PEDAGOGINĖS PERTRAUKĖLĖS

PAMOKOJE

Rima Navickienė,

Vilkyškių vidurinės mokyklos

lietuvių kalbos vyr. mokytoja

2013 m.

Pranešimo tikslai ir uždaviniai:

Aptarti pedagoginių pertraukėlių vaidmenį pamokoje.

Panagrinėti pertraukėlių taikymo galimybes ir jų teigiamą poveikį įgyvendinant ugdymo uţdavinius.

Pristatyti pedagoginių pertraukėlių įvairovę ir jų pritaikymą dalyko pamokose.

Kodėl reikalingos pertraukėlės?

Dideli mokymosi krūviai ir aktyvi veikla pamokoje reikalauja intensyvios protinės veiklos.

Vienoda kūno padėtis — sėdėjimas suole vargina mokinius.

Neramūs, apatiški, išsiblaškę vaikai — nuovargio ţenklas, įspėjantis, jog silpnėja dėmesys, sunkiau įsimenama mokomoji medţiaga.

Viena išeičių — pedagoginė pertraukėlė.

Psichologų pastebėjimai

Kas pusę valandos mokiniai turi turėti 5-10min. pertraukėlę arba kas 10-15min. 2-3min. pertraukėles.

Pradinių klasių mokiniams pedagoginės pertraukėlės yra ypač svarbi pamokos dalis.

Trumpos pertraukėlės pagerina darbingumą, motyvuoja mokinius.

Jos padeda dirbant su specialiųjų poreikių vaikais. („Juokas — puikiausias vaistas uţkirsti kelią nenuoramų sumanymams“).

Pedagoginės pertraukėlės gali būti lemtingos

Mokytoja Jurgita Rudienė pripaţino, jog mokytojo kelią pasirinkti paskatino būtent pradinių klasių mokytojos organizuotos pedagoginės pertraukėlės:

„Mane uţbūrė <...>. Man, vaikui, ta pedagoginė pertraukėlė kaţin koks stebuklas, magiškas ritualas atrodė.“

Pertraukėlės — svarbi sudėtinė, lygiavertė pamokos dalis

Visiems norisi daryti tai, kas įdomu. Nauja, kitoniška arba įspūdinga kelia smalsumą, ţadina vaizduotę, traukia dėmesį.

Mokymas gali būti dţiaugsmingas. Teigiama emocinė aplinka klasėje, įvairesni aktyvūs mokymosi metodai padeda lengviau įgyvendinti pamokos uţdavinius.

Mokytojo ir mokinių entuziazmas, kūrybingumas, išradingumas, originalios idėjos, humoras padeda atnaujinti tradicinę pamoką, kuria gerą nuotaiką, nuoširdţius santykius.

Pedagoginė pertraukėlė gali padėti suintriguoti mokinius nauja tema, veikla; įdomiau pakartoti ar įtvirtinti ţinias; stiprinti motyvaciją; atlikti uţduoti su pasimėgavimu ir didesnėmis

pastangomis. suvaldyti ir sudrausminti mokinius; fiziškai pajudėti, atsipalaiduoti; tiesiog pailsėti, pajuokauti (prieš, per, po...

darbo). P.S. Ar galima ilga pedagoginė pertraukėlė vietoj darbo?...

Emocijomis pagrįstas mokymas lengvesnis

Emocijos yra vienas būdų suaktyvinti ilgalaikę atmintį.

Pasitelkus emocijas, mokymasis daţnai suvokiamas kaip šalutinė veikla, taigi tampa lengvesnis ir nekeliantis įtampos.

Emocijos suţadina teigiamas chemines reakcijas smegenyse,todėl mokymasis gali tapti patrauklesnis.

Emocijas įtraukti padeda ţaidimai, muzika, konkursai (laimi visi), vaidinimai, šventės (įveikus mokymosi atkarpas)...

Pedagoginių pertraukėlių įvairovė

1. Judėjimo pratimai — mankštos pertraukėlės (nebūtinai turi būti susiję su mokomąja medţiaga).

Pertraukėlių metu skatinama pajudėti iš suolų, pakeisti kūno padėtį, pailsinti akis, rankas. Rekomenduotinos pradinių klasių mokiniams.

Atminčiai lavinti

Parduotuvė

Pirmasis mokinys pradeda sakinį: „Aš nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau kuprinę.“ Kitas mokinys pakartoja ir „nusiperka“ dar vieną daiktą: „Aš nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau kuprinę ir knygą“. Palaipsniui įsijungia vis po vieną mokinį. Paskutinysis išvardija visas klasės prekes.

Žinutė

Uţ durų išeina 5-7 mokiniai. Likę sukuria ţinutę ir ją perduoda pirmam pakviestam mokiniui. Šis tai, ką išgirdo, perduoda kitam pakviestam mokiniui. Taip informacija pasiekia paskutinį mokinį.

Paslėpti daiktai Ant padėklo padėti 10-15 skirtingų daiktų. Atidengus palaikyti 30s, tada vėl uţdengti. Mokiniai turi atsiminti, kas buvo ant padėklo (gali pasakyti, nupiešti, uţrašyti).

Galima paprašyti, kad išvardintų daiktus, kurių pavadinimai prasideda iš tos pačios raidės ar pan.

Prisimink, ką matei Mokiniai gali atsiversti bet kurį knygos puslapį, kurio dar neanalizavo. 30s ţvelgia į jį ir stengiasi įsiminti, ką jame mato. Tada visi uţverčia knygas ir stengiasi atkurti tai, ką matė, ką įsiminė.

Vaizduotei lavinti

Paveikslas Vidinių paveikslų kūrimas mintyse — tai jausmo, skonio, garso pajautimas. Mokiniai susiranda klasėje ramią vietą ir susėda. Galima klausytis muzikos. Uţmerkia akis ir stengiasi susikurti vidinį paveikslą. Kaip tu jautiesi, kai uţuodi švieţios duonos kvapą, įkiši ranką į ledinį vandenį, atsitrenki į sieną, lieki tuščioje klasėje...

Simbolis Simboliai išreiškia mums svarbius dalykus.

Daţnai juos laikome matomoje vietoje (ţvakė — šviesa, pelėda — išmintis).

Koks simbolis jums svarbus?

Papasakokite apie tai.

Koks simbolis tiktų klasės draugui?

Argumentuokite.

Galima nubraiţyti savo „gyvenimo liniją“, joje paţymėti malonius ir nemalonius įvykius, juos išreikšti simboliais.

Kūrybiškumui ugdyti

Žiurkėnas kuprinėje Vaikai sustoja (susėda) ratu. Vienas mokinys turi kuprinę ir paduodamas kitam uţduoda klausimą: „Kodėl tavo kuprinėje ţiurkėnas?“ Reikia kuo skubiau ir kūrybiškiau atsakyti į klausimą. Kuprinė siunčiama vis kitam mokiniui, uţduodami nauji klausimai. Tai sukelia daug juoko, nes reikia sugalvoti originalų klausimą ir į jį atsakyti.

Popierinė išdaiga Mokiniai turi po popieriaus lapą. Jie turi padaryti iš jo ką nors tokio, kad atskleistų bendraklasiams savo pomėgius. Lapą galima lankstyti, plėšyti, glamţyti. Vėliau spėlioja, ką draugai stengėsi atskleisti (lėktuvėlis — kelionės...).

Teisingas ar klaidingas

Parašykite 3 teiginius apie daiktavardį (gali būti daug variantų), vieną teisingą ir du klaidingus. Paprašykite draugų pasakyti, kuris yra teisingas.

Tinka kartojant, įtvirtinant ţinias.

Bendradarbiavimui stiprinti

Veidrodis Vaikai sustoja po du vienas prieš kitą

iškeltais delnais, bet jų nesuglaudţia. Vienas rodo judesius, o kitas atkartoja juos kaip veidrodyje.

Galima delnus suglausti ir nesikalbant atlikti įvairius judesius (aukštyn, ţemyn, į šonus). Abu ţaidėjai prisitaiko prie kito tempo. Paskui pasikeičia vietomis.

Ţaidėjai sutelkia visą dėmesį, intuiciją ir nusiteikia bendradarbiauti.

Eruditas Ant kortelių surašomos visos abėcėlės raidės, keturios kortelės turi tam tikrą ţenklą — gali atstoti bet kokią raidę. Kiekvienas vaikas gauna kortelę su raide. Mokytojui davus ţenklą, per vieną minutę vaikai suranda dar 3-5 vaikus ir sudeda vieną ţodį. Mokytojui pasakius „stop“, vaikai nebejuda iš vietos. Grupės pasako savo ţodį. Toliau sudaromi nauji ţodţiai.

Kas dar tinka per pedagogines pertraukėles?

Įdomūs pasakojimai, nuotykiai.

Mįslės, minklės, galvosūkiai, kryţiaţodţiai, rebusai...

Anekdotai.

„Auksinės mintys“ (mokinių mintys iš rašinių).

Netikėti poelgiai (padeda sudrausminti, atkreipti dėmesį).

Ir visos kitos Jūsų beprotiškos idėjos.

Išvados 1. Pedagoginės pertraukėlės yra svarbi pamokos dalis, o ne laiko švaistymas.

2. Gerai apgalvotos (kartais ir netikėtos) pertraukėlės padeda lengviau įgyvendinti pamokos uţdavinius, daro mokomąją medţiagą suprantamesnę, artimesnę mokiniui.

3. Neformalus bendravimas per pedagogines pertraukėles suteikia teigiamų emocijų, padeda kurti gerą mikroklimatą, nuoširdţius santykius.

4. Mokytojas ir mokiniai pedagoginių pertraukėlių metu gali realizuoti savo originalias idėjas, išradingumą, kūrybiškumą — tiesiog dirbti įdomiai, naujai, eiti ieškojimų keliu.

Naudota literatūra

Jensen E. Tobulas mokymas. V., 1999.

Birţys N. ir kt. Pamokos mokytojui. V., 1996.

Bernet B. ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. V., 2000

Kerbelienė R., Bartkutė J. Pedagoginės pertraukėlės. Paruoštukas mokytojui. 2009.