Pramonės ir prekybos valdymas

Pramonės ir prekybos valdymo sistema.Pramonės ir prekybos valdymo institucijos,

uždaviniai, funkcijos. Strategijos ir programos pramonės ir

prekybos plėtros srityje.

Pramonės ir prekybos valdymo sistema

Pramonė

• Žaliavų, energetikos gamyba, gamybos priemonių ir vartojimo reikmenų gamyba.

• Pramonė skiriama į :LengvąjąSunkiąją

Daugumą gamybos priemonių gamina sunkioji pramonė, ji apima beveik visą gamybos pramonę ir dalį apdirbamosios pramonės.

Didesnę dalį vartojimo reikmenų gamina lengvoji pramonė.

Lengvoji pramonė

o Aprangos ir tekstilės pramonė.o Maisto ir gėrimų pramonė.o Avalynės pramonė.o Ūkinės prekės.o Vaikiškos prekės.

Sunkioji pramonė

o Celiuliozės ir popieriaus pramonė.o Chemijos pramonė.o Elektroenergetika.o Juodoji metalurgija.o Kuro pramonė.o Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė.o Miško chemijos pramonė.o Naftos chemijos pramone.o Spalvotoji metalurgija.

Lietuvos pramonėje dažniausiai išskiriamos :

1) Išgaunamosios pramonės įmonės2) Apdirbamosios pramonės įmonės

Palyginti su kitomis Europos šalimis, dabar Lietuvos pramonės struktūroje santykiškai didesni yra šie

sektoriai

o maisto ir gėrimų pramonė,o tekstilės ir drabužių pramonė,o rafinuotų naftos produktų pramonė,o elektronikos ir elektrotechnikos pramonė,o medienos apdirbimo ir medienos gaminius

naudojančios šakos,o chemijos medžiagų ir produktų pramonė.

Institucijos dalyvaujančios pramonės valdyme :

o Ūkio ministerijao Lietuvos pramoninkų konfederacijao Lietuvos pramonės, amatų ir prekybos rūmų

asociacijao Lietuvos verslo darbdavių konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacijos

• Tai savarankiškas ir nepriklausomas nuo valdžios organų ir žinybų bei politinių partijų ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos įvairių ūkio šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų bei atskirų ūkio subjektų juridinius asmenis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos tikslai ir uždavinai

• siekti įvairių ūkio šakų verslo sąlygų gerinimo, teikti Konfederacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, ją plėtojant ir tobulinant, atstovauti Konfederacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, visuomeninėmis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.

Lietuvos pramonės, amatų ir prekybos rūmų asociacija

• Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra savanoriška, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus vienijanti, Rūmų interesus atstovaujanti organizacija

Pagrindinės funkcijos

o Koordinuoja Rūmų veiklą formuojant bendrą Rūmų vystymosi ir tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją

o Atstovauja Rūmams bendradarbiaujant su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis, užsienio šalių ūkio subjektais ir valstybės institucijomis

o Rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ūkio plėtros klausimais

o Steigia ir tvarko verslo (prekybos) registrą

Rūmai:

• Prekybos, pramonės ir amatų rūmų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje

• Skatina pramonės plėtrą• Skatina užsienio prekybą• Rengia ir svarsto pasiūlymus pramonės plėtros

klausimais• Vykdo prekių numeravimą ir kodavimą

brūkšniniais kodais.• Ieško užsienio partnerių Rūmų narių prašymu

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos įgaliojimai pramonės srityje:

• Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pagrindiniai tikslai yra sutelkti Lietuvos verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti.

• Savo veikla siekia sukurti demokratišką ir palankią verslui plėtotis aplinką šalyje, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą versle, investicijas į Lietuvos ūkį bei garantuotų jų saugumą

• valdžios institucijoms teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo

• Konsultuoja dėl galimybių pasinaudoti tiek Lietuvos, tiek užsienio fondų finansavimo galimybėmis

• LVDK palaiko ryšius su LR ambasadomis bei giminingomis organizacijomis užsienio valstybėse

• Konfederacija vykdo verslininkų informavimą ir mokymą, organizuoja seminarus įvairiais verslo bendruomenei aktualiais klausimais

Pramonės ir verslo departamentas

o Pramonės strategijos skyriuso Paslaugų politikos skyrius o Gaminių techninio reglamentavimo skyrius

Vyriausybės misija plėtojant pramonę :

• kurti tokią pramonės ir verslo aplinką, kuri skatintų Lietuvoje investuoti bei steigti savo būstines konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją, savo veiklą grindžiančias mokslo žiniomis ir subalansuotos plėtotės filosofija; rūpintis, kad tokioms įmonėms reikalingi resursai būtų gausinami ir tobulinami.

Pramonės plėtotę ribojantys veiksniai :

oNeskatinamos įmonių investicijos į technologijų plėtotę.oMenkai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra.oMenkas darbo našumas daugelyje sektorių. oNeadekvati šiems laikams profesinė ir vadybinė

kompetencija. oNepakankamai išplėtotas finansinių paslaugų sektorius,

didelė skolinto kapitalo kaina.oNešiuolaikiška pramonės struktūra, maža mokslo imlius

produktus gaminančių įmonių dalis.

Prekybinė veikla

• ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu

Prekybos valdymas

• tai ūkinės veiklos, susijusios su prekių pirkimu, pardavimu, mainais reguliavimas apimantis teisės aktų leidybą, muitų nustatymą, licencijavimą, bendrųjų taisyklių susijusių su pirkimu bei pardavimu nustatymą ir pan.

Prekyba skirstoma į :

1) Užsienio prekyba2) Vidaus prekyba

Prekybos rūšys :

o mažmeninė prekyba (prekyba asmeninio arba namų ūkio vartojimo prekėmis mažais kiekiais)

o didmeninė prekyba (yra prekybinė veikla, susijusi su prekių pardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai)

o užsienio prekyba (valstybės prekybos procesai su kitomis šalimis, sąvoka siejama su valstybine prekybos politika kitų šalių atžvilgiu)

o tarptautinė prekyba (pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų)

Vidaus prekybą reguliuoja

1) Vyriausybė2) Vyriausybės įgaliotos institucijos3) Vietos savivaldybės

Vidaus prekyboje teisės aktai reglamentuoja :

1)mažmeninę prekybą

2)Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo reikalavimus

3)prekybą alkoholio produktais

4) tabako gaminių prekybą

5)reklamą

6)neapmuitinamų parduotuvių veiklą

7)netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą

Užsienio prekybą reguliuoja

1) Vyriausybė2) Vyriausybės įgaliotos institucijos

Ūkio ministerijos kompetencija prekybos srityje

Vienas iš Ūkio ministerijos uždavinių yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės prekybos politiką.

Vykdydama šį jai pavestą uždavinį, Ūkio ministerija atlieka nemažai vidaus, užsienio prekybos ir strateginių

prekių kontrolės sričių funkcijų:

1. Užsienio prekybos srityje:- kartu su Užsienio reikalų ministerija formuoja užsienio prekybos politiką;

- dalyvauja atitinkamų ES institucijų darbe nagrinėjant prekybos apsaugos (nuo trečiųjų šalių nesąžiningos prekybos praktikos) priemonių taikymo klausimus ir rengia Lietuvos pozicijas šiais klausimais; padeda Lietuvos Respublikos ūkio subjektams ginti jų interesus;

- - atlieka darbus, susijusius su išankstinių leidimų perdirbti tekstilės gaminius trečiosiose šalyse išdavimu, taip pat dvigubos kontrolės sistemos ir importo kvotų, priežiūros dokumentų administravimu, taikomu tekstilės ir plieno gaminių importui iš trečiųjų šalių;

- - ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos ūkio subjektų pateiktus prašymus ar (ir) protestus dėl autonominio muitų tarifų importuojamoms prekėms sustabdymo (suspendavimo) ir kvotų.

2. Vidaus prekybos srityje:- dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vidaus prekybos politiką,

- - rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus mažmeninės prekybos, alkoholio ir tabako prekybos, reklamos,netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo, prekių ženklinimo ir viešųjų pirkimų srityse.

3. Strateginių prekių eksporto kontrolės srityje:

- vadovauja dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto ir karinės įrangos eksporto, importo, tranzito bei tarpininkavimo kontrolės darbams ir juos vykdo kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

- išduoda dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksportui ir į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalingus dokumentus;

- - rengia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrole ir į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo kontrole.

Prekybos departamentas :

• Vidaus prekybos skyrius• Užsienio prekybos skyrius• Strateginių prekių eksporto kontrolės skyrius

Svarbiausi teisės aktai reguliuojantys prekybos valdyma :

• Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas (Įstatymo paskirtis – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus, jei atlikus tyrimą (pagal šio Įstatymo nuostatas) nustatyta, kad importuojant prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra dempingas, dėl kurio vietiniai gamintojai patiria žalą.)

• Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas• Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas• Lietuvos Respublikos apskričių valdymo įstatymas• Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo

pakeitimo įstatymas• Dėl strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo

licencijavimo taisyklių ir strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių patvirtinimo (nutarimas)

Strategijos ir programos pramonės ir prekybos plėtros srityje

• Lisabonos strategija• Valstybės ilgalaikės raidos strategija• Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015

metų ilgalaikė strategija

Lisabonos strategija

Europos Vadovų Tarybos 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija nustatė strateginį tikslą – per 10 metų Europos Sąjungą paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinę pažangą, kuriant žinių visuomenę, atliekant būtinas ekonomines reformas ir mažinant socialinę atskirtį.

Iššūkiai pasirodė esantys stipresni nei manyta: stiprėjo tarptautinė konkurencija, sulėtėjo ES augimo tempai, taigi minėtas siekis nebuvo sėkmingai įgyvendinamas. 2005 metų kovą EVT, apsvarsčiusi pirmųjų penkerių metų Lisabonos darbotvarkės vykdymą, iš naujo apsvarstė Lisabonos strategiją ir nusprendė daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekdami aiškiau apsibrėžti konkrečius 2005–2008 metų siekius, Europos vadovai 2005 metų birželį pritarė integruotų gairių paketui. Sutarta, kad vadovaudamasi šiomis gairėmis ir atsižvelgdama į savo šalies situaciją kiekviena ES valstybė narė parengs nacionalinę artimiausių trejų metų reformų programą.

Integruotos gairės įgyvendinamos realizuojant bendros ekonominės politikos gaires ir užimtumo strategijos gaires. Be to, kiekviena ES valstybė narė parengia nacionalinę reformų programą, kurioje pateikia konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą artimiausius trejus metus.

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINĖS POLITIKOS UŽDAVINIAI:

1 UŽDAVINYS – UŽTIKRINTI MAKROEKONOMINĮ STABILUMĄ IR VYKDYTI GRIEŽTĄ FISKALINĘ POLITIKĄ

2 UŽDAVINYS – STIPRINTI ILGALAIKĮ VIEŠŲJŲ FINANSŲ TVARUMĄ, ĮGYVENDINANT PENSIJŲ, SVEIKATOS APSAUGOS REFORMAS, GERINANT VIEŠOJO SEKTORIAUS FINANSŲ KOKYBĘ

3 UŽDAVINYS – EFEKTYVIAI ĮGYVENDINTI AUKŠTOJO MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMĄ, UŽTIKRINANT KVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS PASIŪLĄ, TAIP PAT SKATINTI ŪKIO KONKURENCINGUMĄ IR SPRĘSTI MIGRACIJOS PROBLEMAS

Pagrindiniai mikroekonominės politikos uždaviniai:

4 UŽDAVINYS – SKATINTI INOVACIJAS IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĘ (TECHNOLOGINĘ) PLĖTRĄ (MTEP), PLĖTOJANT PRIVATAUS IR VIEŠOJO SEKTORIŲ PARTNERYSTĘ IR SUDARANT PRIVATAUS VERSLO INVESTAVIMO Į MTEP PASKATAS

5 UŽDAVINYS – STIPRINTI KONKURENCINĮ PRAMONINĮ POTENCIALĄ, PASINAUDOJANT ES VIDAUS RINKA IR GLOBALIZACIJOS PROCESU

6 UŽDAVINYS – KURTI PALANKIĄ VERSLO APLINKĄ, YPAČ MAŽOMS IR VIDUTINĖMS ĮMONĖMS, SIEKIANT GERESNIO REGLAMENTAVIMO, SKATINANT VERSLUMO KULTŪRĄ IR SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO PLĖTRĄ

7 UŽDAVINYS – SKATINTI TAUSŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ, STIPRINANT APLINKOS APSAUGOS IR EKONOMIKOS AUGIMO SINERGIJĄ

8 UŽDAVINYS – SKATINTI INFORMACINIŲ IR RYŠIO TECHNOLOGIJŲ SKLAIDĄ, TOBULINTI NACIONALINĘ INFRASTRUKTŪRĄ, ĮGYVENDINANT TARPVALSTYBINIŲ TINKLŲ PROJEKTUS

PAGRINDINIAI UŽIMTUMO POLITIKOS UŽDAVINIAI:

9 UŽDAVINYS – PRITRAUKTI Į DARBO RINKĄ IR JOJE IŠLAIKYTI KUO DAUGIAU ŽMONIŲ, SKATINANT POŽIŪRĮ Į DARBĄ KAIP Į VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANTĮ CIKLĄ IR DIDINANT DARBO PATRAUKLUMĄ

10 UŽDAVINYS – MODERNIZUOTI DARBO RINKĄ, DIDINANT DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMĄ IR UŽIMTUMO GARANTIJAS, STIPRINANT SOCIALINIŲ PARTNERIŲ VAIDMENĮ

11 UŽDAVINYS – UŽTIKRINTI DARBO JĖGOS PASIŪLOS ATITIKTĮ PAKLAUSAI, PLĖTOJANT IR DIDINANT INVESTICIJAS Į ŽMOGIŠKĄJĮ KAPITALĄ

Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesą

reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai: • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1047 "Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos

įgyvendinimo 2008-2010 metų programos patvirtinimo" (Žin., 2008, 124-4718)); • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 4-231 "Dėl Lietuvos Respubliko ūkio ministerijos Lisab

onos strategijos įgyvendinimo programos tarpžinybinės darbo grupės sudarymo";

• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 4-230 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-247 "Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo ir stebėsenos" pakeitimo“;

• Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo užimtumo skatinimo ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;

• Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo verslo konkurencingumo grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;

• Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;

• Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo makroekonominės politikos grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;

• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 4-188 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisijos sudarymo";

• Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. X-1225 „Dėl šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“.

• Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 1K-294 ,,Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos makroekonominės politikos priemonių įgyvendinimo koordinavimo";

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. A1-223 ,,Dėl darbo grupių Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonėms įgyvendinti sudarymo";

• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 4-247 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo ir stebėsenos“.

• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 4-258 "Dėl darbo grupės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos projektui rengti sudarymo";

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 670 "Dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir koordinavimo Lietuvoje".

Valstybės ilgalaikės raidos strategija

Atsižvelgdama į tai, kad įtvirtinus svarbiausius rinkos mechanizmo elementus šalies ekonomikoje, būtina aiškiau apibrėžti valstybės vaidmenį – jos funkcijas, svarbiausius ilgalaikius tikslus ir pagrindinius jų įgyvendinimo instrumentus, tikslinga sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės, kultūrinės ir politinės situacijos analize, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 1463 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijos".

Valstybės ilgalaikės raidos strategija - tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės - kultūrinės ir politinės situacijos analize. Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėtų tapti svarbiausiuoju planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis. Taip būtų sukurta darni ir integruota planavimo sistema "iš viršaus į apačią" ir "iš apačios į viršų" (t.y., Lietuvos Respublikos Vyriausybė sukurtų valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal ją tikslintų savo sektorių strategijas ir strateginius veiklos planus, ir atvirkščiai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 1054 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto" teikė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos "patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir pasiūlė Vyriausybei sukurti strateginės analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą, įtraukti į ją valstybės bei mokslo institucijas, tam tikrais periodais fiksuoti strategijos įgyvendinimo rezultatus ir rinkos pokyčius; peržiūrėti patvirtintas nacionalines strategijas ir programas, parengti naujas strategijai įgyvendinti reikalingas programas bei koncepcijas ir suderinti jas tarpusavyje atsižvelgiant į Europos Sąjungos Lisabonos viršūnių tarybos išvadas; atsižvelgti į šios Strategijos nuostatas svarstant ir tvirtinant ministerijų bei Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus bei kitus planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą Nr.393 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo". Pagrindiniai Komisijos uždaviniai yra šie: sukurti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą;organizuoti patvirtintų nacionalinių strategijų ir programų peržiūrėjimą, prireikus inicijuoti naujų strategijų ir programų, kurių reikia Valstybės ilgalaikės raidos strategijai įgyvendinti, rengimą atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nuostatas.

Pramonės ir verslo plėtros politikos tikslas yra pasiekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES rodikliams.

Tikslai ir užduotys pramonės bei prekybos plėtros srityje

1. Stiprinti bendruosius ir specifinius šalies konkurencingumą bei jos tvariąją plėtrą lemiančius veiksnius.

2. Sukurti palankią teisinę aplinką bei infrastruktūrą smulkių ir vidutinių įmonių, tarp jų teikiančių pramonės įmonėms verslo paslaugas, plėtrai.

3. Ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą, sukurti jiems palankias sąlygas gauti informaciją apie rinkas ir kitus svarbius veiklos aspektus.

4. Gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais.

LIETUVOS VALSTYBĖS

VIZIJA                                                                 

                                       I L G A L A I K I A I   V A L S T Y B Ė S  R A I D O S  P R I O R I T E T A I

  ŽINIŲ VISUOMENĖ   SAUGI VISUOMENĖ  KONKURENCINGA

EKONOMIKA 

PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

 

1.Mokslas ir švietimas2.Gyventojų kompetencija3.Valstybės valdymas ir savivalda4.Kultūra

 

1.Aplinkos apsauga2.Krašto apsauga3.Viešasis saugumas4.Socialinė apsauga5.Sveikatos apsauga6.Užsienio politika7.Teisėkūra

 

1.Pramonė ir verslas2.Energetika3.Transportas ir tranzitas4.Žinių ekonomika ir elektroninis verslas5.Kaimo ir žemės ūkio plėtra6.Finansų politika7.Regionų plėtra8.Turizmas

 

                                                                                                                                         

                                                                                                                                                                                    

Teisės aktai• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 341 „Dėl atsakingų institucijų il

galaikiams valstybės raidos prioritetams įgyvendinti paskyrimo“• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 1270 "Dėl Nacionalinės Lisabon

os strategijos įgyvendinimo programos";• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 4-295 "Dėl Nacionalinės Lisabo

nos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisijos sudarymo"• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 4-258 "Dėl darbo grupės Nacionalin

ės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos projektui rengti sudarymo"

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 670 "Dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir koordinavimo Lietuvoje"

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 393 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo"

• Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr.IX-1187 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos"

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 1054 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto"

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1463 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijos"

• Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 6 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto rengimo tarpžinybinės darbo grupės sudarymo"

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija

Ūkio ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos (Žin., 2001, Nr.62-2244) VII skyriaus "Ūkio politika" 7.1 skirsnio "Ekonominė politika ir investicijos į ūkį" nuostatas - "sukurti sistemą, kuri leistų formuoti ilgalaikę (10-15 metų) valstybės strategiją, kurios svarbiausi sprendimai būtų pagrindu priimant trumpalaikes 3-5 metų (taip pat ir Vyriausybės) programas" bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1274 "Dėl Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategijos projekto rengimo" nuostatas, parengė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai 2002 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimu Nr. 853 "Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos" ir pavedė Ūkio ministerijai ją viešai paskelbti.

Strategija buvo rengiama koordinuojant Ūkio ministerijai ir pasitelkiant kitas valstybės institucijas. Ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta ir dirbo 14 ekspertų darbo grupių, kurioms vadovavo mokslo visuomenės atstovai. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija yra sudėtinė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis. Joje numatytos ilgalaikės ekonominės politikos kryptys, būtinos šalies ūkio restruktūrizavimui paspartinti bei leidžiančios savalaikiai adaptuotis prie vidinės ir tarptautinės situacijos pokyčių ir maksimaliai didinti bei efektyviai išnaudoti šalies ekonominį potencialą.

Generalinis strateginis tikslas – sukurti aplinką šalies materialinei ir dvasinei gerovei plėtoti,kurią apibendrintai nusako:

• stabili ekonominė plėtra,• sveika gamtinė aplinka dabar ir ateities kartoms,• asmens saugumas fizine, teisine ir socialine prasmėmis,• žmogaus kapitalo plėtra,• pilietinės visuomenės plėtra.

Turi būti plėtojamos žmogaus pasirinkimo galimybės visais jo gyvenimo aspektais – ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu. Užtikrintas žmogaus galių stiprinimas, investuojant į jo švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą (žmogaus kapitalo didinimą), kuris turi aprėpti visus šalies gyventojus, sudarytos sąlygos naudotis savo galiomis ekonominei ir kūrybinei veiklai, politikoje visuomeniniame gyvenime bei poilsiui

PRAMONĖS PLĖTROS POLITIKA

Vyriausybės misija plėtojant pramonę – kurti tokią pramonės ir verslo aplinką, kuri skatintų Lietuvoje investuoti bei steigti savo būstines konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją, savo veiklą grindžiančias mokslo žiniomis ir subalansuotos plėtotės filosofija; rūpintis, kad tokioms įmonėms reikalingi resursai būtų gausinami ir tobulinami.

Pramonės plėtros strateginis tikslas - pasiekti, jog iki 2015 metų kuo daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikia realizuoti valstybės lygiu siekiant strateginio pramonės plėtros tikslo, yra šie:

• sukurti stabilią ir palankią verslui makroekonominę ir teisinę aplinką bei infrastruktūrą, skatinančią investuoti į šiuolaikinės pramonės plėtrą;

• stiprinti bendruosius ir specifinius šalies pramonės konkurencingumą bei jos subalansuotą plėtrą lemiančius veiksnius;

• sukurti veiksmingą Nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai;

• parengti ir įgyvendinti investicijų pritraukimo į Lietuvos pramonę strategiją, skatinančią “plyno lauko”investicijas ir investicijas įjungiant Lietuvos įmones į klasterius ;

• garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas šalies ir užsienio įmonėms, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, vietinės rinkos apsaugą nuo nekokybiškų prekių;

• parengti ir įgyvendinti šalies pramonės klasterių kūrimo strategiją;• ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą,

sukurti jiems palankias sąlygas gauti informaciją apie rinkas ir kitus svarbius veiklos aspektus;• tobulinti korporacinį pramonės valdymą, skatinantį įmonių ir įvairių interesų grupių bendradarbiavimą;• sukurti palankią teisinę aplinką bei infrastruktūrą smulkių ir vidutinių įmonių, tame tarpe teikiančių

pramonės įmonėms verslo paslaugas, plėtrai;• palengvinti konkuruoti nesugebančių įmonių restruktūrizavimo ir bankroto sąlygas, naujų įmonių steigimo

ir likvidavimo procedūras;• gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais;

Pramonės plėtros prioritetai Pramonės plėtros strategijoje prioritetais laikoma:• didelę pridedamąją vertę kurianti veikla, grindžiama mokslu, žiniomis bei

aukštomis technologijomis bet kurioje pramonės šakoje, tarp jų ir tradicinėse pramonės šakose;

• tos pramonės plėtros kryptys, kurios grindžiamos žiniomis, pripažintomis prioritetinėmis kuriant ir plėtojant bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Tai leistų artinti Lietuvos pramonės struktūrą prie išsivysčiusių šalių, kuriant ir įdiegiant mokslinius tyrimus bei technologijas, panaudoti ES lėšas ir mokslinį - technologinį potencialą, Lietuvos įmonėms bei mokslo organizacijoms įsijungti į stiprius klasterius;

• subalansuota pramonės plėtra, užtikrinanti racionalesnį energijos ir gamtinių išteklių vartojimą, atliekų ir taršos, sukurto produkto poveikio aplinkai jo viso būvio ciklo metu sumažinimą, tolygesnę regionų plėtrą ir jų potencialo geresnį panaudojimą;

Specifinės (sektorinės) strategijos: * Ekonomikos augimo ir jos struktūros plėtotės strategija; * Išorės ekonominių santykių plėtotės strategija; * Finansų sektoriaus plėtotės strategija; * Energetikos plėtotės strategija; * Transporto ir tranzito plėtotės strategija; * Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtotės strategija; * Pramonės plėtotės strategija; * Kaimo ir žemės ūkio plėtotės strategija; * Statybos sektoriaus plėtotės strategija; * Regionų ekonomikos plėtotės strategija; * Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija; * Turizmo plėtotės strategija; * Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo ekonominių veiksnių strategija; * Aplinkos apsaugos ekonominių veiksnių strategija.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!