PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS 2011 METŲ APŽVALGA IR2012 METŲ VEIKLOS PLANAI

Aplinkos pokyčiai

Nei pasaulio, nei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės finansinė padėtis nepagerėjo. Lietuvos parama Lietuvių Bendruomenėms ir kraštams liko menka. Lietuvių Fondas (JAV), tradiciškai rėmęs PLB atstovybės veiklą Lietuvoje, 2011 metais jos išlaikymui paskyrė tik 3,000 dolerių, nors atstovybės išlaidos siekia 18,000 dolerių. Valdyba turėjo rasti būdą, kad prie PLB finansavimo prisidėtų visi kraštai ir būtų surengtas nors 2011 m. vajus.

Organizaciniai reikalai

2011 metais PLB valdyba surengė 7 posėdžius. Penki posėdžiai įvyko elektroniniu būdu, du akivaizdiniu būdu surengti Lietuvoje. Kiekvieno posėdžio santrauka išsiunčiama visoms Lietuvių Bendruomenių kraštų valdyboms ir spaudai. Šiais metais į PLB Valdybą buvo kooptuota Vida Bandis.

2011 m. rugpjūčio 10–12 d. Lietuvoje įvyko PLB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų tradicinis suvažiavimas. Suvažiavime buvo svarstyta „Globalios Lietuvos“ strategija, ką PLB gali duoti Lietuvai, Lietuvos pilietybės klausimas, teigiamo užsienio lietuvių įvaizdžio formavimas Lietuvoje, PLB veiklos finansavimas, vidinė komunikacija, be to, PLB valdyba suvažiavimo metu pristatė savo veiklą ir planus. Suvažiavimas priėmė keturias rekomendacijas.

Rekomendacijoje dėl solidarumo įnašo siūlyta sukurti metodiką kraštų LB solidarumo įnašui surinkti: paruošti apmokėjimo formą/kvitą, aktyviau priminti kraštų LB valdyboms dėl solidarumo įnašo, prašyti kraštų LB valdybų iki 2011 lapkričio 1 d. pervesti solidarumo įnašą ir iki 2012 m. sausio 31 d. pateikti kraštų LB valdyboms ataskaitą apie surinktus solidarumo įnašus. Suvažiavimas prašė Lietuvos Respublikos Seimo, pradėjus rudens sesiją, priimti sprendimą, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 2012 metais vyksiančių LR Seimo rinkimų, užtikrinus interneto saugumo reikalavimus, galėtų balsuoti internetu.

Rekomendacija dėl Lietuvos Respublikos pilietybės konstatavo, kad dabartinis LR įstatymas išskiria užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius, iš Lietuvos išvykusius po 1990 m. kovo 11 d., ir neužtikrina jiems ir jų palikuonims galimybės išsaugoti gimimu įgytą Lietuos Respublikos pilietybę. Suvažiavimas primena, kad PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškiama nuostata, jog LR pilietybė, įgyta gimstant, negali būti atimta iš lietuvių kilmės asmenų ir jų palikuonių prieš jų valią, ir ragino priimti Pilietybės įstatymo pataisą, remiantis šios rezoliucijos nuostatomis.

Suvažiavimo metu priimta ir rekomendacija dėl PLB žiniasklaidos. Suvažiavimas palaikė ir pritarė, kad PLB internetinė svetainė www.plbe.org, pagrindinis PLB informacijos teikimo šaltinis, būtų atnaujinta ir modernizuota, atsižvelgiant į paskutines technologijas, jau surengtos apklausos pagrindu. Visų kraštų LB valdybos buvo paragintos nuolat teikti PLB internetinei svetainei, „Facebook“ puslapiui bei „Pasaulio lietuviui“ aktualią informaciją apie bendruomenės gyvenimą; PLB valdybai buvo rekomenduota sudaryti darbo grupę, kuri sukurtų informacijos gavimo ir sklaidos metodiką, panaudojančią visas turimas PLB viešųjų ryšių priemones.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė surengė visų PLB Seimo narių, kraštų LB pirmininkų ir dalies visuomenės apklausą, teiraudamasi, kaip būtų galima patobulinti ir pagerinti PLB svetainę. Apklausos rezultatai buvo apibendrinti, pagrindinės išvados pateiktos LB pirmininkams.

1

Valdyba pageidauja, kad svetainė būtų lietuvių, anglų, ispanų ir rusų kalbomis. Kai kurie pataisymai svetainėje jau atlikti, tačiau visapusiškai svetainės pertvarkai reikia daugiau išmanymo ir lėšų, kurių dar nesuradome.

VISUOMENINIŲ REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA PLB VALDYBOS PIRMININKĖ REGINA NARUŠIENĖ .

Komisijos ilgalaikius ir trumpalaikius veiklos planus, taip pat jos sudėtį galima rasti PLB svetainėje www.plb.org

A. Pilietybė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė teigia, kad užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę ir nepritaria jokiai iniciatyvai, kuri gali LR pilietybę panaikinti ar ją atimti, net ir įgijus kitos šalies pilietybę. Ši pozicija gali būti įteisinta įstatymo būdu arba pakeičiant Konstitucijos 18 ar 32 straipsnius, kurių keitimas nereikalauja referendumo rengimo. PLB valdyba neremia referendumo, nes nebus įmanoma įvykdyti referendumo įstatymo reikalavimų. Plačiau apie PLB poziciją pilietybės klausimu galite pasiskaityti Reginos Narušienės, J.D. straipsnyje „Lietuvos pilietybė“, paskelbtame www.plbe.org svetainėje.Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė pilietybėms reikalams aptarti susitiko su LR Seimo nariais, Seimo Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkais, Judėjimo išsaugoti Lietuvos pilietybę nariais užsienyje ir Lietuvoje. Valdyba yra ir toliau yra pasiryžusi dirbti tam, kad būtų pataisytas LR Pilietybės įstatymas. Pilietybės išsaugojimo problema nebus išspręsta tol, kol Lietuvoje tam neatsiras politinės valios ir noro. Artėjant LR Seimo rinkimams, PLB turės progą sužinoti kandidatų į LR Seimą poziciją pilietybės klausimu.

B. Balsavimas internetu

Dėtos nemažos pastangos, kad užsienio lietuviai gautų galimybę balsuoti internetu. Tai padėtų ne tik skatinti pilietiškumą, bet ir leistų atspindėti užsienio lietuvių interesus Lietuvoje, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, taip pat stiprintų išvažiavusiųjų gyvą ryšį su Tėvyne. Dabartinės balsavimo procedūros trukdo Lietuvos piliečiams užsienyje balsuoti, be to, ne visi užsienio lietuvių balsai yra visuomet įskaičiuojami ir taip pažeidžiama LR Konstitucija. Suteikiant galimybę balsuoti internetu, tokių pažeidimų galima išvengti. Apie balsavimo internetu galimybes ir tokio balsavimo rengimo programą tarėmės su LR Seimo nariais, LR Vyriausybe, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku ir Kompiuterinių technologijų skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Ivanauskaite. Balsavimo internetu projektą LR Seimui pateikė Seimo nariai Paulius Saudargas, Ona Valiukevičiūtė, Rima Baškienė, Dalia Teišerskytė, Juozas Oleka, Saulius Bucevičius, Vytautas Bogušis ir Zita Užlytė, tačiau kol kas jis neturi eigos.

C. Ryšiai su Vyriausybe.

1. Užsienio reikalų ministerija.

2

a) „Ministerija kartu su diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų tinklu yra pagrindinis komunikacijos su Lietuvos diaspora instrumentas“ – teigė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

b) Užsienio lietuvių departamentas (ULD). 2010 m. LR Vyriausybės panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės pertvarkytas į Užsienio lietuvių departamentą prie Užsienio reikalų ministerijos, koordinuojantį užsienio lietuvių reikalus. Tai vienas iš 20 Užsienio reikalų ministerijos departamentų. Šiame departamente buvo sukurta „Globalios Lietuvos“ programa. LR Vyriausybė šią programą patvirtino 2011 m. kovo 30 d., o 2011 m. spalio 19 d. patvirtino ir 2011 m. „Globalios Lietuvos“– užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Remiantis šiuo dokumentu, ULD koordinuos 13 planą įgyvendinančių institucijų, kurių kiekvienai sudarytas atskiras biudžetas. Kaip jau pranešė Užsienio reikalų ministras, 2012 m. tarpinstituciniam planui vykdyti Vyriausybės numatytos lėšos paskirtos nebus, todėl planą įgyvendinančios įstaigos turės naudoti savo vidines lėšas. Tad kol kas neaišku, ką 2012 m. koordinuos ULD, kai planui vykdyti nėra lėšų. Iš LR biudžeto užsienio lietuvių veiklai (97 projektams) ULD konkurso būdu paskyrė 268,5 tūkst. litų. Konkurso rezultatus galite rasti URM svetainėje, adresu: http://www.urm.lt/index.php?-2022653943

Kol kas nėra sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri leistų užsienio lietuviams dalyvauti švietimo ir kultūros projektuose. Departamentas teigia, jog lituanistinis švietimas yra prioritetinė jų veiklos sritis. Užsienio neformalaus švietimo įstaigos nėra patenkintos ULD vykdoma veikla. PLB nuomonė apie URD švietimo veiklos naudingumą buvo išreikšta LR Seimo ir PLB komisijoje, kurioje dalyvauja visų žemynų atstovai (tai regioninė komisija). Ši Seimo ir PLB komisija 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė rezoliuciją, prašydama, kad Vyriausybė visas veiklas, susijusias su užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu, perduotų Švietimo ir mokslo ministerijai. Šis pokytis turėtų sutaupyti ir jėgų, ir lėšų. Tam pritarė ir PLB atstovai Vyriausybės koordinacinėje komisijoje. Šiuo metu laukiame Vyriausybės sprendimo.

2. Vyriausybės sudaryta Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija.

Ši komisija buvo sukurta 2009 m. Komisijai priklauso ministras pirmininkas, septyni jo kabineto ministrai ir aštuoni PLB atstovai. PLB valdyba 2011 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą dėl PLB atstovų šioje komisijoje skyrimo, atšaukimo ir atsiskaitymo. Šis nutarimas teigia, jog „PLB pirmininkas LB kraštų pirmininkams bei PLB Seimo nariams persiunčia suderintų ir Komisijos Pirmininko pasirašytų posėdžio protokolų kopijas.“ 2011 m. įvyko du šios Komisijos posėdžiai: balandžio 8 d. ir lapkričio 18 d. Pirmame posėdyje aptarta archyvų užsienyje būklė, jų tvarkymo ir panaudojimo veiksmų planas, pilietybės problema, Lietuvos kultūros sklaida ir paveldo išsaugojimas užsienyje, taip pat svarstytas Komisijos reglamentas, kuris tame posėdyje ir buvo priimtas. Iš Komisijos pasitraukus Antanui Rasiuliui, jo vietą, valdybai išrinkus ir Vyriausybei patvirtinus, užėmė Renata Retkutė. Lapkričio posėdyje diskutuota dėl „Globalios Lietuvos“ įgyvendinimo 2012–2014 veiklos plano, kuris ir šiandien PLB nėra iki galo aiškus, taip pat svarstyti pilietybės, balsavimo internetu klausimai, parama „Pasaulio lietuviui“ ir PLB kultūriniai planai. Kitas Komisijos posėdis numatytas 2012 m. balandžio 20 d. Per šią Komisiją pradėjome vykdyti užsienio lietuvių archyvų saugojimo programą, reiškiame savo nuomones bei bandome rasti bendravimo ir partnerystės būdus. Tik laikui bėgant pamatysime Komisijos

3

veiklos rezultatus ir jos reikšmę. Labai norėtųsi tikėti, kad kartu su Vyriausybe geriau pasiruošus komisijos posėdžiams, Komisija taps prasmingesnė.

3. „Globalios Lietuvos“ programos kūrimas.

Programą beveik dvejus metus kūrė trys Užsienio lietuvių departamento darbuotojai. Programa nemažai taisyta, perrašyta. Kiekviename svarstymo etape PLB teikė savo siūlymus, taip pat pristatė užsienio lietuvių pastabas, nuomones, komentarus ir prašymus. Dar 2009 m. prašėme Vyriausybės duoti mums laiko nusistatyti mūsų pačių prioritetus, poreikius ir pageidavimus. Strategijos kūrimas be mūsų indėlio tebūtų laiko ir jėgų gaišinimas, lėšų eikvojimas. Mūsų surengtos Bendruomenių apklausos rezultatai ir išvados buvo įteikti Vyriausybei. Vis dėlto galutiniame „Globalios Lietuvos“ programos variante liko mums nepriimtinų vykdymo programų.

Užsienio lietuviai veikia visuomeniniais pagrindais, remdamiesi savanoriškumo principais. „Globalios Lietuvos“ programos tikslas yra įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius į valstybės gyvenimą. Užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą įtrauksime tik tada, jeigu jiems bus pasiūlyta priimtina įtraukimo forma ir būdas. „Globalios Lietuvos“ strategijoje apeinamas pilietybės klausimas, kurio sprendimas iš principo nulems užsienio lietuvių santykį su Lietuvos valstybe. Jei užsienio lietuviai nebus lygiateisiai valstybės nariai, galimybės įtraukti juos į valstybės kūrimo procesą nebus. Savanoriškai veiklai reikštis reikalinga ir tinkama platforma, ir tokios veiklos prasmės suvokimas. Todėl, siekiant suvienyti tautą, reikėtų labiau remti Lietuvių Bendruomenes, kurios veikia kaip tarpininkės tarp visuomeninių ir valstybinių platformų. „Globalios Lietuvos“ programos kūrėjų siekiai sveikintini. Norėtųsi tikėti, kad laikui bėgant programa bus patobulinta ir patikslinta. Patirtis – gera mokykla. Būtina pastebėti, jog „Globalios Lietuvos“ programa turi potencialą, tačiau neaišku, kaip ir ar apskritai ji bus vykdoma.

D. Ryšiai su Lietuvos Respublikos Seimu

XIII PLB Seimas, siekdamas platesnio geografinio lietuvių atstovavimo, 2009 m. liepos 10d. įpareigojo PLB valdybą dėti pastangas papildyti LR Seimo ir PLB Komisijos sudėtį Lietuvių Bendruomenių atstovais iš Australijos ir Pietų Amerikos. 2009 m. rudenį PLB valdyba išrinko 5 PLB atstovus ir po vieną atstovą iš Australijos ir Pietų Amerikos. PLB Valdyba pateikė prašymą LR Seimo pirmininkei „artimiausiu metu pakeisti LR Seimo ir PLB komisijos nuostatus padidinant PLB atstovų skaičių nuo 5 iki 7, kad būtų galima įtraukti atstovus iš Australijos ir Pietų Amerikos“. LR Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuriam šis prašymas buvo nukreiptas, pranešė PLB valdybai, JAV Lietuvių Bendruomenei bei LR Seimo pirmininkei, kad komitetas pritaria pasiūlymui, jog į Komisiją būtų įtraukta 10 užsienio valstybių gyvenančių atstovų, išrinktų PLB valdybos, neišskiriant nė vienos LB ir laikantis nuomonės, kad formuojant komisiją būtų užtikrintas lygus Seimo ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių atstovavimas. PLB XIII Seimas patvirtino PLB valdybos priimtus naujus nuostatus ir jie buvo pateikti LR Seimui. 2011 m. rugsėjo 27 d. LR Seimas, remdamasis Seimo Užsienio reikalų komiteto išvadomis, pakeitė šios komisijos sudėtį ir įpareigojo PLB valdybą išrinkti kiekvienam PLB atstovui pavaduotoją. Nuo 2011 m. spalio mėnesio jau dirba naujos sudėties Komisija. Jos pirmininkai: Paulius Saudargas ir Irena Gasperavičiūtė bei jų pavaduotojai – Rima Baškienė ir Joana Kuraitė-Lasienė. Komisijos pirmininkės Irenos Gasperavičiūtės ataskaita pridėta toliau.

4

E. Dėl atominių elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje

PLB valdyba, susirūpinusi dėl galimos kitų šalių atominių elektrinių statybos Lietuvos pasienyje, priėmė pasiūlymą, kad Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė kreiptųsi į Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir JAV Užsienio reikalų ministrę Hillary Clinton, išreiškdama mūsų susirūpinimą ir prašydama neatidėliotinos jų paramos apsaugant Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus. Nusiųsto laiško kopija prisegama prie šios ataskaitos (žr. priedą Nr. 5).

F. Kita veikla

2011 metų liepos 29 d. Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė atstovavo PLB Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties 20-mečio proga surengtoje konferencijoje LR Seime.

LR SEIMO IR PLB KOMISIJOS VEIKLA 2009–2012 M. PIRMININKĖ – IRENA GASPERAVIČIŪTĖ.

Po 2009 metais vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės XIII Seimo buvo suformuota nauja LR Seimo ir PLB komisija. Naujos sudėties komisija pirmajai sesijai susirinko Vilniuje, Parlamento rūmuose, balandžio 19–22 dienomis. Pirmininkais buvo išrinkti Vytas Maciūnas iš JAV LB ir Seimo narys Paulius Saudargas, pavaduotojos – Joana Kuraitė-Lasienė iš Kanados ir Seimo narė Rima Baškienė.

Šios sudėties komisija posėdžiavo tris kartus: 2010 m. balandžio 19–22 d., 2010 m. spalio 26–29 d., 2011 m. balandžio 11–15 d.

Pirmojo posėdžio metu buvo svarstomos šios temos: 1) Lietuvių sugrąžinimo į Tėvynę problemos;2) Užsienio lietuvių studentų stažuotės Lietuvoje ir problemos;3) Lietuvos ūkio situacija ir plėtros strategija;4) Lietuvos energetinio saugumo klausimai: Lietuvos energetikos politika, atominės

energetikos galimybės ir perspektyvos;5) Lietuvių kalbos išsaugojimas globalios visuomenės aplinkoje6) Okupacijos žalos atlyginimo klausimai;7) Visuomenės informavimo klausimai.

Antrojo posėdžio metu komisija svarstė šias problemas: 1) Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimai;2) Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo Lietuvoje

vykstančiuose rinkimuose optimizavimo klausimai;3) Pasirengimas 2011 metų krepšinio čempionatui Lietuvoje;4) Lietuvos sveikatos sistemos pertvarka, valstybės pozicija gydytojų emigracijos iš

Lietuvos klausimu;5) Pasaulio lietuvių XV mokslo ir kūrybos simpoziumo rengimas Lietuvoje 2011

metais.6) Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla, stiprinant pilietinės

visuomenės brandumą ir ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais;7) „Globalios Lietuvos“ kūrimo strategijos rengimas ir Užsienio reikalų ministerijos

veikla stiprinant užsienio lietuvių ryšius su Lietuvos valstybe;

5

8) Lietuvos ūkio krypties ir prioritetų įgyvendinimo 2010 m. apžvalga;9) Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija ir kitomis Azijos šalimis;10) Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2010 m. apžvalga.

2011 m. balandžio 11–15 d. trečiajame posėdyje Komisija diskutavo apie:1) paramą lietuviškam filmui „Tadas Blinda. Pradžia“ užbaigti ir pristatyti jį užsienio kraštų

lietuvių bendruomenėms;2) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto įgyvendinimą;3) Lietuvos kariuomenę: integraciją į NATO struktūras, dalyvavimo tarptautinėse misijose

patirtį, karo prievolės atlikimo ir užtikrinimo tvarką;4) Lietuvos valstybės užsienio politikos prioritetus ir siektiną paramą iš užsienyje

gyvenančių lietuvių;5) valstybės institucijų ir jų veiklos reorganizavimą, siekiant efektyvesnio valstybės

valdymo ir palankesnių sąlygų verslo plėtrai;6) švietimo padėtį Vilniaus krašte, lietuviškų mokyklų padėtį Lenkijoje, tautinių

mažumų problemas integruojantis į Lietuvos visuomenę.XIII PLB Seimas, vykęs 2009 m. Vilniuje, savo rezoliucijoje taip įpareigojo PLB

valdybą: „Sudaryti organizacinių reikalų darbo grupę, kuri parengtų atstovavimo LR Seimo ir PLB Komisijoje nuostatus (reglamentą), kuriuose būtų numatyta Australijos ir Pietų Amerikos lietuvių atstovavimo teisė toje Komisijoje bei pateiktų minėtuosius nuostatus XIII PLB Seimo atstovams apsvarstyti ir tvirtinti.“

Remdamasi šia PLB Seimo rezoliucija, PLB valdyba parengė minėtuosius nuostatus bei paprašė PLB Seimo narių juos patvirtinti. Tuo remiantis valdyba kreipėsi į LR Seimą priimti nutarimą LR Seimo ir PLB komisiją praplėsti atstovais iš Pietų Amerikos ir Australijos. Seimas nesutiko didinti komisijos narių skaičiaus, todėl, norint įgyvendinti PLB Seimo rezoliuciją, reikėjo sumažinti JAV LB atstovų skaičių nuo penkių iki trijų narių ir į šią komisiją įtraukti po vieną Australijos ir Pietų Amerikos atstovą. 2011 m. rugsėjo 27 d. Seimas priėmė nutarimą Dėl Seimo nutarimo „dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo, kuriuo buvo pakeista Komisijos sudėtis ir įtraukti Pietų Amerikos ir Australijos atstovai.

Taigi pagal minėtąjį nutarimą šiuo metu komisijos nariais ir jų pavaduotojais paskirti: Rūta Avulytė-Moreira (pavaduotoja Renata Retkutė [toliau pavaduotojų pavardės rašomos skliausteliuose]) – Vakarų Europa; Ričardas Bačkis (Jaras Alkis) – Vakarų Europa; Mindaugas Bastys (Juozas Palionis) – LR Seimas; Rima Baškienė (Andrius Šedžius) – LR Seimas; Vytautas Bogušis (Artūras Melianas) – LR Seimas; Irena Gasperavičiūtė (Virginija Tarnauskaitė) – etninės Lietuvos žemės; Jurgis Joga (Gražvydas Supronas) – JAV; Joana Kuraitė-Lasienė (Stasys Kuliavas) – Kanada; Petras Luomanas (Algis Kazulėnas) – LR Seimas; Juozas Olekas (Vytenis Povilas Andriukaitis) – LR Seimas; Jonas Prunskis (Gražvydas Supronas) – JAV; Antanas Rasiulis (Gintautas Želvys) – Rytų Europa, Sibiras; Ariana Aleksandra Rastauskaitė (Jurgis Pranas Didžiulis Valencia) – Pietų Amerika; Paulius Saudargas (Arimantas Dumčius) – LR Seimas; Giedrė Stankūnienė (Gražvydas Supronas) – JAV; Dalia Teišerskytė (Gediminas Navaitis) – LR Seimas, Zita Užlytė (Donalda Meiželytė-Svilienė) – LR Seimas; Ona Valiukevičiūtė (Kęstas Komskis) – LR Seimas; Mečislovas Zasčiurinskas (Saulius Bucevičius) – LR Seimas, Gabrielius Žemkalnis (Henrikas Antanaitis) – Australija.

Nuo 2011 m. spalio mėnesio dirba naujosios sudėties Komisija. Jos pirmininkai: Paulius Saudargas, Irena Gasperavičiūtė, pavaduotojai: Rima Baškienė ir Joana Kuraitė-Lasienė. Šios

6

sudėties komisija posėdžiavo tik vieną kartą – 2011 m. lapkričio 7–10 dienomis. Posėdžio metu buvo nagrinėjamos šios temos:

1) Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo galimybė įgijus kitos valstybės pilietybę. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos pilietybės klausimu keitimo galimybės referendumu.

2) „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos analizė. Konkrečios šios programos įgyvendinimo priemonės.

3) Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos veikla palaikant ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Diplomatinių atstovybių darbo su užsienio lietuvių bendruomenėmis prioritetai.

4) Lietuvos švietimo reforma ir Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategijos aspektai. Užsienio lietuvių integracija į Lietuvos švietimo sistemą (nuotolinio mokymo galimybės, mokymosi galimybės sugrįžus iš užsienio į Lietuvą, studijų galimybės užsienio lietuviams).

Per trejų metų kadenciją LR Seimo ir PLB komisija svarstė aktualius išeivijai bei Lietuvos klausimus, ieškojo tinkamų sprendimų, priiminėjo rezoliucijas.

LR Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose nagrinėtos temos ir problemos labai įvairios. Pats aktualiausias pastaruoju metu komisijos svarstomas klausimas yra Lietuvos pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Komisija laikosi nuostatos – ieškoti teisinių galimybių Lietuvos pilietybę įgijusiems gimimu ją išsaugoti net ir gavus kitos valstybės pilietybę.

Kitas labai aktualus ir svarbus užsienio lietuviams klausimas – Lietuvos Respublikos ryšys, santykiai su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Tai ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento veikla bei projektinė parama, LR diplomatinių atstovybių bendradarbiavimas su tose šalyse gyvenančiomis bendruomenėmis, tai ir Globalios Lietuvos programa bei jos įgyvendinimo galimybės.

Šioje srityje LR Seimo ir PLB komisija mato trūkumų bei ragino URM pakeisti paramos užsienio lietuviams nuostatą, kur numatoma galimybė diplomatinėms atstovybėms rekomendavus, paremti neformalias užsienio lietuvių grupes. Deja, į šį Komisijos pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Per paskutinį LR Seimo ir PLB komisijos posėdį buvo priimta rezoliucija, raginanti visas su užsienio lietuvių švietimu susijusias kompetencijas iš URM perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Visi komisijos posėdžiai būna transliuojami internetu, surašomos stenogramos. Teisinę ir informacinę medžiagą apie komisiją ir jos darbus galima rasti LR Seimo internetiniame tinklalapyje www.lrs.lt. Ten taip pat galima rasti visas priimtas rezoliucijas bei kitus dokumentus.

ŠVIETIMO REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJOS PIRMININKĖ JŪRATĖ CASPERSEN.

Užsienio lietuvių švietimo klausimai nepasitraukia iš PLB Valdybos darbotvarkės įvairiose šių klausimų sprendimo ir diskusijų platformose. 2011 metais rengiant „Globalios Lietuvos“ programą į pagrindines veiklos sritis buvo keliama užduotis, kad norint sustiprinti Lietuvos diasporos ryšius su Lietuva, turi būti sudarytos palankios sąlygos ir sukurtos paskatos užsienio lietuviams išsaugoti lietuvių tautinį tapatumą ir tam reikalinga stiprinti, plėsti ir gerinti lituanistinio švietimo būklę užsienio šalyse.

7

Norint tai geriau ir efektyviau atlikti, URM rengiamiems „Globalios Lietuvos“ programos projektams buvo pateikta daugelis pasiūlymų ir nuo kraštų lietuvių bendruomenių valdybų, ir nuo PLB Valdybos, taip pat šie klausimai buvo plačiai ir išsamiai diskutuoti abiejų – PLB ir LR Seimo bei Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo – komisijų pavasario ir rudens sesijose. 2011 m. rugpjūčio 10–12 dienomis Vilniuje vykusiame PLB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime, užsienio lietuvių lituanistinio švietimo gerinimo būdai, Lietuvos parama ir ateities perspektyvos šioje srityje buvo pristatytos nuo savaitgalinių lituanistinių darželių ir mokyklėlių, per formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijas iki užsienio lietuvių jaunimo stažuočių programų įgyvendinimo Lietuvoje. Neabejotina, jog daug yra daroma šioje srityje, bet ne viskuo galime pasidžiaugti.

Pirmiausia, reikia apžvelgti, kaip PLB sekėsi bendradarbiauti su institucijomis, kurios, po TMID pertvarkos 2010 metais, buvo tiesiogiai atsakingos už užsienio lietuvių lituanistinio švietimo kuravimą.

Užsienio lietuvių švietimo centras (ULŠC), kuris visų pirma kuruoja 14 užsienio lietuvių formaliojo švietimo institucijų, jau atšventė pirmuosius savo veiklos metus. Centras neatsitiktinai yra įsikūręs Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“, kurioje mokosi mokyklinio amžiaus vaikai iš 19 pasaulio šalių. 2011 metų gegužės 27 d. mokykla didžiuliu jubiliejiniu renginiu minėjo savo gyvavimo 20-metį. „Lietuvių namai“, sujungę pajėgas su ULŠC, pasidarė pripažinta užsienio lietuvių švietimo kuravimo institucija. PLB Švietimo komisija ir kuruojamų institucijų vadovai ir mokytojai gali pagrįstai pasidžiaugti abipusiu bendradarbiavimu ir centro veikla.

Metų pradžioje ULŠC parengė ir užsienyje kuruojamų lietuviškų mokyklų vadovams išplatino 2011 m. veiklos programą, kurioje paminėta nemažai priemonių, skatinančių ir remiančių lituanistinį švietimą užsienio šalyse. Be informacijos sklaidos, atsižvelgiant į planą, buvo suorganizuotas užsienio lietuviškų mokyklų meno kolektyvų festivalis, kuriame dalyvavo daugiau nei 60 dalyvių iš 10 užsienio lietuviškų mokyklų, raiškiojo skaitymo konkursas moksleiviams, 2 savaičių trukmės lietuvių kalbos vasaros stovykla 30-čiai tremtinių ir etninių žemių vaikams, kur buvo mokomasi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros.

Svarbią vietą ULŠC veikloje užėmė metodinės pagalbos užsienio lietuviškoms mokykloms teikimas. Per visus metus buvo tobulinama nuotolinio lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir etnokultūros mokomoji medžiaga ir kuriama nauja. Centro veiklos prioritetas – rūpintis pedagogų kvalifikacijos kėlimu. Tuo tikslu 2011 m. buvo suorganizuoti net 4 kvalifikacijos tobulinimo renginiai užsienio lietuviškų mokyklų pedagogams. Per 60 pedagogų įgijo ar patobulino savo kompetencijas, 4 pedagogai buvo atestuoti aukštesnėms kvalifikacinėms kategorijoms, 14 Kaliningrado srities mokytojų dalyvavo 5 dienų lietuvių kalbos kursuose.

2011 m. gegužės 26– 27 d. vyko jubiliejinės mokyklos „Lietuvių namai“ iškilmės, jų metu buvo surengta ir užsienio lietuviškų mokyklų vadovų ir mokytojų konferencija „Lituanistinio švietimo užsienyje šiandiena ir perspektyva“. Buvo pristatytos mokyklos, kurios būdamos skirtingos, išgyveno tas pačias problemas: mažėjantį mokinių skaičių, kvalifikuotų mokytojų ir finansinių lėšų stygių. PLB Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen konferencijoje skaitė pranešimą apie lituanistinių užsienio mokyklų ir jų poreikių įvairovę, nušviesdama labiau neformaliojo švietimo institucijų veiklą. Kalbėdami apie lituanistinio švietimo perspektyvas, visi pranešėjai pabrėžė, jog į Lietuvos vyriausybės bendradarbiavimo su užsienio lietuviais programą reikia sugrąžinti prioritetinį dėmesį lituanistiniam užsienio lietuvių

8

švietimui, taip pat stengtis išlaikyti lietuviškų formalaus ir neformalaus ugdymo mokyklų tinklą ir jį plėsti.

Užsienio lietuvių švietimo centro pastangomis, 2011 metais mokykloje „Lietuvių namai“ atidarytas Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus. Viso pasaulio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos buvo kviečiamos prisidėti prie muziejaus savo šalių lituanistinio mokymo eksponatais – nuotraukomis, užrašais, vertinimo knygelėmis, konkursų ir olimpiadų nugalėtojų diplomais, baigimo atestatais ir pan. Muziejuje parodų eksponatai bus pastoviai keičiami.

Neformaliojo lituanistinio švietimo institucijos užsienyje buvo kuruojamos Užsienio lietuvių departamento (ULD), pavaldaus URM. Departamentas neturėjo lituanistinio švietimo metinio veiklos plano, todėl sunku įvertinti jo darbą, nors iš esmės jis tęsė buvusio TMID funkcijas. Iš metinės URM ataskaitos ir informacijos ministerijos internetinėje svetainėje sužinome, kad URM veikė bent 4 srityse, susijusiose su užsienio lietuvių lituanistinio švietimo palaikymo veikla.

1. URM įdarbino 45 mokytojus ir kultūros darbuotojus Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos ir Ukrainos lituanistinėse mokyklėlėse ir kultūros institucijose.

2. Metinėje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad 2011 metais URM, daugiausiai per ambasadas, aprūpino 166 pasaulyje veikiančias lituanistines mokyklas metodinėmis ir mokymo priemonėmis, tačiau niekur nebuvo galima rasti informacijos, kurios mokyklos buvo aprūpintos, kokia metodine medžiaga bei kaip buvo nustatyti mokyklų ir mokinių poreikiai. Teigiama, kad ULD bendrauja tiesiogiai su mokyklėlėmis.

3. Jau antrus metus ULD organizavo lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą, vykusį Vilniuje spalio 5–7 d. Jame dalyvavo 39 mokytojai iš 24 šalių. Seminaro dalyvius PLB vardu pasveikino PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Mokytojams buvo pristatytos naujausios mokymo priemonės ir nuotolinio lietuvių kalbos mokymosi galimybės, mokykloje „Lietuvių namai“ mokytojai turėjo galimybę stebėti ir analizuoti integruoto mokymo pamokas, pasiklausyti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų patarimų, kaip mokyti vaikus folkloro ir kaip „Mokytis mokyti“. Seminaras sulaukė teigiamo dalyvių vertinimo.

4. ULD sudaryta komisija, į kurią įeina ir PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, yra atsakinga už projektinių lėšų paskirstymą konkurso būdu. 2011 m kraštų lietuvių bendruomenės ir lituanistinio švietimo institucijos pateikė 153 projektus, kurių bendra prašoma paramos suma – 1,7 mln. Lt. Komisijos sprendimu, visiškai arba iš dalies buvo finansuoti 84 projektai, jiems buvo skirta 255,5 tūkst. Lt. Didelė dalis paramos skirta užsienio lituanistinių mokyklų projektams ir pedagogų kvalifikaciniams seminarams atskirose šalyse (Airija, Jungtinė Karalystė, Švedija), taip pat JAV studentų stažuotėms.

ULD buvo numatęs iki 2011 m. lapkričio 1 d. surinkti ir atnaujinti užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigų duomenis. ULD duomenimis, šiuo metu 30 pasaulio valstybių veikia 166 neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos, kuriose mokosi apie 6,5 tūkstančio mokinių.

„Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstituciniame veiklos plane už numatytų priemonių įgyvendinimą yra atsakingos net 13 Lietuvos ministerijų ir valstybinių institucijų. Tai paskatino užsienio lietuvius per PLB ir LR Seimo komisiją, o vėliau ir per Užsienio lietuvių reikalų koordinacinę komisiją, pasiūlyti neformaliojo užsienio lietuvių

9

lituanistinio švietimo kuravimą iš Užsienio reikalų ministerijos perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Tikimasi, kad Lietuvos vyriausybė atsižvelgs į šį užsienio lietuvių pasiūlymą.

2011 metais Švietimo ir mokslo ministerija vėl skyrė 100 kvotinių valstybės finansuojamų studijų vietų Lietuvos universitetuose ir kolegijose užsienyje baigusiems vidurines mokyklas lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivijos palikuonims, o Valstybinis studijų fondas vėl skelbė ir surengė konkursą dėl paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių ir provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. (Skiriamos dviejų rūšių stipendijos – stipendija už studijų rezultatus [nuo 150 iki 400 Lt per mėnesį] ir socialinė vienkartinė išmoka [nuo 700 iki 1100 Lt]). 2011 m. rudens semestrui buvo gauti 144 prašymai iš 16 šalių. Daugiau negu pusė prašymų buvo iš Lenkijos. ŠMM šiai rėmimo sričiai skyrė 448,350 Lt. PLB atstovė Vida Bandis dalyvavo paramos skirstymo komisijos posėdyje.

Aktyviai ir noriai užsienio lietuviai įsijungė į Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamą kasmetinį konkursą, skirtą Mokslo premijoms lietuvių kilmės ir Lietuvos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje. Konkursas darosi prestižinis ir populiarus, atranka skelbiama ne mažiau nei 3 premijoms (po 13,000 Lt) 5 kategorijose. 2011 m. tokios premijos paskirtos prof. Vytautui J. Černiui (JAV), dr. Arvydui J. Kliorei (JAV) ir prof. Sauliui A. Sužiedėliui (JAV). Premijų įteikimas vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje 2011 m. lapkričio 17 d. Šioje ceremonijoje dalyvavo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė, PLB atstovė Vida Bandis ir PLB Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas

Ryškiausias 2011 metų renginys – XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), vykęs liepos 2–5 d. Vilniuje ir Kaune. Šis simpoziumas tiek forma, tiek turiniu skyrėsi nuo buvusių simpoziumų. Tai buvo jungtinis renginys, surengtas kartu su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu, todėl didelė jo dalis buvo skirta skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

PLB pirmą kartą dalyvavo kaip viena iš keleto organizatorių JAV LB inicijuotuose MKS. Tik šiemet simpoziumo kryptį ženkliai pakeitė Lietuvos organizatoriai. MKS sujungus su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu, MKS savo tematika labiau ieškojo konkurencingos Lietuvos valstybės kūrimo galimybių. Iš dalies MKS, kaip viso pasaulio lietuvius vienijantis susibūrimas, leidžiantis intelektualiai bendrauti ir išlaikyti lietuvišką dvasią, prarado savo tradicinį veidą.

PLB Švietimo komisijos narys dr. Stasys Bačkaitis, nepaprastai daug prisidėjęs prie simpoziumo esmės, sesijų, temų ir bendro paruošiamojo darbo, dėl sveikatos problemų pats simpoziume negalėjo dalyvauti. Tačiau jo pasiūlyta sistema, kad kiekvienai sekcijai turi vadovauti du moderatoriai – vienas iš Lietuvos ir vienas iš užsienio šalies, į simpoziumo sesijas ir joms vesti įtraukė nemažą užsienio lietuvių skaičių, tačiau apskritai, užsienio lietuvių dalyvių šiame simpoziume nebuvo daug.

KULTŪROS REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA RAMUTĖ ŽUKAITĖ.

2011 metai Lietuvos ir PLB valdybos buvo paskelbti M. K. Čiurlionio metais. PLB valdyba nupirko ir kraštų Bendruomenėms išdalijo knygas „Čiurlionis Vilniuje“ (kartu su DVD). Taip pat buvo išdalintos kompaktinės plokštelės „M. K. Čiurlionis. Liaudies dainos ir fortepijoniniai kūriniai“ ir „Muzikinė dėžutė“, skirta vaikams. Kompaktines plokšteles parūpino LR Vyriausybė.

10

2012-uosius metus PLB valdyba paskelbė Maironio metais, o 2013-uosius – S. Dariaus ir S. Girėno metais. XIV PLB Seimo suvažiavimui valdyba planuoja surengti Maironio minėjimą. Seime kartu su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka numatyta surengti parodą, kurioje būtų atspindėti Maironio veiklos užsienyje pėdsakai. Parodos planuojama papildyti kultūrine programa.

XIII PLB Seimas įpareigojo PLB valdybą sudaryti specialistų darbo grupę, kuri, bendradarbiaudama su LB kraštų valdybomis, paruoštų užsienio lietuvių archyvų sutvarkymo programą ir rūpintųsi šios programos įgyvendinimu. PLB valdyba tokią darbo grupę sukūrė, jai pirmininkauja Daiva Barzdukienė.

ARCHYVŲ DARBO GRUPĖ. DARBO GRUPEI VADOVAUJA DAIVA BARZDUKIENĖ.

PLB Archyvų darbo grupė yra autonomiška PLB Kultūros reikalų komisijos dalis. Šiai darbo grupei priklauso: Daiva Barzdukienė, Ramūnas Kondratas, Dalė Lukienė ir Giedrė Milerytė. Darbo grupės tikslas – padėti Kraštų LB išlaikyti, sutvarkyti ir paruošti LB archyvus, kad jie būtų prieinami visuomenei. PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis 2011 m. gegužės 2 d. pasirašė „Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Archyvų tvarkymo planą“ (žr. ataskaitos priedą Nr. 3). Šis planas yra programos „Globali Lietuva“ dalis. Jame nurodyti trys svarbūs uždaviniai:

1) surinkti (susisteminti) informaciją, kur Lietuvoje yra saugomi užsienio lietuvių archyvai (iš esmės tai yra SIETYNO projekto darbo dalis (7.2–7.2.3);

2) įvertinti užsienio lietuvių archyvus, kurie yra ne Lietuvoje (tai pagrindinis mūsų darbo grupės darbas; jį numatyta vykdyti nuo 2012 iki 2019 metų (7.3–7.3.5);

3) padaryti užsienio lietuvių archyvus prieinamus vartotojui.Šiais metais Archyvų darbo grupė sudaro ir el. paštu kraštų valdyboms išsiuntė šiuos

dokumentus:1) Du archyvų tvarkymo gairių komplektus:a) Ką laikyti ir kaip tvarkyti. Tai gairės, skirtos kraštų LB/organizacijų

valdyboms. Gairės tinka ne tik Lietuvių Bendruomenės kraštų valdyboms, bet ir kitoms organizacijoms. Todėl jas taip pat siūlėme išdalyti apylinkėms, apygardoms ir kitoms organizacijoms, kurios dar nėra sutvarkę savo archyvinių dokumentų.

b) Asmeninio fondo (archyvo) kaupimo gairės. Šios srities archyvų kaupimo ir tvarkymo gaires taip pat siūlėme išdalyti visų kraštų Bendruomenių apylinkėms, apygardoms ir kitoms organizacijoms, taip pat individualiems asmenims, kurie savo namuose dar turi savo tėvų ar senelių paliktų archyvų. Šios gairės padėtų tokius archyvus lengviau atrinkti ir surūšiuoti, ir – reikia tikėtis – juos tinkamai išsaugoti. Savo apimtimi išeivijos paveldas iš tiesų nėra labai didelis, bet jis yra unikalus ir dar labai mažai tyrinėtas, be to, paties likimo yra pakankamai apnaikintas.

2) Du Lietuvos institucijų, kurios ateityje galėtų priimti saugoti užsienio lietuvių archyvus, sąrašai:

a) Pirmame sąraše, pavadintame „Lietuvos valstybės archyvai, kurie galėtų priimti saugoti užsienio lietuvių archyvus (jų fondus ar rinkinius)“, yra 15 archyvų. Šie archyvai priklauso Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro Tarnybai.

b) Antrą sąrašą paruošė Kultūros ministerija. Jame išvardytos dvidešimt dvi bibliotekos ir muziejai.

11

ORGANIZACINIŲ REIKALŲ IR SPECIALIŲJŲ PROJEKTŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA PETRAS MAKSIMAVIČIUS.

Organizacinių reikalų ir specialiųjų projektų komisijos bei jos pirmininko pagrindinis 2011 metais uždavinys buvo rengti PLB valdybai pasiūlymus, kaip gerinti PLB organizacinę veiklą. PLB dalyvavimas įvairių bendrų su Lietuvos Respublika komisijų, darbo grupių, komitetų darbuose reikalauja geresnio veiksmų koordinavimo bei PLB prioritetinių veiklos sričių išryškinimo. 2010 metų pabaigoje buvo parengti ir patvirtinti LR Seimo ir PLB komisijos veiklos nuostatai bei Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos veiklos reglamentas. Šie dokumentai 2011 metais padėjo efektyviau organizuoti šių institucijų darbą.

Didėjant lietuvių emigracijos srautams 2011 metais dažnai teko padėti naujai besikuriančioms bendruomenėms organizuoti savo struktūras bei pritaikyti jų statutinės veiklos nuostatas prie PLB Konstitucijos ir Lietuvių Chartijos reikalavimų. Tam, kad ateityje šis darbas būtų lengvesnis Komisija parengė ir PLB valdyba patvirtino „Tapimo PLB nare taisykles“. Taisyklės numato, kokius dokumentus besikurianti Lietuvių Bendruomenė turi pateikti PLB valdybai ir kokių nuostatų turi laikytis, kad remiantis PLB Konstitucijos ir Lietuvių Chartijos reikalavimais galima būtų ją laikyti Krašto Lietuvių Bendruomene. Taip pat numatytas laikas, per kurį PLB valdyba turi priimti sprendimą.

Komisijos nariai aktyviai dalyvavo LR Seimo ir PLB komisijos bei Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos darbuose, prisidėjo rengiant šių komisijų posėdžių darbotvarkes, nutarimų ir protokolų projektus. Komisijos narė Irena Gasperavičiūtė tapo LR Seimo ir PLB komisijos kopirmininke.

Baigiantis 2011 m. Komisija parengė 2012 m. vyksiančio XIV PLB Seimo darbotvarkės, reglamento bei PLB Konstitucijos pakeitimo projektus.

2012 metais Komisija aktyviai dalyvaus sprendžiant XIV PLB Seimo organizacinius klausimus.

Išsamesnę informaciją apie komisijos uždavinius, veiklos strategiją ir sudėtį galima rasti PLB internetinėje svetainėje www.plbe.org.

RYTŲ KRAŠTŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA VITALIJA KOLESNIKOVA.

2011 metais buvo surengtas Rytų kraštų pirmininkų pasitarimas apie bendradarbiavimo galimybes: konstatuota, kad neturint finansavimo, sunku planuoti platesnę veiklą, bet interneto galimybės ir noras bendrauti padeda spręsti daug problemų. Pasitarime vėl buvo aptarta „Globalios Lietuvos“ programa, patikslinta kiekvienos šalies pozicija ir priimta bendra pozicija šios programos atžvilgiu. Taip pat buvo aptarti Pilietybės įstatymo punktai ir priimti bendri iššūkiai: dviguba pilietybė – kaip kiekvieno lietuvio galimybė likti lietuviu, kad ir kur jis būtų gimęs.

Buvo svarstytas PLB leidžiamo žurnalo „Pasaulio lietuvis“ išlaikymas ir parama. Nutarta stengtis išlaikyti žurnalinį variantą ir skatinti, kad kuo daugiau žmonių jį prenumeruotų. Užsakyta dešimt egzempliorių, viena prenumerata vėl užsakyta Lietuvos gyventojui.

2011 m. spalio mėnesį Lietuvoje surengtas lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras, kuriame dalyvavo ir Rytų kraštų lituanistinių mokyklų mokytojai, buvo aptartos bendros galimybės bendradarbiauti.

2011 metais „Lietuvių namuose“ iš Rytų kraštų buvo paruošti ir mokėsi penki mokiniai: dvi mergaitės iš Baltarusijos, dvi iš Rusijos ir vienas berniukas iš Ukrainos.

12

2012 metams Rytų kraštų komisija yra numačiusi tokius savo veiklos tikslus: Atstovauti PLB Rytų kraštuose; dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti kartu su Rytų

kraštų Lietuvių Bendruomenėmis, organizacijomis ir institucijomis; Stiprinti ryšius tarp lituanistinių mokyklų; Stiprinti Rytų kraštų lietuvių ryšius, vienyti šiuose kraštuose gyvenančius

lietuvius, keistis informacija (lietuvių bendruomenių situacijos Rytų kraštuose yra panašios);

Stiprinti ryšį tarp Lietuvos ir Rytų kraštų, taip pat tarp Lietuvos ir Rytų kraštų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų;

Skatinti, planuoti, globoti ir vykdyti darbus bei projektus pagal numatytus PLB tikslus ir uždavinius.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSTOVYBĖ LIETUVOJE. ATSTOVYBEI VADOVAUJA VIDA BANDIS .

PLB atstovė Lietuvoje priklauso ir dalyvauja įvairių komisijų ir centrų veikloje, t. y.:1) Mokslo studijų stebėsenos ir analizės centro ruošiamuose Lietuvos mokslo ir studijų

sistemos įžvalgos ekspertų grupės posėdžiuose. Komisijos tikslas – sukurti įvairius mokslo ir studijų plėtros ateities vizijos scenarijus;

2) Užsienio reikalų ministerijos sudarytos komisijos, kuri skirsto paramą užsienio lietuvių organizacijoms, veikloje. 2011 metais paramai gauti užsienio lietuvių organizacijos iš viso pateikė 153 projektus, kurių bendra prašoma paramos suma – 1,7 mln. litų. Visiškai arba iš dalies buvo finansuojami 84 projektai. Jiems skirta 255,5 tūkst. Lt;

3) Valstybinio studijų fondo komisijos, kuri skirsto lėšas, skirtas išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, veikloje. 2011 metų pavasario semestrui buvo gauti 135 prašymai ir iš skirtų lėšų – 222 300 litų – pakako patenkinti visus prašymus. Rudens semestrui buvo gauti 144 prašymai iš 16 šalių. Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai paskyrus lėšų, taip pat buvo patenkinti visi prašymai;

4) LR Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose; 5) Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžiuose. PLB atstovė Lietuvoje

yra šios komisijos narė. Komisijos pagrindinis tikslas – teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo, valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą;

6) Lituanistikos plėtros komisijos posėdžiuose. Komisija teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Lietuvos kultūros, visuomenės ir valstybės sąveikos stiprinimo, lituanistinio paveldo puoselėjimo ir lituanistinio ugdymo, lituanistikos tyrimų plėtros, koordinavimo, sklaidos ir lituanistų mokslininkų rengimo. 2011 metų posėdžiuose buvo pristatyta Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija ir buvo aptartas jos įgyvendinimas;

7) Užsienio reikalų ministerijos surengtuose strategijos „Globali Lietuva“ kūrimo posėdžiuose, skirtuose tarpinstitucinės veiklos plano įgyvendinimui.

8) PLB atstovaujama Vytauto Didžiojo universiteto Taryboje.

13

Be atstovavimo įvairių komisijų ir tarybų veikloje, PLB atstovybė Lietuvoje prisidėjo prie 2011 metų liepos 3–5 dienomis vykusio XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo ruošos. Vida Bandis buvo šio simpoziumo organizacinio komiteto nare.

2011 metais PLB atstovė Lietuvoje dalyvavo įvairiuose renginiuose, minėjimuose, posėdžiuose, meno, fotografijų bei knygų pristatymuose, kurie susiję su užsienio lietuviais. 2011 metais vyko daug renginių, skirtų paminėti įvairių užsienio valstybių diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui. PLB atstovė buvo kviečiama atstovauti PLB šiuose minėjimuose, dalyvavo Prancūzijos, Graikijos, Austrijos, Turkijos, Nyderlandų, Švedijos, Norvegijos ambasadų bei Seimo rūmuose organizuotuose renginiuose.

2011 metais glaudžiai bendradarbiauta su Vilniaus vidurine mokykla „Lietuvių namai“, kurioje vyko Kraštų Lietuvių Bendruomenių bei Jaunimo sąjungų valdybų pirmininkų suvažiavimo atidarymas. Suvažiavimą, kuriame dalyvavo PLB valdybos nariai, Bendruomenių ir Jaunimo sąjungų pirmininkai iš dvidešimties pasaulio šalių, surengė PLB atstovybė Lietuvoje.

Šiuo metu PLB atstovybė intensyviai rengiasi 2012 metų rugpjūčio 7–10 dienomis Vilniuje vyksiančiam XIV PLB Seimui, kurio pagrindinius organizacinius darbus vykdo atstovybė. PLB atstovybė Lietuvoje taip pat organizuoja „Pasaulio lietuvio“ spausdinimo darbus, administruoja prenumeratą, tvarko prenumeratorių sąrašą, bei išsiuntinėja žurnalą prenumeratoriams.

SIELOVADOS REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJOS PIRMININKAS LVK DELEGATAS UŽSIENIO LIETUVIAMS KATALIKAMS PRELATAS EDMUNDAS PUTRIMAS.

2011 m. vasario mėnesį PLB Sielovados reikalų komisijos pirmininkas lankėsi Pietų Amerikoje. Prel. Putrimas dalyvavo XIV Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime Berisso mieste, Argentinoje. Buvo šio suvažiavimo kapelionas, globėjas ir paskaitininkas. Suvažiavimą rėmė Lietuvių Fondas. Taip pat vasario mėnesį prelatas dalyvavo Vasario 16-osios minėjimuose ir atnašavo Mišias Rosario mieste (Argentina), Montevidėjuje (Urugvajus) ir San Paule (Brazilija). Taip pat Montevidėjaus (Urugvajus) ir Limos (Peru) kalėjimuose aplankyti lietuviai kaliniai.

Balandžio mėnesį Sielovados reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo PLB ir LR Vyriausybės posėdžiuose, taip pat aplankė lietuvius katalikus Irkutske, Krasnojarske, per Didžiąją savaitę ir Velykų Triduum – Maskvoje.

Liepą prelatas buvo kapelionu Kanados lietuvių jaunimo stovykloje „Kretinga“, kurioje stovyklavo 300 stovyklautojų ir vadovų, o rugpjūčio mėnesį dalyvavo PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavime Vilniuje, Dievo Gailestingumo metų proga suorganizavo piligriminę kelionę iš Kanados.

Spalio mėnesį prel. Putrimas Manchester (Anglijoje) įsteigė lietuvių katalikų misiją. Jos vadovu paskirtas kun. Donatas Klimašauskas iš Šiaulių vyskupijos. Taip pat kartu su Dvasinės pagalbos jaunimo centro vadovybe (Centras įsteigtas 1994 m. Kanados vyriausybės ir Kanados lietuvių paramos dėka) dalyvauta Klaipėdoje surengtame Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių 20 metų sukakties paminėjime. Reikjavike prelatas susitiko su Islandijos Lietuvių Bendruomenės valdyba, dalyvavo vakaronėje su lituanistinės mokyklos mokytojais; lietuvių kalba atnašavo šv. Mišias ir katedroje, kur susirinko apie 100 lietuvių, suteikė krikšto sakramentą. Vilniuje lapkričio mėnesį prelatas dalyvavo Aušros Vartų atlaiduose ir atnašavo Mišias už išeivijos lietuvius. Sielovados reikalų komisijos pirmininkas taip pat dalyvavo PLB ir

14

Vyriausybės posėdžiuose. Komisijos pirmininkas , atsižvelgdamas į įvairių lietuvių katalikų bendruomenių kvietimus, pageidavimus ir reikalingumą, šiuo metu derina 2012 metų planus.

PIETŲ AMERIKOS REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA JUAN IGNACIO FOURMENT KALVELIS.

Komisiją sudaro: Juan Ignacio Fourment Kalvelis (pirmininkas), prelatas Edmundas Putrimas (pirmininko pavaduotojas), Jurgis Brazaitis (Argentina), Jorge Prokopas (Brazilija), Stasė Slotkus (Kolumbija), Vytenis Folkmanas Acevedo (Venesuela), Daniel Modena (Urugvajus).

Pietų Amerikos reikalų komisijos tikslai yra:1) Atstovauti PLB Pietų Amerikoje; dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti kartu su Pietų

Amerikos lietuvių draugijomis, organizacijomis ir institucijomis;2) Sujungti ir labiau sustiprinti Pietų Amerikos lietuvių ryšius, keistis informacija,

kadangi lietuvių bendruomenių situacijos yra panašios; 3) Stiprinti ryšį tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos kraštų, tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos

valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. 2012 m. sausio 11–15 Urugvajuje (Montevidėjuje) vyko XV Pietų Amerikos lietuvių

jaunimo suvažiavimas (PALJS). Suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) projektas, finansuojamas Lietuvos Fondo (Čikaga, JAV).

PALJS metu dalyvavo Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas, PALJS įkūrėjas ir globėjas prelatas Edmundas Putrimas bei PLB valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas ir PLJ Sąjungos valdybos Pietų Amerikos atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.

Suvažiavimo metu, pagerbiant Sausio 13-osios įvykius ir jų aukas, prelatas Edmundas Putrimas aukojo šv. Mišias „Nuestra Señora de Fátima“ lietuvių parapijoje. Mišiose dalyvavo ir visi Pietų Amerikos jaunimo suvažiavimo dalyviai bei vietos parapijiečiai. Maldose prisiminėme Sausio 13-osios aukas, žuvusius ir sužeistus 1991 m. sausio 13-osios naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Po šv. Mišių, XV suvažiavimo organizatoriai ir atstovai prisidėjo prie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – minėjimo visuotine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Ją organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje atminti.

Be kitų renginių ir užsiėmimų, suvažiavimo dienomis vyko Talentų vakaras, Sporto diena, „Lietuvos diena“, kurių metu, organizuojant bendras užduotis, dalyviai artimiau susipažino su Lietuvos istorija, geografija ir papročiais bei apžvelgė dabartines Lietuvos naujienas. Labai svarbus momentas buvo diskusijos ir kraštų pranešimai.

2011 metų gruodžio 29 d. Berisso mieste (Argentina) lietuvių draugijos „Nemunas“ valdyba, kartu su lietuvių draugija „Mindaugas“ šiltai priėmė lietuvių grupę „Tamsta“. Grupė „Tamsta“ su 6 motociklais aplankė gražiausias Argentinos vietas, taip pat lietuvių bendruomenes ir palaikė Lietuvos moto komandą Dakaro ralyje bei jo dalyvį, Lietuvos motociklininką 44-erių kretingiškį Gintautą Igarį, kuris startavo 2012 m. sausio 1 d. Mar del Plata mieste. Apsilankymas prasidėjo prie lietuviško paminklo „Rūpintojėlis“, vėliau buvo aplankyta lietuvių draugija

15

„Mindaugas“, o vakarienė, dalyvaujant 40 bendruomenės valdybos narių, vyko lietuvių draugijos „Nemunas“ patalpose.

Susirinkime dalyvavo Berisso miesto Užsienio bendruomenių sąjungos atstovas Alfredo Dulkė, lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulkė, lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkas Raúl Petronis ir PLB Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos Pietų Amerikos atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.

Delegacijos apsilankymą Berisso mieste globojo ir koordinavo Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.

Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas 2011 metais ragino jaunimą studijuoti Vasario 16-osios gimnazijoje (Vokietija). 2011 m. iš Pietų Amerikos šią gimnaziją lankė 5 mokiniai (5 iš Argentinos), 2012 m. – 2 moksleivės iš Argentinos.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės vardu, dalyvavo ir atstovavo PLB įvairiuose Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės renginiuose visuose miestuose ir regione, lietuvių draugijos jubiliejaus šventėse. Taip pat dalyvavo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose, kuriuos organizuoja LR ambasada Argentinoje.

2011 metais stiprinti ryšiai su žurnalu „Mūsų Lietuva“ (Brazilija), radijo valandėle „Ecos de Lituania“ ir su kiekvienos lietuvių organizacijos spaudos skyriumi. Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas skelbė naujienas ir žinias Lietuvių Bendruomenėse, taip pat Lietuvos ir Pietų Amerikos spaudoje ir žiniasklaidoje.

Stiprintas ryšys su Buenos Airės provincijos Vyriausybės Imigrantų departamento generaliniu direktoriumi Sebastián Sosa, kuris aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje ir renginiuose. Tai didelis pasiekimas, gerinant PLB ir Lietuvos įvaizdį Pietų Amerikoje. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesį S. Sosa pareigas eina Javier Nazar, su kuriuo pradedame intensyviau bendrauti ir stiprinti ryšius, kad Lietuvos vardas ir atstovavimas jai būtų sėkmingas.

PLB ĮVAIZDŽIO, INFORMACIJOS SKLEIDIMO REIKALŲ KOMISIJA. „PASAULIO LIETUVIO“ LEIDYBOS REIKALAI.

Vienas iš pagrindinių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tikslų yra padėti 41 krašto Lietuvių Bendruomenėms vystyti bei koordinuoti jų veiklą. Kad PLB galėtų geriau atlikti savo pareigas, reikia rasti efektyvų būdą, kaip pateikti ir skleisti informaciją ne tik kraštų valdyboms, bet ir visiems užsienio lietuviams bei Lietuvos žmonėms ir net užsieniečiams. Informacijos sklaidai PLB Valdyba jau yra įkūrusi svetainę www.plbe.org, tačiau norėdami, kad internetinė svetainė kuo geriau atitiktų ne tik Valdybos, bet ir užsienio lietuvių bei kraštų valdybų lūkesčius, poreikius bei būtų dažniau lankoma, nusprendėme ją patobulinti.

PLB Valdybos pirmininkė kreipėsi į visus 41 krašto Lietuvių Bendruomenės pirmininkus ir kraštų valdybas bei PLB Seimo narius ir Bendruomenės veikėjus, prašydama prisidėti tobulinant PLB internetinę svetainę. Jiems buvo išsiųsta apklausos anketa, kurią prašyta užpildyti ir grąžinti iki 2011 m. birželio 15 d. Apklausos rezultatai buvo pristatyti per PLB kraštų ir Jaunimo sąjungos pirmininkų metinį suvažiavimą 2011 m. rugpjūčio 12 d. Jie taip pat pridedami prie šios ataskaitos (žr. priedą Nr. 4).

Šiuo metu yra kuriamas komitetas, svetainės dizaineriui, galinčiam išpildyti mūsų pageidavimus, surasti. Išsirinkę dizainerį, galėsime kurti pageidaujamą PLB svetainę. Šiuo metu taip pat ieškomos lėšos šiam projektui finansuoti. Buvo numatyta, jog dalį planuojamų išlaidų

16

padengs URM, nes internetinės informacijos sklaida buvo minima „Globalios Lietuvos“ programoje. Lėšų negavus, projektas šiek tiek vėluoja, tačiau numatoma jį baigti dar šiais (2012) metais. PLB pageidautų, kad pagrindinė informacija svetainėje būtų pateikiama lietuvių, anglų, ispanų ir rusų kalbomis. Tačiau tai priklausys didele dalimi nuo turimų lėšų. Šiuo metu svetainės projektui bandome ieškoti rėmėjų ir aukotojų.

Dabartinė PLB svetainė yra patobulinta ir sėkmingai veikia. Ją sukūrė ir administruoja Sigitas Birgelis. Administruoti svetainę jam nebuvo lengva, nes informacija jį pasiekdavo nereguliariai. Todėl galvojama steigti atskirą asmenų kolegiją, kuri rinktų ir pateiktų svetainės administratoriui reikalingą informaciją. Širdingai ačiū Sigitui Birgeliui už atliekamą darbą.

„Pasaulio lietuviui“ šiemet buvo nelengvi metai. Nuo 2011 metų balandžio mėnesio redaktorės pareigų atsisakė Audronė Škiudaitė, norėjusi iš pareigų pasitraukti jau beveik prieš metus.

Ieškojome redaktorės. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas pasisiūlė perimti visas su „Pasaulio lietuvio“ leidyba susijusias pareigas, t. y. ne tik žurnalą redaguoti, bet ir sukurti naują žurnalo dizainą, maketavimą, suburti komandą, plėsti žurnalo skaitytojų ratą, ieškoti rėmėjų, reklamų, administruoti, atspausdinti ir išsiųsti. Susitarėme dėl sąmatos. Jaunatviškose rankose PLB žurnalas atgijo, pasikeitė jo išvaizda ir turinys.

Deja, žurnalo leidyba nebuvo sklandi: nebuvo laikomasi leidybos terminų, supainiota žurnalų numeracija, atsirado siuntimo problemų į kai kurias šalis, dėl to kai kurie prenumeratoriai kelis „Pasaulio lietuvio” numerius gavo per vėlai, o kai kuriose šalyse – leidinių visai negavo. Galiausiai rugpjūčio mėnesio leidinys buvo paruoštas, bet, atrodo, neišsiųstas, o rugsėjo mėnesio numeris buvo apleistas net nebaigtas. PLB Valdyba atsiprašė savo prenumeratorių už tai, kad naujasis „Pasaulio lietuvio“ redaktorius neatsakingai vykdė perimtus įsipareigojimus ir nuvylė prenumeratorius.

Paskutiniuosius 2011 metų numerius redagavo žurnalistė Deimantė Dokšaitė. Padedami Dokšaitės, išleidome visus įsipareigotus 10 numerių. Dėl iškilusių problemų 2012 m. jau praradome dalį prenumeratorių. Žurnalo išlaidos neša nuostolius. Užsisakyti žurnalą raginome PLB narius, bet ši akcija nepadėjo. Ateinančiame PLB Seime turėsime nuspręsti, ar tęsti šio leidinio publikavimą. Nuoširdžiai ačiū PLB būstinei Lietuvoje. Šios būstinės administratorė Virginija Grybaitė perėmė žurnalo administravimą ir kartu su PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis pasirūpino žurnalo atspausdinimu ir išsiuntimu. Be jų nebūtumėme galėję išpildyti savo įsipareigojimų prenumeratoriams.

***

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos 2011 m. ataskaita, numatoma veikla bei finansinė 2012 m. sąmata nebuvo gauta, todėl nepateikiama.

FINANSŲ REIKALŲ KOMISIJA. KOMISIJAI VADOVAUJA RENATA RETKUTĖ.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 33 Konstitucijos straipsnis nurodo, kad PLB lėšas sudaro:

a) Atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių įnašai, ne mažesni kaip 15 procentų tautinio solidarumo įnašų;

b) Aukos, palikimai, dovanos bei kitos pajamos;

17

c) Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Fondo parama;d) Kraštų Bendruomenių paskirta parama.

1996 metais PLB Fondas atsiskyrė nuo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, tačiau, sekdamas tradicija, ir toliau kasmet rengdavo vajus PLB veiklai paremti. Tačiau 2009 metais PLB Fondas nusprendė likviduotis, todėl PLB prarado šio Fondo teiktas lėšas.

Kai kuriems kraštai pradėjus aktyviau nerinkti solidarumo įnašo, PLB lėšos pasidarė menkos. Solidarumo įnašo dydžio klausimas buvo aktyviai svarstomas per 2011 metų PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimą, kurio metu buvo nuspręsta dėl bendros įnašo skaičiavimo metodologijos sukūrimo būtinumo. Todėl PLB Finansų komisija parengė ir PLB Valdyba patvirtino įnašo skaičiavimo metodologiją (žr. ataskaitos priedą Nr. 2). PLB valdybos priimta 2012 metų PLB sąmata pridėta ataskaitos priede Nr. 1.

18

PRIEDAS Nr. 1

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS 2012 METŲ SĄMATA

(JAV doleriais)

NUMATOMOS PAJAMOS

Lietuvių Fondo parama

Atstovybės išlaidoms 10,000„Pasaulio lietuviui“ 3,000VISO 13,000

Užsienio reikalų ministerijos (skirtas finansavimas)

„Pasaulio lietuviui“ 3,831PLB Seimui 5,747VISO 9,578

Kanados talka 1,000

„Pasaulio lietuvio“ prenumeratoriai, aukos, reklama 22,422

Kraštų solidarumo įnašas ir aukos 15,000

PLB Seimo registracijos mokestis 5,000

Iš viso pajamų 66,000

NUMATOMOS IŠLAIDOS

„Pasaulio lietuvis“ 32,000

PLB atstovybės išlaidos 20,000

Valdybos būstinės išlaidos, mokesčiai ir kiti 3,000

PLB Seimas 10,000

Mokesčiai 200

Valiutų konvertavimo skirtumai ir bankų išlaidos 800

Iš viso išlaidų 66,000

19

PRIEDAS Nr. 2

REKOMENDACIJOS DĖL SOLIDARUMO ĮNAŠO

20

21

PRIEDAS Nr. 3

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ARCHYVARO TARNYBA

UŽSIENIO LIETUVIŲ ARCHYVŲ TVARKYMO IR PANAUDOJIMOVEIKSMŲ PLANAS

2011-05-02Vilnius

Bendrosios nuostatos

1. Užsienio lietuvių archyvų tvarkymo ir panaudojimo veiksmų planas (toliau – Planas) numato užsienio lietuvių archyvų tvarkymo etapus, šių archyvų perkėlimo į informacinę erdvę priemones ir būdus, atliekamus darbus koordinuojančias organizacijas ir asmenis, jų pareigas ir atsakomybę.

2. Plane numatyti atlikti veiksmai sietini su „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389, įgyvendinimu ir šiai programai įgyvendinti numatytais tarpinstituciniais veiklos planais.

3. Plano prioritetinės sritys: 3.1. susisteminti informaciją apie įvairių Lietuvos institucijų saugomus užsienio lietuvių

archyvus;3.2. įvertinti ne Lietuvoje saugomų užsienio lietuvių archyvus ir susisteminti

informaciją apie juos;3.3. padaryti užsienio lietuvių archyvus prieinamus vartotojui.

Darbų koordinavimas (pareigos ir atsakomybė)

4. Plane numatytų veiksmų, susijusių su užsienio lietuvių archyvų tvarkymu, įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, (toliau – LVAT) kuri:

4.1. paskiria atsakingus darbuotojus (Dokumentų ir archyvų valdymo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė (tel. (8 5) 265 2249, el. p. d.luksaite@archyvai.lt ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Čaplinskienė (tel. (8 5) 265 2430, el. p. l.caplinskiene@archyvai.lt);

4.2. rūpinasi, kad Plane numatyti darbai būtų atliekami laiku, kaupia ir teikia informaciją apie atliekamus veiksmus, priima reikiamus sprendimus;

4.3. teikia rekomendacijas užsienio lietuvių archyvų vertinimo, tvarkymo, aprašymo ir naudojimo klausimais, prireikus kartu su valstybės archyvais rengia metodinius dokumentus;

4.4. bendradarbiauja su istorinius tyrimus vykdančiomis institucijomis (VšĮ Lietuvių išeivijos institutu, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centru, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir kitomis), vertina užsienio lietuvių archyvų panaudojimo istoriniams tyrimams poreikį;

22

4.5. bendradarbiauja su archyvarus rengiančiomis ugdymo institucijomis ir vertina archyvistikos studijų programos studentų dalyvavimo įgyvendinant Plane numatytus darbus galimybes;

4.6. bendradarbiauja su įstaigomis, turinčiomis galimybę kaupti užsienio lietuvių archyvus ir užtikrinti jų išsaugojimą bei prieinamumą (valstybės archyvais, bibliotekomis ir pan.), prireikus organizuoja užsienio lietuvių archyvų perdavimą saugoti į šias įstaigas;

4.7. įvertina valstybės archyvų darbuotojų stažuočių užsienyje, kitokios užsienio lietuvių bendruomenėms teiktinos pagalbos galimybes.

5. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba (toliau – PLB):5.1. paskiria atsakingus Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus bei nurodo Kraštų

lietuvių bendruomenių atsakingų atstovų ryšio duomenis (Pasaulio lietuvių bendruomenės archyvų darbo grupės pirmininkė Daiva Barzdukienė (el. p. daivab@verizon.net);

5.2. koordinuoja informacijos pateikimą LVAT ir kitoms institucijoms, dalyvaujančioms tvarkant užsienio lietuvių archyvus ar kaupiančioms informaciją apie juos;

5.3. organizuoja darbus, susijusius su užsienio lietuvių archyvų vertinimu ir tvarkymu ne Lietuvoje.

Pagrindiniai darbai

6. Pagrindiniai numatomi atlikti darbai:6.1. PLB archyvų darbo grupė, atsižvelgdama į LVAT užsienio lietuvių archyvų

rinkiniams identifikuoti parengtą klausimyną, nustato Kraštų bendruomenių žinioje esančius ar jų žinomus archyvus, identifikuojant:

6.1.1. archyvo sudarytoją (dokumentus sudariusį ir sukaupusį asmenį ar organizaciją);6.1.2. archyvo dokumentų chronologines ribas (archyvo anksčiausio ir vėliausio

dokumento datas);6.1.3. archyvo dokumentų apimtį (archyvo dokumentų (bylų ar pan.) kiekį); 6.1.4. archyvo dokumentus arba jų turinį apibūdinančią informaciją, kuri teiktų

bendriausią informaciją apie archyvo sudarytojo veiklą ir šios veiklos reikšmę, sudarytojo veiklos laikotarpį, atspindėtų archyve esančių dokumentų turinį (dokumentų temas, rūšis, unikalumą);

6.2. LVAT, kartu su PLB, įsipareigoja skelbti susistemintą ir apibendrintą informaciją apie identifikuotus užsienio lietuvių archyvus informacinių technologijų priemonėmis;

6.3. dalyvauti, kartu su PLB, sudarant užsienio lietuvių archyvų (jų fondų ar rinkinių), saugomų įvairių Lietuvos institucijų, sąvadą ir jį viešinti;

6.4. padėti surasti institucijas Lietuvoje, kurios priimtų saugoti užsienio archyvus ir ieškoti galimybių juos persiųsti;

6.5. teikti užsienio lietuvių bendruomenėms metodinę pagalbą užsienio lietuvių archyvų vertinimo, tvarkymo klausimais;

6.6. koordinuoti informacijos apie užsienio lietuvių archyvus sklaidą;6.7. skaitmeninti itin vertingus užsienio lietuvių archyvų dokumentus ir užtikrinti, kad

jie būtų prieinami informacinių technologijų priemonėmis.

Užsienio lietuvių archyvų tvarkymas

7. Plano veiksmai skirstomi į šiuos etapus:

23

7.1. Pasirengimo etapas (2011 m.):7.1.1. teisės aktuose numatytų dokumentų rengimas;7.1.2. veiklos priemonių ir būdų pasirinkimas;7.1.3. užsienio lietuvių archyvų identifikavimo ir tvarkymo apimčių nustatymas;7.1.4. ryšių su Planą įgyvendinančiomis ar galinčiomis įgyvendinti institucijomis ar

asmenimis užmezgimas, numatant atliktinus darbus ir atsakomybę už jų atlikimą;7.2. Lietuvoje saugomų užsienio lietuvių archyvų identifikavimo etapas (2011–2012

m.): 7.2.1. įvairių Lietuvos institucijų saugomų užsienio lietuvių archyvų (jų fondų ar

rinkinių) sąvado sudarymas; 7.2.2. Valstybės archyvai, bibliotekos ir muziejai apibendrintus duomenis teikia Vytauto

Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui, įgyvendinančiam projektą „Lietuvių egzodo paveldo likimai“;

7.2.3. Pateikti duomenys skelbiami Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro, kuriamoje duomenų bazėje „Sietynas“. Valstybės archyvų teikiamą informaciją koordinuoja LVAT, bibliotekų ir muziejų – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;

7.3. Ne Lietuvoje saugomų užsienio lietuvių archyvų identifikavimo ir aprašymo etapas (2012–2019 m.):

7.3.1. LVAT užsienio lietuvių archyvų rinkiniams identifikuoti parengia klausimyną;7.3.2. PLB valdybos paskirti atstovai pateikia prašomą informaciją;7.3.3. LVAT atsakingi darbuotojai, išanalizavę gautą informaciją, parengia apibendrintą

informaciją, skelbtiną viešai informacinių technologijų priemonėmis;7.3.4. informacija apie užsienio lietuvių archyvus skelbiama LVAT interneto svetainėje

www.archyvai.lt, PLB www.plbe.org, prireikus – ir Kraštų lietuvių bendruomenių interneto svetainėse;

7.3.5. užsienio lietuvių archyvų dokumentų tolesnio išsaugojimo užtikrinimas, juos perduodant saugoti Lietuvos valstybės archyvams, bibliotekoms ar kitoms institucijoms.

7.4 Baigiamieji darbai (2019 m.) atliktų darbų ir iškilusių problemų apibendrinimas, siūlymų, susijusių su užsienio lietuvių archyvų tvarkymo tolesniais poreikiais ir galimybėmis, teikimas, mokymų ir metodologinių seminarų rengimas.

Metodinė pagalba ir jos teikimas

8. PLB atstovai nurodo metodinės pagalbos, jos formos ir pobūdžio poreikį.9. LVAT atsakingi darbuotojai teikia metodinę pagalbą raštu ar žodžiu arba kartu su

valstybės archyvų darbuotojais parengia reikiamas metodines priemones.10. Esant poreikiui LVAT atsakingi darbuotojai koordinuoja konsultacijų teikimą

užsienyje, jei tai leidžia esami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.11. Prireikus su užsienio lietuvių archyvų tvarkymu ir vertinimu susiję klausimai

aptariami bendruose LVAT, kitų užsienio lietuvių archyvų tvarkymo darbuose dalyvaujančių institucijų ir PLB valdybos paskirtų atstovų susitikimuose.

Baigiamosios nuostatos

12. Pagal šį Planą atliktų veiksmų rezultatai pateikiami PLB valdybai ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

24

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė

Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis

25

PRIEDAS Nr. 4

26

27

28

29

PRIEDAS Nr. 5

30