2 p. NAUJIENOS Vilko diena

3 p. GINKLUOTË Snaiperiųginklai Lietuvos kariuomenėje

6 p. UÞSIENIS Italijoskovos plaukikai COMSUBIN

10p.KARIŲŽODIS Pirmiejitarnybos mėnesiaiAlgirdo batalione

11 p. SPORTAS Baladėapie karatistus

12 p. KO ÈIA JUOKTIS... Broliai šaunuoliai

SKAITYKITE

PAG-3išvykoįmisijąAfganistane

Algirdo bataliono vadas plk. ltn. V. Ša-tas, Afganistano Goro provincijos atkū-rimo grupės PAG-3 vadas, savo kalboje akcentavo, kad kariai yra labai gerai pasirengę misijai, ir linkėjo ištvermės, sveikatos. Gerą karių pasiruošimą mi-sijai patvirtino ir „PRT-CHALLENGE 2006“ pratybos, kuriose kariai parodė savo profesionalumą ir sugebėjimą veikti bet kokiose situacijose. Algirdo

2006m.balandžio28d.LietuvosdidžiojokunigaikščioAlgirdomechanizuotajamepėstininkųbatalioneįvykoAlgirdobatalionetarnaujančiųprofesinėskarotarnyboskariųbeiiškitųbatalionųpriskirtųkariųpalydėtuvėsįtarptautinęmisijąAfganistane.

bataliono karių pagrindu sudaryta PAG-3 grupė į misiją išsivežė ir bataliono kovi-nę vėliavą.

Renginys prasidėjo iškilminga rikiuote Algirdo bataliono rikiuotės aikštėje. Į iškilmingą palydėtuvių ceremoniją atvyko krašto apsaugos ministras G. Kirkilas, kariuomenės vadas generolas majoras V. Tutkus, Lauko pajėgų vadas brigados generolas

A. Pocius, motorizuotosios pėstinin-kų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas D. Užkuraitis, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas J. Gražulis ir kiti aukšti pareigūnai. Taip pat atsisvei-kinimo ceremonijoje dalyvavo Ruklos įgulos ir Algirdo bataliono kapelionai mjr. A. Valkauskas ir kpt. K. Masevi-čius, išvykstančių karių tėvai, žmonos, artimieji, draugai.

Kariuomenės vadas generolas ma-joras V. Tutkus teigė: „Didžiuojamės, kad pirmą kartą kariai išvyksta drauge su savo vadu, kad kartu į tolimą valstybę iškeliauja ir kovinė bataliono vėliava. Lietuva prisiėmė atsakomybę už tvarką Goro provincijoje, todėl saugokite vieni kitus, dažniau rašykite artimiesiems“.

Visus išvykstančius karius palaimi-no vyriausiasis kariuomenės kapelio-nas J. Gražulis. Palydėtuvėse dalyvavę svečiai kariams linkėjo sveikatos, ištver-mės ir visiems grįžti namo sveikiems.

srž.N.Vitas

2 ALGIRDASNr.10(11)

NAUJIENOS

2006 m. birželio 6 d. Algirdo batalio-nas, kaip ir visa „Geležinio Vilko“ brigada, šventė 14-ąsias vardo suteikimo metines. Nuo pat ankstyvo ryto visi kariai nekan-triai laukė varžybų, surengtų šios šventės proga pradžios. Prieš pradedant varžy-tis dėl geriausiųjų vardo visus pasveiki-no ir palinkėjo sėkmės laikinai einantis bataliono vado pareigas kpt. Bronius Žėkas.

VILKODIENA

Daugiausiai susidomėjimo sulaukė kiekvienais metais vykstantis „Vilko ta-kas“, čia gali dalyvauti ir parodyti savo karinius įgūdžius visi krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys kariai. Šiais me-tais atvykę išbandyti savo jėgų Artilerijos bataliono kariai buvo itin gerai pasiruošę varžyboms. Tuo pačiu metu bataliono stadione vyko „Mažojo futbolo“ varžy-bos. Po atkaklių rungtynių (rungėsi pen-kios komandos) pirmąją vietą iškovojo Sunkiosios ginkluotės kuopos komanda, antroji vieta teko 1-ajai kuopai ir tre-čioji vieta – štabo komandai. Žvejybos varžybose, kurios vyko prie bataliono esančiame tvenkinyje, pirmąją vietą iškovojo srž. Vytautas Vaitkus, antras šioje rungtyje liko gr. Virginijus Kazlaus-kas, o trečioji vieta atiteko kpt. Vitalijui Navelskiui.

Stipriausi bataliono kariai galėjo daly-vauti svarsčio metimo ir virvės traukimo varžybose. Svarsčio metimo rungtyje nenugalimas buvo vrš. Arūnas Skorups-kas, jam nusileido ir užėmė antrąją vietą eil. Vytautas Neiberka, trečiasis galiūnas – vyr. ltn. Mantas Juozaitis. Vykstant svarsčio varžyboms, gretimai vyko virvės traukimo rungtis. Čia po atkaklios kovos pirmąją vietą išplėšė 3-iosios kuopos ka-riai, antri liko Sunkiosios ginkluotės kuo-

2006m.birþelio6d.Algirdobatalionas,kaipirvisa„GeleþinioVilko“brigada,ðventë14-àsiasvardo su tei ki mo me ti nes.

pos kariai ir trečiąją vietą laimėjo mūsų svečiai – Artilerijos bataliono kariai.

Atėjus pietų metui dalyvių ir „sirga-lių“ truputį sumažėjo, tačiau šventė tęsė-si ir po pietų, pasistiprinę kariai dalyvavo karinės estafetės varžybose, kuriose pir-mąją vietą iškovojo Sunkiosios ginkluo-tės kuopos komanda, antrąją – 1-oji kuo-pa, trečiąją – 3-ioji kuopa. Nors varžybos ėjo į pabaigą, diena dar tikrai nesibaigė. Po visų rungčių, teisėjams susumavus rezultatus, buvo apdovanoti nugalėtojai, taip pat „Geležinio Vilko“ dienos proga buvo suteikti kariniai laipsniai ir įteikti padėkos raštai.

Pasibaigus apdovanojimams karių laukė koncertas: iš Vilniaus atvyko Povi-las Meškėla su solistėmis, šoko Jonavos klubo „Bonus“ šokėjai.

srž.NerijusVitas

ALGIRDASNr.10(11)3

GINKLuOtė

Ankstesniame numeryje jau truputį buvo rašyta apie snaiperius. Tai nepa-prastos ištvermės ir aukšto profesinio pasirengimo kariai. Jų užduotys reika-lauja ypatingo tikslumo ir jiems kuriami ypač tikslūs ginklai. Tikiuosi, jums bus įdomu. Šis skyrelis bus skirtas mažiau žinomiems Lietuvos kariuomenėje nau-dojamiems naujos kartos šautuvams.

„Sako“tRG-22

1921 metais Suomijoje buvo įkurta ginklų gamykla „Sako“. Ši gamykla turi ilgą ir šlovingą istoriją. Gamykla buvo įkurta siekiant aprūpinti ginklais tuometinę Suomijos civilinę saugą ir suvaidino nepaprastai svarbų vaidme-nį Suomijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Gamykloje gaminami ne tik gin-klai, bet ir šaudmenys. Vėliau gamyklos augimas vyko produkcijos kokybės didi-nimo, novatoriškų techninių sprendimų ir plataus asortimento teikimo šauliams sąskaita. Per daugelį metų „Sako“ iš-

tobulino ir tiekia pasaulinės klasės ka-rinius, sportinius ir medžioklinius šau-tuvus, amuniciją ir įvairius jų priedus. Gaminiai garsėja kokybe, patvarumu ir tikslumu. Pirmasis TRG snaiperinis šautuvas buvo žymimas 21 numeriu.

SNAIPERIŲŠAutuVAI LIEtuVOSKARIuOMENėJEPriešpradėdamasstraipsnįturiupaminėti,kadaprašytibustikduišvisųesamųkariuomenėješautuvų.Priežastispaprasta–tokiešautuvai,kaipSVDirM14L1,visiemsjaugeraižinomi.

Moderni„Sako“tRG-22versija

„Sako“snaiperiotRG-21šautuvoversija

PAGRINDINIAIDuOMENYSKalibras 7,62 x 51mm NATO (308 Winchester)Ginklo ilgis 1150 mmVamzdžio ilgis 660 mmGinklo masė (kg) 4,7 kgDėtuvė 10 šovinių (prijungiama)Duslintuvas Yra (prijungiamas, padidina ginklo ilgį +60 mm)Mechanizmo veikimas Užrakinama spyna

Taiklaus šūvio nuotolis (m)

800 m su standartiniu 7,62 x51 mm šoviniu 200 m su ikigarsiniais šoviniais

Naktinis taikiklis „Simrad“ naudojamas kartu su optiniu taikikliuGraižtvos 4 dešinė

MOA (minute of angle) 1,3 (naudojant 7,62 x 51 mm, kai kulkos svoris 11 g/170 grn ir pradinis greitis 860 m/s)

Patobulinus būtent šį šautuvą buvo su-kurtos kelios nuo 2000 m. gaminamos TRG-22 versijos, kurios naudojamos ir mūsų kariuomenėje.

TRG-22 versijos viena nuo kitos skiriasi svoriu ir šautuvo paviršių spalva. Buožės konstrukcija leidžia kiekvienam snaiperiui susireguliuoti skruosto atramą aukštyn, žemyn ir į šonus bei peties atra-mą ilgyn pagal poreikį.

Šautuvas gali būti su priekinėmis atlenkiamomis kojelėmis arba jos gali būti nuimtos. Kojelės yra teleskopinės ir prireikus gali būti pailginamos. Nuė-mus ugnies slopintuvą galima prisukti duslintuvą.

Buožės ir korpuso rėmas pagaminti iš aliuminio ir padengti kevlaru.

„Sako“ TRG-22 buvo pradėtas gaminti (primenu, kad tai TRG-21 patobulinta versija) siekiant sukurti ypatingo tikslumo snaiperiams skirtus šautuvus ir jais aprūpinti ginkluotąsias pajėgas. Dažnai techniniuose ir takti-niuose duomenyse pateikiami atstumai neatspindi realybės. Tačiau aukščiau lentelėje jūs matote realius duomenis. Kad nekiltų abejonių, apie atstumus verta parašyti daugiau. Šaudant ikigar-siniais šoviniais, taiklaus šūvio nuotolis – iki 200 m.

4 ALGIRDASNr.10(11)

GINKLuOtė

taiklusšaudymas

Pėstininkas pasakymą „taiklus šaudy-mas“ supranta kitaip nei snaiperis. Jeigu pėstininkas 300 m atstumu į „stovinčią figūrą“ iš dešimties paleistų šovinių dešimt pataiko (į bet kurią taikinio vietą), jis yra geras šaulys (prisiminkite KŠĮGT). Snaiperiui keliami taiklaus šau-dymo reikalavimai yra daug didesni. Su TRG-22 300 m atstumu neribojant laikui snaiperis turi pataikyti iki 9 mm atstumu nuo KT (kontrolinio taško), o palankio-mis sąlygomis 800 m atstumu – į 300 mm apskritimą.

Profesionaliųsnaiperių atsiliepimai apie TRG-22

Ištrauka iš straipsnio „Vtorovo vystrela ne dano“ publikuoto žurnale „Soldat uda-či“ Nr. 1 (136) 2006 m.

Į klausimą, kokias būtent aukšto tikslumo sistemas profesionalai norėtų turėti (varžybose dalyvavo snaiperių poros iš FST RF (Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba), FST SPC (Federalinės saugumo tarnybos specialiosios paskirties centras), RSPT (Regioninė specialiosios

SnaiperiųpratybossutRG-22.

tRG-22(suatitrauktaspyna)

paskirties tarnyba), FAT (Federalinė apsaugos tarnyba), VRM SB „Lūšis“ (Vidaus reikalų ministerijos specialusis būrys), VŽV (Valstybinė žvalgybos valdy-ba), FST SPT PA (Federalinės saugumo tarnybos specialiosios paskirties tarnyba, Prezidento apsauga) ir kiti), varžybų metu buvo gauti labai konkretūs atsakymai – suomiški snaiperių šautuvai TRG-22, kuriuos turėjo kelios komandos.

Baltarusijos grupės „Almaz“ („Dei-mantas“) snaiperis Andrejus, kuris nau-dojo TRG-22 ir 1000 m atstumu pataikė tiesiai į „dešimtuką“, trumpai papasa-kojo apie komandos rezultatus. Kvalifi-kacijos metu 270 m atstumu pataikė 39 mm nuo KT, tikslaus šaudymo metu (300 m nuolatos judanti „teroristo“ galva, išlendanti iš už „įkaito“) pataikė 9 iš 10 šūvių. Kitas snaiperis, šaudęs iš TRG-22 naktiniu taikikliu „Night Force“, aiškiai matė visus savo pataikymus, nes naktinis taikiklis naudojamas nenuimant optinio.

Antrasis, bet tikrai neblogiausias iš snaiperinių šautuvų, – Prancūzų gamy-bos FN F2.

FR F2

1966 m. snaiperio šautuvo „Model 36“ pagrindu buvo pradėtas gaminti snaiperio šautuvas FR F1 (gamyba nu-

traukta 1980 m.), kuris patobulintas ir pavadintas FR F2 (gaminamas nuo 1980 m. iki dabar).

Savo techninėmis charakteristi-komis šis snaiperio šautuvas nusilei-džia TRG-22 šautuvui. Naudojamas Prancūzijos svetimšalių legione jis užsitarnavo neblogą reputaciją. FR F2 (dar žinomas vardu Tireur d'Elite) dažniausiai komplektuojamas kartu su 6 x Power optiniu taikikliu, kuris turi

PrancūzųkaryssuFRF2.

Nukeltaį5psl.

Nebėknuosnaiperio,nespaprasčiausiaimirsipavargęs…

ALGIRDASNr.10(11)5

GINKLuOtė

Snaiperio šautuvas FR F2.

„GOLsniper“.

liuminescencinę tinklainę šaudymui naktį.

Yra galimybė pailginti buožę pride-dant papildomas medines plokšteles, vamzdis padengtas specialia tempera-tūros izoliacine medžiaga.

Izoliacinė medžiaga po šūvio nelei-džia šilumai spinduliuoti, šiuo atveju sumažėja galimybė aptikti snaiperį termosensoriais.

Šis modelis labiau subalansuotas, dėl to šūvio metu ginklas išlieka stabilesnis. Atraminės kojelės yra teleskopinės ir už-lenkiamos į priekį. Tai galima pavadinti trūkumu, kadangi snaiperiui esant netoli šūvio pozicijos ir šliaužiant, užlenkiamos kojelės į priekį labiau kabinsis už įvairių kliūčių, arba snaiperis turės skirti dau-giau dėmesio tam, kad to neatsitiktų.

Šiuo atveju snaiperių šautuvai su užlenkiamomis atgal atraminėmis koje-lėmis yra pranašesni.

Kariuomenėje taip pat naudojamas snaiperio šautuvas „GOL sniper“, ta-čiau, pasak gamintojų ir profesionalų, turėjusių reikalų su šiuo šautuvu, pagal savo charakteristikas ir konstrukcijos ypatumus jis labiau tinkamas policijai arba sportiniam šaudymui nei taktiniam snaiperiui.

Parengė

vyr.srž.S.Maliauskas

PAGRINDINIAIDuOMENYSKalibras 7,62 x 51mm NATO Ginklo ilgis 1200 mmVamzdžio ilgis 650 mmGinklo masė (kg) 5,75 kgDėtuvė 10 šovinių (prijungiama)Mechanizmo veikimas Užrakinama spynaTaiklaus šūvio nuotolis (m) 800 mMOA (minute of angle) 1,3

SutRG-22Gaižiūnųpoligonošaudykloje.

SnaiperiaisuFRF2žiemą.

P.S.

DėKOJAME Žvalgųmokyklai

užsuteiktąinformacijąirpagalbąruošiant

šįstraipsnį.

6 ALGIRDASNr.10(11)

uŽSIENIS

Koviniųplaukikų padaliniųsusikūrimoistorija

Italijos diversinių kovos plaukikų junginių sudarymo istorija prasideda dar Pirmojo pasaulinio karo metu, kuomet keletas entuziastų, tokių kaip 3-iojo rango kapitonas Pellergini, inžinerijos kapitonas Rosseti ir medicinos tarnybos leitenantas Paoluči, pradėjo ieškoti naujų techno-logijų ir būdų, kaip slapta prasibrauti į saugomus uostus ir sunaikinti arba pa-žeisti ten stovinčius priešo laivus. Tačiau pradžia buvo nesėkminga. Pellergini buvo sučiuptas, kai bandė įveikti uosto Pola apsauginius įtvirtinimus. Paoluči idėja skyrėsi nuo Pellergini sumanymo. Jis siūlė išsilaipinus iš katerio plaukte nuplukdyti prie priešo laivo miną ir pa-nardinus ją po vandeniu pritvirtinti prie laivo korpuso.

Šios idėjos buvo atsisakyta, kadan-gi jai įgyvendinti reikėjo fiziškai gerai paruoštų plaukikų ir didelių fizinių pastangų. Paoluči ir Rosseti suvienijo savo pastangas ir nusprendė techniškai patobulinti Paoluči idėją. Nuo pat karo pradžios Rosseti kūrė torpedą, kurią galėtų valdyti žmogus. Ji priekinėje da-lyje turėjo gabenti 170 kg trotilo užtaisą, kuris galingais magnetais turėjo būti tvirtinamas prie laivo dugno ir vėliau susprogdinamas.

Šių priemonių efektyvumą parodo šis pavyzdys: 1918 metų spalio 31 dieną Paoluči ir Rosseti slapta buvo atplukdyti prie uosto Pola ir išlaipinti kartu su val-doma torpeda. Įveikę įvairias kliūtis, jie sėkmingai prasibrovė į uostą ir užminavo linijinį laivą „Virbus Unitus“. Auštant pasigirdo sprogimas, kurio metu 22 000 tonų vandens talpos linijinis laivas per-

lūžo per pusę ir nuskendo. Žinoma, tai buvo unikalus žygdarbis, davęs pradžią povandeninių diversantų istorijai. Nei vie-na šalis dviejų pasaulinių karų laikotarpiu neturėjo tokių technologijų ir povandeni-nių diversantų pajėgų kaip Italija.

Šis naujas kovos būdas buvo vertina-mas skirtingai, tačiau admirolas Falan-gola aukštai įvertino tokių pajėgų efek-tyvumą ir 1936 metais saujelė savanorių buvo pradėti mokyti valdyti torpedas. Tarp jų buvo inžinerijos leitenantai Te-seo Tesei ir Elios Toski, leitenantas Ste-fanini, vyresnysis leitenantas Frandzini ir gardemarinas Čenturioni. Būtent jie ir tapo 10-osios šturmo priemonių flotilės branduoliu.

1941 metais, naktį iš rugsėjo 20 į 21 dieną, Gibraltare Italijos kovos plauki-kams pavyko atlikti išpuolį, kurio metu buvo paskandinti keturi koviniai laivai,

trys tankeriai ir vienas 10000 tonų van-dens talpos garlaivis. O tų pačių metų gruodžio 19 dieną Italijos kovos plauki-kams pavyko pasiekti didžiausią sėkmę per visą savo istoriją – Aleksandrijos uoste buvo paskandinti linijiniai laivai „Queen Elizabeth” ir „Valiant”. Po šių įvykių britų laivynas prarado iki tol turė-tą persvarą Viduržemio jūroje. Per visą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį italų narai paskandino keturis karinius laivus, kurių bendras vandens talpos tūris buvo 75690 tonų, ir 27 transportinius laivus, kurių bendra gabenamo krovinio masė sudarė 189662 tonas.

Nepalyginamai mažesni italų nuos-toliai akivaizdžiai rodo tokių padalinių efektyvumą, kurie esant palankioms są-lygoms gali pakeisti karo eigą.

Italijoskovosplaukikai „COMSUBIN”

Italijoskoviniaiplaukikaispecializuoja-sivykdytitiesioginiopoveikiooperacijas,žvalgybą,antiteroristinęveiklą,humanita-rinesoperacijas.

Nukeltaį7psl.

ALGIRDASNr.10(11)7

uŽSIENIS

Reikia tik sumaniai ir laiku tokias pajėgas panaudoti.

COMSUBIN atsiradimas

Pasibaigus karui pagal susitarimą 10-oji flotilė turėjo būti išformuota, kadangi Italijai nebuvo leidžiama turė-ti diversinių pajėgų. Tačiau specialistus pavyko išsaugoti išskirsčius juos į kitus padalinius, užsiimančius povandeni-niais darbais. Atkurti garsų povande-ninių diversantų junginį Italijai pavyko tik įstojus į NATO. 1954 metais buvo

sukurtas naujas junginys „Commando Subacquei ed Incursori”, arba sutrum-pintai – COMSUBIN. Italų povan-deninių diversantų sėkmę tinkamai įvertino naujieji sąjungininkai Šaltojo karo metu. Patvirtinančių duomenų nėra, tačiau netiesiogiai yra teigiama, kad sprogimas, įvykęs linijiniame lai-ve „Novorosiisk“, – buvusių princo Borghese pavaldinių darbas, kuris pri-siekė, kad Italijos laivyno pasididžiavi-mas – linijinis laivas „Julijus Cezaris“, perduotas po karo Tarybų Sąjungai, po sovietų laivyno vėliava neplaukios.

Šiuo metu COMSUBIN įeina į 10-osios Italijos karinio laivyno eskadrilės sudėtį. Padalinio vadas yra tiesiogiai pavaldus karo laivyno vadui. Kovinių plaukikų bazė šiuo metu dislokuota Variano, netoli provincijos La Spezia. Į padalinio struktūrą įeina trys pagrindi-niai junginiai: diversinių operacijų jun-ginys (GOI), povandeninių operacijų junginys (GOS) ir specialiųjų plaukimo priemonių junginys (GNS). Taip pat į grupės sudėtį įeina mokomasis jungi-nys, užsiimantis specialistų rengimu, ir techninis junginys, užsi-imantis įrangos ir technikos tobulinimu bei kūrimu. Techninio junginio darbas kartu su veikiančiu junginiu leidžia tobulinti tu-rimą techniką, išsiaiškinti jos trūkumus ir juos pašalinti. Italijos koviniai plau-kikai specializuojasi vykdyti tiesioginio poveikio operacijas, žvalgybą, antitero-ristinę veiklą, humanitarines operaci-jas. Prie tiesioginio poveikio operacijų priskiriami reidai ir diversijos priešo gilumoje, jūros objektų užpuolimai, prie kurių priskiriami ne tik priešo karo laivai, bet ir visos kitos plaukio-jančios priemonės, tarp jų ir naftos platformos, esančios jūroje. Be to, į šių uždavinių grupę įeina ir antpuoliai ant pakrantėje esančių objektų, uostų ir karinių bazių. Į žvalgybos užduotis įeina informacijos rinkimas, giluminė žvalgyba ir pakrančių išžvalgymas. Prie antiteroristinių užduočių priskiriama įkaitų išlaisvinimas, teroristinių gru-pių sunaikinimas tokiomis sąlygomis, kuomet kitų junginių operacijos būtų sunkiau įvykdomos arba mažiau efek-tyvios. Prie humanitarinių užduočių priskiriamos JTO vadovaujamos taikos palaikymo ir stabilizavimo misijos, taip pat gelbėjimo darbai nelaimės ištiktuo-se rajonuose.

Atrankairparengimas

Kandidatų į COMSUBIN junginį atranka ir mokymu užsiima iš karto keli mokomieji junginiai, sudaran-tys tam tikrą COMSUBIN mokyklų grupę. Kiekvienais metais reiderių mokykla skelbia kandidatų priėmimą į jūrų laivyno specialiųjų junginių kursą. Tolesnė kandidatų atranka yra viena iš esminių kurso užduočių, kuri tęsiasi 54 savaites. Po metų fizinių ir psichologinių apkrovų lieka nuo pen-kių iki penkiolikos kandidatų iš šimto. Kandidatai neturi būti vyresni nei 27 metų. Paprastai juos surenka iš vei-kiančių jūrų laivyno padalinių. Tarp jų karininkai ir puskarininkiai, seržantai

8 ALGIRDASNr.10(11)

uŽSIENIS

ir eiliniai. Einamos pareigos, laipsnis, specialybė ir kiti nuopelnai šio etapo metu neturi jokios reikšmės. Kandida-tai priimami ir iš sausumos padalinių. Daugelis ateina iš „San Marko“ jūrų pėstininkų padalinių. Pradinis kursas suskirstytas į keturias mokymo fazes. Kiekvienas mokymo ciklas baigiasi fi-zinių ir psichologinių krūvių testu, kurį būtina išlaikyti, kad liktum atrankoje ir tęstum mokymą. Atranka vyksta dvi sa-

vaites. Ji sudaryta iš medicinos, fizinių ir plaukimo testų. Į tai įeina nardymas, plaukimas, bėgimas, kliūčių įveikimas, šliaužimas, taip pat kiti testai, parodan-tys kandidato fizinį pajėgumą. Po atran-kos prasideda tikrasis mokymas.

Pirmoji mokymo fazė skirta mūšiui sausumoje. Dvylika savaičių kursantai mokomi kovoti sausumoje nuolatinių fizinių apkrovų sąlygomis. Šio periodo metu jie studijuoja karo topografiją, at-lieka šaudymo pratimus, dalyvauja lau-ko pratybose, bėga 40 km spartųjį žygį su pilna kovine ekipuote ir jį turi įveikti per 7 valandas.

Antrojoje mokymo fazėje mokoma kovinių veiksmų vandenyje. Trylika savaičių kursantai užsiima plaukiojimu, nardymu su akvalangu. Kurso pabaigoje kadetas turi nuplaukti du kilometrus per 61 minutę, taip pat 6000 metrų per dvi valandas trisdešimt aštuonias minu-tes su nardymo kostiumu ir plaukmeni-mis. Plaukdamas po vandeniu kursantas turi orientuotis su kompasu, be viso to, 1000 metrų nuotolyje leidžiama 15 laipsnių paklaida nuo kontrolinio taško.

Kita mokymo fazė trunka dvylika savaičių ir yra skirta amfibijų kovos veiksmų mokymui, į kuriuos įeina na-vigacijos ant vandens paviršiaus moky-mas, išsilaipinimas ir pakrantės ruožo užėmimas, prasiskverbimas į priešo te-ritoriją ir žvalgybos vykdymas su grupe (patruliu). Fazė prasideda sprogdinimo ir minavimo darbo studijavimu. Kade-tai studijuoja šaunamuosius ginklus, mokosi vykdyti žvalgybą ir reidus ant antžeminių objektų. Šiame etape kade-tai pereina trumpą, bet gana intensyvų testavimą.

Paskutinioji fazė trunka penkiolika savaičių. Ji susideda iš pratimų ir testų komplekso. Finišą pasiekia tik vienetai. Tiems, kuriems pasisekė užsidėti žaliąją beretę – „Incursori” pasižymėjimo sim-bolį, suteikiama reiderio kvalifikacija.

Pasirengimastęsiasi

Po pradinės kvalifikacijos įgijimo naujokų laukia šešių mėnesių specialis-tų rengimo kursas, kurio metu jie per-eina parašiutininko rengimo prog-ramą specialiajame centre „Centro Addestra-mento Paracadutisti” Pizoje. Čia juos paskirsto tarnauti į diversinį reiderių (GOI) junginį ir į kovinių plaukikų (GOS) junginį.

Kario kvalifikacijos lygis tobulina-mas visos tarnybos metu, kuri tęsiasi iki 35 metų amžiaus. Tarp specialybių, galimų įgyti junginyje, yra parašiuti-ninko, snaiperio, sprogdintojo, alpinis-to, išgyvenimo technikos specialisto, paramediko ir kitos specialybės. Kai kurie kariai yra mokomi valdyti povan-deninius aparatus.

GOI (Gruppo Operativo Inkursori (reideriai)) susideda iš štabo ir kovinių vienetų, padalytų į šešis eskadronus po 25 karius kiekviename. Eskadrone yra ne mažiau kaip du karininkai – vadas ir jo pavaduotojas. Eskadronas dalija-mas į skyrius arba skirtingos sudėties operatyvines grupes – nuo šešių iki de-šimties karių. Grupių sudėtis priklauso nuo užduoties.

Kiekvienas eskadronas turi labai gerai parengtą personalą ir gali atlikti kovines užduotis jūroje, sausumoje, vykdyti žvalgybą, kovoti su teroristais ir vaduoti jūroje paimtus įkaitus.

Tolesnio rengimo bei operacijų vykdymo metu kariai dirba savo gru-pėse ir eskadronuose.

Šis metodas pagerina padalinio įgūdžius dirbti kartu veikiant koman-da. Užduotis kariai paprastai vykdo poromis.

GOS (Gruppo Operativo Subaquei

ALGIRDASNr.10(11)9

uŽSIENIS

(narai)) susideda iš šešių SDAI (Smi-nimento e Difesa Antimezzi Insidiosi) grupių. Į kiekvieną grupę įeina kari-ninkas ir septyni operatoriai. Pagrin-dinis padalinio uždavinys – išminuoti povandeniu esančius sprogmenis ir sulaikyti priešo diversinių grupių prasiskverbimą.

Operatyviniu požiūriu skirtumas tarp Incursori ir povandeninių ope-racijų grupių yra tik jų vykdomos užduotys.

Reiderių paskirtis – vykdyti agresy-vius veiksmus, o povandeninių opera-cijų grupės – gynybines užduotis.

Tačiau bet kuris iš šių padalinių gali vykdyti tiek povandenines opera-cijas, tiek antžemines, nes kiekvienas COMSUBIN junginio karys yra pa-rengtas ir kaip naras, ir kaip reideris.

Padalinioaprūpinimas

GNS – specialių plaukimo priemonių junginys, aprūpinantis reikiama įranga tiek reiderius, tiek narus. Tam tikslui turimas paieškos-gelbėjimo laivas, aprū-pintas specialia nardymo įranga, ir pa-galbinis laivas. Junginio kariai ginkluoti automatiniais šautuvais „Beretta“ SC70, įvairios modifikacijos MP-5 tipo pistole-tais-kulkosvaidžiais ir „Beretta“ PM12, pistoletais „Beretta“ 92SB, taip pat povandeniniais pistoletais P11. Prirei-kus junginio kariai gali naudoti ir kitus ginklus, tokius kaip M16, G3, kulkosvai-džius FN „Minimi“.

COMSUBIN glaudžiai bendradar-biauja su giminingais JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Izraelio jungi-niais. Užsienio specialistai COMSUBIN junginį vertina kaip profesionalų, aukšto pasirengimo lygio junginį, gebantį veikti jūroje ir sausumoje.

Italijos diversantai aktyviai dalyvavo įvairiose operacijose Somalyje, Liba-ne, Albanijoje, Ruandoje ir Rytiniame Timore.

Parengėgr.O.Magas

Inte

rnet

o nu

otra

ukos

10 ALGIRDASNr.10(11)

KARIŲŽODIS

Ilgai lauktas momentas, kada bū-siu karys, jau sulauktas. Plika galva, kariški batai, uniforma leido suprasti – esu karys. Pabaigta gimnazija, tėvų, klasiokų, draugų klausiamas žvilgsnis – kodėl? Kodėl ne universitetas ar bent jau kolegija? Kodėl ne išvyka į užsienį ieškotis darbo? Visi artimieji stebėjosi mano noru tapti kariu, nors šiais laikais nesunku išsisukti nuo kariuomenės. Tačiau būti kariu svajojau jau nuo pat paauglystės ir atsisakyti šios galimybės tikrai neketinau. Kas bus? Kas ma-nęs laukia? Kur vyksime? To aš tikrai nežinojau.

Pagaliau toji ilgai laukta diena Jo-nušo Radvilos mokomajame pulke, kai visi iš miestų, miestelių, rajonų suvežti vaikinai jau būriuojasi ir laukia, kada bus priimti ir apgyvendinti kareivinėse. Būsimiesiems kariams aprodo patal-pas, juos apkerpa ir išdalija uniformas. Žinojau, kad jau nuo pirmos dienos pradėjo laikas eiti mano naudai. Dienos mokomajame pulke yra įtemptos ir var-ginančios. Džiugino tiktai viena – die-notvarkė. Jos dėka dienos įgaudavo didelį pagreitį. Kiekvienam kariui pir-ma savaitė būna sunki. Palikti draugai, artimieji – visa įprastinė buitis, o mintys vis labiau ir labiau sukasi apie laisvę. Be psichologinio savęs grūdinimo, dar lau-kia nemažas dėstomų paskaitų krūvis. Žinoma, jei karys civiliame gyvenime nebuvo gabus mokslams, tuomet teks aukoti savo laisvą laiką dėstomiems dalykams išmokti. Paskaitos nėra sun-kios, tačiau retkarčiais varginančios ir nuobodžios. Visas bazinis kario kursas yra nelengvas uždavinys nesidominčiam karyba. Mokomajame pulke graži aplin-ka, kuri veikia raminamai ir retkarčiais pasijunti tarsi sanatorijoje. Kuopose nustatyta griežta mobiliųjų telefonų naudojimo tvarka. Skambinti kariai gali tiktai laisvalaikio metu ir tik tada, kai juos išduoda kuopoje esantis atsakin-gas asmuo. Teritorijoje yra „ECHOS“ namai, kuriuose gali rasti ganėtinai mo-dernią namų kino sistemą, prijungtus prie interneto kompiuterius, tai pat bi-liardo stalus. Šiuose namuose yra maža kavinukė, tačiau alkoholio ir tabako

gaminiais joje neprekiaujama. Šios įs-taigos dėka kariai gali jaustis daug lais-viau. Po kiekvienų pratybų kariai turi galimybę atsipalaiduoti Mokomojo pul-ko teritorijoje esančioje pirtyje. Iš pra-džių dienos Mokomajame pulke buvo ne itin malonios, kadangi vadai į mus nelabai rimtai žiūrėjo. Kartais, rodos, jie dėl smulkmenų kabinėdavosi prie

karių. Tačiau tai iš dalies pateisinama. Vadai nori pripratinti kiekvieną karį prie griežtos tvarkos, nes iš šios vietos kariai yra skirstomi tolesnei tarnybai į kitus dalinius.

Pagaliau atėjo metas atsisveikinti su visais jau ko ne geriausiais draugais spėjusiais tapti kariais. Iš anksto žino-jau, kad tarnybos dienas tęsiu „Algirdo“ batalione, nes už gerą tarnybą gavau padėkos raštą ir buvo atsižvelgta į mano norą pasirinkti tarnybos vietą. Pradžioje šiek tiek baiminausi, tačiau kraują kai-tino karinė technika ir geras bataliono vardas. Jau prieš pradėdamas tarnauti „Algirdo“ batalione žinojau, kad tai yra labai aukšto lygio batalionas. Būtent iš čia profesinės karo tarnybos kariai ruošiami išvykti į misijas. „Algirdas“ nė iš tolo neprilygsta Mokomajam pul-kui. Čia nėra nei gražios aplinkos, nei takelių, kuriais galėtum pasivaikščioti su tave aplankiusiais asmenimis. Jau iš karto galima susidaryti vaizdą, kad visi tarnaujantys šiame batalione nusiteikę rimtam darbui. Vėl iš naujo tenka susi-gyventi su kuopos kolektyvu – tiek ka-riais, tiek vadais. Pirmosios dienos buvo sunkios, o ypač jutome vadų spaudimą ir norą kuo greičiau pripratinti mus prie tvarkos. Man paliko įspūdį kariška ekipuotė, kuri stebino savo gausa ir ko-kybe, tai pat vis didesnį susidomėjimą šiuo batalionu kėlė šarvuota technika.

Pirmiejitarnybosmėnesiai Algirdobatalione

Gerai pamenu ekskursiją aplink dali-nio teritoriją. Niekad nemaniau, kad ji tokia didelė. Batalione nesunkiai rasi biblioteką, kirpyklą, tačiau galbūt daugelis pasigenda kavinukės, panašios kaip Mokomajame pulke. Bet kariai nėra dėl to nusivylę, nes už gerą tarnybą savaitgaliais jie vyksta į muziejus ir kino teatrus. Beveik kasdien kariai vedami į miestelio parduotuvę apsipirkti. Būtent „Algirdo“ batalione pasijutau visaverčiu kariu, žinančiu, ko iš manęs nori vadai. Netenka išgirsti beprasmių priekaištų. Pasitaiko kartais gan nemalonių pasta-bų iš vadų, bet tai niekada nebūna be-reikšmiai priekaištai. Laisvalaikiu kariai gali pasportuoti sporto salėje. Sporto salėje yra šiuolaikiška krepšinio salė. Dalinio valgykloje maistas ruošiamas kruopščiau ir atidžiau. Šiame dalinyje kariai gauna didesnes maisto porcijas, čia daug gausesnis maisto racionas. Įdo-mios paskaitos ir gausybė pratybų vis labiau sudomina karius. Žinoma, būna ir lengvų, ir sunkių pratybų. Po kiekvie-nų pratybų vyksta jų aptarimas siekiant pašalinti esamas spragas.

Būtent dabar tarnaudamas šiame dalinyje pasijutau kariu. Pastebėjau, kad vadai yra humaniški ir daugiau dė-mesio skiria kariams, jų problemoms. Labai įdomu stebėti ir dalyvauti pra-tybose, kurias stengiamasi paįvairinti sprogstamaisiais, dūminiais paketais, imitaciniais šoviniais. Pastebiu, kaip kariai po kiekvienų pratybų grįžta pilni įspūdžių, kaskart tobulesni ir fiziškai stipresni.

Tikriausiai ne vienas karys sutiktų, kad pripratus prie tvarkos sunkumų ma-žėja. Kariams visad sunku priprasti prie bet kokių permainų, tačiau įmanoma. Ne veltui yra sakoma: net šuo kariamas pripranta! Todėl kiekviename dalinyje būna nelengva, kol kariai pripranta prie vidaus tvarkos. O apie „Algirdo“ bataliono tvarką galima pasakyti tai, jog ji griežta, bet kartu ir teisinga. Todėl kiekvienam linkėčiau greičiau priprast prie tvarkos ir jos laikytis. Sėkmingos tarnybos!

eil.VytautasNeiberka

Vostikžengęspirmuosiusžingsniuskariuomenėjesupratau– laukianelengvitarnybosmetai.

Pradžioješiektiek baiminausi,tačiaukraująkaitinokarinėtechnikairgeras batalionovardas.

Būtentiščiaprofe-sinėskarotarnyboskariai ruošiami išvyktiįmisijas.

ALGIRDASNr.10(11)11

Redaktorius kpt. R. Keraišis. Tel. (8 349) 5 49 24, (8 689) 8 18 89, faks. (8 349)7 33 07. Redakcinës kolegijos pirmininkas kpt. M. Petkevièius. Redakcinë kolegija: vyr. srþ. Ro lan das Kup èiû nas, vyr. srþ. S. Ma liaus kas, j. srþ. D. Vyturys. Fofografas vrð. G. Kaveckas. Dizainerë V. Ðimonienë. Stilistë V. Korsakienė. Spausdino Kraðto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba. Totoriø g. 25/3, LT-01121 Vilnius. Tiraþas 500 egz. Uþs. GL-359. Leidinys platinamas nemokamai. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone.

LietuvosdidþiojokunigaikðèioAlgirdo mechanizuotasispëstininkøbatalionas

KaraliausMindaugog.11, Rukla,Lt-55025Jonavosr.

SPORTAS

Į šias varžybas pirmą kartą susirinko tikrai daug dalyvių. Jau besiruošiant kovoms atvyko tvarkdarys ir pranešė mums, kad batalione paskelbtas „aliar-mas“. Apie kitas varžybas, vykusias po savaitės, mes sužinojome tik likus dienai iki jų. Varžybos įvyko, tačiau dalyvių buvo perpus mažiau, todėl visiems teko kovoti tik po vieną kartą. Po kovų mūsų būsimas treneris srž. D. Vyturys mums pasakė, kad gali tekti dalyvauti brigados „Geležinis Vilkas“ ir Lietuvos kariuo-menės turnyruose. Aš, tiesą sakant, net nemaniau dalyvauti turnyruose, tačiau surizikavau ir tikrai dėl to nesigailiu.

Po mėnesio į mūsų kuopą paskambi-no treneris srž. D. Vyturys ir pasakė, kad prasidės treniruotės. Pirmoji treniruotė, kiek pamenu, buvo tokia sunki, kad grįžę po jos mes nieko nenorėjom daryti: nei vakarienės valgyti, nei televizoriaus žiū-rėti, o tik gultis į lovą ir ilsėtis. Treniruo-tės vyko kasdien, išskyrus savaitgalius, bet buvo įdomu ir malonu, kad ir mūsų treneris išliejo tiek pat prakaito kaip ir mes. Jis, mokydamas įvairių imtynių gu-drybių, kurias galėtume panaudoti var-

žybų metu, viską darė kartu su mumis. Būdavo dienų, kai treniruotės vykdavo be trenerio, kadangi jis labai užsiėmęs žmogus. Krūvis būdavo didelis – po dvi treniruotes per dieną, penkias kartais net šešias dienas per savaitę. Mums teko pusantro mėnesio sunkiai padirbėti, pri-reikė daug ištvermės ir stiprybės.

Paskutinę dieną prieš varžybas susi-rinkome salėje, tik treniruočių tą dieną nebuvo. Kalbėjom su treneriu, jis per-skaitė mums taisykles ir įtikinėjo, kad po tiek daug pastangų, sunkių treniruočių ir daug darbo turim būti geriausi ir kad jis tikisi iš mūsų tik aukščiausių rezultatų. Sakė, kad ten bus tikrai gerų kovotojų ir tokių, kurie tik pirmą kartą užlipo ant tatamio. Baigdamas pasakė auksinę frazę: „Nėra nenugalimų, yra tik nenu-galėti“. Šis sakinys mus užvedė ir, mano manymu, mes pasirodėm tikrai neblogai, parvežėm batalionui antrąją vietą. Už gerą paruošimą kovoms esame dėkingi savo treneriui srž. D. Vyturiui.

Supagarbaeil.E.Mugenis

Viskasprasidėjonuobatalionesurengtųlietuviškosioskovinėssavigynosvaržybų.

www2.uo

l.com

.br

...potiekdaugpastan-gų,sunkiųtreniruočiųirdaugdarboturimbūtigeriausi...

BALADėAPIE KARATISTUS

...irmūsųtrenerisišliejotiek pat prakaito kaip ir mes...

Karininkas klausia kareivio, kodėl jis ėjo į kariuomenę.

Visų pirma aš noriu ginti savo tėvynę.

– Teisingai!– Antra, aš tapsiu stipresnis.– Teisingai!– Trečia, niekas neklausė mano

sutikimo!

Naujokų sveikatos tikrinimo komisija:

– Ar nori tarnauti kariuomenėje?– Ne.– Kiek bus triskart septyni?– Daug.– Tinkamas.

– Drauge viršila, galima pažiūrėti televizorių?

– Žiūrėkite, tik neįjunkite.

Įsiminkite: viena balta raketa – puo-lam. Dvi baltos raketos – traukiamės. Šimtas penkiasdešimt baltų raketų – sprogo baltų raketų sandėlis!

– Psichiatrinė ligoninė?– Taip. – Ką jūs pasakytumėte apie žmogų,

kuris groja trimitu ir kelia visus žmones 6-tą valandą ryto?

– Turbūt jam nepakenktų pagulėti pas mus.

– Tai atvažiuokite. Mūsų adresas… trečiasis batalionas, pirma kuopa…

Žalias, plikas ir šokinėja? Kas? Ka-reivis diskotekoje.

Kriminalinio pasaulio atgarsiai: čečė-nų teroristas užgrobė autobusą su čečė-nų teroristais.

Petraiti, jūs kvailys!– Bet kapitone...– Tai įsakymas!

Kariniame komisariate:– Aš negaliu eiti į armiją!– Kodėl? – Dėl savo įsitikinimų!– Dėl kokių dar savo įsitikinimų?– Aš įsitikinęs, kad armijoje man

nepatiks!

ANEKDOtA I

444

444

444

444

444

444

444

444

12 ALGIRDASNr.9(10)

KO ÈIA JUOKTIS...

–tamsta,prisidirbau!–Broliaišaunuoliai,viskas„normaliai“...

–Mesiutąpurvinądarbą,eisiugeriaukaminųvalyti!

–Nelįsk,nuotavęsdvokia!!!

Apsauganiekonepraleidžia.

Broliai... šaunuoliai