U D K 8 2 1 . n 1 (73)-93 Versm is: Rick Rior<Un [^;. j l j Percy Jackson and the Olympians, Book 3:

The Titans Curse

Hyperion, 2007

I S B N 978-609-403-275-2

Copyright © 2007 by Rick Riordan Permission for this edition was arranged through the Nancy Gallt

Literary Agency © Vertimas \i kalb^, Nomeda Betkuviene, 2011 © Virselio adaptacija, Andrius Morkeliunas, 2011 © M E D I A I N C O G N I T O , 2011

1. K A I P G E L B E J I M O

O P E R A C I J A P A K R Y P O L A B A I B L O G A L I N K M E

P e n k t a d i e n j pries z iemos atostogas mama sukrove

man j lagaminelj b i i t iniausius daiktus bei kel is m i r t i n u s

g inklus i r nuveze j nauj^ internat in^ m o k y k l ^ . Pake l iu i

j s i sodinome mano biciules Anabet^ i r T a l i j ^ .

N u o N i u j o r k o i k i Bar Harboro , M e i n o valstijoje — as-

tuonios valandos kel io. A n t plento dribo slapias sniegas.

S u Anabeta i r T a l i j a nesimateme istisus menesius, taciau

puga ir mintys apie laukianc i^ u z d u o t j neleido ramia i

pas isnekuciuot i . T i k mama plepejo neuzsiciaupdama,

kadangi sus inerv inusi j i kalba daugiau nei paprastai. K a i

temstant pagaliau pasiekeme Vestover H 0 I 4 , j i jau buvo

spejus i papasakoti v isus gedingus mano k u d i k y s t e s

n u t i k i m u s .

T a l i j a nubrauke nuo ruko aprasojusj lang^ ir dirste-

lejo laukan.

— T a i g i . Bus smagu.

Vestover H o l a s atrode lyg blogio riterio tvirtove. Juo-

do akmens sienos, bokstai , siauri langij plysiai , didziules

medines dviveres durys. A n t snieguotq u o k j dunksanci^

p i l j is vienos puses supo apserksnij^s miskas , o is k i tos

esi p i lkos vandenyno bangos.

— A r t ikra i nenorite, kad palaukciau? — pasiteiravo

mano mama.

— A c i u , nereikia , mama, — atsakiau. — N e z i n a u , k iek

u z t r u k s i m e . M e s susi tvarkysime.

— O kaip sugrjsite? A s ner imauju , Pers i .

T i k i u o s i , mano skruostai neuzkai to . Jau ir taip buvo

pakankamai blogai , kad jauc iaus i p r ik lausomas nuo

mamos, k u r i veziojo mane j mus ius .

— V i s k a s gerai, ponia D z e k s o n , — raminamai n u s i -

sypsojo Anabeta. Sviesus jos p laukai slepesi s u b r u k t i

po s l i d i n i n k o kepuraite , o p i l k o s akys buvo selstancio

vandenyno spalvos. — M e s nele is ime j a m p a k l i u t i j

bedc-j.

M a m a , rodos, t ruput j apr imo. Anabet^ j i laike pacia

santuriausia is v isq astuntaklas iq pusdieviq. J i t ike jo ,

Anabeta daznai apsaugo mane nuo z i j t ies . I s t iesi j

neretai taip i r nut ikdavo, bet man toks poz iur i s vis t iek

buvo ne prie s irdies.

— gi, branguciai, — pratare mama. — A r turite visk^,

ko reikia?

— T a i p , ponia D z e k s o n , — pat ik ino T a l i j a . — A c i u ,

kad pavezejote.

— M e g z t i n i t j jsidejote? U z s i r a s e t e mano telefono

numerj?

— Mama. . .

— Pers i , neuzmirsa i ambrozi jos ir nektaro? O auksin^

drachm^, je i p r i r e i k t i j sus is iekt i su stovykla?

— L i a u k i s , mama! M u m s viskas bus gerai. E i m e ,

biciules.

J i atrode mazumel^ j s ize idus i , i r man buvo jos gaila,

bet jauciau tur j s kuo greiciau i s l i p t i is automobi l io .

Jei mama papasakottj dar v ien^ i s tor i j^ apie tai , kaip

zavingai atrodydavau vonioje budamas tre jq, ket inau

j s ikast i j snieg^ i r ten m i r t i n a i susalt i .

Anabeta su T a l i j a nuseke is paskos. Salto vejo durk la i

bade k iaura i per apsiaust^. A u t o m o b i l i u i dingus is ak i i j

T a l i j a tarstelejo:

— T u r i sauni^ mam;|, Pers i .

— J i v isai nebloga, — pr ipaz inau . — O kaip tu? A r

susis iekei su saviske?

V o s istarqs siuos zodz ius issyk emiau gailetis. T a l i j a

m e i s t r i s k a i svaidydavosi j n i r s i o kupina is zv i lgsnia is ,

k u r i u o s sust ipr indavo pankiska jos isvaizda - apiply-

susi kareiv iska s tr iuke , juodos odines kelnes, grandine

ir juodai apvedziotos skaisciai melynos akys. V i s delto

dabar j mane mestas zvi lgsnis gerokai pranoko visus

ankstesniuosius .

— Jei cia butq tavo reikalas, Pers i . . .

— V e r c i a u eime v idun, - jsiterpe Anabeta. - Grouver is

laukia .

T a l i j a zvilgtelejo j tvirtov^ ir nusipurte .

— T u te i s i . K a z i n , k^ j i s cia apt iko , k a d pasiunte

nelaimes signal^.

A s pakeliau akis j tamsius Vestover H o l o bokstus .

— N i e k o gero, — nusprendziau .

y\zuolines durys vaitodamos prasivere, i r mtisLj t r i ju le

k a r t u su sniego s i i k u r i u jzenge j vest ibiul} .

— O h o ! — tejstengiau i s lement i .

V i d u j e atsivere d i d z i u l e erdve. A n t sientj kabojo

karo veliavos i r jva ir iausi g inkla i : senoviniai sautuvai,

kovos k i r v i a i bei daugybe k i t q dalykel iq . Z i n o j a u , kad

Vestover i s yra karo m o k y k l a , taciau su dekoraci jomis

buvo, svelniai tar iant , persudyta.

Kyste le jau rank^ j k isen^, k u r la ik iau m i r t i n ^ j j sra-

t inuk^ — Potvyn io bangas. Jauc iau a p l i n k u i tvyrant j

pavoJLj. T a l i j a tryne savo pamegt^ magisk^j j daikt^ —

sidabrinq apyrank^. Z i n o j a u , kad m u d u abu galvojame

patj . N e t r u k u s prasides kova.

— Jdomu, kur . . . — buvo bepradedanti Anabeta.

D u r y s m u m s u z nugaros t r i u k s m i n g a i uzs i t renke .

— K^^-gi , — burbtelejau. — K o gero, teks cia pavie-

seti.

G i r d e j a u is tolo ataidincius sokit j m u z i k o s garsus.

Mes paslepeme savo krepsius uz kolonos. V o s pajude-

\j isgirdome per akmenines grindis dunks inc ius

z ingsnius , i r k e l i ^ m u m s pastojo is seselio i sn i r^ vyras

su m o t e r i m i .

A b u buvo t rumpais z i la i s p laukais , v i lke jo juodas

kariskas uniformas, papuostas raudonomis juostelemis.

M o t e r s panoseje zele s m u l k i i s iaseliai, o vyras buvo

svariai nusiskut^s, tai man pasirode kazkaip nenaturalu.

J u o d u ejo sustingij i r js itemp^, lyg btitq pr is i r i sq ant

nugarij po s luotkot j .

— Na? — paklause moter is . — gi jus cia veikiate?

— E-e. . . — suvokiau nepagalvoj^s apie tai . Sutelk^s

m i n t i s v ien t i k j G r o u v e r j i r sukdamas galv^, kas cia

nut iko , visai uzmirsau , jog nakcia j m o k y k l ^ j s l ink^ trys