1

PATVIRTINTA: „Swedbank investicijų valdymas“, UAB Vienintelio akcininko 2017-03-31 sprendimu Nr.1

AIŠKINAMASIS RAŠTAS prie 2016 metų metinės finansinės atskaitomybės

1. Bendra informacija „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (toliau – „Įmonė“) buvo įsteigta 1999 m. vasario 10 d. kaip UAB „LTB Investicijų valdymas“. 2002 m. gegužės 13 d. Įmonė pakeitė pavadinimą į UAB „Hansa investicijų valdymas“, o nuo 2009 m. kovo 17 d. Įmonės juridinis pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Įmonės buveinė yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A. Pagrindinė Įmonės veikla yra teikti investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo paslaugas. Darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 8 (2015 m. – 10). Įsigaliojus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymui, 2003 m. rugpjūčio 28 d. Įmonei buvo išduota nauja veiklos licencija Nr. VĮK-002, leidžianti valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, kitų asmenų investicinių priemonių portfelius, papildomo savanoriško kaupimo fondus, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus, konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais, saugoti ir tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinio kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. 2009 m. kovo 18 d. buvo pateiktas prašymas

Vertybinių popierių komisijai dėl veiklos licencijos pakeitimo, susijusio su Įmonės juridinio pavadinimo keitimu. Įmonės vienintelis akcininkas iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo „Swedbank“, AB (Lietuva), kuris valdė 100 proc. Įmonės akcijų. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. 100 proc. Įmonės akcijų buvo parduota Švedijos turto valdymo bendrovei „Swedbank Robur“ AB (adresas: Malmskillnadsgatan 32, SE-105 34 Stokholmas, Švedija). „Swedbank Robur“ AB priklauso „Swedbank“, AB grupei Švedijoje (toliau – „Grupė“). Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybė paruošė metines finansines ataskaitas ir jos turi būti patvirtintos per visuotinį akcininkų susirinkimą. Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas. 2. Naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas 2.1. Standartai ir išaiškinimai, galiojantys ataskaitiniu laikotarpiu 2016 m. Įmonės finansinėse ataskaitose taikomi toliau nurodyti apskaitos standartai ir jų pakeitimai.

2010-2012 m. ir 2012-2014 m. metiniai patobulinimai

2016 m. sausio 1 d. Įmonė pritaikė kelių TFAS pakeitimus, susijusius su 2010-2012 m. ir 2012-2014 m. padarytais patobulinimais. Metinius patobulinimus sudaro galiojančių standartų pakeitimai dėl pateikimo, pripažinimo, apskaičiavimo bei kitos redakcinės pataisos. Pakeitimai neturėjo reikšmingo poveikio Įmonės finansinei būklei, rezultatams ar pinigų srautams.

1-ojo TAS pataisos „Atskleidimo iniciatyva“

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos buvo paskelbtos 2014 m. gruodį, įgyvendinant informacijos pateikimo ir atskleidimo finansinėse ataskaitose tobulinimo iniciatyvą. Pataisose išaiškinama, kad reikšmingumo reikalavimas taikomas visoms finansinėms ataskaitoms, o nereikšmingos informacijos įtraukimas sumažina atskleidimo veiksmingumą. Šios pataisos bus taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, o ES patvirtintos 2015 m. gruodžio 19 d., o Įmonei jos turėjo tik atskleidimo poveikį.

Kiti TFAS pasikeitimai

Įtakos Įmonės finansinei būklei, rezultatams, pinigų srautams ar atskleistai informacijai nedarė jokie kiti TFAS standartų pakeitimai, išskyrus tuos, kurie paminėti aukščiau.

2.2. Nauji standartai ir išaiškinimai

Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) ir Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) išleido toliau nurodytus standartus, standartų pataisas ir aiškinimus, kurie taikomi nuo 2016 m. ir vėliau. TASV leidžia juos taikyti anksčiau. Įmonė gali taikyti standartų pataisas tada, kai jas patvirtina ES, jei pataisos skiriasi nuo ankstesnių TFAS reikalavimų. Todėl, rengdama 2016 m. metinę ataskaitą, Įmonė netaikė toliau išvardytų pataisų

Finansinės priemonės (9-asis TFAS)

9-ajame TFAS, kuriuo pakeičiamas 39-asis TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, pateikiami pripažinimo, klasifikavimo ir vertinimo, vertės sumažėjimo, pripažinimo nutraukimo ir apsidraudimo nuo rizikos

2

apskaitos reikalavimai. Pagrindiniai pasikeitimai, lyginant su 39-uoju TAS, yra susiję su klasifikavimu ir vertinimu, vertės sumažėjimu ir apsidraudimo nuo rizikos apskaita. Šis standartas ES patvirtintas 2016 m. lapkričio mėn. ir turi būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Įmonė numato taikyti 9-ąjį TFAS nuo privalomos jo taikymo datos, t.y. 2018 m. sausio 1 d. Klasifikavimo, vertinimo ir vertės sumažėjimo reikalavimai bus taikomi atgaline data, koreguojant konsoliduotą balansą minėtą datą. Kadangi pakartotinai vertinti lyginamuosius laikotarpius nereikalaujama, Įmonė neketina to daryti.

Įmonė dar aiškinasi 9-ojo TFAS poveikį Įmonės finansinėms ataskaitoms, tačiau mano, kad jis neturėtų būti didelis.

Pajamos iš sutarčių su klientais (15-asis TFAS)

15-asis TFAS buvo paskelbtas 2014 m. gegužę. Jis nustato naudingos informacijos apie pajamų ir pinigų srautų iš sutarties su klientu pobūdį, dydį ir neapibrėžtumą pateikimo ataskaitose principus. Šis standartas apibūdina penkių žingsnių modelį, nustatantį, kaip ir kada turi būti pripažįstamos pajamos, tačiau jis neapima pajamų iš finansinių priemonių pripažinimo, kuriam taikomas 39-asis TAS. Šis standartas taip pat nustato naujų duomenų atskleidimą, siekiant pateikti daugiau svarbios informacijos. Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. ir dar nebuvo patvirtintas ES. Jo patvirtinimas neturės reikšmingo poveikio Įmonės finansinei būklei, rezultatams ir pinigų srautams.

Lizingas (16-asis TFAS)

16-asis TFAS buvo paskelbtas 2016 m. sausį. Naujuoju standartu iš esmės keičiama nuomos apskaitos tvarka nuomininkams. Šis standartas panaikina reikalavimą nuomininkams skirstyti nuomą į finansinę ir veiklos nuomą ir reikalauja, kad nuomininkai pripažintų turtą ir įsipareigojimus, kylančius beveik iš visos finansinės būklės ataskaitoje nurodytos nuomos. Nuomotojams taikomi reikalavimai beveik nesikeičia, paliekant nuomos skirstymą į finansinę ir veiklos nuomą. 16-asis TFAS taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., numatant galimybę jį taikyti anksčiau, jei buvo taikomas 15-asis TFAS. ES jo dar nepatvirtino. Įmonė dar aiškinasi šio standarto poveikį Įmonės finansinėms ataskaitoms.

2014-2016 m. metiniai patobulinimai

Atliekant metinius patobulinimus, daromi esamų standartų pakeitimai, susiję su pateikimu, pripažinimu ir vertinimu bei kitos redakcinės pataisos. 2014–2016 m. laikotarpio TFAS metinius patobulinimus, kurie apima trijų standartų pataisas, TASV paskelbė 2016 m. gruodžio 8 d. 12-ojo TFAS „Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimas“ patobulinimai taikomi finansiniams metams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d., o 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ patobulinimai – finansiniams metams, prasidedantiems 2018 m.

sausio 1 d. ES dar nepatvirtino 2014–2016 m. laikotarpio patobulinimų. Jų patvirtinimas neturėtų turėti reikšmingo poveikio Įmonės finansinei būklei, rezultatams ar pinigų srautams. 3. Reikšmingos apskaitos politikos Atitikimas nustatytiems standartams

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES) ir atitinkamus jų aiškinimus. Šie standartai yra išleisti Tarptautinių Apskaitos Standartų Tarybos (TAST), o jų aiškinimai – Tarptautinės Finansinės Atskaitomybės Aiškinimo Komiteto (TFAAK).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus tam tikrus finansinius instrumentus, kurie yra apskaityti tikrąja verte, kaip paaiškinta apskaitos politikoje žemiau. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte. Finansiniai Įmonės metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansinės ataskaitos yra pateiktos Lietuvos nacionaline valiuta – eurais (EUR). Žemiau pateiktos pagrindinės apskaitos politikos: Pajamų pripažinimas

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už prekes ar paslaugas turto tikrąja verte. Pajamos yra mažinamos numatomais grąžinimais, nuolaidomis ir kitais panašiais sumažėjimais. Komisiniai, mokesčiai ir kitos įplaukos yra pripažįstamos pajamomis, kai užbaigiamos susijusios operacijos.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Įmonė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Sąnaudų pripažinimas

3

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką. Finansiniai instrumentai

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Įmonė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra vertinami tikrąja verte. Sandorio išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įsigijimui ar išleidimui (išskyrus finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus pateikiamus tikrąja verte per pelną ar nuostolius) pirminio pripažinimo metu yra pridedamos arba atimamos atitinkamai iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės. Sandorio išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansiniam turtui ar finansiniams įsipareigojimams pateikiamiems tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra iš karto pripažįstamos pelne ar nuostoliuose.

Finansinis turtas Finansinis turtas yra priskiriamas šioms grupėms: „finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“, „finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino“ ir „paskolos ir gautinos sumos“. Finansinio turto priskyrimas priklauso nuo finansinio turto rūšies ir tikslo ir yra nustatomas pirminio pripažinimo

metu. Efektyvios palūkanų normos metodas Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį. Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte. Prekybos skolas ir tam tikrus nuosavybės vertybinius popierius Įmonė laiko pardavimo tikslais, tikėdamasi artimiausiu metu gauti pelną iš kainų pokyčių. Išvestinės priemonės taip pat klasifikuojamos kaip skirtos parduoti, išskyrus tuos atvejus, kai jos priskiriamos ir naudojamos veiksmingo apsidraudimo tikslais arba kai jos yra išvestinės finansinių garantijų sutartys. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, apima ir tam tikras investicinių fondų akcijas, ir gyvybės draudimo obligacijas, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra vertinamas tikrąja verte. Finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, sudaro instrumentai, kurie vertinami ir kurių finansiniai rezultatai skaičiuojami tikrosios vertės pagrindu. Paskesni tikrosios vertės pasikeitimai yra pripažįstami per pelną ar nuostolius kaip operacijų vertybiniais popieriais, vertinamais tikrąja verte pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, rezultatas. Skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržose, tikroji vertė nustatoma remiantis jų kotiruojamomis rinkos kainomis. Neprekybinių vertybinių popierių tikrąsias vertes Įmonės vadovybė nustato, remdamasi geriausiu prognozuojamų grynųjų pinigų srautų, kurie atspindi ekonomines sąlygas, kurios išsilaikys per vertybinių popierių gyvavimo laikotarpį, įvertinimu. Finansinis turtas, laikomi iki išpirkimo Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, yra neišvestinis finansinis turtas, turintis numatytą išpirkimo terminą bei mokėjimus, kuriuos Įmonė ketina, gauti laikydama jį iki išpirkimo.

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, pirminio pripažinimo metu vertinami tikrąja verte, įskaitant visus tiesiogiai priskiriamus sandorio sudarymo kaštus. Po pirminio pripažinimo vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Amortizuotos premijos ir nuolaidos registruojamos kaip palūkanų pajamos.

4

Paskolos ir gautinos sumos Gautinos sumos, paskolos ir kitos su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais gautinos sumos, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje, yra priskiriamos „Paskoloms ir gautinoms sumoms“. Paskolos ir gautinos sumos yra pripažįstamos apskaitoje tikrąja verte. Vėlesniais laikotarpiais toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, kurie atspindi neatgautinas sumas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Įmonė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kurie turėjo įtakos finansinio turto įvertintiems ateities pinigų srautams. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų srautų dabartinės vertės, nustatytos naudojant efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pirminio pripažinimo metu.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais.

Jei po finansinių ataskaitų datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti įvertinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per pelną ar nuostolius, bet taip, kad įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną investicijų apskaitinės vertės neviršytų amortizuotos savikainos, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansiniai įsipareigojimai Finansinis įsipareigojimas – tai sutartinė prievolė sumokėti arba perduoti kitą finansinį turtą kitai įmonei, sutartinė prievolė apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita įmone potencialiai nepalankiomis sąlygomis, arba išvestinė ar neišvestinė sutartis, pagal kurią bus atsiskaityta ar gali būti atsiskaityta Įmonės nuosavo kapitalo priemonėmis.

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pirminio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinių instrumentų tikroji vertė Tikroji vertė atspindi finansinių instrumentų vertę, už kurią turtas gali būti realizuotas ar įsipareigojimai gali būti padengti. Tais atvejais, kai, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė žymiai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atskleidžiama atskirai šių finansinių ataskaitų pastabose. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika. Užsienio valiuta Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos valiutos kursu. Skirtumai, susidarę perkainojant užsienio valiuta denominuotus straipsnius, yra pripažįstami nerealizuotu pelnu ar nuostoliais iš operacijų užsienio valiuta tame laikotarpyje, kuriame toks perkainojimas buvo atliekamas. Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, atsižvelgiant į nustatytą naudingo tarnavimo laikotarpį, ir pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas naudoti. Turtas, įsigytas išperkamosios nuomos būdu, yra nudėvimas naudojant tuos pačius kaip ir nuosavo turto, naudingo tarnavimo laikotarpius. Gautas pelnas ar patirti nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir/ar nurašymo yra įtraukiami į tų metų pelną ar nuostolius. Nuoma Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra pripažįstama veiklos nuoma.

5

Įmonė kaip nuomininkas Išperkamąja nuoma nuomojamas turtas yra pripažįstamas kaip turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje. Atitinkamai įsipareigojimas nuomotojui yra atvaizduojamas finansinės būklės ataskaitoje kaip lizingo įsipareigojimas. Finansinės išlaidos (palūkanų išlaidos), t. y. skirtumas tarp bendrų mokėtinų sumų ir įsigyto turto tikrosios vertės yra pripažįstamos sąnaudomis per pelną ar nuostolius per nuomos laikotarpį, naudojant pastovią palūkanų normą.

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis per pelną ar nuostolius proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Mokesčiai Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokestis bei atidėtasis pelno mokestis. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamąjį pelną nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Atidėtasis mokestis Atidėtų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu ar kitu, nei su verslo jungimo metu pripažintu turtu ar įsipareigojimais, kurie nedaro įtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kai Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte. Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelnu ar nuostoliais (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje) – tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelnu ar nuostoliais, arba jei jie atsirado verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo junginių atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo junginio apskaitą. Susijusios šalys Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Tarybos ar Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalim Mokėjimas akcijomis Bendrovės naudojimasis jos darbuotojų teikiamomis paslaugomis ir įsipareigojimas atsiskaityti už sandorį nuosavybės priemonėmis yra laikomas mokėjimu akcijomis. Mokėjimų akcijomis darbuotojams, su kuriais atsiskaitoma nuosavybės priemonėmis, atveju suteiktos paslaugos vertinamos pagal suteiktų nuosavybės priemonių tikrąją vertę. Nuosavybės priemonių tikroji vertė apskaitos tikslais apskaičiuojama suteikimo, t.y. vertinimo dieną. Vertinimo diena – tai diena, kurią buvo sudaryta sutartis ir šalys susitarė dėl mokėjimo akcijomis sąlygų. Suteikimo dieną darbuotojams suteikiamos teisės į mokėjimą akcijomis. Kadangi teisės į suteiktas nuosavybės priemones neperduodamos tol, kol darbuotojas neišdirba nustatyto laikotarpio, daroma prielaida, kad paslaugos suteikiamos per teisių perdavimo laikotarpį. Nustatyti reikalavimai Įmonė turi tenkinti tokius nustatytus reikalavimus: Kapitalo pakankamumas – nustatytas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos. Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal nustatytas taisykles, turi viršyti 1.0 (26 pastaba).

6

4. Pagrindiniai vertinimai taikant Įmonės apskaitos politiką ir įvertinimo neapibrėžtumai Įmonės vadovybė, taikydama apskaitos politikas, privalo atlikti įvertinimus, priimti profesinius sprendimus ir prielaidas dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurios nėra lengvai nustatomos naudojant kitus šaltinius. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami praeities patirtimi bei kitais tiesiogiai susijusiais faktoriais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų įvertinimų. Įvertinimai ir pagrindinės prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų peržiūros rezultatai yra pripažįstami tą laikotarpį, kuriame ši peržiūra buvo atlikta ir jos rezultatai turėjo įtakos jam, arba peržiūros laikotarpiu ir ateities laikotarpiais, jei peržiūra turi įtakos einamajam ir būsimajam laikotarpiui.

5. Ilgalaikis materialusis turtas Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

Transporto priemonės

Įsigijimo savikaina 2014 m. gruodžio 31 d. 30

Įsigijimai -

Pardavimai -

2015 m. gruodžio 31 d. 30 Įsigijimai - Pardavimai 30

2016 m. gruodžio 31 d. - Sukauptas nusidėvėjimas 2014 m. gruodžio 31 d. 12

Nusidėvėjimas per metus 6 Pardavimai -

2015 m. gruodžio 31 d. 18 Nusidėvėjimas per metus - Pardavimai 18

2016 m. gruodžio 31 d. -

Likutinė vertė

2015 m. gruodžio 31 d. 12

2016 m. gruodžio 31 d. -

Visas ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu. 6. Ilgalaikis nematerialusis turtas Gruodžio 31 d. ilgalaikį nematerialųjį turtą sudarė:

Klientų bazė

Navision programinė

įranga

Įsigijimo savikaina 2015 m. gruodžio 31 d - - Įsigijimai 1 520 30 Pardavimai - -

2016 m. gruodžio 31 d. 1 520 30 Sukauptas nusidėvėjimas

2015 m. gruodžio 31 d. - - Nusidėvėjimas per metus 76 7 Pardavimai - -

2016 m. gruodžio 31 d. 76 7

Likutinė vertė

2015 m. gruodžio 31 d. - -

2016 m. gruodžio 31 d. 1 444 23

7

7. Kitas turtas Gruodžio 31 d. kitą turtą sudarė: 2016 m. 2015 m.

Gautina suma už Įmonės pensijų fondų valdymą 791 629 Kitos gautinos sumos 3 20

Gautinos sumos, susijusios su Įmonės teikiamomis paslaugomis, iš viso 794 649 Ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtas 17 1

Sukauptos gautinos įmokos, susijusios su turto valdymo pajamomis 100 125 Būsimojo laikotarpio sąnaudos 6 6

Sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio sąnaudos iš viso 123 132

Kitas turtas iš viso 917 781

8. Išperkamoji nuoma Išperkamoji nuoma yra nuomos rūšis, kai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama. 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonė išperkamosios nuomos, susijusios su turtine nuosavybe, nebeturėjo. 2016 m. sausio mėn. transporto priemonė buvo perduota „Swedbank“ AB. 2015 m. gruodžio 31 d. būsimuosius minimalius išperkamosios nuomos mokėjimus sudarė: 2015 m.

Minimalūs išperka-

mosios nuomos mokėjimai

Minimalių išperkamo- sios nuomos

mokėjimų dabartinė vertė

Per vienerius metus 6 6 Per dvejus – penkerius metus 13 12

Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimai 19 18

Atimti: būsimos palūkanos (1)

Dabartinė minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų vertė 18

9. Kiti įsipareigojimai Gruodžio 31 d. kitus įsipareigojimus sudarė: 2016 m. 2015 m.

Mokesčiai bankui už paslaugas 370 318 Mokėtini mokesčiai už investicijų valdymą 143 156 Pelno mokesčio įsipareigojimai 95 95 Fondų dalyvių informavimo sąnaudos 72 44 Atostogų rezervas 33 31 Audito paslaugų rezervas 29 17 Kitos sukauptos sąnaudos 1 3

Iš viso 743 664

10. Akcinis kapitalas 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonės akcinį kapitalą sudarė 3 800 paprastųjų vardinių 289,62 EUR nominalios vertės akcijų. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Per metus, pasibaigusius 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d., Įmonės įstatinis kapitalas nesikeitė. Skirtumas tarp akcijų nominalios vertės ir emisijos kainos, 521 tūkst. EUR, yra apskaitytas akcijų prieduose. Iki 2009 m. lapkričio 30 d. vienintelis Įmonės akcininkas buvo AB „Swedbank“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. 100 proc. Įmonės akcijų buvo parduotos Švedijos turto valdymo bendrovei „Swedbank Robur“ AB, kurios įmonės registracijos numeris yra 556198–0128, adresas: Malmskillnadsgatan 32, SE-105 34 Stokholmas, Švedijos Karalystė. Ji priklauso Swedbank Grupei (Švedija).

8

11. Privalomasis rezervas

2016 m. gruodžio 31 d. įstatymo numatytą rezervą sudarė 275 tūkst. EUR (2015 m. – 275 tūkst. EUR). Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Į privalomą rezervą kasmet turi būti pervedama 5 proc. grynojo pelno, kol šio rezervo suma pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas vien tik būsimiems nuostoliams dengti.

12. Atlygis akcijomis

Grupė už gautas iš savo darbuotojų paslaugas prisiima įsipareigojimą sudaryti sandorius su nuosavybės priemonėmis ir tai pripažinti kaip mokėjimą akcijomis. Mokėjimo akcijomis sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas nuosavybės priemonėmis, yra vertinami tikrąja verte remiantis suteiktų nuosavybės priemonių tikrąja verte. Šių nuosavybės priemonių tikroji vertė įvertinama jų suteikimo datą.

13. Sąlyginiai įsipareigojimai ir nebalansiniai straipsniai Veiklos nuoma – Įmonė pagal trišalę dokumentų tvarkymo ir saugojimo sutartį kartu su „Swedbank“, AB nuomojasi iš UAB „Archyvų sistemos“ dokumentų saugojimo patalpas. Įmonės neatšaukiami įsipareigojimai, susiję su nuomos sutartimi, priklauso nuo saugomų dokumentų lentynų ilgio ir archyvinės paieškos užklausimų skaičiaus. Įmonė kaip nuomininkas Veiklos nuomos sutartys susijusios su patalpų nuoma, kurių terminas yra iki 10 metų. Visos veiklos nuomos sutartys ilgesnės nei 10 metų trukmės turi nuostatas dėl 10-ies metų nuomos peržiūros. 2016 m. 2015 m.

Mokėjimai pripažinti sąnaudomis 61 28 Minimalūs nuomos mokėjimai 83 111

144 139

Veiklos nuomos įsipareigojimai be galimybės nutraukti Ne vėliau nei po vienerių metų 28 28 Vėliau nei 1 metų, bet ne vėliau nei 5 metais 55 83

83 111

2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės valdomą turtą sudaro II-os pakopospensijų fondai „Pensija 1“, „Pensija 2“, „Pensija 3“, „Pensija 4“, „Pensija 5“, „Konservatyvaus valdymo Danske pensija“, „Danske pensija 50“, „Danske pensija 100“ ir III pakopos pensijų fondas „Danske pensija Plius“. Įsigaliojus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 12, 48, 49 straipsnių pakeitimams ir 60 straipsnio papildymui, buvo apribota teisė perduoti pensijų fondų turto valdymo funkciją kitai įmonei. Dėl šių Įstatymo reikalavimų, nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. sprendimų priėmimo funkcija buvo grąžinta valdymo Įmonei. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios, vadovybės nuomone, turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Gruodžio 31 d. Įmonės nebalansinė ataskaita: 2016 m. 2015 m.

Valdomas klientų grynasis turtas (grynieji aktyvai) 932 267 733 877

Pensijų fondų ir valdomas investicinis turtas 932 267 733 877

9

Gruodžio 31 d. Įmonės valdomų pensijų fondų grynieji aktyvai: 2016 m. 2015 m.

Grynieji aktyvai

Dalyvių skaičius (vnt.)

Grynieji aktyvai

Dalyvių skaičius (vnt.)

Pensijų fondas „Pensija 1“ 44 520 22 250 41 763 23 344 Pensijų fondas „Pensija 2“ 250 741 106 507 229 729 109 388 Pensijų fondas „Pensija 3“ 347 418 171 413 299 246 169 521 Pensijų fondas „Pensija 4“ 166 057 114 755 129 016 109 693 Pensijų fondas „Pensija 5“ 63 431 77 879 34 004 59 501 Pensijų fondas „Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ 2 275 526 - -

Pensijų fondas „Danske pensija 50“ 12 693 3 132 - - Pensijų fondas „Danske pensija 100“ 42 972 11 659 - - III pakopos pensijų fondas „Danske pensija Plius“ 1 925 1 221 - - Pensijų fondų paveldėjimai 142 - 88 - Anuitetai 93 - 31 -

Iš viso 932 267 509 342 733 877 471 447

14. Paslaugų ir komisinių pajamos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., paslaugų ir komisinių pajamas sudarė: 2016 m. 2015 m.

Pensijų fondų valdymo pajamos (1 proc. nuo grynosios aktyvų vertės, Išskyrus pensijų fondą „Pensija 1“ – 0,65 proc. nuo grynosios aktyvų vertės) 8 025 6 963 Pensijų fondų administravimo pajamos* 515 695 Paskirstomas valdymo mokestis už įsigytus Švedijos fondų vienetus 13 14 Komisinių pajamos, keičiant pensijų fondų valdymo įmonę 10 8

Iš viso 8 563 7 680

* – nuo 2016 m. sausio 1 d. (kaip ir per 2015 m.) pensijų fondų dalyvių įmokas sudarė: 2 proc. nuo darbo užmokesčio dalyviams, kurie kaupė iki 2013 m. ir nepasirinko prisidėti savo lėšomis prie pensijų kaupimo, o

2013 m. pasirinkusieji kaupti su papildoma įmoka bei po 2014 m. sudarę naujas pensijų sutartis kaupė pagal 2+2+2 modelį: 2 proc. iš Sodros, 2 proc. įmoka iš nuosavų lėšų bei 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, bet nuo 2015 m. sausio 1d. Pensijų fonduose Pensija 1, Pensija 2, Pensija 3, Pensija 4 ir Pensija 5 buvo sumažintas įmokos mokestis nuo įplaukų į pensijų fondus nuo 1 proc. iki 0.5 proc. 15. Paslaugų ir komisinių sąnaudos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., paslaugų ir komisinių sąnaudas sudarė: 2016 m. 2015 m.

Komisiniai mokesčiai už pasirašytas pensijų kaupimo sutartis 3 741 3 530 Depozitoriumo mokesčiai 1 001 882 Tarpininkavimo sąnaudos 583 431

Iš viso 5 325 4 843

10

16. Veiklos sąnaudos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., veiklos sąnaudas sudarė: 2016 m. 2015 m.

Darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos 401 319 Mokestis „Swedbank Robur Fonder“, AB už valdymo paslaugas 517 605 Komandiruočių sąnaudos 17 22 Profesinės paslaugos 182 80 Biuro išlaidos 45 37 Ryšių ir fondų dalyvių informavimo sąnaudos 86 53 Nusidėvėjimas 83 6 Informacinių technologijų priežiūra 54 45 Reklama 18 16 Kitos sąnaudos 3 3 Transporto išlaidos 1 3

Iš viso 1 407 1 189

17. Sandoriai su susijusiomis šalimis Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., Įmonės vadovams priskaičiuoti atlyginimai sudarė: 2016 m. 2015 m.

Už metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais:

Pagrindinis darbo užmokestis 135 132 Kintamas atlygis 11 17

Iš viso 146 149

Vidutinis vadovų skaičius per metus 3 3

Per 2016 m. ir 2015 m. įvykę sandoriai bei likučiai atitinkamų metų gruodžio 31 d. su AB „Swedbank“ ir AB „Swedbank Robur Fonder“ sudarė: 2016 m. 2015 m.

Grynieji pinigai ir indėliai („Swedbank“, AB) 3 985 3 929 Komisinis mokestis už pasirašytas pensijų kaupimo sutartis („Swedbank“, AB) 3 741 3 530 Komisiniai mokesčiai už operacijas vertybiniais popieriais („Swedbank“, AB) 1 001 882 Mokesčiai už turto valdymą („Swedbank Robur Fonder“, AB) 517 605 Kitos sąnaudos („Swedbank“, AB) 72 68 Mokesčiai už profesines paslaugas („Swedbank“, AB) 53 28 Mokėtinos sumos („Swedbank“, AB) 370 318 Mokėtinos sumos („Swedbank Robur Fonder“, AB) 143 156 Per 2016 m. ir 2015 m. įvykę sandoriai bei likučiai atitinkamų metų gruodžio 31 d. su kitomis susijusiomis šalimis sudarė: 2016 m. Susijusios šalys

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos Pirkimai Pardavimai

Kitos susijusios šalys

UAB „Swedbank valda“ - - 49 - Swedbank Investeerimisfondid - - - 13 Swedbank Estonia - - 9 - Swedbank Support (EE) - - 3 -

Iš viso - - 61 13

2015 m. Mokėtinos Gautinos Pirkimai Pardavimai

11

Susijusios šalys sumos sumos

Kitos susijusios šalys

UAB „Swedbank lizingas“ 18 - 2 - UAB „Swedbank valda“, - - 22 - Swedbank Latvia - - 2 - Swedbank Estonia - - 4 - Swedbank Support (EE) - - 5 -

Iš viso 18 - 35 -

Iš UAB „Swedbank lizingas“ Įmonė išperkamosios nuomos būdu buvo įsigijusi transporto priemonę, kurią nuo 2016 m. sausio mėn. 26 d. perdavė „Swedbank“ AB. Iš UAB „Swedbank valda“ Įmonė nuomojasi biurui patalpas ir moka nuomos mokestį. 18. Pelno mokestis Pelno mokesčio apskaičiavimas, remiantis Įmonės pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą: 2016 m. proc. 2015 m. proc.

Pelnas prieš apmokestinimą 1 862 1 667 Pelno mokestis, apskaičiuotas pagal įstatymų numatytą

pelno mokesčio normą (2016 m. – 15 proc.; 2015 m. – 15 proc.) 279 15 250 15

Neapmokestinamų pajamų ir apmokestinamo pelno nemažinančių sąnaudų mokestinis efektas 16 - - -

Pelno mokestis 295 15 250 15

2016 m. 2015 m.

Pelno mokesčio sąnaudas sudarė: Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos 295 250

Pelno mokestis 295 250

Gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

2016 m. 2015 m.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atostogų rezervas 4 1

Atidėtojo pelno mokesčio turtas iš viso 4 1 Atidėtojo pelno mokesčio turto įvertinimas - -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas po įvertinimo 4 1

Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas/įsipareigojimas iš viso 4 1

19. Finansinių rizikų politika ir rizikos valdymas

Įmonėje yra patvirtintos: Finansinių rizikų politika, Swedbank grupės (toliau – Grupė) instrukcija - finansinės rizikos, Rizikos ir kapitalo politika, Operacinės rizikos politika. Šios politikos buvo parengtos Grupės atitinkamų politikų pagrindu. Jose apibrėžiama rizikos priežiūra ir valdymas, rizikos kontrolė, rizikos ir kapitalo vertinimas Įmonėje. Šiose politikose apibūdinamas santykis tarp rizikos ir kapitalo bei būdai, kuriais rizikos ir kapitalo valdymas turi padėti siekti veiklos tikslų. Įmonės rizikos ir kapitalo politika yra paremta žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio procesų stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, turi būti tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota. Ir metodinis, ir kasdienis rizikos valdymas yra pagrįstas nepriklausomumo principu, kuris privalo užtikrinti optimalią rizikos ir grąžos pusiausvyrą. Įmonė vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos politikos principais:

Prisiima riziką tik jai gerai pažįstamose srityse. Kiekvienas darbuotojas turi gerai žinoti sandorio šalį ir suprasti visą atskiro sandorio turinį, kad galėtų atpažinti susijusią riziką.

Vengia prisiimti per didelę sandorių riziką. Vengia prisiimti sandorių, susijusių su didele teisine rizika arba neaiškia finansine atskaitomybe.

12

Siekia aktyviai veikti tose srityse, kuriose kontrolė yra nepakankama, kad sumažintų pernelyg didelius procesų, sistemų ir personalo rizikos keliamus nuostolius.

Stengiasi laikytis aukščiausių konfidencialumo normų, naudodama jai patikėtą klientų informaciją. Vengia sandorių, kurie gali pakenkti Įmonės reputacijai. Finansinis aspektas – riziką visada būtina vertinti numatomos grąžos atžvilgiu. Nuostolių numatymas – Įmonė turi aktyviai valdyti riziką. Bendradarbiavimas su klientu – darbuotojas turėtų būti pasirengęs identifikuoti ir įvertinti riziką kartu

su klientu, siekiant rasti klientui ir Įmonei tinkamiausią sprendimą. Darbinė atsakomybė – darbuotojas asmeniškai atsako už produkto arba sandorio šalies rizikos profilio

kokybę. Patikima rizikos kontrolė – dualumo principas ir funkcijų pasiskirstymas yra pagrindiniai rizikos

valdymo principai. Įmonės rizikos valdymo bendrieji principai nepasikeitė ir pagrindinis tikslas yra išvengti didelių nuostolių, kurie gali veikti Įmonės nuosavybę. Įmonės investicijos į vertybinius popierius, taip pat valdomi fondai ir vertybinių popierių portfeliai turi nustatytus investavimo

rizikos profilius ir priimtinos rizikos vertybinių popierių pirkimo sąrašus, pagal kuriuos vykdoma investicinė veikla.

Finansinės rizikos – tai rinkos kintamųjų, tokių kaip palūkanų normų, valiutų kursų, nuosavybės vertybinių popierių ir biržos prekių kainų pokyčių poveikis Įmonės balansinėms ir nebalansinėms pozicijoms. Finansinėms rizikoms priskiriama ir likvidumo rizika, kai Įmonė negali laiku įvykdyti savo trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, nepatirdama didelių sąnaudų. Esminis finansinės rizikos valdymo pagrindas yra bendri Įmonės rizikos ir valdymo principai, nustatyti valdybos ir komunikuojami per įvairias rašytines politikas ir principus. Finansinės rizikos portfeliai turi žemos rizikos profilį: visos pozicijos ribojamos ir aiškios, visi finansinės rizikos komponentai reguliuojami, matuojami, o susiję rizikos mažinimo instrumentai turi išsamias instrukcijas. Prisiimama finansinė rizika visada lyginama su tikėtina grąža ir kapitalo kaštais.

20. Kredito rizika

Gruodžio 31 d. maksimalus prisiimtos kredito rizikos dydis buvo:

2016 m. 2015 m.

Gautinos sumos 794 649 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 985 3 929

Iš viso 4 779 4 578

2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. visas finansinis turtas buvo nepradelstas ir nenuvertėjęs.

21. Rinkos rizika Rinkos rizika kyla iš pozicijų, kurioms daro įtaką rinkos kintamųjų (palūkanų normų, užsienio valiutų kursų, finansinių instrumentų ir užtikrinimo priemonių kainų) pokyčiai. Rinkos rizikos valdymas yra pagrįstas šiomis nuostatomis:

rinkos rizikos valdymo pagrindą sudaro Swedbank grupės mastu taikoma politika, visi rinkos rizikos vertinimo modeliai kuriami ir peržiūrimi centralizuotai; rinkos rizikos limitų paskirstymas nustatomas „iš viršaus į apačią“ principu, ir Swedbank grupės mastu

nustatytų rizikos koncentracijos limitų pagrindu. Šie limitai nustatomi vadovaujantis dualumo principu. Rinkos rizikos techninis valdymas Swedbank grupėje yra centralizuotas, t.y. visi grupės padaliniai, prisiimdami rinkos rizikos veiksnių įtakojamas pozicijas, naudojasi bendra IT platforma, kuri leidžia riziką stebėti realiu laiku ir principu „iš viršaus į apačią“. 22. Palūkanų normos rizika

Įmonės pajamos ir pinigų srautai nėra reikšmingai įtakojami palūkanų normų svyravimų. Palūkanų normos rizika yra susijusi su investicijų tikrosios vertės pokyčiu, pasikeitus palūkanų normai. Vertybinių popierių išpirkimo terminai yra peržiūrimi siekiant sumažinti palūkanų normos riziką.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė nenaudojo jokių finansinių išvestinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

13

23. Valiutų rizika Valiutų kursų rizika atsiranda dėl nepalankių užsienio valiutų kursų pokyčių euro atžvilgiu. Įmonė valiutų rizikai valdyti naudoja šiuos principus ir limitus:

Įmonė neprisiima atvirų pozicijų užsienio valiutomis.

Įmonės turto, įsipareigojimų ir nebalansinių sąskaitų koncentraciją pagal valiutas sudarė: 2016 m. 2015 m.

EUR Iš viso EUR Iš viso

Pinigai ir jų ekvivalentai 3 985 3 985 3 929 3 929 Gautinos sumos 794 794 649 649

Finansinis turtas iš viso 4 779 4 779 4 578 4 578

Išperkamoji nuoma - - 18 18 Kiti įsipareigojimai 743 743 664 664

Finansiniai įsipareigojimai iš viso 743 743 682 682

24. Likvidumo rizika Likvidumo rizika tai rizika, kai Įmonė negalėdama realizuoti savo turto arba gauti reikiamo finansavimo, negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Likvidumo rizika atsiranda ir tuomet, kai Įmonė negali likviduoti savo rinkos pozicijų gerokai nesumažindama rinkos kainų. Swedbank Grupės likvidumo strategijoje numatyta remti dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo

srityse. Grupės likvidumas priklauso nuo šių veiksnių:

būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriais;

priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas.

Likvidumo pozicijų valdymo kriterijai yra šie:

turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus; finansavimo sandorių struktūra; turto realizavimo galimybė; nepanaudotos kredito linijos.

14

24. Likvidumo rizika (tęsinys)

Laikotarpiai nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos iki turto ir diskontuotų įsipareigojimų terminų pabaigos 2016 m. gruodžio 31 d. buvo:

Iki 1 mėnesio Nuo 1 iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 985 - - - 3 985 Kitas turtas 794 123 - - 917

Turtas iš viso 4 779 123 - - 4 902

Įsipareigojimai Kiti įsipareigojimai 586 124 33 - 743

Įsipareigojimai 586 124 33 - 743

Likvidumo rizika 4 193 (1) (33) - 4 159

Laikotarpiai nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos iki turto ir diskontuotų įsipareigojimų terminų pabaigos 2015 m. gruodžio 31 d. buvo:

Iki 1 mėnesio Nuo 1 iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 929 - - - 3 929 Kitas turtas 660 121 - - 781

Turtas iš viso 4 589 121 - - 4 710

Įsipareigojimai Išperkamosios nuomos 18 - - - 18 Kiti įsipareigojimai 531 85 48 - 664

Įsipareigojimai 549 85 48 - 682

Likvidumo rizika 4 040 36 (48) - 4 028

15

25. Kapitalo valdymas Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra šie:

1) užtikrinti Įmonės sugebėjimą tenkinti kapitalo pakankamumo reikalavimus, nustatytus „Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse”, kurias patvirtino Lietuvos bankas 2015 m. kovo 26 (nutarimas Nr.03-34). 2016 m. ir 2015 m. Įmonė užtikrino kapitalo pakankamumo rodiklį aukštesniame negu 100 proc. (1.0) lygyje;

2) optimalaus kapitalo lygio palaikymą siekiant užtikrinti portfelio augimą ir geriau apsisaugoti nuo veiklos, rinkos ir kitų veiklos rizikų.

Įmonė kiekvieną mėnesį stebi kaip laikomasi kapitalo pakankamumo reikalavimų, t.y. įvertina kredito, užsienio valiutos, didelių pozicijų ir kt. rizikas. Reikalaujama, jog rodikliui pasiekus 1 (t.y. 100 proc.) ar mažiau, nedelsiant apie tai būtų pranešta Lietuvos banko Priežiūros tarnybai. 26. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita

2016 m. 2015 m.

1 lygio kapitalas Akcinis kapitalas 1 101 1 101 Akcijų priedai 521 521 Rezervai 275 275 Nepaskirstytasis ankstesnių metų pelnas (atėmus išmokėtus dividendus) 2 032 615 Kitas nematerialus turtas (1 467) -

Iš viso 1 lygio kapitalo 2 462 2 512 Iš viso papildomo 1 lygio kapitalo - - Iš viso 2 lygio kapitalo - - Atėmus: Nelikvidų turtą - -

Grynoji nuosavų lėšų suma 2 462 2 512

Didžiausia kapitalo poreikių suma iš šių dydžių: Minimalus pradinis kapitalas 436 397 Vienas ketvirtadalis praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos 146

143

Kapitalo poreikis 489 308

Kapitalo pakankamumo rodiklis 5.03 6.33

27. Finansinių instrumentų tikroji vertė Įvertintą tikrąją vertę Įmonė nustatė, naudodamasi rinkos duomenimis ir atitinkama vertinimo metodologija. Tačiau rinkos duomenų interpretavimas ir tikrosios vertės įvertinimas yra subjektyvus sprendimas. Taigi čia pateikti įvertinimai nebūtinai parodo sumas, kurias Įmonė galėtų gauti dabartinėje rinkoje. Naudojant skirtingas rinkos prielaidas ir/arba įvertinimo metodikas, įvertinta tikroji vertė gali reikšmingai skirtis. Čia pateikti tikrosios vertės įvertinimai yra pagrįsti tinkama, 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. prieinama informacija. Nors Įmonei nėra žinomi faktoriai, galintys daryti reikšmingą įtaką įvertintoms tikrosios vertės sumoms, šios sumos nebuvo visapusiškai įvertintos finansinėse ataskaitose po nurodytų datų, tokiu būdu dabartiniai tikrosios vertės įvertinimai gali reikšmingai skirtis nuo čia pateiktų sumų. Finansinių instrumentų apskaitinė vertė ir įvertinta tikroji vertė gruodžio 31 d. buvo:

16

2016 m. 2015 m.

Apskaitinė Vertė

Įvertinta tikroji vertė

Apskaitinė vertė

Įvertinta tikroji vertė

Finansinis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 985 3 985 3 929 3 929 Gautinos sumos 794 794 649 649 Finansiniai įsipareigojimai Išperkamosios nuomos įsipareigojimai - - 18 18 Kiti įsipareigojimai 743 743 664 664 Metodai ir prielaidos, naudotos įvertinant tikrąją finansinių instrumentų vertę, yra: Kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai Kitas finansinis turtas yra trumpalaikis palūkanų neuždirbantis turtas, o kiti finansiniai įsipareigojimai – palūkanų neužtraukiantys trumpalaikiai įsipareigojimai, todėl jų tikroji vertė sutampa su apskaitine verte.

28. Finansinių instrumentų grupės

Gruodžio 31 d. finansinių instrumentų grupes sudarė: 2016 m. 2015 m.

Finansinis turtas Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant pinigus ir pinigų ekvivalentus) 4 779 4 578 Finansiniai įsipareigojimai Finansiniai įsipareigojimai įvertinti amortizuota savikaina 743 682

Įmonė neturėjo jokio ribojamo, vėluojančio ar restruktūrizuojamo finansinio turto nei 2016 m. gruodžio 31 d., nei 2015 m. gruodžio 31 d. 29. Verslo jungimai 2016 m. liepos 15 d. Įmonė įsigijo 100 proc. „Danske Capital investicijų valdymas“, UAB akcijų, o 2016 m. gruodžio 30 d. prijungė minėtą bendrovę prie Įmonės. Bendra atlygio suma (kurią sudarė tik atlygis pinigais) buvo 2 160 tūkst. EUR. Įsigyto turto ir įsipareigojimų balansinės ir tikrosios vertės pateikiamos žemiau (tūkst. EUR): Balansinė vertė Tikroji vertė

Trumpalaikis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 137 137 Skolos vertybiniai popieriai 523 523 Kitos gautinos sumos 8 8

Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas* 31 1 551

Iš viso turto 699 2 219

Trumpalaikiai įsipareigojimai Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 59 59

Iš viso įsipareigojimų 59 59

Grynasis turtas 640 2 160

Atlygis 2 160

Įsigijimo metu susidaręs prestižas -

Pinigai įsigytoje įmonėje (137)

Įsigijimo metu išleisti pinigai 2 023

17

*nematerialiojo turto balansinės ir tikrosios verčių skirtumą sudaro įsigijimo metu identifikuotas nematerialusis turtas – klientų duomenų bazė, įvertinta kelių laikotarpių perteklinių pajamų skaičiavimo būdu. Ji amortizuojama per 10 metų laikotarpį. „Danske Capital investicijų valdymas“, UAB rezultatai, įtraukti į Įmonės 2016 m. veiklos rezultatus: 101 tūkst. EUR grynojo nuostolio ir 265 tūkst. EUR pajamų. Jei įsigijimas būtų įvykęs 2016 m. sausio 1 d., Įmonės 2016 m. grynasis pelnas padidėtų 6 tūkst. EUR, o pajamos – 413 tūkst. EUR suma. 30. Pobalansiniai įvykiai Svarbių įvykių nuo finansinių ataskaitų sudarymo datos iki finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos neįvyko.