinio ryšio nustatymo stadijos“
12.
Stefan Fafinski teigia, kad priklausomai nuo šalutinių veiksnių turėtų skirtis
nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau sprendţiant dėl baudţiamosios atsakomybės
neturėtų būti svarbu, kiek kaltinamojo veiksmai prisidėjo prie pasekmių, pakanka, kad
kaltinamojo įnašas būtų bent didesnis uţ minimalų. Taigi bet kokia veika, teismo pripaţinta
didesne uţ minimalią, yra baudţiama jei kilo baudţiamajame įstatyme numatyti padariniai,
o prieţastinio ryšio stiprumas daro įtaką tik veikos kvalifikavimui.
Prieţastinio ryšio grandinę gali nutraukti naujo veiksmo įsikišimas (lot. – novus actus
interveniens), šis terminas naudojamas, kai atsiranda pašaliniai, nenumatyti įvykiai, kurie
nutraukia prieţastingumo grandinę: aukos atsisakymas gydytis, ţmogaus, kuris buvo
sumuštas ir paliktas ant kelio be sąmonės, suţalojimas pervaţiuojant automobiliu ir pan.
12 Sudaryta remiantis Stefan Fafinski pateikiama prieţastinio ryšio nustatymo samprata.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
82
Švedų teisės profesorius Mårten Shultz, nagrinėjantis prieţastinio ryšio teoriją,
pateikia tris pagrindines sudėtingų situacijų, pasitaikančių teisinėje praktikoje, grupes,
kiekvienai jų siūlo taikyti kelias prieţastinio ryšio nustatymo metodikas, tokiu būdu
parodydamas, kad skirtingiems atvejams yra tikslinga taikyti skirtingas prieţastinio ryšio
nustatymo metodikas. Straipsnyje „Further Ruminations on Cause-In-Fact”,13
jis palygina
keletą prieţastinio ryšio nustatymo metodikų, kurias jis taiko toms pačioms situacijoms, ir
galiausiai pateikia netikėtą išvadą: egzistuojančios prieţastinio ryšio teorijos ir jų
nustatymo metodikos nėra geresnės viena uţ kitą, viskas priklauso nuo to, kada ir kaip, ar
tinkamai jas panaudoja praktikuojantys teisininkai. Mårten Shultz lygino dvi prieţastinio
ryšio teorijas: sine qua non ir INUS.14
Išnagrinėjęs prieţastinio ryšio teorijų istorinius
vystymosi aspektus, jų taikymą ir problematiką pasitaikančią praktikoje M. Shultz
konstatuoja, jog pagal sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo metodiką, pagrindinis
klausimas skambėtų taip: ar įvykis būtų įvykęs jei tam tikros sąlygos nebūtų buvę?
Naudojant kitą, INUS priskiriamą metodiką, klausimas yra toks: ar esant visoms kitoms
sąlygoms (sąlygų visumai) įvykis vis vien būtų įvykęs? M. Shultz nurodo, kad abi
metodikos turi trūkumų, ir jomis teisingai vadovautis gali būti sudėtinga. Tačiau reikia
nepamiršti, kad nėra uţdrausta nei viena prieţastinio ryšio nustatymo metodika.
PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO METODIKA,
KURIA VADOVAUJASI LIETUVOS TEISMAI,
NAGRINĖDAMI EISMO SAUGUMO PAŽEIDIMŲ
BYLAS
Lietuvoje prieţastinio ryšio teorijos, jų taikymas bei problematika nėra išnagrinėti,
teisinėje literatūroje galima rasti tik epizodines uţuominas apie prieţastinį ryšį. Tačiau,
teorinis prieţastinio ryšio suvokimas yra būtinas, nes įstatyme nėra numatytas nei jo
nustatymo (atpaţinimo) mechanizmas, nei kriterijai kuriais remiantis prieţastinis ryšys turi
būti nustatytas. Negalima išskirti vienos teisės srities, kurioje prieţastinis ryšys tarp
veiksmo ir pasekmių būtų neesminis, ar maţareikšmis. Itin didelį dėmesį derėtų skirti
kriterijams, kuriais remiantis sprendţiama, kuris iš veiksmų sukėlė pasekmes. Prieţastinis
ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių yra specifinis nusikaltimo sudėties
poţymis, įrodinėtinas materialiose nusikaltimų sudėtyse. Kai kurie mokslininkai teigia, kad
prieţastinis ryšys yra ne tik elementas, bet atskira, specifinė struktūra, kurią reikia
nagrinėti, tirti ir vystyti.15
13 M. SCHULTZ, ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23] <http://www.juridicum.
su.se/user/masc/analyzethis.pdf>. 14 J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997), p. 34. INUS (insufficient but non-redundant parts of a condition which is itself unnecessary but sufficient for the
occurrence of the effect) – tai nepakankamos, bet turėjusios įtaką pasekmėms sąlygos, kurios ne būtinai yra
būtinosios, bet pakankamos pasekmių atsiradimui. 15 H. KALMO, “How Comparable are Legal Concepts? The Case of Causation”, Juridica International (XI 2006).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
83
Eismo saugumo paţeidimų bylose, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
daţnai pastebimos šabloniškos ir maţai argumentuotos frazės, turinčios įtikinti, kad
prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių yra nustatytas ir pagrįstas. Teismas savo nutartyse
standartiškai naudoja vieną ir tą pačia formulę, kurią savo moksliniame straipsnyje pateikė
profesorius V. Piesliakas.16
Šio autoriaus teigimu, norint padaryti išvadą dėl prieţastinio ryšio,
būtina išspręsti du klausimus: 1. nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę; 2) nustatyti
prieţastinio ryšio pobūdį.17
Ar tikrai tik ši viena metodika yra teisinga ir visuomet
universali? Ar ją iš tiesų galima taikyti visose srityse? Teisėjai, prokurorai ir advokatai
netaiko, nei siūlo taikyti kitokią prieţastinio ryšio nustatymo metodiką. Įstatymai,
galiojantys Lietuvos Respublikoje, nedraudţia prieţastinio ryšio nustatymui panaudoti,
kitas teorijas. Pamėginkime tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-
151/201118
R. G. nuteistas uţ tai, kad vairuodamas automobilį su priekaba paţeidė Kelių
eismo taisyklių (toliau tekste – KET) reikalavimus, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ţuvo
ţmogus. R. G. vilkiką, pakrautą devyniais lengvaisiais automobiliais, vairavo neatsargiai,
nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų
eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus vaţiavimo greičio, neatsiţvelgė į vaţiavimo,
meteorologines sąlygas, kelio bei transporto priemonės būklę, krovinį, kelio matomumą
vaţiavimo kryptimi tam, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto
numatomos kliūties, viršijo leistiną greitį ir atsiradus kliūčiai, priekyje jo vaţiavimo
kryptimi iš dalies dešiniame kelkraštyje stovinčiam autobusui, nesulėtino greičio bei
neapvaţiavo jos, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to R. G. vairuojamo
vilkiko su priekaba priekinė dalis atsitrenkė į autobuso galinę kairę dalį. Eismo įvykio metu
ţuvo autobuso keleivė M. K., autobuso keleiviams J. Š., Z. V. buvo nesunkiai, o V. S., D.
Z., V. N. – neţymiai sutrikdyta sveikata. Prieţastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir padarinių
Teismas nustatė, kaip visuomet, pasinaudodamas standartine formule bei ją, Teismo
manymu, turinčiais pagrįsti argumentais:
...kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti
priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės
eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus
mirties. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo
ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina
padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y.
sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę
išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių
eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių
eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai KET
pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio
pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų
16 V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir
jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7-15. 17 Ten pat. 18D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
84
praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar
transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai,
kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais
padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems)
laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių
eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo
įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų <...>.
R. G. turėjo galimybę saugiai apvažiuoti kliūtį, jei būtų buvęs
pakankamai atidus, atsižvelgęs į kelio, meteorologines sąlygas, būtų
pasirinkęs saugų greitį ir važiavęs įjungtomis tolimomis žibintų šviesomis, ir
motyvuotai konstatavo, kad R. G. dėl nusikalstamo nerūpestingumo
nesiimdamas visų reikiamų ir nuo jo valios priklausiusių atsargumo
priemonių, važiuoti, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas, pasirinko
netinkamą šiomis eismo sąlygomis žibintų artimą šviesą, per didelį greitį,
atsiradus priekyje iš anksto numanomai kliūčiai – kitai transporto priemonei
stovinčiam autobusui, važiuodamas 90 km/h greičiu, jau nebegalėdamas
saugiai sustoti, jo vairuojama transporto priemonė buvo pakrauta devyniais
lengvaisiais automobiliais, susidūrė su priešais stovėjusiu autobusu – būtent
dėl to vienas žmogus žuvo, kiti buvo sužaloti.19
Autobuso vairuotojo padaryti KET paţeidimai nebuvo pripaţinti būtinąja padarinių
kilimo sąlyga, nepaisant sustojimo neleistinoje vietoje neįjungus avarinių šviesų tamsiu
paros metu. Teismas, atrodytų, nustatė ir pagrindė prieţastinį ryšį tarp vieno iš kaltininkų
veikos ir kilusių padarinių. Tačiau bylos baigtis galėjo būti kitokia, jei Teismas būtų
tinkamai pritaikęs įprastai naudojamą prieţastinio ryšio nustatymo metodiką arba taikęs
sine qua non prieţastinio ryšio nustatymo metodiką.20
Iš bylos faktų galima daryti išvadą,
kad abu eismo dalyviai paţeidė KET, ir abiejų eismo dalyvių padaryti paţeidimai yra
reikšmingi kilusiems padariniams. Belieka iškelti du klausimus: 1. Ar būtų įvykęs eismo
įvykis, jei autobuso vairuotojas nebūtų sustojęs neleistinoje vietoje tamsiu paros metu be
įjungtų avarinių ţibintų? Labai tikėtina, kad ne. 2. Ar būtų įvykęs eismo įvykis, jei
automobilio vairuotojas būtų pasirinkęs saugų vaţiavimo greitį, atsiţvelgęs į vaţiavimo,
meteorologines sąlygas, kelio bei transporto priemonės būklę, krovinį, kelio matomumą
vaţiavimo kryptimi tam, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto
numatomos kliūties? Tikėtina, kad ne. Remiantis Mårten Shultz aprašyta metodika, kai
padariniai kyla dėl keleto vienas nuo kito nepriklausančių veiksnių abiejų Kelių eismo
taisykles paţeidusių eismo dalyvių veika turi būti vertinama kaip jungtinė veika (angl. –
cluster), todėl baudţiamojon atsakomybėn reikia traukti abu KET paţeidusius asmenis.
Negalima teigti, kad Teismo panaudota standartinė prieţastinio ryšio nustatymo metodika
buvo netinkama, bet Teismas nepakankamai įvertino abiejų Kelių eismo taisykles
paţeidusių asmenų veikas.
19 D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011). 20 Remiantis M. Sultz aprašytu metodu, kai keletas nesusijusių veikų sukelia padarinius, ir kiekviena veika yra reikšminga.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
85
Teisingai nustatytas prieţastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių,
nėra vienintelė problema. Sudėtingi atvejai yra, kuomet padaryti Kelių eismo saugumo
taisyklių paţeidimai, susiję tiesioginiu prieţastiniu ryšiu su vieno iš kaltininkų mirtimi ar
suţalojimu. Tuomet baudţiamojon atsakomybėn traukiamas tik vienas eismo dalyvis. Tai
logiška, tačiau neturėtų daryti įtakos baudţiamajam įstatyme numatytos bausmės taikymui.
Pavyzdţiui, baudţiamojoje byloje21
F. S. nuteistas uţ tai, kad jis, vaţiuodamas 30-40 km/h
greičiu, paţeisdamas KET reikalavimus, atsiradus kelio vaţiuojamojoje dalyje kliūčiai –
pėsčiajam M. Š (kuris kirto kelio vaţiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje) ir iškilus grėsmei
eismo saugumui, laiku nesumaţino automobilio vaţiavimo greičio, nors galėjo ir privalėjo
tai padaryti, dėl ko partrenkė pėsčiąjį M. Š., kuris, dėl padaryto sunkaus sveikatos
sutrikdymo, mirė. Teismas šioje byloje nustatė, kad eismo įvykio kilimą techniniu poţiūriu
sąlygojo tai, kad pėsčiasis M. Š., netikėtai kirsdamas gatvės vaţiuojamąją dalį ne pėsčiųjų
perėjoje, sudarė kliūtį automobilio vairuotojui F. S. Nukentėjusiojo M. Š. veiksmai turėjo
prieţastinį ryšį su kilusiais padariniais. Automobilio vairuotojas negalėjo būti traukiamas
baudţiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str., nes Teismas nenustatė prieţastinio ryšio
tarp vairuotojo F.S. veikos ir kilusių padarinių, o tai reiškia, kad nėra nusikaltimo sudėties.
Jei tiesioginis prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių nenustatytas, baudţiamoji
atsakomybė nekyla.22
Teismas, nenustatė prieţastinio ryšio tarp nuteistojo F. S. veikos ir
padarinių, tačiau savo sprendimą taikyti baudţiamąjį įstatymą pagrindė taip:
BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojui, kuris
pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo BK 281 straipsnio 1-6
dalyse numatyti padariniai. Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė.
KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti
Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m. gruodžio 11 d. nutarimu (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768). Baudžiamoji
atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių
pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar
sunkūs sveikatos sutrikdymai.23
Teismo sprendimą šioje byloje vertinti yra sudėtinga, tačiau traukti asmenį
baudţiamojon atsakomybėn, tinkamai nenustačius visų nusikalstamos veikos sudėčiai
būtinų elementų buvimo, yra neteisėta.
21 F. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. Nr. 2K-233/2009). 22 V. PIESLIAKAS „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir
jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7-15. 23 F. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-233/2009).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
86
Kitoje baudţiamojoje byloje Teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą: A. G. buvo
kaltinama tuo, kad šviesoforo reguliuojamoje sankryţoje, vairuodama automobilį, paţeidė
KET reikalavimą, vaţiuodama per sankryţą degant leidţiančiam eismą šviesoforo signalui,
iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė automobilio ir partrenkė dviračiu per
sankryţą vaţiavusį A. R., veţusį ant dviračio rėmo keleivį M. M. Dėl eismo įvykio metu
patirtų suţalojimų M. M. mirė. Teismas padarė išvadą, kad automobilio vairuotoja A. G.
savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepaţeidė, o padarinių išvengti negalėjo. Būtent
dviratininko A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių paţeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir
padarinių (dviračio keleivio M. M. mirties) kilimo sąlyga, nes jis, uţuot saugiai sustojęs
pėsčiųjų salelėje ir laukęs, kol uţsidegs jam judėti leidţiantis šviesoforo signalas, neįvertino
atstumo tarp artėjančios transporto priemonės ir staiga, degant jam eismą draudţiančiam
šviesoforo signalui, išvaţiavo į vaţiuojamosios kelio dalies juostą, kur judėjo automobilis,
vairuotojas A. G., . Taigi, šioje byloje Teismas išteisino A. G. pagal BK 281 straipsnio 5
dalį, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo poţymių.
Iš pateiktų pavyzdţių galima daryti išvadą, kad naudojant tą pačią prieţastinio ryšio
nustatymo metodiką, sąlyginai panašiomis aplinkybėmis, priimami skirtingi sprendimai.
Gaila, kad Lietuvos teismuose taikoma tik viena prieţastinio ryšio nustatymo metodika.
Nustatydami prieţastinį ryšį, Teismai nėra linkę pateikti pakankamai argumentų
pagrindţiančių išvadas dėl prieţastinio ryšio buvimo.
PRAKTINIAI PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO
ASPEKTAI EISMO SAUGUMO PAŽEIDIMŲ BYLOSE
Viena iš priemonių, uţtikrinančių saugų transporto eismo funkcionavimą – teisingas
baudţiamųjų įstatymų, nustatančių baudţiamąją atsakomybę uţ veikas, kuriomis
kėsinamasi į šią vertybę, taikymas. Iš visų Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso
XXXIX skyriuje „Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai transporto eismo saugumui“
nurodytų nusikalstamų veikų teismų praktikoje daţniausiai taikomas BK 281 straipsnis,
kuriame nustatyta atsakomybė uţ kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių
eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklių) paţeidimą, sukėlusį šiame
straipsnyje nurodytus padarinius.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
87
Eismo saugumo paţeidimų bylose, prieţastinio ryšio nustatymas daţnai yra itin
komplikuotas, ir pasitaiko atvejų, kai yra klaidingai konstatuojamas, arba jį nustatant
prasilenkiama su prieţastinio ryšio nustatymo mokslinėmis teorijomis, dėl to teismo
išvados, ir jų pagrindu priimti sprendimai kelia abejonių. Lietuvos teismų praktikoje dėl
prieţastinio ryšio nustatymo kylančias problemas lemia ir tai, kad baudţiamajame įstatyme
prieţastinio ryšio klausimai nereglamentuojami, teismai vadovaujasi teismų praktikoje ir
baudţiamosios teisės teorijoje pateikiamomis prieţastinio ryšio nustatymo taisyklėmis.
Teismų praktikoje kol kas nėra visiškai vieningos prieţastinio ryšio sampratos, ir tik
epizodiškai vartojamos sąvokos „tiesioginis prieţastinis ryšys“, „būtina padarinių
atsiradimo sąlyga“, „pagrindinė eismo įvykio prieţastis“ ir pan.24
Taip pat, prieţastinio
ryšio nustatymui teismai nėra linkę skirti pakankamai dėmesio, daţnai apie prieţastinį ryšį
ir jo buvimo įrodymus byloje galima rasti vos keletą sakinių. Prieţastinis ryšys, kaip
objektyvusis nusikaltimo sudėties poţymis, eismo saugumo paţeidimų bylose daţniausiai
nustatomas remiantis ekspertizių išvadomis, eksperimentų rezultatais ir liudytojų
parodymais, teismai vengia pagrįsti prieţastinį ryšį kitokiais argumentais.
Prieţastinį ryšį tarp veikos ir padarinių eismo saugumo paţeidimų bylose teismai
daţniausiai nustato tinkamai, kai Kelių eismo saugumo taisyklėms nusiţengia tik kaţkuris
vienas eismo dalyvis. Tokiose bylose daţniausiai tiksliai įvardinama būtinoji padarinių
kilimo sąlyga, ir prieţastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau ir, atrodytų, paprastose
bylose pasitaiko rimtų nukrypimų, puikus pavyzdys – kasacinė byla, kur V. Z. buvo
nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį uţ tai, kad paţeidė Kelių eismo saugumo taisyklių
173 ir 175.1 punktų reikalavimus, t. y. vaţiavo didesniu nei leistina greičiu, ir artėdamas
prie priekyje maţesniu greičiu vaţiuojančio dviratininko B. G., nesilaikė saugaus atstumo,
laiku nemaţino vaţiavimo greičio, saugiai neapvaţiavo dviratininko ir jį partrenkė. Dėl
patirtų daugybinių kūno suţalojimų B. G. mirė.25
Nagrinėdamas nuteistojo kasacinį skundą,
Teismas konstatavo, kad byloje nesant reikalingų duomenų, negalima patikimai konstatuoti
nepalankių kaltinamajam aplinkybių buvimą, dėl to negalima bloginti jo padėties,
nepašalintas abejones vertinant traukiamo baudţiamojon atsakomybėn asmens nenaudai.
Dėl šių prieţasčių byloje negali būti daroma išvada apie BK 281 straipsnio 5 dalyje
numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo poţymio – prieţastinio ryšio tarp V. Z. veikos t. y.
leistino greičio viršijimo, ir kilusių padarinių nustatymo. Kasatoriaus V. Z. viršytas greitis
šioje situacijoje negalėjo būti pripaţįstamas eismo įvykio kilimo prieţastimi. Kaltinamasis
buvo išteisintas. Teismo nuomone, prieţastinio ryšio tarp nustatytų Kelių eismo saugumo
taisyklių nesilaikiusio vairuotojo paţeidimų ir dviratininko ţūties nėra, nes trūksta įrodymų.
Teismas nagrinėdamas šią bylą sprendė, kad nustatinėti prieţastinį ryšį nėra pagrindo.
Prieţastinis ryšys yra vienas iš objektyviųjų nusikaltimo sudėties poţymių, kurio buvimą ar
nebuvimą nustatyti būtina. Tais atvejais, kai prieţastinio ryšio nustatyti ir pagrįsti jo
buvimą neįmanoma, Teismas turėtų išsamiai paaiškinti dėl kokių prieţasčių prieţastinis
ryšys tarp veikos ir padarinių nebus nustatinėjamas. Ţmogaus ţūtis eismo įvykio metu yra
padarinys, numatytas baudţiamajame įstatyme, o nustatyti vieno iš eismo įvykio dalyvių
24 V. PIESLIAKAS, Lietuvos baudžiamoji teisė t. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės
pagrindai (Vilnius: Justicija, 2006). 25 V. Z. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-177/2009).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
88
Kelių eismo saugumo paţeidimai yra faktinė aplinkybė, kuri šiuo atveju nebuvo paneigta,
todėl, remiantis turimais faktais ir kilusiais padariniais, Teismas privalėjo spręsti
prieţastinio ryšio klausimą.
Palyginimui, kitoje, faktinėmis aplinkybėmis panašioje baudţiamojoje byloje, R. S.
nuteistas uţ tai, kad, vairuodamas automobilį, tamsiu paros metu, esant ribotam
matomumui, artėdamas prie ta pačia kryptimi vaţiavusio dviratininko P. V., ant priekinės
atramos veţusio M. A. L., neatsiţvelgė į vaţiavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko
saugaus greičio ir, nepastebėjęs kelyje atsiradusios kliūties, automobilio priekine dalimi
kliudė dviratį. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu dėl daugybinių suţalojimų vietoje mirė
dviratį vairavęs P. V., o kartu su juo kaip keleivė vykusi M. A. L. mirė veţama į ligoninę.
Dviratis buvo be ţibintų ir atšvaitų, o jį vairavęs asmuo nedėvėjo spec. Liemenės.26
Šioje
byloje Teismas konstatavo, kad abu eismo įvykio dalyviai paţeidė kelių eismo saugumo
reikalavimus, ir abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti paţeidimai buvo būtinoji kilusių
padarinių sąlyga, susijusi prieţastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – P. V. ir M. A.
L. mirtimi. Teismas paţymėjo: jeigu ţuvusieji būtų likę gyvi, o nuteistojo R. S. turtui,
sveikatai ar gyvybei būtų padaryta ţala, būtų sprendţiamas ir jų atsakomybės klausimas.
Tačiau P. V. ir M. A. L. ţuvus, baudţiamojon atsakomybėn traukiamas tik nuteistasis. Šioje
byloje, Teismas remdamasis įrodymais nustatė būtinąją padarinių kilimo sąlygą ir
prieţastinį ryšį.
Lietuvos teismų nuosprendţiuose pastebimi bandymai formuoti vieningą Teismų
praktiką, nustatinėjant prieţastinį ryšį eismo saugumo paţeidimų bylose. Tačiau dabar
Teismų praktika eismo saugumo paţeidimų bylose nustatant prieţastinį ryšį yra
prieštaringa, labai maţai argumentuota. Verta palyginti kaip Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas sprendţia prieţastinio ryšio ir atsakomybės klausimus, panašiose bylose.27
Baudţiamoji byla Nr.:
2K-528/2008
Baudţiamoji byla Nr.:
2K-297/2009
Baudţiamoji byla Nr.:
2K-410/2008
Bylų faktai
A. L., vairuodamas
autobusą, miesto gatvių
sankryţoje išvaţiavo iš
šalutinės į pagrindinę
gatvę, nepraleidęs jam iš
kairės pusės pagrindine
gatve tiesiai vaţiavusio
motociklo, dėl to įvyko
eismo įvykis, kurio metu
dėl patirtų suţalojimų
S. R. (motociklo
vairuotojas) mirė.
Nustatyta, kad S. R.
J. A., vairuodamas
automobilį, įvaţiavo į
sankryţą iš šalutinio kelio,
nepraleidęs pagrindiniu
keliu vaţiuojančio A. G.
vairuojamo motociklo ir su
juo susidūrė. Dėl to
motociklo vairuotojui
sunkiai sutrikdyta sveikata.
Motociklo vairuotojas A.G.,
vaţiuodamas pagrindiniu
keliu, viršijo leistiną
greitį.29
M. N. vairuodamas
automobilį iš teritorijos
įvaţiavo į pagrindinį kelią
taip uţtverdamas kelią
motociklui, kurį vairavo T.
V., ir su juo susidūrė, dėl to
motociklo vairuotojui T. V.
buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata.
Motociklą vairavęs T.V.
viršijo leistiną greitį.30
26 R. S. p. Valstybę, LAT Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-418/2011). 27 Ţr. lentelę Nr. 1.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
89
viršijo leistiną greitį, be
to buvo neblaivus.28
Pažeidimų pobūdis
Kelių eismo saugumo taisykles paţeidė abu eismo įvykio dalyviai.
Teismo nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga
Nutartyje, Teismas
nenurodė, būtinosios
padarinių kilimo sąlygos,
tačiau iš Teismo
argumentuotės galima
daryti išvadą, kad motociklą
vairavusio R. V. veika
(viršytas greitis, ir
girtumas), galėjo būti
įvertinta, kaip būtinoji
padarinių kilimo sąlyga.
Pagrindinė sąlyga eismo
įvykiui kilti buvo vairuotojo
J. A. veiksmai, išvaţiuojant
iš šalutinio kelio į
pagrindinį, neduodant kelio
motociklui. Nagrinėjant
bylą iškilo klausimas: ar
pats nukentėjusysis A. G.
nėra padaręs KET
paţeidimo, turėjusio įtakos
eismo įvykiui?
Teismas nesiaiškino
klausimo dėl būtinosios
padarinių kilimo sąlygos.
Nustatytas priežastinio ryšio pobūdis
Teismas dėl prieţastinio
ryšio nepasisakė, tačiau
analizuojant išsakytus
argumentus, darytina
prielaida, kad prieţastinis
ryšys buvo tik tarp
ţuvusiojo motociklo
vairuotojo paţeidimų
visumos ir padarinių
Teismas tiesiogiai
nepasisakė dėl prieţastinio
ryšio pobūdţio, tačiau iš
Teismo argumentų galima
daryti išvadą, kad
automobilio vairuotojo
padaryti Kelių eismo
saugumo reikalavimų
paţeidimai ir pasekmės
buvo susietos būtinuoju
prieţastiniu ryšiu, nors
suţalotas motociklo
vairuotojas viršijo leistiną
greitį, o nutartyje yra
uţsiminta apie galimą
prieţastinį ryšį tarp jo Kelių
eismo saugumo taisyklių
paţeidimo ir padarinių,
motociklo vairuotojo
atsakomybės klausimo
Teismas nenagrinėjo.
Teismas nustatė, kad
padarinių kilimui įtakos
turėjo ne tik nuteistojo M.
N., bet ir nukentėjusiojo T.
V. padarytas KET
paţeidimas, tačiau tiek
pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos Teismas padarė
išvadą, kad pagrindine
eismo įvykio prieţastimi
laikytinas M. N. KET
paţeidimas, neduodant
kelio T. V. vairuojamam
motociklui.
29 J. A. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-297/2009). 30 M. N. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-410/2008). 28 T. R. ir St. R. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-528/2008).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
90
Bendra Teismo išvada
Išteisinamąjį nuosprendį
autobuso vairuotojo
atţvilgiu apeliacinės
instancijos Teismas priėmė
nustatęs svarbius bylos
faktus: 1. transporto
priemonių susidūrimo vietą;
2. motociklo vairuotojo
neblaivumą; 3. motociklo
vairuotojo ţymiai viršytą
leistiną maksimalų greitį,
autobusą vairavęs A. L.
nenumatė, jog,
išvaţiuodamas iš šalutinės
gatvės į pagrindinę, sukels
avarinę situaciją, dėl kurios
ţus motociklo vairuotojas
S. R., nes dėl paties S. R.
šiurkščių Kelių eismo
taisyklių paţeidimų jis to
neturėjo ir negalėjo
numatyti
Net ir pripaţinus faktą, kad
ne tik automobilį
vairavusiojo J. A., bet ir
nukentėjusiojo A. G. KET
paţeidimas buvo eismo
įvykio ir kilusių padarinių
būtina sąlyga ir dėsninga
prieţastis, tai nesuteiktų
pagrindo traukti motociklo
vairuotojo baudţiamojon
atsakomybėn arba kitaip
vertinti J. A. padarytos
veikos.
Pagrindine eismo įvykio
prieţastimi laikytinas M. N.
KET paţeidimas, tapo
pagrindas pripaţinti jį kaltu
pagal BK 281 straipsnio 3
dalį. Ši Teismo išvada iš
esmės reiškia ir tai, kad
automobilį vairavęs M. N.
pripaţintinas asmeniu,
atsakingu uţ eismo įvykio
metu padarytą ţalą, o
motociklą vairavęs T. V.
turi teisę į jam padarytos
ţalos atlyginimą.
Pastabos
Visais iš pateiktų atvejų motociklas vaţiavo pagrindiniu keliu, viršydamas saugų greitį, o
lengvasis automobilis ar kita transporto priemonė iš šalutinio kelio suko į pagrindinį taip
sudarydamas motociklui kliūtį. Teismas visais atvejais nepilnai sprendė prieţastinio ryšio
klausimus. O byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis apskritai net
neminėtas prieţastinio ryšio nustatymo klausimas. Visais atvejais, esant panašioms
aplinkybėms, kasacinio Teismo sprendimai buvo skirtingi, paremti skirtingais
argumentais. Visais atvejais iš nutarties teksto akivaizdu, kad kai kurios aplinkybės buvo
nepilnai ištirtos, arba Teismui trūko duomenų.
Lentelė Nr. 1
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
91
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje V. M. buvo nuteistas uţ tai, kad,
vairuodamas automobilį, paţeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: keisdamas vaţiavimo
kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu: automobiliu vaţiuodamas iš dešiniojo kelio krašto į
kairįjį ir sustojęs ten, galine automobilio dalimi įstriţai priešpriešinės eismo juostos, sudarė
kliūtį motociklo, vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio
galinę dalį ir G. M. mirė.31
Teismas, remdamasis surinktais įrodymais, nurodė, kad tiek
ţuvusysis G. M., tiek ir V. M. paţeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau
nepasisakė dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Teismas taip pat nustatė, kad ţemesnių
instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, kurie eismo įvykio dalyvių veiksmai
nulėmė padarinių atsiradimą, t. y. nustatė skirtingą prieţastingumo grandinę, bei pastebėjo,
kad kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį reikalinga nustatyti ne objektyvaus
prieţastingumo grandinę, o teisiškai reikšmingą prieţastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių
BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjai padarė išvadą, kad automobilio vairuotojas neţinojo ir, atsiţvelgiant į aplinkybes,
negalėjo ţinoti, kad G. M. vairuos motociklą tokiu būdu, kuris ribos jam kelio matomumą,
vaţiuos ţymiai didesniu greičiu, nei leistinas, todėl nenumatė ir negalėjo numatyti
padarinių, dėl to automobilį vairavęs V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo
poţymių. Liko neaišku, kokia buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir kurio iš eismo įvykio
dalyvių veika buvo prieţastiniame ryšyje su padariniais. Konstatavęs prieţastinio ryšio
nustatymo trūkumus ţemesnių instancijų nuosprendţiuose, teismas privalėjo nustatyti
būtinąją padarinių kilimo sąlygą bei prieţastinį ryšį, tam kad pašalintų prieštaravimus ir
abejones.
Lentelėje ir pavieniui pateiktas bylas verta palyginti su bendrosios teisės tradicijos
teismų sprendimais. Pavyzdinė byla32
, kur H. Viršydamas leistiną greitį ir vaţiuodamas
pagrindiniu kelių atsitrenkė i D. automobilį, netikėtai išsukusį iš šalutinio kelio. Dėl eismo
įvykio du D vairuojamame automobilyje buvę keleiviai ţuvo. H savo ruoţtu teigė, kad jis
nėra kaltas, nes vairuotojo D paţeidimas buvo didesnis. Teismas, spręsdamas šią bylą,
padarė išvadą, kad, net jei tik 20 procentų kaltės galėtų būti priskirta H veiksmams, to
pakaktų, kad pastarajam būtų taikoma baudţiamoji atsakomybė. Teismas nurodė, kad
pavojingas vairavimas yra daugiau negu nieko, ir tai yra pakankama prieţastis.
Nagrinėdamas šią bylą teismas rėmėsi sine qua non prieţastingumo teorija ,ir naudojo „de
minimis“ taisyklę, kuri nereikalauja būtinosios padarinių sąlygos, čia uţtenka fakto, kad
pasekmes sukėlė jungtiniai dalyvių veiksmai (angl. – cluster) ar paţeidimai, nesvarbu ar
kuris dalyvis labiau kaltas, visų prisidėjusių asmenų veika susiejama prieţastiniu ryšiu.
Reikėtų paţymėti, kad teismo išsakytais argumentais remiamasi ir kitose bylose susijusiose
su eismo saugumo paţeidimais, kurias nagrinėja bendrosios teisės tradicijos teismai33
.
Labai panašiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė kasacinę bylą, kurioje G. K.
nuteistas uţ tai, kad, vairuodamas automobilį, vaţiuodamas kelio viduriu, be prieţasties
31 A. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-46/2011). 32 Jungtinės Karalystės byla: Hennigan, R v (1971) CA; 3 All ER 133, byla pateikiama leidinyje E. FINCH, S.
FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express (3-rd ed., 2011). 33 Jungtinės Karalystės byla: Bylose R v Hughes Supreme Court of the United Kingdom (2011, EWCA Crim
1508); Notman [1994] Crim LR 518, R v. Kimsey [1996] Crim LR 35 buvo pasiremta Hennigan, R v (1971) teismo išsakytais argumentais.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
92
stabdė, ir priekiniu dešiniuoju kampu kliudė jį tuo metu pralenkusio automobilio ,,BMW
323”, vairuojamo D.L., kairės pusės galinę dalį, dėl ko automobilis ,,BMW 323” nuvaţiavo
nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, tada mirtinai suţalota automobilio ,,BMW 323”
keleivė R. G. Taip pat šioje byloje, D.L. nuteistas uţ tai, kad jis neblaivus, vairuodamas
automobilį ,,BMW 323”, apvaţiuodamas G.K. vairuojamą automobilį iš dešinės pusės,
kliudė G. K. vairuojamo automobilio ,,BMW 323” kairės pusės galinę dalį, todėl šis
nuvaţiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, o įvykio metu buvo mirtinai suţalota
automobilio ,,BMW 323” keleivė R.G.34
.Teismas šioje byloje tiesiog trumpai konstatavo,
kad abiejų vairuotojų Kelių eismo saugumo reikalavimų paţeidimai buvo vieningame
prieţastiniame ryšyje su avarijos kilimu, o įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių,
įvardijo konkrečius G.K. ir D.L. veiksmus, kurie buvo įvykio prieţastimi. Šioje byloje,
dviem eismo dalyviams paţeidus Kelių eismo saugumo reikalavimus nukentėjo pašalinis
ţmogus, todėl teismo sprendimas atrodo teisingas, abu asmenys paţeidę Kelių eismo
saugumo reikalavimus buvo patraukti baudţiamojon atsakomybėn.
Suprantama, kad yra sudėtinga tinkamai nustatyti prieţastinį ryšį, kuomet keletas
eismo dalyvių paţeidţia Kelių eismo saugumo taisykles, tokiu atveju Teismas turi įvertinti
abiejų eismo dalyvių padarytų paţeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar
transporto priemonių eksploatavimo taisykles paţeidţia keli eismo dalyviai, kaltininko
(kaltininkų) veika yra prieţastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma,
kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar
transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas
paţeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.35
Taikant BK 281 straipsnį, prieţastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios
padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir prieţastinio ryšio pobūdţio nustatymą. Būtinosios
padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių
transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių paţeidimas
buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o prieţastinio ryšio pobūdis parodo, ar prieţastinis
ryšis yra būtinasis, ar atsitiktinis.
Nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovausis, jis turi įvertinti ne tik
transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar
transporto priemonių eksploatavimo taisyklių paţeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat
galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti paţeidimai buvo
eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, prieţastis. Siekiant
vaizdţiau atskleisti galimą problematiką verta išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiame Teisme
išnagrinėtą bylą, kurioje eismo įvykio metu nukenčia vienas iš asmenų, paţeidusių kelių
eismo saugumą, ir kurio veika Teismo pripaţinta būtinąja padarinių kilimo sąlyga.
Apţvelgus Lietuvos teismų praktiką, galima rasti sudėtingų, su Kelių eismo saugumo
paţeidimais susijusių bylų, kur nukentėjęs asmuo, atsiţvelgus į bylos faktus ir kitus
34 G. K. Ir D. L. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2002, Nr. 2K-88/2002). 35 LAT apţvalga „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo
taisyklių paţeidimo (Baudţiamojo kodekso 281 straipsnis) Baudţiamosiose bylose apţvalga“ (2009 m. kovo mėn. 24 d., Nr. A-2).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
93
įrodymus teisme, būna pripaţintas vienu iš kaltininkų. Byloje, kuri net du kartus buvo
pasiekusi Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą D. M. nuteistas uţ tai, kad pagrindinės ir šalutinės
gatvių sankryţoje, vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h
greitį, vaţiavo 65 km/h greičiu, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir pagrindinės ir šalutinės
gatvių sankryţos bei, matydamas dviratininkę J. P. , įvaţiuojančią iš šalutinės į pagrindinę
gatvę, , toliau vaţiuodamas ne maţesniu kaip 65 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai
(dviratininkei) nesulėtino greičio, laiku nestabdė transporto priemonės ir, esant galimybei,
dviratininkės J. P. nelenkė ir neapvaţiavo, dėl to atsitrenkė į dviračio uţpakalinę dalį.
Eismo įvykio metu dviratininkė J. P. dėl patirtų suţalojimų mirė.36
Pirmąjį kartą šiai bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, teisėjų kolegija
konstatavo, kad apeliacinės instancijos Teismas nepateikė aiškaus atsakymo dėl prieţastinio
ryšio tarp apelianto veikos ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos Teismas taip pat
pripaţino, kad nukentėjusiosios (dviratininkės) padaryti paţeidimai buvo eismo įvykio ir
atsiradusių padarinių kilimo sąlyga, tačiau neatsakyta, kodėl uţ šiuos padarinius pripaţintas
atsakingu D. M. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė grąţinti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka. Praėjus beveik metams po bylos grąţinimo apeliacinės instancijos
Teismui, ji ir vėl nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad pati nukentėjusioji dviratininkė šiurkščiai paţeidė Kelių eismo taisykles,
išvaţiuodama į pagrindinę gatvę, nepraleidusi ja vaţiuojančios transporto priemonės. Taip
pat teismas paţymėjo, kad būtent nukentėjusios dviratininkės veiksmai buvo būtinoji
padarinių kilimo sąlyga, tačiau jei automobilio vairuotojas būtų neviršijęs leistino
gyvenvietėje greičio, jis, stabdydamas automobilį, būtų išvengęs dviratininkės J. P.
partrenkimo. Vadinasi, D. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių, kito asmens
ţūties, būtinoji sąlyga ir prieţastis.37
Šioje byloje Teismas nustatė prieţastinį ryšį tarp
abiejų eismo dalyvių veikos ir atsiradusių padarinių, konstatuota, kad abiejų eismo dalyvių
Kelių eismo saugumo taisyklių paţeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Remiantis Lietuvos teismuose taikoma prieţastinio ryšio nustatymo metodika, nuteistojo D.
M. veiką ir padarinius sieja atsitiktinis prieţastinis ryšys.
36 D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2010, Nr. 2K-127/2010, prieš tai buvusi Nr. 2K-
144/2009). 37 V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)), p. 7–15.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
94
Kitoje byloje, J. Č. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį uţ tai, kad,
automagistralėje, vairuodamas sunkveţimį, artėdamas prie ta pačia kryptimi, dešiniuoju
kelio kelkraščiu vaţiuojančios specialios paskirties transporto priemonės, vairuojamos J.
V., ant kurios stogelio buvo įjungti mirksintys, oranţinės spalvos švyturėliai bei prie galo
prikabinta ţoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę uţ traktoriaus gabaritų, nesilaikė tinkamo
atstumo iš šono, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto
priemonės ir suţalotas traktoriaus vairuotojas J. V. 38
Šioje byloje Kelių eismo saugumo
taisykles paţeidė abu eismo įvykio dalyviai. Todėl labai svarbu nustatyti, kurio eismo
dalyvio veikos buvo prieţastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Lietuvoje teismai
daţniausiai naudoja adekvataus prieţastingumo teoriją, pagal kurią prieţastinio ryšio
nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos (arba taisyklės)
nustatymą ir prieţastinio ryšio pobūdţio nustatymą. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių
paţeidimas) pripaţįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje
situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo saugumo reikalavimų, o kitam jas
paţeidus, Kelių eismo įvykis neįvyktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo manymu, būtent
nuteistojo J. Č. padarytas kelių eismo saugumo reikalavimų paţeidimas buvo būtinoji
padarinių, sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. V., kilimo sąlyga, nes jei J. Č.
būtų laiku pastebėjęs prie traktoriaus prikabintą nepaţenklintą ţoliapjovę tamsoje, laikytųsi
saugaus atstumo ir nebūtų taip arti priartėjęs prie traktoriaus, eismo įvykio nebūtų,
transporto priemonės būtų prasilenkusios. Teismas paţymėjo, kad nors traktoriaus su
prikabinama ţoliapjove vairuotojas J. V. Taip pat padarė Kelių eismo saugumo reikalavimų
paţeidimus, šie paţeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Dėl Teismo
sprendimo teisingumo kyla abejonių, nes Kelių eismo saugumo taisykles paţeidus keliems
eismo dalyviams, sunkiausia uţduotis – nustatyti kuris paţeidimas buvo būtinoji padarinių
kilimo sąlyga. Teismas nustatė, kad abu eismo dalyviai paţeidė Kelių eismo saugumo
reikalavimus, tačiau, galiausiai buvo nustatyta, kad tik vilkiko vairuotojo paţeidimas buvo
esminis. Tikėtina, kad į analogišką teismo panaudotą formulę vietoje vilkiko vairuotojo
veiksmų įstatę nukentėjusio traktoriaus vairuotojo veiksmus mes gautume visiškai priešingą
rezultatą, traktoriaus vairuotojo paţeidimas taip pat galėtų būti pripaţintas būtinąja
padarinių atsiradimo sąlyga. Įdomu, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą nustatė, jog tik
vieno eismo dalyvio Kelių eismo saugumo paţeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo
sąlyga, įsigilinus į bylos faktus, tai nėra visiškai pagrįsta. Palyginkime prieţastinio ryšio
nustatymo principus su matematine funkcija f(x)=a, šioje byloje vietoje kintamojo „x“
įstačius bet kurio Kelių eismo saugumo reikalavimus paţeidusių eismo įvykio dalyvių
veikas atskirai, gauname reikšmę, jog padariniai abiem atvejais – tikėtini.
Dar vienas Teismo sprendimas baudţiamojoje byloje, kur Z. V. nuteistas uţ tai, kad jis
tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, vairuodamas autobusą, neleistinoje vietoje
sustojo ir stovėjo vaţiuojamojoje dalyje, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir taip
sudarė netikėtą kliūtį ta pačia kryptimi iš paskos vaţiavusiam automobiliui, vairuojamam
A. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. G.
sveikata.39
Šioje byloje Teismas konstatavo, kad abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo
38 J. Č. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-38/2008). 39 Z. V. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2007, Nr. 2K-19/2007).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
95
būtinoji padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sąlyga, tačiau Teismas paţymėjo,
kad baudţiamasis įstatymas nenumato baudţiamosios atsakomybės asmeniui uţ Kelių
eismo taisyklių paţeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą sau pačiam, BK 281 straipsnis
numato baudţiamąją atsakomybę tik uţ KET paţeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio
sutrikdyta kito ţmogaus sveikata. Esant tokiom aplinkybėm nukentėjusysis negali būti
pripaţintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Įdomus sprendimas: nors abiejų eismo įvykio
dalyvių veika pripaţinta būtinąja padarinių kilimo sąlyga, tačiau baudţiamas tik vienas jų, t.
y. tas, kuris nenukentėjo. Atvejai, kai teismas konstatuoja, jog abiejų eismo įvykio dalyvių
veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, ir vienas jų yra kartu ir nukentėjusysis, teismai
traukia baudţiamojon atsakomybėn vieną iš įvykio kaltininkų, net ir tada, kai jo veika
nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o nukentėjęs asmuo nors ir padaręs Kelių eismo
saugumo paţeidimą, kuris buvo padarinių atsiradimo prieţastis – nebaudţiamas, nes
baudţiamasis įstatymas nenumato atsakomybės uţ sau pačiam padarytus suţalojimus.
IŠVADOS
1. Iš analizuotų ir palygintų bylų, kurias nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
galima daryti išvadą, kad teismuose prieţastinio ryšio teorija taikoma netinkamai t. y.
nesilaikant metodikos.
2. Teismai nepakankamai vertina prieţastinį ryšį. Ypač eismo saugumo paţeidimų
bylose, kai Kelių eismo saugumo reikalavimus paţeidţia keletas eismo dalyvių.
Daţnai, nustatę būtinąją padarinių kilimo sąlygą, teismai nesprendţia prieţastinio
ryšio klausimo ir atvirkščiai, nustato prieţastinio ryšio pobūdį, nenustatę būtinosios
padarinių kilimo sąlygos. Taip gali būti dėl to, kad: 1. Lietuvoje prieţastinio ryšio
teorija nėra tinkamai aprašyta, be to patys teismai nėra nusprendę kurį prieţastinio
ryšio teorijos variantą reikėtų vieningai taikyti; 2. Teisėjai nesureikšmina prieţastinio
ryšio doktrinos, nes ji nėra aprašyta baudţiamajame įstatyme ir vertina prieţastinį ryšį
tik pagal jiems suprantamus ir ţinomus kriterijus.
3. Nagrinėjant eismo saugumo reikalavimų paţeidimo bylas, pastebėta, kad prieţastinis
ryšys neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Taip pat pastebėta atvejų, kai teismai
pritaiko baudţiamąjį įstatymą ir pripaţįsta asmenį kaltu dėl padarytos nusikalstamos
veikos, kai nenustatytas prieţastinis ryšys tarp asmens veikos ir padarinių.
4. Teismų daromų klaidų pasekmė – netinkamai pritaikytas baudţiamasis įstatymas, dėl
ko pagrindiniai baudţiamosios teisės tikslai tampa sunkiai pasiekiami.
5. Teismai, nagrinėjantys įvairias baudţiamąsias bylas, bylos šalis atstovaujantys
teisininkai, neieško alternatyvių prieţastinio ryšio nustatymo būdų, nemėgina taikyti
kitokių prieţastinio ryšio nustatymo metodikų, nors įstatymai to nedraudţia.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
96
Naudota Literatūra
Knygos
V. PIESLIAKAS, Lietuvos baudžiamoji teisė t. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios
atsakomybės pagrindai, (Vilnius: Justicija, 2006).
D. HUME, Žmogaus proto tyrinėjimas (Vilnius: Pradai, 1995).
J. S.MILL, A System of Logic (London: 1872).
Teisės aktai
LR Baudţiamasis kodeksas, Žin.(2000, Nr. 89-2741).
Periodiniai leidiniai
V. PIESLIAKAS, „Prieţastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudţiamajame įstatyme
numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje“, Jurisprudencija (2006, 7(85)).
D. ORMEROD, Criminal Law. „Cases and Materials“. Oxford University Press (9th ed.,
New York, 2006).
COLVIN E., „Causation in Criminal Law“, Oxford University Press (4th ed., New York,
2003).
J. L. MACKIE, “Causes and Conditions”, Oxford University Press (Oxford, 1997).
E. FINCH, S. FAFINSKI, “Criminal Law”, Law Express, (Longman, 3-rd ed., 2011).
H. KALMO, “How Comparable are Legal Concepts? The Case of Causation”, Juridica
International (XI 2006).
Teismų praktika
LAT apţvalga „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių
eksploatavimo taisyklių paţeidimo (Baudţiamojo kodekso 281 straipsnis)
Baudţiamosiose bylose apţvalga“ (2009 m. kovo mėn. 24 d., Nr. A-2).
D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-151/2011).
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
97
F. S. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-233/2009).
V. Z. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-177/2009).
R. S. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-418/2011).
T. R. ir St. R. p. Valstybę,. LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-528/2008).
J. A. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2009, Nr. 2K-297/2009).
M. N. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-410/2008).
A. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2011, Nr. 2K-46/2011).
D. M. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2010, Nr. 2K-127/2010, prieš tai
buvusi Nr. 2K-144/2009).
J. Č. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2008, Nr. 2K-38/2008).
Z. V. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2007, Nr. 2K-19/2007).
G. K. Ir D. L. p. Valstybę, LAT, Baudţiamųjų bylų skyrius (2002, Nr. 2K-88/2002).
Jungtinės Karalystės byla: Hennigan, R v. (1971) CA; 3 All ER 133.
Jungtinės Karalystės byla: R v Hughes Supreme Court of the United Kingdom (2011,
EWCA Crim 1508); Notman [1994] Crim LR 518.
Jungtinės Karalystės byla: R v. Kimsey [1996] Crim LR 35.
INTERNETINIAI ŠALTINIAI
M. SCHULTZ: ”Further Ruminations on Cause-In-Fact” // [ţiūrėta 2013 09 23]
<http://www.juridicum.su.se/user/masc/analyzethis1.pdf>.
Eugenija Rozenbergienė „Probleminiai priežastinio ryšio nustatymo aspektai nagrinėjant eismo saugumo pažeidimų bylas“
Teisės apžvalga Law review
No. 1 (11), 2014, p. 77-98
98
SUMMARY
The causal relationship between conduct and result is an element of offence, the
establishment of which is necessary for a conviction of a misdemeanor. The establishment
of causal relation is a question of law, rather than fact, because it is determined on the
basis of theoretical reflection. Whether the causal connection is established correctly or not
depends only on the lawyers that examine criminal cases, as well as their ability to apply
the knowledge in practice. Commonly the issue of determining the causal connection arises
in cases relating to the violations of Road Traffic Safety Regulations. There are quite a few
theories of causation, but scholars still disagree which one is the most appropriate for
application in practice. While common lawyers apply different theories of causation, in
Lithuania there is no legal clarity which theory and which methods should be used by a
court while addressing criminal cases. Causal relationship between conduct and result is
seldom mentioned in textbooks of criminal law, nor is it defined in the Criminal Code of
Lithuania. Common law scholars discuss the applicability of different theories of causation,
while in Lithuania such debates do not occur at all. In order to reveal the existing problems
for the determination causal relation in criminal cases, Lithuanian case law is used as an
example. The dispute between courts and commentators on the issue of legal causation
indicates that causation is a very complex phenomenon and one method is insufficient for
the successful application of it. Legal causation is the most important issue to determine
when addressing cases, and it is important to identify the main problems that occur.
The aim of this article is to discover and identify the major problems that arise on
the issue of legal causation while addressing cases of violations of Road Traffic Safety
Regulations. And also to analyze some theories of legal causation, compare basic
principles and approaches of different theories of legal causation.
KEYWORDS
Causation, causal connection, theories of causation.