ORGANINIŲ TRĄŠŲ - idavang.lt · Per metus iš įterpto mėšlo azoto nuostoliai dėl išplovimo...

ORGANINIŲ TRĄŠŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IR APLINKOSAUGINIAI ASPEKTAI

2018

2

ORGANINIŲ TRĄŠŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IR APLINKOSAUGINIAI ASPEKTAI 2018 M.

Tręšimas greta kitų agrotechnikos priemonių – sėjomainos, žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros ir kt. – laikomas veiksmingiausia augalų derlingumo, derliaus kokybės gerinimo priemone. Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) daugelio metų tyrimų duomenimis, 25–35 proc. augalų derliaus padidėjimo priklauso nuo trąšų. Tačiau trąšų veiksmingumą lemia daug veiksnių: dirvožemio fizikinės ir cheminės savybės, tręšimo lygis, maisto elementų santykis, tręšimo laikas, būdai, darbų kokybė ir kt. Todėl vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių žemdirbių uždavinių – užtikrinti racionalią augalų mitybą siekiant konkurencingo derliaus, tausojant dirvožemio derlingumą, maisto medžiagų išteklius ir aplinką. Svarbu, kad augalų maisto medžiagos trąšų pavidalu būtų tinkamai panaudojamos atsižvelgiant į sąlygas, padedančias augalams jas pasisavinti. Kai jų daugiau panaudojama, mažiau išplaunama į drenažo ar gruntinius vandenis ir kt. (Aplinkosauga ir tręšimo planavimas, 2009 m.)

3

ORGANINĖS IR MINERALINĖS TRĄŠOS: EFEKTYVUMAS IR APLINKOSAUGINIAI ASPEKTAI

Organinių medžiagų kiekis dirvožemyje lemia jo galimą derlingumą. Šios medžiagos yra pagrindinis saulės energijos akumuliatorius. Dirvožemio organines medžiagas sudaro: 80–85 proc. humusas, 10–15 proc. – nesuirusios augalų liekanos ir šaknys ir iki 5 proc. – gyvieji organizmai. Pagrindinis humuso kokybės rodiklis yra jo sudėtyje esančių huminių ir fulvorūgščių santykis: kuo jis didesnis, tuo geresnės kokybės humusas (http://www.zum.lt/documents/leidiniai/15.pdf).

Tręšiant optimaliomis normomis NPK trąšų (derinant mineralines ir organines trąšas), didėja derlingumas, užtikrinamos palankios augalų augimo sąlygos, didėjant humuso kiekiui dirvožemyje daugiau sukaupiama ir išsaugoma maisto medžiagų, todėl mažiau jų pasklinda į aplinką, kurioje jos vertinamos kaip tarša.

Viena pagrindinių dirvožemio išsaugojimo bei pagerinimo priemonių yra dirvožemio organinės anglies (humuso) sankaupų didinimas. Tai ne tik gerina dirvožemio kokybę, bet ir prisideda prie CO2 emisijos mažinimo.

Didžiausia dirvožemio azoto dalis yra organinės formos ir jo daugiausia yra humusingajame horizonte, kur yra daugiau organinių medžiagų. Priklausomai nuo vietovės, dirvožemio savybių, klimato veiksnių (temperatūros, kritulių), naudojamos agrotechnikos bei tręšimo, mineralinio azoto kiekis per metus pastebimai kinta, todėl kiekvienais metais žemdirbiams teikiama informacija apie pavasarį dirvožemyje esamas mineralinio azoto atsargas. Per metus iš įterpto mėšlo azoto nuostoliai dėl išplovimo siekia 36,8–41,1 kg ha–1, arba 12,3–13,7 %, iš mineralinių trąšų įterpimo metais azoto išsiplauna 2,2–17,2 %, antrais,– 1,5–5,0 % įterpto azoto kiekio.

Dirbamose žemėse augalų šaknų 0–30 cm sluoksnyje yra nuo 1 iki 4 % humuso arba nuo 30 iki 120 t/ha. Humusas yra šimtmečiais susiformavusios organinės medžiagos, kuriose gyvena mikroorganizmai, grybai, bakterijos, o lygiagrečiai vyksta cheminiai procesai.

Humuse bendrojo azoto yra apie 5 %, taigi nuo 1,5 iki 6,0 t/ha. Fosforo ir kalio humusingame 0–30 cm sluoksnyje sukaupiama apie 0,3–1,2 t/ha. Tai reiškia, kad dirvožemis yra akumuliavęs gana didelius maisto medžiagų kiekius, palyginti su tais, kurie įnešami su trąšomis.

Tręšiant organinėmis trąšomis norma 170 kg/ha azoto, į dirvą įnešama apie 11 % viso sukaupto dirvoje azoto bei apie 20 % fosforo ir kalio.

Siekiant ilgus metus gauti aukštus ž.ū. kultūrų derlius, būtina į dirvą įnešti maisto medžiagų NPK tiek, kad jos padengtų šių medžiagų nuostolius:

• išnešant su derliumi;

• išsiplaunant į gilesnius sluoksnius, iš kurių augalų šaknys nepaima maisto medžiagų;

• garuojant.

Su vidutiniu javų derliumi 5 t/ha iš dirvožemio su grūdais išnešama vidutiniškai 110 kg azoto, 50 kg P2O5 ir 100 kg K2O.

Mineralinės trąšos gaminamos skystos arba granuliuotos. Jos yra tirpios drėgnoje aplinkoje, jas augalai gali greitai pasisavinti, be to, jei trąšose yra azoto junginių, tai iš jų į aplinką garuoja amoniakas, dujinis azotas bei azoto oksidai. Taigi, kai mineralinės trąšos, turinčios azoto junginių, įnešamos į neapaugusią augalais dirvą, jas racionaliausia įterpti, kad būtų mažesni azoto nuostoliai. Išberiant azoto junginių turinčias trąšas į augalais apaugusią dirvą azoto nuostoliai dėl garavimo mažesni, nes augalai jo daug pasisavina per lapus.

4


1 LENTELĖ MAISTO MEDŽIAGŲ PASISAVINIMAS IŠ TRĄŠŲ (%) (PAGAL ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSI-

TETO DIRVOTYROS IR AGROCHEMIJOS KATEDROS METODIKĄ, PARENGTĄ J. KUČINSKO, J. PEKAR-SKO, I. PRANCKIETIENĖS IR R. ZINKEVIČIAUS), IR HTTP://EC.EUROPA.EU/ENVIRONMENT/WATER/

WATER-NITRATES/PDF/ANNEX_1_MAN_N_EFFIC.PDF

TRĄŠŲ VEIKIMO METAI

Pirmi

Antri

Treti

Pirmi

Antri

Treti

Pirmi

TRĄŠOS

Mineralinės

Tirštas mėšlas

Srutos

N

40-60

3-5

-

20-30

15-20

10-15

65-82

P

15-30

10-15

5-10

30-40

10-15

iki 5

K

60-70

10-15

-

50-60

10-20

iki 10

Pastaruoju metu daugiausia gaminama kompleksinių trąšų N:P:K, turinčių visas pagrindines maisto medžiagas. Jų dažniausia cheminė sudėtis yra :

Amonio dihidrofosfatas NH4H2PO4Diamonio hidrofosfatas (NH4)2HPO4Amonio sulfatas (NH4)2SO4Karbamidas CO(NH2)2Kalio chloridas KClKalio sulfatas K2SO4Amonio chloridas NH4Cl.

Organinių trąšų pasisavinimas visada lyginamas su mineralinėmis trąšomis per vadinamąjį „mineralinių trąšų ekvivalentą“. Priimant mineralinių trąšų pasisavinimą lygų 1, skysto mėšlo pasisavinimas pagal azotą yra 0,61, pagal P2O5 – 1,0, pagal K2O – 0,84 (Organinės trąšos, 1992). Organinėse trąšose bendrojo azoto didelė dalis, apie 60-80 %, yra tirpios formos, o likusi dalis yra organinis azotas – surištas baltymuose, šlapale, angliavandeniuose bei mikroorganizmuose. Šis organinis azotas dalyvauja humifikacijos procesuose – papildo humusą ir gali būti redukuojamas į augalams prieinamas formas vėliau, netgi kitais metais.

5

2 LENTELĖ EKOLOGINIAI EKONOMINIAI ASPEKTAI

1. Sudėtyje yra rūgščių ir kitų toksinių medžiagų, kurios gali būti pavojingos žmogui. 2. Mineralinės medžiagos, patekusios į dirvožemį, yra nedraugiškos mikroorganizmams, todėl neskatina humifikacijos procesų. Ilgamečių mokslinių tyrimų duomenimis (L.Tripolskaja. Organinės trąšos ir jų poveikis aplinkai. Kaunas, 2005), nenaudojant organinių trąšų humuso kiekis dirvožemyje per 11 metų sumažėjo 19,5 %.3. Ilgalaikis mineralinių trąšų, pH esant nuo 5 iki 6, naudojimas rūgština dirvą.4. Esant užsitęsusioms žemoms oro temperatūroms bei kritulių kiekiui didesniam nei išgaravimas yra didelė tikimybė, kad dalis trąšų bus išplaunama į gilesnius grunto sluoksnius.5. Didėjanti trąšų kaina.

1. Santykinai didelės transportavimo ir paskleidimo išlaidos.

2. Esant užsitęsusioms žemoms oro temperatūroms bei kritulių kiekiui didesniam nei išgaravimas yra didelė tikimybė, kad dalis trąšų bus išplaunama į gilesnius grunto sluoksnius.

3. Kvapų sklaida skleidimo metu.

1. Santykinai nedidelės transportavimo ir paskleidimo sąnaudos.

2. Didžioji dalis greitai pasisavinama augalų (ypač azoto junginių).

1. Dirva praturtinama mikroorganizmais ir kitais organiniais junginiais, kurie iš karto papildo humuso išteklius. Humuso 1 t pagaminti reikia iki 2 t organinių medžiagų (sausų medžiagų). 2. Dėl organinių trąšų poveikio padidėja dirvožemio sorbuojamoji galia, mažinamas dirvožemio rūgštingumas, gerėja oro ir vandens režimai. Organinėmis trąšomis patręšta sunki dirva geriau sugeria vandenį, o iš lengvos dirvos vanduo ilgiau neišgaruoja, tampa palankesnės agrocheminės ir agrofizikinės dirvožemio savybės.Organinėse trąšose nėra chloro junginių.Skystajame mėšle, srutose esančiomis maisto medžiagomis augalai gali pasinaudoti greitai.

Tręšiant pavasarį augalai sunaudoja 10,8 % azoto daugiau negu rudenį. Tai nėra daug dėl to, kad skystasis mėšlas buvo skleistas vėlai rudenį. Tręšiant rudens pradžioje daugiau organinio azoto būtų spėję mineralizuotis iki šalnų ir maistingųjų medžiagų nuostoliai būtų buvę dar didesni. Vasarinius augalus azotu rekomenduojama tręšti pavasarį, kai dirvožemio drėgmė optimali (Pocius, 2006), įterpiant trąšas priešsėjinėmis žemės dirbimo priemonėmis. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių (AM ir ŽŪM, 2005).

TEIGIAMI ASPEKTAI NEIGIAMI ASPEKTAI

ORGANINĖS TRĄŠOS

MINERALINĖS TRĄŠOS

6


Organinių trąšų normos priklauso nuo tręšiamosios vertės, tręšiamų augalų rūšies ir dirvožemio granuliometrinės sudėties. Norint racionaliai naudoti mėšlą, tiek agronominiu, tiek ekologiniu požiūriais, vidutinės ir sunkios granuliometrinės sudėties dirvose metinės kraikinio mėšlo normos kaupiamiesiems neturėtų būti didesnės kaip 50 t ha-1, žieminiams javams – kaip 40 t ha-1, lengvos granuliometrinės sudėties dirvose – atitinkamai 40 ir 30 t ha-1. Skystas mėšlas jose, pagal įtaką derlingumui, nenusileidžia analogiškam maisto medžiagų kiekiui iš mineralinių trąšų. Ganyklų produktyvumas ypač didėja, kai mėšlu tręšiama per kelis kartus. Vienkartinė norma neturėtų viršyti 25–35 t ha-1. Didinti tiek mėšlo, tiek srutų normas nenaudinga, nes papildomas derlius nekompensuoja padidėjusių vežimo ir skleidimo išlaidų; be to, gali padidėti azoto bei kitų maistingųjų medžiagų nuostoliai ir aplinkos užteršimo pavojus.

MINERALINĖSE IR ORGANINĖSE TRĄŠOSE ESANTYS VEIKLIŲJŲ MEDŽIAGŲ KIEKIAI1000 kg amonio salietros turi 340 kg N; 1000 kg superfosfato – 200 kg P2O5; 1000 kg kalio chlorido – 600 kg K2O.

Organinių trąšų kiekis srutose ir mėšle gali svyruoti, todėl kiekvienais metais prieš tręšimo sezoną norint žinoti tikslius duomenis daromi organinių trąšų tyrimai (srutų, mėšlo). Pateikiame 2016 m. UAB „Idavang“ padalinių organinių trąšų tyrimus (1 priedas). 2016 m. „Idavang Sajas“ padalinyje pagal protokolo duomenis, iš rezervuarų paimtų srutų (S) viename m3 yra: 3,478 kg azoto, 0,0814 kg fosforo bei 1,661 kg kalio trąšų, t. y.:

ORGANINIŲ TRĄŠŲ VERTĖ M3/T

1000 kg (1 m3) srutų turi – 3,478 kg N; 1000 kg (1 m3) srutų – 0,0814 kg P;1000 kg (1 m3) srutų – 1,661 kg K.

Tiršto mėšlo (TM) vienoje t yra 5,377 kg azoto, 2,423 kg fosforo bei 1,619 kg kalio trąšų. 1000 kg (1 t) mėšlo turi – 5,377 kg N;1000 kg (1 t) mėšlo – 2,423 kg P;1000 kg (1 t) mėšlo – 1,619 kg K.

7

TRĘŠIANT ŽIEMINIUS KVIEČIUS DERLINGUMAS 6 T/HA

RUDENINIS TRĘŠIMAS mineralinėmis trąšomis prieš sėją NP 12-52 200 kg/ha KCl 60 200 kg/ha Tręšiant organinėmis trąšomis (srutos) į ha reikia paskleisti 7 m3 srutų.PAVASARINIS TRĘŠIMAS mineralinėmis trąšomis • 1 tręšimas (Balandžio pradžia, 1–10 d.) Amonio salietra 260 kg/ha; Tręšiant organinėmis trąšomis (srutos) į ha reikia paskleisti 25 m3 srutų.• 2 tręšimas gegužės 1–10 d. Amonio sulfatas 200 kg/ha mineralinėmis trąšomis (organinėmis trąšomis tręšti nėra galimybės (dėl sieros, ji būna kartu su azotu)).• 3 tręšimas birželio 1–15 d. Amonio salietra 140 kg/ha mineralinėmis trąšomis (organinėmis trąšomis tręšti nėra galimybės (per dideli augalai)).

TRĘŠIANT VASARINIUS KVIEČIUS DERLINGUMAS – 5,0 T/HA

• 1 tręšimas mineralinėmis trąšomis prieš sėją, balandžio 10–15 d. NP 12-52 200 kg/ha + siera KCl 60 190 kg/ha N 34 270 kg/ha, tręšiant organinėmis trąšomis (srutos) į ha reikia paskleisti 26 m3 srutų.• 2 tręšimas tręšiant mineralinėmis trąšomis (sudygus) Amonio salietra 155 kg/ha; Tręšiant organinėmis trąšomis (srutos) į ha reikia paskleisti 15 m3 srutų.

Organines trąšas (norint sumažinti maistingųjų medžiagų nuostolius) svarbu kuo greičiau įterpti į dirvą. Jų kiekis srutose ir mėšle gali svyruoti, todėl kiekvienais metais prieš tręšimo sezoną norint žinoti tikslius duomenis daromi organinių trąšų tyrimai (srutų, mėšlo). Pateikiame 2016 m. UAB „Idavang“ padalinių organinių trąšų tyrimus (1 priedas).

1 pavyzdys: ŪKININKO S. PETRAIČIO IŠ ŠEDUVOS TRĘŠIMO ORGANINĖMIS TRĄŠOMIS. ŪKININKAS LAUKAMS TRĘŠTI NAUDOJA MINERALINES IR ORGANINES TRĄŠAS, SKAIČIAVIMUOSE PARODYTA, KAIP GALIMA MINERALINES TRĄŠAS PAKEISTI ORGANINĖMIS, ATSIŽVELGIANT Į AZOTO KIEKĮ ORGANINĖSE TRĄŠOSE:

8


2 pavyzdys: ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS, VALDANČIOS 15 000 HA, TRĘŠIMAS MINERALINĖMIS ARBA ORGANINĖMIS TRĄŠOMIS

ORGANINIŲ TRĄŠŲ VERTĖ M3/T

1000 kg (1 m3) srutų turi – 2,8 kg N;1000 kg (1 m3) srutų – 0,09 kg P;1000 kg (1 m3) srutų – 1,2 kg K.

VASARINIAI MIEŽIAI

PAVASARINIS TRĘŠIMAS • 1 tręšimas pagrindinis tręšimas prieš sėją 27 m3 srutų ha,• 2 tręšimas tręšiant mineralinėmis iki balandžio 20 d. NPK (16 16

16 ) -200 kg/ha;• 3 tręšimas apie gegužės 10 d. tręšiama organinėmis trąšomis

(srutos) į ha reikia paskleisti 20 m3 srutų arba 100 kg N34 (priklausomai nuo augalų būklės).

ŽIRNIAI

PAVASARINIS TRĘŠIMAS• 1 tręšimas organinėmis trąšomis (papildomas po mineralinių

trąšų) apie birželio 10 d. 12 m3 srutų į ha.

Tiršto mėšlo (TM) vienoje t yra 6,33 kg azoto, 2,82 kg fosforo bei 0,29 kg kalio trąšų.1000 kg (1 t) mėšlo turi – 6,33 kg N;1000 kg (1 t) mėšlo – 2,82 kg P;1000 kg (1 t) mėšlo – 0,29 kg K.

VASARINIAI KVIEČIAI

RUDENINIS TRĘŠIMAS Tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlas) į ha reikia paskleisti 20 tonų

mėšlo.PAVASARINIS TRĘŠIMAS • 1 tręšimas pagrindinis tręšimas prieš sėją 45 m3 srutų ha;• 2 tręšimas apie gegužės 5 d. KAS (skystos organinės trąšos

100 ltr 32%N) arba salietra 100 kg (priklausomai nuo augalų).• 3 tręšimas apie gegužės 10 d. tręšiama organinėmis trąšomis

(srutos) į ha reikia paskleisti 20 m3 srutų arba 100 kg N34 (priklausomai nuo augalų būklės).

ŽIEMINIAI KVIEČIAI

RUDENINIS TRĘŠIMAS Tręšiant organinėmis trąšomis (tirštas mėšlas) į ha reikia 20 t tiršto

mėšlo prieš sėją ir 5 kg F + 5 kg Ka.PAVASARINIS TRĘŠIMAS• 1 tręšimas kovas–balandžio pirmoji pusė – tręšimo pradžia 30 m3

srutų ha, 100 kg /ha amonio sulfato;• 2 tręšimas balandžio 15–20 d. 30 m3 srutų ha; • 3 tręšimas apie gegužės 5 d. KAS arba salietra 80–120 kg

(priklausomai nuo augalų).

9

Skaičiuojant maisto medžiagų balansą, būtina sujungti visą ūkio maisto medžiagų grandinę – nuo pašarų, gyvulių, mėšlo kaupimo iki panaudojimo laukuose subalansuotam augalų tręšimui. Tam būtina savanoriškai ir savarankiškai sudaryti tręšimo planus ir strategiją, įvertinant visas tręšimo plano sudarymo sąlygas, t. sk. ir priešdėlių paliekamų maisto medžiagų kiekius. Svarbu parinkti tinkamą trąšų normą. Pirmiausia reiktų suskaičiuoti, kiek azoto trąšų reikės visam planuojamam derliui užauginti ir per kelis kartus tą normą atiduoti. Metinė azoto trąšų norma apskaičiuojama pagal formulę:

N=25D – n,

čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas derlingumas t/ha; n – mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.Pagal šią formulę sužinome N veikliosios medžiagos poreikį planuojamam derliui užauginti. Pasirinkus azotines trąšas, reikės persiskaičiuoti į fizinį svorį.

3 pavyzdysJei planuojate 6 t/ha derlių, pasinaudoję pateikta formule, gaunate tokius rezultatus: N= 25 x 6 t/ha – 25 kg/ha (mineralinio azoto kiekis dirvožemyje) = 150 – 25 = 125 kg/ha N. Jei naudojate amonio salietrą, kurioje N veiklioji medžiaga sudaro 34,4 proc., tai, perskaičiavę į fizinį svorį, gautumėte 370 kg/ha amonio salietros. Taigi lieka tik nuspręsti, per kiek kartų šią normą ištręšite. Bet kokiu atveju pirmam tręšimui, kol dar augalai silpni, nereikėtų didinti trąšų normos, nes silpnų augalų šaknys nesuspės jų pasisavinti, todėl patirsite didelių maisto medžiagų nuostolių – ko nepasisavins augalai, tas išsiplaus (http://www.agroakademija.lt/augalininkyste/technologijos/?SId=554). Taigi pirmam tręšimui užtenka 30–40 kg N/ha (fiziniu svoriu būtų 100–150 kg/ha amonio salietros). Tręšiant organinėmis trąšomis, pvz., mėšlu, kurio vienoje t yra 5,377 kg azoto, norint atiduoti 125 kg/ha N, reikės 20,7 t mėšlo. Taigi pirmam tręšimui užtenka 30–40 kg N/ha (fiziniu svoriu būtų 5–6 t/ha mėšlo). Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.

N=170/5,377,N=23,25 t/ha

Organines trąšas (norint sumažinti maistingųjų medžiagų nuostolius) svarbu kuo greičiau įterpti į dirvą. Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institute lauko bandymais nustatyti amoniakinio azoto nuostoliai skleidžiant skystąjį gyvulių mėšlą pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Amoniakinio azoto nuostoliai priklausomai nuo skystojo mėšlo įterpimo laiko (Misevičienė, 2002)

10


Mėšlui ir srutoms skleisti naudojamos įvairios mėšlakratės, mėšlo skleistuvai, cisternos su skleidimo įrenginiais arba gali būti naudojamos stacionarios drėkinimo sistemos. Skystą mėšlą skleidžiant aukštai nuo dirvos paviršiaus, išgaruoja dideli amoniako kiekiai (~20–30 %). Žarniniai skleistuvai geriausiai tinka skleisti srutas ant augančių pasėlių, nes jie neužteršiami (2 pav.). Kai skleistuvo žarnos velkasi dirvos paviršiumi, srutų amoniakas, gavęs drėgmės, tuojau pat nitrifikuojasi ir tampa augalų pasisavinamu nitratų azotu, be to, į aplinką mažiau patenka nemalonių kvapų. Srutų įterptuvai srutas į dirvą įterpia 3–5 cm gyliu. Įterpus mėšlą po valandos prarandama tik 1 % amoniakinio azoto, įterpus po dviejų parų, galima netekti beveik pusės amoniakinio azoto, o srutos, paskleistos anksti pavasarį ir neįterptos, gali netekti per parą iki 20 %, visai neįterptos – 50 % ir daugiau amoniakinio azoto. Sausu šiltu metu išlaisčius ir neįterpus nuostoliai bus didžiausi. Todėl mėšlą reikia skleisti laukuose drėgnesniu ir vėsesniu, nevėjuotu oru. Srutoms skleisti laukuose naudojama lengva plačiabarė srutų skleidimo mašina „PIONEER“, turinti velkamas skleidimo žarnas. Ši moderni mašina – tai savaeigė važiuoklė su 24 m pločio išskleidžiamomis fermomis. Srutų skleidimo normą valdo kompiuteris (2 pav.). Mašina lengva, todėl negadina dirvos struktūros. Srutų paviršinis išlaistymas velkamomis žarnomis yra vienas iš tinkamiausių srutų paskleidimo būdų, nes geri paskleidimo tolygumo rodikliai (iki 10 %), nedideli azoto nuostoliai (10–20 %), galima taikyti apsėtoje dirvoje (laistant augalai neužsiteršia). Priklausomai nuo vamzdyno ilgio mašinos našumas svyruoja 100 iki 140 m3/h. Srutos nuo rezervuarų iki skleidimo mašinos tiekiamos kilnojama siurbline su slėginiais vamzdžiais, išvyniojamais nuo ritės. Tirštas mėšlas, iškratytas ant dirvos paviršiaus, užariamas per 24 val. Mėšlo veiksmingumas priklauso nuo jo įterpimo į dirvą gylio. Sunkiuose dirvožemiuose mėšlą geriau įterpti prieš skutant ražienas 12–15 cm gyliu, lengvesniuose dirvožemiuose, siekiant apsaugoti nuo per greito išdžiūvimo ir mineralizacijos procesų sustojimo, turėtų būti ariama visu gyliu 22–25 cm (UAB „Idavang“ Kepaliai 2016 m. bendras mėšlo ir srutų tvarkymo planas).

11

2 pav. Srutoms skleisti laukuose naudojama lengva plačiabarė srutų skleidimo mašina „PIONEER“, turinti velkamas skleidimo žarnas.

Ūkininkai ir bendrovės sudarydami tręšimo planus ir juos įgyvendindami sutaupytų daug lėšų, skirtų mineralinėms trąšoms pirkti, racionaliai panaudotų organines trąšas ir kartu prisidėtų prie taršos mažinimo iš žemės ūkio šaltinių programos (Aplinkos taršos mažinimo rekomendacijos, http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file1880.pdf).

12


13

MĖŠLO IR SRUTŲ NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI1. Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. 2. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. 3. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus

auginami žiemkenčiai.4. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo

namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.5. Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą ir jį

vykdyti. 6. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir teikiamas kontroliuojančiai

institucijai jos prašymu.7. Kitam asmeniui perduoti daugiau kaip 100 tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinį susitarimą (sutartį), o

perėmėjas perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti laikydamasis Reikalavimų apraše ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (saugoti teisėto mėšlo ir (ar) srutų panaudojimo, perdavimo arba realizavimo įrodymo dokumentus ne trumpiau kaip dvejus metus).

8. Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

9. Organines trąšas draudžiama naudoti:a) požeminių vandens telkinių, kurių vanduo naudojamas centralizuotam vandentiekiui, apsaugos zonose (pirmosios ir antrosios juostų

teritorijose);b) arčiau kaip per 1 km nuo atvirų vandens telkinių, kurių vanduo naudojamas vandentiekiui;c) arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų;d) atvirų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose (vietovėje itin tankus hidrografinis tinklas);e) arčiau nei per 5 m nuo drenažo šulininio filtro;f) jei tręšiamo lauko pavėjinėje pusėje yra gyvenvietės arba pavienės sodybos.g) upėms, kurios ilgesnės kaip 50 km, yra nustatyta 200 m pločio apsaugos zona. Visoms kitoms upėms, pratekančioms pro tręšiamų laukų

vietovę, taikoma 100 m apsaugos zona. VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOSE DRAUDŽIAMA LIETI SRUTAS IR SKYSTĄJĮ MĖŠLĄ: h) neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 m nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5º, ir arčiau nei per 200 m nuo kranto

linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5º;i) įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 m nuo sureguliuotų upelių, mel. griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 km2, arčiau

nei per 10 m nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 km2. Apsaugos zonose ribojama tręšimo norma, kuri gali būti ne didesnė kaip 80 kg/ha azoto bei 15 kg/ha fosforo per metus.

14


MĖŠLO IR SRUTŲ KAUPIMAS1. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys gali tirštąjį mėšlą

laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus: a) rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo

panaudoti mėšlo kiekio;b) rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;c) rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;d) rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo

laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;e) ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis,

skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;f) rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Prieš pradedant lauko tręšimo darbus, atžymimos visos apsauginės juostos nuo vandens telkinių, sodybų, ETL ir kt. Mechanizatoriams, atliekantiems tręšimo darbus, privalo būti pateikti nurodymai, kaip laikytis nustatytų skleidimo normų (greitis skleidimo metu, atstumai tarp technologinių vėžių), taip pat kiti aplinkosauginiai reikalavimai (Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo, UAB „Idavang“ Kepaliai 2016 m. tręšimo planas).

Tręšimą mėšlu 2016 m. reglamentuoja šie dokumentai: „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Žin, 2011, Nr. 118-5583 ir pakeitimo „Dėl aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. D1-939/3D-874“. Žin., 2012, Nr. 134-6849.

15

1 PRIEDAS UAB „IDAVANG“ PADALINIŲ ORGANINIŲ TRĄŠŲ TYRIMŲ DUOMENYS:

PADALINIAI Nb, mg/l

01 ŠALNAIČIAI

02 RUPINSKAI

03 MŪŠA

04 SAJAS

06 KALVARIJA

07 SKABEIKIAI

08 LEKĖČIAI

PASODĖLĖ

ŠEDUVA

JONIŠKIS

RAMYGALA

STM

S (atviras rezervuaras)

STM

STM

STM

S

STM

STM

STM

S (atviras rezervuaras)

SM

STM

S (atviras tvenkinys)TM (atviro tvenkinio dumblas/

nuosėdos)

S

29225192904

43485516

34786443

34785377

3083

21913337

28175609

29917231517

4870

3165630417744417

345

8752219139

2441648

58,92838

81,42423

754

70,01129

7975491

57,3174530,4

214

210381739,9699

35,6

1101852546

1407746

987893

16611619

1510

786748

12123185

11241681435

1588

87311486981061

439

3,6133,3

0,586

1,8333,0

0,75331,6

0,99025,0

3,36

0,72524,9

3,3447,6

0,98134,7

0,201

2,06

1,1829,93,162,69

0,343

TM- Tirštas mėšlas SM-skystas mėšlas S-srutos

Pb, mg/l K, mg/l Sausos medž., %


DĖL TRĘŠIMO DARBŲ/TRĄŠŲ PIRKIMO KREIPTIS ŠIAIS TELEFONO NUMERIAIS:

+370 655 50402

+370 656 88485

+370 655 50402

+370 656 88485

+370 655 00595

+370 611 58455Tadas Micius

[email protected]+370 614 79825

Danutė Kvasovienė[email protected]

Renaldas Misiū[email protected]

Renaldas Misiū[email protected]

Egidijus [email protected]

Audrius [email protected]

Audrius [email protected]

UAB IDAVANG

A. Goštauto g. 40 B, 8 aukštas LT-03163 Vilnius

Tel.: +370 652 40633 Faks.: +370 5 249 6446

El. paštas: [email protected]

ORGANINIŲ TRĄŠŲ - idavang.lt · Per metus iš įterpto mėšlo azoto nuostoliai dėl išplovimo...

Documents

Transcript of ORGANINIŲ TRĄŠŲ - idavang.lt · Per metus iš įterpto mėšlo azoto nuostoliai dėl išplovimo...