politika skolaSi 36 - dspace.nplg.gov.ge
Transcript of politika skolaSi 36 - dspace.nplg.gov.ge
# 8 / 16 - 29 seqtemberi / 2009
politika skolaSi
SeniRbuli procesi _ muxrovanis amboxi gv. 10
`elit eleqtroniqsi~ gakotrebis piras gv. 17
opoziciis pirveli praimeri gv. 18
ar iqneba samarTali, ar iqneba mSvidoba gv. 13
patriotTa banakebi gv. 44
me, me da me _ axali satelevizio sezoni gv. 15
VS _ bagratis taZari gv. 08
germanuli arCevnebi 2009 gv. 22
fasi 2.80 larigv. 36
www.ucnobifm.ge
radio `ucnobi~ warmogidgenT dilis gadacemas `dila mSvidobisa~
nata asaTianTan da vaxo xviCiasTan erTad
yovel samuSao dRes, dilis 9:00 dan 11:00 saaTamde.
usmineT da miiReT gadacemaSi monawileoba
SMS nomeri: 9800
Skype ID: ucnobidila
politikuri Temebi
saintereso mosazrebebi
mxiaruli saubrebi
SMS gamokiTxvebi
magari simRerebi
nomerSi:
02 redaqtori
04 werilebi
06 mokled
08 ori azri
bagratis aRdgena
qeTevan abaSiZe-dadianisa
v.s. nestan TaTaraSvili
politika
10 SeniRbuli procesi
13 Tvalsazrisi
ar iqneba samarTlianoba,
ar iqneba mSvidoba
15 axali satelevizio sezoni
me, me da me
32 konfliqtis zona
wyali denis wil
adamianis uflebebi da
samarTali
34 daxuruli
sasjelaRsrulebiTi sistema
saidumlo obieqti
sazogadoeba
36 politika skolaSi
Jurnali `liberali~ gamoicema fondi
`Ria sazogadoeba - saqarTvelos~
mxardaWeriT.
# 8 / 16 - 29 seqtemberi / 2009
17 elit-eleqtroniqsis saqme
gakotrebis piras
18 interviu
pirveli praimeri
saqarTveloSi
interviu daviT
gamyreliZesTan
ekonomika
20 ekonomikuri krizisi
ricxvebSi
mSieri Semodgomis~
starti
evropa
22 germanuli arCevnebi
2009
merkelis germania
mezoblebi
26 ankara-erevani 1:0?
28 samxreT kavkasia
kavkasiis integracia
saqarTvelo
30 mosalodneli
moulodneloba
garekanze:
Temo barZimaSvilis foto
40 kulturuli
memkvidreoba
erTiani saqarTvelos
gumbaTi
44 saprezidento programa
lideri yovelTvis
marTalia
48 wignebi
kiTxva JangbadiT
1liberali . seqtemberi № 8 . 2009
redaqtorebi: mTavari redaqtori Sorena SaverdaSvili /aRmasrulebeli redaqtori nino jafiaSvili / politika da saerTaSoriso ambebi sofo Waava / konfliqtebi da
Jurnalisturi gamoZieba sofo bukia / kavkasia margarita axvlediani / sazogadoeba Tamar babuaZe / adamianis uflebebi da samarTali nino beqiSvili / axali ambebi naTia axalaSvili
redaqcia: foto-redaqtori levan xerxeuliZe / grafikuli dizaini Tornike lorTqifaniZe / redaqtor-stilisti nino svaniZe / koreqtori nino saiTiZe
gamomcemloba: proeqtis menejeri qeTi babunaSvili / proeqtis menejeris asistenti lela SubiTiZe / reklamis da gayidvebis direqtori Salva CubiniZe /
distributori zviad Sengelia
gamomcemeli: Sps `liberali~. misamarTi: Tbilisi 0162, faliaSvilis q. 108. tel.: (995 32) 232235, 233731, 912326. el-fosta: [email protected] sxva gamocemebi: `cxeli Sokoladi~, `cxeli Sokoladi _ literatura~, `biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi~.
`liberalis~ saavtoro uflebebi daculia.
JurnalSi gamoqveynebuli masalebis nawilobrivi da/an mTliani gamoyeneba redaqciis Tanxmobis gareSe akrZalulia.
beWdva: stamba `sezani~. misamarTi: Tbilisi, wereTlis gamz. 140. tel.: (995 32) 35 70 02.
tiraJi: 5000 cali. gamodis or kviraSi erTxel. pirveli nomeri gamocemulia 2009 wlis maisSi. rekomendebuli sacalo fasi 2,80 lari.
www.liberali.ge
imis gamo, rom Cveni Jurnali or
kviraSi erTxel gamodis, xSirad maqvs
gancda, rom mkiTxvelis yoveldRiur
interess saTanadod ver vpasuxobT.
Tumca im Temebis umravlesoba, rac
Cvens fokusSi eqceva, ufro maTTvis
aris, visac siaxleebis miRma tenden-
ciebis danaxva unda.
yvelaze didi gamarTleba Jurna-
listisTvis iseTi `wyaros~ mopovebaa,
romelic saqmeSi Caxedulia, magram
ukve aRar agebs pasuxs momxdarze da
Tavisuflad saubrobs. rogorc wesi,
yvelaze rTulia aseTi `wyaroebis~
daTanxmeba oficialurad daxurul
samxedro sferoSi.
muxrovanis amboxSi braldebulTa
sasamarTlo procesi daiwyo, magram
momxdaris Sesaxeb detalebis mopove-
ba axlac iseTive rTuli iyo, rogorc
gamoZiebis procesSi. saubari ar surT
braldebulTa axloblebs, romlebic
SiSoben, rom amiT ojaxis wevrebis si-
cocxles safrTxes Seuqmnian.
rogorc wesi, JurnalistebTan arc
mTavrobasTan daaxloebuli kompa-
niebisa da finansuri jgufebis war-
momadgenlebi saubroben. daxuruli
informaciaa komerciuli telearxe-
bis finansuri Semosavlebi. sajarod
aravin adasturebs realuri mflo-
belebis keTilganwyobisTvis gamar-
Tul Sida brZolas. am konkurenciis
da SesaZlo gamarjvebulis Sesaxeb
mxolod anonimuri wyaroebis cnobiT
da saeTero tendenciebiT SegviZlia
vimsjeloT.
ar uyvarT Jurnalistebi arc mTa-
vrobasTan dapirispirebul im biznes-
menebs, romlebsac gadarCenis bolo
imedi ar daukargavT. dava, romelic
`elit eleqtroniqssa~ da saxelmwi-
fos Soris saidumlod mimdinareobda,
mxolod rigiTi TanamSromlebis wya-
lobiT gaxda sajaro.
am samive SemTxvevaSi _ braldebul-
Ta axloblebisTvis, media menejere-
bisTvis, biznesmenebisTvis _ `daxu-
rul~ Temebze saubris erTaderTi
motivacia usafrTxoebisa da mxar-
daWeris garantiaa. amisTvis ki auci-
lebelia sazogadoebis aqtivoba da am
`daxuruli~ Temebis mediaSi gamoCena.
amaze miuTiTebs ana doliZis Tval-
sazrisic. man sandro girgvlianis
mkvleloba, saqmis bolo detalis ga-
TvaliswinebiT, samarTlebrivad da
politikurad Seafasa.
yovel meore oTxSabaTs, roca axal
nomers vfurclav, vcdilob, warmo-
vidgino _ risi wakiTxvis molodini
hqonda Cven mkiTxvels da SevZeliT
Tu ara am molodinis cotaTi mainc
gamarTleba. ar daizaroT da mogvwe-
reT am kiTxvaze pasuxi.
sofo Waava,
politikisa da saerTaSoriso ambebis
ganyofilebis redaqtori
sofi [email protected]
redaqtori
ISSN 1987-7528
naxeT
veb-gverdze:
www.liberali.ge
blogebi:
erosi kiwmariSvili
ninia kakabaZe
giorgi cxadaia
laSa baqraZe
Sorena SaverdaSvili
politika skolaSi
interviu avtorTan:
Tamar babuaZe
Tamar RonRaZe
multimedia:
bagratis taZari
2009 wlis seqtemberi
Trusos xeoba
2 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
werilebi
arvelaZis imedi`ramdenime axalgazrdas~ Soris, mec
viyavi gasaubrebaze giorgi arvelaZesTan
da absoluturad ar veTanxmebi statiis
bolo nawilis paToss. `paToss~ _ imitom,
rom saubrisas bevr sxva Temasac SevexeT;
magaliTad imas, Tu Cveni, axalgazrdebis
azriT, ra cvlilebebia saWiro imisTvis,
rom sainformacio gamoSveba gaxdes
ufro saintereso, ufro sanaxaobrivi
da ufro miaxloebuli Tanamedrove
dasavlur standartebs. visaubreT
imaze, Tu ratom aris sainformacio
gamoSvebebis reitingi dabali da
ratom ar endoba mas xalxi. garda
stalini muzeumSiCemi azriT, saqarTveloSi Zeglebisadmi
damokidebuleba XIX saukunis evropul
an sabWour idolatriis paradigmas
imeorebs: Zeglebi, _ Zvelebic da
axlebic, Tayvaniscemis cocxali
obieqtebia. maTi damxoba an axlebis
aRmarTva sruli seriozulobiT did
saqmis keTebad aRiqmeba. es ki, saboloo
jamSi, isev ZeglTTayvanismcemlobis
gamyarebas emsaxureba.
giorgi maisuraZe, berlini
yvelaferSi veTanxmebi laSa baqraZes.
stalini saqarTveloSi imperialists ki
ara, erovnul siamayes niSnavs, da amaSia
mTavari probleba. istoriis _ Zvelis
Tu axlis _ gaazreba rom ar viciT, da
zRaprebi da miTebi rom gviyvars, esec
viciT. amas Zeglebis aqeT-iqiT tareba
namdvilad ver uSvelis. magram is Zegli
mainc aucileblad mosaSorebelia.
ra vqna da am konkretul SemTxvevaSi
mec `sworxazovan-simboluri~
nabijebis momxre gamovdivar _ Tanac
gulanTebuli momxre.
salome asaTiani, praRa
sasamarTlo reformastatiidan Cans, rom avtors
dasazustebeli aqvs ramdenime mosazreba,
kerZod, fraza _ `kontinenturi,
anu evropuli samarTalwarmoebidan
precedentul, anu SejibrebiT
samarTalze gadavdivarT, rac iusticiis
ministris pirveli moadgilis, Tina
burjalianis TqmiT, `ara mxolod
regionSi, aramed evropaSic ki novaciaa~
_ arasworia, radganac SejibrebiTobis
principi sasamarTlo samarTalwarmoebis
universaluri principia rogorc
kontinentur, aseve precedentul
samarTalSi (didi britaneTi, aSS,
axali zelandia, avstralia da sxv.).
precedentuli samarTlis erT-
erTi mTavari maxasiaTebeli kanonTa
mosamarTliseuli interpretaciis
da misi samarTlebrivi Sedegis:
ganaCenis (sisxlis samarTalSi)
da gadawyvetilebis (samoqalaqo
samarTalSi) precedentad aRiarebaa sxva
mosamarTleebis mier (rogorc awmyoSi,
aseve SemdgomSi). statiaSi naxsenebi
araa, rom precedentuli samarTlis
principebis erTgvari cda qarTul
sasamarTlo sistemaSi ganxorcielda
uzenaesi sasamarTlos mier erTgvari
`gzamkvlevebis~ gamocemiT samoqalaqo da
sisxlis samarTalSi, sadac sasamarTlo
praqtikis ganzogadebis safuZvelze
erTgvarovani gadawyvetilebebis
miRebis samarTlebrivi aspeqtebia
warmoCenili. avtors Tu mainc surda,
precedentuli samarTali da novaciis
cneba daekavSirebina erTmaneTTan, am
konteqstSi swored nafic msajulTa
instituti unda exsenebina, romelsac
did britaneTSi arsebobis didi istoria
aqvs (daaxloebiT me-13 saukunidan). rac
Seexeba saqarTveloSi, kerZod, TbilisSi
mis amoqmedebas garkveul samarTlebriv
CarCoebSi, dro gvaCvenebs Sedegiani
iqneba Tu ara is. didi britaneTis
istoriaSi am institutma adamianis
uflebebis dacvis kuTxiT bevri ram
gaakeTa da mTavrobas ar misca ufleba,
ise moqceuliyo, rogorc, magaliTad,
safrangeTSi iqceodnen frangi
mefeebi an germaniaSi asobiT mefuka.
am kuTxiT inglisi gamorCeuli iyo.
volteris aRfrTovaneba politikuri
Tavisuflebebis kuTxiT inglisis
gamorCeulma upiratesobam gamoiwvia,
Tumc ukan dabrunebuls bastilia ar
acda. rac Seexeba qarTuli sasamarTlo
sistemis reformas, erTi magaliTi
arsebobs: TurqeTSi aTaTurqis
dros Sveicariis samoqalaqo kodeqsi
gadmoweres, magram ver imuSava... cnobili
gamoTqmaa, `mTavari is ki ar aris ra
kanonebi gvaqvs (bevri ram aris dasaxvewi),
aramed rogor muSaoben isini~... cnobilma
sasamarTlo procesebma, sadac yvelaze
metad eloda sazogadoeba samarTals,
aCvena, rom sasamarTlo jer kidev Zalian
sustia, aRmasrulebeli xelisuflebis
zewolas gauZlos: mosamarTleTa
korpusi CvenTan imdenad daSinebuli da
sazogadoebisgan izolirebulia, rom
aravinaa, visac daeyrdnoba situaciis
gamwvavebis SemTxvevaSi. amitomac
cdiloben mosamarTleebi, balansi
SeinarCunon da politikuri TamaSi
warmarTon: vinc Zlieria imaT miemxron...
samwuxaroa, magram imedi maqvs, rom male
ase aRar iqneba...
laSa, Tbilisi
seqtemberi 3, 2009
www.liberali.ge
gamogvigzavneT werilebi Cvens
veb-saitze www.liberali.ge, an redaqtoris eleqtronul fostaze:
amisa, zogadad, `imedis~ mauwyeblobis
reorganizaciis Cveneuli xedvebic
ganvixileT. zogma sakuTari media
proeqti warmoadgina, zogma ubralod
_ idea. mokled, bevr saintereso
Temaze visaubreT da bevri saintereso
problema ganvixileT, iseve, rogorc
_ religia da omi. Tumca, statiaSi
yuradReba mxolod am or ukanasknel
Temaze gamaxvilda.
giorgi, Tbilisi
agvisto 16, 2009
www.liberali.ge
4 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
miwisZvra saqarTveloSi
saqarTveloSi momxdari
Zlieri miwisZvra yvela-
ze metad imereTsa da ra-
WaSi igrZnes. stiqiam oni
da onis raioni daazara-
la. sxvadasxva xarisxiT
dazianda 1300 saxli, 418
ojaxi ki sacxovreblis
gareSea darCenili. es
saxlebi an daingra an ise
dazianda, rom aRdgenas
ar eqvemdebareba.
mTavrobis informa-
ciiT, dazaralebulTa-
Tvis dasaxmareblad biu-
jetidan Tanxa uaxloes
momavalSi gamoiyofa,
Tumca zusti raodenoba
jer ar dasaxelebula.
gaero-m raWis mosax-
leobas karvebi, sabnebi
da sxva pirveladi moxma-
rebis sagnebi gadasca.
seismologebis cno-
biT, 8 seqtembers 02.43
saaTze, rixteris skaliT,
6-baliani miwisZvra dafi-
qsirda. epicentri onidan
samxreT-aRmosavleTiT,
10-15 kilometrSi iyo.
biZgebi mTel saqar-
Tvelos teritoriaze
igrZnoboda, maT Soris
cxinvalis regionSi.
ryevebi somxeTis zo-
gierT raionSic igrZnes.
rusuli sainformacio
saSualebebis cnobiT,
stiqiiT javis raionic
dazaralda. miwisZvra 9
seqtembersac ganmeorda,
epicentri amjeradac
onis raionSi dafiqsirda.
qibar xalvaSis kuTvnili kompaniebis qo-
nebaze gamocxadebuli auqcionis rvajer
CaSlis Semdeg samoqalaqo tansacmelSi
Cacmulma pirebma, yovelgvari axsna-
ganmartebisa da saWiro dokumentaciis
wardgenis gareSe, kompaniebidan `arti~ da
`priza~ qoneba gaitanes. am informacias
qibar xalvaSis advokatebi dimitri gabu-
nia da paata salia avrceleben. dimitri
gabunias TqmiT, gatanilia daaxloebiT 5-6
milioni laris Rirebulebis avtotrans-
porti.
`es ar aris mxolod msubuqi manqane-
bi, saubaria didi odenobiT samSeneblo
teqnikaze. maTi umravlesoba sakmaod
Zvirad Rirebulia _ e.w. betonis miqserebi,
eqskavatorebi, traqtorebi. vin ramdeni
waiyvana, sad da risTvis, CvenTvis dRemde
gaugebaria. teritoriaze ar gviSveben,
Tumca, viciT, rom manqanebis 99 procenti
adgilze aRar aris~, _ acxadebs gabunia.
advokatebis informaciiT, manqanebis
nawili sxvadasxva samxareo administraciam
waiyvana.
am faqts mcxeTa-mTianeTis samxareo
administraciaSi adastureben, Tumca ar
ganmartaven, ris safuZvelze gadaecaT maT
es qoneba.
duSeTis raionis gamgeblis zura
otiaSvilis TqmiT, maT ori manqana ergoT,
Tumca ris safuZvelze, ver ambobs. `Cven
municipalitets am kompaniebidan ori man-
qana gadmoeca. erTi `vaz-2105~ markisaa da
meores marka ar vici~, _ acxadebs is. aseve
ori manqana gadaeca TianeTis raionsac _
erTi `vaz-2107~ markis, meore ki _ satvir-
To. TianeTis municipalitetis gamgeblis
giorgi abaSvilis TqmiT, maT avtomobilebi
Sesanaxad misces. yazbegis gamgebeli goCa
malania acxadebs, rom or avtomobils
maTac dahpirdnen, Tumca jer ar miuRiaT.
xalvaSis kompaniebis kuTvnili avtomobi-
lebis gadacemis faqts mcxeTis gamgebeli
Temur abaSiZe uaryofs.
kaxeTis, qvemo qarTlis, Sida qarTlis da
guriis samxareo administraciebSic acxa-
deben, rom arc samxareo administraciebs
da arc maTi regionebis municipalitetebs
`artisa~ da `prizas~ kuTvnili avtotrans-
porti ar miuRiaT.
advokatebi avtotransportis gayvanis
faqts `sxvisi qonebis xelyofis~ kvali-
fikacias aZleven da prokuraturasa da
sasamarTlos mimarTes.
`saxelmwifos auqcionebis CaSlis Semdeg
unda gamoeca aqti, gadaeformebina qoneba
sapatrulo policiaSi da amis Semdeg
gaxdeboda is saxelmwifo sakuTreba. Cven
am faqts strasburgis evrosasamarTloSi
damatebiTi mtkicebulebis warsadgenadac
gamoviyenebT~, _ acxadebs dimitri gabunia.
`prizasa~ da `artiSi~ investiciebi Turq
biznesmenebsac aqvT Cadebuli. xalvaSis
advokatebis TqmiT, Turqi partniorebi,
investiciebis dacvisa da zaralis anazRau-
rebis mizniT, Sesabamis organoebs aucile-
blad mimarTaven.
xalvaSis advokatebma aRniSnul faqtTan
dakavSirebiT prokuraturasa da sasamar-
Tlos ukve mimarTes.
mokled
qibar xalvaSis qoneba nawildeba
fo
to T
emo b
arZi
maSvi
li
6 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
`adre `zaporoJecSi~ visxediT,
mere gavatareT reformebi da
gadavjeqiT `volgaSi~, Semdeg
`opelSi~, axla ki, gvaqvs
Sansi gadavjdeT `mersedesis~
kabrioletSi~.
mixeil saakaSvili
9 seqtemberi, 2009 weli. Telavi
`saqarTveloSi somxuri enis regionalurad
aRiareba, somxeTis samociqulo eklesiis
registraciis uzrunvelyofa (saqarTveloSi)
da saqarTveloSi arsebuli somxuri
istoriuli Zeglebis dacva mxolod xels
Seuwyobs saqarTvelo-somxeTis megobrobis
gaZlierebas da urTierTndobis atmosferos
gaRrmavebas~.
serJ sargsiani, somxeTis prezidenti
1 seqtemberi, somex diplomatebTan Sexvedra, erevani
`Cven (putini da medvedevi) erTi politikuri
xedva gvaqvs... 2012 wels Cven erTad vifiqrebT
da gaviTvaliswinebT realobas, pirad
gegmebsa da politikur viTarebas da miviRebT
gadawyvetilebas~.
vladimir putini
11 seqtemberi, sadiskusio klubi `valdai~
`iaraRi saxifaToa. Cven unda viswavloT
cxovreba iaraRis gareSe, magram ise, rom
safrTxis winaSe ar dadges Cveni qveynis
suvereniteti~.
kirili _ ruseTis patriarqi
9 seqtemberi, sarovi
rodesac gaero-s generaluri asambleis 63-e sesiam xmaTa
umravlesobiT miiRo rezolucia `afxazeTidan (saqarT-
velo) da cxinvalis regionidan (saqarTvelo) adgilnacvali
pirebisa da ltolvilebis mdgomareobis Sesaxeb~, venesuelam
afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis damoukidebloba aRiara.
es gancxadeba venesuelis prezidentma ugo Cavesma moskovSi
vizitis dros gaakeTa.
ruseTis mcdelobam gaero-Si rezoluciis miReba ver
CaSala da mas mxari 48 qveyanam dauWira, 19 winaaRmdegi iyo,
78-ma ki Tavi Seikava. mowinaaRmdegeTa Soris ruseTsa da
venesuelasTan erTad mezobeli somxeTic aRmoCnda.
miRebuli rezolucia aRiarebs iZulebiT gadaadgilebul
pirTa da devnilTa, aseve maTi STamomavlebis dabrunebis
uflebas TavianT saxlebSi. rezolucia aseve xazs usvams am
regionebSi `humanitaruli saqmianobis ganxorcielebisTvis
Seuferxebeli Sesvlis ukidures saWiroebas~.
amJamad saqarTveloSi 293 048-ze meti devnili cxovrobs,
maTgan 245 363 afxazeTidanaa.
mokled
citatebisomxeTi da venesuela
saqarTvelos winaaRmdeg
ricxvebi
lari _ erovnuli gamocdebis centris 2008 wlis
biujetidan ~vakis sacurao auzsa da fitnes centrSi~ daixarja.
es monacemi kontrolis palatam wliur angariSSi waradgina.
weli gaatares patimrobaSi sandro girgvlianis mkvlelo-
baSi msjavrdebulebma.
wliani patimroba uzenaesma sasamarTlom Turquli tan-
keris kapitan mehmed hoSkun ozTurqs 30-aTaslariani jarimiTa
da samwliani pirobiTi sasjeliT Seucvala.
milion dolarad venesuela ruseTisgan 100 tanks iyidis.
miliardi dolari _ saqarTvelos sagareo valdebuleba 2009
wlis pirveli kvartlis bolos.
CanaweriT gaizarda sabanko `Savi sia~ _ `kredit info~
agvistos TveSi.
16,500
3,5
24
500
13
6000
ilu
str
acia
mam
uka
tye
Sel
aSvi
li
7liberali . seqtemberi № 8 . 2009
momxre
qeTevan abaSiZe-dadianisa
xelovnebaTmcodne, sapatriarqos saeklesio xelovnebis
sabWos wevri
bagrati qarTuli saeklesio kulturis Zeglia, qarTuli
marTlmadidebeli eklesiis wiaRSia Seqmnili da mis kuTv-
nilebas warmoadgens. qarTuli eklesia dResac cocxalia
da, cxadia, mas Tavisi msaxurebis warsamarTad nageboba,
taZari esaWiroeba.
suroebSemoxveuli nangrevebi Zalian lamazia, magram ca-
riel, ufunqcio kedlebs ver SevinaxavT _ daingreva. imis-
Tvis rom gadarCes, nebismieri nageboba konstruqciulad
unda Seikras. Tu Cven, vTqvaT, saxli dagvengra, nangrevebs
xom ar SevinaxavT? masSi xom veRar vicxovrebT?! aseve co-
cxal eklesiasac sWirdeba Tavisi gadaxuruli, mTeli na-
geboba, raTa RvTismsaxureba warimarTos. igi RvTis mier
Seqmnili samyaros (uxilavisa da xilulis erTobis), RvTis
saxlis niSnobriv-pirobiT (simbolur) xats warmoadgens de-
damiwaze da imisTvisaa Seqmnili, rom mis wiaRSi veziaroT
ufals. misi kedlebi, reliefi, nebismieri arqiteqturuli
Tu mxatvruli detali, Tuki Cven es ena viciT, metyvelebs.
vTqvaT ase, gumbaTi zecis simboloa, kedlebis vertikalu-
ri mimarTeba _ miwidan zecisken aRmarTuli locvaa...
xelovnebaTmcodneebs mogvwons siZveleebi, mec momwons,
magram me eklesiis wevri var da vaRiareb, rom bagratis
taZris aRdgena aucilebelia masSi RvTismsaxurebis war-
samarTad.
berZnuli parTenoni mkvdari religiis nawilia, iq msaxu-
reba aRar mimdinareobs, Tumca dRes TviT parTenonis ga-
daxurvazec midis saubari, radgan nangrevebis Senaxva Zne-
lia. konservacia mudmiv yuradRebasa da movlas moiTxovs.
rogorc viciT, evropaSi meore msoflio omis Semdeg
eklesiebi, ganurCevlad didic da mcirec, mniSvnelovanic
da aramniSvnelovanic, aRadgines, radgan maTi religiac
`cocxalia~ da morwmune mrevli hyavT.
nebismieri taZris aRdgena SesaZlebelia, Tuki viciT, ro-
gori iyo, ra zomis, Tuki gvaqvs monacemebi misi aRdgenis-
Tvis. swored amitom, ZeglTa dacvis saministros restavra-
torebma aRadgines Zlier dangreuli eklesiebi wirqolis,
wromis, samwevrisis da sxva kidev mravali... SarSan iunesko-
s warmomadgenelma gviTxra (maTTan erTad viyaviT mcxeTa-
Si), rom iunesko-s kanonTa Tanaxmad, eklesiis aRdgena mis
mflobel-mepatronesTan SeTanxmebiT da misi moTxovnebis
gaTvaliswinebiT xdeba. amitomac, saxelmwifom da eklesiam
taZrebi erTad da urTierTSeTanxmebiT unda aRadginon.
bagratis taZris aRdgenaze saubari eklesiis mxridan,
uSualod patriarqis TxovniT jer kidev 90-iani wlebidan
daiwyo. imxanad, radgan ar arsebobda mecnierulad da-
sabuTebuli kvlevebi da proeqti, ar iyo yvela monacemi
taZris xuroTmoZRvruli sxeulis aRsadgenad, ar ganxor-
cielebula.
dRes mimdinareobs taZris meTodologiuri kvleva-
Seswavla. arqeologiurma gaTxrebma gamoavlina mravali
detali, rac yvela saorWofo, saeWvo arqiteqturuli kvan-
Zis dazustebis da sataZro nagebobis sxeulis srulyofi-
lad aRdgenis saSualebas iZleva. adre ar arsebobda gum-
baTis aRdgenis SesaZlebloba, ukanaskneli arqeologiuri
gaTxrebis Sedegad ki napovnia gumbaTis nawilebi, romelTa
mixedviT gumbaTi aRdgenadia. dazustebulia gumbaTis sa-
rkmelTa raodenoba _ 16, agreTve maTi sigane da simaRle...
detali ar dagvrCa, romelic hipoTezis donezea. amjerad,
am etapze kulturis saministroSi warmodgenili proeqti
sruliad damajerebeli iyo. avtorebs proeqti jer saek-
lesio xelovnebis sabWoze ar warmoudgeniaT da amitom,
dawvrilebiT ar Semiswavlia, magram movismine didi gamo-
cdilebis mqone eqspertebis gia marsagiSvilis da giorgi
WaniSvilis daskvna. maT Tqves, rom proeqtSi TviT mcire
detalebic ki kargadaa gaTvlili.
avTenturoba namdvilad ar irRveva. SarSan, iunesko-s
warmomadgenelma bagratze mimdinare samuSaoebis daTva-
lierebis Semdeg gviTxra, rom araviTari darRveva ar
unaxavs; piriqiT, man dadebiTad Seafasa samxreTis kari-
bWis adreuli restavracia. iunesko-s kanonebiT, Tu Zveli
qvebi iZleva yvela sakvanZo adgilis aRdgenis saSualebas
da Tavis Tavdapirvel adgilebs ubrundeba, am SemTxvevaSi
nagebobis restavracia-rekonstruqcia gamarTlebulia; ma-
Sinac ki, rodesac Zvel qvaTa ricxobrivi raodenoba didi
araa, da axlis gamoTlis saWiroeba Cndeba. misi ganmarte-
biT, am dros Zeglis avTenturoba daculia da iunesko-s
wesebs es ar cdeba.
rogorc vici, amjerad bagratis taZris restavracia-
rekonstruqcia Zveli, tradiciuli meTodiT, Tlili qvis
kvadrebiTa da kir-duRabis gamoyenebiT aris gansazRvru-
li, rkina-betonis gareSe. es Tavidanve iyo sapatriarqos
saeklesio xelovnebis sabWos sagangebo moTxovna.
bagratis
ori azri
8 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
mowinaaRmdege
nestan TaTaraSvili
arqiteqtor-restavratori
eklesiis survili _ bagratis taZrisTvis gumbaTis
dadgma da misi sruli aRdgena, jer kidev sabWoTa
dros restavrator vaxtang cincaZis xelmZRvanelo-
biT mimdinare mravalwliani samuSaoebis dros ga-
moikveTa. baton vaxtangis SexedulebiT, im dros
es dauSvebeli iyo sakmarisi masalebis ararsebobis
gamo.
is azri, rom gumbaTis gareSe SeuZlebeli iqnebo-
da bagratis dacva _ maSinac da dResac safuZvels
moklebulia. mxolod nangrevis saxiT SemorCenili
arqiteqturuli memkvidreoba msoflioSi dRes ua-
mravia, maT Soris iunesko-s nusxis statusis mqo-
nec, Tumca aravin fiqrobs maT dasrulebas an `ga-
daxurvas~ samomavlod dacvis mizniT.
saqarTvelos prezidentma satelevizio gamosvli-
sas Cveuli kategoriulobiT gvacnoba, rom bagra-
tis taZars gumbaTi misi prezidentobis vadaSi unda
daedgas. es aris konkretuli politikuri dakveTa,
romelic amjerad srul harmoniaSia eklesiis sur-
vilTan. eklesias taZris aRdgena tradiciuli me-
TodiT surs, vadebs ki prezidenti adgens; amitom,
drois simciridan gamomdinare, SeuZlebelia, gumba-
Tis dadgmamde taZari tradiciulad _ xeliT kveTi-
li sapire qvebiT da kiris duRabiT gamagrdes.
sabWoTa dros aRdga qarTuli kulturis umniSv-
nelovanesi Zeglis, wromis taZris gumbaTi, rasac
kvleva-Ziebisa da Seswavlis mravali weli da bevri
faqtobrivi masala dasWirda. imisaTvis, rom ro-
gorc mecnierulad, aseve vizualurad momxdariyo
gansaxorcielebuli ideis srulyofili dasabuTeba,
ZiriTadi samuSaoebis dawyebamde taZars ramdenime
weli xelovnuri masaliT gakeTebuli naturaluri
zomis gumbaTis maketi edga.
is, rac axla bagratze xdeba, didi xania, bevr qveya-
naSi mcdar gamocdilebad da arqiteqturuli Zeglis
auTenturobis Semlaxvel qmedebad aris miCneuli.
Sendeba sruliad aratradiciuli, rkina-betonis Se-
noba, romelic albaT garedan qvis daxerxili fi-
lebiT mopirkeTdeba, anu igeba ise, rogorc dRes
saqarTveloSi TiTqmis yvela axali eklesia. rTuli
misaxvedria, rogor bagrats miviRebT aseTi midgo-
miT? gana sakmarisi ar aris ukve aSenebuli aseTi
usaxuri Tanamedrove eklesia-monastrebi, maT Soris
grandiozuli _ Tbilisis sameba?
bevr Cem Tanamoazre kolegas, Tavad mec, uamravi
kanondarRvevis mamxilebeli dokumentacia gvaqvs
gagzavnili ZeglTa dacvis sammarTveloSi, kultu-
ris saministrosa da sxva samTavrobo dawesebule-
bebSi; 2004 wels ki, rogorc respublikis mTavari
arqmSeninspeqciis ufross _ mSeneblobebze mimdina-
re kanondarRvevebze Tavad maqvs Sedgenili aTobiT
administraciuli aqti da sasamarTlosTvis gadace-
muli, magram uSedegod. es saqmeebi saerTod ar ga-
nuxilavT, radgan arsebobs safuZvliani eWvi, rom
kanondamrRvevTa siaSi Tavad saxelmwifo struqtu-
rebi da maTTan daaxlovebuli mdidari da gavleniani
moqalaqeebi unda iyvnen. samSeneblo-makontrolebe-
li sfero yovelgvari dabrkolebis gareSe mTlianad
pirvel politikur pirebsa da maT pirad survilebs
daeqvemdebara. rac Seexeba sarestavracio dargs,
`vardebis revoluciis~ Semdeg misi `meTauri~ niko-
loz vaCeiSvili gaxda. is, jer rogorc kulturis mi-
nistris moadgile, Semdeg ministri, axla ki `ZeglTa
saagentos~ ufrosi _ dRemde TavdadebiT asrulebs
yovel politikur SekveTasa Tu moTxovnas, xSirad
ZeglTa dazianebisa da xandaxan maTi ganadgurebis
xarjze, im motiviT, rom es politikuri dakveTaa da
ganxilvas ar eqvemdebareba. ase moxda samSeneblo da
sarestavracio dargebis sruli politizireba, swo-
red amis Sedegia urbanuli katastrofis realuri
safrTxe da Tbilisis, siRnaRis, baTumis, quTaisisa
Tu mcxeTis `restavracia~, agreTve bagratis `evro-
remonti~.
Cemi azriT, momavalSi ara marto bagrati, aramed
bedia, kumurdo da saqarTvelos yvela gumbaTdan-
greuli eklesia iqneba daxuruli. manamde amomwura-
vi kvleva, Zieba da xangrZlivi Sromaa saWiro. saCqa-
ro mxolod restavraciis dargis politikuri, Tu
eklesiuri artaxebisgan ganTavisuflebaa.
aRdgena
ori azri
fo
to T
emo b
arZi
maSvi
li
9liberali . seqtemberi № 8 . 2009
SeniRbuli procesi
politika
muxrovanis amboxSi braldebuli 41 piris saqmis sasamarTlo ganxilva
daiwyo. braldebulebis umravlesoba samarTlian ganaCenze metad
saproceso garigebas elis.
nino JiJilaSvili
saqalaqo sasamarTlos did darbazSi
xalxi ar eteva. braldebulebi Semosa-
zRvrul teritoriaze mijriT sxedan
da moZraobis saSualeba ar aqvT. mu-
xrovanis amboxSi braldebuli 41 piris
procesze prokurorebTan, advokate-
bTan da braldebulTa axloblebTan
erTad darbazSi SeiaraRebuli niRbiani
specrazmelebic dganan.
41 braldebulidan erT-erTi calke,
advokatebis rigSi zis. specdaniSnu-
lebis razm `deltas~ yofili xelmZR-
vaneli, gia RvalaZe gamoZiebisTvis
fasdaudebel informacias flobs da
danarCenebisgan izolireba misi usa-
frTxoebis dacvis mizniT moxda. pro-
cesze amboxis danarCen organizato-
rebs, savaraudod, swored is daadebs
xels.
RvalaZis garda, amboxis mTavar or-
ganizatorebad gamoZieba kidev ra-
mdenime pirs miiCnevs. maTgan erTi _
gia krialaSvili Sss-s specoperaciis
dros mokles. am specoperaciis dros
policiam oficrebi koba oTanaZe da
levan amiriZe daakava. amave saqmis gamo
daiWires koba kobalaZe _ gadamdga-
ri generali, romelic amboxis dRes
`rusTavi 2~-is CarTuli kameris win _
intervius dawyebamde aiyvanes. pro-
cesze specrazmelebis gansakuTrebu-
li meTvalyureoba swored am sami pi-
ris mimarT igrZnoba.
sasamarTlomde amboxebaSi eWvmitanili gaqceuli ge-
nerlis koba oTanaZis dapatimrebamde
policiam sxvadasxva dros misi 14 naTe-
savi daakava, maT Soris _ 8 Tvis bavSvi.
policiam am dakavebebis umravlesoba
saidumlod aqcia. dakavebulebi saga-
moZiebo organoebs gansakuTrebuli
fizikuri da moraluri zewolis Sem-
deg tovebdnen. erTi dRe-Ramis ganma-
vlobaSi ugzo-ukvlod gamqrali oTa-
naZis erT-erTi Zmis, jimSer oTanaZis
ojaxis dakavebisa da dakiTxvis faqti
policiam mogvianebiT aRiara, Tumca
axsna-ganmartebis daweraze Zmis ojaxma
saxalxo damcvels uari uTxra.
ombudsmenis dokumentebSi figu-
rirebs mxolod manamde dakavebuli
kidev erTi Zmis _ nugzar oTanaZis
monaTxrobi, saidanac irkveva, rom
eWvmitanilis Zmas `modulis~ Senoba-
Si dakiTxvisas rezinis da plastmasis
xelketebiT scemes, periodulad ki
Tavs wyalSi ayofinebdnen. amboxis or-
ganizeba am dromde arc koba oTanaZes
uRiarebia da arc levan amiriZes. isini
incidentidan 3 kviris Tavze daakaves.
Tavad oTanaZe imis moyolas, rom isi-
ni, yovelgvari winaaRmdegobis gare-
Se, pirdapir Cacxriles, sozar suba-
risTvis saavadmyofoSive cdilobda,
magram ver SeZlo. saxalxo damcveli
ixsenebs, rom RuduSauris klinika-
Si didi winaaRmdegobebis miuxedavad
Sesuls, oTanaZis palataSi sodis Ta-
namSromelebi Seuvardnen da daWril
eWvmitanilTan marto ar datoves.
`TiTqmis fizikurad Semexnen, magram
ver gamaZeves palatidan da darCnen...
daWrilma daiwyo moyola, magram me ga-
vaCere. SeiZleboda, is rasac metyoda,
yvelaferi mis winaaRmdeg gamoeyenebi-
naT", _ hyveba sozar subari.
saxalxo damcveli irwmuneba, rom
eWvmitanilTa nawils izolatorebSi
scemes, nawils _ dakavebisas. patima-
ri nikoloz bibilaSvili hyveba, rom
13-saaTiani dakiTxvis ganmavloba-
Si mas sastikad scemdenen, patimrebs
akaki afciaurs da sandro veSagurs
ki fizikurad dapatimrebis moment-
Sic gauswordnen da dakiTxvisasac.
saxalxo damcvelis ofisSi Senaxuli
oqmebis mixedviT, afciaurs Cvenebis
micemisas dazianebuli hqonda saxisa
da zurgis are, Camtvreuli hqonda kbi-
lebi, bibilaSvils ki Tvalze hematoma
hqonda, aseve _ dazianebebi welisa da
Tavis areSi.
Tumca werilobiTi axsna-ganmarte-
bebi momxdaris mxolod nawils aRwers.
subari ganmartavs, rom dapatimrebul-
Ta umetesobam uari Tqva mis ofisTan
TanamSromlobaze, miuxedavad imisa,
rom ramdenime maTgans erTi SexedviTac
etyoboda fizikuri zewolis kvali.
11liberali . seqtemberi № 8 . 2009
`rusuli kvali~ `ras amboben, ra gvindodao?~ _
hkiTxa prezidentma Ss ministrs te-
lekamerasTan ukve aRkveTili amboxis
teritoriis monaxulebisas. ministr
merabiSvilis pataki aseTi iyo: `b-no
prezidento, ... naTlad Cans, rom am
xalxs hqonda ufro Sors mimavali mi-
znebi, rogoricaa rusebis mowveva, Tu
sxva. dakavebulia ramdenime piri, ro-
melic SemCneulia ruseTTan kavSirSi~.
Sss-s analitikuri samsaxuris ufrosi
SoTa utiaSvili maSin acxadebda, rom
`amboxebulTa erT nawils hqonda pir-
dapiri kavSiri ruseTTan, iRebda maT-
gan davalebebs, iRebda maTgan fuls~.
Sss-s Sida moxmarebis informaciaSi
isic ki ewera, rom `arsebuli infor-
maciiT xsenebuli gegmis finansuri
ganxorcieleba aleqsandre ebraliZis
(ruseTSi mcxovrebi biznesmenis) dax-
marebiT unda momxdariyo~. Tavdacvis
ministri, daviT sixaruliZe ambobda,
rom amboxis motivacia nato-s dageg-
mili wvrTnebis CaSla da saqarTvelos
xelisuflebis Camogdeba iyo, Tumca
imasac aRniSnavda, rom amboxebulebs
aranairi moTxovna ar hqondaT.
satelevizio mimarTvaSi xazi ru-
sul interess mixeil saakaSvilmac
gausva. `maTi kavSiri erT-erTi qvey-
nis specagenturasTan CvenTvis, didi
xania, cnobilia... Cven amas ganvixila-
vT seriozul aqtad, safrTxed~. Tum-
ca, rusuli interesis Tema ramdenime
dReSi gaqra. 11 maiss rusul radio-
sadgur `exo moskvis~ Jurnalistis
aleqsandr venediqtovis kiTxvaze,
marTlac ikveTeboda Tu ara `rusuli
kvali~ muxrovanis saqmeSi, saakaSvilma
upasuxa: `me arasodes vambobdi, rom
konkretulad aris zusti informacia.
Tumca, gvaqvs videoCanaweri, romel-
zec isini amboben, rom ruseTis dax-
marebis imedi aqvT~. `liberalis~ Seki-
Txvas, sad daikarga `rusuli kvali~,
prokuratura upasuxod tovebs.
5 maisi amboxis Sesaxeb informacia diliT
gavrcelda. dRis meore naxevarSi is
ukve aRkveTili iyo. meore dRes Sina-
gan saqmeTa saministrom amboxis mona-
wile oficerTa videoaRiarebebi gaa-
vrcela. oficrebi adasturebdnen, rom
daumorCilebloba gamoacxades, Tumca
arc erT maTgans amboxebis mizezi, an
mizani ar dausaxelebia. arasaparla-
mento opoziciis wevrebi, romlebsac
5 maiss centraluri magistralebis
gadaketva hqondaT dagegmili, acxa-
debdnen, rom oficrebis Cvenebebi xe-
lisuflebis versiis sasargeblod iyo
damontaJebuli. `arsebobs safuZvlia-
ni eWvi, rom e.w. muxrovanis amboxi xe-
lisuflebam mas Semdeg gaiTamaSa, rac
sajariso nawilebis politikur dapi-
rispirebaSi CarTva da saprotestod
quCaSi gamosuli sazogadoebis winaaR-
mdeg gamoyeneba moindoma~, _ naTqvamia
opoziciuri partiebis 2 ivnisis mimar-
TvaSi diplomatiuri korpusisadmi.
maTi mtkicebiT, oficrebis daumorCi-
leblobis mizezi swored mTavrobis es
moTxovna gaxda.
mTavari mowme saqmis centralurma figuram Cvene-
ba ukve ramdenjerme Secvala. Tuki 5
maiss gavrcelebul farul CanawerSi
gia RvalaZe amboxis organizatorebad
gadamdgar generlebsa da Tanamdebo-
bis pirebs _ kobalaZes, yaryaraSvils,
fircxalaiSvils, TevzaZes, gaxokiZes
da uCaZes asaxelebs, mogvianebiT ga-
moZiebas eubneba, rom tyuili Tqva.
RvalaZis bolo CvenebiT, is mcxeTaSi,
restoran `aragvSi~ mxolod gadamd-
gar generals kobalaZes Sexvda, ro-
melmac mas amboxTan sakuTari kavSiri
daudastura. Tumca Seusabamoba aqac
Cans. Tavdapirvelad RvalaZe mcxeTaSi
buntis organizatorebTan Sexvedris
TariRad gamoZiebas 25-27 marts usa-
xelebda. mogvianebiT ki, roca dacvis
mxarem kobalaZe dasaxelebul dReebSi
utyuari alibiT uzrunvelyo, Rvala-
Zem Cveneba Secvala da ganmarta, rom
kobalaZe restoranSi aprilSi naxa.
urTierTgamomricxavi Cvenebebis
gamo, koba kobalaZis dacvis mxarem
bolo sxdomaze RvalaZis fsiqiuri
eqspertiza moiTxova, magram uari mii-
Ro. ar dakmayofilda advokatebis mier
procesze dayenebuli Suamdgomlobis
umravlesoba. koba oTanaZis advokatma
naTia siraZem SuamdgomlobiT mimarTa
mosamarTle jemal kopalians, raTa
meti dro mieca misTvis 25-tomiani sa-
qmis gasacnobad. siraZe, romelic oTa-
naZis dacvis saqmeSi 10 dRiT adre Ca-
erTo, ambobs, rom saqmis bolo 5 tomi
mxolod sasamarTlo procesis wina
dRes miiRo. siraZis Suamdgomlobas
prokuraturam `procesis gaWianure-
bis~ mcdeloba uwoda. Suamdgomloba
aseve daayena erT-erTi braldebulis
advokatma da sasamarTlo procesis
ganrigis Secvla iTxova. advokati,
romelsac misi yvela kolega uWerda
mxars, moiTxovda mosmenebs Soris in-
tervalis gazrdas _ 2-3 dRidan, sul
cota, 5 dRemde. mosamarTlem arc es
Suamdgomloba daakmayofila. advoka-
tebma amave procesze mosamarTlis
acileba moiTxoves. Tumca, mosamar-
Tlem im motiviT, rom advokatis Su-
amdgomlobebze uaris Tqma ver qmnis
safuZvels mosamarTlis acilebis-
Tvis, maTi moTxovna ar gaiziara.
darbazSi yvela braldebulis oja-
xis erTi wevri mainc zis. isini presas-
Tan ar saubroben. gamoZiebis mimdina-
reobisas amboxebaSi eWvmitanilebs da
maT axloblebs saqmis Sesaxeb sajarod
saubari ekrZalebodaT. mas Semdeg,
rac saqme sasamarTlos gadaeca, maT es
akrZalva moexsnaT. Tumca, imis molo-
dini, rom maTgan amboxebis samTavro-
bo versiis sapirwone informacia ga-
vrceldeboda, ar gamarTlda.
braldebulTa umravlesoba saproce-
so garigebas elis, maTi ojaxis wevre-
bs ki, simarTlis dadgenaze metad, am
garigebis garTulebebis gareSe ga-
formeba ainteresebT. bralis aRiare-
baze uars 10-mde eWvmitanili ambobs.
maT ganaCens sasamarTlo, savaraudod,
TebervalSi gamoutans. erT-erTi
axalgazrda qali, romlis meuRle maT
Sorisaa, vinc aRiarebiT Cvenebas ar
wers, ambobs, rom meuRlis udanaSau-
lobaSi darwmunebulia, misi arCevanis
sisworeSi _ ara: `sxvebs gauSveben, es
ki darCeba. iqneb jobdes, rom Tqvas
is, rac ar gaukeTebia da ojaxSi da-
brundes~.
eWvmitanilis dapatimrebamde policiam misi 14 naTesavi daakava, maT Soris _ 8 Tvis bavSvi.
sozar subari ambobs, rom umetesobam uari Tqva saxalxo damcvelTan TanamSromlobaze.
politika
12 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
2004 wels zurab adeiSvilTan, maSin-
del generalur prokurorTan Sexve-
draze visxediT, rodesac televiziiT
aCvenes, rogor gaificnen naTesavebi
maTi axloblis usamarTlod dakave-
bis gamo. saakaSvilis xelisuflebaSi
mosvlis Semdeg es marTlmsajulebiT
ukmayofiloTa erT-erTi pirveli sa-
jaro gamosvla iyo. zurab adeiSvil-
ma, maxsovs, Tqva: `Cven Zalian kargad
viciT, rodis ar varT marTlebi. amis
SemCneva yovelTvis SeiZleba ukmayo-
filo xalxis raodenobis mixedviT~.
am frazam gamoamJRavna is damokide-
buleba, romelic Cven xelisuflebas
problemebis gadaWris mimarT aqvs.
Tavad xalxis raodenoba aq imdenad
arafer SuaSia, ramdenadac is saSiS-
roeba, romelsac xelisuflebisaTvis
ukmayofiloTa mobilizacia warmoad-
gens. demokratiul qveynebSi, politi-
kosebi mudmivad adevneben Tvalyurs
sazogadoebriv azrs, romelic pe-
riodulad arCevnebSi gamoixateba.
arademokratiul qveynebSi, rogorc
CvenTan, aseTi ukmayofileba mxolod
maSin iZens mniSvnelobas, rodesac uk-
mayofilo xalxs mobilizeba SeuZlia
da ZalauflebasTan dapirispirebaSi
yoveldRiurad SeuZlia sakuTari qme-
dunarianobis dadastureba.
2008 wlis dekembers, aTenSi poli-
cielebsa da axalgazrdebis jgufebs
Soris Selaparakeba moxda, romlis
drosac policielis nasrolma tyviam
15 wlis axalgazrda aleqsandre gri-
golopulosi imsxverpla. masobrivi
da damangreveli manifestaciebi, rom-
lebic am mkvlelobas mTeli saberZne-
Tis masStabiT mohyva, msoflios sain-
formacio saSualebebiT gadaicemoda.
es mkvleloba sazogadoebaSi samar-
Taldamcavebis mimarT ukmayofilebis
gamoxatvis, xelisuflebis mxridan
axalgazrdebis mimarT araswori po-
ar iqneba samarTlianoba, ar iqneba mSvidoba
damkveTebisTvis
pasuxisgebis acilebam da
Semdgomma dawinaurebam
ganamtkica rwmena,
rom Zalauflebis
sadaveebTan mdgomi pirebis
dausjelobis sindromi
isev ZalaSia da am mxrivac
araferi Secvlila.
sazogadoebis mobilizaciis Sedegi iyo is, rom girgvlianis
mkvlelobis aRmasrulebeli oTxeuli daisaja. maTi vadaze
adre gamoSveba xelisuflebam am mobilizaciis Sesustebis
gamo gabeda.
ana doliZe, `kornelis~ universitetis samarTlis mecnierebaTa kandidati
Tvalsazrisi
litikis warmarTvis, mzardi umuSe-
vrobisa da ganaTlebis problemebis
mizezad iqca.
amave wels quinsSi policielebma
50 tyvia esroles SeuiaraRebel Son
bels, romelic meore dRes sakuTari
qorwilis aRsaniSnavad sam megobarTan
erTad barSi midioda. policieleb-
ma arasworad gaiges misi erT-erTi
Jesti da viTomda mosalodneli Ta-
vdasxmis asacileblad igi Cacxriles.
manifestaciebi da sajaro ukmayo-
fileba, romelic am saqmes mohyva,
ganpirobebuli iyo afro-amerikeli
mosaxleobis wuxiliT, romelic po-
licias rasobriv diskriminaciasa da
rasobrivad damamcirebel mopyroba-
Si adanaSaulebda. amerikaSi policie-
lebis mxridan Savkanianebis mimarT
Zalauflebis gadametebis faqtebi
sazogadoebisTvis saWirboroto pro-
blemad rCeba da farTomasStabiani sa-
zogadoebrivi ukmayofilebis mizezi
xdeba. uaxlesi warsulis kuTvnile-
baa sajaro protestebi da ganxilve-
fo
to z
viad
nik
ol
aiSvi
li
13liberali . seqtemberi № 8 . 2009
Tvalsazrisi
bi, rac policielebis mier armandro
dialos mkvlelobasa da rodni kingis
cemas mohyva.
2001 wlis ivlisSi italiis qalaq
genuaSi antiglobalisturi sapro-
testo gamosvlebis dros gaafTre-
buli brbos moaxlovebiT SeSinebul-
ma policielma axalgazrda karlo
jialo mokla, xolo misma kolegam
demonstrantebisgan Tavis daRwevis
dros gardacvlilis gvams orjer
gadauara. am mkvlelobam mTeli mso-
flio SeZra imitom, rom ukanaskneli
aTwleulebis manZilze pirveli Se-
mTxveva iyo, rodesac mravali agre-
siuli demonstraciis miuxedavad,
policiasa da meprotesteebs Soris
araformaluri zavi dairRva. xelisu-
flebaSi axlad mosulma berluskonis
mTavrobam saerTaSoriso sazogado-
ebis winaSe brbos kontrolis axali,
agresiuli meTodebiT Tavis mowoneba
gadawyvita, rasac demonstrantebsa
da policias Soris viTarebis daZabva
mohyva.
rogorc Cans, yvela is SemTxveva,
romelsac mwvave da farTomasSta-
biani reaqcia mohyva, sazogadoebi-
saTvis bevrad ufro mets niSnavda,
vidre erTi konkretuli individu-
mis gardacvaleba. 2005-2006 wlebSi
saqarTvelos samarTaldamcav stru-
qturebs bevri msxverpli hyavda,
specoperaciebis dros Tu cixeebSi
gardacvalebis gamo, Tumca sandro
girgvlianis saqmem sazogadoebis
cxovrebaSi gansakuTrebuli mniSvne-
loba SeiZina.
pirvel rigSi imitom, rom sazoga-
doebam dainaxa, rom samarTaldamcavi
sistemis Zireuli reforma, romliTac
xelisufleba Tavs iwonebda, fiqcia
iyo. mkvlelobis aRsrulebis xerxe-
bma, monawile pirTa wrem da xelisu-
flebis reaqciam aCvena, rom saqar-
Tvelos Sinagan saqmeTa saministroSi
Zireulad araferi Seicvala; ar Sei-
cvala xarbi, upasuxismgeblo damoki-
debuleba Zalauflebis mimarT da,
Sesabamisad, damamcirebeli da SerCe-
viTi damokidebuleba moqalaqeebisa-
dmi. Seicvala kaxa TargamaZe, merab
baRaTuria, soso alaviZe, daviT kekua
merabiSviliT da axalaia-sanoZeTi.
kidev erTi niSani, rac girgvlianis
mkvlelobas ganasxvavebs demokra-
tiul qveynebSi momxdari SemTxveve-
bisgan, xelisuflebis damokidebule-
baa. zemoT moyvanili yvela SemTxvevis
Semdeg xelisuflebis warmomadgen-
lebi, niu-iorkis meri maikl blum-
bergiT dawyebuli saberZneTis umaR-
lesi eSelonebis warmomadgenlebiT
damTavrebuli, sajarod gamodiodnen
da gulwrfeli sinanuliT uxdidnen
bodiSs msxverplis ojaxs momxdaris
gamo.
sandros SemTxvevaSi, aseTi ram ar
momxdara, piriqiT, misi ojaxis wevre-
bs maRalCinosnebi xazgasmuli ciniz-
miTa da gulgrilobiT eqceodnen.
aman Cveni saxelmwifos kidev erTi
mxare gamoaCina. saberZneTSi, italia-
Si, Tu amerikaSi xelisuflebaSi de-
mokratiulad arCeuli politikosebi
sakuTari karieris gamo sazogadoebis
mosazrebas da ganwyobas ufrTxil-
debian. arademokratiul qveynebSi,
rogorc am SemTxvevaSi saqarTveloa,
xelisuflebaSi yofna Zalaze da ara
sazogadoebis ganwyobebzea damoki-
debuli. Cvenma saxelmwifom swored
maTi mxare daiWira, visac am Zalis
uzrunvelyofa SeuZlia. sandro gir-
gvlianis mkvlelebis droze adre ga-
moSvebac swored am politikis gagr-
Zelebaa.
sandro girgvlianis mkvlelobaSi
braldebulTa sasamarTlo procesi
aseve gamocda iyo Cveni sasamarTlo
sistemis da masSi momxdari refor-
mebis. axal garemoSi, axaldaniSnu-
li mosamarTleebis mier warmarTul
sasamarTlo procesebs upreceden-
to sazogadoebrivi yuradReba da
dakvirveba xvda wilad. sazogadoe-
bas ainteresebda, ramdenad SeZlebda
Zveli inerciiT mimavali Zalovnebis
Secdomebis gamosworebas axlad gar-
daqmnili sasamarTlo institutebi.
sasamarTlos mxridan ZiriTadi mtki-
cebulebebis, magaliTad, girgvlia-
nis mkvlelobaSi braldebulebsa da
`Sarden barSi~ msxdom pirebs Soris
satelefono saubris Canawerebis ga-
mokvlevaze uaris Tqmam, procesze
dacvis mxaris uflebebis sajaro da
xSirma SezRudvam, mosamarTlis mxri-
dan instruqciebis sajarod, mobilu-
ri telefoniT miRebam daadastura,
rom Cveni sasamarTloebisgan samar-
Tlianobis aRdgenis molodini fuWi
iqneboda.
marTlmsajulebis mxridan Cinosan-
Ta mimarT gansakuTrebulma damokide-
bulebam gaaRrmava SevardnaZis dros
damkvidrebuli uTanasworobis gancda
Tanamdebobis pirebsa da Cveulebriv
moqalaqeebs Soris.
saqmis mowmeebis Cvenebebis Sedegad
gamovlenili damkveTebisTvis pasuxis-
gebis acilebam da Semdgomma dawinau-
rebam ki ganamtkica rwmena, rom Zalau-
flebis sadaveebTan mdgomi pirebis
dausjelobis sindromi isev ZalaSia
da am mxrivac araferi Secvlila.
uTanasworobas, Cagvras, dausje-
lobas, pasuxismgeblobis dadgenis
SeuZlebobas krebiTad usamarTlobis
gancda hqvia.
sandro girgvlianis mkvlelobis Se-
degad warmoqmnilma sazogadoebrivma
mobilizaciam, sandros ojaxis, mego-
brebis da arasamTavroboebis aqciebma,
maTma gambedaobam da Tavganwirvam, po-
litikosebis uCveulo erTianobam, ra-
sac mwvave saerTaSoriso gamoxmaureba
mohyva, gviCvena, rom Cven samoqalaqo
sazogadoebas aqvs unari, mondomebis
SemTxvevaSi, moaxerxos STambeWdavi
mobilizeba. swored amis Sedegi iyo,
rom mkvlelobis aRmasrulebeli
oTxeuli daisaja da am mobilizaciis
Sesustebis gamo gabeda xelisuflebam
maTi vadaze adre gamoSveba. swored
imitom, rom usamarTloba sazogadoe-
brivi protestis mobilizaciis sauke-
Teso wyaroa, amerikuli samoqalaqo
moZraobis dros damkvidrda gamoTqma:
`ar iqneba samarTlianoba, ar iqneba mS-
vidoba~. mgonia, rom uaxloes moma-
valSi es gamoTqma Cven xSirad gagvax-
sendeba.
Cvenma saxelmwifom maTi mxare daiWira, visac Zalis uzrunvelyofa SeuZlia. sandro
girgvlianis mkvlelebis droze adre gamoSvebac swored am politikis gagrZelebaa.
14 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
axali satelevizio sezoni
me, me da me sakadro cvlilebebis miuxedavad,
samive nacionaluri arxi xelisuflebis
kontrolqveS rCeba.
axali satelevizio sezonis win sam
nacionalur arxze erTi SexedviT
mniSvnelovani sakadro cvlilebebi
moxda. samauwyeblo kompania `rus-
Tavi 2~-s, `imeds~ da sazogadoebriv
mauwyebels axali generaluri dire-
qtorebi hyavT. Tumca es `satelevi-
zio svlebi~ arc erT arxze radika-
luri Sinaarsobrivi cvlilebebis
safuZveli ar gamxdara. es mxolod
imis niSania, rom gavlenis sferoebi
Seicvala Tavad im gundis SigniT, ro-
melic am media saSualebebs akontro-
lebs.
`rusTavi 2~-is sainformacio sa-
msaxuris xelmZRvanelis posti Jur-
nalistma irma nadiraSvilma daikava.
vardebis revoluciisas da Semdeg
2005 wlamde is am arxze saparla-
mento korespondenti iyo. kompa-
niaSi is 2008-Si dabrunda, Tumca
ramdenime TviT SeinarCuna Tavisi
Tanamdeboba jandacvis saministro-
Si, sadac is ministris daviT tyeSe-
laSvilis pres-samsaxurs xelmZRva-
nelobda.
msgavsi procesebi moxda teleimed-
Sic. axali patronis xelSi gadasul
am kompaniazec gavlenas kvlav xeli-
sufleba inarCunebs, Tumca icvleba
mxolod is piri, vinc sainformacio
politikaze agebs pasuxs.
ivlisis Sua ricxvebSi media-hol-
ding `imedis“ generaluri direqtori
ekonomikis yofili ministri da pre-
zident saakaSvilis megobari, giorgi
arvelaZe gaxda. ramdenime TviT adre
ki arxis sainformacio samsaxuris
xelmZRvanelad Tavdacvis saminis-
tros pressamsaxuris ufrosi nana
inwkirveli dainiSna. inwkirveli am
Tanamdebobaze telekompania `rusTa-
vi 2~-dan oqruaSvilis ministrobis
dros gadavida. man es posti kezeraS-
vilis da sixaruliZis xelmZRvanelo-
bis periodSic SeinarCuna.
sazogadoebrivi mauwyeblis di-
reqtoris Tanamdeboba datova zaza
politikaf
ot
omo
ntaJ
i
15liberali . seqtemberi № 8 . 2009
Sengelias megobarma da Zvelma pir-
velarxelma, levan yubaneiSvilma.
igi am Tanamdebobaze 2008 wlis ga-
zafxulze opoziciis saprotesto
talRis Sedegad moxvda. es cvlileba
ganixileboda rogorc xelisufle-
bis erT-erTi politikuri daTmoba.
2009 wlis agvistoSi, yubaneiSvilis
nacvlad, sameurveo sabWom yvela
proceduris daCqarebulad gavliT,
gia Wanturia airCia. gia Wanturia xe-
lisuflebisadmi loalurad ganwyo-
bilTa Soris prezidentis vadamdeli
arCevnebis win gamoCnda. man, rogorc
erT-erTma mxardamWerma, aqtiuri mo-
nawileoba miiRo saakaSvilis saarCev-
no kampaniaSi.
xelisuflebis mimarT loialurad
ganwyobili am sami nacionaluri arxi-
dan, reitingebis mixedviT, bolo ram-
denime welia, stabilurad liderobs
`rusTavi 2~-ia, meore adgils `imedi~
ikavebs, sazogadoebrivi mauwyebeli
ki sagrZnoblad CamorCeba am or ko-
merciul arxs. saqarTveloSi isedac
mcire sareklamo bazrisTvis brZo-
la, rogorc wesi, piradi garigebebis
gziT xdeba da ara marketinguli lo-
gikiT.
Tu nacionalur komerciul arxebs
ara bazari, aramed xelisuflebasTan
daaxloebuli jgufebi afinanseben,
logikuria, rom yvelaze meti fuli
im telearxs ergeba, romlis meSveo-
biTac yvelaze meti mayurebeli ige-
bs xelisuflebisTvis xelsayrel in-
formacias. dRemde aseTi mauwyebeli
`rusTavi 2~ iyo, Tumca lideri kom-
paniis adgilisTvis da, Sesabamisad,
meti finansebisTvis brZola `imedma~
daiwo.
Tu aqamde samive nacionalur te-
learxze sainformacio gadacemebi
erTi scenariT keTdeboda, arvela-
Zis `imedze~ misvlis Semdeg `qronika~
Sida samTavrobo ambebis gaSuqebaSi
`rusTavi 2~-ze operatiulia. mixeil
saakaSvilTan eqskluziuri interviu,
ekonomikis ministris laSa Jvanias
moulodneli gaTavisufleba, fex-
burTis federaciaSi dagegmili saka-
dro cvlilebebi _ `imedze~, bolo
ori Tvea, axali ambebi manamde Suqde-
ba, vidre moxdeba.
`Cven arxs aqvs pretenzia, rom mayu-
rebelma Zalian mTavari informacia
miiRos imedis saSualebiT ... Cveni
strategiaa, gavakeToT kargi `imedi~
da ara ukeTesi `rusTavi 2~, _ acxade-
bs bakur laSqarava, `imedis~ genera-
luri direqtoris moadgile, romlis
ambiciaa sxva qarTuli arxebisTvis
mayureblebis warTmeva.
am ambiciis nawilia Tamami sainfor-
macio kampaniebi. `imedze~ nawyenia
saqarTvelos sapatriarqo, romelmac
`qronikaSi~, ilia meorisa da rusi
Jurnalistis Sexvedris interpre-
taciis gamo, telearxi `patriarqis
diskreditaciis mcdelobaSi `daada-
naSaula. arxs aseve uCivis amave Se-
xvedris monawile biznesmeni malxaz
gulaSvili, romelsac `imedis~ sain-
formacio samsaxuris Jurnalistebma
`ruseTis agenti~ uwodes.
`imedis~ axali xelmZRvaneloba
strategiasTan da Zvel personal-
Tan erTad `imedis~ logosac cvlis,
romlis amotrialebuli gamosaxule-
bac arkadi patarkaciSvilis inicia-
lebia.
2008-2009 wlebSi `imedis~ yvelaze
reitinguli produqti seriali `Sua
qalaqSi~ iyo. giorgi arvelaZe, ar-
xis popularulobis gazrdis mizniT,
daviT gogiCaiSvilis studias axal
SekveTebs aZlevs. naiT Sou studio~
serials `uSno beti~ (amerikuli ana-
logis qarTul versias) da gasarTob
ToqSous moamzadebs, romlis wamyva-
nic nanuka JorJoliani iqneba. saeTe-
rod ukve mzaddeba provokaciuli
gadacema msaxiobis da `fleibois~
gogonas, Sorena begaSvilis monawi-
leobiT, romlis Temac seqsi iqne-
ba. gadacemis erT-erTi prodiuseri
giorgi arvelaZis colia.
`liberalizmi Tu rames hqvia, ai
amas hqvia, vfiqrob, gadacema rom
eTerSi gava, yvela amaze ilaparake-
bs, anu iqneba iseTi Temebi, romlebze
saubaric aqamde ar iyo qarTul me-
diaSi~, _ ganacxada bakur laSqaravam.
reitingis garda, romelsac gasar-
Tob gadacemebTan erTad eqskluziu-
ri samTavrobo ambebi da skandaluri
kampaniebi uzrunvelyofen, `imedis~
xelmZRvaneloba `saimijo~ gadaceme-
bzec fiqrobs; maT Soris saavtoro
programebze winadadebebi miiRes yo-
filma ministrma kaxa benduqiZem da
profesorebma _ nodar ladariam da
giga zedaniam.
giorgi arvelaZe Tavadac fiqrobs,
gaxdes Tu ara sainformacio-anali-
tikuri ToqSous wamyvani.
naklebi siaxlea `rusTavi 2~-is
2009-2010 wlis sezonSi. gagrZelde-
ba Zveli proeqtebis nawili _ `jeos-
tari~, `va-banki~, aseve iumoristuli
gadacemebi. yvelaze didi siaxle qar-
Tuli sapnis opera iqneba, romelic
arxma `Tibisi studias~ daukveTa.
dimitri obolaZe aCi arvelaZesTan
erTd yovelkvireul sportul Sous
waiyvans. arxs masStaburi cvlilebe-
bisTvis sakmarisi finansebi ar aqvs.
sainformacio samsaxuris ufrosi
irma nadiraSvili ambobs, rom arc
`kurieri~ Seicvleba.
sazogadoebrivi mauwyeblis axali
direqtori giorgi Wanturia ambobs,
rom 2008 wels arxze imdeni axali
proeqti momzadda, rom am etapze sia-
xleebis aucileblobas veRar xedavs.
ar igegmeba arc mniSvnelovani saka-
dro cvlilebebi, Tu ar CavTvliT,
rom usafrTxoebis dargSi sazogado-
ebrivi mauwyeblis direqtoris moad-
giled Sss-s yofili maRalCinosani,
diasporis sakiTxebSi saxelmwifo mi-
nistris moadgile, giorgi gamsaxur-
dia iniSneba.
Tu nacionaluri mauwyeblebis ro-
lebi ise gadanawildeba, rogorc es
`imedis~ axal xelmZRvanelobas war-
moudgenia, `rusTavi 2~-is ZiriTadi
funqcia iaffasiani propaganda iqneba,
provokaciul da eqskluziur samTa-
vrobo ambebs mayurebeli `imedidan~
Seityobs, sazogadoebrivi mauwyeblis
arseboba ki kvlav aravis emaxsovreba.
aseT situaciaSi ki damfinanseblebi
advilad gadawyveten, Tu rogor unda
gadanawildes televiziebs Soris sa-
qarTvelos mosaxleobis `informire-
bisTvis~ gamoyofili fuli.
masalis momzadebaSi monawileoba
miiRo nino robaqiZem.
rolebis gadanawilebis
SemTxvevaSi, `rusTavi
2~-is ZiriTadi funqcia
iaffasiani propaganda
iqneba, provokaciul da
eqskluziur samTavrobo
ambebs mayurebeli
`imedidan~ Seityobs,
sazogadoebrivi
mauwyeblis arseboba ki
kvlav aravis emaxsovreba.
politika
16 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
politika
elit eleqtroniqsis saqme
gakotrebis piras `elit eleqtroniqsis~ saqme gadasaxadebis
amoRebis gamkacrebis tendenciaze miuTiTebs.
maia wiklauri, nino gogua
ukve 2 welia, finansTa saministro
saojaxo teqnikis maRaziaTa qselis
`elit eleqtroniqsisgan~ milionobiT
laris davalianebis gadaxdas iTxo-
vs. 2007 wels Catarebuli Semowmebis
Semdeg finansurma policiam kompa-
nias jer 14 milioni lari daaricxa,
gasaCivrebis Semdeg ki Tanxa gaunaxe-
vra. `elit eleqtroniqsis~ 100%-iani
wilis mflobelma, anzor qoqolaZem
maSin mxolod 120 000 laris buRal-
truli Secdoma aRiara da 7-milionia-
ni valic gaasaCivra. dRes am saqmes
uzenaesi sasamarTlo swavlobs.
radgan sasamarTlo davis dasru-
lebamde sagadasaxado samsaxurs ar
hqonda ufleba, kompaniisTvis sadavo
Tanxa moeTxova, 10 agvistos `elit
eleqtroniqsis~ sabanko angariSebis
dayadaReba kompaniisTvis moulod-
neli aRmoCnda. qoqolaZem saxel-
mwifosTan molaparakebebi daiwyo,
paralelurad ki muSaoba naRdi an-
gariSsworebiT ganagrZo. rogorc
gairkva, kompaniidan gadasaxadebis
amoReba im sakanonmdeblo cvlilebis
Sesabamisad moxda, romelic 17 ivliss
Sevida sagadasaxado kodeqsis 148-e
muxlSi. cvlilebis mixedviT, gada-
xdis valdebuleba kompanias pirveli
instanciis sasamarTlos gadawyveti-
lebis gamotanisTanave ekisreba, miu-
xedavad imisa, gasaCivrdeba Tu ara is.
21 agvistos naTeli gaxda, rom Se-
Tanxmeba ar Sedga _ sagadasaxado
samsaxurma `elit eleqtroniqsis~
maRaziebis salaroebi daluqa. xel-
mZRvanelobam muSaoba SeaCera.
`elit eleqtroniqsis~ da saxelmwi-
fos dava sajaro swored am dRidan
gaxda. daluquli maRaziebis karebTan
kompaniis TanamSromlebma saprotesto
aqciebi daiwyes. `elit eleqtroniqsis~
menejmentma saxelmwifo kompaniis
gakotrebis mcdelobaSi daadanaSaula:
`dakisrebuli valdebulebiT, reali-
zaciiT miRebuli Semosavali pirdapir
unda wavides biujetSi, vidre 7 milio-
ni ar Sesruldeba. am periodSi Cven ver
gadavixdidiT xelfasebs, sakredito
procentebs, sajaro qiras da momwode-
blebis Tanxebs. Sesabamisad, kompania
avtomaturad gakotrdeboda~.
~elit eleqtroniqsis~ saqmesTan
dakavSirebiT pirveli gancxadeba mTa-
vrobis saxeliT Tbilisis merma gigi
ugulavam gaakeTa: `problema am Se-
mTxvevaSi ara sagadasaxado, aramed
kompaniis bankebis mimarT dagrovili
didi davalianebaa. savaraudod, `elit
eleqtroniqss~ valebSi bankebi waiRe-
ben~.
`elit eleqtroniqsis~ xelmZRvane-
lobis gancxadebiT, kompanias banke-
bis mimarT 15 mln laris davalianeba
aqvs, Tumca gadaxdis pirobebi ar
daurRvevia. maTTvis moulodneli
aRmoCnda informacia, rom „elit
eleqtroniqsis“ aqciebis wili, „Ti-
bisi bankis~ mflobelobaSi gadadio-
da. `amis Sesaxeb televiziidan gavi-
geT. Semdeg SevityveT, rom `Tibisi
bankis~ moTxovniT, Tbilisis saqa-
laqo sasamarTlom 55%-iani wilis
giravnobiT bankis mmarTvelobaSi Se-
mosvla daakmayofila~, _ Tqva marke-
tingis menejerma ia nadiraSvilma.
Tumca saqalaqo sasamarTloSi amas
uaryofen.
„Tibisi bankSi~ ki amboben, rom ar
apireben kompaniis menejmentSi Car-
Tvas. molaparakebebi „elit eleqtro-
niqsTan~ mxolod valis pirobebis
cvlilebaze mimdinareobs.
finansTa saministroSi ganmartebas
ar iZlevian imis Sesaxeb, Tu ratom
gaxda aucilebeli sagadasaxado ko-
deqsis 148-e muxlis Secvla. kanonm-
deblobis am cvlilebas eqspertTa
umravlesoba liberaluri ekonomiku-
ri kursidan gadaxvevad afasebs.
`yvela gadamxdels aqvs ufleba, ga-
asaCivros mis mimarT daricxuli Tan-
xa da misdios kanonmdeblobiT gansa-
zRvrul gasaCivrebis meqanizmebs. am
periodSi Tanxis Camowera, pirveli
instanciis sasamarTlos gadawyveti-
lebis safuZvelze, arRvevs gadamx-
delis interesebs. me vTvli, rom am
muxlis SemoReba Secdomaa~, _ ambobs
iuridiuli firma BI-is partniori, iu-
risti qeTi qvarcxava.
ekonomisti daviT narmania varau-
dobs, rom cvlilebebi sabiujeto
krizisiTaa gamowveuli: `cvlilebebi,
rac gadasaxadebis amoRebis gamkacre-
biskenaa mimarTuli, TavisTavad mZime
mdgomareobaSi ayenebs bizness. cxadia,
rom am gzebiT saxelmwifo krizisis
gamo mZime pirobebSi arsebul biu-
jets avsebs~.
daviT narmanias informaciiT, gamka-
crebuli kanonis gamo, problemebi ki-
dev aTeulobiT kompanias Seeqmna. Tum-
ca es davebi sajaro ar gamxdara. elit
eleqtroniqsis~ saqme am kompaniis ri-
giTma TanamSromlebma gaaxmaures. kom-
paniis daxurvis SemTxvevaSi, 2015 ada-
miani samsaxuris gareSe rCeba.
fo
to l
evan
xer
xeul
iZe
17liberali . seqtemberi № 8 . 2009
opoziciam adgilobrivi TviTmmar-
Tvelobis arCevnebis win praimeris
Catareba gadawyvita. Tu SeiZleba,
etapobrivad, nabij-nabij axseniT
es procesi. rogor warmogidgeniaT
winaswari arCevnebi?
vcdilob, davarwmuno kolegebi
winaswari arCevnebis Catarebis
aucileblobaSi. sociologiu-
ri kvlevebic cxadyofs, rom Tu
opozicia ramdenime kandidatiT
gamova, gamarjveba xelisuflebas
darCeba.
praimeri arCevnebamde 3-4 TviT
adre unda Catardes. sazogadoe-
bas, amomrCevels kargad unda avu-
xsnaT, riT vjobivarT am xelisu-
flebas, ras gavukeTebT TiToeul
moqalaqes. monawile subieqtebi
SevajerebT gamarTul saarCevno
wesebs, SevqmniT samagaliTo saar-
Cevno administracias.
moewyoba namdvili debatebi
kandidatebs Soris, rasac ver mi-
vaRwieT xelisuflebasTan. arCev-
nebis Semdeg, SesaZloa, gvqondes
egzitpolebi, paraleluri daTv-
lebi. anu unda CavataroT samaga-
liTo arCevnebi, rac saqarTvelo-
Si, didi xania, ar yofila da risi
imedic xalxs dakarguli aqvs.
Tu sworad gagigeT, es arCevnebi
SeTanxmebuli da organizebuli
iqneba opoziciis SigniT?
aramxolod. am procesSi Car-
Tuli unda iyos samoqalaqo
sazogadoeba _ arasamTavrobo
organizaciebi, Jurnalistebi,
saerTaSoriso organizaciebi.
aucilebelia maqsimaluri ga-
mWvirvaleoba, raTa sazogadoebis
ndoba movipovoT. centraluri
komisia ara partiebis warmomad-
genlebiT, aramed neitraluri
adamianebiT dakompleqtdeba.
Tumca TiToeul maTganze mona-
wile partiebis konsensusi unda
arsebobdes.
gamodis, Tqven sakuTari centra-
luri saarCevno komisia geqnebaT?
diax, da ara marto centraluri,
aramed saolqoc, saubnoc da ase
Semdeg. es iqneba Cveulebrivi sa-
arCevno procesi, daibeWdeba biu-
letenebi, uzrunvelyofili iqneba
faruli kenWisyris procesi.
batono daviT, aseTi didi samuSaos
Casatareblad saWiroa didi fuli.
gaqvT amisTvis resursebi?
es erT-erTi seriozuli ga-
mowvevaa. am proeqts aqvs ori
problema, ori safrTxe _ erTi,
ramdenad konkurentuli iqne-
ba igi, anu ramdenad Zlieri da
gavleniani opoziciuri liderebi
daupirispirdebian erTmaneTs; da
meore _ SevZlebT Tu ara finan-
sebis mozidvas. yvelaze metad
evrokavSiris da amerikis ganvi-
Tarebis saagentos imedi maqvs.
Tu dasavleTs saqarTveloSi
demokratiis xelSewyoba surs, am
saqmeSi unda dagvexmaros.
Tqveni azriT, ra Tanxazea saubari?
wminda organizaciul mxares
TbilisSi daaxloebiT 300 aTasi
lari dasWirdeba, xolo am ideis
pirveli praimeri saqarTveloSiinterviu `axali memarjveneebis~ liderTan,
daviT gamyreliZesTan
interviu
adgilobrivi TviTmmarTvelobis arCevnebis win, opozicia praimerisTvis
emzadeba. daviT gamyreliZis azriT, Tu es proeqti Sedga, maT xelisuflebis
damarcxebis realuri Sansi eqnebaT.
am proeqts aqvs ori
problema, ori safrTxe
_ erTi, ramdenad
Zlieri da gavleniani
opoziciuri liderebi
daupirispirdebian
erTmaneTs; da meore _
SevZlebT Tu ara finansebis
mozidvas.
fo
to l
evan
xer
xeul
iZe
18 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
mediis saSualebiT populari-
zacia da mosaxleobamde mitana
daaxloebiT or amdens moiTxovs.
mTlianobaSi, 800-900 aTasi lari
gamodis.
ra etapzea wamyvani opoziciuri
partiebis warmomadgenlebs Soris
SeTanxmebis procesi?
Znelia imis Tqma, rom dRes
ukve raRac Tanxmoba gvaqvs. arian
partiebi, romlebic dainterese-
bulebi arian _ konservatorebi,
koba daviTaSvili; sxvebi jer
eWvis TvaliT uyureben. yvelas
vuxsni, rom praimeri Zalian wa-
adgeba gamarjvebul opozicioner
kandidats mTavar arCevnebSi ukve
xelisuflebis warmomadgenelTan
brZolisas. es TiTqmis 20-30-pro-
centian foras niSnavs.
SegiZliaT imis Tqma, rom praimeris
ideas dRes ukve aqvs 3-4 wamyvani
opoziciuri partiis mxardaWera?
amis Tqma jer ar SemiZlia da
arc imaSi var darwmunebuli, rom
es proeqti sabolood Sedgeba.
samwuxarod, xelisufleba yvela-
fers gaakeTebs mis CasaSlelad;
aseve, opoziciaSic bevri ar iqneba
dainteresebuli am proeqtiT.
roca jer saprezidento arCevnebi
araa daniSnuli, bevri Seecdeba,
Tavi aaridos sakuTari Zalisa da
politikuri wonis demonstrire-
bas.
magram Tu Cven politikuri
balansis Seqmna da saakaSvilis
reJimis etapobrivad Secvla
gvinda, maSin es mizani sakuTar
ambiciebs ar unda gadavayoloT.
ufro Zlieri win unda wavides.
Tu winaswar arCevnebSi leiboris-
tebis, forumis an sxva romelime
Zalis kandidatma gaimarjva, me
mzad var mxari davuWiro. igives
viTxov Cveni kandidatis gamarjve-
bis SemTxvevaSic.
Tqven praimerSi monawileobas
apirebT rogorc adamiani, romelic
Semdeg Tbilisis meris postze gana-
cxadebs pretenzias?
ara mgonia. aliansi Sejerdeba
saukeTeso kandidatze, ifiqrebs
ra jobia dRevandeli dRisTvis,
momavlisTvis. unda gaviTvaliswi-
noT, rogoria liderebis reitin-
gebi aliansis SigniT, vis aqvs
gamarjvebis meti Sansi.
aliansis SigniT miRweulia Se-
Tanxmeba, rom winaswari arCevnebi
saWiroa?
aliansis ZiriTadi Semadgenlo-
ba, pirvel rigSi irakli alasania,
iziarebs Cem ideas.
msgavsi arCevnebi saqarTveloSi
jer ar yofila. ratom ggoniaT,
rom xalxi mova am arCevnebze?
garkveuli sapiloto proeqti
Cven 2005 wels CavatareT, ro-
desac gamoTavisuflebul maJo-
ritarul mandatebze ramdenime
partiam _ Cven, konservatorebma,
leiboristebma, Tavisuflebam
da sxvebma winaswari arCevnebi
CavatareT.
magram axla sxva politikuri rea-
lobaa, sruliad sxva masStabebi...
miT umetes. sazogadoeba, gan-
sakuTrebiT Tbilisis mosaxleo-
bis umravlesoba opoziciuradaa
ganwyobili. savsebiT realuria,
rom TbilisSi amomrCevelTa 50-
60 procentma opozicias dauWi-
ros mxari. vapirebT im amomr-
Cevlebis winaswar registracias,
vinc monawileobas miiRebs
praimeriSi, raTa Tavi davicvaT
xelisuflebis mxridan manipuli-
rebisagan. arsebobs safrTxe, rom
vano merabiSvilma arapirdapiri
monawileoba miiRos praimeriSi
_ mis mier marTuli opoziciuri
figura gaxados erTiani kandida-
ti da praimeriSi gamarjvebuli.
marto Tbilisze ratom SeCerdiT?
ratom ar apirebT mTeli qveynis
masStabiT am proeqtis gatanas?
bevri mizezia _ erTi is, rom
teqnikurad rTulia, mTeli sa-
qarTvelo moicva; meore, Zalian
Zviria; da mesame, ar aris amis sa-
Wiroeba, radgan rogorc praqti-
kam aCvena, adgilobrivi arCevnebi
sainteresoa TbilisSi da ara
mTel saqarTveloSi.
2002 wels `axalma memarjvenee-
bma~ mTel saqarTveloSi movigeT
adgilobrivi arCevnebi, mTliano-
baSi 850-ze meti mandati aviReT.
`nacionalurma moZraobam~ ki
sul 29 mandati moipova, magram
Tbilisi moigo da sakrebulos
Tavmjdomare saakaSvili gaxda. po-
litikuri procesebi mimdinareobs
TbilisSi da Tbilisis meri, Tbi-
lisis sakrebulo Tavisi gavle-
niT bevrad ufro mniSvnelovania,
vidre yvela danarCeni sakrebulo
erTad aRebuli.
SeiZleba Tu ara imis Tqma, rom
praimeris idea warmoiSva imis gamo,
rom gazafxulze xangrZlivi aqcie-
bis dros erTiani, Zlieri opozi-
ciis lideri ver gamoikveTa?
26 maisis arCevnebSi xelisufle-
ba ver gaimarjvebda, opozicias
erTmaneTisTvis xmebi rom ar
waerTmia. aseve Cven vnaxeT, rom
vidre qveyanaSi ar gamoikveTeba
realuri alternativa da lide-
ri, saakaSvilis reJimis cvlile-
ba warmoudgenelia. Cven xalxi
vaiZuleT, arCevani cudsa da
gaurkvevlobas Soris gaekeTebina.
gasagebia, magram minda davazusto,
es idea imis gamo gaCnda, rom opo-
ziciis SigniT erTiani kandidatis
Taobaze Tanxmoba ar aris?
ra Tqma unda, opoziciaSi aris
Zalian maRali Sida konkurencia,
bevri azrTa sxvadasxvaoba da me
arc maqvs imis iluzia, rom Cven
SeiZleba mTeli opozicia gavaer-
TianoT. es ar moxdeba. ubralod,
opoziciaSi unda gamoikveTos
jansaRi birTvi Zlieri lideriT,
romelic bunebrivad gaxdeba is
meore polusi, romelic gvWirdeba.
winaswar arCevnebSi saparlamento
opoziciis monawileobis mniSvne-
lobas Tu xedavT? maTTan konsul-
taciebi Tu gaqvT?
jerjerobiT piradad ar misau-
bria, magram SevTavazebT maTac.
parlamentSi erTaderTi realuri
politikuri Zalaa qristian-de-
mokratebi da sasurvelia, maTac
miiRon monawileoba am proeqtSi.
es proeqti yvelasTvis unda iyos
xelmisawvdomi. vinc Tavs opozi-
ciad Tvlis, miiRos monawileoba
da Tu xalxi mxars dauWers, es
maTi damsaxurebuli gamarjveba
iqneba.
olesia varTaniani
interviu
19liberali . seqtemberi № 8 . 2009
ekonomika
wlis 8 Tvis biu-
jeti umniSvnelod, magram mainc
gairRva. ianvar-agvistoSi biujetis
mTlianma Semosavlebma 3 miliard
745 milioni lari Seadgina, rac geg-
mis 99%-ia. rva Tvis biujetis garR-
vevas kapitalur SemosavlebSi arse-
bul problemebs ukavSireben. wels
biujetSi qveyanam 77 milioni lari
qonebisa da miwis privatizaciisagan
unda miiRos. Tumca, dRemde kapita-
luri Semosavlebis kuTxiT mxolod
15,5 milioni laria Semosuli. aman
ki biujetSi danaklisi da gegmis Ca-
vardna gamoiwvia.
kapitaluri Semosavlebidan da-
matebiTi Tanxebis mobilizeba rom
gaWirdeba, amaze sxva garemoebebic
miuTiTebs. magaliTad, privatizebis
axali talRa gaurkveveli vadiT ga-
daido. saministros axalma xelmZR-
vanelobam unda gadaxedos sapriva-
tizacio obieqtebis nusxas da maTi
gayidva mxolod amis Semdeg daiwye-
ba. winaswari anonsiT, ekonomikis
saministros seqtemberSi privatiza-
ciis meore talRa unda daewyo da 33
msxvili obieqti gaeyida, maT Soris
_ gamomcemloba „samSoblo“, spor-
tkompleqsi „qariSxala“, sportis
akademia, kopitnaris aeroporti da
sxva obieqtebi.
bolo kvirebis ganmavlobaSi la-
ris kursi dolarTan mimarTebaSi
1,68-dan 1,69-mde meryeobs, ramac
eqspertebs axali Tavsatexi gauCina.
maSin, roca dasvenebis sezoni pikze
iyo, damsvenebeli sazRvargareT ise
aqtiurad veRar gadioda da fuls
saqarTveloSi xarjavda, larze mo-
Txovna gazrdili iyo. maSin ras
ukavSirdeba laris bolodroinde-
li gaufasureba? eqspertTa nawili
miiCnevs, rom erovnuli valutis
kursis mciredi dacema dolarTan
mimarTebaSi, SesaZloa, ekonomiku-
ri krizisis daZlevis maniSnebeli
iyos _ xalxma fulis xarjva ufro
metad daiwyo. eqspertTa meore nawi-
li laris kursis ryevebSi krizisis
daZlevis niSnebs ver xedavs. maTi
TqmiT, krizisi jer ar aris daZleu-
li da adamianebi amjobineben, laris
nacvlad, fuli dolariT dazogon.
asea Tu ise, larma odnav dakarga po-
zicia, Tumca es cvlileba sagangaSo
xasiaTs namdvilad ar atarebs.
agvistoSi wliurma deflaciam
3,1% Seadgina, saSualo wliuri in-
flacia ki 3,3%-ze SeCerda. Sedare-
bisTvis: 2008 wlis analogiur pe-
riodSi wliuri inflacia 12,8% iyo,
saSualo wliuri inflacia _ 11,2%.
rac Seexeba wliur deflacias, is
bolos TiTqmis 10 wlis win _ 2000
wlis aprilSi dafiqsirda 0,4%-is
odenobiT.
kargia es Tu cudi? pasuxi Jurnal
`ekonomistis~ erT cnobil karika-
turas hgavs: celiT SeiaraRebul
TeTrmosasxamian sikvdils zed `in-
flacia~ aweria. Tumca, is gacilebiT
mcire zomisaa im TeTmosasxamian ce-
lian sikvdilTan SedarebiT, romel-
sac warwera `deflacia~ amSvenebs.
amasobaSi saqarTvelos saerTaSo-
riso sainvesticio pozicia, gasul
welTan SedarebiT, TiTqmis erT-na-
xevarjer gauaresda. dadginda, rom
2009 wlis pirveli kvartalis bolos
(meoris Sejameba statistikam jer ver
moaswro) saqarTvelos valdebulebeb-
ma, samTavrobo da komerciuli insti-
tutebis CaTvliT, 13 miliardi dola-
ri Seadgina, mTliani aqtivebi ki 2,35
miliardi dolari iyo. komerciuli
sabanko seqtoris sasesxo valdebule-
bebi 29%-Taa momatebuli, erovnuli
bankisa ki, arc meti, arc naklebi, 2,5-
jer gaizarda, rac savaluto fondi-
dan 624 milioni dolaris kreditis
aRebam gamoiwvia. amave dros, gasul
welTan mimarTebaSi, naRdi fulisa da
depozitebis saxiT aRebuli valdebu-
lebebi 25%-iT aris Semcirebuli.
sagareo valis swrafi zrdis saki-
Txi, romelmac erT weliwadSi mTeli
54%-iT moimata, sul ufro aqtualu-
ri xdeba. 31 ivlisis mdgomareobiT,
saqarTvelos sagareo vali 5,1 mi-
liard lars Seadgens. SarSandel ana-
ekonomikuri krizisi ricxvebSi
`mSieri Semodgomis~ starti
arasaxarbielo ekonomikuri maCveneblebis
miuxedavad, saqarTvelos xelisufleba
eqspertebis pesimistur prognozebs ar imCnevs.
revaz sayevariSvili
20 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
ekonomika
logiur periodSi igive maCvenebeli
3,3 miliardi lari iyo. Tuki sagareo
valis 31 ivlisis oficialur monace-
ms davumatebT savaluto fondisa da
aziis ganviTarebis bankis mier agvis-
toSi gamoyofil axal sesxebsac, ga-
mova, rom sagareo vali 5,9 miliard
lars aRwevs, rac gasuli wlis ana-
logiuri periodis maCvenebels ukve
mTeli 76%-iT aRemateba.
sagareo valis mniSvnelovani zrda
omis Sedegebis salikvidaciod aRe-
bulma kreditebma gamoiwvia. amas
emateba 2008 wels moziduli 500 mln
dolari, romelic saqarTvelom sa-
xelmwifo fasiani qaRaldebis gamoS-
vebiT miiRo. finansTa saministroSi
aRniSnaven, rom sagareo vali wels,
SesaZloa, isev gaizardos, Tumca
amaSi safrTxes ver xedaven. sagareo
valis masStabebi am etapze mxolod
eqspertebis SeSfoTebas iwvevs. yve-
laze negatiurad biujetis dasafi-
nanseblad aRebuli sesxebi fasdeba.
am praqtikas prosamTavrobo eqsper-
tebic ki mkacrad akritikeben. maT
Soris yvelaze radikaluri Sefase-
bebiT kaxa benduqiZe gamodis, rome-
lic miiCnevs, rom valis aRebas jobs,
mTavrobam rezervebi biujetSi gamo-
naxos da naxevari miliardidan mi-
liard laramde odenobiT Seamciros
sabiujeto xarjebis moculoba.
mTavroba ki sabiujeto xarjebs
araTu ar amcirebs, sesxebis aRebas
ukve qveynis SigniTac aaqtiurebs.
wlis bolomde mTavroba 150-160 mi-
lioni laris saxazino valdebulebe-
bis emisias gegmavs.
sareitingo saagento `fiC rei-
tingsma~ saqarTvelos sakredito
reitingi erTi safexuriT _ nega-
tiuridan stabiluramde awia. saa-
gentom damajereblad miiCnia sa-
qarTvelos mTavrobis gaTvlebi,
romliTac qveynis mTliani Sida
produqti 2010 wlisaTvis 2%-iT
gaizrdeba. Tumca, wels saqarTve-
los ekonomikis vardna wlis bo-
losTvis 4%-s gauTanabrdeba.
saqarTvelos mTavrobam saerTa-
Soriso savaluto fondTan ukve
SeaTanxma mTliani Sida produqtis
klebis es maCvenebeli. mTavrobis we-
rili, sadac amis Sesaxebaa naTqvami,
fondSi jer kidev 6 agvistos gadai-
gzavna da swored es gaxda fondis
mier saqarTvelosaTvis damatebiTi
sesxis gamoyofis mizezi.
savaluto fondSi saqarTvelos-
Tvis damatebiTi dafinansebis ga-
moyofas mxolod ruseTi SeewinaaR-
mdega. Tumca, sabolood misi idea
aravin gaiziara. Tumca, amiT siur-
prizebi ar dasrulebula _ rusuli
saxelmwifo biznesi qarTul saxel-
mwifos mizanmimarTulad utevs.
ukve oficialurad gaixsna Zau-
rikau-cxinvalis gazsadeni, riTac
„gazpromi“ cxinvalis regions pir-
dapir, saqarTvelos gverdis avliT
moamaragebs. meore rusulma saxel-
mwifo monopoliam _ „rosneftma~
afxazeTSi Svilobili kompania _ Sps
„rosneft-Self abxazii~ daafuZna,
romelic afxazeTis Selfze 2,5 aTasi
kvadratuli metis farTobs dazvera-
vs. `rosneftis~ meore Svilobili ki
afxazeTis teritoriaze aTamde ben-
zingasamarT sadgurs aaSenebs.
„ruseTis rkinigza“ ki afxazeTis
rkinigzas daaxloebiT 2 miliard
rublad miiRebs. afxazeTis rkini-
gzaze samuSaoebis dafinansebisa da
Semdgomi eqspluataciis Sesaxeb wi-
naswari SeTanxmeba ukve miRweulia.
„ruseTis rkinigza“ afxazebs sarki-
nigzo xazis aRdgenaSi daexmareba,
sanacvlod ki, rusebi soWis olimpia-
disTvis RorRs, qviSa-xreSis masale-
bs da sxva tvirTebs gaitanen.
jerjerobiT rusebis da saqarTve-
los ukontrolo teritoriebis am
qmedebaTa gamo qarTuli mxare mxo-
lod zepir protestebs gamoTqvams.
ТВ-Центр, Россия da Культура saqar-
Tvelos okupirebul teritoriaze
ukanonod mauwyebloben, ris gamoc,
TiToeuli maTgani 50 aTasi lariT
dajarimda, rusuli fiWuri kavSir-
gabmulobis didi sameulidan erT-
erTs _ kompania Мегафон-s ki jarima
kanonis mravalgzis darRvevis gamo
ukve 1 milion laramde gaezarda.
marTalia, saqarTvelos xelisufle-
bas jer ar aqvs aranairi berketi am
jarimebis amosaRebad, magram poli-
tikuri nebis arsebobis SemTxvevaSi
SesaZlebeli iqneba rusuli kompa-
niebis saerTaSoriso devna da maTi
mniSvnelovani Seviwroeba.
ruseTTan mudmivi ryevebis gamo,
saqarTvelo bevri parametriT ver
iumjobesebs pozicias. Tumca, mizezi
mxolod amaSi ar imaleba. saqarTve-
lo msoflios arastabiluri qveyne-
bis reitingSi 33-e adgilze moxvda.
gavleniani amerikuli gamocemis _
Foreign Policy-s reitingi 12 sakvanZo
indikatoris mixedviT Sedga (ekono-
mikuri vardna, adamianis uflebebi,
qveynidan adamianebis migracia, mo-
saxleobis kritikuli ganwyoba mTa-
vrobisadmi da a.S.). reitings saTa-
veSi somali udgas, mas zimbabve da
sudani mosdeven. saqarTvelo ki rei-
tingSi liberiisa da sierra-leones
Soris damkvidrda.
saqarTvelos xelisufleba am Se-
fasebas naklebad imCnevs da ekonomi-
kis stimulirebis axal gegmaze muSa-
obs. winaswari monaxaziT, axali gegma
gacilebiT farTomasStabiani iqneba,
vidre ekonomikis stimulirebis xu-
Tpunqtiani gegma, romelic mTavro-
bam globalur krizisTan dakavSi-
rebiT SeimuSava. konkretulad ra
iniciativebzea saubari, seqtembris
bolos gaxdeba cnobili. am infor-
maciis wyaro finansTa saministroa.
ekonomikis saministroSi ki azus-
teben, rom mTavroba ekonomikis sti-
mulirebis gegmis Semdeg ukve ekono-
mikis ganviTarebis gegmaze muSaobas
iwyebs. axali gegma krizisis Semdgom
periodze iqneba gaTvlili, mas qar-
Tuli kompaniebis menejerebis da
ucxoeli konsultantebisgan Semdga-
ri jgufi moamzadebs da sazogadoe-
bas or kviraSi warudgens. Tumca,
saqarTvelos mTavroba ukve dResve
darwmunebulia, rom qveyanam ekono-
mikuri krizisi danakargebiT, magram
mainc warmatebiT gadalaxa.
ruseTTan mudmivi
ryevebis gamo, saqarTvelo
bevri parametriT ver
iumjobesebs pozicias.
Tumca, mizezi mxolod amaSi
ar imaleba. saqarTvelo
msoflios arastabiluri
qveynebis reitingSi 33-e
adgilze moxvda.
Tumca, zogierT SemTxvevaSi, pro-
testi ufro sagnobriv xasiaTsac
iZens xolme. saqarTvelos komunika-
ciebis maregulirebelma komisiam 5
rusuli telearxi 50-50 aTasi lariT
daajarima. rogorc komisiaSi acxa-
deben, rusuli arxebi _ РЕН ТВ, НТВ,
21liberali . seqtemberi № 8 . 2009
evropa
seqtembers germania axal
bundestags (parlaments) irCevs. ase-
Ti mosawyeni winasaarCevno kompania
federaciul respublikas ar axsovs.
didi an saxalxo, rogorc maT germa-
niaSi uwodeben, partiebis saarCevno
platformebi erTmaneTisgan Zalian
ar gansxvavdeba. 62,2 milion germa-
nel amomrCevels farTo arCevani ar
aqvs. didi koaliciis Semdeg saarCe-
vno Temebis siRaribe gansazRvravs
wlevandel dapirispirebas.
vin visTan? da ara: risTvis? an
romeli programisTvis? koaliciis
sakiTxi wlevandeli arCevnebis mTa-
vari kiTxvaa _ vin visTan gaerTian-
deba, vin visTan erTad Seqmnis koa-
licias?
germaniis orive mTavari, moqiSpe
partia qristianul-demokratiuli
kavSiri/qristianul-socialuri ka-
vSiri (mokled: kavSiri) da social-
demokratiuli partia e. w. did ko-
aliciaSi gaerTianebulni germanias,
bolo 4 welia, marTavdnen. ra ga-
sakviria, rom am periodis kritikas
orive mxare erideba, aseve TavSeka-
vebulebi arian erTmaneTis pirov-
nul kritikis mxriv jer kidev par-
tniorebi.
eWvi aravis epareba, rom kavSiri
(qdu/qsu) xmaTa umravlesobas moi-
povebs, magram es umravlesoba Sors
iqneba damoukidebeli mmarTvelo-
bisTvis sakmarisi xmaTa naxevrisgan.
(xmebis umetesoba, 50,2%, germaniis
respublikis arsebobis ganmavloba-
Si mxolod erTxel miiRo erT-erT-
ma partiam _ qdu/qsu-m, 1957 wels
da mxolod 1960-61 wlebSi marTavda
germanias koaliciuri partnioris
gareSe). kidev erTxel usiyvarulo
qorwineba _ didi koalicia aravis
exateba gulze.
kavSiris sasurveli partniori
Tavisufali demokratiuli par-
tiaa (liberalebi) _ velosipedis
mesame borbali respublikis Zvel
sampartiul sistemaSi. magram arc
isaa garantirebuli, rom am ori
partiis xmaTa raodenoba ubralo
umravlesobisTvis iqneba sakmari-
si. Sav-yviTeli koalicia (Savi qdu/
qsu-s feria, yviTeli liberalebis)
gansakuTrebiT saeWvo gaxda bun-
destagis arCevnebamde bolo didi
gamocdis _ 30 agvistos gamarTu-
germanuli arCevnebi 2009
merkelis germaniavin visTan? da ara: risTvis? an romeli
programisTvis? koaliciis sakiTxi wlevandeli
arCevnebis mTavari kiTxvaa. vin visTan
gaerTiandeba, vin visTan erTad Seqmnis
koalicias?
laSa baqraZe
li tiuringiis, saqsoniis da zaar-
landis landtagebis (federaluri
miwebis/provinciebis parlamentebi)
arCevnebis Semdeg. tiuringiaSi da
zaarlandSi mmarTveli qristian-
demokratebi damarcxdnen.
zaarlandis parlamentSi 21%-iT
`memarcxeneebi~ moxvdnen (manamde
landtagSi warmodgenilnic ar iyv-
nen). `memarcxeneTa~ partia gdr-
s socialisturi erTiani partiis
STamomavali demokratiuli socia-
lizmis partiis da saarCevno al-
ternativa _ samuSao da socialuri
samarTlianobis gaerTianebis Sede-
gad warmoiSva. maTi lideri oskar
lafonteni zaarlandis premier-
ministri (1985-1998), manamde ki misi
dedaqalaqis oberbiurgermaisteri
(dRevandeli qarTuliT: meri) iyo.
misi erTpirovnuli, mmarTvelobis
`Tavaduri~ stilis gamo, mas zaarze
germaniis kancleri angela merkeli
22 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
evropa
`de oskars~ uwodeben. lafonteni
social-demokratiis erT-erTi xati
iyo, sami aTeuli wlis ganmavlobaSi
partiis lideri, 1990 wels, kancle-
robis kandidati, 1995-1999 wlebSi
Tavmjdomare, romelic, 1999 wels
kancler SrioderTan uTanxmoebis
gamo, ministris postidan gadadga
da romelmac partiis SigniT mxar-
daWeris uqonlobis mizeziT partia
2005 wels sabolood datova. 2005
wlis vadamdeli arCevnebis win man
moaxerxa saarCevno alternativis
da demokratiuli socializmis par-
tiis gaerTianeba, maTgan arsebobi-
sunariani axali memarcxene partia
Seqmna da maSindel arCevnebze Sav-
yviTeli koaliciis xelisuflebaSi
mosvlas SeuSala xeli. lafontenis
mizania, daRmavlobis gzaze myof
social-demokratias uCvenos, Tu
ra dakarges misi saxiT, magram amave
dros maTTan erTad qveyanaSi axali
memarcxene erToba Sekras. landta-
gebis arCevnebSi warmatebis Semdeg
lafontenma Tqva, rom mas uxaria,
social-demokratias axali pers-
peqtiva rom misca xelisuflebaSi
mosasvlelad. misi warmodgeniT,
wiTel-wiTeli (wiTelia, rogorc
social-demokratebis, ise `memar-
cxeneebis~ feri) koaliciebi unda
iyos ara mxolod zaarlandSi, ara-
med tiuringiaSic. bundestagis we-
vri `memarcxeneebidan~ ian korte
ambobs, rom spd bolos da bolos
`mixvda, rom xuTpartiuli sistema
arsebobs~, da rom `memarcxeneebi~
`gadamwyvet faqtorad~ iqca.
lafonteni miuRebelia misi Zve-
li partiis xelmZRvanelebisTvis.
soc-demokratebis Tavmjdomare
franc miunteferingi mas moTamaSes
da social-demokratiis moRalates
uwodebs. germanelebis da social-
demokratebis umravlesobisTvisac
miuRebelia yofil gdr-el komu-
nistebTan kooperacia, aseve _ sru-
liad arapragmatul radikalebTan
`memarcxeneTa~ partiis SigniT, ro-
goricaa `komunisturi platforma~
an `antikapitalisturi memarcxene-
oba~. Tu social-demokratebs sul-
ma wasZliaT da zaarlandSi mainc
wavidnen `memarcxeneebTan~ koali-
ciaze, es saboloo jamSi cudad
imoqmedebs saerTo germanul done-
ze da 27 seqtembris arCevnebze xme-
bs daakargvinebs social-demokra-
tebs. amitom social-demokratebi
zaarSi jer mxolod sasurveli Su-
qniSnis koaliciaze amaxvileben yu-
radRebas, maTi mowinaaRmdegeebi ki
wiTel-wiTel saSiSroebaze. (Suq-
niSnis mesame feri mwvane _ mwvane-
Ta partiis feria). mwvaneebi ki Tavs
ikaveben arCevnebamde romelime koa-
liciur SemoTavazebaze ganacxadon
Tanxmoba. qristian-demokratebis,
liberalebis da mwvaneTa koalicias
iamaikis koalicias uwodeben, ia-
maikis Sav-yviTel-mwvane ferebiani
droSis gamo.
saarCevno kampaniebSi gamobrZmedil
taqtikos lafontenTan SedarebiT,
amJamindeli vice-kancleri da saga-
reo saqmeTa ministri, social-de-
mokratebis kanclerobis kandidati,
frank-valter Stainmaieri uxerxu-
lad grZnobs Tavs patara qalaqebisa
da soflebis sabazro moednebis im-
provizirebul podiumebze. mas aras-
dros ubrZolia aqamde sadeputato
mandatisTvisac ki. germaniis yvelaze
Zveli, tradiciuli _ social-de-
mokratiuli partia seriozul kri-
ziss ganicdis, misi popularoba dRi-
Ti dRe klebulobs. partia, romlis
axlad arCeul Tavmjdomares dRemde
simbolurad gadascemen xolme 1869
wels daarsebuli social-demokra-
tiuli muSaTa partiis Tanadamaar-
erTi-ori weli Tu SeZleb kan-
clerobaso, _ uTqvams eqims 73
wlis konrad adenauerisaTvis,
rodesac man Tavisi kandidatu-
ris wardgena gadawyvita kan-
cleris postze axlad Camoya-
libebul germaniis federaciul
respublikaSi. adenaueri 14 we-
liwads darCa am Tanamdebobaze.
konrad adenaueri (qdk)
1949 _ 1963
ludvig erhardi (qdk)
1963 _ 1966
kurt georg kizingeri (qdk)
1966 _ 1969
villi brandti (sdp)
1969 _ 1974
helmut Smidti (sdp)
1974 _ 1982
helmut koli (qdk)
1982 _ 1998
gerhard Srioderi (spd)
1998 _ 2005
angela merkeli (qdk)
2005 _ dRemde
germaniis mTavar politikur
Tanamdebobaze omis Semdeg sul
8 pirovneba iyo.
germaniis kanclerebi
`memarcxeneTa~ partiis lideri oskar lafonteni
23liberali . seqtemberi № 8 . 2009
bundestagis arCevnebis Sedegebi da maT Sedegad Seqmnili mTavrobebi
qdk/qsk sdp TdpkavSiri 90 / mwvaneebi(1993-mde: mwvaneebi da kavSiri 90)
memarcxeneebi(2005-mde: dsp)
sxva partiebi
seblis august bebelis oqros saaTs,
axali identurobisaTvis ibrZvis.
germaniis gaerTianebidan dRemde
partia 400 aTasze metma wevrma da-
tova. partiam saxe dakarga da sabr-
Zolo Temebs veRar poulobs. axlaxan
frankfurter algemeinem statiaSi
`erTi saxalxo partiis rekviemi~ sdp
`opels~ Seadara: opels~, miliardebi
ki ara, myidveli aklia, myidvels ki
ver iyidi...
xSirad vfiqrobT, rom institu-
ciebi, romlebic Cvenze asakovanni
arian, SeuZlebelia gaqrnen, magram
gvaviwydeba, rom maTi umravlesoba
ukve gamqralia~.
angela merkeli bevrad ufro po-
pularulia, vidre Stainmaieri da
misi sakuTari qristian-demokra-
tiuli partia, magram, rogorc erT-
ma Cemma germanelma megobarma Tqva,
`ra dReSi unda iyos eri, romelic
imedis TvaliT Sescqeris merkels~.
merkeli, romelic skeptikurad iyo
ganwyobili obamas saarCevno kam-
paniis mimarT, cdilobs, obamasgan
iswavlos gamarjveba. kavSiris wle-
vandeli lozungi `Cven gvaqvs Zala~
saeWvod gvagonebs obamaseul `diax,
Cven SegviZlia~-s. 7 seqtembers ka-
vSiris did saarCevno RonisZiebaze
diuseldorfSi, romliTac merke-
lis saarCevno kampania saboloo
fazaSi gadavida, Rrma Sinaarsiani
saarCevno simReriT `Cven varT Cven~
partamxanagebi da momxreebi aiyolia
didulvaSa lesli mandokim, 30 wlis
win Tavis musikalur jguf `Cingiz
xanTan~ erTad `moskau, moskaus~ si-
mReriT rom gaiTqva saxeli. saxalxo
dResaswaulis msgavsi warmodgenis
mTavari musikaluri varskvlavi ki
jenifer raSi iyo (iqneb ufrosi Ta-
obidan vinmes axsovdes misi `siyva-
rulis Zala~ _ The Power of Love).
partiuli axalgazrdoba ki Zalian
ejibreboda erTmaneTs `anji, anjis~
ZaxilSi, magram kavSiri Zalian Sor-
saa axali Taobisgan, Tundac musi-
kis sakiTxSi. aq arc internetis _
feisbuqis, iuTubisa Tu germaniaSi
popularuli fau cetis mouqneli
gamoyeneba Svelis saqmes. kompiu-
terebis Taoba ufro simpaTiiTaa
ganwyobili magaliTad mekobreTa
partiisadmi, romelic internetSi
meti TavisuflebisTvis ibrZvis.
anji, ase uwodeben moferebiT
merkels, kanclerobas gaagrZelebs
27 seqtembris Semdeg, magram visTan
mouwevs mas koaliciis Sekowiweba?
`ra dReSi unda iyos
eri, romelic imedis
TvaliT Sescqeris
merkels~. merkeli,
romelic skeptikurad
iyo ganwyobili obamas
saarCevno kampaniis mimarT,
cdilobs, gamarjveba
obamasgan iswavlos.
evropa
ww
w.w
ikip
edia
.com
24 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
miuxedavad imisa, rom neolibera-
luri ekonomikuri politika mso-
flio ekonomikuri krizisis gamo
diskreditirebulia, germaniis li-
beralebis popularoba matulobs.
Tavisufali demokratiuli partiis
liderma, gido vestervelem kam-
paniis dasawyisSi xazi gausva, rom
mis partias mdidrebis kidev ufro
gamdidreba ki ar unda, aramed _
saSualo fenis gaZliereba. vester-
velem maisSi sagareo politikis sa-
zogadoebaSi sagareo politikasTan
dakavSirebiT yuradsaRebi sityva
warmoTqva da amiT koaliciuri par-
tiisTvis tradiciul sagareo saq-
meTa ministris postze seriozuli
ganacxadi gaakeTa. amboben, rom mas
yofili sagareo saqmeTa ministri da
partiis sapatio Tavmjdomare hans-
ditrix genSeri daexmara. partiis es
Zveli `zarbazani~ aqtiurad iRebs
monawileobas saarCevno kampania-
Sic. mas ekuTvnis slogani: `angela
merkeli CvenTan erTad ukeTesia~.
sainteresoa, rom finansuri da
ekonomikuri krizisi arcTu ise did
rols TamaSobs arCevnebis win. moqa-
laqeebi Tavs ise cudad ar grZnoben,
rogorc amas krizisis dasawyisSi mo-
elodnen. energomatareblebis fasi
daeca kidec. samuSao adgilebi ar
daikarga, radgan mTavroba firmebs
moklevadian samuSaos ufinansebs.
didi popularobiT sargeblobda
Zveli manqanebis CabarebisTvis (ro-
melic dakavSirebuli iyo axalis
yidvasTan) saxelmwifo daxmareba
premiebis saxiT. am iniciativam, ro-
melic axla mTavrdeba da, ekonomi-
kuri TvalsazrisiT, garkveuli uku-
Cveneba eqneba, albaT cotaTi mainc
Seamcira sanagveze gadasayreli man-
qanebis Semodineba saqarTveloSi.
mcire partiebis popularoba ori
aqamde mTavari partiis popula-
robis xarjze izrdeba. mwvaneebic
Seecadnen, atomuri eleqtrosad-
gurebis da birTvuli narCenebis
sacavebis Tema gamoecocxlebinaT,
magram _ uSedegod.
samagierod, avRaneTis operaciaSi
monawileobis sakiTxi, gansakuTrebiT
Talibanze 4 seqtembris sahaero Sete-
vis Semdeg, romelsac, rogorc Cans,
70-ze meti, maT Soris samoqalaqo
piric emsxverpla, gavlenas iqonie-
bs amomrCevelTa xmebze. erTaderTi
partia, romelic Riad iTxovs avRa-
neTidan germanuli jaris gamowvevas,
`memarcxeneTa~ partiaa. Tavis droze,
vidre realur politikaSi CaerTve-
bodnen, mwvaneebic uaRresad antimi-
litaristulad iyvnen ganwyobilni.
mwvaneebs aRar hyavT popularuli
liderebi, arada, wlevandel arCev-
nebSi, rogorc arasdros, liderebi
arian fokusSi da ara maTi partiebi
da programebi. vestervele da la-
fonteni am axal trends germaniis
politikur cxovrebaSi kargad gana-
saxiereben.
germaniis partiuli sistema icv-
leba. etablirebuli partiebis
kvdoma daiwyo. didi, masebis par-
tiebi asparezs uTmoben patarebs.
es, erTi mxriv, cotaTi mainc mra-
valferovans xdis germaniis poli-
tikur cxovrebas, magram amave dros
aZnelebs myari umravlesobebis Se-
saZleblobas, koaliciebis Camoya-
libebas, rac germaniis uaRresad
stabilur politikur sistemas mo-
mavalSi ryevebiT emuqreba.
germanelebis sruli umravlesoba
Tvlis, rom wels arCevnebze germa-
niis momavlis bedi ar wydeba (73%,
2005-Si _ 42%). 2005 wlis arCevnebze
13 milionze meti adamiani ar mivida,
wels 17 milions moelian.
evropa
erTmaneTisadmi mtrulad ganwyobil
or mezobels _ TurqeTsa da somxeTs
pirvelad miecaT urTierTobis mogva-
rebis saSualeba. 31 agvistos cnobi-
li gaxda somxeT-TurqeTis `sagzao
rukis~ detalebi, rac manamde saidu-
mlod inaxeboda. somxeTis, TurqeTis
da Sveicariis (Suamavali qveyana) sa-
gareo saqmeTa uwyebebma erToblivad
ganacxades, rom sagzao ruka~ somxeT-
TurqeTis urTierTobebis normalize-
bis gzebis realur vadas adgens.
`Sida politikuri konsultaciebi
eqvs kviras gastans. Semdeg xeli mo-
ewereba or oqms, romlebic Sesabamis
parlamentebs ratificirebisTvis wa-
redgineba~, _ naTqvamia gancxadebaSi.
eqvsi kvira 14 oqtombers iwureba.
es TariRi astronomiuli sizustiT
emTxveva im dRes, roca TurqeTis qa-
laq bursaSi TurqeT-somxeTis sapa-
suxo safexburTo matCi unda gaimar-
Tos. somxeTis prezidentma erT-erT
bolo interviuSi ganacxada, rom ma-
tCze dasaswrebad mxolod im SemTxve-
vaSi gaemgzavreba, Tu im droisTvis
gaxsnili iqneba TurqeT-somxeTis sa-
zRvri, an gamoikveTeba amis realuri
perspeqtiva.
1991 wels ankaram yvela yofili sa-
bWoTa respublika aRiara da maTTan
diplomatiuri urTierToba daamyara,
garda somxeTisa. somxeTs Turqulma
mxarem ori piroba wauyena: erevanma
TurqeTis teritoriuli mTlianoba
unda cnos da 1915 wels somxebis ge-
nocidis faqti uaryos. xolo, mas Sem-
deg, rac 1993 wlis aprilSi yarabaRis
Zalebma kelbajaris raioni (somxeTsa
da yarabaRs Soris) daikaves, TurqeT-
ma, azerbaijanTan solidarobis niS-
nad, somxeTs blokada gamoucxada.
2009 wlis 23 aprils, RamiT, `sa-
gzao rukis~ gamoqveynebamde ramdeni-
me TviT adre, somxeTma da TurqeTma
gaavrceles gancxadeba imis Taobaze,
rom ori qveyana `gaerTianda urTier-
Tobis mogvarebis sxvadasxva aspeqtis
garSemo~. meore dRes _ 24 aprils
mTeli msoflios somxebi genocidis
msxverplTa dRes aRniSnavdnen. am gan-
cxadebam diasporaSi didi ukmayofi-
leba gamoiwvia (7-8 milioni somexidan
somxeTSi mxolod 3 milioni cxovro-
bs), xolo aTze meti wlis ganmavlo-
baSi samTavrobo koaliciaSi myofma
nacionalisturma partia `daSnakcu-
tunma~ koalicia datova.
`daSnakcutunis~ demarSi sxva mize-
ziTacaa simboluri. damoukidebeli
somxeTis istoriaSi pirvelad moxda
ise, rom somxeTsa da diasporaSi mo-
qmedi samive cnobili partia _ `ramka-
vari~, `gniaCkiani~ da `daSnakcutuni~
opoziciaSi aRmoCnda.
serJ sargsiani somxeTis sami pre-
zidentidan erTaderTia, romelsac
diasporis mxridan angariSgasawevi
mxardaWera ar aqvs.
samagierod, sargsians am saqme-
Si mTeli danarCeni msoflio uWers
mxars _ aSS, evrokavSiri, nato, euTo,
didi saxelmwifoebis liderebi, maT
Soris ruseTisac, magram ufro Tav-
Sekavebulad. nerviulad da eWvianad
reagirebs azerbaijani.
vidre xelisufleba da mis mier kon-
trolirebadi media somxur-Turqul
oqmebs diplomatiur miRwevad afase-
bs, xolo mmarTveli `respublikuri
partia~ serJ sargsians regionul li-
ders~ uwodebs, opozicia mas somexi
xalxis interesebis RalatSi adanaSau-
lebs. somxeTis pirvelma prezidentma
levon ter-petrosianma ramdenjerme
ganacxada, rom serJ sargsianma somxe-
bis genocidi uaryo.
mezoblebi
TaTul hakofiani, erevani
ankara-erevaTurqeTma somxeTisgan miiRo is, rac surda.
26 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
2007 wlis dasawyisSi Sveicariam ga-
moTqva survili, erevan-ankaras So-
ris dialogis gagrZelebis Suamavali
gamxdariyo, romelic 2004 wlidan
Sewyvetili gaxldaT. es saidumlo
Sexvedrebi venaSi Sedga, somxuri
mxridan TurqebTan molaparakebebs
somxeTis sagareo saqmeTa ministris
moadgile arman kirakosiani warmarTa-
vda. somxeTma mkafiod ganacxada, rom
Tuki am saidumlo Sexvedrebis Sesaxeb
informacia gaJonavda, erevani ofi-
cialurad ganacxadebda, rom msgavsi
molaparakebebi ar arsebobs da Tur-
qebi cruoben.
am saidumlo molaparakebebis dRis
wesrigSi oTxi punqti iyo, romelTa-
gan ori _ sazRvris deblokada da di-
plomatiuri urTierTobis damyareba
_ somxeTma waradgina, xolo danarCe-
ni ori TurqeTma _ erTmaneTis sazR-
vrebis aRiareba da komisiis Seqmna. es
saidumlo molaparakebebi 2008 wels,
somxeTSi xelisuflebis Secvlis Se-
mdeg axali ZaliT gagrZelda, `safe-
xburTo diplomatiad iqca~, da pro-
cesi araTu gamWvirvale gaxda, aramed
daiwyo misi propaganda saxelmwifo
doneze somxeTSic, TurqeTSic da wa-
myvani ucxouri masobrivi sainforma-
cio saSualebebiTac.
TurqeTma miaRwia imas, rac surda.
man msoflios daanaxa, rom somxeTTan
dialogi SeuZlia. TurqeTma mianiS-
na sxvadasxva qveynebs, rom genocidis
aRiarebaze msjeloba mizanSewonili ar
aris, radgan es mxolod xels SeuSlis
dawyebul molaparakebaTa process.
swored ase moiqca aSS-s prezidenti
barak obama, romelmac 24 aprils (so-
mexTa genocidis dRe. am dRes aSS-s
prezidentebi tradiciulad sityviT
mimarTaven somex xalxs) gamosvlisas
sityva `genocidi~ arc ki axsena.
31 agvistos gamoqveynebuli doku-
mentebidan naTeli xdeba, rom Tur-
qeTma bolos da bolos miiRo is, ris
miRwevasac 1991 wlidan cdilobda.
kerZod ki _ komisiis Seqmna, romelic
istoriul movlenebs gadaxedavs. sapa-
suxod somxeTma miiRo mxolod dapi-
reba, rom SesaZloa, sazRvari gaixsnas.
Tanac, dokumentSi iseTi formulire-
bebia gamoyenebuli, rom gaurkveveli
rCeba, vin Caketa es sazRvari.
`somxeTi da TurqeTi SeTanxmdnen
arsebuli problemebis dazusteba-
sa da winadadebebis formulirebaze,
rac istoriuli dokumentebisa da
saarqivo masalebis mecnierulad da
miukerZoeblad Seswavlis gziT unda
moxdes~, _ naTqvamia erT-erT oqmSi.
aseTma formulirebam gansakuTre-
biT ganarisxa bevri somexi, pirvel ri-
gSi _ diasporidan. arsebobs mosazre-
ba, rom faqtobrivad es aris somxeTis
istoriis yvelaze tragikuli fur-
clis _ 1915 wlis movlenebis Secvlis
mcdeloba, da maTi dRevandeli somxe-
Tisa da gansakuTrebiT ki TurqeTis
iteresebisaTvis morgeba.
Tuki somxeTisa da TurqeTis par-
lamentebi am oqmebis ratificirebas
moaxdenen, somxeT-TurqeTis sazRvari
ori Tvis ganmavlobaSi unda gaixsnas.
Tumca, arsebobs saSiSroeba, rom
TurqeTis parlamentSi am oqmebis ra-
tificireba CaiSleba. metic, savarau-
dod, ganxilva antiamerikuli iste-
riis saxes miiRebs, da TurqeTi isev
mosTxovs somxeTs, Sewyvitos azerbai-
janis teritoriis okupacia.
realurad didi mniSvneloba ar aqvs
damtkicdeba Tu ara es oqmebi Turqe-
Tis parlamentSi. ankarasTvis mTava-
ria is werilobiTi dapireba, romelic
man erevnisgan miiRo istorikosebisa-
gan Semdgari komisiis Seqmnis Taoba-
ze. miuxedavad imisa, gaixsneba Tu ara
sazRvrebi, TurqeTis mxare am dapire-
biT spekulirebas daiwyebs.
ar arsebobs raime garantia, rom
Turqebi da azerbaijanelebi erTobli-
vad moqmedeben, rogorc es wina wlebSi
iyo. SesaZloa, TurqeTi somxeTTan da-
axloebas imitom cdilobs, rom darw-
munebulia, somxuri Zalebi gavlen ya-
rabaRis mimdebare okupirebuli
teritoriebidan. ramdenic unda ilapa-
rakon, rom somxur-Turquli da yara-
baRis procesebi paraleluria, erTi
ram cxadia, rom progresi somxur-
Turqul urTierTobaSi yarabaRis
sakiTxis daregulirebazec iqoniebs
gavlenas da piriqiT.
ani 1:0?
`sagzao rukam~ ganarisxa
somxuri diaspora.
arsebobs mosazreba, rom es
somxeTis istoriis yvelaze
tragikuli furclis _ 1915
wlis movlenebis Secvlis
mcdelobaa.
27liberali . seqtemberi № 8 . 2009
mezoblebi
2008 wlis agvistos omis dros da
mis Semdegac bevrma politikosma da
Jurnalistma gaamaxvila yuradReba
imaze, Tu ramdenad Seicvala poli-
tikuri situacia saqarTveloSi da
mTlianad samxreT kavkasiis regionSi.
dRes es regioni msoflios udi-
desi saxelmwifoebis gacilebiT did
yuradRebas ipyrobs, vidre Tundac
aTi wlis winaT. es gamowveulia dasav-
leTsa da ruseTs Soris postsabWoTa
sivrceSi politikuri metoqeobiTac,
da sruliad Cveulebrivi ekonomikuri
interesebiTac, rac, cxadia, upirve-
les yovlisa sxvadasxva energetikul
proeqts ukavSirdeba. Tavad samxreT
kavkasiis regionuli moTamaSeebic
gacilebiT gaiwafnen saerTaSoriso
politikaSi da msxvil saerTaSoriso
mxareebs Soris arsebul uTanxmoebebs
drodadro ostaturadac ki iyeneben.
kavkasiaSi momxdari am da sxva cvli-
lebebis uaryofa SeuZlebelia, radgan
isini sakmaod TvalsaCinoa. miuxedavad
amisa, gasuli wlis omis dros gansaku-
TrebiT gamaoca ara am cvlilebebma,
aramed iman, Tu ra mcire progresi
ganicades am wlebis manZilze kon-
fliqtSi monawile sazogadoebebma. am
omma yvelani ori aTeuli wliT ukan
dagvabruna, 1980-ianebis dasasrulSi
da 1990-ianebis dasawyisSi. lozunge-
bic igive ismoda, msubuqad koreqti-
rebuli bolo politikuri modis mi-
xedviT. igive nacionalizmi, romelic
sustad iyo SeniRbuli Tavisuflebisa
da demokratiis Ziebis mcdelobiT, da
gansxvavebuli azris zustad iseTive
miuRebloba.
kavkasiis mosaxleobis erTi Taoba
imdeni konfliqtisa da sazogado-
ebrivi kataklizmebis mowme gaxda,
am regionSi imdeni saxsrebi da Zala
Caido samoqalaqo sazogadoebis Ca-
mosayalibeblad, imdeni samSvidobo
programa ganxorcielda, rom Ti-
Tqos SeuZlebeli iyo kidev erTi omi
momxdariyo.
iqmneba mZime STabeWdileba, rom
kavkasia erT wreze dadis, arafers
swavlobs da yovel jerze erTsa da
imave Secdomebs Cadis. kavkasiis zo-
gierT nawilSi am wris radiusi metia,
sxvagan naklebi, magram rezultati
umeteswilad identuri _ mtroba,
Zaladoba, devnilebi, siRaribe. am
SemTxvevaSi sulac aRar gindeba vin-
me daadanaSaulo omSi, vin pirvelma
daiwyo, vin upasuxa. aseTi kamaTebi
ukve ara mxolod uadgilo unda iyos,
aramed _ samarcxvinoc. asobiT ada-
miani daxocilia, aTeulobiT aTasma
dakarga sakuTari saxli, wlobiTa da
xSir SemTxvevaSi didi wvalebiT da-
grovili qoneba. es yvelaferi uka-
naskneli ori aTwleulis manZilze
araerTxel moxda da, SesaZloa, ara
ukanasknelad.
SeiZleboda bevri gvefiqra adamia-
nis bunebis damangrevel xasiaTze, po-
litikosebis Secdomebze da Seqmnili
mdgomareobidan gamosavali gveZebna,
magram sabednierod, am mankieri wris
gadasalaxad ukve arsebobs sruliad
mza receptebi, romlebic garkveu-
lwilad miesadageba omisSemdgom sa-
qarTvelosa da mTlianad kavkasiaSi
arsebul situacias. erTi recepti,
pirobiTi saxelwodebiT `imperiuli
integraciuli proeqti~, kavkasiaSi
sakmaod xangrZlivi drois manZilze
cnobili da gamocdilia. am proeqtis
oci wlis winandeli samwuxaro fina-
li da aseve dRevandeli politikuri
realiebi cxadyofs, rom misi ganme-
oreba ar Rirs. meore, ufro axali
recepti cnobilia, Tumca msoflioSi
naklebad gavrcelebuli _ esaa evro-
puli integraciis procesi.
samxreT kavkasiis qveynebSi, gan-
sakuTrebiT saqarTveloSi, popula-
rulia evropuli institutebisken
damoukideblad swrafva. Tumca,
geografiulma, politikurma, eko-
nomikurma mizezebma am integraciis
perspeqtiva SeiZleba aTeuli wlebiT
samxreT kavkasia
kavkasiis integraciaevropuli integraciis proeqti _ axali gza kavkasiisTvis.
valeri Zucevi, vaSingtoni
kavkasiaSi
bolodroindelma
gamocdilebam cxadyo,
rom TanamSromlobisa da
integraciis alternativa
aq mxolod omia.
28 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
mezoblebi
Tavad sazogadoebas dasakargi dro
aRar aqvs. kavkasiaSi bolodroindel-
ma gamocdilebam cxadyo, rom TanamS-
romlobisa da integraciis alter-
nativa omia. cnobili gamonaTqvamis
perifrazirebas Tu mivmarTavT, SeiZ-
leba iTqvas: `nu ikiTxav, vinaa damna-
Save konfliqtSi, Sen xar damnaSave~.
CemTan saubarSi erT-erTi cnobili
qarTveli politologis mtkicebiT,
samxreT kavkasiis integraciisTvis
yvela teritoriuli problema unda
gadawydes. me ki mgonia, ufro swori
iqneboda imis Tqma, rom teritoriu-
li problemebi regionSi maSin gadawy-
deba, rodesac regionuli integra-
ciis proeqti amuSavdeba.
miuxedavad didi evropuli gamo-
cdilebisa, ramdenadac cnobilia,
jer ar arsebobs samxreT kavkasiis
saxelmwifoebis integraciis adap-
tirebuli proeqti. aseTi politiku-
ri proeqti arc iarsebebs, vidre ar
gaCndeba inteleqtualuri safuZveli
mis Sesaqmnelad. Tuki regionuli in-
tegraciis gzaze arsebuli politi-
kuri dabrkolebebis axsna SesaZle-
belia, maSin gaugebaria aqamde ratom
ar arsebobs ganviTarebis iseTi mniSv-
nelovani mimarTulebis mkafio inte-
leqtualuri produqti, rogoricaa
regionuli integracia.
warmatebuli regionuli integra-
cia samxreT kavkasiaSi iqneboda `im-
periuli proeqtis~ alternativa,
romelsac ruseTi dRemde axorcie-
lebs CrdiloeT kavkasiaSi da, ro-
gorc Cans, xelsayreli pirobebis
Seqmnis SemTxvevaSi, mis gadatanas
samxreT kavkasiaSic gegmavs. metoqe
politikuri proeqtis mimarT ruse-
Ti, savaraudod, keTilganwyobas ar
gamoiCens, magram am proeqtis arakon-
frontaciulobidan gamomdinare, mis
mimarT Ria agresiasac ver gamoxa-
tavs. SesaZloa, aman ubiZgos kidec
ruseTs, Secvalos Crdilo kavkasiaSi
mmarTvelobis sistema.
arsebobs, ra Tqma unda, integra-
ciis alternatiuli scenaric _ impe-
riuli. rodesac xalxi ise daiRleba
gauTavebeli omebiT, rom mzad iqne-
bian, Sevidnen nebismier imperiaSi,
romelic mSvidobasa da stabiluro-
bas dahpirdeba. marTalia, aseTi sce-
nari arc ise sarwmunoa, magram logi-
kurad miT ufro SesaZlebeli xdeba,
rac metad eomebian erTmaneTs kavka-
sielebi.
gadaavados. Tanac bolomde naTeli
araa, Tu rad gadaiqceva im drois-
Tvis evrokavSiri da ra politika
eqneba gafarToebis TvalsazrisiT.
xolo Tuki samxreT kavkasiis qveyneb-
Si periodulad sisxlismRvreli ome-
bi moxdeba, maSin es perspeqtiva kidev
ufro Soreuli gaxdeba. aseT pirobe-
bSi regionuli integraciis proeqti
gacilebiT realisturad gamoiyure-
ba, Tumca _ praqtikulad Znelad gan-
saxorcieleblad.
integracia, samxreT kavkasiis re-
gionSi mSvidobis damyarebisa da misi
ganviTarebis mizniT, bunebrivia, Ta-
visTavad ver gadawyvets regionis
yvela problemas. metic, TamaSis sa-
erTo wesebidan ganyenebulad, rogo-
ricaa, magaliTad, kanonis uzenaesoba
da adamianis uflebebi, aseTi inte-
graciis proeqti ar SeiZleba warma-
tebuli iyos grZelvadiani gegmiT.
miuxedavad amisa, evropuli integra-
ciis proeqtis warmatebuli magaliTi
arsebobs da SeiZleba misabaZic iyos.
yvela dainteresebul mxares esmis,
rom ufro gamWvirvale sazRvrebi da
saqonlis gadaadgilebisa da momsaxu-
rebisas barierebis moxsna sargebels
moutans rogorc samxreT kavkasiis
yvela qveyanas cal-calke, ise mTlia-
nad regions. garda ekonomikuri sar-
gebelisa da samSvidobo potenciali-
sa, Tavad regionic ufro gamosadegi
gaxdeba evropul struqturebSi in-
tegraciisTvis.
Tuki politikosebi ama Tu im mi-
zeziT amjobineben, regionul inte-
graciaze yuradReba ar SeaCeron da
erTeuli aqciebiT dakmayofildnen,
www.wikipedia.com
29liberali . seqtemberi № 8 . 2009
mosalodneli
moulodneloba saqarTvelosa da somxeTs Soris frTxili da
gawonasworebuli politika javaxeTis garSemo iZabeba.
olesia varTaniani, Tbilisi
fo
to
go
gi
ta
bu
xa
iZ
e
saqarTvelo
somxeTis prezidentis serJ sargsia-
nis gancxadeba, romelic man seqtem-
bris dasawyisSi somex diplomatebTan
Sexvedrisas gaakeTa, TbilisSi `mosa-
lodnel moulodnelobad~ Seafases.
saqarTveloSi ukve saubroben imaze,
rom ruseTi zewolas axdens somxeTis
xelmZRvanelobaze, raTa maT ufro
mkacri pozicia daikavon saqarTve-
losTan mimarTebaSi.
Tavis sityvaSi sargsianma gaimeora
radikalurad ganwyobili somexi po-
litikosebis ZiriTadi lozungi, rom
somxebis integracia saqarTveloSi ar
unda niSnavdes maT asimilacias.
am sityvebis avtorad javaxeTis
sazogadoebrivi aqtivisti david rs-
takiani iTvleba, romelic moZraoba
`virqis~ erT-erTi TanaTavmjdomarea
da TbilisSi aRiqmeba rogorc `sepa-
ratizmis mTavari gamavrcelebeli~
regionSi.
sargsianis gamosvlamde somxeTis
yvela oficialuri piri cdilobda,
Tavi aeridebina TbilisisTvis miuRe-
beli gamonaTqvamebisTvis.
somxeTis prezidenti Tavis gamos-
vlaSi ufro Sorsac wavida da wamo-
ayena moTxovna, romelsac didi xania,
sifrTxiliT uyureben saqarTveloSi
_ man Tqva, rom somxuri ena unda gax-
des oficialuri ena javaxeTSi mcxo-
vrebTaTvis.
sargsianma aseve ganacxada, rom au-
cilebelia somxuri kulturis Zegl-
Ta dacvaze zrunva da saqarTveloSi
somxeTis samociqulo eklesiis ofi-
cialuri registracia.
31liberali . seqtemberi № 8 . 2009
`yvela am sakiTxSi Cven delikatu-
rebi unda viyoT, Tumca amave dros
Tanmimdevrulebi da principulebi~,
_ aRniSna sargsianma.
am gancxadebidan sam dReSi somxeTis
prezidentis am sityvebze pasuxis gace-
ma saqarTvelos sagareo saqmeTa minis-
trs, grigol vaSaZes mouwia, romelic
erevanSi oficialuri vizitiT Cavida.
`Cven mzad varT, ganvixiloT nebis-
mieri ideebi Cvens somex kolegebTan~,
_ upasuxa vaSaZem da am sakiTxTan
dakavSirebiT oficialuri Tbilisis
pozicia ase Camoayaliba: `minda xa-
zgasmiT aRvniSno, rom somxuri enis
statusi qarTvelebisTvis, somxuri
warmomavlobis saqarTvelos moqala-
qeebisTvis saukuneebis ganmavlobaSi
daculi iyo. maTi yvela ufleba da-
culia iseve, rogorc sxva xalxebis,
romlebic saqarTveloSi cxovroben.
CvenTvis isini Cveni istoriisa da
kulturis ganuyofeli nawilia~, _
ganacxada vaSaZem.
am pasuxma ukmayofileba gamoiwvia
Tbilisis oficialur wreebSi, rom-
lebic sargsianis gancxadebebis saTa-
ves kremlSi eZeben.
sargsianis sityvas win uZRoda
skandali moskovTan, roca ivnisis
vizitis dros saakaSvili sargsian-
ma piradad daajildova umaRlesi
saxelmwifo jildoTi. kremlSi es
nabiji Ralatad Seafases. kremlis
erTgulma politikosebma da anali-
tikosebma erevnis misamarTiT mrisxa-
ne sityvebi ar daiSures.
`rusebi modian~, _ ase daaxasiaTa
Tavisi damokidebuleba sargsianis
gancxadebis mimarT erT-erTma ma-
RalCinosanma prezidentis adminis-
traciidan. `isini pirdapir gveubne-
bian, rom rusebma yelSi wauWires~.
TbilisSi amboben, rom kremli, ukve
didi xania, zewolas axdens erevnel
Cinovnikebze yarabaRTan dakavSire-
biT Tavis poziciis gamoyenebiT. aseve
gasaTvaliwinebelia 500 milioni do-
laris odenobis kreditic, romelic
erevanma moskovidan gasul gazafxuls
miiRo da ramac somxeTis 2009 wlis
biujetis 15 procentze meti Seadgina.
`amgvar gancxadebas sargsianis-
gan ruseT-saqarTvelos omis Semdeg
elodnen. kidev ufro mkacrsac. bevri
imasac ambobda, rom erevani afxazeTs
da samxreT oseTs aRiarebda, _ am-
bobs sazogadoebrivi moZraoba `mra-
valerovani saqarTvelos~ erT-erTi
lideri, arnold stefaniani, magram
sargsianma es ar gaakeTa. ara imitom,
rom Zalian kargi adamiania, aramed
gaacnobiera, rom msgavsi gancxade-
bebis gakeTeba ar SeiZleba, vidre ar
moemzadebi im SedegebisTvis, rac am
nabijs SeiZleba mohyves~.
stefanianis TqmiT, omidan erTi
wlis Semdeg sargsianis gancxadeba
`koRos nakbens~ hgavs da sityvebs sa-
qme ar mohyveba.
`somxeTs ar aqvs araviTari berke-
ti, rom es ideebi praqtikulad aamo-
qmedos~, _ miiCnevs stefaniani.
`garda amisa, somxeTi ar aris mzad
saqarTvelosTan urTierTobebis
mkveTri gauaresebisTvis. somxur
elitas kargad esmis, rom TurqeT-
Tan sazRvaris gaxsnis SemTxvevaSic,
somxeTs aucileblad sWirdeba al-
ternativa, da swored saqarTveloa
misTvis tranzituli alternativa~.
sargsianis gancxadeba bevrma some-
xma eqspertma droulad da marTebu-
lad miiCnia.
damoukidebeli politologi er-
vand bozoiani miiCnevs, rom bolo
dros Tbilisi javaxeTSi agresiul
politikas atarebs da es imitom xde-
ba, rom Tbilisma somxeTis mxridan
garkveuli sisuste igrZno. Tu manam-
de Tbilisi Tvals xuWavda im faqtze,
rom somxebs, romelTac ar icodnen
qarTuli, sxvadasxva Tanamdebobe-
bi ekavaT da amiT arRvevdnen saqar-
Tvelos konstitucias, dRes ukve am
sakiTxTan mimarTebaSi igi mkveTr po-
litikas axorcielebs~.
bozoiani miiCnevs, rom sargsianis
gancxadebas araferi aqvs saerTo
kremlis ganwyobebTan.
`male javaxki (javaxeTis somxuri
saxelwodeba _ avt.) igive mdgomareo-
baSi aRmoCndeba, rogorSic dRes mar-
neulia, sadac mosaxleobis 100 pro-
centi azerbaijanelia, soflis Tavi
ki _ qarTveli~.
kidev erTi somexi eqsperti ste-
fan safariani ambobs, rom mravali
wlis ganmavlobaSi saqarTvelosa da
somxeTs Soris frTxili da gawo-
nasworebuli politika, mniSvnelov-
nad daiZaba.
`feTqebadsaSiSi viTarebis winaSe
varT, romlis ganeitralebisTvis,
restornuli politika da medlebis
erTmaneTisTvis kiserze Camokideba
ki ara, problemebis wamoweva da maTi
erToblivad gadawyvetaa saWiro~.
safariani miiCnevs, rom or qveya-
nas Soris gadauWreli problemebi
spekulaciis sagania rogorc Sida,
aseve gare ZalebisTvisac. `am sakiTx-
Si mniSvnelovan rols ruseTi Tama-
Sobs~, _ ambobs igi.
somxuri enisTvis regionul doneze
oficialuri enis statusis miniWebis
sakiTxi aqtualuri mas Semdeg gaxda,
rac ramdenime wlis win TbilisSi
daiwyo msjeloba, rom saqarTvelos
mTel teritoriaze saqmis warmoeba
mxolod qarTul enaze unda xdebo-
des. javaxeTis mosaxleobis didi na-
wili somexi erovnebisaa da qarTul
enas ar flobs.
xelisuflebis adgilobriv orga-
noebSi TiTqmis yvela dokumentacia
rusul an somxur enebzea Sedgenili.
qarTul enaze gadasvla bevr adgilo-
briv Cinovnikis SeuZleblad miaCnia.
Tbilisi am mdgomareobidan gamo-
savals specialur saswavlo progra-
mebSi xedavs, romlebsac adgilo-
brivi Cinovnikebi gaivlian. Tumca,
dRevandeli praqtikis mixedviT,
SeiZleba iTqvas, rom es ararealuri
ideaa.
`unda davelodoT, rom am mosa-
xleobis nawilma mainc iswavlos
qarTuli~, _ ambobs saqarTvelos
prezidentis mrCeveli erovnuli um-
ciresobebis sakiTxebSi, van baiburTi.
`winaaRmdeg SemTxvevaSi, somxuri
enis oficialurad gamocxadebas am
regions kidev ramdenime wliT ukan
gadaisvris. xalxi saerTod aRar ifi-
qrebs qarTulis swavlaze~.
saqarTvelo
`saqarTvelo-somxeTis urTierTobebi feTqebadsaSiSi viTarebis winaSea, romlis
ganeitralebisTvis problemebis wamoweva da maTi erToblivad gadawyvetaa saWiro.~
32 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
saqarTvelo
TiTqmis sami kviraa, sofel me-
jvrisxevis mcxovrebni wyals xan go-
ridan, xan mezobel sofel zertidan
ezidebian, zogi transportiT, zogi
orTvalaTi, zogic xeliT.
mejvrisxevi goris raionis yvelaze
didi sofelia. iq daaxloebiT 1400
komli cxovrobs.
mejvrisxevelebi wylis problemis
mogvarebis erTaderT gzas xedaven _
qarTulma mxarem osur soflebs denis
miwodeba unda aRudginos.
saqme isaa, rom saTavo nageboba, sai-
danac mejvrisxevi wyliT maragdebo-
da, mezobeli osuri soflis _ Rromis
teritoriaze mdebareobs. Rroms da
kidev ramdenime osur sofels, romel-
sac samxreT oseTis de faqto xelisu-
fleba akontrolebs, eleqtroener-
gias qarTuli mxare awvdida. ivlisis
bolos kompania `energoprojorjiam"
davalianebis gamo osur soflebs de-
nis miwodeba Seuwyvita. sapasuxod ki
RromSi saTave nageboba Caketes da me-
jvrisxevi wylis gareSe darCa.
Sida qarTlis administraciul Se-
nobasTan mejvrisxevelebma ori sapro-
testo aqcia gamarTes. maTi mTavari
moTxovna osuri sofeli RromisTvis
eleqtroenergiis miwodebis aRdgena
iyo.
`Cveni ambavi rwyili da WianWvelas
zRapars hgavs. Tu dens mivcemT, isini
wyals mogvcemen. wlebis ganmavlobaSi
ase iyo~, _ ambobs mejvrisxeveli za-
qaria.
Rromsa da mejvrisxevs wylis garda
bevri sxva saerToc hqondaT. mejudis
xeobis osuri soflebisTvis cxinva-
lisken mimavali gzac mejvrisxevze
gadioda. 90-iani wlebis konfliqtis
Semdegac cxinvali-Rromis avtobusi
qarTuli soflebis gavliT Seuferxe-
blad moZraobda.
mimosvla gasuli wlis agvistos
omis Semdeg Sewyda. mejvrisxevelebisa
da Rromelebis gadakveTis kidev erTi
adgili mejvrisxevis sakolmeurneo
bazari iyo. `Cven bazarSi rZis pro-
duqtebi, Sinauri frinveli, saqoneli,
arayi, kartofili da SeSa Rromidan,
andoreTidan da maxisidan iqaur osebs
CamohqondaT. Tu bazarze ver gayidd-
nen, Semdeg urmebiT mejvrisxevs uban-
uban Camoivlidnen. TiTqmis yvelas
vicnobdiT im soflebSi. dRes viTare-
ba Seicvala. rogorc vici, Cveni po-
licielebi ar uSveben imaT~, _ ambobs
mejvrisxeveli tariel gurgeniZe.
pirveli saprotesto aqcia Sida qar-
Tlis administraciis SenobasTan me-
jvrisxevelebma daaxloebiT ori Tvis
win gamarTes. maTi moTxovna mezobeli
osuri soflisTvis denis miwodebis
Taobaze maSin xelisuflebam daak-
mayofila. mTavrobis TxovniT, `ener-
goprojorjiam" osur soflebs deni
miawoda, Rromelebma ki wylis saTave
nageboba gaxsnes da mejvrisxevma wya-
li miiRo.
28 dRis Semdeg, davalianebis gamo,
`energoprojorjiam" isev gaTiSa osu-
ri soflebi. meore dRes mejvrisxevs
wyali Seuwyvites.
rogorc goris municipalitetis
gamgebeli daviT xmiadaSvili ambobs,
mejvrisxevSi wylis problemas mokle
vadaSi axali WaburRilebiT moagvare-
ben.
Tumca, rogorc adgilobrivi mosax-
leoba ambobs, sofeli mcirewyliania.
komunistebis mmarTvelobis perio-
dSic sofelSi ramdenime WaburRili
daidga, magram wylis simciris gamo
ver imuSava.
sofelSi gaCnda idea, rom Rromis
eleqtroenergiis davalianebas me-
jvrisxevelebi Tavad dafaraven.
`adgilobriv xelisuflebas SevTa-
vazeT, rom fuls SevagrovebT da
Rromelebis eleqtroenergiis safa-
surs Tavad gadavixdiT. TiTo komls
1-2 lari mogviwevs. magram uarze
arian, xarks xom ar gadavuxdiTo, _
gveCxubebian~, _ ambobs zaqaria.
kompania `energoprojorjias" war-
momadgeneli, giorgi balaxaSvili
ambobs, rom osuri soflebis mosax-
leoba wina TveebSi kontaqtze Tvi-
Ton gamodioda da eleqtroenergiis
gadasaxads ixdida, magram bolo ori
Tvea, kavSiri Sewyda. 4 osuri sofeli
daaxloebiT 2000 laris davalianebis
gamoa gamorTuli.
adgilobrivi mosaxleoba imis gamoc
wuxs, rom wylisa da eleqtroenergiis
niadagze konfliqtma mezobel so-
flebs Soris wlebis ganmavlobaSi Se-
narCunebuli urTierTobebi gaafuWa.
`Cvens xelisuflebas minda vuTxra,
ra gaxda ramdenime patara soflisTvis
denis miwodeba, rom amxela sofeli
uwylod ar datovon. codo ar varT
xalxi? cudia jibrSi Cadgoma, davto-
vebT uSuqod dagvtoveben uwylod. aqa-
mde isini patiosnad ixdidnen denis ga-
dasaxads, magram axla albaT usaxsrod
darCnen. isini Tavs vaWrobiT irCendnen
da axla es gzac CaeketaT. codoebi
arian egenic. gvrCeba STabeWdileba,
rom ZaliT Zabaven Cven Soris urTier-
Tobas~, _ ambobs mejvrisxeveli zeinab
metreveli.
konfliqtis zona
wyali denis wil
osuri soflisTvis denis miwodebis aRdgenas
qarTuli sofeli iTxovs.
goga afciauri, gori
fo
to g
oga
afcia
uri
mejvrisxevis gauqmebuli sakolmeurneo bazari, seqtemberi 2009
33liberali . seqtemberi № 8 . 2009
adamianis uflebebi da samarTali
11 agvistos saxalxo damcvelis
aparatis TanamSromlebs cixis moni-
toringisas patimrebTan sakanSi kon-
fidencialuri gasaubrebis ufleba
ar misces. saxalxo damcvelis rwmu-
nebuls qsnis #7 sapyrobileSi pa-
timrebTan specialur oTaxSi gasau-
breba an saknis karis Riad datoveba
mosTxoves. am gadawyvetilebis mize-
zad cixis administraciam rwmunebu-
lis usafrTxoeba daasaxela.
Tumca, ramdenimewliani monitorin-
gis ganmavlobaSi patimrebs saxalxo
damcvelis aparatis TanamSromlebis
sicocxle safrTxis qveS arasdros
dauyenebiaT.
subari am gadawyvetilebas cixeSi
monitoringis SezRudvad afasebs.
ombudsmenis yovelwliuri moxsene-
bisaTvis sapyrobilis monitoringi
Teberval-martSi da gasuli wlis
ivlis-agvistoSic Catarda. manamde
msgavsi dabrkoleba arc erT adminis-
tracias ar Seuqmnia.
vardebis revoluciis Semdeg da
sasjelaRsrulebiT sistemaSi re-
formebis gatarebis dRidan cixeebSi
sazogadoebrivi kontrolis meqaniz-
mebis raodenoba TandaTan mcirdebo-
da.
2009 wlamde arsebobda monito-
ringis komisiebi da 2002 wels maSin-
deli iusticiis ministris, mixeil
saakaSvilis iniciativiT Seqmnili
monitoringis sabWo, romelSic
arasamTavrobo organizaciebis war-
momadgenlebi Sediodnen. maT cixeSi
mdgomareobis aRwera da rekomenda-
ciebis SemuSaveba evalebodaT, anga-
riSebs sam TveSi erTxel iusticiis
ministrs warudgendnen, xolo 6
TveSi erTxel _ prezidents. sabWo-
Si Semaval arasamTavrobo organi-
zaciebis sias iusticiis ministri
adgenda, ramac am arasamTavroboe-
bis mimarT sazogadoebrivi undo-
bloba gamoiwvia. 2009 wlidan sabWo
`araefeqturi muSaobis~ argumentiT
oficialurad daixura; gauqmda ko-
misiebic. saqarTvelo datova euTo-
s misiam, romelsac Tavis droze
aseve hqonda monitoringis funqcia.
kontrolis kidev erTi meqanizmi,
media cixeSi mxolod administra-
ciis piar-aqciebis gasaSuqeblad xv-
deba
dRes erTaderTi struqtura, ro-
melsac cixeSi adamianis uflebebis
darRvevis faqtebis Seswavlis saSu-
aleba aqvs, saxalxo damcvelis apa-
daxuruli sasjelaRsrulebiTi sistema
saidumlo obieqtisasjelaRsrulebis sistemaSi sazogadoebrivi
kontrolis meqanizmebi sagrZnoblad Semcirda.
anita Tvauri
34 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
adamianis uflebebi da samarTali
ratia. am cvlilebebs sasjelaRs-
rulebis, probaciisa da iuridiuli
daxmarebis ministri, dimitri SaSki-
ni kontrolis axali sistemis _ ero-
vnuli prevenciis meqanizmis SeqmniT
xsnis. romelic 2009 wlis ivlisSi
amuSavda. amgvari meqanizmis Seqmnis
valdebuleba saxelmwifom jer ki-
dev 2005 wels OPCAT-is (Optional Pro-tocol to the Convention against Torture) ratificirebiT aiRo. saxelmwifo
valdebuli iyo, 2007 wlis ianvram-
de Seeqmna erovnuli prevenciis me-
qanizmi, Tumca misi Seqmna 2009 wlis
ivlisamde ar momxdara. OPCAT-is miRebiT saxelmwifom cixeebSi wa-
mebisa da araadamianuri mopyrobis
winaaRmdeg erovnuli prevenciis me-
qanizmad saxalxo damcvelis apara-
ti daasaxela, rac gaero-s winaSe
saxalxo damcvelis valdebulebas
gulisxmobs.
OPCAT-is farglebSi ori moTxo-
vnidan sozar subars mxolod erTi
daukmayofiles. mas ufleba misces,
saxalxo damcvelis ofisSi Seqmnas
eqspertebisgan Semdgari wamebis pre-
venciis jgufi, romelic monitorings
cixeebSi saxalxo damcvelis aparatis
TanamSromlebTan erTad Caatarebs.
OPCAT-is farglebSi Seqmnil jgu-
fSi 20-dan 30-mde eqsperti iqneba,
maSin rodesac manamde TiTo cixes 5-7
kaciani komisia akontrolebda.
wamebis prevenciuli jgufis Se-
madgenelTa raodenoba finansur re-
surszecaa damokidebuli. saxalxo
damcvelma finansTa saministros 160
000 laris dafinansebis moTxovniT
mimarTa. aRebuli valdebulebis miu-
xedavad, jer ucnobia, daufinansebs
Tu ara saxelmwifo ombudsmens eqs-
pertTa jgufis muSaobas, sakiTxi gan-
xilvis etapzea.
meore moTxovna, razec saxalxo
damcvelma, 2006 wlidan araerTi
mcdelobis miuxedavad, kvlav uari
miiRo, foto, video da audio Cana-
werebis gakeTebis uflebaa. uaris
sababi isev usafrTxoebaa. `cixe aris
saidumlo obieqti. mTavaria, ar da-
vuSvaT SesaZlebloba, rom adamiane-
bma gadaiRon saidumlo obieqti da
amiT daazianon am saidumlo obieqtis
usafrTxoeba~ - ambobs dimitri SaSki-
ni, xolo audio Canaweris akrZalvis
mizezad patimris survilis gareSe
faruli Canaweris gakeTebis albaTo-
bas asaxelebs. sozar subarisTvis es
argumentebi gaugebaria: `konfiden-
cialobis darRveva rom gvindodes,
axlac SegviZlia, magram misi Senaxva
Cveni konstituciuri movaleobaa. sa-
jaro moxeleebi varT da davisjebiT,
Tu ase moxda~.
saerTaSoriso organizacias `ci-
xis saerTaSoriso reforma~ (Penal Re-form Internetional) saqarTveloSi ofi-
si 2001 wlidan aqvs. am organizaciis
samuSao prioritetTa Soris saerTa-
Soriso, sayovelTaod aRiarebuli
standartebis damkvidreba, sapati-
mro dawesebulebebis gamWvirvalo-
bisa da sazogadoebrivi kontrolis
gazrdaa.
cixe daxuruli obieqtia, rac iq
myofi adamianebis uflebebis darRve-
vis maRal albaTobas ara mxolod sa-
qarTveloSi, aramed mTel msoflioSi
qmnis. cixis saerTaSoriso reformis
regionuli programis menejeri simon
papuaSvili usafrTxoebis dacvisa da
situaciis monitoringis interese-
bs Soris dapirispirebas ver xedavs:
`vfiqrobT, rom Tu cixe iqneba ga-
mWvirvale, Ria da mowesrigebuli,
usafrTxoebasac davicavT~. misive
TqmiT, mxolod politikuri neba da
gamWvirvalobis dadebiTi mxareebis
gagebaa sakmarisi imisaTvis, rom qar-
Tuli penitenciuri sistema arasamTa-
vrobo seqtorisTvis ufro gaixsnas.
sasjelaRsrulebis sistemis da-
xurvis erTgvar aTvlis wertilad
2006 weli saxeldeba, rodesac iusti-
ciis saministros sasjelaRsrulebis
departamentis xelmZRvanelad axlad
daniSnulma baCo axalaiam brZola
daiwyo organizebuli danaSaulis
e.w. `qurduli samyaros~ winaaRmdeg.
es brZola, garkveulwilad, siste-
mis daxurvasac iTvaliswinebda, rom
is arxebi da kontrolis meqanizmebi,
romlebsac e.w. qurdebi iyenebdnen,
moespoT.
Sedegad miviReT daxuruli siste-
ma, Semcirebuli kontrolis meqaniz-
mebiT. miuxedavad imisa, rom saxel-
mwifo qurdebis winaaRmdeg dawyebul
brZolas warmatebiT dasrulebulad
Tvlis, rogorc Cans, is kvlav ar aris
mzad, sasjelaRsrulebiTi sistema
sazogadoebisaTvis gaxsnas.
dRes erTaderTi
struqtura, romelsac
cixeSi adamianis
uflebebis darRvevis
faqtebis Seswavlis
saSualeba aqvs, saxalxo
damcvelis aparatia.
35liberali . seqtemberi № 8 . 2009
politika skolaSixelisuflebam
ganaTlebis reforma politikur
sargebelze gacvala.
Tamar RonRaZe, Tamar babuaZe
sazogadoeba
`moswavle demokratiul skolaSi
aris ara saSualeba, WanWiki, aramed
mizani~, _ acxadebda aleqsandre
lomaia 2007 wlis ivlisSi, sajaro
skolebis direqtorebis arCevis Se-
mdeg. Tumca ukve igrZnoboda, rom 7
noembramde oTxi TviT adre, mosa-
lodneli politikuri krizisis win
yvelaze novatoruli da arapopu-
laruli reforma safrTxis winaSe
idga.
im wels 1500 sajaro skolaSi
direqtorebi pirvelad airCies.
erTi wliT adre sameurveo sabWo-
ebi SemoiRes da am gziT skolebis
TviTmmarTvelobac uprecedentod
gazardes. am nabijebs reformis
avtorebi ganixilavdnen, rogorc
skolisTvis gadacemul `saxeli-
suflebo berketebs~, romlebic
skolebis avtonomiisa da swavlis
xarisxs aamaRlebda. es berketebi
mTavar `mizans~ _ moswavles unda
moxmareboda. ganaTlebis sistema-
Si momxdari Zvrebi samoqalaqo sa-
zogadoebis Camoyalibebis ideasac
atarebda, radgan avtorebi miiCne-
vdnen, rom susti samoqalaqo sazo-
gadoebis gasaZliereblad mTavari
demokratiul institutebSi piradi
da yoveldRiuri monawileobis ga-
mocdileba iyo.
Tumca, datrialebuli loto-
tronis gakontroleba SeuZlebeli
aRmoCnda. direqtorebis arCevnebs
mwvave kritika mohyva. reaqcia ara
marto axalma ideam, aramed arCevis
meqanizmis xarvezebmac gamoiwvia.
cvlilebebi advilad verc mSo-
blebma miiRes. isini sameurveo sa-
bWoebSi SesvliT skolis marTvaSi
ki CaerTvnen, magram es CarTvac
formaluri aRmoCnda. mSoblebsa
da maswavleblebs gamocdileba ar
eyoT, skolebis ganviTarebaze mwi-
ri dafinansebis pirobebSi efiqraT.
skolebis biujetis mniSvnelovani
nawili dRemde pedagogebis xelfa-
sebsa da komunalur gadasaxadebs
xmardeba.
ase gamoikveTa reformatorebis
mier gamocxadebul `demokratiis
yvelaze farTo da sajaro gakveTi-
lebSi~ uamravi Seusabamoba. cvli-
lebebiT ukmayofileba 2007 wlis-
Tvis yvela im fenaSi dagrovda,
romelsac skolis cxovreba uSu-
alod exeba. pedagogebi, rogorc
eleqtorati, politikurad gaucxo-
ebulebi aRmoCndnen. xelisuflebaSi
gaCnda SiSi, rom maswavleblebi da
skolebi ufro metad `opoziciure-
bi~ gaxdebodnen, skola ki avtoma-
turad maT forpostad iqceoda.
am SiSis gamo, reformis samiznec
180 gradusiT Seicvala: xelisu-
flebam maswavleblebTan saubari
daiwyo. mTavari amocana pedagoge-
bis 70-aTasiani eleqtoratis gulis
mogeba gaxda.
ganaTlebis yofili ministri gia
nodia dRes ambobs, rom xelisufle-
baSi erTmaneTs Seejaxa reformis
Tavdapirveli miznebi da politiku-
ri interesi. `reformistebis filo-
mixeil saakaSvilis Sexvedra pedagogebTan
36 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
avtoris, kaxa lomaias Tandaswre-
biT pedagogebs sajarod pirvelad
7 noembris Semdeg gamarTul Sexve-
draze dauyvava. prezidentma lo-
totronis idea da reformis sxva
niuansebi gaakritika, pedagogebs ki
socialur dacvasa da xelfasebis
gazrdas dahpirda.
xelfasebis, marTalia, umniSvne-
lo, magram Tanmimdevruli zrda ma-
leve daiwyo. 2009 wels samwliani
programisTvis, romelic xelfase-
bis etapobriv matebasac iTvaliswi-
nebda, biujetidan 48 milioni lari
gamoiyo. maswavleblebis sabazo
xelfasebi _ 35 lariT, damrigeble-
bisa ki _ 70-iT gaizarda. gaizarda
saskolo vauCeris odenobac, pirvel
400 moswavleze _ 70, xolo 400-ze
zemoT _ 55 lariT. maswavlebelTa
jamagiris zrda daemsgavsa socia-
luri daxmarebis programas, romlis
mTavari mizani isev saarCevno xmebis
mopoveba iyo. xelfasebis zrda mxo-
lod im SemTxvevaSi gaxdeboda swa-
vlis xarisxis amaRlebis garanti,
Tuki kvalificiuri da arakvali-
ficiuri maswavleblebis anazRau-
rebas Soris gansxvaveba dawesdebo-
da. `roca yvelas Tanabrad uzrdi
xelfass, es ganaTlebis xarisxze ar
moqmedebs. saWiroa Sida konkuren-
ciac~, _ acxadebs gia nodia. poli-
tikuri motiviT xelfasebis zrdam
ki pedagogebs Soris konkurentuli
garemo veRar Seqmna. mxolod serti-
ficireba kvalificiurobas ar niS-
navs, is maswavleblobis mowmobaa.
ukve ramdenjerme gadaido peda-
gogTa sertificirebis, direqto-
rebis arCevisa da skolebis akre-
ditaciis procesic. samsaxuris
dakargvis SiSiT, maswavleblebi ser-
tificirebas damsjel RonisZiebad
ganixilaven, xelisufleba ki ele-
qtoratis SenarCunebas cdilobs da
sertificirebis TariRi SeZlebis-
dagvarad samomavlod gadaaqvs.
ganaTlebis sistemis politizebis
procesi 2009 wels sabolood gaSiS-
vlda. mixeil saakaSvilma mis gund-
Sive gaCenili reformis koncefcia,
amomrCevlebis dakargvis SiSiT,
Secdomad gaasaRa. TebervalSi aWa-
raSi pedagogebTan Sexvedrisas man
ganacxada: `reformebi mniSvnelova-
nia, magram me vfiqrob, rom vinc es
sistema daxata, imas saerTod Sexe-
ba ar hqonia skolasTan da misTvis
sofia iyo, rom moswavlea mTavari,
politikosebis azriT ki, mTavari
gaxda maswavlebeli~.
Tumca, politikuri oponentebi-
saTvis maswavleblisa da moswavlis
xelovnuri gamijvna mxolod poli-
tikuri ritorikis nawilia. kargi
skola, romlis mizanic xarisxiani
ganaTlebaa, kvalificiuri pedago-
gis gareSe warmoudgenelia.
saakaSvilma ganaTlebis maSindeli
ministrisa da reformebis erT-erTi
ganaTlebis sistemis politizebis procesi
2009 wels sabolood gaSiSvlda. `reformebi
mniSvnelovania, magram vfiqrob, rom vinc es
sistema daxata, imas saerTod Sexeba ar hqonia
skolasTan da misTvis maswavlebeli raRac
naxati iyo kedelze~.... mixeil saakaSvilma
mis gundSive gaCenili reformis koncefcia,
amomrCevlebis dakargvis SiSiT, Secdomad
gaasaRa.
fo
to i
rak
li
geden
iZe
37liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoeba
maswavlebeli raRac naxati iyo ke-
delze~....
2007 wlis noemberi politizebul
da demokratiul saskolo garemos
Soris wyalgamyofi ar yofila. gana-
Tlebis reformis yvelaze warmate-
bul da saqmian periodSic ki sajaro
skolebi da resurs-centrebi xeli-
suflebis mTavar administraciul
resursad ganixileboda. ganaTle-
bis im eqspertebis azriT ki, rom-
lebic mTel reformas skeptikurad
afaseben, yoveli arCevnebis dros
resurs-centrebi nacionaluri mo-
Zraobis Stabebad gadaiqceoda. xme-
bis mopovebaze zrunva da partiuli
agitacia maT iseTive saqmianobad
eTvlebodaT, rogorc saskolo
problemebis gadaWra.
STambeWdavia winasaarCevno perio-
dSi ganaTlebis ministris maswavle-
blebTan Sexvedrebis raodenobac.
ganaTlebis saministros es Ro-
nisZiebebi arapirdapir saarCevno
agitacias hgavda. am RonisZiebebSi
reformatorebic monawileobdnen,
miuxedavad imisa, rom skolis poli-
tikur koniunqturaSi moqceva maT-
save ideebs ewinaaRmdegeboda.
bolo periodSi, politikuri nebis
arqonis gamo, daikarga is erT-erTi
yvelaze mTavaric, rasac reformis-
tebi ganaTlebis sistemis gardaqm-
nis yvelaze efeqtur indikatorad
miiCnevdnen: saganmanaTleblo dawe-
sebulebebsa da resurs-centrebSi
TviTmmarTvelobis meqanizmebis ga-
Cena. dRes ukve Teoriuladac veRar
vilaparakebT sameurveo sabWoebis
damoukideblobasa da mTlianad
skolebis decentralizaciaze. za-
fxulSi `zogadi ganaTlebis Sesa-
xeb~ kanonSi Setanili cvlilebebiT,
skolis sameurveo sabWoSi daniSnes
ganaTlebis saministrosa da adgi-
lobrivi TviTmmarTvelobis orga-
noebis warmomadgenlebi, romle-
bsac gadawyvetilebis miRebis xma
oficialurad mieniWaT. maT aseve
mieniWaT ufleba, sameurveo sabWos
TavmjdomaresTan SeuTanxmeblad,
moiwvion sabWos sxdoma. am funq-
ciebis gamo, saministros warmo-
madgeneli skolaSi garkveulwilad
direqtorze mniSvnelovani figura
xdeba. TviTmmarTvelobas mSoble-
bica da pedagogebic axla swavlo-
ben da jer kidev ver eCvevian, rom
TiToeul problemas saministro
ki ara, Tavad, avtonomiurad unda
wyvetdnen. aseT garemoSi kidev
ufro ioli iqneba saministrosa da
adgilobrivi xelisuflebis warmo-
madgenlebis gamoyeneba mTavrobisa-
Tvis yvelaze saWiro dros _ winasa-
arCevnod.
sameurveo sabWoebze gavlenis mo-
xdenis mcdeloba sabWoebis meore
arCevnebis dros ukve SeiniSneboda.
14 ivniss gamarTul saskolo arCe-
vnebSi adgilobrivi TviTmmarTve-
lobis organoebis warmomadgenlebi
sabWos wevrobis politikuri niS-
niT arasasurvel kandidatebs sxva-
dasxvagvari muqariT aiZulebdnen,
uari eTqvaT arCevnebSi monawileo-
baze. msgavsi SemTxvevebiT aRiniSna,
magaliTad, kaspis raionis sofel
qvemoWalisa da sasireTis, xaSuris
me-7 da dedofliswyaros 1-li sko-
lebi.
politikuri nebis arqonis gamo, daikarga
is, rasac reformatorebi ganaTlebis
sistemis gardaqmnis yvelaze efeqtur
indikatorad miiCnevdnen: TviTmmarTvelobis
meqanizmebis gaCena. dRes ukve Teoriuladac
veRar vilaparakebT sameurveo sabWoebis
damoukideblobasa da mTlianad skolebis
decentralizaciaze.
fo
to m
arik
a qo
CiaS
vil
i
38 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoeba
kanonSi Setanili axali cvlilebe-
bi sagrZnoblad amcirebs direqto-
ris uflebebsac. axla saministros
esa Tu is direqtori Tuki raime
problemas uqmnis, misi Tanamdebo-
bidan moxsna ministrisTvis oficia-
lurad ukve gaiolebulia.
dRes ganaTlebis saministrosa
da parlamentis Sesabamis komitet-
Si acxadeben, rom es cvlilebebi
skolebSi disciplinis gamosaswo-
rebladaa saWiro, xolo arasajaro
saubrebSi aRiareben, rom cvlile-
bebi skolebis kontrolisTvisaa au-
cilebeli.
politikur koniunqturas refor-
matorebic Cumad danebdnen da sis-
temis SecvlisTvis aRar ibrZoles.
ganaTlebis saministro reformis
avtorebis umravlesobam, Tavad mi-
nistrebis CaTvliT, nel-nela dato-
va, Tumca mizezebze sajarod sauba-
ri aravin isurva.
dRes ganze gamdgari reformato-
rebi miiCneven, rom reformam CixSi
Sesvla maSin daiwyo, roca misi po-
litizebis xarisxi gaizarda, roca
mTavari mizani _ moswavle daikarga
da ufro mniSvnelovani gaxda peda-
gogTa eleqtoratis gulis mogeba.
Tumca, Tavad reformac ar yofi-
la saTanadod gamarTuli. xarve-
zebi hqonda sameurveo sabWoebis
meqanizmsa da direqtorebis arCevis
wess, naTlad iyo gasaweri skole-
bis akreditaciisa da maswavlebel-
Ta sertificirebis kriteriumebi;
mcdari iyo erovnuli saswavlo geg-
mis prioritetebi da vauCeruli da-
finansebis damkvidreba. miuxedavad
imisa, rom sagrZnoblad gaumjobes-
da skolis infrastruqtura, swav-
lebis xarisxi isev Zalian dabalia,
rac imas niSnavs, rom reformis mTa-
vari amocana ver Sesrulda.
am Temebze diskusia reformis
dasawyisSive politikuri mxareebis
dainteresebis Sesabamisad warimar-
Ta. daviT zurabiSvili ambobs: `ro-
desac zogadi ganaTlebis Sesaxeb
kanons iRebdnen, ambrazurasaviT
viyavi gadafarebuli da vambobdi,
rom misi miReba ar SeiZleboda. qar-
Tuli parlamentarizmis istoriaSi
msgavsi kretinoba ar yofila. be-
vrjer Secvales, magram sabolood
mainc cudi varianti miiRes. Tavis
droze es procesi Zveli da axali
Taobis dapirispirebad, bneleTisa
da sinaTlis brZolad aRiqmeboda.
maSin ministri lomaia ambobda, _
axla Tu ar gadavdgamT am arapo-
pulistur nabijebs, mere arCevnebi
mova da mxolod populisturi sia-
xleebis Semotana mogviwevso. Tu
sadme ar SeiZleba aCqareba, es gana-
Tlebis sferoa, sadac Zalian Zlie-
ria tradiciisa da inerciis roli.
reforma aucilebeli iyo, magram
ara am formiT. etapobrivad unda
gagveSva saministros berketebi da
ara erTi xelis mosmiT. erTaderTi
sikeTe, rac am reformam moitana,
erTiani erovnuli gamocdebis sis-
temis damkvidrebaa~.
xelisuflebam policiis Secvla
moaxerxa, ganaTlebis sistemis gar-
daqmna ki Sua gzaze Sewyvita, riTac
Secdomebis gamosworebis Teoriu-
li Sansic daikarga. axla reformis
efeqturobasa Tu lafsusebze mxo-
lod hipoTeturad Tu vimsjelebT.
Tumca, saeWvoa, am daTmobebis
miuxedavad, xelisuflebam maswav-
leblebis xmebis SenarCuneba Se-
Zlos. logikurad, ganaTlebis sis-
temis SeniRbuli problemebi
mmarTveli gundis politikuri ga-
marjvebis safuZveli ar unda gax-
des. droebiTi politikuri amoca-
nebis sasargeblod gakeTebulma
arCevanma ki skolebis decentrali-
zacia mravali wliT SeaCera.
fo
to m
arik
a qo
CiaS
vil
i
39liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoeba
xaraCoebSi Casmuli kedlebi, ga-
burRuli qvis svetebi da, maT na-
cvlad, rkinis armatura _ bagra-
tis taZars sruli aRdgenisTvis
amzadeben. me-11 saukunis kedle-
bs gumbaTs daadgamen da bagrati
kvlav gaerTianebuli saqarTvelos
simbolo gaxdeba.
saqarTvelos kulturuli me-
mkvidreobis dacvis erovnuli saa-
gentos ufrosis, nika vaCeiSvilis-
Tvis es taZris aRsadgenad saWiro
rkinis argumentia. gumbaTiani ba-
grati qarTuli marTlmadide-
bluri eklesiisTvisac didi xnis
ocnebaa. `sakurTxeveli RvTism-
saxurebis gareSe ar unda arse-
bobdes~, _ acxadebs sapatriarqos
xuroTmoZRvrebis, xelovnebisa da
restavraciis centris presmdivani
Tamar kvantaliani.
Tuki me-11 saukunis Zegli qar-
TvelebisTvis gaerTianebuli sa-
xelmwifos simboloa, iunesko-
sTvis is msoflio kulturuli
memkvidreobaa, romlis mniSvne-
lobac patriotul lozungebsac
scdeba da religiur funqciasac.
aseTi mniSvnelobis Zeglis sru-
li rekonstruqcia iunesko-sTvis
mxolod gamonaklis SemTxvevebSia
dasaSvebi, magaliTad iseTis, ro-
goricaa omi. rodesac meore mso-
flio omis dros gadamwvari var-
Savis sruli aRdgena gaxda saWiro,
organizaciam proeqti daamtkica.
bagrats ki iunesko-s es kriteriu-
mi mxolod im garemoebis gaTva-
liswinebiT Tu moergeba, rom ta-
Zari 1691 wels momxdari Turqebis
Semosevisas daingra.
iunesko-s eqspertebma bagratis
taZari bolos 2008 wlis ivnisSi
inaxules da daaskvnes, rom Zegli
saswrafod unda gamagrdes. qar-
Tulma mxarem gamagreba saZirkvli-
dan daiwyo. Tumca, saZirkvelSi
aseTi masStaburi Careva ar gax-
deboda saWiro, rom ara gumbaTis
dadgmis survili. es idea ofi-
cialurad damtkicebul proeqtSi
mxolod erTi wlis Semdeg aisaxa.
sruli reabilitaciis gegma kul-
turis saministrom 2009 wlis 31
ivniss daamtkica.
qarTul mxares iunesko-sTvis
proeqtis dokumentacia jer ar
gaugzavnia. saqarTvelos mTavro-
erTiani
saqarTvelos
gumbaTi xelovnebaTmcodneebi saxelmwifosa da marTlmadidebel eklesias
bagratis taZris aRdgenis meTodebze edavebian.
eka WiTanava
kulturuli memkvidreoba
40 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoebaf
ot
o T
emo b
arZi
maSvi
li
bagratis taZari, seqtemberi 2009
41liberali . seqtemberi № 8 . 2009
bam taZris konservacia-restavra-
ciasTan dakavSirebuli nebismieri
gadawyvetileba da proeqtis deta-
luri aRwera msoflio memkvidreo-
bis komisias 2011 wlamde unda Seu-
Tanxmos. manamde rekonstruqciis
dawyeba ar SeiZleba. jerjerobiT
mxolod kedlebis gamagreba xdeba.
Tumca, qarTveli xelovne-
baTmcodneebis nawili amtkicebs,
rom iunesko bagrats mkacr gana-
Cens misi sruli aRdgenis gareSec
gamoutans. problema aRdgenis me-
TodSia, romelic, maTi azriT, Ze-
glis im uZveles fenebs azianebs,
romlebic mis unikalurobas gansa-
zRvravs.
bagratze mimdinare samuSaoe-
bis Sesafaseblad iunesko-s spe-
cialuri komisia saqarTveloSi
uaxloes momavalSi Camova. xelo-
vnebaTmcodne cicino CaCxunaSvi-
lis gancxadebiT, komisias bagrati
ukve dazianebuli daxvdeba. `daS-
lilia gumbaTqveSa burjebis qvis
kvadrebi da sakurTxevlis bur-
jTan damakavSirebeli TaRebi, sve-
tebi gaburRulia da, maT nacvlad,
Cadgmulia rkinis armatura~, _ aR-
niSnavs CaCxunaSvili.
proeqtis xelmZRvaneli, arqite-
qtor-restavratori vano greme-
laSvili braldebebs usafuZvlod
miiCnevs. misi TqmiT, garRveuli
burjebi Tavis adgils daubrunde-
ba, rkina-betonis Rero ki zustad
im qviT Seimoseba, romelic droe-
biT Camoixsna.
ikomosi-s saqarTvelos warmo-
madgenlobis generaluri mdivani,
arqiteqtor-restavratori nato
cincabaZe ki swored am meTods
uwodebs `Zeglis falsifikacias~.
`aTaswlovani qvis svetebi ar Sei-
Zleba iyos mulaJi da rkina-beto-
nis ximinjebs malavdes, `veneciis
qartiis~ mixedviT, memkvidreobis
nimuSis avTenturobis SesanarCu-
neblad misi arc erTi komponenti
los mTavrobasTan konstituciu-
ri SeTanxmebis safuZvelze, yvela
saeklesio mniSvnelobis nageboba,
nangrevi Tu miwa sapatriarqos
gadaeca. Sesabamisad, rogorc me-
sakuTre, eklesia taZris aRdgena-
ze kanonier pretenzias acxadebs
da yvela gadawyvetilebas mTavro-
basTan SeTanxmebiT iRebs.
eklesiis survilis garda, ta-
Zris aRdgena politikuri nebacaa.
mixeil saakaSvilma erT-erT sa-
jaro gamosvlaSi ganacxada, rom
mas surs, aRdgenili bagrati misi
prezidentobis vadis dasruleba-
mde ixilos. xelovnebaTmcodneTa
nawili ki miiCnevs, rom rodesac
prezidenti piradad gascems sam-
Seneblo-sarestavracio dakveTebs,
amiT xelovnebis dargis politize-
ba xdeba.
bagratis aRdgena safuZvliani
kvlevis gareSe SeuZlebeli iqne-
boda. 2005 wels kulturis saminis-
trom gamoacxada tenderi taZris
kvleva-proeqtirebaze, romelSic
vano gremelaSvilis organizaciam
`restavratorebi da kompania~ gai-
marjva. kvlevebs arqeologebi, ge-
ologebi da inJinrebi 2007 wlamde
atarebdnen. taZari aizoma, Seiswa-
vles misi teqnikuri mdgomareoba.
eqspedicia tao-klarjeTSic Ca-
vida da X-XI saukuneebSi agebuli
oSkis, xaxulisa da iSxnis Zeglebi
Seiswavla. am kvlevebis safuZvel-
ze gremelaSvilma daaskvna, rom
bagratis pirvandeli saxiT aRd-
genas moaxerxebda da sabWos misi
sruli reabilitaciis proeqti
SesTavaza.
iunesko gadawyvets, ramdenad
aris daculi kulturis saminis-
tros mier damtkicebul proeqtSi
bagratis, rogorc kulturuli me-
mkvidreobis Zeglis, uflebebi. am
uflebebis darRveva romc dadgin-
des, saeWvoa, sazogadoebam Zeglis
bedis gadawyveta SeZlos.
ar unda iyos gayalbebuli~, _ acxa-
debs nato cincabaZe.
davis sagania saZirkvlisa da
svetebis betoniT gamagrebis me-
Todic. mZime duRabis gamoyeneba
garkveulwilad gumbaTis dadgmis
survilma ganapiroba. aseTi masS-
taburi samuSaoebi aucilebeli ar
iqneboda, ufro msubuqi konstru-
qcia rom aerCiaT.
Tavis droze aseTi butaforiu-
li proeqti sapatriarqom daiwuna.
ZiriTad argumentad eklesia ta-
Zris aRdgenis aratradiciul me-
Tods asaxelebda, raSic gansxvave-
buli masalis _ xelovnuri qvisa da
liTonis gamoyenebas gulisxmobda.
verc restavratorebma da verc
proeqtis avtorebma eklesiis sur-
vils winaaRmdegoba ver gauwies.
arqiteqtor-restavratori nes-
tan TaTaraSvili ixsenebs, rom
1987-95 wlebSi, taZris sruli aRd-
genis moTxovniT, samRvdeloebis
mxridan zewola ar wydeboda. es
iyo erT-erTi mizezi, ris gamoc,
Zeglis nangrevebis saxiT datove-
bisa da misi am formiT SenarCu-
nebis idea sabWoTa periodis mere
safuZvlianad aRar ganxilula.
eklesia axlac kategoriulad
acxadebs, rom `sakurTxeveli
RvTismsaxurebis gareSe ar unda
arsebobdes~. Tamar kvantalianis
TqmiT, sapatriarqo am pozicias ar
Secvlis, radgan bagratis aRdge-
na ara erTi adamianis, patriarqis,
aramed mTeli marTlmadidebluri
mrevlis gadawyvetilebaa.
Tumca, jer kidev XX sauku-
nis 80-iani wlebidan wirva-locva
gadauxurav bagratis taZarSic
aRevlineboda. amitom xelovne-
baTmcodneTa nawili miiCnevs, rom
Tavisuflad SeiZleboda bagrati
ucleli saxiT daetovebinaT da
mxolod mis konservaciaze ezru-
naT.
2002 wlis oqtomberSi, saqarTve-
sazogadoeba
Tuki me-11 saukunis Zegli qarTvelebisTvis gaerTianebuli saxelmwifos simboloa,
iunesko-sTvis is msoflio kulturuli memkvidreobaa, romlis mniSvnelobac
patriotul lozungebsac scdeba da religiur funqciasac.
42 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoebaf
ot
o T
emo b
arZi
maSvi
li
bagratis taZari, seqtemberi 2009
43liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoeba
ganmuxuris patriotTa banaki,
„mSvidobisa da megobrobis qalaqi“,
SarSan omis dros daiwva. maSin is
banakebs Soris yvelaze didi iyo da
800 `patriots~ itevda. wels iq ra-
mdenime koteji dgas da TiTo naka-
dze iq mxolod 150 bavSvs SeuZlia
dasveneba. Tumca, banaks ganmuxur-
Si simboluri mniSvneloba aqvs.
patriotTa banaki omidan zustad
erTi wlis Tavze, 7 agvistos gaixs-
na da mis aRdgenaze 1 200 000 lari
daixarja.
zRvis sanapirosTan, mindorze
razms wre aqvs Sekruli.
_ Cvens banaks gaumar... _ yviris
lideri.
_ jos! _ erTad Seyvirebs razmi.
_ Cven, patriotebs, gagvimar...
_ jos!
_ banakis xelmZRvanelobas gau-
mar...
_ jos!
_ Cvens qveyanas gaumar....
_ jos!
_ miSas gaumar...
_ jos!
am bolo SeZaxils sxva banakeb-
Si ar iyeneben. Tumca quTaisTan
axlos, varcixeSi `patriotebis~
simRera „miSa magaria“ gaisma. mar-
Talia, banakebis zogierTi lideri
nacionaluri moZraobis axalgazr-
duli frTis wevria, magram saubris
Tema politika TiTqmis arasode-
saa. erTaderTi, rac „patriotebma“
unda icodnen, is aris, rom banaki
„patrioti“ saprezidento progra-
maa da visac maTTvis kargi unda,
sapasuxod daxmarebis xelis gawv-
denac unda SeeZloT.
varcixis `patriotTa banaki~ banakis wevrebs `patriotebi~
hqviaT. yvela „patriots“ banak-
Si SesvlisTanave forma urigdeba.
formis nawilia kepi saqarTvelos
droSiT da warweriT „patrioti“,
maisuri mklavze saqarTvelos dro-
SiT da Jileti, romelzec mTlia-
nad saqarTvelos droSaa gamosa-
xuli. aucilebelia „patriots“ am
formis erTi nawili mainc ecvas.
mas ar aqvs ufleba, daamaxinjos
forma da, gansakuTrebiT, masze ga-
mosaxuli erovnuli simbolika.
banakSi gadamwyveti azri lidere-
bs ekuTvniT. iq naxevrad saxumaro,
Tumca naxevrad seriozuli wesic
arsebobs, rom „lideri yovelTvis
marTalia“.
bavSvebi xis kotejebSi cxovro-
ben, gogonebi da biWebi cal-calke.
TiTo kotejSi 12-14 bavSvs erTad
sZinavs. nakadebi yovel 10 dReSi
erTxel icvleba. pirvelive dRes
`patriotebs~ razmebad anawileben
da TiTo razmSi saSualod 30 mo-
zardi xvdeba. varcixis banakSi sul
10 razmia. yvela razmi valdebulia,
moifiqros sakuTari saxeli, SeZaxi-
li da devizi, romelic patriotul
suliskveTebas Seicavs. magaliTad:
razmi: mesame
saxeli: samSoblo
SeZaxili: saqarTvelo aris erTi,
gvfaravda da gvfaravs RmerTi!
devizi: RmerTiviT erTi gvwamdes
samSoblo.
Semdeg lideri yviris da „patrio-
tebi“ „jos“ SesZaxeben: mesame razms
saprezidento programa
lideri yovelTvis marTaliareportaJi patriotTa banakidan.
salome jaSi
`patriotTa banaki~ varcixeSi, agvisto 2009
fo
to s
alome
jaS
i
44 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
sazogadoeba
gagvimar _ jos! gagvimar _ jos! vin
varT Cven? _ pat_ri_o_te_bi. pa-
triotebs gagvimar _ jos!
`patriotizmi~ banakis cxovrebis
mxolod garegnuli mxarea, aq pir-
veli dRidan yvelaze mniSvnelovani
sityva `reJimia~.
dilis yvela xazze yve-
la unda dadges. sauzme-
ze razmebi rigrigobiT
da organizebulad unda
mividnen. razmis wevre-
bi miabijeben mwyobrad,
xSirad SeZaxiliT da
himnis simReriT. sauz-
mis, sadilisa da vaxSmis
dros razmis wevrebi er-
Tad unda dasxdnen. yve-
lam unda moixados qudi
da iyos Cumad. rogorc
erT-erTi lideri ambo-
bs, _ Wamis dros rom yve-
la laparakobdes, sasa-
diloSi warmoudgeneli
xmauri iqnebao. yvela RonisZiebaSi
monawileoba savaldebulo ar aris,
Tumca savaldebuloa daswreba sa-
Ramos Sekrebebze; aseve savalde-
buloa diskotekis mere daZinebac.
akrZalulia rogorc ZilisTvis
gankuTvnil dros laparaki, aseve
banakis teritoriis datoveba.
isjeba wesrigis darRvevis yve-
la SemTxveva, maT Soris mwyobrSi
arasworad dgoma, dilis Sekreba-
ze dagvianeba, sigaretis moweva
iq, sadac es akrZalulia, laparaki
ufrosebis saubris dros. dasja
SeiZleba mohyves Tanarazmelis `ga-
pastvas~ da sxvebis dasjis dros
Cacinebas.
sasjelis yvelaze gavrcelebu-
li forma buqnebia. buqnebis rao-
denoba damokidebulia sasjelis
simZimeze da lideris simkacreze.
patriotebi am Temaze xSirad sau-
broben: `veRar davdivar, guSin
orasi buqni gavakeTe, dRes _ asi~.
Tumca dasja, rogorc wesi, saxali-
soa da „patriotebis“ aRSfoTebas
iSviaTad iwvevs. saboloo jamSi,
umravlesobas banakSi yvelaferi
moswons, saWmlis, abanosa da sa-
pirfareSoebis garda.
banakSi cxovrebis yovel aspeqt-
Si koleqtivizmi igrZnoba. kole-
qtiuri iyo glovac. patriotTa
banakebSi samdRiani glova gamo-
cxadda, roca erT-erT banakSi
mimavali avtobusi xevSi gadavar-
da da sami „patrioti“
daiRupa. am dReebis
ganmavlobaSi Savi len-
ti ekeTa banakis yvela
mcxovrebs. erT-erT sa-
Ramos ki organizebuli
locvac `daidga~: 350-ma
`patriotma~ banakSi pa-
tara tyis garSemo, sa-
dac samlocvelo dgas,
wre Sekra. bavSvebs xel-
Si anTebuli sanTlebi
eWiraT. cota xniT du-
milis Semdeg wrem Tan-
daTan erTi mimarTu-
lebiT daiwyo moZraoba
da locva: „mamao Cveno,
romeli xar caTa Sina...“
banakuri cxovrebis yvelaze did
nawils sportuli RonisZiebebi Se-
adgens _ Cempionati fexburTSi,
frenburTSi, mxiaruli startebi.
yovel nakadze imarTeba intele-
qtualuri TamaSi _ ra? sad? ro-
dis? saRamos imarTeba Tematuri
warmodgenebi magaliTad narkoma-
niis winaaRmdeg. dadgmebs Soris
yvelaze sapasuxismgeblo saqar-
Tvelos erTianobis Temisadmi mi-
ZRvnili speqtaklia. TiTqmis yo-
_ miSas gaumar... _ jos! `patriotTa banaki~ varcixeSi, 2009
`patriotTa banaki~ ganmuxurSi, agvisto 2009
fo
to s
alome
jaS
i
fo
to s
alome
jaS
i
45liberali . seqtemberi № 8 . 2009
vel saRamos, warmodgenebis Semdeg
diskoteka imarTeba.
TvalSi sacemia, rom banakSi
umravlesoba biWia. Tu gogonebs
erTi kotejic hyofniT, biWebis-
Tvis ori kotejia gamoyofili.
„erTma miTxra, banakSi namyof
gogos colad ar moviyvano, Cemi
Taobis biWebis mentaliteti unda
Seicvalos~, _ ambobs erT-erTi
`patrioti~ gogo. banakSi mudmi-
vad morigeobs dacva, gansakuTre-
biT RamiT, da cdilobs, guldas-
miT gaakontrolos, dabnelebis
Semdeg vin sad ras akeTebs.
patriotizmi`patriotTa~ nawili ambobs, _ pa-
triotizmi mxolod banakis saxel-
Sia da sxva mxriv msgavsi aq araferi
SeminiSnavso. nawili ki amtkicebs,
rom banakSi dasasveneblad ki ara,
patriotuli mosazrebebis gamo Ca-
movida.
„pirvel rigSi, aq imis gulisTvis
varT, rom patriotuli suliskve-
Teba gadavceT Cvens patriotebs,
Cvens bavSvebs. rogorc viyaviT da-
viT aRmaSeneblis dros erTiani da
Zlierebi, iseTi erTiani da Zlie-
rebi gvinda viyoT axlac. gvinda,
rom patriotebTan erTad wvlili
SevitanoT Cveni qveynis gaerTiane-
baSi da gamTlianebaSi“, _ ganmarta-
vs miSa bolqvaZe, varcixis banakis
erT-erTi lideri, metsaxelad
„naci“.
„rac unda dasWirdes mis samSo-
blos, Tundac omi iyos da omSi ga-
moZaxeba, daufiqreblad rom wavi-
des da Tavis samSoblosaTvis Tavi
gawiros _ es aris patriotizmi. me
egeTi var“, _ acxadebs „patrioti“,
nukri jiqiZe.
Tumca, banakSi omze Riad aravin
saubrobs. miuxedavad amisa, varci-
xeSi `patriotebis~ mier Sedgenili
kedlis gazeTebis mTavari Tema sa-
qarTvelos teritoriuli mTlia-
nobis aRdgenaa. saRamos RonisZie-
bebze xSirad ismis simRera _ „xmali
mandilosanma garkveulwilad saxe
Seicvala da qarTveli mandilosani
is kdemamosili mandilosani aRar
aris. is qarTveli mamakaci, romel-
sac kaci erqva, kaci aRar aris. da
am yvelaferma Tavi iCina imiT, rom
dResdReobiT saqarTvelo daknine-
bulia“.
magram ra aris qarTuli suli,
rogorc amas irakli ambobs, an ra
aris patriotizmi, amas banakSi ar
aswavlian. aseT Temebze arc leq-
cias kiTxuloben, da arc disku-
siebi tardeba. aris mxolod mowo-
debebi, rom unda iyo Seni qveynis
patrioti. patriotizmis gageba
erT, zogjer or, sam da oTx nakad-
Si monawileobis Sedegad Tavisdau-
neburad ikveTeba gonebaSi.
dilis xazze bavSvebi mwyobrSi
dgebian da yvela razmi Tavis SeZa-
xils yviris. dilis gamamxnevebeli
varjiSis Semdeg banakis koordina-
tori maT yuradRebas ipyrobs:
damanaxeT yvelam Tqveni muStebi!
bavSvebi zemoT weven xelebs da
koordinatoric ganagrZobs, rom
yvelani ase erT muStad unda iyvnen
Sekrulni.
_ vin varT Cven?
_ pat_ri_o_te_bi! _ pasuxobs
yvela erTad.
_ vin varT Cven?
_ pat_ri_o_te_bi! _ imeoreben
SeZaxils.
_ Cvens erTad yofnas, Cvens mego-
brobas gaumar...
_ jos!
_ Cvens qveyanas, Cvens saqarTve-
los gaumar...
_ jos!
_ arc erTi wveTi sisxli ar unda
iyos CvenSi araqarTuli!
yviris koordinatori, yvela
quds ixdis da erTdroulad trial-
deba droSisken, romelic yovel
diliT saqarTvelos himnis fonze
aRimarTeba.
salome jaSi amJamad `goeTes
institutis~ mxardaWeriT patriotTa
banakebis Sesaxeb dokumentur films
iRebs. premiera noemberSi germaniis
dReebis farglebSi gaimarTeba. wels
saqarTveloSi germaniis dReebis
ZiriTadi Temaa „1989_2009 _ JamTa cvla
saqarTvelosa da germaniaSi“.
patriotTa axalgazrduli banakebi
saprezidento programaa da 2005
wlidan arsebobs. is 14-20 wlis axal-
gazrdebisTvis Seiqmna. wels banakebi
gaixsna varcixeSi, yvavilnarSi,
SaorSi, sagarejosa da ganmuxurSi.
2008 wlis omis Semdeg ganmuxuris
banakis ganaxleba 1 200 000 lari
dajda, xolo mTlianad banakebis
organizebisTvis wels saxelmwifom
3 milioni lari daxarja. dRemde
patriotTa banakebSi 100 000-mde
mozardma daisvena.
avlesoT qarTvelebo, xmali avle-
soT...“ da irakli Carkvianis simRe-
ra „Cven movigebT oms“, romelic
banakma sakuTar konteqsts moargo.
„programa `patrioti~ emsaxureba
zustad amas, rom qarTuli suli,
qarTuli suliskveTeba gavaRviZoT
da iyos maRal safexurze“, _ ambobs
banakis lideri, irakli. is Tbili-
sis erT-erT saSualo skolaSi fsi-
qologad muSaobs. „qarTul sulSi
vgulisxmob imas, rom qarTvelma
banakebi
sazogadoebaf
ot
o s
alome
jaS
i
`patriotTa banaki~ varcixeSi, agvisto 2009
46 liberali . seqtemberi № 8 . 2009
dro _ 1960-ianebis bolo, hipebis
epoqis daisi. adgili _ kalifornia.
mTavari gmiri _ kerZo deteqtivi
dok sportelo, zanti, sul mudam
dabolili tipi. igi naRdi hipia,
Tuki SegviZlia warmovidginoT hipi-
gamomZiebeli. Tmebic afro yaidaze
aqvs dayenebuli, jimi hendriqsiviT.
es zanti deteqtivi kardakar da-
dis, dakiTxvebs awarmoebs, kiTxavs
striptiziorebs, serferebs, naTel-
mxilvelebs, gaqeqil fsiqiatrebs
da las vegasidan Camoxetebul
yomaristebs. saqme isaa, rom spor-
telos yofili gogona Sasta fei
Tavis axal kacTan, viRac mayuTian
tipTan erTad sadRac gadaikargeba,
Semdeg ki doki aRmoaCens, rom es
gauCinareba saeWvod aris dakavSire-
buli sxva saqmeebTan, romelsac igi
iZiebs.
bevris azriT, `maxasiaTebeli
nakli~ e.w. hard-boiled deteqtivis
Janris (es Janri Tavis droze rai-
mond Cendlerisa da deSil hemetis
xelSi Camoyalibda) postmodernuli
variantia, gnebavT miZRvna, parodia,
kiTxva JangbadiT
Inherent Vice by Thomas Pynchon
maxasiaTebeli nakli tomas pinConi
gadaazreba. dok sportelo gaWri-
li vaSliviT hgavs filip marlous,
Cendleris romanebis mTavar gmirs,
oRond im gansxvavebiT, rom Tuki
marlou didi raodenobiT burbons
uraxunebs, sportelo imiT gansxvav-
deba, rom auareba marixuanas eweva.
esaa marixuanas kvamliT gajere-
buli wigni, sadac maRali da dabali
kulturuli aluziebis nazavs er-
Tvis literaturuli ancobebi + gno-
muri istoriuli miniSnebebi + kalam-
burebi + siurrealisturi zmanebebi
+ absurdi, Tumca igi mainc sufTaa
Tanamedrove leqisgan, radgan XXI
saukuneSi daweril da imavdroulad
pre-Sidsur, pre-feministur da aTas
sxva raRacamdel wignad iTvleba.
esaa shaggy-dog deteqtivi, Caxlar-
Tuli, ukbilo ambavi uazro fina-
liT, `maltis Sevardeni~, romelSic
60-iani wlebis romelime amerikuli
komiqsis gmirebi monawileoben.
wignis saTauri sazRvao samar-
Tlidanaa aRebuli da es sadazRvevo
termini gulisxmobs malfuWebadi
produqtis gamoricxvas sadazRve-
vo polisidan (magaliTad, rogor
unda daazRvio kvercxi, romelic
yovel wams ganwirulia gatydes). am
mniSvnelobidan gamomdinare sa-
Taurs sakmaod farTo ganmarteba
SeiZleba mieces, amitom varaudebs
ar movyvebi, gavagrZeleb ambavs da
getyviT, rom `maxasiaTebeli nakli~
araa pinConis saukeTeso nawarmoe-
bi, igia e.w. Pynchon Minor, mwerlis
SedarebiT umniSvnelo nawarmoebi,
Tumca Tuki kargad davakvirdebiT,
aRmoCndeba, rom samomavlod SeiZ-
leba swored es nawarmoebi gaxdes
yvelaze mniSvnelovani mis Semoqme-
debaSi, radgan mis sxva romanebTan
SedarebiT martivi, naTeli da advi-
li dasaZlevi wigni, kargi satyuara
iqneba mkiTxvelisTvis.
misi nawarmoebebis daZlevas eve-
restze asvlasac adareben kriti-
kosebi, sadac ara mxolod werayini,
wriapebi da Tokebia saWiro, aramed
Jangbadic. pinConi Tanamedro-
ve mwerlobis faruli RvTaebaa,
mwerali, romelsac ufro Tayvans
scemen, vidre uyvarT. Tu ar vcde-
bi, igi mxolod salman raSdis hyavs
cocxlad nanaxi, roca mis erT-erT
wignze werda recenzias niu iork
taimsisTvis da amis gamo isadila
kidec masTan. raSdi maSin popula-
robis mwvervalze iyo.
pinConi, miuxedavad imisa, rom misi
nawarmoebebi rTulia mosaneleblad
da isini bolomde Zalian cota
vinmes Tu aqvs wakiTxuli, mTlianad
popularul kulturas utrialebs.
igi mTeli Tavisi arsebiT, mTeli
Tavisi SemoqmedebiT amtkicebs, rom
niWsa da gemovnebas araferi aqvs
saerTo, araerTxel gamouTqvamT
azri imis Sesaxeb, rom ar arsebobs
masaviT saSineli gemovnebis mqone
mwerali da veravin ise ostaturad
ver TamaSobs amerikul pop-kultu-
rasTan, rogorc pinConi.
`maxasiaTebel nakls~ pinConuri
sigiJis yvela safirmo niSani axasia-
Tebs: personaJebis aranormaluri
saxelebi, kiCuri simRerebi, numero-
logiuri fokusebi da personaJebis
gadmoyvana da gadamuSaveba Zveli
romanebidan (am SemTxvevaSi, gansaku-
TrebiT Vineland-dan), Tumca, mTeli
am garTobis, TamaSis, miniSnebebisa
da garekvebis miuxedavad, wigns mainc
dayveba erTi didi sevda, wuxili imis
gamo, Tu rogor cxvirwin aawapnes
viRac galstukianebma mTel amerikas
60-iani wlebis samoTxe. swored ami-
tomac, pinConis bolo romani bevri
kritikosisTvis Vineland-is winaisto-
riad ufro moCans, romanisa, sadac
pinConi mwared `Radaobda~ reiganis
faSistur mTavrobaze da aCvenebda,
Tu rogor SeiZleboda 60-ianebis
Tavisuflebidan faSistur 80-ianebze
gadasvla, epoqaze, roca memarjvene
federalebi 60-ianebidan SemorCenil
hipebs devnidnen.
sxvaTa Soris, Tavisi bolo
wignisTvis pinConi bevr daTmobaze
wavida. internet-maRazia amazon.com-ze jer sareklamo video
daagdebina, sadac kaliforniul
xedebs Tavad avtoris xma adevs,
Semdeg ki agvistoSive gamoaqveyna
romanis Sesaferisi simRerebis
fleilisTi, romelsac tomas pinConi
sTavazobda Tavis mkiTxvels.
simRerebi mTlianad, ra Tqma unda,
60-iani wlebis musikisgan Sedgeba.
cnobilebidan bitlzis, Can't Buy Me Love, getsis da Jilbertos Desafi na-do, sul adreuli pink floidis
Interstellar Overdrive (ufro velveT
andergraunds rom hgavs), serferisis
Wipeout da mraval sxva kompozicias
SexvdebiT. naxeT da SeadareT Tqveni
gemovneba pinConisas.
wignebi
malxaz xarbedia
48 liberali . seqtemberi № 8 . 2009