PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO...
Transcript of PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO...
1
PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO
SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS MIESTE STUDIJA
UŢSAKOVAS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJA
RENGĖJAS UAB „AUSVITAS“
2016 m.
2
T U R I N Y S LENTELIŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................... 3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................ 4
ĮVADAS .......................................................................................................................................................................... 5
SANTRAUKA ................................................................................................................................................................. 6
1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ .................................................................................................................... 8
1.1. GEOGRAFINĖ APŢVALGA ................................................................................................................................ 8 1.2. DEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA ........................................................................................................... 9 1.3. SOCIALINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA ................................................................................................................ 13 1.4. EKONOMINĖ PADĖTIS ................................................................................................................................... 16
2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA .................................................................. 17
2.1. SPORTO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS ................................................................................. 17 2.2. SPORTO SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................. 20 2.3. SPORTO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪRA ...................................................................................................... 27 2.4. SVARBIAUSIŲ SPORTO SEKTORIAUS PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS .............................................................. 28 2.5. SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ .......................................................................................................... 29
3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO
SAVIVALDYBĖJE ....................................................................................................................................................... 31
3.1. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRISTATYMAS ...................................................................................... 31 3.2. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PASIRINKIMAS ..................................................................................... 34 3.3. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ .............................................................................................................................. 34 3.4. NUMATOMI DARBAI PASIRINKTOJE ALTERNATYVOJE ................................................................................... 41 3.5. PASIRINKTOS ALTERNATYVOS ĮGYVENDINIMO DARBŲ APIMTYS .................................................................. 44
4. ALTERNATYVOS ĮVERTINIMAS ................................................................................................................... 46
4.1. FINANSINIS ALTERNATYVOS VERTINIMAS .................................................................................................... 46 4.2. PROJEKTO SUKURIAMA NAUDA .................................................................................................................... 48 4.3. PROJEKTO ĮYVENDINIMAS ............................................................................................................................ 50 4.4. PROJEKTO RIZIKOS ....................................................................................................................................... 51 4.5. PROJEKTO TĘSTINUMAS ............................................................................................................................... 52
IŠVADOS ...................................................................................................................................................................... 53
3
LENTELIŲ SĄRAŠAS
LENTELĖ NR. 1. NATŪRALI GYVENTOJŲ KAITA 2012 M. – 2016 M. PRADŢIOJE (TŪKST. GYVENTOJŲ). 9 LENTELĖ NR. 2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS PAGAL AMŢIAUS GRUPES TAURAGĖS R. SAV. 2012
M. – 2015 M. ............................................................................................................................. 10 LENTELĖ NR. 3. NEDARBO RODIKLIAI, 2012 M. – 2015 M. ............................................................... 14
LENTELĖ NR. 4. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO POLITIKĄ FORMUOJANTYS IR ĮGYVENDINANTYS
SUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA ............................................................................................. 17 LENTELĖ NR. 5. TAURAGĖS R. SAV. VEIKIANTYS SPORTO KLUBAI 2016 M. ....................................... 21 LENTELĖ NR. 6. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲJŲ SKAIČIUS 2013 M. – 2014 M. ....................... 24 LENTELĖ NR. 7. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO VEIKLOS RODIKLIAI 2013 – 2014 M. ............................ 25
LENTELĖ NR. 8. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO SPECIALISTŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS 2013 M. –
2014 M. .................................................................................................................................... 26
LENTELĖ NR. 9. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ VEIKLOS RODIKLIAI 2013 M. –
2014 M. .................................................................................................................................... 26 LENTELĖ NR. 10. VIEŠOJI SPORTO INFRASTRUKTŪRA TAURAGĖS R. SAV. ........................................ 27 LENTELĖ NR. 11. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ ................................................. 29
LENTELĖ NR. 12. INVESTICIJOS Į ALTERNATYVĄ .............................................................................. 46 LENTELĖ NR. 13. SĄLYGOS FINANSINIAM VERTINIMUI ..................................................................... 47
LENTELĖ NR. 14. FINANSINĖS ANALIZĖS RODIKLIAI ......................................................................... 47 LENTELĖ NR. 15. DARBŲ ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS ........................................................................ 50 LENTELĖ NR. 16. PROJEKTO RIZIKOS APRAŠYMAS ........................................................................... 51
4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
PAVEIKSLAS NR. 1 TAURAGĖS REGIONO ADMINISTRACINIS IR REGIONINIS SUSKIRSTYMAS................ 8 PAVEIKSLAS NR. 2 TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS PASISKIRSTYMAS ..................... 9 PAVEIKSLAS NR. 3. GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL AMŢIAUS GRUPES, 2015 M. PRADŢIA .................. 11 PAVEIKSLAS NR. 4. DEMOGRAFINĖS SENATVĖS KOEFICIENTAS TAURAGĖS APSKRITYJE 2012 M. –
2015 M. .................................................................................................................................... 11 PAVEIKSLAS NR. 5. GIMUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2014 M. ................................................. 12 PAVEIKSLAS NR. 6. IŠVYKUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2015 M. .............................................. 13 PAVEIKSLAS NR. 7. NETO MIGRACIJA (ASMENYS) 2012 M. – 2015 M. .............................................. 13 PAVEIKSLAS NR. 8. LIGONINĖSE GYDYTAS LIGONIŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2014 M.. .......................... 14
PAVEIKSLAS NR. 9. NEPILNAMEČIŲ PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKLŲ SKAIČIUS 2012 M. – 2015 M.
................................................................................................................................................. 15
PAVEIKSLAS NR. 10. TIESIOGINĖS UŢSIENIO INVESTICIJOS TAURAGĖS APSKRITYJE (MLN. EUR) ..... 16 PAVEIKSLAS NR. 11. PRIPUČIAMA ORO KONSTRUKCIJA ................................................................... 31 PAVEIKSLAS NR. 12. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS VIDAUS ĮRENGIMAS ................................. 32 PAVEIKSLAS NR. 13. PROJEKTINIS SPORTO AKŠTELĖS VIDAUS IŠDĖSTYMAS..................................... 33
PAVEIKSLAS NR. 14. ALTERNATYVOS NR. 1 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 35 PAVEIKSLAS NR. 15. ALTERNATYVOS NR. 2 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 36
PAVEIKSLAS NR. 16. ALTERNATYVOS NR. 3 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 37 PAVEIKSLAS NR. 17. ALTERNATYVOS NR. 4 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 38 PAVEIKSLAS NR. 18. ALTERNATYVOS NR. 5 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 38
PAVEIKSLAS NR. 19. ALTERNATYVOS NR. 6 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 39
PAVEIKSLAS NR. 20. ALTERNATYVOS NR. 7 VIETOS VIZUALIZACIJA. ............................................... 41 PAVEIKSLAS NR. 21.SIŪLOMAS PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS BEI PARKAVIMO VIETOS
IŠDĖSTYMAS IR GATVĖS PRATĘSIMO PERSPEKTYVA .................................................................. 43
5
ĮVADAS
Galimybių studija yra bendro projekto dalis. Pristatomos galimybių studijos paskirtis –
optimalaus sprendimo pasiūlymo pateikimas, įrengiant sporto infrastruktūrą, kuri sudarys
palankias sąlygas skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais.
Bendras šio projekto tikslas – skatinti nepertraukiamą sportinės veiklos įvairovę,
gyventojų aktyvumą ir uţimtumą Tauragės rajono savivaldybėje.
Pagrindinės projektu sprendţiamos problemos:
Infrastruktūros trūkumas;
Sporto infrastruktūros sezoniškumas;
Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas.
Šios galimybių studijos tikslas – pasiūlyti optimalų sprendimą sporto infrastruktūros
įrengimui, leidţiančiam skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais.
Galimybių studijos tikslui pasiekti yra iškelti toliau išvardinti uţdaviniai.
Galimybių studijos uţdaviniai:
Atlikti Tauragės rajono savivaldybės aplinkos analizę;
Pateikti bendrą Tauragės rajono savivaldybės sporto sektoriaus uţimtumo esamą
situaciją;
Identifikuoti Tauragės rajono savivaldybės. sporto sektoriaus svarbiausias problemas;
Aprašyti pripučiamą konstrukciją ir pateikti jos pastatymo galimybę;
Atlikti pripučiamos konstrukcijos pastatymo alternatyvų analizę pagal skirtingas vietas
Tauragės mieste;
Įvertinti investicijas, eksploatacines sąnaudas būtinas investicijas techninei būklei
palaikyti į analizuojamą alternatyvą;
Įvertinti alternatyvos įtaką bendram sporto ir uţimtumo sektoriui;
Pateikti investicijų struktūrą;
Pateikti alternatyvos įgyvendinimo grafiką;
Aprašyti galimas rizikas.
Galimybių studijos rengimas. Buvo vadovaujamasi viešai prieinama ir Uţsakovo
pateikta informacija. Taip pat buvo naudojamasi ekspertų bei įrangos tiekėjų konsultacijomis
rengiant galimybių studiją.
6
SANTRAUKA
Tauragės apskritis yra viena iš maţiausiai apgyvendintų apskričių. Šiai apskričiai būdingas
maţėjantis gyventojų skaičius, išskirtinai jaunimo tarpe, ko viena iš prieţasčių yra augantis
emigracijos rodiklis. Taip pat sparčiai augantys sergamumo rodikliai Tauragės rajono
savivaldybėje gyventojų tarpe bei nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veiklų augimas.
Pasireiškusios problemos Tauragės rajono savivaldybėje iššaukia gyventojų kokybės gerinimo
poreikio skatinimą.
Įvertinus Tauragės sporto sektoriaus uţimtumo esamą situaciją, buvo identifikuotos
svarbiausios susidariusios sporto sektoriaus problemos: sporto infrastruktūros trūkumas, esamos
sportinės bazės sezoniškumas bei dalies lauko sporto infrastruktūros nusidėvėjimas. Ko pasėkoje
Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamam gyventojų sportiniam aktyvumui ir uţimtumui
skatinti pasireiškia fizinės sporto bazės trūkumas.
Infrastruktūros atnaujinimui buvo pasirinkta pripučiama oro konstrukcija kaip optimalus ir
efektyviausias sprendimo būdas sporto reikmėms tenkinti atrinktoje alternatyvoje.
Atlikus vietos parinkimo analizę, buvo nustatyta, kad vienintelė tinkma vieta pirpučiamos
oro konstrukcijos statybai yra “Šaltinio” progimnazijos stadionas. Pasirinkta vieta patogi tiek
miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Netoli yra visos reikiamos lauko inţinerinės sistemos.
Yra daug vietos automobilių parkavimo aikštelei įrengti.
Yra siūloma projektą įgyvendinti skirstant finansavimą į dvi dalis: 1) pripučiamos oro
konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui,
tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis; 2) automobilių stovėjimo
aikštelės įrengimas ir Prezidento g. pratęsimas. Viską siūloma įgyvendinti lygiagrečiai.
Skaičiuotina investicijų suma pripučiamos oro konstrukcijos įrengimui yra 999 719 Eur (su
PVM). Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir Prezidento g. pratęsimo investicijos šioje
galimybių nebuvo vertinamos.
Planuojama, kad projektas negeneruos teigiamos finansinės naudos (siūloma kainodarą
grįsti sąnaudomis), tačiau projektas sukurs didelę socialinę ekonominę naudą:
Pagerės sportuojančių sąlygos (profesionalių ir mėgėjų);
Bus sukurta sporto infrastruktūra, kuria bus galima naudotis visus metus, kas ypatingai
aktualu tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis.
7
“Šaltinio” progimnazijos bendruomenei bus sukurta nauja sporto infrastruktūra, kas išspręs
esamas problemas dėl patalpų sportinei veiklai trūkumo;
Įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė dalinai išspręs aplinkinių gyventojų
parkavimo problemą;
Naujos infrastruktūros sukūrimas skatins jaunimo uţimtumą, kas gali teigiamai įtakoti
nusikalstamumo maţėjimą;
Modernios sporto bazės įkūrimas didins gyvenimo kokybę mieste, kas teigiamai įtakos
emigracijos bei gyventojų sveiktingumo rodiklius;
Padidės nekilnojamo turto vertė.
8
1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ
1.1. Geografinė apţvalga
Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į 10 apskričių. Viena iš jų, Tauragės
apskritis, – administracinis vienetas, kurį sudaro – Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės, bei
Tauragės rajono savivaldybės. Tauragės rajono savivaldybėje yra 2 miestai – Tauragė ir
Skaudvilė, bei 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis ir Ţygaičiai. Tauragės rajono
savivaldybę sudaro 8 seniūnijos – Batakių, Gaurės, Lauksargių, Maţonų, Skaudvilės, Tauragės,
Tauragės miesto, Ţygaičių.(ţr. 1 pav.).
Paveikslas Nr. 1 Tauragės regiono administracinis ir regioninis suskirstymas
Šaltinis: Laisvoji enciklopedija- Vikipedija
Savivaldybės teritoriją kerta geleţinkelis Radviliškis – Tilţė, autostrada Klaipėda –
Vilnius, krašto keliai: Maţeikiai – Tauragė, Pašventys – Tauragė, Vainutas – Tauragė.
Savivaldybės teritorija teka Jūra su savo intakais Akmena, Šunija, Šešuvimi, Eţeruona ir
daugelis kitų jų intakų ir intakėlių. Rajone yra 10 eţerų, 5 dideli tvenkiniai, didţiausias jų –
Balskų, 10 pagal dydį Respublikoje ir daug maţesnių. Didţiausi miškai – Karšuvos girios dalis,
Tyrelio, Tauragės – Batakių miškai. Yra dalis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, Jūros
ichtiologinio draustinio1.
1 Šaltinis: Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Taurag%C4%97s_
rajono_savivaldyb%C4%97
9
Bendras Tauragės rajono savivaldybės teritorijos plotas yra 1179 km2, iš kurių 592 km
2
uţima ţemės ūkio naudmenos, miškai – 452 km², keliai – 26 km², uţstatytos teritorijos – 23
km², vandens telkinių – 24 km² ir kita ţemė – 63 km² (ţr. pav. 2).
Paveikslas Nr. 2 Tauragės rajono savivaldybės teritorijos pasiskirstymas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
1.2. Demografinių rodiklių apţvalga
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje
2016 m. pradţioje gyveno 40 790 gyventojų. Tai sudarė 40,29 proc. visų Tauragės apskrities
gyventojų. Gyventojų skaičius nuo 2012 m. pradţios iki 2016 m. pradţios sumaţėjo 5,41 proc.
arba 2 334 gyventojais. Šios maţėjimo tendencijos nagrinėjamu laikotarpiu vyravo visoje
Lietuvoje (ţr. lentelę 1).
Lentelė Nr. 1. Natūrali gyventojų kaita 2012 m. – 2016 m. pradţioje (tūkst. gyventojų)
Met
ai
Ka
un
o
ap
skri
tis
Kla
ipėd
os
ap
skri
tis
Ma
rija
m-
po
lės
ap
skri
tis
Pa
nev
ėţio
ap
skri
tis
Šia
uli
ų
ap
skri
tis
Ta
ura
gės
ap
skri
tis
Tel
šių
ap
skri
tis
Ute
no
s
ap
skri
tis
Aly
tau
s
ap
skri
tis
Vil
nia
us
ap
skri
tis
2012 599,64 334,74 159,27 246,30 295,82 108,13 149,84 149,00 154,98 805,92
2013 592,82 331,55 156,46 242,34 290,47 106,34 147,73 145,76 152,14 806,31
2014 587,24 329,01 154,08 238,75 285,76 104,62 145,48 142,56 149,85 806,11
2015 583,05 327,30 151,79 235,39 281,63 103,08 143,51 140,17 147,81 807,52
2016 577,22 324,63 149,13 231,06 276,41 101,25 141,36 137,26 145,13 805,14 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
10
Pastebėta, kad spartus gyventojų skaičiaus maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo
uţfiksuotas ir Tauragės apskrityje 6,36 proc. Šalyje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų skaičius taip
pat maţėjo, bet didţiosiose Lietuvos apskrityse maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo ţenklai
maţesnis. Atitinkamai Vilniaus apskrityje – 0,1 proc., Kauno 3,74 proc., Klaipėdos 3,02 proc.
Gauti duomenys, kurie parodo gyventojų maţėjimo tendenciją, leidţia daryti prielaidą, jog
Tauragės apskrityje nėra sukurta pakankamai sąlygų gyventojų išlaikymui apskrityje.
2012 m. – 2015 m. laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje buvo uţfiksuotas visų
amţiaus grupių gyventojų skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 2).
Lentelė Nr. 2. Gyventojų skaičiaus pokytis pagal amţiaus grupes Tauragės r. sav. 2012 m. – 2015
m.
Tauragės
r. sav.
Gyventojai (0–15 metų
amţiaus)
Darbingo amţiaus
gyventojai
Pensinio amţiaus
gyventojai
2012 6 910 26 145 10 069
2013 6 635 25 896 9 963
2014 6 478 25 629 9 732
2015 6 354 25 426 9 561 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastebėta, kad Tauragės rajono savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu netoli dešimtadalio
8,05 proc. sumaţėjo vaikų (0 – 14 m.) skaičius, 5,05 proc. – pensinio amţiaus. Darbingo amţiaus
gyventojų skaičius nebuvo toks spartus ir siekė 2,75 proc. panašios tendencijos pastebimos ir
Tauragės apskrityje (vaikų sumaţėjo 8,85 proc., pensinio amţiaus gyventojų – 5,62 proc.,
darbingo amţiaus gyventojų – 3,27 proc.).
Tauragės rajono savivaldybė – apskrities ir visos šalies kontekste išsiskiria maţiausiu
vaikų bei didţiausiu pensinio amţiaus gyventojų skaičiumi (ţr. pav. 3).
11
Paveikslas Nr. 3. Gyventojų skaičius pagal amţiaus grupes, 2015 m. pradţia Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Gyventojų senėjimo tendenciją patvirtina ir demografinės senatvės koeficientas, kuris
parodo, kiek vyresnių nei 60 metų asmenų tenka 100 vaikų iki 15 metų. Tauragės apskrities
demografinio senėjimo koeficientas visu analizuojamu laikotarpiu augo (ţr. pav. 4).
Paveikslas Nr. 4. Demografinės senatvės koeficientas Tauragės apskrityje 2012 m. – 2015 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Senstanti visuomenė yra įtakojama gimstamumo maţėjimo ir emigrantų skaičiaus
didėjimo. Šie rodikliai yra sietini su gyventojų uţimtumu Tauragės apskrityje. Didţiausias
dėmesys turėtų būti skiriamas šių demografinių procesų valdymui. Uţtikrinant darbingo amţiaus
gyventojams aktyvų laisvalaikį bei prieinamą ir patrauklią sporto infrastruktūrą būtų skatinamas
šios amţiaus grupės demografinių rodiklių gerėjimą.
2012 m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės apskrityje uţfiksuotas gimstamumo maţėjimas.
Šiuo laikotarpiu gimė 1,28 proc. maţiau vaikų nei ankstesniais metais (ţr. pav. 5). Atlikta analizė
12
parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu maţiausiai gimusiųjų uţfiksuota 2014 m., daugiausiai – 2012
m., atitinkamai 1092 ir 1078 gimusių kūdikių.
Paveikslas Nr. 5. Gimusių ţmonių skaičius 2012 m. – 2014 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Darytina išvada, kad Tauragės r. sav. būtina ieškoti galimybių, norint pritraukti naujus
gyventojus su šeimomis ar jaunas amţiaus grupes, kurios uţtikrintų mieste gimusių ţmonių
skaičiaus augimą. Vienas iš būdų yra miesto sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, jos
modernizavimas, įrengimas naujos. Jaunoms šeimoms bei darbingo amţiaus grupėms yra svarbus
aktyvus gyvenimo būdas, kuris turi būti uţtikrintas mieste.
Dar viena prieţastis, kuri įtakoja gyventojų maţėjimą yra migracija. 2012 m. – 2015 m.
laikotarpyje iš Tauragės rajono savivaldybės išvyko 6 495 asmenys, o bendrai iš visos apskrities
15 960 asmenų (ţr. pav. 6). 2015 m., lyginant su 2012 m., išvykusių gyventojų skaičius Tauragės
rajono savivaldybėje ir visoje apskrityje sumaţėjo, atitinkamai: 4,25 proc. ir 5,31 proc. Tačiau
atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m., lyginant su 2015 m., išvykusių gyventojų skaičius ţenkliai
padidėjo, atitinkamai: 3,84 proc. ir 4,67 proc. Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad išvykstančių
gyventojų srautai sumaţinti.
13
Paveikslas Nr. 6. Išvykusių ţmonių skaičius 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Bendras neto rodiklis, kuris nurodo atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus skirtumą,
analizuojamame laikotarpyje buvo neigiamas (ţr. pav. 7). Nors gyventojų skaičius maţėja visoje
Lietuvoje, visgi reikia pastebėti, kad Tauragės apskrityje gyventojų skaičius maţėja kiek sparčiau
nei vidutiniškai šalyje. Tauragės apskrityje, neigiamas neto santykis padidėjo 7,20 proc., kaip tuo
tarpu Lietuvoje – 5,39 proc.
Paveikslas Nr. 7. Neto migracija (asmenys) 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Kaip matyti iš pateiktų demografinių rodiklių, situacija Tauragėje yra blogėjanti. Ši
situacija leidţia daryti prielaidą, jog darbingo amţiaus gyventojų kokybės uţtikrinimui mieste
reikalingas laisvalaikio ir sportinio aktyvumo infrastruktūros prieinamumas, kaip viena iš
svarbiausių sudedamųjų gyvenimo kokybės dalių.
1.3. Socialinių rodiklių apţvalga
Tiek Tauragės rajono savivaldybėje, tiek Tauragės apskrityje 2012 m. – 2015 m.
laikotarpiu buvo uţfiksuotas kasmetinis registruotų bedarbių skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 3).
Analogiška tendencija pastebima analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus
gyventojų santykį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių skaičius
2012 m. – 2015 m. laikotarpiu maţėjo visoje apskrityje.
14
Lentelė Nr. 3. Nedarbo rodikliai, 2012 m. – 2015 m.
2012 2013 2014 2015
Registruoti bedarbiai | tūkst. Tauragės apskritis 9,1 8,8 8,0 7,3
Registruoti bedarbiai | tūkst. Tauragės r. sav. 4,0 3,9 3,4 3,0
Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus
gyventojų santykis | proc. Tauragės apskritis 14,0 13,5 12,5 11,5
Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus
gyventojų santykis | proc. Tauragės r. sav. 15,3 14,8 13,4 11,9
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Maţėjant bedarbių skaičiui kartu auga ir kokybiško laisvalaikio praleidimo poreikis, o tai
sąlygoja infrastruktūra. Sporto infrstruktūros plėtra padėtų visiškai ar dalinai patenkinti šį poreikį.
Tauragės rajono savivaldybėje ligoninėse gydytų ligonių skaičius 2014 m. siekė 10 200
asmenų (ţr. lentelę 4). Lyginant su Tauragės apskritimi tai sudarė 38,37 proc. visų gydytų ligonių.
Lyginant Tauragės apskrities 2014 m. rodiklį pagal 1000-iui suaugusiųjų tenkantį susirgimų
skaičių, pastebima, kad apskrityje jis buvo didesnis nei vertinant bendrą Lietuvos rodiklį.
Atitinkamai: Tauragės apskrityje – 255,9, Lietuvoje – 249,1. Vertinant rodiklius kurie yra didesni
nei bendrai šalyje – darytina išvada, kad Tauragės apskrities gyventojų sergamumą gali įtakoti
nepakankamas fizinis aktyvumas. Gyventojų fizinis aktyvumas – neatsiejamas nuo sveikatingumo
rodiklių gerėjimo.
Paveikslas Nr. 8. Ligoninėse gydytas ligonių skaičius 2012 m. – 2014 m.. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
15
Remiantis vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra2, pastebima, kad pagal pateiktus
duomenis Lietuvoje didţiausia dalis visų mirčių lemia kraujotakos sistemos ligos. Dėl šių
prieţasčių 2013 m. mirė: 47,6 proc. – vyrų, 65,0 proc. – moterų. Remiantis viešai prieinama
informacija3, gyventojų pasyvus gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas prilyginamas
padidėjusio kraujospūdţio ir padidėjusių kraujo lipidų ţalai, o tai tiesiogiai didina grėsmę
kraujotakos ligų sergamumui.
Gyventojų fizinis aktyvumas (sportas ir aktyvus laisvalaikis) – viena iš prevencijos
priemonių, kuri gali maţinti nusikalstamumą. Dėl didėjančio vaikų ir jaunimo neuţimtumo, gatvės
įtakos, vaikų ir jaunimo problema tampa ir narkotikai ir nusikalstamumo didėjimas.
Tauragės rajono savivaldybėje 2015 m. nepilnamečiai įvykdė 54 nusikalstamas veiklas (ţr.
pav. 9).
Paveikslas Nr. 9. Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veiklų skaičius 2012 m. – 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2012 m. – 2015 m. laikotarpyje Tauragės rajono savivaldybėje nepilnamečių įvykdytos
nusikalstamos veiklos padidėjo 10,20 proc. Vertinant paskutinių (2014 m. – 2015 m.) duomenis
nusikalstamumas padidėjo – 38,46 proc. Sportinio aktyvumo skatinimas yra viena iš
veiksmingiausių priemonių maţinant nepilnamečių nusikalstamumą.
2 Šaltinis: Vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra, prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-
pranesimai?articleId=2929584
3 Šaltinis: Lietuvos širdies asociacija, prieiga internete: http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923
16
1.4. Ekonominė padėtis
Tauragės apskrityje sukurtas BVP to meto kainomis 2014 metais siekė 724,5 mln. EUR.
2012 m. – 2014 m. laikotarpyje Tauragės apskrityje BVP padidėjo 6,0 proc. Apskrityje sukurtas
BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2014 metais siekė 7,0 tūkst. EUR ir buvo ţenkliai maţesnis
nuo šalies vidurkio (12,4 tūkst. EUR).
Tiesioginės uţsienio investicijos Tauragės apskrityje 2012 m. – 2014 m. laikotarpyje
nuosekliai augo ir per analizuojamą laikotarpį padidėjo 59,37 proc. (ţr. pav. 10).
Paveikslas Nr. 10. Tiesioginės uţsienio investicijos Tauragės apskrityje (mln. EUR)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Registruotų ūkio subjektų skaičius Tauragės rajono savivaldybėje ir lyginamose teritorijose
nuolat auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. – 2016 m. pradţios
laikotarpiu savivaldybėje registruotų subjektų skaičius išaugo 13,8 proc., apskrityje – 11,96 proc.,
šalyje – 21,84 proc. Verslumo lygio augimas Tauragės apskrityje sąlygoja naujų darbo vietų
kūrimą, aukštesnį pajamų lygį o kartu ir auganti poreikį aukštesnei gyvenimo kokybei.
17
2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA
2.1. Sporto politikos formavimas ir organizavimas
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas4 nustato kūno kultūros ir sporto
principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto
srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo
įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno
kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varţybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir
sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varţybų ir renginių
organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus.
Lentelė Nr. 4. Kūno kultūros ir sporto politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai bei jų
kompetencija
Institucija Kompetencijos
LR Seimas
nustato strategines sporto politikos kryptis;
tvirtina valstybinę sporto strategiją;
tvirtina valstybės biudţeto asignavimus sporto priemonėms finansuoti;
ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto
tarptautines sutartis;
vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
LR Vyriausybė
tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtros kryptis ir
programas;
sudaro Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ir tvirtina jos
reglamentą;
nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką;
nustato premijų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems
rinktinių nariams dydţius.
Nacionalinė kūno
kultūros ir sporto
taryba
propaguoja kūno kultūrą ir sportą;
siekia, kad kūno kultūros ir sporto plėtra neprieštarautų tarptautiniams
kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams.
Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje
4 Šaltinis: Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas Nr. I-1151, aktuali redakcija, prieiga internete:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.791BF9249C9C
18
Lentelės Nr. 4 tęsinys
Kūno kultūros ir
sporto
departamentas
dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos politiką kūno kultūros ir
sporto srityje ir ją vykdo;
rengia kūno kultūros ir sporto ilgalaikę strategiją ir plėtros programas,
institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
disponuoja valstybės biudţeto asignavimais, Lietuvos Respublikos
kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis ir kitomis teisėtai gautomis
lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
koordinuoja kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų veiklą kūno
kultūros ir sporto srityje;
bendradarbiauja kūno kultūros ir sporto srityje su lietuvių
bendruomenėmis uţsienyje;
nustato kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų
kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, kūno
kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo tvarką;
skatina kūno kultūros ir sporto informacinės sistemos ir sporto mokslo
plėtrą;
kaupia ir analizuoja kūno kultūros ir sporto statistinę informaciją;
vadovaudamasis Vyriausybės nutarimais, nustato biudţetinių kūno
kultūros ir sporto įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo
tvarką;
Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš
valstybės biudţeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudţetinių įstaigų
savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir
neturtines teises.
Ministerijos
Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos
institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir uţtikrina karių fizinį
parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varţybose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą
ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir
bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas.
Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir
specialistų kvalifikacijos, skrydţių saugos, orlaivių techninės būklės
kontrolės, skrydţių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto
organizavimo ir valdymo klausimus.
Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus,
Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje
19
Lentelės Nr. 4 tęsinys
rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia
teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, dalyvauja
sprendţiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato
sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus.
Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja ir
vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo
programas vykdančiose įstaigose.
Vidaus reikalų ministerija rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų
fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti
sporto varţybose.
Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją
dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir
sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą.
Savivaldybės
Kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybėje formuoja savivaldybės
taryba.
Savivaldybių tarybos steigia ir likviduoja kūno kultūros ir sporto
įstaigas, savo nustatyta tvarka gali finansuoti sportininkų ugdymo centrų,
sporto klubų ir kitų nevyriausybinių teritorijoje veikiančių sporto
organizacijų, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, veiklą.
Savivaldybių tarybos gali nustatyti stipendijų, kurios būtų mokamos iš
savivaldybių biudţetų, skyrimo sportininkams kriterijus ir tvarką, taip pat
premijų, kurios būtų mokamos iš savivaldybių biudţetų, skyrimo
savivaldybių rinktinių nariams kriterijus ir tvarką.
Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas
savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga,
įgyvendindami kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybės teritorijoje:
įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo savivaldybėje
priemones, numatytas savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės
strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
įgyvendina sporto bazių plėtros strategiją savivaldybėje,
uţtikrina jų prieinamumą gyventojams;
savivaldybių tarybų nustatyta tvarka finansuoja rinktinių
dalyvavimą šalies ir tarptautinėse varţybose;
vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja jų teritorijoje gyvenančių
ţmonių pozityvų poţiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai;
tvirtina miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines.
Šaltinis: LR kūno kultūros ir sporto įstatymas
Tauragės rajono savivaldybėje kūno kultūros ir sporto politiką formuoja Savivaldybės
taryba. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Tauragės Sporto
centras įgyvendindami Kūno kultūros ir sporto politiką uţtikrina sporto bazių plėtros strategiją
savivaldybėje, bei jų prieinamumą gyventojams.
20
2.2. Sporto sektoriaus subjektai ir veiklos rodikliai
Tauragės rajono savivaldybėje yra veikiantys viešojo ir nevyriausybinio sporto sektoriaus
subjektai, kurie skatina gyventojus bei sudaro sąlygas uţsiimti sportine veikla.
Viešojo sporto sektoriaus subjektai. – tai visuma sporto institucijų, kurios išlaikomos iš
valstybės ir savivaldybės biudţetų. Viešojo sektoriaus veiklą organizuoja ir koordinuoja Tauragės
rajono savivaldybės biudţetinė įstaiga – Sporto centras. Pagrindiniai Sporto centro tikslai: ugdyti
ir lavinti sveiką asmenybę; auklėti ir skatinti vaikus, jaunimą tapti dorais ir sąţiningais savo šalies
piliečiais; organizuoti ir vykdyti kūno kultūros ir sveikatingumo renginius, įvairių sporto šakų
varţybas rajone ir Tauragės mieste; taip pat rūpintis valstybinių ir rajoninių kūno kultūros ir sporto
programų įgyvendinimu; ieškoti talentingų sportininkų; rūpintis jų rengimu rajono ir Lietuvos
Respublikos rinktinėms.
Įgyvendinant pagrindinius Sporto centro tikslus Tauragėje, fizinis uţimtumas ir sportinė
veikla skatinama Tauragės rajono savivaldybėje 2015 – 2016 mokslo metais veikiančiose 18
bendrojo ugdymo mokyklų – 4 gimnazijose, 1 vidurinėje mokykloje, 7 pagrindinėse mokyklose, 3
progimnazijose, 1 mokykloje – daugiafunkciniame centre, 1 suaugusiųjų mokymo centre ir 1
specialiojoje mokykloje. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančiose 3 savivaldybės
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikiančiose 3 mokyklose.
Svarbu paminėti, kad fizinis uţimtumas ir sportinė veikla ugdymo įstaigose yra privaloma bei
reglamentuota LR Švietimo ir mokslo ministerijos programų.
Plėtojant sportinę veiklą labai svarbus vaidmuo tenka informacijos sklaidai ir
prieinamumui. Tauragės rajono Sporto centras turėdamas savo internetinę svetainę uţtikrina
informacijos sklaidos galimybes ir pasiekiamumą tikslinėms vartotojų grupėms. Atkreiptinas
dėmesys, kad informacinė sklaida susijusi su sporto plėtra turi būti pritaikyta prie tikslinės
vartotojų grupės, šiuo atveju jaunimo.
Nevyriausybinio sporto sektoriaus subjektai. Nevyriausybinė organizacija yra laisva
piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės labui,
nesiekiant pelno, ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę. 2016 m. duomenimis5, Tauragės
rajono savivaldybėje veikė 51 nevyriausybinė organizacija – sporto ir aktyvaus laisvalaikio klubai
(registruoti kaip asociacijos , viešosios įstaigos ar uţdarosios akcinės bendrovės). Savivaldybėje
veikiantys ir sportinę veiklą vykdantys sporto klubai prisideda prie visuomenės gyvenimo
5 Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė, prieiga internete: http://www.taurage.lt/go.php/Visuomenines-
organizacijos76178
21
kokybės, sportinio uţimtumo ir sportavimo sąlygų gerinimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog
nevyriausybinės organizacijos savarankiškai atstovauja atskirų grupių interesus įvairiose sporto ir
aktyvaus laisvalaikio srityse bei varţybose.
Lentelė Nr. 5. Tauragės r. sav. veikiantys sporto klubai 2016 m.
Eil.
Nr. Sporto klubas
Teisinė
forma
Kultivuojama
sporto šaka
Sporto šakos
tipas Seniūnija
1 Automobilių sporto
klubas ,,Gralis“ Asociacija
Automobilių
sportas Individualus
Tauragės
sen.
2 Atletinės gimnastikos
klubas ,,Viktorija“ Asociacija
Atletinė
gimnastika Individualus
Tauragės
sen.
3 Badmintono klubas
,,Volanas“ Asociacija Badmintonas
Kolektyvinis ir
individualus
Tauragės
sen.
4
Dvikovinių sporto
šakų klubas SC
,,Kova“
Asociacija Kovos menai Individualus ir
kolektyvinis
Tauragės
sen.
5 Futbolo klubas
,,Tauras“ Asociacija Futbolas Kolektyvinis
Tauragės
sen.
6 Imtynių klubas
,,Tauras“ Asociacija Imtynės Individualus
Tauragės
sen.
7 Jėgos trikovės klubas
,,Uraganas“ Asociacija Jėgos trikovė Individualus
Skaudvilės
sen.
8 Kyokushin karate
klubas ,,Taurus“ Asociacija Kovos menai Individualus
Tauragės
sen.
9 Krepšinio klubas
,,Bremena“ Asociacija Krepšinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
10 Moterų sporto
asociacija Asociacija Sveika gyvensena Individualus
Tauragės
sen.
11 Rankinio klubas
,,Šiltaura“ Asociacija Rankinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
12 Rankos lenkimo
klubas ,,Antėjas“ Asociacija Rankos lenkimas Kolektyvinis
Tauragės
sen.
13 Sveikuolių klubas
,,Harmonija“ Asociacija Sveika gyvensena Kolektyvinis
Tauragės
sen.
14 Šachmatų klubas
,,Tauragis“ Asociacija Šachmatai Individualus
Tauragės
sen.
15 TSK ,,Stragutės
mėsa“ UAB
Techninės sporto
šakos Individualus Gaurės sen.
16 Tauragės krepšinio
klubas Asociacija Krepšinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
17 Tauragės tinklinio
sporto klubas „Šilas“ Asociacija Tinklinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
18
Tauragės senjorų
futbolo klubas
„Tauras“
Asociacija Futbolas Kolektyvinis Tauragės
sen.
Lentelės Nr. 5 tęsinys kitame puslapyje
22
Lentelės Nr. 5 tęsinys
19 Visureigių klubas “4
x 4 Tauragė” Asociacija
Automobilių
sportas Individualus Tauragės sen.
20 Sporto klubas
“Klasik” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
21
Tauragės ţmonių su
negalia sporto klubas
“Kibirkštis”
Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
22 Tauragės bėgimo
mėgėjų klubas Asociacija Bėgimas Individualus Tauragės sen.
23 Tauragės aeroklubas Asociacija Aviacija Individualus Ţygaičių sen.
24 Tauragės pilotų
klubas Asociacija Pilotavimas Individualus Tauragės sen.
25 Motokroso klubas
“Tauragė” Asociacija Motokrosas Individualus Tauragės sen.
26 Sporto klubas
”Tauro svarstis” Asociacija Sporto klubas Individualus Batakių sen.
27
Sporto klubas
,”Senvagė ir
kompanija”
Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
28 Sporto klubas ”STK
Taurus” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
29 Asociacija "Sportas
plius sveikata" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
30 Viešoji įstaiga
“Tauragės futbolas” VŠĮ Futbolas Kolektyvinis Tauragės sen.
31 SEAT Klubas Asociacija Automobilių
sportas Individualus Tauragės sen.
32
Sporto klubas
“ABDK Racing
Team”
Asociacija Automobilių
sportas Individualus Tauragės sen.
33
Viešoji įstaiga
“Tauragės lauko
teniso kortai”
VŠĮ Tenisas Kolektyvinis Tauragės sen.
34 Sporto klubas “HC
Tauragė” Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
35
Asociacija
“Aerobikos mėgėjų
draugija”
Asociacija Aerobika
Kolektyvinis
ir
individualus
Tauragės sen.
36 Lietuvos profesinės
sveikatos asociacija Asociacija Sveika gyvensena Individualus Tauragės sen.
37 VšĮ Tauragės
automobilių klubas VŠĮ
Automobilių
sportas Individualus Tauragės sen
38 Sporto klubas
"Primos" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
39 Sporto klubas
"Taurris" Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės sen.
LentelėsNr.:5 tęsinys kitame puslapyje
23
Lentelės Nr.:5 tęsinys
40 VšĮ "MSC' Matula
Sports Consulting"
Viešoji
įstaiga Sporto klubas Individualus
Tauragės
sen.
41 Jėgos klubas
"Uraganas" Asociacija Sporto klubas Individualus
Tauragės
sen.
42 Tauragės apskrities
imtynių federacija Asociacija Imtynės
Kolektyvinis ir
individualus
Tauragės
sen.
43 Tauragės rajono
krepšinio federacija Asociacija Krepšinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
44
Sporto klubas
"Fortūnos
laisvalaikio centras"
Asociacija Sporto klubas Individualus Tauragės
sen.
45 Tauragės sporto
klubas "Taurus" Asociacija Sporto klubas Individualus
Tauragės
sen.
46 Rankinio klubas
"Tauragis" Asociacija Rankinis Kolektyvinis
Tauragės
sen.
47 Tauragės apskrities
futbolo federacija Asociacija Futbolas Kolektyvinis
Tauragės
sen.
48 Tauragės futbolo
mokykla Asociacija Futbolas Kolektyvinis
Tauragės
sen.
49 Sporto klubas
"Eţeruona X" Asociacija Sporto klubas Individualus
Tauragės
sen.
50
Sporto techninis
klubas "Tauro
krosas"
Asociacija Automobilių
sportas Individualus
Tauragės
sen.
51 Klubas "Tmk Ratai" Asociacija Motokrosas Individualus Gaurės sen. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė
Remiantis lentelės Nr. 5 duomenimis, didţioji dalis Tauragės rajono savivaldybėje
veikiančių sporto klubų veiklą vykdo Tauragės ir Tauragės miesto seniūnijose. Atkreiptinas
dėmesys, kad Lauksargių bei Maţonų seniūnijose sporto klubų vykdančių veiklą neregistruota.
Tauragės rajono savivaldybėje nevyriausybinio sporto sektoriaus didţioji dauguma
kultivuojamų sporto šakų yra individualaus tipo. Tuo tarpu darytina prielaida, kad kolektyvinio
sporto šakų maţesnį skaičių įtakoja nepakankami finansiniai ištekliai nevyriausybinėse
organizacijose. Kolektyvinio sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, tinklinis, rankinis ir pan.
labai svarbi sporto infrastruktūra ir jos modernumas atitinkantis sportuotojų poreikius.
Kolektyvines sporto šakas kultivuoti turėtų vyriausybinės organizacijos, didindamos jų
prieinamumą gyventojams, pritaikant tinkamą sporto infrastruktūrą ir taip uţtikrinant
nepertraukiamą gyventojų sportinį uţimtumą ir sportinių veiklų pasiūlos pakankamumą Tauragės
mieste. To pasėkoje būtų daroma teigiama įtaka sportuojančiųjų gyventojų rodiklių gerėjimui.
24
Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. ţmonių ir tai yra 9 vieta iš visų
Europos Sąjungos valstybių narių6.Darytina prielaida, jog gana didelis nesportuojančiųjų skaičius,
turi įtakos tiek visos šalies, tiek Tauragės miesto gyventojų socialinei padėčiai. Fizinio aktyvumo
interesų neturėjimas yra priklausomas nuo sportinės aplinkos, kurioje teikiamos, organizuojamos
sportinės veiklos.
Lentelė Nr. 6. Tauragės r. sav. sportuojančiųjų skaičius 2013 m. – 2014 m.
Veiklos rodiklis/Metai 2013 m. 2014 m.
Sportuojančiųjų skaičius 1676 1611
Iš jų moterų: 328 326
Iš jų vyrų: 1348 1285
Šaltinis: Tauragės r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos
metraštis
Tauragės rajono savivaldybėje, analizuojamu 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu bendras
sportuojančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sportuojančiųjų moterų
skaičius yra ţenkliai maţesnis negu vyrų. Darytina prielaida, jog viena iš maţo sportuojančių
moterų skaičiaus lėmusių prieţasčių gali būti nekomfortabili ir nusidėvėjusi sporto infrastruktūra.
Siekiant uţtikrinti visų lyčių poreikius, rekomenduotina atnaujinti sporto infrastruktūrą, kuri leis
įtraukti daugiau visuomenės narių į įvairesnes sportines veiklas.
Tauragės rajono savivaldybėje yra organizuojami įvairūs su sportine veikla susieti
renginiais, kurie aktyvina visuomenę ir skatiną uţimtumą. Tai tradiciniai sporto renginiai, sporto
šventės, turnyrai7 (pvz.:sporto šventė ,,Mes uţ Tauragę“, bėgimas Lietuvos karių dienai paminėti,
,,Šokio, sporto ir sveikatingumo konvencija“, autoslalomas Nepriklausomybės dienai paminėti,
tarptautinės bekelės sporto varţybos). Aktyviai sportinio aktyvumo ir uţimtumo veikloje
dalyvauja VšĮ „Aktyvi Tauragė“ (vidutiniškai per metus organizuoja 22 sporto ir aktyvaus
laisvalaikio renginius) ir Tauragės Ekstremalų asociacija (vidutiniškai per metus organizuoja 10
sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginių). Daroma išvada jog sportinių veiklų intensyvumas įtakoja
toliau nagrinėjamus gyventojų sporto veiklos rodiklius.
Toliau pateikiami ir analizuojami. sporto veiklos rodikliai apimantys profesionalaus sporto,
sporto visiems ir sportuotojų veiklas Tauragės rajono savivaldybėje.
6 Šaltinis: Eurobarometro apklausa, prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_412_en.pdf
7 Šaltinis:Tauragės rajono savivaldybės strateginis veiklos planas 2016 m. – 2018 m. prieiga internete:
http://www.taurage.lt/go.php/Planavimo-dokumentai41663.
25
Lentelė Nr. 7. Tauragės r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 – 2014 m.
Veiklos rodiklis/Metai 2013 m. 2014 m.
Surengta sporto varţybų
Varţybų skaičius: 539 375
Dalyvių skaičius: 3042 3772
Iš jų moterų: 523 771
Surengta sporto visiems renginių*8
Varţybų skaičius: 40 41
Dalyvių skaičius: 1768 2586
Iš jų moterų: 707 689
Parengta sportininkų:
Olimpinės rinktinės narių: - -
Olimpinės rinktinės kandidatų: - -
Nacionalinės rinktinės narių: 4 3
Jaunimo rinktinės narių: 9 7
Jaunių rinktinės narių: 13 13
Šaltinis: Tauragės r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos
metraštis
Analizuojami Tauragės r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu
atspindi tiek profesionalaus sporto, tiek sporto visiems renginių*9 dalyvių bei parengtų sportininkų
skaičiaus pokyčius. Tauragės r. sav. profesionalaus sporto varţybų skaičius 2013 m. – 2014 m.
laikotarpiu padidėjo – 730 . Darytina išvada, kad paklausumas sporto renginiams Tauragės mieste
yra augantis. Tačiau, tuo pačiu laikotarpiu sporto varţybų skaičius sumaţėjo -164. Darytina
prielaida, jog Tauragės r. sav. šio rodiklio maţėjimą tiriamu laikotarpiu galėjo įtakoti dalis
nusidėvėjusios sporto infrastruktūros, kuri apsunkina galimybes sporto varţybų organizavimui.
Sporto visiems renginiai Tauragės mieste aktyvina visuomenę ir įtraukia į sportinę veiklą.
Vertinant sporto visiems renginių rodiklius, pastebėta, kad varţybų skaičius 2013 m. – 2014 m.
beveik nekintantis, o dalyvių skaičius augantis. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu moterų dalyvių
skaičius sumaţėjo. Darytina prielaida, jog moterų skaičiaus maţėjimą dalinai įtakoja nusidėvėjusi
ir nekomfortabili sporto infrastruktūra. Labai svarbu, jog sporto renginiams suteikiamos sąlygos
uţtikrintų ir visų lankytojų komfortabilumą.
Komfortabili sporto aplinka taip pat labai svarbi jauniesiems Tauragės sportininkams, kaip
viena iš sudedamųjų motyvacijos sportui dalių. Jaunieji sportininkai Tauragės miestui yra svarbūs
kaip miesto vardo garsintojai ir motyvatoriai jaunimo aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013
m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje išskyrus jaunių rinktinės narius, kurių
skaičius liko nepakitęs, profesionalių sportininkų sumaţėjo (ţr. lentelę Nr. 7). Darytina prielaida,
jog profesionalūs jaunieji sportininkai, būdami nepilnamečiais yra viena iš paţeidţiamiausių
8 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai.
9 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai.
26
amţiaus grupių, todėl lengvai paveikiami socialinės aplinkos, galimos nusikalstamumo įtraukties,
kuri Tauragės r. sav. nepilnamečių tarpe yra auganti. Maţinti negatyviam socialinės aplinkos
poveikiui rekomenduojama suteikiant komfortabilumo sąlygas sportuojant, t.y. uţtikrinant
atnaujintą ir modernią sporto infrastruktūrą, bei motyvuojančius sporto trenerius.
Lentelė Nr. 8. Tauragės r. sav. sporto specialistų kvalifikacinės kategorijos 2013 m. – 2014 m.
Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos
metraštis
Analizuojamu 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu Tauragės mieste padaugėjo tik neturinčių
kvalifikacinės kategorijos trenerių10
, o kvalifikuotų sporto trenerių remiantis lentelės Nr.8
duomenismis pastebėtas sumaţėjimas. Viena iš maţėjimo tendencijų yra emigracija, sietina su
geresnių darbo sąlygų ieškojimu kitose šalyse. Svarbu išsaugoti kvalifikuotus sporto trenerius
Tauragės r. sav, suteikiant jiems modernias ir komfortabilias sąlygas dirbti, taip uţtikrinant
jaunimo kvalifikuotą ugdymą ir motyvavimą.
Kvalifikuotas jaunimo ugdymas Tauragės r. sav. pasireiškia per įvairias kultivuojamas
sporto šakas. Jų pasirinkimas yra gana platus ir pritaikytas jaunimui. Moksleiviams
rekomenduojamos ir labiausiai paplitusios sporto šakos yra būtent kolektyvinės, kurios jaunimą
įtraukia į sportinę veiklą per komandinius sportinius uţsiėmimus. Toliau yra aptariami
sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai.
Lentelė Nr. 9. Tauragės r. sav. sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai 2013 m. – 2014 m.
Sporto šaka Metų pradţioje Iš jų merginų Metų pabaigoje Iš jų merginų
Badmintonas 48 21 46 24
Boksas 42 3 60 1
Futbolas 128 17 144 18
Graikų – romėnų
imtynės 109 58 86 9
Krepšinis 101 17 148 16
Lengvoji atletika 163 99 93 43
Lentelės Nr.9 tęsinys kitame puslapyje
10
Neturintys kvalifikacinės kategorijos treneriai - neturintys aukštojo kūno kultūros išsilavinimo ar veiklos
paţymėjimo, ar neįgiję kvalifikacinės kategorijos. Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos sporto metraštis
Kūno kultūros ir sporto specialistai pagal kategorijas 2014 m. 2013 m.
Neturintys kvalifikacinės kategorijos 11 7
Sporto treneriai 6 7
Lietuvos sporto treneriai 3 3
Nacionalinio sporto treneriai 9 10
Lietuvos nusipelniusio treneriai 0 0
Kūno kultūros mokytojai, dėstytojai, lektoriai 104 107
27
Lentelės Nr.9 tęsinys
Rankinis 136 44 116 48
Šaudymas 16 3 16 9
Tinklinis *11
**12
32 12
Kiokušin karatė 24 6 52 15
Šachmatai 60 15 54 19
Iš viso 2014 m.: 827 225 847 214
Iš viso 2013 m.: 845 234 827 225 Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos
metraštis
Išanalizavus lentelės Nr. 9 duomenis, 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu sportuojančiųjų
moksleivių tarpe populiariausios sporto šakos: krepšinis, futbolas, rankinis, lengvoji atletika
graikų – romėnų imtynės, boksas, badmintonas, šachmatai, kurios sulaukia daugiausiai sportuotojų
dėmesio bei kt. sporto šakos. Siekiant uţtikrinti sporto šakų veiklos rodiklių augimą, Tauragės
rajono savivaldybėje rekomenduojama pritaikyti sporto šakoms komfortabilią ir modernizuotą
sporto infrastruktūrą.
2.3. Sporto sektoriaus infrastruktūra
Tauragės miesto viešoji sporto infrastruktūra sudaryta iš ugdymo ir privataus sektoriaus
valdomos sporto infrastruktūros. Viešoji sporto infrastruktūra yra pateikiama ţemiau esančioje
lentelėje Nr. 10.
Lentelė Nr. 10. Viešoji sporto infrastruktūra Tauragės r. sav.
Sporto infrastruktūra 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Stadionai (iš viso). Iš jų: 12 12 17
Bendrojo lavinimo mokyklų 10 10 14
Sporto salės (iš viso). Iš jų: 17 17 17
Bendrojo lavinimo mokyklų 13 13 13
Privataus sektoriaus 2 2 2
Lauko krepšinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 22 20 20
Bendrojo lavinimo mokyklų 17 15 15
Lauko tinklinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 8 10 13
Bendrojo lavinimo mokyklų 6 6 6
Privataus sektoriaus 1 2 3
Lentelės Nr. 10 tęsinys kitame puslapyje
11
*- nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius,
Lietuvos sporto statistikos metraštis.
12 * - nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius,
Lietuvos sporto statistikos metraštis.
28
Lentelės Nr. 10 tęsinys
Bendruomenių 1 2 4
Riedutininkų aikštelė 1 1 1
Kilnojama ledo aikštelė 0 0 1
Lauko rankinio aikštelės 2 2 2
Lauko teniso aikštelės 2 2 2
Lauko treniruokliai 1 1 1
Uţdaras Tauragės kartodromas 0 1 1
Aerodromai 1 1 2
Šaudyklos 1 1 2
Motokroso trasa 0 1 1
Autokroso trasa 1 1 1
Kūno rengybos klubai 1 1 2
-Privataus sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra
Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybė
Kaip matyti iš lentelės, viešąją Tauragės miesto sporto infrastruktūrą sudaro: stadionai,
sporto salės, lauko krepšinio aikštelės, lauko tinklinio aikštelės, riedutininkų aikštelė, kilnojama
ledo aikštelė, lauko rankinio aikštelės, lauko teniso aikštelės, lauko treniruokliai bei kt. privataus
sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra.
Dalis sporto infrastruktūros yra atnaujinta.
Pagrindinė esamos sporto insfrastruktūros problema – tik maţa dalis jų pritaikyta sportui
šaltuoju metų laiku. Ši problema sukelia sekančias pasėkmes:
sudaro didelius nepatogumus sportuojantiems dėl patalpų trūkumo šaltuoju periodu;
maţina laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimą šaltuoju periodu;
patalpų trūkumas apsunkina nepilnamečių ir neprofesionaliai sportuojančių
prieinamumą prie esamos infrastruktūros.
Šios problemos išsprendimas leistų ţenkliai pagerinti tiek sporto prieinamumo, tiek
laisvalaikio praleidimo kokybę Tauragės mieste ir rajone.
2.4. Svarbiausių sporto sektoriaus problemų identifikavimas
Svarbiausios sporto sektoriaus problemos, kurias planuojama keisti, galima aprašyti taip:
Infrastruktūros trūkumas: maţina Tauragės rajono savivaldybės galimybes didinti
sportuojančiųjų, sporto varţybų bei sporto visiems renginių skaičių. Taip pat maţina profesionalių
jaunimo sportininkų galimybes treniruotis bei apsunkina galimybes uţtikrinti profesionalių sporto
trenerių veiklos rodiklių augimą.
29
Sporto infrastruktūros sezoniškumas: maţina Tauragės rajono savivaldybės. gyventojų
galimybes sporto ir laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimui, neįtakojamam oro ar metų laikų
kaitos. Šiuo metu dalis sporto infrastruktūros yra priklausoma nuo oro sąlygų, lauko sporto
infrastruktūra prieinama tik šiltuoju periodu. To pasėkoje, Tauragės rajono savivaldybei reikalinga
šalinti susidariusią problemą ir sudaryti sąlygas gyventojams sportuoti nepertraukiamai.
Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas: maţina galimybes Tauragės rajono
savivaldybėje didinti bendrą sportuojančiųjų bei sportuojančiųjų moterų, kuris išskirtinai maţas
skaičių uţtikrinant komfortabilumą. Taip pat maţina galimybes didinti profesionalaus sporto bei
sporto visiems renginių skaičių Tauragės rajono savivaldybei uţtikrinant gyventojų sportinės
veiklos prieinamumą ir uţimtumą.
Neatnaujintoje lauko sporto infrastruktūroje šiandien tampa vis sudėtingiau skatinti
gyventojų sportinę veiklą bei uţimtumą. Įvertinus ir pasiūlius identifikuotų sporto sektoriaus
problemų sprendimo būdus, bus uţtikrintas Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamas
gyventojų sportinės veiklos ir uţimtumo skatinimas.
2.5. Sporto sektoriaus SSGG analizė
Siekiant įvertinti svarbiausias problemas Tauragės miesto sporto sektoriuje buvo atlikta
stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, kuri pateikiama ţemiau esančioje lentelėje Nr.
11.
Lentelė Nr. 11. Tauragės sporto sektoriaus SSGG analizė
Stiprybės Silpnybės
Šiuo metu yra didelis sportuojančių
aktyvumas rajone, įsisteigę daug sporto klubų;
Didelis rajono savivaldybės dėmesys
sportinio aktyvumo skatinimui;
Aktyvi Tauragės r. sav. Sporto centro
veikla;
Platus kultivuojamų sporto šakų
pasirinkimas.
Tauragės miesto sporto infrastruktūra yra
nepakankamai pritaikyta sportuoti šaltuoju metų
laiku;
Tauragės mieste dalis lauko sporto
infrastruktūros yra pasenusi ir neatitinka
vartotojų poreikių;
Trūksta komfortabilios sporto
infrastruktūros, kuri atitiktų moteriškos lyties ir
vidutinės ir aukštesnės pajamų klasės
sportuojančių poreikius.
Galimybės Grėsmės
Viešojo sektoriaus lėšų panaudojimas
sporto infrastruktūros vystymui;
Ekonominės situacijos gerėjimas
Tauragės rajone;
Sportinės veiklos poreikio didėjimas.
Gyventojų, ypatingai darbingo amţiaus,
maţėjimas.
30
Atlikus SSGG analizę, darytina tokia išvada:
Tauragės rajono savivaldybei, siekiant minimizuoti grėsmes ir panaikinti silpnybes, būtina
išnaudoti esamas galimybes, t.y.: panaudojant viešojo sektoriaus lėšas sporto infrastruktūros
vystymui bus panaikintas sporto infrastruktūros sezoniškumas ir uţtikrinamas gyventojų skaičiaus
didėjimas.
31
3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO
REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE
3.1. Pripučiamos oro konstrukcijos pristatymas
Įvertinus Tauragės rajono savivaldybės sporto sektoriaus problemas ir siekiant jas pašalinti
yra rekomenduojama pripučiama oro konstrukcija pritaikoma sporto reikmėms. Pasitelkus
pripučiamos oro konstrukcijos pastatymo galimybes būtų pašalinta
infrastruktūros trūkumo problema,
dalies nusidėvėjusios infrastruktūros problemą,
sporto infastruktūroje identifikuoto sezoniškumo problema.
Pripučiama oro konstrukcija pasaulyje paplito prieš 23 metus. Šios kontrukcijos
populiarios ir pripaţintos visame pasaulyje: Europoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir
Pietų Amerikoje dėl funkcionalumo, energijos taupymo, aplinkos saugojimo bei labai greito
pastatymo. Pripučiama oro konstrukcija, kurios paviršius pagamintas iš didelės perdangos
(specialaus audinio), įtvirtinama į ţemę laikančiomis konstrukcijomis ir pripildoma suslėgtu oru.
Paveikslas Nr. 11. Pripučiama oro konstrukcija Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html
Pripučiama oro konstrukcija yra pastatoma labai greitai, vos paruošiant pamatus ir
inţinerinius prievadus. Lyginant su įprastomis statybomis, pripučiama oro konstrukcija –
optimaliausias sprendimo būdas. Lyginant su naujo pastato statybomis laiko atţvilgiu – tai labai
greitas pastatymo būdas, kuomet prie paruoštų pamatų yra primontuojama pristatoma konstrukcija
32
ir pripučiama suslėgtu oru. Taip pat finansiniu atţvilgiu, lyginant su įprastomis naujomis
statybomis, tai sąlyginai pigu. Šie palyginimai uţtikrina efektyviausią ir greičiausią sporto
infrastruktūros paruošimą ir pritaikymą gyventojų poreikiams.
Įvertinus Tauragės mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas
rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis,
pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio
aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei
persirengimo kabinos. Pateikiamas projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas (ţr.pav 13).
Pasirinkta pripučiama oro konstrukcija pasiţymi funkcionalumu ir pritaikomumu įvairioms
sporto šakoms (krepšinis, tinklinis, rankinis ir kt. pagal aikštelių parametrų išmatavimų
pritaikomumą). Vienu metu gali būti įrengta po vienu stogu kelių rūšių sporto aikštelės. Ši
galimybė suteikia galimybes didinti sporto uţsiėmimų pasiūlą sportuotojams. Pavyzdţiai
pateikiami ţemiau esančiose vizualizacijose
Paveikslas Nr. 12. Pripučiamos oro konstrukcijos vidaus įrengimas Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html
33
Paveikslas Nr. 13. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas
34
3.2. Pripučiamos oro konstrukcijos pasirinkimas
Pripučiama oro konstrukcija sporto reikmėms yra parenkama remiantis pasauline patirtimi
ir įvertinus jos naudingumą, funkcionalumą, greitą pastatymo trukmę, sąlyginai nebrangų
pastatymą bei įrengimą lyginant su įprastomis naujų pastatų statybomis.
Naujo pastatato statybos darbai toliau nėra svarstomi ir yra atmetami dėl iš anksto ţinomų
prieţasčių:
Ilgai trunkantis statybų procesas lyginant su pripučiamos konstrukcijos pastatymo
trukme. Privataus kapitalo pritraukimas būtų procesas prailginantis projekto įgyvendinimo trukmę.
Finansiniu atţvilgiu per brangus sprendimo būdas spręsti susidariusias sporto
infrastruktūros problemas Tauragės rajono savivaldybei. Tuo tarpu, jei ir būtų pritrauktos
privataus kapitalo investicijos – sporto paslaugos taptų prieinamos tik aukštesnes pajamas
gaunantiems gyventojams.
Esamos sporto infrastruktūros modernizavimas alternatyvose taip pat nėra svarstomas ir iš
anksto yra atmetamas dėl šių prieţasčių:
Esamos infrastruktūros atnaujinimas neišspręs visų susidariusių Tauragės rajono
savivaldybės identifikuotų sporto sektoriaus problemų.
Esama sporto infrastruktūra yra įveiklinta ir uţimta.
3.3. Alternatyvų analizė
Alternatyvų palyginimui buvo atrinktos tos Tauragės miesto vietos, kurios yra labiausiai
prienamos piestiesiems (dauguma sportuojančių bus jaunimas) bei kur jau yra išvykstyta sporto
infrastruktūra.
Atlikus analizę, pasirinktos šios galimų įrengimo vietų alternatyvos:
1. Tauragės sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija;
2. Tauragės “Tauro” stadiono teritorija;
3. Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija;
4. Tauragės „Versmės“ gimnazijos teritorija;
5. Tauragės „Jovarų“ pagrindinės mokyklos teritorija;
6. Tauragės „Vytauto“ stadiono teritorija;
35
7. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos teritorija.
Atliekant pasirinktų alternatyvų analizę, buvo vertinami šie kriterijai:
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai – reikalinga bent 60 m pločio ir 130 m ilgio
laisvas ţemės plotas;
Geografinė padėtis - atstumas nuo didţiausią gyventojų koncentraciją turinčių miesto
vietų;
Inţinerinių komunikacijų prieinamumas – ar netoli sklypo ribos yra privestos
pagrindinės inţinerinės komunikacijos.
Neatitikus vienam iš vertinimo kriterijų, alternatyvos toliau nebus nagrinėjamos, dėl
alternatyvos nepritaikomumo.
Alternatyva Nr.1. Tauragės sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija, esanti adresu:
Gaurės g. 27A, Tauragė.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Reikalingos laisvos ţemės ploto sklype nėra.
Norint paruošti reikiamą vietą, reikėtų iškirsti daug medţių bei lyginti reljefą, kas sąlygotų labai
didelius kaštus.
Goegrafinė padėtis. Kompleksas yra pramoninėje miesto zonoje. Privaţiavimas yra geras,
tačiau kompleksas nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų koncentraciją turinčių
miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Būtų sudėtinga įrengti didesnį parkavimo vietų
skaičių. Sunku rasti miesto svečiams.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.
Alternatyvos Nr. 1. vizualizacija:
Paveikslas Nr. 14. Alternatyvos Nr. 1 vietos vizualizacija.
36
Išvada – alternatyva netinkama dėl nepkankamai laisvos vietos objekto įrengimui bei
apsunkinto prieinamumo gyventojams.
Alternatyva Nr. 2. Tauragės „Tauro“ dirbtinės dangos stadiono teritorijoje esantis
sklypas, esantis adresu: Kudirkos g. 66, Tauragė.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Laisvos vietos nėra. Šalia stadiono esančios pievos
nepakanka pripučiamos konstrukcijos įrengimui.
Geografinė padėtis. vertinama prastai dėl nepatogaus privaţiavimo nuo V. Kudirkos g., o
nuo Dariaus ir Girėno g. nėra įrengtos parkavimo aikštelės. Taip pat privaţiavimas iki stadiono –
grįstas ţvyru, siauras, be galimybės platinti ir pritaikyti transporto srautui (apsodintas medţiais,
šalia karo aukų kapinių). Įvertinus teritorijos esamą būklę, priimtas sprendimas, kad teritorija,
kurioje galima infrastruktūros plėtra yra atmetama, dėl neišspręstų susisiekimo ir parkavimo
problemų.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.
Alternatyvos Nr. 2. vizualizacija:
Paveikslas Nr. 15. Alternatyvos Nr. 2 vietos vizualizacija.
Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo bei neišvystytų
susisiekimo komunikacijų.
Alternatyva Nr. 3. Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija, lauko sporto
aikštė esanti adresu: Prezidento g. 27.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: papildomos vietos lauko sporto infrastruktūros
plėtrai, naujiems statiniams nėra. Pripučiamos oro konstrukcijos statinys esančioje teritorijoje
pagal gamyklinius parametrus nepritaikytinas.
37
Geografinė padėtis: loakacinė vieta gera, tačiau neišspręstos privaţavimo problemos.
Kelias duobėtas, grįstas ţvyru.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.
Alternatyvos Nr. 3. vizualizacija:
Paveikslas Nr. 16. Alternatyvos Nr. 3 vietos vizualizacija.
Išvada – alternatyva atmetama dėl reikiamos laisvos vietos nebuvimo.
Alternatyva Nr. 4. Tauragės „Versmės“ gimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas
esantis adresu: J. Tumo -Vaiţganto g. 10.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: sklypo plotas uţimtas ir įveiklintas. Laisvos vietos
Pripučiamos oro konstrukcijos statiniui sporto reikmėms nėra, dėl šios prieţasties alternatyva nėra
pritaikoma.
Geografinė padėtis: Privaţiamas prie objekto, susisiekimo galimybės vertinamos gerai
tačiau objekto parkavimo aištelė nėra pritaikoma dideliam srautui lankytojų.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Inţinerinės komunikacijos yra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra
Alternatyvos Nr. 4. vizualizacija:
38
Paveikslas Nr. 17. Alternatyvos Nr. 4 vietos vizualizacija.
Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo.
Alternatyva Nr. 5. Tauragės „Jovarų“ pagrindinės mokyklos teritorija, esanti adresu:
Laisvės g. 19.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: nėra pakankamai vietos pripučiamos oro
konstrukcijos statiniui.
Geografinė padėtis: nepatogi ir nepritaikytina didesniam srautui lankytojų. Nėra vietos
automobilių parkavimo aikštelės įrengimui.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.
Alternatyvos Nr. 5. vizualizacija:
Paveikslas Nr. 18. Alternatyvos Nr. 5 vietos vizualizacija.
39
Išvada – alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo.
Alternatyva Nr. 6. Tauragės „Vytauto“ stadiono teritorija, esanti adresu : Vytauto g. 140.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: laisvos vietos stadiono teritorijoje nėra, teritorija
įveiklinta. Pietinėje stadiono teritorijos dalyje lauko aikštelių vietoje įrengti objektą trūksta vietos.
Šioje vietoje įrengimas būtų įmanomas tik panaikinant dalį medţių bei pesčiųjų takų, kas sąlygotų
didelius kaštus.
Geografinė padėtis. Stadionas yra nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų
koncentraciją turinčių miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Privaţiavimai geri,
tačiau yra ribotos galimybės įrengti daugiau parkavimo vietų.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Nėra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: Tauragės rajono savivaldybės administracija
įgyvendino projektą ,,Tauragės miesto Vytauto stadiono rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas”.
Šis projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007-2013 metams
lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto ,,Vietinė ir urbanistinė plėtra,
kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.1-
VRM-01-R ,,Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ bei valstybės ir savivaldybės biudţeto
lėšomis. Remiantis šiais duomenimis, artimiausiu laikotarpiu sporto infrastruktūros plėtros ir
modernizacijos darbai alternatyvoje Nr.5 nėra tikėtini bei teisiškai apriboti. ir pripučiamos oro
konstrukcijos pastatymo galimybė šioje teritorijoje yra teisiškai apsunkinta.
Alternatyvos Nr. 6 Vizualizacija:
Paveikslas Nr. 19. Alternatyvos Nr. 6 vietos vizualizacija.
Išvada – alternatyva atmetama dėl nepakankamos vietos pripučiamos konstrukcijos
įrengimui, nepatogios geografinės padėties ir galimų teisinių apribojimų rekonstruoti statinį.
40
Alternatyva Nr. 7. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas
esantis adresu: J.Tumo – Vaiţganto g 123.
Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: progimnazijos teritorijoje yra stadionas, asfaltuota
4000 kv. nenaudojama aikštė, kelios lauko aikštelės krepšiniui ir futbolui. Pripučiama konstrukcija
galėtų būti sumontuojama ant stadiono teritorijos. Esamo stadiono būklė yra bloga: stadiono
paviršius yra duobėtas, futbolo vartai seni, būtina viso stadiono modernizacija. Panaikinus
stadioną, mokiniai, esant poreikiui, galėtų naudoti Ţalgirių mokyklos stadionu, esančiam uţ 500
m. (būtinas suderinimas su Ţalgirių mokykla). Šalia Šaltinio progimnazijos stadiono esančioje
4000 kv. m aikštelėje galėtų būti įrengta apie 200 parkavimo vietų, kas pilnai patenkintų tiek
pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek dalinai išspręstų šalia esančio mikrorajono
parkavimo problemą.
Geografinė padėtis: gera, patogus susisiekimas, ypatingai miesto svečiams, šalia
daugiabučių namų kvartalas, uţ 500 m Ţalgirių mokykla, uţ 550 m Maţvydo mokykla.
Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra.
Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra.
Alternatyvos Nr. 7. vizualizacija:
41
Paveikslas Nr. 20. Alternatyvos Nr. 7 vietos vizualizacija.
Išvada - optimali alternatyvą. Siūloma įgyvendinti.
3.4. Numatomi darbai pasirinktoje alternatyvoje
Pateikiama alternatyvos įrengimo ir statymo darbų detalizacija. Pasirinktoje vietoje yra
siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos statinį sporto reikmėms įrengti prie Tauragės „Šaltinio“
progimnazijos. Statinio numatyta vieta yra progimnazijos stadionas. Esant poreikiui,
progimnazijos mokiniai galėtų naudotis Ţalgirių mokyklos stadionu. Tam būtina pasiekti
susitarimą su Ţalgirių mokykla dėl naudojimo grafiko.
Įvertinus Tauragės mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas
rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis,
pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio
aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei
persirengimo kabinos. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas pateikiamas paveiksle Nr. 13.
Pripučiama oro konstrukcija yra dalinai standartizuotas gaminys. Šis gaminys
sumontuojamas kartu su visomis inţinerinėmis sistemomis, tačiau gamintojai turi privalomuosius
reikalavimus rangovams, tai:
Turi būti įrengti pamatai;
42
Turi būti įrengtos grindys;
Turi būti iki nurodytų vietų atvesti inţinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio,
nuotekų, eletros) prievadai;
Turi būti sutvarkytas gerbūvis.
Asfaltuotoje aikštelėje siūloma įrengti automobilių parkavimo aikštelę. Ši aikštelė galės
patenkinti tiek pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek spręsti šalia esančio
mikrorajono parakavimo problema.
Siekiant uţtikrinti sklandų automobilių judėjimą, yra siūlomą pratęsti įvaţiavimą link
pripučiamos konstrukcijos nuo J. Tumo-Vaiţganto gatvės bei įrengti naują įvaţiavimą nuo
Bernotiškių gatvės. Taip pat yra siūloma įrengti Prezidentos gatvės pratęsimą į Bernotiškių gatvę.
Taip būtų uţtikrintas sklandus automobilių judėjimas, esant dideliam automobilių srautui.
Projektinis sklypo planas pateikimas paveiksle Nr.19
43
Paveikslas Nr. 21.Siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos bei parkavimo vietos išdėstymas ir gatvės pratęsimo perspektyva
44
3.5. Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo darbų apimtys
Siūlomos alternatyvos įgyvendinimas apims šiuos darbus:
Pamatų įrengimas. Darbai apima: grunto iškasimą ir transportavimą, pagrindų
posluoksnių po pamatais įrengimą, pamatų armavimą, juostinių pamatų įrengimą, cokolio
šiltinimą, hidroizoliaciją, uţpylimą smėliu, gelţbetoninių laiptų ir metalinių turėklų įrengimą. Taip
pat posluoksnių ir betoninių grindų įrengimą įrenginiams.
Sklypo sutvarkymas. Darbai apima: betoninių tinkelių, įskaitant pasluosnius,
įrengimas aplink sporto pripučiamą oro konstrukciją, sklypo planiravimas mechaniniu būdu,
dirvos paruošimas ir gazonu uţsėjimas.
Grindų įrengimas. Darbai apima: asfaltininės dangos išardymas ir grunto iškasimas,
pasluosnių įrengimas, grindų hidroizoliacijos įrengimas, armatūros tinklo sudėjimas grindų
dangoje, grindų betonavimas, grindų išlyginamojo sluoksnio uţdėjimas.
Pripučiamos oro konstrukcijos montavimas. Darbai apima: pripučiamos oro
konstrukcijos montavimas, įskaitant durų montavimą, šildymo – vėdinimo sistemų pajungimą,
šviestuvų sumontavimą (montuoja įrangos gamintojas).
Tribūnų montavimas. Darbai apima: gamintojo pateiktų tribūnų sumontavimą,
tvirtinant prie grindų.
Sportinės dangos įrengimas. Darbai apima: pagrindo išlyginimą, dangos įrengimas,
linijų nudaţymą.
Vidaus elektros įrengimas. Darbai apima: signalinių ţibintų montavimą, kabelių
tiesimą, šviestuvų atramų sumontavimą, skydelių ir jungiklių montavimą, laidų ir kabelių
pajungimą, įţeminimo laidininkų montavimą, kitos būtinos instaliacijos montavimą ir varţų
matavimą.
Elektroninių ryšių įrengimas. Darbai apima: kompiuterinių tinklų įrengimą.
Apsauginės signalizacijos įrengimas. Darbai apima: apsauginės signalizacijos
įrengimą.
Lauko inţinerinių tinklų (šilumos trasos) įrengimas. Darbai apima: Darbai apima:
tranšėjų iškasimą, šilumos tiekimo vamzdţių paklojimą, sujungimo armatūros sumontavimą,
tranšėjų uţkasimą, prievado sumontavimą.
Lauko inţinerinių tinklų (elektros) įrengimas. Darbai apima: tranšėjų iškasimą, kabelio
apsauginiuose vamzdţiuose tiesimą, tranšėjų uţpylimą, valdymo spintos montavimas.
45
Lauko inţinerinių tinklų (vandentiekis ir kanalizacija) įrengimas. Darbai apima:
tranšėjų iškasimą, vandentiekio ir nuotekų vamzdţių paklojimą, sujungimo armatūros
sumontavimą, tranšėjų uţkasimą, prievado sumontavimą.
Persirengimo patalpų, WC, dušų įrengimas. Darbai apima: gamintojo pateiktų
konteinerių su integruotais WC, dušais ir persirengimo kabinomis sumontavimas.
Automobilių parakavimo aikštelės įrengimas ir Prezidento gatvės pratęsimas yra
neįtrauktas į šių darbų apimtis bei siūloma lygiagrečiai tai finansuoti kitomis lėšomis.
46
4. ALTERNATYVOS ĮVERTINIMAS
4.1. Finansinis alternatyvos vertinimas
Šios galimybių studijos objektas yra pripučiamo oro konstrukcija, skirta sporto reikmėms.
Prezidento gatvės pratęsimui ir automobilių stovėjimo aikštelei įrengti reikalingos investicijos
nėra įtrauktos projekto biudţetą ir turės būti finansuojamos atskirai.
Įvertinus reikiamų darbų apimtis alternatyvos įgyvendinimui pateikiamos investicijos į
pasirinktą alternatyvą.
Lentelė Nr. 12. Investicijos į alternatyvą
Eil.
Nr. Išlaidų pavadinimas
Vieneto kaina,
Eur be PVM
Suma Eur,
be PVM PVM,Eur
Suma Eur,
su PVM
1. Projektavimas bei inţinerinės
paslaugos 39.343,53 8.262,14 47.605,67
1.1 Techninis darbo projektas 28.327 28.327,34 5.948,74 34.276,08
1.2 Techninio projekto ekspertizė 2.754 2.754,05 578,35 3.332,40
1.3 Statinio projekto vykdymo
prieţiūra 2.754 2.754,05 578,35 3.332,40
1.4 Darbų techninė prieţiūra 5.508 5.508,09 1.156,70 6.664,79
2. Statybos rangos darbai
786.871 165.243 952.113
2.1 Pamatai 45.470 45.470,05 9.549 55.018,76
2.2 Grindys 154.041 154.041,38 32.349 186.390,07
2.3 Konstrukcijos montavimas ir
įrenginiai 237.281 237.281,45 49.829 287.110,56
2.4 Sportinės dangos įrengimas 169.728 169.727,60 35.643 205.370,40
2.5 Tribūnų montavimas ir įrenginiai 87.181 87.180,77 18.308 105.488,73
2.6 Elektrotechnikos darbai 3.760 3.760,08 790 4.549,69
2.7 Persirengimo patalpos, WC, dušai 55.835 55.835,40 11.725 67.560,83
2.8 Šildymas 8.014 8.014,31 1.683 9.697,32
2.9 Elektroniniai ryšiai 2.012 2.012,31 423 2.434,90
2.10 Apsauginė signalizacija 2.479 2.479,39 521 3.000,06
2.11 Lauko inţineriniai tinklai (Elektra) 2.462 2.461,65 517 2.978,60
2.12 Lauko inţineriniai tinklai
(Vandentiekis ir kanalizacija) 2.404 2.404,06 505 2.908,92
2.13 Sklypo sutvarkymas 16.202 16.202,05 3.402 19.604,48
Iš viso:
826.214,03 173.504,95 999.718,97
Finansinės analizės tikslas – atsiţvelgus į projektui skiriamų grynųjų pinigų srautus,
įvertinti projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąţos normą
(FVGN), projekto finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV). Finansinis projekto vertinimas
47
atliekamas pagal VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodţio 31 d.
įsakymu Nr. 2014/8-337 patvirtintą Investicijų projektų metodiką.
Finansiniam projekto įvertinimui naudojamos sąlygos pateikiamos lentelėje Nr.13.
Lentelė Nr. 13. Sąlygos finansiniam vertinimui
Siūlomas ataskaitinis laikotarpis - 15 metų (kiti sektoriai)
Projektui numatoma naudoti Tauragės raj. savivaldybės biudţeto lėšas
Nustatant investicijų likutinę vertę bus atsiţvelgiama į projekto investicijų sumą ir pagrįstą
ilgalaikio turto naudojimo trukmę
Taikoma finansinė diskonto norma – 4,0 proc.
Taikoma socialinė diskonto norma – 5,0 proc.
Nustatant investicijų likutinę vertę, atsiţvelgiama į 2009 m. birţelio 10 d. LR Vyriausybės
nutarimu Nr. 564 „ Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto
nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus
subjektams patvirtinimo“ surenkamiems, išardomiems ir kitiems pastatams taikomą 20 metų
maksimalaus nusidėvėjimo laikotarpį. Atsiţvelgiant, kad sukurtas materialusis turtas nusidėvės
vėliau nei pasibaigs ataskaitinis laikotarpis, reinvesticijos nenumatytos. Likutinė investicijų vertė
apskaičiuojama balansinės vertės metodu (kadangi numatytas objektas grynųjų pajamų negeneruos
ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turto neketinama parduoti), t.y. 2031 m. jų likutinė vertė bus
297 772 EUR.
Pagrindiniai projekto finansinės analizės rodikliai pateikti lentelėje Nr. 14.
Lentelė Nr. 14. Finansinės analizės rodikliai
Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I) -841 117
Finansinė vidinė grąţos norma investicijoms - FVGN(I) -8,01%
Konvertuota investicijų (A.) GDV 904 412
Konvertuota investicijų likutinės vertės (B.) GDV 137 395
Finansinis naudos ir išlaidų santykis - FNIS 0,00
Finansinis gyvybingumas (realiąja išraiška) Ne
FGDV (I) rodiklis parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte. Projekto atveju
FGDV yra <0, diskontuoti projekto grynųjų pajamų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir
projektas per projekto ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka, todėl jį įgyvendinant finansinė
nauda nebus gauta.
48
FVGN (I) – diskonto norma, kuriai esant investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos
pajamų ir veiklos išlaidų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. Jeigu FVGN didesnė uţ
rinkoje esančią palūkanų normą, projektas duos didesnę naudą uţ lėšų skolinimosi išlaidas. Šio
projekto įgyvendinimo atveju FVGN (I) yra neigiama, tačiau tai nereiškia, kad projektas
neefektyvus – jis duos socialinę ekonominę naudą.
FNIS rodiklis skaičiuojamas, kai iš projekto gaunama pajamų.
Projekto tikslas nėra pajamų generavimas. Yra siūloma naujos arenos bilietų kainodarą
grįsti sąnaudomis, todėl finansinės naudos neplanuojama gauti. Projektas generuos didelę
netiesioginę naudą, kuri aprašoma kitame poskyryje.
4.2. Projekto sukuriama nauda
Įgyvendinus projektą, bus sukuriamos šios pagrindinės naudos:
Nauda profesionaliems sportininkams dėl naujos sporto infrastruktūros.
Įgyvendinus projektą, profesionaliems sportininkams bus sukurtos geros salygos
nepertraukiamai visus metus treniruotis bei pasiekti geresnių rezultatų. Sezoniškumo panaikinimas
ypatingai aktualus tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis. Šiuo metu sportininkai vyksta
į kitus miestus treniruotis, o pastačius objektą, bus galima ne tik vietiniams sportininkams
treniruotis Tauragėje, bet ir iš kitų miestų pritraukti sportininkus.
Nauda sportuotojams mėgėjams.
Įgyvendinus projektą bus skatinamas šios visuomenės grupės uţimtumas. Taip pat sukurta
komfortabili sporto ir laisvalaikio praleidimo vieta Tauragės mieste uţtikrins renginių poreikio
tenkinimą, aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimą.
Nauda „Šaltinio“ progimnazijai.
Šiuo metu „Šaltinio“ progimnazijos patalpose yra keletas veikiančių sporto klubų. Tai
sąlygoja vietos trūkumą ir iššaukia konfliktą su progimnazijos bendruomėne. Progimnazijos rūsyje
įsikūrusiam kovos menų sporto klubui esamos patalpos yra nepakankamos, todėl norima persikelti
į tame pačiame pastate esančią „Modulio“ salę, kuri yra aktyviai naudojama mokinių. Naujos
pripučiamos oro konstrukcijos pastatymas leistų moksleiviams perkelti savo veiklą į naujas
patalpas, o „Modulio“ salę perleisti kovos menų klubui.
Nauda gyventojams dėl parkavimo vietų didėjimo.
Įgyvendinus projektą, bus įrengta parkavimo aikštelė, kuri dalinai išspręs tankiausiai
Tauragės miesto apgyvendinto mikrorajono parkavimo vietų trūkumo problemą. Gyventojams
būtų sudarytos sąlygos naudotis dalimi automobilių stovėjimo aikštelės.
Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl gyventojų pagerėjusios gyvenimo kokybės.
49
Įvykdţius numatytus darbus pagerės Tauragės rajono savivaldybės gyventojų gyvenamoji
aplinka, prasiplės laisvalaikio praleidimo galimybės, kurios tiesiogiai įtakos socialinės atskirties
maţinimą, aktyvesnę sporto veiklą, gyventojų uţimtumą. Taip pat pabrėţtina, kad gyventojų
fizinis aktyvumas – neatsiejamas nuo sveikatingumo rodiklių gerėjimo.
Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl sumaţėjusio nusikalstamumo.
Gyvenamosios aplinkos pagerinimas pasitelkus sporto infrastruktūros atnaujinimą skatins
gyventojų, ypatingai nepilnamečių fizinį uţimtumą. Atsiţvelgiant į tolydţiai augantį nepilnamečių
nusikalstamumą, paauglių fizinio uţimtumo uţtikrinimas – viena iš prevencijos priemonių, kuri
gali uţtikrinti nusikalstamumo maţėjimą.
Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl sumaţėjusios emigracijos.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris formuoja migracijos aplinką – uţimtumo lygis.
Augantis uţimtumo ligmuo uţtikrina galimybę gyventi aktyvioje, integruotoje ir sveikoje
visuomenėje, maţina atskirtį lyginant su didesniais šalies miestais. Visa tai įtakoja neto migracijos
rodiklio maţėjimą. Pagerėjusi gyventojų gyvenimo kokybė maţina emigraciją bei pritraukia
naujus gyventojus su šeimomis. Įgyvendintas projektas taps traukos centru, taip dalinai
prisidėdamas prie gyventojų emigracijos maţinimo.
Nauda Tauragės rajono savivaldybei dėl nekilnojamo turto vertės.
Atlikus darbus pagerės Tauragės rajono savivaldybės gyvenamoji aplinka, pagerės
gyvenimo kokybė, maţės nusikalstamumas ir neto migracija, todėl didės Tauragės raj.
savivaldybės nekilnojamojo turto vertė.
50
4.3. Projekto įyvendinimas
Planuojama, kad visi pagrindiniai darbai bus įgyvendinti 2016 – 2017 metais, t. y. per 1
metus.
Lentelė Nr. 15. Darbų įgyvendinimo grafikas
2016 2017 I Q II Q III Q IV Q I Q II Q III Q IV Q
1. Projektavimas bei inţinerinės
paslaugos
1.1. Techninis darbo projektas
1.2. Techninio projekto ekspertizė
1.3. Statinio projekto vykdymo prieţiūra
1.4. Darbų techninė prieţiūra
2. Statybos rangos darbai
2.1. Pamatai (lauko darbai)
2.2. Grindys (laukodarbai)
2.3. Oro konstrukcijos montavimas ir
įrenginiai
2.4. Sportinės dangos įrengimas
2.5. Tribūnų montavimas ir įrenginiai
2.6. Elektrotechnikos darbai
2.7. Persirengimo patalpos, WC, dušai
2.8. Šildymas (lauko darbai)
2.9. Elektroniniai ryšiai
2.10. Apsauginė signalizacija
2.11. Lauko inţineriniai tinklai (Elektra)
2.12. Lauko inţineriniai tinklai (Vandentiekis
ir kanalizacija)
2.13. Sklypo sutvarkymas
2.14. Automobilių stovėjimo aikštelės
įrengimas*
2.15. Prezidento g. pratęsimas*
* – Darbai nėra įtraukti į projekto biudţetą, turi būti finansuojami atskirai.
Numatomi darbai apims projektavimo bei ininerinių ir statybos rangos darbus. Darbų
apimtys yra aptartos ir numatytos anksčiau, esančiame 4.4. “Numatomi darbai alternatyvoje”
poskyryje.
51
4.4. Projekto rizikos
Svarbiausios rizikos grupės ir rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos projekto sėkmingam
įgyvendinimui, pateikiami lentelėje Nr. 16.
Lentelė Nr. 16. Projekto rizikos aprašymas
Rizikos rūšių
pavyzdţiai Rizikos aprašymas Rizikos maţinimo priemonės
Investicijų ir jų finansavimo rizika
Investicijų vertės
išaugimas
Investicijų vertė
įgyvendinant projektą gali
būti didesnė nei numatyta
skaičiavimuose
Atliktos paslaugų tiekėjų apklausos,
išanalizuoti įrangos tiekėjų
kainininkai, atlikta analogų analizė
Ekonominė rizika
Maţesnė potenciali
sukuriama ekonominė
nauda
Projekto nauda gali
pasinaudoti maţiau
potencialių naudos gavėjų,
nei planuojama
Ekonominės naudos prielaidos
daromos remiantis atlikta socialinės –
ekonominės aplinkos analize .
Techninė/technologinė rizika
Investicijų
kokybiškumas
Tiekėjai gali patiekti
nekokybišką įrangą,
nekokybiškai atlikti darbus
Patikimų tiekėjų parinkimas. Bus
numatyti garantiniai reikalavimai
tiekimo sutartyse. Projekte numatyta
pirkti projekto techninės įrangos
ekspertizės ir statinio projekto
vykdymo prieţiūros paslaugas, kurios
bus perkamos iš atitinkamą patirtį
turinčių įmonių
Įrangos suderinamumas Diegiama sistema gali
iškelti nesuderinamumo
problemas ir sistemos
veikimo trikdţius ar
paslėptus defektus
Naudojimasis visuotinai pripaţintais
standartais. Sprendimų įvertinimas
pasitelkiant ekspertus. Galutinio
apmokėjimo atidėjimas po
bandomosios eksploatacijos
Tiekimo vėlavimai Projekto įgyvendinimo
plane numatyti veiksmai
(veiklos) dėl įvairių
prieţasčių gali vėluoti
Sutartyse numatytos sankcijos.
Projekte numatytas realus ir pagrįstas
darbų planas.
Kita rizika
Administravimo Paskirtų projektui
administruoti patyrusių
darbuotojų išėjimas iš darbo
Paskirtiems darbuotojams pakeitus
darbovietes, Pareiškėjas, remiantis šia
sutartimi, turėtų skirti naujus
kvalifikuotus darbuotojus
52
4.5. Projekto tęstinumas
Projektas yra tęstinis tiek nuosavybės, tiek infrastruktūros palaikymo poţiūriu.
Įgyvendinus projektą, pripučiamos oro konstrukcijos nuosavybė bus Tauragės rajono
savivaldybės ir ji nebus perleistą kitiems asmenims.
Infrastruktūros išlaikymo kaštai bus dengiami iš nuomos pajamų.
Sukurta infrastruktūra galės naudotis visi Tauragės sporto klubai, sportininkai, miesto
gyventojai bei, esant galimybei, miesto svečiai.
53
IŠVADOS
Pagrindinės Tauragės sporto sektoriaus problemos yra sporto infrastruktūros trūkumas,
esamos sportinės bazės sezoniškumas bei dalies lauko sporto infrastruktūros nusidėvėjimas. Ko
pasėkoje Tauragės rajono savivaldybės nepertraukiamam gyventojų sportiniam aktyvumui ir
uţimtumui skatinti pasireiškia fizinės sporto bazės trūkumas. Nebuvimas galimybės sprotuoti
nepertraukiamai visus metus ypatingai įtakoja tokias sporto šakas kaip paplūdimio tinklinis.
Optimalus sprendimas infrastruktūros atnaujinimui yra pripučiama oro konstrukcija. Šis
sprendimas pasirinktas kaip ekonomiškai naudingiausias ir greičiausiai įgyvendinmas.
Atlikus vietos parinkimo analizę, buvo nustatyta, kad vienintelė tinkma vieta pirpučiamos
oro konstrukcijos statybai yra “Šaltinio” progimnazijos stadionas. Pasirinkta vieta patogi tiek
miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Netoli yra visos reikiamos lauko inţinerinės sistemos.
Yra daug vietos automobilių parkavimo aikštelei įrengti.
Yra siūloma projektą įgyvendinti skirstant finansavimą į dvi dalis: 1) pripučiamos oro
konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui,
tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis; 2) automobilių stovėjimo
aikštelės įrengimas ir Prezidento g. pratęsimas. Viską siūloma įgyvendinti lygiagrečiai.
Skaičiuotina investicijų suma pripučiamos oro konstrukcijos įrengimui yra 999 719 Eur (su
PVM). Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir Prezidento g. pratęsimo investicijos šioje
galimybių nebuvo vertinamos.
Planuojama, kad projektas negeneruos teigiamos finansinės naudos (siūloma kainodarą
grįsti sąnaudomis), tačiau projektas sukurs didelę socialinę ekonominę naudą:
Pagerės sportuojančių sąlygos (profesionalių ir mėgėjų);
Bus sukurta sporto infrastruktūra, kuria bus galima naudotis visus metus, kas ypatingai
aktualu tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis.
“Šaltinio” progimnazijos bendruomenei bus sukurta nauja sporto infrastruktūra, kas išspręs
esamas problemas dėl patalpų sportinei veiklai trūkumo;
Įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė dalinai išspręs aplinkinių gyventojų
parkavimo problemą;
Naujos infrastruktūros sukūrimas skatins jaunimo uţimtumą, kas gali teigiamai įtakoti
nusikalstamumo maţėjimą;
Modernios sporto bazės įkūrimas didins gyvenimo kokybę mieste, kas teigiamai įtakos
emigracijos bei gyventojų sveiktingumo rodiklius;
54
Padidės nekilnojamo turto vertė.
Siūloma projektą įgyvendinti iki 2017 metų rudens
Projekto rizikingumas yra maţas.
Projektas yra tęstinis tiek finansiniu, tiek instituciniu poţiūriu.