Paskaitos tema: Atskiros nuomos sutar

PRIEVOLIŲ TEISĖ II (Vytautas Mizaras) Paskaitos tema Atskiros nuomos sutarčių rūšys Pagrindiniai klausimai

1 Finansinės nuomos (lizingo) sutarties ypatumai a Sutarties kvalifikavimo problematika

i Finansinio lizingo požymiai ii Skirtumai nuo kitų sutarčių iii Lizingo rūšys

b Sutarties forma ir esminės sąlygos i Lizingo sutarties dalykas ii Lizingo sutarties forma

c Vykdymo ypatumai i Pareigų vykdymo specifika

1 Pardavėjas lizingo davėjas ir lizingo gavėjas ndash tarpusavio santykiai ii Daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimo ypatumai iii Pardavėjo lizingo davėjo ir lizingo gavėjo atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų

nevykdymo ar netinkamo vykdymo paskirstymas d Lizingo sutarties nutraukimo ir padarinių specifika

2 Vartojimo nuoma (savarankiškai) 3 Įmonės (verslo) nuomos sutarties ypatumai

a Esminės sąlygos i Sutarties dalyko specifika ii Nuomos mokestis

b Sutarties forma c Sutarties sudarymo ypatumai teisinis patikrinimas (legal due diligence) ir jo reikšmė (kaip ir

įmonės pirkimo-pardavimo atveju) d Sutarties vykdymo ypatumai

i Šalių pareigos apsaugant įmonės kreditorius ir kreditorių teisės (CK 6537 str) ii Įmonės perdavimas (CK 6539 str) iii Išnuomotos įmonės turto naudojimas (CK 6540 str 6541 str) iv Įmonės pagerinimai (CK 6542 str) v Įmonės grąžinimas (6544 str)

4 Transporto priemonių nuomos sutartis (CK 6512-6529 str) a Transporto priemonių nuomos sutarčių rūšys b Sutarties dalyko specifika c Sutarties forma d Sutarties vykdymo ypatumai

i Pareiga išlaikyti nuomojamą daiktą ii Pareiga daryti einamąjį (ir) kapitalinį remontą iii Civilinė atsakomybė už transporto priemonei ir ją valdant tretiesiems asmenims

padarytą žalą 5 Pastatų statinių ar įrenginių nuomos sutarties ypatumai

a Sutarties dalykas i Teisės į žemės sklypą ii Nuomininko teisės naudotis žemės sklypu pasikeitus jo savininkui

b Sutarties forma c Sutarties vykdymo ypatumai

i Pareigos mokėti nuomos mokestį ypatumai (CK 6534 str) ii Sutarties dalyko perdavimas

6 Žemės nuomos ypatumai (ši tema gali būti paliekama seminarams) 7 Gyvenamosios patalpos nuomos ypatumai (atsižvelgiant į detalų šios sutarties reglamentavimą CK šiai

temai skiriamas seminaras) Literatūra V Mizaras Atskiros nuomos sutarčių rūšys (paskaitos tezės (santrauka) (1-35 p) (prieiga httpwebvulttfvmizaras) Taip pat galima skaityti Civilinė teisė Prievolių teisė vadovėlis Vilnius Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras 2004 (p 396-417) Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 6-7 temų užduočių plane

Naujausios LAT pozicijos temos klausimais Finansinės nuomos (lizingo) sutartis

A Finansinės nuomos (lizingo) sutarties kvalifikavimo klausimai

bdquoltgt Sutarties kvalifikavimą lizingo sutartimi lemia jos šalių atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas esminių lizingo požymių buvimas lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį taigi jis atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą antra lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos susijusios su lizinguojamu daiktu trečia daiktas naudojamas verslo tikslais Lizingo sutarties esmė ndash lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas kurio forma yra ne piniginė bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu specialiai tam įsigytu lizingo davėjo mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas)

Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6567 straipsnio 1 dalyje matyti kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui tinkamai įvykdžiusiam sutartį nėra būtinas lizingo sutarties požymis t y šalys gali susitarti kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį tačiau gali susitarti ir kitaip pavyzdžiui kad lizingo gavėjas tinkamai įvykdęs lizingo sutartį įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan Kita vertus tais atvejais kai šalys susitarė kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė Be to nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui sandarą Jeigu pirmuoju atveju t y kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro minėta lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo daikto nusidėvėjimo ndash amortizacijos ir pan) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos) tai antruoju atveju t y kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjoldquo (ištrauka iš LAT CBS 2012-11-17 nutarties c b Nr 3K-3-4722012)

bdquoltgt Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo kaip finansavimo sandorio esmė ltgt Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas ltgt Pagal lizingo sutartį daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų įvykdymą Tačiau teisėjų kolegija pažymi kad toks užtikrinamasis lizingo sutarties požymis negali būti suabsoliutinamas ir aiškinamas taip jog daikto vertės padidėjimas rinkoje dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikštų lizingo gavėjo naudą net ir tada kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės Tokia išvada nepagrįstai iškreiptų teisinį reguliavimą ir prieštarautų principui kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų

Įprastai daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka jo teisiniam savininkui Tai taikoma ir lizingo santykiams Pažymėtina kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų greta tokių kurios leidžia įgyjamo daikto rinkos vertės pasikeitimų riziką prisiimti tiesiogiai verslo subjektui (pvz kreditavimas) Lizingo atveju tokia rizika lizingo gavėjui tenka netiesiogiai dėl jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį Šios teisės (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai todėl su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų perleisti sutartį trečiajam asmeniui Tokia verslo praktika yra įprasta kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo Lizingo davėjo atsisakymas duoti sutikimą perleisti teises tokiu atveju galėtų būti vertinamas tuo aspektu ar jis atitinka gerą verslo praktiką ir nepažeidžia lizingo gavėjo teisių kas sudarytų prielaidas civilinei atsakomybei kilti ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2012-03-19 nutarties c b Nr 3K-3-992012)

bdquoltgt Pirkimondashpardavimo sandoris lizingo santykiuose yra lydimasisldquo sandoris sudaromas vykdant lizingo sutartį ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimondashpardavimo sutartimi Tokios pirkimondashpardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui o tiesiogiai lizingo gavėjui Šis nebūdamas pirkimondashpardavimo sutarties šalis turi visas pirkėjo teises ir pareigas išskyrus teisę nutraukti pirkimondashpardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6573 straipsnio 1 dalis) Tokia lizingo forma kai sudarius dvi nurodytas sutartis

susiklosto trišaliai jas sudariusiųjų santykiai vadinama netiesioginiu (trišaliu) lizingu Nors pirkimomdashpardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą Be jau nurodytų ypatumų pažymėtina kad tais atvejais kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą bet ir pardavėją iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą t y daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6567 straipsnyje 2 dalis 6571 straipsnio 3 dalis 6573 straipsnio 3 dalis) Šiuo atveju lizingo gavėjas kreipiasi į lizingo davėją tik dėl finansavimo jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo prisiimdamas riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas o būtent jis turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus Taigi esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis lizingo davėjas atliekantis finansavimo funkciją turi tik finansinį interesą o daiktas į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (ištrauka iš LAT CBS 2012-09-27 nutarties c b Nr 3K-3-4132012) (taip pat galima žr LAT CBS 2013-06-27 nutartį c b Nr 3K-3-3672013 LAT CBS 2012-01-27 nutartį c b Nr 3K-3-12012) bdquoltgt Teisėjų kolegija įvertinusi Lizingo sutarties tekstą šalių elgesį vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis sprendžia kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių sudaryta ir įvardyta kaip lizingo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis pagal CK 6567 straipsnį nes neatitinka tokios sutarties esmės ndash lizingo davėjo pareigos įsigyti lizingo objektą iš trečiojo asmens ir šio objekto perdavimo lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais Bylos duomenimis gyvenamieji namai ieškovo buvo tik statomi jis neįgyvendino lizingo sutarčiai būdingos lizingo gavėjo teisės naudotis lizingo objektu gaunant iš to naudos faktiškai patyrė tik išlaidas Remiantis šalių 2008 m liepos 23 d susitarimu dėl Turto statybos darbų finansavimo toks tikslas turėjo būti pasiektas ateityje ieškovui pastačius gyvenamuosius namus perdavus nuosavybės teisę į juos atsakovui tačiau turint naudojimosi ir valdymo teisę numatant ieškovo pareigą atlyginti neišpirkto turto vertę o ją įvykdžius nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus turėjo pereiti ieškovui Teisėjų kolegija remdamasi jau nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutarčių laisvės principo pagrindu šalių teisės sudaryti įstatymui neprieštaraujančias mišrias sutartis turinčias įvairių sutarčių požymių sprendžia kad šalių sutartis dėl gyvenamųjų namų taip pat kvalifikuotina kaip mišri turinti statybos rangos statybos darbų finansavimo ir lizingo (pvz nuosavybės teisės perėjimas atsakovui šalių atsakomybė sutarties pabaiga) sutarčių požymių (CK 6156 straipsnio 1 dalis 6193 straipsnis) ltgtldquo (ištrauka iš LAT CBS 2014 m balandžio 25 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-2382014) bdquoltgt Teisėjų kolegija konstatuoja kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas kaip lizingo davėjas nebuvo lizingo daiktų (vagonų) naudotojas dėl to tarp atsakovo ir ieškovo nesusiklostė vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose paslaugų teikimo teisiniai santykiai Apeliacinės instancijos teismas sprendime teisiškai pagrįstai sprendė kad atsakovas nėra atsakingas už lizingo būdu perduotų geležinkelio vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose ir neturi pareigos atlyginti ieškovui tokio laikymo išlaidas ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2014 m balandžio 4 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-1912014)

B finansinės nuomos (lizingo) sutarties vykdymo klausimai

I Santykiai tarp lizingo gavėjo lizingo davėjo ir pardavėjo

bdquoltgtSudarydamas lizingo sutartį lizingo davėjas veikia kaip lizingo gavėjo finansuotojas ndash jis už atlyginimą teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui sutartomis sąlygomis kad šis galėtų valdyti ir naudoti jam reikalingą daiktą Taigi lizingo davėjas paprastai neturi intereso perduoti lizingo gavėjui tam tikrą konkretų daiktą taip pat neturi specialių žinių apie lizingo gavėjų siekiamus gauti naudoti daiktus Dėl to lizingo davėjas (jo darbuotojai) pats nepriima įsigyjamo lizingo dalyko iš pardavėjo ir neperduoda jo lizingo gavėjui bet pardavėjas lizingo dalyką perduoda tiesiogiai lizingo gavėjui (CK 6570 straipsnio 1 dalis) kuris nebūdamas pirkimo-pardavimo sutarties šalis turi teisę pardavėjui reikšti pretenzijas dėl netinkamo turto perdavimo pvz dėl daikto kokybės komplektiškumo perdavimo terminų ir kita Lizingo davėjui kaip daikto pirkėjui ir jo savininkui išlieka pareiga užtikrinti kad įgytas turtas bus tinkamai perduotas valdyti ir naudoti lizingo gavėjui (CK 6567 straipsnio 1 dalis) o jei ši prievolė tinkamai nevykdoma dėl aplinkybių už kurias atsako lizingo davėjas ndash lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį reikalauti atlyginti nuostolius ar sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą (CK 6570 straipsnio 2 3 dalys)ldquo (ištrauka iš LAT CBS 2013-03-12 nutarties c b Nr 3K-3-662013)

II Santykiai tarp lizingo gavėjo lizingo davėjo ir pardavėjo kai lizingo gavėjas perleidžia pagal lizingo sutartį teises

bdquoltgt CK 6573 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimondashpardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo perdavimo terminų ir kt) lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą taip kaip jis jas turėtų jeigu būtų pirkimondashpardavimo sutarties šalis tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimondashpardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo Teisių ir

pareigų perleidimo sutarties pagrindu naujuoju lizingo gavėju tapusio asmens teisė reikšti reikalavimą lizingo dalyko pardavėjui pradiniam lizingo gavėjui ar bet kuriam kitam asmeniui pas kurį yra lizingo dalykas nėra tapačios teisės CK 6573 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama teisė reikšti reikalavimus tik pardavėjui o ne kitiems pirmiau išvardytiems asmenims su naujuoju lizingo gavėju susijusiems skirtingo pobūdžio teisiniais santykiais Lizingo gavėją su pardavėju sieja sutartiniai santykiai reglamentuojami CK XXX skyriuje kilę iš lizingo sutarties Pradinį lizingo gavėją ir jo teisių bei pareigų perėmėją sieja jų sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis Kadangi nei šios nei kurios nors kitos sutarties pagrindu pradinis lizingo gavėjas netapo lizingo dalyko pardavėju tai teisėjų kolegija sprendžia kad dėl jo negali būti taikomos specialios lizingo dalyko pardavėjo teisinę padėtį lizingo santykiuose nustatančios teisės normosldquo (ištrauka iš LAT CBS 2013-03-12 nutarties c b Nr 3K-3-662013)

III Lizingo davėjo atsakomybės už daikto trūkumus klausimai

bdquoltgt Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą įstatyme nustatyta tais atvejais kai dėl to šalys sutaria sutartimi lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga (CK 6567 straipsnyje 2 dalis 6571 straipsnio 3 dalis 6573 straipsnio 3 dalis)

ltgt nustatyta kad lizingo davėjas vykdydamas sutartį nupirko iš trečiojo asmens atsakovo nurodytą automobilį ir perdavė atsakovui (lizingo gavėjui) taip įvykdydamas įstatyme ir lizingo sutartyje nustatytas pareigas Byloje nėra duomenų apie tai kad lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis apie lizingo davėjo įtaką lizingo gavėjui šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką ar ieškovo ir pardavėjo UAB bdquoTravestaldquo veikimą išvien Priešingai nustatyti UAB bdquoTravestaldquo ir jos darbuotojo atsakovo suderinti veiksmai renkantis ir įsigyjant automobilį Vokietijoje dar prieš kreipiantis į ieškovą dėl lizingo sutarties sudarymo Lizingo sutartyje jos šalys nenustatė kitokių lizingo davėjo atsakomybės sąlygų nei nustatyta įstatyme taip pat sutartyje nėra nuostatų dėl lizingo davėjo pareigos parinkti automobilio pardavėją

ltgt esant konstatuotoms bylos aplinkybėms atsižvelgiant į išdėstytą lizingo santykių teisinį reglamentavimą kasatorius turėjo teisę visus reikalavimus dėl lizingo dalyko reikšti tiesiogiai pardavėjui taip pat derindamas su lizingo davėju reikalauti nutraukti pirkimondashpardavimo sutartį tačiau byloje nėra duomenų kad kasatorius būtų siekęs ginti savo teises šiuo įstatyme nustatytu būdu Lizingo davėjui tinkamai įvykdžius savo prievoles pagal sutartį kasatorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sutarties su lizingo davėju ltgt kasatoriui laisva valia sudarius lizingo sutartį jam išliko pareiga vykdyti šia sutartimi prisiimtas prievoles ieškovui nepaisant to kad automobilį konfiskavus jis naudotis juo nebegalėjo Šių prievolių nevykdymas suponavo kasatoriaus pareigą atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius CK 6574 straipsnyje nustatyta tvarka (ištrauka iš LAT CBS 2012-09-27 nutarties c b Nr 3K-3-4132012)

IV Lizingo gavėjo pareigų aiškinimas

bdquoltgt Teisėjų kolegija pažymi kad lizingo gavėjas būdamas lizingo dalyko bdquoekonominiuldquo savininku savo nuožiūra sprendžia kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir gauti iš to pelną dėl to būtent jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika jo išlaikymo bei remonto išlaidos pareiga rūpintis daikto būkle (CK 6571 straipsnio 1 2 4 dalys) atlyginti dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo trečiųjų asmenų patirtą žalą (CK 6572 straipsnio 4 dalis) jis atsakingas už prievolių atsiradusių iš sutartinių santykių susijusių su lizingo dalyko naudojimu vykdymą jam tenka nevykdymo padariniai O lizingo davėjas išlieka turto savininku tik teisine prasme t y lizingo davėjas įvertinęs lizingo gavėjo mokumą ir galinčią kilti riziką taip pat prognozuojamą gauti pelną iš lizingo santykių suteikia lizingo gavėjui finansavimą išlaikydamas lizingo dalyko teisinę nuosavybę savo dispozicijoje kaip užstatą tačiau neprisiima su lizingo dalyku susijusių lizingo gavėjo finansinių prievolių Taigi esant galiojančiai lizingo sutarčiai atsakomybė už lizingo dalyko išlaikymą tenka lizingo gavėjui (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m vasario 25 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-73-6862015) V Lizingo davėjo teisė nutraukti lizingo sutartį bdquoltgt Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad CK 6574 straipsnyje reglamentuojamas toks atvejis kai lizingo sutartį pažeidžia būtent lizingo gavėjas Be to teisė lizingo davėjui nutraukti lizingo sutartį įvykdžius protingo termino lizingo gavėjui pašalinti pažeidimą nustatymo sąlygą suteikiama tik tuo atveju kad lizingo gavėjas lizingo sutartį pažeidžia iš esmės Iš to išplaukia išvada kad tik dėl kitokių lizingo sutarties pažeidimo atvejų (pvz kai lizingo sutartį pažeidžia lizingo davėjas) kada yra galimas vienašališkas sutarties nutraukimas lizingo sutarties šalys sudarydamos sutartį yra laisvos susitarti (CK 6217 straipsnio 5 dalis) Taigi teisėjų kolegija daro išvadą kad CK 6574 straipsnyje įtvirtinta nuostata jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį lizingo davėjas raštu pareikalavęs kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų jeigu atsižvelgiant į

konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma turi teisę nutraukti lizingo sutartį yra imperatyvioji Tai reiškia kad šalių susitarimas dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo negali prieštarauti nurodytai nuostatai nes minėta pagal kasacinio teismo praktiką sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms Taigi lizingo sutarties atveju lizingo davėjui leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį tik tada kai sutarties pažeidimas yra esminis ir tik CK 6574 straipsnyje nustatyta tvarka (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m vasario 17 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-402014)

C Nuostolių atlyginimo klausimai kai lizingo gavėjas (analogiškai nuomos su išsipirkimu ndash nuomininkas) pažeidžia sutartinius įsipareigojimus (ypač CK 6574 str taikymo aspektai)

I Bendri aspektai dėl pareigos atlyginti nuostolius apimties ir sąlygų

bdquoltgt Kai lizingo sutartis nutraukta lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį kokia būtų buvusi jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai ndash lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus t y lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (ištrauka iš LAT CBS 2013-06-27 nutarties cb Nr 3K-3-3672013) (taip pat galima žr LAT CBS 2012-11-12 nutartį c b Nr 3K-3-4722012)

bdquoltgt Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6574 straipsnyje Šioje teisės normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį pirma lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą antra jis gali nutraukti sutartį Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį kokia būtų buvusi jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis kuri apibrėžiama aiškiai lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių kad jie grąžintų šį į tokią padėtį kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį Ši taisyklė reiškia kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas patirtas vykdant lizingo sutartį (t y susijusias su lizingo dalyko įgijimu pristatymu ir pan) kaip jos būtų atlygintos jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai be to sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu) Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai kad nutraukus lizingo sutartį jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartįldquo (ištrauka iš LAT CBS 2012-01-27 nutarties cb Nr 3K-3-12012 taip pat galima žr LAT CBS 2012-11-12 nutartį cb Nr 3K-3-4722012)

bdquoltgt CK 6574 straipsnio nuostata dėl lizingo davėjo teisės išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį kokia būtų buvusi jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį šios bylos kontekste reiškia kad ieškovo nuostolius sudaro skirtumas tarp toje pačioje kasatorių minimoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ndash 1 014 28673 Lt ir gautos turto pardavimo kainos ndash 546 000 Lt t y 468 28673 Ltldquo (taip pat šioje nutartyje pasisakyta dėl PVM taikymo aspektų) (ištrauka iš LAT CBS 2013-06-27 nutarties c b Nr 3K-3-3972013)

bdquoltgt Nagrinėjamos bylos atveju aktualus nurodytų nuostatų taikymas kartu su bendrosiomis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis o būtent ndash CK 6258 straipsniu reglamentuojančiu netesybas ir nuostolius prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju CK 6258 straipsnio 5 dalyje nustatyta kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to kad kita šalis ją pažeidė ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo Teisėjų kolegija konstatuoja kad remiantis šia teisės norma ir CK 6574 straipsniu reglamentuojančiu lizingo sutarties nutraukimą finansiniu paslaugų teikimu užsiimanti įmonė po lizingo sutarties dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukimo sudariusi kitą lizingo sutartį dėl to paties dalyko turi teisę gauti kainų skirtumo ir kitų nuostolių atlyginimą jeigu įrodo kad dėl nutrauktąją sutartį pakeitusios sutarties sudarymo patyrė nuostolių t y jeigu dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjas buvo priverstas sudaryti kitą sutartį kurios kaina yra mažesnė dėl to sumažėjo lizingo davėjo pajamos kurias jis būtų gavęs jeigu lizingo gavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją lizingo sutartįldquo (dėl faktinių aplinkybių žr LAT CBS 2013-04-19 nutartį cb Nr 3K-3-2372013)

bdquoltgt Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių matyti kad ginčo automobilio jį įsigyjant kasatoriui kaina buvo 169 53027 Lt Iki sutarties nutraukimo atsakovas kasatoriui buvo sumokėjęs 76 33801 Lt automobilio vertės (įskaitant 32 000 Lt pradinę įmoką) Tai reiškia kad pagal sutartį nepadengta automobilio vertė yra 93 19226 Lt (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė kad grąžinus kasatoriui automobilį nepadengta turto vertė buvo 97 20919 Lt) Kasatorius 2011 m sausio 21 d pardavė automobilį už 57 000 Lt Atsižvelgiant į tai darytina išvada kad pardavus ginčo automobilį neišmokėta jo vertė buvo 36 19226 Lt Apeliacinės instancijos teismas konstatavo kad sprendžiant dėl kasatoriaus patirtų nuostolių dydžio būtina atsižvelgti į tai jog automobilio vertė jo grąžinimo kasatoriui metu buvo 89 400 Lt todėl nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į ją o ne į automobilio pardavimo kainą

Daikto rinkos kainos nustatymas atliekant turto vertinimą ar ekspertizę nereiškia (ne visada reiškia) kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas t y realiai sudaryto pirkimondashpardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan) daikto specifika staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti) Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant kad visais atvejais nustatant išperkamosios nuomos davėjo dėl neišpirktos daikto vertės patirtų nuostolių dydį turi būti atsižvelgiama į jo vertę daikto perdavimo išperkamosios nuomos davėjui momentu gali būti paneigiama išperkamosios nuomos davėjo teisė į visišką nuostolių atlyginimą ypač tais atvejais kai daiktas išperkamosios nuomos davėjo yra įgyjamas iš trečiojo asmens ir perduodamas išperkamosios nuomos gavėjui naudoti ir valdyti t y kai išperkamosios nuomos davėjas finansuoja daikto įsigijimą ir toks finansavimas yra jo verslo veikla Remdamasi tuo kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja kad sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas) skirtumas Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama jeigu nustatoma kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra be kita ko kreditoriaus kaltės (CK 6259 straipsnis) kitais įstatyme nustatytais (pvz CK 6251 straipsnio 2 dalis) taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindaisldquo (VM ps - taip pat pasisakyta dėl galimybės mažinti nuostolių dydį jeigu kreditorius nesiima reikiamų veiksmų realizuoti daiktą ir dėl to nuostoliai padidėja) (ištrauka iš LAT CBS 2013-10-07 nutarties c b Nr 3K-3-4642013)

Palyginkite tarpusavy toliau nurodomas teismų pozicijas (LAT CBS 2012-11-17 nutartis LAT CBS 2012-03-19 nutartis LAT CBS 2011-10-18 nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-23 nutartis)

bdquoltgttais atvejais kai lizingo sutartyje kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos nustatyta jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą teismas kilus ginčui kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį atsiradusį dėl sutarties nutraukimo bei grąžinto turto vertę buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu jeigu šalys susitarė kitaip) Nustačius šias aplinkybes lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu Tuo atveju jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę ndash negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų ndash nėra nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti Priešingu atveju t y kai nepakanka grąžintino turto vertės ndash teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį kurioje jis būtų buvęs jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta Sprendžiant tokį šalių ginčą byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo Tuo atveju jeigu būtų konstatuota kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius tai sutarties sąlyga kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrinduldquo (ištrauka iš LAT CBS 2012-11-17 nutarties c b Nr 3K-3-472)

bdquoltgt Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas Iš CK 6567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą jeigu sutartimi nenumatyta ko kita Pagal lizingo sutartį daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų

įvykdymą Tačiau teisėjų kolegija pažymi kad toks užtikrinamasis lizingo sutarties požymis negali būti suabsoliutinamas ir aiškinamas taip jog daikto vertės padidėjimas rinkoje dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikštų lizingo gavėjo naudą net ir tada kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės Tokia išvada nepagrįstai iškreiptų teisinį reguliavimą ir prieštarautų principui kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų

Įprastai daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka jo teisiniam savininkui Tai taikoma ir lizingo santykiams Pažymėtina kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų greta tokių kurios leidžia įgyjamo daikto rinkos vertės pasikeitimų riziką prisiimti tiesiogiai verslo subjektui (pvz kreditavimas) Lizingo atveju tokia rizika lizingo gavėjui tenka netiesiogiai dėl jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį (faktinės aplinkybės Reikalavimą priteisti be pagrindo įgytas lėšas kasatorius grindė tuo kad atsakovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį po nutraukimo perėmė prekybos centrą už kurį trečiajam asmeniui buvo sumokėjęs 3 600 000 Lt o jo vertė sutarties nutraukimo dieną ndash 6 080 000 Lt taip pat gavo iš ieškovo 810 308 Lt įmokų pagal sutartį Ieškovo teigimu nuo 2006 m spalio 31 d kai buvo sudaryta lizingo sutartis lizinguojamas turtas pabrango 2 480 000 Lt kurie grąžinus turtą be teisinio pagrindo liko atsakovui lizingo davėjui)ldquo (ištrauka iš LAT CBS 2012-03-19 nutarties c b Nr 3K-3-992012)

bdquoltgt Byloje nustatyta aplinkybė ir šalys jos neginčija kad atsakovas pardavęs automobilį turėjo naudos t y praturtėjo 14 592 Lt Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada kaip ir su kasacinio skundo argumentu kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai Nepagrįsto praturtėjimo normoms taikyti be kita ko būtina nustatyti jog asmuo turtą įgijo be konkretaus teisinio pagrindo ndash įstatymo ar sandorio Nagrinėjamu atveju atsakovas (LD) visą sudarytos LS galiojimo laikotarpį buvo teisėtas ginčo automobilio savininkas ty turėjo jo nuosavybės teisę ir nutraukus sutartį jos neprarado ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2011-10-18 nutarties Nr 3K-3-3972011)

Lietuvos apeliacinio teismo pozicija lizinguojamo turto likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo momentu buvo 254 49743 Lt o šis turtas buvo realizuotas LD už 275 01552 Lt Taigi ieškovas (LD) turtą pardavė brangiau nei buvo jo likutinė vertė pagal su atsakovu (LG) sudarytą lizingo sutartį t y gavo 20 51809 Lt daugiau nei būtų gavęs iš atsakovo Dėl lizingo sutarties pažeidimo ieškovas patyrė ir naudą Teismas turi kontroliuoti jog nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti ltgt (ištrauka iš LapelT 2009-12-23 nutarties Nr 2A-8792009)

II Dėl bendradarbiavimo pareigos (kreditoriaus (lizingo davėjo) ir skolininko (lizingo gavėjo) taikant CK 6574 straipsnį (reikalaujant nuostolių atlyginimo)

bdquoltgtkreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo nepreziumuojama taigi ją turi įrodyti skolininkas Šiuo atveju atsakovė iš esmės atsikirtinėjo į ieškinį tuo kad automobilis buvo parduotas už per mažą kainą tačiau bylos nagrinėjimo metu realios pardavimo kainos neįrodinėjo o teiginius dėl nepagrįstos sandorio kainos grindė automobilio vertės ir pardavimo kainos nustatymo procedūrų nesilaikymu Esminė aplinkybė patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo yra ta ar susigrąžintas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią jo rinkos kainą Šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovė kuri rėmėsi tuo kad automobilis galėjo būti parduotas brangiau Automobilio rinkos vertės nustatymo procedūrų laikymasis ar pažeidimas savaime nei paneigia nei patvirtina tinkamos automobilio pardavimo kainos todėl vien iš šios aplinkybės nėra pagrindo daryti išvadų dėl kreditoriaus sąžiningo ar nesąžiningo elgesio realizuojant turtą Parduodamo daikto vertę viršijanti jo pardavimo kaina gali būti siekiamybė tačiau ne pardavėjo pareiga kurios neįvykdymas sukeltų jam neigiamus padarinius ltgt Esminė aplinkybė minėta yra tai ar automobilis buvo parduotas už realią rinkos kainą ir ar kreditorius ėmėsi visų jam prieinamų priemonių sąžiningai siekdamas parduoti turtą už maksimalią galimą kainą taip sumažindamas nuostolius ltgt Nepaneigus automobilio pardavimo kainos pagrįstumo t y neįrodžius kad automobilis galėjo būti parduotas už didesnę kainą (pažymėtina kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei) nebūtų pagrindo išvadai jog kreditorius šiais savo veiksmais taip pat prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo Atsižvelgiant į tai turi būti iš naujo nustatytas kreditoriaus kaltės nulemtų nuostolių dydis už kurį skolininkė neatsako Kadangi ši aplinkybė turi būti nustatinėjama pakartotinai be to byloje nespręsta dėl kreditoriaus reikalaujamų priteisti nuostolių susidariusių dėl likusios neišpirktos automobilio vertės ir jo pardavimo kainos skirtumo dydžio teisingo apskaičiavimo ir pagrįstumo o šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti kasacinis teismas neturi kompetencijos (CPK 353 straipsnio 1 dalis) tai byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismuildquo (ištrauka iš LAT CBS 2013-06-27 nutarties c b Nr 3K-3-3672013)

bdquoltgt Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį kokia būtų buvusi jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai ndash lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m birželio 27 d nutartis priimta civilinėje byloje AB bdquoSEB lizingasldquo v A S bylos Nr 3K-3-3672013) t y lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad ieškovas nutraukė Lizingo sutartį prieš terminą dėl esminio pažeidimo ir įpareigojo kasatorių iki 2009 m lapkričio 18 d grąžinti sutarties dalyką t y automobilį ir įspėjo apie pareigą atlyginti dėl sutarties nutraukimo jų turėtus nuostolius (2009 m lapkričio 10 d pranešimas) Sprendžiant iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos o lizingo gavėjo interesas ndash įsigyti verslui reikalingą daiktą jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m birželio 27 d nutartis priimta civilinėje byloje AB bdquoSEB lizingasldquo v A S bylos Nr 3K-3-3672013 kt) Taigi lizingo davėjas sudarydamas lizingo sutartį turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m sausio 27 d nutartis priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB bdquoSwedbank lizingasldquo prašymą bylos Nr 3K-3-120122013 m birželio 27 d nutartis priimta civilinėje byloje AB bdquoSEB lizingasldquo v A S bylos Nr 3K-3-3672013)

Taigi tuo atveju kai lizingo sutartis nutraukta jis siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą buvusį lizingo sutarties dalyku Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai tai akivaizdu kad kuo brangiau daiktas parduodamas tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui Tuo atveju kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti jo sąžiningas elgesys bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai

Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6259 straipsnis) Dėl to pažymėtina kad sąžiningumo reikalavimas (CK 6158 straipsnis 6200 straipsnio 1 dalis) saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu bet ir po sutarties nutraukimo nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių kurių šalys negali pakeisti bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui bet priešingai imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti Pažymėtina kad nuostolių dydį jų realumą turi įrodyti lizingo davėjas Jo teisė į nuostolių patirtų dėl to kad jis pats elgėsi neapdairiai atlyginimą negali būti ginama (CK 6248 straipsnio 4 dalis 6259 straipsnio 2 dalis) (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m kovo 21 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-1552014)

D Sutarties pabaigos klausimai

bdquoltgt Kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrąžinimo momentai nesutampa (taip yra nagrinėjamu atveju kai praėjus ketveriems metams nuo Sutarčių nutraukimo lizinguojamas turtas nėra grąžintas lizingo bendrovei) reikšminga tampa daikto vertė jo sugrąžinimo momentu nes tik nuo sugrąžinimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas Tokią vertę nustatyti turėtų rūpestingos ir atidžios lizingo sutarties šalys siekdamos išvengti dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių galinčių kilti ginčų arba palengvinti jų išsprendimą Kartu pažymėtina kad lizingo sutarties dalyko vertės nustatymas nėra būtina sąlyga tam kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl lizingo sutarties dalyko išreikalavimo kai lizingo davėjui nutraukus sutartį lizingo gavėjas geruoju jo negrąžina ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2013 m gruodžio 2 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-6232013) bdquoltgt Nagrinėjamoje byloje nėra šalių teisinio ginčo dėl vienašališko lizingo davėjo lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo o ginčas yra dėl lizingo sutarties nutraukimo pasekmių t y kuriai lizingo sutarties šaliai po sutarties nutraukimo tenka savo sąskaita įvykdyti lizingo turto grąžinimo lizingo davėjui prievolę ltgt Lizingo sutarties nutraukimas sukuria teisines pasekmes vidiniams sutarties šalių santykiams atsiranda lizingo gavėjo pareiga grąžinti lizingo turtą lizingo davėjui Tačiau išorinių santykių atžvilgiu lizingo gavėjas išlieka lizingo

turto valdytoju ir po lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo turtas grąžinamas lizingo davėjui Kol lizingo turtas negrąžintas lizingo davėjui gavėjas prisiima visas šio turto valdymo naudojimo žalos tretiesiems asmenims atlyginimo išlaidas (CK 6571 straipsnio 2 dalis 6572 straipsnio 4 dalis) Taigi lizingo gavėjai (atsakovei) teko pareiga atlyginti Olandijos bendrovės turėtas lizingo turto (vilkiko) ir puspriekabės bei krovinio gelbėjimo ir saugojimo išlaidas Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir remdamasi pirmiau nutartyje pateiktais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja kad nutraukęs lizingo sutartį lizingo davėjas neturi pareigos savo ar gavėjo sąskaita už gavėją vykdyti šio pareigą grąžinti lizingo turtą jei to nenustato lizingo sutartis Lizingo davėjas turi ir toliau bendradarbiauti su lizingo gavėju šiam vykdant pareigas kylančias nutraukus lizingo sutartį ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2017 m sausio 31 d nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-21-6842017)

E Finansinės nuomos (lizingo) išperkamosios nuomos ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai kvalifikavimo klausimai

bdquoltgt Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada kad išperkamosios nuomos sutartimi gali būti kvalifikuojama sutartis kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą perimdamas jo valdymą ir naudojimą o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas ndash sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą Pažymėtina kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia kad nepriklausomai nuo to išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui verslo tikslais kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką o išperkamosios nuomos atveju nėra draudimo kad asmuo įsigytų daiktą asmeniniams poreikiams tenkintildquo (ištrauka iš LAT CBS 2013-10-07 nutarties c b Nr 3K-3-4642013)

bdquoltgtLizingo požymių turinti sutartis kurios dalykas yra žemės sklypas negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis tačiau jos pagrindinės sąlygos ndash daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą įsigijimas nuosavybėn ir pan ndash įstatymo nėra draudžiamos ir gali būti keleto sutarčių rūšių kvalifikuojančiais požymiais Tokiu atveju atsižvelgiant į sutarties sąlygas pobūdį tikslą jos elementų tarpusavio ryšį ir bruožus sutartis gali būti kvalifikuojama vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis pvz kaip išperkamosios nuomos pirkimondashpardavimo išsimokėtinai Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis dėl pagrindinių bruožų ndash nuomos ir pirkimondashpardavimo ndash kvalifikuotina kaip artima išperkamosios nuomos sutarčiai tačiau atskiroms jos sąlygoms gali būti taikomos ir kitų sutarčių teisės institutų taip pat bendrosios sutarčių teisės normos todėl ji negali būti pripažinta nei niekine nei apsimestine (ištrauka iš LAT CBS 2013-03-29 nutarties c b Nr 3K-7-22013)

ltgt Sutartys kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę (kaip ir šiuo atveju) negali būti kvalifikuojamos nei finansine nei kitokia nuoma nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai o nuosavybės perleidimas yra pirkimondashpardavimo esminis bruožas (požymis) Dėl to kvalifikuojant sutartį svarbu išsiaiškinti koks yra pagrindinis sutarties tikslas t y kas dominuoja ndash nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi o nuosavybės interesas o davėjo funkcija transformuojasi iš finansavimo už daikto naudojimą į pirkėjo kreditavimą ką ir numato CK 6411 straipsnis apibrėžiantis pirkimąndashpardavimą išsimokėtinai ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2013-01-09 nutarties c b Nr 3K-3-1542013)

Dėl vartojimo kredito normų aiškinimo ir taikymo

bdquoltgtKilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo teismai nepaisydami sutartyje nurodytų jos ar šalių pavadinimų turi aiškintis tokia sutartimi nustatytų teisių ir pareigų turinį bei apimtį kurie leistų nuspręsti kokios sutarties nuostatas (ar kelių sutarčių elementus) atitinka šalių susitarimas Teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant dėl Lizingo sutarties (nutartyje vartotinas šalių nurodytas ginčo sutarties pavadinimas) prigimties pagrįstas kasatorės argumentas kad savo požymiais ir esme Lizingo sutartis atitinka CK 6886ndash6891 straipsniuose (iki 2011 m balandžio 1 d galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinto vartojimo kredito sąlygas CK 6886 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimondashpardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis kai daiktai esantys sutarties dalyku vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo perimant daikto valdymą ir naudojimąsi o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi pavyzdžiui pirkimundash

pardavimu išsimokėtinai) kuriai minėta papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (ištrauka iš LAT CBS 2013-03-12 nutarties c b Nr 3K-3-612013)

bdquoltgt Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) teisinių santykių atveju numatytas specialusis kredito gavėjo pažeistų teisių gynimo būdas CK 6891 straipsnis (iki 2011 m balandžio 1 d galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtina teisę kredito gavėjui reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas kai esant kredito davėjo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo sudarytai sutarčiai savo sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdo pardavėjas Nagrinėjamu atveju sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą ši nuostata tiesiogiai netaikytina nes byloje nekeliama klausimo dėl automobilio pardavėjo netinkamo įsipareigojimų vykdymo tačiau ši norma aktuali kaip parodanti vartotojų teisių apsaugos lygį esant vartojimo kredito teisiniams santykiams

Vertinant kasatoriaus argumentą kad sumokėtos įmokos traktuojamos kaip mokestis už naudojimąsi daiktu ir nelaikytinos kredito gavėjo patirtais nuostoliais kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tai kad šalys sutartyje nesusitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo neišskyrė kuri įmokos dalis sudaro daikto kainą o kuri yra užmokestis už naudojimąsi daiktu Ginčijamos sutarties sąlygas rengė kasatorius kaip labiau patyrusi sutarties šalis jis turėjo galimybę sutartyje nustatyti papildomas su atsiskaitymu už daiktą susijusias sąlygas tačiau to nepadarė Kasatoriaus argumentas kad ieškovas automobiliu naudojosi neatlygintinai ir gavo nepagrįstos naudos vertintinas kritiškai turint omenyje tai kad sutartyje buvo nustatytos palūkanos mokamos už naudojimąsi paskolintomis lėšomis

Vartotojų teisių gynimo principų taikymo aspektais kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko reikšmingu Teisingumo Teismo išaiškinimą pateiktą byloje Quelle (2008 m balandžio 17 d Sprendimas C-40406 Rink p I-2685) Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo teisės reikalauti kad vartotojas sumokėtų kompensaciją už naudojimąsi preke (nesant galimybės sutaisyti sutarties neatitinkančios prekės pardavėjas ją pakeitė nauja tačiau iš pirkėjos pareikalavo sumokėti kompensaciją už naudą kurią ji gavo dėl naudojimosi iš pradžių pristatytu prietaisu) Teisingumo Teismas šioje byloje inter alia išaiškino kad pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti jog prekė atitiktų sutartį Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta jis gali reikalauti taikyti teisės aktuose įtvirtintus savo pažeistų teisių gynimo būdus Pardavėjui netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jis turi prisiimti ir netinkamo sutarties įvykdymo padarinius Gaudamas naują prekę pakeičiančią sutarties neatitinkančią vartotojas tiesiog pavėluotai gauna sutarties nuostatas atitinkančią prekę kokią turėjo gauti iš pat pradžių todėl netampa nepagrįstai praturtėjusiu Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas 1999 m gegužės 25 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 9944EB dėl tam tikrų vartojimo prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų aspektų (OL L 171 1999 7 7 p 12) 3 straipsnį aiškino kaip draudžiantį nacionalinės teisės aktus leidžiančius pardavėjui pardavusiam sutarties neatitinkančią vartojimo prekę reikalauti iš vartotojo kompensacijos už sutarties neatitinkančios prekės naudojimą iki jos pakeitimo nauja (2008 m balandžio 17 d Sprendimas C-40406 Rink p I-2685)

Teisingumo Teismo sprendimas (nors kilęs iš skirtingų teisinių santykių) atspindi bendrąją tendenciją vartotojų apsaugos tikslu tais atvejais kai vartojimo sutartis nutraukiama dėl pardavėjo kaltės drausti reikalauti iš vartotojo kompensacijos už sutarties pagrindu įgyto daikto naudojimą nebent pastarasis daiktu naudojosi nesąžiningai ir tokiu būdu įgijo nepagrįstos naudos Remdamasis tuo kas išdėstyta kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja kad nagrinėjamu atveju kai šalis sieja ne nuomos o vartojimo kredito teisiniai santykiai kredito gavėjas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė mokėdamas įmokas kurios pagrįstai vertintos kaip ketinamo įsigyti daikto kainos dengimas taip pat už naudojimąsi lėšomis nustatytų palūkanų mokėjimas ir kt Ginčo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir ieškovui negavus to ko jis tikėjosi pagal sutartį jo sumokėtos įmokos (37 51374 Lt) pagrįstai pripažintos patirtais nuostoliaisldquo (ištrauka iš LAT CBS 2011-12-21 nutarties c b Nr 3K-3-5272011)

Žemės nuomos sutartis bdquoltgt ieškovas ilgą laiką nevykdydamas sklype komercinės ūkinės veiklos iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 6 p kuriame nustatyta jog žemės naudojimo pobūdis ndash komercinė ūkinė veikla Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį Todėl valstybė sudarydama su ieškovu 99 m laikotarpiui 45596 ha valstybinės žemės sklypo skirto komercinei ūkinei veiklai vykdyti nuomos sutartį turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą bet ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla Taigi ieškovui per 6 m laikotarpį be objektyvių priežasčių nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį išskyrus jo priežiūrą nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6564 str 1 d 1 p) (ištrauka iš LAT CBS nutarties 2008-02-05 nutarties c b 3K-3-542008) bdquoltgt sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas identifikuojantis sandorio objektą ir įgalinantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas Subjektų teisė naudotis valstybine žeme reikalinga turimų statinių eksploatavimui negali būti įgyvendinama nenustačius koks žemės sklypas (kokio dydžio ir ribų) būtinas naudoti

užtikrinant statinio tiesioginę paskirtį Nagrinėjamu atveju ieškovo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas atlikti jo kadastriniai matavimai jis įregistruotas registre bei nuomos sutartimi 99 metams išnuomotas ieškovui tuo tarpu sudarant panaudos sutartį su atsakovu (muitinės tarnyba) ir keičiant su ieškovu sudarytą nuomos sutartį konkrečios sklypo dalies paimamos iš ieškovo ir skiriamos atsakovui planas nebuvo sudarytas sklypo dalis nebuvo identifikuota ty nebuvo suformuotas panaudos objektu galintis būti daiktas ir naujas nuomos sutarties objektas Tokiu būdu buvo pažeisti įstatymų reikalavimai ir ieškovo teisė dalyvauti žemės sklypo dalies kuri iš jo valdymo paimama ir skiriama panaudai formavimo procedūrose todėl sklypo panaudos sutartis laikytina niekine (ištrauka iš LAT CBS 2011-06-20 nutarties c b Nr 3K-3-2842011)

bdquoltgt žemės nuomos sutartis su kasatoriumi buvo nutraukta CK 6564 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui teigiant kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ltgt Kai sutartis yra pažeista kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir ją nutraukti Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais CK 6217 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo ltgt Specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtoje CK 6564 straipsnio 1 dalyje nustatyti sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai tačiau teismų praktikoje laikomasi požiūrio kad nuomotojas turi teisę CK 6564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį Taigi žemės nuomos sutarties nutraukimo CK 6564 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui (LAT CBS 2009-05-19 nutartis c b Nr 3K-3-2272009 2010-11-29 nutartis c b Nr 3K-3-4732010) Šiose nutartyje pažymėta ir tai kad siekiant nustatyti ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės neužtenka apsiriboti tik CK 6564 straipsnio 1 dalimi bet būtina sistemiškai remtis CK 6217 straipsniu

CK 6564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista ndash žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas palyginti su tuo kurio tikimasi pagal sutartį Kasacinio teismo pažymėta kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė pastatai įrenginiai ar kt) žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio miško vandens konservacinės paskirties kt) naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla pavyzdžiui augalininkyste o žemė pūdymuoja) objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai) naudojamo objekto dydis jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis bet sudaranti didelę teritoriją skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt (LAT CBS 2010-11-29 nutartis c b Nr 3K-3-4732010)

bdquoltgt Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad atsakovui S L išnuomota valstybei priklausanti žemės sklypo dalis prie nuomos sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu bdquoAldquo jos naudojimosi ribos aiškiai atskirtos ir paženklintos šis sklypo planas įregistruotas viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka Teisėjų kolegija konstatuoja kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jog sudarant ginčo nuomos sutartį kito žemės sklypo bendraturčio sutikimas nebuvo reikalingas ndash žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas nesant bendraturčio sutikimo per se negali būti vertinamas kaip nuomotojo pareigos perduoti tinkamą daiktą valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį pažeidimas ir atmetė atsakovo S L priešieškinio reikalavimą dėl sutarties negaliojimo Pažymėtina kad CK 6548 straipsnio 3 dalyje nustatytas žemės sklypo bendraturčio sutikimas dėl žemės sklypo nuomos (jo nebuvimas) atsakovo ir apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai sutapatintas su Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatytu bendraturčio sutikimu dėl statybų bendrame sklype Tai du savarankiški vienas kito nelemiantys bendraturčių interesų derinimo būdai todėl net tuo atveju kai bendraturtis duoda sutikimą dėl sklypo nuomos išlieka būtinybė gauti jo sutikimą dėl statybų bendrame sklype o atsisakymas duoti tokį sutikimą gali būti ginčijamas teisme

Apeliacinės instancijos teismas pripažino kad ginčo nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6548 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą dėl žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo būtinumo ir šiuo pagrindu sprendė kad ginčo sutartis yra niekinis sandoris dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms (CK 180 straipsnio 1 dalis) Teisėjų kolegija konstatuoja kad tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija prieštarauja niekinių sandorių instituto esmei ir neatitinka kasacinės jurisprudencijos šiuo klausimu lthellipgt Teisės norma kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius objektą ir interesą kurį ta teisės norma gina taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t t Kita vertus vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus

Apeliacinės instancijos teismas nurodė kad jo nuomone CK 6548 straipsnio 3 dalies normos imperatyvumą patvirtina ir tai jog ja apsaugomos bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisės t y visos visuomenės interesai viešoji tvarka Teisėjų kolegija konstatuoja kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino privatų ir viešąjį interesą Privatus ir viešasis interesai gali sutapti tačiau negali būti sutapatinami per se CK 6548 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinta žemės nuomos santykių tvarkymo taisyklė kuri neabejotinai skirta žemės sklypo bendraturčių privatiems interesams apsaugoti bet sandorio teisėtumas CK 6548 straipsnio 3 dalies požiūriu priklauso nuo bendraturčio valios duoti sutikimą sudaryti sandorį Sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6548 straipsnio 3 dalies normą yra nuginčijamas sandoris jį ginčyti aptariamu pagrindu turi asmuo kurio interesai pažeisti t y žemės sklypo bendraturtis Pripažinus apeliacinio teismo poziciją kad be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris yra niekinis galėtų būti daroma civilinės apyvartos santykių tvarkymo principams ir sandorių negaliojimo instituto paskirčiai prieštaraujanti išvada jog be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris negalioja ab initio ir negali būti patvirtintas nors pats bendraturtis ir nemanytų kad jo interesai nukentėjo ar tokiam sandoriui vėliau pritartų (ištrauka iš LAT CBS 2014 m lapkričio 28 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-5112014)

bdquoltgt Klaipėdos valstybinio jūsų uosto žemės nuomos santykiams prioritetiškai bendrųjų žemės nuomos santykių normų atžvilgiu taikytinas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (toliau ndash Įstatymas) (CK 6545 straipsnio 2 dalis) Pagal Įstatymo nuostatas uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta uosto direkcijos teisė išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms Jame taip pat reglamentuojama šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos Įstatymo 23 straipsnyje bdquoUosto žemės nuomos tvarkaldquo inter alia nustatyta kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka įtvirtintos šios taisyklės išimtys viena jų ndash kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims įsigijusiems statinius šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai (23 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Įstatymo 24 straipsnio bdquoUosto žemės nuomos sutarties forma ir terminasldquo 2 dalyje nustatyta kad nuomininkas tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas pasibaigus sutarties terminui turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį Įstatymo 25 straipsnyje bdquoUosto žemės nuomos sutarties sąlygosldquo be kitų įtvirtintos ir šios nuostatos nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą tais atvejais kai nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų įsipareigojimų tai nustatyta Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 2 4 punktai) uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta kad tais atvejais kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties kompensacijos už žalą patirtą nutraukus sutartį nuomininkui nemokamos (Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis)

Apibendrinant cituotas nuostatas konstatuotina kad Įstatyme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nutraukimas tiesiogiai nustatytas kaip šios sutarties pažeidimo (esminio) padarinys Kasatoriaus teiginys kad ginčo nuomos sutarčių nutraukimas netikslingas nes pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą jam kaip uoste esančių statinių savininkui garantuojama teisė į tolesnę uosto žemės nuomą atmestinas Sutikus su kasatoriaus siūlomu įstatymo aiškinimu būtų darytina išvada kad asmenys valstybinio uosto teritorijoje turintys statinius gali nevykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tai jiems nesukeltų sutarties nevykdymo teisinių padarinių Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis su nuomos mokesčio nemokančiu nuomininku gali būti nutraukta nepaisant aplinkybės kad nuomininkas valstybinio uosto teritorijoje turi statinius Priešingas įstatymo aiškinimas neatitiktų aptarto teisinio reglamentavimo pagrįsto valstybės turto tvarkymo principais inter alia reikalavimu valstybinio uosto žemę naudoti racionaliai ir efektyviai (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m lapkričio 14 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-4922014)

bdquoltgt Kasatoriaus manymu vienašališkas žemės nuomos sutarčių nutraukimas neteisėtas nes nuomotojui įspėjus apie ketinimą sutartis nutraukti nepasibaigus įspėjimo terminui jis kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Kasatoriaus teigimu teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jis negalėjo mokėti nuomos mokesčio dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintų draudimų todėl nuomos sutarčių nevykdymas pateisinamas Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip nepagrįstus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje kurios nuostatomis remiasi kasatorius inter alia nustatyta jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas Tuo atveju jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos įskaitant ir privalomąsias įmokas neatsižvelgiant į tai kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai Tapatūs apribojimai kasatoriui leidžiant mokėti visus ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus buvo nustatyti ir

Klaipėdos apygardos teismo 2011m sausio 18 d nutartyje Taigi nei įstatymas nei teismo nutartis nesuvaržė kasatoriaus teisės mokėti nuomos mokesčio skolos dalį kuri nebuvo priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais juo labiau kasatoriaus galimybės mokėti einamuosius nuomos mokesčio mokėjimus Draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas) tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t y senąsias prievoles dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) Naujosios įmonės prievolės kurios ĮRĮ įvardytos kaip bdquoeinamosios įmokosldquo turi būti mokamos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų ji negali būti restruktūrizuojama nes ji ne gerina o blogina savo padėtį (t y dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda nauji kreditorių reikalavimai) Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatyme nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą ndash ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas 9 straipsnio 3 dalis) tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (nagrinėjamu atveju ndash nuomos mokestį) ĮRĮ taip pat nėra nuostatų kuriomis būtų suvaržytos kitos šalies teisės nutraukti sutartį su restruktūrizuojama įmone vien dėl aplinkybės kad yra pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba iškelta restruktūrizavimo byla Dėl to siekdamas restruktūrizavimo tikslo ndash išsaugoti įmonės veiklą ndash kasatorius turėjo įvertinti ginčo nuomos sutarčių svarbą jo ūkinei komercinei veiklai ir atitinkamai elgtis mokėti bent jau einamąsias įmokas (nuomos mokestį už tolesnį naudojimąsi žemės sklypais) o dėl senųjų pradelstų įsipareigojimų ndash siekti susitarimo su nuomotoju (restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju ndash siekti teismo leidimo kad būtų pritaikyta išimtis dėl draudimo vykdyti pinigines prievoles neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo) Pažymėtina kad kasatorius nuomos mokesčio nemokėjo daugiau kaip metus laiko iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui ir nepradėjo vykdyti sutarčių po restruktūrizavimo bylos inicijavimo Šias aplinkybes įvertinusi teismų konstatuotų aplinkybių visumos kontekste teisėjų kolegija sutinka su teismų argumentu kad restruktūrizavimo procedūrų inicijavimas ir su tuo susiję kasatoriaus veiklos apribojimai nebuvo nuomos sutarčių nevykdymo priežastis todėl jos nevykdymo nepateisina (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m lapkričio 14 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-4922014) ltgtvalstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais Kasacinio teismo praktikoje pažymėta kad jeigu šio imperatyvo neleidžia įgyvendinti kita žemės nuomos sutartis sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko tai pastaroji nuomos sutartis nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti turi būti nutraukta CK 6564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nes tik taip galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6551 straipsnio 2 dalies Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimą (žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m kovo 7 d nutartį civilinėje byloje Nr 3K-3-782014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą kad ieškovė kai pasikeitė teisinio santykio subjektai ir ji nuosavybės teise įsigijo ant valstybinės žemės sklypo pastatytus du poilsio pastatus turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį būtiną minėtiems pastatams pagal tikslinę paskirtį tinkamai eksploatuoti (ištrauka iš LAT CBS 2016-07-05 nutarties c b Nr 3K-3-349-3132016) bdquoltgt Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi metams mokestinis laikotarpis yra nuo sausio 1 d iki gruodžio 31 d savivaldybės taryba kiekvienais metais turi patvirtinti apleistų pastatų (statinių) sąrašą ir turi teisę perskaičiuoti (patikslinti) valstybinės žemės nuomos mokestį sprendė jog kasatorei priklausantį pastatą įtraukus į Apleisto turto sąrašą ir metinis žemės nuomos mokestis turėjo būti perskaičiuojamas taikant padidintą 4 procentų tarifą už visus 2012 metus Teisėjų kolegija sprendžia kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka valstybinės žemės nuomos mokestį reglamentuojančių teisės normų Aiškinant teisės akto normą atsižvelgtina į jos sisteminius ryšius su aukštesnės teisinės galios norminių aktų nuostatomis kurių pagrindu aiškinamoji norma priimta Savivaldybės tarybos Sprendimas dėl kurio aiškinimo kilo šalių ginčas priimtas įgyvendinant valstybines funkcijas perduotas savivaldybėms vadovaujantis CK 6552 straipsnio 2 dalimi Vyriausybės 2002 m lapkričio 19 d nutarimu Nr 1798 Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių suteikia savivaldybei reglamentuoja kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje Šios įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos neatskleidžia reikalavimų kurie būtų pagrindas interpretuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 13 punkto turinį dėl jo taikymo byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste Aiškinant teisės akto normą taip pat privalu vadovautis bendraisiais teisingumo protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 12 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 4 dalis) Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas bet ir norminius teisės aktus priimantys subjektai kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams Aiškindamas konkrečią teisės normą teismas preziumuoja kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais be kita ko proporcingumo principo reikalavimu kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams užtikrintų civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą (CK 12 straipsnio 1 dalis) taip pat

teisingumo principo nuostata kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga jo padarytam pažeidimui (CK 15 straipsnio 4 dalis) Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais pavyzdžiui pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nors jo tarifai nustatomi metams atsiradimas siejamas su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu Nepaisant to kad valstybinės žemės nuomojamos ne aukciono tvarka dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio šis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo pasikeitimo ar pasibaigimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr T-414 nuostatos kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę išnuomotą ne aukciono būdu tarifas nustatomas metams (1 punktas) apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d pabaiga ndash gruodžio 31 d (4 punktas) išreiškia savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus mokėtinus už kalendorinius metus tačiau nurodytos ir kitos šioje byloje aktualios aiškinamo Sprendimo nuostatos (13 3 5 punktai) negali būti aiškinamos taip kad mokestinių metų bėgyje įvykus juridiniam faktui lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 13 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus t y ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo Priešingas aiškinimas neatitiktų iš šios nutarties 19 punkte nurodytų teisės principų kylančių reikalavimų (ištrauka iš LAT CBS 2016 m gruodžio 29 d nutarties c b Nr e3K-3-541-7012016)

bdquoltgt sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik imperatyviųjų teisės aktų reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu nustatytais atvejais ir būdais valstybinės žemės nuomos sandoriai sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos jeigu galima padaryti išvadą kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies Taigi privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo nuomos teisė į valstybinę žemę gali būti suteikiama (perleidžiama) tik imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais (ištrauka iš LAT CBS 2016 m liepos 5 d nutarties c b Nr 3K-3-349-3132016)

bdquoltgt Teisėjų kolegija konstatuoja kad įstatyme nustatyti skirtingi žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai ir tvarka nuomininkui ir nuomotojui nuomotojui suteikiant teisę nutraukti sutartį tik jos pažeidimo atveju ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu o nuomininkui suteikiant teisę nutraukti terminuotą nuomos sutartį ir tuo atveju kai nuomotojas sutarties sąlygas vykdo tinkamai įspėjus nuomotoją prieš įstatyme nustatytą laiką Tai yra įstatyme įtvirtinta žemės nuomos sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyra

UNIDROIT principų 1994 m 310 straipsnio redakcijos kuri įgyvendinta CK 6228 straipsnyje tikslas ndash revizuoti tokias sutartis (sutarčių sąlygas) kurios parengtos būtent pagal šį soft law (negriežtosios teisės) šaltinį Šiame straipsnyje įtvirtintos esminės nelygybės taisyklės nėra skirtos tokiems atvejams kai į konkrečią sutartį jos šalių yra įtraukiamos įstatymu (šiuo atveju CK) reglamentuotos specialiosios sutarčių teisės taisyklės Tai reiškia kad esminės nelygybės pagrindu negali būti kvestionuojama įstatymo leidėjo valia tais atvejais kai pastarasis pasinaudodamas savo diskrecija atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose CK taisyklėse suteikia prioritetą vienos iš sutarties šalių teisėms

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija išaiškina kad terminuotos žemės nuomos sutarties sąlygos negali būti vertinamos kaip įtvirtinančios esminę nelygybę (CK 6228 straipsnis) vien tuo pagrindu kad nuomininkei suteikiama teisė nutraukti sutartį prieš terminą nesant sutarties pažeidimo o nuomotojui tokia teisė nesuteikiama (ištrauka iš LAT CBS 2016 m gruodžio 5 d nutarties c b Nr 3K-3-476-4692016)

bdquoltgt teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis Pažymėtina kad CK 6394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kokias pats turėjo Vadinasi naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės tiek pareigos susijusios su žemės sklypu ltgt

Teisėjų kolegija taip pat pažymi kad atsakovė buvo informavusi tiek ieškovę tiek valstybinės žemės nuomotoją apie tai kad ginčo sklype nebeturi nuosavybės teise valdomų pastatų ir prašė nutraukti nuomos sutartį Nuosavybės teisių į ginčo sklype esančius pastatus perėjimas taip pat buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre taigi ieškovei buvo prieinami duomenys apie naujuosius žemės naudotojus Esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme būtų nepagrįsta ir nesąžininga pripažinti savivaldybės teisę šį mokestį išieškoti ir iš žemės nuomininko taip sudarant prielaidas jai gauti dvigubą apmokėjimą (ištrauka iš LAT CBS 2016 m gegužės 19 d nutarties c b Nr e3K-3-280-6112016)

Dėl pastatų statinių ar įrenginių nuomos sutarties

bdquoltgt Atsakovas (nuomininkas) atsisakė mokėti nuompinigius ir sutartį nutraukė motyvuodamas tuo kad ieškovas (nuomotojas) nepateikė žemės sklypo kuriame yra išnuomota aikštelė detaliojo plano be kurio atsakovas negali gauti leidimo išsinuomotoje aikštelėje numatytai veiklai (naudotoms padangoms sandėliuoti) vykdyti Pagal CK 6202 straipsnio nuostatas jeigu tam tikri įstatymai nustato kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas turintis reikšmės sutarties galiojimui ar vykdymui tai leidimą privalo gauti šalis kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose Taigi pareiga gauti leidimą suteikiantį teisę vykdyti naudotų padangų sandėliavimo veiklą tenka atsakovui (nuomininkui) Kita vertus viena iš šio leidimo išdavimo sąlygų yra susijusi su nuomos objekto atitinkamu sutvarkymu (žemės sklypo detaliojo plano parengimu ir patvirtinimu) todėl atsižvelgiant į šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį turinį nesant specialaus sutarties šalių susitarimo tokiu klausimu darytina išvada kad šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje sprendžiant klausimus susijusius su tinkamu sutarties vykdymu tam tikros pareigos tenka tiek nuomininkui pagal įstatymą įpareigotam rūpintis leidimu užsiimti jo planuojama veikla tiek nuomotojui kuris kaip turto savininkas įpareigotas išnuomoti ir perduoti turtą tokį kad nuomininkas turėtų objektyvias galimybes juo naudotis sutartyje nurodytam tikslui įgyvendinti ltgt šalių sudarytos nuomos sutarties turinys atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes susijusias su leidimo gavimu ir detaliojo plano parengimu vertintinas ir CK 6532 straipsnio 4 dalies požiūriu t y ar ieškovas nebūdamas žemės sklypo kuriame yra jam priklausanti aikštelė savininkas galėjo savo aikštelę išnuomoti atsakovui vykdyti tokiai veiklai kuriai reikia specialaus valstybės institucijų išduodamo leidimo o pastarajam gauti ndash ir atitinkamų žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų parengimo Šalių sandoris CK 6532 straipsnio 4 dalies atžvilgiu nėra niekinis tik jam įgyvendinti reikia atlikti teritorijos planavimo darbus Taip pat pažymėtina kad atsakovas turi tikslą užsiimti leistina ir net visuomeniškai naudinga ir reikalinga veikla ndash atliekų sandėliavimu bei perdirbimu ltgt CK 6535 straipsnio nuostatose įtvirtinta statinio nuomotojo pareiga perduoti išnuomotą daiktą nuomininkui Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pirmiau konstatuotina kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo (nuomotojo) pareigų tinkamo vykdymo yra nepakankamai pagrįsta tiek bylos aplinkybėmis tiek teisiniais argumentais nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą perduoti išnuomotą aikštelę nuomininkui Taip pat pažymėtina kad šalių nuomos sutarties 11 punkte įrašyta nuoroda kam pagal sutartį priklauso žemės sklypo nuomos teisė nepašalina ieškovo pareigos perduoti tinkamą naudoti pagal sutartį daiktą atsakovui (ištrauka iš LAT CBS 2008-01-28 nutarties c b Nr 3K-3-92008)

Dėl transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties

bdquoltgt Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu ndash transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to kuriai šaliai ndash nuomotojui ar nuomininkui ndash tenka šios pareigos Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikia nuomotojas sutarčiai taikomos CK 6512ndash6521 straipsnių normos Tuo tarpu ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą Šių santykių reglamentavimui kaip specialiosios skirtos CK 6522ndash6529 straipsnių normos santykiams kurių nurodytos normos nereglamentuoja pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6477ndash6503 straipsniai)

Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę įstatyme reglamentuota dispozityviai ndash nustatant kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę užtikrinti tinkamą jos būklę atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6524 straipsnis) Taigi sutarties šalys įvertinusios faktines aplinkybes pvz nuomos trukmę numatomos kelionės atstumą ir pan turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles Sutarties sąlygos dėl CK 6524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl kad nuo to priklauso kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių susijusių su tuo kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės rizikos paskirstymo sutarties šalims Pagal bendrąją sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių taisyklę įtvirtintą CK 6206 straipsnyje viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio kurio rizika jai pačiai ir tenka Teisėjų kolegija pažymi kad CK 6522ndash6529 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo specifika turi būti įvertinta teismui sprendžiant ginčus dėl transporto priemonės nuomos sutarties šalių tarpusavio prievolių inter alia sprendžiant kas atsakingas už automobilio būklės pablogėjimą dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį už uždelstą grąžinti daiktą laiką ir kt Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus tiek kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis (ištrauka iš LAT CBS 2011-04-12 nutarties c b Nr 3K-3-1732011)

Gyvenamųjų patalpų nuoma

bdquoltgt CK 6611 straipsnyje nustatyta kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už

komunalines paslaugas jei nuomininkas jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi Teisėjų kolegija pažymi kad šioje normoje išvardytos sąlygos ndash alternatyvios t y bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo Dėl to pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kasatoriaus reikalavimo iškeldinti atsakovus V M ir L L pagrįstumo nepagrįstai svarstė ar byloje yra nurodytų sąlygų visetasldquo (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m gruodžio 12 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-5502014) bdquoltgt Reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų kasatorius grindė CK 6612 straipsnio norma pagal kurią savavališkai užėmusiais gyvenamąsias patalpas laikomi asmenys įsikėlę be nuomos sutarties Kasatoriaus teigimu vien aplinkybė jog atsakovai neturi rašytinės nuomos sutarties yra pakankamas pagrindas savavališko patalpų užėmimo faktui įrodyti Teisėjų kolegija konstatuoja kad faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokia kasatoriaus pozicija yra nepagrįsta Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta kad atsakovas J P ginčo patalpose apsigyveno ne vėliau kaip 1982 metais kai jose deklaravo gyvenamąją vietą kiti atsakovai yra jo šeimos nariai gyvenamąją vietą ginčo patalpose deklaravę 1998ndash2002 m Byloje nenustatytos faktinės atsakovo J P apsigyvenimo ginčo bute aplinkybės tačiau nustatyta kad už šių gyvenamųjų patalpų eksploatavimą atsakingi subjektai trisdešimt metų toleravo atsakovų naudojimąsi ginčo patalpomis ir nekėlė iškeldinimo klausimo Teisėjų kolegija konstatuoja kad esant tokioms aplinkybėms vien rašytinės nuomos sutarties nebuvimas negali būti pripažįstamas pakankamu savavališko patalpų užėmimo įrodymu Teisės aktuose skirtingu laikotarpiu reglamentavusiuose (reglamentuojančiuose) valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykius buvo ir yra įtvirtinta nuomininko teisė gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo šeimos narius inter alia vaikus nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos kylančios iš nuomos sutarties yra tokios pačios kaip ir nuomininko (Butų kodekso 54 55 straipsniai 1964 m CK 330 331 straipsniai CK 6589 6590 straipsniai) Aptartas teisinis reglamentavimas nagrinėjamu atveju reiškia kad nepaneigus atsakovo J P teisės į ginčo gyvenamąsias patalpas t y neįrodžius savavališko patalpų užėmimo fakto negali būti paneigtos ir jo šeimos narių teisėsldquo (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m spalio 10 d nutarties civilinėje byloje Nr 3K-3-1162014) bdquoltgt Tarnybinių gyvenamųjų patalpų (tarnybinio buto) nuomos teisiniams santykiams taikomos gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos tačiau tik tos kurios nurodytos CK 6619 straipsnio 3 dalyje CK normos reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių teises į nuomojamas patalpas (CK 6589 6599 ir kiti straipsniai) CK 6619 straipsnio 3 dalyje nenurodytos Tai reiškia kad atsižvelgiant į tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimo ir nuomos sutarties galiojimo ypatumus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariams normos reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių tokias pačias kaip pagrindinio nuomininko teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą netaikomosldquo (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m sausio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-1132014) bdquoltgt Taigi pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį reglamentavimą t y suteikimo (suteikiamos dėl darbo (tarnybos) pobūdžio) ir nuomos sutarties pasibaigimo (sutartis pasibaigia kai išnyksta įstatymo nustatytos sąlygos į tarnybines gyvenamąsias patalpas) teisinius ypatumus nuomininko kuriam dėl darbo (tarnybos) buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa šeimos nariai savarankiškų teisių į tarnybinę gyvenamąją patalpą neįgyja ir įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nuomininko sutuoktinis kiti šeimos nariai negali reikalauti perkelti jiems nuomininko teisių į tarnybinę gyvenamąją patalpąldquo (ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m sausio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-1132014) bdquoltgt Sistemiškai CK 6590 straipsnio 2 dalis aiškintina taip kad įmonių įstaigų organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų išnuomojamų komercinėmis sąlygomis nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimą apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo) O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis turinčius teisę būti nuomininko šeimos nariais nuomotojo leidimo nereikia Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo) (Ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m vasario 19 d nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-98-3132016)

Naujausios LAT pozicijos temos klausimais Finansinės nuomos (lizingo) sutartis

A Finansinės nuomos (lizingo) sutarties kvalifikavimo klausimai

bdquoltgt Sutarties kvalifikavimą lizingo sutartimi lemia jos šalių atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas esminių lizingo požymių buvimas lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį taigi jis atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą antra lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos susijusios su lizinguojamu daiktu trečia daiktas naudojamas verslo tikslais Lizingo sutarties esmė ndash lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas kurio forma yra ne piniginė bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu specialiai tam įsigytu lizingo davėjo mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas)

Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6567 straipsnio 1 dalyje matyti kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui tinkamai įvykdžiusiam sutartį nėra būtinas lizingo sutarties požymis t y šalys gali susitarti kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį tačiau gali susitarti ir kitaip pavyzdžiui kad lizingo gavėjas tinkamai įvykdęs lizingo sutartį įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan Kita vertus tais atvejais kai šalys susitarė kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė Be to nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui sandarą Jeigu pirmuoju atveju t y kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro minėta lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo daikto nusidėvėjimo ndash amortizacijos ir pan) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos) tai antruoju atveju t y kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjoldquo (ištrauka iš LAT CBS 2012-11-17 nutarties c b Nr 3K-3-4722012)

bdquoltgt Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo kaip finansavimo sandorio esmė ltgt Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas ltgt Pagal lizingo sutartį daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų įvykdymą Tačiau teisėjų kolegija pažymi kad toks užtikrinamasis lizingo sutarties požymis negali būti suabsoliutinamas ir aiškinamas taip jog daikto vertės padidėjimas rinkoje dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikštų lizingo gavėjo naudą net ir tada kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės Tokia išvada nepagrįstai iškreiptų teisinį reguliavimą ir prieštarautų principui kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų

Įprastai daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka jo teisiniam savininkui Tai taikoma ir lizingo santykiams Pažymėtina kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų greta tokių kurios leidžia įgyjamo daikto rinkos vertės pasikeitimų riziką prisiimti tiesiogiai verslo subjektui (pvz kreditavimas) Lizingo atveju tokia rizika lizingo gavėjui tenka netiesiogiai dėl jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį Šios teisės (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai todėl su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų perleisti sutartį trečiajam asmeniui Tokia verslo praktika yra įprasta kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo Lizingo davėjo atsisakymas duoti sutikimą perleisti teises tokiu atveju galėtų būti vertinamas tuo aspektu ar jis atitinka gerą verslo praktiką ir nepažeidžia lizingo gavėjo teisių kas sudarytų prielaidas civilinei atsakomybei kilti ltgt (ištrauka iš LAT CBS 2012-03-19 nutarties c b Nr 3K-3-992012)

bdquoltgt Pirkimondashpardavimo sandoris lizingo santykiuose yra lydimasisldquo sandoris sudaromas vykdant lizingo sutartį ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimondashpardavimo sutartimi Tokios pirkimondashpardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui o tiesiogiai lizingo gavėjui Šis nebūdamas pirkimondashpardavimo sutarties šalis turi visas pirkėjo teises ir pareigas išskyrus teisę nutraukti pirkimondashpardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6573 straipsnio 1 dalis) Tokia lizingo forma kai sudarius dvi nurodytas sutartis













































































Paskaitos tema: Atskiros nuomos sutar

Documents

Transcript of Paskaitos tema: Atskiros nuomos sutar