Popiežius Pijus XII paskelbė nauja encila.
Transcript of Popiežius Pijus XII paskelbė nauja encila.
yilniečtal mums
daug pasako
Vilnius tikrai mūsų. Spalio mėn. 28 d. j senąją mūsų sostinę Vilnių įžengė mūsų kariuomenė, o kitą dieną Gedimino kalne suplevėsavo Lietuvos vėliava.
Tas kelias dienas visi skendo-me džiaugsmo jūroje. Džiaugsmui nebuvo ribų. Džiaugės senas ir jaunas, džiaugės darbininkas ir ponas.
Brangus mums Vilnius, bet taip pat brangūs ir broliai vilniečiai. Jie gyvi pavyzdžiai. Daug pasako. Daugelį verčia susimąstyti, rimčiau pagalvoti.
Vilniečiai buvo ir bus lietuviai patriotai. Jų patriotiškumas ne viena iš mūsų sugėdins.
Vilniaus krašto inteligentas dėl tarnybos, duonos kąsnio netekimo nesudrebėjo, lietuvybės neišsižadėjo. Jis liko milžinu. Viliojimai, ordenai, karjera liko nulis. Vilnietis mokytojas lietuviško rašto mokė eidamas iš kiemo j kiemą, kęsdamas persekiojimą, skurdą, alkį. Jis visa siela aukojosi. Materializmas jį nepavergė.
Vilniaus krašto tėvas ir motina aukojosi ir tautiškumui ir savo gausios šeimos ateičiai. Dirbdami savo nederlingą žemę jie nepabūgo naujų šeimos narių, būsimo vargo. Religingas tėvas ir motina išlaikė šeimoje ir katalikiškumą ir tautiškumą. Meilės ir pasišventimo žiedais jie apipynė lietuvišką šeimą, Tėvynę, Bažnyčią.
Vilniaus krašto darbininkas, kad ir priklausydamas nuo svetimtaučio darbdavio, nesidavė suviliojamas, svetimoje ideologijoje neieškojo rojaus, keiksmų jūroj negrasino paskandinti savo brolius lietuvius. Kai reikėjo, rizikavo gyvybę.
Vilniaus krašto jaunimas irgi augo lietuviškoje dainoje, lietuviškoje dvasioje. Mados, dorovinis pakrikimas buvo labai retas, nemalonus svečias. Jaunime — tautos ateitis. Jis troško didingos, gražios tėvynei ateities.
Tai gyvi, amžini tikrojo lietuviškumo pavyzdžiai.
Visi esame gimę ir augę Lietuvoje, turėtumėm tad viens antrą itin gerai suprasti, reikale pagelbėti.
Mes norime visus ir visas matyti dirbant, kovojant tikru tauriu lietuvišku idealizmu.
Alsa
Popiežius Pijus XII paskelbė nauja e n c i l a . Ja domisi visas pasaulis. Nurodo, kur yra tikruosios karo priežastys. 10.000 žodžių
Spalių 27 dieną Vatikano valsty bės sekretoriatas paskelbė pirmąją popiežiaus Pijaus XII encikliką, kurioje yra 10 000 žodžių.
Pabrėžęs, kad dėl savo laikymosi ryšium su dabartinėmis pasaulio klaidomis jis pilniau pasisakys pa lankesnę proga, savo enciklikoje popiežius pastebi, kad pati giliau šioji ir pati paskutiniausioji dabarti nių blogybų Šaknis glūdi atsisaky
me pripažinti universalios moralės taisyklę kaip tik dėl to, kad yra pa neigtas Dievas, yra paneigta Kris tais dievybė ir Jo doktrina. Kaip tik iš čia kilo skausmingas grįžimas į pagonizmą, su kuriuo drauge ėjo sumišimas tiek žmonių sąžinėse, tiek valstybėse. Iš to moralinio ir religinio agnosticizmo kilo dvi pa-giindinės klaidos pamiršimas žmo niškojo solidarumo ir dosnumo, iš
vienos pusės, o iš antros — noras civilini autoritetą išlaisvinti nuo bet kokios priklausomybės nuo Dievo ir nuo bet kokio ryšio su transcen dentiniu įstatymu, iškeliant valsty be iki Galutiniojo Tikslo vertingu mo. Kalbėdamas apie pirmąją klai dą, popiežius primena, kad indivi dai yra susieti organiniais ir savi tarpio santykiais, nepaisant skir tingumų ir skirtumų, kylančių iš
Vakarų fronte prasidėjo didelės kautynės
Per dieną paleista 20.000 sviedinių Berlyne turima žinių, kad
jau spaliu JO d. vokiečių armija pradėjo stipraus pobūdžio karo
veiksmus Vakari} fronte. Tik per vieną kovos dieną buvo paleista iš vokiečių patrankų 20.000 sviedinių. Berlyne reiškia ma nuomonė, kad šiomis dienomis prasidės didelės karo operacijos pa-liai visą Siegfriedo liniją. Hitleris vakar atvyko į Godesbergą ir čia seks Vakarų fronto kautynių eigą.
Iš Miuncheno praneša, kad ten vakar viešbuty pasikėsino į savo gyvybę žinoma anglų aristokratė, kuri visą laiką simpatizavo nacional socialistinėms idėjoms ir buvo ar-
Estai sveikina Vilniaus atvadavimą Estijos laikraščiai ir
viešoji opinija džiaugsmingai sveikina Lietuvąt atgavusią savo senąją Vilniaus sostinę, ir vadina tai istoriniu teisingumo
atstatymu.
Suomijos delegacija i Maskvą išvyksta spalių 31. d. Helsinkyje vel įsivyrauja optimizmas. Ta. optimizmą didina ir toji aplinkybė, kad Suomijos vyriausybe visą laiką jaučia ne tik Jungtinių. Amerikos Valstybių visuomenės simpatijas, bej: ir Vašingtono, vyriausybės dėmesį ir palankumą.
Prezidentas Rooseveftas kreipėsi į Svpmifos vyriau- -
sybę ir paprašė visą laiką jį informuoti apie derybų eigą, Sovietų reikalavimus ir
apie padėtį apskritai. Prasidėjus britų — italų ir britų — japonų deryboms laukiama santykių pagerėjimo tarp tų valstybių. Vakarų fronte laukiama masinio vokiečių aviacijos puolimo prieš Angliją.
— Teigiama, kad Krupo fabrikų atstovais dabar tariasi su Maskvos ekonominių organizacijų atstovais, dėl žaliavos pristatymo Vokietijos pramonei.
— Visoje Italijoje bus atidaryta daugiau kaip LOOO liaudies namų. apimančių 8.500 butų. Juose gyvens apie 60.000 gvventojų, daugiausiai darbininkų.
timas pačiam Hitleriui asmuo. Sa koma, kad ji kėsinosi žudytis po atkaklaus ginčo ideologiniais klau Simais su vienu aukštu nacionalsocialistų partijos pareigūnu.
Suomijoje tebesijaudinama Čia nemažą nusistebėjimą
sukėlė „Izvestijoje" atspausdintas Sovietų akademiko Ivanovo straips nls, kuriuo įrodinėjama, jog
Sovietų Sąjungos saugumui yra būtinai reikalingi įsitvirtinimai Alanduose ir Suomijos {lankoje
bei jos pakrantėse.
Akademikas Ivanovas nurodo, ko kią reikšmę šitos vietovės turėjo buvusiai caristinei Rusijai per visą jos gyvavimo laika, ir reiškia mln tį, kad dabar Sovietų Rusijai šitos Vietovės turi dar didesnę reikšmę Iš šito akademiko straipsnio Suomi joje daroma toli siekiančių išvadų.
Suomijos vyriausybė vakar pa kėlė kavos muito mokestį. Iš pa kelto kavos muito mokesčio mano ma gauti 40 milijonų markių pa jamų.
skirtingų gvvtnimo 11 kuiliuos są lygų. Viii ti<\ ku'ie (/( ngi i j baž nyčią, — i i nepaisant sivn kilmes U kalbos, — tuti lvgii teise Vio*pa ties namuose j toi>-pt<i m< tie savo tėvynei Hėl antiosios Ulinius po picžius sa\o enciklikoje paieiskia, kad absoliutine valstybes autono mija yra priešinga n.ituiallosios io ligijos ir kiik'i'ionisknsios s.jžinės principams, nes J.J siekiama viską privesti pi IP utilitarines moralės ir atimti žmoniškąja! teisei moralini autoritetą, km is v ra jos p IRI indas Toliau popu/uis isk< Ii i tas ncgcio ves, kurios ntsu indą di'l minėtos koncepcijos vj> įč pabirbdamas tas pragaišting is pasekmes, kurui ta tai turi šeimos plėto|imuisi ir 3ei mos gerovei Sąžinės teisės yra šventos ir nelaužomos Tačiau Ir santykiuose su kitomis t uitomis to kia koncepcija pasirodo labai pra gaištinga, nes ją panaikinama žmo nių teisės veite ir pagrindas, o tatai palenkia laužyti kitų teises, prakto-koje naikinti s iv įtarpi pasitikėjimą, ir greičiau piiveda pi ie ginkluotų konfliktų sprendži mt ginčus, o no prie išmintingi) ir teisėtų spiendi mų Čia popiežius pabrėžė kad ateityje Išganymas bus ne is kardo, o tik Iš natūralios teisės gerbimo Ir dieviškosios revelincijos šviesos. Reikia religiškai Ir dvasiškai perauklėti žmoniją pagal evangelijos mokslą, ir siekti, kad viešpatautų Dievas. Kiekvienas pasiaukojimas tuo tikslu turėtų būti sutiktas Padrąsinantis dalvka«s yra konstatuo to, kad ta dvasia vra tikrai gvva Bažnyčioje Ir pashcKkla visame ta me judėjime, kuris prasideda eurha rištiniais kongiesais Ir baigiasi vai singa katalikų veikla Po lo enoik likoje dar kartą patvirtinama, kad žmonių užsimojimų nepasisekimuo se išganymo galima ieškoti vien tik Bažnyčioje na?n>čiai yra visai svetima mintis nustelbti civilinio autoriteto siekimus ,\v u/urpuoti jo teises Ta<"iau Bnžnvt ta vra visados pasirengusi patarnauti ir teikti savo paramą Kristaus dvasią Baigdamas, popiežius savo enciklikoje su kūpi nais liūdesio žodžiais primena i sjie tą kraują ir Lenkijos kančias, pra šydamas visus pasaulio kilkščionis žmoniškai Ir broliškai atjausti Len kiją. Pagaliau, popiežius primena tas pastangas, kurias jis yra padą res užkirsti kelią karui, ir patikina savo vaikams Kaialiaus Kristaus paramą bandymų dienomis, kvies damas visus ganytojus Ir tikinčiuosius, ypač tuos, kurie kenčia, ir vai kus, nepaliaujamai melstis
Berlynui rupi kas vyksta Balkanuose „Svenska Dagbladet" Berlyno
korespondentas praneša, jog šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Balkanams. Kas ten vyksta ir kas planuojama? Tai labiausiai Berlynui rūpimas klausimas.
Bušų ir italų diplomatijos čia pradėjusios aršią dviko
vę, kurią Vokietija stebinti pasyviai, bet su nepaprastai įtemptu susidomėjimu. Vokietijos intere--*»«5 tesąs tik vienas —
"šlaikyti šitoje srityje taiką 'tad nebūtų uždaryti kelia vokiečių eksportui ir impor
tai . Šiuo metu Rusijos dėmesys esą*, sukoncentruotas į Bulgariją, kuri gali pasitarnauti kaip spaudi
mo priemonė prieš Rumuniją ir Turkiją.
Atšaukiamos žinios apie Rusijos Bulgarijos karinę sąjungą, tačiau Berlyne pla
čiai kalbama apie tai, kad Rusija reikalausianti sau laivyno ir aviacijos bazių Bulgarijos pajūryje prie Vi-
duržemio jūros.
Didelė katastrofa prie Milano Iš po skeveldrų dviejų trau
kinių, susidūrusių prie Milano, iki šiol buvo ištraukta 11 lavonų. Katastrofa ivyko Oricoje, keturi ki lometrai nuo Milano geležinkelio stoties. Čia susidūrė greitasis trau kinys, ėjęs 1 Romą ir iš Venecijos ėjęs traukinys. Greitasis traukinys ėjo 80 ties kilometrų per valan dą greičiu, Susidūrimas buvo la
bai smarkus. Du greitojo trauki nio vagonai visiškai sudužo, p antro traukinio garvežys ir pirmasis va gonas Įvažiavo J kitus greitojo trau kinio vagonus. Skubiai varomi va lymo darbai Iki šiol iš po griuvėsių ištrauktas dar 21 sužeistas. Jie nugabenti l ligonines. Visi jie sunkiai sužeisti. Lengvai sužeistų ke leivių skaičius nedidcAs.
J. BŪTĖNAS
Kas naujo tarptautinėje politikoje Nėra nei taikos, nei
karo
Praeitą kartą buvome trumpai pranešę ap'e Vokietijos užsienių reikalų mini3teno Ribentropo kalba, kuri, visų įsitikinimu, nusakiusi palutinj Vokietijos nusistatymą. Tasai gi nusi-statvmas trumpai atrodo šitaip: Vokietija jau nebesitiki, kad analai su prancūzais prnm-tų Hitl'Mio pateiktus taikos pasiūlymus, ir yra nusprendusi varyti karą tol, ko' pasieks savo tikslus.
Vadinasi, padėtis galutinai paaiškėjo- ir anglai su prancūzais, ir vokiečni pasiryžo nenu-i-'li-isti ir kovą stengtis išlaikyti ligi galo. Kai abi šalvs taip yra apsisprendusios, galima būtų laukti, kad artimiau /1 laiku prasidės stambesni karo veiksmai Vakarų fronte, nesT ligi šiol tenai stačiai juokingai buvo ir tebėra tūpčiojama. Dar šiek tiek pasišaudo pačioje vakarinėje prancūzų — vokiečių fronto dalyje, bet toliau j Rytus ištisas dienas fronte nesupokši nė vienas šūvis!
Iš tikrųjų, nepraėjo keletas dienų po Ribentropo kalbos, kaip užsienių laikraščiai pranešė sensacingų dalykų. Esą, vokiečiai j Prancūzijos pasienj sutraukia nepaprastai didelius savo karinių jėgų kiekius. Siaurės jūros krante esą sustatyti šimtai, o gal net ir tūkstančiai vokiečių karo lėktuvų, kurie būsią pasiųsti Anglijos bombarduoti. Žodžiu, netrukus vokiečiai pradėsią smarkų puolimą, kad įvykdytų tai, ką pasakė Ribentropas, būtent, kad Vokietija laimės ir užsitikrins sau laisvę ir saugumą.
Bet didžiausia ir daugiausia susidomėjimo sukėlusi žinia buvo toji, kuri bylojo apie vokiečių armijos telkimą prie Olandijos, Belgijos ir Šveicarijos sienos. Kai kurie žinių šaltiniai, tą dalyką aiškindami, netgi nurodė, jog vokiečiai ketiną savo armijas pasiųsti per šitų valstybių žemes, kad prancūzus galėtų užklurLi iš šono. Kadangi tos ••alstybės yra mažos, tai vokiečiams tokį žygį padaryti didelių sunkumų nebūtų.
Bet vokiečiai prieš šitokias žinias kuo smarkiausiai užprotestavo. Jie pažymi, jog neutraliąsias ••alstybės jie visada gerbs ir kad jų pulti visiškai nemaną. Tokių žinių skleidėjai esą nesąžiningi, o jų tikslai esą nedori ~ supykdyti Vokietiją su tomis neutraliosiomis valstybėmis. Aiškindami, dėl ko tiek daug kariuomenės sutelkta prie tų valstybių sienų, vokiečiai pareiškia, jog užbaigę karą su lenkais jie kur gi kitur savo pulkus siųs, jeigu ne į Vakarų pusę?
Kiek tikros pirmosios žinios ir kiek patikimi yra vokiečių paaiškinimai, sunku ir spręsti. Gi kalbant apie politinę bei karinę padėtį Vakaruose galima tiek pasakyti:
Kol nebuvo visiškai sunaikinta Lenkija, tol anglai su prancūzais buvo manę vokiečius smarkiau užpulti, bet Lenkiją sunaikinus jie nusprendė šitą kovos būdą keisti: dabar jie pereina j grynai gynimosi karą. Tam reikalui prancūzų kariuomenė pasitraukė iš kai kurių užimtų Vokietijos plotų ir įsirausė Mažino linijoje, kurioje gintis ja i bus pačios geriausios sąlygos. Jeigu vokiečiai pultų, tai prancūzams to tik ir tereikėtų: puolantysis | iais laikais visada kur kas daugiau nukentės, ne
gu besiginantis. Jeigu gi vokiečiai nepuls ir lauks, prancūzams irgi vistiek: jie mano, kad vokiečiai ilgai nega'ės ištverti, pakelti blokados, kuri baigia iš-"'luHh jų mai.sto ir žaliavos at--sarga-s
Bet vokiečiai irgi turi galvą ir kilpoj sau ant kaklo užsiner-ti neleidžia. Jų aviacija ir povandeniniai laivai gana sėkmingai skandina anglų laivus, o taip pat ir tuos neutraliųjų ialių kavus, kūne ką nors gabeni Angli|.ii. Žodžiu, abu ka-riau|intip)i laiko vienas kitą už gerklės ir stengiasi vienas kitą "smažHe uždusinti.
Balkanų reikalai dar neaiškūs
Jau kelinta savaitė, kaip įvairūs ženklai rodo, kad Balkanuose kažkas vyksta, tačiau kaip ten kas pasidarys, vis dar neaišku. Atsimename gi, kad rusams tenai rūpi gauti savo glo-bon Dardanelus ir, galimas daiktas, atsiimti iš Rumunijos Besarabiją. Su Dardanelais jau nieko nebebus, nes turkai jau galutinai susitarė su anglais ir prancūzais, bet Besarabijos klausimas dar pasilieka atviras. Rimti žinių šaltiniai skelbė, kad spalių 31 dieną Vyriausioji Sovietų Sąjungos Taryba nu-spręsianti, ką daryti su Rumunija, bet rašant šį straipsnį jokių tikresnių žinių apie tai dar nebuvo. Rumunai, matyt, ką nors nujaučia, nes tos šalies vyriausybė susišaukė pasitarti visus savo atstovus, paskirtus Balkanų valstybėse. Tie atstovai turės pranešti vyriausybei, kaip yra nusistačiusios kitos Balkanų valstybės ; jie taip pat turės vyriausybei patarti, kaip pakreipti Rumunijos užsienio politiką, ypatingai Sovietų Sąjungos atžvilgiu.
Šiuo metu Balkanų byloje svarus žodis priklauso I t a l i j a i . O ir Italijos nusistatymas dar nėra galutinai išaiškėjęs, nors jau esama įdomių ženklų. Sakysim, praeitą savaitę Italija ėmė ir padarė prekybos susitarimą su Anglija; ir j Prancūziją išvyko italų vyriausybės atstovai tartis ūkio klausimais. Vadinasi, Italija ne tik kad nesikrato Vokietijos priešų, bet su jais dargi pradeda artimiau bendradarbiauti. Iš Italijos ateina žinios, kurios sako, jog italų visuomenė labai esanti patenkinta turkų susitarimu su anglais ' ir prancūzais, nes tas susitarimas užkirsiąs kelią Sovietų įtakos plitimui Balkanuose. Skaitytojui nebe-sunku suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis Balkanų reikalų -sprendimas gali išeiti žymiai kitoks, kaip kad anksčiau jį galėjo įsivaizduoti Sovietai; būtent, rumunai, jausdami už savo pečių anglų — prancūzų remiamus turkus ir dar italus, gali jaustis drąsesni, ir derybose su Sovietais jie gali išsiderėti kur kas palankesnes sąlygas, kaip vieni patys būdami.
Suomiai šią savaitę gali sutarti
Spalių 31 d. į Maskvą dar kartą išvyko suomių delegacija, kuri šįkart jau ketina baigti derybas su Sovietais. Kaip tos derybos pasibaigs, stačiai neįmanoma atspėti, tačiau paskutinių dienų nuotaika Suomijoje buvo šviesesnė. O reikia priminti, kad kurį laiką, maždaug spalių 27—28 dienomis, suomių
nusiteikimai buvo labai rūškani, ir tos šalies karinė vadovybė rimtai ruošėsi visokiems galimumams. Netgi suomių pakrantės buvo užminuotos. Ir švedai su norvegais, kūne suomiais labai rūpinasi, ruošėsi karui: jie jau buvo bepradedą gabenti gyventojus iš sostinių į provinciją. Tačiau, kaip sakiau, spalių 30 dieną reikalai atrodė jau kiek šviesiau.
O tos giedros bus atsiradę daugiausia gal dėl to, kad Jungtinės Amer. Valstybės parodė didelį susidomėjimą ir susirūpinimą Suomijos likimu; pats jų prezidentas Ruzveltas kreipėsi į Suomijos vyriausybe, prašydamas nuolatos pranešinėti jam apie padėtį. Tokios galingos valstybės dėmesys, žinoma, suomius labai ir labai padrąsino.
V Žinios iš Estijos ir
Latvijos
Būtent, į Estiją jau atvyko Raudonosios armijos dalys ir įsikurdino bazėse, kurios joms buvo numatytos. Raudonarmiečių atvykimas buvo pravestas labai tvarkingai ir apsiėjo be jokių nesusipratimų. Taip pat nesusipratimų nepasitaiko ir tarp raudonarmiečių bei vietos gyventojų tose apylinkėse, kur yra Raudonosios armijos bazes. Žinoma, svetimos kariuomenės atvykimas sukėlė estuose šiokį tokį susidomėjimą, ir jie gana atidžiai stebėjo raudonarmiečių laikymąsi, elgesį, apsirengimą ir t t Praneša, kad raudonarmiečiai estų krautuvėse labai daug perka pirmom jo reikalingumo dalykų, ypatingai batu, stebisi tų dalykų pigumu ir tuo, kad jų galima pirkti kiek tik nori. Ta proga jiems, žinoma, krinta į akis skirtumas tarp sovietinės tvarkos ir „buržuazinės" estų santvarkos.
Įdomu pasekti ir vokiečių iš-kraustymą iš Latvijos, kur jis vyksta labai plačiai ir sparčiai. Rygos ir Liepojos uostai užgrūsti baldais ir ryšuliais, kuriuos išsigabena išvyksta vokiečiai. Latviai perima vokiečių prekybos bei pramonės įmones, ir ta proga verta priminti, kokie apsukrūs yra latviai: jau nuo seno jie ruošė išmanančius žmones tokioms įmonėms vesti, ir dabar, štai, tuos jau paruoštus žmones jie rali tuoj pat panaudot i
Lenkų ir žydų valstybės
Vokiečiai įkuria lenkų ir žydų valstybes. Lenkų valstybės sostinė bus Varšuva; ji turės apie 100.000 kvadrat. kilometrų. Žydai bus įkurdinti taip pat buvusios Lenkijos žemėse, ir jų valstybės sostinė bus Liublinas. Į tą žydų valstybę bus išgabenti žydai iš visos Vokietijos, Austrijos ir Čekijos.
ATS. GEN. LAD1GA
Karinė apžvalga Vakarų frontas. Vakaruose
prancūzai su anglais užėmė įsitvirtinimo linijas ir laikosi ir seka visus priešo judesius. Studijuoja visas apystovas. Stengiasi dar diplomatiniais būdais savo padėtį sustiprinti tarptautinėje plotmėje. Imasi įvairiausių priemonių apsunkinti priešo būklę kariniu, politiniu ir ekonominiu atžvilgiu.
Vokietija apystovų verčiama greičiau gauti vakaruose sau tinkamą sprendimą irgi delsia. Rytuose su Lenkija Vokietija greit ryžosi ir puolė, nes ten jai buvo aiškus laimėjimas. Vokietijos jėgos vyravo ir be to Rusijai rūpėjo Lenkija. Vakarų fronte Vokietiją verčia labai susimąstyti. Sąskaiton Prancūzijos ir Anglijos sąjungininkų nesusiranda. Vieniems pulti daug
rizikuojama. Dabar atrodo lyg norima priešo sąjungininkus suskaldyti ir juos pulti pavieniai. Visą kaltę šio karo, paliekant prancūzus nuošaliai, norima primesti tik anglams ir pulti tik anglus. Dėl geografinės padėties tuo tarpu galima pulti Angliją vien jūrų ir oro laivynais. Atrodo, norima įbauginti anglus ir priversti juos nusileisti. Bet tas vargu yra įmanoma Šiuo būdu yra galimas tik dalinis laimėjimas ir vargu tai privers anglus nusileisti. Pilnas laimėjimas galimas tik sausumos jėgas paiaužus prie Reino. Sausumos jėgos prie Reino po-laužti yra nelengva. Tai reikalautų labai daug aukų ir tos aukos vargiai būtų pakeliamos nacionalizmui
KARO VEIKSMAI Kokia dabar yra padėtis Vakarų fronte
Vokiečių povandeninio laivo vadas kap- leitenantas Schurhartas, kuris paskandino anglų lėktuvneši ..Couro-
geons"
Pagal prancūzų kariuomenės vadovybės spalių 28 d. pranešimą, visame fronte pagyvėjusi kariuomenės dalinių veikla. O vokiečių kariuomenės vadovybės pranešimas fronto veiksmus klek aiškiau nusako. Esą tarp Mozelio Ir Varudto atvirose vietose gyva artilerijos veik la; likusiame fronte tik patrulių veikla Ir kai kur ardančioji ugnis. Taigi, abi kariaujančios Šalys pabrėžia fronto pagyvėjimą.
Spalių 29 d. prancūzų spauda apie padėti Vakarų fronte praneša, kad oras visoje fronto srity kasdien vis blogėja. Saro upės ir Vagezų kalnų srityje iškrito daug sniego. Kitose srityse lyja šaltas lietus. Visur yra nepaprastai daug purvo. Upės, jų tarpe ir Reinas, pradėjo žymiai tvlnti. Dėl atmosferinių sąlygų labai suvaržyti karo veiksmai tiek dieną, tiek naktj. Atrodą, kad dideliam puolimui sąlygos yra labai nepalankios, šiuo metu Vokietijos kariuomenės vadovybė turinti jau pakankamai žmonių ir esanti sukaupusi pakankamai karo medžiagos dideliam, puolimui, tačiau kaip atrodo, blogas oras, šiais metais toje srityje prasidėjęs žymiai anksčiau, negu paprastai, vokiečių kariuomenės vadovybės planus ardo. Vokietijos kariuomenės vadovybei teksią palaukti, kol pirmieji šalčiai sutvirtins žemę ne tik Mozelio Reino fronte, bet "ir visose kitose Vakarų fronto vietose. Regimumas yra toks menkas, kad aviacija paskutinėmis dienomis visai negali pasireikšti. Ta aplinkybe kaip tik dar pasunkina didesnio masto puolimą,
nes jokia kariuomenės vadovybė negalėtų galvoti apie pradėjimą didelio puolimo, atsisakydama labai svarbios aviacijos paramos.
Karas ore. Spalių 30 d. priešpiet Mozelio ir Saro srityse vėl pasireiškė didelė prancūzų ir vokiečių aviacijos veikla. i
KABAS JŪROSE Dabar anglų karo laivai ieško At
lante vokiečių laivų. Anglų karo laivynas Atlanto vandenyse gavo Įsakymą dėti visas pastangas surasti didiji vokiečių karo laivą „Deutschlandą". Anglų admiraliteto sluoksniuose nurodoma, jog „Deutschlando" didžiausias greitis yra 26 mazgai per valanda, tuo tarpu kai vidutinis naujųanglų karo laivų greitis esąs žyrniai didesnis. Jei anglų karo laivams pavyks surasti „Deutschlandą", tai jam nepavyks išsisukti nuo persekiotojų. Anglų, admiraliteto sluoksniuose manoma_ kad. be „Deutschlando" Atlanto vandenyne yra ir „Admiral Scher". Be to, anglų laivai ieško ir tų vokiečių prekybinių laivų, kurie neseniai išplaukė iš Meksikos ir pietinės Amerikos ir dabar plaukia j Vokietiją. Sie laivai veža naftą ir kitą svarbią žaliavą.
Neseniai Atlanto vandenyne vokiečių povandeninis laivas paskandino anglų garlaivi „City of Mande-lay", kurio Įgulą ir keleivius išgelbėjo Amerikos garlaivis „Indepen-dence ChalT„ To laivo Įgula, kuri dabar atplaukė i Prancūziją, papasakojo daug tragiškų vaizdų gelbstint žmones iš skęstančio laivo.
Anglijoje dideli nustebimą sukėlė žinia, kad ties Gudvinzendu (tarp Folkstono ir Duvro), kur jau pasauliniame kare buvo paskandinti keli vokiečių povandeniniai laivai, buvo rasti nežinomo vokiečių povandeninio laivo griaučiai, kuriuos jūra išmetė i krantą. Didelis povandeninis seklumoje gulįs laivas aiškiai matomas nuo kranto. Anglų narai povandeniniame laive rado jurininkų lavonų, kuriuos dabar stengiasi išimti. Iki šiol išimta per 60 jūrininkų lavonų. Dar neišaiškinta, kada ir kaip povandeninis laivas nuskendo. Pakraščio gyventojai pasakoja, kad prieš kelias dienas jūroje girdėjo stiprius sprogimus. Povandeninio laivo nuskendimo priežastys bus išaiškintos tik tada, kai narai nuodugniai Ištirs laivo griaučius.
Prancūzų; spaudos žiniomis, šiau rės jūroje vokiečiai nuskandino anglų laivą „Lynx", kilusi iš Grlins-by. To laivo dešimties žmonių Įgula išsikėlė 1 Škotijos krantą. Be to, spalių 39 d. Atlanto vandenyne vo kiečių pavandeninis laivas nuskandino angių prekybos laivą „Mala lar", 8000 tonų talpumo. 70 žmonių ii to laivo buvo Iškelta i vieną uostą Anglijos vakarinėje daly.
Žiniomis iš patikimų šaltinių, per praėjusią savaitę britų prekybos laivynas neteko 21.000 tono prekių, o per tą pati laiką vokiečių prekybos laivynas neteko 19.000 tonų prekių. Per spalių mėnesi britai ne teko apie 65.000 tonų prekių, o per rugsėjo mėnesi 156.000 tonų pre kltk
•A- ' l
Žemės ūkio darbininkų padėtis pagal mūsų įstatymus
Tačiau, jei nepilnamečio darbininko sudaryta sutartis būtų pačiam nepilnamečiui žalinga, tai nepilnamečiui dėl to pasiskundus, sutartis gali būti pripažinta netikra. (Įstatymas ypatingai saugo tuos, kurie sunktai tegali apsispręsti, kad darbdaviai jų neišnaudotu. Jei Nepilnamečio sudaryta sutartis nepilnamečiui yra gera, tai ji negali būti pripažinta netikra.
Metinių darbininkų samdos metai prasideda, kaip yra susitarta, o kai nėra susitarta — vietiniu įpročiu. Ūkininkas gali samdyti darbininką visiems metams t. y, nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. arba nuo balandžio 23 d. iki kitų metų balandžio 22 d. arba tik vasaros darbams t. y. nuo balandžio 23 d. iki lapkričio 1 d. Pas mus yra paprotys ūkio darbininkus samdyti nuo sausio, vasario ar kovo mėnesių iki Kalėdų. Jei ūkininkas, samdydamas darbininką, dėl laiko nieko nekalba, tai suprantama, kad jis samdo iki to laiko, kaip nustato vietos papročiai, kaip dauguma darbininkų yra samdoma.
Sutartis daroma raštu arba žodžiu. Darbininkams patartina visuomet sudaryti raštu sutartį, kurioje būtų aiškiai nustatytos visos samdos sąlygos. Rašytinė sutartis gali būti naminė arba notarinė. Naminė sutartis gali būti valsčiaus valdybos, notaro arba apylinkės teisėjo paliudyta. Valsčiaus valdyba ir apylinkės teisėjas, liudydamas sutartį, ją įregistruoja. Rašto
Samdos sutarties sudarymas
sutartis surašoma dviejuose egzemplioriuose: — vienas paliekamas pas ūkininką, o kitas pas darbininką. Abu egzemplioriai turi būti pasirašyti sutartį sudarančių asmenų ir jei yra tvirtinama, lygiai patvirtinti.
Darbininkas pasirašęs sutartį, tuojau pat vieną egzempliorių pasiima pas save. Samdos sutartis nėra apmokama žyminiu mokesčiu,
įstatymas leidžia apskričių taryboms įvesti darbo knygeles. Berods, darbo knygeles yra įvestos kiekviename apskrityje Darbo knygelėse įrašoma samdos laiko pradžia ir pabaiga, sutartas atlyginimas, jo išmokėjimo tvarka ir kitti savivaldybių nustatyti pažymėjimai. Darbo knygelės atstoja rašytines sutartis.
Nerašytinė sutartis laikoma sudaryta, kai darbininkas gauna iš samdytojo rankpinigius.
Asmeninės samdos sutartys leidžiamos žodžiu daryti, kai su liudytojais galima įrodinėti tiek jų padarymą ir sąlygas, tiek ir vykdymą ir pinigų mokėjimą. Darbininkas, sudarydamas sutartį žodžiu, pasikviečia iš savo pusės bent du liudininkus.
Samdos įstatymas (§ 10) leidžia vidaus reikalų ministeriui, susitarus su žemės ūkio ministe-riu, nustatyti įstatymų apybrė-žose (rėmuose) normalines su
tarčių sąlygas. Normalinės sutarčių sąlygos gali būti vienodos visam kraštui arba įvairios atskiroms provincijoms, pav., — vienokios sąlygos Suvalkijoje, kitokios žemaičiuose ir dar kitokios Vilniaus krašte.
Tuo tarpu pas mus yra nustatytos tokios normalinės samdos sutarčių sąlygos:
1. Metinių darbininkų samdos metai skaitomi: darbininkų — ordinarininkų nuo balandžio men. 1 d. ligi sekančių metų.
(Bus daugiau)
LKDS FRONTE
Po didžiojo susikaupimo dienos Ką mačiau Stokholme. Kq primena Visų šventė ir Vėlinių diena
Bevaikščiodamas Stokholmo gatvėmis užsukau į garsųjį švedų sostinės muziejų. Tas buvo tik pr eš ketvertą savaičių. Ypatingo įspūdžio padarė Šis vaizdas: didžiu'ėje salėje po stiklo sienelėmis stovi sudūlėję drabužiai. Čia pat lentelėje parašyta, kad šiais drabužiais vilkėdamas ties Liucenu 1632 metais žuvo švedų valdovas Gustavas Adolfas. Arčiau prisižiūrėjęs lengvai pastebėjau dvi skyles švarke — nugaroj ir priešaky — pro kur baisus karo gink'as įėjo, perskrodė Gustavo kūną ir išlindo. Šalimais tebestovi padėti tuo metu sukruvintieji marškiniai. A'škiai matosi didžiulė kraujo dėmė. Bet jau praėjo 300 metų, kraujas nublukęs, karališkieji drabužiai sudūlėję, o pats valdovo kūnas gal į dulkes pavirtęs. Stovėjau pagautas ypatingo jausmo. Kįtados minios prieš šį žmogų dretėjo, o dabar tokios skurdžios menkos Hekanos bepasiliko. I r
praded žmogus šitokiais momentais
ilgėtis kažko gilesnio, ko laikas išdildyt negalėtų,
kas būtų daugiau, ncgu praeinantis valdovų garsas, kas būtų amžina. Tik šitokiose valandose pajunti, kaip miela priklausyti prie tok os didingos bendruomenės, kokia yra krikščionybė, — kaip era išpažinti tą mokslą, kurs tave veda ten, ku<* nėra nei erdvės, nei laiko varžtų.
Krikščionybė, katalikų Bažnyčia nuolat mums nori primint', kad yra kažkas daugiau, ne vien ši žemė. Kaip tik mes ir. sulaukėme tų dv*eJy rimties rusikau-pimo dienu,: Visų Šventės ir Vėlinių.
Visų šventi primena anuos dvasios galiūnus — šventuosius, kurie nors yra mirę, bet drauge ir gyvi žmonių atmintyje. Ne vienas iš jų labiau gali kitiems perduoti dvasios gyvastį, kaip bet kuris gyvasis.
Mūsų d :enų žmonėse dvasios gyvenimas yra išblėsęs. Tame pat Stokholmo mieste bevaikžti-nėjant meno muziejuje patraukė dėmesį vienas paveikslas. Kuklus paveikslas. Po juo tebuvo parašas:
— Ecce homo! Štai žmogus Matyt menininkas norėjo pa
vaizduoti šių dienų žmogų. Iš tikrųjų — iš tolo ir matėsi ant specialaus paaukštinimo, Sali— ma's banguojančios jūros bestovintis žmogus. Tik arčiau priėjęs pastebi, kad tai elegantiškai bestovį drabužiai, matosi ir apsiaustas ir batai, bet paties žmogaus nėra — tuščias apdaras, kad ir madingas, bet be gyvybės.
Ir moderniajam žmogui, ne-žiūr'nt išdailinto paviršiaus, nekartą trūksta dvasios gyvybės. Visų šventųjų dieną ir turėtų sukelti tą ilgesį gilesnio dvasinio gyvenimo. U Sv. Augustino gyvenimo mes žinome, kad prieš savo galutinį atsivertimą jis pris :-mindavo tuos milijonus Šventųjų, ir jame gimdavo galinga mintis :
— Galėjo tie, galėjo tos, kodėl gi tu Augustinai, negalėtum!
Lietuvoje mes jau tur'me nemažai mokytų, gabių ir garsių žmonių, bet mūsų kraltas, ypač Šiais laikais, su tokiu galingu ilgesiu laukia šventojo. Vieno šv. Kazimiero mums permažal
Afūsu žemė laukia lietuvis
kųjų Teresėlių, lietuviškųjų Aloyzų.
Mirdami sau jie atneštų naujos gyvybės tautai ir galėtų mūsų kraštui visame pasaulyje tiek la mėti taurių simpatijų, kiek jų laimėjo Prancūzijai šventoji Lisieux mergelė.
Jei Visų šventė mums primena tuos herojus, kurie laimėtojais perėjo žemę, jei mes juos garbiname, tai iš kitos pusės būkime gailestingi ir tiems, kurie palūžo kelyje į amžinatvę. Šito mus moko
Vėlinių diena. Pereitame šimtmetyje Pary
žiuje buvo įsteigtas vienuolynas, kurio vyriausias tikslas buvo aukoti visas maldas, darbus ir kentėjimus už mirusiųjų sielas. Vienuolyno steigėjų paskutiniai Žodžiai prieš mirštant buvo:
— Tegu jūsų meilė link mirusiųjų sielų auga diena iŠ dienos. —
Atmintin šią dieną ir Sv. Pranciškaus Salezo žodžiai apie mirusiuosius:
— Kalbėti blogai apie mirusiuosius yra nežmoniška, kažkas panašaus į darbą tų laukinių žvėrių, kurie iškasa lavonus, kad juos prarytų; kalbėti apie mirų sius gerai, kad tuo būdu būtų paskatinta juos sekti — girtina* dalykas; tač'au dar geresnis dalykas yra palengvinti mirusiems* nes tas darbas prilygsta ligonių lankymui, — tai davimas geni' tiems, kurie jauČTa jrožkulį dieviškosios vizijos (regėjimo); —t tai maitinti išbadėjusius, tai iJP pirkti kalinius, — paguosti nu-j liūdusius, — apšviesti nežinau* čius, tai pagaliau — vienu veiksi mu ( — pagalba mirusiems).
Masinis darbininkų susirinkimas Šiauliuose
Šiaulivpse spalių mėn. 29 d. įvyko entuziastiškas krikšč. darbininkų skyriaus iniciatyva sukviestas darbo žmonių susirinkimas. Dalyvių buvo per 600. Dalyvavo iš Kauno atvykę: K. J. Baltramaitis ir Vinc. Kalakauskas. Svečių kalbos buvo nuolat pertraukiamos galingų ovacijų ir valavimų. Po kal-DU prasidėjo įvairūs klausimai žodžiu ir raštu. Pasisakyta prieš svetimtaučius darbininkų kurs
tytojus Su nesuprantamu pr Jutimu
buvo iškelta miestų ir k.iu io žemes reformos klausimai, p a i-sakyta uz ?cmei relormos v » dyma,
ir darbininkų aprūpinu.'1 is namelnits ir sklyj ais
Se'iiai u>)e dt<I/o,e kino -i-leje taip galin«-u skainh » »> t u-tos h m i m s kaip *•>( kirla u p n letarų krūtinių
Kiemsargių ir kitų susirinkimai VILIJAMPOLĖ KAUNAS
Lapkričio mėn. S d. 15 vai. Marijonų salėje, Laisvės ai. 61 nr. yra kviečiamas Kiemsargių skyriaus susirinkimas su įdomia programa.
Lapkričio men 5 d parapijos vaikų darželio salėje įvyks Vilijampolės skyriaus susirinkimas su gyvia programa.
Krikščionių darbininkų atstovai pas Vid. Reikalų Ministrą
Spalių mėn. 30 d. Kr.kšČ Darbininkų S-gos delegacija buvo nuvykusi pas Poną Vidaus Reikalų Ministrą ir įteikė Kauno darbininkų masiniuose susirinkimuose priimtas rezoliucijas. Delegacijoj dalyvavo fabrikų, kiemsargių ir kt. profesijų darbininkų atstovai. Ponas Ministras maloniai priėmė, kalbėjo apie darbin nkų atlygini
mą, butų, namelių ir daugeli kitų klausimų įskele. Pasikalbėjimas truko apie valandą
Delegacija patyrė, kad Ponas Ministras turi daug gražių sumanymų del darbin nkų padėties pagerinimo, daug kas jau vykdoma Rengiamas planas aprūpinti Kaune iki 800 darbininkų sklypais ir nameliais
Savišalpos fondo kasoje jau yra keli tūkstančiai litu
KARMELITAI. Skyriaus naujoji valdyba lapkričio mėn. 5 d. 18 vai. šaukia visuotinį narių susirinkimą. Į šį susirinkimą kviečiamas ypač visos Kauno tarnaitės. Susirinkimui naujoji valdyba pasiūlys naujų sumanymų ir svarbių nutarimų. Kviečiame būtinai visus dalyvauti. Susirink mas bus ne tik įdomus, bet ir linksmas.
Ramovė, skaitykla ir sporto klubas jau veikia. Ramovė atdara ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo ljL vai.. Lankyti gali visi skyriaus nariai, o ypač jaunimas. Knygas skaityti duodama ir į namus.
Išsiuvinėįimo kursai vei-
kia trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19 vai.
Artimoj ateity skyriaus jaunimo grandis rengia v»id nimą —vakarą — pasilinksminimą Į šį pasilinksminimą bus galima įeiti tik su pakvietimą s, kurie gaunami pas valdybos narius. ,
Skyriaus savišalpos fondo vadovybė, šaukiamo susirinkimo proga, skelbia narių ir indei ų vajų ir primena seniesiems na-xiams pareigą užsimokėti vasaros mėn. nario mokesti. Kasoje sutaupų jau yra keli tūkstančiai, nors narių, palyginti, tėra nedaug.
Vieni laimėjo, kiti neliūdėjo KAUNAS. Prie visų Kati
no miesto skyrių veikia sporto rateliai. Trys krepšinio komandos įregistruotos dalyvauti Kūno Kultūros Rūmuose krepšinio pirmenybėse. Pirmąsias pirmenybių rungtynes turėjo Senamiesčio DSS su seniau veikiančia gan stipria Aleksoto komanda, kurias lai
mėjo. Aleksoto DSS jaunių komanda rezultatu 3.0,. priešui į rungtynes neatvykus.
Karmelitų DSS komnda pirmas savo pirmenybių rungtynes laimėjo tikrai gražiu rezultatu: 30:15 prieš g. K. J. K. Karmeli-tiškiąi pasirodė puikus vienetas.
/v. Itmbraziūnas
Nervų karas Paskutinės taikos dienos. Žurnalisto darbas.
Mane mobilizuoja
Nuo kovo mėnesio prasidėjo '.okiei'ių — lenkų diplomatiniai ginčai, kuriuos paprastai visi vadmo „nervų karu". Ugai jis užsitęsė. Suvažiavo iš viso pasaulio žurnalistai ir filmų ope- i ratonai j Varšuvą ir į Berlyną. Didžiausias susidomėjimo punktas buvo vis dėlto Varšuva. Buvo Įdomu, kokią poziciją užims lenkai. Juk nuo to turėjo priklausyti ir tolimesnė šių valstybių santykių raida.
Visiems betgi buvo žinoma, kad Berlynas iš savo pozi
cijų nepasitrauks. Galima buvo lenkams daryti siokj tokį kompromisą; to žurnalistai smalsiai laukė.
Besekant politinį Varšuvos g> vemmą, buvo pastebima, kad UK.na iš dienos santykiai tarp lenkų ir vokiečių vis labiau aštrėja, padėtis darosi nebepakenčiama.
Dar gegužės 3 d.-— Lenkų valstybinėje šventėje — pasirodė perdrąsūs reikalavimai
prijungti Rytprūsius ir Sileziją prie Lenkijos.
Tada buvo iškabinti Maršal-kuwskos gatvėje žemėlapiai, kur Rytprūsiai buvo vaizduojami Lenkijos teritorijoje.
Ta tema kalbėdamas su lenkų žurnalistais daviau suprasti, kad panašios improvizacijos MUO įtemptu metu atrodo pavojingos ir perdaug romantiškos.
— Tamsta, mums vokiečius nugalėti tik juokai. Jie neturi vilkyti, stokoja motorizuotoms įfolims benzino, o ir viduje gali Kilti perversmas, — aiškino vyri * n\ sis lenkų žurnalizmo vilkas.
— Kiek man yra žinoma, t tip blogai Vokietijoj nėra, — i teisiausi paerzinti bendrakalbi-
— Jūs, lietuviai, perdaug simpatizuojate vokiečiams. Tu-įetų būti visai atvirkščiai. Mes I 'etuvai įrodysime, kad nieko bloga jai nelinkime. Atimsime Rytprūsius, o
K'.voėdą atiduosime jums; tik jau apie Vilnių turėtu
mėt nustoti šaukę. — Ačiū. Tuo tarpu to nepra
šome. —• Ar netiki mūsų planams?
Kas mūsų dabar negerbia ir ne-}\ ertina ? Esame mocarstvo, Europoje neleisime, kad kas k ribėtų apie mus be mūsų. Aiglija pasižada mums ateiti į r-agivn, tai ir mes ateisime jai t>u lyrine pagalba agresijos metu. O su vokiečiais nesunku. Galima karo pabaigoje vartoti maisto korteles, bet nėra vokiečiams pagrindo svajoti apie pergalę, jei jau dabar nervų kare turi įvesti valgiui pirkti leidimus. —
Tokių sentencijų klausydamas, nors irx nebuvau nustebintas, bet buvo nesuprantama
_ lenkų narsa. Ukrainiečiai panašius lenkų drąsos demonstravimus vadino gatvės entuziazmu. Vokietijos korespondentai ir žodžių nerasdavo tam apibrėžti.
Darydamas telefoninius pranešimus „XX Amžiui", kaskart vis labiau aliarmavau, kad artinamės prie karo.
Daug lenkų kritikavo mano pranešimus, kad labai esu
jautrus. Jie mane ramino, kad situacija nesanti tokia bloga, nes nervų karas visai sekąsis lenkams.
Jau buvome arti galo to nervų karo. Dancige visiškai aiškiai šeimininkavo vokiečiai, o ir tada Varšuva dar vis darydavo priekaištų užsienio spaudai, kodėl negiria jų stiprių dirksnių. Sunku tačiau buvo tų tvirtinimų klausyti, ir
visi korespondentai aliarmavo, kad jau nervu karas baigiasi, o prasideda ki
toks. Juo labiau buvo pagrindo taip sakyti, kad Slovakijoje ir Rytprūsiuose atvirai žvangino ginklu šarvuotos Reichswehro divizijos.
Kai ten buvo matyti preciziškas pasiruošimas ne nervų karui, tokiam karui, kokio pasaulis nematė, bandant naujoviškus ginklus, tai lenkai sukruto ruoštis. Ant sienų ir tvorų lip
dė propagandinius atsišaukimus su įvairaus stiliaus vaizdais ir su vienodu parašu: „Stiprūs, vieningi ir pasiruošę!" Kinoteatruose buvo rodomos tam tyčia pagamintos fil-mos, kur iliustravo Lenkijos galybę, kaip, pvz., armotų šaudymas, kavalerijos šaržai, tankų ir šarvuočių voros, lėktuvų ir bombonešių eskadrilės...
Toks metodas karingumui sukelti taip paveikė, kad paskui lenkas prisiklausęs ir prisižiūrėjęs šių filminių įspūdžių priešo jėgas visai žemino, o save skaitė nepaprastai galingais^ Tiesa, priešlėktuvinės apsaugos paskola davė gerus rezultatus, nes suma siekė 400 milijonų zl. Tai davė pagrindo manyti, kad už šiuos pinigus galima bus pastatyti rimtą aviacijos pajėgą iš bombonešių „Los". Be to, paradų metu galima buvo matyti moderniškos artilerijos ir kitų ginklų.
Pakrikus visai lenkų — vokiečių santykiams, buvo dar
Rudens vaizdai: saulėlydis prie didmiesčio
daugiau pakviesta atsarginių prie ginklo. Vyko naktimis mobilizacijos, kariuomenių dalių perkėlimai. Visai nesivaržydamas, tai sekiau (aišku, ne šnipo, o žurnalisto tikslu). Naktimis dažnai tekdavo sėdėti kavinėse ar taksi paėmus nuvažiuoti į priemiesčius. Tikrai buvo jau baugu. Kiekvieną naktį Varšuvos pakraščiais žygiavo
Iš Sovietų Sąjungos pasiuntinio ministro Posdniakovo suruošta pasiuntinybėje vaišių Sovietų Sąjungos karinei delegacijai pagerbti: I eilėje (iš kairės i dešinę) 1) SSSR vicekonsulas Pavlovas, 2) Komdiv. Aleksieje-vas. S) div. gen. Rėklaitis, 4) komkor. Pavlovas, S) komandarm. Kovalevas, 6) Br. gen. Raštikis, 7) Įgal. min. Čarneckis, 8) SSSR ig. min. Posdniakovas ir 9) SSSR karo attašė mjr. Korotkicb. II eilėje (iš kaitės i dešinę) inž. Gražulis, 2) gen. št. pulk. Rubšys, S) pulk. Blocbinas, 4) d. gen. Adamkaviiius, S) brig. gen. Na-grūs, 6) komdiv. Korobkovas, 7) brig. gen. Gustaitis, 8) burmistras A. Merkys, 9} brig. gen. Karvelis, 10) Pr., Pr. ir Amatų Rūmų pirm. Kurkauskas, 11) gen. št. p. Itn. Grebliauskas, 12) brig. Komisaras Nikolajevas ir 13) SSSR atstovvbės I sekretorius konsulas Moločkovas. III eilėje (iš kairės i dešinę) 1) Dr> P. Mačiulis, 2) batalij. komisaras Baranovas, S) gen. št. pulk. Kiršinąs, 4) d/r. Survila, S) gen. št. pulk. Itn. Pranckonis, 6) pulk. Itn. Kirlys, 7) agr. Mikšionis, 8) gen. št. pulk- Rriaunaitis, 9) pulk. Bobelis, 10) Dr.
Krivickas, 11) gen. št. pulk. Dulksnys, 12) Inž. Šniukšta, 13) Petucbovas ir 14) Luniakovas.
pulkai vakarų kryptimi. Vieną kitą kartą pranešęs „XX Amžiui" be jokių var-žymųsi apie faktmąją padėtį, gavau iš kolegų įspė
jimų. — Zinai, tu rasai per daug
atvirai, Tave, kaip savo pilietį, administracinė valdžia gali bausti, — baugino kiti.
Buvau jau taip įsismaginęs tiksliai ir paties akimis patirtai informuoti, kad nebaisi buvo. net koncentracinė stovykla Be-reza Kartuskoje.
Telefonuoju draugui ir susitariame sekmadienio rytą vykti už miesto pasivažinėti motorlaiviu. Jau buvau beveik pasiruošęs. Staiga pabarškina ir skubiai į kambarį įbėga valdininkas su portfeliu rankoj.
— Ką, mobilizacija? — juokais ir apie tai nė netikėdamas pasiklausiu.
—. Beveik. Išima lapą. O! Veide spalva
persimaino ir sėdžiu lyg apstulbęs.
Pakiša valdininkas pasirašyti popierį, palieka mobilizacinį' dokumentą ir galvo
trūkčiais išbėga kitur.
Gal tai man bausmė už telefoninius pranešimus ? Mintys pinasi. Gaila, teks skirtis nuo žurnalisto pareigų. Ieškau būdų išaiškinti, ar kartais ne už bausmę mane mobilizuoja.
HLTNKA PERKELS Į MAUZOLIEJŲ
Bratislava. E. Slovakijos tautinio vado Hlinkos kūnas antradieni bus perkeltas i mauzoliejų Rosenberge. Ryšium su kūno perkėlimu Slovakijos parlamentas susirinks Rosenberge iškilmingam posėdžiui, kuriame naujai ISrinktas prezidentas Tiso pasakys kalba J tautą.
Kur Latvijoje Sovietai įrengs bazes Ryga. DNB žiniomis, Latvijos
laikraščiai praneša, kad Sovietų Rusijos oro bazės bus įrengtos tarp Ventspilio ir Liepojaus ir netoli nuo Sovietų Rusijos kranto baterijų prie Irbės. Sovietų Rusijos kariuomenės
' daliniai, kurie bus atkeliami šių bazių apsaugai, bus apgyvendinti vakarinėje Latvijoje, netoli {rengtų bazių.
\ Latvijos karo ministras paskelbė jsa-' . kymą, kuriuo pulkininkas Dalbergs ' , skiriamas karinės komisijos pirmi- Į , ninku, kuri su Sovietų Sąjunga yes į derybas dėl ginklų Ir municijoa pristatymo. Taip pat paskelbtas antras karo ministro Įsakymas, kuriuo per-
' tvarkomos Latvijos karinės apygar-, dos Liepojus — Alzpute, Tukums —
1 Kuldiga lt Ventspilė — Talsen.
PASIŽYMĖJĘS LIETUVIS LAKŪNAS
Čikaga. Adomas Šalkauskas, gimęs Akmenėj, Lietuvoje, šiandien yra vienas geriausių specialistų Pan.
Amerikan Alrways „Tankee Clipper" transatlantinių lakūnų, kaip pilotas, mechanikas ir radijo operatorius. Pereitą vasarą jis skrido su „Tankee Clipper" } pirmąją jo kelione skersai Atlantą Ir nuo 1930 m. liepos 23 d. iki šiol Kalkauskas yra padaręs per 400.000 mylių transatlantinių skridimų. Iki 1930 m. jis tarnavo Amerikos Radijo Korporacijoj, vėliau New York — Rio Buenes Aires Airline ra
dijo operatorių ir nuo 1930 m. liepos 23 d. perėjo i Pan American Alnvays.
UETUVIC ANGLIAKASIŲ SOSTINE
Wilkes Barre, Pa. Wdlkes Barre, arba kaip lietuviai Si miestą vadina „Vilksburis", yra tikra lietuvių angliakasių sostinė, nes šioje apylinkėje, vadinainoje Wyoming slėniu, gyvena daugiausia lietuvių angliakasių, kurie
turi viso U savo lietuviškų parapijų. Parapijos daugumoj turtingos ir turi pasidėję sutaupų bankuose, bet neturi lietuviškų pradžios mokyklų. Taigi, kad ir tvirtai 61a dar lietuvybė laikosi, tačiau be mokyklų yra pavojaus, kad jaunoji karta pradės ištaųtėti-Kaikurie klebonai pasisako, kad jų parapijose jau 75 nuošimčiai vedybų yra mišrios ir kad bent pusė tokių iš parapijų išvyksta. Šioje apylinkėje yra A. L. R. K. Susivienijimo centrai-ir čia leidžiamas to susivienijimo o ganąs „Garsas",
AMERIKIEČIAI DŽIAUGIASI LIETUVOS VAIZDAIS
Bruklynas. Broliai Motuzai, žinomi filmų operatoriai, pradėjo rodyti savo nutrauktus Lietuvos paviljono, Lietuvių Dienos Pasaulinėj Parodoj ir atsivežtus lt Lietuvos spalvotus vaizdus. VaUdai labai gerai padaryti ir tari dideli pasisekimą. Amerikiečiai raSo, kad tie vaizdai ir Lietuvoje turėtų dideli pasisėsimą.
*-.
D A R B O J A U N I M A S Jaunojo darbininko užmirštoji draugo
Jaunystė yra pasiruošimo lai-kaa, gyvenimo pavasaris, žydėjimo laikas. Jo! nori rucumj geni Vaisių, tai neskink gegužės mėnos] žiečlii pinti savo vainikui (Schiigen).
Vasarą jaunajam darbininkui teko prie futbolo, prie krepšinio treniruotis ir taip praleisti laisvas valandas, o žiemą kas jam veikti? Darbo visada yra, reikia mokėti surasti. Dabar gyvenimas reikalauja kultūringo darbininko, vadinasi, apsiskaičiusio, išsilavinusio. Tiesa, mokytis nėra tinkamų sąlygų. Bet nenusimink! Daugiausia išmokstama ne iš draugu, ne iš mokytoju, ne gimnazijose, bet iš tavo užmirštos draugės, tai yra, iš gero turinio knvgos! Ir tai tiesa, nes
geros knygos geresnės už draugus, už mokytojus.
Kas išrado elektros lemputę? Kas išrado gramafoną? — Neturtingo siuvėjo sūnus Edisonas. Jis jau 12. metų pradėjo duoną pelnytis, nešiodamas prekes, pardavinėdamas laikraščius, vaisius ir kita. Pagaliau pasidaro prievaizda bagažo vagone. Pamatęs, kad jo draugai
j už sutaupytus pinigus perkasi knygas ir mokosi, Edisonas pa
siryžo taip pat mokytis. Perka ' knygas ir mokosi. Kartą pakliuv o j jo rankas chemijos vado-vėlis (mokslas apie kūnų jungi-
Inius). Susidomėjęs šiUo mokslu , pradėjo bagažo vagone net ban-i dymus daryti iš chemijos moks
lo. Vėliau nusiperka senas
spaustuves raides, pradeda leisti laikrašti; pats renka, rašo ir redaguoja ir čia pat vagone pardavinėja. Nesiseka. Bedarydamas bandymus sudegina vagoną. Edisonas netenka tarnybos. Už geležinkeliečio vaiko išgelbėjimą, gelžkelietis jį išmokina telegrafisto amato. Edisonas nuolatos mokos ir štai po kiek laiko telegrafijoj padaro net keletą išradimų, išranda elektros lemputę.
Sakykit, ar būtų jis pasauliui žinomas, jei būtų skaitęs tik skystus apie meilę ir kriminalinius nuotykių romanus? N e ! Knygų pagalbas jis tapo pasaulio garsenybe.
A. Aleksandravičius
N. B. Podgaeclds
Liūdnas susitikimas kapinėse Belakstant po M... gatves,
beieškant rečiau gaunamo maisto, lankant valstybės knygų leidyklas ir redakcijas, prašant iš jų atlyginimo, susitinkant su tais, kurie padėjo man pabėgti,
pilnoj dar religinių ir istorinių paminklų, pradėjau lankyti bažnyčias ir senus vienuolynus.
Kažkas galingesnis už mano valią traukė į bažnyčias, į tuos vienuolynus ir kapines, kurios paliktos laikui griauti. Ar tai buvo noras melstis, susitaikinti su Dievu? Gal. Buvo tai nesuprantamas jausmas... Aš dar nemokėjau melstis... Norėjau tikėti, bet stovėjau prie uždarų durų, už kurių laukė begalinė laimė. Kaip atidaryti šias duris? Ar kada nors tai pajėgs žmogus, ar durys atsidarys prieš jį?
— Pilieti, gal norėtum, kad atlaikyčiau už Jūsų mirusiuosius šv. Mišias?
Drebančio balso, pasigirdusiu aną lapkričio snieguotą naktį, nustebintas apsižvalgau. Pirmasis metų sniegas balta marška dengė kapines. Ar tai galėtų būti kunigas? Taip, jis. Senelis kunigas buvo užsimetęs seną apsiaustą, suplyšusią kepurę, iš po kurios kyšojo ilgi plaukai, halti, kaip kapus dengiąs sniegas. Ką jis čia dabar veikia šiose kapinėse? Juk jau naktis!...
— Tėve, ar Jūs tikrai to norėtumėt?
— Pilieti, aš Jums pasiaiškins i u Jūs atėjote į šias kapines^ ir aš pamaniau, — aiškinasi svyruodamas, — kad gal Jums reikia kunigo....
Ir tyliai, labai liūdnai pasakė: — Maniau, kad esate tikin
tis... Netikintieji čia neateina... Dar nuo vakar nieko nesu valgęs!
— Ir Jūs čia ateinate, kad... — pradėjau.
— Kasdien mes ateiname čia (nesu aš čia vienas) su savo religiniais patarnavimais pas tikinčiuosius, meldžiamės su jais prie jų brangiųjų šeimos narių kapų, — paaiškino. — Iš to, ką tikintieji suaukoja šv. Mišioms, mes, ačiū Dievui, dar gyvename ir tuo pačiu atliekame savo kunigišką pareigą.
Iš tikrųjų, jis čia buvo ne vienas. Tamsoje, savo paprastučiuose apdaruose, pasirodė kiti šeėliai. s
Ištraukiau iš kišenės smulkių, kuris anuomet atitiko gero darbininko vienos dienos uždarbį, ir duodu kunigui, jis atsisako paimti...
— Mes pinigus priimame tik šv. Mišioms, — sako. — Mes neelgeatujame t...
—Bet, tėve, juk čia ir ne išmalda! — stengiuos išsiaiškinti. — Aš pinigų turiu daugiau, negu Jūs, bet, kas žino, rytoj gal būsiu reikalingas ir Jūsų pašalpos? Reikia viens kitam padėti. Ar ne taip, tėve?
Tačiau senelis — neperkalbamas.
—- Pasakykite savo mirusiojo vardą, pilieti. Aš pasimelsiu už jo vėlę, — nenusileidžia. — Kitaip, aš negalėsiu priimti Jūsų pinigų.
— Na, tai atlaikykite šv. Mišias, jei tai Jums taip malonu, — sutinku šypsodamasis.
— Už kieno sielą? — paklausia vėl jis, priimdamas pinigus.
— Už tėvą ir visus mirusius! O, taip, pasimels-kite už juos, — sakau jam ir pajuntu, kaip kažkas naujo ir begalinio atsidaro prieš mane. Ar tai durys, kurios veda į tikėjimą? Ne, dar ne ! Tačiau, tas laikas, rodos, jau visai arti...
Kunigas pažvelgia giliai man į akis ir tyliu balsu pasako:
— Aš nuolat meldžiuos į Dievą, visagalintį... Eik ramybėje, sūnau!...
I r savo išdžiūvusia, beveik uermatoma ranka jis peržegnojo mane dideliu kryžiaus ženklu.
Matydamas jo gilų tikėjimą ir tokį didingą, kuriuo spindi jo išvargusios akys, tariau pats sau: — I r koks laimingas, nežiūrint visko, šis žmogus!
Vertė J . Krizantas
Stepas Varguolis
Kaimo bedarbių žiemos metu aprūpinimas Artinasi žiema. Su ja Įvairus
darbininko rūpesčiai. Kaip pragyventi, kur darbo gauti, — ne vienas darbininkas suks galvą.
Miestų darbininkams yra kiek geriau. Savivaldybės bedarbiams organizuoja viešuosius darbus. Kai mo darbininkas pasilieka savo likime: retas ateina l pagalbą. Tiesa, žiemos pagalba ši tą duoda, bet tai tik lašas jūroje.
Valsčių s-bės galėtų ateiti i pa galba kaimo darbininkams. Kad ir pvz, surašytų visus bedarbius, kreiptus 1 Žemės Ūkio Ministerija ši žiemos metu plačiu mastu vykdo kirtimo darbus miškuose. Girininkai praneštų darbininkams, kur bus kertamas miškas, koks atlyginimas, kiek kelio Ir visas kitas saly gas. Kainos už sortimentą turėtų būti nustatytos ne žemos, bet padorios, žinoma> atsižvelgiant i miško rūšį, l jo aukštumą. I-mo aukštu mo miške tam tikro storio medis, jei turės vieną kietmetri, tai tokio pat storumo medis m ir IV aukš tumo jau žymiai skirsis nuo tūrio •I-mo aukštumo miško. Atlyginimą darbo vietoje reikėtų išmokėti kas šeštadieni ir nemažiau 80—90% viso uždarbio. Būtų darbininkams didelis palengvinimaE> jei juot ap
rūpintų darbo Įrankiais, svarbiausia gerais piūklals), o paskui atskaitytų iš uždarbio. Miške uždar bis, atsižvelgiant i darbo sąlygas, neturėtų būti silpnokas, nes čia darbas gan sunkus, labai plyšta drabužiai, reikia geresnio maisto.
Šiuo metu jau laikas .pradėti vals čių s-bėms rūpintis kaimo darbininkų aprūpinti žiemai, vėliau gali būti per vėlu.
Prie šių darbų reikėtų pirmiausia priimti tikrus darbininkus, beže-mus, išlaikančius nemažas šeimas, tik jokių būdu ne ūkininkaičius, kurie dažniausia savo uždarbi šeštadieni ar šventadieni lengvai praleidžia.
DAUG NUBAUSTA NELIETUVIU
Kauno miesto ir apskrities viršininkas pastaruoju metu už ardymą viešos tvarkos, skleidimą svetimų ir net priešingų mūsų valstybės interesams idėjų, nubaudė apie (0 asmenų. Vienus išsiuntė 12 mėnesių i priverčiamojo darbo Įstaiga, ant rus po 12 mėnesių išsiuntė iš Kauno.
Pažymėtina, kad tarp nubaustųjų visai maža dalis lietuvių, beveik visi yra svetimtaučiai.
Nebūk Molio Motiejus! Na, Ir vargšas tas Molio Motie
jus su visa savo gimine! Jūs juos pažistate. Tai vyrai ir mergaitės, toki apšepę, toki neaptašyti, neap šlifuoti — kaip iš kelmo išspirti. Na, Ir pasijuoks Iš jų nė vienas, pa varys juos per dantis... Visi juos stumdo, šalin varo.
— Et, Molio Motiejau' Nemoki nei pasisveikinti, nei apsisukti. Ver čiau tupėtum sau ant pečiaus'..
Motiejau su visa gimine, supran tu, kaip jums skaudu tai ghdėtl Rodos, imtum ir sulistum čia J žemę, jei dar molis priimtų broli molJ.
Nenusimink, broli Motiejau su visa gimine' Vienas dalykas, kad jau nesate padirbti iš tokio molio, Iš kur jau nieko neišeitų, o, be to, ir nė vienį jūs jau iš tokio molio. Ar ne iš tokio paties molio ir tie, kurie neprisileidžia kitų arti savęs, o tu Ir bijai jų prisiliesti, kaip porcelianinių indų? Tiesa, gyvenimas juos gal jau apdegino ir nuzulino Jie pasidarė gražūs ir blizgą. Mes zulinsimės patys. Pasaulis tezulina tuos, kurie negali patys zullntls Čia sudėsime visa savo širdi ir gerus norus.
Aišku, esame matę daug manda glų žmonių. Jų tarpe buvo ir tokiu
dailių „daikteliu", kurie tokiais buvo ar yra reikalo verčiami. Tai tik lange Išstatytos lėlės, prie kurių, tiesa, dieną Ir net nakti spokso iš slžioję žydukai, bet kas iš to, Įol tai aiškiai dirbtinos
Jei tave, broli ir sesuo, gyveni mas dar nepadarė šios rūšies manekenu, dėkok, nors ir vargingai, praeičiai. Vargas Ir sunkenybės davė tau gerą ftirdj Vos tik patyręs bendru mandagumo nuostatų ir ten idėjes nesugadintos širdies, eisi per gyyonimn, kaip laisvas ir vertas žmogaus vardo žmogus
Mandagumas yra suvedamas | vieną taisykle- „Gerbk Ir mylėk žmogų, Jei nori, kad kiti tave gerbtu Ir mylėtų!" Tai yra reikalinga gerame žmonių sugyvenime. Kiti sako, kad mandagumas yra artimui pagarbos ir nuoširdumo pareiškimas. Nuoširdumą ir pagarbą viešai išreiškiame veiksmais, elgsena. Už tat ir yra pagrindinės normos, kurių turi prisilaikyti kiekvienas žmogus.
Mandagumo reikšmė labai di dėlė. Mandagus žmogus palenks ir labai užsispyrusią širdj. Jis patrauks prie savęs kitus, visi JI gerbs, mylės
Veidas — sielos išdavikas Sakoma, kad veidas yra patteb
žmogaus veidrodis. Tik pažiūrėk 1 veidą Ir pamatysi, kas per žmogus Veidas yra išdavikas. Nieko nepadarysi. .. Ir čia beveik neapsiriksi, spėdamas apie žmogų. Kiekvienas nuoširdumas saulėmis, o dirbtinu mas dėmėmis pažymėtas. To nepa slėpsi pudra, dažais...
Veido išraiška turėtų būti rami, kukli, ori ir meili. įvairiom veido grimasom ne vieta, nes tai vėjavaikiška. Kiekvienas patarnavimas turi spindėti visame veide artimo meilės saule.
Kai kurie žmonės visada yra niūrūs, o kiti — su amžina šypsena 'lūpose, nors neturi jokios priežasties.
Kur viešpatautų giedri nuotaika, ten reikia prisitaikinti prie jos. Jei kur viešpatautų rimta nuotaika ar eitų rimtas darbas, nerimtumas bū tų nedovanotinas išsireiškimas.
Visa veido Išraiška daugiausia pasireiškia akyse, kaktoje Ir lūpose.
Kakta turi visada būti giedri, spindinti. Susiraukęs žmogus erzina kitus ir, jei jis vienas savo silpnybės negali paaukoti kitų gerovei, tegu pasišalina iŠ žmonių tarpo, kol vėl pragiedrės.
OI, tos akys, akys! Ir ką jos ne pasako apie žmogų? Akis tinka Visada laikyti ramiai, kukliai. Bū tų labai nerimta ir vėjavaikiška jų nenuvaldytl ramioj padėtyj. Su kitu kalbantis nedera žiūrėti 1 ji, kaip laikrodininkui, lyg norėtum peržvelgti visą žmogaus vidaus mecha nizmą... Bet taip pat nedera ir Idė bus akis žiūrėti kur i kitą tašką. Reikia lengvai sekti kalbančiojo žmogaus veidą ir, kalbančiajam pažvelgus i mus, nevenkim jo žvilgsnio, kas atrodytų, lyg būtumėm koki nusikaltėliai. Nederėtų ir spigi
nančiai taip pat priimti kalbančiojo žvilgsni.
Nosis. Kiekvienas turi žinoti, kaip ir nosi reikia valyti. Šitą „operaciją" reikia atlikti labai tyliai, lengvai sumaigytos nosinės pa gelba, kuri paprastai laikoma kai rėj rūbų kišenėj. Būtų labai šlykštu, jei kas, padaręs „operaciją" dar žiūrėtų i nosinę, norėdamas patirti ką ten „pagavo". Lygiai draudžia ma ir krapštyti nosj pirštais
(Bus daugiau)
Krz. Juknevičius
Tu taip daug vargo iškentėjus, Šiandien didinga ir laisva! Naują gyvenimą pradėjai. Žydėki laime kaip žydėjai, Narsių didvyrių Lietuva!
Laukai pabalę.. Mėnesienos. Aplinkui juokas, džiugesys. Ech, linksmos, skaidrios Tavo
[dieno*! Ir be žibučių, be purienų
Tu dar gražesnė čia esi!
Tau meilę bšia aukštos pu?Į Tau himnai, žavinti daina. Sruvena Nemunas ir Mū'p Žydėk, brangi tėvyne, nv~> • Džiaugsmų ir laimės kupins'
Ra6o kaimo darbininkas
Lietuvai
Stasys Krasauskas
SVEIKATA aip saugotis vidurių šiltinės
ir kruvinosios (tifo)
Mūsų Laikraščio, sveikatos skyriuje S. m. 32 ir 34 numeriuose atspausdinome ilgus Btraipsnius apie vidurių šiltinę ftlfą) ir kruvinąją 'dizenteriją). Šios baisiosios ilgos visada prasideda tenai, kur neda tekilai, skardas, nešvara, badas. Tokios sąlygos dabar yra mūsų amžinoje sostinėje Vilniuje ir jos apylinkėse. Tos mums brangios sri tys grjžta į Tėvynės globą labai ka ro išvargintos. Ir eina gandai, kad tenai jau šios ligos pasirodžiusios.
Čia trumpai norima priminti, kaip reikia saugotis ankščiau paminėtu Ilgų.
L Prieš kiekvieną valgi reikia gerai nusimazgoti rankas su,muilu,
2. Negerti nevirinto vandens, ypač jei gėrimui ir bendrai maistui vanduo imamas iš upių, ežerų, ar
negiliu ir netvarkingai užlaikomų šulinių.
3. Nevalgyti žalių, t y- nevirtų, arba švariai virintu vandeniu nenu plautų vaisių ir daržovių.
4. Labai saugoti, kad prie šulinių nebūtų duobių, klanų ir 1 šulinius nebėgtų nešvarumai ir neterštų ge riamojo vandens. Prie Šulinio turi būti prikaustytas kibiras ir tik su tuo kibiru semti vandeni.
5. Laikyti švariai ir tvarkingai išvietes: Sergančių vidurių Šiltine ar kruvinąja Išmatos turi būti užkasa mos arba išvietėse apibarstomos kasdien negesintomis kalkėmis.
6. Neleisti valkams žaisti su šunimis, katėmis Ir kitais naminiais gyvuliais bei paukščiais.
7. Kuogriežčiausia saugoti, kad niekas neatlikinėtų savo reikalų,
kur papuolė, bet tik švariai užlaikomose išvietėse.
8. Neiti J tuos namus kur yra ser gančių Ir neleisti niekam iš tų na mų lankytis pas save.
9- Nelaikyti prie gyvenamų ^ na mų bei kitų trobesių mėšlynų bei kitokių dvokiančių duobių ir klanų. Pamazgoms duobes reikia įrengti atokiau nuo namų. Tokios duobės turi būti gilios, kad nepasiektų pilamų paplovų naminiai gyvuliai ir paukščiai.
10. Labai atidžiai Ir švariai reikia užlaikyti Indus, kuriuose gaminamas maistas ir iš kurių valgoma. Visi tokie Indai turi būti mazgojami virintu labai karštu vandeniu.
Turi būti dažnai keičiami baltiniai ir patalinės. Skalbiant baltinius, būtinai reikia Juos išvirinti.
V. K.
.^^"^^"TdįM
Povandeninis karo laivas, kuris žmonėms ne tik sveikatą gadina, be ir daugeliui gyvybe Atima.
Vaistai prieš 3500 metus
Sveikatos patarėjas Atsako Dr. V. Kauza
KL. 25 m. vyras. Man dažnai ypač pavasari ir vasarą kyla votys. Jos dažniausia užauga ant sprando ir ant akių vokų. Man pataria valgyti mieles- Taip pat patarė leisti vaistus po oda. Ar negalima būtų pasigydyti pigiau, Ar naudinga vartoti mielės.
Adolfu
ATS. Geriausia būtų leisti vaistus po oda. Nors Si priemonė brangi, bet už tai patikima ir gera. Mielės, ypač alaus mieles gerti taip pat naudinga. Jų ga ima užsisakyti per kiekviena vaistinę. Gerti reikia po trečdali stiklinės 2 kartus per dieną. Apsisaugo,imui nuo šunvočių svarbiausia yra laikytis švaros. Dažnai (1 — 2 kartus) per savaitę keisti baltinius. Ant pradėjusių augti vočių - šunvočių deii kompresus su ichtyolio tepalą 50%, Jei tokios vočiukės pradeda augti ant akių vokų, ar kur kitur, tai jų negalima liesti rankomis. Po kiekvieno prie voties prisilietimo, rankas reikia labai gera nusimazgoti su muilu ir denatūruotu spiritu.
KLS. 17 in mokinys. Jau 6 mėn. kaip man kirkšniuose, po oda atsirado kieti, pai gi gūželiai. Ar tai nėra kas b'ogo? Kaip gydytis? M. L. S.
ATS. Spėju, kad klausėjas bijo venerinės ligos. Jei tamsta manai, kad 'okią liga galėjai susirgti, tai kreip-l-is, kuo gre.čiau pas odos ir veneros isru gydytoją. Nes užtesus sunku
bus išsigydyti. Jei gi tokiomis ligomis užsikrėsti negalėiai, tat gali būti ramus, gureliai pranyks- Paprastai tokie guze iai atsiradę ne nuo venerinių ligų, taip ilgai nebūna, — pra- | nyksta per kelias — kcliol'ka dienų, i
KLS. 15 metų berniukas. Auginu ' ilgus plaukus. Piaukai pradėjo slink- Į ti. Ar ga iu nuplikti. Ar patartina I vartoti bnlijantiną?
ATS. Kam gi berniukui reikalingi ilgi plaukai. Nešiok trumpus plaukus, kaip visi vyrai, tada nebus pavojaus jaunam nup ikti ir nereikės jokių brili. antinų.
KLS. 16 m. vyras. Esu labai bailus Lr piktas. Mu a širdis, lenda įvairios mintys, biiau, kad atsitiks kąs b'ogo. Negaliu ilgai žiūrėti į vieną tašką. Sukinant ga'vą jaučiu sprande tratėjimą. Ūžia ausyse. Gydytojas sakė, kad turiu pairusius nervus. Kaip gydytis? R. A.
ATS Daryk visą taip, kaip natarė gydyto įas. Galima dar nusipirkti vaistų vadinamų Esteval. Jų reikia imti 3 kartus per dieną po 10 lašų i šaukštą labai ša'to saldyto vandens. Geriaus:a imti laike valgio.
KLS 17 m mergaitė. Ant kaktos atsirado 20 centų monetos didumo raudona dėmė. Dėmės vietoje oda raudona — kaip skruostuose. Jos neskauda. Bijau, kad nepasidarytų visas raudonas veidas. Ka'ū gydytis? St. L.
ATS. Reikia sekti ar dėmė nedidė ja. Jei pradėtu didėli, reikės nueiti pas gydyto ą Tuo tarpu .̂ ok'o gydymo nereikia. Reilra saugoti paraudonavusią vietą nuo šalčio,
KLS. 15 m. berniukas. Jau $ mėn, kaip įskiepijo nuo raupų ir skiepai vis dar neuž y.*a. Vienam .asui nukritus, užsideda k'tas ir vis pūliuoja. Kaip sydytis. „M. L." S-jas.
ATS- Matomai skiepus nešvariai užlaikai ir peranksti juos nulupi. Jei labai puliuo'a ir negyja dėk kompresus su 3 % Pellidolio tepalu ir labai Švariai uiaikyk, tada užgys greičiau. Po kiekvieno skiepų perrišimo ar
prie jų prisilietimo, reikia labai gerai nusimazgoti rankas su muilu.
KLS. Jau metai sergu kroniŠku inkstų uždegimu. Kokius vartoti vaistus ir kaip gydytis? /. K
KLS. Patariu kuogreičiau kreiptis pas gydytoją, kad gerai ištirtų ir nustatytų kaip gydytis. Be gydytojo ar ligoninės tokios ligos neišgydys!. Nežinant dabartinio tamstos sveikatos stovio, negalima pasakyti kokie dabar reikalingi vaistai ir kaip užsilaikyti.
KLS. 30 m. vyras. Nuo rugpiūčio mėnesio serga proto liga. Jokio maisto bei vaistų negalima įduoti. Į kokią ligoninę ji reikėtų nuvelti. Kur tuo reika'u kreiptis? P. K.
ATS. Toki Hgoni reikia vežti i psichiatrinę Kalvarijos ligoninę. Kad priimtų i šią ligoninę reikia gauti Iš savo miesto ar apskrities gydytojo liudijimą.
KLS. Kokius reikia vartoti vaistus norint pašalinti iš žarnų juostakir-mius (soliterius) ir kitokius? /. A.
ATS. Soliterius iš vidurių galima pašalinti tik ligoninėje, nes reikia duoti labai stiprius vaistus ir dėl to ligoniai turi būti nuolatinėje gydytojų priežiūroje. Nuo kitokių kirminų visada reikia gydytis gydytojo priežiūroje.
KLS. Jau kelinti metai negaliu lankstyti kojos per kelio sąnari. Gydytojai sakė, kad esanti kelio sąnario džiova ir patarė daryti operaciją. Kur man kreiptis? Skaityto f*
ATS. Geriausia būtų atvažiuoti Kauno miesto ligoninėn, chirurgijos skyriun.
Atsakymai klausėjams, kurie nenori, kad jų klausimai butų „M. L." spausdinami:
Klausėjai P. K-nei: tokių vaistų.
Jau labai senais la ikais E i g i p -las buvo garsus savo gydytojais . P r i e š keletą m e t ų garsus E i g i p -to tyr inėto jas E b e r s surado E i -g ipte knygą, kur ios amžius s i e kia net 3500 metų. Tai senovės E i g i p t o va istų knyga nuo įvairiausių l igų. Ją j is rado pas v i e ną kep tą ir iŠ jo nupirko. Anks-
kaip tamsta klausi, nėra Vieninteliai čia vaistai tai tvirta valia ir protas.
Klausėjai O. F-nei: Tamstai gydytis nėra jokios prasmės ir reikalo, nes vistiek jokios naudos nebus. Tuo labiau, kad tai ne liga. Del dukters, tuo tarpu, sunku ką nors pasakytL Paveldėjimo pakeisti negalima. Bet galimas dalykas, kad duktė paveldės ne tamstos, bet tėvo savybes ir jai, tai kas tamstai rūpi, nerūpės.
Klausėjai P. S.: Atvažiuokit* Kaunan ir pakalbėkite su profes. Kanau-ka ar pro f. Kuzma Valst. Kauno Ligoninėje. Jei galima bus kas nors tamstai pagelbėti, tai jie padarys.
Klausėjui J. B-liui: norint gauti atsakymą laišku, reikia atsiusti palto ženklų UŽ 2 ir pusę lito. Tamstos klausimas sunaikintas.
čiau j i priklausiusi faraonų b ibl iotekai ir, sako, yra kaip t ik iš tų laikų, kai Juozapas tapo E i g i p t o karaliaus padėjėju.
K n y g a turi 110 papiruso lapų, kur surašyta po 20 ei lučių. B e va i s tų tikra prasme, p i lna pr ietarų ir burtij.
Pasirodo, kad anais laikais kaip vaistas buvo labai plačiai vartojamas pienas, jaučio, asi lo, š u n s h ipopotamo kraujas ir k t V a i s t u s darydavo taip pat iš įvairiausių augalų, gėl ių, vais ių, balzamų, kvepalų ir s imlkalų. Gydymui jau tada vartojo natro-ną ir druską soum. Į v a i s t u s d ė davo medaus, vaško, al iejaus, v y no ir anų krašto g ė r i m ų : haq, baką ir hes. Kaip vaistą vartojo p l y t ų dulkes, plaukus ir ne t s e nas knygas, kurias išv ir inę d u o davo l igon ims nuo pi lvo s k a u d ė jimo . . . (Kr isO »
Ką žmogaus išvaizda sako apie patį žmogų ? Sako, kad Iš išvaizdos galima
spręsti apie pati žmogų. Žinoma, jei tai būtų be išimčių, žmogui bū tų labai naudinga pažinti, ką reiš Ida kiekviena išvaizda. Deja, ir čia galima labai ir labai suklysti. Vis dėlto Įdomu lr paspėliuoti.
1. KĄ SAKO APIE ŽMOGAUS CHARAKTERI GALVA-
Jei galva atitinka visai kūno išvaizdai, t. y., nėra nei per didelė nei per maža, reiškia santūrų charak teri. Per didelė galva reiškia atšiaurų charakteri, o per maža — rodo žmogaus pasiligojimą. Palinkusi į žemę reiškia išmintingumą ir kan trumą. Jei galva sukaliojasi laisvai ant kaklo, reiškia vidutini charak terį ir vėjavaiklškumą.
2. VEIDAS Veidas gali būti padalytas 1 tris
dalis. Pirmoji dalis apimtų kaktą iki antakių. Antroji dalis apimtų nuo antakių iki panosies, lr trečioji dalis — nuo panosies iki kaklo.
Jei tos dalys yra tarp savęs darnios, reiškia santūru charakteri. Sprendžiant Iš veido apie žmogų, lengviau yra tai spręsti 1S profilio. Bendrai, mėsingas veidas reiškia bailų, prietaringą charakteri. Liesas veidas reiškia Žmogaus darbštumą. Jei mažiauslame susijaudinime veidas tuoj pradeda prakaituoti, reiškia tuščiadvaslškumą.
S. PLAUKAI Ilgi, stori plaukai rodo žemos
dvasios charakterį. Tuo tarpu geltonai kaštanlnial plaukai, kurie savaime raitosi, yra kilnios dvasios ženklas. Juodi, riebūs ir tankūs plaukai rodo menkadvaslškumą, bet meilės ir tvarkos pamėgimą. Gelto ni plaukai reiškia švelnų charakterį. Raudoni plaukai puošia dažniau sial arba labai gerus arba labai blogus žmones. Tanki barzda reiškia gero charakterio žmogų, kai tuo tarpu reta barzda yra vyriškosios
dvasios trūkumas- Jei barzdos I plaukų spalva skirtųsi nuo galvos plaukų, tai ne labai geras ženklas.
4. KAKTA
Iš visų veido dalių reikšmingiausioj i yra kakta, Žiūrint iš profilio (Iš šono i veidą), Ji gali būti trijų rūšių: palinkusi 1 užpakali, stačia lr Išsikišusi i prieki. Palinkusi i užpakali reiškia švelnumą, dvasingumą ir gerą fantaziją. Stačioji kakta reiškia Išminties trūkumą. Ir trečios rūšies kakta, t y., Išsikišusi i prieki — silpnadvasiškumą. Juo didesnė kakta, juo mažiau tas žmogus turi energijos- Juo siauresnė lr suspausta kakta, tuo tvirtesni reiškia to žmogaus charakteri. Bendrai, kaktoj neturėtų būti raukšlių. Jos susidaro tik nuo nuolatinio mastymo ar susijaudinimo. Kaktos odos spalva turi būti šviesesnė už kitų veido dalių spalva. Jei matyti atsikišę antakio kaulai, reiškia gabumą protiniame darbe. Kakta žema, raukšlėta Ir nenormali nėra geras ženklas. Keturkampes kaktos, kurių šoniniai kraštai platūs, rodo asmens drąsa ir išmint}. Iškila kakta su pailgu veidu Ir ypač ilgu smakrų yra silpnumo ženklas. Tos kaktos, kuriose nematyti JoMu raukšlių net ypatinguose susijaudinimuose rodo šaltą, griežtą ir kerštingą charakteri, švelniai lenkti antakiai yra kuklumo lr paprastumo ženklas. Bevelk neillnkę antakiai lr einą horizontaline (beveik lygiagrečiai su kaktos raukšlėmis), kryptimi rodo vyrišką charakteri. Pusiau ilenktl lr pusiau horizontalus (lygiagretūs) rodo naivų genimą. Pasipūtę ir netvarkingai guli antakiai yra asmens gyvumo pažymys. Jei toki abiejų akių antakiai beveik susisiekia, rodo gudrumą. Jei.tarp jų yra didelis tarpas, rodo asmens malonu charakteri. Judrus anta klai yra piktų, žiaurių lr išdidžių žmonių pažymys.
S. AKYS Akys yra sielos veidrodis. Mėly
nos akys rodo silpnumą, juodos — tvirtumą. Žalsvos akys rodo asmens drąsumą ir gyvumą. Didelės akys lr šviesiai mėlynos rodo to asmens minčių platybes, tačiau pavydų, kurstančiojo charakteri. Juodos, blizgančios lr mažos akys reiškia aštrią dvasią. Jei pas žmogų tuoj galima pastebėti akies lėliukę, tai neramūs, aistringi lr net kvailoki Žmonės.
«. NOSIS Graži nosis veidui priduoda daug j
grožio. Kad būtų normali nosis, reikia, kad ji būtų tokio pat Ilgio, kaip lr kakta. Maža lr smaili nosis reiškia protingą, bet dar ne genijų žmogų. Nosys, užsirėčiuslos i viršų, rodo ambicingą žmogų. Bendrai, per vidurį iškilusios ir didelės nosys reiškia žmogų, kuris kada nors dar gali iškilti. Mažos šnervės reiškia bailią dvasią. Jei jos labai judrios, tai reiškia jausmingumą ir palinkimą prie jausmų pasitenkinimo. Žmonės, kurių nosis siekia net burną, nėra geri; jų mintys labai paprastos Ir dažniausiai yra nelabai kam tikę žmonės.
S. AUSYS Dabar pažvelkim 1 ausis. Jei au
sies minkštimas gale yra laisvas, ženklas, kad tas žmogus tinka protiniam darbui Plačios lr Išslskletu-sios ausys rodo tuščladūšlškumą. Didelės ausys rodo kvailumą. Susiraičiusios ausys nerodo protintu galiu gsus lnguma Normalios lr ne plonos ausys su normalia ISslratty-mu rodo asmens išmintingumą.
T. BURNA Burna kalba lr tada, kada žmogus
tyli. Plačios, darningos ir gražiu linijų lūpos rodo kimu, gerą ir sukalbamą žmogų. Viršutine lūpa vi-
lenkta, rodo Išdidumą, jei plati — gerumą, jei siaura — ambicingumą lr Jei nervinga, — pasileidimą. Suspausta burna tiesioj linijoj yra šalto kraujo, bet ir mažo širdingumo ženklas. Jei viršutinė lūpa nori pridengti apatinę, tai reiškia žmogaus gerumą. Priešingai, tai reiškia negailestingumą. Jei burna yra du kartu ilgesnė už akies ilgi, yra kvailumo ženklas. Atsikišusi apatinė lūpa yra sensualistų pažymys.
Maži ir aštrūs dantys rodo asmens nevienodumą. Ilgi dantys reiš-kia bailumą. Balti ir normalūs dantys, kurie, vos tik prasižiojus, lyg norėtų išlįsti lauk, reiškia gerumą. Nelygus dantys rodo pavydingu-mą. Tvirti, platūs ir dldeM d^n+vs žada ilgą gyvenimą.
Smakras neturi būti nei smailus, nei keturkampis. Atsikišęs smakras rodo neblogą žmogų, o priplotas — priešingai. Pasmarkis, statmena su apatine lūpa, rodo pasitikėjimo vertą žmogų. Pasmakryj esanti duobelė rodo žmogaus išmintingumą. Smailus smakras reiškia ž m o g u s veiklumą ir vikrumą
S. KAKLAS Proporcingas (darnus) kaklai-.
reiškia pastovų charakterį. Je' kas turi Ilgą kaklą lr aukštai neša gal vą, reiškia asmens išdidumą ir tu* tuma- Kas turį Ilgą ir ploną kaklą reiškia žmogaus bailumą. Trumpais kaklais žmonės paprastai būna n" člūrnos.
Platus pečiai yra sveikatos ženl las. Kampuoti pečiai rodo tvirtuma lr tvarkos meilę. Įdubusi ar neiški lusi krūtinė reiškia asmens kūn«* ką silpnumą.
Didelis lr atsikišęs pilvas rodo asmens palinkimą tingėti ir tenkin ti Jausmas. Mažais pilvais žmončs yra energingesni, veiklesni. Ben drai. dĮdett ir daug gero darą žmones turi Išdžiūvusias šlaunis it* nie kada' nėra ptoapadžiai.
Už taos dalykus nededu galvos. nors yra i l s tas Ir tikro. Žmogaus lšvatrdai tyrinėti yra meno Šaka -Flziognomija,
£ Krizaataa
• J.
SODAS, DARŽAS, SODYBA
Sodus ir pavasarį patariama sodinti. Bet dirvos reikia jau iŠ rudens paruošti, žemiau trumpi nurodymai, kokias dirvas vaismedžiai ir uogakrūmiai mėgsta ir kaip dirva iš rudens turi būti paruošta.
Obelys geriausiai auga vidutinėse, priemolio, puvėsingose, gerai drėgmę palaikančiose, kultūringose dirvose.
Kriaušės pageidauja lengves-n;u už obelis, gerai įšylančių su pralaidžių podirviu dirvų.
Styvos gerai dera sunkiuose priemoliuose.
Saldžiosios vyšnios gerai auga šiltuose, vandeniui laidžiuo-se, pakankamai derlinguose, kalkinguose priemoliuose. Labai svarbu, kad būtų giliai po-dirvinis vanduo.
Pavasarį sodintiems sodams iš rudens paruoškime dirvą
hRūkščiosios vyšnios auga visokiose dirvose.
Riešutiniai lazdynai pageidauja puvėsingų, vidutinio drėgnumo priemolių.
Vynkrūmiai reikalauja šiltos, vandeniui laidžios, labai turtingos kalkėmis, derlingos lengvesnės dirvos.
Agrastai, kaip ir obelys, mėgsta vidutinio sunkumo ir vidutinio drėgnumo dirvą.
Serbentai gerai dera sunkesniuose, bet ne per drėgnuose priemoliuose. Juodieji gerai auga ir lengvesnėje dirvoje.
Avietės pageidauja puvėsingų, lengjvų, vidutinio drėgnumo priemolių bei priesmėlių.
Ir vaismedžiams ir uogakrūmiams iš rudens dirvą reikia rūpestingai paruošti. Atsisaky
kime seno būdo ir sodui visą dirvą įdirbkime 50-60 cm gilumo. Tai lengva turint dviragį plūgą ir ta pačia vaga leidžiant antrą artoją su arklu ar kaupiku be verstuvių. Taip dirvą paruošus, pavasarį, sodinant, duobutes reikės kasti tik tokias, kad tilptų medelio šaknys. Jei medeliai bus sodinami rudenį, tai dirvą ruošti tuo laiku, kaip žiemkenčiams, o sodinant pavasarį — iš rudens.
Sodui dirvą ruošiant, žeme pagrindinai tręšti yt ha duodant: 150-200 vežimų gerai išsivėdinu-sių durpių, 50-75 vežimus mėšlo, 5,— 7,5 maišelius tomamilčių, 1,5—2,5 maišelio 40% kalio druskos ir 15-20 vežimų degtų kalkių, ' .
Agr. K. Varpius
įdomi kambarinė gėlė AGAVA — AGAVE AMERICANA
Agavos kilusios iš atogrąžų Į vų kenkėjų yra šarvuotosios Amerikos. Tėvynėj iš jos yra gaminami plaušai, virvėms vyti ir gamakams nertu Nupiovus jaunus žydinčius stiebus, iš augalo teka daug sulčių, kurias raugindami meksikiečiai pasigamina taip labai mėgiamo gėrimo „Puląue". Vidurinė sultingoji lapų dalis yra pagarsėjusi, kaipo vaistas reumatizmui gydyti (kaip išviršinis vaistas), nes turi rūkštaus kalcijaus kristalėlių, kuriuos įtrynus skaudamas vietas, oda labai suerzinama ir dėl to laikinai aprimsta skausmas.
ši agava pasisžymi dideliais pailgais, melsvai pilko atspalvio, mėsingais, storais lapais, su rausvais spygleliais lapų kraštuose ir dideliu aštriu spygliu viršūnėje lapo. Pas mus agava beveik niekada nežydi, tačiau p etinėje Europoje ji žydi 4-7 savo gyvenimo metais ir bežy-dėdama tiek nusialina, kad paskui pati žūsta, palikdama daugybę šoninių atžalų, išaugusių iš jos pačios šaknų.
Šios veislės agavų pas mus pasitaiko neretais ir gana didelių net iki 1 mtr. ir dar aukštesnių. Dažniausiai vartojamos papuošimui gėlių, darželių, žolynų, atvirų gonkų ir t. t. Taip puošnus augalas, kurio turėtų užsiauginti kiekviena šeimininkė. Per vasarą laikoma lauke dar geriau auga, kaip kambary. Rudenį, vos pradėjus šalti, agavas reikia sunešti į patalpas.
Dauginti geriausia „vaikučiais", kurie išauga iš šaknų. Jauni daigeliai labai gerai ir greit prigyja, jei tik jie turi sudarę šakneles. Nupiovus daigelį nuo motininio augalo, patartina kur nors sausoj, bet- ne karštoj vietoj padėti ir žaizdą apdžiovinti, kad nepradėtų pūti, o po to sodinti į vazonėlius. Jei kartais „vaikutis" neturi šaknelių, tai jį reikia įkišti į smėlį ir retkarčiais apipurškiant vandeniu, palaikyti iki sudarys šakneles. Jaunus daigelius, ligi jie prigyja, reikia laikyti šiltesnėje vietoje, perdaug nelaistant vandeniu.
Agavoms žemė tinka sunkesnė (su priemoliu ir stambesniu žvyru). Agavų dažnai įlieti nereikia, ypač žiemą, jos' gali ir sausiau pastovėti, tačiau žemės perdžiovinti nepatartina. Normalu, kai yra liejama kas antra
_— trečia diena. Iš dažniau pasitaikančių aga-
utėlės. Jos kenksmingos ypač žiemą, kai agavas būna kambaryje. Pastebėjus, reikia atsargiai, nesužeidžiant lapų, su kietesnių šepetėliu pamirkant nuplauti.
Graži tos pačios rūšies, kiek rečiau pas mus pasitaikanti yra margaspalvė agava — A gavę amerioana L. var. f oi. var.
Lapai kiek siauresni, kaip anksčiau minėtos, šviesiai žaliais ir gelsvais išilginiais dryžais. Lapai visada riečiasi že
myn. Si agava puošia ne tik lauko gėlynus, bet ir sudaro gražų vaizdą kambaryje ypač žiemą, kai nėra žydinčių gėlių, o ji savo margumu paįvairina kambarines gėles.
Mėgsta šviesią, saulėtą Metą. Dauginimas ir priežiūra, kaip anksčiau minėtosios.
Agavos persodinimas pavasarį, gegužės mėn. pirmomis dienomis, į atatinkamo didumo puodus ar medinius indus.
O. Sakalauskaitė-Skeivienė
Danį} pakrantėse buvo Išmesta ši balsi mina. Dabar ji ian nebepavojinga, nes ji jau nuginkluota. Danai šituos ritulius panaudoja aukų dežems, į kurias meta danai aukas nukentėjusiems nuo minų jūrininkų šeimoms.
Kopūstai žiemai Norint žiemą turėti saldžių
kopūstų, galima juos pakasti į žemes. Gražios ir sveikos kopūstų galvos paruošti: nukratyti nuo šaknų žemes, nuskinti dalį žalių lapų, ir lapų prisegimo vietose prie koto, pabarstyti suodžiais. Taip paruošus, iškasti
Sutvarkykime serbentų krūmus Darbo ūkyje niekada netrūks
ta. Bet vis dėlto, rudens metas ne rugiapiūtė. Raskime vieną kitą valandą laiko ir sutvarkykime serbentų krūmus. Kitais metais už įdėtą darbą jie gerai apmokės.
Pirmiausia išpiaustomos visos sausos šakos. Toliau — visos storos, senos šakos, nors jos dar visai ir nemanytų džiūti. Senos šakos išplaunamos todėl, kad sale jų jau auga naujos, pasiruošusios senąsias pavaduoti. O juk geriausios jėgos, derlingiausias amžius ne senatvėje. Stengtis šakas išpiaustyti taip, kad vidurys krūmo liktų beveik tuščias. Taip sakant, taurės pavidalo. Iš stambesnių šakų einančios į vidų atžalos naikinamos. Kiekvieną šaką reikalinga taip rūpestingai apžiūrėti, kad ji nebūtų kitų šakų užstojama. Atsiminkime, kad raišių auginime saulė yra pirmutinė ir būtiniausia sąlyga. Viduryje galima palikti vieną kitą ūgį, jeigu jis savaime auga iš šaknų. Toks ūgis pavasarį palenkiamas kiek į šalį ir kad negrįstų atgal, prismeigiamas iš medžio šakos padarytu kabliu. Jeigu gi jis eitų iš kitos šakos kaip atžala, nebūtų prasmės tokio palikti. .
Ką veikti su išplautomis šakomis? Peržiūrėkime kiekvieną šaką, ar ji neturi gražių, pir-
sudedamos į rūsį smėlin. Raudonųjų ir baltųjų serbentų šakelės dedamos į smėlį storgaliu aukštyn. Mat, taip per žiemą išlaikytos, jos paskui lengviau išleidžia šakeles. Juodiesiems serbentams toks laikymas per žiemą didelės reikšmės nesudaro.
Ta pačia proga noriu rekomenduoti paruošti daugiau juodųjų serbentų atžalų. Tiesa, juodieji ne labai mėgiami mūsų kaimo žmonių. Tačiau pramo
nėje jie turi nepalyginamai geresnę rinką, negu kitos serbentų rūšys. Jų visiško pareikalavimo mes dar iki šiol negalime patenkinti, štai, pernai metais kai kurios anglų firmos paprašė pristatyti 200 centnerių juodųjų serbentų. Žinoma, reikalavimas nebuvo patenkintas, nes surinkta ir nusiųsta tik 40 centnerių. To skaičiaus 10 cent buvo duota Ž. Ū. Akademijos Mokomojo Daržo.
Taigi, rinka gera, saulė spin-
1-120 cm pločio, 60 cm gilio ir reikiamo ilgumo griovį. Griovio dugną ir šonus iškloti sausais, švariais šiaudais. Į tokį griovį sudėti kopūstų galvas, kotais aukštyn. Keletą eilių sudėjus, kotai neišlaikys ir nulūš, todėl, sudėjus vieną e>le tarp kotų prikišti šiaudų ir vėl dėti antrą eilę. Taip dedame 5-6 eiles, į viršų* vis smailyn. Sudėjus, kopūstus apdengti 15-20 cm storumo šiaudų sluoksniu ir apkasti žemėmis, apie 20 cm storumo. Aplink kaupą iškasti griovelį, vandeniui nutektėi. Taip sudėti kopūstai gerai išsilaiko ligi pat pavasario.
Sod. V. Pupelis
dūlių siunčia veltui. Tik truputį darbo ir pastangų, tikrai turėsime sveiko, gero maisto ir žymių pajamų.
Stud. agr. /. Jakštas
Geresnės vaismedžių ir uogakrūmių veislės ateinančiam pavasariui Obelų vasarinės veislės: Baltieji
alyviniai, cukrinukal (karobovka), Astrachanės raudonieji, Lietuvos cukriniai.
Obehi rudeninės veisles: Borovin-ka, gravenštelnal, pilkieji (sieren-ka), prindnlai, kronaeliniai, avietiniai (Stdslepo. Maltnovka). tftttmai (Tltovka).
Obelų žieminės veislės: antaniniai, Lietuvos pepinai, Kaselio renetai, Kokso oranžiniai renetai. Nlč-nero žemuoginiai, Boskopo gražieji, Kaiser Wilhelm, Ribstono pepinai, Ontario, akerinlai, geležtnukal, sniego karvillai, bolkeninial, Lansbergo renetai,
Amerikines obelų veislės: Vytau-tinial (Wagener), Winesap. Stay-man, Rome Beauty, Wealthy, Cort-land, Mclntosh, Jonathan, Delicious.
Kriaušių veisles: skaitant iŠ eilės nuo ankstyviausia iki vėlyviausių —
„ Liepos spalvotosios (Bunte Jullbir mamečių, pieštuko storumo at- n B ) f vasarinės bergamotinės, Trevu žalų. Tokios atžalos nupiauna mos ir iŠ jų auginami nauji ser bentų krūmai. . Su nupiautomis atžalomis elgiamasi taip: nuplauname apačioje prie pumpuro ir viršuje atskaitę apie 30 centimetrų, šiek tiek įžambiai aukščiau pumpuro. Taip paruoštos atžalos žiemai
ankstyvosios (Precose de Trėvamt) Dr. Žtt Gijo (Docteur Jutos Guyot), Vujamsinės (Bon Chrėtien Valiams), klapo mylimosios, Amanliso svtestinės; Princesė Mariana, Kongreso atstatomas. Geroji Luiza (Bonne Luise d'Avrancbes), raudonosios bergamotinės, Bosko butelinės, Kleržo, Miško gražuolės, Dilio srrfestiaes,
Lehtjė, Paryžiaus grafienes (Com-tesse de Paris), juozapinės (Josė-phlne de Malinęs).
Styyų vetolės — I Didžiosios sodines: Viktorija, Edinburgo hercogas, persikinės (Prune Pėche), geltonosios kiauSininės, Ontario, Dže-fersono. H RenUodal: žalieji ren-Hodai. Altano renklodat Ulino renklodai. m Mirabėlės: Nansi mlrabėlės, Metco mažosios mirabėlės. IV Vengerkos: Buerstatto ankstyvosios (Fruehe aus Buelertahl), Carp (The Car), KIrka.
Saldžiųjų vyšnių (cerefinių) veisles: Marko ankstyvosios Kassino ankstyvosios, Eltono, Drogano geltonosios, DSnisseno geltonosios, Na-paleono saldžiosios, Hedelflngerio milžiniškosios, Jaučio širdies vyšnios.
Bukšctolų vyšnių veislės: Lietuvos ankstyvos žemosios (žagarvyi-nės), paunksntnės (Schattnmorel-le), gegužinės (May-Duhe) karalienė Eugenija.
Agrastų veislės: I Raudoni (retais plaukeliais): Triumfo raudo niejl. Maųrero sėklinukal (Mau-rers SSmlirig). Uogos lygia žievele: Raudoni klaušintatai (JoOy nuner), Raudoni parodiiilal (Roaring Lfcm). n ŽsM: lygia žievele — Salt krian-šHki (Green WilIow), Žali vėlyvi (Greco Oosan)̂ Dagos
Žalieji milžinai (Jolly Angler), Ankstyvi žalieji CNette Green). III Geltoni — lygia žievele: Geltonieji milžinai (Leweller), Geltoni apvalus (Globė YeUow), Uogos plaukuotos: Geltoni citrininiai (Two to one). IV Balti: Triumfo baltieji. Prieš mlltuge atsparios veislės: Raudonasis Džekas (Red Jacket) Lepo garbė (Lepaan valio), Peller-vo, Šterno derlingieji.
Aviečių veislės: Marlboro, Preus sen, Superlative, Olandiškosios, Go-liats, Kneveto milžiniškosios. Be-montantinės arba du kartus vedančios: Feldbrunno, Fontenojaus skaisčiosios, Magnum bonum, Antverpeno geltonosios.
Juodųjų serbentų veislės: Bang up black, Derlingoji Lija, Neapolio, Rozentalio flgakekės, Boakopo, „Go. liats".
Raudonųjų serbento veisles: Olandiški, Kaukazo raudonieji, Versalio, Heros.
Baltųjų serbentų veislės: Balti olandiški, Versalio baltieji.
Vynkrfliidu veislės: Malingerio ankstyv., Gutedėlės baltosios, Gute-dėlės raud., Leipcigo ankstyv. Burgundijos mėlynosios. Portugalijos metyaosfcit. Frankentolerio
sod, J. M-tts
ATGAUTOSIOS SOSTINĖS VAIZDAI
Iš kairės į dešinę viršuje I eilėje: 1. deginamos gairės prie buv. administracijos linijos. 2. Kariuomenė žygiuoja pro garbės vartus Vilniuje. II eil. 1. Artilerija važiuoja iš Ką
tedros aikštės į Laisvės gatvę, 2. Vilniaus rinktinės vadas gen. Vitkauskas kalbasi su visuomenės atstovais. III eil. 1. Trispalvė iškeliama Gedimino kalne. 2. Gedimino kalno
pilies bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Ketvirtoje eilėje iš kairės: 1. Į Vilniaus kraštą vyksta motorizuotosios dalys. 2. Atgauto Vilniaus krašto gyventojai karius apdova („XX A." klišės)
noja gėlėmis.
Gėlės, ovacijos ir ašaros Vilniuje Vilnius pirmą kartą išgirdo Laisvės varpą. Šaunioji mūsų kariuomenė Vilniuje. Kariuomenę sveikino visų
tautų atstovai. Daugelio metų kančios virto nesulaikomu džiaugsmu ».. . Pereitą šeštadienį šau
nioji mūsų kariuomenė įžengė j senąją Lietuvos sostinę Vilnių. Apie 9 vai. ryto ji jau buvo pasiekusi miesto apylinkėse esančius kalnelius, nuo kurių labai gražiai matyti Vilnius, o
12 vai. 5 minutės jau įžygiavo į patj miestą.
Nors įžengiant į Vilniaus žemę, nuo pirmojo žingsnio mūsų šauniąją kariuomenę lydėjo blogas rudens oras, tačiau
ji visu keliu ligi pat Vilniaus ir pačioje sostinėje buvo budri, nepavargusi ir
linksma. Visą kelią mūsų kareiviai dainavo gražias karines dainas j pakeles sutraukdami net iš gana toli gyventojų minias, kurios juos linksmai
sveikino ir barstė gėles. Artinantis prie Vilniaus, gyventojų minios vis tirštėjo, augo. Pasiekus Vilniaus miesto kalne-li'is, čia atvyko kariuomenės pasveikinti Vilniaus jaunimo didžiuliai būriai. Gražus kariuomenės aprengimas, darnus j žingsnis^ patvarumas, puikus apginklavimas, gausios ir galingos motorizuotos dalys gyventojams darė didingą, bet kartu ir labai malonų įspūdį.
— Dieve, Tau dėkui! Pagaliau jie atėjo, — kalbėjo gyventojai pamatę savą kariuomenę, kurios taip ilgai ir taip nuoširdžiai laukė.
— Sakė, kad Lietuva maža valstybė, — kalbėjo kiti, pamatę gausias motorizuotas dalis, ištisus pėstininkų ir raitelių pulkus, vos akimi užsiekiamas artilerijos, motociklistų, dviratininkų ir kitų dalinių voras, — o čia, matai, kiek ir kokios gražios kariuomenės turi !
13,30 vai. jau iš paties Vilniaus miesto prabilo radijo stotis, kuri buvo pastatyta A. Mickevičiaus — Laisvės gatvėje prie buvusios Ožeškienės aikštės. Vilniaus ir Kauno radijo stotims teko gana ilgai tarp savęs tartis, kol pagaliau, nors ir labai sunkiomis aplinkybėmis, pavyko užmegsti pertran-sliavimo ryšis. Buvo mėginta abi stotis sujungti laidais, tačiau tai pasirodė kol kas neįmanoma, todėl teko pasitenkinti tik pertransliavimu.
Lygiai 14 vai. pasigirdo audringi valiavimai.
Tai mūsų šaunioji kariuomenė pasiekė patį miesto centrą, kur gatvėse ir aikštėse jau
nuo ankstybo ryto jos laukė minių minios.
Pranešimas mūsų Vilniaus korespondento Pasirodžius pirmosioms I D. L. Kunigaikščio pėstininkų pulko voroms,
daug tūkstantinės minios sukėlė tokias ovacijas, nuo kurių suvirpėjo ir senosios
Lietuvos sostinės mūrai. Tūkstančių vilniečių ir iš kaimų suplaukusių apylinkių gyventojų akyse sužibo džiaugsmo ašaros,
žmonės vieni kitiems puolė į glėbius, bučiavosi, džiaugės, po mūsų karių
kojų pabiro gėlės, o gaivalingi džiaugsmo šūksniai augo ir augo. Pagaliau vilniečių džiaugsmo šauksmai pasidarė toki galingi, jog kai pasirodė sunkiosios artilerijos ištisos baterijos, duslų jų ratų bildėjimą į gatvių grindinį tie šauksmai visiškai nustelbė. Valiavimai nustelbė ir karo orkestrų muziką.
Pats Vilniaus miestas buvo papuoštas trispalvėmis tautinėmis vėliavomis, o
kariuomenei teko pražygiuoti pro daugelj gražiai pastatyti; ir išpuoštų gar
bės vartų. Nuo tos minutės, kada mūsų
kariuomenė pradėjo ties Šnipiškėmis žygiuoti į miestą, džiaugsmas, tartum nesustabdoma galinga upė, daugiau ne-besiliovė liejęsis ligi pačios iškilmių pabaigos, nors iškilmės užsitęsė kelias valandas.
14 vai. 15 minučių ristu žirgu prie estrados, kurioje įtaisytas mikrofonas, prijojo Vilniaus rinktinės vadas div. generolas Vitkauskas su savo štabu.
Vadui ir jo štabui taip pat buvo sugeltos audringos
ovacijos ir įteiktos gėlės. Gen. Vitkauskui nusėdus nuo žirgo ir prisiartinus prie mikrofono, čia jį pasveikino p.
I Stasys, pareikšdamas didelį i džiaugsmą dėl Vilniaus grįžimo Į Lietuvai. Jis taip pat išreiškė padėką Sovietų Respublikų Są-
i jungai už Vilniaus ir Vilniaus krašto grąžinimą tikrajam šeimininkui. Ponas Stasys kalbėjo susijaudinęs, tačiau balsas aidėjo tvirtai lietuviškai. Jo kalba buvo labai dažnai nutraukiama valio šauksmais.
Po p. Stasio kariuomenę sveikino iš eilės Vilniaus gudų vardu inž. Klimavičius, kuris taip pat
išreiškė didelį visų gudų džiaugsmą dėl Vilniaus at
vadavimo.
Jis išreiškė didelį džiaugsmą dėl i Lietuvos ir SSSR taikingo susi-I tarimo. Baigdamas p, Klimavi-I čius sušuko: „Tegyvuoja Lietu-. vos respublika! Tegyvuoja i draugingos lietuvių gudų tau
tos ! " Lenkų tautybės atstovas adv.
Šiškovskis kalbėdamas išreiškė viltį, kad Lietuvos vyriausybė elgsis su visais Vilniaus krašto piliečiais teisėtai ir teisingai. Iš savo pusės jis pažadėjo vietos lenkų vardu, kad jie bus Lietuvai lojalūs ir visomis jėgomis prisidės prie Gedimino miesto ugdymo ir darnaus visų jo gyventojų sugyvenimo. Baigdamas lenkų atstovas taip pat sušuko: „Tegyvuoja Lietuvos kariuomenė! Tegyvuoja Lietuva!"
Toliau Lietuvos kariuomenę ir Vilniaus rinktinės vadą sveikino rusų, žydų ir totorių tautų atstovai. Kiekvienas kalbėjo savo gimtąja kalba, išskiriant totorių atstovą, kuris kalbėjo lenkiškai.
Visi nuoširdžiai sveikino kariuomenę, Vilniaus rinktinės vadą gen. Vitkauską, reiškė prisirišimą prie Lie
tuvos. Totorių atstovas Tugan Bara-novskis savo kalboje pabrėžė, kad lietuviai jau Vytauto Didžiojo laikais yra parodę totoriams didelį drau* .įingumą ir teikę savo galingą globą. Lietuvis visuomet yra totoriaus laukiamas svetys.
Visų kalbas palydėjo minių šauksmai.
Į visų tautybių atstovų kalbas atsakė div. generolas Vitkauskas, kreipdamasis į visus, kaip į brangius Lietuvos piliečius. Savo kalboje gen. Vitkauskas pareiškė, kad jam
sunku išreikšti tuos jausmus, kuriuos sukėlė parodytas visų Vilniaus krašto tautybių orisirisimas prie
Lietuvos. „Kaip senas karys, turiu pareikšti, kad taip niekur ir niekada nebuvau sutiktas. Mes į Vilnių įžygiavome su virpančiomis iš džiaugsmo širdimis. Aš esu įsitikinęs, kad visos tautybės Vilniuje ir Vilniaus krašte ras gražų sugyvenimą. Valio!"
Po gen. Vitkausko kalbos buvo pagrotas Tautos Himnas, kuriam
pritarė galingas susirinkusiųjų tūkstantinių minių
giedojimas. Laike Himno Kaune buvo skambinama Laisvės varpu ir jo gaudimas buvo pertransliuotas visai Lietuvai.
Vilnius ir Vilniaus kraštas Laisvės varpo gaudimą išgirdo pirmą kartą 14 vai.
30 min. Jis paskelbė Vilniaus ir Vilniaus krašto Lietuvos piliečiams, kad „... Laisvės nevertas, kas nesrina jos".
Varpui liovusis gausti, ir vėl pasigirdo kariniai maršai: pra
dėjo žygiuoti nauji kariuomenės daliniai.
Žmonių džiaugsmas maišėsi su tvirtu karių žingsniu, patrankų ratų ir motorizuotų dalių bildesiu, su ris
tų žirgų trypimu. Miestelėnai ir kaimiečiai, kurių kariuomenės atvykimo proga prigužėjo pilnas Vilniaus miestas net iš labai tolimų Vilniaus krašto kampelių, negalėjo atsistebėti kariuomenės šaunumu, jos puikiu apginklavimu ir darnia eisena. Buvo girdėti balsų, kad
tokios kariuomenės Vilnius dar niekuomet nebuvo matęs. Žygiuojančias kariuomenės voras nuolat fotografavo užsienių ir vietos laikraštininkai, foto mėgė
jai ir profesionalai. Kad visi galėtų išgirsti ka
riuomenės įžygiavimo iškilmes, jos buvo nuolat atpasakojamos per radiją lietuvių ir lenkų kalbomis.
Pasibaigus žygiavimo iškilmėms ir kariams prasiskirsčius po miestą, vietiniai gyventojai parodė didelį norą su jais pasikalbėti. Kas nemoka lietuviškai, stengėsi susikalbėti su kariu savąja kalba ir daugeliui teko nustebti, kad su jais galima susikalbėti ir kitomis kalbomis. Senesnieji, kuriems ilgus laikus teko vilkti lenkų jungą ir kurie tą svetimą jungą pajuto ant savo pečių taip, kad net nuo savo gimtosios kalbos buvo jėga atitolinti,
stengėsi atsiminti nors vieną kitą žodį lietuviškai ir juo prabilti J Lietuvos karį. Pereitą šeštadienį Vilnius ir
Vilniaus kraštas gyveno tokiu j džiaugsmu, kokio jam dar ne-' buvo tekę patirti. Vilnietis su-' sižavėjo visu tuo, kas yra lietuvišką, sava, ko jis .ilgėjosi
| metų metus ir dėl ko nesigailėjo i jokios aukos, I I r t a auka nebuvo veltui!
Prof. 5. Kolupaila
Istoriniu traukiniu į Vilnių Nepaprasta spalio 28 diena, isto-
, rimai jvykiai, nepaprasti pergyveni mai. Visos Lietuvos mintys nu-
' kreiptos į Vilnių. Neiškenčiu nepa naudojęs pirmos progos patekti į m ū s ų Vilnių. 7 vai. ryto Kauno stoty ruošiamas pirmas traukinys — geležinkeliui užimti ir atidaryti kelią i Vilnių. Traukinio komen dantas — pik. ltn. Balsys. Kartu vyksta Geležinkelių Vald>bos di rektoriai Masiliūnas, Bulota, Kripas su keliolika bendradarbių. Be ga lo ilgas ir sunkus traukinys išeina 7 v. 20 m, Eina labai lėtai, bet nuo Vievio Įsismagina.
Pirmas sustojimas už Vievio buv Zawiasų, dabar Lazdėnų stoty. Čia dar randame Sovietų garvežį, be laukianti delegacijos iš Kauno.. Čia pirmą kartą pajuntame laisvą tėvynę. Fotografuoju mūsų traukini. Bematant iš vagonų pasipila daug kitų foto mėgėjų ir didelei vietos tarnautojų sensacijai visi nevaržo mai fotografuoja... Pasibaigė 19 metų foto . psichozas, baimė foto kamerų ir begaliniai varžymai! Sto ty Jau plevėsuoja mūsų trispalvė Pakelio ūkininkai nedrąsiai sveiki na pirmąjį traukini, vietomis matj ti vėliavų. Vaikai drąsesni — priei na arčiau kelio ir stebi kariškus krovinius. Mūsų kariai linksma-sveikina žmones; bematant „tirps
I ta ledai", atsiranda pasitikėjimas žmonių veidai darosi linksmesni.
_ Labai sujaudino mus scena, kada
sena moteriškė, bailiai apsidairiusi, persižegnojo, sudėjo maldai rankas ir verkė džiaugsmo ašaromis be žo džių lydėdama traukini. Ji meldė si už išlaisvintojus.
Lentvario stotis. Viename perone minia žmonių, laukiančio kokio nors traukinio. Minia tyli- 2mo nių tarpe matome buri raudonar miečių. Raudonarmiečiai neslepia savo geros nuomonės apie mūsų karių gerus drabužius... Stotis tuščia, bet baldai ir Įrengimai te bėra. Trispalvė iškelta stoty. Mūsų karininkai šneka su vaikais, dalijasi savo maistu. Minia apsupo karišką virtuvę, kareiviai vaišina vaikus savo pietumis.
Judame toliau. Tiltas per Voką t dar raudonoji sargyba. Traukinys ( sustoja, keičiama sargyba. Toliau j — tunelis. Mūsų sargybiniai užima vietas, raudonarmiečiai kraustosi į mūsų traukini Labai dailios vie tos, bet tirštas rūkas dengia Vii niaus apylinkės panoramą. Geltoni beržai, rudi ąžuolai, dailios pašlaitės — puikios vasarojimo vietos. Jau matyti fabrikų kaminai. Artė-'įme prie Vilniaus. v
Prekių stotis. Matyti bombarda imo pėdsakai. Vienas namas kiau
rai susprogdintas, kito beliko vie nos sienos. Stotis — apytuštė; bediko keliasdešimt vagonų tuščiuose 'sėliuose. Greta — tabako fabrikas, kurio įrengimą apgynė darbi
Ininkės — neleido išvežti i rytus,
kaip išvežė visą, k&s buvo galima nuimti ir išvežti, kas galėjo turėti kokią nors vertę. Geležinkelininkų būriai sutinka traukini, saliutuoja, teiraujasi, ar bebus jie reikalingi Lietuvai. Pasirodo, vietos gyven-' tojus kažinkokie mūsų priešai baugino, kad lietuviai visus išmes, kad visus išveš { rytus, verčiau patiems keliauti nelaukiant. Ir bėgo...
Pagaliau — Vilnius! Stoty šioks
Vokiečių povandeninio laivo vadas kap. leitenantą* Schuhartas, kuris paskandino anglų lėktuvneši „Con
rogeoui".
toks judėjimas. Žmonės prikimšę priemiesčio traukinio 2 vagonus. Keleiviai dairosi { lietuvių karius, laikosi rezervuotai. Stotyje jaučia mas netikrumas ir tikro seimininko stoka. Rūmuose iškelta mėsų vė liava. Po kelių minučių stoty pasirodo mūsų kariškos sargybos, mū sų policiją, tarnautojai...
Stotis — tuščia ir nei bufeto, nei kioskų, viskas apmirę. Nejauku, bėgu į miestą. Prie namų - tri spalvės vėliavos ir raudonos „pus vėliavės" (lenkų vėliavos pusės' > Gatvtee judri minia, vienur — ki tur eilės Žmonės renkasi ten. kur i Vilnių žengia nauji, tikri šeimi ninkai. Vilnius prislėgtas, dar ne nori tikėti, dar bijo grasinimų, bet negali paslėpti džiaugsmo ir pasi tenkinimo. Lietuvos kariai, nors pavargę, puikiai defiliuoja gatvėmis, sveikinami žmonių, plakatų Ir transparantų. Pasiilgęs Vilnius s v kiną savo išlaisvintojus...
Stokholmas. . Sovietų Sąjungos pasiuntinys Švedijai šeštadienį grįžo iš Maskvos į Stokholmą.
Bernas. ... Sekmadieni rinkimai Šveicarijoje ėjo be jokių incidentų*. Provizoriniai rinkimų rezultatai bus paskelbti antradienio vakare, o galutiniai —-apie šeštadieni,
Trijų kariaujančių armijų vadai
Prancūzų gen. Gamlėnas — antrasis Napo
leonas Prancūzų armijos vyriausia
sis vadas generolas Ganilėnas yra, turbūt, pats žemiausias prancūzų karys. Sako, kad jis centimetras į centimetrą yra lokio pat ūgio, kaip ir Napoleonas, didysis prancūzų imperatorius ir karo vadas. Prancūzai ir analai tiki, kad ir generolas ( h m k n a a yra jeigu ne toks pat ^ > u s karys, kaip didysis imperatorius, tai bent netoli to. Net ir anglai pripažino jo didelius karinius sugebėjimus: jie pripažino gen. Gamlėną vyriausiuoju vadu ir savo armijos, besikau-nam'-os prieš vokiečius Prancūzijoje.
Tačiau pažiūrėti gen. Gamlėnas ne tik neatrodo karingas, bet netgi priešingai: žemutis, m^lsvaakis, baltais, kaip sniegas, plaukais (jam jau 67 metai amžiaus), jis atrodo tiesiog drovus ir be galo malonus žmogus. Jo ir kalba švelni, o eisena kukli. Bet kartu visa jo būtybė tarytum kvėpte įkvepia mintį, jog tai tikrai didelis žmogus, kurie ant savo pečių neša Prancūzijos likimą.
Kaip karys Gamlėnas pasižymėjo jau nuo pat jaunystės. Turėdamas 21 metus amžiaus, jis pirmuoju iš 400 kariūnų baigė Sen Syro karo mokyklą. Dvejus metus jis kaip leitenantas tarnavo Afrikoje. Tie metai jį užgrūdino, ir grįžęs į Paryžių jis įstojo į karo akademiją, kur į jj atkreipė akį gen. Fošas, tuo metu akademijos viršininkas, kuris vėliau buvo vyriausias prancūzų armijos vadas Didžiojo Karo metu. Baigęs akademiją, Gamlėnas buvo isiųstas į Alpių šaulių legioną, kur jam esant į jį atkreipė akį gen. 2c-fras, kuris per Did. Karą taip pat buvo vyriausias prancūzų armijos vadas. Tasai Zofras, jau vyr. vdu bebūdamas, jį prisi
minė, ir vienas iž pirmųjų jo įsakymų buvo:
— Kuo greičiausiai atsiųskite man mano mažąjį Gamlėną!
Gamlėnas buvo liudininkas, kaip didieji prancūzų armijos vadai ruošė planus pačioms smarkiausioms Didž. Karo kautynėms prie Marnos.
Po karo Gamlėnas buvo išsiųstas į Siriją, tenai pasižymėjo prieš arabus, vėliau buvo paskirtas generalinio štabo viršininko padėjėju, 1935 m. — prancūzų aukštosios karo tarybos pirmininku, o .šiemet — vyriausiuoju prancūzų karinių pajėgų vadu.
Ilgasis anglų gen. Aironsaidas
Visiškai kitoks anglų karinių pajėgų vyriausiasis vadas generolas Edmundas Aironsaidas. Jis atrodo tikras milžinas — mažasis prancūzas Gamlėnas jam vos ligi juosmens, tačiau tatai netrukdo Aironsąidui gen. Gamlėną didžiai gerbti ir branginti. Aironsaido pavardė lietuviškai išvertus reikštų „geležinį šoną", tačiau dėl jo milžiniško ūgio jį da£ nuo kariūno dienų draugai pravadino „ąsočiu", ir toji pravardė jį lydi per visą gyvenimą. Mat, anglai labai prie nekalto pasityčiojimo linkę žmonės, ir dar šiandien anglas apie savo kariuomenės vadą pasakys, jog „ąsotis" išvažiavo į frontą Prancūzijoje". Ir tai pasakęs, jis nė kiek nesijaus generolą pažeminęs: priešingai, jam atrodys, kad tokiu būdu jis bus pareiškęs jam savo didelį bičiuliškumą.
Gen. Aironsaido gyvenimas
yra daug audringesnis, kaip gen. Gamlėno. Tiesa, ir prancūzų kariuomenės vadas savo kaip kareivio gyvenime yra matęs ir šilta, ir šalta, tačiau Aironsaido patyrimai yra kur kas įvairesni Savo laiku Pietą Afrikoje buvo kilęs būrų bruzdėjimas prieš anglus. Jį kurstė vokiečiai. Aironsaidas, dar jaunas leitenantas, nuvyko tenai kaip slaptas britų kariuomenės štabo agentas. Jis dėjosi esąs karštas anglų priešas, gyrė vokiečių kaizerį ir net įstojo J vokiečių kariuomenę. Viskas gerai klojosi, kol vieną dieną jis, užsimiršęs, pranešimą savo viršininkui parašė ne vokiškai, bet
gražia anglų kalba. Jį tuoj išaiškino, ir jis, žinoma, būtų palydėjęs galvą, jeigu nebūtų apsukriai išsmukęs.
Anglai valdo, galima sakyti, visą pasaulį. Ir Aironsąidui kaip kariui teko būti ir kariauti veik viso pasaulio vietose. Jis yra buvęs Indijoje, Kinijoje ir Japonijoje, yra buvęs Archangelske, kariavęs Persijoje. Jis buvo anglų įgulos viršininkas garsiajame Gibraltare, kurį pavertė nenugalima anglų tvirtove Viduržemio jūroje. Iš tenai jis buvo atsikviestas į Londoną, kad savo milžinišką karinį patyrimą panaudotų dabartiniame didžiame britų tautos jėgų bandyme.
Antras žymus anglų karys yra generolas Gortas. Šiuo metu jis yra anglų kariuomenėj, besikaunančioje Prancūzijoje prieš vokiečius. Tasai generolas be galo griežtas, ir jo tautiečiai jį pravardžiuoja „tigru".
Jis iškilo labai nepaprastu būdu. Būdamas jau aukštas karininkas, bet dar neužimdamas jokios atsakingos vietos, jis per vienas atostogas keliavo po Šveicariją. eBčiuoždamas pašliūžomis kalnuose jis kartą nepamatė, kaip užlėkė ant kito čiuožėjo. Žinoma, abu parvirto, bet abu buvo be galo mandagūs ir vienas kitą atsiprašydami prisistatė kitas kitam.
— Gortas, — prisistatė dabartinis generolas.
— Hor-Beliša, — prisistatė ir antrasis.
Jiedu labai apsidžiaugė patyrę, jog abiejų esama anglų. Jie išsyk susibičiuliavo; po kiek laiko tasai Hor-Beliša pasidarė Anglijos karo ministeris. Jis tuoj atsiminė savo bičiulį Gortą
Žmogus, kurio pavardę kartoja visas pasaulis Puskarininkis, kuris buvo Prancūzijos karo ministeris
Tai Andrė Mažino. Prancūzas, Tėvų kilmės — lotaringietis, tačiau pats 1877 m. gimęs Paryžiuje. Sostinėje Išėjęs ir aukštuosius mokslus — teisės ir politinius mokslus. Milžiniško ūgio — beveik dviejų metrų aukščio. Buvęs aukščiausias visame prancūzų parlamente, i kuri pirmą kartą buvo išrinktas 1910 m. Bar-le-Duco srities atstovu. Milžiniškų fizinių jėgų vyras. Tačiau dar didesnės ir stipresnės, negu kūno, ir dvasios milžinas. Prancūzijos šiaurės rytų sūnus, kuris buvo ypatingai pamilęs skaisčią ir karštą prancūzų Afrikos, ypač Alžyro, saulę. Apie 1905 m- jam buvo pavestos aukštos pareigos prie Alžyro generalgubernatoriaus. Tas pareigas eidamas jis pasidarė vienu populiariausių Šiaurės Afrikos sostinės — Alžyro asmenybių. Pats Andrė Mažino mėgdavęs sakyti, kad karštoje Alžyro padangėje daugiausia pra siskleidusi jo vaizduotė, vėliau su-
Ir bitės daug gali karo laukuose Kaip bitės nugalėjo anglus
Karo tarnyboje panaudojami ne tik žmonės, bet ir gyvuliai bei paukščiai. Istorija žino ir tokių atsitikimų, kad karo metu kovai su priešu būtų panaudotos... bitės, kurios paklotu didžiulius skaičius karių. Tai buvo įvykę D. karo metu rytinėje Afrikos dalyje, kada anglų kariuomenė susitiko su gausinga vokiečių armija. Pradžioje vokiečiai i prieki pasiuntė negausų karių skaičių, kad apsaugotu kariuome nės branduolį įr geriau įsitvirtintų.
Anglų kariuomenė kaskart artėjo. Vokiečių mažam būriui atsilaikyti nebuvo vilties.' Tada vokiečiai sugalvojo naują apsigynimo būdą. Miškelyje, kuriame jie sustojo, hu vo ̂ begalės laukinių bičių bei vapsvų" lizdų. Vokiečiai tuos medžius apipainiojo elektros laidais ir kiek
galėjo, pasišalino. Anglai, sužinoję priešo pasitraukimą, perėjo j ofenzyvą ir atsidūrė minėtame miške. Tada vokiečiai vielomis paleido elektros srovę, kuri sukėlusi milžiniškus debesis bičių. Šios užplūdo anglų kariuomenę. Tokio antpuolio anglai nesitikėjo, todėl, kilus panikai, kariuomenė pakriko. Bitės sugėlė nemaža karių. Be" to, vokiečiai i darbą paleido „plieno bites", kurios galutinai parbloškė anglų pasipriešinimą. Ši koya baigėsi anglų pralaimėjimu.
Yra' ir visa eilė kitų Įvykusių nuotykių, kur būtų šie maži vabzdžiai panaudoti kovai su priešu. Matome, kad kartais ir „smulkme nos" lemia didžiuosius ivyklus.
kūrusi garsiosios Mažino tvirtovių linijos planą.
Tas planas ir jo įgyvendinimas padare Andrė Mažino nemirštamą, įamžino istorijoje jo pavardę.
„Šiandien jis dar daug didesnis, toks didelis, kokia yra Prancūzijos didybė, toks didelis, kaip prancūzų išmintis ir genijus... Tai jau nebe pavardė, bet Idėja. Tai jau nebe žmogus, net garbės atvaizde: tai valstybės siena, užtvara, armija, tauta, visas kraštas. Tai ištisas šimtmetis, istorija, civilizacija" — garbina jį patys prancūzai (pvz., Paul Achard Paryžiaus žurnale „Vu").
Andrė Mažino be galo mylėjo savo Prancūziją. Ta begalinė meilė ir įkvėpė jam minti sukurti nepereinamą tvirtovių užtvarą išilgai visą Prancūzijos Vokietijos pasieni. Kariniais dalykais jis rūpinosi visą savo amžių. Ir atstovų rūmuose Jis visą laiką buvo krašto apsaugos komisijoje. 1913 m. Duomergue ministrų taryboje jis buvo karo viceministru. 1914 m. rugpiūčio 2 d. Andrė Mažino savanoriu stojo eiliniu kareiviu 1 44-tą pėstininkų pulką nors būdamas parlamento atstovu turėjo teisę nestoti 1 kariuomenę. Fronte greit pakilo j grandinius, paskui i puskiminkius — gavo seržanto laipsni. Pakilo savo nepaprastu narsumu ir drąsa: jis fronte buvo suformavęs būrį savanorių žvalgų, su kuriais atlikdavo pačius pavojingiausius uždavinius. Deja, prie Ver-duno buvo sunkiai sužeistas: patrankos sviedinys sutriuškino kairiąją koją, Andrė Mažino paskui visą amžių didžiuodavosi tuo savo sužeidimu. — „Mano kanopa" — šypsodamos sakydavo jis, rodydamas i su ramsčio pagalba velkamą nevaldomąją savo koją... Taip pat visą savo amžių didžiuodavosi jis seržanto laipsniu- Tas laipsnis jam buvo garbingesnis Ir meilesnis už ministro titulą, nors. jis nekartą ministru yra buvęs. Tad mylėdami ir gerbdami ji prancūzai kitaip ir ne
vadindavo, kaip „seržantas Mažino!"
Tapęs karo invalidu, nebegalėdamas daugiau tarnauti tėvynei savo milžinišku kūnu, Andrė Mažino grižo i parlamentą dirbti jai savo dar didesne dvasia. 1922—1924 metais jis buvo karo ministru Poincarės ministrų taryboje. Jau tuomet gimusi jam Prancūzijos rytų sienos pavertimo tvirtove mintis, tačiau ją įgyvendinti jam tepavyko tik 1929 m. antrą kartą esant karo ministru.
Andrė Mažino mirė 1932 m. sausio 7 d. Mirė dar nesulaukęs savo milžiniško kūrinio — Maginot linijos statybos galo. Aplink jo katafalką garbės sargybą su savo vėliava ėjo 44 pėstininkų pulkas, kurio seržantu jis yra buvęs. Ji laidojant, gedulingose pamaldose dalyvavo pats Paryžiaus kardinolas Verdier, o maldas atkalbėjo ir pamoksią pasakė buvęs jo kombatantas klebonas d'Epinais, karo metu buvęs pulkininkas. I amžinojo poilsio vietą puskarininki Mažino lydėjo trys Prancūzijos maršalai: Pėtain, Lyau-tey ir Franchet d'Esperey. Jis palaidotas mažutėse Revigny kapinėse 16 km nuo Bar-le-Duc, iš kur jo giminė yra kilusi, visai netoli nuo „Mažino linijos". Jo kapą prancū-
ir padarė, kad jis užimtų vieną iš pačių svarbiausių ir atsakingiausių fVietų anglų armijoje.
Vokiečių generolai Apie vokiečių generolus ma
žiau ką galima sužinoti. Sakysim, kad ir dabartinis reicho armijos vyriausiasis vadas generolas Brauchičas: jis toks tylus, ramus ir santūrus, kad iš jo ir žodį sunku ištraukti. Gen. Brauchičas dabar turi arti 60 metų amžiaus, bet atrodo kur kas jaunesnis — lieknas, tiesus ir žvalus. Tai, galima sakyti, tikras karys ir tiktai karys; joks kitas gyvenimas jam nerūpi. Jis jaukiausiai ir jaučiasi būdamas tarp savo karininkų.
Jo artimiausias padėjėjas yra gen. Keitelis, štabo viršininkas, kuris jam padeda suderinti visų ginklų rūšių veikimą kare — pėstininkų, aviacijos, laivyno. Ir generolas Keitelis yra tylus, griežtas karys. Jam kariuomenė ir šeima — viskas; šalia tų daugiau jam niekas nesvarbu.
Atskiroms vokiečių armijos, ginklų rūšims vadovauja — maršalas Geringas aviacijai ir admirolas Rėderis laivynui. Abu yra žymūs kariai. Maršalas Geringas iš jų gal žinomiausias, nes jis ne tiktai karys, bet ir politikas, vaidinąs Vokietijoje didelį vaidmenį. Admirolas Rėderis taip pat 'senas karys, pasižymėjęs Didžiajame Kare per vadinamąsias Skagerako kautynes.
Tie vyrai ant savo pečių neša trijų didžiulių tautų likimą. Galima suprasti, kokią naštą turi pakelti jų galvos ir kiek jiems reikalinga skaidraus proto, budrumo ir milžinišlkos valios.
St. Valiušėnas
zai lanko kaip kokią stebuklingą vietą. Ir su gilia, tiesiog maldinga pagarba prie to milžino kuklaus kapo galvas lenkia tiek visų laipsnių prancūzų kariai, tiek ir visų luomų bei amžiaus civiliai... („L. A.")
Didelio mokslininko žodis apie tikėjimo santyki su mokslu
Amerikietis mokslo tyrinėtojas prof, R. A. MUlikan. savo mokslo darbais tiek pasižymėjo, kad buvo apdovanotas Nobelio premija, Edisono medaliu ir kitais pasižymėjimo ženklais. „Schon. Zuk." neseniai išspausdino jo atsiliepimą apie santykį tarp mokslo ir religijos. Nobelio laureatas tuo reikalu sako: „Nėra jokio mokslinio pa
grindo neigti tikėjimą. Kas negali suderinti mokslo su tikėjimu tėra tik pats kaltas... Žmonės, kurie mažai nusimano apie mokslą i r mažai apie religiją gali ta ip savęs ginčytis,, kovoti, i r eiliniai stebėtojai gali manyti, kad čia tikrai yra ginčas tarp mokslo ir tikėjimo, kai tuo tarpu iš tikrųjų čia susidurtų tik dvi nežinojimo rūšys". (KSB)
Per kariaujančią Europą AIRIU TERORISTAI — BAUBAS ANGLIJAI. GLASGOVAS BE „TAKSI". SKOTUOS LIETUVIS PASISTATĖ „FORTĄ". I
GRI2TA DVIRAČIAI IR ARKLIAI. NAKVYNĖ TEMZĖS ŽIOTYSE. PRO MINAS PER SIAURĖS JŪR A. MIESTUS
Praeitą vasarą airių teroristai buvo tikras baubas Anglijai. Gal užtat ir dabar jie jų bijo nemažiau kaip karo. Norint iš Airijos išvykti, nesvarbu kas tu bebūtum, turi gauti specialų valdžios leidimą.
Tik su tokiais leidimais kelei-viams iš Airijos leidžiama iš-sėsti Škotijos ir Anglijos uostuose, ir tai dar po ilgoko valdi' ninku išklausinėjimo apie ke
lionės tikslus, vietą ir t. t. Tą malonumą turėjau progos pa
tirti palikdamas Belfastą, Š. Airi joj. Savo sumanymą grjžtj į Lietuvą teko kuo smulkiausiai išdėstyti ne tik Įsėdant i laivą Belfaste, bet ir išlipant Glasgove. Tik po įtikinančių argumentų pasisekė išsklaidyti abejojimus, jog mano svarūs čemodanai neslepia savyje airiškų bombų ir pavojaus britams.
Nemažam mano nustebimui prie laivo nebuvo nė vieno taksi. Kelių sunkokų čemodanų savininkui tatai buvo visiškai nekoks siurprizas. Situaciją išgelbėjo netikėtai prie laivo manęs laukęs vienas geras prietelius Škotijos Uetuvis, specialiai parūpinęs man taksi. Pasirodo,
Glasgovo taksi sustreikavę, nes kontrolė jiems paskyrusi tik po 50 — 60 galonu (200 — 250 litrų) benzino per mėnesi.
Mūsų šoferiai tokia norma labai džiaugtųsi, — pagalvojau sau vienas, bet Glasgovo šoferio išlaidos ir atstumai skirtingi.
Iš uosto tiesiai į policiją. Taip reikalauja pavyzdinga tvarka. Nežiūrint, kad buvo sekmadienis, radome nevisai trumpą eilę. Tarp jų pasitaikė ir vienas Kauno žydas, gyvenęs Glasgove jau 25 metai, bet vis dar gerai tebemokąs rusiškai (ne lietuviškai). Jo džiaugsmas suradus mokantį rusiškai buvo toks didelis, kad mano prietelius su vargu galėjo juo atsikratyti ir grįžti prie mudviejų pasikalbėjimo lietu viškai.
Policijos valdininkas buvo nuste bintas mano planais palikti saugią Britaniją.
Glasgovas jau žymiai daugiau apsikrovęs smėlio maišais, apsika sęs parkuose ir įsirengęs slėptuvių kaip Belfastas. Bet kareivių ir Čia matyti labai maža, kaip ir visoje D. Britanijoje. Privatūs piliečiai, nežiūrint raginimų, slėptuvių turi mažai. O vis dėlto viena tokia slėptuvė, ir tai Škotijos lietuvio (J- Širmulio), ir man teko apžiūrėti.
— I r kam Tamsta ją įsirengei. Kur, kur, bet čia tai jau tikrai nė viena bomba nekris, — pasijuokiau maloniam jos savininkui.
— Kaip tik čia pavojinga: netoli aerodromas, cheminis fabrikas ir kt., — atsako jis į mano kritiką.
Slėptuvė — tikras apkasas. Viršuje apie pusantro metro žemės, viduje — suolai, elektra, medžiaga išmuštos sienos, lyg mažame kambaryje, bet nuo bombų vis dėlto greičiausiai nereiks jos panaudoti. Nieko nepadarysi, lietuvis ir svetur stropus ir rūpestingas įstatymų vykdytojas.
Su automobilių sumažėjimu labai padaugėjo dviračių ir arklių naudojimas. Vienas mano pažįstamas Iš dviračių firmos gavo pasiūlymą iš anksto užsisakyti dviratį, nes tek sią paskui ilgai laukti. Laiško pabaigoje pridėta: „P. S. Tamstos automobilis i dviračių kainą negali būti nei įkeistas nei įskaitytas". Gal būt, tai buvo šposas, bet jis charakterizuoja dabartinę Anglijos nuotaiką. Arba vienas skalbyklos savininkas prieš pat karą derėjo
Iš kelionės per Vakarų Europą arklį ir siūlė ūkininkui už jį 20 svarų. Karui prasidėjus jis nuėjo pas ūkininką ir pareiškė, jog dabar norįs tą arklį pirkti ir sumokėsiąs prašytus 25 svarus- — „Gerai, mo kėk tuos 25 ir dar pridėk 30" — pasijuokęs ūkininkas. Ir nieko kita nelikę, kaip dar kelias dienas palaukus sumokėti ūkininkui reika laujamus 55 svarus.
Išvykimas iš Anglijos dabar nėra toks paprastas dalykas. Home Office" pasų skyriuj žmonių skaičius, laukiančių eilės išvykti, visą laiką siekia kelius tūkstančius ir poros savaičių terminas dokumentams sutvarkyti nieko nestebina. Netrūksta ir tokių, kUrie laukia jau 3 — 1 savaitės, jeigu kas nors kiek įtarti na.
Jau buvau beeinąs į laivą, kai nešikas pastebėjo ant mano rankos dujokaukę.
—• Ponas tebeturite dujokaukę? Man rodos, dujokaukių neleidžia išvežti, — ir nudūmė pas valdininkus.
Nieko kita man neliko, kaip dujokaukę atiduoti pasirodžiusiam valdininkui. „Veltui gavau, veltui ir atiduodu" — pamaniau sau.
Kartu su pirmaisiais saulės spin dūliais mūsų laivas išnėrė į atvirą jūrą.
Visi keleiviai didžiausių atydumu seka jūrą lyg tikėdamiesi išvysti kokį karo laivą, o gal net Išgirsti šūvį. Kaip tyčia, horizonte nieko nėra. Belieka tik uoliausi stebėtojai. Sutinkam vieną kitą prekinį neutra lių valstybių laivą. Pagaliau, horizonte išvystame kažką daugiau, — mažiausia kelius laivus. Sparčiai artėjame vieni prie kitų. Tamsiai pilka prekinių laivų spalva byloja, jog tai britų laivai. Pagaliau, aiškiai matome vieną britų naikintuvą, du prekybinius laivus ir vieną torpe-dininką. Tai britų „convoy" sistema prekinių laivų apsaugai.
Api" vidurdienį mūsų dėmesį atkreipia laivo kapitonas. Pasirodė, pakelyje pastebėta paklydusi ml
na. Visi puolamės žiūrėti. Laivas pro ją praplaukia tik kokia 15—20 metrų atstumu. Kaip greitai mes su savo lalvuku atsidurtume dugne, jeigu tas pusmetrio diametro ežiukas susitrenktų į mūsų laivo sie ną!
— Minų mūsų kelyje nebuvo leista, — aiškina mums laivo kapitonas — Bet jų yra arčiau Belgijos ir Anglijos krantų bei sąsiauryje. Audrų metu jos dažnai nutrūksta nuo užkasu, iškyla 1 paviršių ir paskui klajola po jūras iki jas kas nors sugauna.
Po kiek laiko pravažiuojame dar vieną ir pagaliau trečią miną, bet pastarosios buvo nuo mūsų žymiai toliau. Netrukus sutikome pora ma žiukų olandų policijos Iaivukų, ku rie pasiklausė mūsų laivą apie tų minų padėtį ir nuplaukė per didžiu les bangas tęsti pavojingas žvejybas.
Kartu su vakaro prieblanda iš vydome dar vieną karo laivą — tai buvo olandų naikintuvas, vykdąs krantų apsaugą. Hook of Holand žiburiai ėmė darytis vis ryškesni ir netrukus mes jį priplaukėm visai
arti. Netoli Hoot of Holand mus paėmė I š čia pat Jūroje budinčio laivo atvykęs vadovas ir paėmė laivo vadovavimą iki kanalo, vedančio į Rotterdamą, nes visos jūros pakraštys saugumo sumetimais pa Čių pjandų užminuotas.
Mirtinai išvargę po 30 valandų kelionės sustojome Rotterdam uoste. PR. RimiNSKAS
Pro minas ir uolas po vandeniu Iš vokiečių povandeninio laivo karininko dienyno
Po šviesios Ir gražios rugpjūčio nakties išaušo tokia pat šviesi ir graži diena. O šito mes kaip tik bijojome. Pučia švelnus šiaurvakaris vėjelis, barometrai vis kyla ir kyla. Ak, kaip būtų gera, jei dabar siautėtų uraganas! Kaip mes šiandien vakare pralįsime pro užtvaras?... O pralįsti būtinai reikia. Aplinkiniais keliais plaukti negalime, nes kuro beliko tik tiek. kad galime į bazę nuniaukti tiktai tiesioginiu keliu, atseit — pro už tvaras. Mes būtinai turime plaukti pro Douvrą ir Calais.
Naikintojai, minininkai ir kitoki karo laivai mus verčia visą dieną budėti. Iš komandos kajutės nuolat pasigirsta signalas leistis į vandeni, Iš kurio netrukus ir vėl kylame. Visus įsakymus vykdome labai tiksliai ir uoliai, kad tik nellktume priešo laivų auka.
Pagaliau apie 9 vai. vakaro pri plaukiame pietinį Colbart Bank galą, kurį pasirinkome, kaip išeities ribą. Kiekvieną laisvesnę minutę sė dėjome prie žemėlapio ir studijavome visus praėjimus pro Douvrą — Calais. Stengėmės gerai pažinti ka nalą ir jo krantus. Tėra vienas pra ėjimas, tačiau labai pavojingas dviem atžvilgiais: pirmiausia, čia daug povandeninių uolų, antra — visur slankioja priešo laivai ir prigrūsta minų.
Tą dieną tėkmė prasidėjo 9 vai. vakare, ir mums kaip tik tuo laiku reikia būtinai prasibrauti pro už-užtvarą, kadangi tėkmė žymiai palengvina pralindimą pro tinklą.
Mūsų planas toks: 9 vai. vakaro turime būti prie Vergoyer kranto, kad ten galėtume susipažinti su vieta ir susirasti absoliutiškai tiks lią išeities ribą ir prasiskverbimą. Paskui mes turime palial tėkmę praeiti gilaus farvaterio Jinkme. Buvo siūlyta pasinaudoti tamsa ir plaukti viršum vandens, kitaip tariant — užtvaros sfetą ne nerte pranerti, bet ..peršokti", o paskui pilnu greičiu į rytus. Jeigu praljsi me pro užtvarą, tai pati pavojingoji vieta liks užpakaly. Nors pačios užtvaros konstrukcijos gerai nežinojome, tačiau pasirodė, kad apie ją supratimą turėjome gana tikslų. Mes galvojome, kad užtvarą sudaro tinklas, minos ir paskandinti laivai. »Aišku, kad užtvaroje buvo palikti saviems laivams 8 praėjimai, tačiau -jų mes nežinojome. Šioje vietoje gilumas — 25 — 38 metrai ir tik vienoje vietoje, kuri paprastai vadinama „giliąja duobe", plotis siekia 1.000 metrų, o gylis 45 metrus. Šita vieta mes kaip tik ir galvojome pralįsti.
Nusprendėme, kad šitoje vietoje tinklas dugno siekti negali. Ties kur yra tinklas, rasti nesunku, nes tose
vietose plaukioja labai didelės plū dės. Taip pat žinojome, kad kai kuriose vietose plūdės yra audros nu draskytos, o tokiose vietose tinklas yra nusmukęs gilyn, ir povandeninė valtis čia gali per jį „peršokti".
Mūsų padėtis kebli, nes nesidaro nė kiek tamsiau. Taip pat šviesu ir prie Vergoyer. Dangus skaistus, mėnulis šviečia aiškiai, jūra žiba sidabru...
— Abi mašinos pilnu greičiu! — pasigirsta įsakymas-
Ligi Boulonės " plaukia vandens paviršiuje, tačiau toliau jau turime lįsti į vandenį, nes visur stūkso laivų siluetai. Plaukti toliau viršum vandens būtų savižudystė. Mūsų periskopas laimingai slenka tarp nedidelių laivų, sargybos valčių ir buksyrinių laivų.
Po pusiaunakčio esame pasiruošę kiekvieną akimirką nirti po vande niu Ir praplaukti užtvarą. Po dešim ties minučių stiprių žiūronų pagal ba pastebime siluetą: neabejotinai tai povandeninių laivų gaudytojas
— Pavojus! Gilumos vairus! — pasigirsta trumpa ir griežta koman da.
Po pusės minutės mes jau vande ny. Tačiau priešas mus jau pastebėjo ir skubiai artinasi.
— Dėmesio! Povandeninės minos! — pasigirsta komandos vamzdyje.
Tylą sudrumsčia kurtus sprogi
Vokietijai užkirstas kelias į užjūrį Londonas. E. Anglijos ekonominio
karo ministras Crossas trečiadienį atstovų rūmuose buvo paprašytas padaryti pareiškimų apie Vokietijai taikomos ekonominės blokados sėkmingumą. Ministras pažymėjo, kad šiuo metu »
jau yra užkirsti beveik visi keliai Vokietijai apsirūpinti Įvairiomis reikmenėmis iš užjūrių.
Toliau Crossas pareiškė, kad nese niai buvo pradėtos derybos su visa
eile neutralių valstybių klausimais kylančiais iš kontrabandos kontrolės. Šiuo metu tartis tais klausimais į Londoną yra atvykusios Islandi jos, Švedijos, Olandijos ir Belgijos delegacijos. Pasitarimai su kitomis vyriausybėmis yra vedami diplomatiniais keliais. Visos derybos vyksta draugiška dvasia. Per derybas jau buvo pasiekta geros pažangos- Ne
' paisant to, kad jau ir dabar Vokie-! tijai yra užkirsti keliai apsirūpinti reikmenėmis iš užjūrių, visos tolimesnės priemonės turi būti apsvarstytos labai atidžiai. Tuo pačiu me tu ir toliau pasilieka reikalas aky liai apžiūrėti visus gabenamus krovinius, nors Didžiosios Britanijos vyriausybė, savaime suprantama, siekia atsižvelgti l neutralių valstybių teisėtą prekybą.
Didžioji Britanija Ir toliau vykdys savo, kaip kariaujančios
valstybės, teises
ir sulaikys bet kokią kontrabandą, kuri vienokiais ar kitokiais keliais bus gabenama į Vokietiją.
x Talinas. 120 lenkų žemes
ūkio daroininkų, kurie dirba Estijoje, pareiškė norą priimti Estijos pilietybę. 700 lenkų dar. bininkų pareiškė norą dirbti per visą žiemą Estijoje. Ar iškelti lenkų pageidavimai bus patenkinti turės išspręsti kompetentingi valdžios organai.
Londonas. . Chamberlainas atstovų rūmuose pareiškė, kad esant įtakingoms aplinkybėms būtų pageidautina kiek galima greičiau ratifikuoti prancūzų britų turkų sutartį. Jis norėtų, kad ratifikacijos dokumentai jau sekančią savaitę pasiektų Ankarą.
Oslo. . Laikraštis „Aften-posten" paskelbė vieno asmens, mačiusio įvykį savo akimis, parodymus, kad, karo pradžioje britų aviacijai puolant Wilhelm-shaveną, viena bomba vokiečių šarvuotį „Gneisenau" perplėšė į dvi dalis.
nėjimas. Nors minos sprogsta nuo mūsų gana toli, tačiau „62" dreba.
— Kiaulystė' -- spjaudosi vyresnysis karininkas Sukėlėme tokį triukšmą, kad dabar į viršų jokiu būdu neįšsikapstysime. Turėsime lįsti po vandeniu.
Reikia prisipažinti, kad mes visa.i nesitikėjome taip toli nuo užtvaros surasti minas. Dabar visiškai aišku, kad priešas mūsų ieškos ir suras, o šitai kaip tik mums labai apsun kiną ieškoti „giliosios duobės", pro kurią lengviausiai galima pralįsti.
Visą laiką paskui mus seka na I kintojas, kurio sraigto ūžimą mos girdime. Visą laiką matome ir jo siluetą. Netenka abeioti, kad visa me vandens paviršiuje Svii.stoM prožektoriai ir veikia radijas.
Visi susirenkame i centrini s.'r-gybos postą. Mūsų .02" plaukia na liai patį dugną. Gilumos matuoklė rodo, kad mes plaukiame 28 metrų gilumoje. Tačiau mes turime viltį, kad čia turi prasidėt] didesnis gi'u-mas, todėl laivo nosj lenkiame dar žemyn, bet staiga visi išvirstame nuo stipraus smūcio- laivas no^irni susidavė į dugną. Apsirikome: čia dar negiliau. Priešn'<v visai arti turi būti užtemptas sietas
— Kairysis vniras' pac'iir<.ta komanda.
Laivas pasijudina, bet tuojau ir vėl atsimuša i kažką kietą. Cia gilumo tiktai 24 metrai. Dabar laivas turi būti prie paties tinklo.
— Kairėn' — vėl pasigirsta komanda
Dabar per minute arba mes pra lįsime pro tinklo apačią, arba pa teksime stačiai į jį ir minas. Laivas vėl susiduoda nosimi J dugną, ' a čiau gylio matuoklė čia jau rodo 30,36 metro.
— Dešinėn' — komanduoja va das.
Atrodo, kad paskutinę akimirką mes patekome kaip tik tokion vie ton, kur tinklas nesiekia dugno. Užpakaly mūsų pasigirsta sprogi mas. Mūsų kairysis sraigtas prade da veikti nereguliariai ir nevieno dai. Aišku, kad gavome smūgį. Ta čiau visi kiti laivo instrumentai vei kia gerai. Dar kartą girdime viršum savęs sraigto ūžimą, kuris tačiau greitai nutyla.
Mes pagaliau vieni. Pralindome Iš vandens išlendame jau auš
tant. Užpakaly stūkso keli laivų siluetai. Jie mums pavojingi, bet to limi. Priešaky matome taip pat gi luetus. Tie — jau savieji.
Po keletos dienų apžiūrint mūsų laivą Wilhelmshafeno doke"" buvo rasti tikrai nemenki sužalojimai. Sraigtą mes sugadinome i tinklą, kurį būdami visiškai arti užkabino me-
D A R B O LIETUVOJE VISKAS NAUJA
KUOPIA n \ K B I N I N K V V AIKV PKiKDV [STATYMĄ
„Darbininke" d.iui; karti) j<iu bu vo r.iš; ta ai ie darbininkų vaikų priedus. (I.ilij cale mūsų žodis liko išklausytas. , L. A " rašo, kad pa staruoju meili Viduis Reikalų Mi I nisterija pr.idi'Mo skul)iai ruošti ati i t inkamo jstatvmo projektą, kuris | palengvintų sK.utlm^ų šeimų pia gyvenimą. Jstatvmo projektas ga [ lės būti visuotinio vaikų priedo mo kėj imas prie p.i<:i ir.dini'-s al^os I Šioje sntv je v\ 11 aisybes '/y K! m e s i nuoširdžiai sveikiname. Tikimos, | kad j s tatvmas greit bus priimtas i r ,
išleistas i pasauli.
KIEK DAiliBININKV SUSIŽALOJO PRAEITAME MfcNESY.IE
Draudimo nuo nel.urnmgil atsiti kimų Kasa suvedė praeito m ė r sta tisuką apie pi .unones ir žemės ūkio darbininkų .susižalojimus.
1) Pramones srit is: Kasoje nariu buvo 16.636. Praeito mėnesio laiko tarpy lengvai sužalotų darbininkų (v>rų ir motei ų) — 471, o sunkia. - - 21. Daugiau - u susižeidė statybos daibininluį. K) i vyrų ir 10 moterų.
Antroj eilėj daugiausia susiž.alo jo maisto ir prieskonių pramonėj 83 darb. Dėl visų šių susižalojimų darbininkams patalpų paskirta 42.!>00.77 Lt.
2) 2emės ūkio sritis. Narių skai čius — 1 (Mitins Praeito mėnesio laikotarp; susižeidė: lengvai - 899 vyrai ir o.">7 motor>s, o sunkiai -130 vyru ir 95 moterys. Daugiausia žemės ūkio darbininkų susižalojo Alytaus apskr. Ki2, toliau Rasei nių, Kauno apskr. ir t. t. Viso susi žalojusiems darbininkams žemės ūkiuose p a s k a t a 12S58.42 Lt.
Priežastys. Minėtų susižeidimų priežastim didžiausia dalis yra kri t ima i - - 512. Toliau įrankiai — 3S7, rakštys, suspaudimai ir kt.
STEIGIA C E N T R I N E DARBO BIRŽĄ
Vidaus reik. m joje įvvko tarpžinybinis pas i tar imas Darbo birzo.s steigimo reikalu. Ateit.N ie norima sudaryti centrine viso krašto Darbo biržą, kuriai būtų pavesta priversti na darbo ieškanėių rankų registrą cija ir pan. Tikimasi, kad ligi Nau jų metų centrinė Darbo birža bus įsteigta.
SKAUDŽIAI ATKERŠIJO TĖVAMS IK PATS SAU
Papilės v a i , Avižlių k. gyventojo Gauronskio ūkvje kilo gaisras. Ugnis prasidėjo iš daržinės, prie tvar tų, ir išsiplėtė labai greit. Nudegus tvartu stogui, žmonės pastebėjo liepsnose lavoną. Tai buvo Gau ronskio sūnus Alfonsas, 38 m. am žiaus. Nelaimingasis taip žiaunai nusižudė k e r š t a u d a m a s prieš tėvus. Pr ieš padegdamas dar užrakino tvar to duris, matyt i , norėdamas, kad ir gyvuliai sudegtų. Velionis nesugyveno su tėvais ir ne kartą žadėdavo padegti trobas ir pats su sideginti. Net ir ka imynams apie tai buvo sakes. Šj kartą, būdamns gerai įsigėrės, pažadą įvykdė.
Namuose, be jo paties, gyvenę tik seni tėvai ir tarnaitė, kurie nors visa malė, tačiau neturėjo jė gų nuo balsaus darbo sulaikyti. At bėgus ka imynams, jau buvo vėlu S u d e g i daržinė, tvartai ir klojima? su javais. Gyvulius tėvas dar su skubo iš tvartų išvaryti, o padegė jas nors ir t A vo maldaujamas, nesu t iko nulipti nuo liepsnojančių tvar tų lubų.
T L O I BAKiS NEMUNO REGLTIA. VIMO DARBUS
Šiais metais prie Nemuno regu Uavimo darbų dirbo apie 4^0 daibi nlnkų. Tiems darbams Išleido apie 100 000 Lt. Dabar šie darbai pa laipsniui likviduojami. Tuo tarpu tik ties Sudargu bus dirbama apie mėnesį, o visur k i ' u r vandens recu liavimo darbus netrukus sustabdys
BURTININKUS SIVS I DARBO STOVYKLA
Čigonės, chiromantai, astrologai, kerėtojai ir įvairūs kiti j iems panašūs gaivalai vaikšto po kaimus Ir savo būrimais vilioja iš kaimteėi-ų, o ypatingai moterų pinigus.
Kadangi ne visi žmonės į tokius suktus spėjimus juokais žiūri, kiti •-pėjimus ima giliai j širdj, sujau Kia savo vidaus rnmvbo. atsiduria netikrume, nustoja darbo našumo, todėl su įvairiais tokiais burtinin kais numatoma pravesti griežta kova. Čigonės, chi rominta i , astro logai, burtininkai ir įvairūs kiti pa našūs apgavikai bus siunčiami j darbo stovyklą, kad ten pabuvę 11 gesnį laiką priprastu dirbti naudin gą darbą ir liautųsi žmones apgau dinėje.
KAIMO DARBININKAI ATGAL I KAIMUS
Darbo kri/ei išvengti nusistatyta imtis labai griežtu priemonių prieš kaimo darbininkų plūdimą į mies tus. Atit inkamos ištaigos nusista tė daugiau darbininkų iš kaimo į miestus neleisti, o neseniai iš kaimo atvykusius grąžinti atgal kaiman prie lauko darbu, nes žemės ūkv jaučiamas nuolatinis darbo ranku t rūkumas.
PIRMASIS CEMENTO FABRIKAS
S K I R S N E M U N Ė J E
Cemento fabriko statybos pra I džia Skirsnemunėje numatoma pa I vasarį, nes dabar yra technikinių
kliūčių. Antrojo cemento fabriko statyba taip pat aktuali. Tik neži nia, kur jis bus s ta tomas Akme nėjo ar Valkininkuose, kur taip pat yra nemažai žaliavos.
I t t ' P I N A S I PRADŽIOS MOKYK LŲ MOKINIU SVEIKATA
įpareigojus sveikatos punktų gydytojus kasmet apžiūrėti jų rajo nų pradžios mokyklas ir patikrinti sveikatą tų mokyklų mokinių, Svei katos dep-tui teko imtis iniciatyvos sutvarkyt i formalią tų apžiūrų pusę.
Sveikatos dep tas paruošė atitinkamų instrukcijų pradžios mokyk-
| lų mokinių sveikatą t ikr inantiems gydytojams. Jos greitu laiku bus paskelbtos. Tuo būdu tikimasi, kad šiais metais bus žymiai tiksliau atliktos pradžios mokyklų sa nitarinės apžiūros ir sistemingiau patikrinta pradžios mokyklų moki nių sveikata.
NAUJI LIETUVOS PILIEČIU IŠ RADIMAI
Prekybos ir Pramonės Departa mente įregistruoti nauji Lietuvos piliečių išradimai: Antanas Run kauskas, Marijampolėje išrado ga ro katilo pas lankaus a r d y m o pakuros patobulinimą; Ignas Burnoika, Kaune kintamosios ir nuolat inės elektros srovės unformerį; Česlovas Paulavičius, Kaune — banguotos plokštelės principo pienui' šaldyti aparatą : Juozas Zykus, Kaune — būdą radijo a p a r a t a m s nuo trukdymų apsaugoti ; Karolis Jakobsonas, Kaune būdą muilo milteliams gaminti; Simas Adomonis, Pabals ke - - automobiliams, motociklams, t a n k a m s ir ki toms susisiekimo priemonėms greičio dėžę, kurioje bėgių (greičių) per jungimas atlie karnos be konuso (diskų); Alfonsas Kraštinis, Kaune - - metodą fotografijoms apdengti celoloidu; Adol fas Netykas, Kaune naują staty bos ir izoliacijos medžiagą; Vladai Al imas, Kaune — įrankį grindų
j priežiūrai; Sara Moizesienė, Kaune plaukus plaunant drabužiams
nuo vandens ir chemikalų apsaugo ti guminį gaubtuvą.
Smulkios žinelės L i e t u v o j e
— Šiuo metu Nepriklausomoj Lietuvoj (be Vilniaus krašto) priskaito-ma apie 173.000 bičių šeimų. Bitininkų Lie'uvoje yra 50 000.
— Butų kainos dar labiau atpigs. Dabar eile namų savininkų butus a tpigino 10°^,
— P o Lietuvos vėliava šiuo metu p'aukioja 8 laivai. Šiems laivams aptarnauti reikalinga dar 25 jūrininkai, kurie būtų paruošti šiam darbui.
— Kaune vokiečių registraclia praveda 30 asmenų, o provincijoje Kul-turverbando nartai.
— Iš viso šiemet numatyta kiaušinių eksportuoti apie 100 milijonų.
— Praėjusią savaitę atvežta į Kauną 30.000 ktm. malkų.
— Už miltų pardavinėjimą brangiau nustatytos kainos nubausti 10. 000 lt. bauda Kauno malūnų savininkai Soloveičikai.
— Vilniaus krašto policija turės 715 arklių su apšarvavimu, viešoji ir pasienio policija — 897 dviračius.
— Šiauliuose St. Pušys sunkiai peršovė VI klasės mokinę E. Juknaitę ir pats-persišovė galvą nuo ko 'i-goninėje mirė. Priežastis — nelaiminga meilė.
— Spalio 27 d. moderniškasis katalikų dienraštis „XX amžius" išleido 1000—tąjį numerį.
— Šiemet sueina 100 metų, nuo įsteigimo Žemės Ūkio mokyklos Rietave, Žemaičių krašte.
— ..Lietūkis" steigs dešimt linų apdirbimo įmonių.
— Žiežmarių valsč. nuo garų mirė dažyto'as Faėbrauskas ir jo padėjėjas.
— Pereitais metais Lietuvoje įvairiais ordinais buvo apdovanoti 2.315 asmenų.
Iš Krekenavos darbininkų gyvenimo D A R B I N I N K U K U L T Ū R I N I M A S
l Šios apylinkės darbininkai pripa-, ista. kad sodžiaus darbininkų kultū
rinimo ir dorin'mo reikalas labai aktualus.
Darbininkai tikisi, kad šalę aprūpinimo duona, bus nepamiršti dorinimo ir ku'tūrinimo reikalai.
D Ž I A U G I A S I SULAUKSIĄ Ž E MĖS R E F O R M O S
Sodžiaus darbininkai iš laikraščių -užinoję, kad svarstomas naujas žemės reformos pagilinimo įstatymas, tarpusavio pašnekesiuose įvairiai apie ją šnelja ir reiškia savo nuomones- Charakteringiausia nuomonė yra 1 — 5 ha žemiu savininkų. Jie sako, kad treriau mažiau sklypų, bet t e gul jie būna stambesni, pav. apie 10 ha ploto- Kitas dalykas prie pramo-ningesnių raionų, — ten ir mažo 'klvpo pakanka.
Dvarų ordinarininkai tikisi, kad Vmės reforma apdraus juos nuo vargingos senatvės, Iki šiol atsitikdavo, kad darbininkas ištarnavęs 20 — 30 metų dvare, senatvę baigdavo visų ap'eistas.
P A T E N K I N T I U Ž D A R B I A I S M I Š K U O S E
Šiemet kertamas didesnis kiekis miško. Mokama po 1,20 — 1,30 už kietmeterį rąstų ar erdmetrio malkų nagaminimą ir 30 centų už 1 erdm. šakų sukrovimą. Atlyginimas didesnis negu pirmiau buvo. Dabar darbininkai per dieną uždirba 3 — 5 l i tus. Vykti prie miško darbų už 30 km nuo namų darbininkai vengia. Mat, iie sako. kad pirkti svetur maistą Ir nuomoti butą niekas „neišeina".
Dėl pušų kirtimo darbininkai labai varžosi. Tas kertant galima labai gerai uždirbti-
BRANGSTA B U T A I Kaimuose dėl statybinės medžia
gos trūkumo visai mažai stato i š -nuomavimui butų. Kaime už 5 litus mėn. nuomos, prastas butas, o mieste-' " i e ir už 10 litu vargiai galit» - gauti. Kai kurte darbininkai stenpiasi įsigyti savo butą; perka iš ūkininku
senus pasta'us, mažą sklypuką, ir patys statosi.
P R A D I R B O R A N G O V Ė L I A I Kai kurie statybos meistrai pava
sarį apsiėmė daug trobesių statyti. Darbininkai buvo pigūs, dirbo dieną už 2 — 3 litus. Tada meistrai gerai uždirbo. Dabar pragyvenimui pabrangus, darbininkai su savo maistu, neina dirbti be 3 — 5 litų dienos atlyginimo. Dabar meistrai skundžiasi, kad pabaiga pradžią sugadino.
D Ž I A U G I A S I V I L N I A U S AT-- GAVIMU
Vietos darbininkai labai džiaugiasi Vilniaus grįžimu- Vilnius senesniems darbininkams asmeniškai pažįstamas. Prieš Did. Karą net dvarų kumečiai išsiderėdavo vieną savaitę a'ostogu vasarą, kad galėtų ap*ahkyti Vilniaus Aušros Vartus. Dabar daugelis darbininkų tikisi vėl susitikti su pažįstamais Vilniaus krašto darbininkais.
Plikių A.
— Šveicarų kariuomenes Ženevos katalikai pradėjo leisti specialų religinį laikraštį.*
— Iš Sovietų S-gos būsią iš viso iškelta apie 400.000 vokiečių.
—> Vakarinėje Ukrainoje suvalstybinami didieji dvarai, sukonfis-kuojarnos visos privačių asmenų ' ir bažnyčios žemės valstybės naudai.
— Rytprūsiuose uždrausta bulvės pi'ti į gerus maišus, nes iš viso maišų gauti sunku. Į turgų bulves reikia vežti supylus kur kitur, tik ne į maišus.
— Vilniaus krašte Lietuvai atiteko per 300 kilometrų plento.
— Vi niu ; e įsteigta p u m i j i šaulių kuopa. Steigiamame susirinkime da'y-vavo per 500 jaunuolių.
— Visose Lietuvos bažnyčiose buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos, pasakyti atatinkami pamokslai, dėkojant Auk-čiausiajam už Vilniaus grįžimą.
— Va'stybės Teatro sodelyje iškilmingai atidengtas pirmosios lietuviškos operos autoriaus, muziko Miko Petrausko biustas.
— Lietuvos Laisves Varpas iš Kauno bus perkeltas į Vilnių.
— Iki N, Metų vokieč'af tikisi iš Lietuvos išvežti bent 10 000 vokiečių.
— Pagal naująjį viešųjų darbų p'aną darbo gaus apie 5000 asmenų. Daugiausia darbų bus Vilniau* srity.
— Vilniuje steigiama policijos mokykla.
— Švenčionėlių gyventojai daro žygių, kad Švenčionėiuose būtų nuo-la'inis apskrities centras.
— Krašto Aps. Ministeris paskelbė įsakymą, kad kariams karo metu aprūpinti įstatymo vykdymas nuo lapkričio m- 4 d. sustabdomas.
— I ' Italijos i Lietuvą grjžo buv. Sal. Žinių" redaktorius K. A. Sa
bas, kuris ten išgyveno 16 metų — Gausiai aukoja knygas Vilniaus
krašto lietuviams. Suaukota jau apie 3000 egzempliorių.
P a s a u l y — Estijos žemės ūkio ministerija
nutarė gausių darbininkų šeimas ap- ,, dovanoti ūkiais.
— Rygoje lieka apie 10.000 tuščių butų.
— Švedų parlamentas paskyrė 36 milijonus kronų pirktis 102 kariniams lėktuvams.
— Varšuvoje žmonės pradėjo va'~ gyti šunis. Kilogramas bulviij dabar kaštuoja 50 zlotų, prieš karą kaštavo tik 8 — 10 grošų.
— Vokiečiai su gautais iš SSSR grūdais nupenės 2 milijonus kiaujių Anglija iš viso turi tik 4,5 miliionų kiaulių-
— Šveicarijoje kariuomenė ir policija rado daug ba'ionė'ių. prie kurių buvo pririšti paskutines Kitlerio kalbos vertimai prancūziškai.
— Prancūzijo'e rugsėjo mėn. bedarbių skaičius padidėjo iki 316.000.
— Ispanijoje, Badajozo provincijoje buvo labai smarkus Hetus. Kilo potvynis. Iš Santa Marios miestelio gyventojai turėjo išsikraustyti. Derlius žuvo.
— Vokiečiai vėl nuskandino du anglų 'aivus.
— Spalio 27 d. Maskvoje pasirašyta papildomasis protokolas tarp SSSR ir Lietuvos. Protokole smulkiai aprašoma sienos liniia tarp So-viefų S-tros ir Lietuvos respublikos-
— SSSR Paba' t i io valstybėse iŠ viso laikysianti 500 lėktuvu ir 1000 tanku.
— Vokietijoj nauja vidaus paskola. Išleidžiama 500 milijonų markių paskolos lakštų po 4 r-;<#,. Paskolos lakštus pradės išpirkti nuo 1945 metų.
— O'andijoj išleistas kepykloms privalomas įsakymas pardavinėti šviežią duoną tik 3 kartus per mėnesį.
— Amerika parduos Vakarų Europai 6000 lėktuvų ir apie 1000 sunkių patrankų. Pinigai sumokami iš anksto.
— Vokietijoje uždrausta spausdinti straipsnius apie komunizmą ir ateistinį Rusijos sąjūdį. Ne'eidžia-ma skelbti ir apie bolševikų pr iemones, 'kurias vartoja prieš Bažnyč!=»s ir religines Institucijas.