55

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

Stanislovas Sajauskas

Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejusV. Putvinskio g. 5544248 KaunasEl. p. stanislovas.sajauskas@ktu.lt

Straipsnyje pateikiama pinigø kaip prekiø mainø priemonës atsiradimo ir raidos nuo seniausiø iki ðiø

laikø apþvalga. Nagrinëjami veiksniai, turëjæ átakos pinigø evoliucijai nuo metaliniø dirbiniø pereinant

prie lydiniø, paskui – prie monetø. Aptariama tauriøjø metalø gavybos átaka pinigø emisijai. Apraðoma

popieriniø pinigø istorija, prasidëjusi Kinijoje XI a. pradþioje. Atskleidþiama, kad karai yra pagrindinë

prieþastis, lemianti valstybiø ekonomikos smukimà, sukelianti pinigø vertës sumaþëjimà ir infliacijà.

Nagrinëjamas popieriniø pinigø apsaugos nuo padirbinëjimo klausimas. Aptariami lietuviškos valiutos –

lito – ávedimo sunkumai.

Pagrindiniai þodþiai: pinigai; monetos; banknotai; apyvarta.

Ávadas

Pinigai, kuriø istorija siekia bemaþ tris tûkstantmeèius, yra viena populiariausiø þmoniøûkiniø santykiø palaikymo priemoniø. Jie eina ið rankø á rankas, keliauja tarp genèiø,valstybiø, regionø. Pasaulinë pinigø istorija, apimanti visus þemynus, civilizacijas, imperijas,valstybes, sunkiai aprëpiama, taèiau suradus bendrus pinigø atsiradimo, raidos dësnin-gumus jà galima pateikti gana glaustai.

Bendriausia prasme pinigai – tai daiktai, kurie prekiø mainuose atlieka tarpininkovaidmená, siauràja prasme – monetos ir popieriniai pinigai. Monetas, jø gamybos istorijà,pinigø apyvartà tiriantis mokslas numizmatika tampa vis populiaresnis. Dar XVIII a.pradþioje ji buvo pradëta dëstyti Halës universitete (Fengler ir kt. 1976: 186; Michelbertas1989: 4). 1875 m. buvo iðleistas pirmasis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (LDK) monetøkatalogas (Tyszkiewicz 1875), o 1989 m. – pirmasis LDK numizmatikos vadovëlis (Michel-bertas 1989). Aleksandras Mykolas Raèkus (Rackus 1925) sukaupë gausià numizmatinækolekcijà, atspindinèià viso pasaulio pinigø istorijà (ji saugoma Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus Numizmatikos skyriuje)*. Pastarieji Lietuvos nepriklasomybës deðimt-meèiai – numizmatikos pakilimo laikas. Ðiuo metu atlikta nemaþai numizmatikos plëtoteiteigiamà postûmá davusiø tyrimø (Duksa 1991; Sajauskas, Kaubrys 1993, 2006; Iva-nauskas, Balèius 1994; Ivanauskas 1995; Aleksiejûnas 1997, 2000; Sajauskas 1999, 2004,2007, 2008, 2009, 2010; Luchtanas 2000; Smilgevièius 2000; Terleckas 2002; Remecas2003, 2004, 2006; Dulkys, Galkus 2002; Dulkys ir kt. 2006; Ostrauskas 2006). Tai lëmëmoderniø metalo detektoriø teikiamos galimybës. LDK monetø tyrimø pastaraisiais metaisatlikta ir uþsienyje (Boreiða, Ivanauskas 2008; Boreiða, Kazanov 2009; Paszkiewicz 2007).Taèiau pinigø iðtakos tyrinëtos nepakankamai.

Šio darbo tikslas – trumpai apþvelgti pinigø atsiradimà, jø ávairovæ ir raidà pasaulyje,kai kuriuos Lietuvos pinigø istorijos aspektus. Pirmame skyriuje apþvelgiami daiktiniaipinigai, naudoti nuo seniausiø laikø, kai dar nebuvo iðrastos monetos, ir kai kuriø tautøtebenaudojami iki ðiø laikø. Antrame skyriuje aptariamas monetø atsiradimas SenovësGraikijoje, treèiame – Senovës Romos pinigø kalybos ypatybës. Ketvirtame skyriujeaptariami lieti pinigai, jø ávairovë ir sklaida pasaulyje, plaèiau apraðomi lietuviðki sidabrolydiniai – kapos. Penktame skyriuje nagrinëjamas monetø kalybos suklestëjimas vidur-

PINIGØ KILMË IR RAIDA

� Stanislovas Sajauskas – profesorius, fiziniø mokslø habilituotas daktaras, Kauno technologijos universitetoElektronikos inþinerijos katedra, Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus numizmatas, Vlado Jurguèiopremijos laureatas (1988, 2008 m.).Veiklos sritys: LDK numizmatika, pinigø istorija, valstybinë heraldika.

*Ðiame straipsnyje didelë dalismonetø, popieriniø pinigø, taippat pirmykðèiø tautø, Azijos irAfrikos kraðtø daiktiniø pinigøiliustracijø paimtos ið A. M. Raè-kaus rinkinio.

56

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

amþiais, atskleidþiamos jo prieþastys. Paskutiniai du skyriai skiriami popieriniams pinigams:ðeðtame skyriuje apþvelgiama jø istorija, septintame – popieriniø pinigø apsaugos nuopadirbinëjimo priemonës. Septintame skyriuje plaèiau apraðomi ir Pirmojo pasaulinio karometais Lietuvoje kursavæ okupaciniai pinigai, atskleidþiami lietuviðkos valiutos – lito –ávedimo sunkumai.

1. Pirmykðèiø tautø daiktiniai pinigai

Plëtojantis natûriniams prekiø mainams, pirmykðtëse tautose turëjo atsirasti daiktø, ákuriuos bûtø galima iðkeisti bet kurià prekæ ir kuriuos vëliau bûtø galima iðkeisti á kitàprekæ. Tokiais mainø tarpininkais skirtinguose kraðtuose buvo galvijai, þvejybos ar þemësdirbimo árankiai (1, 2 pav.), ginklai, ðilkas, kailiai, papuoðalai, plunksnos, gyvûnø dantys,kriauklës, dramblio kaulas, parakas, tabakas, arbata, akmens druska, grûdai, kakavospupelës, metalo lydiniai ir kt. (Duksa 1991: 35–41; Jurgutis 1996: 24–28). Jonas Karys(1959: 38–46; 1970: 209–230) teigia, kad senovës lietuviai kaip pinigus galëjo naudotigintarà, brangiøjø þvëreliø kailius, papuošalus.

Gintaro kaip pinigo funkcijà lëmë jo patrauklumas ir tinkamumas papuoðalams. Dël todar II a. pr. Kr. jis tapo itin paklausia preke Vidurþemio jûros ðalyse. Dideliais kiekiais finikieèiø,etruskø, graikø, sirø, egiptieèiø perkamas gintaras buvo gabenamas Gintaro keliu – tailiudija istorikas Publijus Kornelijus Tacitas (1972) knygoje Germaniae historiae annales.

Aristotelis (384–322 pr. Kr.) raðë, kad pinigai atsirado kaip mainø vertës matas (Jurgutis1996: 21). Pinigu galëjo tapti kiekvienas daiktas, kurá buvo galima iðmainyti á kitus reika-lingus daiktus. Jeigu tas daiktas buvo didelis, brangus (pvz., jautis), su juo buvo galimalyginti maþesnius daiktus, taigi, jis buvo vertës matas. Smulkesnis paklausus daiktas galibûti mokëjimo ar turto apskaitos priemonë, taigi, apyvartinis pinigas.

Senovës Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Korëjoje nuo 2200 m. pr. Kr. (Jen 2000: 2) ikiXIX a. itin populiarûs pinigai buvo kriauklelës – kaurai (3 pav.). Ðios ovalo formos áporcelianà panaðios baltos spalvos kriauklelës su rausvais arba geltonais pakraðèiais buvonaudojamos kaip papuoðalai. Jose paprastai bûna pragræþta skylutë, kad jas suvërusbûtø patogu neðioti ir kaip vëriná, ir kaip kaklo papuoðalà. Daugiausia kaurø moliuskørandama Indijos vandenyne esanèiø Maldyvø salø pakrantëse (Gladkij 2007: 78–79), oatplukdyti á þemynà jie vertinami kaip smulkûs pinigai (Bykov 1969: 4). XVI a. Afrikoskolonizatoriams kaurø gabenimas tapo pelningu verslu, jis klestëjo iki XIX a. Sprendþiantið kaurø radiniø Rusijoje, Baltijos ðalyse, Vakarø Europoje, galima daryti prielaidà, kad ðiepinigai buvo þinomi vos ne visame pasaulyje.

Vëliau, trûkstant kriaukleliø, pradëta gaminti jas imituojanèius pinigus ið kaulo, akmens,nefrito (Jen 2000: 2). Buvo gaminama ir kitokiø formø akmeniniø pinigø – skrituliø suskyle viduryje, varpeliø.

II-ojo tûkst. pr. Kr. viduryje iðmokus lieti bronzà, Kinijoje atsirado bronziniø pinigø,pirmiausia – kaurø imitacijø. Paþangi bronzos liejimo technologija lëmë tai, kad akmeniniuspinigus Kinijoje pakeitë þuvies, muzikiniø plokðteliø, varpelio, kastuvëlio, peilio formosbronzos liejiniai (4, 5 pav.), imituojantys mainams vartotus daiktus (þr. Bykov 1969; Jen2000; Eagleton, Williams 2007). Seniausiuose pinigø dirbiniuose dar nebuvo áraðø, taèiauvëlesniuose atsirado hieroglifø, daþniausiai nurodanèiø pagaminimo vietà. Kastuvëlio arpeilio formos pinigø atsiradimas siejamas su þymiausio kinø màstytojo ir filosofo Kon-fucijaus (551–479 m. pr. Kr.) laikais. Vëliau lydiniø forma ir dydis kito – maþëjo matmenysir svoris.

Kai kurie daiktiniai pinigai (pvz., muzikinës plokðtelës) kursavo nedidelëje teritorijoje,pavyzdþiui, vienoje provincijoje, kiti – visoje Mandþiûrijoje, Korëjoje, Japonijoje (pvz., pei-liai). Tokie daiktiniai pinigai buvo naudojami iki I a. – tada juos galutinai pakeitë bronzinësmonetos, ið pradþiø su apvalia, vëliau su kvadratine skyle. Tokios formos monetos buvopatogios, nes jas, kaip ir pragræþtas kriaukleles, buvo galima susiverti ant virvelës. Ðiebronziniai pinigai greitai ið apyvartos iðstûmë visus kitus pinigus. Panaðias monetas ëmëgaminti aplinkiniai kraðtai, jos paplito visame Pietryèiø Azijos regione. Pinigø su kvadratineskyle forma nekito net per 2000 metø (Bykov 1969: 10; Jen 2000).

2 pav. Akmeninis kauptukas –tipiðkas Melanezijos salø gyven-tojø daiktinis pinigas. SaugomaNacionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje

1 pav. Þeberklai – tipiðki Mela-nezijos salø gyventojø daiktiniaipinigai. Saugoma Nacionalinia-me M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje

5 pav. Senovës Kinijos bronzinispinigas. Saugoma Nacionalinia-me M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje

3 pav. Kauras – Azijos ir Afrikoskraðtø pirmykðtis pinigas. Saugo-ma Nacionaliniame M. K. Èiur-lionio dailës muziejuje

4 pav. Senovës Kinijos bronzinispinigas. VII–III a. pr. Kr. SaugomaNacionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje

57

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

Rytø Dþou dinastijos (770–221 m. pr. Kr.) paskutiniø metø monetose su kvadratineskyle (6 pav.) ákalti hieroglifai rodo, kad jø masë yra 1/2 liano*. Taigi, ðios monetos, kaipir sidabro ar aukso lydiniai, buvo vertinamos pagal svorá, bet jis greitai ëmë nebeatitiktimonetoje nurodyto svorio – taip valstybë „taisë“ karø nualintà ekonomikà. Monetostapdavo nevisavertëmis, o tai skatino vykdyti pinigø reformas ir ávesti visaverèius pinigus.

140 m. pr. Kr. imperatorius U Di iðleido tris, vëliau penkis ðû** sverianèias bronzines(ir þalvarines, varines) monetas (Bykov 1969: 12–13). Jos buvo kalamos net 700 metø.Stambiems sandoriams vykdyti imperatorius Van Manas (9–24 m.) vël iðleido daiktøformos monetas, sverianèias 500 ir 5 000 ðû (7 pav.). Ðios popieriaus pjaustymo peilioformos monetos buvo visiðkai vienodo dydþio, bet monetos, kurios vertë – 5 000 ðû,hieroglifas „i dao” (vienas peilis) buvo gilesnis ir jame buvo álieta aukso (Bykov 1969: 13).Tai pirmosios pasaulyje bimetalo monetos (iš aukso ir vario). Deja, eksperimentas ne-pavyko – falsifikuotojai tuoj pat iðkrapðtydavo minkðtà auksà. Be to, monetø gamintojai„ásigudrino“ ne álieti aukso, o tik paauksuoti monetos pavirðiø. Nors uþ tai bûdavoskiriamos didelës bausmës, vis dëlto imperatorius Van Manas buvo priverstas tokiø mo-netø kaldinimo atsisakyti. Visø kitø formø pinigus galutinai nurungë monetos su kvad-ratine skyle.

Veikiant visuotiniams civilizacijø raidos dësniams, pinigø atsirado skirtinguose þe-mynuose ir tautose. Ðiaurës Amerikos indënai atsiskaitymams tarp kaimø vartojo ið kriauk-liø pagamintus ir á dirþà suvertus karoliukus – vampumà (Eagleton, Williams 2007). SeniausiJapo salos (Polinezija) pinigai buvo apvalûs akmenys su skyle, kuriø skersmuo buvo netiki 3,5–4,0 metrø. Akmená reikëdavo atplukdyti ið toli – ið archipelago Palau salø, buvusiømaþdaug uþ 450 kilometrø. Akmeniniai pinigai buvo vadinami fe, arba vyrø pinigais(Fiodorov-Davydov 1963: 16). Perkant ar parduodant juos buvo nelengva perkelti á kitàvietà, bet paprastai to daryti ir nereikëdavo. Naujasis savininkas akmená paþymëdavosavo þenklu ir visi þinodavo, á kieno rankas perëjo ðis sunkiai pajudinamas turtas. Japosalos moteriðki pinigai (jar) buvo gaminami ið jûros kriaukliø.

O štai akmens druskos pinigai, nors, atrodytø, ir labai nepatvarûs, nes bijo vandens,Etiopijoje, kur niekada nelyja, naudojami iki ðiol. Vakarø Afrikos ðalyse ypaè populiarûsdaiktiniai pinigai buvo ávairios formos vario ir bronzos apyrankës ar kitokios formos lydiniai(Emporium Hamburg 2008). Iki Kristupui Kolumbui atrandant Amerikà centrinëje þemynosrityje – nuo actekø gyvenamøjø vietø ðiaurëje iki dabartinës Kosta Rikos pietuose – kaippinigai buvo vartojamos dþiovintos kakavos pupelës. Jas prireikus buvo galima sunaudotiir kaip maisto produktà. Ispanams uþkariavus Vidurio Amerikà ir ávedus sidabrines monetas,1 pesas buvo prilygintas nuo 160 iki 200 kakavos pupeliø. Taèiau kakavos pupelës darilgai konkuravo su sidabrinëmis monetomis, o Vidurio Amerikoje jos buvo išimtos išapyvartos tik 1869 m. dekretu (Zenth 2005; Gladkij 2007: 79).

2. Monetø eros pradþia

Vëliau visame pasaulyje ásitvirtino metaliniai pinigai. Metalai, ypaè taurieji, dël tvirtumo,kalumo, atsparumo atmosferos poveikiui, brangumo ir kitø ypatybiø daugelyje Europoskraðtø daiktiniø pinigø pakaitalus iðstûmë ne tik ið tarptautinës, bet ir ið vietos rinkos(Jurgutis 1996: 28–31). Ásitvirtinus metalø, ypaè tauriøjø (aukso, sidabro) lydiniams, kiek-vieno lydinio vertë atsiskaitant buvo nustatoma pagal jo svorá. Bet svërimas vis dëltopasirodë nepatogus bûdas pinigø vertei nustatyti, juolab kad pinigus reikëdavo svertikiekvieno sandorio metu. Be to, ásigalëjus tauriesiems metalams, reikëjo ávertinti ne tik jøsvorá, bet ir lydiniø sudëtá (grynumà).

Dauguma mokslininkø teigia, kad pirmosios monetos, kuriose buvo nurodytas ne tikpastovus tauraus metalo kiekis, bet ir valdovo þenklas, garantuojantis metalo grynumà(8 pav.), atsirado valdant karaliui Gigui (687–652 m. pr. Kr.) nedidelëje Maþosios Azijosvalstybëje Lydijoje (dab. Turkija), garsëjusioje nepaprastais turtais (Duksa 1991: 43; Dulkysir kt. 2006: 43). Lydijoje buvo ne tik gamtinio elektrono, bet ir akmens auksui prabuotitelkiniai (Fiodorov-Davydov 1990). Tuo metu prabavimas akmeniu buvo tiksliausias irpatogiausias tauriojo metalo grynumo nustatymo bûdas.

*1 lianas – apie 36,5 g.**1 ðû = 1/16 liano � 2,3 g.

8 pav. Pirmosios monetos, pa-gamintos Lydijoje VII a. pr. Kr.(Dulkys ir kt. 2006)

7 pav. Van Mano laikø peiliopopieriui pjaustyti formos mo-neta. Saugoma NacionaliniameM. K. Èiurlionio dailës muziejuje

6 pav. Rytø Dþou dinastijos1/2 liano moneta. Saugoma Na-cionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje

58

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Lydijos monetos, kuriø masë – apie 14 g, vadinamieji staterai, buvo pagamintos išgamtinio aukso ir sidabro lydinio elektrono, jø pavirðiuje esantys áspaudai neleido nepa-stebimai sumaþinti jø svorio. Netrukus Eginos saloje buvo pradëti kaldinti pirmieji sidabriniaistaterai, kuriuose buvo ákaltas pirkliø ir jûreiviø globëjo vëþlio atvaizdas (Duksa 1991: 43;9 pav.). Jø masë buvo 12,6 g.

Monetos leido nustatyti jø vertæ ne sveriant, bet kur kas paprasèiau ir patogiau –skaièiuojant. Todël jos tapo dar ir turto skaièiavimo priemone. Labai greitai monetosiðstûmë ið apyvartos primityvius pinigus, leido atsisakyti natûriniø mainø, pagyvino prekybà.Senovës Graikijos pajûrio miestuose greitai ásigalëjo dvi skirtingos – Lydijos ir Eginos –pinigø sistemos. Sistema, pagrásta aukso ir sidabro lydiniu elektronu, be Lydijos irkaimyninës Jonijos, paplito daugelyje graikø kolonijø Maþosios Azijos pakrantëse (Milete,Efese, Halikarnase ir kt.), o Eginos salos sidabro monetø sistema ásigalëjo Egëjo jûrossalose, tarp jø ir Kretoje (Dulkys ir kt. 2006: 43).

Po ðimtmeèio paskutinis Lydijos karalius Krezas (561–546 m. pr. Kr.) nukalë pirmàsiasauksines 8,1 g monetas, kuriose pavaizduoti liûtas ir jautis (10 pav.). Jø reverse matytiprabos þenklas – dviejø kvadratø formos apatinio spaudo ádubimai (lot. quadratum

incusum). Ðiø monetø vertë – 20 sidabriniø staterø. Persijos karalius Darijus I (522–486 m.pr. Kr.) iki IV a. pr. m. e. vidurio kalë 8,4 g auksines monetas. Èia, kaip ir kitose karalystëse,teisæ kalti auksines monetas turëjo tik karalius. Sidabrines monetas galëjo kalti satrapijøvaldovai, o apyvartines varines monetas – ir satrapijø srièiø vadai.

V–IV a. pr. Kr. visame Graikijos valdomame regione ásigalëjo Atikos monetø sistema,kurios pagrindà sudarë perpus lengvesnë uþ staterà sidabrinë drachma. Stambiausia ðiossistemos moneta buvo dekadrachma (10 drachmø), smulkiausia – 1/48 drachmos dalis.Dekadrachmos buvo naudojamos ir kaip atminimo monetos, ir kaip prizai sportiniøþaidyniø nugalëtojams apdovanoti. V a. pr. Kr. smulkiems vietiniams atsiskaitymams vietojsidabriniø pradëta kalti varines monetas. Aleksandrui Makedonieèiui uþkariavus Egiptà,Babilonà, Finikijà, visame to meto civilizuotame pasaulyje buvo plaèiai naudojamossidabrinës drachmos (11 pav.). Aleksandro Makedonieèio pinigø reforma buvo nustatytassantykis tarp aukso ir sidabro kaip 1 : 10.

Senovës Graikijoje monetø kalyba pasiekë aukðèiausià ne tik techniná, bet ir meniná lygá.Jau tada buvo suprantamos ir iðnaudojamos ið rankø á rankas keliaujanèiø monetø pro-pagandinës galimybës, sukurti pagrindiniai monetø dizaino principai. Jose buvo vaizduojamivalstybës ir jos valdovø simboliai: Atënë, pelëda – Atënuose, vëþlys – Eginos saloje, liûtas –Leontinoje, Milete, roþë – Rodo saloje, skydas – Beotijoje, delfinai – Sirakûzuose, kvieèiovarpa – Metoponte, Pegasas – Korinte, bitë – Efese. Graikijos monetose ypaè puikiai atsi-skleidë spaudø raiþytojø talentas. Þymiausi monetø kûrëjai paliko kûriniuose savo vardus,todël þinoma, kad V a. pr. Kr. graþiausiø Sicilijos miestø, ypaè Sirakûzø, monetø kûrëjaibuvo Kimonas, Evainetas, Euklidas, Eumenas ir Aristoksenas (Dulkys ir kt. 2006: 44).

Senovës Graikijos monetose daþnai buvo vaizduojamos deivës, mitologinës bûtybës,naminiai ir laukiniai gyvûnai, augalai, statiniai. Kartu nevengta áamþinti istoriniø asmenybiø,perteikti realistiniø siuþetø.

3. Senovës Romos pinigai

Seniausi Romos pinigai – tai sunkûs vario lydiniai, vadinami asais (lot. as, kilm. assis).Jø masë dar nebuvo nusistovëjusi, bet ji atitiko vario vertæ. Pirmieji variniai asai pagalvalstybës nustatytà svorio sistemà* buvo nulieti tik IV a. pr. Kr. Populiarus lietø bronziniøasø siuþetas – dviveidis Janas, simbolizuojantis jungtá tarp praeities ir ateities. Monetosreverse vaizduojama prora – priekinë laivo dalis, ðalia jos – inkaras, apaèioje buvo ákaltasmiesto vardas Roma (12 pav.). Dviveidis Janas simbolizavo visa ko pradþià, todëldiktatoriaus Gajaus Julijaus Cezario 46 m. pr. Kr. reformuotame kalendoriuje pirmasismetø mënuo buvo pavadintas Jano vardu (lot. januarius – sausis). Visavertës varinësmonetos virto sàlyginës vertës pinigais.

Variniø ir bronziniø monetø naudojimà Romos monetø gamybai lëmë vario gausa brutijøgyventose vietose ir Etrûrijoje. Nukariavus sidabro turtingas Ispanijà ir Makedonijà, nuo

*1 asas = 1 libra � 272 g (Kaza-manova 1969: 50).

12 pav. Romos Respublikos va-rinis asas. 169–158 m. pr. Kr.(Dr. Busso Peus Nachf. 2006)

11 pav. Makedonijos sidabrinëtetradrachma (Dulkys ir kt. 2006)

10 pav. Lydijos karaliaus Krezokaldintas auksinis stateras –krezikas (Berk 1997)

9 pav. Eginos salos sidabrinisstateras. Iš privaèios kolekcijos,autoriaus nuotrauka

59

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

269 m. pr. Kr. buvo kaldinami 4,55 g sidabriniai denarai, lygûs 10 asø (jie tuo metu svërëvos 54 g). I a. pr. Kr. denarai buvo gaminami monetø kalykloje, buvusioje deivës JunonosMonetos ðventykloje ant Kapitolijaus kalvos. Ið ðios deivës vardo ir kilo þodis „moneta“(Jurgutis 1996: 36).

Po imperatoriaus Augusto reformos varinës monetos buvo pakeistos brangesnëmis –bronzinëmis, o vëliau, valdant Augustui (27 m. pr. Kr.–14 m.), pradëtos kalti 8,19 gauksinës monetos aureusai (lot. aureus – auksas), lygûs 25 denarams (Kankelfitz 1991).

Romos monetø kalyba pasiekë dar aukðtesná nei Graikijos technologiná lygá. Monetøruoðiniai tapo taisyklingai apvalûs, plokðti. Monetos pakraðtyje atsirado taðkinis apvadëlis,kurio viduje preciziðkai iðraiþytas sudëtingas siuþetas (Dulkys ir kt. 2006: 44). Siekiantapsaugoti tauraus metalo monetas nuo apkarpymo – populiariausio sukèiavimo bûdo,Romoje pirmàkart buvo pagamintos nummi dentati monetos, t. y. monetos su rantuotabriauna (13 pav.).

Romos monetose uþfiksuoti ir svarbiausi valstybës istoriniai ávykiai. Jose pavaizduotilaisvës, gerovës, santarvës simboliai, deivës, architektûriniai paminklai, skulptûros. Kaip irgraikiðkø, gausu proginiø monetø, skirtø paþymëti karinëms pergalëms. Jose vaizduojaminugalëtos ðalies vaizdai, triumfo arkos, kvadrigos, kariniai trofëjai. Romos monetø legendosilgos, turiningos, jose daþnai iðvardijami visi arba sutrumpinti imperatoriaus titulai, nurodomijo valdymo metai, monetà nukalæ magistratai. Ðiose monetose sukurta puiki istoriniøasmenybiø – imperatoriø, jø þmonø ir ápëdiniø – realistiniø portretø galerija. Jose tobulaiperteikta ne tik veido bruoþai, drabuþiai, ðukuosena, bet ir charakteris, nuotaika.

Senato leidimu iðleistose monetose dominavo áraðas „SC“ (lot. ex senatus consulto –senatui leidus). Pirmas valdovo portretas, pavaizduotas monetoje jam gyvam esant, buvoáþymaus Romos karvedþio Gajaus Julijaus Cezario (100–44 pr. Kr.), kuris, laimëjæs prieðpolitinius prieðininkus, pasiskelbë diktatoriumi iki gyvos galvos. Ilgainiui Cezario vardasvirto imperatoriø garbës vardu, vëliau titulu. Imperatoriø epochoje (po 27 m. pr. Kr.)diktatoriaus portreto vaizdavimas monetos averse tapo áprastu. Bûdingas ðio laikotarpiomonetø tipas – memorialinës monetos. Jø averse vaizduojamas mirusio imperatoriausportretas, reverse – jo apoteozës scena.

Romos numizmatika pateikia ir Biblijoje minimø Romos valdininkø – Judëjos karaliausErodo Didþiojo, prokuratoriaus Poncijaus Piloto monetas (Sayles 1999: 113). Dar vienabiblinë moneta – Judo sidabrinis. Naujajame Testamente raðoma, kad Judas uþ savomokytojo Jëzaus iðdavimà gavo trisdeðimt sidabriniø. Terminas „trisdeðimt sidabriniø“tapo bendriniu iðdavystës atlygiui nusakyti. Manoma, kad tai buvo Judëjos karaliausErodo Didþiojo (40–4 m. pr. Kr.) sidabriniai šekeliai (14 pav.).

Romos monetos, kuriose pavaizduoti architektûriniai statiniai, archeologams leidonustatyti Didþiojo cirko Romos mieste vietà, tikslø Flavijaus amfiteatro (Koliziejaus), Farosaloje stovëjusio vieno ið septyniø pasaulio stebuklø – Aleksandrijos ðvyturio vaizdà. Se-novës Romos monetos – tai puikus informacijos ðaltinis istorijos tyrinëtojams.

Graikijos imperijoje monetos daþniausiai buvo gaminamos ið grynø metalø, todël jøsvoris atitikdavo nominalà. Romos imperijoje ilgameèiai pilietiniai karai dël valdþios nuolatiðtuðtindavo valstybës iþdà, todël imperatoriai „sugalvojo“ net du bûdus, kaip pataisytivalstybës finansø bûklæ: sumaþinti monetø svorá arba pabloginti tauriøjø metalø prabà,primaiðant ligatûros. Pirmasis, pradëjæs bloginti Romos imperijos monetas, buvo tironasNeronas (54–68). Juo pasekë kiti imperatoriai. Jie tarsi nepastebimai didino vario ligatûroskieká sidabrinëse monetose, o po 200 m. sidabrinës monetos virto biloninëmis (varis josesudarë net 80 proc.). Galiausiai buvo „iðrastas“ naujas monetø gamybos bûdas – varinisruoðinys prieð nukalant monetà panardinamas á iðlydytà sidabrà ar auksà. Tokios„sidabrinës“ arba „auksinës“ monetos, vadinamos suberatinëmis, kursuodavo tik tol,kol nudildavo pavirðinis sluoksnis. Sàmoningas monetø kokybës bloginimas sukeldavo jøvertës sumaþëjimà, o kokybiðkos auksinës monetos buvo slepiamos, iðnykdavo ið apyvartos,buvo sulydomos. Nepadëjo nei þiaurios bausmës uþ aukso slëpimà, nei ástatymais átvirtintaslygus sidabriniø ir variniø monetø kursas. Pinigø falsifikavimas ágavo toká mastà, kadnebegelbëjo net mirties bausmë – nusikaltëlio atidavimas sudraskyti þvërims cirke (Sulosástatymas). Diokletianas (284–305) ávedë ástatymà, kuriuo uþ informacijà apie pinigøpadirbëjà vergui buvo dovanojama laisvë.

14 pav. Judëjos karaliaus ErodoDidþiojo sidabrinis šekelis. 10–11 m. pr. Kr. (Münzhandlung Rit-ter 2005)

13 pav. Nummi dentati – Romosmoneta su rantuota briauna(Münzhandlung Ritter 2004)

60

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Romos imperatorius Konstantinas Didysis 313 m. paskelbë krikðèionybæ valstybineRomos religija. Nuo tada monetose buvo pradëtas vaizduoti ir krikðèionybës simbolis –kryþius (15 pav.). 330 m. Bizantijoje Konstantinas ákûrë naujà miestà Konstantinopolá ir ájá perkëlë imperijos sostinæ. 337 m., po Konstantino mirties, Romos imperija susidûrë suvestgotø, vandalø, hunø antplûdþiais, patyrë pralaimëjimà, pagaliau suskilo. Romos im-perijos vietoje iðkilus Bizantijos valstybei, jos pinigai pasklido po Europà. Bizantijos stra-teginë padëtis tarp Europos ir Azijos tapo svarbiu ekonominiu veiksniu. Bizantijoje ásiga-lëjo Rytø baþnyèios apeigos, atsirado bizantiðkoji kultûra ir menas, pakito ir pinigø iðvaizda.

Krikðèionybës tematika ypaè bûdinga Bizantijos monetoms, kuriø averse pavaizduotasimperatoriaus portretas, reverse – bizantiškasis kryþius (Whitting 1973).

4. Lieti pinigai ir jø sklaida pasaulyje

Daugelyje pasaulio kraðtø buvo plaèiai vartojami ávairios formos lydiniai (16, 17 pav.).Nepastovios masës lydiniai, daþniausiai tauriøjø metalø, ypaè sidabro, buvo naudojamikaip mainø priemonë, o jø vertæ nusakë tik svoris. Kartu lydiniai buvo ir patogi turtokaupimo priemonë. Tais atvejais, kai lydinio svoris buvo pastovus arba kartotinis, lydiniaiatliko stambiø nominalø pinigø paskirtá.

Sidabro naudojimà stambiems atsiskaitymams ar sandoriams lëmë jo taurumas,brangumas ir palyginti gausûs klodai. Ypaè dideliø sidabro telkiniø buvo rasta Arabøkalifate I tûkstantmeèio pabaigoje. Ið ten sidabras prekybos keliais pasiekdavo tolimiausiuskraðtus. Todël lazdelës formos lydiniø randama plaèiame geografiniame areale – nuoJaponijos iki Egipto ir Skandinavijos. Lobiuose randama, tiesa, labai retai, ir aukso lydiniø.Egipte archeologai rado pailgos lazdelës formos aukso lydiná, nulietà ið auksiniø antikiniømonetø (Eagleton, Williams 2007).

Lietuvoje Drageliðkiø lobyje rasta po 78 g elektrono (aukso ir sidabro) ir 37 g masësgryno aukso lydiná (þr. Dulkys ir kt. 2006). Pailgos formos sidabro lydiniai buvo paplitævisame baltø genèiø gyvenamajame regione nuo XI a. iki pirmøjø monetø atsiradimo XIV a.antroje pusëje (18, 19 pav.). Lazdelës formà, matyt, lëmë jos gamybos paprastumas irpatogumas vartotojui. Paprasèiausias bûdas nulieti pailgos lazdelës formos liejiná – padariusgriovelá þemëje (molyje ar smëlyje) tam tikro tûrio samteliu supilti á já reikiamà kieká iðlydytosidabro. Aplinkiniuose kraðtuose – Skandinavijoje, Naugarde, Aukso Ordoje, Kijeve – buvogaminama specialios formos lydiniø. Ávairiø kraðtø tiek lydiniø svorio norma, tiek formaskyrësi, taèiau jø masë buvo pastovi (þr. 1 lent.). Tai rodo, kad šie lydiniai buvo pinigai.

1 lentelë

Sidabro lydiniai

Šalis Lydinio pavadinimas Vidutinë masë, g

Skandinavija Þiedinis lydinys � 113

Lietuva (LDK) Lietuviškoji kapa:

maþoji � 107

didþioji (tribriaunë) � 180

Latvija Latviškoji kapa � 160

Prûsija (Maþoji Lietuva) Prûsiðkoji kapa � 135

Naugardas Naugardo lydiniai:

grivina � 200

rublis � 196

Kijevas (Kijevo Rusia) Kijevo grivina � 160

Èernigovas (Kijevo Rusia) Èernigovo grivina � 200

Aukso Orda Somas � 200

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Sidabro lydiniai buvo itin stambûs pinigai, todël apyvartoje jie daþnai buvo smulkinamiá maþesnes dalis, daþniausiai perkertant pusiau, o latviðkøjø, lietuviðkøjø perkirstø lydiniø

19 pav. Latviðkoji puskapë. IšD. Kaubrio kolekcijos

18 pav. Lietuviðkoji maþoji kapa.Iš V. Zabarausko rinkinio

17 pav. Èernigovo grivina. Sau-goma Lietuvos banko Pinigømuziejuje

16 pav. Skandinavijos þiedinislydinys. Saugoma Nacionalinia-me M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje

15 pav. Konstantino I Antio-chijos varinis folis. Orijos lobis(Sajauskas 1972)

61

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

(maþøjø kapø) ir Kijevo grivinø rasta ir pusinës masës (Ruzas 2006: 56–62; Sajauskas2006). Rusijos rubliø ir lietuviðkø tribriauniø kapø daþniau randama kaip perkirstø pusiø.

Pietryèiø Azijos kraðtuose naudoti pinigai buvo ágijæ ámantriausias aukso, sidabro arvario lydiniø formas, o siekiant apsaugoti nuo padirbimo juose buvo ákalama ávairiø þenklø,vëliau – áraðø (hieroglifø).

5. Viduramþiai – monetø gamybos aukso amþius

VII–VIII a. arabø uþkariautojai sukûrë Arabø kalifatà, ir jis iðsiplëtë kraðtuose, turtinguosesidabro telkiniais – nuo Hindikuðo rytuose iki Ispanijos vakaruose. Arabø kalifate buvogausiai kaldinama naujo tipo sidabriniø monetø – dirhamø (20 pav.), kuriø pavadinimaskildinamas ið Graikijos drachmos. Jie prekybos keliais uþtvindë Centrinës Azijos, Rytø Europos,Skandinavijos ir Ðiaurës Afrikos ðalis. Pasiekdavo ir Lietuvà. Didþiausios dirhamø kalyklosTaškente, Samarkande, Bucharoje dirbo tik eksportui. Ypaè gausiai dirhamai plito IX–XI a.Kadangi islamas draudë menininkams vaizduoti gyvûnus ir þmones, abiejose dirhamø pusësepavaizduotos tik legendos, paraðytos kufiškais raðmenimis (pagal Kufos miestà – Arabøkalifato monetø kalybos centrà). Dël to ðio laikotarpio arabiðkos monetos daþnai vadinamoskufiškomis. Dirhamai buvo aukðtos prabos monetos, krikðèioniðkuose kraðtuose (pvz., KijevoRusioje) jos virsdavo þaliava vietinëms monetoms arba papuoðalams gaminti.

XI a. Arabø kalifate susidarë sidabro trûkumas, todël vietoj sidabriniø pradëta kaltisuberatines (sidabruotas varines), vëliau – varines monetas. Jose atsirado grasinanèiøáraðø: „Kas neims ðios monetos, tam mirtis“ arba „Kas neims ðios monetos, tas yranusikaltëlis“. Pagaliau, galutinai iðsekus Afganistano sidabro rûdynams, sidabro monetøgamyba nutrûko, pakito sidabro ir aukso kainø santykis aukso nenaudai.

Rytø Europoje ðis laikotarpis daþnai vadinamas bemoneèiu. Trûkstant smulkiø monetø,sutriko prekyba, ásigalëjo natûriniai mainai, vël atsirado vietiniø daiktiniø pinigø, daþniausiaibrangiøjø þvëreliø kailiukø. Stambiems sandoriams buvo naudojami nustatytos pastoviosmasës sidabro lydiniai: kapos, grivinos, rubliai. Jø gamybai galëjo bûti panaudojamosávairiø kraðtø monetos, pirmiausia arabø dirhamai.

Matyt, dël sidabro trûkumo nuo XII a. Vokietijoje, Lenkijoje buvo kalami neáprastostechnologijos denarai – brakteatai (lot. bractea – skardelë). Tai vienpusës monetos, kaltosið labai plonos sidabro skardos ruoðinio ant minkðto pagrindo (medþio kaladës). Brakteataipasiþymëjo nedidele mase ir ypaè iðkiliu lankstytu reljefu – vienoje pusëje iðgaubtu, kitoje –ágaubtu (21 pav.).

Apskritai dël agresyviø Aukso Ordos, Vokieèiø Ordino veiksmø nutrûko Rytø Europosprekybiniai ryðiai su Vakarais. Vyraujanèia moneta Europoje tapo smulkûs denarai. LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje (LDK) monetø radosi tik Algirdui áveikus totorius prie MëlynøjøVandenø (1362 m.), kai Kijevo kunigaikðtis Vladimiras Algirdaitis nukalë sidabrines monetassu Kijevo staèiatikiø katedros frontono atvaizdu, kuriose kirilica buvo uþraðyta ÂÎËÎÄÈÌÈÐ

(22 pav.). Dauguma tyrëjø lietuviðkø monetø pasirodymo pradþia laiko XIV a. paskutiniusdeðimtmeèius (Laumenskaitë 1997: 5; Aleksiejûnas 1997: 15, 16). Seniausiomis didþiojokunigaikðèio kaldintomis monetomis laikomos PEÈAT tipo sunkiosios monetos, kuriosepavaizduotas lietuviðkas heraldinis simbolis – ietigalis su lygiø galø (graikiðkuoju) kryþiumi.Jos daugelio priskiriamos vëlyvajam Algirdo valdymo laikotarpiui. Tiesa, dël ðiø monetøatribucijos buvo ilgai diskutuojama. Jos buvo priskiriamos Vytautui (Ivanauskas, Balèius 1994;Remecas 2003). Taèiau radus lietuviðkus denarus, kuriø vienoje pusëje pavaizduotas dvi-gubas kryþius skyde, kitoje – ietigalis su lygiø galø (graikiðkuoju) kryþiumi (Remecas 2006: 10),atskleista, kad ðis þenklas yra šv. Jurgio, kurio poza po 1387 m. Lietuvos krikšto buvovaizduojamas Jogaila (majestotiniame 1387 m. antspaude), atributai (þr. Sajauskas 2008).Kita vertus, Algirdas valdomose slaviðkose þemëse globojo staèiatikiø baþnyèià, Kijeve ákûrëstaèiatikiø baþnyèios metropolijà (Sajauskas 2004b), tad neatmestina versija, kad PEÈATtipo sunkiàsias monetas kaldino Jogailos tëvas Algirdas (þr. Sajauskas 2009).

Stabilizavusis LDK vidaus politinei padëèiai, kai buvo priimtas krikðtas (1387 m.) ir Þalgiriomûðyje (1410 m. liepos 15 d.) nugalëtas Vokieèiø (Teutonø) Ordinas, iðnyko ir LDK monetøávairovë. Vytautas (1392–1430) daugiausia monetø kalë su Gediminaièiø stulpais, kuriekomponuojami su ietigaliu ir kryþiumi (lotyniðku) (Sajauskas 2006; 23 pav.) ar su Vytimi.

23 pav. Vytauto denaras. Sau-goma Nacionaliniame M. K. Èiur-lionio dailës muziejuje

22 pav. Vladimiro Algirdaièio Ki-jeve kaldinta moneta. Iš D. Kaub-rio kolekcijos

21 pav. Altenburgo brakteatas.Frydrichas I. XII a. pr. (Gans ir kt.2006)

20 pav. Arabø kalifato dirhamas.743 m. (Dr. Busso Peus Nachf.2006)

62

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Ðiose monetose graikiðkasis lygiø galø kryþius daugiausia pakeièiamas lotyniðkuoju – tairodo staèiatikiø baþnyèios átakos LDK silpnëjimà ir katalikybës ásigalëjimà Vytauto valdymolaikotarpiu.

Naujas impulsas Europoje visavertëms sidabro monetoms atsirasti buvo sidabro rûdynoKutna Horoje (Bohemija) suradimas. Ið ðio telkinio sidabro 1300 m. buvo pradëtos kalti930-osios prabos 3,7 g monetos, pagal jø reverse ákaltà legendà GROSSIS PRAGENSEvadinamos Prahos graðiais (24 pav.). Tokios monetos, kuriø averse pavaizduotas valdovoatributas (karûna), o reverse – valstybës herbas, tapo itin populiarios. XV a. viduryjeLietuvoje Prahos graðiai iðstûmë lietuviðkus denarus, taèiau Aleksandro pinigø reformosmetu tapo þaliava lietuviðkø denarø ir pusgraðiø gamybai (Aleksiejûnas 1997: 15). Savusgraðius stengësi nukalti ir kitos valstybës. LDK pirmuosius grašius (25 pav.) 1535–1536 m.nukalë Þygimantas Senasis (1506–1544).

XVI a. vos ne visose Europos valstybëse paplito stambios sidabrinës monetos, nukaltosið sidabro telkinio, rasto Bohemijos (Èekija) grafo Stepono Ðliko þemëje, Joachimo(vok. Joachimstal) slënyje. Sidabro gysla pasirodë tokia galinga, kad kilus „sidabrokarðtinei“ turëjo uþsidaryti aplinkiniai iðsenkantys telkiniai, o Steponas Ðlikas gavoBohemijos karaliaus Liudviko leidimà kalti savas monetas (26 pav.). 1519 m. buvo nukaltospirmosios monetos, kuriø averse pavaizduotas Èekijos herbas Liûtas, o reverse – Joachimoslënio globëjas ðv. Joachimas ir Ðlikø giminës herbas (Maksimov 1974: 84–86). Tai buvostambios (29 g) 935-osios prabos sidabro monetos, jø vertë prilygo auksiniø dukatøvertei. Jos buvo vadinamos joachimstalerguldenais, vëliau sutrumpintai – taleriais. Greitaitaleris tapo populiaria moneta. Juos kalë daugelis ðaliø, tiesa, daþnai jie buvo vadinamikitaip: Vokietijoje – sidabriniais guldenais, guldineriais, Prancûzijoje – sidabriniais ekiu,Anglijoje – kronomis, Nyderlanduose – dalderiais, Ispanijoje – pesais, Skandinavijos šalyse –daleriais, Lotynø Amerikoje – 8 realais (pesais), Artimuose Rytuose – piastrais. LDK taleriai(30 graðiø) buvo vadinami puskapëmis (27 pav.), JAV – doleriais, Rusijoje – rubliais. Taleriokaip sidabro monetos standartas Europoje galiojo apie 400 metø.

Ypatingas ávykis monetø istorijoje – Amerikos atradimas (1492 m.) ir vëlesnis actekø,inkø, majø nukariavimas. Ið Naujojo Pasaulio á Ispanijà plûstelëjo milþiniðki kiekiai sidabro,ið pradþiø ágyto grobimø bûdu, vëliau ið Meksikoje, Peru, Bolivijoje, Èilëje atrastø ne-paprastai turtingø sidabro telkiniø. Vien ið Potosi sidabro kasyklos, veikusios Peru teritorijoje(dabar – Bolivija), nuo 1545 m. iki XVIII a. vidurio buvo gaunama pusë visame pasaulyjeiðkasamo sidabro kiekio, o ið viso gauta apie 30 000 tonø sidabro. Kelis ðimtmeèiusMeksika pagal sidabro gavybà pirmavo pasaulyje; ið viso ið jos gauta per 200 000 tonøsidabro (Maksimov 1981). Meksikos ir Pietø Amerikos sidabras èia pat buvo perdirbamasá stambias, daugiausia 8 realø nominalo monetas, kurios burlaiviø flotilëmis buvoplukdomos á Europà. Ið pradþiø monetos buvo kalamos rankiniu bûdu, o 1572–1732 m.,siekiant padidinti jø gamybà, Meksikoje ir Peru leista kaldinti makukinas (arab. machuc –netaisyklingas) – netaisyklingos formos monetas (28 pav.). Europoje jos daþniausiai buvopanaudojamos kaip þaliava modernioms monetoms kalti.

Kryþiaus karø epochoje suintensyvëjus Europos prekybai su Rytais, iðkilo poreikis turëtistabilios vertës auksines monetas, nes tarptautinëje prekyboje auksas buvo laikomaspatikimiausia valiuta. Jau XIII a. Italijos miestai atnaujino auksiniø monetø, vadintø au-gustalais (Sicilijoje), florinais (Florencijoje), dukatais ir cechinais (Venecijoje), kalybà. XIV a.Italija pasekë Vengrija, Vokietija, Nyderlandai. Amerikos atradimas sukëlë auksiniø monetøkalybos proverþá. Konkurencijà Ispanijai sudarë Portugalija, kurios keliautojas Vaskas daGama 1497–1498 m. atrado Gerosios Vilties kyðulá ir jûrø kelià á Indijà. Portugalija pareiðkëpretenzijas „dël teisiø“ á naujai atrastas þemes. Portugalai anksèiau nei ispanai Amerikojeatrado aukso telkinius Gvinëjos álankos pakrantëje – vietovëje, kuri vëliau buvo pavadintaAukso Krantu (nuo 1957 m. – Gana).

1499 m. Portugalijos karalius Manuelis I ið Aukso Kranto aukso smilèiø nukalë stambià10 kruzadø (dukatø) vertës auksinæ monetà, kurios masë 39,9 g. Pagal monetos legendosfragmentà R(EX). PORTUGALIE (Portugalijos karalius) monetai prigijo portugalo vardas.Sekdami karaliumi Manueliu I, ir kitø kraðtø valdovai ëmë kalti 10 florinø (dukatø) por-tugalus (29 pav.), taip pat kartotinës masës monetas. Ið kitø iðsiskyrë Lenkijos karalius ir

28 pav. Potosi kalykloje nukalta8 realø makukina. 1683 m.(Cayón ir kt. 2008)

27 pav. Pirmasis lietuviškas ta-leris – Þygimanto Augusto pus-kapë. Saugoma NacionaliniameM. K. Èiurlionio dailës muziejuje

26 pav. Bohemijos joachims-taleris. 1489–1536 m. (Hess-Di-vo AG 1998)

25 pav. Pirmasis lietuviškas gra-šis. Þygimantas Senasis. Vilniauskalykla. 1535 m. Iš D. Kaubriokolekcijos

24 pav. Bohemijos karaliaus Jo-no Liuksemburgieèio Prahosgrašis (Mikoùajczyk 1988)

63

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

LDK didysis kunigaikðtis Zigmantas Vaza (1588–1632). 1621 m. jis nukalë ypaè stambià100 dukatø monetà* (Stephens 2000).

Karø alinamos valstybës kaskart turëdavo spræsti pinigø stygiaus problemas. Papras-èiausias bûdas, þinomas nuo Antikos laikø, yra pinigø bloginimas, kartu atsisakant visa-verèiø (auksiniø, sidabriniø) monetø kalimo. Sidabrines monetas daþniausiai pakeisdavobiloninës arba gryno vario monetos. Beje, apyvartinës varinës monetos daþnai bûdavovisavertës, nes keisti jø vertæ þeminant prabà jau nebegalima.

XVII a. Zigmantui Vazai átraukus Lenkijà ir Lietuvà á karus dël Ðvedijos karûnos, lietuvið-kos sidabrinës monetos – grašiai, šilingai – buvo nuolat bloginamos, kol pagaliau, val-dant Jonui Kazimierui (1648–1672), buvo pradëti kalti variniai lenkiðki ir lietuviðki ðilingai.Tai nebuvo naujas reiškinys – XVII a. pradþioje, Ðvedijai pralaimëjus karà su Danija iriðmokëjus didþiules kontribucijas sidabru, Ðvedijoje buvo nutarta vidaus reikmëms kaltivarinius pinigus. Ið vario buvo gaminamos ne tik smulkios monetos, bet ir stambûs ke-turkampiø ar ðeðiakampiø vario plokðèiø formos pinigai, vadinti klipomis (ðved. klipping –apkirpti þirklëmis). Klipø kampuose ir viduryje sidabriniø ar auksiniø monetø spaudaisbuvo ákalamas pinigo nominalas, taip apsaugant jas nuo falsifikavimo apkarpant pakraðèius(30 pav.). Klipos buvo gaminamos nuo 1/2 iki 10 daleriø (Maksimov, Gornung 1976).Nominalas atitiko vario rinkos vertæ, todël klipos buvo visaverèiai pinigai, ir sidabriniømonetø pakeitimas variniais pinigais nesukëlë jokios neigiamos vartotojø reakcijos.Vienintelis nepatogumas buvo jø svoris – 10 daleriø klipos masë buvo 19,7 kilogramo.Klipø gamybai buvo naudojamas vietinës gavybos varis, gaunamas ið tuo metu didþiausiospasaulyje Falûno vario kasyklos. Nemaþai vario Ðvedija eksportuodavo ir á uþsiená (Rusijà),todël jau XVIII a. pabaigoje ðalies ekonomika sustiprëjo tiek, kad ji ástengë gráþti priesidabro monetø standarto.

Ðvedijos vario reforma turëjo sekëjø ir kitose valstybëse. Rusijos caras AleksiejusMichailovièius (1645–1676) bandë papildyti valstybës iþdà sidabriniais pinigais, reikalingaisplanuojamam karui su Lenkija dël Vakarø Ukrainos prijungimo prie imperijos. Vykdant1654 m. pinigø reformà, caro ásaku buvo nukaldintos varinës monetos nuo altyno (3 kap.)iki poltinos (pusë rb) nominalø (Spaskij 1970). Nors varis buvo 60 kartø pigesnis uþ sidabràir 1 rublis varinëmis monetomis pagal metalo vertæ prilygo vos truputá daugiau nei 1sidabrinei kapeikai, maþavertëms varinëms monetoms buvo nustatytas priverstinis kursas,lygus sidabriniø monetø kursui! Suprantama, per 9 metus valstybës iþdas gavo milþiniðkàpelnà, taèiau ekonomika patyrë visiðkà katastrofà. Caro negerà sumanymà iðdavë ir tai,kad mokesèius reikëjo mokëti tik sidabriniais pinigais, o algos buvo mokamos variniais.Nepaisant grieþtø bausmiø, gyventojai, kariuomenë atsisakë imti varinius pinigus, prekiøkainos variniais pinigais iðaugo, ið apyvartos iðnyko sidabrinës monetos, iðplito variniøpinigø falsifikavimas. Pagaliau visuotinis gyventojø nepasitenkinimas 1662 m. Maskvojeperaugo á „vario maiðtà“. Jo dalyviai reikalavo atðaukti varinius pinigus. Maiðtas buvoþiauriai numalðintas, taèiau po metø variniai pinigai vis dëlto buvo skubiai atðaukti (Mak-simov, Gornung 1976). Visos varinës monetos buvo supirktos, nustaèius „tvirtà“ kainà:uþ 1 variná rublá – 2 sidabrinës dengos**.

Dar vienas neáprastas reiðkinys, susijæs su Rusijos pinigø istorija – platininës monetos.1824 m. Uralo kalnuose buvo atrastas gausus platinos telkinys. Šio baltuoju auksuanuomet vadinto tauriojo metalo nebuvo kaip praktiðkai panaudoti, todël nutarta kaltiplatinines monetas. 1829–1845 m. buvo kalamos 3, 6 ir 12 rubliø nominalø monetos suáraðu, kad jos yra pagamintos ið grynos Uralo platinos, o jø vertë atitinka nurodytà kiekásidabriniø rubliø (þr. Auer 2001; 31 pav.). Dël neiðvaizdþios pilkos spalvos platininësmonetos tarptautinëje rinkoje neprilygo auksinëms, o prasidëjæs jø padirbinëjimas irnuomonës apie bûsimà platinos kainos kilimà uþsienyje privedë prie platininiø monetøkalimo sustabdymo ir jø iðëmimo ið apyvartos. Platininës monetos nebebuvo kalamos ikipat ðiø laikø (32 pav.), kai proginëms monetoms kalti prireikë naujø, neáprastø technologijø.

XX a. pasauliniai karai uþbaigë tauriøjø metalø, pirmiausia aukso naudojimàapyvartinëms monetoms: juos iðstûmë popieriniai pinigai – banknotai. Ðiandien auksassaugomas bankø saugyklose kaip luitai ir naudojamas tik stambiems tarptautiniamsatsiskaitymams, valiutø kursui palaikyti arba proginëms monetoms kalti (33 pav.).

*Šios monetos originalas sau-gomas Krokuvos Nacionalinia-me muziejuje.**1 denga = 0,5 kapeikos.

32 pav. Estijos nepriklausomybës90-osioms metinëms skirta pro-ginë platininë 100 kronø mone-ta. 2008 m. Iš autoriaus rinkinio

31 pav. Rusijos 6 rubliø platininëmoneta. 1833 m. (Spaskij 1970)

30 pav. Ðvedijos karalius Frydri-cho I varinë klipa. 1822 m. Saugo-ma Nacionaliniame M. K. Èiur-lionio dailës muziejuje

29 pav. Pirmasis LDK portuga-las – Þygimanto Augusto 10 flo-rinø auksinë moneta. Vilniaus ka-lykla. 1562 m. (Dulkys ir kt. 2006)

64

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Atsiþvelgiant á monetø kolekcininkø poreikius, modernioms proginëms monetoms kalti,be sidabro ir aukso, naudojami ir iki ðiol nenaudoti metalai (paladis, niobis) ar jø lydiniai,polimerai (akrilas). Taikomos vis ámantresnës technologijos, metalai derinami su ávairiaismineralais, brangakmeniais, monetø pavirðius padengiamas emaliu, hologramomis. Atsiradoir nauja monetø atmaina – investicinës monetos, kuriose nurodomas tauriojo metalo kiekisir praba. Svarbus ðiø monetø poþymis – tiraþas, lemiamas tik paklausos kolekcininkø rinkoje.Jos skirtos bankais nepasitikinèiø asmenø sukauptiems pinigams investuoti á patikimesnesvertybes nei infliacijà patiriantys banknotai. Naujausias monetø kalybos akibrokðtas, ávertintasGineso rekordø knygoje, yra Kanados karaliðkoje pinigø kalykloje 2007 m. išlieta 100 kgmasës, 99,999 procento aukso grynumo 1 milijono JAV doleriø nominalo moneta (34 pav.).Jos skersmuo – 50 cm, storis – 3 cm, vertë – per 3 mln. JAV doleriø. 5 vienetø monetostiraþas rodo, kad jos liejimas nesusijæs su pinigø apyvarta.

Taigi, pinigø istorija, apsukusi apie 3 000 metø laiko ratà, gráþo prie savo iðtakø – priedaiktiniø pinigø. Tik ðákart ne daiktai virsta pinigais, bet pinigai tampa brangiais daiktais,primenanèiais Japo salos akmeninius pinigus.

6. Popieriniø pinigø istorija

Be kitø svarbiø þmonijos iðradimø, sukurtø Senovës Kinijoje (ðilko, parako, porcelia-no), svarbià vietà uþima popierius ir poligrafija. Valdant Sungø dinastijai (960–1280),Kinijoje kilo kultûra, ðvietimas, buvo steigiamos mokslo akademijos, pagyvëjo prekybasu Indija, arabø kraðtais. Trûkstant metalo variniams pinigams, vietoj jø buvo iðrasti po-pieriniai (35 pav.). Jø pirmtakai buvo skolø raðteliai, paliekami parduotuvëje uþ skolongautas prekes. Siekiant apsisaugoti nuo skolos raðteliø padirbinëjimo, jiems medinëmiskliðëmis buvo gaminami specialûs blankai. Manoma, kad valstybiniai popieriniai pini-gai – vadinamieji skraidantieji pinigai – Kinijoje buvo pradëti spausdinti 1024 m. varinëmiskliðëmis ant popieriaus, pagaminto ið ðilkmedþio. Varinës kliðës buvo gerokai patvaresnësnei medinës. Popieriniø banknotø atsiradimà skatino ir maþdaug tuo paèiu metu Kinijojeiðrastas spaudos bûdas surenkamais hieroglifø þenklais.

35 pav. Seniausiais išsaugotas popierinis banknotas. XIV a. II pusë. Mingø dinastija. Saugoma Nacionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje

Europoje popieriniai pinigai atsirado ir paplito tik po keliø ðimtmeèiø. Bene seniausiuspopierinius pinigus iðleido Ðvedijos karalius Gustavas Adolfas, ásteigæs Karaliðkàjá bankàir ágaliojæs já teikti skolinamuosius raštus uþ banke paliktus metalinius pinigus (Eagleton,

34 pav. Rekordinë Kanados100 kg auksinë moneta. Auto-riaus nuotrauka

33 pav. Lietuvos vardo paminë-jimo tûkstantmeèiui skirta 100 li-tø auksinë moneta. Lietuvos mo-netø kalykla. 2009 m. Iš auto-riaus rinkinio

65

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

Williams 2007). Tai buvo bûdas papildytipinigais valstybës iþdà Trisdeðimtmeèio karo(1618–1648) metu. Ðie raðtai turëjo tokiàpat vertæ kaip ir banke palikti pinigai. Tai irbuvo pirmieji banknotai. Banknotø tikrumuipaliudyti ir padirbimui apsunkinti juose bû-davo ranka áraðomi numeriai, juos pasira-ðydavo banko kasininkas ir kiti atsakingi tar-nautojai (ne maþiau kaip 3 parašai). Per duðimtmeèius popieriniai pinigai ásigalëjo.XIX a. juos leido dauguma Europos bankø.Atrodo, jie visiems laikams iðstûmë tauriuo-sius metalus, tapo nepamainomu jø pakai-tu, tinkamu pagrindinei pinigø paskirèiai –tarpininkauti prekyboje.

Seniausi Lietuvoje kursavæ banknotai yraper 1794 m. Tado Kosciuðkos vadovautàLDK sukilimà prieð Rusijos aneksijà iðleistizlotai ir graðiai (36 pav.), spausdinti Varšu-voje (Kowalski 1974). 1794 m. birþelio 8 d.Aukðèiausioji Tautos Taryba (Rada Najwyýsza

Narodowa) nusprendë iðleisti popierinius 5,10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 zlotø nominaløiþdo bilietus. Netrukus buvo atspausdinti 5ir 10 groðø bei 4 zlotø nominalø iþdo bilietai.Juose pavaizduoti Lenkijos herbas Erelis irLDK herbas Vytis. Deja, sukilimui pralaimë-jus, pinigai nustojo galios. Taèiau per 1830–1831 m. sukilimà situacija pasikartojo: bemonetø, Lenkijos ir Lietuvos sukilimo vadovybë iðleido ir popieriniø zlotø (37 pav.).

Kad popieriniai pinigai pakeistø tauriøjø metalø monetas, bûtinos tam tikros sàlygos.Pirmiausia, popieriniø pinigø emitentas ne tik autoritetu, bet ir turtais turëjo garantuoti,kad jo popieriniai pinigai bûtø keièiami á ekvivalentiná kieká áprastiniø metaliniø pinigø.

Vadinasi, popieriniai pinigai turi bûti „padeng-ti“ valstybës turtu, daþniausiai tam tikru nu-rodomu aukso kiekiu. Jeigu valdovas (valstybë)sàþiningai laikydavosi ðiø taisykliø, jo popie-riniai pinigai buvo patikimas ne tik variniø, betir sidabriniø ar auksiniø monetø pakaitalas.

Pinigø istorijoje yra buvæ ir kurioziniø po-pieriniø pinigø „padengimo“ valstybës turtuatvejø. Neturint aukso, sidabro ar brangenybiøatsargø, XX a. pradþioje Ðiaurës Kaukaze bol-ðevikø emituoti popieriniai pinigai buvo „pa-dengti“ tabaku. Bolðevikø valdþia KazachijosSemireèës anklave emituojamus banknotuspadengë opiumu, saugomu „valstybës“ ban-ke. Matyt, tai buvo vienintelis disponuojamasir gyventojø vertinamas „valstybës“ turtas.Nors popieriaus technologija paprasta, o po-pierius palyginti pigus, dykumø kraðte Turk-mënistane 1920–1921 m. bolðevikams uþgro-bus valdþià nutrûko prekybos ryðiai ir pristigonet popieriaus pinigams spausdinti. Tais metaisChivoje, Bucharoje „popieriniai“ pinigai buvospausdinami ant ðilko ar medvilninio audinio.

36 pav. 1794 m. sukilimo banknotas, kursavæs ir LDK.Spausdintas Varšuvoje. Iš D. Kaubrio kolekcijos

37 pav. 1830–1831 m. sukilimo banknotas. SpausdintasVaršuvoje. Iš privaèios kolekcijos, autoriaus nuotrauka

66

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Istorija rodo, kad pirmieji Europos karaliai, pabandæ pakeisti sidabrà ir auksà popieriniaispinigais, neþinodami ekonomikos dësniø, neatsilaikë prieð pagundà prispausdinti pinigøtiek, kiek jiems reikia. Þinoma, jie greitai sulaukdavo „bausmës“, kuri vadinasi infliacija sujà lydinèiais bankrotais. Rinkà uþtvindæ popieriniai pinigai nuvertëdavo, pinigø sistemasuþlugdavo. Daþnas popieriniø pinigø nuvertëjimas, jø kurso smukimas aukso atþvilgiumaþino pasitikëjimà ðiais pinigais, nors juos buvo patogu naudoti ir paprasta gaminti.Taèiau kaip priversti valdovus bûti sàþiningais ir nepiktnaudþiauti turima valdþia? Istorijojeyra daugybë atvejø, kai patiklieji gyventojai prarasdavo visas savo santaupas, ypaè po karø,svetimø kraðtø pinigus paversdavusiø milijoniniø nominalø beverèiais popiergaliais.

Ryškiausias infliacijos pavyzdys yra susijæs su kaizerinës Vokietijos sukelto pasauliniokaro pasekmëmis. Vokietijos popieriniai pinigai dël infliacijos prarado bet kokià vertæ, otai sukëlë finansø krizæ visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Èia kursavusiø ostmarkiø,po 1918 m. Lietuvoje vadintø auksinais, kursas JAV dolerio atþvilgiu krito kiekvienà savaitæ.Vokietijoje buvo spausdinami vis nauji reicho banknotai, o jø nominalai nesulaikomaididëjo. Ið pradþiø ðimtai tûkstanèiø, paskui milijonai, milijardai, bilijonai.

Vyraujant infliacijai, kylant prekiø bei paslaugø kainoms, pradëjo labai trûkti piniginiøþenklø. Valstybei nebespëjant spausdinti vis stambesniø nominalø popieriniø pinigø, buvopriimti ástatymai, leidþiantys vietinei apyvartai spausdinti miestø, miesteliø ar kaimø sunk-meèio pinigus – notgeldus. Ðiuo pokario laikotarpiu buvo prispausdinta tûkstanèiai ávai-riausiø notgeldø, kuriuose buvo vaizduojami miestø vaizdai, herbai, áþymybës, þemë-lapiai, istoriniai ávykiai, plakatai. Tilþës miesto notgeldo averse pavaizduotas KaralienësLuizës tiltas per Nemunà, skiriantis Vokietijà nuo Klaipëdos kraðto. Uþraðas skelbia, kadðiapus yra neprilygstamas miestas Tilþë, o kitapus – nepasiekiamas sviestas, kurá simbo-lizuoja lietuviðka þalmargë. Reverse pavaizduotas þemëlapis, o uþraðas skelbia, kad Tilþë –vartai á pasienio Baltijos valstybes (38 pav.).

38 pav. Tilþës miesto 1 markës notgeldas. 1921 m. Iš autoriaus rinkinio

39 pav. Klaipëdos magistrato 1917 m. notgeldas. Iš D. Kaubrio kolekcijos

Notgeldø poreikis palietë ir Lietuvà, kol baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Klaipëdoskraðte dar buvo Vokietijos valdþia, ir tuoj po karo, perdavus Klaipëdos kraðtà protektoratoteisëmis valdyti Prancûzijai. Iniciatyvà parodë Klaipëdos magistratas, 1917 m. atspausdinæs1/2 markës notgeldà (þr. Kubilas 1998a; 39 pav.), ir Rusnës bendruomenë (Kubilas 1997).Rusnës pinigai buvo 1917 m. ir 1920 m. laidø. Vëliau atsirado Ðilutës, arba Ðilokarèemos(Heydekrug), bendruomenës notgeldai, jø buvo iðleistos 1918 m., 1920 m. ir 1921 m.laidos (Kubilas 1998b). 1922 m. vasario 22 d. data Miunchene prancûzø valdþios uþsakymubuvo iðleista Klaipëdos kraðtui skirta serija popieriniø pinigø su vokiðkais ir prancûziðkais

67

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

uþraðais – nuo 1/2 iki 100 markiø. Jie kursavo beveik metus, iki 1923 m. sausio 15 d., kaiKlaipëdos kraðtas sukilo ir buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

1929–1934 m. Jungtinëse Amerikos Valstijose (JAV) kilusi ekonominë krizë sukëlëmilþiniðkà infliacijà, bedarbystæ, sujaukë valstybës finansø sistemà. Ðiuo laikotarpiu ne-mokûs bankai emitavo medinius pinigus – kreditinius ásipareigojimus, atspausdintus irant faneros lakðtø (40 pav.).

40 pav. Tenino komercinio banko medinis pinigas. 1933 m. Saugoma Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje

Pagaliau buvo visuotinai suvokta, kad tik stabilios valstybës, kuriø bankai stebi irkontroliuoja savo valiutos kurso pastovumà aukso atþvilgiu, sugeba iðlaikyti pasitikëjimàleidþiamais popieriniais pinigais ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, savos valiutos ávedimo klau-simas, nepaisant jo aktualumo, buvo atidëliojamas iki bus sukurtos prielaidos valiutai bûtistabilia. Tai buvo susijæ su tarptautine situacija Pirmajame pasauliniame kare, o jam pa-sibaigus – su Lietuvos nepriklausomybës apgynimu nuo iðoriniø prieðø, t. y. bolðevikø irBermonto-Avalovo gaujø siautëjimo, Lenkijos agresijos. Lietuvos pergalë prieð Rusijà buvoáforminta 1920 m. liepos 12 d. taika, kuria Rusija ásipareigojo atlyginti Lietuvai padarytàþalà 3 milijonais aukso rubliø, o pasauliná karà pralaimëjusi Vokietija suteikë Lietuvai100 000 markiø paskolà (Jurgutis 1940). Taip buvo sukurtos prielaidos litui ávesti. Kita ver-tus, jo ávedimà spartino ir nepaprastai staigus ostmarkës vertës kritimas JAV dolerio atþvilgiu(Ðalkauskis 1935; Sajauskas 2004: 205–210; þr. 2 lent.). Taigi, hiperinfliacijà patyrusiosostmarkës (auksinai) ir ostpfenigiai (skatikai) 1922 m. spalio 2 d. buvo pradëti keisti álietuviðkus laikinuosius litus tos dienos oficialiu kursu: 1 litas = 175 ostmarkës. Kartu litasbuvo susietas su JAV doleriu santykiu 10 : 1 ir padengtas auksu (1 litas = 0,150462 g grynoaukso). 1922 m. rugsëjo 10 d. paþymëti laikinieji banknotai buvo iðleisti 1 ir 5 litø bei 1, 5,10, 20 ir 50 centø nominalø (þr. Karys 1953; 41 pav.).

2 lentelë

Ostmarkiø kursas JAV doleriais

Data JAV dolerio santykis su ostmarkëmis

1916 m. sausio 1 d. 1 : 5,28

1917 m. sausio 1 d. 1 : 5,53

1918 m. sausio 1 d. 1 : 5,09

1919 m. sausio 1 d. 1 : 8,00

1920 m. sausio 1 d. 1 : 48,43

1921 m. sausio 1 d. 1 : 73,73

1922 m. sausio 1 d. 1 : 184,00

vasario 1 d. 1 : 204,00

kovo 1 d. 1 : 230,00

balandþio 1 d. 1 : 298,00

geguþës 1 d. 1 : 282,00

birþelio 1 d. 1 : 272,50

liepos 1 d. 1 : 402,00

rugpjûèio 1 d. 1 : 644,00

rugsëjo 1 d. 1 : 1 300,00

spalio 1 d. 1 : 1 650,00

lapkrièio 1 d. 1 : 4 550,00

gruodþio 1 d. 1 : 7 650,00

Šaltinis: K. Šalkauskis (1935).

68

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

41 pav. Lietuvos Respublikos 1 lito laikinasis banknotas. 1922 m. rugsëjo 10 d. Iš D. Kaubrio kolekcijos

Iðsaugoti lietuviðkø pinigø eskizai rodo, kad jø projektavimo klausimas buvo spren-dþiamas Steigiamajame Seime dar nepriëmus sprendimo ne tik dël ostmarkiø keitimo álitus kurso, bet ir dël jø pavadinimo. Sprendþiant ið 1919 m. piešinio, dailininkas AntanasÞmuidzinavièius siûlë lietuviðkus pinigus vadinti muðtiniais (42 pav.).

42 pav. „Du muštiniu“. 1919 m. Dail. A. Þmuidzinavièius. Saugoma Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje

Paskubomis gaminti laikinieji lietuviðki banknotai buvo prastos poligrafijos (ofsetinëspauda, popierius be vandenþenkliø, nenumeruoti), todël skubos tvarka buvo keièiami ánuolatinius 1922 m. lapkrièio 16 d. data paþymëtus litus ir centus, atspausdintus A. Hazësspaustuvëje (Praha) pagal dailininko Adomo Varno projektus (þr. Sajauskas 2010; 43 pav.).

43 pav. Lietuvos Respublikos 1 lito nuolatinis banknotas. Iš D. Kaubrio kolekcijos

1925 m. laidos popieriniai 1, 2, 5, 10, 20, 50 centø ir 1, 2, 5, 10, 50 ir 100 litø banknotai1925–1933 m. buvo iðimti ið apyvartos, pakeièiant juos tais paèiais metais nukaltomismonetomis ir naujo pavyzdþio banknotais, suprojektuotais þymiø dailininkø – Adomo Gal-diko (5, 20, 50, 100, 1 000 Lt), Viliaus Jomanto (500 Lt), Antano Þmuidzinavièiaus (10 Lt),atspausdintais Didþiosios Britanijos Bradbury Wilkinson & Co, Ltd bendrovëje (Sajaus-kas 2010). Ðioje bendrovëje aukðtos kokybës poligrafija buvo pagaminti ir suprojektuoti1938 m. jubiliejinio 10 litø banknoto bandomieji pavyzdþiai (Kuncienë 1995; Ðulinskas 1998).Po 1940 m. Lietuvos okupacijos ir aneksijos litai buvo pakeisti rubliais itin þemu kursu:1 litas = 90 kapeikø. 1990 m. kovo 11 d. atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ ir átvirtinusvalstybingumà, litai vël buvo ávesti 1993 m. birþelio 25 d. (Lietuvos bankas 1995).

7. Popieriniø pinigø apsaugos priemonës

Vienas ið didþiausiø popieriniø pinigø trûkumø – tai, kad juos paprasta falsifikuoti. Ðiproblema iðkilo dar Senovës Kinijoje, vos atsiradus pirmiesiems popieriniams banknotams.Jau tada pinigai buvo pradëti spausdinti ant specialaus ðilkmedþio popieriaus medinëmiskliðëmis atspausdintø specialiø blankø, ástatymu uþdraudus privaèià popieriaus gamybà.

69

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

Su pinigø padirbimu kaip itin pavojingu valstybës pamatams reiðkiniu kovojama visomisámanomomis priemonëmis – tiek juridinëmis, baudþiant pinigø padirbëjus, daþnai mirtiesbausme, tiek naudojant vis sudëtingesnes technologijas (ámantraus pieðinio ornamentus,specialios sudëties popieriø, á kurá primaiðoma spalvotø, plika akimi matomø plauðeliø).Viena ið efektyvesniø ir senesniø pinigø apsaugos priemoniø – tik prieð ðviesà matomøvandenþenkliø panaudojimas. Moderniuose banknotuose á popieriaus masæ primaiðomabaltø plauðeliø, skleidþianèiø regimàjà ðviesà banknotà apðvietus ultravioletiniais spinduliais,átraukiamas apsauginis siûlelis, kuriame gali bûti atspausdintas mikrotekstas; siûlelis galibûti fluorescuojantis arba holografinis.

Apsaugos priemonë yra ir banknoto pieðinio ypatybës. Pieðinys paprastai spausdinamasderinant du spaudos bûdus – ofsetà ir giliaspaudæ. Banknote gali bûti specialiø atpaþinimoþenklø akliesiems. Á pieðiná abiejose banknoto pusëse ákomponuojami sutapimo þenklai.Negana to, pieðinys gali bûti pakeièiamas linijine struktûra – giljošu. 1810 m. austrasJakobas Degenas iðrado giljoðo maðinà, kuri pieðiná paversdavo taisyklinga, pagal tamtikrà formulæ suskaièiuota linijine struktûra. Naujausia apsaugos technologija – lazerinismikroperforavimas (Dulkys, Galkus 2002).

Bene aukðèiausiu apsaugos lygiu pasiþymi Australijos „popieriniai“ doleriai, pagamintiið specialios plastmasës, kurioje, be kitø apsaugos priemoniø, yra ir holograma (44 pav.).

44 pav. Australijos 10 doleriø plastikinis banknotas. Iš autoriaus rinkinio

Lieka tik stebëtis, kaip galëjo atsitikti, kad XX a. pabaigoje suprojektuoti ir pagamintiatkurtosios Lietuvos Respublikos pirmieji litø banknotai buvo tokie nekokybiðki (neryðkiøspalvø, atspausdinti ofsetiniu bûdu, be metaliniø siûleliø ir kitø apsaugos priemoniø).Nors konkursà laimëjo paþangiausios technologijos ðalies JAV ámonë United States

Banknote Corporation, o pinigø apsaugos konsultacijas Lietuvai teikë þymus Australijospinigø gamybos ekspertas Kæstutis Lynikas (Vinkus 2004, 2006), vos po metø LietuvosRespublikos pirmuosius banknotus teko keisti naujesniais, saugesniais. Dabar Lietuvosbanknotus gamina viena geriausiø pasaulyje pinigø gamybos ámoniø – Vokietijos bendrovëGiesecke & Devrient GmbH.

Išvados

Seniausi pasaulio pinigai buvo visiems reikalingi vertingi daiktai: papuoðalai, galvijai, ðilkas,kailiai ir kiti mainø tarpininkai. Daiktinius pinigus iðstûmë metaliniai gaminiai. Ið pradþiøjie imitavo daiktus, vëliau virto ávairiø formø lydiniais, kuriø vertæ lëmë jø masë.

Taurieji metalai dël tvirtumo, kalumo, atsparumo tapo vertingiausia ir paklausiausiamainø priemone. VII a. nustatytos masës aukso ir sidabro lydinius paþymëjus specialiaisáspaudais, garantuojanèiais jø masës pastovumà, Lydijoje atsirado pirmosios monetos.Tai buvo vienas didþiausiø iðradimø pasaulio istorijoje, jis paspartino prekiø mainus,pagreitino paþangà, paskatino ðaliø ekonominæ plëtrà. Per daugiau nei 2600 metø mo-netos, kaip pinigø rûðis, neprarado savo reikðmës iki ðiø dienø.

Antikos laikais auksinës, paprastai ir sidabrinës monetos buvo kalamos tik valdovø.Kalti varines (apyvartines) monetas, skirtas vidaus rinkai, turëjo teisæ ir pavaldiniai (satrapai,vasalai). Monetø gamybai daugiausia átakos turëjo tauriøjø metalø telkiniø atradimas. Jøiðsekimas buvo pagrindinë prieþastis, kad monetø kalyba nutrûko ir atsirado sidabrolydiniai. Vienas svarbiausiø reiðkiniø, lëmusiø Europos ekonomikos pakilimà, buvo tauriøjømetalø srautai ið Afrikos ir Amerikos, plûstelëjæ XV a. pabaigoje portugalams atradusAukso Krantà Afrikoje, o Kristupui Kolumbui – Amerikà.

70

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Karai yra pagrindinë prieþastis, sukelianti pinigø vertës kritimà, infliacijà, aukso ir sidabromonetø iðnykimà ið apyvartos, pakeièiant jas menkavertëmis biloninëmis ir varinëmismonetomis.

Pirmieji popieriniai pinigai atsirado Kinijoje XI a., iðradus popieriø ir poligrafijà. Taibuvo skolos raðteliai, medþio kliðëmis atspausdinti ant specialiø ðilkmedþio popieriausblankø. Europoje popieriniai pinigai, kaip paskolos dokumentai, buvo pradëti vartoti1661 m. Švedijoje.

Pirmieji Lietuvoje vartoti popieriniai pinigai – tai T. Kosciuškos sukilimo vadovybës1794 m. Varšuvoje spausdinti zlotai ir graðiai. Valstybiø ekonomikà alinanèiø karø,revoliucijø pasekmë yra tai, kad pinigai praranda savo vertæ, o naujai iðleidþiami popieriniaipinigai padengiami abejotinos vertës „turtu“ (tabaku, opiumu). Dël Pirmojo pasauliniokaro sukeltos hiperinfliacijos Vokietijoje, taip pat jos valdytose Maþosios Lietuvos þemëse(Klaipëdoje, Rusnëje ir Ðilutëje) buvo spausdinami smulkûs vietiniai sunkmeèio pinigai –notgeldai.

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje popieriniai pinigai – litai ir centai – buvo ávesti 1922 m.spalio 2 d., trim metais anksèiau nei monetos. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, litaibuvo „sugràþinti“ 1993 m. birþelio 25 d.

Viena svarbesniø problemø, trukdanèiø uþtikrinti stabilià popieriniø pinigø apyvartà,yra jø apsaugos nuo padirbimo patikimumas. Gaminant ðiuolaikinius banknotus, tamskiriamas ypatingas dëmesys.

Literatûra

Aleksiejûnas V. 1997: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetø kaldinimo raida iki Liublino unijos(1569 m.). – Pinigø studijos 2, 15–20.

Aleksiejûnas V. 2000: Lietuviðkos monetos su Vyèiu ir dvigubu kryþiumi skyde. – Numizmatika 1,85–98.

Auer 2001: Die Geschichte der russischen Platinmünzen von 1828 bis 1845. – Münzen & Papiergeld12, 141–145.

Cayón A., Cayón C., Cayón J. 2008: Subasta. Monedas, billetes, medallas. Madrid.

Berk H. J. 1997: Die Münzprägung des Kroisos. – Münzen Revue 9, 30–32.

Dr. Busso Peus Nachf. 2006: Auktion 388. Antike–Islam. Frankfurt am Main.

Duksa Z. 1991: Monetos pasakoja. Vilnius: Vyturys.

Dulkys A., Galkus J. 2002: Lietuvos banknotai. Vilnius: Lietuvos bankas.

Dulkys A., Sajauskas S., Galkus J. 2006: Lietuvos monetos. Vilnius: Lietuvos bankas.

Eagleton C., Wil l iams J. 2007: Money. A History. Canada: Firefly Books.

Emporium Hamburg 2008: Auktion-Katalog 60.

Fengler H., Gierow G., Unger W. 1976: Transpress Lexikon Numismatik. Berlin: Transpress VEBVerlag.

Gans U. , Hi ld H. G. , Stadler C. 2006: Westfälische Auktionsgesellschaft für Münzen undMedaillen. Auktion 36.

Hess-Divo AG 1998: Auktion 274. Münzen – Medaillen. Zürich.

Ivanauskas E., Balèius M. 1994: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës lydiniai ir monetos nuo 1387iki 1495 metø. Vilnius.

Ivanauskas E. 1995: Lietuvos pinigø lobiai. Paslëpti 1390–1865 metais. Vilnius: Savastis.

Jen D. 2000: Chinese Cash. Iola: Krause Publications.

Jurgutis V. 1940: Bankai. Kaunas: Šviesa.

Jurgutis V. 1996: Pinigai. Kaunas: Šviesa.

Kankelf itz B. R. 1991: Römische Münzen. Augsburg: Battenberg Verlag.

Karys J. K. 1953: Nepriklausomos Lietuvos pinigai. New York: Aukselis.

Karys J. K. 1959: Senovës lietuviø pinigai. Istorija ir numizmatika. New York: Aukselis.

Karys J. K. 1970: Numizmatika. Þodynas, raštai. JAV: Aukselis.

Kowalski M. Pieniàdz papierowy Rzeczypospolitej 1794–1855. Miædzrzec Podlaski.

Kubilas A. 1997: Apie 1917–1920 m. Rusnës pinigus. – Kolekcija 4, 57–61.

Kubilas A. 1998a: Klaipëdos popieriniai pinigai. – Kolekcija 6, 64–69.

Kubilas A. 1998b: Ðilutës (Ðilokarèemos) popieriniai 1918–1921 metø pinigai. – Kolekcija 5, 57–63.

Kuncienë R. 1995: Lietuvos pinigai. (1915–1941). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Laumenskaitë E. 1997: Pinigai ir poþiûris á pinigus Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje. – Pinigøstudijos 2, 5–14.

Lietuvos bankas. 1990–1995 1995: Vilnius: Lietuvos bankas.

71

S.

Sa

jau

ska

sP

inig

ø k

ilm

ë i

r ra

ida

Luchtanas A. 2000: Sidabro lydiniø ir monetø radiniai Kernavëje. – Numizmatika 1, 67–84.

Michelbertas M. 1989: Lietuvos numizmatikos ávadas. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Mikoùajczyk A. 1988: Monety stare i nowe. Warsaw: Arkady.

Münzhandlung Ritter 2004: Lagerliste Nr. 70. Der ganze Welt der Münzen. Düsseldorf.

Münzhandlung Ritter 2005: Lagerliste Nr. 76. Der ganze Welt der Münzen. Düsseldorf.

Ostrauskas T. 2006: Nauji duomenys apie Jogailos monetø radinius Lietuvos teritorijoje. – Numiz-matika 4–5, 157–166.

Paszkiewicz B. 2007: The Earliest Lithuanian Coins: Vingt ans Après. – Numizmatika 6, 9–48.

Rackus A. 1925: Catalogue of Interesting and Unusual Coins Odd and Curious Money from Asia,Africa, South Sea Islands etc. Chicago.

Remecas E. 2003: Vilniaus þemutinës pilies pinigø lobis (XIV a. pabaiga). Vilnius: Lietuvos nacionalinismuziejus.

Remecas E. 2004: Pirmosios oficialiai pripaþinto Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto monetos.– Pinigø studijos 3, 49–61.

Remecas E. 2004: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Jogailos portretinës monetos.– Lietuvos aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Istorija. LIX–LX, 22–32.

Remecas E. 2006: Monetø radiniai Lietuvoje. Parodos katalogas. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Sayles W. G. 1999: Ancient Coin Collecting VI. Non-Classical Cultures. Iola: Krause Publications.

Sajauskas S. 1972: Romos monetø lobis prie Orijos. – Kultûros barai 1, 57.

Sajauskas S. 1999: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetø legendø studija. – Pinigø studijos 2,38–43.

Sajauskas S. 2004a: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bandomosios monetos. – Pinigø studijos 4,63–68.

Sajauskas S. 2004b: Pirmøjø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetø ypatybës. – Pinigø studijos 2,79–93.

Sajauskas S. 2007: Simboliai Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetose. – Pinigø studijos 2, 59–70.

Sajauskas S. 2008: Máslingiausias lietuviðkas heraldinis simbolis. – Kultûros barai 10, 90–96.

Sajauskas S. 2009: Nauji lietuviðkø Jogailos monetø radiniai Rytø Lietuvoje. – Archaeologia Lituana10, 174–182.

Sa jauskas S . 2009: Šv. Jurgio atributai Lietuvos numizmatikoje. – Lietuvos muziejø rinkiniai.XII konferencija „Lituanistika muziejuose”, 77–81.

Sajauskas S. 2010: Domininko Kaubrio lietuviðkø pinigø kolekcija. Kaunas: Arx Baltica.

Sajauskas S., Kaubrys D. 1993: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës numizmatika. Vilnius: Þaltvykslë.

Sajauskas S., Kaubrys D. 2006: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës numizmatika. II d. Kaunas:Naujasis lankas.

Smilgevièius V. 2000. Labanoro lobio Prahos graðiai Lietuvos muziejø lobiuose. – ArchaeologiaLituana 2, 119–143.

Stephens K. 2000: TRITON IV. The Extraordinary Collection of Henry Korolkiewicz. A ThousendYears of Polish Coins. Fallbrook, California: Classical Numismatic Group. – Subasta auction catálogo.Monedas, billetes, medallas. Madrid: Cayón-Subastas.

Šalkauskis K. 1935: Lietuvos novelos. Kaunas: Spaudos fondas.

Šulinskas L. 1998: Paslaptingasis banknotas. – Kolekcija 5, 53.

Tacitas P. K. 1972: Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga.

Terleckas V. 2002: Diskutuotini pagoniðkos Lietuvos savø pinigø klausimai. – Pinigø studijos 1, 60–72.

Tyszkiewicz J. 1975: Skorowidz monet litewskich. Warszawa.

Vinkus M. 2004: Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje. Vilnius: Lietuvosbankas.

Vinkus M. 2006: Tikroji litø spausdinimo istorija. Vilnius: Lietuvos bankas.

Whitting P. D. 1973: Byzantine Coins. New York, NY: G. P. Putnam‘s Sons.

Zenth D. 2005: Kakaobohnen – Geld Mittelamerikas. – Münzen & Papiergeld 1, 81–82.

Áîðåéøà Þ., Èâàíàóñêàñ Ý. (Boreiša, Ivanauskas) 2008: Ñìîëåíñêèå ìîíåòû Âèòîâòà è

Ðîìàíà Ìèõàéëîâè÷à. Êàóíàñ–Ìèíñê.

Áîðåéøà Þ. , Êàçàíîâ À . (Boreiša, Kazanov) 2009: Íàä÷åêàíêè «Êîëþìí» Âèòîâòà

Êåéñòóòîâè÷à. Ìèíñê: Òåññåé.

Áûêîâ À. À. (Bykov) 1969: Ìîíåòû Êèòàÿ. Ëåíèíãðàä: Ñîâåòñêèé õóäîæíèê.

Ãëàäêèé Â. Ä. (Gladkij) 2007: Ñëîâàðü íóìèçìàòà. Ìîñêâà: Öåíòðïîëèãðàô.

Êàçàìàíîâà Ë . Í . (Kazamanova) 1969: Ââåäåíèå â àíòè÷íóþ íóìèçìàòèêó. Ìîñêâà:

Èçäàòåëüñòâî Ìîñêîâñêîãî óíèâåðñèòåòà.

Ìàêñèìîâ Ì. Ì., Ãîðíóíã Ì. Á. (Maksimov, Gornung) 1976: Î÷åðê î ïåðâîé ìåäè. Ìîñêâà:

Íåäðà.

Ìàêñèìîâ Ì. Ì. (Maksimov) 1974: Î÷åðê î ñåðåáðå. Ìîñêâà: Íåäðà.

Ðóçàñ Â. (Ruzas) 2006: Ñåðåáðÿíûå äåíåæíûå ñëèòêè â ìóçåå Áàíêà Ëèòâû. – Áàíêà ñêi âåñíiê,

56–62.

Ñàÿóñêàñ Ñ. (Sajauskas) 2004: Ãåðìàíñêàÿ êðåäèòíàÿ êàññà „Darlehnkasse Ost“ âî âðåìÿ

Ïåðâîé ìèðîâîé âîéíû. – Materiaùy z VI Miædzynarodowej Konferencji Numizmatycznej „Pieniàdzi wojna“. Biaùoruú–Litwa–Ùotwa–Polska–Sùowacja–Ukraina. Warszawa, 205–210.

72

Pin

igø

stu

dij

os

20

10

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Ñàÿóñêàñ Ñ. (Sajauskas) 2006: Èññëåäîâàíèå êîððåëÿöèè ìåæäó èçíîñîì è òèïîëîãèåé ìîíåò

Âÿðêÿéñêîãî êëàäà. – Materiaùy z VI Miædzynarodowej Konferencji Numizmatycznej „Psuciepieniàdza w Europie Úrodkowo-Wschodniej od antyku po czasy wspóczesne“. Biaùoruú–Litwa–Ùotwa–Polska–Sùowacja–Ukraina. Warszawa, 77–84.

Ñàÿóñêàñ Ñ. (Sajauskas) 2008: Íåêîòîðûå âîïðîñû ãåðàëüäèêè Âåëèêîãî Êíÿæåñòâà Ëè-

òîâñêîãî â ñâåòå íîâûõ íàõîäîê ëèòîâñêèõ ìîíåò XIV â. – Materiaùy z VIII MiædzynarodowejKonferecji Numizmatycznej „Pieniàdz – kapitaù – Praha – wspólne dziedzictwo Europy – Biaùoruú–Litwa–Ùotwa–Polska–Slowacja–Ukraina”, 64–72.

Ñïàññêèé È. Ã. (Spaskij) 1970: Ðóññêàÿ ìîíåòíàÿ ñèñòåìà. Ëåíèíãðàä: Àâðîðà.

Ôåäîðîâ-Äàâûäîâ Ã. À. (Fiodorov-Davydov) 1963: Ìîíåòû ðàññêàçûâàþò. Ìîñêâà: Àêàäåìèÿ

Íàóê ÑÑÑÐ.

Gauta 2010 m. vasario mën.Priimta spaudai 2010 m. balandþio mën.

Summary

Stanislovas Sajauskas

The paper presents a brief history of the emergence and development of money as themeans of the exchange of goods in different regions of the world from the most ancientto modern times. It analyses the factors that influenced the evolution of material money:metallic articles – bars – coins. The material money of primeval nations, development ofthe money of South-Eastern Asia, diversity of its forms are described. The influence ofthe extraction of precious metals on currency issue is revealed. Global events of majorsignificance, phenomena that influenced the occurrence and production of money bothworldwide and in Lithuania are reviewed. The aspects of the monetary systems of AncientGreece and Ancient Rome, the distribution of Arab Caliphate dirhams in the 9th–11th c.c,the spread of silver bars in the 11th–15th c.c., the influence of Prague groats on theEuropean money market in the 14th–15th c.c., Bohemia’s silver thalers becoming thestandard for money in Europe, the discovery of America and its implications for coinagein Europe (thalers, ducats, portugals) are discussed. The economic problems of theintroduction of copper and platinum coins into circulation are also analysed.

A brief history of paper money is presented. The first paper money emerged in China,and its emergence is closely related to the invention of paper and polygraphy. It waspayment liability documents printed by wooden hieroglyph clichés on special mulberrypaper forms. In Europe, paper credit documents began to be used in 1661 in Sweden. InLithuania, the money of the government of the rebels led in 1794 by Tadas Kosciuška,zloty and groszy were the first paper banknotes. Similar banknotes were printed duringthe Uprising of 1830–1831 as well.

It is shown that the main cause for inflation is economic crises caused by wars andrevolutions. During these periods, inadequate copper coins are struck; paper money notfully backed or backed by assets of doubtful value is issued. The paper money issued inBolshevik enclaves in 1918–1920 was backed by tobacco, opium, and with the lack ofpaper during crisis periods, paper money was printed on fabric (Khiva, Bukhara), veneersheets (USA). Towards the end of World War One, due to hyperinflation, paper Notgeldof poor polygraphic quality, which was to maintain local small trade, was issued inGermany’s cities and towns. In Lithuania Minor, Notgeld (Marks and Pfennigs) wereissued in the Klaipëda Magistrate, Rusnë and Ðilutë communities.

The paper analyses the historical circumstances of the introduction of the currency ofthe First and of the Second Republic of Lithuania, litas, and the difficulties in its production.In the First Republic of Lithuania, paper money, litas and centas was introduced on2 October 1922 – three years earlier than coins. On the re-establishment of Lithuania’sIndependence, litas were “returned” into circulation on 25 June 1993.

Among the major problems in ensuring stable circulation of paper money is thecredibility of its production and security against counterfeiting, which is paid particularattention in the production of modern banknotes.

THE ORIGIN AND DEVELOPMENT OF MONEY