VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS

APLINKOS APSAUGOS KATEDRA

Darni gyvenamoji aplinka

PASYVŪS NAMAI

2013m. Vilnius

1

Turinys

Turinys.............................................................................................................................................2

I. Įvadas............................................................................................................................................3

II. Pasyvaus namo idėjos istorija.....................................................................................................4

III. Pirmasis pasyvus namas Lietuvoje. Pasyvių namų vystymasis Lietuvoje................................5

IV. Pasyvių namų kriterijai..............................................................................................................9

V. Technologiniai sprendimai.......................................................................................................11

VI. Pasyvaus namo privalumai......................................................................................................13

Aplinkos apsaugos nauda..........................................................................................................13

Gyventojams teikiama nauda.....................................................................................................14

Ekonominė nauda......................................................................................................................14

VII. Pasyvaus namo trūkumai........................................................................................................15

VIII. Išvados..................................................................................................................................15

IX. Literatūros sąrašas...................................................................................................................16

2

I. Įvadas

Kelis paskutinius dešimtmečius pasaulyje kalbama ir diskutuojama apie gamtos

išsaugojimą, o pastaraisiais metais daug dirbama, siekiant sumažinti energetinių resursų

naudojimą, tad vis populiaresni tampa energetiškai efektyvūs namai. Pasyvus namas - tai naujos

koncepcijos energetiškai efektyvus pastatas. Jau dabar Europoje stengiamasi pastatus projektuoti

ir statyti taip, kad pastatui šildyti reikėtų kuo mažiau iškastinių ar kitokių energijos išteklių.

Pasyvusis namas - pastatas (paprastai - gyvenamasis namas), kurio šildymo ar vėsinimo

energetinės sąnaudos yra minimalios (maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų

sąnaudų). Pasyviųjų namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju

Pasyviajam pastatui šildyti arba vėsinti reikia ypatingai mažai energijos. Pasyviojo pastato

savybės gaunamos ne kaip įprastinio projekto patobulinimas ar papildymas, bet projektuojant

tokį pastatą nuo pradžios. Pasyviojo namo idėja dažniausiai naudojama projektuojant naujus

pastatus, bet ja remiamasi ir pastatus renovuojant (atnaujinant).

Svarbiausia pasyvaus, energiškai efektyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato

energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje.

Energiškai efektyvaus namo šilumos nuostoliai yra tokie maži, kad jam nereikia atskiros šildymo

sistemos.

3

II. Pasyvaus namo idėjos istorija

Pastatų energiniu efektyvumu ir energijos suvartojimu pastatuose susirūpinta 1973 metais

kilus energetikos krizei. Tuomet buvo atlikti pirmieji pastatų energinio efektyvumo auditai.

Pastatų energinio efektyvinimo judėjimą vėliau dar skatino ir globalinis atšilimas bei sparti

klimato kaita.

Apie pasyvaus namo standartą pirmieji 1988 m. prabilo Lundo universiteto (Švedija)

profesorius Bo Adamson ir Vokietijos Būsto ir aplinkos instituto mokslininkas Wolfgang Feist.

Jų iniciatyva 1990 m.Darmstadte (Vokietija) buvo pastatytas pirmasis pasyvus namas. 1996

metais Wolfgang Feist įkūrė Pasyvaus namo institutą (Passivhaus-Institut). Per pirmuosius 20-

imt metų Europoje buvo pastatyta apie 25000 pasyvių namų. Daugiausiai – Vokietijoje ir

Austrijoje.

1 pav. Pasyvių namų iniciatoriai profesorius Bo Adamson (kairėje) ir Wolfgang Feist (dešinėje).

2 pav. Pirmasis 1990 m. pastatytas pasyvus namas Darmstadte (Vokietija).

4

1996 metais Wolfgang Feist sutelkta darbo grupė sukūrė specialų įrankį pasyvių namų

statytojams – Pasyvaus namo planavimo programą (PassivhausPlaner, PHPP). Šis projektas buvo

komercializuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal CEPHEUS programą. 2000-2001 metais

pasyvaus namo koncepciją pasitvirtino pirmos penkios ES šalys.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas 2003 m.

Ilinojaus valstijoje (Urbana), o pirmuoju JAV sertifikuotu pasyviu namu tapo 2006 metais

pastatytas CampWaldsee namas (Minesotos valstija).

Pirmasis standartizuotas, kartotinis, surenkamas namas pastatytas 2005 m. Airijoje. Jį

pastatė Scandinavian Homes kompanija.

III. Pirmasis pasyvus namas Lietuvoje. Pasyvių namų vystymasis Lietuvoje.

2010 metais Lietuvoje vykdant ES direktyvas bei siekiant vis labiau vystyti pasyvių namų

statybas, buvo priimti įstatymų pakeitimai ir papildymai, kurių esminiai pokyčiai, nurodymai

buvo:

1) Nustatyta, kada turi būti atliekamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, ir

pagrindiniai sertifikato pateikimo statinio pirkėjui ar nuomininkui principai;

2) Numatytos prievolės, susijusios su energijos beveik nenaudojančių pastatų statyba, t. y., kad

po 2020 m. gruodžio 31 d. visi, o po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų,

įstaigų ir įmonių naujai statomi pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai.

3) Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioja ir nauja Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005

„Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija, numatanti,

kad:

a) Iki 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti C klasės pastatams keliamus reikalavimus;

b) Nuo 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti B klasės pastatams keliamus reikalavimus;

5

c) Nuo 2014 m. rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų

dalių), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto kaina sudaro daugiau kaip

25 proc. pastato vertės, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;

d) Nuo 2016 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A klasės pastatams keliamus reikalavimus;

e) Nuo 2018 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus;

f) Nuo 2021 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A++ klasės reikalavimus.

Taip pat, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, reglamente pakeista pastatų energinio naudingumo

įvertinimo metodika ir patikslinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo schema.

2009 metų lapkričio mėnesį sėkmingai buvo baigtos pirmojo lietuviško pasyvaus namo

statybos. Padidinto sandarumo energiškai efektyvus namas iškilo „Veikmės“ individualių

gyvenamųjų namų kvartale Gulbinuose, Vilniuje. Buvo planuojama, kad šio dviaukščio

vienbučio būsto šildymui per metus pakaks apie 15 kW/m2, tai yra net keturis kartus mažiau už

tradicinių naujos statybos būstų energinį poreikį ir beveik dešimt kartų mažiau už senos statybos

neekonomiškų būstų energijos sąnaudas.

3 pav. Pirmasis pasyvus namas Lietuvoje

Pirmasis lietuviškas pasyvus namas buvo pradėtas projektuoti 2008 metais. Jo statyba

vyko 2009 metais, o eksploatacija prasidėjo 2010 metų antroje pusėje.

Pirmajam lietuviškam pasyviam namui 2009 metų lapkričio 12 d. buvo suteiktas

aukščiausias tuo metu galiojęs A klasės pastato energinio naudingumo sertifikatas.

6

Dviejų aukštų, 224,14 kvadratinių metrų ploto pirmasis lietuviškas pasyvus namas buvo

statomas ant polinių pamatų, su monolitiniu rostverku, be rūsio.

Išorinės sienos, vidinės sienos bei pertvaros iš keraminių plytų mūro. Išorės sienos

apšiltintos 35cm storio akmens vatos sluoksniu. Garažo sienos įrengtos iš lengvų konstrukcijų, su

akmens vatos užpildu. Stogas yra vienšlaitis, stogo konstrukcija – medinė, danga – bituminės

čerpelės. Stogo apšiltinimas – 50 cm storio akmens vatos sluoksnis.

Langai ir lauko durys – specialūs, skirti pasyviesiems namams. Rėmai mediniai (pušis)

su specialia įlieta šilumos izoliacine medžiaga, 110 mm storio, iš vidaus lakuoti, iš išorės –

dažyti. Stiklo paketai – 3 stiklų, du iš jų dengti selektyvine danga. Šilumos perdavimo

koeficientas Uw=0,79 (W/m²K). Name sumontuotos vidaus palangių lentos iš ąžuolo medienos.

Vidinės kambarių durys – faneruotos. Garažo vartai pašiltinti, segmentiniai, pakeliami, su

elektrine pavara. Namo cokolis apklijuotas akmens masės plytelėmis. Įėjimo laiptai formuoti iš

betoninių trinkelių, įmontuotos kojų valymo grotelės.

Sienos tinkuotos spalvotu mineraliniu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku ant akmens

vatos šiltinamojo sluoksnio, dalis fasado apkalta pušies dailylentėmis arba fasadinėmis

plokštėmis.

Vidaus apdaila. Betoninės garažo grindys su 10 cm storio pašiltinimo sluoksniu iš

akmens vatos. Pirmame aukšte įrengtos cementinės grindys su putplasčio šiltinamuoju sluoksniu

ant betoninės plokštės, po kuria sudėtas 30-40 cm storio šiltinimas iš akmens vatos. Antro aukšto

grindys – cementinės, su garsą ir šilumą izoliuojančiu putplasčio sluoksniu. Grindų danga –

parketlentės. Garažo, katilinės, skalbyklos, tambūro, vonios ir sanitarinių mazgų zonose paklotos

keraminės bei akmens masės plytelės. Sienos tinkuotos, paviršiai glaistyti bei dažyti dažais.

Vonios ir sanitarinių mazgų zonose suklijuotos keraminės plytelės. Tambūre, hole, virtuvėje,

svetainėje, koridoriuje, miegamuosiuose kambariuose, rūbinėse, vonios ir sanitarinių mazgų

kambariuose bei skalbyklos zonoje įrengtos pakabinamos lubos iš gipso kartono. Garažo sienos

ir lubos aptaisytos OSB plokštėmis. Pakabinamos lubos parduodant šį namą buvo neįrengtos tik

I-o aukšto darbo kambaryje. Visi paviršiai glaistyti bei dažyti dažais.

Name įrengta kombinuota šildymo sistema, sumontuotas aukšto naudingumo koeficiento

rekuperatorius EC Temovex400S-EC. Dalis šilumos tiekiama oriniu šildymu, kita dalis –

7

rezerviniu grindų šildymu, sumontuotu visu namo perimetru prie išorės sienų, bei WC, vonios ir

virtuvės patalpose. Rezerviniam šildymui ir karšto vandens ruošimui sumontuotas kondensacinis

dujinis katilas su karšto vandens šildytuvu, taip pat karšto vandens cirkuliacijos stovuose

užtikrinimui sumontuotas papildomas šildytuvas su siurbliu. Vamzdynai trisluoksniai, paslėpti

sienų ir grindų konstrukcijose. Sanitariniuose mazguose sumontuoti kombinuoti gyvatukai,

šylantys nuo šildymo sistemos (šildymo sezono metu) arba nuo elektros tinklo (nešildymo

sezono metu).

Pastato vėdinimo sistema atlieka vėdinimo ir orinio šildymo funkcijas. Į gyvenamas

patalpas šviežias oras tiekiamas tiesiogiai, patalpose sumontuotų ortakių pagalba, o šalinamas

per atskirą ortakį virtuvės zonoje, sanitariniuose mazguose ir pagalbinėse patalpose, nemaišant

padavimo ir šalinimo srautų. Iš sanitarinių mazgų oras tik šalinamas, pritekėjimas vyksta per

plyšius durų apačiose. Mechaninė vėdinimo sistema privalo veikti ištisus metus, kad užtikrintų

komfortiškas gyvenimo sąlygas. Vėdinimo sistemoje yra sumontuotas aukšto našumo

rekuperatorius, mažinantis išlaidas namo šildymui. Virtuvėje virš viryklės naudojamas

recirkuliacinis garų nutraukimo gaubtas, orą išvalantis anglinių filtrų pagalba bei sugrąžinantis

išvalytą orą atgal į patalpą. Garažo vėdinimui sumontuoti ortakiai.

Kiek vėliau, 2012m. gegužės 23d. duris atvėrė pirmasis pasyvus namas Lietuvoje,

sertifikuotas „Passivhaus Institut", kuris yra Varėnos rajone, Panaros kaime.

Gyvenamasis pastatas skirtas asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų,

socialinei ir psichologinei reabilitacijai. Projektą inicijavo ir statybas aktyviai palaikė

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, plėtojanti pasyviųjų namų idėją. Atlikęs išsamius tyrimus

ir nustatęs, kad pastate energija naudojama tikrai efektyviai, Vokietijos nepriklausomas institutas

„Passivhaus Institut" suteikė statiniui sertifikatą.

Pastatą projektavo architektas Mindaugas Dagys, kuris yra ir sertifikuotas pasyviųjų

namų planuotojas, statybos darbus vykdė UAB „Dzūkijos statyba". Ekonomiškas pastato

mikroklimatas sukurtas naudojant VELOX monolitinio betono konstrukcijas.

Ne pelno siekianti organizacija „Pilnų namų" bendruomenė 2011 m. išsikėlė tikslą

pagerinti gyvenimo sąlygas ir pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą gyventi reabilitaciją

atliekantiems asmenims. Buvo nutarta, kad būsimasis pastatas turi būti energetiškai efektyvus ir

8

organiškai įsilieti į bendruomenės kuriamą žmogui draugišką aplinką. Todėl buvo pasirinkta

pasyvaus namo koncepcija. Naujojo reabilitacijos centro plotas - 589 kv. m., jame įrengta 20

gyvenamųjų kambarių, gydytojų kabinetai, administracijos, pagalbinės bei ūkinės patalpos.

Mažai energijos naudojantis namas suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į Dzūkijos

nacionalinio parko reikalavimus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios įmonės, kaip antai: „Veikmė“ , UAB „Statybų projektų

sprendimai“, UAB „Pasyvūs namai“ ir kitos, kurios teikia pasyvių namų projektavimo ir

statybos paslaugas. Vis daugiau žmonių renkasi statyti naują pasyvų namą, o ne renovuoti seną,

nes tai yra ekonomiškiau. Taip pat yra susikūrusios pasyvių namų asociacijos, organizacijos,

teikiančios informaciją besidomintiems pasyvių namų irengimo klausimais, privalumais, kaštais.

IV. Pasyvių namų kriterijaiNorint, kad pasyvūs namai pilnai funkcionuotų ir patenkintų užsakovo keliamus

reikalavimus pasyvių namų statybai yra keliami aukšti reikalavimai:

Jaukumas + komfortas

·  Langų ir durų, aukštos vidaus temperatūros ir taip pat mažas šilumos pratekėjimas pastato

apvalkale leidžia atsisakyti šildymo gyvenamosiose patalpose.

·  Vėdinimo įrenginys nuolat rūpinasi grynu oru ir nesukelia skersvėjų (oro įėjimo temperatūra

patalpoje ne didesnė kaip 17°C). Pastate nereikėtų viršyti 30m³/h vienam asmeniui paduodamo

gryno oro, nes kitaip oras žiemą gali būti išsausėjęs. Toks įrenginys negali pakeisti oro

kondicionieriaus. Norint užtikrinti higienos reikalavimus reikėtų vengti oro drėkinimo.

·  Vėdinimo įrenginių triukšmas neturi viršyti 25 dBa.

·  Priešpriešinei ventiliacijai vasarą yra būtini atviri langai kiekvienoje patalpoje. Vėdinimo

įrenginiai turi būti su apvedimo kontūru. Optimalus požeminis kontūras gali atlikti papildomą

vėsinimą vasarą.

·  Tam, kad užkirsti kelią pastato perkaitimui, reikia numatyti tinkančias apsaugos priemones nuo

saulės didesniems langų plotams rytų ir vakarų pusėse. Optimaliausias variantas - į pietus

nukreipti langai.

9

·  Energiją taupantys buitiniai prietaisai, taip pat apšvietimas ir karšto vandens talpos gera

šilumos izoliacija padeda sumažinti perkaitimą vasaros metu ir prisideda prie pasyvaus

vėdinimo.

Technologijų ir konstrukcijų kokybės standartas

·  Kad išvengti drėgmės ir grybelio susidarymo turi būti įrengta šilumos izoliacija be šalčio

tiltelių.

·  Kad išlaikyti pasyvaus namo standartą, sumažinti minimalias išlaidas šildymui ir neturėti

drėgmės bei kondensato konstrukcijose, turi būti užtikrintas natūralios infiltracijos kiekis į

pastatą. Tai turi būti patikrinta slėgio testu.

·  Sveiko ir gryno oro padavimui garantuoti, turi būti laiku keičiami oro filtrai bei įrenginys

kondensato nubėgimui. Pagal higienos reikalavimus, vėdinimo sistemoje turėtų būti atsisakyta

drėkinimo.

Energijos efektyvumas

·  Atitvarinių konstrukcijų šilumos pralaidumo koeficientas negali viršyti 0,15 W/(m²K), o

individualių gyvenamųjų namų daugiausiai siekia iki 0,10 W/(m²K).

·  Stiklo paketų šilumos pralaidumo koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K) patalpose. Stiklo

paketuose negali būti naudojami aliuminio rėmeliai.

·  Viena iš sudedamųjų lango dalių yra šilto lango rėmai. Bendras lango šilumos pralaidumo

koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K), turi būti įvertinti šilumos nuostoliai per stiklo paketo

rėmelį sandūroje su lango varčia.

·  Vėdinimo įrenginio naudingumo efektyvumas yra ne mažesnis nei 75 %, o suvartojama

elektros galia neturi viršyti 0,45 Wh/m³ tiekiamo oro.

·  Šilumos nuostolius sumažina šilumos izoliacija ir gerai izoliuoti karšto vandens vamzdynai.

10

Pasyvaus namo kriterijai

Pasyviam namui pasiekti nepakanka taikyti atskiras priemones. Tik kompleksinis planavimas

padės pasiekti pasyvaus namo standartą. Yra įrodyta, kad pasyvaus namo projektavimo

programos (PNPP) pagalba buvo pasiekti šie rezultatai:

Šilumos energija            ≤ 15 kWh/(m²a) arba šilumos apkrova ≤ 10 W/m² .

Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija)       n50 ≤  0,6 h-1

Pirminė energija              ≤ 120 kWh/(m²/per sezoną).

V. Technologiniai sprendimai

1. Šilumos izoliacija. 1.1 Apšiltintas pastato apvalkalas.

Apšiltintas pastatas turi būti sandarus, tačiau šilumos izoliacijos medžiagos yra nesandarios. Todėl labai svarbu išvengti šalčio tiltų. Šilumos izoliacija yra svarbi, nes išeinanti šiluma per lauko sienas ir stogus pastatuose sudaro daugiau kaip 70 % bendro šilumos nuostolio. Todėl svarbiausia priemonė energijos taupymui yra šilumos izoliacijos gerinimas. Ji suteikia didesnį jaukumą ir geresnę pastato apsaugą.

Energiją taupančių namų visas pastato apvalkalas yra gerai apšiltintas. Pastato apvalkalas – tai statinio konstrukcija, kuri skiria vidines patalpas nuo lauko patalpų. Viduje vyrauja jaukus klimatas.

Šilumos nuostoliai žiemą yra daug mažesni. Be to vidaus temperatūra beveik vienoda

lauko temperatūrai nepriklausomai nuo šildymo tipo. Tai suteikia labai gerą komfortą ir padeda

išvengti statybos nuostolių, atsiradusių dėl drėgmės.

Gera šilumos izoliacija vasarą suteikia apsaugą nuo perkaitimo. Vasarą jaukumą

garantuoja langų apsaugos priemonės nuo saulės ir pakankamas vėdinimas. 

2. Šilumos tilteliai

2.1 Konstrukcijos be šalčio tiltelių.

Šiluma visada ieško kelio kaip išeiti lauk. Ji išeina per mažiausią pasipriešinimo kelią.

Šalčio tiltelių padariniai:

11

·  Žemėja vidaus temperatūra, dar blogiau drėgnos statybinės konstrukcijos arba pelėsis.

·  Padidėję šalčio nuostoliai.

Šių abiejų padarinių pasyviuose namuose išvengiama, kadangi vidaus paviršių temperatūros yra

ganėtinai labai aukštos, todėl nesusidaro drėgmė. Taip išvengiama šalčio nuostolių.

3. Sandarumas Kiekvienai išorinei pastato detalei yra nustatytas storis, kuris turi atitikti

sandarumo konceptą (pvz.: OSB-plokštė stogo konstrukcijai, vidaus tinkas mūrinei sienai, betono lubos tarp pirmo aukšto ir rūsio). Sandarios plokštumos turi būti įtrauktos į šilumos tūrį.

Būtina suplanuoti, kaip tvirtai ir sandariai bus jungiamos pastato konstrukcijos. Būtina suplanuoti skverbtis, pvz.: elektros ir vamzdynų tiesimas einantis rūsio

lubomis. Šilumos izoliacijos medžiagos iš tikrųjų yra nesandarios! Todėl būtina kruopščiai

planuoti ir padaryti sandarų apvalkalą.

4. Vėdinimas Vėdinimas gerai veikia, kai oras nuolat ištraukiamas iš virtuvės, vonios, WC ir kitų

patalpų, o grynas oras paduodamas į poilsio, vaikų, darbo bei miegamuosius kambarius.

Požeminis šilumokaitis siūlo papildomą galimybę oro vėdinimo įrenginių efektyvumui

gerinti. Gruntas žiemą yra šiltesnis, o vasarą šaltesnis. Todėl grynas oras grunte sušyla

arba atvėsta. Tai gali įvykti per ortakius arba netiesiogiai per hidraulinę sistemą.

Energijos taupymas su šilumos atgavimu yra ne tik taupantis kaštus ir draugiškas

aplinkai, bet ir sveikas. Neatidarinėjant langų name visada yra šviežias oras. Tai galioja

ne tik pasyviam namui, bet ir visiems kitiems pastatams.

5. LangaiGerai apšiltintas langas pats sau kuria komfortą. Šie langai buvo sukurti specialiai pasyviems namams. Jie vadinami „šiltais langais“.

Pasyvaus namo langai sumažina apie 50 % šilumos nuostolių lyginant su įprastais naujais langais. Langų kokybę nusako šie trys požymiai:

·  patys iš savęs kuriantys jaukų patalpų klimatą;

·  teigiamas energijos balansas žiemą;

·  tinka pasyviems namams.

12

Šilto lango požymiai:

·  trigubas stiklo paketas;

·  gerai apšiltinti kraštų sujungimai;

·  specialūs šilti langų rėmai.

Kadangi per langus į patalpas patenka tiesioginiai ir netiesioginiai saulės spinduliai, tai reiškia, kad šie aukštos kokybės langai žiemą, esant tinkamam orientavimui ir ne per intensyviam šešėliui, garantuoja teigiamą energijos balansą.

6. Namo technologijos

6.1 Šildymas šviežiu oru

Pašildant paduodamą orą mes galime gauti šilumos iki 10 W/m² . Tai būtų „šildymas su

rekuperatoriumi“. Įsirengus pritekančio oro pašildymo kolektorių, tame pačiame prietaise

galėtume šildyti vandenį. Tai būtų kompaktiškas prietaisas, kuris šildo, vėdina ir paruošia

karštą vandenį.

Šilumai generuoti yra galimi šie sprendimai:

·  šiluminis siurblys ;

·  kondensacinis dujinis šildymo katilas;

·  biomasės kompaktinis prietaisas, pvz.: medžio granulės.

VI. Pasyvaus namo privalumai

Aplinkos apsaugos nauda

Nuolatinė nauda: pagal pateiktus ES Tarybos duomenis, pagaminti naują elektros

energijos kilovatvalandę kainuoja nuo 50 iki 400 procentų brangiau, nei ją panaudoti

taupiai ir efektyviai.

13

Sumažinta CO2 tarša: Vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą

išmeta iki 6,000 kg CO2. Gyvenant tokio pat dydžio pasyviame name, atmosferos tarša

sumažėja iki 2,100 kg CO2 per metus.

Triukšmo lygio mažinimas: Storesnės ir gerai apšiltintos atitvarinės konstrukcijos

geriau apsaugo nuo išorės triukšmo, o tai paprasčiausiai reiškia tylesnius kambarius ir

geresnį poilsį netoli triukšmo zonų esančiose vietose (eismas, vaikų žaidimo aikštelės,

stadionai, pramonė ir pan.).

Gyventojams teikiama nauda

Šiluminis komfortas (taip pat ir vasarą): daugiau nebeteks šalti pėdų ar kęsti skersvėjų, nes

energiškai efektyvus namas yra kruopščiai apšiltintas, jo konstrukciniai elementai ir jungtys

sandarios, o šiluminiai tilteliai minimizuoti.

Geresnės kokybės vidaus oras: Grynas oras yra tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl

išorės negatyvus poveikis sumažintas maksimaliai.

Lengvesnė priežiūra: Mažiau techninių įtaisų ir sistemų: nereikalinga šilumos sistema yra

kompensuojama paprastu rekuperacinės vėdinimo sistemos darbu. Mažiau priežiūros darbų ir

išlaidų.

Ekonominė nauda

Mažos eksploatacinės išlaidos: tokio tipo namo eksploatacija nereikalauja papildomų

investicijų.

Mažos gyvenimo išlaidos: Energiškai efektyvios konstrukcijos leidžia pajusti realią

ekonominę naudą jau nuo pat pirmos dienos. Pasyvus namas sutaupo mažiausiai 75 proc.

šildymui reikalingos energijos per metus.

Stabili vertė: Parduodant energiškai efektyvų namą, jo pardavimo kaina bus iki 30 proc.

didesnė už įprastinio namo kainą.

Projektavimo laisvė: Jokių brangiai kainuojančių papildomų reikalavimų ar suvaržymų

architektūrinei pastato daliai nėra.

14

Mažiau techninės įrangos: pasyviame name nėra atskiros šildymo sistemos. Reikalingą

šilumos kiekį pateikia vėdinimo sistema su ypač efektyviu šilumokaičiu.

VII. Pasyvaus namo trūkumai

Vienintelį kaip pasyvaus namo trūkumą galima įvardinti ~10-15% didesnius statybos kaštus

lyginant su paprasto namo statyba. Tačiau įvertinus pastato kokybę, pakilusią vertę,

ilgaamžiškumą, komfortabilias gyvenimo sąlygas ir visam laikui apie 80% mažesnes pastato

eksploatacijos išlaidas - pasyvus, energetiškai taupus pastatas pradeda atsipirkti jau pirmaisiais

eksplotavimo metais.

VIII. Išvados

Pasyvus namas gali būti pastatas, atitinkantis keliamus reikalavimus Yra rekomendacijų

didinančių tokių namų efektyvumą. Pastato geometrija – tai palankus statinio apvalkalo (atitvarų)

ir tūrio santykis (rekomenduojamas kuo mažesnis apvalkalas, uždarantis šildomą tūrį). Mažesnis

pastato apvalkalo (atitvarų) plotas sumažina ir šilumos nuostolius bei statybos kainą. Karštam

vandeniui ruošti gali būti naudojama elektra, tačiau rekomenduojami saulės kolektoriai. Elektrai,

reikalingai apšvietimui, buitiniams prietaisams ir rekuperacinei sistemai maitinti, išgauti taip pat

rekomenduojami sauės kolektoriai arba vėjo jėgainės.

Pagrindinis privalumas, be abejo, yra finansinis. Dėl aukštos atskirų komponentų

kokybės dabartiniu metu statybos kaina maždaug 10% didesnė palyginti su standartinių namų

statybos kaina. Energiją taupanti konstrukcija atsiperka nuo pirmų eksploatacijos metų,

mažėjančios eksploatacijos išlaidos kiekvienais metais didina namo vertę, griežčiausi kokybės

standartai garantuoja ilgesnę eksploatavimo trukmę. Jau vien statybos metu sutaupoma nemažai

lėšų, nes nereikia įrenginėti šildymo sistemų. Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas šiomis

dienomis – ekologija. Pasyvus namas yra kur kas labiau draugiškas aplinkai nei įprasti namai.

15

IX. Literatūros sąrašas

1. Roaf Susan. „ Ecohouse: a design guide“ 2001m.

Prieiga prie interneto:

1. [2013-11-13]: http://www.veikme.lt/objektu_meniu/namai/pasyvus_namas__taupantiems_zmonems_pilna_apdaila/apie_projekta/1119 ;

2. [2013-11-13]: http://www.pasyvusnamas.lt/langai-pasyviems-namams-ph-doleta/ ;3. [2013-11-13]: http://www.statybuprojektai.lt/lt/projektai/pasyvus-namai ;4. [2013-11-14]: http://www.pasyvusnamas.lt/pirmasis-lietuvikas-pasyvus-namas/ ;5. [2013-11-14]: http://www.efektyvusnamai.lt/index.php .

16