SEKMADIENIO KATECHEZĖ

Išpuoškime savo širdis Viešpaties

Prisikėlimo dienai

TĘSIAME ARKIVYSKUPO LIONGINO VIRBALO LAIŠKĄ KAUNO ARKIVYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS

„ŠTAI AŠ, SIŲSK MANE“ (Iz 6, 8). Po 2016-ųjų arkivyskupijos sielovados simpoziumo

ir Gailestingumo jubiliejaus metų

Bažnyčia Lietuvoje

Ka u n o K r i s t a u s P r i s i k ė l i m o p a ra p i j o s l a i k ra š t i s 2 01 7 m . Kova s N r. 1 7 3

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Dekanas klebonas mons. Vytautas GRIGARAVIČIUS

Mieli broliai ir seserys Kristuje, Pelenų diena pradedame naują liturginį laiką – ga-vėnią, Kristaus kančios ir mirties apmąsty-mą. Tai ypatinga keturiasdešimties dienų dvasinė kelionė, kurios metu mes kviečiami naujai apmąstyti Dievo gailestingumą ir Jo begalinę meilę, atidžiau pažvelgti į savo gyvenimą, pasiryžti taisyti savo blogus įpročius bei polinkius, nuoširdžiai atlikti išpažintį, kad tyromis širdimis sutiktume Viešpaties Prisikėlimo rytą.

Svarbiausias Pelenų dienos akcentas – pelenų barstymas, kuris simbolizuoja ne tik gavėnios pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija. Ši diena pirmą kartą paminėta VI amžiuje, o nuo X amžiaus pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei.

Natūraliai kyla klausimas: „Ką simboli-zuoja pelenai?“ Pelenai dažniausiai siejami su dulkėms ir reiškia žmogaus nuodėmę bei trapumą. Jau Senajame Testamente randa-ma daug užuominų apie pasibarstymą pe-lenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką. Keletą jų pacituosiu. Štai Jozuės knygoje izraelitams sulaužius „įsakymą dėl sunaikinti skirtų daiktų“ (Joz 7,1) ir patyrus Viešpaties bausmę „Jozuė perplėšė savo drabužius. Jis ir Izraelio seniūnai gulėjo kniūbsti žemėje apsibarstydami dulkėmis galvas“ (Joz 7,6).

Arba antrojoje Samuealio knygoje skai-tome apie tai, kaip karaliaus Dovydo sūnus Amonas išniekina savo įseserę Tamarą. Po šito: „Tamara apsibarstė galvą pelenais. Perplėšusi tuniką ilgomis rankovėmis, kuria vilkėjo, ji susiėmė rankomis sau už galvos ir nuėjo. Eidama visą laiką balsu verkė“ (2 Sam 13,19).

Panašiai skaitome Ezekielio knygos raudoje dėl sunaikinto Tyro: „Jūreiviai ir jūrų vairininkai (...) dulkėmis barstosi gal-vas, voliojasi pelenuose. Dėl tavęs skutasi galvas, apsivelka ašutine“ (Ez 27,29–31). Gavėnios laiku siūlyčiau perskaityti Jobo knygą, kurioje autorius nagrinėja nekalto žmogaus kančios ir atpildo problemą. Jobas sužinojęs apie jį ištikusią bėdą, atsistojo, persiplėšė savo drabužius ir nusiskuto galvą (...) nepaisydamas visko, Jobas nei nusidėjo, nei Dievui priekaištavo“(Job 1, 20.22).

PRISIKĖLIMAS

Kristus siuntė mokinius į pasaulį – tokį, koks jis yra. Mokiniai atsiliepė į šį kvietimą, o kylančius sunkumus sprendė prašydami Šventosios Dvasios šviesos ir pagalbos. Vatikano II Susirinkimas žvelgė į Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje – kaip geriausiai jam nešti Kristaus džiugiąją ir išlaisvinančią-ją Naujieną. Šiandien popiežius Pranciškus kviečia eiti ypač ten, kur ši Naujiena nepa-siekė ar buvo užmiršta, nešti Evangeliją var-gingiausiems, sutikti žmones ten, kur jie yra, o ne laukti, kol jie ateis pas mus. Naudingų gairių teikia popiežiaus Pranciškaus apašta-liškasis paraginimas Evangelii gaudium apie Evangelijos skelbimą šių dienų pasaulyje.

Nors gyventojų daugumą Lietuvoje sudaro katalikai, Bažnyčioje, ypač sovie-tmečiu, vyravo „aptarnavimo mentalitetas“ palaikant tuos, kurie į ją ateina. Tokioje aplinkoje tikintieji nebuvo skatinami akty-viai apsispręsti, kodėl, į ką ir kaip jie tiki bei gyvena. Pati visuomeninė aplinka ska-

tino tik švęsti šventes, laikytis katalikiškų papročių. Ši vyraujanti mąstysena sukėlė pavojų Bažnyčiai tapti paslaugas teikiančia įstaiga, kurioje aktyviai veikia tik įšventin-tieji jos nariai.

SVEČIUOSE PAS....

Parapijos kleboną monsinjorą Vytautą Grigaravičių

Germanas BALKUSPakalbindami mons. kun. Vytautą

Grigaravičių pradedame laikraščio „Prisi-kėlimas“ naują rubriką „Svečiuose pas...“. Joje pateiksime pasakojimus apie Kristaus Prisikėlimo parapijoje gyvenančius ir dirbančius žmones. Tikimės, kad įdomių asmenybių įžvalgos ir pasakojimai išplės mūsų akiračius, atskleis netikėtą mums pažįstamo žmogaus rakursą.

Penkioliktus metus parapijos klebono pareigas vykdantį monsinjorą kunigą Vytautą Grigaravičių pažįsta daugelis tikinčiųjų. Gerbiamas monsinjore, Jūs ilgus metus tarnaujate Kristaus Pri-sikėlimo parapijoje, koks įvykis buvo ryškiausias Jums?

Taip, metai bėga nesugaunamai greitai, nusinešdami į praeitį labiau ar mažiau sėkmingus darbus, įgyvendintus planus, kurių ne vienas dar sukasi mintyse. Šioje parapijoje atšvenčiau dvejus savo gyvenimo jubiliejus – 40-tį ir 50-tį, taip pat 25-ąjį kunigystės jubiliejų. Balandžio 22-ąją die-ną sukaks 15 metų, kai apaštalauju Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo pa-

rapijoje. Tai nuostabi Dievo dovana mano gyvenime. Kiekviena diena šioje parapijoje kupina džiugesio, nes nuolat jaučiu Dievo artumą, Jo pagalbą, kiekvieno darbo laimi-nimą. Tik Jo dėka šiandien galime švęsti Eucharistiją, garbinti ir šlovinti Viešpatį di-dingoje šventovėje, kurios Lietuvos žmonės laukė ilgus dešimtmečius. Šios bažnyčios (dabar bazilikos) konsekravimas buvo viena nuostabiausių akimirkų mano gyvenime.

2 2017 m. Kovas Nr. 173 • PRISIKĖLIMAS

Išpuoškime savo širdis Viešpaties Prisikėlimo dienai

Vėliau trys bičiuliai atėję „drauge pa-reikšti jam užuojautos ir paguodos. Pamatę jį iš tolo, jie negalėjo jo pažinti ir pradėjo garsiai verkti. Persiplėšę savo drabužius, jie barstėsi savo galvas dulkėmis“ (Job 2, 11–12). Kitose Biblijos vietose pelenai simbolizuoja trapų ir trumpą žmogaus gy-venimą, jo mirtingumą, jo išnykimą.

Pradžios knygoje Abraomas derybose su Viešpačiu dėl Sodomos miesto taria: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui, būdamas dulkė ir pelenai“ (Pr 18,27). Senojo Testa-mento pamokslininkas Koheletas dar aštriau pasako: „Visi eina į vieną vietą, visi yra iš dulkių ir visi grįžta į dulkes“ (Koh3,20).

Iš šių trumpų ištraukų galima padaryti išvadą, jog pelenai simbolizuoja: nusidėjusio žmogaus būklę; atgailą ir gedulą; myriop pa-smerkto žmogaus silpną ir trapų būvį bei jo tuštybę; maldas ir karštą troškimą, kad Die-vas ateitų į pagalbą. Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį bei atgailą. Tiems, kurie pripažįsta savo menkumą, gai-lisi dėl nuodėmių, pranašas Izaijas skelbia: „Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų (...), skelbti Viešpaties

Atkelta iš 1 p. malonės metų, mūsų Dievo atpildo dienos, guosti visų liūdinčiųjų ir suteikti Sione vai-niką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus – vietoj gedulo, šlovės skraistę – vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų jo šlovę“ (Iz 61, 1–3).

Jei ne šie paguodžiantys žodžiai, liūdna ir niūri būtų Pelenų diena, ypač po Užgavėnių dienos, kai linksmai, nuotaikingai varėme žiemą iš kiemo. Vadinasi ši diena yra pirmoji pavasario diena. Pavasaris asocijuojasi su šviesa, su džiaugsmu, su pirmaisiais snie-guolių žiedais, su parskrendančių paukščių giesme. Taip ir norėtųsi cituoti visiems mums gerai žinomo kunigo, poeto Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ pavasario links-mybes: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės“. Nuostabi odė pavasariui.

Dažnai klausiama, kodėl tikinčiajam reikia pasninkauti, priimti Atgailos sakra-mentą?

Mielieji, po krikšto, kuris panaikina pir-mapradę nuodėmę, krikščionims nepavyksta likti ištikimiems Dievui, gyventi taip kaip moko Kristus. Jie dažnai mąsto ir elgiasi prieš Evangeliją – renkasi nuodėmę, tai yra, išduoda Dievo ir artimo meilę. Jei ne-

dori veiksmai nuolat pasikartoja – jie tampa įpročiu ir žmogus atsiduria šėtono vergijoje, atsiriboja nuo Dievo. Eidami išpažinties, mes leidžiamės paliečiami Dievo meilės ir taip atkuriamas ryšys su Juo. Krikščionio širdyje tikras pavasaris gimsta kartu su Kristaus Prisikėlimu.

Manau kiekvienas skaitėte „Mažąjį princą“. Labai gražiai aprašoma, kaip rožė ruošiasi išskleisti savo nuostabų žiedą. Rožė „pasislėpusi žaliame savo būste, vis nebaigė gražintis. Ji kruopščiai rinkosi spalvas. Ji rengėsi pamažu, derino vieną po kito savo vainiklapius. Nenorėjo pasirodyti visa susi-glamžiusi kaip aguona. Norėjo atsiskleisti tik spindėdama visu savo grožiu. (...) Ir štai vieną rytmetį, kaip tik saulei tekant, ji pasirodė“.

Argi ir mes, laukdami svarbiausios krikščionių šventės – Šv. Velykų, kuria iš-reiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo Sūnaus pergalės prieš mirtį, neturime kruopščiai paruošti savo širdis šiam įvykiui? Juk mes nenorime atrodyti kaip tie, kurie nepripažįsta Jėzaus? Ar mes, kaip ta rožė, ne-turim išpuošti savo širdį, kad ji tyra ir skaisti sutiktų Prisikėlusįjį Jėzų ir džiaugsmingai pašlovintų bei pagarbintų Jį.

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Bažnyčia Lietuvoje

Sovietmečiu dėl griežtų išorinių su-varžymų ir persekiojimų tikėjimas buvo praktikuojamas be rimtos katechezės, kaip tradicijos ir gyvenimo dalis. Žmonės buvo „sakramentizuoti“, bet ne evangelizuoti ir ne katechetizuoti. Tikintieji neturėjo galimybių aktyviai įsitraukti į parapijų gyvenimą, buvo sugriautas bendruomeninis tikėjimo matmuo.

Laisvės sąlygomis neliko kliūčių evan-gelizuoti ir katechizuoti. Tikybos pamokas mokyklose lanko nemaža dalis mokslei-

vių. Atnaujinta katechezė prieš Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo priėmimą, pradėtas sužadėtinių rengimas Santuokos sakramentui.

Vis dėlto dėl sekuliarizacijos proceso visuomenėje jaučiamas priešiškumas ver-tybėms, kurios yra svarbios krikščionims. Bažnyčios mokymas, saugantis žmogaus asmens orumą, gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, be kompromisų išlaikantis šeimos kaip vyro ir moters sąjungos vertę ir reikšmę, visuomenėje kartais lieka nesu-prantamas. Kita vertus, Bažnyčios veidui nesuteikė patrauklumo iškeltos jos narių klaidos užsienyje ir Lietuvoje.

• Užduotis ir iššūkis šiandien – nepa-sitenkinimas „aptarnavimo“ pastoracija, aktyvus Gerosios Naujienos skelbimas; svarbu ne laukti ateinančių žmonių, bet patiems eiti pas žmones.

• Neleistina, kad „susitvarkymo, apsifor-minimo mentalitetas“ toliau vešėtų – svarbu ugdyti tikinčiųjų sąmoningumą, atskleisti žmonėms Bažnyčios kaip tikinčiųjų ben-druomenės, tikėjimo šeimos sampratą.

• Siektina padaryti viską, kad žmonės pa-žintų ir patirtų, jog tikėjimas – tai ne kultūros ir papročių dalis, bet apsisprendimas rinktis Kristų ir gyvenimą Evangelijos dvasia.

Tęsinys kitame numeryje.....

Klebono pareigos yra tik vienos iš ke-leto Jūsų pareigų. Kauno arkivyskupijoje Jūs užimate ir kitas, ne mažiau atsakingas pareigas.

Užimamų pareigų kiekis neapsprendžia žmogaus naudingumo Bažnyčios labui. Veiklos iš tiesų užtektinai: parapijoje apie 30 000 žmonių, laikančių save katalikais, juos aptarnauja keturi kunigai dvejose baž-nyčiose; esu atsakingas už Sriubos valgyklą, kurioje maitinasi kasdien iki 300 žmonių; esu Kauno arkivyskupijos I dekanato, kurį sudaro 9 rektoratai ir 12 parapijų, dekanas; priklausau arkivyskupijos tribunolui bei kunigų tarybos kolegijai.

Kiekviena veikla būtų mažiau rezultatyvi arba visiškai bevaisė, jei jos nelaimintų Dievas: „Jei Viešpats nestato namų, veltui triūsia tie, kurie juos stato“ (Ps 127, 1).

Darbuose vadovaujuosi Jėzaus žodžiais: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. (...) nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“ (Jn 15, 5). Todėl kas vakarą Jam dėkoju, o ryte prašau, kad laimintų būsimos dienos darbus. Pareigas atlieku ne vienas, tiek parapijoje, tiek dekanate yra suburtos komandos, ku-riomis galiu pasiremti, sulaukti pagalbos.

Apie pareigas galėtume kalbėti ilgai? O kaip laisvalaikis, pomėgiai?

Taip, galėtume ilgai ir įdomiai kalbėti apie įgyvendintus planus, darbus, atliktus parapijoje, dekanate ir tame nėra jokio pasi-gyrimo – tai pašaukimas. Išgirsti pašaukimą ir sekti juo – tai visų mūsų tikslas. Tada ne-slegia pareigų našta, kiek ir kokių jų bebūtų. Laikausi darbotvarkės, mėgstu punktualumą, organizuotumą, juokaujant galima pasakyti vokiškai – laikausi “Ordnungo”, vertinu žmones, branginančius savo ir kitų laiką.

Svečiuose pas ... Parapijos kleboną monsinjorą Vytautą GrigaravičiųLaisvo laiko turiu nedaug, jį skiriu sportui,

muzikai, menui, knygoms, auginau šuniuką. Labai vertinu bendrystę, kaip yra pasakęs žymus prancūzų lakūnas, rašytojas Antoine de Saint-Exupery: „Yra tik viena tikra ver-tybė – tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi“. Todėl, jei tik turiu laisvą valandėlę, ją skiriu bendrystei su draugais, prie pietų stalo ar ka-vos puodelio. Atostogas leidžiu savitai – esu piligrimas. Su parapijos piligrimais aplankiau virš dešimt pasaulio ir Lietuvos šventų vietų. Tai praplečia ne tik pasaulio šalių pažinimo akiratį, leidžia prisiliesti prie žinomų ar mažiau žinomų šventųjų gyvenimų, bet su-stiprina tikėjimą, įkvepia naujiems užmojams.

Pabaigai – tradicinis klausimas – svajonė?

Norėčiau aprašyti įvykius, kuriuose dalyvavau ir papasakoti apie žmones, su kuriais Dievo malonės dėka teko susitikti gyvenimo kelyje.

2017 m. Kovas Nr. 173 • PRISIKĖLIMAS 3

Kristaus Prisikėlimo bazilikoje – efektyvi šildymo įranga

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Ga-vėnios metas tai garsiai skambantis kvie-timas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“ – taip prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia, paskelbta šių metų Gavė-nios proga, kurioje komentuojamas Kristaus palyginimas apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19–31). Kviečiame susipažinti su šios žinios ištraukomis.

„Lozorius mus moko, kad kitas žmogus mums yra dovana, – rašo popiežius. Mūsų santykis su kitu žmogumi yra teisingas kai su dėkingumu pripažįstame jo vertę. Taip pat ir vargšas prie turčiaus durų yra ne kliūtis ar našta, bet yra kvietimas atsiversti ir keisti gyvenimą. Pirmas raginimas, kuriuo į mus

kreipiasi šis palyginimas, tai raginimas ati-daryti mūsų širdies duris kitam žmogui, nes kiekvienas žmogus yra dovana, kad ir kas ji būtų – mūsų kaimynas ar nepažįstamas vargšas. Gavėnia tai tinkamas metas atidaryti duris stokojančiajam ir atpažinti jame ar joje Kristaus veidą“.

Evangelijos palyginimas apie turtuolį ir vargšą Lozorių mums padeda gerai pasiruoš-ti artėjančioms Velykoms. Pelenų trečiadie-nio liturgija mus kviečia išgyventi panašią patirtį, kokią taip dramatiškai teko išgyventi turtuoliui. Kunigas, užberdamas pelenų ant galvos, kartoja žodžius: „Atsimink, kad dul-kė esi ir dulkėmis virsi“. Turtuolis ir vargšas abu miršta ir pagrindinė palyginimo veiksmo dalis vyksta po mirties. Abu veikėjai staiga supranta – „juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime“ (1 Tim 6,7). Tik kentėdamas po mirties turtuolis

atpažįsta Lozorių. Po mirties atkuriama tam tikra pusiausvyra ir gyvenime patirtą blogį atsveria gėris.

„Šitaip paaiškėja tikroji turtuolio pro-blema: viso blogio šaknis yra Dievo Žodžio neklausymas. Dėl to jis nemyli Dievo ir niekina artimą. Dievo Žodis yra gyvoji jėga, sugebanti žmonių širdyse sužadinti atsiverti-mą ir naujai pakreipti žmogų link Dievo. Jei žmogus nepriima į savo širdį Dievo Žodžio dovanos, jo širdis uždara ir broliui“.

Gavėnia yra tinkamas metas atsinaujinti sutinkant gyvąjį Kristų jo Žodyje, sakramen-tuose ir kitame žmoguje, – sako Pranciškus šių metų Gavėnios proga skelbiamos savo žinios pabaigoje. Šventoji Dvasia teveda mus tikro atsivertimo keliu, kad atrastume Dievo Žodžio dovaną, kad atsikratytume mus apakinančių nuodėmių ir tarnautume Kristui, kuris yra stokojančiuose broliuose. Šitaip mes galėsime gyventi tikru Velykų džiaugsmu ir jį liudyti.

Parengta pagal Vatikano radijo naujienas

Popiežiaus žinia Gavėniai: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“

Su džiaugsmu pranešame, kad Šventa-sis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skel-bimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Beatifikacija – skelbimas palaimintuoju – yra ne tik asmens dorybių pripažinimas, bet ypač Dievo darbų per tą asmenį atpažinimas. Juk kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai mums tampa spindinčiais Evangelijos įkūnijimo konkrečiose situaci-jose pavyzdžiais.

O kuo skiriasi palaimintasis nuo šven-tojo? Atrodytų, kad palaimintieji mažiau

šventi už šventuosius, tačiau taip nėra. Šie titulai reiškia paminėjimo liturgijoje laipsnį. Palaimintieji yra minimi liturgijoje to krašto Bažnyčioje (turima mintyje visa bažnytinė provincija), kurioje gyveno ir veikė, o šventųjų reikšmė pranoksta vie-tinę Bažnyčią, todėl jie minimi visuotinės Bažnyčios liturgijoje. Tad garbingojo arkivyskupo Teofiliaus skelbimas palai-mintuoju yra visų pirma dovana Lietuvos žmonėms. „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip apie Teofilių Matulionį 1936 m. lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI.

Skelbimas palaimintaisiais ar šven-taisiais aktualus ir džiaugsmingas ne tiek danguje esantiems asmenims, kiek žemėje keliaujančiai Dievo tautai. Prie dangiškos garbės mes nieko nepridėsime, bet turėda-mi Bažnyčios pripažintą palaimintąjį patys

praturtėsime ir su didesniu pasitikėjimu šauksimės jo užtarimo.

Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą. Tai ne tik istorinis įvykis, bet ir kvietimas drąsiai gyventi Evangelija šian-dienos iššūkių ir persekiojimų akivaizdoje. Tai – gera galimybė susitikti gyvąjį Jėzų ir tapti jo mokiniu. Nelikime nuošalyje, bet ruoškimės ir aktyviai dalyvaukime!

Lietuvos ir užsienio vyskupijų tikintieji yra kviečiami organizuotis į grupes, vykti į Kaišiadoris ir jungtis į bendrą dėkingumo maldą prie Garbingojo Teofiliaus Matulionio kapo Kaišiadorių katedros kriptoje.

Primename, kad daug medžiagos apie Garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį visi norintieji jau dabar gali rasti svetainėje www.matulionis.info.

Parengta pagal Lietuvos Vyskupų Konferencijos naujienas

LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS AKTUALIJOS

Numatytos Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacijos iškilmės

Taip po rekonstrukcijos atrodytu Bazilikos šildymo įranga. E. Miliūno studijos fotomontažas.

Vilius MISEVIČIUS

Problema. Žiemą Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos lankytojų žymiai sumažėja, nes viduje gerokai šalta. Priežastis: rekonstrukcijos projekte buvo numatytas pastato pagrindinės patalpos šildymas grindy-se paklotais elektriniais šildymo kabeliais. Tačiau toks būdas yra labai brangus, nes bazilikos erdvė yra didelė. Dabar, kad šaltuoju laikotarpiu žmonės pamaldų metu jaustų bent šiek tiek grindų šilumos, esamas elek-trinis šildymas įjungiamas iš anksto (prieš keletą parų). Per pagrindines šventes bazilika taip ir šildoma. Tačiau eiliniais sekmadieniais, o juo labiau šiokiadieniais pastatas šildomas minimaliai – tik tiek, kad jame būtų palaikoma vos kelių laipsnių teigiama temperatūra.

Nukelta į 4 p.

VATIKANO NAUJIENOS

KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAZILIKOS AKTUALIJOS

4 2017 m. Kovas Nr. 173 • PRISIKĖLIMAS

Rašykite: Laikraščiui „Prisikėlimas“, Žemaičių g. 31b, 44147 Kaunas. El. p. prisikelimas.redakcija@gmail.com, www.prisikelimas.lt. Tiražas 1000 egz. Vyriausiasis redaktorius – parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Redkolegija – G. Balkus, V. Lendraitis, J. Matikovienė, V. Misevičius, N.Strikulys.

Infomacija SLAUGANTIEMS

SAVO ARTIMUOSIUS!Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija kartu su

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centru prade-da teikti integralios pagalbos paslaugas neįgaliems asmenims – vaikams ir suaugusiems, gyvenantiems Kauno mieste. Integrali pagalba yra suprantama kaip koordinuotai teikiamos bendros socialinės globos ir slaugos paslaugos neįgalaus asmens namuose. Greta tiesioginės pagalbos pačiam neįgaliajam, konsultacinę pagalbą galės gauti ir jo šeimos nariai, kurie bus kon-sultuojami tokiomis temomis, kaip neįgalaus šeimos nario priežiūros ypatumai, perdegimo sindromas ir jo profilaktika, prevencija.

Integralią pagalbą teiks 4 mobilios komandos, į kurių sudėtį be socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų bus įtraukti ir sveikatos priežiūros specialistai – slau-gytojai, jų padėjėjai bei kineziterapeutai.

Numatoma, kad paslaugos bus teikiamos iki 2019 m. lapkričio mėn.

Detalesnės informacijos teiraukitės:Pagalbos namuose tarnyboje prie Kauno Kristaus

Prisikėlimo parapijos tel.: 8 37 323548, 8 676 38333 arba el.paštu lc.slauga@gmail.com

KRISTAUS PRISIKĖLIMO PARAPIJOS INFORMACIJA PAGALBOS NAMUOSE TARNYBOS INFORMACIJA

Šiuolaikiškas sprendimas. Prieš trejetą metų šią problemą spręsti ėmėsi grupelė parapijos pastoracinės tarybos narių, ku-riuos subūrė mokslų daktaras Gintautas Paulauskas. Išsamiai išnagrinėjus įvairių šildymo variantų teigiamas ir neigiamas savybes nuspręsta bazilikos pagrindinėje patalpoje įrengti papildomą šildymo sistemą su pakabinamais infraraudonaisiais šildytu-vais. Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas.

Naujos šildymo sistemos privalumai. Pasak G. Paulausko, šildymas infraraudo-naisiais spinduliais pasaulyje yra plačiai paplitęs didelėms erdvėms (pavyzdžiui, baž-nyčioms) pašildyti. Tokia įranga yra mažai inertiška, nes šiluma iš šildytuvų pradeda sklisti tuoj pat po jų įjungimo. Labai svar-bus efektas – tik maldininkai jaus šildytuvų spinduliuojamą malonią šilumą, o patalpos oras nuo jos beveik neįkais (prisiminkim: bazilikos erdvė yra didelė!). Vertintinas ir

ekonomiškumas – sistema bus įjungiama tik pamaldų metu, o pastato šildymo kaštus pavyktų sumažinti dar ir dėl to, jog infra-raudonuosius šildytuvus būtų galima įjungti atskiromis grupėmis – priklausomai nuo tuo metu besimeldžiančiųjų skaičiaus. Infrarau-donųjų šildytuvų įrengimo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos pastate projektui pri-tarė Kauno arkivyskupija.

Keletas faktų apie laukiamą naujovę. Kaip pastebime nuotraukoje, 12 šildytuvų bus pritvirtinta prie dviejų išilginių lygiagre-čių lengvos konstrukcijos sijų (kiekvienos ilgis – apie 40 m., pagaminta iš duraliumi-nio). Kiekvieno prietaiso galingumas – po 4,5 kW, bus po du šildytuvus tarp pastato kolonų šoninėse navose. Minėti įtaisai galės būti automatiškai pasukami iki 90 laipsnių. Pagalvota ir apie tai, kad naujoji konstrukcija nekristų į akis bazilikos lankytojams vasarą, kai čia gausu piligrimų ir svečių. Projekte numatyta šiltuoju metų laiku sijos su šildytu-vais bus pakeltos į palubę, o prieš pradedant

2014–2020 metųEuropos Sąjungosfondų investicijųveiksmų programa

Projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-418-04-0001 „Integrali pagalba į na-mus neįgaliems asmenims Kauno mieste” įgyvendinamas Europos socialinio fondo lėšomis

Atkelta iš 3 p. šildymo laikotarpį – nuleidžiamos į 5,5 metro nuo grindų darbinį aukštį. Sijų kilno-jimui suprojektuoti elektriniai grandininiai keltuvai su valdymo automatika. Nepamiršti ir choristai – jiems bazilikos balkone turėtų būti numatyti keturi stacionarūs šildytuvai (po 3 kW).

Naujos šildymo sistemos kaina ir darbų eiga. Apskaičiuota, kad bazilikos infraraudo-nųjų šildytuvų sistemos įrengimas kainuos beveik 80 tūkst. eurų. Tikimasi, kad naujovė bent trečdaliu sumažins bazilikos elektros energijos sąnaudas šildymui. Projekto koor-dinatorius G. Paulauskas numatė tris darbų etapus. Orui atšilus (gegužės pradžioje) tiki-masi pradėti elektros instaliacijos įrengimą – tai turėtų užtrukti apie porą mėnesių. Vėliau laukia dviejų išilginių sijų ir jų keltuvų montavimas, o paskutinis etapas – šildymo įrangos montavimas.

Kada bus baigti visi darbai ir žiemą čia nebešalsime, priklausys nuo kiekvieno bazilikos parapijiečio – mūsų visų paau-kotų lėšų.

Kristaus Prisikėlimo bazilikoje – efektyvi šildymo įranga

Kviečiame parapijiečius į PILIGRIMINĘ KELIONĘ!

Kviečiame visus parapijiečius į piligriminę kelionę, aplankant Garbingo-jo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir veiklos vietas Kaišiadorių vyskupijoje.

Artimiausia kelionė numatoma š.m. kovo 18 d., šeštadienį, 10.00 val. Švęsime Eucharistiją, melsimės prie Garbingojo Dievo Tarno arkivyskupo

Teofiliaus Matulionio kapo, kad tinkamai pasirengtume Jo beatifikacijai. Auka už kelionę 5 Eur.

Būtina išankstinė registracija, prašome registruotis parapijos raštinėse: - Kristaus Prisikėlimo bažnyčios raštinėje (Aukštaičių g. 6), kiekvieną darbo

dieną nuo 9.00 iki 16.00 val. - Bazilikos raštinėje (Žemaičių g. 31B), kiekvieną darbo dieną nuo 9.00 iki

13.00 val. ir nuo 14.00 iki 17.00 val. šeštadieniais nuo 9.00 iki 13.00 val. Smulkesnė informacija parapijos telefonais: 8 37 229222 ir 8 37 200883.

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos TEISĖS KLINIKA

Stiprinant pasitikėjimą bendruomene ir pastoracine veikla Prisikėlimo parapijoje veikianti Teisės klinika teikia NEMOKAMAS TEISINES KON-SULTACIJAS. Visi parapijiečiai gali gauti jiems aktualias nemokamas teisines konsultacijas.

Nemokama teisinė pagalba yra teikiama žmonėms, negalintiems jos gauti dėl ekonominio nepritekliaus arba suklupusiems gyvenimo kelyje (buvusiems kaliniams, turėjusiems priklausomybes ir pan.). Taip pat kitoms katalikiškoms bendruomenės institucijoms, organizacijoms ar/ ir parapijoms.

Pirminė nemokama teisinė pagalba yra teikiama Prisikėlimo parapijos namuose prie mažosios Prisikėlimo bažnyčios, adresu Aukštaičių g. 6, Kaunas. Būtina išankstinė registracija.

Konsultuojame kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 18.00 val. Konsultacijai registruotis galima telefonais 8 37 323548, 8 37 200883 ar

el. paštu klinika@teisesmenas.lt.