73

Irma Vëjelytë, Vilniaus universitetasKANARÙ SALOS � KARÖTASISPASAULIO TAÖKAS

2006 m. gruodþio 6-13 d. kartu su Ðvedijos ir Suomijos studentais autorë dalyvavo geologinëjeekspedicijoje Kanarø salose. Ekspedicijai vadovavo Lundo universiteto prof. Anders Lindh. Ekspedici-jos metu buvo aplankytos Lancarotës, Gran Kanarijos ir Tenerifës salos, siekiant detaliau patyrinëti jøprigimtá ir vystimosi raidà.Straipsnio autorës, geologijos magistrës, Vilniaus universiteto doktorantës Irmos Vëjelytës þurnaloskaitytojams pristatyti nereikëtø, nes jau ne vienas jos straipsnis apie tolimø ðaliø geologijà yra spaus-dintas �G.A.� puslapiuose. Kartu norisi paþymëti, kad Irma jau ne pirmà kartà randa galimybæ pasi-naudoti atvirø sienø ir Pasaulio universiteto bendradarbiavimo galimybëmis, kaupdama þinias rengia-mai daktaro disertacijai.

Kanarø salos � tai jaunas archipelagas, kurásudaro 13 salø. Ið jø 7 (Lancarotë (Lanzarote),Fjurventjura (Fuerteventura), Gran Kanarija (GranCanaria), Tenerifë, Gomera, La Palma, Hiero(Hierro)) gyvenamos. Salos iðsidësèiusios ryti-nëje Atlanto vandenyno dalyje ir prisiðliejusiosprie ðiaurës vakariniø Afrikos þemyno krantø.Prieþastys, sukëlusios Kanarø vulkanizmà,nëra tiksliai nustatytos, todël ðiø salø susidary-mo klausimas aktualus iki ðiø dienø. Ilgà laikàmokslininkai diskutavo, ar Kanarai susidarë antokeaninës, ar ant kontinentinës plutos. Viena hi-poteziø tvirtino, kad salos iðsidësèiusios ant va-dinamosios tranzitinës (pereinamos) plutos, t.y.Afrikos kontinentinës ir Atlanto okeaninës litos-feros plokðèiø pakraðèiuose. Taèiau, remdamie-si naujausiais seisminiais duomenimis, daugu-ma mokslininkø daro vieningà iðvadà, kad ðiosvulkaninës salos susidarë ant okeaninës plutosir pagal savo kilmæ priskiriamos vienam ið vul-kaniniø salø tipui, kuris geologijoje ávardijamas�karðtojo taðko� terminu.Kanarø vulkaninës salos iðkilo skylant okea-ninei plutai dël gilumoje tarp okeaninës plutos irmantijos susidariusio konvekcinio mantijinio plu-mo, kuris yra apversto �grybo� formos � kotas la-bai plonas, o kepurë plaèiai iðsiskleidusi po litos-fera. Plumà sudaro iðsilydþiusi mantijos medþia-ga, kuriai kylant aukðtyn susidaro magmos þidi-niai. Magma, pradeginusi litosferà, á Þemës pa-virðiø iðsiverþia lavos pavidalu, suformuodama ug-nikalnius � ið pradþiø vyksta povandeninis vulka-nizmas, o pasiekus jûros lygá, jis pereina á konti-nentiná. Kanarø salø vietoje plumas ilgà laikà bu-vo stabilus, laikësi vienoje vietoje, o okeaninë

plokðtë slinko virð jo, � tokiu bûdu susidarë Ka-narø vulkaniniø salø grandinë. Salos driekiasi apie350 km vakarø-rytø kryptimi, ne visai linijine tra-jektorija. Tokia trajektorija greièiausiai susijusi sulabai maþais litosferos plokðèiø judëjimo greièiais(kai plokðèiø judëjimo greièiai didesni, okeaninësvulkaninës salos iðsidësto viena linija). Nors ðiossalos yra arti viena kitos, jø reljefas, amþius ir netvystimosi istorija ryðkiai skiriasi. Todël daugiausiadëmesio mokslininkai skiria Kanarø vulkanizmoprigimties ir evoliucijos klausimams spræsti. Sa-los lyginamos su tokiais karðtaisiais taðkais kaipHavajai, Azorai ir pan. Karðtøjø taðkø Þemës pla-netoje rasta apie 50 vietø.Ðiame straipsnelyje Lancarotës, Gran Kana-rijos ir Tenerifës salø ypatumai aptariami pra-dedant nuo seniausios.Lancarotës lavos tipø ávairovëLancarotë � viena seniausiø salyno salø. Salànuo Afrikos kontinento skiria tik ðimtas kilomet-rø. Lancarotëje vulkanizmas prasidëjo prieð 20-15 mln. metø � atsivërus gausybei plyðiø, lavakilo á virðø ir iðsiliejo Þemës pavirðiuje. Toks in-tensyvus vulkanizmas pasibaigë maþdaug prieð0,69 mln. metø. Vëliau buvo ramybës metas, ku-ris tæsësi iki XVIII a., kai po ilgai trukusios per-traukos 1730-1736 m. vël prasidëjo povandeni-nis vulkanizmas, kurio metu ið mantijos ir okea-ninës plutos á pavirðiø buvo iðkelti dideli kiekiaiolivino ksenolitø. Pagal cheminæ sudëtá Lanca-rotës saloje vyrauja bazaltinë lava, bet pagal am-þiø ði lava priklauso keturioms generacijoms: Ibazaltas � 15,5-12,3 mln.metø, II � 2,7-1,0 mln.

PAÞINIMO ROMANTIKA

74

metø, III � 0, 73-0,24 mln. metø, IV � 72-53 tûkst.metø ir jaunesnës. Be bazalto, dviejose vietoseaptikta trachito. Saloje gerai iðsilaikæ ne tik di-dþiuliai ðvieþios lavos laukai, bet ir lavø tuneliaibei kûginiai vulkanai. Lancarotë tuo ir unikali, kadèia galima studijuoti jaunus, gerai iðsilaikiusiusvulkanizmo darinius ir procesus.Didþiulá áspûdá palieka ávairûs lavø tipai. Vul-kanologai turi nemaþai pavadinimø ávairiems la-vø pavirðiams ávardyti. Lancarotëje vyraujantyslavø pavirðiai vadinami �aa� ir �pahoehoe�.�Aa� lavos pavirðius atvësta anksèiau negu josvidinës dalys, todël tebejudant srautams lavos vi-duje bei stingstant pavirðiuje lava deformuojamair ágyja nelygø pavirðiø bei aðtrius kampus. �Aa�lavos laukai panaðûs á tarsi buldozeriu sustum-dytas lavos krûvas. Tokios lavos formavimuisi itinsvarbûs trys veiksniai � temperatûra, fluidø kiekisir lavos srauto tëkmës greitis. Daþnai viename la-vos sraute, be �aa�, gali susidaryti ir kitas lavostipas � �pahoehoe�. �Pahoehoe� lavos pavirðiuslygus ir glotnus, todël já nesunku atskirti nuo�aa�. �Pahoehoe� lava ðioje saloje taip pat yra

bazaltinës sudëties, taèiau ma-þesnio klampumo nei �aa� ir su-daro daug plonesnius sluoks-nius, kuriø pavirðiø dengia apie 5cm storio stiklo plëvelë (neiðsi-kristalizavusi medþiaga). �Paho-ehoe� lavos tankis didesnis uþ�aa�, kadangi jos sudëtyje vyraujastiklas, o ne iðsikristalizavæ kris-talai. Ði lava juda poþeminiais tu-neliais iðlaikydama ðilumà ir þe-mà klampumo laipsná. IðsiliejusiÞemës pavirðiuje, ji slenka ið lëtoir atvësta pamaþu, � taip susida-ro susisukæs, susiraukðlëjæs lavospavirðius, vadinamas �virveliniu�.Saloje gausu pavirðiuje atsi-verianèiø lavos kanalø, kuriaisneiðsikristalizavusi lava migravopo þeme bei iðsiliejo þemës pa-virðiuje. Lavø tuneliø susidarymaspo þeme priklauso nuo daugelioveiksniø � nuo fiziniø ir cheminiølavos ypatybiø, nuo iðsiverþimogreièio ir reljefo.Dar vienas ryðkus objektasðioje saloje � tai kûgio pavidaloplyðiniai vulkanai, iðsidëstæ linija vienas uþ kito.Ði ypatybë rodo regione vyravusá plyðiná vulkaniz-mà. Kûginiai vulkanai sudaryti ið piroklastiniø uo-lienø � daugiausia ið vulkaniniø smulkiø daleliø(pelenø), uolienø ir stiklo nuolauþø (lapiliø), iðmes-tø á orà sprogimo metu. Kai kuriuose vulkanuo-se, pavyzdþiui, Cuervo ir Kolorado apatinëse ku-polo dalyse, rasta dunito ksenolitø, iðkeltø net iðmantijos bei apatinës plutos.Piroklastiniai vulkanø iðsiverþimai itin pavojin-gi þmonijai. Nuo padidëjusio á orà iðmestø dujø irdulkiø kiekio dûsta þmonës, gyvûnai, sunaikina-ma gamta. Vienas liudininkø kunigas Jaiza, ste-bëjæs 1730 m. prasidëjusá vulkanizmà Lancarotë-je, savo dienoraðtyje raðë: �Rugsëjo 1 d. tarp 9 ir10 val. Þemë �sprogo� ir kità rytà jau iðkilo aukðtikalnai. Po keliø dienø nauji plyðiai atsivërë, ið ku-riø pradþioje kaip vanduo pradëjo verþtis lava, uþ-tvindydama du kaimus. Rugsëjo 11 d. vël suak-tyvëjo vulkanizmas ir dar vienas kaimas buvo pa-verstas pelenais. Ypaè didþiulá siaubà sukëlë la-va, iðsiverþusi vandenyne. Didþiuliu negyvø þuvøsluoksniu buvo nuklota salos pakrantë. O spalio

Pahoechoe lava Lancarotës saloje.Pahoehoe lava in the island of Lanza-rote.PAÞINIMO ROMANTIKA

75

18 d., atsivërus Þemëje dar trimsnaujoms angoms, iðsiverþë neáti-këtinai didelis piroklastø kiekis.Nuo dujø uþduso daugybë galvi-jø, lavos srautai uþklojo derlingasþemes. Þmonës bëgo á kità salà,ðalia esanèià Gran Kanarijà. Pa-kartotinai vulkanai iðsiverþdavo iki1736 m.�Gran Kanarijos LavosJaunesnëje Gran Kanarijossaloje vulkanizmas prasidëjo ðiektiek vëliau nei Lancarotëje � prieð14,5 mln. metø. Skirtingai nei Lan-carotëje, èia, be bazaltinës lavos(tefritinës, ðarminio bazalto ir to-leitinës), yra ir felzinës (fonolitinës,trachitinës, riolitinës). Be to, ði sa-la iðsiskiria giliais slëniais staèiaisðlaitais, kai kur besileidþianèiaistiesiai á vandenynà, ir veðlia aug-menija.Gran Kanarija susidarë ið di-dþiulio skydinio vulkano, kurio di-dþioji apatinë dalis slypi po okea-

A volcanic bomb that flew from the Colorado volcano (red)in Lanzarote (it weighs about 50 tonnes!).Vulkaninë bomba, �atskriejusi� ið vulkano Kolorado (rau-donas) Lancarotëje (jos svoris 50 tonø!).

Nefelininës lavos kolonos, susidariusiosprieð 5,48 mln. metø � joms bûdingastulpinio skirumo struktûra.Nephelinite lava columns formed about5.48 million years ago � with typical col-umn structure.

PAÞINIMO ROMANTIKA

76

nu, o virðutinë dalis iðkilusi virð jo. Prieð 13 mln.metø, staiga iðsiverþus vulkanui, á atmosferà bu-vo iðmestas didelis kiekis magmos. Dar mioceneiðtuðtëjus magmos kamerai (talpyklai), jos sienosnebeiðlaikë slegianèio svorio, todël vulkano sto-gas ákrito á iðtuðtëjusios magmos ertmæ, � susi-formavo kaldera. Vëliau daugiafaziai lavos ir karðtødujø iðsiverþimai, intrudavusios uolienos (sienitai)bei kûginiø daikø spieèiai uþpildë kalderos vidø.Nukritusi ið atmosferos vulkaninë medþiaga uþ-klojo Þemës pavirðiø, suformuodama horizonta-lius piroklastinius sluoksnius (ignimbritus). Mag-mos kilimo kelias buvo nevienalytis (heterogeni-nis) � ið pradþiø ji kilo radialiniais lûþiais, vëliau �þiedo formos lûþiais. Tokie procesai átakojo naujøstruktûrø � grabenø, horstø ir pan. susidarymà.Pleistocene vulkanas pakartotinai iðsiverþë, o vë-liau suiro. Vulkanizmas Gran Kanarijoje buvo ne-vienalaikis, todël salos vulkanines uolienas moks-lininkai pagal amþiø skirsto á Güigüi (14,3 mln. me-tø senumo), Hogarzales (14,4 mln.metø.), Mogan(13,63-13,04 mln.metø), Fataga (12-9,85 mln.me-tø), Roque Nublo (5,48-2,7mln. metø) ir C fazës(3,5-3 mln. metø senumo).Itin áspûdingos Roque Nublo formacijai pri-klausanèios nefelininës sudëties vulkaninës uo-lienos su stulpinio skirumo struktûromis. Tokiøstruktûrø susidarymas susijæs su lavos vësimoprocesais: vëstant lavai nuo pavirðiaus gilyn, jostûris sumaþëjo, todël susidarë plyðiai, statmenijos tekëjimo krypèiai. Lava tapo panaði á vertika-liø daugiakampiø, daþniausiai penkiakampiø,skirtingo amþiaus stulpø kolonà. Kai kur ðie ne-felininiai stulpai deformuoti, sulinkæ. Tokioms de-formacijoms susidaryti átakos galëjo turëti vëles-

nio lavos srautoásiskverbimas.Ádomus geolo-ginis objektas �Martelës mara. Josraida prasidëjo, kaimagma pasiekëgruntiná vandená,kuriam staigiai ákai-tus susidarë palankios sàlygos greitam vandensgaravimui bei tûrio plëtimuisi. Sumaþëjus slëgiui,susikaupusios dujos ir vandens garai Þemës gel-mëse sprogo ir toje vietoje susidarë plokðèiadug-nis dubens formos krateris, apjuostas aukðto py-limo, supilto ið biriø vulkaninio stiklo nuolauþø (0,2-0,64 mm).Teidë � aukðèiausia Kanarø virðûnëTenerifë � vienas didþiausiø þemës plotø Ka-naruose. Èia iðkilusi ir aukðèiausia Kanarø saløvirðûnë Teidë, kuri siekia net 3718 m. Pagal aukð-tá Teidë uþima treèià vietà tarp okeaniniø vulkani-niø salø virðûniø. Uþ jà aukðtesnës tik Havajø Mau-na Loa (4170 m) ir Mauna Kea (4205 m). Kai ku-riø mokslininkø nuomone, Tenerifæ miocene (prieð4 mln. metø) sudarë dvi ar trys trikampiu iðsidës-èiusios atskiros salos. Prieð milijonà metø èia van-denyno gelmëse prasidëjæs vulkanizmas ir sufor-mavo vientisà salà Tenerifæ. Vëliau ðis vulkanassuiro suformuodamas kalderà, taèiau vulkanizmasbuvo aktyvus ir vëlesniais etapais. Ðioje kaldero-je iðkilo dar vienas vulkanas, vëliau taip pat su-griuvæs ir suformavæs naujà kalderà, kurios dalisiðliko iki ðiø laikø ir vadinama Kanadas kaldera.Ði kaldera susidarë prieð 170 tûkst. metø, kai stai-gios nuoðliauþø griûtys sugriovë salos kûginæ for-mà ir suformavo vulkano virðûnëje didþiulæ ádubà(depresijà), apjuostà staèia siena, t.y. Kanadas kal-derà. Dabar iðlikusi tik dalis ðios kalderos sienos,nes kita dalis nuslinko á Atlanto vandenynà. Ypaèáspûdingas kalderos amfiteatras atsiveria pakiluseskalatorium á 3200 m aukðtá netoli Teidës virðû-nës � èia dar randama tebeveikianèiø fumaroliø

Tenerifës salos vaiz-das ið Kanadas kal-deros, èia dar galimaaptikti tebeveikianèiøfumarolitø.Tenerife Island � a viewfrom Canadas Caldera,where one can detectactive fumaroles.

PAÞINIMO ROMANTIKA

77Erozijos sukurtos skulp-tûros � Roques de Gra-cija daikos Tenerifëje.Volcano Cuervo formedof volcanic cinder in Lan-zarote. Erosion createdsculptures in Roques deGracia dykes in Tene-rife.

bei sulfato ir alunito (KAl3(SO4)2OH6) nuosëdø.Vulkaniniø uolienø tyrimai ir geologiniø pro-cesø paþinimas aktualûs visame pasaulyje ir rei-kalingi analizuojant Lietuvos kristalinio pamatokernà. Vulkanologiniai tyrimai ir konsultacijos su

specialistais pade-da geriau suprastisavo kraðto gelmë-se slûgsanèiø me-tavulkaniniø (bazal-tø, andezitø, dioritø,riolitø) ir subvulka-niniø (diabazø) uo-lienø susidarymàbei geologinæ rai-dà.Padëka. Nuoðirdþiai dëkoju profesoriui An-ders Lindh uþ parodytus ádomius geologiniusobjektus ir vertingus paaiðkinimus, taip pat dë-koju Lundo universiteto Geologijos fakultetui uþfinansavimà.SummaryCanary Islands � a Hot Pointof the WorldOn 6�13 December 2006, the author of thepresent article, together with Swedish and Finn-ish students, had an opportunity to take part ina geological expedition to the Canary Islandsunder the guidance of Lund University Profes-sor Anders Lindh. Three islands�Lanzarote,Gran Canaria and Tenerife�have been visitedduring the expedition that was arranged tostudy these islands, especially to elucidate theirorigin and development as one of hot points ofthe Earth.Canary Islands�a young archipelago�con-sist of 13 isles, 7 of which are populated, i.e.Lanzarote, Fuerteventura, Gran Canaria, Tene-rife, Gomera, La Palma and Hiero. They aresituated in the eastern part of the Atlantic Oceanclose to the north-western coast of Africa (at theSahara Desert).Factors, which caused volcanism in the Ca-nary area, are not clear enough. Therefore, theissue of formation of these islands remains topi-cal up to now. For a long time, scholars used todebate whether they were formed on the oceanic

or continental crust. There is a hypothesis that theislands are situated on a so-called transit crust,i.e. at the margin of continental African and oce-anic Atlantic lithosphere plates. The latest seis-mic data, however, show that these volcanic is-lands were formed on the oceanic crust andshould be attributed to the volcanic island type�the geologists call it the hot spot volcanism.The Canary Islands emerged because of therifting of the oceanic crust due to convectionalplume of the mantle formed between the oceaniccrust and the mantle. This plume has a shape ofa mushroom; its stem is very thin, whereas its capis widely expanded under the lithosphere. Theplume consists of mantle�s molten matter that isturning up and forming sources of magma thatburns a hole in the lithosphere and erupts as lavaonto the Earth�s surface, thus forming volcanoes.In the initial phase, this was the underwater vol-canism. Later, as it emerged from water, its typebecame the continental one.The author would like to express her sinceregratitude to Prof. Anders Lindh for acquaintancewith such interesting geological sites and valu-able explanations about their origin. I am alsograteful to Lund University Geology Faculty forfunding my trip.

PAÞINIMO ROMANTIKA