Odė mokslui, 2013 lapkritis

2013 m. lapkritis Nr. 8 (12)

Pokalbis su Ryčiu Zemkausku

„Esu autoriteto tipo žmogus, pasirenku,

kuo tikėti“ 6-7-ame psl.

Jaunoji karta

„Išsilavinimas – vertybė,

kurią turime puoselėti“

5-ame psl.

Mokslo naujienos:

Lietuviški palydovai

kils į orbitą 2014 m.

9-ame psl.

Karšta temaJaunųjų mokslininkų

apklausa: dėl būtinybės dirbti lieka per mažai laiko

disertacijai rašyti3-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: R. Zemkauskas. Nuotrauka iš R. Zemkausko fotoarchyvo.

Mielieji,

Netrukus baigsis 2013-ieji metai. Jie buvo ypač produktyvūs pasaulio mokslininkams, tyrėjams ir at-radėjams: pradedant naujais gydymo metodais ir baigiant kosmoso užkariavimais. Ne mažiau įdomūs ir prasmingi jie buvo ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai, jos nariams, šiais metais dalyvavusiems gausybėje įvairių renginių: „Idėjų kalvėje“, viešosiose diskusijose, išvykose, konkursuose. Tikiuosi, kad ir mūsų organizacijos laikraštis prisidėjo prie jūsų, mieli skaitytojai, gyvenimo kasdienybės paįvairinimo, kviesdamas kas mėnesį susipažinti su jau žinomais ir galbūt ateityje būsimais garsiais Lietuvos mokslinin-kais, o taip pat primindamas svarbesnius įvykius, supažindindamas su mūsų narių kūryba ir pamąstymais.

Net ir šiuo metų laikotarpiu, kuomet visi labiausiai užsiėmę šventiniais rūpesčiais, LJMS nepamiršo jaunųjų tyrėjų ir mokslininkų poreikių ir lūkesčių – gruodžio mėn. kaip tik baigta Lietuvos daktarų, dok-torantų ir jaunųjų tyrėjų iki 35 metų apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, lietuvis mokslininkas gauna beveik du kartus mažesnį atlyginimą nei Europos vidurkis. Daugiau apie tyrimo rezultatus galite paskai-tyti 3 pusl.

„Jaunoji karta“ dalinasi nuomonėmis bei pamąstymais apie mokslą ir mokslininko specialybę. Vieno pa-šnekovo nuomone, labai smagu turėti galimybę bendrauti su dėstytojais, mokslininkais, kurie dažniausiai mielai dalinasi tiek savo žiniomis, asmenine patirtimi, tiek įvairiomis įžvalgomis apie kasdieninius reiški-nius, įvykius. Daugiau įvairių pamąstymų rasite 5 pusl.

Šiame numeryje artimiau susipažinsite su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju Ryčiu Zemkausku, nuolat viešojoje erdvėje kalbinančiu akademinės sferos žmones. Pašnekovas interviu dalinasi savo minti-mis apie asmenines universitetines patirtis, moralės principus, televizijos ir akademinės srities esamas ir galimas jungtis (6-7 pusl.).

Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. lapkritis Nr. 8(12)

Karšta tema

Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-jungos (LJMS) užsakymu atlik-to daktarų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų iki 35 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos mokslo fi-nansavimas vis dar yra pernelyg ma-žas ir lietuvis mokslininkas gauna bene du kartus mažesnį atlyginimą nei Europos vidurkis. Palyginimui, mūsų šalies mokslininko atlygis yra artimas uždarbiui, gaunamam Bul-garijoje.

„Tokie tyrimai yra ypač naudingi įvertinti esamą situaciją ir moksli-ninkų bei tyrėjų poreikius – taip ga-lima palyginti su kitų šalių patirti-mis. Tai ne tik parodo probleminius klausimus, bet ir atkreipia dėmesį į sritis, kuriose įmanomas nesudė-tingas pokytis: pavyzdžiui, faktas, kad mokslininkai mažai naudojosi tarptautinio mobilumo galimybė-mis, galėtų paskatinti aukštąsias mokyklas, kitas institucijas daugiau dėmesio skirti šių programų viešini-mui“, - sako Ramojus Reimeris, Lie-tuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovas.

Apklausa parodė, kad beveik du iš trijų apklausos dalyvių nėra studijavę ar dirbę mokslinio darbo užsienyje, nors poreikis tam yra labai didelis – du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad norėtų išvykti į užsienį. Lyginant su kitomis Europos šalimis, matyti, Lietuva

šioje srityje stipriai atsilieka. Apie pusę kitų šalių, tokių kaip Danija, Olandija, Prancūzija, Norvegija doktorantų yra studijavę užsienyje dar prieš doktorantūros studijas. Visgi beveik pusė apklaustųjų ilgalaikėje perspektyvoje studijuoti arba dirbti mokslinį darbą norėtų Lietuvoje.

Apklaustųjų nuomone, priežastys, skatinančios likti studijuoti ar dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, respon-dentų nuomone, yra kompleksinės. Maždaug pusė apklausos dalyvių nurodė, kad likti Lietuvoje paska-tintų gerai apmokama darbo vieta, gera infrastruktūra ir įranga, karje-ros galimybės.

Pasak LJMS tarybos nario Aidžio Stuko, Lietuvoje vis dar daug laiko tenka skirti su mokslu ar tyrimais nesusijusioms veikloms. Tik 16,7 proc. tyrėjų savo mokslinei veiklai skiria nuo 25 iki 40 valandų per sa-vaitę, o net trečdalis – tiek pat laiko skiria darbui arba verslui.

„Šiandien mokslininkas skiria per-nelyg daug laiko su tyrimais nesu-sijusiam darbui, kad užtikrintų savo finansinį stabilumą, taip pat biu-rokratinėms procedūroms – net ir smulkiausiems pirkiniams reikalin-giems viešiesiems pirkimams ar lai-ko atimančioms vykdomų projektų ataskaitoms. Šiuos aspektus pabrėžė

ir tyrimo dalyviai, tarp ryškiausių neigiamų mokslininko darbo as-pektų nurodę mažą atlygį ir menką mokslo finansavimą nurodė net trys iš penkių apklaustųjų“, - tyrimo re-zultatus apžvelgia A.Stukas.

Palyginimui, EURODOC – Euro-pos mastu atliktas doktorantų ty-rimas nurodo, jog Europos šalyse disertacijos rengimui 21 valandą per savaitę gali skirti nuo 23 iki 49 proc. doktorantų. Tuo tarpu Lietu-voje tokį valandų kiekį disertacijos rengimui gali skirti tik 16,4 proc. respondentų.

Keturi iš dešimties apklausos daly-vių mano, kad atlyginimas moksli-ninkui turėtų būti 3501-5000 litų į rankas per mėnesį. Panašus skaičius apklaustųjų nurodė, kad atlygini-mas turėtų būti 2501-3500 litų. Tik beveik dešimtadalis nurodė, kad atlyginimas turėtų būti daugiau nei 5000 litų.

Apklausa LJMS užsakymu atlikta šių metų lapkričio mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausiami jaunieji tyrėjai iki 35 metų amžiaus, dau-giausia doktorantai. Jauniesiems tyrėjams taip pat buvo priskiriami magistrantai, tyrėjai bei daktarai. Iš viso buvo apklausta 314 responden-tų.

Jaunųjų mokslininkų apklausa: dėl būtinybės dirbti lieka per mažai laiko

disertacijai rašyti

Projektą „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo

programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

4 ODĖ MOKSLUI

PASAULIO MOKSLO PASIEKIMAI 2013 METAISPastarieji metai buvo ypač produktyvūs mokslininkams, tyrėjams ir atradėjams: pradedant naujais gy-dymo metodais ir baigiant kosmoso užkariavimais. Trumpai apžvelgsime kai kuriuos ryškesnius mokslo pasiekimus, įvykusius per 2013-uosius.

• Britų mokslininkai, atlikdami bandymus su naminėmis pelėmis ir panaudoję šviesai jau-trias ląsteles sėkmingai išgydė aklumą. Po toles-nių bandymų metodas galėtų būti taikomas ir žmonių gydymui. Tuo tarpu JAV pirmą kartą į paciento ranką persodinta laboratorijoje užau-ginta kraujagyslė.

• Harvardo astronomai apskaičiavo, kad Paukščių Tako galaktikoje yra mažiausiai 40 milijardų planetų, dydžiu panašių į Žemę. Be to, NASA pranešė, kad Voyager I, kosmose keliau-jantis nuo 1977 metų, paliko Saulės sistemą.

• Kinijoje atidarytas pirmasis trimačiu spausdintuvu paga-mintų artefaktų muziejus. Tuo tarpu Škotijoje 3D spausdi-nimo technologija pritaikyta gaminti kamieninių ląstelių klasterius, kas ateityje galėtų tapti bet kurio žmogaus organo spausdinimo technologija. Be to, Japonų mokslininkai pra-nešė iš kamieninių ląstelių sėkmingai užauginę kepenis ir persodinę jas laboratorinėms žiurkėms.

• Ant vienos sintetinės DNR gijos mokslininkai užkodavo milžiniškus skaitmeninės informacijos kiekius, įskaitant ir visus Viljamo Šekspyro sonetus. DNR, kaip informacijos laikmena, galėtų būti naudojama jau artimiausioje ateityje.

• Tyrėjai toliau dirbo kurdami automatinius automobilius, kurių valdymui nereikėtų žmogaus.

• Amerikos mokslininkai pranešė išgydę kūdikį, sergantį ŽIV, duodami jam antiretrovirusinių vaistų nuo la-bai ankstyvo amžiaus. Nepaisant to, kad apie metus vaikas nebuvo gydomas vaistais, jo ŽIV testai neberodė jokių ligos simptomų.

• NASA marsaeigio „Curiosity“ misijos duomenimis, raudonoji planeta kažkada buvo tinkama mikrobiolo-ginei gyvybei. Be to, Marsą tyrinėjantis robotas nukeliavo daugiau kaip vieną kilometrą bei atrado lengvai pasiekiamo vandens.

• Ekseterio universiteto mokslininkai pranešė su-kūrę genetiškai modifikuotą E. coli bakterijos giją, kuri gali cukrų paversti biodegalais.

• Lėktuvas „Solar Impulse“ perskrido Ameriką maitinamas vien saulės energijos.

• Sukonstruoti ir skrydžiui į kosmosą paruošti pir-mieji lietuviški palydovai.

Paukščių Tako galaktikos modelis

Kraujagyslių sandara. Aplikacija iš Viljamo Harvėjaus knygos „Exercitatio Anatomica de Motu Cordis et Sanguinis in Animalibus“ (1628 m.)

Lėktuvas „Solar Impulse“

Wikipedia.org archyvo paveikslai


JAUNOJI KARTABrangūs skaitytojai, šio mėnesio ,,Odė Mokslui“ skiltyje ,,Jaunoji Karta“ tęsiame diskusiją apie mokslą ir studijas. Šį kartą kviečiu paskaityti antro kurso studentės Donatos Stancelytės paruoštą straipsnį apie studentų požiūrį į mokslinin-ko profesiją bei studijų ypatumus.

Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

„Išsilavinimas – vertybė, kurią turime puoselėti“ Mokslas – neatsiejama mūsų gyveni-mo dalis. Darželis, mokykla, univer-sitetas. Kuo toliau, tuo labiau pany-rame į taip užburiantį žinių pasaulį. Laikui bėgant, jauno žmogaus po-žiūris į studijas keičiasi. Galiausiai surandame atsakymą į anksčiau ne-raminusį klausimą: „Kuo gi tapsime užaugę?“ Šį kartą pasidalinti nuomo-ne bei pamąstymais apie mokslą ir mokslininko specialybę mielai suti-ko ryžtingai savo svajonės siekiantys studentai.

Štai VU Mikrobiologijos ir biotechnologi-jos pirmo kurso studentas, paklaustas su kuo jam asocijuojasi mokslo sąvoka, teigė, jog mokslas – tai šviesa. „Kiekvienas tu-rime siekti to vardan klestėjimo, žinoma, siekiant tik gero. Išsilavinimas visada bus didi vertybė.“

„Mokslas man siejasi su dideliu žinių ba-gažu bei žmogaus tobulėjimu“, – savo po-žiūrį atskleidė KTU Aplinkos apsaugos inžinerijos magistro pakopos studentė. Anot jos, šiais laikais išsilavinimas praran-da savo vertę, ypač lyginant su tarpukariu, kuomet tik retais atvejais jaunas žmogus galėjo leisti sau studijuoti. „Tuomet išties mokslas buvo laikomas ypatingai reikš-mingu dalyku“, – pridūrė pašnekovė.

„Manau, kad pagrindinė sąlyga mokslui egzistuoti ir vystytis yra smalsumas. Taip pat reikia būti pasirengusiam bet kurią akimirką koreguoti savo pasaulėžiūrą dėl atsiradusių naujų duomenų. Tam reikalin-ga ir drąsa, ir sąžiningumas“, – mintimis dalijosi VU Mikrobiologijos magistro pa-kopos studentas. Pasak pašnekovo, kiekvienas išsilavinimą supranta labai skirtingai. „Man išsilavinęs žmogus asocijuojasi su kažkuo daugiau nei vien su geru specialistu. Šalia to dar turėtų būti ir bendrosios vertybės bei ge-

bėjimai, kuriuos ugdo universitetas. Kita vertus, universitetas negali ir neturėtų prisiimti visos atsakomybės už mokymo procesą. Tai pirmiausia kiekvieno asmeni-nė atsakomybė. Juk ne veltui sakoma „iš-silavinimas“, o ne - „išlavinimas“. O ir pats procesas nenutrūksta po studijų baigimo. Veikiau tik prasideda.“

Studijuojant lydi ne tik studijų džiaugs-mai, žinoma, neišvengiama ir sunkumų. Anot Mikrobiologijos ir biotechnologijos studento, pati studijų kryptis jau yra ne-menkas iššūkis, tačiau vaikinas dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigaili.

„Būtų galima paminėti naujos literatūros stoką. Kita vertus, internetas šią problemą bent jau dalinai išsprendžia“, – paklaustas apie studijų sunkumus užsiminė Mikro-biologijos magistro laipsnio siekiantis pa-šnekovas.

Taip pat jis žvelgdamas iš kitos pusės teigė, jog „šiuo metu labiausiai džiugina studi-juojamo dalyko pritaikomumas gyveni-me. Tai suteikia papildomos motyvacijos daugiau gilintis į savo sritį. Tiek paskaitų metu, tiek savarankiškai.“

Pasak jaunuolio, labai smagu turėti ga-limybę bendrauti su dėstytojais, moksli-ninkais, kurie dažniausiai mielai dalinasi tiek savo žiniomis, asmenine patirtimi, tiek įvairiomis įžvalgomis apie kasdieni-nius reiškinius, įvykius. „Mokslininko specialybė mane žavi, nes tai žmonės, visa galva ir dar daugiau pa-sinėrę į savo sritį, ieškantys naujų dalykų ir stebinantys pasaulį. Ar pati norėčiau tokia būti? Taip, tik manau, ne kiekvie-nas žmogus gali tapti mokslininku. Tam reikia gyslelės“, – atviravo KTU studentė.

Mikrobiologijos magistrantas taip pat žavisi mokslininko specialybe. „Pirmiau-sia yra patraukli nemonotoniška veikla,

nuolatinis tobulinamasis, gebėjimas pa-tenkinti smalsumą. Tačiau labiausiai mane žavi tie mokslininkai, kurie aktyviai dirba kokybišką pedagoginį darbą. Tie, kurie per paskaitas geba prikaustyti studentų dėmesį, tuo paskatindami juos ir savaran-kiškai gilintis į studijuojamą dalyką. Taip pat mokslininkai, aktyviai pasireiškiantys visuomeninėje veikloje, pavyzdžiui, ve-dantys mokslo populiarinimo paskaitas“, - dalinosi pašnekovas. „Viena iš mano sva-jonių yra dirbti tokį darbą“, – su šypsena veide pridūrė magistrantas.

VU Mikrobiologijos ir biotechnologijos studentas pasakojo pasirinkęs mokslinę specialybę su intensija atlikti ką nors gero žmonių labui.

„Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su Ta-vimi, kad ir kur Tu beeitum.“ (Kinų patar-lė). Taigi, puoselėkime ir branginkime šią neįkainojamą vertybę, nes mokslo ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių.

Parengė Donata Stancelytė

Paveikslėlis iš http://mabhero.com/

PASAULIO MOKSLO PASIEKIMAI 2013 METAIS

6 ODĖ MOKSLUI

Pokalbis

Nuolat viešojoje erdvėje akademinės sferos žmones kalbinantis, išsila-vinusiam žiūrovui „Alchemijos“ ir „Pasivaikščiojimų“ laidas kuriantis Vytauto Didžiojo universiteto dės-tytojas Rytis Zemkauskas teigia, kad profesoriai televizijos yra paakina-mi rašyti aiškiau, o žiūrovai dėl to ima suprasti daugiau. Apie asmeni-nes universitetines patirtis, moralės principus, televizijos ir akademinės srities esamas ir galimas jungtis su Ryčiu Zemkausku kalbėjosi žurna-listas Ramūnas Čičelis.

Kiek Jums tenka bendrauti su įvairių aka-deminių aplinkų žmonėmis? Kokį įspūdį jie palieka?

Labai daug tenka susidurti su akademinių aplinkų žmonėmis, ypač pastaruoju metu, nes ir „Alchemijos“, ir „Pasivaikščiojimų“

laidose diskutuojame daug temų, ku-rioms reikalingos ekspertų nuomonės. Jie yra pačių įvairiausių sričių – „Pasivaikš-čiojimų“ laidose kalbėjausi ne su vienu filosofu, gamtos mokslų atstovais, istori-kais. Taigi su akademiniais žmonėmis iš tikrųjų bendrauju labai daug, tiek savo televizinėse laidose, tiek ir kaip Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas su savo kolegomis.Man atrodo, kad dabar akademinė bend-ruomenė jau yra margesnė. Kai buvau studentas, ta bendruomenė buvo gana stabilus darinys, į kurį patenkama pro tam tikrus vienerius ar dvejus vartus ir kuriame buvo funkcionuojama pagal per ilgą laiką nusistovė-jusią schemą. Dabar, mano supratimu, į akademinę bendruo-menę patenkama per labai daug įvairių var-

tų, labai įvairiais būdais. Nauji žmonės į akademinę sistemą jau atneša daugiau laisvumo. Akademinės bendruomenės viduje judėjimas taip pat tapo daug lais-vesnis. Anksčiau akademinė terpė buvo uždaresnė, o dabar ji neišvengiamai yra atviresnė, todėl daro didesnę įtaką pasau-liui ir pati yra labiau jo veikiama. Bet man sunku spręsti apie tai, kaip buvo anksčiau, galiu spręsti tik kaip buvęs studentas arba seno docento sūnus.

Kokią įtaką Jūsų darbui televizijoje padarė studijos universitete?

Padarė tiesioginę įtaką. Manau, kad uni-

„Esu autoriteto tipo žmogus, pasirenku, kuo tikėti“

Rytis Zemkauskas

Anksčiau akademinė terpė buvo uždaresnė, o dabar ji neišvengiamai

yra atviresnė...


Pokalbis

versitetas suteikia žmogui mąstymo plo-tį ir pademonstruoja pasaulio įvairumą ir galimybes. Pamoko mąstyti ir parodo kryptis, kuriomis eiti. Universitetas man davė didžiulę naudą. Iki šiol teigiu, kad vis dėlto universitetinis išsilavinimas, žvelgiant žmogui į veidą, yra atpažįsta-mas.Mano studijų universitete metu pavyz-džiai buvo tam tikri dėstytojai, jų elgesys su mokslo medžiaga, savo ir kito nuo-mone. Šis elgesys ir nustato standartus studentams. Esu autoriteto tipo žmogus, man reikalingi autoritetai, ir aš pasiren-ku, kuo tikėti. Kito metodo iki šiol nesu-radau.

Ar iš universiteto atėjo drąsa daryti tai, kas Jums prasminga ir įdomu, o ne kitų primesta galios mechanizmais?

Tai man įgimta ir mokslo įstaigoms šio nuopelno nepriskirčiau. Nors studijos tikrai nesutrukdė. Savybę žvelgti į pasaulį pro nuosavus akinius atsinešiau iš labai anksti – nuo pirmųjų savo žingsnių esu toks nesutaikomas veikėjas.

Ar pritartumėte teiginiui, jog profesoriai, ypatingai humanitarai, yra menkai mato-mi visuomenėje ir neturi poreikio ją kriti-kuoti?

Manau, kad taip. Prieš penkiolika metų, kurdamas laidą „Lankos“, kuri buvo pro-vokatyvi, esu pasakęs, kad filosofai ne-

dirba savo darbo – jie nepateikia visuomenės įvertinimų. Vienas iš jų darbų būtų vertinti visuomenę. Aišku, tai labai siauras ir perdėm instrumentinis filosofi-jos supratimas, bet vis tiek kai kurie iš jų tam tikrais savo gyvenimo etapais turėtų tai da-ryti, nes kitaip visada atsiras guvių mėgėjų su sąmokslo teorijomis ir kita tamsybe. Manau, kad žmonės, turintys tikrą žinojimą, aka-deminį išsilavinimą ir tam tikras morali-nes nuostatas (pagrindinis principas būtų atsakingas kalbėjimas viešojoje erdvėje), yra labai reikalingi. Kritinė jų masė tikrai pakeistų foną į gera, mes turėtume ne efektingai atrodančių nuomonių kalei-doskopą, o daugiau analizės. Manau, kad jei visuomenė gautų pakankamą kiekį analizės, su laiku išsiugdytų ir recipien-tas – žiūrovas, skaitytojas. Nekalbu, kad reikia lįsti į gilius specifinius mokslo sri-čių dalykus, bet manyčiau, kad šiek tiek sudėtingesnis kalbėjimas, kurį mes savo laidose drąsiai teigiame ir kiekvieną dieną propaguojame, turėtų rastis. Mano supra-timu, akademiniai žmonės per mažai eina į visuomenę su savo tekstais. Kai kurie eina, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Ne dvi trys žvaigždės, o kur kas daugiau. O kur ateities žvaigždės?!

Kas, Jūsų nuomone, turėtų pakisti, kad profesūra „išvystų dienos šviesą“?

Žmonėms, kurie žiniasklaidoje priima sprendimus, reikėtų daugiau bendrauti su akademinės sferos žmonėmis. Reikėtų bendrų forumų. Gal jie nepažįsta vieni kitų? Galvoju, kad tikrai nepažįsta. Žur-

nalistų akiratį tokiu būdu reikia plėsti. Rengiant žurnalistus, pirmiausia reikia galvoti apie šių dienų pasaulio klausi-mus – kad jie galėtų pa-pasakoti, kiek Lietuvoje yra mokslinių institutų, ką jie veikia, kas ten yra įdomaus. Tai praverstų žinoti dėl paprastos prie-žasties – kai žurnalistui prisireikia bet kokios temos eksperto, jis savo galvoje turėtų keletą va-

riantų, nes dabar dažniausiai apsiribo-jama vienu vieninteliu, kurį visi pažįsta. Manau, kad tai – tik susipažinimo ir pasi-kalbėjimo dalykai. Tai galima padaryti, ir visi iš to laimėtų: vieni būtų paakinti rašy-ti aiškiau, o kiti – suprasti daugiau.

Ar tikrai didžioji dalis humanitarinių studijų ateityje bus neišvengiamai susiju-sios su vizualiąja kultūra, jos vystymosi tendencijomis?

Jeigu ekranas (vizualiosios kultūros sim-bolis) dominuos, tada taip. Humanitarinė terpė bus susijusi su tuo, kas tuo metu ak-tualu visuomenėje, su tomis raiškos prie-monėmis, kurios tuo metu aktualios. Hu-manitarika neišvengiamai keisis kartu su pasauliu, kaip ji darė visada. Kitas klau-simas: kokiuose taškuose humanitarika pati savo intencija keičia pasaulį? Tai būtų įdomesnis ir platesnės diskusijos dalykas.

Kokias matytumėte jungtis tarp univer-siteto ir televizijos?

Vienas iš tokių pavyzdžių yra laidos „Al-chemija“ ir „Pasivaikščiojimai“. Mes jau turime tas jungtis, ir jos pasiteisino daug kartų, nes tai yra abipusis ryšys: viena vertus, universiteto intelektualai išeina į viešąją erdvę; kita vertus, tie patys inte-lektualai supranta, kad televizija visada yra tik priemonė. Tiesą pasakius, televizi-ja rodo tai, ką ten įdedi. Kitaip sakant, iš anksto ji nėra nei teigiama, nei neigiama. Ta priemone tikrai galima naudotis, ji yra skirta visiems. Kai mes sakome, kad tele-vizija yra masėms, tai nepamirškime, kad išsilavinę žmonės irgi yra masė – jiems irgi turi būti skirta proporcinga televizi-jos dalis.

Dėkoju už pokalbį.

...filosofai nedirba savo darbo – jie nepateikia visuomenės įvertinimų...

R. Zemkausko fotoarchyvo nuotraukos

8 ODĖ MOKSLUI

M o k s l i n i n k ė gimė Varšuvoje pianistės bei matematikos ir fizikos profesoriaus šeimoje. Būdama šešiolikos su pagyri-mu baigė rusišką licėjų ir pradėjo dirbti mokytoja. Būdama 24 metų išvyko į Paryžių studijuoti fizikos

ir matematikos.

Marija Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Skłodowska, pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) - lenkų kilmės pran-cūzų mokslininkė ir pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją. M. Kiuri buvo viena iš ra-diologijos srities pradininkių, kartu su savo

vyru Pjeru Kiuri atradusi polonį ir radį.

Marija Sklodovska-Kiuri

1903 m. gavo fi-zikos Nobelio premiją už radiacijos tyri-

mus, o 1911 m. gavo chemijos Nobelio premiją už

polonio ir radžio atradimą, išskyrimą ir savybių

tyrimus ir taip tapo pirmuoju žmogumi, gavu-

siu Nobelio premiją dukart.

Į d o m u : Cheminis elementas

kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.

Wikipedia.org archyvo nuotraukos

Veidai

„Gyvenime nėra nieko, ko turėtume bijoti. Yra tik tai, ką reikia suprasti “


„Gyvenime nėra nieko, ko turėtume bijoti. Yra tik tai, ką reikia suprasti “

Mokslo naujienos

Lietuviški palydovai į kosmosą kils 2014 m. sausio

viduryjePlanuotas gruodžio 19 d. raketos paleidimas iš NASA

skrydžių bazės Valopso saloje (JAV) su ypatingu visai Lietuvai kroviniu – net dviem pirmaisiais lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „Lituanica SAT-1“., atidėtas iki 2014 metų sausio vidurio.

Kaip pranešė LRT radijas, Tarptautinė kosminė stotis dėl gedimo negali priimti raketos nešėjos Cygnus su lie-tuviškais palydovais.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus :

„Kosminei pramonei svarbiausi du kriterijai – skrydžių saugumas ir kaip įmanoma mažesni misijos kaštai. Dėl to raketa leidžiama link Atlanto vandenyno pietryčių kryptimi, o kosminė stotis raketos paleidimo metu turi būti tokiame orbitos taške, kad skirsdama iki jos raketa sunaudotų mažiausiai degalų. Taip aplinkybės sutampa tik vieną

kartą per parą.“Pasak V. Tomkaus, orbitinį 7,8 km/s greitį ra-

keta po paleidimo išvystys kiek daugiau nei per 15 minučių, o prie Tarptautinės kosminės stoties erdvėlaivis prisijungs maždaug per dvi paras. Erdvėlaiviui prisijungus prie kosminės stoties, pirmiausiai mažieji palydovai „LitSat-1” ir “Litu-anicaSat-1” bus iškrauti, o vėliau, atsižvelgiant į griežtą astronautų darbo grafiką, robotine ranka paleisti į kosminę orbitą.[pagal DELFI.lt ir kosmonautai.lt informaciją]

Planuojama, kad pirmieji astronautai link Marso skris jau po 4 metų

Nepelno siekianti kosminių tyrimų grupė „Inspiration Mars“ pristatė pirmosios žmonių misijos į Marsą „Mission for America“, kurios startas įvyks 2017 m. pabaigoje, detales. Planuojama, kad jau po 4 metų į Marsą išskris ir iš jo sugrįš sutuoktinių astronautų pora. Projekte dalyvaus NASA, jį iš dalies finansuos JAV vyriausybė, o projektui vadovauja multimilijonierius, pirmasis pasaulyje kosmoso turistas Dennisas Tito.

Jis tikisi bendradarbiauti su NASA ir panaudoti šios kosminės agentūros ekspertų žinias, patirtį ir inži-nerinius projektus.

Skrydžio startas – 2017 m. gruodžio 25 – 2018 m. sausio 5 d. Tai yra palankiausias metas skristi į Marsą, nes tomis dienomis Marsas ir Žemė atsidurs optimaliausioje (artimiausioje) pozicijoje.

Tiesa, du į Marsą skrisiantys astronautai Raudonojoje planetoje nenusileis. Jie apskries planetą 160 km aukštyje, o po to leisis kelionėn atgal į Žemę. Gimtojon planeton pirmieji Marso tyrinėtojai turėtų sugrįžti 2019 m. gegužę, kosmose praleidę 501 parą.

„Inspiration Mars“ viliasi, kad tokia misija įkvėptų kitų kartų mokslininkus ir inžinierius naujiems pro-jektams, užtikrintų Jungtinių Valstijų dominavimą mokslo ir technologijų srityje. Be kita ko, ši misija būtų solidus pamatas dar ambicingesnės Saulės sistemos tyrimų misijoms.

[pagal DELFI.lt informaciją]

Raketa nešėja Cygnus, gabensianti palydovus į Tarptautinę kosminę stotį. NASA nuotr.

LituanicaSAT-1. Delfi.lt nuotr.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle

Mount Graham tarptautinėje observatorijoje

Kai vakare iš lėtoLeidžiasi Saulė pavargus,Visatai aukodamaDarbus Pasaulio dienos,

Tu išeini iš kupolo baltoUž tūkstančių mylių nuo Lietuvos.Stovėdamas ant aukšto kalno didingoTu pradedi darbus svarbius,Skirtus mokslo plėtrai – Pasaulio ir Lietuvos.

Matai, kaip žiebiasi žvaigždės,Viena po kitos,Kaip Paukščių takas pakibęsVirš tavo galvos.

Stebi tuos pasaulius ir tyliai gėries...Žinai, kad žvaigždžių, tų tolimųjų pasaulių,Tau nepasiekt.

Tačiau, šį šydą paslapties,Dėka sistemos Vilniaus tau vis tik praskleist pavyksta.

Gali paklausti tu žvaigždės – ar tu jauna, ar tu karšta?Koks tavo dydis ir ar toli esi?Ir ji tau atsakys – ar milžinė ji, ar nykštukė, karšta ar beprotiškai šalta, ar ką tik gimė, ar mirtį nujaučia, deja...Ar turi vyrą ji, ar ne.

Ir taip visą naktį, po mažą gabalėlį mokslo renki,Ir ryto sulaukus sapnų karalystėn skrendi.

Vytautas Čepas

Klevo lapai. Neringos Barmutės paveikslas


MICHAEL BROOKS „13 PROTU NESUVOKIAMŲ DALYKŲ“

[knyga]

Tai smagi, įtraukianti mokslo populiarinimo knyga, kuri skatina mąstyti ir vilioja tyrinėti neatrastus pasaulius.

Michael Brooks – Sasekso universiteto kvantinės fizikos daktaras, moks-linis „New Scientist“ žurnalo konsultantas, rašantis straipsnius geriausiems pasaulio moksliniams ir mokslo populiarinimo žurnalams.

„13 protu nesuvokiamų dalykų“ – intriguojanti ir provokuojanti knyga, tyrinėjanti tokias mokslo paslaptis kaip tamsioji materija ir tamsioji ener-gija, gyvybės Marse galimybė, lytinis dauginimasis ir mirtis, laisvoji valia, placebo efektas ir kitokias pasaulio mokslininkams ramybės neduodančias problemas.

Negana to, autorius pats išmėgina galvos smegenų stimuliavimą tikrin-damas, ar mūsų laisvoji valia iš tikrųjų tokia laisva, ir leidžiasi nukrečiamas elektros šoko norėdamas įsitikinti, ar placebo efektas tikrai egzistuoja.

Sudėtingiausias mokslines tezes išdėsto aiškiai, paprastai ir net šmaikš-čiai, todėl perskaitęs šią knygą net ir mažai su moksliniais tyrimais susijęs skaitytojas galės diskutuoti apie gana sudėtingus dalykus

Verta

KAIP MŪSŲ „DARBINĖ ATMINTIS“ SUPRANTA

APLINK SUPANTĮ PASAULĮ [pranešimas]

Trumpas Peterio Doolittle pokalbis TED konferencijoje apie mūsų dar-binę atmintį ir kaip ji susidoroja su informacija, kuri mus pasiekia kas-dien. „Gyvenimas aplink mus yra la-bai greitas ir mums reikia atrasti būdų gauti prasmę iš mus supančios befor-mės patyrimų tėkmės“, - sako pra-nešėjas. Psichilogas P. Doolittle per mažiau kaip dešimt minučių pristato mūsų „darbinės atminties“ svarbą ir ribas tos smegenų dalies, kuri padeda mums suprasti, kas vyksta aplinkui šiuo metu.

Daugiau:http://www.ted.com/talks/peter_

doolittle_how_your_working_memo-ry_makes_sense_of_the_world.html

MINUTĖ SU FIZIKA [internetas]

Daugiau kaip du milijonus pasekėjų turintis YouTube kanalas „Mi-nutePhysics“ nagrinėja, atrodytų, paprastus kasdienybėje kylančius klausimus, tačiau žvelgia į juos iš mokslinės pusės. Pavyzdžiui, kada mažiau sušlapsime – bėgdami ar eidami po lietumi, kodėl naktį tamsu, ar egzistuoja paraleliniai pasauliai ir taip toliau.

Daugiau kaip šimtas trumpų ir įtraukiančių filmukų – jūsų dėmesiui:https://www.youtube.com/user/minutephysics

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:[email protected] Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 8,(12), 2013 lapkritis

Su artėjančiomis šventėmis! LJMS

Kitame numeryje:

• Interviusuprof.RūtaPetrauskaite.• Konkursas„Geriausios disertacijos 2013“. Pradžia.• „Veiduose“-TadasIvanauskas.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Odė mokslui, 2013 lapkritis

Documents

Transcript of Odė mokslui, 2013 lapkritis