pa tik ri ni mas - sac.smm.lt · niai šie met ga lės pa si tik rin ti lie tu vių kal bos (gim to...

1

In formacin is le id inys „Ðv ie t imo nauj ienos“ 2009 m. Nr . 4(279)

PO SĖ DŽIAI , SU SI TI KI MAIVa sa rio 3 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po-

na vi čius da ly va vo Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to bei Vy riau sy bės po sė džiuo se.

Va sa rio 5 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na-vi čius ir vi ce mi nist rė Ne ri ja Pu ti nai tė Kau no me di ci nos uni ver si-te te su si ti ko su aka de mi ne ben druo me ne. Su si ti ki me ap tar tos Vy riau sy bės vyk do mos moks lo ir stu di jų sis te mos per tvar kos nuo sta tos ir Sei me svars to mas at nau jin tas Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pro jek tas.

Va sa rio 9 d. Vil niaus „Min ties“ gim na zi jo je švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gintaras Ste po na vi čius su si ti ko su Laz dy nų apy gar-dos mo kyk lų abi tu rien tais, ben dra vo su mo ky to jais.

Va sa rio 13 d. Vy tau to Di džio jo uni ver si te te švietimo ir mokslo mi nist ras Gintaras Steponavičius su si tiko su ke tu rias de šim ties Kau no ap skri ties gim na zi jų at sto vais.

KON FE REN CI JOS, PRO GRA MOSVa sa rio 5 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po-

na vi čius da ly va vo Kau no tech no lo gi jos uni ver si te te su reng-to je kon fe ren ci jo je „Moks lo ir stu di jų sis te mos per tvar kos ak cen tai“.

Va sa rio 10 d. Vil niaus mies to sa vi val dy bė je su reng ta kon-fe ren ci ja „Vai kų svei ka mi ty ba – iš šū kiai ir spren di mai“, ku rio je da ly va vo ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to di rek-to riaus pa va duo to jas Ro lan das Zuo za.

Va sa rio 11 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po-na vi čius da ly va vo Sei me vy ku sio je kon fe ren ci jo je „Stu di jų ir moks lo įsta ty mas: mo ty vai, tiks lai, per spek ty vos“.

Va sa rio 13 d. Tarp tau ti nių moks lo ir tech no lo gi jų plėt ros pro-gra mų agen tū ro je (Vil nius) įvy ko in for ma ci nė die na „Dvi ša lio ir tri ša lio ben dra dar bia vi mo pro gra mos moks li nių ty ri mų ir eks-pe ri men ti nės plėt ros sri ty je“. Ren gi nys skir tas pri sta ty ti dvi ša lio Lie tu vos ir Pran cū zi jos, Lie tu vos ir Uk rai nos bei tri ša lio Lie tu vos, Lat vi jos ir Ki ni jos (Tai va no) ben dra dar bia vi mo pro gra mas.

TY RI MAI, AK CI JOSVa sa rio 3 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je pri sta ty tas

„Kom piu te ri nio raš tin gu mo“ ty ri mas, ku rį or ga ni za vo Lie-tu vos su au gu sių jų švie ti mo ir in for ma vi mo cen tras. Ty ri mo

Iki va sa rio 10 d. mo kyk los Na cio na li niam eg za mi nų cen trui tei kė są ra šus mo ki nių, ku rie pa va sa rį no rės pa si tik rin ti, ko yra pa sie kę be si mo ky da mi pa grin di nė je mo kyk lo je. Šie met pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mas de šim to kams (2 gim na zi jos kla sės mo ki niams) bus dar ne pri va lo mas, ka dan gi ne pri im ta tai įtvir ti nan ti Švie ti mo įsta ty mo pa kei ti mo nuo sta ta. Mo ki niai ga lės pa tys nu spręs ti, ar jie no rės pa si tik rin ti sa vo ge bė ji mus, ar ne.

Pa grin di nio ug dy mo pro gra mos bai gia mo sios kla sės mo ki-niai šie met ga lės pa si tik rin ti lie tu vių kal bos (gim to sios ir vals-ty bi nės), gim to sios bal ta ru sių, len kų, ru sų ar vo kie čių kal bų, ma te ma ti kos pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mus.

Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mas pra si dės bir že lio 4 d., baig sis bir že lio 15 d. lie tu vių kal bos (vals ty bi nės) pa tik ri ni mu.

Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mas

Pa sie ki mų pa tik ri ni mo tvar ka raš tį, tik ri na mų da ly kų pro gra-mas tvir ti na švie ti mo ir moks lo mi nist ras. Už duo tis, vyk dy mo ir ver ti ni mo in struk ci jas ren gia Na cio na li nis eg za mi nų cen tras. Lai kan tie ji mo ki niai įre gist ruo ja mi Na cio na li nio eg za mi nų cen tro duo me nų per da vi mo sis te mo je KEL TAS. De šim to kų pa sie ki mai tik ri na mi mo kyk lo se, ku rio se jie ir mo ko si.

Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo nuo sta tus ga li-ma ras ti www.eg za mi nai.lt/fai lai/832_pupp_nuo sta tai_2009.pdf. In for ma ci ją apie 2009 m. pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mą taip pat ra si te Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos tin-kla la py je www.smm.lt/klau si mai/in dex.htm?ac tion=view&kls_id=1073&pa ge=1.

Al ma VI JEI KY TĖ

duo me nys ro do Lie tu vos gy ven to jų ge bė ji mus, nuo sta tas ir pa tir tį kom piu te ri nio raš tin gu mo at žvil giu. Ty ri mo re zul ta tus pri sta tė eks per tų gru pės va do vas dr. Al bi nas Kal vai tis ir Lie tu-vos su au gu sių jų švie ti mo ir in for ma vi mo cen tro di rek to rius dr. Ta das Ta mo šiū nas.

Va sa rio 10 d. LR Sei mo III rū mų kon fe ren ci jų sa lė je įvy ko vai kų ir jau ni mo ak ci ja „Lie tu vos Res pub li kos Sei mas at ve ria du ris Tarp tau ti nei sau ges nei in ter ne to die nai“. Sau ges-nio in ter ne to die nos pa mi nė ji mo ren gi nį or ga ni za vo Lie tu vos žmo gaus tei sių ly ga kar tu su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, LR Sei mo Žmo gaus tei sių, Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros, In for ma-ci nės vi suo me nės plėt ros ko mi te tais, „UAB Mic ro soft Lie tu va“, ren gi nio part ne riais – Lie tu vos mo ki nių par la men tu, Vil niaus tei sės ir ver slo ko le gi ja.

ŠVEN TĖS, PA RO DOS, KON KUR SAISau sio 25 d. Ka ted ros aikš tė je, prie pa min klo Lie tu vos val do-

vui Ge di mi nui, įvy ko Vil niaus pa gar si ni mo šven tė. Ra šy ti niuo se šal ti niuo se Vil nius pir mą kar tą pa mi nė tas 1323 m. sau sio 25 d. Ge di mi no laiš ke „Vi siems vi so pa sau lio krikš čio nims“. Ren gi nį or ga ni za vo Val do vų rū mų pa ra mos fon das ir drau gi ja „Pi lis“. Šven tė je da ly va vo Vil niaus mo kyk lų mo ki nių ir mo ky to jų at-sto vai, Tra kų pi lies bro li jos „Vi du ram žių pa siun ti niai“ na riai, fol klo ro gru pės „Ras ki la“ ir „Kūlg rin da“, vi suo me nės vei kė jai ir ki ti gar būs sve čiai.

Va sa rio 3 d. Vil niaus mo ky to jų na muo se vy ko Vai kų ir jau-ni mo me no ga le ri jos 5-ojo gim ta die nio šven tė ir pa ro dos „4 iš Ro kan tų kai mo“ (iš cik lo „Vai kai ir tė vai“) ati da ry mas. Pa ro do je sa vo kū ry bą eks po nuo ja ži no mi dai li nin kai No me da Mar čė nai tė, Ma rius Jo nu tis ir jų vai kai Ula ir Ti tas (pa ro da vyks iki ko vo 7 d.). Vy ko pie ši mo ak ci ja „Mū sų na mas“. Ga le ri ja pa svei ki no moks-lei vį Jo ną Pa le ką, su kū ru sį jos lo go ti pą – Ga le riu ką. Pri sta ty tas pen ke rių me tų veik los ka ta lo gas – spal vin gos ir kū ry bin gos ga le ri jos veik los liu di ji mas. Per pen ke rių me tų lai ko tar pį čia bu vo su reng ta apie 100 pa ro dų, Vil niaus mies to, res pub li ki nių ir tarp tau ti nių vai kų ir jau ni mo kū ry bos pro jek tų, kon kur sų. Čia nuo lat vyks ta ben dra dar bia vi mas su už sie nio am ba sa do mis, tau ti nių ma žu mų ben dri jo mis, so cia li nės rū py bos, kul tū ros pa vel do ins ti tu ci jo mis. Ga le ri ja yra vie nin te lė to kio po bū džio įstai ga Lie tu vo je ir Ry tų Eu ro po je.

Va sa rio 12 d. Vil niu je įvy ko Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, VšĮ LE TUS ir ver slo part ne rių or ga ni zuo tas Lie tu vos ko le gi jų ver slu mo kon kur so PRO FAS fi na li nis ren gi nys.

2

In formacin is le id inys „Ðv ie t imo nauj ienos“ 2009 m. Nr .4(279)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSA KY MASDĖL GA BIŲ IR TA LEN TIN GŲ VAI KŲ UG DY MO PRO GRA MOS PA TVIR TI NI MO

2009 m. sausio 19 d. Nr. ISAK-105Vil nius

Įgy ven din da mas Vals ty bi nės švie ti mo stra te gi jos 2003–2012 me tų nuo sta tų įgy ven di ni mo pro gra mos, pa tvir tin tos Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2005 m. sau sio 24 d. nu ta ri mu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), prie do III kryp ties „Pa ra mos to bu li ni mas” 3.1 prie mo nę,

t v i r t i n u Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pro gra mą (pri de da ma).

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gintaras Steponavičius

I. BEN DRO SIOS NUO STA TOS

1. Ga bių ir ta len tin gų vai kų pro gra mos (to liau – Pro gra ma) pa skir tis – už tik rin ti ga bių vai kų ga bu mų at sklei di mą ir vi sa ver tį ug dy mą: plė to ti ge bė ji mus ir po lin kius, su da ry ti so cia li nes ir edu ka ci nes ug dy mo(si) są ly gas.

2. Pro gra ma yra Ga bių vai kų ir jau ni mo ug dy mo pro gra mos, pa tvir tin tos Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist-ro 2006 m. va sa rio 13 d. įsa ky mu Nr. ISAK-258 (Žin., 2006, Nr. 22-719), tę si nys.

3. Pro gra mo je var to ja mos są vo kos: Ga būs vai kai – tai vai kai, ga lin tys efek ty viai įgy ti ži nių ir mo-

kė ji mų; juos pri tai ky ti nau joms pro ble moms spręs ti; spar čiai mo-ky tis iš pa tir ties. Jų in te lek ti nių ge bė ji mų ly gis yra la bai aukš tas (in di vi du a liai te stuo ja mų stan dar ti zuo tais in te lek to te stais in te lek to ko e fi cien tas yra du stan dar ti niai nuo kry piai ar dau giau nei vi dur kis). Tu rė da mi šiuos in te lek ti nius ge bė ji mus ga būs vai kai len kia ar ba pa jė gūs pra lenk ti pa na šios pa tir ties ir ap lin kos ben dra am žius sa-vo vie nos ar ke lių moks lo sri čių aka de mi niais pa sie ki mais. Šiems vai kams bū din gas aukš tas kū ry biš ku mo ly gis.

Ta len tin gi vai kai – tai vai kai, tu rin tys ypa tin gų ge bė ji mų, ku rie pa si reiš kia vie nos ar ke lių me no, moks lo ar spor to sri čių pa sie ki mais.

4. Pro gra mos įgy ven di ni mo pra džia – 2009 me tai, pa bai-ga – 2010 me tai.

II. SI TU A CI JOS ANA LI ZĖ

5. Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mas ap ima šių vai kų at pa-ži ni mą, ug dy mo spar ti ni mą, in di vi du a li za vi mą, di fe ren ci ja vi mą ir tur ti ni mą.

5.1. Šiuo me tu Lie tu vo je ne reg la men tuo ja ma, kaip at pa žin ti ga bius vai kus. Tra di ciš kai su si for ma vo po žiū ris, kad ga būs vai kai yra ge rai pri si tai kę ir bet ko kiu at ve ju re a li zuos sa vo ge-bė ji mus, tad lie ka ne aiš kūs ga bu mų nu sta ty mo tiks lai. Ga būs vai kai at pa žįs ta mi pa pras tai as me ni ne tė vų ir mo ky to jų ini cia-ty va. Tė vai ir/ar mo ky to jai sub jek ty viai tai ko įvai rius ga bu mų at pa ži ni mo kri te ri jus. Nuo 2008 m. VšĮ „Na cio na li nė moks lei vių aka de mi ja“ pra dė jo vyk dy ti ga bių vai kų pa ieš kos – at pa ži ni-mo – at ran kos pro gra mą, ku rio je ga li da ly vau ti vi sos ša lies ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų 6–10 kla sių mo ki niai. Aukš čiau sius re zul ta tus ga bių vai kų pa ieš kos pro gra mo je pa ro dę vai kai kvie-čia mi mo ky tis į VšĮ „Na cio na li nę moks lei vių aka de mi ją“. Vie ni

Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pro gra ma

iš daž niau siai nau do ja mų vai ko ga bu mų at sklei di mo bū dų yra mo ko mų jų da ly kų olim pia dos, kon kur sai, ki ti tiks li nės pa skir-ties ren gi niai, ta čiau šie la biau orien tuo ti į aukš tus mo ky mo si re zul ta tus, o ne į pa čių ga bu mų at sklei di mą.

5.2. Iki šiol spe cia lis tai nė ra su si ta rę dėl ga bu mų api brėž ties ir ga baus vai ko at pa ži ni mo kri te ri jų. Švie ti mo pa gal bos spe cia-lis tai ne ga li kom pe ten tin gai at lik ti psi cho lo gi nio ir pe da go gi nio ga baus vai ko įver ti ni mo trūks tant stan dar ti zuo tų me to di kų ben drie siems ir spe cia lie siems ge bė ji mams, kū ry biš ku mui įver tin ti. Šiuo me tu ša ly je dar nė ra su kur ta ben dra ga bių vai kų at pa ži ni mo, įver ti ni mo ir ug dy mo sis te ma, ku ri ap im tų vi sus am žiaus tarps nius ir vi sas ug dy mo pro gra mas.

5.3. Me nui ga bių ir ta len tin gų vai kų at pa ži ni mą, jų me ni-nių ge bė ji mų at sklei di mą at lie ka kryp tin go me ni nio ug dy mo pro gra mas vyk dan čios mo kyk los pa gal įvai rias ga bių vai kų pa ieš kos sis te mas ir me ni nio ge bė ji mo at sklei di mo me to di kas. Na cio na li nė Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk la vyk do na cio na li nę me nui ga bių ir ta len tin gų vai kų pa ieš ką. Iš da lies me nui ga bių vai kų at pa ži ni mą at lie ka ir sa vi val dy bių ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk los (mu zi kos, dai lės, me no mo kyk los, vai kų ir jau ni mo kū ry bos cen trai, na mai, stu di jos, te at rai ir klu bai).

5.4. Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mas spar ti na mas: 5.4.1. pa gal pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų spe cia lis tų

re ko men da ci jas anks čiau pra de dant da ly vau ti prieš mo kyk li nio ir/ar pra di nio ug dy mo pro gra mo se;

5.4.2. prieš mo kyk li nia me, pra di nia me ir pa grin di nia me ug-dy me at si žvel gus į mo ky mo si pa sie ki mus per šo ka mos kla sės/pro gra mos. Tai daž niau tai ko ma pra di nė se kla sė se. Pa grin di nio ug dy mo pro gra mo je – tai tik pa vie niai at ve jai.

5.5. Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mas di fe ren ci juo ja mas, spe cia li zuo ja mas, in di vi du a li zuo ja mas su tei kiant ga li my bę:

5.5.1. vai kams pa gal am žių, ge bė ji mus ir po lin kius rink tis pa gi lin tą, kryp tin gą da ly kų ar ba jų mo du lių mo ky mą si, di fe ren-ci juo jant už duo tis ir pa na šiai;

5.5.2. mo ky tis gim na zi jo se, tu rin čio se dar bo pa tir ties ug dy ti ga bius vai kus.

5.6. Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ben dro sio se pro-gra mo se nė ra api brėž tas ug dy mo tu ri nys ga biems vai kams. Nė ra mo ky to jams me to di nių re ko men da ci jų, ku rios pa dė tų tai ky ti prieš mo kyk li nio, pra di nio, pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas ga biems ir ta len tin giems vai kams.

5.7. Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mas tur ti na mas:

3


5.7.1. ini ci juo jant įvai rius ren gi nius ben dro jo la vi ni mo ir ne-for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lo se (kon kur sus, fes ti va lius, var žy bas) ir tiks li nės pa skir ties pro jek tus;

5.7.2. or ga ni zuo jant ša lies mo ko mų jų da ly kų olim pia das, kon kur sus ir ki tus ren gi nius; pa si ren gi mo tarp tau ti nėms olim-pia doms sto vyk las, už tik ri nant da ly va vi mą tarp tau ti nė se olim-pia do se, kon kur suo se (nuo 2007 m. tai at lie ka Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras);

5.7.3. įgy ven di nant da ly va vi mo tarp tau ti niuo se kon kur suo se pa ra mos pro jek tus (nuo 2008 m. tai at lie ka Na cio na li nė Mi ka-lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk la);

5.7.4. su tei kiant ga li my bę pa si rink ti spe cia li zuo tas ben dro jo la vi ni mo mo kyk las ir/ar spe cia li zuo tas pro gra mas (Na cio na li nė-je Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk lo je, Klai pė dos Edu ar do Bal sio, Kau no ap skri ties Juo zo Nau ja lio mu zi kos ir Kau no ap skri ties dai lės gim na zi jo se, kon ser va to ri jo se, mu zi kos ir me no mo kyk lo se);

5.7.5. įgy ven di nant pro fe si nės lin kmės mu zi ki nio ug dy mo pro gra mos mo du lį, ga bių me nui vai kų ne aki vaiz di nį mo ky mą (nuo 2007 m. Na cio na li nė je Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk lo je);

5.7.6. or ga ni zuo jant skir tin goms moks lo sri tims ga bių vai kų ug dy mą įvai rio se ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lo se. Šio se mo-kyk lo se ga būs mo ki niai ga li pa si rink ti il ga lai kes (iki 10 me tų truk mės) kryp tin go ug dy mo pro gra mas;

5.7.7. su da rant są ly gas aukš tus pa sie ki mus (ar jų po ten cia lą) ir mo ty va ci ją tu rin tiems vai kams gau ti da ly ki nių ir as me ny bės ug dy mo ži nių, įgy ti to kių ge bė ji mų, ku rių jie ne tu ri ga li my bės įgy ti per pa mo kas, pa vyz džiui, da ly vau ti VšĮ „Na cio na li nė moks-lei vių aka de mi ja“ veik lo je;

5.7.8. pa si nau do jant lab da ros ir pa ra mos fon dų pa ra ma (Lie tu vos mu zi kų rė mi mo fon do, M. Rost ro po vi čiaus lab da ros ir pa ra mos fon do „Pa gal ba Lie tu vos vai kams“ ir ki tų fon dų);

5.7.9. ski riant tiks li nių lė šų sa vi val dy bių ir ša lies lyg mens pro jek tams ga bių vai kų ug dy mui pa rem ti.

6. Ga bių vai kų ug dy mas tur ti na mas ne re gu lia riai, ne vyk do ma jo ste bė se na ša lies ir sa vi val dy bių lyg me niu. Ne apib rėž ta, koks tu rė tų bū ti ga bių vai kų ug dy mo tur ti ni mo san ty kis su prieš mo-kyk li nio, pra di nio, pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų įgy ven di ni mu. Da lis 2007–2008 m. sa vi val dy bėms skir tų lė šų ga bių vai kų ir jau ni mo ug dy mo pro jek tams fi nan suo ti bu vo pa nau do ta ne pa kan ka mai ra cio na liai ne sant ben drų kri-te ri jų da ly vių at ran kai.

7. Sėk min gam ga bių vai kų ug dy mui įgy ven din ti rei kia: 7.1. spe cia lių jų iki mo kyk li nio ug dy mo spe cia lis tų ir mo ky to-

jų kom pe ten ci jų. Ga bių vai kų ir jau nuo lių ug dy mo stra te gi jos, pa tvir tin tos Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2005 m. gruo džio 29 d. įsa ky mu Nr. ISAK-2667, vie na iš kryp čių – to bu lin ti mo ky to jų ren gi mo ir kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te mą su tei kiant mo ky to jams šiuo lai ki nių ga bių vai kų ug dy-mo kom pe ten ci jų. Mo ky to jų kom pe ten ci joms dirb ti su ga biais vai kais to bu lin ti ne pa kan ka dė me sio, nes ma ža Lie tu vos eks-per tų pa tir tis ga bių vai kų at pa ži ni mo, kon sul ta vi mo, ug dy mo in di vi du a li za vi mo klau si mais, nė ra kryp tin gų moks li nių ty ri mų apie mo ky to jų pa si ren gi mą dar bui su ga biais vai kais. Per ma žai die gia ma ge ro ji ki tų ša lių pa tir tis. Iki šiol vie nin te lis ren gi nys – 2007 me tais Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ir Kau no tech no-lo gi jos uni ver si te to, VšĮ „Na cio na li nė moks lei vių aka de mi ja“, M. Rost ro po vi čiaus lab da ros ir pa ra mos fon do „Pa gal ba Lie tu-vos vai kams“ or ga ni zuo ta tarp tau ti nė kon fe ren ci ja „Ga būs vai-kai: iš šū kiai ir ga li my bės“. Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen tras 2007 me tais pa ren gė „Pa si ren gi mo dar bui su aka de mi nei sri čiai ga biais vai kais ir jau nuo liais pro gra mą“, ku rios tiks las – pri si-dė ti prie ga bių ir ta len tin gų vai kų ko ky biš kos mo ky mo sis te mos ša ly je su kū ri mo su da rant są ly gas švie ti mo ad mi nist ra to riams, mo ky to jams ir ki tiems ug dy mo spe cia lis tams įgy ti tam tik rų kom pe ten ci jų, rei ka lin gų aka de mi nei sri čiai ga bių ir ta len tin-gų vai kų ug dy mo ko ky bei už tik rin ti. Vie nas iš šios pro gra mos siek ti nų re zul ta tų – to bu lin ti mo ky to jų pro fe si nę kom pe ten ci ją ir ge bė ji mus pri tai ky ti ug dy mo tu ri nį pa gal ga bių ir ta len tin gų vai kų po rei kius, tai ky ti ir to bu lin ti in di vi du a lius ug dy mo me to dus.

Tai pir mie ji žings niai, pa dė sian tys mo ky to jams įgy ti spe cia lių kom pe ten ci jų dirb ti su ga biais ir ta len tin gais vai kais;

7.2. psi cho lo go ži nių, įgū džių, ge bė ji mų at pa žin ti ir kon sul-tuo ti ga bius vai kus. Lie tu vos psi cho lo gų prak ti ko je nau do ja mos me to di kos lei džia įver tin ti ne vi sų am žiaus gru pių vai kų in te lek-ti nius ge bė ji mus. Trūks ta adap tuo tų ir stan dar ti zuo tų me to di kų kū ry biš ku mui, aka de mi niams pa sie ki mams bei as me ny bės sa vy bėms įver tin ti. Nė ra reg la men to, ku ris nu sta ty tų ga bių vai kų įver ti ni mo prin ci pus, pro ce dū rą, psi cho lo gų kom pe ten-ci jas ir at sa ko my bę.

III. PRO GRA MOS TIKS LAS IR UŽ DA VI NIAI

8. Šios pro gra mos tiks las – to bu lin ti ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo sis te mą su da rant edu ka ci nes, psi cho lo gi nes, so cia-li nes, fi nan si nes są ly gas ga biems vai kams ne pri klau so mai nuo jų so cia li nės pa dė ties, gy ve na mo sios vie tos, mo kyk los ti po, am žiaus, ly ties, kal bi nės ap lin kos rink tis sa vo po rei kius ir in te re sus ati tin kan tį ug dy mą(si).

9. Tiks lui pa siek ti ke lia mi už da vi niai:9.1. su kur ti ir iš ban dy ti ga bių vai kų, pa si žy min čių la bai aukš tu

in te lek ti nių ge bė ji mų ly giu, at pa ži ni mo ir įver ti ni mo me to di ką;9.2. pri tai ky ti ug dy mo tu ri nį, ap lin ką ga bių ir ta len tin gų vai kų

po rei kiams; 9.3. rem ti ša lies ir tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo pro jek tus,

skir tus ga biems ir ta len tin giems vai kams ug dy ti.

IV. NU MA TO MI RE ZUL TA TAI

10. Nu ma to ma, kad įgy ven di nus pro gra mą bus: 10.1. su kur ta ir iš ban dy ta ga bių vai kų, pa si žy min čių la bai aukš tu

in te lek ti nių ge bė ji mų ly giu, at pa ži ni mo ir įver ti ni mo me to di ka; 10.2. or ga ni zuo ta nuo la ti nė ga bių ir ta len tin gų vai kų bei jau-

ni mo ste bė se na, vyk do mi ty ri mai; 10.3. tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka fi nan suo ja mi ga biems ir

ta len tin giems vai kams ug dy ti skir ti pro jek tai; 10.4. or ga ni zuo ja mi ir tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka fi nan suo-

ja mi kon kur sai ir da ly ki nės olim pia dos; jau nų jų moks li nin kų ug dy mo pro jek tai;

10.5. or ga ni zuo ja mi ir fi nan suo ja mi me nams ir moks lui bei ki toms sri tims ga bių ir ta len tin gų vai kų ren gi niai;

10.6. tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka fi nan suo ja mas de le ga ci jų pa si ren gi mas ir da ly va vi mas tarp tau ti nė se olim pia do se, kon-kur suo se, ki tuo se ren gi niuo se;

10.7. pla čiau pri sta to mi ga bių ir ta len tin gų vai kų pa sie ki mai Lie tu vo je ir už sie ny je, plė to ja mi ry šiai su Eu ro pos Są jun gos ir ki tų ša lių švie ti mo ins ti tu ci jo mis, or ga ni za ci jo mis, tu rin čio mis ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pa tir ties.

V. LĖ ŠŲ PO REI KIS

11. Pro gra mos įgy ven di ni mo prie mo nės fi nan suo ja mos at si-žvel giant į vals ty bės fi nan si nes ga li my bes iš at sa kin giems vyk-dy to jams skir tų šiam tiks lui vals ty bės biu dže to asig na vi mų.

12. Pro gra mos įgy ven di ni mo prie mo nių pla nas pa tei kia mas prie de.

13. Pre li mi na rus lė šų po rei kis pro gra mai įgy ven din ti 2009–2010 me tais su da ro 6 000 000 li tų.

VI. BAI GIA MO SIOS NUO STA TOS 14. Pro gra mos vyk dy to jai – Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja,

Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras, Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tras, Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen tras, Švie ti mo plė to tės cen tras, Na cio na-li nė Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk la, švie ti mo, moks lo ir ki tos įstai gos.

15. Ins ti tu ci jos, at sa kin gos už Pro gra mos įgy ven di ni mo prie-mo nių pla no vyk dy mą, kas met iki ki tų me tų sau sio 30 d. tei kia Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai in for ma ci ją apie Pro gra mos įgy ven di ni mo prie mo nių pla no įgy ven di ni mą.

4


Pro gra mos už da vi niai Prie mo nės Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminai

Pre li mi narus lė šų po rei kis

(tūkst. Lt) 1. Su kur ti ir iš ban dy ti ga-bių vai kų, pa si žy min čių la bai aukš tu in te lek ti nių ge bė ji mų ly giu, at pa ži ni-mo ir įver ti ni mo me to di ką

1.1. Parengti gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką, atlikti šios metodikos bandomąjį tyrimą

Specialiosios pedago-gikos ir psichologijos centras

2009–2010 m. 50 (kasmet )

1.2. Pa reng ti ga bių vai kų at ran kos klau si-my nus mo ky to jams ir tė vams


2010 m. 30

2. Pri tai ky ti ug dy mo tu ri-nį, ap lin ką ga bių ir ta len-tin gų vai kų po rei kiams

2.1. Siekiant užtikrinti Programos tęsti-numą, išanalizuoti teisės aktus ir esant reikalui parengti reikalingus teisės aktų projektus

Švietimo ir mokslo ministerija

2010 m. 30

2.2. Or ga ni zuo ti ir vyk dy ti ša lies ga bių ir ta len tin gų vai kų ste bė se ną ir ty ri mus

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja

2009–2010 m. 50 (kasmet)

2.3. Or ga ni zuo ti ir fi nan suo ti iki mo kyk li nio ug dy mo spe cia lis tų ir pe da go gų kva li fi ka-ci jos to bu li ni mo se mi na rus

Pedagogų profesinės raidos centras, moky-tojų švietimo centrai

2009–2010 m. 100 (kasmet)

2.4. Or ga ni zuo ti ir fi nan suo ti psi cho lo gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rus


2009–2010 m. 30 (kasmet)

2.5. Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pro-gra mos ei gos vie ši ni mas ir sklai da

Lietuvos mokinių informavimo ir techni-nės kūrybos centras

2009–2010 m. 15* (kasmet)

2.6. Pa reng ti ir švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mu pa tvir tin ti Pro fe si nės lin kmės mu-zi ki nio ug dy mo mo du lio ap ra šą


2009 m. I ketv.

2.7. Pa reng ti ir švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mais pa tvir tin ti Pro fe si nės lin kmės me ni nio ug dy mo mo du lių (dai lės ir cho re-og ra fi jos) ap ra šus


2010 m. IV ketv.

3. Rem ti ša lies ir tarp-tau ti nio ben dra dar bia-vi mo pro jek tus, skir tus ga biems ir ta len tin giems vai kams ug dy ti

3.1. Tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka fi nan suo ti ga biems ir ta len tin giems vai kams ug dy ti skir tus pro jek tus

Lie tu vos mo ki nių in-for ma vi mo ir tech ni-nės kū ry bos cen tras

2009–2010 m. 650* (kas met)

3.2. For muo ti ga bių me nui vai kų kri te ri nių kon kur sų sis te mą ir or ga ni zuo ti jau nų jų me no at li kė jų kon kur sus

Nacionalinė Mikalo-jaus Konstantino Čiur-lionio menų mokykla

2009–2010 m. 450* iš jų2009–200*2010–250*

3.3. Or ga ni zuo ti ir fi nan suo ti ga bių me nui vai kų ne aki vaiz di nį mo ky mą

Na cio na li nė Mi ka lo-jaus Kon stan ti no Čiur-lio nio me nų mo kyk la

2009–2010 m.

3.4. Or ga ni zuo ti ir fi nan suo ti da ly ki nes olim pia das, kon kur sus ir de le ga ci jų pa si-ren gi mą bei da ly va vi mą tarp tau ti niuo se ren gi niuo se; tei sės ak tų nu sta ty ta tvar-ka fi nan suo ti ga biems ir ta len tin giems vai kams ug dy ti skir tų aukš tų jų mo kyk lų ren gi nių or ga ni za vi mą

Lietuvos mokinių informavimo ir techni-nės kūrybos centras

2009–2010 m. 1700(kas met)

3.5. Or ga ni zuo ti ir fi nan suo ti me nui ga bių vai kų vy ki mą į tarp tau ti nius kon kur sus, pa ro das ir pa na šiai

Na cio na li nė Mi ka lo-jaus Kon stan ti no Čiur-lio nio me nų mo kyk la

2009–2010 m. 100* (kas met)

3.6. Rem ti tarp tau ti nius pe da go gų kva li fi -ka ci jos kė li mo ren gi nius, na rys tę tarp tau ti-nė se or ga ni za ci jo se

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Spe cia lio-sios pe da go gi kos ir psi cho logi jos cen tras

2009–2010 m. 50 (kas met)

Iš vi so 6 000

Ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pro gra mos prie das

GA BIŲ IR TA LEN TIN GŲ VAI KŲ UG DY MO PRO GRA MOS ĮGY VEN DI NI MO PRIE MO NIŲ PLA NAS

Pa aiš ki ni mas * nu ro dy tos lė šos ga li bū ti ma ži na mos, jei gu pro gra mai fi nan sa vi mas bū tų ne pa kan ka mas.

5


Sau sio pa bai go je pri sta ty tas kuriamas pro jek tas „EMI LE kla-sė“, kuris ga ran tuo ja ko ky biš ką mo ky mą mo ki niams, no rin-tiems iš mok ti pran-cū zų kal bą. Pro jek tą ko or di nuo ja ŠMM, re mia Pran cū zų kul-tū ros cen tras.Įva di nia me se mi-

na re „EMI LE kla sė – in teg ruo tas da ly ko ir pran cū zų kal bos mo ky mas“ da ly va vo ŠMM Ben dro jo ug-dy mo de par ta men to Pa grin di nio ir vi du-ri nio ug dy mo sky riaus ve dė ja Lo re ta Ža dei kai tė, Pran cū zų kul tū ros cen tro di rek to rius Pa sca lis Han sė, ata šė švie ti mo ir ling vis ti nio ben dra dar bia vi mo klau si mais Lau ren tas Gui do nas, ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to bei Pe da go gų ren gi mo ir kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sky riaus spe cia lis tai, sa vi val dy bių švie ti mo sky rių at sto vai, mo kyk lų va do vai, mo ky to jai, ke ti nan tys steig ti pir mą sias EMI LE kla ses nuo 2009/2010 m. m.

Ren gi nio tiks las – pri sta ty ti pro jek tą „EMI LE kla sė“ ir ap tar ti jo die gi mo ga li my bes Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se.

Pro jek to ini cia to riai, ska tin da mi mo ki nius pa si rink ti pran cū zų kal bą, siū lo mo kyk lo se dieg ti šiuo lai kiš ką me to dą, ap iman-tį in teg ruo tą kal bos ir da ly ko mo ky mą, su tei kian tį ga li my bę pa siek ti aukš tą kal bos ly gį ir at ve rian tį ke lius į fran ko fo niš ko pa sau lio kul tū rą.

„Ge ras kal bos mo kė ji mas yra to les nio pa si rin ki mo, idė jų ieš ko ji mų ir at ra di mų pa grin das. Ne vel tui sa ko ma, kad kal-bos at ve ria lan gą į pa sau lį, – sa kė Lo re ta Ža dei kai tė. – Tai, kad „EMI LE kla sės“ pro jek tą ap ta ria vi si kar tu, įro do jo svar bą ir ska ti na tęs ti jau vyk dy tą už sie nio kal bos ir da ly ko in teg ruo tą mo ky mą nau ju lyg me niu“. In teg ruo tas da ly ko ir už sie nio kal bos mo ky mas – tai mo kyk los ug dy mo po li ti ka, už sie nio kal bų mo-ky mo įvai ro vė, ku ria ga li ma pa pil dy ti įpras tą mo ky mą.

„Pa grin di nis pro jek to tiks las – ska tin ti pran cū zų kal bos mo-ky mą si sie kiant, kad moks lei vių bei jų tė vų gy ve ni mas tap tų di na miš kes nis ir įvai res nis“, – sa kė Pran cū zų kul tū ros cen tro di rek to rius. Jis pa ste bė jo, kad pas ta rai siais me tais Lie tu vos mo kyk lo se pran cū zų kal bos po rei kis smar kiai su ma žė jo: da bar tik 2,8 proc. mo ki nių mo ko si šios kal bos. Pa vyz džiui, uni ver-si te tai skun džia si, jog trūks ta stu den tų, pa si rin ku sių pran cū zų kal bos stu di jas. Tai ne lei džia plė to ti ERAS MUS pro gra mų ar ben dra dar biau ti su fran ko fo niš kais pa sau lio uni ver si te tais vyk-dant ben drų jų moks li nių ty ri mų pro gra mas. Ben dro vė se taip pat trūks ta spe cia lis tų, mo kan čių pran cū zų kal bą.

„EMI LE kla sės“ pro jek tas vyk do mas 30 Eu ro pos ša lių, jame da ly vau ja dau giau kaip 60 tūkst. Eu ro pos moks lei vių. Jam skir ta sve tai nė, pro gra mos mo de liai su kur ti re mian tis pa žan-giais ty ri mais.

ŠMM Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Vi li ja Si pai tė pri sta ty da ma pro jek to „EMI LE kla sė – in teg ruo tas da ly ko ir pran cū zų kal bos mo ky mas“ kon cep ci ją mi nė jo, kad jo iš ta kos sie kia 2002 m., kai 35 ben dro jo la vi ni mo mo kyk los iš ban dė įvai rius in teg ruo to da ly ko ir kal bos mo ky-mo(si) me to dus. Šio pro jek to ren gė jai rė mė si ne tik mo kyk lų pa tir ti mi, bet ir įvai riais do ku men tais bei naujosios Vy riau sy bės pro gra ma, ku rio je tei gia ma, kaip svar bu šiuo lai ki nia me ug dy me dieg ti nau jo viš kus me to dus ir ska tin ti, kad ži nios bū tų pri tai-ko mos prak ti kai. Tai vie nas iš svar biau sių in teg ruo to da ly ko ir kal bos mo ky mo(si) prin ci pų. Anot V. Si pai tės, in teg ruo tu da ly ko

EMI LE kla sės Lie tu vo je

ir už sie nio kal bos mo ky mu(si) sie kia ma dvie jų svar biau sių tiks-lų: ben drų jų ir spe cia lių jų kom pe ten ci jų, t. y. da ly ko ir kal bos, ug dy mo, iš ku rių da ly ko ug dy mas yra pa grin di nis, o kal bos ug dy mas tar nau ja gi les niam da ly ko pa ži ni mui ir tei kia di des nių bei įvai res nių da ly ko kom pe ten ci jų.

Ben drie ji ug dy mo tiks lai pa sie kia mi per aukš tą kal bi nę kom-pe ten ci ją, ku rią įgy ja mo ki niai in teg ruo to da ly ko ir už sie nio kal-bos mo ky mo pro ce se. Ji lai duo ja stip res nę mo ki nio sa vi mo nę spren džiant kul tū ri nius ir tarp kul tū ri nius klau si mus ir at ve ria dau giau ga li my bių. Toks mo ky mas nau din gas ren giant mo ki nį jo to les nėms stu di jos ir pro fe si nei kar je rai. Įvai riai pa tei kia mos mo ko mo jo da ly ko pro ble mos at sklei džia skir tin gus po žiū rius, ska ti na jų ana li zę ir to le ran ci ją.

Kaip bus ku ria mos EMI LE kla sės, apie pro jek to prie žiū rą, įvai rias Pran cū zi jos am ba sa dos bei Pran cū zų kul tū ros cen tro pa gal bos prie mo nes mo kyk loms pa pa sa ko jo L. Gui do nas.

In teg ruo to da ly ko ir pran cū zų kal bos mo ky mo(si) pa tir ti mi da li jo si Aly taus Dzū ki jos vi du ri nės mo kyk los di rek to rės pa va-duo to ja ug dy mui Vi li ja Su šins kie nė. Pro jek tas rei ka lin gas ir nau din gas mo ki niams, mo ky to jams ir mo kyk lai. Už si spy ri mas, di de lis no ras ieš ko ti nau jo vių ben dra min čių ko man dai pa dės įveik ti vi sus sun ku mus ir pa siek ti no ri mą re zul ta tą.

Mū sų inf.

Kas yra EMI LE kla sė? Tai da ly ko ar ke lių da ly kų mo ky-mas(is) pran cū zų kal ba pa gal mo kyk los pa reng tą ug dy mo pla-ną, at si žvel giant į ug dy mo tarps nį ir sie kiant da ly ki nių, kal bi nių ir tarp kul tū ri nių kom pe ten ci jų der mės. Pro jek to tiks las – su da ry ti prie lai das dieg ti in teg ruo tą da ly ko ir kal bos mo ky mą mo kyk lo se ir su da ry ti są ly gas bran džios as me ny bės ug dy mui.

EMI LE kla sės už da vi niai: stip rin ti pran cū zų kal bos mo ky-mą(si) ir fran ko fo ni nę kul tū rą, ska tin ti tei gia mą po žiū rį į mo ky-mą(si) ir į kul tū rą; steig ti EMI LE kla ses at si žvel giant į mo kyk los po rei kį mo ky ti pran cū zų kal bos, tai kant in teg ruo tą da ly ko ir pran cū zų kal bos mo ky mą, iš ban dy ti ir įdieg ti in teg ruo to da ly ko ir kal bos mo ky mo me to dus, su kur ti nau ją mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mą.

EMI LE kla sės pro gra mos eta pai: pir ma sis pa ren gia ma sis eta pas, skir tas pa gi lin tam pran cū zų kal bos mo ky mui(si), ant-ra sis – in teg ruo tas da ly ko (da ly kų) ir pran cū zų kal bos mo ky-mas(is), tre čia sis – pa sie ki mų įver ti ni mas. Ug dy mo pla ną mo-kyk la su da ro pa gal pa si rink tą „EMI LE kla sės“ truk mę ir pro fi lį.

Nau da Kal bi nė. Dau giau dė me sio ski ria ma tiks li nei kal bai. Kal ba

tam pa mo ky mo si įran kiu ir tai stip ri na mo ki nių mo ky mo si mo-ty va ci ją. Da ly ki nių kom pe ten ci jų įgi ji mas: gam tos moks lų, is to-ri jos, ma te ma ti kos ir kt. mo ky mas pran cū zų kal ba. Gim to sios kal bos kom pe ten ci jų stip ri ni mas nau do jant gre ti ni mo me to dą mo kant pran cū zų kal bos.

Pa žin ti nė. Kas at ro do „aki vaiz du ir su pran ta ma“ gim tą ja kal ba, tas yra ne su pran ta ma ki ta kal ba, ir atvirkščiai. EMI LE me to das mo ky mo pro ce se, re mian tis to kio mis stra te gi jo mis kaip są vo kų su for mu la vi mas ki taip, jų pa aiš ki ni mas, lei džia mo ki niui to bu lin ti kri ti nį mas ty mą.

Ty ri mai, at lik ti ša ly se, ku rio se mo ko ma EMI LE me to du ro do, kad mo ki nių re zul ta tai yra iden tiš ki, daž nai net aukš tes ni, nei tų mo ki nių, ku rie mo kė si da ly kų vie na kal ba.

Kul tū ri nė. Pro jek tas su tei kia ga li my bę nau do tis au ten tiš kais teks tais pran cū zų kal ba, mo ky mas pra tur ti na mas ki tos ša lies pe da go gi nė mis tra di ci jo mis, su da ro mos są ly gos su si pa žin ti su Pran cū zi jos ir ki tų fran ko fo niš kų ša lių kul tū ra. Mo ki nys, ku ris mo kė si EMI LE bū du, yra la biau pa si ruo šęs pa si nau do ti Eu ro pos siū lo mo mis mo bi lu mo pro gra mo mis ar tęs ti stu di jas už sie ny je.

Pro jek tas „EMI LE kla sė“ Lie tu vo je – ko ky bės ga ran ti ja. Pro jek to da ly viai glau džiai ben dra dar biau ja su ŠMM, Pran cū zų kul tū ros cen tru, tar pu sa vy je. Mo ky to jai da ly vau ja kal bi niuo se ir di dak ti nės kom pe ten ci jos to bu li ni mo mo ky muo se. Vyk do mi mo bi lūs pro jek tai su part ne riais iš Pran cū zi jos. Pro jek to da ly-viams iš duo da mas Pran cū zi jos am ba sa dos pa žy mė ji mas ir pro gra mos bai gi mas pa tvir ti na mas bran dos ates ta te.

6


Sau sį Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je pri sta ty ti svar biau si 2009 m. moks lo ir stu di jų ES fi nan sa vi mo pri ori te tai, veik los ir są ly gos. Ren gi ny je da ly va vo švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius, ŠMM Eu ro pos Są jun gos Pa ra mos ko or di na vi mo de par ta men to di rek to rius Au ri mas Mor kū nas, ki ti spe cia lis tai, aukš tų jų mo kyk lų ir moks lo ins ti tu ci jų va do vai.

Pri sta ty da mas ES pa ra mą Lie tu vos moks lui ir stu di joms švie ti mo ir moks lo mi nist ras iš sky rė pa grin di nes pro gra mas: na cio na li nę stu di jų, ty rė jų kar je ros, ben drą ją na cio na li nę kom-plek si nę ir ben drą ją na cio na li nę moks li nių ty ri mų bei moks lo ir ver slo ben dra dar bia vi mo.

„ES struk tū ri nė pa ra ma Lie tu vos moks lui ir stu di joms 2007–2013 m. lai ko tar piu yra 2,786 mlrd. li tų, šie met pla nuo ja ma pa-si ra šy ti 1,6 mlrd. li tų ver tės pro jek tų su tar čių. Tu ri me tin ka mai pa si reng ti, kad šios lė šos bū tų efek ty viai pa nau do tos. Jau šiais me tais tu ri bū ti pra dė ti vyk dy ti dau giau kaip 100 pro jek tų, ku rių re zul ta tai tu rės di de lę įta ką aukš to jo moks lo stu di jų ko ky bei, su da rys są ly gas moks lo plėt rai, ska tins Lie tu vos moks li nin kus ir ty rė jus dirb ti Lie tu vo je“, – sa kė G. Ste po na vi čius.

Mi nist ras pri sta tė ir 2009 m. pro jek tus, ku rie bus vyk do mi kon kur so bū du.

Eu ro pos so cia li nio fon do (ESF) pro jek tai, ku riuo se ga lės da ly vau ti: uni ver si te tai ir ko le gi jos.

Dar bo rin kos ir ša lies ūkio po rei kius ati tin kan čių stu di jų pro-gra mų at nau ji ni mas, nau jų ren gi mas ir įgy ven di ni mas, dės ty to jų pe da go gi nės ir da ly ki nės kom pe ten ci jos to bu li ni mo prie mo nių

ES pa ra ma moks lui ir stu di joms

su kū ri mas ir įgy ven di ni mas, aukš tų jų mo kyk lų vi daus val dy mo są ran gos to bu li ni mas, vi di nių ko ky bės lai da vi mo me cha niz mų die gi mas ir to bu li ni mas, stu di jų pro gra mų tarp tau tiš ku mo di di-ni mas ir įvai rius žmo nių po rei kius ati tin kan čių stu di jų or ga ni-za vi mo bū dų die gi mas.

Stu den tų prak ti nių įgū džių, ver slu mo stip ri ni mas, moks li nių ty ri mų ir tech no lo gi jų plėt ros (MTTP) te ma ti nių tin klų, aso cia ci jų veik los stip ri ni mas. Pa reiš kė jai – aso cia ci jos.

Na cio na li nės aukš to jo moks lo tarp tau tiš ku mo ska ti ni mo pro-gra mos įgy ven di ni mas, pa reiš kė jai: uni ver si te tai, ko le gi jos, moks lo ir stu di jų eks per ti nės ir ko or di na vi mo ins ti tu ci jos, Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das, vie šo jo ad mi nist ra vi mo ins ti tu ci jos, aso cia ci jos.

Aukš tos kva li fi ka ci jos dar buo to jų įdar bi ni mas 1–3 me tų lai ko-tar piui ži nioms ir moks lui im lio se įmo nė se (MTEP – moks li nių ty ri mų ir tech no lo gi jų plėt ros – per so na lo stip ri ni mas). Pa reiš-kė jai: pri va tūs ju ri di niai as me nys (la bai ma žos, ma žos ar ba vi du ti nės įmo nės).

Eu ro pos re gio ni nės plėt ros fon do (ERPF) pro jek tai.Stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at nau-

ji ni mas (ko le gi jų stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at nau ji ni mas). Pa reiš kė jai: ko le gi jos.

Stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at-nau ji ni mas (uni ver si te tų so cia li nėms, hu ma ni ta ri nėms ir me no stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at nau ji-ni mas), Stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at nau ji ni mas (uni ver si te tų fi zi nių, bio me di ci nos ir tech no lo gi jos moks lų stu di joms rei ka lin gos in fra struk tū ros, ba zi nės įran gos at nau ji ni mas). Pa reiš kė jas: uni ver si te tai.

Mi nist ras sa kė, kad pla nuo ja ma 73,9 mln. Lt struk tū ri nės pa-ra mos 2009 m. skir ti moks li nin kams. Ją ko or di nuos Lie tu vos moks lo ta ry ba. Tai: sub si di jos Lie tu vos tarp tau ti nio ly gio moks-li nin kams (vi suo ti nė do ta ci ja); sub si di jos aukš to ly gio moks li-nin kų pri trau ki mui ir rein teg ra ci jai, po dok to ran tū ros sta žuo čių įgy ven di ni mas Lie tu vo je, moks li nin kų iš už sie nio trum pa lai kiai vi zi tai, stu den tų moks li nės veik los ska ti ni mas.

Mi nis te ri jos ES pa ra mos ko or di na vi mo de par ta men to di rek-to rius A. Mor kū nas, pri sta ty da mas Eu ro pos Ko mi si jos pa reng tą Eu ro pos eko no mi nio at kū ri mo pla ną pa žy mė jo: „Tarp tau ti nes fi nan sų rin kas kre čian ti kri zė su kė lė di de lių iš šū kių Eu ro pos Są jun gai. To dėl EK ini ci juo ja pa kei ti mus, ku rie pa spar tins in ves-ti ci nių pro jek tų įgy ven di ni mą. Sa vo ruož tu Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, api ben drin da ma pro jek tų vyk dy to jų pa sta bas, pa-ren gė siū ly mus Vy riau sy bei, kaip to bu lin ti pro jek tų ver ti ni mą, vyk dy mą ir fi nan sa vi mą.“ Siū lo ma mak si ma liai fi nan suo ti tin-ka mas iš lai das iš struk tū ri nių lė šų, su teik ti ga li my bę pra dė ti vyk dy ti di de lius pro jek tus iki EK spren di mo, leis ti pro jek tams

Lie pos 6–10 d. Pa ry žiu je, Tarp tau ti nia me pe da go gi kos cen tre (Cen tre In ter na tio nal d’e tu des pe da go gi qu es CIEP), vyks pa skai tų bei se mi na rų cik las, skir tas ak tu a liems kal bų po li ti kos klau si mams ir kal bų dės ty to jų pa ruo ši mo nau jo vėms Eu ro po je ap tar ti.

Eu ro pos Są jun gos ša lių bei Nor ve gi jos ir Švei ca ri jos kal bų po li ti kos for muo to jai ir prak ti kai dis ku tuos apie kal bų dės ty to jų ren gi mo bū dus ir pro ble mas: ko kie kal bų dės ty to jai rei ka lin gi šian die nos Eu ro pai, ar ei na ma tei sin ga lin kme ruo šiant kal bų spe cia lis tus?

Kvie čia me re gist ruo tis į Va sa ros uni ver si te tą Pran cū zi jo je

Da ly viai ap tars ak tu a lius kal bų pe da go gų ren gi mo klau si mus: da ly ko ir kal bos in teg ruo tą mo ky mą, anks ty vą už sie nio kal bų mo ky mą, mo bi lu mą, kaip kva li fi ka ci jos kė li mo bū dą, kal bų dės-ty to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo tęs ti nu mą.

Dau giau in for ma ci jos dėl ga li my bės da ly vau ti Va sa ros uni ver si te te ra si te – www.sem lang.eu.SEM LANG pro jek to part ne ris Lie tu vo je – Vals ty bės ins ti tu ci jų kal bų cen tras, www.vikc.lt.

ŠMM inf.

Renatos Česnavičienės nuotr.

„2009 m. startuos daugiau kaip 100 projektų mokslo ir studijų sri-tyje“, – teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

7


skir ti 35 ar dau giau pro cen tų avan są, mak si ma liai su trum pin ti mo kė ji mo pra šy mo ver ti ni mo lai ką.

Šio de par ta men to Pro gra mų pla na vi mo po sky rio spe cia lis-tai ne tik iš sa miai pri sta tė pro gra mas, bet ir pa pa sa ko jo apie 2009 m. veik las, lė šas, kvie ti mus teik ti pa raiš kas, nu ro dė svar-biau sias da tas. Ri ta Ul kie nė kal bė jo apie TY RĖ JŲ KAR JE ROS PRO GRA MĄ (TKP), jos pa grin di nius tiks lus – ska tin ti tęs ti nį moks li nin kų ir ki tų ty rė jų pro fe si nį to bu li ni mą si vi suo se kar je-ros eta puo se ir di din ti žmo giš kų jų iš tek lių ge bė ji mus moks li nių ty ri mų ir eks pe ri men ti nės plėt ros (MTEP) sri ty je ko ky bi ne ir kie ky bi ne pras me.

Pro gra mos pa grin di nės prie mo nės: vi suo ti nės do ta ci jos (sub si di jas) moks li nin kams, pa ra ma moks li nin kų ir ki tų ty rė jų mo bi lu mui, vi suo ti nės do ta ci jos (sub si di jas) moks li nin kams, moks li nin kų ir ki tų ty rė jų kva li fi ka ci jos ir kom pe ten ci jos to bu li-ni mas, ži nių apie MTEP sklai da.

Ben dro ji na cio na li nė moks li nių ty ri mų ir moks lo bei ver-slo ben dra dar bia vi mo pro gra ma (BMV). Ją pri sta tė Vy tau tas Če pas. Pro gra mos tiks lai – įgy ven di nant ša lies moks lo ir stu di jų po ten cia lo te ri to ri nės in teg ra ci jos (slė nių plėt ros) pro gra mas, stip rin ti vie šą MTEP ba zę ir di din ti vie šo sek to riaus MTEP veik-los efek ty vu mą ir pri ei na mu mą įmo nėms; stip ri nant aukš to ly gio moks li nių ty ri mų, kom pe ten ci jos ir at vi ros pri ei gos moks li nių ty ri mų įran gos cen trus, vyk dant moks lo pro gra mas, ska tin ti aukš to ly gio moks li nius ty ri mus, glau des nį ir il ga lai kį moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jų bei ver slo sub jek tų ben dra dar bia vi mą.

Ben drą ją na cio na li nę kom plek si nę pro gra mą (BNKP)

api bū di no Vil ma Po po vie nė. Pro gra mos tiks las – kom plek siš kai (tie sio gi nė mis ir ne tie sio gi nė mis prie mo nė mis) di din ti moks lui im lių ūkio sub sek to rių ly gi na mą ją da lį, t.y. įgy ven din ti na cio na-li nes kom plek si nes pro gra mas.

Na cio na li nę stu di jų pro gra mą (NSP) ir jos tiks lus, lė šas ir prie mo nes pri sta tė dr. Da lia Bu ke le vi čiū tė. NSP pa grin di niai tiks lai: stu di jų ko ky bės ge ri ni mas, stu di jų tarp tau tiš ku mo di di-ni mas ir pri ei na mu mo lai da vi mas, stu di jų sis te mos efek ty vu mo di di ni mas.

Lie tu vos moks lo ta ry bos pir mi nin kas hab. m. dr. Eu ge ni jus But kus kal bė jo apie Na cio na li nių moks lo pro gra mų pa grin di-nį tiks lą: Lie tu vos moks li nį po ten cia lą ir fi nan si nius iš tek lius api brėž tai pro ble mai spręs ti, bū ti nus nau jus ir ko or di nuo jant vyk do mus (tarp jų ir tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo pa grin du) įvai rių ins ti tu ci jų ir ty rė jų gru pių moks li nius ty ri nė ji mus. Ga li mi re zul ta tai: nau jos moks lo ži nios, rei ka lin gos vals ty bės ir vi suo-me nės gy ve ni mo sri čių plėt ros pro jek tams vyk dy ti ir Lie tu vos moks li niam kon ku ren cin gu mui Eu ro pos moks li nių ty ri mų erd-vė je plė to ti.

ES fi nan sa vi mo ga li my bes po 2009 m. pri sta tė ŠMM ES pa ra mos ko or di na vi mo de par ta men to Pro gra mų pla na vi mo po sky rio ve dė jas Au ri mas Pau tie nius.

Švie ti mui ir moks lui 2007–2013 m. lai ko tar piu pla nuo ja ma skir ti 3,398 mlrd. Lt ES lė šų. Na cio na li nė mis lė šo mis t. y. ne ma žiau nei 15 proc. tu rės pri si dė ti ir Lie tu va.

Pa ren gė Evy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ

Bran dos eg za mi nų tvar ka ir pri ėmi mo į aukš tą sias mo-kyk las tai syk lės šie met iš es mės ne si keis. Apie tai sau sio pa bai go je kal bė jo švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius Lie tu vos mo ki nių par la men to, Lie tu vos moks lei vių są jun gos ir Na cio na li nės moks lei vių aka de mi jos at sto vų su si ti ki me.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pa siū lė aukš to sioms mo kyk-loms ne lau kiant nau jo jo Moks lo ir stu di jų įsta ty mo skelb ti stu-den tų pri ėmi mo į vi sų pa ko pų stu di jas tai syk les ir jo se nu ro dy ti at ran kos prin ci pus bei stu di jų kai ną as me nims, su tin kan tiems ją mo kė ti.

Pir ma kur sių at ran kos prin ci pai rem sis prieš dve jus me tus pa skelb tais kon kur si nių mo ko mų jų da ly kų pa gal stu di jų sri tis ir kryp tis 2009 m. są ra šu. Jis skel bia mas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos tin kla la py je ad re su www.smm.lt, sky riu je „Stu di jos“, skil ty je „Pri ėmi mo tvar ka“.

Abi tu rien tai ga lės pre ten duo ti į 16 stu di jų pro gra mų, pra-šy me iš dė lio da mi jas pri ori te to tvar ka. Ar pa te ko į vals ty bės fi nan suo ja mą vie tą, kan di da tas su ži nos pa si bai gus pri ėmi mui. Ne pa te ku sie ji į vals ty bės fi nan suo ja mas vie tas ga lės rink tis mo ka mas stu di jas. Kaip ir anks tes niais me tais, aukš to sios mo kyk los pa čios nu sta to ir skel bia stu di jų kai ną. Nu ma to ma, kad nuo lie pos 1 d. veiks efek ty vi pa sko lų su vals ty bės ga ran-ti ja sis te ma.

Bran dos eg za mi nų tvar ka šie met taip pat ne si kei čia. Li ko ly giai mė nuo abi tu rien tams pa si rink ti, ko kius bran dos eg za mi-nus lai kys. Kad gau tų bran dos ates ta tą, mo ki niai pri va lo iš lai-ky ti tris eg za mi nus: pri va lo mą lie tu vių kal bos ir du pa si rink tų da ly kų eg za mi nus.

„Vie nin te lis po ky tis, ly gi nant su pra ėju siais me tais, nu ma-to mas nau jas stu di jų fi nan sa vi mo bū das. Ta čiau jis lems vien tai, kiek lė šų teks kon kre čiai aukš ta jai mo kyk lai, o ne ko kia bus pri ėmi mo tvar ka“, – sa kė mi nist ras G. Ste po na vi čius.

Pri ėmi mo į aukš tą sias mo kyk las tai syk lės iš es mės ne si keis

Nau ją fi nan sa vi mo mo de lį nu ma to šiuo me tu Sei me svars-to mas Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pro jek tas. Pri ėmus įsta ty-mą, bū tų įves tas stu di jų krep še lis – vals ty bės lė šos, vi siš kai pa deng sian čios di des nės da lies stu den tų stu di jų iš lai das. Vals ty bė vi siš kai fi nan suo tų ge rai mo kyk lą bai gu sių jų stu di-jas – jie bū tų su ri kiuo ja mi į ei lę pa gal jau prieš dve jus me tus abi tu rien tams ži no mus kri te ri jus (bai gia mų jų eg za mi nų ir ki tus re zul ta tus), ku riuos aukš to sios mo kyk los tai ko sa vo pri ėmi mo tvar ko je. Stu di jų krep še lį bū tų ga li ma „neš ti“ ir į ne vals ty bi nes aukš tą sias mo kyk las, ku rio se iki šiol bu vo stu di juo ja ma vien sa vo lė šo mis.Į vals ty bės fi nan suo ja mą vie tą pa te kęs pir ma kur sis tu rė tų

ga ran tuo tą vals ty bės fi nan sa vi mą vi sus stu di jų me tus. Jį pra-ras tų tik tuo at ve ju, jei iš kris tų už ne pa žan gu mą. Bū tų at si sa-ko ma ro ta ci jos sis te mos, kai mo kan tie ji ir ne mo kan tie ji kei čia si vie to mis kas se mest rą, to dėl sto jan tie ji ga lė tų drą siau rink tis ko ky biš kas, nors ir sun kes nes stu di jų pro gra mas.

Ge riau si stu den tai ga lė tų gau ti ge ro kai di des nes ska ti na-mą sias sti pen di jas.

Nau ja stu di jų fi nan sa vi mo tvar ka ga lio tų tik šiais me tais įsto sian tiems pir ma kur siams. Esa mi stu den tai ir to liau bū tų fi nan suo ja mi pa gal da bar ga lio jan čią tvar ką, kai mo kan tie ji ir ne mo kan tie ji už stu di jas kei čia mi kas se mest rą at si žvel giant į re zul ta tus.

Nau jas stu di jų fi nan sa vi mo bū das yra vie na nu ma to mos moks lo ir stu di jų re for mos da lių. Re for mos es mė – nau jos ga li my bės stu den tams, dės ty to jams, aukš to sioms mo kyk los. Pas kui ge rus stu den tus į aukš tą sias mo kyk las „at ei sian tis“ stu di jų krep še lis ska tin tų uni ver si te tus ir ko le gi jas kon ku ruo ti tar pu sa vy je, pri trauk ti pa čius ge riau sius, to dėl aukš to sios mo-kyk los la biau rū pin tų si stu di jų ko ky be.

No me da BA RAUS KIE NĖ

8


Nuo ko vo mė ne sio įsi ga lio ja įsta ty mas, kei čian tis iš mo kų vai-kams tvar ką. So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja pa brė žia, kad va di na mie ji „vai ko pi ni gai“ ir to liau bus ski ria mi ne ma žiau kaip 85 proc. vai kų, o at si žvel giant į au gan tį ne dar bą, ga vė jų skai čius ga li dar la biau iš aug ti. Nu ma to ma, kad ši iš mo ka bus ski ria ma vi-siems vai kams iki 3 me tų, o vy res niems – jei kiek vie nam šei mos na riui per mė ne sį pa ja mų „į ran kas“ su ma su da rys ne dau giau kaip 3 vals ty bės re mia mų pa ja mų dy džius (1050 Lt).

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro pa ta rė jos Jo lan tos Ra mo nie nės tei gi mu, „vai ko pi ni gų“ mo kė ji mo nu trau ki mas la biau pa si tu rin tiems yra lai ki na ir trum pa lai kė prie mo nė, ku-riai su dė tin gas šei mos pa ja mų te sta vi mo me cha niz mas ne-bus tai ko mas. So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja sie kia su pap ras tin ti krei pi mo si dėl „vai ko pi ni gų“ tvar ką, kai iš mo ka ski ria ma at si žvel giant į šei mos pa ja mas. Ak cen tuo ja mas bus ne pa ja mų te sta vi mas, o pa si ti kė ji mo prin ci pas.

„Siek si me, kad šios iš mo kos sky ri mo tvar ka bū tų kuo pa-pras tes nė ir žmo gui pa kak tų de kla ruo ti sa vo po rei kį gau ti šią iš mo ką, pa tvir ti nant, kad per pra ėju sius ka len do ri nius me tus kiek vie nam šei mos na riui per mė ne sį pa ja mų „į ran kas“ te ko ne dau giau kaip 1050 Lt, – sa kė J. Ra mo nie nė. – Nu ma to me, kad vals ty bės ins ti tu ci jos at ran kos bū du pa tik rins, ko kios bu-vo re a liai gau tos šei mos pa ja mos ir ar tei sė tas bu vo iš mo kos vai kams sky ri mas. Be je, jau ir pa gal da bar ga lio jan čią tvar ką bet ku rios iš mo kos pra šan tis as muo pri si i ma at sa ko my bę, pa-tvir tin da mas, kad pa tei kia vi sus ir tei sin gus duo me nis.“

Su pran tant, kad pas ta ruo ju me tu šei mos pa ja mos ga li aki-vaiz džiai su ma žė ti, nu ma to ma su da ry ti ga li my bę gau ti vai ko iš mo ką at si žvel giant į pa ja mas per 12 mė ne sių nuo krei pi mo si da tos. Šiuo at ve ju be si krei pian tis as muo jau tu rės pa teik ti pa-žy mas apie gau tas pa ja mas.

„Vai ko pi ni gus“ gaus ne ma žiau kaip 85 proc. vai kų

Mi nis te ri ja nu ma to vai ko pi ni gų grą ži ni mo ga li my bę, tad nė ra bū ti ny bės tė vams sku bė ti į sa vi val dy bes ir kreip tis dėl iš mo-kos jau ko vą. Jie tai ga lės pa da ry ti ir vė liau, bet iš mo ką gaus už vi są lai ko tar pį, kai įgi jo tei sę į ją. Pa vyz džiui, jei žmo gus krei pia si dėl „vai ko pi ni gų“ lie pą, ta čiau pra šo skir ti juos nuo ko vo, jis tu ri tei sę, kad pi ni gai bū tų pri skai čiuo ti už vi sus ke tu ris pra ėju sius mė ne sius. Įsta ty mo pa tai sos bus pa teik tos Vy riau sy bei. Ga lu ti nai dėl

jų tu rės ap si spręs ti Sei mas. At krei pia me dė me sį į tai, kad šei mos, au gi nan čios vai kus bei gau nan čios so cia li nę pa šal pą ir (ar) kom pen sa ci jas būs to šil dy mui, karš tam ar šal tam van-de niui, nuo 2009 m. ko vo 1 d. iš mo ką vai kui gaus be at ski ro krei pi mo si.

Iš mo kos vai kui dy dis ne si kei čia: nuo vai ko gi mi mo die nos iki 3 me tų bus mo ka ma 0,75 ba zi nės so cia li nės iš mo kos dy džio (97,5 Lt) per mė ne sį, kai šei mo je yra vie nas ar du vai kai – ski ria ma 0,4 ba zi nės so cia li nės iš mo kos dy džio (52 Lt), 1,1 ba zi nės so cia li nės iš mo kos dy džio (143 Lt) iš mo ka per mė-ne sį, kai šei mo je yra trys ar dau giau vai kų. Vai kui nuo 3 iki 18 me tų ir vy res niam, be si mo kan čiam pa gal ben dro jo la vi ni mo ar pro fe si nio mo ky mo pir ma jai kva li fi ka ci jai įgy ti pro gra mas, bet ne il giau kaip iki 21 me tų – 0,4 ba zi nės so cia li nės iš mo kos (52 Lt) dy džio per mė ne sį, kai šei mo je yra vie nas ar du vai kai. Kai šei mo je au ga trys ir dau giau vai kų, 0,75 ba zi nės so cia li-nės iš mo kos dy džio (97,5 Lt) iš mo ka per mė ne sį mo ka ma ne il giau, kaip iki jam su kan ka 24 me tai. Vie nos ba zi nės so cia li nės iš mo kos (anks čiau – MGL) dy dis – 130 Lt.

Iki 2009 m. ko vo 1 d. iš mo kos vai kui bus mo ka mos neat si-žvel giant į šei mos pa ja mas, kaip ir bu vo mo ka mos 2008 m.

SADM inf.

VGTU Se na to po sė dy je uni ver si te to gar bės dak ta ro var das su teik tas pa sau li nio gar so moks li nin kui, Var šu vos tech no lo gi jos uni ver si te to pro fe so riui Zdo bys la vui Go ra jui.

„Uni ver si te to dės ty to jai tu ri ben dra dar biau ti su ko le go-mis iš ge riau sių Eu ro pos uni ver si te tų, nau do tis moks li niais žur na lais ir kny go mis, da ly vau ti svar bio se kon fe ren ci jo se ir kon gre suo se, taip pat Eu ro pos ty ri mų pro gra mo se. Tai yra trum piau sias ke lias tech no lo gi niam pro gre sui pa siek ti ir gai vin ti na cio na li nę eko no mi ką bei vi suo me nės gy ve ni mo ly gį“, – tei gia pro fe so rius.

2002 m. prof. Z. Go ra jus pa dė jo An ta no Gus tai čio avia ci jos ins ti tu tui (AGAI) tap ti tarp tau ti nio pro jek to UAVNET, su kur-to spręs ti ci vi liams tiks lams skir tų be pi lo čių or lai vių kū ri mo pro ble mas, da ly viu. Pro fe so riaus dė ka iš si plė tė tarp tau ti niai moks li niai AGAI ry šiai, ins ti tu tas pel nė tarp tau ti nį pri pa ži ni mą. AGAI bu vo pri im tas į Tarp tau ti nę ae ro nau ti kos moks lo ta ry bą ICAS, vie ni jan čią vi so pa sau lio avia ci jos in ži nie rių są jun gas. Pro fe so riui re ko men da vus, 2006 m. ins ti tu tas bu vo pa kvies tas į Eu ro pos or lai vių pro jek ta vi mo stu di jų ins ti tu ci jas vie ni jan tį se-mi na rą EWA DE ir ta po jo na riu.

Prof. Z. Go ra jus re mia VGTU moks lo žur na lo „Avia tion“ lei di mą, ak ty viai dir ba jo re dak ci nė je ko le gi jo je. Jis skai tė pa-

VGTU gar bės dak ta ras – Var šu vos ae ro nau ti kos pro fe so rius

skai tas VGTU avia ci jos ins ti tu to stu den tams ir dės ty to jams, pa do va no jo VGTU AGAI bib lio te kai ne ma žai Var šu vos tech no-lo gi jos uni ver si te to bei sa vo as me ni nės bib lio te kos moks li nių mo nog ra fi jų ir va do vė lių.

Pro fe so rius, ha bi li tuo tas dak ta ras Z. Go ra jus gi mė 1948 m. Len ki jo je, bai gė Var šu vos tech no lo gi jos uni ver si te to Ener ge ti-kos, me cha ni kos ir ae ro nau ti kos fa kul te tą, dir ba šio uni ver si te to Ae ro nau ti kos ir tai ko mo sios me cha ni kos ins ti tu te. Z. Go ra jus pa skel bė dau giau kaip 150 moks li nių straips nių, dau giau nei 100 moks li nių ap žval gų, skai tė pa skai tas Di džio sios Bri ta ni jos, Pran cū zi jos, JAV, Ja po ni jos ir ki tų ša lių uni ver si te tuo se.

An ta no Gus tai čio avia ci jos ins ti tu tas – vie nin te lis Bal ti jos ša ly se ir vie nas iš ne dau ge lio Eu ro pos Są jun go je ren gia vi sų sri čių avia ci jos spe cia lis tus – or lai vių pi lo tus, skry džių va do vus ir avia ci nės in ži ne ri jos spe cia lis tus. Ins ti tu tas ben dra dar biau ja su Ge ne ro lo Jo no Že mai čio Lie tu vos ka ro aka de mi ja ren giant avia ci jos spe cia lis tus, tar nau sian čius Lie tu vos ka riuo me nė je. Kas met AGAI iš lei džia po 50–80 ab sol ven tų. Per sa vo gy-va vi mo lai ko tar pį jis pa ren gė per 1000 di plo muo tų avia ci jos spe cia lis tų.

Prof. Jo nas STAN KŪ NASAn ta no Gus tai čio avia ci jos ins ti tu to di rek to rius

Jei pa gei dau ja te, kad Jūsų in for ma ci ja bū tų pa skelb ta „Švietimo naujienų“ Nr. 5, siųs ki te ją iki vasario 23 d. el. pa štu in fo [email protected]

9


„Ugdymo procese remsime tokią vertybių sistemą, kuri pa-lanki tautos ir valstybės išlikimui ir klestėjimui...“

(Iš penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos)

I da lisTris de šimt pen ke rius me tus do miuo si kal bų mo ky mu ir esu

ne abe jin ga jų mo ky mo pro ble moms. Vi są de šimt me tį ra šiau pe da go gi nė je spau do je apie anks ty vo jo sve ti mų kal bų mo ky mo ne efek ty vu mą, da ly va vau moks li nė se kon fe ren ci jo se. Te ore ti-kai ir ad mi nist ra to riai įsi vaiz duo ja, kad vi si mo ki niai vie no dai ga būs ir ge riau iš moks sve ti mų kal bų, jei gu jų pra dės mo ky tis kuo anks čiau. Mo ky to jai tik ano ni miš kai iš drįs ta pa reikš ti sa vo nuo mo nę, ku ri daž niau siai prieš ta rau ja ofi cia lia jai. Pa ste biu, kad vy rau ja su pap ras tin tas po žiū ris į kal bų mo ky mą si ir dau-gia kal bys tės for ma vi mą: ki ti mo ko si, va di na si, rei kia mo ky tis ir mums. Trūks ta su pra ti mo, kaip iš moks ta ma sve ti ma kal ba, ko-kiais psi cho lo gi niais dės nin gu mais rei kė tų rem tis, ko kie fak to riai tu ri tei gia mos įta kos sve ti moms kal boms, ko kia sve ti mo sios ir gim to sios kal bos są vei ka, kaip rei kė tų for muo ti dau gia kal bys tę, ar rei kia at si sa ky ti tau ti nio iden ti te to. Į šiuos klau si mus mė gi nau at sa ky ti pra ėju siais me tais iš leis to je kny go je „Už sie nio kal bų di dak ti ka“. Gal būt ma no te ori nė-prak ti nė pa tir tis bus kuo nors nau din ga re for muo jant mo kyk lą. Nors sa ko ma, kad di de lė se sis te mo se ne ga li ma da ry ti stai gių po ky čių, nes tai jas iš de ri na. Ma nau, kad taip ir įvy ko su mo kyk la.

Ste bi na įvai rūs prieš ta ra vi mai straips niuo se apie anks ty-vą jį kal bų mo ky mą. Pa vyz džiui, dar že lio auk lė to ja tei gia, kad „Dvi kal bė ap lin ka – li ki mo do va na... Lai kas dar že ly je itin tin ka-mas mo ky tis nau jos kal bos...“ Ar ba štai an glų kal bos vyr. mo-ky to ja aiš ki na tė vams, ko kius skai ty mo ir ra šy mo ge bė ji mus ant ro kai ug do si an glų kal ba. „Ra šy mas: ra šo rai des ir rai džių jun gi nius (pvz.: per ra šo rai des, įra šo trūks ta mas rai des, kai ša lia pa tei kia mas vi sas žo dis ir pa veiks lė lis; ra šo ži no mus žo džius, kai su tei kia ma vaiz di nė pa ra ma (pa tei kia mas pa-veiks lė lis, daik tas).“ Tuo tar pu VU Fi lo lo gi jos fa kul te to Li tu a-nis ti nių stu di jų ka ted ros ve dė ja Mei lu tė Ra mo nie nė in ter ne te (In fo Šiau liai.lt 2007 m. ko vo 23 d.) tvir ti na, kad „...ne rei kia vai kų mo ky ti ra šy ti ir skai ty ti sve ti mą ja kal ba, kol jie ne iš mo ko sa ky ti nės kal bos. Vai kas pir miau sia tu ri iš siug dy ti raš tin-gu mo ge bė ji mus gim tą ja kal ba, kad ne su si pai nio tų dvi ra šy ti nės kal bos...“Įdo mu, ko kius raš tin gu mo ge bė ji mus tu ri iš siug dę ant ro kai?

Ma no pa ste bė ji mais, la bai daž nai an glų kal bos mo ky to jai ant ro-je kla sė je ne tik duo da vai kams ra šy ti žo džius, bet ir rei ka lau ja juos transk ri buo ti. To liau M. Ra mo nie nė tei gia: „Anks ty va sis už sie nio kal bų mo ky mas tik rai ne tu rė tų da ry ti jo kio ne igia mo po vei kio gim to sios kal bos mo ky mui. Kaip tik at virkš čiai. Ty ri mai pa ro dė: jei vai kai vy ku siai pra de da mo ky tis sve ti mo sios kal bos, ne spau džia mi ir pri im ti no mis jų am žiui for mo mis, tai net gi ga li pa dė ti gim to sios kal bos pa ži ni mui; ga li sti mu liuo ti pas ta ro sios mo ky mą si. Dvi kal bių vai kų, ku rie anks ti pra dė jo mo ky tis sve ti-mo sios kal bos, mąs ty mas kū ry biš kes nis, jie tu ri me ta ling vis ti nę nuo vo ką, su ge ba gre tin ti kal bas“ ... ir t. t.

Ky la klau si mas, ar jie kū ry biš kai mąs to dėl to, kad ga būs, ar, kad anks ti pra dė jo mo ky tis kal bų. (Pa na šų tei gi nį esu skai čiu si N. L. Ga ge pe da go gi nė je psi cho lo gi jo je apie vai kus iš dvi kal bių šei mų, ku rio se bu vo tin ka mai for muo ja ma dvi kal bys tė).

Ir vėl vi si vai kai vie no dai ta len tin gi, o pa si mo kę nuo ant ro sios kla sės sve ti mos kal bos taps dar ta len tin ges ni. Pra di nių kla sių mo ky to jus tai la bai nu ste bin tų.

M. Ra mo nie nė tei gia, kad „...5–9 me tų vai kų sme ge nys kal-boms mo ky tis bū na pa slan kios, kaip tik tuo lai ko tar piu in ten-sy viai for muo ja si kal bų cen trai, vys to si mo to ri ka. Dėl to la bai pra smin ga bū tent šį pe ri odą iš nau do ti kal bų mo ky mui. [...] Ir prieš ke lis šim tus me tų aukš tuo me nė to kio am žiaus vai kus

Sve ti mos kal bos

Nuomonės

sten gė si iš mo ky ti sve ti mų jų kal bų, už au gę tie vai kai iš si sky rė iš ben dra am žių...“

Pa na šiai bu vo Ru si jo je XIX a. su pran cū zų kal ba, bet vai-kus ba jo rai mo kė ne mo kyk lo se, o sam dy da mi pran cū zes gu ver nan tes. Vai ko anks ty vą pa nar di ni mą į pran cū ziš ką kul-tū rą la bai griež tai kri ti ka vo K. Ušins kis. Na tū ra lio je sve ti mos kal bos ap lin ko je to kie vai kai sve ti mos kal bos pra moks, ta čiau mo kyk lo je – tik ga biau sie ji, ge rai mo kan tys gim tą ją kal bą ir tu rin tys ge rą mo ky to ją.

Te ko skai ty ti ir mo kyk los va do vės min tis apie tai, kad va ka-rie tiš kas iden ti te tas, ku rį pe rims vai kai per anks ty vą jį mo ky-mą – to bu les nis už ru siš ką jį ir svei kin ti nas. At ro do, kad to je mo kyk lo je ski ria mos net trys va lan dos an glų kal bos mo ky mui ant ro je kla sė je. Ki ta anks ty vo jo už sie nio kal bos mo ky mo pro-gra mos au to rė, nie ka da ne dir bu si įva di nio mo ky mo pa ko po je, tvir ti na, kad pra di nių kla sių mo ky to jas, pats mo ky da mas už sie-nio kal bos, ga li lais viau elg tis su mo ky mo pla nu, dau giau lai ko skir ti už sie nio kal bos mo ky mui, iš nau do ti per trau kas ir t. t. Ky la klau si mas, ko kia vie ta be lie ka gim to sios kal bos mo ky mui si pra-di nė se kla sė se? Čia no ri si pa ci tuo ti prof. Le o ni dą Dons kį, ku ris tei gia, kad dirb da mas An gli jos uni ver si te tuo se la bai ste bė jo si stu den tų ne raš tin gu mu ir vi sa da di džia vo si Lie tu vos mo kyk lo-mis, ku rio se „...net di džiau si „pus chu li ga niai“ bu vo ap mo ky ti tiek, kad raš to dar be ne da ry tų 20 ra šy bos klai dų...“

Kaž ko dėl ne ma ty ti moks li nin kų straips nių, o gal to kių, ty ri-nė jan čių kal bų mo ky mą, ne tu ri me? Po prof. A. Ja ci ke vi čiaus gal nie kas ne be ty ri nė jo dau gia kal bys tės for ma vi mo pro ble mų? (Žr. Ja ci ke vi čius A., 1970, Dau gia kal bys tės psi cho lo gi ja. Vil nius: Min tis.) Tai gal ver tė tų pa si do mė ti jo at lik tais ga na iš-sa miais ty ri mais ir kla si kų įžval go mis, ku rias vė liau tik pa tvir ti no pe da go gi niai ar psi cho lo gi niai eks pe ri men tai?

2008 m. spa lio 7 d. Moks lų aka de mi jo je įvy ko kon fe ren ci ja „Lie tu vių kal ba XXI am žiaus pra džio je“. Moks lų aka de mi jos pre zi den tas Ze no nas Ru dzi kas pri ta rė ma no min tims apie už-sie nio kal bų anks ty vo jo mo ky mo ne efek ty vu mą. Jis tei gia, kad lie tu vių kal bą įvai riais bū dais ban do iš stum ti an glų kal ba ir kad pats lai kas tuo su si rū pin ti ša lies Vy riau sy bei.

Ma nau, bū tų įdo mu vi siems su si pa žin ti su pe da go gi kos kla-si kų psi cho ling vis tų, psi cho lo gų min ti mis apie sve ti mų kal bų mo ky mą si ir gim to sios kal bos reikš mę as me ny bei.

Pro fe so rius L. Jo vai ša sa vo kny go je „Ho de ge ti ka“ ra šė: „Auk lė ji mo už da vi nys yra for muo ti tei gia mą nuo sta tą į sve ti mų kal bų iš mo ki mą. Lie tu vių tau ta tu ri pa si da ry ti dau gia kal bė, jei gu no ri ak ty viai veik ti žmo ni jos ben dri jo je. Tas no ras jau reiš kia si ir šian dien: ple čia mi di plo ma ti niai, moks li niai, kul tū ri niai ir spor ti-niai ry šiai su vi sa Eu ro pa... Ak ty vė ja ry šiai su Bal ti jos ša li mis. To dėl kai my ni nių ša lių kal bos tu ri pir ma ei lės reikš mės: ru sų, len kų, lat vių. Pa sau li ne eko no mi kos, moks lo, di plo ma ti jos kal-ba tam pa an glų kal ba. Tra di ci nė sve ti ma kal ba Lie tu vo je yra vo kie čių, ma žiau pran cū zų kal ba. Tad vi du ri nė se mo kyk lo se rei kė tų mo ky ti bent tri jų už sie nio kal bų pa si rink ti nai. Iš jų bent dvi rei kė tų iš mok ti lais vai var to ti... Jo kia tau ta ne ga li iš gy ven ti vien sa vo ver ty bė mis, jas tu ri pa pil dy ti ki tų kul tū rų uni ver sa lios, ge riau sios ver ty bės...“

De ja, pa tei kiant Ben dro sio se pro gra mo se so cio kul tū ri nę kom pe ten ci ją ir sve ti mų kal bų mo ky mo pro ce se ug dy ti nas ver ty bi nes orien ta ci jas, ne pa kan ka mai at si žvel gia ma į jų reikš mę gim ta jai kul tū rai, nors ten ir mi ni mas „nu si tei ki mas plė to ti kul tū ri nę sa vi mo nę per pran tant ki to kį mąs ty mą, kul tū-rą, gy ven se ną, jau se ną, gre ti nant už sie nio kal bą ir ki tų tau tų kul tū rą su gim tą ja“.

So cio kul tū ri nės kom pe ten ci jos ug dy mo pro ble mos bu vo nag-ri nė ja mos jau XX a. F. V. Fiors te ris, Vy dū nas, S. Šal kaus kis lai kė tarp kul tū ri nį ben dra vi mą bū ti na tau tų vys ty mo si są ly ga. Jau S. Šal kaus kis nag ri nė jo tarp kul tū ri nio ben dra vi mo reikš mę

10


tau tos kul tū ri niam au gi mui ir pa žy mė jo sve ti mų kal bų mo kė ji mą kaip vie ną iš bū ti nų tarp kul tū ri nio ben dra vi mo prie mo nių. Jis iš-sky rė kul tū ri nį ben dra vi mą ir ben dra dar bia vi mą. Ben dra vi mas – kul tū ros gė ry bių pa si sa vi ni mas, ben dra dar bia vi mas – sa vo kul tū ros ki toms tau toms per tei ki mas. Ta čiau, pa sak S. Šal-kaus kio, sve ti mų kul tū ri nių gė ry bių pa si sa vi ni mas yra tik rai nau din gas tik ta da, kai tau ta su ge ba pa si sa vin ti jas kū ry-biš kai, pa gal sa vo in di vi du a lų sti lių. Pa sy viai ver giš kas sve ti mos kul tū ros pa si sa vi ni mas nu stel bia tau tos in di vi-du a ly bę. I. Ku bi lie nės nuo mo ne, už sie nio kal bos mo ky ma sis mo kyk lo se mū sų są ly go mis (t. y. nuo ket vir to sios ar penk to sios kla sės) net gi pa de da kur ti sa vo iden ti te tą. Kai mo ky to jas tam tik ro mis už duo ti mis gre ti na dvie jų kul tū rų raiš kos for mas (ver-ty bes, elg se nos mo de lius, ste re o ti pus ir prie ta rus, ver ba li nius ta bu, ges tų kal bą, pa gar bą, man da gu mo ko dek są ir t. t.), jis pa de da mo ki niui sa ve su vok ti kaip kul tū ros as me nį. Pa ste bė ta, jog tie mo ki niai, ku rie tu ri gi les nį pa gar bos jaus mą gim ta-jai kul tū rai, yra ati des ni ir jaut res ni ki tos ša lies kul tū rai, o drau ge ir ben draž mo giš koms ver ty bėms. Pa sak I. Ku bi lie nės „pir mo ji (gim to ji) kal ba su ku ria žmo gaus ta pa tu mą, sa vas tį (iden ti te tą) – jo mąs ty mo ir ver ty bi nę sis te mą, ku ri įga li na žmo gų veik ti ir ben drau ti sa vo vi suo me nė je… Jei gu re cep-ty vio ji kal bi nė veik la – skai ty mas ir klau sy ma sis – su tei kia pla čias ga li my bes su si pa žin ti su stu di juo ja mo sios kal bos ša lies kul tū ra ir re a li jo mis, tai pro duk ty vio sios kal bi nės veik los – kal bė ji mo ir ra šy mo – pa skir tis tu rė tų bū ti sa vo-sios kul tū ros ir sa vas ties iš raiš ka. Tik to kiu at ve ju kal bi-nė ko mu ni ka ci ja ga li vyk ti tarp ly gia ver čių ir pil na ver čių part ne rių.“ Į tai kiek vie nas sve ti mos kal bos mo ky to jas tu rė tų at kreip ti

dė me sį ir kal bė da mas įvai rio mis te mo mis ne pa mirš ti sa vo kraš to re a li jų bei sa vo ini cia ty va mo ky ti vai kus kal bė ti apie sa vo ša lies kul tū rą, nes ne vi suo se sve ti mų kal bų va do vė liuo-se ra si me te mų ir teks tų apie sa vo kraš tą, ypač jei gu nau do ja me už sie nio au to rių pa reng tus va do vė lius. Ne vi sa da tam ski ria pa kan ka mai dė me sio ir va do vė lių au to riai lie tu viai.

J. Va ba las-Gu dai tis la bai gi liai įžvel gė vi sus gim to sios kal-bos reikš min gu mo tau tos ir in di vi do vys ty mui si as pek tus. Jis sa kė, kad kal ba „...iš si vys to tik ben drau jant su ki tais, kuo met rei ka las mus ver čia iš reikš ti ki tam sa vo no rus bei min tis... Kaip in di vi das, o la biau siai ko lek ty vas, su ku ria kal bą sau, taip ir at virkš čiai, – kal ba su lai ku virs ta ne tik in di vi do, bet ir vi so tau ti nio ko lek ty vo svar biau sia vys ty mo si prie mo ne ir pa grin di niu veiks niu, sau gan čiu tau tą nuo iš ny ki mo bei dva si nio skur do. …Kal ba yra ne per trau kia mas gy vas siū las, ri šan tis mū sų pra ei tį su at ei ti mi, per duo dan tis mums iš pra ei ties dva sios jė gų ir su da ran tis ob jek ty vų tau tos vie ny bės žen klą. Mū sų ner vų sis te ma su dau ge liu pa vel dė tų sa vy bių bei po lin kių iš si lie ti į tam tik ras psi chi nes for mas jaut res nė yra gim-tie siems gar sams; …jei ap skri tai kal ba yra svar biau sia moks li ni mo prie mo nė, tai gim to ji kal ba yra ge riau sia ir la biau siai iš ban dy ta prie mo nė, […] nes tą kal bą var to da mi mes su teik si me vai kui dau giau gy vų žo džių, įlei du sių sa-vo šak nis gi liai į pra ei ties pa tir tį; tai gi su kel si me dau giau ins tink tų ir psi chi nės ener gi jos, o vi sa tai pa dės vai kui ge riau iš vys ty ti sa vo psi chi ką. Pro tė vių dai nos bei mu zi-kos mo ty vai ke lia ir stip ri na pro tė vių dva sią ne tik vai ko, bet ir su au gu sio jo, jų ins tink tus bei ga bu mus, ku rie taip rei ka lin gi mū sų ko vo je už bū vį. To dėl, kai ki tos gy ve ni mo są ly gos vie no dos, di des nis dva sios skur das gre sia tiems, ku rie at si ža da gim to sios kal bos ar ba bru ka vai kams sve ti-mą kal bą. …To dėl, no rė da mi ge riau vys ty ti sa vo psi chi ką ir pro duk ty viau dirb ti, pri va lo me dau giau dė me sio kreip ti į gim tą ją kal bą ir tą šal ti nį vi siš kai pa nau do ti sa vo dar bin-gu mui kel ti.“

Tu ri me su pras ti at sa ko my bę už sa vo kal bą, nes, pa sak H. Hior man no, kal bė da mi auk lė ja me sa vo dar ne gi mu sius anū kus, o per kal bą su mu mis mąs to dau ge lis kar tų. Žmo ni jos ben dru mas ir są mo nė, iš min tis ir ži no ji mas yra įma no mi tik dėl kal bos.

Pa sak Vy dū no, min tis žmo gaus pri gim ty je yra ga lin giau-

sias sver tas, o kal ba – tau tos dva sios iš ori nė raiš ka. Jo nuo mo ne, ne tik kal ba vei kia žmo gaus vi di nį pa sau lį, bet ir jo vi dus ap spren džia žmo gaus kal bą. „Jam ta riant ir ma nant vi suo met tai, kas tei su, ma lo nu, gra žu, vi sa tai au ga jo vi du je, ir ne šva ru mas tu ri iš nyk ti.“ In te lek tu a lu mas ir kal ba ne tik tar pu sa vy je su si ję, bet ir ska ti na vie nas ki to vys ty mą si. Ir apie tau tos pra ei tį ga li ma spė ti iš kal bos. Vy dū nas ma no, kad lie tu vių kal bos ty ru mas, gra žus skam be sys ir tur tin gu mas (nes yra gau sy bė žo džių kuo smul kiau siems min čių ir jaus mų skir tu mams iš reikš ti) liu di ja švie sią ir skaid rią są mo nę, iš ku-rios ta kal ba au go. Ta čiau vė les nės lie tu vių kar tos ne si sten gė dva sio je kil ti, to dėl kal ba ap si niau kė, tau ta ap mi rė, kai ku rie gi les nio tu ri nio žo džiai jau pra ra do sa vo pras mę ir be si ski ria tik for ma.

Fi lo so fo J. Min ke vi čiaus min tys ro do, kad rei kia la bai rim tai žiū rė ti į kal bų mo ky mą, su pras ti, kad kal ba ne vien ben dra vi mo prie mo nė: „Kal ba yra žmo gaus sa vi kū ros prie-mo nė kul tū ros, is to ri jos ir tau tos plot mė je. Su tri ku si kal ba da ro žmo gų in va li dą tau tiš kai ir is to riš kai. Au ten tiš kas žmo gus tam pa pats sa vi mi mąs ty mo, kal bos ir el ge sio bei veiks-mo vie no vė je. Kal bos pa ge di mas, švel niai ta riant, pa si da rė ma si niu, jei ne uni ver sa liu reiš ki niu. O jei kal ba yra ma te ria li ide a laus mąs ty mo iš raiš ka, tai ko kias min tis ne šio ja tos nu a-lin tos gal vos? O jei kal ba na tū ra li ben dra vi mo prie mo nė, tai kiek žmo giš kas yra tas ben dra vi mas, kai tiek kal bo je pa pli tę žar go nai, vul ga ru mai, ne švan ky bės, be pras my bės, tuš čia žo-džia vi mas?“ Ma nau, kad apie tai tu ri mąs ty ti vi sų kal bų mo ky-to jai ir švie ti mo ad mi nist ra to riai.

Ar anks ty vas vi suo ti nis už sie nio kal bų mo ky mas tik rai lai duos ge rą už sie nio kal bų mo kė ji mą?

Ką ga li ma su ži no ti iš šiuo lai ki nių pe da go gi nių ty ri mų?Su si pa ži nu si pla čiau su ty ri mo „Anks ty va sis už sie nio kal bų

mo ky mas pra di nė se kla sė se“ 2006 m. ata skai ta (vad. doc. dr. T. Bu la je va), ne bū čiau di de lė op ti mis tė anks ty vo jo už sie nio kal bų mo ky mo efek ty vu mo at žvil giu. Nors ty ri mas at lik tas ir api for min tas pro fe sio na liai, iš va dos bei re ko men da ci jos iš sa-mios, ta čiau gai la, kad ne bu vo tir tas moks lei vių gim to sios kal-bos mo kė ji mo ly gis, jo įta ka už sie nio kal bos mo ky mui si. Sun ku pa tik rin ti ir ta ri mo, kal bė ji mo bei skai ty mo ge bė ji mus, ku rie šio je pa ko po je ug do mi, neat si žvel gia ma į mo ki nių moks lu mą, vai kai ne bu vo ste bi mi il ges nį lai ką, ly gi na mi su ki tais mo ki niais, ku rie pra dė jo mo ky tis už sie nio kal bos vė liau.

Tes tai ga na leng vi – su pras ti, at pa žin ti, pa rink ti sa ki niui žo-dį, ku rį dau ge liui bu vo sun ko ka tai syk lin gai pa ra šy ti. Kai ku rie už sie nio moks li nin kai ma no, jog sėk min gai at lik tas tes tas dar ne reiš kia ge ro kal bos mo kė ji mo. Tai gi per daug ne ver tė tų džiaug tis „pu sė ti nais“ re zul ta tais.

Ar tik rai vai kai taip no riai ir leng vai mo ko si an glų kal-bos?

Pra di nu kai dar la bai im lūs tė vų ir mo ky to jų nuo mo nei ir ne ma nau, kad jie pa tys su vo kia an glų kal bos svar bą jų at ei-čiai. Jiems tik riau siai apie tai daug kal bė jo tė vai ir mo ky to jai, siek da mi pa ska tin ti mo ky tis už sie nio kal bos. Tai gi tą 80 proc. pra di nu kų at ei ties per spek ty vos mo ty vą pri ly gin čiau tei gi niui „mo kau si, kad no ri tė vai“. Daug įti ki na miau at ro do vai kų no rai ben drau ti in ter ne te, su pras ti fi l mus. Pa tiems ga biau siems vai-kams, ku riuos mo ko ge ri mo ky to jai, mo ky tis įdo mu (32 proc.). (Pa pras tai an ke to se pa siū lo mi at sa ky mai, iš ku rių ga li ma pa si-rink ti). An glų kal bos mo ky tis leng va tik 20 proc. pa čių ga biau sių vai kų, o ki tiems – kar tais sun ku (40 proc.) ir daž niau siai sun ku (50 proc.). Ga li ma ma ny ti, kad dau giau nei pu sei mo ki nių mo ky tis an glų kal bos sun ku.

Ar vai kams mo ky mo si krū vis nė ra per di de lis?Tik 10 proc. vai kų mo ko si an glų kal bos be na mų dar bų.

Ki ti gi na mų dar bus ruo šia nuo pu sės iki vie nos va lan dos (25,88 proc.), dau giau ne gu 1 va lan dą (10,68 proc., kai me 14,29 proc.). Tai, kad jau įva di nė je už sie nio kal bos mo ky mo pa ko po je rei kia tiek il gai mo ky tis na muo se, liu di ja ne efek ty-vų dar bą per pa mo kas. Ty ri me pa ste bi ma, kad ge res ni tes tų re zul ta tai yra tų mo ki nių, ku rie il giau dir ba na muo se. Kol ne-su tvir tė ję ta ri mo ir skai ty mo ge bė ji mai sa va ran kiš kas dar bas

11


na muo se ar per anks ty vas ra šy mas tik ken kia jų for ma vi mui. Rei kė tų ne pa mirš ti, kad pra di nu kų mo ky mo pro gra mos nuo lat tam pa su dė tin ges nės ir sun kes nės. Ki tų da ly kų mo ky mas tik rai ne ga li ap si ei ti be na mų dar bų. Kuo kla sė di des nė, tuo dar bas per pa mo kas ma žiau pro duk ty vus.

Is to riš kai po žiū ris į sve ti mų kal bų mo ky mą, pa sak G. He yd, la biau siai pri klau sy da vo nuo po li ti nio, vi suo me ni-nio ir eko no mi nio vys ty mo si, bet ne nuo mo ky mo psi cho lo-gi jos ir ling vis ti nių te ori jų. Tai la bai ryš kiai at si spin di ir Lie tu-vos pas ta rų jų de šimt me čių sve ti mų kal bų mo ky mo is to ri jo je. Itin ak tu a lūs šian dien A. Ja ci ke vi čiaus dau gia kal bys tės for ma vi mo ty ri mai. So vie ti niais lai kais Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo-se bu vo įves tas pri va lo mas ru sų kal bos mo ky mas nuo ant ro sios kla sės, ta čiau di de lio ru sų kal bos iš mo ki mo efek to, pa gal A. Ja-ci ke vi čiaus (1970) ty ri mus, ne bu vo. Jis nu sta tė, kad „vi du ri nes mo kyk las bai gu sių mo ki nių at min ty je už fi k suo tas žo dy nas ga na apy tik ris, sub jek ty vus, pa ly gi nus su tik ru, ob jek ty viu ru sų kal bos žo dy nu. Toks apy tik ris žo dy nas su in di vi du a liais skir tu mais nė-ra tin ka ma ba zė tiks les niam ben dra vi mui, ku ris rei ka lau ja, kad var to ja mo ko do ele men tus ben drau jan tie ji maž daug vie no dai su pras tų“. Ma no pa ste bė ji mais, lie tu viai ru sų kal bą mo kė da vo to dėl, kad bu vo ru siš ka ap lin ka – ru siš kai kal ban tys žmo nės, ki nas, te le vi zi ja, ga li my bės ke liau ti po Ta ry bų Są jun gą. (Pa vyz-džiui, kai mo mo kyk lo se la bai pa ge rė da vo ru sų kal bos ži nios tų mo ki nių, ku rių na muo se at si ras da vo te le vi zi ja.) Tuo tar pu ki tos už sie nio kal bos bu vo men ki na mos, ma ži nant va lan dų skai čių, li ko tik mo ky mas skai ty ti ir su pras ti.

Ne sant ga li my bių iš vyk ti į Va ka rų Eu ro pą, nie kas per daug ne si sten gė iš mok ti už sie nio kal bų, nors ga bes nie siems mo-ki niams bu vo stei gia mos su stip rin to už sie nio kal bų mo ky mo mo kyk los. Po ne pri klau so my bės at kū ri mo bu vo pa nai kin tas ru sų kal bos mo ky mas pra di nė se kla sė se, ne be leis ta jos mo ky ti ir nuo ket vir to sios kla sės. Ją ga li ma pa si rink ti tik nuo šeš to-sios kla sės kaip ant rą ją sve ti mą kal bą, per sa vai tę mo kan tis 2 val. Vi so ši to pa da ri nys – net ir tie mo ki niai, ku rie mo ko si ru sų kal bos, jos ne be iš moks ta. Tuo tar pu ki toms už sie nio kal boms at si ra do dau giau va lan dų, jų pra dė ta mo ky ti nuo ket vir to sios kla sės, leis ta steig ti pa gi lin to už sie nio kal bų mo ky mo kla ses, įves tas anks ty va sis už sie nio kal bų mo ky mas, už sie nio kal bų pra dė ta mo ky ti dar že liuo se, nors yra ne ma žai įro dy mų, kad tai ne ra cio na lu ir ne nau din ga vai ko psi chi niam vys ty mui si. Nors mo ky to jams aiš ku, kad anks ty va sis sve ti mų kal bų mo ky mas vi-siems mo ki niams ne efek ty vus, re ko men duo ja ma mo kyk lo se kai ku riuos da ly kus pra dė ti mo ky ti už sie nio kal ba. (Čia rei kė tų

pa ste bė ti, jog TIMS 2007 m. duo me nys ro do, kad ap lenk ti ame-ri kie čius Lie tu vos ket vir to kams „ ... pa dė jo ir tai, kad ab so liu ti jų dau gu ma yra mo ko mi gim tą ja kal ba.“ Anks ty vo jo pri va lo mo ru sų kal bos mo ky mo efek ty vu mą ty ru sio A. Ja ci ke vi čiaus duo me ni mis „...tam tik ro tu ri nio įsi mi ni mo pro duk ty vu mas pri-klau sys nuo kal bos, su ku rios pa gal ba tas tu ri nys įsi me na mas, mo kė ji mo ly gio.“ Jis tei gia, kad stu di jos gim tą ja kal ba yra daug eko no miš kes nės. Tai pa tvir ti na jo ty ri mų re zul ta tai: net vi du ri nes mo kyk las bai gę as me nys, ku rie de šimt me tų mo kė si ant ro sios – ru sų – kal bos, ta kal ba be si mo ky da mi iš lai ko maž daug 22 proc. in for ma ci jos ma žiau ir at ga mi na ją 20 proc. ma žes niu tiks lu mu, ne gu gim to sios kal bos prie mo nė mis. Ta čiau vi siš kai iš mo kęs sve ti mą kal bą, įvai rią žo di nę me džia gą vie na ar ki ta kal ba žmo gus įsi me na ir at ga mi na ne blo giau už žmo gų, ge rai mo kan tį tik vie ną gim tą ją kal bą.)

Už sie nio kal bų mo ky mo tiks las – įvai rios ko mu ni ka ci jos for mos. At si vė rus var tams į Va ka rų Eu ro pos vals ty bes, už sie-nio kal bos tam pa bū ti na kar je ros, ga li my bės dau giau už dirb ti są ly ga. Su au gu sie ji lan ko už sie nio kal bų kur sus, mo ko si jų sa va ran kiš kai. At si ra do po rei kis ir ru sų kal bos kur sams, nes jau ni mas jos mo kyk lo je ne be iš moks ta, o dar J. A. Ko mens kis tei gė, jog pir miau sia rei kia iš mok ti kai my nų kal bų.

Tai gi jau čia ma aki vaiz di po li ti kos ir eko no mi kos įta ka po žiū riui į už sie nio kal bų mo ky mą.

(Tę si nys ki ta me nu me ry je.)

Gied rė STUN ŽĖ NIE NĖ

Apie au to ręSo cia li nių moks lų dr. Gied rės Stun žė nie nės moks li nė spe-

cia ly bė – už sie nio kal bų di dak ti ka. Di ser ta ci jos te ma: „Mo ki nių ak ty vios mo ky mo si veik los ska ti ni mas mo kant ke le to kal bų“. 35-erius me tus ša lia pe da go gi nio dir bo moks li nį dar bą, va do-va vo stu den tų pe da go gi nei prak ti kai. 10 me tų – Ma ri jam po lės aukš tes nio sios pe da go gi nės mo kyk los už sie nio kal bos di-dak ti kos dės ty to ja eks per tė, vė liau – Ma ri jam po lės ko le gi jos lek to rė.

Dvie jų mo ky mo prie mo nių ben dra au to rė. Dvie jų va do vė lių sa-va ran kiš kam su au gu sių jų už sie nio kal bų mo ky mui si au to rė.

Pa ren gė ir iš spaus di no lo to po bū džio mo ky mo prie mo nę įva di nei mo ky mo pa ko pai vi soms už sie nio kal boms mo ky ti. Pe da go gi nė je spau do je ir pe ri odi ko je pa skel bė 32 straips nius kal bų mo ky mo klau si mais. Pa ra šė ir iš lei do „Už sie nio kal bų di dak ti ką“.

2008 m. pra dė tas vyk dy ti Pa ty čių ir smur to pre ven ci jos pro gra mos Ol weus

die gi mo pro jek tas. Vil niaus, Kau no ir Klai pė dos re gio nų 29 ben dro jo la vi ni mo mo kyk los su bū rė 32 in struk to rių ko man dą. Pa ty čių ir ki to aso cia laus el ge sio ma ži ni mui skir tos pro gra mos da ly viai, ak ty viai dirb da mi su mo kyk lų ben druo me nė mis, nuo lat to bu li na si Ol weus In ter na tio nal AS mo ky muo se. Va sa rio 8–13 d. Vil niu je ir Klai pė do je vyko jau ket vir ta sis mo ky mų cik las da ly vau jant tarp tau ti niam pro gra mos ko or di na to riui Rei da rui Thy hold tui (Nor ve gi ja) ir pa ty čių pre ven ci jos pro gra mą Nor-ve gi jos mo kyk lo se įgy ven di nan čių pro jek tų va do vui An drė Ba rald sne sui.

Už sie nio lek to rių pa tir tis ir pa gal ba itin ver tin ga adap tuo-jant Ber ge no uni ver si te to psi cho lo gi jos pro fe so riaus Da no Ol weu so su kur tą pro gra mą Lie tu vo je. Pra ėju siais me tais vy-ku siuo se mo ky muo se iš sa miai ap tar tas Ol weus pro gra mos au to riaus su kur tas pa ty čių pre ven ci jos mo de lis, pa si da ly ta ki tų ša lių ty ri mų duo me ni mis, pri sta ty tos pa ty čio se da ly vau jan čių as me nų cha rak te ris ti kos ir svar biau sia su pa žin din ta su efek-ty vio mis pro gra mos tęs ti nu mo prie mo nė mis, ku rios tu ri bū ti

Spe cia lio siospe da go gi kos irpsi cho lo gi jos cen tras

Olweus programos vyksmasvyk do mos mo kyk lo je.

Pa ty čių ir smur to pre ven ci jos pro gra mą Ol weus įgy ven di nan-tis Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tras (SPPC) 2009 m. nu ma to įtrauk ti dar 30 mo kyk lų, ku rių dar buo to jai bus ap mo ky ti pro gra mos die gi mo prin ci pų, ap rū pin ti me to di ne me-džia ga bei re gu lia rio mis kon sul ta ci jo mis, mo ky mais. Pla nuo ja-ma ap mo ky ti 30 in struk to rių, ku rie tie sio giai dirbs su mo kyk los ben druo me nių na riais.

Pa ty čių pre ven ci jos pro gra ma Ol weus yra įtrauk ta į Na cio-na li nės smur to prieš vai kus pre ven ci jos ir pa gal bos vai kams 2008–2010 m. pro gra mą. Sie kia ma, kad da ly vau jan tys šio je pro gra mo je mo kyk lų ben druo me nės na riai ge bė tų pa ste bė-ti, at pa žin ti ir tin ka mai re a guo ti į pa ty čias, pe da go gai ga lė tų kom pe ten tin giau spręs ti pa ty čių pro ble mas ir bū tų su kur tas tei gia mas mo kyk los mik ro kli ma tas.

Dau giau in for ma ci jos apie Ol weus pro gra mą ga li ma ras ti Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro in ter ne to sve tai nė je www.sppc.lt sky re ly je „Ol weus pro gra ma“.

SPPC inf.

12


Re mian tis sta tis ti kos de par ta men to duo me ni mis, iki mo-kyk li nį ug dy mą ša ly je tei kia: 649 iki mo kyk li nės įstai gos, 105 mo kyk los-dar že liai, 203 iki mo kyk li nės gru pės ben dro jo la vi ni-mo mo kyk lo se. Pa gal stei gė jus jos skirs to mos į sa vi val dy bių, pri va čių as me nų („Sau lės go jus“ , Mon tes so ri me to do cen tras ir kt.), tė vų ben druo me nės (Vil niaus pran cū zų mo kyk la), drau-gi jų (Vil niaus ne vals ty bi nis SOS dar že lis), aso cia ci jų (An ta no Moc kaus aso cia ci jos „Vai ku čių ug dy mo cen tras“), kon fe si nių or ga ni za ci jų (Tau ra gės kle bo ni jos ir kt.) įsteig tas įstai gas. Iki-mo kyk li nio ug dy mo pa slau gas mū sų ša ly je tei kia ir ne ti pi nės įstai gos bei gru pės: na mų dar že lis ir jo duk te ri nės gru pės, dau gia funk ci niai (die nos) cen trai, šeš ta die ni nės, sek ma die-ni nės, va ka ri nės gru pės, va sa ros, se zo ni nės, sto vyk los ti po gru pės, ga bių, so cia li nės at skir ties, dvi kal bių, ki ta kal bių vai kų ug dy mo ir kt. gru pės.

At si ra dus to kiai iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų ir gru pių įvai-ro vei, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja nu spren dė pa a na li zuo ti iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mų, so cio e du ka ci nių pa slau gų, or ga ni za vi mo for mų įvai ro vę ir fi nan sa vi mo šal ti nius, nu sta ty ti vi suo me nės po rei kį iki mo kyk li nio ug dy mo įvai ro vei ir ko kie veiks niai ga li truk dy ti jos plėt rai. 2008 m. lie pos – lap kri čio mėn. ŠMM už sa ky mu ir lė šo mis ty ri mą „Iki mo kyk li nio ug dy mo įvai ro vė: esa ma si tu a ci ja ir vi suo me nės lū kes čiai“ at li ko VPU Vai kys tės stu di jų ka ted ra, tarp ty rė jų bū ta stu den tų ma gist rų. Ty ri mo va do vė – doc. ha bil. dr. Ona Mon ke vi čie nė. Ty ri me taip pat ana li zuo tas iki mo kyk li nio ug dy mo ir su juo su si ju sių pa slau gų pri ei na mu mas įvai rių so cia li nių gru pių bei spe cia lių jų po rei kių tu rin tiems vai kams bei jų šei moms.

Ti ria mie jiTy ri mas apė mė 1190 res pon den tų – vai kų tė vų (glo bė jų):

898 ug dy mo įstai gas lan kan čių, 292 ug dy mo įstai gų ne lan kan-čių vai kų, gy ve nan čių mies tuo se, ra jo no cen truo se, ra jo ni nės reikš mės mies tuo se, kai muo se. Tir ti ir 545 iki mo kyk li nio ug dy-mo ir su juo su si ju sių pa slau gų tei kė jai (iki mo kyk li nį ug dy mą tei kian čių įstai gų va do vai, pe da go gai, ki tų ins ti tu ci jų, tei kian čių so cio e du ka ci nes pa slau gas ir švie ti mo pa gal bą, at sto vai), 57 iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų bei ki tų ins ti tu ci jų stei gė jai.

Iki mo kyk li nio ug dy mo pri ei na mu masĮ klau si mą, ar tė vai no rė tų leis ti vai ką į iki mo kyk li nę įstai gą,

68,84 proc. šių įstai gų ne lan kan čių vai kų tė vų at sa kė tei gia-mai. Dau giau sia ne pa ten kin tų tė vų pra šy mų 2008 m. su lauk ta į anks ty vo jo ir iki mo kyk li nio am žiaus vai kų gru pes. At si ra do no rin čių leis ti sa vo vai kus net į kū di kių gru pes. De ja, įvai res nių iki mo kyk-li nio ug dy mo įstai gų ir gru pių pa slau gų siek ti truk do: lė šų sto ka (nu ro dė 12,76 proc. pa slau gų tei kė jų), pa tal pų (7,44 proc.) ir

Ty ri mai

Iki mo kyk li nio ug dy mo įvai ro vė

spe cia lis tų trū ku mas (6,38 proc.), biu rok ra tiz mas (daug po pie-riz mo), sis te mi nio po žiū rio į pa slau gas ne bu vi mas ir kt.

„Ne pai sant at si ran dan čios iki mo kyk li nį ug dy mą tei kian čių įstai gų įvai ro vės, tė vai daž niau siai nau do ja si vals ty bi nių įstai gų pa slau go mis, – tvir ti no pri sta ty da ma ty ri mo re zul ta tus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je O. Mon ke vi čie nė. – Pri va čių iki mo kyk li nių įstai gų ar gru pių pa slau gos prak tiš kai pri ei na mos tik la bai ge-ros ma te ria li nės pa dė ties šei mų vai kams, jo mis nau do ja si apie 5 proc. tė vų. Kai mo vie to vė se net du treč da liai iki mo kyk li nio am žiaus vai kų iki mo kyk li nį ug dy mą tei kian čių įstai gų ne lan ko to dėl, kad jo se nė ra vie tų ar ba nė ra įstai gų. Dėl šių prie žas čių net du penk ta da liai vai kų įstai gų ne lan ko ra jo ni nės reikš mės mies tuo se, penk ta da lis vai kų ne lan ko ug dy mo įstai gų tam tik-ruo se mies tų mik ro ra jo nuo se ir ra jo nų cen truo se.“ Si tu a ci ja, kaip ma to me, nė ra la bai džiu gi nan ti, ypač kai muo se.

Pro gra mų įvai ro vė ir po rei kisTy rė jai pa da rė iš va das, kad iki mo kyk li nių įstai gų pa reng tos

pro gra mos daž niau siai skir tos tik įpras tos rai dos vai kams. Penk ta da lis pro gra mų skir tos spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy-mui. (Yra nuo mo nių, kad šių pro gra mų ga lė tų bū ti dau giau.) Vos ke lių įstai gų pro gra mos skir tos dvi kal biams vai kams. Taip pat pa ste bė ta, kad de cen tra li za vus iki mo kyk li nio ug dy mo pro-gra mų ren gi mą, at si ra do di des nė iki mo kyk li nio ug dy mo tu ri nio pa tei ki mo įvai ro vė. Iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų tei gi mu, dau giau sia dė me sio pro gra mo se ski ria ma vai ko kom pe ten ci-jų ug dy mui. Šie res pon den tai ma no, kad iki mo kyk li nių įstai gų pa reng to se pro gra mo se ge riau siai at spin di mi vai kų pri klau so-my bės ir mei lės, pa gar bos ir įver ti ni mo po rei kiai. 25,12 proc. ap klaus tų iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų va do vų pri ori te ti nė mis vai kų ug dy mo sri ti mis šio se įstai go se lai ko vai kų svei ka tos stip ri ni mą ir fi zi nių ga lių ug dy mą, 22,22 proc. – tau ti nį (et ni nį) auk lė ji mą ir t. t. Iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gas lan kan čių vai kų tė vai la biau siai pa gei dau tų, kad bū tų ug do mos jų vai kų pro ti-nės ga lios (kal ba, ma te ma ti ka ir kt.) (apie 67 proc.), kū ry biš-ku mas (66,48 proc.), stip ri na ma vai kų svei ka ta ir fi zi nės ga lios (61,92 proc.) ir kt. Ty rė jus nu ste bi no tė vų po žiū ris į tau ti nį auk lė ji mą – tik 15,37 proc. šios res pon den tų gru pės at sto vų pa gei dau tų, kad jų vai kai bū tų auk lė ja mi tau tiš kai.

Da lies iki mo kyk li nių įstai gų pa reng tų pro gra mų pa grin dą su-da ro al ter na ty vios ug dy mo sis te mos: Mon tes so ri (per 8 proc.) ir Val dor fo (apie 7 proc.). Ki to mis pa sau ly je ži no mo mis ug dy mo sis te mo mis ar kryp ti mis grin džia mos vos ke lios iki mo kyk li nių įstai gų pa reng tos pro gra mos. Įvai res nių iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mų pa siū lai, įstai gų

va do vų nuo mo ne, truk do lai ko, pe da go gų kom pe ten ci jos reng ti įvai res nes pro gra mas sto ka, pe da go gų pa sy vu mas, ne no ras kur ti, eks pe ri men tuo ti, in for ma ci jos apie nau jau sias ug dy mo kryp tis ir pro gra mas trū ku mas, tė vų pa sy vu mas (sun ku įtrauk ti į pro gra mų ren gi mo pro ce są) ir pan. Pa ren gus įstai gų pro gra mas ir sun kiai ver ti nant vai kų bei jų šei mų po rei kius, va do vams ne-

aiš ku, ku ria kryp ti mi jas to bu lin ti. Iki mo kyk li nių įstai gų va do vai ir ki ti šių pa slau gų tei kė jai pa gei dau tų na cio-na li nio bei re gio ni nio lyg mens iki mo kyk li nio ug dy mo tiks lų ir už da vi nių, ben driau sių ug dy mo tu ri nio gai rių, iki mo kyk li nio ug dy mo pa sie ki mų ro dik lių bei vai kų pa sie ki mų ver ti ni mo me to di kos.

Iki mo kyk li nio ug dy mo or ga ni za vi mo for mų įvai ro vėTy ri mo me tu kon sta tuo ta, kad iki mo kyk li nį ug dy mą

tei kian čio se įstai go se vei kia tik ke lių ti pų gru pės: ke tu ri penk ta da liai gru pių yra pen kias die nas per sa vai tę dir ban čios gru pės, de šim ta da lis gru pių yra sa vai ti nės,

2008 metais nepatenkintų tėvų prašymų priimti vaiką į ugdymo įstaigą skaičius

94

1463

1520

279

65 91

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600K diki grup s

Ankstyvojo amžiausvaik grup sIkimokyklinio amžiausvaik grup s

Mišraus amžiausvaik grup sBroli ir sesergrup s

Speciali j poreikivaik grup s

13


tik vie na ki ta gru pė yra šeš ta die ni nė ar sto vyk los ti po. Tai gi gru-pių pa siū la ne pa si žy mi įvai ro ve. Tai tik iš da lies ten ki na tė vų po rei kius. Iki mo kyk li nį ug dy mą tei kian čias įstai gas lan kan čių vai kų tė vai pa gei dau tų dau giau sto vyk los ti po, šeš ta die ni nių, te ra pi nių gru pių ar ba to kių, ku rio se tam tik rą lai ką dir ba tė vai. Iki mo kyk li nių įstai gų ne lan kan čių vai kų tė vų pa gei da vi mai pa-na šūs, ta čiau jie daug daž niau nei įstai gas lan kan čių vai kų tė vai pa gei dau tų iki pie tų dir ban čių gru pių, ke lių die nų per sa vai tę gru pių, šiek tiek daž niau – šeš ta die ni nių gru pių. Gru pių dar bo lai ko pra džia ir pa bai ga dau gu mą tė vų ten ki na, nors yra pa-gei dau jan čių, kad įstai ga dar bą pra dė tų anks čiau ar ba baig tų pu se – tri mis va lan do mis vė liau.

Švie ti mo pa gal baTir tos vai kų gau na mos rai dos pro ble mų ver ti ni mo ir spe-

cia lio jo ug dy mo pa slau gos, ug dy mo įstai go se siū lo mos pa-slau gos spe cia lių jų po rei kių vai kams, siū lo mos ir gau na mos psi cho lo gi nės pa gal bos pa slau gos. Nu sta ty ta, kad dau giau nei du treč da liai tir tų mies to iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų ir pu sė kai mo įstai gų tei kia spe cia lių jų po rei kių vai kams rai dos diag nos ti kos pa slau gas, spe cia lio jo ug dy mo pa slau gas tei kia tik treč da lis kai mo įstai gų. Daž niau sia spe cia lio sios pa gal bos vai kui for ma – in di vi du a lus spe cia lis to dar bas su vai ku ka bi ne te (tai da ro du treč da liai įstai gų). Re čiau vyks ta gru pi niai po kal-biai spe cia lis to ka bi ne te ar spe cia lis tas dir ba su vai ku gru pė je (treč da ly je įstai gų).

Du penk ta da liai iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų tei kia psi cho-lo gi nės pa gal bos pa slau gas, nors spe cia lis tus psi cho lo gus tu ri tik pu sė šias pa slau gas tei kian čių įstai gų. Vi sos pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos ir pu sė ki tų švie ti mo pa gal bą tei kian-čių ins ti tu ci jų siū lo dar įvai res nę psi cho lo gi nę pa gal bą: vai kų el ge sio ver ti ni mą, vai ko rai dos pro ble mų diag nos ti ką, kon sul-ta ci jas kri zę iš gy ve nan tiems vai kams, įvai res nes te ra pi nes gru pes ir kt.

„Vis dėl to ten ka pri pa žin ti, kad ne pai sant siū lo mų pe da-go gi nės psi cho lo gi nės pa gal bos pa slau gų įvai ro vės, jų pri ei-na mu mas vai kams nė ra la bai di de lis, – sa kė ty ri mo va do vė O. Mon ke vi čie nė. – At ski ras pa slau gas gau na nuo de šim ta da lio iki ket vir ta da lio iki mo kyk li nes įstai gas lan kan čių vai kų. De šim-ta da liui ug dy mo įstai gų ne lan kan čių vai kų pri ei na mos tik in di-vi du a laus kon sul ta vi mo pa slau gos. Ki tos pa slau gos prak tiš kai ne pri ei na mos. Jas gau na nuo vie no iki pen kių pro cen tų vai kų. Dar blo giau sun kiai ma te ria liai be si ver čian čių šei mų vai kams. Jie ne gau na jo kių pe da go gi nės psi cho lo gi nės pa gal bos pa-slau gų (iš sky rus spe cia lio jo ug dy mo pa slau gas, ku rias gau na treč da lis šių šei mų vai kų).“

Iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se vai kams siū lo mos ir ki tos ne for ma lio jo ug dy mo bei glo bos pa slau gos: bū re liai, stu di jos, ba sei nas ir kt., kvie čia mi me no ko lek ty vai, at ski ri me ni nin kai, or ga ni zuo ja mi iš va žiuo ja mie ji edu ka ci niai ren gi niai, va sa ros sto vyk los, net gi trum pa lai kis at vy ku sių už sie nie čių vai kų ug dy-mas ir kt. Ki to mis ne for ma lio jo ug dy mo pa slau go mis nau do ja si apie pu sė iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gas lan kan čių vai kų: apie 40 proc. nau do ja si iki mo kyk li nė se įstai go se, apie 10 proc. – ki tur. Ne for ma lio jo ug dy mo pa slau gos ma žiau siai pri ei na mos iki mo kyk li nių įstai gų ne lan kan tiems kai mo vai kams.

Fi nan sa vi mo šal ti niaiTy ri mu nu sta ty ta, kad iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gos su lau kia

fi nan sa vi mo iš įvai rių šal ti nių. Tai dau giau sia biu dže ti nės, tė vų, pro jek ti nės, rė mė jų ir ki tos lė šos. Iki mo kyk li nių įstai gų di džiau-sią biu dže to da lį su da ro biu dže ti nės lė šos. Jos nau do ja mos vai kų ug dy mui, taip pat ir spe cia lio jo bei ne for ma lio jo ug dy mo pa slau goms, fi nan suo ti. Ne biu dže ti nės lė šos nau do ja mos ne-for ma lio jo ug dy mo, švie ti mo pa gal bos bei so cio e du ka ci nėms pa slau goms fi nan suo ti. Jos taip pat nau do ja mos žais lams ir ug dy mo prie mo nėms, kom piu te riams įsi gy ti, ug do ma jai ap-lin kai tvar ky ti, pa sta tams at nau jin ti, re mon to dar bams, lau ko aikš te lių įren gi mams ir kt. Iki mo kyk li nių įstai gų va do vai kaip re a lius pa pil do mus fi nan sa vi mo šal ti nius ma to pro jek tus, ypač fi nan suo ja mus ESF.

Re ko men da ci josPa tei kę re a lios iki mo kyk li nio ug dy mo būk lės „iš klo ti nę“, ty rė jai

švie ti mo po li ti kams re ko men da vo:Į na cio na li nę sta tis ti nių duo me nų sis te mą įtrauk ti ne tik sa- •vi val dy bių, bet ir ne vy riau sy bi nių, kon fe si nių or ga ni za ci jų, drau gi jų, pri va čių as me nų įsteig tas iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gas bei jų tei kia mas pa slau gas. Su kur ti in for ma vi mo sis te mą apie iki mo kyk li nio ug dy mo bei •su juo su si ju sias pa slau gas, ini ci juo ti na cio na li nio lyg mens elek tro ni nio tin kla la pio, ku ria me bū tų skel bia mos vi sos vai-kams ir tė vams siū lo mos pa slau gos, at si ra di mą.Su da ry ti kuo pa lan kes nes ju ri di nes ir fi nan si nes są ly gas •pri va čių iki mo kyk li nio am žiaus vai kų ug dy mo įstai gų ir gru pių stei gi mui si. Ini ci juo ti bū ti nų įsta ty mų pa tai sų, ska ti nan čių ver sli nin kus •in ves tuo ti, at si ra di mą.

Stei gė jams re ko men duo ja ma:Steig ti ar ba ini ci juo ti įvai res nes, vai kų ir tė vų po rei kius ten ki- •nan čias ug dy mo įstai gas bei gru pes: miš ko dar že lius, so cia li-nės at skir ties vai kų ug dy mo gru pes, šeš ta die ni nes, sek ma die-ni nes, va sa ros, se zo ni nes, sto vyk los ti po gru pes ir pan.Steig ti ar ba ini ci juo ti įvai res nes švie ti mo pa gal bą tei kian čias •įstai gas bei gru pes – diag nos ti nes, te ra pi nes, lai ki nos vai ko glo bos kri ti nė je si tu a ci jo je ir kt.Di din ti ug dy mo ir su juo su si ju sių pa slau gų pri ei na mu mą •kai mo vie to vių vai kams: ini ci juo ti trum pa lai kio ke lių va lan dų vai kų ug dy mo (su pa vė žė ji mu) gru pių ir bū re lių, mo kyk lė lių stei gi mą dau gia funk ci niuo se cen truo se, mo kyk lo se, kai mo so dy bo se, bib lio te ko se, se niū ni jos pa tal po se stei gi mą.

Ir t. t.Ug dy mo įstai gų va do vams:

At nau ji nant iki mo kyk li nių įstai gų pro gra mas, ge riau iš si- •aiš kin ti tė vų lū kes čius ir pa gei da vi mus. Pri sta ty ti tė vams ga li mų šiuo lai ki nių iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mų spek trą ir ak ty viau de rin ti pro gra mų to bu li ni mą su tė vais. Pa reng ti ir siū ly ti dau giau in di vi du a lių pro gra mų ga biems, •už sie nie čių tė vų vai kams ir iš už sie nio su grį žu sių lie tu vių šei mų vai kams. Steig ti dau giau įvai res nių ti pų iki mo kyk li nio ug dy mo gru- •pių, op ti ma liau pa nau do jant įstai gų pa tal pas, per so na lą, lė šas ir kt.

...Di din ti iki mo kyk li nių įstai gų ko man dų pro jek tų va dy bos •kom pe ten ci ją per pe da go gų ren gi mo ir jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mas.Plė to ti ne tik iki mo kyk li nio ug dy mo, bet ir su juo su si ju sias •pa slau gas, ka dan gi ty ri mas iš ryš ki no, jog iki mo kyk li nes įstai gas lan kan čių ir ne lan kan čių vai kų tė vai iki mo kyk li nę įstai gą su vo kia kaip sa vo tiš ką edu ka ci nį-kul tū ri nį cen trą, tei-kian tį glo bos, ug dy mo, so cia li nes, vai ko svei ka tos prie žiū ros, spe cia lio jo ug dy mo ir psi cho lo gi nės pa gal bos pa slau gas. Da lį iki mo kyk li nių įstai gų tei kia mų ug dy mo ir su juo su si ju sių •pa slau gų rei kė tų orien tuo ti į iki mo kyk li nių įstai gų ne lan kan-čių vie tos ben druo me nės vai kų bei jų tė vų po rei kius.

Ty ri mo pri sta ty me da ly va vę Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tai, kaip vi sa da, pra ne šė jai tu rė jo klau si mų: dėl kū di kių gru pių stei gi mo, iki mo kyk li nio ug dy mo pa slau gų to kių įstai gų ne lan kan tiems vai kams, fi nan sų pa nau do ji mo, pa slau gų kai me ir kt. ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to di rek to rius Arū nas Plikš nys pri ta rė ty rė jų nuo mo nei, kad įvai rių švie ti mo pa gal bos pa slau gų tu rė tų gau ti ir iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų ne lan kan-tys vai kai. Kad ty ri mas ne abe jo ti nai reikš min gas pla nuo jant at ei ties dar bus, įgy ven di nant pir mą jį po ne pri klau so my bės at kū ri mo na cio na li nio mas to pro jek tą „Iki mo kyk li nio ir prieš mo-kyk li nio ug dy mo plėt ra“, ku riam bus pa nau do tos ES pa ra mos lė šos, tvir ti no ŠMM Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus ve dė ja Gra ži na Šei bo kie nė. O. Mon ke vi čie nė siū lė švie ti mo stra te gams pa gal vo ti ir apie iki mo kyk li nu ko krep še lį.

Mū sų inf.

14


Tė vai, ku rių vai kai lan ko dar že lius ar prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pes, tei gia, kad in for ma ci jos apie iki mo kyk li nį ir prieš mo kyk-li nį ug dy mą jiems pa kan ka, ši in for ma ci ja yra iš sa mi. 90 proc. ap klaus tų tė vų, ku rių vai kai lan ko dar že lį ar mo kyk lą, tei gia, kad daž niau siai in for ma ci ją apie iki mo kyk li nį ar prieš mo kyk li nį ug dy mą jie gau na iš dar že lio ar mo kyk los at sto vų. Tai pa ro dė Šiau lių uni ver si te to moks li nin kų (va do vė prof. Aud ro nė Juo dai-ty tė) at lik tas ty ri mas „Gy ven to jų in for ma vi mo apie iki mo kyk li nį ir prieš mo kyk li nį ug dy mą būk lė ir pa tir tis“.

Ty ri mo tiks las bu vo iš ana li zuo ti gy ven to jų gau na mos in for-ma ci jos apie iki mo kyk li nį ir prieš mo kyk li nį ug dy mą bei švie ti-mo pa gal bos pri ei na mu mą, veiks min gu mą, pa teik ti ki tų ša lių pa tir tį. Bu vo ap klaus ti dar že lius lan kan čių ir ne lan kan čių vai kų tė vai, iki mo kyk li nių įstai gų va do vai, pe da go gai ir sa vi val dy bių dar buo to jai. Ty ri mas pa ro dė, kad ki tų ša lių – Vo kie ti jos, Len-ki jos, Pran cū zi jos, Šve di jos, Di džio sios Bri ta ni jos – pa tir tis in for muo jant tė vus apie vai kų ug dy mą ge ro kai ski ria si nuo Lie tu vos. Šio se ša ly se in for ma ci ją tė vams daž niau siai tei kia vie tos val džios įstai gos, so cia li niai cen trai, me ri jos. Taip pat in for ma ci ja tei kia ma tė vų dar bo vie to se – pa ruo šia mi pa ke tai „pa ra ma šei moms“, vie šo se vie to se (pre ky bos cen truo se), per spau dą, in ter ne tu ir kt. Tė vams taip pat su da ro mos są ly-gos keis tis in for ma ci ja: ren gia mi at vi ri va ka rai, per ku riuos jie ga li pa si žiū rė ti iki mo kyk li nė se ug dy mo įstai go se ar na muo se fi l muo tų vaiz do įra šų ir pan.

Lie tu vo je tė vai, ku rių vai kai ne lan ko dar že lių, in for ma ci ją gau na iš įvai rių šal ti nių: pa žįs ta mų, vy res nių jų sa vo vai kų, spau dos ir kt. Dau giau nei 50 proc. ap klaus tų jų nu ro dė, kad to kios in for ma ci jos jie gau na in ter ne tu ar skai ty da mi spe cia lią li te ra tū rą. Taip in for ma ci jos ieš ko dau giau sia mies tuo se gy ve-

Dar že linukų tė vai pa ten kin ti gau na ma in for ma ci ja

nan tys tė vai. Kai me gy ve nan tys tė vai daž niau siai gau na šia te ma in for ma ty vių skra ju čių. Jie pa brė žė, kad re čiau su lau kia in for ma ci jos iš sa vi val dy bės. Dau giau kaip 80 proc. tė vų, ku-rių vai kai ne lan ko iki mo kyk li nės įstai gos ar prieš mo kyk li nės gru pės, pa gei dau ja, kad in for ma ci ja jiems bū tų su tei kia ma in di vi du a liai su si ti kus. Be veik 40 proc. ap klaus tų tė vų, ku rių vai kai ne lan ko iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gos, ne at vyks ta į in for-ma ci nio po bū džio ren gi nius dėl in for ma ci jos sto kos (ne su ži no, kur ren gi nys vyks, ir pan.).

At li kus ty ri mą pa aiš kė jo, kad mū sų ša ly je tė vus la biau siai do min tų in for ma ci ja, su si ju si tik su kon kre čiu vai ku. In for ma ci ja apie gru pę, ku rią lan ko vai kas, dar že lį, jo ad mi nist ra ci jos vyk-do mą po li ti ką bei in for ma ci ja, su si ju si su vai ko am žiaus tarps-niais, tė vus do mi na ma žiau. Taip pat at si sklei dė kai me ir mies te gy ve nan čių šei mų in for ma ci jos po rei kio skir tu mai. Kai muo se gy ve nan tiems tė vams ma žiau svar bi in for ma ci ja apie švie ti mo, ug dy mo pro ce są, svar bes nė – apie vai kų po rei kius.

Ty rė jai iki mo kyk li nių ug dy mo įstai gų va do vams, sa vi val dy bių dar buo to jams re ko men duo ja pe ri odiš kai tir ti tė vų po rei kius ir pa gal tai nu ma ty ti in for ma vi mo tiks lus, tu ri nį, for mas. In for-muo jant taip pat pa ta ria ma at si žvelg ti į šei mos struk tū rą, tė vų už im tu mą, gy ve na mą vie tą, nes ty rė jai šio se gru pė se nu sta tė tam tik rus in for ma ci jos po rei kio skir tu mus.

Su ty ri mo ata skai ta bus ga li ma su si pa žin ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos tin kla la pio www.smm.lt sky riu je „Švie ti mo būk lė“. Iš sa mes nės in for ma ci jos tei rau tis ŠMM Ben dro jo ug dy mo de-par ta men to Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus ve dė jos Gra ži nos Šei bo kie nės, tel. (8 5) 219 1187.

Al ma VI JEI KY TĖ

Va sa rio 7 d. My ko lo Ro me rio uni ver si te te ati da ry ta So cia li nės po li ti kos fa kul te to Kar je ros pla na vi mo aka de mi ja. Ati da ry mo iš kil mė se da ly va vo Vil niaus ap skri ties gim na zi jų ir vi du ri nių mo kyk lų vy res nių jų kla sių mo ki niai bei mo ky to jai, aka de mi nės ben druo me nės at sto vai. Su si rin ku siesiems kal bė jo uni ver si te to So cia li nės po li ti kos fa kul te to de ka nė prof. Le ta Dro man tie nė, Kar je ros pla na vi mo aka de mi jos pre zi den tas dr. Al gir das Mon-ke vi čius, Kar je ros cen tro di rek to rius Ed mun das Sa ka laus kas. Prof. L. Dro man tie nė pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tis su

Kar je ros pla na vi mo aka de mi ja

Pa gi rių bei Lent va rio Mo tie jaus Ši me lio nio gim na zi jo mis. Šiais moks lo me tais Kar je ros pla na vi mo aka de mi jo je nu ma ty-

tos ke tu rios pa skai tos. Pir mo ji, skir ta pro fe si niam orien ta vi mui, įvy ko po aka de mi jos ati da ry mo iš kil mių. Va sa rio 28 d. Kar je ros pla na vi mo aka de mi ja kvie čia moks lei vius į dis ku si ją „Stu di jų ga li my bės ir pro fe si jos“.

(Pla čiau apie aka de mi jos veik lą – ki ta me „Švie ti mo nau jie-nų“ nu me ry je.)

Mūsų inf.

Pas ta ruo ju me tu spau do je pa si ro dė straips nių apie pe da-go gams mo ka mus prie dus. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja in for muo ja, kad prie dai ski ria mi gim na zi jų IX– XII kl. ir ki tų mo kyk lų, vyk dan čių vi du ri nio ug dy mo pro gra mą, XI– XII kl. mo ky to jams, Ry tų Lie tu vos lie tu vių mo kyk lų pra di nių kla sių mo ky to jams, jau ni mo mo kyk lų mo ky to jams, prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gams, psi cho lo gams, spe cia lie siems, so cia-li niams pe da go gams.

Prie dai taip pat ski ria mi pe da go gams, dir ban tiems su spe cia-lių jų po rei kių tu rin čiais mo ki niais. Jei gu iki mo kyk li nio ug dy mo

Prie dų dy dį pe da go gams nu sta to įstai gų stei gė jai

įstai gos gru pę ar mo kyk los kla sę lan ko 1–4 spe cia lių jų po rei kių vai kai, auk lė to jams, mo ky to jams, mo ky to jų pa dė jė jams yra nu sta to mas 5–10 proc. prie das, jei 5 ir dau giau to kių vai kų – 15–20 proc., o mo ky to jų pa dė jė jams – 5–15 proc.

Kon kre tų prie dų dy dį pe da go gams nu sta to įstai gų stei gė jai. Prie dai stei gė jo spren di mu taip pat ga li bū ti ski ria mi ir švie ti mo įstai gų va do vams, pa va duo to jams ir ki tiems dar buo to jams.

Prie dai mo ka mi ne vir ši jant skir to dar bo už mo kes čio fon do, va do vau jan tis Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 1993 m. lie-pos 8 d. nu ta ri mu.

ŠMM inf.

15


Kur da mi de mok ra ti nę vi suo me nę su si du ria me su ne ma žai ak tu a lių as me ny bės ug dy mo reiš ki nių. Vie nas iš jų – as me ny-bės raiš ka, per ku rią žmo gus reiš kia si, tur ti na sa vo dva si nių ver ty bių sis te mą rem da ma sis tu ri mais ge bė ji mais ir pa tir ti mi.

Švie ti mo kon cep ci jo je ke lia mas ben dra sis ug dy mo tiks las – „sa va ran kiš ka ir kū ry bin ga, mak si ma liai jau mo kyk lo je sa vo ge bė ji mus iš sklei džian ti as me ny bė“. Dėl spar čios moks lo pa žan gos, in for ma ci jos gau sos kin ta ir ži nių ko ky bė, jų ak tu a-lu mas prak ti nė je žmo gaus veik lo je. Mo kyk la ne ga li ga ran tuo ti, jog su teiks pa kan ka mai ži nių, ku rio mis mo ki nys ga lė tų rem tis vi są gy ve ni mą. To dėl švie ti mo sis te ma orien tuo ja ma į ben drų jų as me ny bės ge bė ji mų ug dy mą – „bū ti nų są ly gų in di vi do pri-gim ty je glū din tiems ge bė ji mams kū ry biš kai reikš tis, pe ri mant ir plė to jant kul tū rą“.

As muo per pe da go gi nį pro ce są su si ku ria ati tin ka mą sa vi re-a li za ci jos ap lin ką, ku rio je ge ba iš sau go ti sau ak tu a lią veik lą. Mo ky to jo už da vi nys yra ko re guo ti mo ki nio su si kur tą veik lą, ją to bu lin ti ir da ry ti įta ką jos ko ky bei. Tai gi su si du ria me su ak tu a lia ug dy mo pro ce so pro ble ma – ug dy mo me to dų pa rin ki mu.

Mo ki nio raiš kos ska ti ni mas pri klau so nuo mo ky to jo pe da go-gi nio iš pru si mo, jo kom pe ten ci jos. Mo ky to jas tu ri bū ti sa vo tiš ku sa vo sri ties kū rė ju – me ni nin ku, ku ris pa dė tų at si ver ti as me-ny bei, iš mo ky tų pa žin ti pa sau lį, at skleis tų ver ty bes, to bu lin tų mo ki nio raiš kos sis te mą.

Vai kui, pa aug liui bū din ga spon ta niš ka raiš ka. Šiuo lai ki nė pa mo ka tu ri kon kre čius tiks lus ir už da vi nius, to dėl mo ki nio spon ta niš ką raiš ką rei kia nu kreip ti iš kel tiems tiks lams pa siek ti. Daž nai mo ky to jai pa ti ria ne by lų, įvai rio mis for mo mis iš reikš tą mo ki nių pa si prie ši ni mą: ne mėgs ta ar ba ne no ri da ry ti to, kas jiems ne pa tin ka. Dar Z. Froi das tei gė, jog pri gim tis yra pa grįs ta ma lo nu mų ieš ko ji mais. Džiaugs min gai da ly vau ja ma tik to kio je veik lo je, ku rio je ga li ma sa ve iš reikš ti, pa ten kin ti in te re sus ir

Sa vi raiš ka ug dy mo pro ce se

po rei kius. To dėl mo ky to jas tu rė tų įvai rio mis veik los for mo mis siek ti mo ky mo veik los ko ky bės. So viet me čiu ne bu vo pai so-ma in di vi do pri gim ties, mo kyk lo se in di vi du a ly bės sa vi raiš ka bu vo slo pi na ma au to kra ti nės gy ve ni mo dva sios. To dėl mes, šiuo lai ki niai lais vos Lie tu vos mo ky to jai, leis ki me sau ir ug dy ti-niams reikš tis, ne už da ry ki me jiems, kaip as me ny bėms, var tų. Tu ri me im tis nau jų ug dy mo prie mo nių, pa ieš ko ti nau jų dar bo for mų, pa si da ly ti dar bo pa tir ti mi apie ne tra di ci nius ug dy mo me to dus ir kt.

Žmo gus gims ta veik lus (J. A. Ko mens kis), tu rin tis vi sus duo me nis sa va veiks miš ku mui, gė riui ar blo giui. Pa mo ko je to-bu li nant veik los įgū džius yra ten ki na mi po rei kiai ir for muo ja ma as mens raiš kos sis te ma. Va di na si, pir miau sia rei kia su ža din ti ug dy ti nio in te re sus, po rei kius ir jais rem tis ug dy mo pro ce se.

Kaip vi sa tai pa siek ti? Nau do jant ak ty vius ug dy mo me to dus ir ap gal vo tai su da rant jų rin ki nius, ku ria mas ir įgy ven di na mas ben dras pro jek tas, re mian tis eks pe ri men ti niais, moks li nio ty ri mo ge bė ji mus ug dan čiais me to dais, taip pat tais ug dy mo me to dai, ku riuos nau do jant pa si tel kia mos šiuo lai ki nės in for ma-ci nės tech no lo gi jos, ko o pe ruo tai at lie ka mi, dau ge lį moks lei vių įtrau kian tys in for ma ci jos kau pi mo, nau do ji mo, ap do ro ji mo, in ter pre ta ci jos ir ver ti ni mo dar bai. Per pa mo kas tu rė tų bū ti ku ria ma ge ra no riš ku mo, at si pa lai da vi mo, su in te re suo tu mo at mos fe ra. Rei kė tų lai ky tis lanks čios pa mo kos struk tū ros.

Di de lis dė me sys sa vi raiš kai ne reiš kia, kad ap si ri bo ja ma nuo da ly kų pa ži ni mo tiks lų. Ta čiau de ri nant ug dy mo tu ri nį prie ug dy ti nių raiš kos ga li my bių, ga li me pa siek ti efek ty vių dar bo re zul ta tų, kai bus at sklei džia mas ne tik da ly ko tu ri nys, jo es mė, bet ir ver ti na mas mo ki nys kaip as me ny bė.

Ai da BA LIU KE VI ČIE NĖVil niaus tu riz mo ir pre ky bos ver slo mo kyk la

Lie tu vos mo ki niai kvie čia mi da ly vau ti kon kur se ir teik ti pa-raiš kas gau ti sti pen di jas dve jų me tų stu di joms ak re di tuo to je bri tų tarp tau ti nė je mo kyk lo je „The Re gent’s Scho ol“, esan čio je Tai lan de. Pa raiš kas rei kė tų pa teik ti iki ko vo 31 d. At rink tie ji kan di da tai mo kyk lo je mo ky sis nuo 2009 m. rug sė jo mėn. iki 2010 m. bir že lio mėn. pa gal šio je mo kyk lo je vyk do mą tarp tau-ti nę chair man@re gents.ac.th. „Glo bal Con nect“ pro gra mą ir įgis Tarp tau ti nio ba ka lau re a to di plo mą.

Lie tu vai ski ria mos 2 sti pen di jos. Sti pen di ja su da ro iki 90 proc. mo kes čio už moks lą ir ap gy ven di ni mą (ben dra mo kes čių su ma me tams – apie 22 tūkst. JAV do le rių; sti pen di jos lai mė to jas tu rės mo kė ti 2 200 JAV do le rių).

No rin tie ji da ly vau ti kon kur se pa raiš kas tu rė tų už pil dy ti in ter-ne te ad re su www.re gents.ac.th/scho lars hip. Bū ti na nu ro dy ti sa vo da bar ti nės mo kyk los di rek to riaus var dą, pa var dę ir elek-tro ni nio pa što ad re są. Rei ka lin gas mo kyk los va do vo pa tvir ti-ni mas el. pa štu chair man@re gents.ac.th, kad mo ki nio an glų ir ma te ma ti kos ži nios ati tin ka nu sta ty tus rei ka la vi mus. Kan di da tai bus in for muo ti apie tes tą ir po kal bį, ku ris vyks 2009 m. ba lan-džio pa bai go je ar ba ge gu žės pra džio je Vil niu je.

Lie tu vos mo ki niai kvie čia mi da ly vau ti bri tų tarp tau ti nės mo kyk los kon kur se

At ran kos kon kur se bus tik ri na mos an glų kal bos ir ma te ma-ti kos ži nios. Po sėk min gos pir mi nės at ran kos kan di da tai bus kvie čia mi po kal bio. Ga lu ti niai at ran kos re zul ta tai bus pa skelb ti iki 2009 m. bir že lio 15 d.

Rei ka la vi mai kan di da tams: kan di da tuo ti ga li tie, ku riems po 2009 m. bir že lio mė ne sio bus li kę dve ji moks lo me tai iki mo-kyk los bai gi mo; ge ras aka de mi nis pa si ren gi mas (pre ten den tas į sti pen di ją tu ri bū ti vie nas iš pa žan giau sių mo ki nių kla sė je), pui kios ra šy ti nės ir šne ka mo sios an glų kal bos ži nios (nu sta to ma per tes tą ir po kal bius) ir pui kūs ben dra vi mo įgū džiai, taip pat ak ty vus da ly va vi mas po pa mo ki nė je veik lo je (mu zi ka, spor tas, ben druo me ni nis dar bas ir t. t.).

Kon kur se lie tu viai da ly vau ja ant rus me tus. Per nai į Tai lan dą iš vy ko mo ky tis du Lie tu vos mo ki niai. In for ma ci jos apie kon kur-są ra si te Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos tin kla la pio www.smm.lt sky riu je „Kon kur sai“.

Iš sa mes nė in for ma ci ja apie mo kyk lą – www.re gents.ac.th.Pa si tei rau ti dėl kon kur so ga li ma el. pa štu chair man@re gents.ac.th.

ŠMM inf.

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt ir www.lvjc.lt

16


I. BEN DRO JI DA LIS

Kū ry bi nio pro jek to „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ ra ši nių kon kur sas yra Na cio na li nės jau nų jų kraš to ty ri nin kų eks pe di-ci jos da lis.

Ra ši nių kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras. Kon kur so ko or di na to rė – Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro me to di nin kė Eg lė But ku tė, tel. (8 5) 215 4319, el. p. eg [email protected].

Kon kur so tiks lai ir už da vi niai:Puo se lė ti Lie tu vos is to ri ją, kul tū rą, ska ti nant mo ki nius do-

mė tis ir di džiuo tis sa vo tė vy ne.Ug dy ti jau ni mo tau ti nę sa vi mo nę, tei sin gą tau tos kul tū ros

pa vel do sam pra tą ska ti nant mo ki nius do mė tis uni ka liais Lie tu vos is to ri niais, kul tū ri niais, ge og ra fi niais, li te ra tū ri-niais, ar chi tek tū ri niais ir ki tais ob jek tais, iš ki lio mis Lie tu vos as me ny bė mis.

Su da ry ti są ly gas ta len tin giems jau niems žmo nėms gi liau pa žin ti sa vo gim tą jį kraš tą.

Ug dy ti mo ki nių pi lie tiš ku mą, ska tin ti sa viš vie tą, la vin ti kū ry-bi nius bei me ni nius ge bė ji mus, ug dy ti kū ry bi nį po ten cia lą.

Ra ši niais pa brėž ti Lie tu vos kraš to iš skir ti nu mą tarp ki tų pa-sau lio ša lių.

Su teik ti kon kur so da ly viams ga li my bę sa vo kū ry bą pri sta ty ti ki tiems.

II. LAI KAS IR VIE TA

Kon kur sas vyks ta nuo va sa rio iki ko vo 31 d.Dar bai pa tei kia mi Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trui (ra ši nių

kon kur sui „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“) Fi la re tų g. 17, 01207 Vil nius iki ko vo 31 d.

Kon kur sas skel bia mas Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro in-ter ne to sve tai nė je www.ljtc.lt (veik la → pro jek tai).

III. DA LY VIAI

Kon kur se ga li da ly vau ti Lie tu vos Res pub li kos ben dro jo la vi-ni mo mo kyk lų ir ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų VI I– XII kla sių mo ki niai.

Dar bų au to riais ga li bū ti tik pa vie niai mo ki niai.

Ra ši nių kon kur so „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ nuo sta tai

IV. REI KA LA VI MAI

Mo ki niai ap ra šo Lie tu vo je esan tį is to ri nį, kul tū ri nį, ge og ra fi nį, ar chi tek tū ri nį, li te ra tū ri nį ar ki tą ob jek tą, iš ki lų žmo gų, ku ris, jų ma ny mu, yra uni ka lus ir iš ski ria Lie tu vą iš ki tų pa sau lio ša lių. Da ly viai su ku ria pa va di ni mą, ati tin kan tį ra ši nio te mą.

Ra šant ra ši nį re ko men duo ja ma va do vau tis pa pil do ma li te-ra tū ra.

Mo ki nių dar bai tu ri bū ti tvar kin gi, įseg ti į seg tu vą, teks tas su rink tas kom piu te riu.

Ra ši nių ap im tis – 1–5 psl.Dar bai tu ri bū ti met ri kuo ti: nu ro dy tas au to riaus var das, pa-

var dė, am žius, te le fo nas, elek tro ni nis pa štas, kla sė, ra jo nas (mies tas), mo kyk la, dar bo va do vas (pil nas var das ir pa var dė), dar bo va do vo te le fo nas, elek tro ni nis pa štas. Dar bo met ri ka tu ri bū ti pa teik ta ant ra šti nia me la pe.

Pla gi juo ti ki tų au to rių kū ri niai ne bus ver ti na mi.Vie nas au to rius ga li pa teik ti tik vie ną dar bą.Dar bai kon kur sui tu ri bū ti siun čia mi pa štu ar ba at ve ža mi į

Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trą (Fi la re tų g. 17, Vil nius).

V. DAR BŲ VER TI NI MAS

Dar bus pa gal dvi am žiaus gru pes (VII–IX ir X–XII kla sių) ver tins su da ry ta ver ti ni mo ko mi si ja (jos su dė tį ir reg la men tą nu sta to kon kur so or ga ni za to riai).

Ver ti nant dar bus bus at si žvel gia ma į kū ry biš ku mą, ori gi na-lu mą, ben drą jį raš tin gu mą, kon kur so te mos ati ti ki mą, tvar kin-gu mą, fak to lo gi nės me džia gos trak ta vi mą.

Dar bai ne bus grą ži na mi. Kon kur so or ga ni za to riai pa si lie ka tei sę nau do ti pa teik tus dar bus švie ti mo tiks lams.

VI. AP DO VA NO JI MAS

2009 m. ba lan džio 24 d. Vil niu je Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras or ga ni zuos kū ry bi nio pro jek to „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ fo to gra fi jų ir ra ši nių kon kur sų dar bų pa ro dą ir bai gia-mą ją šven tę. Jos me tu ra ši nių kon kur so „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ I–III vie tų (dvie jų am žiaus gru pių) nu ga lė to jai bus ap do va no ti at mi ni mo do va no mis, Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di plo mais, ki ti kon kur so da ly viai ir dar bų va do vai – Lie-tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro pa dė ko mis.

I. BEN DRO JI DA LIS

Kū ry bi nio pro jek to „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ fo to gra fi jų kon kur sas yra Na cio na li nės jau nų jų kraš to ty ri nin kų eks pe di-ci jos da lis.

Fo to gra fi jų kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras. Kon kur so ko or di na to rė – Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro me to di nin kė Eg lė But ku tė, tel. (8 5) 215 4319, el. p. eg [email protected].

Kon kur so tiks lai ir už da vi niai:Ug dy ti jau ni mo tau ti nę sa vi mo nę, tei sin gą tau tos kul tū ros pa-

vel do sam pra tą ska ti nant mo ki nius do mė tis uni ka liais Lie tu vos is to ri niais, kul tū ri niais, ge og ra fi niais, li te ra tū ri niais, ar chi tek tū ri-niais ir ki tais ob jek tais, iš ki lio mis Lie tu vos as me ny bė mis.

Fo to gra fi jų kon kur so „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ nuo sta tai

Su da ry ti są ly gas ta len tin giems jau niems žmo nėms gi liau pa žin ti sa vo gim tą jį kraš tą.

Ug dy ti mo ki nių pi lie tiš ku mą, ska tin ti sa viš vie tą, la vin ti kū ry-bi nius bei me ni nius ge bė ji mus, dar bo su fo to apa ra tu įgū džius, ug dy ti kū ry bi nį po ten cia lą.

Fo to gra fi jo mis pa brėž ti Lie tu vos kraš to iš skir ti nu mą tarp ki tų pa sau lio ša lių.

Su teik ti kon kur so da ly viams ga li my bę sa vo kū ry bą pri sta ty ti ki tiems.

II. LAI KAS IR VIE TA

Kon kur sas vyks ta nuo va sa rio iki ko vo 31 d.Dar bai pa tei kia mi Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trui (ra ši nių

17


kon kur sui „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“) Fi la re tų g. 17, 01207 Vil nius iki ko vo 31 d.

Kon kur sas skel bia mas Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro in-ter ne to sve tai nė je www.ljtc.lt (veik la → pro jek tai).

III. DA LY VIAI

Kon kur se ga li da ly vau ti Lie tu vos res pub li kos ben dro jo la vi-ni mo mo kyk lų ir ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų VI I– XII kla sių mo ki niai.

Dar bų au to riais ga li bū ti tik pa vie niai mo ki niai.

IV. REI KA LA VI MAI

Mo ki niai fo to gra fuo ja Lie tu vo je esan tį is to ri nį, kul tū ri nį, ge-og ra fi nį, ar chi tek tū ri nį, li te ra tū ri nį ar ki tą ob jek tą, iš ki lų žmo gų, ku ris, jų ma ny mu, yra uni ka lus ir iš ski ria Lie tu vą iš ki tų pa sau-lio ša lių. Kon kur so da ly viai prie fo to gra fi jų tu ri pri dė ti dar bo pa va di ni mą, fo to gra fuo ja mo ob jek to ar žmo gaus ap ra šy mą (iki 500 žo džių).

Vie nas au to rius kon kur sui pa tei kia 2–3 ne spal vo tas ar ba spal vo tas to pa ties ob jek to nuo trau kas.

Vie nas au to rius ga li pa teik ti tik vie ną dar bą.Mo ki nių dar bai tu ri bū ti tvar kin gai įseg ti į seg tu vą: ap ra šy-

mo teks tas su rink tas kom piu te riu (la pas A4 for ma to), įdė ti į įmau tes.

Dar bai tu ri bū ti met ri kuo ti: nu ro dy tas au to riaus var das, pa-var dė, am žius, te le fo nas, elek tro ni nis pa štas, kla sė, ra jo nas (mies tas), mo kyk la, dar bo va do vas (pil nas var das ir pa var dė), dar bo va do vo te le fo nas, elek tro ni nis pa štas. Dar bų met ri ka tu ri bū ti pa teik ta kaip ant ra šti nis dar bo la pas bei įseg ta su nuo trau-ko mis ir ap ra šy mo teks tu.

Kon kur sui pri ima mos ne ma žes nės kaip 13×18 cm ir ne di-

des nės kaip A4 for ma to fo to gra fi jos.Vi sos siun čia mos nuo trau kos tu ri bū ti ori gi na lai ir pri klau sy ti

kon kur se da ly vau jan čiam as me niui. Nuo trau kos, pa nau do tos iš in ter ne to, pa si sko lin tos ar su kur tos iš ke le to sve ti mų fo to-gra fi jų, ne bus pri ima mos.

Nuo trau kos tu ri bū ti ge ros ko ky bės.Dar bai kon kur sui tu ri bū ti siun čia mi pa štu ar ba at ve ža mi į

Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trą (Fi la re tų g. 17, Vil nius). Ne bus pri ima mos fo to gra fi jos, pa teik tos skait me ni nė se laik me no se (CD ir kt.) ar at siųs tos elek tro ni niu pa štu.

V. DAR BŲ VER TI NI MAS

Dar bus pa gal dvi am žiaus gru pes (VI I– IX ir X–XII kla sių) ver tins su da ry ta ver ti ni mo ko mi si ja (jos su dė tį ir reg la men tą nu sta to kon kur so or ga ni za to riai).

Ver ti nant bus at si žvel gia ma į dar bo ko ky biš ku mą, me niš-ku mą, kū ry biš ku mą, ori gi na lu mą, tvar kin gu mą, kon kur so te mos ati ti ki mą, fak to lo gi nės me džia gos trak ta vi mą, ben drą jį raš tin gu mą.

Dar bai ne bus grą ži na mi. Kon kur so or ga ni za to riai pa si lie ka tei sę nau do tis pa teik tais dar bais švie ti mo tiks lais.

VI. AP DO VA NO JI MAS

2009 m. ba lan džio 24 d. Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras or ga ni zuos kū ry bi nio pro jek to „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu-vą“ dar bų pa ro dą ir bai gia mą ją šven tę. Jos me tu fo to gra fi jų kon kur so „Tūks tan tis žvilgs nių į Lie tu vą“ I–III vie tų (dvie jų am žiaus gru pių) nu ga lė to jai bus ap do va no ti at mi ni mo do va-no mis, Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di plo mais, ki ti kon-kur so da ly viai ir dar bų va do vai – Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro pa dė ko mis.

Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras š. m. ko vo– bir že lio mė ne-siais įgy ven dins tęs ti nį pro jek tą „Ką me na Lie tu vos pi lys?“

Pro jek to kon teks tas ir mo ty va ci jaLie tu vos var das pir mą kar tą pa mi nė tas 1009 m. Vo kie ti jos

mies to Kved lin bur go ana luo se. Šven ta sis Bru no nas, va di na-mas Bo ni fa ci ju mi, ar ki vys ku pas ir vie nuo lis, pir ma sis pa var to jo Lie tu vos var dą. 2009 m. mi ni me Lie tu vos var do pir mo jo pa mi nė-ji mo tūks tant me tį. Kiek vie nos tau tos is to ri ja yra jos gy ve ni mo ir kū ry bos, jos įsi tvir ti ni mo, sa vęs su vo ki mo ir re a li za vi mo pa sau-lio rai do je is to ri ja. Šio įvy kio reikš mė itin svar bi ne tik Lie tu vo je, bet ir vi sa me pa sau ly je. Šiai da tai ne ga li pri lyg ti nė vie na mū sų vals ty bės XX a. pa bai gos ar XXI a. pra džios įžy mi da ta.

Is to ri nis-kul tū ri nis pro jek tas „Ką me na Lie tu vos pi lys?“ yra Na cio na li nės jau nų jų kraš to ty ri nin kų eks pe di ci jos da lis. Eks pe di ci ja yra vie na iš mo ki nių ir jau ni mo tau ti nio oru mo, sa vi raiš kos, pi lie tiš ku mo, tau tiš ku mo ir dva si nio ug dy mo for-mų, ska ti nan ti gim to jo kraš to pa ži ni mą bei ti ria mą ją veik lą. Is to ri nis-kul tū ri nis pro jek tas yra tęs ti nis, or ga ni zuo ja mas jau penk tus me tus iš ei lės įvai rių Lie tu vos mo kyk lų mo ki niams. Pro jek tas su da ro ga li my bę mo ki niams pa žin ti kraš to pi lis, pi lių vie to ves, pri si min ti ir gerb ti Lie tu vos is to ri ją, vi suo me nės vei-kė jus. Įgy ven di nant pro jek tą, itin svar bus mo ki nių pi lie tiš ku mo ir tau tiš ku mo ug dy mas.

Pro jek to tiks lai ir už da vi niaiGy vin ti ir stip rin ti Lie tu vos mo ki nių is to ri nę ir pi lie ti nę sa- •vi mo nę.Ska tin ti mo ki nių do mė ji mą si Lie tu vos kul tū ros pa vel du – pi- •li mis, jų is to ri ja, iš skir ti sim bo li nius ele men tus.Pa gi lin ti mo ki nių Lie tu vos is to ri jos ži nias. •Di din ti jau ni mo už im tu mą, ini cia ty vu mą, veik lu mą, ug dy ti •so cia li nius įgū džius.

Is to ri nis-kul tū ri nis pro jek tas „Ką me na Lie tu vos pi lys?“

La vin ti ir re a li zuo ti jau nuo lių kū ry biš ku mą, me ni nius ge- •bė ji mus.

Lau kia mi re zul ta taiPie ši nių kon kur sas. •Kū ry bi nė sto vyk la „Rau do nės pi lis ma no aki mis“. •Dis ku si jos, po kal biai ir va ka ro nės, skir tos Lie tu vos var do •tūks tant me čio pa mi nė ji mui.Eks kur si jos Rau do nės ir Ge di mi no pi ly se. •Bai gia mo ji šven tė, ku rios me tu vyks ta py bos dar bų pa ro da, •nu ga lė to jų ap do va no ji mas.Kul tū ros ren gi nys. •

Veik los pro gra maLie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras, or ga ni zuo da mas is to ri nį-

kul tū ri nį pro jek tą „Ką me na Lie tu vos pi lys?“, kvie čia da ly vau ti ša lies ben dro jo la vi ni mo, ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lų, švie ti mo pa gal bos įstai gų 16–19 me tų mo ki nius. In for ma ci ja apie pro jek tą taip pat skel bia ma Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen-tro in ter ne to sve tai nė je www.ljtc.lt (veik la → pro jek tai).

Mo ki niai, pa gei dau jan tys da ly vau ti pro jek te, pir miau sia siun-čia ar ba pri sta to pie ši nius kon kur sui. Pie ši nių kon kur so te mos: Lie tu vos is to ri ja, kul tū ra, ar chi tek tū ra, gam ta. Pie ši nius siųs ti Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trui (nu ro dant Pro jek to „Ką me na Lie tu vos pi lys?“ pie ši nių kon kur sui) Fi la re tų g. 17, 01207 Vil nius, iki ko vo 16 d. (vė liau sia pa što spau do da ta). Mo ki nys kon kur sui ga li pa teik ti tik vie ną A4 ar ba A3 for ma to pie ši nį. Pie ši niai ga li bū ti at lik ti įvai ria tech ni ka (iš sky rus kom piu te ri nę gra fi ką). Pie-ši niai tu ri bū ti met ri kuo ti: nu ro dy tas au to riaus var das, pa var dė, pil nas mo kyk los pa va di ni mas, ad re sas, te le fo nas, au to riaus kon tak ti nis te le fo nas, elek tro ni nis pa štas, dar bo pa va di ni mas. Mo ki niai, ku rių kon kur sui at siųs ti dar bai ver ti ni mo ko mi si jos bus pri pa žin ti ge riau siais, bus pa kvies ti vyk ti į kū ry bi nę sto vyk lą

18


Šie met birželio 27 d. Lie tu vos šau lių są jun ga pa žy mės jos įkū ri mo 90-me tį. Šio ju bi lie jaus pro ga Lie tu vos šau lių są jun ga, res pub li ki nis Šiau lių „Aušros“ mu zie jus, Kel mės ra jo no Šau-kė nų Vla do Pūt vio-Put vins kio vi du ri nė mo kyk la, pa si va di nu si są jun gos įkū rė jo var du, kvie čia Lie tu vos mo ki nius sa vo su kur-tais dar bais pra smin gai, tu ri nin gai pri si dė ti prie šios gar bin gos su kak ties mi nė ji mo. Or ga ni za to riai (mi nė tos or ga ni za ci jos ir įstai gos) skel bia mo ki nių ra ši nių kon kur są, skir tą Lie tu vos šau lių są jun gos įkū ri mo de vy nias de šimt me čiui pa mi nė ti. Kon kur so or-ga ni za vi mo tiks lai – pa ra gin ti ša lies mo ki nius do mė tis Lie tu vos šau lių są jun ga, jos veik la, is to ri ja, pa gerb ti są jun gos įkū rė jo Vla do Pūt vio-Put vins kio at mi ni mą, ska tin ti mo kyk lų ben druo-me nes do mė tis sa vo kraš to, šalies is to ri ja, žmo nė mis.

Kon kur so te ma ti ka. Or ga ni za to riai kvie čia ben dro jo la vi ni-mo mo kyk lų IX– XI (gim na zi jų 1–3) kla sių mo ki nius ra šy ti ra ši-nius Lie tu vos šau lių są jun gos is to ri jos te mo mis: „LŠS tar pu ka rio Lie tu vo je“ (čia la bai tik tų bu vu sių to me tų šau lių pri si mi ni mai), „LŠS šian dien“ (ge ro ji mo kyk lų dar bo pa tir tis dir bant su jau nai-siais šau liais, ug dant mo ki nių pa trio tiz mą, tau ti nę sa vi mo nę), „Vla do Pūt vio-Put vins kio gy ve ni mas ir veik la, jo šei mos na rių li ki mai“ (mo ki nių moks li nė, ti ria mo ji veik la). Ne bū ti na ra šy ti apie vi są Lie tu vą: lau kia me dar bų apie šau lių veik lą sa va me mies te, mies te ly je, kai me, mo kyk lo je.

Dar bų api for mi ni mas. Ra ši niai ra šo mi lie tu vių kal ba nau-do jant 12 pt dydžio Ti mes New Ro man šrif tą. Ra ši nio ap im tis – 5–10 psl. (su nuo trau ko mis, iliust ra ci jo mis, diag ra mo mis, ki ta vaiz di ne ar, au to riaus ma ny mu, rei ka lin ga me džia ga ir pan.), pri de da mas ti tu li nis la pas (1 prie das). Bū ti na ir da ly vio an ke ta (2 prie das). Vie nas mo ki nys kon kur sui ga li pa teik ti tik vie ną dar bą. Dar bai siun čia mi iki ge gu žės 10 d. į Šau kė nų Vla do Pūt vio-Put vins kio vi du ri nę mo kyk lą ad re su: Mo kyk los g. 1, Šau kė nų mstl., 86386 Kel mės r., ar ba el. paštu sau ke nai@cen tras.lt.

LIE TU VOS ŠAU LIŲ SĄ JUN GAKrei pi ma sis į ša lies mo ki nius, pa žy mint

Lie tu vos šau lių są jun gos įkū ri mo 90-me tį

1 prie das

SA VI VAL DY BĖS IR MO KYK LOS PA VA DI NI MAS

RAŠINIO PA VA DI NI MAS Au to riaus var das, pa var dė, kla sė

Kon sul ta vu sio mo ky to jo var das, pa var dė ir kva li fi ka ci nė

ka te go ri ja

2009 ME TAI 2 prie das

Ra ši nių kon kur so, skir to Lie tu vos šau lių są jun gos įkū ri mo 90-me čiui,DA LY VIO AN KE TA

UG DY MO ĮSTAI GA (pa va di ni mas, ad re sas, te le fo nas, el. pa štas)AU TO RIUS (var das, pa var dė, gi mi mo da ta)Ad re sasTe le fo no nu me risEl. paštas

KŪ RI NYSPa va di ni masTrum pa kū ri nio es mė (iki 50 žo džių)

KON SUL TUO JAN TIS MO KY TO JASVar das, pa var dė, kva li fi ka ci nė ka te go ri jaAd re sasTe le fo no nu me risEl. paštas

„Rau do nės pi lis ma no aki mis“. Ver ti nant bus at si žvel gia ma į dar bo pro fe sio na lu mą, ori gi na lu mą, me niš ku mą, tvar kin gu-mą, ati ti ki mą te mai. Ne met ri kuo ti pie ši niai ne bus ver ti na mi. At rink tus į sto vyk lą mo ki nius in for muo si me elek tro ni niu pa štu ar ba te le fo nu iki ba lan džio 3 d. Pla nuo ja ma į kū ry bi nę sto vyk lą pri im ti apie 40 mo ki nių (ne dau giau kaip 5 mo ki nius iš vie nos mo kyk los ar ba įstai gos). Pa pil do mos in for ma ci jos ga li ma pa si-tei rau ti Rū tos Ma siu ly tės ir Eg lės But ku tės tel. (8 5) 215 4319 ar ba el. p. ru ta.ma siu ly [email protected], eg [email protected].

Ge gu žės 11–15 d. Rau do nė je, Jur bar ko ra jo ne, vyks kū ry bi nė sto vyk la „Rau do nės pi lis ma no aki mis“. Pro jek to da ly viai įsi kurs Sta sio Bal se vi čiaus kai mo tu riz mo so dy bo je (Kaš to nų g. 5, Rau do nė), prie Rau do nės pi lies. Ša lia šios so dy bos yra di de lis gra žus par kas, ne to li te ka Ne mu nas. Pro jek to or ga ni za to riai pa den gia sto vyk los veik los, nak vy nės ir mai ti ni mo iš lai das. Kiek vie ną sto vyk los die ną mo ki niai alie ji niais da žais ant dro-bės ta pys Rau do nės pi lį, jos frag men tus, ap lin ką. Sto vyk los pro gra mo je nu ma ty ti: si mu lia ci niai ir sta lo žai di mai, eks kur si ja Rau do nės pi ly je, dis ku si jos ir po kal biai, va ka ro nės, skir tos Lie tu vos var do tūks tant me čiui pa mi nė ti.

Sto vyk los dar bo va do vas – dai lės mo ky to jas ar ki tas spe cia-lis tas, ku ris va do vaus kū ry bi niam pro ce sui. Dro bė su po rė miu, alie ji niai da žai bei ki tos ta py mui rei ka lin gos prie mo nės bus iš da-ly tos mo ki niams kū ry bi nė je sto vyk lo je. Dar bo dy dis bus 40×60 cm ar ba 50×60 cm. Ta py bos dar bai bus met ri kuo ti: nu ro dy tas au to riaus var das, pa var dė, pil nas mo kyk los pa va di ni mas, ad-re sas, te le fo nas, au to riaus kon tak ti nis te le fo nas, elek tro ni nis pa štas, dar bo pa va di ni mas. Ta py bos dar bus ver tins su da ry ta

ver ti ni mo ko mi si ja. Ver ti nant bus at si žvel gia ma į dar bo pro fe-sio na lu mą, ori gi na lu mą, me niš ku mą, tvar kin gu mą, ati ti ki mą te mai, met ri ką.

Pie ši nių kon kur so ir ta py bos dar bai mo ki niams ne bus grą-ži na mi. Pro jek to or ga ni za to riai pa si lie ka tei sę dar bus skelb ti ir rep ro du kuo ti (au to rių su ti ki mu su šio mis są ly go mis lai ko mas mo ki nių da ly va vi mas pro jek te).

Bir že lio 11 d. Vil niu je bus or ga ni zuo ja ma bai gia mo ji is to ri nio-kul tū ri nio pro jek to „Ką me na Lie tu vos pi lys?“ šven tė pie ši nių kon kur so ir kū ry bi nės sto vyk los da ly viams. Ren gi nio me tu vyks ta py bos dar bų pa ro da, nu ga lė to jų ap do va no ji mas. Po šven tės kon kur sų nu ga lė to jams, ge riau sių dar bų au to riams bus eks kur si ja į Vil niaus Ge di mi no pi lį. Eks kur si jo je da ly vaus apie 40 mo ki nių. Lie tu vių is to ri jos ir kul tū ros pa ži ni mas – vie-nas reikš min giau sių švie ti mo pro ce sų. To dėl pro jek to da ly vius pa kvie si me da ly vau ti kul tū ros ren gi ny je. Tik iš ma ny da mas sa vo ša lies kul tū rą jau nas žmo gus tu rės pa kan ka mai ži nių de ra mai at sto vau ti Lie tu vai šian die ni niuo se pa sau lio kai tos pro ce suo se.

Ap do va no ji masPro jek to „Ką me na Lie tu vos pi lys?“ ta py bos dar bų I–III vie tų

nu ga lė to jai bus ap do va no ti at mi ni mo do va no mis, Lie tu vos jau-ni mo tu riz mo cen tro di plo mais. Ki tiems pro jek to da ly viams bus įteik tos Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro pa dė kos.

Fi nan sa vi masPro jek to vyk dy mo iš lai das fi nan suo ja Švie ti mo ir moks lo

mi nis te ri ja. Mo ki nių at vy ki mo į ren gi nius iš lai das ap mo ka siun-čian ti or ga ni za ci ja.

19


Dar bų ver ti ni mas. Dar bus ver tins Šiau lių „Aušros“ mu zie-jaus, sau gan čio ir ty ri nė jan čio LŠS įkū rė jo Vla do Pūt vio-Put vins-kio dva si nį ir ma te ria li nį pa li ki mą, moks li niai dar buo to jai. Ver ti-ni mo kri te ri jai: au ten tiš ku mas, ori gi na lu mas, te mos su vo ki mas, žan ro rei ka la vi mų lai ky ma sis, kū ry biš ku mas, sti liaus sa vi tu mas, ge bė ji mas kri tiš kai ver tin ti, teks to me džia gos kom po na vi mas, fak to lo gi nės me džia gos met ri ka vi mas, ben dra sis raš tin gu mas. Ver ti ni mo ko mi si ja, su da ry ta mu zie jaus di rek to riaus įsa ky mu, skirs pir mą ją, ant rą ją ir tre či ą ją vie tas kiek vie no je te mų gru pė je, nu sta tys pi ni gi nės pre mi jos dy dį at ski riems lau re a tams, at rinks dar bus, ver tus pa ska ti ni mo.

Nu ga lė to jų ir pri zi nin kų ap do va no ji mas. Nu ga lė to jai ir pri-zi nin kai at ski ro se te mų gru pė se ap do va no ja mi Lie tu vos šau lių są jun gos ati tin ka mo laips nio di plo mais bei kny go mis, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos as me ni nė mis do va no mis, Šau kė nų Vla do Pūt vio-Put vins kio vi du ri nės mo kyk los pi ni gi nė mis pre mi jo mis li te ra tū rai įsi gy ti (pri zi nis fon das – 3000 Lt). Juos kon sul ta vę mo ky to jai bus ap do va no ti LŠS pa dė kos raš tais, kny go mis, as me ni nė mis do va no mis. Ge riau si mo ki nių dar bai (vi sų pir ma,

ku riuo se at si spin di šau lių pri si mi ni mai) bus iš leis ti at ski ru lei-di niu (LŠS, 5000 Lt). Lau re a tų pa ger bi mas ir ap do va no ji mas, juos ruo šu sių mo ky to jų ska ti ni mas nu ma to mas per kon fe ren ci ją „Lie tu vos šau lių są jun ga mo ki nio po žiū riu“, ku ri vyks bir že lio mė ne sio pir mo je pu sė je Šiau lių „Aušros“ mu zie ju je. Į kon fe ren-ci ją da ly viai bus kvie čia mi as me niš kai. Kon kur so glo bė jas – LR Sei mo na rys prof. Kęs tu tis Ma siu lis.

Ki ta in for ma ci ja. Kon kur so da ly vių skai čius ne ri bo ja mas. Dar bai au to riams ne grą ži na mi. In for ma ci ją apie kon kur są su ži-no si te pa skam bi nę į Šau kė nų Vla do Pūt vio-Put vins kio vi du ri nę mo kyk lą tel. (8 427) 55 242, bei at siun tę sa vo klau si mus fak su (8 427) 55 418, ar el. p. sau ke nai@cen tras.lt.

Ats. plk ltn. Juo zas ŠIR VINS KASLie tu vos šau lių są jun gos va das

Rai mun das BAL ZA Šiau lių „Aušros“ mu zie jaus di rek to rius

Al gi man tas AR MA LIS Šau kė nų Vla do Pūt vio-Put vins kio vid. m-klos di rek to rius

Tą sau sio ry tą į dar bą be si ren kan tys Za ra sų sa vi val dy bės dar buo to jai ir pro ša lį ei nan tys za ra siš kiai bu vo nu ste bin ti ne-įpras tu šur mu liu prie sa vi val dy bės pa sta to. Dau giau kaip šim tas Za ra sų Pau liaus Šir vio pa grin di nės mo kyk los šeš to kų mo ki nių bū ria vo si lyg mi tin ge.

Ne tru kus Za ra sų ra jo no tu riz mo in for ma ci jos cen tro di rek-to rės Gra ži nos Ra gaus kai tės pa kvies ti drau ge su mo ky to jais Vir gi ni ja Skrups ke lie ne, Bi ru te Grau ži nie ne, Ri mu te Mo ro zo-vie ne, Gi ta na Sa vi čie ne ir Va si li ju mi Tru so vu vi si su gu žė jo į sa vi val dy bę, kur vy ko ne tra di ci nė pa mo ka „Sa vi val da vi du-ram žiais ir da bar“.

Erd vio je sa vi val dy bės po sė džių sa lė je su si kau pę mo ki niai klau sė si G. Ra gaus kai tės pa sa ko ji mo apie Za ra sus, šio kraš to is to ri ją ir kul tū rą, tu riz mo rai dą. Is to ri jos mo ky to ja R. Mo ro zo-vie nė pa aiš ki no sa vi val dos is to ri nes iš ta kas, val džios struk tū rą vi du ram žiais. Sė din tie ji pir mo se ei lė se pa si ju to lyg tik ri ra jo no ta ry bos na riai. Į pa mo ką at ėjo ir ra jo no sa vi val dy bės me ras Ar nol das Ab ra-

ma vi čius, ku ris mie lai ben dra vo su šeš to kais: pa pa sa ko jo apie ra jo no sa vi val dą, įvai rius mū sų sa vi val dy bės veik los ba rus, at sa ki nė jo į mo ki nių klau si mus apie Za ra sų da bar tį ir at ei tį,

Pa mo ka Zarasų sa vi val dy bė je

as me ni nę me ro veik lą. O jų bū ta ir rim tų (koks li ki mas lau kia se no jo li go ni nės pa sta to, ar bus Za ra suo se at rak cio nų par kas, ko kios rin klia vos or ga ni zuo ja mos ra jo ne ir pan.), taip pat leng vų ir net šmaikš čių (pa vyz džiui, ko kius pa žy mius me ras gau da vo mo kyk lo je). Me ras vi siems klau sian tie siems įtei kė po kny ge lę „Za ra sų ap skri ties sa vi val da Ne pri klau so my bės lai ko tar piu“. Do va nų ga vo ir tie, ku rie pui kiai at sa ki nė jo į Za ra sų ra jo no tu-riz mo in for ma ci jos cen tro di rek to rės G. Ra gaus kai tės klau si mus apie Za ra sų kraš tą ir jo žy mius žmo nes. Pa aiš kė jo, kad šeš to kai iš ties daug ži no apie sa vo ra jo ną, jo is to ri ją ir kul tū rą.

Lai kas pra bė go kaip mat. Vė liau mo ki niams bu vo pa siū ly ta pa si vaikš čio ti sa vi val dy bės ko ri do riais, stab te lė ti prie sten do, ku ria me pa ma tė bū si mo mies to ap žval gos ra to pro jek tą.

Ši ne įpras ta pa mo ka – ge ras bū das ne tra di ci nė je erd vė je ug-dy ti mo ki nių pi lie tiš ku mą, kul tū rą, ak ty vu mą, su teik ti ži nių apie sa vi val dą. Stip rin da ma sam pra tą apie vie tos val džios struk tū rų veik lą, ra jo no gy ve ni mo si tu a ci ją, jau no ji kar ta ge riau įver tins sa vo at ei ties vaid me nį ra jo no ir ša lies gy ve ni me, o vė liau spręs ir eko no mi nes, po li ti nes bei ki tas pro ble mas.

Va si li jus TRU SO VAS

Lie tu vos var do tūks tant me čio ju bi lie jus – itin gar bin ga su-kak tis. Aly taus ra jo no švie ti mo ir pe da go gi nės psi cho lo gi nės pa gal bos cen tro or ga ni zuo tas pa mo kos pla no kon kur sas „Lie-tu vos var das pa mo ko je“ pa ska ti no įdo miai ir pra smin gai pa mi-nė ti šį gar bin gą ju bi lie jų Mer ga lau kio pa grin di nė je mo kyk lo je. Kon kur sui pa teik tas lie tu vių kal bos mo ky to jos me to di nin kės As tos Ab ro mai tie nės dar bas „Tau tos is to ri ja lie tu vių po ezi jo je“ ko mi si jos įver tin tas itin pa lan kiai – lai mė ta pir mo ji vie ta.

Sėk min go me to di nio dar bo idė jos įgy ven din tos. Sau sio 23 d. Mer ga lau kio pa grin di nė je mo kyk lo je su reng ta at vi ra lie tu vių kal bos pa mo ka VII kl. „Tau tos is to ri ja lie tu vių po ezi jo je“ ta po pra smin gu ren gi niu vi sai mo kyk los ben druo me nei.

Per pa mo ką, ku rios es mi nis tiks las – at skleis ti is to ri jos ir li te ra tū ros ry šį, pri sta ty ta ori gi na li me to di nė prie mo nė – is to-ri nis-li te ra tū ri nis ąžuo las. At pa žin ti kon kre čius is to ri jos įvy kius

Lie tu vos var do tūks tant me čio mi nė ji mas Mer ga lau ky je

lie tu vių po etų kū ry bo je bu vo mo ko ma ne tra di ci niu bū du. Me-dį, ant ku rio ša kų už ra šy tos svar bios Lie tu vos vals ty bin gu mo is to ri jos da tos, mo ki niai puo šė ža liais ąžuo lo la pais, pa dė jo jam au gin ti gi les, už pil dy tas lie tu vių po etų ei lė raš čių po smais. Pa brėž da ma Lie tu vos is to ri jos, kul tū ros ir tra di ci jų sau go ji mą bei puo se lė ji mą kaip Lie tu vos iš li ki mo są ly gą dau gia kul tū rė je Eu ro pos Są jun gos erd vė je, mo ky to ja A. Ab ro mai tie nė ska ti no mo ki nius di džiuo tis sa vo tau ta, ug dė pa trio ti nius jaus mus.

Nuo šir džiai vi lia mės, jog nuo lat be si kei čian čia me šian die nos pa sau ly je ši pa mo ka pa dė jo mū sų mo kyk los mo ki niams su vok ti, kas yra tik ro sios ver ty bės.

Edi ta GRA MIE NĖAly taus r. Mer ga lau kio pagr. m-klos

di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui

20


Kė dai nių „Ry to“ vi du ri nė mo kyk la kvie čia į kon fe ren ci ją, ku-ri vyks šio je mo kyk lo je (Pa va sa rio g. 6, Kė dai niai) ba lan džio mė ne sį. Kon fe ren ci jos pro gra ma su pa tiks lin ta da ta ir lai ku bus iš siųs ta vė liau.

Moks lei viai kvie čia mi skai ty ti pra ne ši mus gam to sau gi ne ir gam tos te ma ti ka, pri sta ty ti pro jek ti nius dar bus, ku riuo se at si-spin dė tų ste bė ji mai ir at lik ti ty ri mai.

Mo ky to jai kvie čia mi pa si da ly ti pa tir ti mi ruo šiant moks lei vius ti ria mie siems dar bams, ty ri mų me to di kos nau jo vė mis ir ki tais gam to sau gi niais klau si mais.

Tech ni niai straips nių ren gi mo rei ka la vi mai:Pra ne ši mo straips nio ap im tis nuo 2000 iki 3500 spau dos

žen klų.Teks to re dak to rius – Mic ro soft Word.Šrif tas – Ti mes New Ro man, 12 pt.Pus la pių for ma tas – A4.Pus la pio pa raš tės: kai rė je – 3 cm, de ši nė je – 2 cm, vir šu je – 2 cm, apa čio je – 2 cm.Vi sos pa strai pos tu ri bū ti su tvar ky tos – ei lu tės tu ri pra si dė ti

nuo pir mo sios po zi ci jos, tarp žo džių tu ri bū ti tik po vie ną tar pą, žo džiai ne skie me nuo ti.

For mu les bei len te les ruoš ki te tik stan dar ti nė mis Word for Win dows prie mo nė mis. Iliust ra ci jas ga li ma reng ti ir ki to mis prie mo nė mis bei įterp ti į Wor do teks tą. Pas ta ruo ju at ve ju bū ti na pri dė ti iliust ra ci jų ori gi na lų by las.

Tin ka mai su re da guo tus pra ne ši mų straips nius ir da ly vių an-ke tas pra šo me at siųs ti el. pa štu ry tas.kon fe ren ci [email protected]. Straips nius bū ti na at siųs ti iki ko vo 1 d. (vė liau ne bus pri ima mi). Pra ne ši mų straips nius pla nuo ja ma iš leis ti at ski ru lei di niu.

X res pub li ki nė moks lei vių ir mo ky to jų kon fe ren ci ja „Gam ta ir mes“

DA LY VIO AN KE TA

Res pub li ki nė kon fe ren ci ja „Gam ta ir mes“ 2009 m. ba lan džio mė nuo

Moks lei vio var das, pa var dė _______________________Kla sė ________________________________________Dar bo va do vas ________________________________Mo kyk la ir tiks lus ad re sas (gat vė, mies tas, ko das, te le fo nas) _____________________________________________

Moks lei viui:dalyvausiu be pranešimo skaitysiu pranešimą (žy mė ti x)

Moks lei vio pra ne ši mo pa va di ni mas _______________ _____________________________________________

Mo ky to jui:dalyvausiu be pranešimo skaitysiu pranešimą (žy mė ti x)

Mo ky to jo pra ne ši mo pa va di ni mas ________________ _____________________________________________

Pra ne ši mams pri sta ty ti bus pa ruoš ta mul ti me di jos apa ra tū ra.Kon fe ren ci jos ko or di na to rius – Kė dai nių „Ry to“ vid. m-klos

di rek to rius A. Stan ke vi čius, tel. (8 347) 51 579.

Or ga ni za ci nis ko mi te tas

kom piu te rius, 4 vnt., 1993 m. mo de mą, 1993 m.kom piu te rį, 1996 m. kom piu te rį, 1997 m.kom piu te rį, 1998 m.spaus din tu vą, 1997 m.spaus din tu vus, 2 vnt., 1998 m.spaus din tu vus, 3 vnt., 1999 m.kom piu te rį, 1999 m.

Aly taus ko le gi ja iš ba lan so i ba lan są per duo da jai ne rei ka lin gą, ne tin ka mą nau do ti nu ver tė ju sį tur tą:

kom piu te rius, 27 vnt., 2000 m.vaiz do ka me rą, 2000 m.spaus din tu vą, 2000 m.kom piu te rius, 7 vnt., 2001 m.fak są, 2002 m.kom piu te rius, 5 vnt., 2002 m.mik ro fo ną, 2003 m.kom piu te rį, 2003 m.įren gi nį CD-RW9900, 2003 m.

In for ma ci ją tei kia: di rek to riaus pa va duo to jas stra te gi nei plėt rai ir in fra struk tū rai Ne ri jus Ce siu lis, tel. (8 315) 79 055, 8 612 64346, ar ba ad re su Mer ki nės g. 2B, Aly tus.

te le vi zo rių, 1984 m.tre ni ruok lį, 1988 m.du ris, 1989 m.prie tai są M317, 1986 m.os ci log ra fą, 1984 m.mo kyk los ste bė ji mo prie tai są, 1984 m.re gu lia to rių, 1984 m.ve jap jo vę, 2003 m.

fre za vi mo stak les (ho ri zon ta lias), 1978 m.au to kel tu vą, 1983 m.pneu ma ti nį kū jį M-4132A, 1984 m.dan tuo tą vo lą 2KN-28P, 1986 m.kom bai ną „Je ni sie jus-1200“, 1989 m.plū gą „Ven ta“, 1997 m.grėb lį GVR-6,0, 1999 m.ob lia vi mo stak les KS, 1977 m.

Ro kiš kio tech no lo gi jos, ver slo ir že mės ūkio mo kyk la iš ba lan so į ba lan są per duo da jai ne rei ka lin gą ar ba ne tin ka mą nau do ti vals ty bės il ga lai kį tur tą:

In for ma ci ja tei kia ma te le fak su (8 458) 68 078, mob. tel. 8 698 02561

Di rek to rius Leonas KILIUS

trak to rių ka bi ne to ma ke tą, 1978 m.elek tros kros nį, 1991 m.trak to ri nę šie nap jo vę KSF-2,1, 2000 m.au to mo bi lį „Au di 200“, 1997 m.cis ter ną 0,9, 1979 m.re zer vu a rus (10 kub. m.), 2 vnt., 1988 m.re zer vu a rą PB (50 kub. m.), 1988 m.

21


Šiau lių uni ver si te to Tęs ti nių stu di jų ins ti tu tas skel bia pri ėmi mą į per kva li fi ka vi mo, tęs ti nes

ir spe cia li ą sias pro fe si nes stu di jas

Stu di jų for ma ne aki vaiz di nė.Į pir mo sios pa ko pos per kva li fi ka vi mo stu di jas pri ima mi

as me nys, tu rin tys uni ver si te ti nį pe da go gi nį iš si la vi ni mą.Stu di jų truk mė 4 se mest rai. Stu di jų pro gra mos:

lie tu vių fi lo lo gi ja – su tei kia mas fi lo lo gi jos ba ka lau ro kva li-fi ka ci nis laips nis;

an glų fi lo lo gi ja (spe cia li za ci ja: an glų kal bos pe da go-gi ka) – su tei kia mas fi lo lo gi jos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips-nis. Sto jan tie ji lai ko an glų kal bos eg za mi ną raš tu (tes tas) ir žo džiu;

in for ma ti ka (spe cia li za ci ja: in for ma ti kos pe da go gi ka) – su tei kia mas in for ma ti kos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis. Pri ima mi as me nys:

tu rin tys fi zi kos ar ma te ma ti kos mo ky to jo kva li fi ka ci ją. Ne- •tu rin tiems to kios kva li fi ka ci jos su da ro ma ga li my bė rink tis pa pil do mą ma te ma ti kos da ly kų kur są in for ma ti kos stu di joms (40 kre di tų), kur so truk mė 2 se mest rai); tu rin tys in ži ne ri nį tech ni nį aukš to jo moks lo uni ver si te ti nį •iš si la vi ni mą ir pe da go go kva li fi ka ci ją. Ne tu rin tiems to kios kva li fi ka ci jos su da ro ma ga li my bė stu di juo ti pa gal Da ly ko pe da go gi kos stu di jų pro gra mą.

spe cia lio ji pe da go gi ka – su tei kia mas edu ko lo gi jos kva li-fi ka ci nis ba ka lau ro laips nis, spe cia lio jo pe da go go pro fe si nė kva li fi ka ci ja.

spe cia lio ji pe da go gi ka ir spe cia li za ci jos (pa si rink ti nai): lo go pe di ja (tik ri na ma tar tis), sur do pe da go gi ka, tifl o pe da go gi ka. Su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis,

spe cia lio jo pe da go go pro fe si nė kva li fi ka ci ja;so cia li nė pe da go gi ka – su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka-

lau ro kva li fi ka ci nis laips nis, so cia li nio pe da go go pro fe si nė kva li fi ka ci ja;

so cia li nė pe da go gi ka (spe cia li za ci ja: so cia li nio dar bo or ga ni za vi mas) – su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka lau ro kva li fi -ka ci nis laips nis, so cia li nio pe da go go pro fe si nė kva li fi ka ci ja;

iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gi ka ir prieš mo kyk li nis ug dy mas – su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis, mo ky to jo arba auk lė to jo pro fe si nė kva li fi ka ci ja;

is to ri ja – su tei kia mas is to ri jos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis;

vie ša sis ad mi nist ra vi mas – pri ima mi as me nys, tu rin tys uni-ver si te ti nį iš si la vi ni mą. Bai gu siems stu di jas su tei kia mas vie šo jo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis.

Į pir mo sios pa ko pos tęs ti nes stu di jas pri ima mi as me nys, bai gę aukš to jo moks lo neu ni ver si te ti nes stu di jas. Stu di jų truk mė 4 se mest rai. Stu di jų pro gra mos:

spe cia lio ji pe da go gi ka (spe cia li za ci ja: ju de sio ko rek-ci ja) – pri ima mi as me nys, tu rin tys ki ne zi te ra peu to pro fe si nę kva li fi ka ci ją. Bai gu siems stu di jas su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka lau ro kva li fi ka ci nis laips nis, spe cia lio jo pe da go go pro fe-si nė kva li fi ka ci ja;

so cia li nė pe da go gi ka – pri ima mi as me nys, tu rin tys so cia li-nio dar buo to jo ar ba so cia li nio pe da go go pro fe si nę kva li fi ka ci ją. Bai gu siems stu di jas su tei kia mas edu ko lo gi jos ba ka lau ro kva li-fi ka ci nis laips nis, so cia li nio pe da go go pro fe si nė kva li fi ka ci ja.

Ant ro sios pa ko pos:Spe cia li o sios pro fe si nės stu di josStu di jų truk mė 2 se mest rai. Stu di jų pro gra mos:da ly ko pe da go gi ka – pri ima mi as me nys, tu rin tys aukš tą jį

uni ver si te ti nį iš si la vi ni mą, bet ne tu rin tys pe da go gi nės kva li fi -ka ci jos. Bai gu siems stu di jas su tei kia ma mo ky to jo pro fe si nė kva li fi ka ci ja.

anks ty va sis an glų kal bos ug dy mas – pri ima mi as me nys, tu rin tys universitetinį išsilavinimą ir pra di nių kla sių mo ky to jo kvalifi kaciją. Bai gu siems stu di jas su tei kia ma mo ky to jo pro fe-si nė kva li fi ka ci ja. Nu ma to mas da li nis stu di jų fi nan sa vi mas iš Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos.

Ma gist ro stu di josva dy ba (spe cia li za ci ja: švie ti mo va dy ba) – pri ima mi as-

me nys, bai gę uni ver si te ti nes stu di jas. Ne tu rin tys va dy bos ir ver slo ad mi nist ra vi mo bei eko no mi kos stu di jų kryp čių ba ka lau ro laips nio stu di juo ja pa pil do mą 8 kre di tų kur są. Ma gist ro stu di jų truk mė 4 se mest rai. Bai gu siems stu di jas su tei kia mas va dy bos ir ver slo ad mi nist ra vi mo ma gist ro kva li fi ka ci nis laips nis.

Sto jan tie ji tu ri pa teik ti:pra šy mą (ra šo mas vie to je) •re ko men da ci ją iš dar bo vie tės •moks lo bai gi mo di plo mą bei jo prie dą ar prie dė lį (ori gi na- •lus ir ko pi jas)aka de mi nę pa žy mą iš aukš to sios mo kyk los, jei di plo mo •prie de nė ra iš skir tos va lan dos ir kre di taido ku men to, įro dan čio pa var dės kei ti mą, jei ne vi si pa teik ti •do ku men tai yra ta pa čia pa var de (ori gi na lą ir ko pi ją)1 fo to nuo trau ką (3×4) •Lie tu vos Res pub li kos pi lie čio pa są ar ba as mens ta pa ty bės •kor te lę (ori gi na lą ir ko pi ją)sto ja mo sios stu di jų įmo kos kvi tą (ga li ma su mo kė ti vie to- •je):sto ja mo ji I pa ko pos stu di jų įmo ka (su stu di jų re zul ta tų •įskai ty mu) – 1 BSI (ba zi nė so cia li nė iš mo ka, anks čiau – MGL, 130 Lt); sto ja mo ji II pa ko pos stu di jų įmo ka – 0,6 BSI. •

Stu di jų kai na už se mest rą:va dy bos, an glų fi lo lo gi jos, anks ty vo jo an glų kal bos ug dy mo, •in for ma ti kos, vie šo jo ad mi nist ra vi mo – 14 BSI.ki tų stu di jų pro gra mų – 12 BSI. •

Do ku men tai pri ima mi ko vo 2–31 d. dar bo die no mis 9–15 val. ad re su: Sto ties g. 11, Šiau liai. In for ma ci ja tei kia ma dar bo die no mis nuo 14 iki 17 val.:

da ly ko pe da go gi ka, is to ri ja, in for ma ti ka, 40 kre di tų pa pil do- •mas kur sas in for ma ti kos stu di joms, tel. (8 41) 595 854;va dy ba, vie ša sis ad mi nist ra vi mas, tel. (8 41) 595 858; •lie tu vių fi lo lo gi ja, anks ty va sis an glų kal bos ug dy mas, •spe cia lio ji pe da go gi ka, so cia li nė pe da go gi ka tel. (8 41) 595 856;an glų fi lo lo gi ja, tel. (8 41) 595 853; •iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gi ka ir prieš mo kyk li nis ug dy- •mas, tel. (8 41) 595 855; ben dra in for ma ci ja, tel. (8 41) 595 850. •

In ter ne to sve tai nės ad re sas www.tsi.su.lt.

Jei pa gei dau ja te, kad Jūsų in for ma ci ja bū tų pa skelb ta „Švietimo naujienų“ Nr. 5, siųs ki te ją iki vasario 23 d. el. pa štu in fo [email protected]

22


Renginio kodas Renginio programa. Dalyviai Data Vieta Renginio vadovas

3 PROJEKTAS „ANKSTYVASIS UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS“

304 Seminaro „Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas“ III sesija. Užsienio kalbų mokytojai 6 d. PPRC A. Turskienė

4 PROJEKTAS „SKAITYMO SKATINIMAS IR KALBOS GEBĖJIMŲ UGDYMAS“

415-2Seminaro „Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimas“ I sesija. Pradinio ugdymo pedagogai 5–6 d.

PPRC A. ZaukienėII sesija. Pradinio ugdymo pedagogai 20 d.

5 PROJEKTAS „VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI IR JO UGDYMO TARPDALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖ“

502

2008 m. prasidėjusio seminaro „Darnaus vystymosi švietimo konsultantų kompetencijų tobulinimas“ IV sesija „Mokytojų ir mokyklų vadovų vartojimo kultūros kompetencijos ugdymas“. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybių 5 mokyklų komandos (pagal atskirą iškvietimą)

12–13 d. PPRC V. Balčiūnienė

6 PROJEKTAS „ŠVIETIMO VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMAS“

604-1Seminaro „Švietimo konsultantų (mokyklos veiklos vertintojų) kvalifi kacijos tobulinimas“ I srauto I sesija „Konsultavimo sam-prata“. Švietimo konsultantai (mokytojų veiklos vertintojai)

16–20 d. PPRC A. Vilutienė

7 PROJEKTAS „TOBULINAME VADOVAVIMĄ – TOBULINAME MOKYKLĄ“

705-6

Kursų „Mokyklos vadybos pagrindai“ I sesija „Švietimo vadybos kultūros kaitos priežastys ir uždaviniai“. Mokyklų vadovai, di-rektorių pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, dirbantys 1–3 metus

2–5 d. PPRC V. Balčiūnienė

706-3 Seminaro „Mokyklos veiklos kokybės vadyba“ I sesija. Mokyklų vadovai, dirbantys daugiau nei 3 metus 3–5 d. PPRC R. Žukienė

709Seminaro „Besimokančios organizacijos vadyba“ I sesija. Mokyklų vadovai ir direktorių pavaduotojai ugdymui, dirbantys daugiau nei 3 metus arba vadovų komandos

4–6 d. PPRC S. Dinapienė

706-12008 m. prasidėjusio seminaro „Mokyklos veiklos kokybės vadyba“ III sesija „Konsultavimo metodika“. Mokyklų vadovai, dirbantys daugiau nei 3 metus

16–18 d. PPRC R. Žukienė

710-1Seminaro „Bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito dermė su kitais vertinimo dokumentais“. Bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito grupių pirmininkai, vidaus audito grupių nariai, mokytojai

30–balandžio 1 d. PPRC R. Žukienė

704-5

Seminaro „Globėjo veikla rengiant edukacinius lyderius vadybi-nei veiklai“ I sesija „Kandidatų lyderiavimo gebėjimų vertinimas“. Mokyklų vadovai, direktorių pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai

31–balandžio 2 d. PPRC S. Dinapienė

8 PROJEKTAS „METODINĖS VEIKLOS SVARBA UGDYMO PROCESE“

802-2

Seminaro „Metodinės veiklos vadyba“ II srautas. Apskričių viršininkų administracijų, rajonų, miestų savivaldybių švietimo padalinių, mokytojų švietimo centrų specialistai, koordinuojantys metodinę veiklą, mokyklų vadovai, mokyklų metodinių tarybų pirmininkai, mokytojai

12–13 d. PPRC N. Selvestravičiūtė-Grybovienė

811

Seminaras „Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) mokyto-jų metodinės veiklos svarba ugdymo turinio kaitos procese“. Gimtosios ir valstybinės kalbos mokytojų metodinių būrelių pirmininkai

16–18 d. PPRC Ž. Bandorienė

11 PROJEKTAS „JAUNIMO MOKYKLŲ KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS: PRIVALUMAI IR PROBLEMŲ SPRENDIMAS“

1116 Seminaras „Ikiprofesinis ugdymas jaunimo mokykloje“. Jaunimo mokyklų vadovai, pavaduotojai, švietimo skyrių specialistai 18–20 d. PPRC A. Račkauskienė

12 PROJEKTAS „MOKYMO IR MOKYMOSI VEIKSMINGUMO DIDINIMAS UGDYMO ĮSTAIGOSE“

1205

Seminaras „Bendrųjų programų naudojimas ugdymo procese (1 modulis). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas (2, 3 moduliai)“. Gamtamokslinių dalykų (biologijos, chemijos, fi zikos) mokytojai

2–4 d. PPRC A. Ažubalytė

1208Seminaro „Ugdymo proceso planavimas ir individualizavimas (4 modulis). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas (2 modulis)“. Matematikos mokytojai

9–10 d. PPRC E. Masiulienė

1201-1Seminaras „Bendrųjų programų naudojimas ugdymo procese (1 modulis). Egzaminų kaita (3 modulis)“. Lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos mokytojai

30–balandžio 1 d.

Lietuvių literatūros ir tautosakos insti-tutas, Antakalnio g. 6, Vilnius

Ž. Bandorienė

1216 Seminaras „Egzaminų kaita (3 modulis). Ugdymo proceso plana-vimas ir individualizavimas (4 modulis)“. Matematikos mokytojai 30–31 d. PPRC E. Masiulienė

PEDAGOGŲ PROFESINĖS RAIDOS CENTROKOVO MĖN. RENGINIAI

23


1217-1Seminaro „Šiuolaikinių ugdymo(si) technologijų ir mokymo(si) metodų taikymas (5 modulis). Dalyko/koncentro žinių gilinimas (12 modulis)“. Pilietinio ugdymo, istorijos mokytojai

30–balandžio 1 d. PPRC S. Bitlieriūtė

14 PROJEKTAS „MOKYKLOS KALBŲ MOKYMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS – EUROPOS KALBŲ APLAN-KO IR INTEGRUOTO DALYKO IR UŽSIENIO KALBOS MOKYMO DIEGIMAS LIETUVOS MOKYKLOSE“

1403-3 Seminaro „Kalbėjimo gebėjimų vertinimas“. Užsienio kalbų mo-kytojai, dirbantys X–XII klasėse, iš Klaipėdos apskrities mokyklų 12–13 d.

PPRC J. Bartusevičius1403-5 Užsienio kalbų mokytojai, dirbantys X–XII klasėse, iš Tauragės

ir Telšių apskričių mokyklų 19–20 d.

1404Seminaro „Praktinis integruoto dalyko ir užsienio kalbos mo-kymo diegimas Lietuvos mokyklose“ I sesija. Užsienio kalbų mokytojai

23–24 d.S.Dariaus ir S.Girėno vid.m-kla, Miško g. 1, Kaunas

J. Bartusevičius

1403-4Seminaro „Kalbėjimo gebėjimų vertinimas“. Užsienio kalbų mokytojai, dirbantys X–XII klasėse, iš Panevėžio ir Šiaulių apskričių mokyklų

30–31 d. PPRC J. Bartusevičius

15 PROJEKTAS „SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS“

1529Seminaras „Specialiojo ugdymo komisijos veikla siekiant užtik-rinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo koky-bę“. Bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui

9–10 d. PPRC I. Ramoškaitė

16 PROJEKTAS „SOCIALINĖ, PSICHOLOGINĖ, PEDAGOGINĖ PAGALBA MOKYKLOJE“

1632 Seminaras „Klasės vadyba“. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, mokyklų komandos, mokyklų vadovai, pavaduotojai 4–5 d. PPRC K. Pranienė

1601Seminaras „Prevencinio darbo grupių veiklos kryptys mokykloje ir savivaldybėje. Mokyklų prevencinio darbo grupių ir savivaldy-bių prevencinio darbo koordinavimo grupių nariai

12–13 d. PPRC K. Pranienė

1604Seminaro „Krizių situacijų valdymas (II modulis)“ II sesija. Socialiniai pedagogai, klasių auklėtojai, neformaliojo švietimo pedagogai

19–20 d. PPRC K. Pranienė

17 PROJEKTAS „PEDAGOGO KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS INTEGRUOJANT INFORMACINES IR KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS (IKT) Į UGDYMO PROCESĄ“

1701-5 Seminaro „IKT integravimo metodai lietuvių kalbos gebėjimų ugdyme“ I sesija. Lietuvių kalbos mokytojai 2–3 d. PPRC A. Lozdienė

1709-1 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ I srauto II sesija. Muzikos mokytojai 2 d.

Virtuali aplinka A. Vilutienė1709-2 II srauto II sesija. Muzikos mokytojai 3 d.1709-3 III srauto II sesija. Muzikos mokytojai 4 d.

1713-1 Seminaro „IKT taikymas integruotame gamtamoksliniame ugdy-me“ I srauto I sesija. Biologijos, chemijos, fi zikos mokytojai 4–5 d. PPRC A. Lozdienė

1717-3 Seminaro „Kompiuterinės grafi kos programų taikymas mokyklo-je“ III srauto I sesija. Įvairių dalykų mokytojai 4–5 d.

Antano Baranausko vid. m-kla, S.Nėries g. 5, Anykščiai

A. Zdanevičienė

1709-4 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ IV srauto II sesija. Muzikos mokytojai 5 d. Virtuali aplinka A. Vilutienė

1701-2 Seminaro „IKT integravimo metodai lietuvių kalbos gebėjimų ugdyme“ II sesija. Lietuvių kalbos mokytojai 6 d. Virtuali aplinka A. Lozdienė

1717-1 Seminaro „Kompiuterinės grafi kos programų taikymas mokyklo-je“ I srauto II sesija. Įvairių dalykų mokytojai 6 d. Virtuali aplinka A. Zdanevičienė

1709-5 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ V srauto II sesija. Muzikos mokytojai 9 d. Virtuali aplinka A. Vilutienė

1715-2 Seminaro „IKT integravimo metodai dorinio ugdymo gebėjimų ugdyme“ II srauto I sesija. Etikos, tikybos mokytojai 9–10 d. PPRC A. Zdanevičienė

1709-6 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ VI srauto II sesija. Muzikos mokytojai 10 d. Virtuali aplinka A. Vilutienė

1703-3 Seminaro „IKT integravimo metodai matematikos gebėjimų ugdyme“ I sesija. Matematikos mokytojai 12–13 d. PPRC A. Lozdienė

1709-7 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ VII srauto II sesija. Muzikos mokytojai 12 d. Virtuali aplinka A. VIlutienė

1711-1Seminaro „IKT integravimo metodai ankstyvajame anglų kalbos gebėjimų ugdyme“ I srauto I sesija. Mokytojai, dėstantys anglų kalbą pradinėse klasėse

12–13 d.Švietimo centras, S. Daukanto g. 35, Telšiai

A. Zdanevičienė

1715-1 Seminaro „IKT integravimo metodai dorinio ugdymo gebėjimų ugdyme“ I srauto II sesija. Etikos, tikybos mokytojai 13 d. Virtuali aplinka A. Zdanevičienė

1719-4 Seminaro „IKT integravimo metodai mokant ir mokantis techno-logijų“ IV srauto I sesija. Technologijų mokytojai 17–18 d. PPRC A. Lozdienė

1711-2Seminaro „IKT integravimo metodai ankstyvajame anglų kalbos gebėjimų ugdyme“ II srauto I sesija. Mokytojai, dėstantys anglų kalbą pradinėse klasėse

19–20 d. PPRC A. Zdanevičienė

1713-2 Seminaro „IKT taikymas integruotame gamtamoksliniame ugdy-me“ II srauto I sesija. Biologijos, chemijos, fi zikos mokytojai 19–20 d.

A. Baranausko vid. m-kla, S. Nėries g. 5, Anykščiai

A. Lozdienė

24


1716-1Seminaro „IKT integravimo metodas rusų (užsienio) kalbos gebėjimų ugdyme“ I srauto I sesija. Rusų (užsienio) kalbos mokytojai

19–20 d. PPRC A. Zdanevičienė

1709-8 Seminaro „Efektyvus IKT panaudojimas muzikiniame ugdyme“ VIII srauto II sesija. Muzikos mokytojai 23 d.

Virtuali aplinka A. Vilutienė1709-9 IX srauto II sesija. Muzikos mokytojai 24 d.1709-10 X srauto II sesija. Muzikos mokytojai 25 d.

1714-1 Seminaro „IKT integravimo metodai mokant ir mokantis geogra-fi jos“ I srauto II sesija. Geografi jos mokytojai 25 d. Virtuali aplinka A. Lozdienė

1717-4 Seminaro „Kompiuterinės grafi kos programų taikymas mokyklo-je“ IV srauto I sesija. Įvairių dalykų mokytojai 25–26 d.

Švietimo ir pedago-ginės psichologinės pagalbos centras, Vytauto g. 20 (Mar-gio 12), Alytus

A. Zdanevičienė

1701-3 Seminaro „IKT integravimo metodai lietuvių kalbos gebėjimų ugdyme“ II sesija. Lietuvių kalbos mokytojai 26 d. Virtuali aplinka A. Lozdienė

1703-2 Seminaro „IKT integravimo metodai matematikos gebėjimų ugdyme“ II sesija. Matematikos mokytojai 26 d. Virtuali aplinka A. Lozdienė

1717-2 Seminaro „Kompiuterinės grafi kos programų taikymas mokyklo-je“ II srauto II sesija. Įvairių dalykų mokytojai 27 d. Virtuali aplinka A. Zdanevičienė

1718-2 Seminaro „Imagine Logo“ taikymas mokykloje“ II srauto II sesi-ja. Informacinių technologijų mokytojai 27 d. Virtuali aplinka A. Zdanevičienė

1719-3 Seminaro „IKT integravimo metodai mokant ir mokantis techno-logijų“ III srauto II sesija. Technologijų mokytojai 27 d. Virtuali aplinka A. Lozdienė

1712-2 Seminaro „IKT integravimo metodai pradinio ugdymo gebėjimų ugdyme“ II srauto I sesija. Pradinių klasių mokytojai 30–31 d. PPRC A. Lozdienė

18 PROJEKTAS „INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS“

1815 Seminaras „Skaičiuoklės MS Excel galimybių pritaikymas moky-kloje“. Informacinių technologijų mokytojai 4–6 d. PPRC A. Zdanevičienė

19 PROJEKTAS „MOKYKLOS PERSONALO VEIKLOS MODERNIZAVIMAS NAUDOJANT INFORMACINES IR KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS“

1925 Seminaras „Kompiuterinio raštingumo technologiniai pagrindai“. Įvairių dalykų mokytojai 16–20 d. PPRC A. Zdanevičienė

20 PROJEKTAS „PROFESIJOS MOKYTOJO, VADOVO BENDRŲJŲ, PROFESINIŲ IR SPECIALIŲJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS“

2054 Seminaro „Automobilių elektroninių valdymo sistemų diagnosti-ka“ II sesija. Profesijos mokytojai ir kolegijų dėstytojai 3–4 d.

Technikos kolegija, Tvirtovės al. 35, Kaunas

P. Jackevičiūtė

2026 Seminaras „Suaugusiųjų mokymo ypatumai“. Profesinio rengi-mo institucijų pedagogai ir vadovai 4–6 d. Kolegija, Klaipėdos

g. 3, Panevežys N. Bogdanova

2045-5 Seminaro „Dalykinio ir metodinio darbo sistema profesinėje mokykloje“ V srautas. Profesijos mokytojai 4–6 d.

Paslaugų verslo darbuotojų profesi-nio rengimo centras, Karaliaus Mindaugo pr. 11, Kaunas

D. Guobienė

2045-6 Seminaro „Dalykinio ir metodinio darbo sistema profesinėje mokykloje“ VI srautas. Profesijos mokytojai 12–14 d.

Turizmo ir prekybos verslo m-kla, Žirmū-nų g. 143, Vilnius

D. Guobienė

2046-2 Seminaro „Profesinio mokymo modulinių programų rengimo ypatumai“ II srautas. Profesijos mokytojai 16–17 d.

Paslaugų verslo darbuotojų profesi-nio rengimo centras, Karaliaus Mindaugo pr. 11, Kaunas

N. Bogdanova

2049

Seminaras „Paslaugų namuose, plaukų ir grožio priežiūros pro-fesinio mokymo metodinės komisijos geroji patirtis, problemos ir perspektyvos“. Paslaugų namuose, plaukų ir grožio priežiūros profesinio mokymo metodinės komisijos profesijos mokytojai

17–18 d.

Paslaugų verlo darbuotojų profesi-nio rengimo centras, Didlaukio g. 84, Vilnius

D. Guobienė

2045-7 Seminaro „Dalykinio ir metodinio darbo sistema profesinėje mokykloje“ VII srautas. Profesijos mokytojai 18–20 d.

Maisto pramonės mokykla, Taikos pr. 133, Kaunas

D. Guobienė

2020-1Seminaro „Naujų informacinių technologijų taikymas karjeros konsultavime“ I srauto I sesija. Profesinių mokyklų metodinių komisijų koordinatoriai, profesijos mokytojai

19–20 d.Technikos kolegija, Tvirtovės al. 35, Kaunas

P. Jackevičiūtė

2046-3 Seminaro „Profesinio mokymo modulinių programų rengimo ypatumai“ III srautas. Profesijos mokytojai 19–20 d.

Profesinio rengimo centras, Kauno g. 117, Marijampolė

P. Jackevičiūtė

2045-8 Seminaro „Dalykinio ir metodinio darbo sistema profesinėje mokykloje“ VIII srautas. Profesijos mokytojai 25–27 d.

Siuvėjų ir autome-chanikų mokykla, Geležinio Vilko g. 16,Vilnius

D. Guobienė

25


2061

Seminaras „Dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo profesinio mokymo profesijos mokytojų geroji patirtis. Naujos tekstilės dirbinių gamybos technologijos ir jų taikymas mokymo procese“. Dailiųjų tekstilės dirbinių gaminimo profesijos mokytojai arba technologijų mokytojai

25–27 d.

Siuvėjų ir autome-chanikų mokykla, Geležinio Vilko g. 16, Vilnius

N. Bogdanova

2046-4 Seminaro „Profesinio mokymo modulinių programų rengimo ypatumai“ IV srautas. Profesijos mokytojai 26–27

Taikomosios dailės mokykla, V. Krėvės pr. 114, Kaunas

P. Jackevičiūtė

21 PROJEKTAS „SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ IKIPROFESINIO IR PROFESINIO MOKYMO EFEKTYVINIMAS“

2106-1Seminaro „Specialiosios pedagogikos ir psichologijos žinių kursai“ I srauto III sesija. Profesijos, technologijos mokytojai, mokytojų padėjėjai

12–13 d. LRPRC, Gedimino g. 81, Radviliškis A. Pauliukonis

22 PROJEKTAS „SVEIKA GYVENSENA – GYVENIMO BŪDAS NUO VAIKYSTĖS“

2243 Seminaras „Sveika mityba ir fi zinis aktyvumas“. Sveikatos ugdymo konsultantai 12–13 d. PPRC D. Jakučiūnienė

2230 Seminaras „Saugos įgūdžių ugdymas darželyje ir mokykloje“. Pedagogai, dėstantys kursą „Žmogaus sauga“ 19–20 d. PPRC D. Jakučiūnienė

2215-1 Seminaro „Olimpinio ugdymo programos“ įgyvendinimo patirtis. Mokyklų, dalyvaujančių projekte, atstovai 26–27 d. Gimnazija, Moky-

klos g. 6, Ignalina D. Jakučiūnienė

23 PROJEKTAS „ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA UGDYMO INSTITUCIJOSE“

2313Seminaras „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžia-gų vartojimo prevencijos programa“ ir jos įgyvendinimas kartu su šeima“. Įvairių ugdymo įstaigų pedagogai ir tėvai

5–6 d.Kuolakasių pagrindinė m-kla, Molėtų r.

D. Jakučiūnienė

25 PROJEKTAS „LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS VERTYBĖS EUROPOJE“

2503 Seminaras „Aktyvaus etninės kultūros mokymasis“. Bendrojo lavinimo mokyklų etninės kultūros ugdymo turinio konsultantai 19–20 d.

Pranciškonų gim-nazija, J. Pabrėžos g. 4, Kretinga

O. Verseckienė

2504-1Seminaras „Žinių ir gebėjimų integravimas į etninės kultūros ugdymo turinį“. Varėnos r. etninės kultūros ugdymo turinio kon-sultantai ir jų mokyklų bendruomenės

26–27 d. L.-d. „Žilvitis“, Parko g. 6, Varėna O. Verseckienė

27 PROJEKTAS „VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMAS: TURINYS, METODAI, PATIRTIES SKLAIDA“

2702

Seminaras „Šiuolaikinis intensyvus kalbų mokymas netradicinio svetimųjų kalbų mokymo sistemoje“ (habil. dr. prof. S. Temčino autorinis seminaras). Valstybinės (lietuvių) ir užsienio kalbų mokytojai

4–6 d. PPRC G. Kiznytė

28 PROJEKTAS „KOMUNIKACINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS PEDAGOGO DARBE“

2812

Seminaras „Asmenybės stipriųjų pusių pažinimas ir tikslų sieki-mas – pokyčiams darbe ir gyvenime“. Įvairių dalykų mokytojai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, mokyklų vadovai, pavaduotojai

4–6 d. PPRC J. Duksienė

2805

Seminaras„Efektyvi komunikacija: kaip kalbėti, kad būtum išgirstas, kaip klausyti, kad išgirstum“. Įvairių dalykų mokytojai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, mokyklų vadovai, pavaduotojai

18–20 d. PPRC J. Duksienė

KITI RENGINIAI

3102-22008 m. prasidėjusio seminaro „Interaktyviojo mokymo taikymas ikimokykliniame ugdyme (2 modulis)“ II srauto III sesija. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai

3–4 d. PPRC I. Juraitienė

3103-22008 m. prasidėjusio seminaro „IKT taikymas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme (2 modulis)“ II srauto IV sesija. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai

9–10 d. PPRC I. Mickutė

3102-22008 m. prasidėjusio seminaro „Interaktyviojo mokymo taiky-mas ikimokykliniame ugdyme (2 modulis)“ IV sesija. Ikimokykli-nio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai

17–18 d. PPRC I. Juraitienė

3103-12008 m. prasidėjusio seminaro „IKT taikymas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme (2 modulis)“I srauto IV sesija. Pradinio ugdymo pedagogai

23–24 d. PPRC A. Zaukienė

PAPILDOMI RENGINIAI

3301Seminaro „Literatūrinės kompetencijos ugdymas šiuolaikinėje mokykloje“ I sesija. Lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos mokytojai

3–5 d.

Lietuvių literatūros ir tautosakos ins-titutas, Antakalnio g. 6, Vilnius

Ž. Bandorienė

Pastabos: Į visus renginius vietų skaičius yra ribotas, todėl dalyvių paraiškos priimamos iš anksto, bet ne anksčiau kaip prieš 3 mėn.iki renginio pradžios (paraiškos formos ieškoti PPRC interneto svetainėje www.pprc.lt). Informacija organizaciniais klausimais teikiama tel. (8 5) 277 8691, apsigyvenimo reikalais – (8 5) 277 9954, turinio klausimais – renginio vadovo telefonu (pirmadieniais–penktadieniais 9–12 val. ir 13–16 val.) arba el. paštu. Dalyvio mokestis nuo 2009 m. vasario 2 d. – 50 Lt (60 Lt už renginius su informacinių technologijų priemonėmis – kompiuteriais) už vieną dieną. Dalyviams išrašomas mokesčio kvitas ir PVM sąskaita faktūra.

Veikia nuolatinė ekspozicija „Pedagogo edukacinė patirtis“, grupių registracija – A. Gerasimava, tel. (8 5) 276 0284 (pirmadieniais–penktadieniais 9–12 val. ir 13–15 val.).

26


Va rė nos švie ti mo cen tro va sa rio mėn. kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ren gi nių ir pe da go gi nių psi cho lo gi nių pa slau gų tei ki mo pla nas

SE MI NA RAI19 d. 13 val. Mu zi kos mo ky to jams „Mu zi ki nė dis ku si ja – pa mo kos op ti mi za vi mo ir mo ki nių auk lė ji mo ga li my bė“ I se mi na ras. Lek to rė – UAB „Tra sa lis“ Mu zi ki nio ug do mo jo svei ka ti ni mo lek to rė, mu zi kos mo kyt. eks per tė Lo li ta Jo lan ta Na vic kie nė. Va rė nos švie ti mo cen tre24 d. 13 val. Pra di nių kla sių mo ky to jams, dės tan tiems cho re og ra fi ją, „At nau jin tų šo kio Ben drų jų pro gra mų stra te gi jos pra di nė je mo kyk lo je įgy ven di ni mas“ I se mi na ras. Lek to rės: Drus ki nin kų „Sau lės“ pagr. m-klos pra di nių kla sių mo kyt. me to di nin kė, pra di nių kla sių ug dy mo tu ri nio kon sul tan tė Il ve ta Eit man tie nė; Va rė nos „Ry to“ vid. m-klos cho re og ra fi jos vyr. mo kyt. Ja ni na Span ge vi čie nė. Va rė nos švie ti mo cen tre25 d. 13 val. Iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gams „Iki mo kyk li nio ug dy mo tu ri nio kon kre ti za vi mas ir mo de lia vi mas pla nuo jant pa gal nau ją jį iki mo kyk li nės gru pės die ny ną“ II se mi na ras. Lek to rė – Ug dy mo ino va ci jų cen tro pro jek tų ko or di na to rė Re gi na Rim kie nė. Va rė nos švie ti mo cen tre26 d. 11 val. Ma te ma ti kos mo ky to jams „Šiuo lai ki nio ma te ma ti nio ug dy mo veiks niai: tu ri nys, me to dai, prie mo nės“ II se mi na ras. Lek to rė – VPU Ma te ma ti kos ir in for ma ti kos di dak ti kos ka ted ros doc. dr. Ni jo lė Ci buls kai tė. Va rė nos švie ti mo cen tre27 d. 12 val. An glų kal bos mo ky to jams „Efek ty vių me to dų nau do ji mas an glų kal bos pa mo ko se pra di nė je mo kyk lo je“ I se mi na ras. Lek to rė – Kau no Pa ne mu nės prad. m-klos an glų k. vyr. mo kyt. Jo lan ta Žy gie nė. Va rė nos švie ti mo cen treKUR SAIVa sa rio mėn. Ben druo me nės na riams tę sia mi il ga lai kiai 50 val. an glų k. kur sai „Ko mu ni ka ci ja an glų kal ba pra de dan tie siems I ly gis“. Lek to rė – Va rė nos „Ąžuo lo“ vid. m-klos an glų k. vyr. mo kyt. Kris ti na Vo lun ge vi čie nė. Va rė nos švie ti mo cen treSPE CIA LIO SIOS PE DA GO GI KOS IR SPE CIA LIO SIOS PSI CHO LO GI JOS KUR SAI24–26 d. Įvai rių da ly kų mo ky to jams, ke ti nan tiems ates tuo tis, „Spe cia lio sios pe da go gi kos ir spe cia lio sios13 val. psi cho lo gi jos kur sai“. Lek to rės: Va rė nos švie ti mo cen tro pe da go gi nių psi cho lo gi nių pa slau gų sky riaus psi cho lo gė Ire na Ne dzvec kie nė; psi cho lo gės asis ten tė Edi ta Bau kie nė; lo go pe dė Lai mu tė Lu ko šiū nie nė; spe cia lio sios pe da go gės – In ga Ma za liaus kai tė ir Gra ži na Ma ziu kie nė. Va rė nos švie ti mo cen treME TO DI NIAI PA SI TA RI MAI26 d. 14.30 val. Ma te ma ti kos mo ky to jams „Me to di nio bū re lio veik los pla na vi mas 2009 m.“ At sa kin ga – Ma tui zų vid. m-klos ma te ma ti kos mo kyt. me to di nin kė Bro nė Kaz laus kie nė. Va rė nos švie ti mo cen treMO KI NIŲ (VAI KŲ) SPE CIA LIŲ JŲ UG DY MO SI PO REI KIŲ ĮVER TI NI MAS. TĖ VŲ IR PE DA GO GŲ KON SUL TA VI MAS. SPE CIA LIO JO UG DY MO KO MI SI JOS DO KU MEN TŲ PER ŽIŪ RA24 d. 8–17 val. Ži li nų pagr. m-klo je26 d. 8–17 val. Val ki nin kų vid. m-klo je26 d. 8–17 val. Pa no čių vid. m-klo jeKiek vie ną ant ra die nį, tre čia die nį, ket vir ta die nį ir penk ta die nį 14–17 val. In di vi du a lus vai kų, tu rin čių el ge sio su tri ki mų ir jų tė vų bei mo ki nių, tu rin čių ki tų psi cho lo gi nių sun ku mų kon sul ta vi mas. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro psi cho lo gė Ire na Ne dzvec kie nėIN DI VI DU A LUS, GRU PI NIS, PO GRU PI NIS MO KI NIŲ, TU RIN ČIŲ SPE CIA LIŲ JŲ UG DY MO(SI) PO REI KIŲ, KON SUL TA VI MASKiek vie ną pir ma die nį 8–12 val. Ne dzin gės pagr. m-klo je. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro spe cia lio ji pe da go gė In ga Ma za liaus kai tėKiek vie ną ant ra die nį 8–12 val. Val ki nin kų vid. m-klo je. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro spe cia lio ji pe da go gė Gra ži na Ma ziu kie nėKiek vie ną tre čia die nį 8–12 val. Pa no čių vid. m-klo je. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro spe cia lio ji pe da go gė Gra ži na Ma ziu kie nėKiek vie ną tre čia die nį 8–12 val. Se no sios Va rė nos An driaus Ry liš kio vid. m-klo je. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro spe cia lio ji pe da go gė In ga Ma za liaus kai tėKiek vie ną ket vir ta die nį 9–11 val. Va rė nos „Ąžuo lo“ vid. m-klo je. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro spe cia lio ji pe da go gė In ga Ma za liaus kai tėKiek vie ną tre čia die nį 14–17 val. So cia li nių įgū džių ug dy mo už si ė mi mai vai kams. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro psi cho lo gė asis ten tė Edi ta Bau kie nėKiek vie ną penk ta die nį 11–12 val. In di vi du a lus vai kų, tu rin čių kal bos su tri ki mų, kon sul ta vi mas. Kon sul tuo ja Va rė nos švie ti mo cen tro lo go pe dė Lai mu tė Lu ko šiū nie nė

Di rek to rė Janina ŠIMELIONIENĖ

27


NAU JIE NA: „SĖK MĖS AKA DE MI JA“ kla sėms – 36 akad. val. as me ni nių kom pe ten ci jų ir gy ve ni mo įgū džių ug dy mo kur sas vy res nių jų kla sių moks lei viams, vyks ta vi sus me tus.„SĖK MĖS AKA DE MI JA“ mo ky to jams – 18 akad. val. so cia li nių ir pro fe si nių kom pe ten ci jų ug dy mo kur sas pa va sa rio, ru dens atos to gų me tu.Va sa rio 20 d. „Vai kų vo ka li nės raiš kos ug dy mas pra di nia me eta pe“. Lek to rė – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kė Gied rė Ju zė nie nė. LVJCVa sa rio 21, 23, 25, 26 d. Ko vo 14, 16, 18, 20 d. „Ki toks se nų daik tų gy ve ni mas. De ku pa žo tech ni kų įvai ro vė“. Lek to rė – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to ja me to di nin kė Vir gi ni ja Sta kio nie nė. LVJCVa sa rio 26–27 d. „Ne for ma lio jo vai kų švie ti mo es mė ir svar ba ug dy mo pro ce se“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus va do vė Al ma Ker ny tė, LVJC di rek to riaus pa va duo to ja Ina Skirps tai tė, LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė, In drė Ka na pec kai tė. LVJCVa sa rio 24 d. „Ki toks se nų daik tų gy ve ni mas. Bui ti nių at lie kų pa nau do ji mo ga li my bės“. Lek to rė – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to ja me to di nin kė Vir gi ni ja Sta kio nie nė. LVJCVa sa rio 27 d. „Vai kų kū ry biš ku mo kom pe ten ci jos ug dy mas“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė. LVJCKo vo 4 d. „Mu zi ki nių fes ti va lių ak tu a li jos“. Lek to riai – So cia li nių moks lų dak ta rė, mu zi kos pe da go gė Emi li ja Sa ka dols kie nė, TV lai dų re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, cho re og ra fas Ša rū nas Kir dei kis, Lo re ta Sta sy ty tė–LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to ja eks per tė, pop cho ro, „Re mi do“ va do vė. Pa ne vė žio mu zi kos m-klo je, Vil niaus g. 2Ko vo 6–8 d. „Kon tak ti nė im pro vi za ci ja“. Lek to rė – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to ja Ju li ja Mel nik. LVJCKo vo 18–19 d., ba lan džio 28–29 d., bir že lio 2–3 d. „Be si kei čian tis mo ky to jo vaid muo efek ty viam ug dy mo pro ce sui už tik rin ti“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus va do vė Al ma Ker ny tė, LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė, In drė Ka na pec kai tė. LVJCKo vo 18 d. „Vai kų sa vi raiš kos ug dy mas per žai di mus iki mo kyk li nia me am žiu je“. Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to ja me to di nin kė Ra sa Pa brė žai tė ir mo ky to ja Skir man tė Šer nai tė. Vil niaus lop še ly je-dar že ly je „Ge niu kų kal vė“Ko vo 20 ir ge gu žės 8 d. „Žai di mai įvai rio mis tech ni ko mis dai lės pa mo ko se“ (Pir ma die na) „At si tik ti nu mas vai ko pie ši ny je“ (An tra die na). Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to ja me to di nin kė Vik to ri ja Kokš tie nė, Jo niš kio me no mo kyk los dai lės mo ky to ja me to di nin kė Vla da An ce vi čie nė. LVJCKo vo 25 d. „Vai kų sa vi raiš kos ug dy mas per žai di mus iki mo kyk li nia me am žiu je“. Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to ja me to di nin kė Ra sa Pa brė žai tė ir mo ky to ja Skir man tė Šer nai tė. Vil niaus lop še ly je-dar že ly je „Švel nu kas“Ko vo 27 d. „Sce na ri jus ir jo pa nau do ji mas“. Lek to rė – Vil niaus Jė zui tų g-jos te at ro ir re to ri kos mo ky to ja me to di nin kė, re ži sie rė Vi da Lips ky tė. LVJCBa lan džio 8 d. „Vai kų kū ry biš ku mo kom pe ten ci jos ug dy mas“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė. Pa ne vė žio mo ky mo cen treBa lan džio 17 d. „Kū ry biš ku mo ug dy mas mu zi ki ne veik la“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė. LVJCBa lan džio 17 d. „Žai di mai įvai rio mis tech ni ko mis dai lės pa mo ko se“. Lek to rė – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to ja me to di nin kė Vir gi ni ja Sta kio nie nė. LVJCBa lan džio 22 d. „Kū ry biš ku mo ug dy mas gru pi nė je veik lo je“. Lek to rės – LVJC Ne for ma lio jo švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di nin kės Gied rė Ju zė nie nė, Dia na Pet kū nie nė. LVJCBa lan džio 24 d. „Pri si jau kin ki me ei lė raš tį“. Lek to rė – Vil niaus Jė zui tų g-jos te at ro ir re to ri kos mo ky to ja me to di nin kė, re ži sie rė Vi da Lips ky tė. LVJCGe gu žės 15 d. „Pa sa ka vai ko gy ve ni me“. Lek to rės – Vil niaus Jė zui tų gim na zi jos te at ro ir re to ri kos mo ky to ja me to di nin kė, re ži sie rė. Vi da Lips ky tė, A. Bra zaus kai tės me no stu di jos va do vė, sce nog ra fė Li gi ta Sku kaus kai tė. LVJCGe gu žės 15 d. „Dai li nin kų iš dai gos. Mo lio de ko ra vi mo bū dai“. Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to jos me to di nin kės Vir gi ni ja Sta kio nie nė, Da lia Gent vai ny tė. LVJCGe gu žės 29 d. „Ki toks se nų daik tų gy ve ni mas. Ta py ba ant šil ko“. Lek to rė – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo ky to ja me to di nin kė Vir gi ni ja Sta kio nie nė. LVJCSpa lio mėn., da ta tiks li na ma, „Dai na – vai kų ir jau ni mo sa vi raiš kos for ma“. Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to jos eks per tės Dan guo lė Auk se lie nė, Va le ri ja Ska pie nė. LVJCLap kri čio 20–22 d. „Vai kų ir jau nuo lių vo ka li nių ge bė ji mų ug dy mas“. Lek to rės – LVJC Kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo po li ti kos sky riaus mo ky to ja eks per tė Va le ri ja Ska pie nė, Vil niaus kon ser va to ri jos Cho ri nio di ri ga vi mo ka ted ros vy res nio ji dės ty to ja, Vil niaus kon ser va to ri jos mer gi nų cho ro va do vė Re na ta Gi lie nė. LVJC

Pa sta bos. Se mi na rai vyks ta Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tre, Kon sti tu ci jos pr. 25, Vil niu je. Se mi na rų pra džia 10 val. Iš anks ti nė re gist ra ci ja pri va lo ma. Tel.: (8 5) 272 3164, 8 672 30103, el. p. bi ru [email protected].

Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras 2009 m. nu ma to or ga ni zuo ti šiuos se mi na rus:

28


Prieš tre je tą me tų pa skelb tas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kon kur sas „Iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mų mo de lia vi mas“ su do mi no ir Pa ne vė žio mies to lop še lio-dar že lio „Nykš tu kas“ ben druo me nę. Pa tei kė me pa raiš ką ir lai mė jo me kon kur są. Pra si dė jo dar bas, ku ris iš ju di no ne tik Pa ne vė žio mies to, bet ir ra jo no, ap skri ties pe da go gus. Kai ku rių pe da go gų re ak ci ja bu vo to kia: „Ne jau gi mes moks li nin kai, kad ga lė tu me kur ti pro gra mas?!“ Ta čiau žings nis po žings nio pro gra mos bu vo ku ria mos.

Ga lu ti nis re zul ta tas – vi so je ša ly je su kur tos in di vi du a lios iki-mo kyk li nių įstai gų pro gra mos, atspindinčios įstai gų sa vi tu mą, vai kų po rei kius, no rus, tė vų ir ben druo me nės lū kes čius.

Džiu gu, kad dau gu ma pe da go gų per pra to pro gra mų kū ri mo plo ny bes. Aš vi sa da sa kiau: „Mie los pe da go gės, mes tu ri me džiaug tis, kad mi nis te ri ja pa ti kė jo mu mis, mū sų ge bė ji mais. O kas ge riau pa žįs ta vai ką, jo in di vi du a lius ge bė ji mus, no rus, po rei kius, vai kų tė vus, jei ne mo ky to jas?“

Pra ėju sių me tų lap kri čio mė ne sį lop še ly je-dar že ly je „Nykš tu-kas“ (vai kys tės pe da go gi kos cen tre) or ga ni za vo me se mi na rą „Iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mų įgy ven di ni mas: pro ble mos, pri va lu mai, trū ku mai“, ku ria me da ly va vo so cia li nių moks lų dr. Vi ta li ja Gra žie nė, Pa ne vė žio mies to iki mo kyk li nio ug dy mo įstai-gų mo ky to jai, di rek to rių pa va duo to jai ug dy mui.

Mes kū ry bin gi, mes ga li me!

Se mi na ro da ly vės pa si sa kė apie pro gra mų pra na šu mus, trū ku mus ir pro ble mas. Dau gu ma mo ky to jų da li jo si įspū džiais ir min ti mis, apie nuo la ti nį pro gra mų to bu li ni mą, pa pil dy mą, tei-gė, jog ko re guo jant pro gra mas at si žvel gia ma į nau jai at ėju sius vai kus, jų in di vi du a lius pa gei da vi mus, at krei pia mas dė me sys į įvai rius po ky čius vi suo me nė je ir švie ti mo po li ti ko je.

Se mi na ro da ly vėms bu vo pa teik ti klau si my nai apie se mi na ro nau dą ir ak tu a lu mą. Džiu gu, kad vi soms mo ky to joms tai bu vo la bai nau din gas se mi na ras, ku ris su tei kė daug ge rų emo ci jų. Iš ei da mos iš se mi na ro mo ky to jos jau nu ma tė per spek ty vas, kaip to bu lins, ko re guos sa vo pro gra mas.

Pra ėjus me tams po kon kur so vi sos pri pa ži no, kaip pui ku tu rė-ti sa vo įstai gos pro gra mą, tai ska ti na mo ky to ją nuo lat kel ti sa vo kva li fi ka ci ją, lan ky ti se mi na rus, kon fe ren ci jas, do mė tis Lie tu vos ir už sie nio švie ti mo po li ti ka. Pro gra mos to bu li ni mas – vie nas iš mo ky to jų mo ky mo si vi są gy ve ni mą as pek tų.

No ri me pa si džiau gi, kad sau sio 26 d. Pa ne vė žio lop še lis-dar že lis „Nykš tu kas“ (vai kys tės pe da go gi kos cen tras) ati da rė sa vo in ter ne to pus la pį www.nyks tu kas.in fo. Ma lo niai kvie-čia me ap si lan ky ti.

Vi da KLY VIE NĖPa ne vė žio lop še lio-dar že lio „Nykš tu kas“ (vai kys tės pe da go gi kos cen tro) di rek to rė

Lie tu vių tau ta, iš gy ve nu si is to ri nes dra mas, ga li įneš ti di džiu lį in dė lį į Eu ro pos tau tų kul tū ros lo by ną. Mū sų vai kai nau do sis lie tu vių dva si nės kul tū ros pa vel du da bar ir at ei ty je. Gim da mi jie ne at si ne šė ži no ji mo apie mū sų tau tos pa pro čius, liau dies dai nas, žai di mus bei tar pu sa vio ben dra vi mą – vi sa tai mes tu ri me jiems per teik ti.

Skuo do vai kų lop še lio dar že lio di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ge no vai tė Sa vic kie nė pa siū lė da ly vau ti pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo pro jek te, ne gal vo da ma su ti kau. Pa de da ma auk lė to jos Jo a nos Al šaus kie nės, pa ren giau pro jek tą „Pla čiai at ver ki me gim ti nės pa ži ni mo skry nią“, ku ris lai mė jo Skuo-do sa vi val dy bės fi nan sa vi mą. Nuo 2008 m. ba lan džio mėn. pra dė jo me jį įgy ven din ti. Pir miau sia ap si lan kė me Skuo do mu zie ju je. Mu zie jaus dar buo to jos no riai su pa žin di no su eks-po na tais. Vai kai net nuš čiu vę klau sė si pa sa ko ji mų, po ke lis kar tus grįž da vo ap žiū rė ti, pa lies ti se no vi nių ra kan dų, bal dų ir pan. Lan ky da mie si pa ro dų sa lė je vai kai jau tė si drą siau ir pa tys jau ga lė jo pa pa sa ko ti ką ži no apie mo li nius ir me di nius dir bi nius. Ap si lan kė me ir vai kų bib lio te ko je. Po šio ap si lan-ky mo pa dau gė jo bib lio te kos skai ty to jų, nes vai kai pri pra šė tė vų juos už re gist ruo ti.

No rė da mos, kad pro jek tas at neš tų kuo di des nės nau dos, į da ly vių gre tas įtrau kė me vai kų se ne lius, tė vus, bro lius ir se su tes. Ba lan džio mė ne sį su ren gė me se ne lių šven tę „Mo-čiu tės sek ly čio je“. Tik per kar tų ben dra vi mą mes ga li me per duo ti tai, kas bran gu lie tu viams. Kas, jei ne mes, se ne liai, tė ve liai, pri min si me jiems, ko kie mū sų tau tos pa pro čiai, kuo bu vo stip rūs ir iš min tin gi mū sų pro se ne liai že mai čiai. „Nykš-tu kų“ gru pės vai kai iš sa vo mo čiu čių ir se ne lių iš gir do daug ne gir dė tų dai nų, žai di mų, pa sa ko ji mų. Pa ju to ne tik mei lę, bet ir pa gar bą vy res niam žmo gui už jo iš min tį, ži nias ir gy ve ni mo pa tir tį. Šei mos ry šiams su tvir tin ti ge gu žę su ren gė me šei mos šven tę „Pa bū ki me kar tu“. Mei lę ar ti mie siems vai kai per tei kė dai no mis, ei lė raš čiais, sa vo pa čių ran ke lė mis pa da ry to mis do va nė lė mis. Sma gu bu vo žiū rė ti, kaip šven tės pa bai go je vi si nuo šir džiai ben dra vo.

Pla čiai at ver ki me gim ti nės pa ži ni mo skry nią

Stip rin da mos vai kų ben dra vi mo įgū džius, ge bė ji mą bū ti kar tu, su ren gė me su si ti ki mą „Da lin ki me šyp se nas vie ni ki tiems“ su spe cia lio jo ug dy mo „Zui ku čių“ gru pės vai kais. Sma gios aki mir-kos vi siems su tei kė ne pa kar to ja mų emo ci jų.

Šiais ren gi niais gim ti nės pa ži ni mo skry nią tik pra vė rė me... Nu spren dė me suor ga ni zuo ti iš vy ką po žy mes nes Že mai ti jos re gio no vie tas, kad vai kai pa ma ty tų mū sų kraš to gam tos gro žį, pa jaus tų są ly tį su pro tė vių že me, ap lan ky tų kul tū ros pa vel do pa min klus ir pa li ki mą at ei nan čioms kar toms. Ap lan kė me Mo-sė džio, Sa lan tų, Kre tin gos mies te lius, Gargž dų mi ni zo o lo gi jos so dą, paiš ky la vo me Len ki mų po il sia vie tė je. Su „Nykš tu kų“ gru pės vai kais vy ko jų tė ve liai, bro liai ir se sės. Ši iš vy ka vi sus pra tur ti no dva siš kai, su tei kė ge rų emo ci jų.

Rug sė jį „Nykš tu kų“ gru pės vai kai per ėjo į prieš mo kyk li nio ug dy mo „Bu ra ti nų“ gru pę, bet pro jek tas ne nu trū ko. Jį tę sė prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gės: Sta sė Dei man tie nė ir Vi da Jot kie nė. Jos suor ga ni za vo iš vy ką po žy miau sias Skuo do ra jo no vie tas: Apuo lę, Bars ty čius, Na vi dans ko par-ką. Vai kus nu ste bi no Bars ty čių ak mens di din gu mas, Apuo-lės pi lia kal nio rim tis, Na vi dans ko par ko ru de niš kas gro žis. Vai kai, iš mo kę nuo ma žų die nų my lė ti me dį, gė lę, krū mą, nie ka da jų ne su tryps, ne nu lauš... Mū sų pro jek tas bai gė si pra smin gu, lau ki mo me tui skir tu ren gi niu „Už de ki me ad ven to žva kę“. Kar tu su „Bu ra ti nų“ gru pės vai kais žai dė, klau sė si ad ven ti nių gies mių ir pa sa ko ji mų spe cia lio jo ug dy mo la vi-na mo sios kla sės vai kai. Ti kiu, kad toks ben dra vi mas il gai iš liks vai kų at min ty je.

Esa me dė kin gi Skuo do sa vi val dy bei, me ni nio ug dy mo pe-da go gei Ra sai Šal čiu vie nei, so cia li niams part ne riams, vai kų se ne liams, tė vams, spe cia lių jų gru pių auk lė to joms už pa ra mą, pa drą si ni mą ir ak ty vų da ly va vi mą. Šis pro jek tas pa dė jo vai kams pa žin ti sa vo kraš tą, su stip rė jo gi mi nys tės ry šiai, pa gar ba sa vo kal bai, pa pro čiams.

Al ma GRI GU TIE NĖSkuo do vai kų lop še lio-dar že lio „Nykš tu kų“ gru pės

vy res nio ji auk lė to ja

29


Iki mo kyk li nių įstai gų gy ve ni me vis po pu lia rė ja ben dra dar-bia vi mas su so cia li niais part ne riais. Kiek vie na įstai ga sa vaip spren džia šį klau si mą. Prieš ke le tą me tų ir mū sų dar že lio ben-druo me nė, pe da go gai abe jo jo.

So cia li nis ben dra dar bia vi mas – abi pu sė žmo nių veik la ar įta ka sie kiant ben drų tiks lų. Kad jis bū tų nau din gas, rei kia su ras ti ben dra min čių.

Pir mą žings nį ben dra dar bia vi mo su so cia li niais part ne riais link mū sų įstai ga pa da rė ak ty viai da ly vau da ma Vil niaus Jus-ti niš kių bib lio te kos pro jek te „Skai ty mo ska ti ni mo pro gra ma“. Pro jek tui pa si bai gus, li ko daug šil tų, ge rų pri si mi ni mų, at si ra do pe da go gų su si do mė ji mas ir no ras plė to ti veik lą už įstai gos ri bų. Įver ti nę sa vo re zul ta tus, pa ge ri nę ug dy mo ko ky bę, pa ju to me pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis.

Rū pin da mie si, kad to les nis dar bas bū tų ko ky biš kas, pa si-ra šė me ben dra dar bia vi mo su tar tį su Jus ti niš kių bib lio te ka. Pa ma tė me, kad ben dra dar bia vi mas pa de da spręs ti iš ky lan čias pro ble mas ir pa tei si na lū kes čius.

Ver tin da mi prieš mo kyk li nu kų pa sie ki mus, jų pa si ruo ši mą mo kyk lai ne iš si ver čia me be su si ti ki mų su mo kyk los pe da go-gais. Tai gi mū sų ant ras žings nis – ben dra dar bia vi mo su tar tis su

Ben dra dar bia vi mas su so cia li niais part ne riais – pir mi žings niai

Vil niaus „Pe lė dos“ pra di ne mo kyk la. Mo kyk la yra ne to li dar že lio, dau gu ma prieš mo kyk li nu kų tam pa šios mo kyk los pir mo kais. Esa me dė kin gi mo kyk los ko lek ty vui, ad mi nist ra ci jai už kon-sul ta ci jas tė vams, pe da go gams, pro jek ti nės veik los sklei di mą, ben drus ren gi nius, su si ti ki mus. Vai kai džiau gia si ta pę pir mo-kais, no riai ei na į mo kyk lą, ne jau čia bai mės. Ben dra dar bia vi mas su da ro ga li my bes skleis ti dar bo pa tir tį, siek ti re zul ta to, ska ti na pe da go gus to bu lin ti ben dra dar bia vi mo įgū džius, įgy ven din ti pro jek tus. Su da ry da mi su tar tį, mes nu ma to me ben dra dar bia-vi mo tiks lus, prie mo nes, for mas, at sa ko my bę.

Iki šiol įstai ga yra pa si ra šiu si su tar tis ir su ki tais so cia li niais part ne riais: Vil niaus mies to sa vi val dy bės cen tri ne bib lio te ka, Alek san dro Puš ki no vi du ri ne mo kyk la, Vi sa gi no vai kų lop še-liu-dar že liu „Kūl vers tu kas“, Vil niaus spe cia liuo ju lop še liu-dar-že liu „Prie pa sa kų par ko“, VšĮ „Vai ko la bui“, Vil niaus ap skri ties vi suo me nės svei ka tos ug dy mo cen tru.

Esa me įsi ti ki nę, kad ben dra dar bia vi mas da ro ge rą įta ką sie-kiant ug dy mo ko ky bės.

Iri na JA DE VI ČIE NĖVil niaus lop še lio-dar že lio „Pe le nė“ di rek to rė

Kaip ska tin ti vai ko no rą skai ty ti? Tai ga li ma da ry ti įvai riais bū dais: žiū ri nė ti iliust ra ci jas kny go se, kur ti sa vas pa sa kas ar is to ri jas, skai ty ti kar tu su vai ku ir ap tar ti per skai ty tą kny gą. Skai ty mas la bai svar bus ug dant vai ko kal bą ir tu ri di de lę įta ką žo dy no for ma vi mui si. For muo ti žo dy ną pa de da vi si skai ty mo būdai: ir skai ty mas drau ge su tė vais, ir skaitymas su iki mo kyk-li nės įstai gos auk lė to jo mis. Vė liau jau vai kai skai to pa tys ir taip tur ti na žo dy ną. Ži no ma, daug kas pri klau so ir nuo ge nų, vai ko rai dos, tem pe ra men to ir kt.

Iki mo kyk li nio am žiaus vai kui at si ran da nau jos in for ma ci jos, po ty rių po rei kis, ku rį pa ten kin ti vien šei mos pa stan gų ne be-pa kan ka. Vai kai mo ko si iš su au gu sių jų ste bė da mi jų el ge sį ir steng da mie si pa kar to ti tuos pa čius veiks mus. Šio am žiaus vai kas tu ri pra dė ti in ten sy viai ruoš tis mo ky tis skai ty ti ir ra šy ti, bū tent to dėl ir tu ri bū ti ug do mi jo kal bi niai ge bė ji mai. Čia ne-ma žai ga li pa dė ti ir bib lio te ka.

At ėjo me tas, kai skai ty mui dau giau dė me sio ski ria ma ir lop-še ly je-dar že ly je „Pe le nė“. Vi so se gru pė se įreng tas bib lio te kė les ug dy ti nių tė vai pa dė jo pa pil dy ti nau jo mis kny go mis, kiek vie na iš jų – per skai ty ta ir ap tar ta gru pė je. Vai kai sa vo įspū džius vaiz-da vo pie ši niuo se. Bu vo or ga ni zuo ta kny gų pa ro dė lė, ku rio je eks po nuo tos pa čių iki mo kyk li nu kų su kur tos kny gu tės. Mū sų dar že ly je vai kai ska ti na mi gerb ti kny gą. Jie mo ko si kny gą tvar-kin gai var ty ti, su plė šy tą kny gu tę – „iš gy dy ti“.

Lop še ly je-dar že ly je „Pe le nė“ sėk min gai vyk do mi įvai rūs skai-ty mo pro pa ga vi mui skir ti pro jek tai. Gru pės „Rak te lis“ pe da go gė Ju li ja Va siu ke vič pa ra šė ben dra dar bia vi mo pro jek tą su Vil niaus Jus ti niš kių bib lio te ka. Šiuo pro jek tu siek ta pa ro dy ti vai kams, kad lan ky da mie si bib lio te ko je jie įsi ti kins, koks di de lis ir įspū din gas yra kny gų pa sau lis, kiek daug ži nių ja me su kaup ta. Bib lio te kos ben dra dar bia vi mas su šei ma ir iki mo kyk li nė mis įstai go mis pa-de da ug dy ti vai ko so cia li nę pa tir tį bei ži nių troš ki mą. Ir mi ni mas pro jek tas lei do vai kams aki vaiz džiau ir ar ti miau su si pa žin ti su kny go mis, jas pa mil ti ir iš mok ti sau go ti. Ap si lan kę „kny gų na me-ly je“ – bib lio te ko je – vai kai su ži no jo, kur ir kaip yra sau go mos kny gos, kas jas sau go. Be to, tai bu vo pui ki pro ga pa pil dy ti gru pės kny gų len ty nas.

Ben drau ja me ir skai to me kar tu

Pro jek to sėk mė lė mė ki to pro jek to – „Skai to me kar tu“ – at si-ra di mą. Tai pir mo jo tę si nys. Jį kar tu su ma nė lop še lio-dar že lio auk lė to ja Ga li na Ku pe tie ne ir Vil niaus „Pe lė dos“ pra di nės mo-kyk los IIa kl. mo ky to ja Gi ta Krikš čiū nie nė. Ši to pro jek to tiks lai: pa ro dy ti vai kams kny gos tei kia mą ma lo nu mą; pa ska tin ti pra di-nės mo kyk los ir dar že lio pe da go gų bei vai kų ben dra dar bia vi mą, pa si da ly ti pa tir ti mi (kū ry bi ne, me to di ne me džia ga); su pa žin din ti vai kus su įvai riais kū ri niais, ska tin ti juos skai ty ti kny gas sau ir ki tiems. Mo ki nu kai skai tė dar že li nu kams pa sa kas, vai di no. To kia in for ma ci jos pa tei ki mo for ma vai kams la bai pa ti ko. Jie su di de liu su si do mė ji mu ste bė jo ren gi nį. Į mo ki nių vai di ni mą bu vo įtrauk ti ir iki mo kyk li nu kai: kar tu skai čia vo obuo liu kus, žai dė. Pra di nu kai pa vai ši no ma žiu kus obuo liais, o dar že lio gru pės vai kai iš anks to nu lip dė mo li nius me da lius ir pa do va no jo „Pe-lė dos“ pra di nės mo kyk los vai kams.

Be ata MO ŠE NEC Lop še lio-dar že lio „Pe le nė“ di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui

30


Iš da ly tos žie mos do va nos. Bal ta me sau lės spin dė ji me jau no ri me re gė ti pa-va sa rį. Bet pra ėju sios žie mos dar bai mus vis dar džiu gi na, to dėl ir no ri me apie juos pa pa sa ko ti. Gy ve na me gra žia me mies te Ro kiš ky je. Tu ri me gar sų Ro kiš kio kraš to mu zie jų. Ra jo no pra di nių kla sių mo ky to jų me to di nė ta ry ba kar tu su Ro kiš kio sa vi val-dy bės švie ti mo cen tru ir Ro kiš kio kraš to mu zie jaus ko lek ty vu or ga ni zuo ja įvai rius ren gi nius mo ki niams ir mo ky to jams.

Ro kiš kio kraš to mu zie jus gau siai lan-ko mas ka lė di niu lai ko tar piu, to dėl su ma-nė me pa si kvies ti mo ki nius ir mo ky to jus iš vi sos Lie tu vos, kad sa vo dar be liais pa puoš tų mu zie jaus sa les. Į mū sų kvie-ti mą at si lie pė 22 ra jo nų pe da go gai, net iš to kių to li mų ra jo nų kaip Ma žei kiai, Tau-ra gė, Vil ka viš kis ir t. t. Tai gi su ren gė me pa ro dą-kon kur są. Ja me bu vo pri sta ty ta dau giau nei 300 įvai ria tech ni ka at lik tų dai lės, gra fi kos, spal vo to sios ke ra mi kos, ju ve ly ri kos dar bų, rank dar bių iš vel ti nio, odos, po pie riaus, me džio.

Apie dar bų gau są bu vo ra šo ma ra-jo ni nia me laik raš ty je „per pa ro dos už-da ry mą Kraš to mu zie ju je juo kau ta, jog mies te itin svar biais pa si ju to pa šti nin kai, di džiu lė mis dė žė mis tem pę į mu zie jų pa ro dai at siųs tus dar bus“ (www.gro kis kis.lt/straips nis.php?te-ma=1194&id=7197).

Sau sį įvy ko pa ro dos api ben dri ni mas ir ge riau sių jų ap do va-no ji mai. Ver ti ni mo ko mi si ja iš kiek vie nos da ly vių gru pės at rin-ko po vie ną lai mė to ją. Iki mo kyk li nu kų gru pė je gra žiau siuo ju dar bu pa skelb tas uk mer giš kių Eg lės La ta naus kai tės, No jaus Luk šio ir Me rū no Ži žio „Ka lė di nis ba tas“. Pra di nu kų gru pė je nu ga lė jo Ro kiš kio ra jo no Obe lių dar že lio-mo kyk los auk lė ti nės

Žie mos do va nė lės iš da ly tos „Da ryk, ką ga li, su tuo, ką tu ri, ten, kur esi.“ (T. Ruz vel tas)

Ak vi lės Ka re niaus kai tės „Ta ke lis an ge lė-liui“. V–VI II kl. gru pė je gra žiau sio dar be lio au to rė – Vi gi lė Ra kaus kai tė iš Uk mer gės. Vy riau sių jų ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų mo ki nių gru pė je nu ga lė jo ro kiš kie tė Li na Ja nu ly tė, su kū ru si suk ne lę iš li no pa ku lų. Iš ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų mo ki nių dar bų ver ti ni mo ko mi si ja iš sky rė Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos rū mų auk lė ti nės Olios Barš ky nos ke ra mi-nius vo ke lius.

Ak ty viau siai da ly va vo pe da go gai. Jų gru pė je kon ku ren ci ja bu vo itin di de lė. Pa teik ta per 60 kū ry bi nių dar bų. Iš pe da-go gų gru pės ko mi si ja ge riau siai įver ti no

Ku piš kio ra jo no Ado my nės pa grin-di nės mo kyk los mo ky to jos Rū tos Vi ži nie nės bu te lių kom po zi ci ją su nykš tu ko ke pu re. Taip pat bu vo įteik ti 6 žiū ro vų sim pa ti jų pri zai ir 20 pa ska ti na mų jų di plo mų.

La bai di džiuo ja mės, kad Ro kiš-ky je yra ge rų žmo nių, ku rie ne tik pa ro dė dė me sį mū sų or ga ni zuo-ja mai pa ro dai, bet ir įstei gė pri zus nu ga lė to jams. Ma lo niai nu ste bi no UAB „Gud ra gal vis“ da ly va vi mas pa ro dos už da ry me ir jos įsteig ti pri-

zai. Dė ko ja me mo ki niams ir mo ky to jams už da ly va vi mą pa ro-do je-kon kur se. Jų ini cia ty vu mas ir kū ry biš kos idė jos – vie nas pa grin di nių ren gi nio sėk mės ga ran tų.

Sau lė KA ZI NA VI ČIE NĖDa lia SKEI RIE NĖ

Ro kiš kio ra jo no pra di nių kla sių mo ky to jų me to di nės ta ry bos na rės

Rokiškietė Lina Janulytė sukūrė suknelę iš lino pakulų

Mokytojos Rū tos Vi ži nie nės bu te lių

kom po zi ci ja su nykš tu ko ke pu re

Dalios Zibolienės nuotraukos

Su kū rę sma gų fi l mu ką „Ne ap sau go ti duo me nys“ Lie tu vos ir Grai ki jos moks lei viai ap do va no ti spe cia liu pri zu už ben drą dar-bą tarp tau ti nia me moks lei vių kon kur se te ma „Nar šyk tin kle – gal vok apie pri va tu mą“. Trum pa me fi l mu ke pieš tu ku pie šia mi žmo ge liu kai su si du ria su kom piu te ri niais pa vo jais ir įver ti na grės mes sa vo pri va tu mui. Šį kon kur są Duo me nų ap sau gos die nai pa mi nė ti re mia in for ma ci nių tech no lo gi jų kom pa ni ja „Mic ro soft“ ir Eu ro pos mo kyk lų tin klas. Ja me kvie čia mi da ly vau ti 15–19 me tų jau nuo liai iš ES vals ty bių na rių.

„In ter ne tas, so cia li niai tin klai ar in ter ne ti niai die no raš čiai siurb te siur bia pri va čią as mens in for ma ci ją. Džiau gia mės, kad to kie kon kur sai dar kar tą pri me na apie as mens duo me nų ap sau gą in ter ne te, in for muo ja, kaip pri im ti tin ka mus spren di-mus ir sa ve ap sau go ti“, – sa ko „Mic ro soft Lie tu va“ ge ne ra li nis di rek to rius Min dau gas Glo das. Jo tei gi mu, in ter ne tui ta pus ne at sie ja ma žmo gaus gy ve ni mo da li mi, jis ta po ir vi lio jan čiu ma sa lu įvai riems suk čiams bei ap ga vi kams. Tarp tau ti nė kom pa-ni ja „Mic ro soft“ ne tik jau čia at sa ko my bę už pa ti ki mą nar šy mą, bet ir įvai rio mis ini cia ty vo mis vi sa me pa sau ly je ska ti na sau gaus in ter ne to plėt rą, švie čia var to to jus apie in ter ne ti nes grės mes.

„Vis kas, ką anks čiau ga lė da vai pa da ry ti akis į akį, per si kė lė į vir tu a lią erd vę, ta čiau, de ja, dar ne vi si su vo kia, kad ten grės-mės – ly giai to kios pa čios kaip re a ly bė je. Džiu gu, kad mū sų pa stan gos žais min gai pa žvelg ti į tik rai ak tu a lią duo me nų ap sau-

Pri zas už fi l mu ką duo me nų ap sau gos te ma

gos pro ble mą, bu vo taip pa lan kiai įver tin tos“, – džiau gia si auk-lė ti nio pa sie ki mais fi zi kos mo ky to jas Vai do tas Špo kaus kas.

Kel mės vi du ri nės mo kyk los „Au ku ras“ mo ki nio Man to Kas-pu čio kar tu su ki tais moks lei viais kur tą fi l mu ką ga li ma pa ma-ty ti in ter ne te www.da tap ro tec tion day.eu/ju ry/swf/pla y er Vi deo.swf?vi deo=/Ju ry/vi deo/un pro tec ted.

Kon kur se da ly va vo moks lei viai iš 16 ES vals ty bių na rių. Bu vo pa teik ti 77 trum pi fi l mu kai. Pri zi nin kais ta po moks lei viai iš Bul ga ri jos, Ru mu ni jos ir Por tu ga li jos. Spe cia liais pi ni gi niais pri zais ir kom piu te ri nių žai di mų kon so lė mis jie ap do va no ti per Duo me nų ap sau gos die nos mi nė ji mą Eu ro pos Par la men te, Briu se ly je.

ES vals ty bės na rės sau sio 28-ąją, kaip Duo me nų ap sau-gos die ną, mi ni jau nuo 2005 m. Vi so je Eu ro po je šią die ną yra or ga ni zuo ja mi ren gi niai, skir ti ES pi lie čių su vo ki mui apie duo me nų ap sau gą ska tin ti, pri va tu mo po li ti kai for muo ti ir in ter ne to var to to jų tei sėms bei įsi pa rei go ji mams pri min ti. 2008 m. ba lan džio mė ne sį pa skelb ta Eu ro ba ro met ro ap klau sa apie duo me nų ap sau gą at sklei dė, kad net 82 proc. ES pi lie čių jau čia si ne sau giai in ter ne tu pa teik da mi sa vo as me ni nius duo-me nis, nors spe cia lias ap sau gi nes prie mo nes – ug nia sie nes ar sla pu kų fi l trą – nau do ja vos kas penk tas in ter ne to var to to jas.

„Mic ro soft Lie tu va“ inf.

31


Nuo pat Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do (VKIF) veik los pra džios jo stei gė jai nuo la tos rū pi no si ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mu, jų sa vi raiš kos ga li my bė mis, veik los są ly gų įvai ro ve bei for mo mis.

Vie na svar biau sių fon do nuo sta tų – iš ju din ti vi sos Lie tu vos, ne tik di džių jų mies tų, vai kų ener gi ją, ge bė ji mus, ta len tus ir kur ti są ly gas jiems reikš tis. Taip at si ra do pro jek tas „Ver de nė“, ku ris dau giau dė me sio sky rė me no ir jo raiš kos for moms, ypač po ezi jai ir mu zi kai. Ta čiau vis ak tu a les nis da rė si už sie nio kal bų mo kė ji mas, ir Lie tu vo je tar si for ma vo si kal bų są jū dis. Šį są jū dį la bai pa lai kė VKIF. Kaip tik tuo me tu ir at si ra do res pub li ki nis li te ra tū ri nis ver ti mų ir iliust ra ci jų pro jek tas „Ta vo žvilgs nis“. Ja-me ga li my bę da ly vau ti tu ri vi si Lie tu vos IV– XII kl. moks lei viai. Jie ga li vers ti teks tus iš an glų, pran cū zų, ru sų, vo kie čių kal bų į lie tu vių, taip pa ro dy da mi sa vo ge bė ji mus tiek gim to sios, tiek už sie nio kal bų sri ty se. Be to, pro jek to da ly viams siū lo ma da-ly vau ti kū ry bi nė se dirb tu vė se (gim tą ja kal ba), kur kiek vie nas ga li iš reikš ti sa vo nuo mo nę, čia at si ran da pui ki ni ša kri ti niam mąs ty mui. Tai gi to bu lė ja jau no žmo gaus pi lie ti nė nuo vo ka, for muo ja ma jau no, šiuo lai kiš ko pi lie čio sam pra ta.

„Ta vo žvilgs nis“ jau vyk do mas aš tun tus me tus, to dėl pro jek to ren gė jai jau ga li pa si džiaug ti veik los re zul ta tais: ne vie nas kon-kur so da ly vis yra pa si rin kęs fi lo lo go ar hu ma ni ta ro spe cia ly bę, stu di juo ja Lie tu vo je ar už sie nio ša ly se.

Kas met ga li me gė rė tis jau nų jų dai li nin kų pie ši niais – ver-čia mų teks tų iliust ra ci jo mis. Kol kas ži no ma tik tiek, kad „Ta vo žvilgs nio“ pro jek tas kai ku riems da ly viams bu vo aks ti nas ir pra-džia, o nu ga lė to jo di plo mas – tik ra pa ska ta ren kan tis at ei tį.

Nau jau sias VKIF pro jek tas – tarp tau ti nis kal bų kon kur sas „Kal bų Ken gū ra“, prie ku rio Lie tu va pri si jun gė pra ėju siais me-tais. Šis pro jek tas gy vuo ja tre čius me tus, o ja me da ly vau ja ne tik Eu ro pos, bet ir Azi jos ša lys. „Kal bų Ken gū ra“ tei kia ga li my bę III– XII kl. moks lei viams (pa gal am žiaus gru pes ir kal bos mo-ky mo si me tus) at lik ti an glų, vo kie čių, pran cū zų ir is pa nų kal bų

Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon das

tes tą. Tes te svar būs ne tik klau si mai, su si ję su ati tin ka ma kal ba. Pro jek to da ly vis tu ri ge rai iš ma ny ti li te ra tū rą, ge og ra fi ją, is to ri ją, tu rė ti lo gi kos įgū džių.

Klau si mai pa pras tai su da ro mi ko le gia liai, ben dra me ša lių da ly vių dar bo se mi na re, ku ris vyks ta vie no je iš ša lių da ly vių. Iš vi so siū lo mos 5 ly gių už duo tys. Vi są vie no ly gio už duo tį su da ro 40 klau si mų. Pa rink ti at sa ky mai (iš 5 at sa ky mų rei kia nu ro dy ti vie ną tei sin gą) į šiuos klau si mus – sva ri nuo ro da ne tik į ati tin-ka mos kal bos mo kė ji mą, bet ir ben drą jį iš si la vi ni mo lyg me nį.

Pro jek to da ly vis ga li su rink ti 200 ba lų, o su rin ku sie ji dau giau-sia (198–200 ba lų) kvie čia mi da ly vau ti ly de rių tu re: ra šy ti ra ši nį ar at lik ti ki to kį kū ry bi nį dar bą, by lo jan tį apie įvai rius moks lei vio ge bė ji mus (kal bi nius ir li te ra tū ri nius, ko mu ni ka ci nius ir lo gi nius) bei ben druo sius įgū džius.

Pro jek tas dar tik įsi bė gė ja. Ša lys da ly vės lin ku sios teik ti siū ly-mus, dis ku tuo ti, ak ty viai da ly tis pa tir ti mi, keis tis spe cia lis tais.

Zi ta MAR TI NĖ LIE NĖVKIF pir mi nin kė

„Ken gū ros“ stovyklautojai Rumunijoje

Eu ro pos Są jun ga 2009-uo sius pa skel bė Kū ry bin gu mo ir nau jo vių me tais. Tai įpa rei go ja mo ky to jus, ki tus su jau ni mu dir ban čius žmo nes ug dy ti vai kų ir jau ni mo kū ry biš ku mą ir su juo su si ju sius ge bė ji mus (vaiz duo tę, no va to riš ku mą, mąs ty mo lanks tu mą ir kt.) pa čius dirb ti kū ry biš kai, dar be nau do ti nau jo-viš kus ug dy mo me to dus.

Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro spe cia lis tai pa ren gė ir iš-lei do du me to di nius lei di nius „Ke lias į ne for ma lų jį ug dy mą: Kū ry biš ku mo link“ ir „Ke lias į ne for ma lų jį ug dy mą: Ver-slu mo link“. Lei di niuo se su dė ti prak tiš kai leng vai pri tai ko mų ak ty vių jų ug dy mo me to dų rin ki niai – pa gal ba spe cia lis tams, sie kian tiems kū ry biš ku mo bei ver slu mo ug dy mą in teg ruo ti į vai kų ar jau ni mo gru pės dar bą.

Kū ry biš ku mas čia at sklei džia mas per še šis kom po nen tus: vaiz duo tę, no va to riš ku mą, įžval gu mą, ori gi na lu mą, mąs ty mo sklan du mą bei lanks tu mą. Ver slu mas – ge bė ji mas per kū ry bi nį mąs ty mą su for mu luo ti bei ap gin ti sa vo nuo mo nę, įver tin ti ri zi-ką, sa vo ga li my bes, pri im ti spren di mus, siek ti už si brėž tų tiks lų, kar tu tai ver žlu mas ir ryž tin gu mas. Ša lia te ori nių sam pra tų kiek vie nam kū ry biš ku mo bei ver slu mo kom po nen tui siū lo mi kon kre taus am žiaus vai kų gru pei (iš vi so jų ke tu rios: 3–7 m.; 8–10 m.; 11–14 m.; 15–18 m.) pri tai ky ti ug dy mo me to dai.

Kny ge lių au to rių nuo mo ne, mo ky to jams ir jau ni mo dar-buo to jams šie lei di niai įdo mūs, nes pa de da pa tiems su vok ti, at ras ti bei pa nau do ti pa trauk lias, so cia li nė mis ir as me ni nė mis kom pe ten ci jo mis grįs tas mo ky mo(si) ir ug dy mo(si) for mas per pa mo kas ar se mi na rus, taip pat or ga ni zuo jant vai kų ir jau ni mo

ko man di nį dar bą per pro jek tus, ren gi nius, kla sės va lan dė les ar va ka rė lius.

Kny ge lė se pa teik tus ak ty viuo sius kom pe ten ci jų ug dy mo me to dus ga li ma nau do ti, sie kiant pa trauk liai vai kams per teik ti, anot jų pa čių, net ir sun kiau siai su pran ta mus, nuo bo džiau sius da ly kus. Ne tra di ci nis in for ma ci jos pa tei ki mas ska ti na su telk ti dė me sį, įsi min ti in for ma ci ją, su ke lia do mė ji mą si, mo ty va ci ją veik lai. Be je, kny ge lė se pa tei kia mos kū ry bi nės už duo tys leng-vai pri tai ko mos kon kre čioms vai ko, jau nuo lio rai dos ar kla sė je įsi vy ra vu sioms pro ble moms spręs ti.

LVJC Ne for ma lio jo vai kų švie ti mo ir mo ky mų sky riaus me to di-nin kės Gied rės Ju zė nie nės tei gi mu, „šias me to di nes prie mo nes im ta si leis ti ži nant, jog prak ti nės-me to di nės me džia gos, idė jų, me to dų apie įvai rių ge bė ji mų ug dy mą nau do jant ak ty viuo sius ar ne tra di ci nius me to dus la bai trūks ta“, – sa ko G. Ju zė nie nė.

Be je, kny ge lė se pa tei kia mos kū ry bi nės už duo tys pra vers ir tė ve liams, no rin tiems sma giai ir nau din gai pra leis ti lai ką su sa vo vai kais. Kū ry bi nių, vaid me nų, si mu lia ci nių žai di mų bei už duo čių ap ra šy muo se – ori gi na lių idė jų, ska ti nan čių kur ti, pa-si ti kė ti sa vi mi, ver tin ti, mąs ty ti klo dai. Į kny ge lė se pa tei kia mas kū ry bi nes už duo tis ga li ma žvelg ti kaip į žai di mus: links mus, no va to riš kus, pra skaid ri nan čius va ka ro, va ka rė lio, šven tės nuo-tai ką. Pa ste bė ta, jog kny ge lė se esan čios kū ry bi nės už duo tys visiems la bai pa tin ka.

Dau giau in for ma ci jos apie kny ge les – Lie tu vos vai kų ir jau-ni mo cen tre (Kon sti tu ci jos pr. 25, Vil nius).

LVJC inf.

Kū ry bin gu mo ir nau jo vių me tams

32


Re gio ni nis moks li nis me to di nis žur na las „Švie ti mas: po li ti ka, va dy ba, ko ky bė /Edu ca tion Po li cy, Ma na ge ment and Qu a li ty“ (http://www.gu.pro jek tas.lt/SVIE TI MAS_PVK.htm) nag ri nė ja ak tu a liau sius švie ti mo po li ti kos, va dy bos ir ko ky bės klau si mus. Žur na le moks li niai ir me to di niai straips niai spaus di na mi lie tu vių, an glų ir ru sų kal bo mis. Lei di nys skir tas įvai rių ly gių ir ti pų švie ti mų ins ti tu ci jų va do vams, mo ky to jams, auk lė to jams, taip pat aukš tų jų mo kyk lų dės ty to jams bei vi siems be si do min tiems ak tu a liau siais švie ti mo klau si mais. Pa grin di nis dė me sys ski ria mas ben dro jo la vi-ni mo sek to riui. Žur na las pra dė tas leis ti šie met ir bus lei džia mas tris kar tus per me tus.

Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų, ne for ma lio jo švie ti mo ins ti tu ci jų va do vai, pe da go gai, ki ti spe cia lis tai, mo kyk los ar mies to (ra jo no) me to di nių ra te lių pir mi nin kai, švie ti mo sky rių va do vai bei spe cia lis tai kvie čia mi ra šy ti me to di nius, ver ti na muo sius ir ki tus straips nius ak tu a liau siais švie ti mo po li ti kos, va dy bos bei ko ky bės to bu li ni mo klau si mais.

Pa grin di nis re dak ci nės ko le gi jos dė me sys ski ria mas me to di niams straips niams, ge ro sios pa tir-ties bei nau jų idė jų sklai dai ša ly je ir už jos ri bų. Žur na le yra ir moks li nių straips nių, ta čiau juos at ren kant at si žvel gia ma į tai, kad pa grin di nis žur na lo skai ty to jas – ug dy mo prak ti kos at sto vas. Re dak ci nė ko le gi ja sieks, kad žur na las bū tų įvai rus sa vo te ma ti ka, kad ja me at si spin dė tų nū die nos švie ti mui ak tu a lūs da ly kai. Ti kė ti na, kad bus pra var tu su si pa žin ti ir su ar ti miau sių Lie tu vos kai-my nių – Bal ta ru si jos, Lat vi jos, Len ki jos – ir ki tų ša lių pa tir ti mi švie ti mo po li ti kos, va dy bos bei ko ky bės lai da vi mo sri ty se.

Žur na lą ga li ma už si sa ky ti at siun tus lais vos for mos pa raiš ką el. pa štu svie ti [email protected]. Dau giau in for ma ci jos – www.gu.pro jek tas.lt/Svie ti mas_PVK_PRE NU ME RA TA.htm.Jei tu ri te klau si mų, ra šy ki te el. pa štu: svie ti [email protected] ar ba la ma naus kas@pro jek tas.lt.

Moks li nio me to di nio cen tro inf.

Švie ti mas: po li ti ka, va dy ba, ko ky bė

Va sa rio pra džio je Klai pė do je, Lie tu vos dai lės mu zie jaus Pra-no Dom šai čio ga le ri jo je, ati da ry ta Hors to Skod le ra ko (Vo kie ti ja) ta py bos pa ro da „Pei za žai. Klai pė dos kraš tas ir Holš tai nas“.

Ta py to jas, gra fi kas H. Skod le ra kas (Horst Skod ler rak) gi mė 1920 m. sau sio 18 d. Juk nai čiuo se. Ši lu tė je bai gė Her de-rio gim na zi ją. 1937–1939 m. stu di ja vo Ka ra liau čiaus me no aka de mi jo je pas pui kius pei za žo meist rus Edu ar dą Bi šo fą ir Al fre dą Par ti ke lį. 1939–1940 m. dir bo pa gal bi niu mo ky to ju Kin tų ir Ši lu tės liau dies mo kyk lo se, bu vo jo Ni dos dai li nin kų ko lo ni jo je. 1939 m. Til žė je bu vo su reng ta pir mo ji H. Skod le ra ko kū ry bos pa ro da. Po ka ro dai li nin kas gy ve no Tra ve miun dė je, dės tė Ky lio aukš to jo je di zai no mo kyk lo je. H. Skod le ra kas mi rė 2001 m. Liu be ke.

H. Skod le ra ko kū ry bos pa ro da, įvy ku si 1948 m. Ham bur ge, pra dė jo sėk min gą dai li nin ko kar je rą Vo kie ti jo je. Svar biau sios H. Skod le ra ko kū ry bos sri tys bu vo alie ji nė ta py ba, ak va re lės, pie ši niai, ofor tai, iš skir ti nis jo kū ri nių po žy mis – ne di de li for-ma tai. Šis dai li nin kas daž nai va di na mas vie nu iš pas ku ti nių jų kla si ki nio mo der no at sto vų, sa vo dar buo se kū ry biš kai jun gęs

Ta py bos pa ro da „Pei za žai. Klai pė dos kraš tas ir Holš tai nas“

nai vio jo sti liaus, nau jo jo daik tiš ku mo, eks pre sy vaus siur re a-liz mo ir abst rak ci jos de ri nius. H. Skod le ra ko kū ry bo je vy rau ja Klai pė dos kraš to ir šiau rės Vo kie ti jos gam tos, mies te lių vaiz dai bei jū ros pei za žai. Įvai rių lai ko tar pių H. Skod le ra ko alie ji niuo se pa veiks luo se

ir ak va re lė se kar to ja si gim tų jų Juk nai čių mo ty vai. Mi to te mą, sly pin čią spal vin go se, alie ji niais da žais nu ta py to se ar ak va re le nu lie to se kom po zi ci jo se pa ste bė jo ne vie nas me no kri ti kas.

Pa ro dos or ga ni za to rius – Liu ne bur go Ryt prū sių kraš to mu zie-jus (Vo kie ti ja). Kū ri nius pa ro dai iš sa vo rin ki nių ma lo niai pa sko-li no Mar le nė ir Hol ge ris Klind vor tai ir Eda Fri kė. H. Skod le ra ko ta py bos pa ro da 2008 m. vei kė Liu ne bur go ir Ši lu tės mu zie juo se. Pra no Dom šai čio ga le ri jo je pa ro da veiks iki ko vo 31 d.

In for ma ci ją apie pa ro das tei kia Kris ti na Jo ku ba vi čie nė, tel. (8 46) 410 416, 8 616 16550.In for ma ci ją taip pat ra si te Lie tu vos dai lės mu zie jaus in ter ne tosve tai nė je www.ldm.lt, sky re ly je Ži niask lai dai.

LDM inf.

Pa sau lis kas met sau sio 27 d. mi ni Tarp tau ti nę ho lo kaus to au kų at mi ni mo die ną. Sie kiant, kad to kia tra ge di ja ne pa si kar-to tų bū ti na ug dy ti vi suo me nę: skleis ti min ties lais vę, em pa ti ją ki tų kul tū rų sklai dai, is to ri nės tie sos, žmo gaus tei sių, to le ran-ci jos pa ži ni mą.

Vals ty bi nio Vil niaus Ga o no žy dų mu zie jaus (VVGŽM) To le-ran ci jos cen tras įsi kū ręs Nau gar du ko g. 10/2, vyk dy da mas sa vo mi si ją – pa si tel kus edu ka ci ją rū pin tis to le ran ci jos idė jų sklai da vi suo me nė je – skel bia at vi rų du rų mė ne sį mo ki niams: sau sio 27 – va sa rio 27 d. jie į mu zie jų bus įlei džia mi ne mo ka mai. Mo ki nius su eks po zi ci jo mis su pa žin dins VVGŽM To le ran ci jos cen tro eks kur si jų va do vė. Tik šį mė ne sį mo ki nių gru pės, ap žiū-

Kvie čia Vil niaus Ga o no žy dų mu zie jaus To le ran ci jos cen tras

rė ju sios mu zie jaus eks po zi ci ją, ga lės pa ma ty ti re tą, 1938 m. su kur tą trum pa met ra žį do ku men ti nį fi l mą „Žy diš ka sis Vil nius“ („Je wish Vil na“), ku ria me įam žin tas prieš ka ri nis Vil nius ir be-veik iš ny ku sios ji diš kal bos skam be sys. Taip pat bus ga li ma ap lan ky ti pir ma ja me aukš te eks po nuo ja mą pa ro dą „Jei gu už mir šiu aš…“, pa sa ko jan čią apie But ri mo nių žy dų ben druo-me nę ir jos li ki mą.

Mo ki nių gru pes, no rin čias at vyk ti į VVGŽM To le ran ci joscen trą, pra šo me skam bin ti cen tro ve dė jai Ie vai Ša dze vi čie nei, tel. (8 5) 262 9666 ar ba ra šy ti el. p. ie va.sa dze vi cie ne@jmu seum.lt.

VVGŽM inf.

pa tik ri ni mas - sac.smm.lt · niai šie met ga lės pa si tik rin ti lie tu vių kal bos (gim to...

Documents

Transcript of pa tik ri ni mas - sac.smm.lt · niai šie met ga lės pa si tik rin ti lie tu vių kal bos (gim to...