pamokos „stresas“

gairĖs

Paauglystė ir pilnametystės pradžia – laikas, kai įvyksta daug gyvenimo pokyčių: keičiamos mokyklos, pradedamos studijos, dalis jaunų žmonių susiranda pirmą darbą, ima gyventi savarankiškai, kuria savo namus. Daugeliui tai yra įdomus metas, tik neretai lydimas streso ir rimtų išbandymų. Kartais stiprus ar ilgai neatpažintas, nepripažintas ir nevaldomas stresas gali paskatinti psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimą. Nors neabejojama vis didėjančia informacinių technologijų nauda, kartu pripažįstama, kad neribotas naudojimasis virtualiaisiais tinklais tampa papildomu išbandymu psichikos sveikatai. Daug jaunų žmonių visame pasaulyje išgyvena humanitarines krizes (stichines nelaimes, karo konfliktus, epidemijas) – tai irgi mažina atsparumą psichikos sutrikimams.

Žinoma, kad pusė visų psichikos sutrikimų prasideda, iki žmogui sueina 14 metų, bet dauguma jų lieka nepastebėti ir negydomi. Paauglių depresija yra trečioje vietoje pagal bendrosios ligos naštos (angl. Global Burden of Disease) rodiklį, savižudybė – antroji 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugelyje šalių itin opi jaunų žmonių alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problema. Dažnai tai susiję su kitu rizikingu elgesiu, pvz., nesaugiu seksu, pavojingu vairavimu.

Visame pasaulyje vis labiau pripažįstama psichikos sveikatos atsparumo ugdymo svarba. Daugėja įrodymų, kad paauglių sveikatos stiprinimas yra ekonomiškai efektyvus kalbant ne tik apie jų sveikatą, bet ir apie šalies ekonominį stabilumą ir socialinę gerovę. Nuo jaunų žmonių sveikatos priklauso jų indėlis į darbo rinką, šeimos ir visuomenės gyvenimą.

Psichikos sveikatos sutrikimų prevencija prasideda nuo ankstyvųjų simptomų atpažinimo. Tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams lavinti įgūdžius, padedančius įveikti sunkumus mokykloje ir namuose. Psichosocialinė pagalba gali būti teikiama mokyklose ir kitose bendruomenės įstaigose, be to, gali būti organizuojami sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų mokymai apie psichikos sveikatos sutrikimų nustatymą ir jų valdymą.

Nuo pat ankstyvo amžiaus stiprinant psichikos sveikatą galima pasiekti daug. investicijos į psichikos sveikatos stiprinimą turėtų būti siejamos su programomis, kurių tikslas – skatinti psichikos sveikatos supratimą, ugdyti tėvų ir mokytojų gebėjimus suteikti reikiamą pagalbą ir paramą vaikams, mokiniams ir jų draugams. Šiai temai skirta šių metų Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

Minint šią dieną, siūlome savo ugdytiniams surengti užsiėmimus, skirtus psichikos sveikatos stiprinimui. Įkvėpimui pridedame pamokos „stresas“ gaires.

Pamoka „StreSaS“

Nesvarbu, ką valgome ir veikiame, kaip planuojame savo darbą, mokslus ir laisvalaikį, kartais visi tampame irzlūs, jaučiame nerimą, sunkiai priimame sprendimus, netgi kenčiame skrandžio skausmus, o širdis plaka pašėlusiu greičiu... Kartais visi tampame streso aukomis... stresas – ypatinga mūsų organizmo savybė sutelkti gynybinius mechanizmus, siekiant įveikti kilusią grėsmę. išsiskiriant adrenalinui, didėjant širdies susitraukimų, kvėpavimo dažniui ir kitais būdais mūsų organizmas pasirengia sprukti iš įtampą keliančios padėties. Tai gali būti labai veiksminga nutikus vienkartiniam nemaloniam įvykiui (pavyzdžiui, ginantis nuo užpuoliko, bėgant iš gaisro vietos), bet dažnai ir ilgai verčiant savo organizmą kovoti su stresinėmis situacijomis galima pereikvoti jo išgales ir paskatinti ligų atsiradimą. Kovojant su stresu ar nerimu labai svarbu mokėti juos atpažinti, pasirinkti ir pritaikyti tinkamą streso įveikos būdą anksčiau, nei tai taps rimta liga. Todėl siūlome supažindinti savo įstaigos ugdytinius su streso sąvoka, išmokyti juos atpažinti stresą, įvertinti ir pasirinkti įveikos būdus.

Po pamokos „Stresas“ mokiniai gebės:

• atpažinti savo streso lygį;• pripažinti, kad teigiamo (neigiamo) streso valdymas gali paveikti sveikatą;• suprasti, kad stresas veikia individualiai, žmonės nevienodai reaguoja į stresorius;• pasirinkti tinkamą streso įveikos būdą.

Veiklos:

i veikla. streso testas.ii veikla. streso poveikis.iii veikla. streso įveikos būdai.

Priemonės:

i priemonė. streso testas (kiekvienam mokiniui).ii priemonė. streso poveikio plakatas (a1 formato popieriaus lapas, žymeklis). iii priemonė. streso valdymo schema (kiekvienam mokiniui).

I VeIkla. StreSo teStaS (10 mInučIų).

1. išdalinkite mokiniams streso testą.

2. Paprašykite mokinius atlikti streso testą: pasirinkti skaičių nuo 1 iki 4 nurodant, kaip dažnai jie jaučia kiekvieną iš pateiktų simptomų (1 – niekada, 2 – kartais, 3 – dažnai, 4 – nuolat).Testo apačioje reikia įrašyti surinktų balų sumą.

Mažiau nei 20 balų – žemas streso lygis. ZNuo 21 iki 30 balų – vidutinis streso lygis. Z31 ir daugiau balų – aukštas streso lygis. Z

3. Pasakykite mokiniams, kad:

• susidūrus su gyvenimo sunkumais, stresas yra normali organizmo reakcija; • kai tam tikra situacija suvokiama kaip grėsminga, organizme išsiskiria daug streso hormonų, kurie padeda mobilizuoti jėgas ir pasiruošti gintis arba bėgti;• pavojingai situacijai atslūgus, organizmas pradeda funkcionuoti įprastu režimu.

II VeIkla. StreSo PoVeIkIS (15–20 mInučIų).

1. Padalykite klasę į grupes po 3–5 mokinius ir paprašykite, kad jie tarpusavyje trumpai aptartų kokią nors stresinę situaciją (leiskite diskutuoti 3–4 minutes).

2. Paprašykite pagalvoti apie tai, ką jie jautė tuo metu (2 minutės).

3. išdalinkite a1 formato popieriaus lapus bei žymeklius ir paprašykite sudaryti pojūčių (simptomų) sąrašą. 4. Patarkite galvoti apie 3 pojūčių grupes:

a) emocinius (jausmai),b) fizinius,c) psichinius (mintys).

Šiai užduočiai skirkite 4–7 minutes.

5. Paprašykite kiekvieną grupę pristatyti, ką jie parašė.

6. Prireikus papildykite.

III VeIkla. StreSo ValdymaS (5 mInutėS).

Pasakykite, kad yra tinkamų ir netinkamų streso įveikos būdų: tinkami streso įveikos būdai padeda sumažinti streso lygį ir sušvelninti simptomus, o netinkami juos tik užmaskuoja – tai gali sukelti naujas stresines situacijas ir padidinti žalos sveikatai tikimybę. Paklauskite, ar mokiniai galvojo, kaip jie įveikia stresą ir kaip galėtų jį įveikti.

StreSo teStaS

Prie kiekvieno teiginio įrašykite skaičių nuo 1 iki 4, atsižvelgdami į tai, kaip dažnai savo gyvenime patiriate aprašomą būseną (1 – niekada, 2 – kartais, 3 – dažnai, 4 – nuolat).

1. Man sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį.

2. Buvo sutrikusi sveikata, nes labai daug dirbau (mokiausi).3. Esu susirūpinęs (-usi) ir man sunku atsipalaiduoti.

4. Kai noriu atsipalaiduoti, rūkau ir vartoju alkoholinius gėrimus. 5. supykstu, jeigu ne viskas klostosi taip, kaip norėčiau.6. Juokauju ir šypsausi mažiau nei anksčiau.

7. Man sunku sutelkti dėmesį.

8. Dažnai jaučiuosi liūdnas (-a) ir nusivylęs (-usi). 9. Man sunku rasti įdomių dalykų.

10. Man patinka kontroliuoti.

11. Dieną jaučiuosi pavargęs (-usi).

12. Neturiu pakankamai laiko viskam, kas vyksta mano gyvenime.13. Labai nerimauju dėl to, kas vyksta mano gyvenime.14. Turiu įprotį gniaužti kumščius, sukti plaukus, barbenti pirštais ir pan.

iš viso

II veIkla. StreSo PoveIkIS.

kilus stresui atsipalaidavus

↑ Širdies plakimo dažnis

↓

↑ pulsas ↓↑ Kraujospūdis ↓↑ raumenų

įsitempimas↓

↑ Kvėpavimas ↓↓ Kraujagyslių spindis ↑↓ Virškinimas ↑↑ Temperatūra ↓

emociniai (jausmai): Fiziniai Psichiniai (mintys)Esu priblokštas (-a).Man neramu.Jaučiuosi nusivylęs (-usi).Jaučiuosi bejėgis (-ė).Jaučiuosi nelaimingas (-a).Jaučiuosi prislėgtas (-a).Man nepatogu.Pykstu.Bijau.

sunku kvėpuoti.sutrikęs miegas.Pilvo skausmai.galvos svaigimas.Valgymo įpročių pokyčiai (valgau daugiau ar mažiau).galvos skausmas.aknė.Įsitempę raumenys.Panika.Krūtinės skausmai.

Šito neištversiu.Man tai per sunku.Negaliu priimti sprendimo.Turiu apie tai labai gerai pagalvoti.Negaliu susikaupti.Esu blogas (-a)Esu nieko vertas (-a) Prarandu kontrolę.

Pojūčiai:

III VeIkla. StreSo įVeIkoS būdaI.

tInkamI StreSo įVeIkoS būdaIPailsėkite.• skirkite laiko sau.• Užsiimkite mėgstamiausia veikla.• atlikite kvėpavimo pratimus.• Klausykitės muzikos.• Valgykite sveiką maistą. • gerkite vandens. • Pasikalbėkite su draugais (tėvais).• Medituokite.• Pažiūrėkite gerą filmą.• skirkite laiko savo augintiniui.• Pasimėgaukite vonia ar dušu.• sutelkite dėmesį prie geriausių dalykų. • išmokite pozityviojo mąstymo technikų.• Turėkite realių lūkesčių. • Paprašykite pagalbos. • Pažvelkite į situaciją iš šalies.• išmokite planuoti ir organizuoti savo laiką.• Leiskite laiką su kitais žmonėmis.•

netInkamI StreSo įVeIkoS būdaIalkoholio, narkotikų vartojimas.• Nesveiko maisto vartojimas.• Kofeino vartojimas.• rūkymas.• Emocijų slopinimas.• smurtas.• Problemų perkėlimas kitiems.• Nesugebėjimas pasakyti „Ne“.•

Pasiūlykite mokiniams per savaitę išbandyti skirtingus streso įveikos būdus. Paprašykite, kad jie kiekvieną dieną pažymėtų, ką iš pateikiamo sąrašo atliko (prireikus galima prašyti tėvų pagalbos). savaitės ar mėnesio pabaigoje aptarkite veiksmingiausius (labiausiai patikusius, išbandytus naujus) streso įveikos būdus.

Miegojau ne mažiau kaip 9

valandas.

sudariau sąrašą dalykų, kuriuos reikia

atlikti.

Laiku paruošiau

namų darbus.

Kai buvo liūdna, radau,

kas prajuokina.

Pajutęs (-usi) streso simptomus,

ruošiau namų darbus.

Tris kartus per savaitę ne mažiau nei 30

min. dariau mankštą.

apie mane slegiančius rūpesčius kam nors

papasakojau.

Norėjau atidėti svarbų reikalą, bet atlikau iš

karto.

Paprašiau padėti man

išspręsti problemas.

Naudojau giliojo

kvėpavimo metodiką.

Vietoj greitojo maisto rinkausi

sveikus užkandžius.

išėjau 30 min. pasivaikščioti.

skaičiau knygą.

rašiau dienoraštį.

Užsiėmiau mėgstama

veikla.

susidariau dienos

tvarkaraštį (įskaitant miegą).

Pradėjau nuo sunkiausio

dalyko.

spręsdamas (-a) problemas

naudojau „minčių lietaus“

metodą.

30 min. mokiausi

naujų dalykų.

Patyręs (-usi) stresą

teigiamai save nuteikinėjau.

Kūriau. Leidau laiką su tais, kuriuos

myliu.

Parengta pagal alberta mokytojų asociacijos ir Kanados psichikossveikatos asociacijos leidinį „Mental Health Lessons Plans“

2018 m.