Praktinė patirtis ugdant

mokinių sveikatos saugojimo

kompetenciją

Onutė Gervienė

Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos

mokytoja ekspertė

Sveikatą stiprinanti mokykla – tai nuolatinė ir kryptinga veikla, o ne rezultatas. Tai nebūtinai turi būti mokykla, pasiekusi ypatingą sveikatos būklę, bet tai mokykla, kuri rūpinasi moksleivių sveikata ir stengiasi ją gerinti bei tvirtinti sveikatingumo tradicijas mokyklos bendruomenėje.

Tam reikia mokyklos vadovų bei steigėjų įsipareigojimų bei paramos, bet vienas efektyviausių sveikatos gerinimo būdų yra aktyvus pačių mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas.

MOKYKLOS VEIKLOS

FILOSOFIJA

Sveikatą stiprinanti mokykla-tai nuolatinė veikla, o ne rezultatas. Tai nebūtinai turi būti mokykla pasiekusi ypatingą sveikatos būklę, bet tai mokykla, kuri rūpinasi moksleivių sveikata ir stengiasi ją gerinti bei tvirtinti sveikatingumo tradicijas mokyklos bendruomenėje

Idealiu atveju mokykla, planuodama

sveikatos stiprinimo veiklą, turėtų

numatyti esmines tris kryptis

Tėvai ir bendruomenė

Sveikatos ugdymo programos

Saugi ir sveika mokyklos aplinka

Kauno rajono

Šlienavos

pagrindinės,

mokyklos tikslai

ugdant mokinių

sveikatos saugojimo

kompetenciją

Stiprinanti

moksleivių

sveikatą

Apjungti mokytojų,

medikų, šeimos ir

visuomenės

pastangas

nepertraukiamam

sveikatos stiprinimo

ugdymui ir

gyvenimo būdo

formavimui

Kurti integruotą

visa apimančią

sveikatos

stiprinimo ir

ugdymo sistemą

Gilinti sveikatos

ţinias ir įgūdţius

Mokyklos sveikatos ugdymo veiklos

aspektai

I. FORMALUSIS SVEIKATOS UGDYMAS.

1. Holistinis sveikatos ugdymas.

2. Sveikatos ugdymo organizavimas.

II. NEFORMALUSIS SVEIKATOS UGDYMAS.

1. Socialinė aplinka.

2. Fizinė aplinka.

3. Pirminė prevencija.

4. Sveika mityba.

5. Fizinis aktyvumas.

III. ASMENINĖS ATSAKOMYBĖS UŢ SVEIKATĄ SUVOKIMAS.

IV. TĖVŲ IR BENDRUOMENĖS DALYVAVIMAS VAIKŲ SVEIKATINGUMO VEIKLOJE.

I. FORMALUSIS SVEIKATOS UGDYMAS

1. Holistinis sveikatos ugdymas.

- V – VIII kl. mokinių pasirenkamasis dalykas.

- IX kl. modulis “Konfliktai ir bendravimas”.

- X kl. modulis “Lytiškumo ugdymas”.

- Sveikatos ţinių integravimas į mokomuosius dalykus pagal jų turinį.

- Popamokinė sveikatingumo veikla:

- krepšinio būrelis 3 – 4, 5 – 10 kl. mokiniams,

- krepšinio būrelis 5 – 6, 7 – 10 kl. mokiniams,

- aerobikos būrelis 5 – 10 kl. mergaitėms,

- bendroji fizinio pasirengimo sekcija.

2. Sveikatos ugdymo organizavimas.

- Pamokų trukmė ir krūvis.

- Aktyvių ugdymo metodų sveikatos ţinioms perteikti ir įgūdţiams formuoti panaudojimas.

- Atvirų pamokų vedimas.

- Mokytojų skatinimas kelti kvalifikaciją sveikatos ugdymo kursuose ir seminaruose.

-Rajoninės konferencijos organizavimas.

II. NEFORMALUSIS SVEIKATOS

UGDYMAS 1. Socialinė aplinka.

- Rizikos grupei priskiriamų vaikų išskyrimas ir Dienos centro poreikio ištyrimas.

- Darbas su rizikos grupės vaikais.

- Pokalbiai su Samylų seniūnijos socialine darbuotoja dėl rizikos grupės vaikų.

- Rizikos grupės vaikų adaptacijos mokyklos bendruomenėje tyrimas.

- Rizikos grupės vaikų šeimų socialinių pasų pildymas.

- Individualių rizikos grupės vaikų kortelių pildymas.

- Darbo su rizikos grupės vaikais analizė.

- Rizikos grupės mokinių šeimų lankymas.

2. Fizinė aplinka.

2.1. Mokymosi aplinka.

- Reguliarus patalpų valymas

drėgnu būdu.

- Suolų atitikimo pagal

mokinių ūgį prieţiūra.

- Apšvietimo kokybės

prieţiūra.

- Sodo renovacijos, rengiant

saugias poilsio aikšteles ir

gerinant mokymosi sąlygas,

tęstiniai darbai.

3. Pirminė prevencija.

- Rizikos grupės šeimų ir mokinių nustatymas.

- Rizikos grupės mokinių prieţiūra. Jų veiklos organizavimas ir uţimtumas.

- Nusikalstamumo prevencijos projekto parengimas.

- Sveikatos ugdymo projekto parengimas.

- Lietuvos ŠMM nusikalstamumo prevencijos projekto “Mokinių uţimtumo centras” įgyvendinimas.

- Stovyklos pajūrio RP “Pailsėk ir padirbėk” organizavimas.

- “Tarptautinės nerūkymo dienos” paminėjimas (plakatų konkursas).

- “Pasaulinės AIDS dienos” paminėjimas (konkursas “Sveikuolių sveikuoliai”).

- “Pasaulinės nerūkymo dienos” paminėjimas (iliustruotų rašinių konkursas).

- Paskaitų teisėsaugos, rūkymo prevencijos, psichologinėmis, socialinėmis, medicininėmis temomis organizavimas.

- LIK’as “Mes laisvi, sveiki ir draugiški”.

4. Sveika mityba.

- Socialiai remtinų mokinių maitinimo

organizavimas.

- Mokinių maitinimo pagal

išankstinius uţsakymus

organizavimas.

- Maitinimo, laikantis higienos

reikalavimų, organizavimas.

- Maisto asortimento įvairovės

paieška.

- Įvairių meniu, didinant darţovių,

vaisių kiekį, sudarymas.

- Mišrainių diena “Mišrainei fantazija

ne riba”.

- Vaisių diena.

5. Fizinis aktyvumas.

- Sporto šventė “Sportuoju – sveikai gyvenu” (riedučių varţybos).

- Sporto šventė “Sportuoju – sveikai gyvenu” (rungtys su rogutėmis).

- Sporto šventė “Sportuoju – sveikai gyvenu” (išvyka su dviračiais).

- Linksmosios estafetės I – IV kl. mokiniams.

- Mokinių išvykos į Mastaičių baseiną.

- Šeimų turnyras.

III. ASMENINĖS ATSAKOMYBĖS UŢ

SVEIKATĄ SUVOKIMAS

1. “Draugiškos mokyklos kūrimas”

(emocinės, psichinės sveikatos

stiprinimas).

2. Metodinio leidinio “Integravimo

galimybės ugdomajame procese”

pristatymas.

3. Atvirų pamokų vedimas.

4.Rajoninės konferencijos organizavimas

ir dalyvavimas joje.

5. Išvyka į Birštoną – emocinės ir fizinės

sveikatos stiprinimas.

IV. TĖVŲ IR BENDRUOMENĖS

DALYVAVIMAS VAIKŲ SVEIKATINGUMO

VEIKLOJE

1. Apvalaus stalo diskusija “Mokinių

tarpusavio santykiai –

draugiškos mokyklos kūrimas”.

2. Šeimų krepšinio turnyras.

3. Sporto šventė – mano šeima –

sveikatos savanoriai.

4. Tėvų dienos mokykloje.

5. Lankstinuko tėvams parengimas

“Vaikų sveikatos ugdymas

mokykloje”.

Aktyvus ir efektyvus tėvų

bendruomenės dalyvavimas

prevencijos, sveikatos

saugojimo kompetencijos

ugdymo ir stiprinimo procese (

nustatant prioritetus, priimant

sprendimus, planuojant ir

įgyvendinant strategijas ) yra

viena svarbiausių, 21

amţiaus, vaikų sveikatos

ugdymo plėtros prioritetinių

krypčių.

TĖVŲ VEIKLA TURI BŪTI

PLĖTOJAMA DIDINANT

BENDRUOMENĖS

PAJĖGUMĄ IR

SAVARANKIŠKUMĄ

BŪTINA ŢINOTI

Ką dauguma tėvų

bendruomenės narių laiko

svarbia vaikų sveikatos

problema.

Nuo to priklauso jų dalyvavimo,

mokinių sveikatos ugdymo

procese, aktyvumas bei

efektyvumas.

VEIKLOS PRADŢIA

INDIVIDUALIOS

KONSULTACIJOS

PIRMAS ETAPAS ANTRAS ETAPAS TREČIAS ETAPAS

PIRMAS ETAPAS

SUPAŢINDINAMI

TĖVAI SU VISA

MOKYKLOS

VEIKLA

ANTRAS ETAPAS

SUDERINAMAS KONSULTACIJŲ

GRAFIKAS,

PRADEDAMOS KONSULTACIJOS.

TREČIAS ETAPAS

VERTINIMAS

TĖVŲ MOKYMAS

BENDRADARBIAUJA

ŠLIENAVOS

SVEIKATOS

PRIEŢIŪROS

CENTRAS

GIRIONIŲ

POLICIJOS

NUOVADA

SAMYLŲ

SENIŪNIJA

SBC

TĖVŲ MOKYMAS

FORMOS

PASKAITOS

DISKUSIJOS

PROJEKTAI

TĖVAMS SEMINARAI

Projektas” Moteris-moteriai”

ŠEIMOS-MOKYKLOS

PROJEKTAI

ŠEIMOS-MOKYKLOS

PROJEKTAI

ŠVARIOS RANKOS-SVEIKAS AŠ,

BE VAISIŲ DIENOS NEI VIENOS,

ŠEIMOS TRADICIJOS IR PAGARBA,

LINKSMOSIOS ESTAFETĖS,

TĖTIS,MAMA IR AŠ SVEIKATOS SAVANORIAI IR KT.

KONFERENCIJOS

IŠVADOS

NĖRA TĖVŲ NENORINČIŲ DALYVAUTI SSM VEIKLOJE,

YRA TIK NEATRASTOS STRATEGIJOS, KAIP JUOS Į ŠIĄ VEIKLĄ ĮTRAUKTI,

BŪTINA, KAD PROBLEMĄ VISI BENDRUOMENĖS NARIAI SUPRASTŲ VIENODAI,

PASITIKĖJIMO, ATVIRUMO ATMOSFERA KURIASI LABAI LĖTAI,

BŪTINA ĮSIVERTINTI, KAD TURĖTUM ATEITIES VIZIJĄ.

TĖVŲ BENDRUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į SVEIKATOS UGDYMO VEIKLĄ YRA LABAI SVARBUS, KADANGI NUO JOS ĮTRAUKIMO PRIKLAUSO MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO VEIKLOS EFEKTYVUMAS.

Inovatyvūs visos

bendruomenės įtraukimo

įveiklą metodai

Seminarų rengimas

Konkursai, viktorinos

Išvykos į gamtą

Varţybos, ţaidimai

Susitikimai su ţymiais

ţmonėmis

VISAPUSĖS PROGRAMOS

PAGRINDINĖS

VEIKLOS

SRITYS

ŠEIMA BENDRAAMŢIŲ

GRUPĖS

VIETOS

APLINKA

NVO,KC,

NEFORMALAI

ŠIŲ PROGRAMŲ

PRIVALUMAI

Panaudojami įvairūs ištekliai;

Didţiausias efektas pasiekiamas ne keletu atskirų kampanijų, bet nuolat aktyviai dirbant iš karto su keliomis grupėmis;

Pokyčiai vyksta socialinėje aplinkoje ( elgesio, bendravimo normose), teigiami poslinkiai paveikia visus bendruomenės narius, ypač vaikus ir paauglius, kurie esti toje aplinkoje;

Aktyvioje bendruomenėje maţėja socialinė izoliacija, gerėja jos narių emocinė sveikata.

SVEIKATA

Tėvams

Noras būti sveikam Kaip saugoti

sveikatą

Vaikams Higienos kultūros

įgūdţiai ir įpročiai

ELGESYS INFORMACIJA NUOSTATA ŢINOJIMAS

Sveikatą

stiprinančių

veiksnių ţala

Noras būti

stipriam, vikriam,

ištvermingam

Dţiugi nuotaika,

gera savijauta

Teigiamas poţiūris

į fizinį aktyvumą

Fizinis aktyvumas,

grūdinimasis

Geranoriškumas,

palankumas kt

ţmonėms Vaikų sveikatos ugdymo modelis

Pedagogams Kaip teisingai

elgtis

Noras grūdintis

Sveika mityba

PASIEKĖME:

1.Esame KaunorajonoSSM tinklo nariai.

2. Įsigijome sporto inventoriaus laikysenai tobulinti.

3. 100 % maitiname socialiai remtinų šeimų vaikus.

4. Turėjome sveikos gyvensenos pamokas per visą ugdomąjį turinį.

5. Taikome aktyvius ugdymo metodus.

6. Pagal galimybę veţiojame moksleivius į baseiną.

7. Parengėme programą, orientuotą į ugdymą subalansuotajai plėtrai.

8. Išvystėme platų popamokinės veiklos tinklą.

9. Sudarėme bendradarbiavimo sutartis su Šlienavos sveikatos centru.

10. Vykdome tėvų švietimo projektus.

11. Įrengtas SP centras.

12. Renovuojamas sodas, įrengta Ţalioji klasė,Ţalioji

klasė I ugdymo pakopai, plečiamos poilsio zonos.

13. Dalyvaujame tarptautinėje GMP.

14. Dalyvaudami MTP, sveikatos ugdymą papildėme naujomis mokymo priemonėmis.

PROBLEMOS

1.Nepakankama materialinė bazė.

2. Nepakankamas tėvų dėmesys vaikui.

3. Menka visuomenės sveikatos kultūra.

4. Nepilnai išnaudotas vietinis potencialas.

5. Traumatizmas kūno kultūros pamokose.

6.Negalima patenkinti visų mokinių maitinimo poreikių.

8. Bendros ŠMM ir Sveikatos ministerijų programos nebuvimas.

MOKINIŲ MINTYS

- Aš pradėjau sveikai valgyti, pradėjau maţiau valgyti saldumynų, gerti daugiau arbatos, o ne gazuotų limonadų. Pradėjau daţniau eiti į kiemą.

(Monika R., IX kl.)

- Sveikos gyvensenos pamokos man padėjo suprasti, kad nėra labai sveika valgyti traškučius, gerti kokakolą ir šiaip valgyti visokius greitai paruošiamus patiekalus – hamburgerius, šaldytas picas.... Manau, kad labai gerai yra gerti vaistaţolių arbatas.

(Raminta K., VIII kl.)

- Iš sveikos gyvensenos suţinojome apie sveiką maistą, apie arbatţoles, apie sveiką gyvenimą. Išmokė būti sveikiems, graţiems. Ir svarbiausia išmokė būti labai draugiškiems.

(Kęstutis Ţ., V kl.)

- Aš supratau, kad ilgai negalima ţiūrėti televizoriaus ir ţaisti kompiuteriu.

(Sonata P., VI kl.)

- Šventojoje praleidau nuostabų laiką. Jūra mane tiesiog suţavėjo. Miestas taip pat patiko, nors ir labai maţas. Pirmą kartą buvau ant beţdţionių tilto. Ţvelgiant į Šventosios upę, matėsi ţuvytės ir vėţiagyviai. Plaukiojant mačiau ir gulbių. Gamta prie Šventosios upės mane ţavėjo. Šioje stovykloje ir pailsėjau, ir patyriau daug įspūdţių.

(Ieva G. , X kl.)

- Buvo labai smagu. Daug įspūdţių paliko piešinių konkursas “Piešiame Šventąją”. Taip pat labai patiko paţintinis pasivaikščiojimas, rytinės mankštos jūros pakrantėje.

(Vytautas M., IX kl.)

- Buvo labai smagu. Buvo daug draugų. Norėčiau dar kartą ten nuvaţiuoti. Todėl kitais metais stengsiuos moksluose ir tikėsiuos, kad mane pakvies vaţiuoti ir kitais metais. Man ypač patiko piešti piešinius ir būti prie jūros. Mokytojai buvo malonūs ir geri. Ir dėkoju visoms mokytojoms ir direktoriui, kad nusprendė, kad mano piešinys buvo graţiausias!!!

(Tomas V., V kl.)

Diskusijai

Mokykla nuolat ieško tokių veiklos formų, kurios sudomintų jaunus žmones, paskatintų juos aktyviai dalyvauti ir semtis žinių, kurios bus naudingos ne tik pačiam ugdytiniui, bet ir

aplinkiniams.

-Gilus kvėpavimas padeda sunaikinti mikrobus,- aiškina mokytojas. - Nejaugi?- nustemba mokinys. - Ir kaip galima priversti tuos mikrobus giliai kvėpuoti?

Refleksijai

BŪKITE SVEIKI IR LAIMINGI