Nr. 38 (10193) * 2019 m. geguþës 22 d., treèiadienis Kaina ... · 2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 38 (10193) * 2019 m. geguþës 22 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio pilnatis.Saulë teka 5 val. 4 min., leidþiasi 21val. 28 min. Dienos ilgumas 16 val.24 min.

Vardadieniai: ðiandien – Alda,Aldas, Aldë, Aldona, Aldonas, Alena,Elena, Elë, Ilona, Julë, Julija, Julita,Lënë, Rita, rytoj – Deziderijus,Gertaras, Gertas, Gertautas, Gertys,Ivona, Kilmantas, Kilmina, Kilminas,Kilmintas, Þydronë, Þydrûnas,Þydrûnë, penktadiená – Vena,Veneranda, Venë, Ventûra,Vilimantas, Vilimantë.Ðiandien – Tarptautinë biologinësávairovës diena. Geguþës 23 –Tarptautinë akuðerijos fistulës diena.

Pavasariniais þiedais papuoð-ta geguþës 16 -oji Prienuose gy-venanèiai Ievai Èernevièienei bu-vo iðskirtinë - tà dienà jai sukakoðimtas metø. Erdvus jos duktersAlbinos Karèiauskienës butasviename ið Stadiono mikrorajonodaugiabuèiø nuo ryto iki vakarobuvo pilnas klegesio. Jubiliatæpasveikino ðeimos nariai, kai-mynai, su dovanomis ir gëlëmisá sveèius atvyko Prienø rajono sa-vivaldybës meras Alvydas Vaice-kauskas su savivaldybës, se-niûnijos darbuotojais. O vakaropvisà puokðtæ linkëjimø tiesiai iðsostinës ir jubiliejiná tortà jai at-veþë Seimo narys Andrius Palio-nis su padëjëja Regina Juoèiû-niene.

Artimøjø pakviesti sveèiai kartusu þurnalistais trumpam prisëdoprie vaiðëmis nukrauto stalo. Ið pra-dþiø buvo nepatogu taip vëlai trik-dyti nusistovëjusià ðiø namø die-notvarkæ, bet ðimtametë ðvytinèiuveidu akivaizdþiai neskubëjo mie-goti. Pasipuoðusi, besiðypsanti jisëdëjo gale stalo, smalsavo, kas jà ap-lankë, skanavo torto, retkarèiais ðei-mininkës þvilgsniu apþvelgdama sta-là ir ant jo pasigesdama… silkës.

Pokalbiui uþsimezgus, IevosÈernevièienës dukra Albina ir sûnusPranas bandë áminti mamos ilgaam-þiðkumo paslaptá, bet vieno receptonesurado. Jie papasakojo, kad mamavisà gyvenimà mëgo valgyti ne tiksaldþiai, bet ir sûriai, sunkiai dirbo,maþai miegojo, karo ir pokario me-tais patyrë ir nemaþai streso, slaugëserganèius vaikus, taèiau tai jos am-þiaus nesutrumpino, prieðingai – uþ-grûdino. Matomai, savo ilgaam-þiðkumu ji paneigia visus sveikuoliø

sukurtus mitus ir medikø pamoky-mus, kaip reikia teisingai maitintis,blogø minèiø ir emocijø neásileisti,kad sveikai ir ilgai gyventum... Netprieð kelerius metus susirgusi insul-tu, rûpestingai dukros Albinos pri-þiûrima, Ieva pasveiko ir dievulio pa-laiminta gyvena toliau. Tuo tarpu nevisiems ið jos pagimdytø ir uþaugintøvaikø likimas buvo toks dosnus...

Paklusæ gamtos dësniams vieniiðeina su saulës laida, kiti ateina, kadgiminæ pratæstø. Beskaièiuodamasavo vaikø – Albinos, Prano, Aldo-nos, Onutës, Marytës, Gedemino,Kazimiero - palikuonis, Ieva Èerne-vièienë gali ir skaièiø pamesti: turi18 anûkø ir 22 proanûkius. Vieniásitvirtinæ Lietuvoje, kiti, kaip dabaráprasta, blaðkosi po visà pasaulá, jøpëdsakais nusektum á Didþiàjà Bri-tanijà, Danijà, Jungtines AmerikosValstijas… Namuose ant sienos kabogenealoginis ðeimos medis – savoplaèiai iðsikerojusiomis ðakomis irstoru kamienu jis primena ilgaamþáàþuolà, toká pat atsparø, kaip vyriau-

sioji ðeimos moteris. Já sudarë mo-èiutës anûkë Aurika.

Arèiausiai ið uþsienyje ásikûru-siøjø gyvenanèios anûkës Kristina irRenata su savo iðrinktaisiais ir vai-kais Bella, Sofija ir Kristijanu ðá më-nesá sugráþo á Prienus ir pasisveèiuoti,ir pagerbti savo moèiutæ beigi pro-senelæ, sulaukusià graþaus amþiaus.Anûkas Erikas ið Anglijos gimtadie-nio proga jubiliatei atsiuntë iðskir-tiniø gëliø puokðtæ, kiti anûkai pa-sveikino per „Skype“ programëlæ.Áspûdþiø vienai dienai per daug. Taikaipgi eisi su viðtomis miegoti, kainamai pilni þmoniø, kurie dalinasitau brangiais prisiminimais, apþiû-rinëja tavo austus audeklus, giria në-rinius, aptarinëja nuotraukas ir ste-bisi ðimtametës jaunatviðkumu irgyvybingumu.

Jubiliatës vaikai - Albina ir Pra-nas - gyvena Prienuose, ið visø vaikøjie arèiausiai mamos, todël ir rûpes-èiais, ir dþiaugsmais pasidalina. Jiemielai leidosi á praeitá, kad prisi-mintø savo ir kitø broliø vaikystæ,

Þydintis pavasaris nutiesë takus 100metø jubiliejui

Ðimto metø sulaukusi prienietë Ieva Èernevièienë su dukra Albina, anûke Renata, jos vyru Henriku, jø vaikaisSofija ir Kristijanu bei proanûke, anûkës Kristinos dukra Bella.

praleistà tëvø Ievos ir Antano Èer-nevièiø namuose Alksniakiemiokaime. Ið ðio kaimo kilæ ir jø tëvai –Èernevièiø ir Balnanosiø sodybosbuvusios tik per kalniukà.

Brolis ir sesuo pasakoja, kad të-velis labai mylëjæs mamà. Teigiama,kad ji drebëjo ið baimës prieð apsi-gyvendama su anyta. Ûkininko sû-nus, parvedæs á savo tëvø namus bied-nesnæ marèià, vaikystëje likusià nað-laite, prieð mamà jà uþtarë ir papraðënesikiðti á jaunos ðeimos gyvenimà.Laikytis tokio poþiûrio buvo labaisvarbu, nes dviejø galø gryèioje tekosugyventi ne tik su tëvais, bet ir subroliø ðeimynomis.

Pasak Albinos ir Prano, jø tëvaigraþiai sutarë, nepaisant to, kad ma-ma buvo baigusi tik keturias klasesir visà gyvenimà praleido prie namø,rûpindamasi septyniais vaikais irûkiu, o tëvas buvo mokytesnis, geraisprendë matematikà, mëgo bûti tarpþmoniø, vienu metu kaimo kultûros

( N u k e l t a á 8 p . )

Mato Ðalèiaus premijoslaureate paskelbtakeliautoja Eglë Gerulaitytë

Geguþës 17 d. Prienø miestoðventës áþanga tapusioje kon-ferencijoje „Man reikalingi pa-saulio centrai, kuriuose að noriuuþkariauti Lietuvai vietà“ buvopagerbtas ðiø þodþiø autorius,þymus Lietuvos visuomenës vei-këjas, raðytojas, þurnalistas,keliautojas ir idealistas, krað-tietis Matas Ðalèius.

Jo veiklai ir asmenybei aptartiskirtà praneðimà skaitë VytautoDidþiojo universiteto profesorius dr.Benediktas Ðetkus, po jo iðkilmin-gai buvo paskelbtas ðiø metø MatoÐalèiaus premijos laureatas. 2017m. ásteigta premija skiriama þurna-listams uþ pasaulio paþinimo skati-nimà bei brandþius ir iðsamius spau-dos, radijo, fotografijos, televizijos,interneto þiniasklaidos autoriniusdarbus kelioniø tematika, paskelb-tus per kalendorinius metus.

Ðiemet Prienø r. savivaldybësmero potvarkiu sudaryta Mato Ðal-èiaus premijos skyrimo komisijanutarë savivaldybës ásteigtà 1000eurø premijà skirti keliautojai ir þur-nalistei, knygos „Amerika be dan-goraiþiø. Bastûnës liudijimai 2“autorei Eglei Gerulaitytei. KadangiEglë ðiuo metu yra vienoje ið savokelioniø, kurià susiejo su nauju po-mëgiu – motociklø ralio varþybomis,apdovanojimà ið mero Alvydo Vaice-kausko rankø atsiëmë ir dukros var-du uþ ávertinimà padëkojo jos tëtis,þinomas muzikologas Viktoras Ge-rulaitis.

„Gyvenimo“ informacijaDalës Lazauskienës nuotrauka

Pasiraðyta sutartis su Dusheti savivaldybe ið SakartvelosSavaitgalá vykusios

Prienø kraðto ðventësmetu Prienø rajono irDusheti savivaldybiømerai Alvydas VAICE-KAUSKAS ir Zurab SEKH-NIASHVILI pasiraðë bend-radarbiavimo sutartá.

Sutarties pasiraðymedalyvavo ir ðventëje vie-ðëjæ prieniðkiø bièiuliaiið Latvijos Talsu, Len-kijos Kentèino ir Lubanbei Baltarusijos Nau-garduko savivaldybiø.

2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38 (10193) 2 p.

Rytas STASELIS

Politinio lizingo griûtysKaþkurià ðios savaitës dienà netikëtai Vilniuje

sutikau vienà senà paþástamà ið Sàjûdþio laikø. Trum-pai papolitikavom aptaræ prezidento rinkimø pir-mojo turo rezultatus. Tasai þmogus aktyvø Lietuvosvalstieèiø ir þaliøjø sàjungos (LVÞS) lyderio Ramûno Karbauskioásitraukimà á agitacinæ kampanijà uþ Sauliø Skvernelá pavadinoinfantilumu politikoje ([lot. Infantilis -vaikiðkas] vaikiðkas, nesubrendæs,pasiþymintis vaiko amþiui bûdingais bruoþais. TÞÞ – 2001). Nesiëmiauginèytis. Galbût.

Priminsiu, kad finiðuojant prezidento rinkimø kampanijai p.Karbauskis pareiðkë, kad LVÞS remiamam kandidatui juose patyrusnesëkmæ, partija tai turëtø ávertinti kaip visos ðalies nepasitikëjimà ðiapartija ir dabartine valdanèiàja dauguma Seime. Todël, jo poþiûriu, bûtøtikslinga, Sauliaus Skvernelio vyriausybei gràþinus ágaliojimus (to reika-lauja mûsø Konstitucija iðrinkus naujà prezidentà), LVÞS tûpti á krûmusir nerodyti jokios iniciatyvos formuojant daugumà ir ministrø kabinetà.Be to, pridûrë, kad su á antràjá turà patekusiais Ingrida Ðimonyte ir GitanuNausëda vargiai galëtø dirbti. Tiksliau, jis pasakë, kad LVÞS galëtø dirbtitik su tuo iðrinktu prezidentu, kuris buvo remiamas LVÞS, t.y. p. Skver-neliu. „Visi turime teisæ pasirinkti. LVÞS pasirinko savo kelià – tarnautiTautai. Mes gerbiame pasitikëjimà, kurá ágijome rinkimø á Seimà metu.Vertindami faktà, jog artëjantys Prezidento ir Europos Parlamentorinkimai yra nacionaliniai, mes juos suprantame kaip pasitikëjimo mumispasitikrinimà ir po jø priimsime atitinkamus sprendimus. Pralaimëjimoðiuose rinkimuose atveju þinosime, jog Tautos pasitikëjimo mandatonebeturime, todël ið karto po rinkimø pasitrauksime ið valdanèiosiosdaugumos. Valdþià garbingai gràþinsime Tautai, jei ji mûsø valdþia nebe-pasitiki. Oponentai jau reaguoja á ðià þinià ir sako, jog tai spaudimasrinkëjams. Ne, tai ne spaudimas. Tai absoliuti pagarba Tautos valiai. Opolitologams, kurie abejoja mûsø þodþiais, noriu priminti, kad esameþodþio þmonës. Mes visada darome tai, apie kà sakome þmonëms.“

Dar anksèiau, prieð prasidedant 2019 m. rinkimø sezonui, p. Karbaus-kis gana dràsiai pareiðkë, kad jo partija laimës visus trejus – savivaldos,prezidento ir Europos Parlamento – rinkimus.

Þinia: savivaldos klausimu - „nepaëjo“, kaip dabar mëgsta sakytijauni þmonës. „Ne kaþkà“ ir balsavime á ðalies vadovo postà (p. SkvernelioIII vieta). Negirdþiu daug tikinèiøjø, kad LVÞS gali staèiai nuðluoti visusrinkimuose á Europos Parlamentà.

Taèiau ketvirtadiená pakaunëje vykusiame LVÞS Tarybos forume p.Karbauskis uþdainavo jau kitaip. Niekas niekur eiti lauk nesiruoðia. Esàtëvynës labui bus dirbama toliau...

Prezidentë Dalia Grybauskaitë ta proga priminë, esà valdantieji jaukurá laikà viena kalba, kita daro. Ponas Karbauskis ðalies vadovei atðovë,kad tai ir yra valstybiðkas reikalø supratimas: LVÞS primygtinai atsisa-kinëjo valdþios, taèiau esà neatsirado, kas jà paima.

Ðis epizodas liudija ðiokià tokià veidmainystæ. Vargu, ar p. Gry-bauskaitë bûtø labai laiminga, jei LVÞS bûtø patvirtinusi nuo p. Kar-bauskio lieþuvio iðskridusá þvirblá. Kita vertus, jeigu LVÞS bûtø pasitrau-kusi ið valdanèiosios koalicijos, ji tikrai nustotø bûti tokia, kokia yrabûdama daugumoje. Taigi ir numestà valdþià tikrai rastøsi kas paima.

Dabar tai sakyti yra banalu, taèiau apie tai, kad niekas ið valdanèiøjøir LVÞS konkreèiai niekur eiti nesiruoðia, buvo aiðku ið anksto. Kar-bauskis ðaipësi ið Seimui vadovaujanèio Viktoro Pranckieèio ir eko-nomikos ir inovacijø ministro Virginijaus Sinkevièiaus, esà ðie kaþkàspirga kitaip, nes spëjo suaugti su savo këdëmis.

Reikalas tas, kad, nors p. Karbauskis politikoje gali bûti infantilus,taèiau labai gerai jauèia bjauriausiø jos uþkaboriø dvokà. Ir tikrai kuopuikiausiai supranta, kad dabar prieð LRT, Lietuvos bankà ir kitus reikalusnukreiptas LVÞS politinis teroras gali atsisukti prieð já patá. UþtenkaLVÞS suglausti ausis ir pasitraukti ið valdanèiosios koalicijos, tà paèiàdienà Seime rastøsi kelios laikinosios komisijos, kurios tirtø p. Kar-bauskio verslo reikalus.

Dar daugiau - p. Karbauskio importuojamø tràðø, taip pat þemësûkio naudmenø koncentracijos problemà neabejotinai imtø svarstyti netneperrinktas parlamentas, o ta jo sudëtis, kuri posëdþiauja dabar.

Ponas Karbauskis nuo kito kadaise valdþioje buvusio oligarcho -Viktoro Uspaskich - esmingai skiriasi. Jis yra pagrindinis, o gal netvienintelis politikos verslo projekto „UAB Lietuvos valstieèiø ir þaliøjøsàjunga“ akcininkas ir bankininkas (p. Uspaskich kompanijoje buvo dau-giau smulkesniø akcininkø). Tai labai gerai supranta ir LVÞS frakcijaSeime, ir politiniai oponentai, ir p. Skvernelis. Jo taip pat laukia dilema.Po liepos 12 d., kada jis rengiasi trauktis ið Vyriausybës vadovo posto, jo„iðperkamosios nuomos sutartis“ su p. Karbauskiu baigsis. PonoSkvernelio aplinkos þmonës mëgina áteigti, kad ir po to jø bosas buspatraukli prekë politikos rinkoje. Galbût, taèiau trumpai.

2019 metai Pakuoniui – ypatingi. Miestelisðvenèia 275, Pakuonio parapija - 225, Pakuoniomokykla - 200 metø jubiliejus. Per 200 metø kei-tësi mokyklos tipai, vieta, pastatai, þmoniø kartos.Parapinë, daraktorinë, pradinë ðeðiametë, sep-tynmetë, progimnazija, vidurinë, dabar - pagrin-dinë mokykla.

Mokyklos istorija skaièiuojama nuo 1819 m., kuo-met Pakuonio baþnytkaimyje ákurta pirmoji elemen-tarinë, vëliau – parapinë mokykla. Vëliau ji tapo liau-dies mokykla, parapine.

1864 m. parapinæ mokyklà pakeitë carinë pradþiosmokykla. Lietuviðkai kalbëti joje buvo draudþiama. Darveikë dvimetë realinio profilio elementarinë mokykla,po kiek laiko vël vadinta parapine. 1866 metais Pakuo-nyje ákurta rusiðka mokykla. Joje buvo dëstoma tikyba,raðymas, dailyraðtis, aritmetika, pasaulietiniø ir baþ-nytiniø knygø skaitymas, giedojimas. 19 a. pabaigoje ir20 a. paèioje pradþioje valdiðka Pakuonio mokykla bu-vo dabartinëje Sodø gatvëje 34. Mokytoju dirbo AntanasGylys. Pasakojama, kad ðis mokytojas vaikus ðiek tiekpamokydavo ir lietuviðkai.

Ið kartos á kartà perduodami pasakojimai apiespaudos draudimo laikotarpiu slaptoje mokyklojevaikus paþinti lietuviðkas raides, lietuviðkai skaitytimokiusá daraktoriø Mykolà Laþanauskà. Jo mokyk-lëlë buvusi dabartinëje Tyliojoje gatvëje.

Lietuviðkos spaudos draudimo metais Pakuoniokraðte buvo ypaè aktyvi knygneðiø veikla. Ið jø par-gabentø ir platinamø maldaknygiø, kalendoriø, ele-mentoriø vaikus mokë kaimø daraktoriai. 1910 m. vals-èiaus ir vietos gyventojø komiteto rûpesèiu pagrindinëjegatvëje (dabar Sodø g. 37) buvo pastatyta nauja mokyklair butas mokytojui. 1915 metais pradinë mokykla tapodviejø komplektø. Mokykla veikë ir Pirmojo pasauliniokaro metais. Tarpukariu Pakuonyje, privaèiuose na-muose ir pastatytame dviejø aukðtø pastate, veikë dvi-komplektë keturiø skyriø mokykla.

Karo metais, pertvarkius mokyklà, ji tapo ðeðiamete.1944 m. karo audroj pastatams sudegus, mokykla buvoperkelta á Daukðiagirës dvaro rûmus ir vadinosi Pa-kuonio progimnazija. Pirmasis direktorius buvo PijusAndziulis.

Mokykla ne kartà keitë patalpas. Tuometinio di-rektoriaus Vlado Mikëno pastangomis gautas leidimasPakuonio septynmetæ reorganizuoti á vidurinæ mokyklà.Vidurinës mokyklos direktoriumi 1957 m. paskirtas

Albinas Micka. 1958 m. pavasará mokykla iðleido pir-màjà abiturientø laidà.

Dabartinis mokyklos pastatas pastatytas 1965 m.(Sodø g. 36). Mûrinë, dviejø aukðtø mokykla dþiuginomokytojus ir mokinius. 1990 - 1991 metais mokyklaatvërë duris po remonto, jo metu buvo pastatyti naujipriestatai: aktø ir sporto salës, valgykla, prieðmokyk-linio mokymo korpusas, technologijø patalpos. Per ðálaikotarpá mokyklai vadovavo direktoriai: KazimierasMaskolaitis, Antanas Butënas, Vytautas Kli-maðauskas, Antanas Kaminskas, Stasë Deltuvienë,Benediktas Ðetkus, Aldona Padriezienë, RimvydasZailskas. 2001 m. iðleista paskutinë, 44 –oji abiturientølaida. Prasidëjus reformø, mokyklø tinklo optimi-zavimo metui, Pakuonio mokykla, Prienø rajonosavivaldybës sprendimu, tapo pagrindine.

Nuo 2001 m. iki 2014 m. mokyklai vadovavo JonasMikelionis. Ðiuo metu mokyklos vadove dirba AudronëVaicekauskienë.

Keitësi mokiniø laidos, kartos, mokytojai. Buvæmokiniai tapo tëvais, seneliais, proseneliais... Ðiaismokslo metais Pakuonio pagrindinëje mokykloje mo-kosi apie 100 vaikø ið Pakuonio miestelio ir aplinkiniøkaimø. Sudarytos puikios sàlygos ugdymuisi iki-mokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo grupëse, kurio-se ugdomi 35 vaikai nuo 2 iki 6 metø.

Mokykloje dirba 37 darbuotojai. Beveik visi moky-tojai ir ðvietimo pagalbos mokiniui specialistai dirbanepilnu etatu. 10 buvusiø mokiniø sugráþo dirbti ámokyklà. Daugelis mokytojø mokyklai atidavë poketurias ir penkias deðimtis savo gyvenimo metø.

„Man labai svarbi ir rûpi mokykla. Mano tikslas –telkti mokyklos bendruomenæ siekti bendrø tikslø irkurti besimokanèià mokyklà. Svarbiausia mokykloje– mokinys, jo poreikiai, saugumas, ugdymo kokybë.Skiriame didelá dëmesá mokiniø, tëvø, mokytojø, per-sonalo bendravimui ir bendradarbiavimui, mokyklosávaizdþiui bendruomenëje, rajone ir Lietuvoje“, -pabrëþia mokyklos direktorë A.Vaicekauskienë.

Vaikams, mokiniams sudarytos puikios sàlygosugdymuisi, mokykla modernëja. Siekiama mokyklaisuteikti kuo daugiau „geros mokyklos“ bruoþø. Tai,kad einama teisingu keliu, patvirtina geri 2017-2018m. m. Nacionalinio mokiniø pasiekimø patikrinimorezultatai. Ne vienerius metus skelbiamuose respub-likiniuose ugdymo ástaigø reitinguose Pakuonio mo-kykla tarp pagrindiniø mokyklø uþima aukðtas vietas.Pastaraisiais metais mokykla dalyvauja ávairiuoserespublikiniuose ir tarptautiniuose mokomuosiuose,kûrybiðkumo, socialiniuose projektuose.

Mokyklos bendruomenæ dþiugina mokiniø pa-siekimai ir laimëjimai rajoninëse ir respublikinëseolimpiadose, konkursuose ir sportinëse varþybose, oliûdina vis maþëjantis mokiniø skaièius.

Mokykla nebijo naujø iððûkiø ir juos stengiasi pa-versti galimybëmis, puoselëti ir kurti bendradar-biavimu ir pasitikëjimu pagrástà mokyklos kultûrà beisantykius.

Mokykloje ákurtas muziejus, kurio veikla – ryðki iriðskirtinë, turinti ypatingà reikðmæ mokiniø ugdymui,mokyklos vardo garsinimui.

Ðiais mokslo metais visi mokykloje organizuojamirenginiai (konkursai, parodos, viktorinos, varþybos irkt.) skiriami mokyklos 200 metø jubiliejui. MokytojaOnutë Zmejauskienë rûpinasi knygos „Pakuonio mo-kyklai 200“ leidyba, technologijø mokytojas tauto-dailininkas Kæstutis Grigonis sukûrë medinæ skulp-tûrà, kuri bus atidengta Pakuonio pagrindinës mokyklos200 metø jubiliejaus ðventëje.

Visus pakuoniðkius, buvusius ir esamus mokinius beimokytojus, sveèius, þmones, kuriems brangus Pakuoniopagrindinës mokyklos vardas, jos bendruomenë kvieèia ámokyklos 200 metø jubiliejaus iðkilmes, kurios vyks geguþës25 dienà. Ðventës organizatoriai ragina atvykti ir kartuprisiminti mokyklos istorijà, pagerbti su ja susijusiusþmones, pasidþiaugti graþiais laimëjimais ir nuoðirdþiaipabendrauti.

Pakuonio pagrindinë mokykla kvieèiaá 200 metø jubiliejaus ðventæ

2019 m. geguþës 22 d.3 p. Nr. 38 (10193)

Ragina bandytiA. Lengvenienë puikiai prisi-

mena, kur panaudojo gautà para-mà. „Ásigijau sëjamàjà. Tai – pa-grindinë technika, kurios mantuo metu reikëjo, visa kita galëjaunuomotis“, – sako ûkininkë, augi-nanti mësinius galvijus ir javus.

Ðiupyliø kaimo seniûnaièiopareigas einanti A. Lengvenienëteigia, jog gauti paramà nebuvosudëtinga. „Galbût todël, kad jaubuvau raðiusi panaðius projektus.Aiðku, tiems, kurie nëra susidûræ,teks nemaþai skaityti. Ir ne tikpaèias ágyvendinimo taisykles,bet ir jose nurodytus susijusiusdokumentus. Laiko kainuoja, betbandyti verta. Man ði paramabuvo puiki pradþia“, – dþiaugiasiA. Lengvenienë.

Smulkiesiems ûkininkams –naudingi pakeitimai

Pasinaudoti parama dabarypaè pravartu, nes ðiais metaisbuvo patvirtintos naujos prie-monës veiklos srities ágyvendi-nimo taisyklës, kuriose – ne-maþai smulkiesiems ûkininkamsnaudingø pakeitimø.

Pavyzdþiui, ðiuo paraiðkøteikimo laikotarpiu nebebus rei-

kalaujama teikti komerciniø pa-siûlymø tinkamoms finansuotiiðlaidoms pagrásti. Taip pat at-sisakyta finansinës atskaitomybësdokumentø, kuriuos anksèiaureikëdavo pateikti kartu suparaiðka. Tiesa, smulkaus ûkiobuhalterinë apskaita turës bûtitvarkoma nuo pat paraiðkospateikimo datos.

Atsisakyta projektø kontrolëslaikotarpio, reikalavimo apdraustiparamos lëðomis ágytà turtà,prievolës paskutiniais versloplano ágyvendinimo metais pa-siekti 2 proc. grynàjá pelningumà.Þinoma, veikla privalës bûti pel-ninga, sugadintas ar sunaikintasparamos lëðomis ágytas turtas –atkurtas, o prisiimtø ásipareigo-jimø bus privalu laikytis iki ga-lutinio paramos lëðø iðmokëjimo.

Parama pagal ðià veiklos sritápareiðkëjui galës bûti teikiama tikvienà kartà per 2014 - 2020 m.laikotarpá.

Paramà gaus per du kartusÐiam paraiðkø priëmimo

etapui skirta 10 mln. Eur paramoslëðø. Didþiausia iðmokos sumavienam pareiðkëjui iðlieka ta pati– 15 tûkst. Eur.

Parama iðmokama dviem dali-nëmis iðmokomis. Pirmoji iðmo-kos dalis, sudaranti 80 proc. visosiðmokos sumos, paramos gavëjuiiðmokama po sprendimo skirtiparamà priëmimo. Mokëjimopraðymo pateikimo ðiuo atvejunereikia. Likusioji 20 proc. ið-mokos dalis mokama kitais me-tais po verslo plano tinkamo ágy-vendinimo. Tinkamas ágyvendi-nimas – tai visø verslo planenumatytø investicijø atlikimas,produkcijos standartine verteiðreikðtos valdos ekonominio

Smulkiems ûkiams gautiparamà – palankios galimybës

Pasinaudoti parama dabar ypaè pravartu, nes ðiais metais buvo pa-tvirtintos naujos priemonës veiklos srities ágyvendinimo taisyklës, kuriose– nemaþai smulkiesiems ûkininkams naudingø pakeitimø.

Iki geguþës 31 dienos priimamos paraiðkos pagal Lietuvoskaimo plëtros 2014 - 2020 m. programos (KPP) priemonës „Ûkioir verslo plëtra“ veiklos sritá „Parama smulkiems ûkiams“.Ðiauliø rajone ûkininkaujanti Asta Lengvenienë sako, kad ði pa-rama buvo didelë paspirtis, plëtojant ûkinæ veiklà.

dydþio padidinimas ne maþiaukaip 20 proc., pelninga veikla irpan. Beje, reikalavimas pradëtiágyvendinti verslo planà per 9mën. nuo sprendimo skirti pa-ramà priëmimo dienos iðlieka.Jeigu verslo planas ágyvendintasnetinkamai, iðmoka nemokama.Jeigu jau iðmokëta iðmokos da-lis, ji susigràþinama.

Parama finansuojama ið Eu-ropos þemës ûkio fondo kaimoplëtrai ir Lietuvos Respublikosvalstybës biudþeto.

Uþs.Nr.34

Nemokamassilantavimas

Valstybinë ligoniø kasa prieSveikatos apsaugos ministerijos(VLK) primena, kad tëvai, augi-nantys vaikus nuo 6 iki 14 metø,kvieèiami pasinaudoti nemokamasavo atþalø nuolatiniø krûminiødantø silantavimo paslauga. Vi-sos iðlaidos uþ dantø silantavimàbus padengtos ið Privalomojo svei-katos draudimo fondo (PSDF).

Lietuvoje atliktø tyrimø duome-nimis, daugiau kaip 90 proc. ðeðia-meèiø dantys jau yra paþeisti ëduo-nies (karieso), todël vienas efek-tyviausiø bûdø iðsaugoti sveikus nuo-latinius krûminius dantis – jø silan-tavimas. Nemokama, ið PSDF lëðøkompensuojama vaikø nuolatiniøkrûminiø dantø dengimo silantinë-mis medþiagomis paslauga Lietuvojeteikiama jau penkioliktus metus.Tëvai, norintys nemokamai silan-tuoti vaikø nuolatinius krûminiusdantis, turi kreiptis á savo poliklinikàarba odontologijos klinikà, kuriosyra sudariusios sutartá su teritorineligoniø kasa (TLK). Jei ði paslaugateikiama ástaigoje, kuri nëra suda-riusi sutarties su TLK, teks mokëtipatiems.

Silantai – dantø ëduonies (ka-rieso) profilaktikai skirta medþiaga.Tai skysta plombinë medþiaga, kuriauþpildomos nuolatiniø krûminiødantø vagos, kad á jas nepatektøëduoná sukelianèios bakterijos.Silantais dengiami tik sveiki nuo-latiniai krûminiai dantys. Jei dantisjau paþeistas ëduonies, teks já gydytiir plombuoti.

„Dantø padengimas silantais –tik keliolika minuèiø trunkanti ne-skausminga procedûra, kurios metunenaudojami gràþtai, – sako VLKpaslaugø ekspertizës ir kontrolësskyriaus vyriausioji specialistëJurgita Grigarienë. – Daþniausiaisilantavimo kartoti nereikia, bet jeiði medþiaga iðkrenta, nemokamaprocedûra atliekama dar kartà“.

Pasak VLK specialistës, pas gy-dytojà odontologà arba burnos hi-gienistà reikës apsilankyti kelis kar-tus, kol visi nuolatiniai krûminiaidantys bus padengti apsaugine me-dþiaga. Ið pradþiø silantais paden-giami pirmieji iðdygæ krûminiaidantys, o vëlesniø apsilankymø metu– kiti. Apsilankymo pas gydytojàodontologà metu gali bûti atlieka-mas vieno danties, dviejø, trijø arketuriø nuolatiniø krûminiø dantøsilantavimas.

Kasmet suteikiama per 50 tûkst.vaikø krûminiø dantø dengimosilantinëmis medþiagomis paslaugø.Pernai vaikø krûminiø dantø den-gimui silantinëmis medþiagomis iðPSDF buvo skirta kiek daugiau neipusë milijono eurø.

Valstybinës ligoniøkasos informacija

Aktuali informacija

Atsiþvelgiant á sunkià ûki-ninkø, 2018 m. nukentëjusiø nuosausros, padëtá, bus kompensuotijø patirti nuostoliai. Nuostoliusatlyginti Vyriausybë numatodviem þingsniais. Pirmuoju nuo-stoliø kompensavimo etapu Þe-mës ûkio ministerija skirs 8,5mln. eurø. Finansø ministerijanagrinëja galimybæ dël papildo-mø lëðø skyrimo antruoju etapu.Tikimasi, kad antrojo etapo iðmo-kos þemdirbius pasieks dar ðiaismetais.

Paramà planuojama skirti þem-dirbiams, kuriø 2018 m. dël sausrospatirti augalininkystës produkcijosnuostoliai sudaro ne maþiau kaip 30proc. pareiðkëjo bendros vidutinësmetinës 2015 - 2017 m. produkcijosvertës pagal visus taisyklëse nuro-dytus augalus.

Preliminariais skaièiavimais,augalininkystës sektoriuje vidutinëiðmoka bûtø apie 10 Eur/ha, o gy-vulininkystës – apie 7 Eur/SGV. Pa-ramos gavëjø skaièius bus þinomastiksliai paskaièiavus kompensacijas.

Iðaugosusidomëjimasparama

Trumpos maisto tiekimo gran-dinës Lietuvoje ima ágauti pa-greitá – pagal Lietuvos kaimo plët-ros 2014 - 2020 m. programospriemonës „Bendradarbiavimas“veiklos sritá „Parama trumpomstiekimo grandinëms ir vietos rin-koms skatinti vietos lygmeniu“sulaukta net tris kartus daugiauparaiðkø nei iki ðiol per visà lai-kotarpá. 16 paraiðkø praðoma pa-ramos suma siekia daugiau kaip1,5 mln. Eur.

„Dþiaugiuosi, kad sulaukëmetriskart daugiau paraiðkø, negu ikiðiol per visà laikotarpá. Ðie 16 pro-jektø rodo, kad ûkininkai yra pasi-ryþæ kurti aukðtesnæ pridëtinæ vertæ.Netrukus lauksime jø sveikosprodukcijos pirkëjø naujose jaukioseprekybos vietose“, – teigia þemësûkio ministras Giedrius Surplys.

Vienam projektui galima gautiiki 120 tûkst. Eur. Ið viso ðiamðaukimui skirta 2,9 mln. Eur lëðø.

Paþymëtina ir tai, kad gyvulinin-kystës atveju bûtø mokama pagal deminimis pagalba, suteikta vienamgyvulininkystës veikla uþsiimanèiamsubjektui, per bet kurá trejø finan-siniø metø laikotarpá negali bûtididesnë kaip 15 tûkst. Eur.

Augalininkystës atveju pareiðkë-jams bûtø kompensuojama iki 40proc. patirtø nuostoliø. Prelimina-riais paskaièiavimais, bendras nuos-tolis sudaro apie 62 mln. Eur. Ka-dangi pagal Valstybës pagalbos sky-rimo reglamentavimà bûtø kompen-

suojama iki 40 proc. patirtø nuos-toliø, bendras lëðø poreikis auga-lininkystës ûkiø paramai sudarytøapie 24,55 mln. Eur. Tuo tarpugyvulininkystës atveju nuostoliaipriskaièiuojami iki 30 mln. eurø.

Iðmokø paskirstymo bûdai sude-rinti su Þemës ûkio rûmais ir Þe-mës ûkio taryba.

Ðiuo metu kompensacijø taisyk-lës derinamos su atsakingomis ins-titucijomis. Tikëtina, kad kompen-sacijos ûkininkus galëtø pasiektiantroje vasaros pusëje.

Skirs kompensacijas

Uþs.Nr.066

2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38 (10193) 4 p.

„Ðviesindami Lietuvosmiðkus, ðviesiname valstybæ“

Vienas jø – Plungës kraðtegyvenantis Artûras Vainauskas.Bendrovæ „Privatûs miðkai“ val-dantis vyras sutartá dël paramosgavimo pasiraðë ðiais metais. Uþgautà sumà, siekianèià beveik100 tûkst. Eur, jis planuoja ásigytimodernios miðko technikos.„Gerai, kad yra tokia parama.Ðviesindami Lietuvos miðkus,ðviesiname valstybæ“, – ásitikinæsA. Vainauskas.

Nuo balandþio 1 d. iki gegu-þës 31 d. vykstanèiam paraiðkøpriëmimo etapui ið viso skirta6243329 Eur paramos lëðø. Pre-tenduoti á paramà gali privaèiømiðkø valdytojai, savivaldybës irlabai maþos bei maþos ámonës.Paramos paraiðkos, pateiktoskartu su partneriais, nepriima-mos.

Derëtø atkreipti dëmesá, kadveiklos srities ágyvendinimo tai-syklëse 2019 m. buvo atliktipakeitimai. Nuo ðiol ne tikjuridiniai, bet ir fiziniai asmenysturës atitikti labai maþos arbamaþos ámonës statusà, kurá api-brëþia Lietuvos smulkiojo ir vi-dutinio verslo plëtros ástatymas,ir kartu su paraiðka pateiktiSmulkiojo ir vidutinio verslosubjekto statuso deklaracijà.Taip pat paramos gavëjas su fi-nansø ámone arba kredito ástaigapasiraðytà paskolos ir (arba) ið-perkamosios (finansinës) nuo-mos sutartá galës pateikti iki mo-këjimo praðymo, kuriame pra-ðoma kompensuoti skolintomislëðomis ágyvendintas investicijas,arba raðtu patvirtinti, kad ati-

tinkamà projekto dalá ágyvendinsnuosavomis lëðomis. Jei projektenumatyta teikti paslaugas, paramateikiama su sàlyga, kad investici-jos teiks naudà daugiau nei vienaimiðko valdai, todël turës bûti pa-teikiamos viso projekto kontrolëslaikotarpio preliminarios paslau-gø teikimo sutartys visoms ið pa-slaugø planuojamoms pajamomspagrásti, kuriø apimtys turi atsi-spindëti verslo plane.

Vienam projektui –iki 100 tûkst.

Didþiausia paramos suma vie-nam paramos gavëjui negali vir-ðyti 100 tûkst. Eur sumos, o 2014- 2020 m. laikotarpiu – 200 tûkst.Eur sumos.

Pagal priemonës veiklos sritáremiamos trys veiklos. Nuo jø po-bûdþio priklauso ir paramos in-tensyvumas. Jeigu pareiðkëjasketina vykdyti miðkø ûkio moder-nizavimà, miðko kirtimà, apvalio-sios medienos ir medienos bio-kuro ruoðos technologijø diegimàarba paslaugø miðkø sektoriujeteikimà, finansuojama 50 proc.visø tinkamø finansuoti projektoiðlaidø. Jeigu pareiðkëjo veikla su-sijusi su minkðtøjø lapuoèiø iki20m. amþiaus jaunuolynø ir krû-mynø pertvarkymu arba vidinësmiðkotvarkos ir miðko þeldinimoir þëlimo projektø, kaip savaran-kiðkos investicijos, rengimu artikslinimu, finansuojama 65 proc.visø tinkamø finansuoti projektoiðlaidø.

Uþ gautà paramà galima ásigytinaujà miðko kirtimo, apvaliosiosmedienos ir biokuro ruoðos tech-nikà bei árangà (motorinius pjûk-

lus, krûmpjoves, medveþius irpan.), pirminio nepramoniniomedienos perdirbimo arba apdir-bimo technikà bei árangà (mo-bilius medienos smulkintuvus,medienos skaldymo árangà, mobi-lias lentpjûves), kità miðkø ûkiotechnikà ir árangà (miðko trakto-rius, sukomplektuotus su dirvosparuoðimo miðko þeldiniams/þëliniams mechanizmais, dirvosparuoðimo miðko þeldiniams/þë-liniams mechanizmus). Kai pa-reiðkëjas ágyvendina minkðtøjø la-puoèiø iki 20 metø amþiaus jau-nuolynø ir krûmynø pertvarkymà,á tinkamø finansuoti iðlaidø ka-tegorijà patenka nelikvidinës me-dienos sutvarkymas (dirvos pa-ruoðimas, sodmenø ásigijimas, so-dinimas ir pan.). Detalias tinkamøiðlaidø kategorijas galite rasti veik-los srities ágyvendinimo taisyk-lëse.

Uþ darbo vietø sukûrimà –papildomi balai

Privalomas maþiausias projek-tø atrankos balø skaièius – 30.

Jeigu pareiðkëjas yra privatausmiðko savininkas, nuosavybës tei-se valdantis iki 10 ha miðko, jamsuteikiama 10 balø. 10 balø su-teikiama ir labai maþai ámonei.

Tais atvejais, kai pareiðkëjo miðkovaldos siekia 10 ha ir daugiau arbaparaiðkà teikia miðko savininkøkooperatyvas, suteikiama 20 balø.Beje, pareiðkëjui, kuris yra miðkosavininkø asociacijos arba miðkosavininkø kooperatyvo narys,suteikiami 5 balai.

Jeigu projekte numatytasminkðtøjø lapuoèiø iki 20 m.amþiaus jaunuolynø ir krûmynøpertvarkymas ne maþesniamekaip 0,5 ha plote, pareiðkëjui ski-riama 15 balø. Tiek pat balø ski-riama pareiðkëjui, kuris, inves-tuodamas á miðkininkystës tech-nologijas, numato ne didesná nei4 proc. grynàjá pelningumà.

Kai pareiðkëjas praðo maþes-nio paramos intensyvumo, uþkiekvienà sumaþintà procentinápunktà jam suteikiamas 1 balas.Limitas – 15 balø.

Jeigu ágyvendinant projektàpareiðkëjas numato sukurti naujødarbo vietø ir kontrolës laikotar-piu iðlaikyti ne maþesná nuolatinávidutiná metiná darbuotojø skai-

èiø, jam taip pat skiriami balai.Iki 3 darbuotojø imtinai – 10balø, daugiau nei 3 darbuotojai– 20 balø.

Patarimai teikiantiemsparaiðkas

Nacionalinës mokëjimo agen-tûros (NMA) specialistai iðskiriadaþniausiai pasitaikanèiasklaidas, kiðanèias kojà pa-reiðkëjams.

Jie pastebi, kad pareiðkëjaiverslo plane tinkamai nepagrin-dþia prognoziø, numatytø pa-slaugø miðkø sektoriuje teikimobei miðko kirtimo darbø, neat-sakingai prognozuoja darbo vie-tas bei vidutiná metiná darbuo-tojø skaièiø projekto ágyvendi-nimo ir kontrolës laikotarpiu.Svarbu pagrásti ir investicijø bû-tinumà – paaiðkinimo, kad in-vesticija reikalinga ámonës veik-lai, neuþtenka, reikia atlikti skai-èiavimus, numatant planuojamøatlikti darbø kieká.

Pasitaiko, kad pareiðkëjai uþ-mirðta pateikti jau minëtà smul-kiojo ir vidutinio verslo subjektostatuso deklaracijà, tiksliai nenu-rodo valdomo miðko ploto beipagrindø, kuriais jis valdomas.

NMA specialistai taip patatkreipia dëmesá, kad kiekvienaiplanuojamai investicijai ásigytituri bûti pateikti trys komerci-niai pasiûlymai su vienodomistechninëmis charakteristikomis.Komerciniuose pasiûlymuoseturi bûti nurodoma, kad prekësyra naujos ir nenaudotos bei ati-tinka aplinkos apsaugos ir (arba)darbo saugos reikalavimus.

Parama finansuojama iðEuropos þemës ûkio fondo kai-mo plëtrai ir Lietuvos Respub-likos valstybës biudþeto.

Uþs.Nr.35

Investicijoms á miðkininkystës technologijas – parama

Uþ gautà sumà, siekianèià beveik 100 tûkst. Eur, A. Vainauskas planuojaásigyti modernios miðko technikos. E. Sagoro nuotr.

Nuo balandþio 1 d. pradëtos rinkti paraiðkos pagal Lietuvoskaimo plëtros 2014 - 2020 m. programos (KPP) priemonës „Inves-ticijos á miðko plëtrà ir miðkø gyvybingumo gerinimà“ veiklossritá „Investicijos á miðkininkystës technologijas“. Paraiðkos mið-kininkystës technologijø investicijoms finansuoti bus priimamosiki geguþës 31 d. Suskubti pasinaudoti parama bei padidinti savoûkiø perspektyvumà ragina ir paramà jau gavæ miðkininkai.

Palma PUGAÈIAUSKAITË„Dar ne visko paragauta...“

Jonas Vytautas Mocevièius ið Birðtono (nuo-traukoje) pasakojo, kad savo rankomis nupintaspintines á turgø atveþë pirmà kartà, bet pirkëjølabai nesudomino. Taèiau gerbiamo pynëjo taineliûdino, mat labai daug pirkëjø, vertinanèiøkruopðèiai supintas ið þilvièiø pintines, já su-siranda kompiuteriu. „ Ne biznis èia, ið nuo-bodulio“, - santûriai kalbëjo þmogus, savo lais-vu laiku rudená apie Birðtono prûdelius þilvièiøprisirinkæs. Vienà þilvitá, sako, reikia á tris dalisgraþiai padalinti, „iðobliuoti“, kad plonesnisbûtø, o pinti uþtrunka vienà pintinæ (kaðikà, ra-gaþæ – kaip pavadinsi – taip turësi) ne staiga,o per savaitæ. Taigi rasis dar þmoniø, kurie gal-bût ir per pigiai savo darbà ávertinæ, bet mokan-tys gyvenimu dþiaugtis ið ðirdþiai mielo uþsië-mimo, atveþa bent parodyti ir á turgø. O tai, kastikra, ðildo be nustatyto termino... Kiek vëliauturguje sutikta birðtonietë átikinamai kalbëjo,kad daug greièiau ðios pintines bûtø iðpirktosVilniaus senamiestyje.

Didesná kieká viðtos kiauðiniøparduoti atveþusi moteris jau turguieinant á pabaigà juokavo, kad þalsvikiauðiniai gal pirkëjus „atbaidë“, nesbuvo ir paklausta, „ar jie sveikø við-tø?“. Kainà, kaip sakë, jau nuleidoiki euro, bet vis dëlto pirko deðimtkiauðiniø kitur uþ 1,30 euro, ne josiosviðtø. Galbût, kad ji nëra nuolatinë

prekeivë. Dar ji juokavo, kad galbûtir todël, kad garsiai, taèiau su humo-ru nebijojo iðreikðti savo nuomonësapie bûsimus prezidentus, esamàpremjerà, ir sulaukë kitø prekeiviøgrieþtos kritikos. Na, toks laikmetis,kai ginèijasi ir susipyksta ðeimos na-riai dël vieno ar kito politiko. Kiti gisusitikæ èia pat ieðkojo asmenybiø,

kurios vestø juos á prieká. Kiti ëjo sugyvûnais „pabendrauti“, jø ir ánedidelá ûkelá ásigyti. Buvo galimarinktis kaimiðkà gaidá uþ 5 - 8 eurus,viðtà – uþ 5,50 - 7 eurus, gaidá bramàar kitokios veislës – uþ 20 eurø, ovisà „netradicinæ“ ðeimà (gaidá ir dviviðtas) nupirkti uþ 40 eurø, graþuolëþàsis kainavo 20 eurø, antis – 10

eurø. 85 euro centus kainavovienadienis mësinis viðèiukas.

Ûkininkai uþ centnerá rugiø,kvieèiø, kvietrugiø, mieþiø praðë 10- 13 eurø. Vieni pardavë greièiau, kitigalbût labiau vertina savo darbà, ðva-resná grûdà ir „laikosi“ kainos, kuriàpasakë atvykæ saulei tekant. Cent-neris paðariniø miltø kainavo 11 -12 eurø.

Linkëdamas bûti sveikiems ir ki-tø graþiø þodþiø, patarimø negailintisprekeivis turëjo perkanèiø „elektrinápiemená“. Uþ didesnæ kainà, pvz., 90eurø, ásigijus, sako, jau bus galimauþtverti iki 4 kilometrø pievos. Todëlpirkëjas rinkosi maþdaug perpuspigesná, nes atviravo, kad „dar ûki-ninku savæs vadinti negali, tad ir gy-vuliukai tik anûkø groþiui uþtverti„piemeniu“ lakstys.

Vidurá perkopusios geguþës gra-þø rytmetá þenklino ir daugiau pre-keiviø ávairiais gëliø daigais, þiedais,agurkø, pomidorø, kopûstø, paprikødaigais bei þydinèiais augalais, svy-ranèiomis gëlëmis, vaismedþiais,vaiskrûmiais, kvepianèiomis brað-kiø uogomis, ðilauogëmis, traðkiaisagurkais, pomidorais, salotomis,kopûstais, morkomis.

Bitininkai ðvieþiai sukto medauspusës litro stiklainá pardavë uþ 4,50euro, kilogramà – uþ 6 - 7 eurus.

Perkanèiøjø pieno, mësos, duo-nos buvo ir bus, kol þmonëms reikësvalgyti. Vieni renkasi jau iðmëgintà,sako, jog tikrai sveikesnæ „ Du me-du“ ðeimyninës kepyklëlës ið Pakuo-

nio duonà, pyragà, sausainiø bei kitøproduktø, kiti ásitikinæ, jog gardþiau-sia Garliavos duona, skuba ásigyti,nes greitai iðperka jø mëgstamà rûðá.Taèiau viena sutikta jiezniðkë pasa-kojo, jog valgo tokià duonà, kuriosturguje nesurado. Moteris kelia dide-lius kokybës reikalavimus, mat turisveikatos problemø. Ji patikino, jogjos tëvams glitimas nekenkë, nes, pa-sak jos, „ekologiniø ûkiø nebuvo, irgrûdai ne tiek uþterðti bûdavo kaipkad dabar ekologiniø“. Vëlgi, ma-tyt, bûtø ginèytinas klausimas, nesyra ásitikinusiø, kad „tiek, kiek messuvalgom glitimo, jis nekenkia“. Betpasirinkti prekiø tikrai galima pagalporeikius, kokybæ, piniginës storá.Kaip apie gyvenimo skonius ir prie-skonius sakë viena jaunatviðka Prie-nø moèiutë, neðina braðkëmis: „darne visko paragauta, dar ne viskas pa-matyta, dar nors kiek laiko praðaupalinkëti...“

Pirko ir pieno produktus. Litraspieno kainavo 0,50 euro, litras grie-tinës – 3,40 - 3,60 euro, pusë kilogra-mo sviesto – 3,50 - 4 eurus, pusë kilo-gramo varðkës – 0,80 - 1,30 euro.Sûriø, kaip visada, galima buvo iðsi-rinkti pagal skoná, sudëtá bei ðeimi-ninkæ – uþ 1,30 - 3,70 euro.

Saulëtas ðiltas rytas pranaðavobûsiant graþø pavakará. Já praleistigamtoje prie lauþo, su kepanèio ðað-lyko dûmeliu þadëjo ir ið NaujosiosÛtos atvykusios moterys. Jos pirko

( N u k e l t a á 7 p . )

2019 m. geguþës 22 d.5 p. Nr. 38 (10193)

Kultûros kryþkelëProjektà remia

Bûsimasis etnologas gimë1939 m. per Juozines Skriau-dþiuose (Prienø r.). Vaikystë ne-buvo lengva. Vieneriø metø jisneteko tëvo, o visa tëvo giminëbuvo emigravusi á JAV, motinosbrolis buvo iðsiøstas á lagerá, ojo ðeima iðtremta... Sovietinëvaldþia sunkiomis ekonominëmissankcijomis ir þiauria moralineprievarta atkaklià jo motinà áti-kinëjo stoti á kolûká.

Nors gyvenimo aplinkybës buvonepalankios, J. Kudirka, padedamasir palaikomas motinos, su jam bû-dingu uþsispyrimu siekë viduriniojomokslo. Baigæs Skriaudþiø septyn-metæ (1947 - 1954) ir Veiveriø vidu-rinæ (1954 - 1958) mokyklà, jis labainorëjo mokytis toliau. Kadangi ne-buvo komjaunuolis, neturëjo gali-mybës siekti mokslo. Teko dvejusmetus padirbëti geleþinkelyje ir tiktada jis galëjo praverti Vilniaus uni-versiteto duris, kur pasirinko isto-rijos specialybæ. Deja, materialinëspagalbos ið ðeimos negalëjo sulaukti,todël, baigæs tris kursus, perëjo á Ne-akivaizdiná skyriø. Dirbo bibliote-kininku Lietuvos mokslo akademi-jos bibliotekoje, restauratoriumiLietuvos istorijos ir etnografijos(dabar Nacionalinis) muziejuje ir,þinoma, studijavo toliau. Vilniausuniversitetà baigë 1965m., ágijo isto-riko specialybæ. Jo diplominis darbasbuvo „Veiveriø mokytojø semina-rija“. Po penkeriø metø ðis darbasbuvo iðleistas atskiru leidiniu (1996m. apie mokytojø seminarijà buvoiðleista dar viena knyga).

Baigæs studijas, J. Kudirka dirboLietuvos istorijos ir etnografijos mu-ziejaus Etnografijos skyriaus vy-resniuoju moksliniu bendradarbiu.1966 m. ástojo á Lietuvos moksløakademijos Istorijos instituto aspi-rantûrà. Kadangi senelis ir trys jobroliai buvo puodþiai, ëmësi tyrinëtijau paþástamà puodininkystës ama-tà. Gana greitai, 1969 m., jis apgynëistorijos mokslø kandidato diserta-cijà. Vëliau istorijos mokslø kan-didato laipsnis buvo nostrifikuotaskaip humanitariniø mokslø dakta-ras. Disertacijos tema buvo „Puo-dininkystë Lietuvoje“. 1973 m. moks-linis darbas buvo iðleistas atskiraknyga. Apgynæs disertacijà, J. Ku-

dirka ketverius metus dirbo Lietuvosmokslo akademijos Istorijos institutoEtnografijos sektoriuje (dabar – Lie-tuvos istorijos instituto Etnologijosskyrius) – tyrë miðko verslus. Tyrimasbuvo publikuotas leidinyje „Ið lietu-viø kultûros istorijos“ (t. 12, Valstieèiøverslai, studija „Miðko verslai“). 1974m. dirbo Lietuvos mokslo akademi-jos Filosofijos, sociologijos ir teisësinstitute. Paraðë straipsniø apie to-kius þymiø Lietuvos istorijai þmoniø,kaip Mikalojaus Akelaièio, LiudvikoAdomo Jucevièiaus, Antano Tatarësvisuomenines paþiûras. Jis pirmasisLietuvoje á Vytautà ir Gediminà pa-þvelgë kaip á politikus.

1980 m. dël politiniø paþiûrø tu-rëjo keisti darbovietæ. Iki pat pensijos(1997 m.) dirbo Lietuvos liaudieskultûros centre (buvæs LTSR moks-linis metodinis centras). Per pirmàjásavo darbo Lietuvos liaudies kultûroscentre deðimtmetá jis daugiausiadomëjosi tautodaile. Mokslà siejo sutaikomàja veikla. Savo patirtimiJ.Kudirka su tautodailininkais da-lindavosi jo paties organizuotuosepuodþiø, akmenkaliø, medþio dro-þëjø ir kitø tautodailës srièiø se-minaruose. Per vienà seminarà buvosukurtas smulkiosios architektûrosparkas, kurá apraðë knygelëje „Ðal-èininkëliø smulkiosios architektûrosansamblis“ (1989 m.). Be seminarø,organizavo ir mokslines konferen-cijas, kuriø medþiaga buvo spaus-dinama atskirais leidiniais. Sudarytistraipsniø rinkiniai: Tradicija ðiuo-laikinëje lietuviø liaudies dailëje(1982), Liaudies meno savitumas

(1984), Meno verslai (1987), Spalvalietuviø liaudies mene (1988),Lietuviø liaudies paproèiai (1991).

Tautodailës tyrinëjimus apvaini-kavo apþvalginë bibliografija: „Lietu-viø liaudies meno ðaltiniai“ (iðleista1985 m.) ir „Liaudies dailës tyrinëji-mo programa“ (iðleista 1990 m.).

J.Kudirka tyrinëjo ne tik suau-gusiøjø kultûrà. Galime pasidþiaug-ti jo knygomis: Vaikø dirbiniai: liau-dies menas (iðleista 1985 m.), Vaikaiir liaudies kûryba (iðleista 1989 m.).

J. Kudirka taip pat ir liaudiessportiniø þaidimø propaguotojas beipopuliarintojas. Nuo 1984 m. Ðal-èininkø rajone jis pirmasis Lietuvojeorganizavo liaudies sportiniø þai-dimø dienas. 1993 m. iðleistas ir lei-dinys „Lietuviø sportiniai þaidimai“.Tai - pirmasis ir iki ðiol vienintelistokio pobûdþio mokslinis leidinysLietuvoje.

Lietuviø tautinio atgimimolaikotarpis prasidëjo beveik tada, kaibuvo propaguojami ir tyrinëjami pa-proèiai. Viena ið daugiausia prie lie-tuviø dvasinio atgimimo prisidëju-siø knygeliø – „Motinos diena“ (1 -asis leid. pasirodë 1989, 2-asis – 1994m.). 1989 m. pasirodë pirmoji kny-gelë „Kûèiø stalas“ (2 -asis leid. 1990,3 -iasis – 1998 m.), po metø – „Kûèiønaktis“ ir 1993 m. – monografija„Lietuviðkos Kûèios ir Kalëdos“. Pas-taràjà knygà, kartu su priedu „Lie-tuviðkos Kûèios: istorinë lyginamojiapþvalga“ (1994 m.) 1995 m. jis ap-gynë kaip humanitariniø mokslø et-nologijos krypties habilituoto

Juozo Kudirkos gyvenimasir kûryba (1939 03 19 – 2007 06 21)Ið Daivos Venclovienës

parengto praneðimo

( N u k e l t a á 6 p . )

Bûtent ðia prasminga ir labai gi-lia filosofo ir raðytojo Arvydo Juo-zaièio mintimi, pasakyta apie þymømûsø kraðtietá, poetà Justinà Mar-cinkevièiø, Veiveriø bibliotekos ve-dëja Oksana Venckûnienë pradëjokonferencijà, skirtà taip pat garbauskraðtieèio, etnologo, habilituotodaktaro Juozo KUDIRKOS aðtuo-niasdeðimtmeèiui paminëti. Ir pri-siminti þodþiai èia tikrai labai pri-tiko, nes Juozas Kudirka taip pat bu-vo ypatingo likimo þmogus, paþëræsdaug ðviesos spinduliø, gaivindamasmûsø kraðto istorijà, ið uþmarðtieskeldamas liaudies kûrybos perlus irpaproèius bei puoselëdamas tradi-cines ðventes. Juk ir Motinos dienamûsuose atgimë kartu su vieno ryð-kiausiø mûsø etnologø Juozo Ku-dirkos pastangomis. Kaip ir daugeliskitø tradiciniø ðvenèiø, gráþusiø ámokyklø, bendruomeniø, kaimynø,giminiø susibûrimus ar tiesiog kas-dienybæ.

Apie visa tai ir buvo prisimintaVeiveriø Antano Kuèingio menomokyklos aktø salëje vykusioje kon-ferencijoje „Liaudies kûrybos ir tra-diciniø ðvenèiø puoselëtojas JuozasKudirka“, kaip jau minëta, skirtojeprof. jubiliejiniam gimtadieniuipaminëti. Gaila, þinoma, kad ger-biamo Juozo Kudirkos jau nëra tarpmûsø, bet, kita vertus, jis tarsi ir buvo

Gyvenimui visuometreikia ðviesos...

„Mes neklystamai þinome, kad þemæ kartais aplanko iðskirtiniolikimo þmonës, kurie paliudija dangaus blyksnius, kurie pasako,kad þemë sukurta ne vien þemës labui, kad ji – amþinybei. Jie taipasako ir milijonai tuo patiki.

Gyvenimas niekuomet nebus lengvas, jam visada reikës ðviesos,- todël jie ir ateina, tie þvaigþdþiø pasiuntiniai. Jie krinta á þemæaukso lietumi, sidabro spinduliais ir þmonës, kuriuos jie palieèia,pasijunta stipresni, tampa dràsesni. Aukso spinduliais apipinta gy-vybë veda mus ið tamsos á ðviesà, kvieèia neiðsivaikðèioti, nedingtipo vienà uþ horizonto. O kai uþgriûna iðbandymø metai, tie spinduliaivirsta aukso gijomis, apipinanèiomis mus ir laikanèiomis suriðtusdrauge“.

( N u k e l t a á 8 p . )

Pagrindiná praneðimà apiehab.dr.Juozo Kudirkos gyvenimà irmokslinæ veiklà perskaitë DaivaVenclovienë.

Veiveriø T.Þilinsko gimnazijosmoksleivë Gerda Miðkinytë skaitëiðtraukas ið spaudai rengiamøJ.Kudirkos atsiminimø.

Gimnazistës Ievos Kurtinaitytëspraneðimo tema buvo „Veiveriømokytojø seminarijos kultûrinisgyvenimas“. Já taip pat atspaus-dinsime ir „Gyvenimo“ laikraðtyje.

2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38 (10193) 6 p.

Neágaliøjø dëmesiui!Prienø rajono neágaliøjø draugija organizuoja kelionæ á

Ðventàjà birþelio 12 – 17 dienomis.

Kaina - 40 eurø. Iðvykstame nuo draugijos bûstinës birþelio 12 d.14 val. Kreiptis dël kelionës tel.: (8 319) 51 408, 8 640 73 586.

Prienø rajono neágaliøjø draugijos pirmininkë

Amþinà j á a t i l s á . . .

Skaudþià netekties valandà dël tëvelio mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame Sûkuriø bibliotekos bibliotekininkæ SonatàJUODÞIUKYNIENÆ ir jos artimuosius.

Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos darbuotojø kolektyvas

Dëko jaJûsø labai daug – uþjautusiø, padëjusiø, paguodusiø, kad sunku

visus ir suminëti. Jûs savo uþuojauta ir pagalba palengvinote mûsøberibá skausmà netekties valandà.

Todël uþ ðirdies ðilumà, pasidalintà skausmà, gëliø þiedus,suteiktà pagalbà dëkojame Jiezno parapijos klebonui,Kaiðiadoriø vyskupijos gen. vikarui Rolandui Bièkauskui,giesmininkëms Onutei ir Vilijai, kaimynams, giminëms irvisiems uþjautusiems ir palydëjusiems á Amþinojo poilsiovietà mûsø mylimà tëvelá Pranà DEKAMINAVIÈIØ.

Dukra ir sûnûs su ðeimomis

PRIENØ RAJONO SAVIVALDYBËS TARYBOSPOSËDÞIO DARBOTVARKË2019 m. geguþës 23 d. 10 val.

1. Dël pritarimo Prienø kraðto muziejaus 2018 metø veiklos ataskaitai2. Dël pritarimo Prienø rajono savivaldybës prieðgaisrinës tarnybos

2018 metø veiklos ataskaitai3. Dël darbo sutarties nutraukimo su Prienø r. Jiezno muzikos mo-

kyklos direktore Inga Makûnaite4. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos Kontrolës komiteto pir-

mininko ir jo pavaduotojo paskyrimo, komiteto sudëties ir jo ágaliojimønustatymo

5. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos Etikos komisijos sudëtiespatvirtinimo

6. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos Antikorupcijos komisijossudarymo ir jos nuostatø patvirtinimo

7. Dël iðvados8. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2019 m. geguþës 10 d.

sprendimo Nr. T3-134 „Dël Prienø rajono savivaldybës kultûros, sporto,jaunimo ir bendruomenës veiklos aktyvinimo programos lëðø skyrimokomisijos sudarymo“ pakeitimo

9. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2018 m. lapkrièio 29 d.sprendimo Nr. T3-262 „Dël pritarimo projektui „Bendruomeniniø vaikøglobos namø ir vaikø dienos centrø tinklo plëtra Prienø rajone“pakeitimo

10. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2019 m. vasario 14 d.sprendimo Nr. T3-24 „Dël Prienø rajono savivaldybës 2019 metøbiudþeto patvirtinimo“ pakeitimo

11. Dël turto áraðymo á Prienø rajono savivaldybës administracijosbuhalterinæ apskaità

12. Dël turto perdavimo valdyti ir naudoti panaudos teise13. Dël patalpø tikslinës naudojimo paskirties pakeitimo14. Dël sutikimo árengti iðorinæ reklamà15. Dël Vieðame aukcione parduodamo Prienø rajono savivaldybës

nekilnojamojo turto ir kitø nekilnojamøjø daiktø sàraðo patvirtinimo16. Dël Prienø rajono savivaldybës 2019 metø Keliø prieþiûros ir

plëtros programos finansavimo lëðomis finansuojamø vietinës reikðmësvieðøjø ir vidaus keliø tiesimo, taisymo (remonto), rekonstravimo,prieþiûros, saugaus eismo sàlygø uþtikrinimo, ðiø keliø inventorizavimoobjektø sàraðo patvirtinimo

17. Dël Smulkiojo ir vidutinio verslo rëmimo komisijos sudarymo18. Dël pritarimo sutarties projektui19. Dël Prienø rajono savivaldybës keleiviø ir mokiniø veþiojimo

koordinavimo komisijos sudarymo20. Dël Prienø rajono savivaldybës tarybos 2017 m. balandþio 27 d.

sprendimo Nr. T3-139 „Dël Prienø rajono savivaldybës neágaliøjø reikaløkomisijos sudarymo ir komisijos nuostatø patvirtinimo“ pakeitimo

21. Dël vieðøjø asmens sveikatos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybøpatvirtinimo

22. Dël atstovo delegavimo á Kauno teritorinës ligoniø kasos stebëtojøtarybà

23. Dël Prienø rajono savivaldybës kaimo plëtros rëmimo komisijossudarymo

Tarybos sprendimø projektai skelbiami Savivaldybës internetosvetainëje www.prienai.lt, skyriuje „Tarybos posëdþiø darbotvarkës“.Tarybos posëdþiø tiesiogines transliacijas galima stebëti Savivaldybësinterneto svetainëje www.prienai.lt.

daktaro disertacijà. Taip pat iðleistosir kitos kalendorinëms ðventëmsskirtos knygelës: „Velykø ðventës“(1990, 2-asis leid. 1992), „Joninës“,„Vëlinës“ (abi 1991), „Uþgavënës“(1992), metodinis darbas „Paproèiaiir kaimo kultûra“ (1996), „Jurginës“(1997, du leidimai).

Dr. J. Kudirka tikëjosi palaips-niui atkurti visas tradicines kalen-dorines nepriklausomoje Lietuvojeminëtas ðventes. Su jo vardu siejamasMotinos dienos gràþinimas á geguþëspirmà sekmadiená. Tai buvæs pirmasbandymas atkurti tarpukario ðven-èiø tradicijas ir ðventæ oficialiaiátraukti á minëtinø dienø sàraðà. Is-toriko bei etnologo dr. Þilvyèio Ðak-nio teigimu, Motinos dienos atkû-rimas buvo pirmas laimëjimas „at-statant bolðevikø sugriautà lietuviøliaudies kultûros sistemà“.

J.Kudirka pasirûpino ir Lietuvosetninës kultûros vadovëliu anglakal-biams skaitytojams. Jis iðleido kny-gelæ The Lithuanians – an EthnicPortrait (1991). J. Kudirkai ypaè rû-pëjo Baltarusijos lietuviø kultûra.

Labai reikðmingos jo knygos „Apsoir Pelekø lietuviðkoji kultûra“(1997),„Plikiø kaimo paproèiai“ (1998).

Tai beveik trisdeðimties metøetnologo lauko tyrimø rezultatas. Ke-lios knygos dar laukia leidëjø. Aukð-èiausias etninës kultûros tyrinëtojøir puoselëtojø ávertinimas - Vals-tybinë Jono Basanavièiaus premi-ja. 1999 m. ðià premijà Juozas Ku-dirka gavo uþ Paribiø etninës kul-tûros tyrinëjimus. Reikðminga J. Ku-

Juozo Kudirkos gyvenimasir kûryba (1939 03 19 – 2007 06 21)Ið Daivos Venclovienës

parengto praneðimo

dirkos surinkta medþiaga apie tra-dicinæ kultûrà etninëse lietuviø þe-mëse Baltarusijoje, dalis jos pa-naudota leidiniuose apie kalendo-rines ðventes.

J. Kudirkos vardas tarp etnologøtapo darbðtumo sinonimu. Niekadaneplaukæs pasroviui, ryþtingai kovo-jæs uþ lietuviø etninës kultûros iðliki-mà jis kantriai siekë savo tikslo. Jisdirbo tai, ko labiausiai reikëjo Lie-tuvai.

(Atkelta ið 5 p.)

Geguþës 15 d. Europos Ko-misijos atstovybë Lietuvoje ir PrienøJustino Marcinkevièiaus vieðoji bib-lioteka pakvietë prienieèius á knygos„Þmonës, kurie saugo Europà“ pri-statymà. Knygoje – penkiolikatrumpø istorijø apie paðaukimà irnekasdieniðkà kasdiená darbà –saugoti mûsø gyvenimà, mûsø laisvæir taikà. Lietuvoje yra labai daugþmoniø, kurie savo darbu gelbsti ki-tus, prisideda prie saugesnio Lietu-vos ir visø Europos Sàjungos gy-ventojø saugumo. Tai – policijos pa-

„Þmonës, kurie saugo Europà“Ðiuo metu Europos Komisija vykdo komunikacijos kampanijà „ES

drauge saugiau“. Jos tikslas – plaèiau informuoti visuomenæ apietai, kaip ES saugo savo pilieèius nuo ávairiø pavojø ir grësmiø. Kam-panijos dëmesio centre – paprasti herojai, kurie europiniu lygmeniupadeda áveikti iððûkius sveikatos, aplinkos, nusikalstamumo, tero-rizmo, migracijos ir ekonomikos srityse. Per paprastø þmoniø gy-venimo istorijas siekiama parodyti, kokia svarbi yra Europos Sàjungakasdieniame þmoniø gyvenime.

reigûnai, gaisrininkai, mokslininkai,gamtininkai, socialiniai darbuotojai,psichologai.

Renginyje dalyvavo EuroposKomisijos atstovybës Lietuvojepolitikos analitikas Justas Klimavi-èius, raðytojas ir scenaristas, ko-munikacijos paslaugø agentûrosFABULA Hill+Knowlton Strate-gies kûrybos direktorius, knygos„Þmonës, kurie saugo Europà“autorius Aidas Puklevièius ir knygosherojus, Vilniaus teritorinës mui-tinës Mobiliosios grupës posto vyr.

inspektorius Dovydas Mazaliauskas.Renginio pradþioje Aidas Puklevi-èius trumpai pristatë knygos atsira-dimo istorijà. Vëliau renginio daly-viai diskutavo apie Europà, EuroposSàjungos politikà bei apie vienà iðkampanijos „ES drauge saugiau“temø – sienø saugumo uþtikrinimà.Dovydas Mazaliauskas nuotaikingaipapasakojo apie darbà muitinëje,apie rizikos vertinimà, transportopriemoniø patikrà pasienio postuo-se. Panaudodamas atsineðtas vaiz-dines priemones renginio dalyviusátraukë á þaidimà, kurio metu reikëjoatspëti, kur galimai yra slepiamakontrabanda.

Visi renginio dalyviai gavodovanø po knygà „Þmonës, kuriesaugo Europà“, kuria nemokamaipapildë savo asmeninius rinkinius.

Prienø JustinoMarcinkevièiaus vieðosios

bibliotekos informacija

2019 m. geguþës 22 d.7 p. Nr. 38 (10193)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Vieðbuèiui - restoranui Birðtone rei-kalinga administratorë, turinti patirties;virëja (s); virëjos padëjëja (s). Tel. 8687 53 756, galima siøsti savo CVel.p. [email protected]ðbuèiui - restoranui Birðtone rei-kalingos barmenës - padavëjos va-saros sezonu. Tel. 8 687 53 756, ga-lima siøsti savo CV el.p. [email protected] pagalbiniai darbininkai. Tel.8 698 46 063.

Siûlome darbà vairuotojui, turinèiamC kategorijà ir 95 kodà. Vaþiuoja áVokietijà. Tel. 8 655 56 743.Þuvies perdirbimo ámonëje Ilgakiemiok. Kauno r. reikalingi etikeèiøklijuotojai. Detalesnë informacijatelefonu - 8 615 68 786.Reikalingas detaliø tiekëjas filtrø irdetaliø uþpirkimui, duomenø suve-dimui á kompiuterá. Geras atlyginimasuþ gerà darbà. Telefonas pasiteira-vimui 8 652 65 769.Restoranui „Bajorø kiemas“, esan-

èiam PLC Mega Kaune, reikalingavirëja(-as). Darbas pamainomis.Reikalavimai: sàþiningumas, atsa-kingumas, noras dirbti ir uþsidirbti.Atlyginimas nuo 700 Eur. Reikaluiesant, suteikiame apgyvendinimàKaune. Tel. +370 611 29 129.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduoda þemës ûkio paskirties þemæPrienø r., Verbyliðkiø kaime, netoliVerknës upës.Galima pirkti 8,6 ha arba17,63 ha. Naðumo balas - 45,3. Tel. 8671 86 062.Parduoda 2 kambariø butà Kauno g.Nr. 1-3. Yra 4 arai þemës. Tel. 8 68076 312.PARDUODU 1,470 HA ÞEMËS SKLY-

PÀ, VAÞATKIEMIO K., PRIENØ RAJO-NE. TEL. 8 656 03 461.Parduoda sodà Ðilënø k., 6 a þemës, priemiðko, ûkinis pastatas. Yra galimybë ásigyti3 a þemës ir statyti gyvenamàjá namà.Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmensanglá. Durpiø briketus

didmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota irmaiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Nekilnojamasis turtasBrangiai perka miðkà (gali turëtibendrasavininkø, bûti neatidalintas,su skolomis, areðtuotas). Sutvarkodokumentus. Tel. 8 644 55 355.Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose,centre, I-II aukðte (ne komercinëspaskirties). Tel. 8 672 34 056.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius. Tel. 8 61643646.A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Nuotekø valymo árenginiai. Surin-kimo talpyklos. Vandens ðuliniai. Rezer-vuarai srutoms (6 - 45 kub.m)www.kasyba.com. Tel. 8 675 01 059.Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþe-má ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis– 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64 788.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jumspagalbos rankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. REFI-

NANSAVIMAS nuo 500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PASKOLOS nuo100 iki 4000 eurø, nuo 2 iki 36 mënesiø. Konkurencingai itin maþos palûkanosrinkoje. Be uþstato, be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptis tel.8 601 50 935. Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.

Parduodamos gluosnio malkos Jac-koniø kaime, Birðtono s. Kaina - su-tartinë. Tel. 8 625 07 733 (Alfonsas).Parduodame ávairias malkas. Skal-dytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel.8 614 97 744.

Ávairios prekësParduoda statybinæ medienà. Pjaunapagal kliento iðmatavimus nuo 2 m iki 8metrø. . Malkas, supjautas kaladëmisir skaldytas. Pristato á namus. Tel.:8 614 98 516, 8 699 48 191.Parduoda traktoriø „ZETOR“ 59 kW,javø kombainà „Volvo“, kitkiná ðienopresà ir 4 metrø grëblá - vartytuvà.Tel. 8 613 87 799.

sprandinës, kurios kilogramas kai-navo 5,50 euro, ðonkauliø uþ 4,39euro, ðoninës – uþ 4 eurus, karkos -uþ 2,15 euro, maltos mësos – uþ 3,50- 4 eurus kilogramà. Vida sakë, jogmarinuos tik prieð kepant su savodarþe dar pernai uþaugintø ávairiøþoleliø miðiniu, paðlakstys trupuèiualiejaus, citrinos sulèiø, pabarstysdruskos ir pipirø miðiniu. Ji nevartosacto në jokiø padaþø ir ðonkauliu-kams, ir ðaðlykui. Jurgita buvo ásiti-kinusi, kad „bûtinai reikia kepanttamsiu, sodriu ir stipriu alumi pa-ðlakstyti“. Tad skoniai bus skirtingi,o valgytojø, sakë, tikrai pakaks so-èiam jø paruoðtam stalui, uþ kuriovidurnaktá turëtø graþiai suskambëti

ir ðios plaèios giminës geguþei, pava-sariui, tëviðkei skirtos dainos, kuriøþodþiuose tarytum sutilps ne vienojø gyvenimo atspindþiai.

Taigi þmoniø turguje ir ankstirytà, ir jau gerokai vëliau buvo tikrailabai daug – skubanèiø, perkanèiø,kaþkà neðanèiø nupirkus – atrodëlyg mugë ið tolo turgaus takai, kurvieni pro kitus arti praeina, kur susi-tinka giminës, bièiuliai, paþástami,bendradarbiai, kaimynai. Ir tegutraukia turgus kiekvienà kartà taipsusitikti, paspausti rankà, kaþkà gal-bût pralinksminti, kaþkà gal paguosti,nuraminti, kai padeda ir su humoruiðtartas patarimas, patarlë, prieþodis –tiesiog tikras, geras þodis ið ðirdies.

Prienø turguje perki, savokraðtà tu remi!

(Atkelta ið 4 p.)

„Dar ne visko paragauta...“Palma PUGAÈIAUSKAITË

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezer-vuarus, darome pylimus, ðlaitus, lygi-name þemes, tvarkome sklypus. Nuo-mojame statybinæ technikà. Tel. 8 64050 090.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-

niams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 65393 193.Ðaldytuvø, skalbykliø, orkaièiø, kon-dicionieriø, ðilumos siurbliø monta-vimas. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 600 23 832.Remontuoja skalbykles, el.virykles,orkaites, dþiovykles. Atvyksta ánamus. Tel. 8 647 55 929.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

Dingo rudas su nulëpusiomis ausytëmis ðuniukas (F.Martiðiaus g. 43, Prienuose).Maèiusiems ar radusiems skambinti tel. 8 654 17 203. Atsilyginsime.

AB VILNIAUS PAUKÐTYNO VIÐÈIUKAI!VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI

GEGUÞËS 24 d. (penktadiená) prekiausime AB VILNIAUSPAUKÐTYNO mësiniais broileriniais COBB – 500 ir ROSS – 308veislës vienadieniais ir paaugintais 3 - 4 sav. viðèiukais, Kaiðiadoriør. paukðtyno 4 - 6 mën. rudomis, juodomis, raibomis, baltomisdedeklëmis viðtaitëmis, vienadienëmis dedeklytëmis, mësiniaisanèiukais, þàsiukais, mulardomis, 3 - 6 sav. mësiniais BIG – 6 veislëskalakuèiukais (uþsisakyti), paðarais:

Veiveriuose – 9 val., Skriaudþiuose – 9.15 val., Jiestrakyje – 9.40 val.,Þemaitkiemyje – 9.55 val., Naujojoje Ûtoje – 10.10 val., Vartuose – 10.20val., Paprûdþiuose – 10.25 val., Balbieriðkyje – 10.40 val., Prienuose (prieturgaus) – 11 val., Klebiðkyje – 11.15 val., Ingavangyje – 11.25 val., Ðilavote– 11.35 val., Leskavoje – 11.45 val., Juodbûdyje – 12 val., Iðlauþe – 12.40val., Pakuonyje – 12.55 val., Aðmintoje – 13.45 val., Strielèiuose – 13.55val., Birðtono Vienkiemyje – 14.40 val., Nemajûnuose – 14.55 val., Vë-þionyse – 15.10 val., Jiezne – 15.25 val., Kaðonyse – 15.40 val., Pieðtu-vënuose – 16.45 val., Stakliðkëse – 16.55 val., Uþuguostyje – 17.10 val.

Tel. 8 612 17 831. Vilkaviðkio r., Alvitas

Smurtas. Geguþës 16 d. apie 18val. 40 min. Benèiakiemio kaime,namuose, neblaivus (2,42 prom. al-koholio) 24 m. vyras smurtavo prieðsavo brolá. Átariamasis buvo sulai-kytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Geguþës 18 d. apie 20 val. 10min. Prienø rajono gyventojas, bû-damas neblaivus (1,77 prom. alko-holio), savo namuose smurtavo prieðsavo neblaivià (2,43 prom. alko-holio)sugyventinæ. Átariamasis buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Geguþës 19 d. Prienuose, Kæs-tuèio gatvëje, namuose, neblaivus(2,28 prom.) vyras smurtavo prieðsavo neblaivià (1,98 prom.) su-tuoktinæ.

Vairavo neblaivus. Geguþës 16d. apie 20 val. 40 min. Stakliðkiøseniûnijoje, Jogalinos kaime, Miðkogatvëje, patikrinimui sustabdþiusautomobilá „Audi A4“, já vairavæsneblaivus (1,85 prom.) ir teisës vai-ruoti neturintis vyras buvo sulaikytasir uþdarytas á areðtinæ.

Apgadinti árenginiai. Geguþës16 d. rytà Pakuonio seniûnijoje,Këbliðkiø kaime, pastebëtas nugriu-

væs bendrovës mobiliojo ryðio stie-bas su jame esanèia áranga. Átaria-masis buvo sulaikytas ir uþdarytas áareðtinæ. Ávykio aplinkybës nusta-tinëjamos.

Vagystës. Geguþës 17 d. rytà vie-nos uþdarosios akcinës bendrovësvadovas, atvykæs á jo vadovaujamosámonës statybø objektà Prienø mies-te, pastebëjo, jog ið nesaugomo ob-jekto pavogta bendrovei priklausantimotorinë vibro plokðtë „Honda“ bei iðámonës ekskavatoriaus „Kubota“ iðimtasir pavogtas vienas kabinos langas.

Geguþës 18 d. rytà pilietis, at-vykæs á savo negyvenamà sodybàPrienø rajone, pamatë, jog ið namopalëpës pavogti ðakø smulkintuvas,samanø aeratorius bei elektrinis kul-tivatorius. Turtas nedraustas, signa-lizacijos nebuvo.

Nuplëðtas plakatas. Geguþës18 d. gautas praneðimas, jogStakliðkiø seniûnijoje, Uþuguos-èio kaime, Baþnyèios gatvëje, nuoparduotuvës reklaminio stendonuplëðtas rinkiminis plakatas.

Parengta pagal Alytaus apskritiesVPK pirminæ informacijà

Informuojame, kad 2019 06 03 15 val. UAB „Viriga“ atliks þemëssklypo, esanèio Þarstos k., Ðilavoto sen., Prienø r., kadastriniusmatavimus. Kvieèiame gretimo þemës sklypo kadastro Nr.6958/0003:156 paveldëtojus atvykti á sklypo ribø paþenklinimà. Neatvykussu planu bus galima susipaþinti ar pareikðti pretenzijas adresu: Þaros g.7, Garliava, Kauno r., per 30 darbo dienø nuo matavimo dienos.Telefonas pasiteirauti 8 687 54 137.

Gudeliø sodyboje nuolatiniamdarbui reikalingos padavëjos -barmenës. Darbo dienomisapgyvendiname (nemokamai).Iðsamesnë informacija telefonu:8 674 50 315.

2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38 (10193) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, [email protected]); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

namuose net ðoko tautiniø ðokiø ra-telyje. Jis garsëjo kaip kaimo ðviesulysir taikdarys, pas já kaimynai ateidavoklausti patarimø. Vienerius pokariometus jis ëjo K.Poþëlos kolûkio pir-mininko pareigas, þinoma, ðá pa-skyrimà jis prieð tai „suderinæs“ su„miðko broliais“.

Dukra Albina prisimena tëvusbuvus labai darbðèius ir nagingus.Namai spindëjo ðvara, vaikai buvoaprengti ir apauti, iðleisti á mokslus.Ir kada mama viskà suspëdavo? Podienos darbø, vakarienës ir namøruoðos, sumigus vaikams, ji dar sës-davo prie stakliø austi ar velti velti-nius. Ji graþiai siuvinëjo, o paskuti-niuosius savo nërinius – skaras duk-roms – vàðeliu nunërë bûdama jau90 -ties.

Sûnus Pranas giria mamos keptànaminæ duonà ir pyragus, ji kimðo irnamines deðras. Namø gërybiøpakakdavo ir ðeimai, ir pardavimui.Tëvai, pasikinkæ arklá, savo prekesveþdavo parduoti á Kaunà, taip prasi-manydavo daugiavaikei ðeimai rei-kalingø pinigø. Patys virdavo muilà,daugumà jo parduodavo po kaimusvaþinëjusiems þydeliams. Èernevi-èiai, be darþoviø ir javø, augino irlinus, jø sëklas veþdavo á Garliavà, iðmiestelio gráþdavo apsirûpinæ, kaipdabar sakoma, ekologiðku aliejumi.

Mama negailëjo laiko, kad pagalgautus receptus ðeimai pagamintøámantriø patiekalø, kartà net par-ðiukà iðkimðo ir iðkepë.

Vyras Antanas þmonai darbð-tumu neatsiliko – kolûkyje dirbo bri-

gadininku, vadovavo ugniagesiøkomandai, namuose laikë bièiø,buvo geras stalius, namuose ásirengëvandentieká, sumeistravo elektrinámalûnà, iðkasë ðuliná, ketino statytinaujà namà vietoj senø trobesiø, betnespëjo… Santuokoje tëvai kartupraleido 50 metø.

Ieva Èernevièienë, likusi naðle,Alksniakiemyje gyveno iki 90 -tiesmetø amþiaus. Kai vienai likti taponesaugu, dukra Albina mamà pri-kalbindavo þiemas praleisti Prienuo-se. Taèiau pavasariais jà trauktetraukdavo á Alksniakiemá, prie þe-mës ir ûkio darbø, uogø ir grybø, ku-riø pilnas Druskø miðkas. Taigi darkeletà metø jos abi vykdavo vasarosatostogø á kaimà, kur puoselëdavogëles ir darþà.

Albina ir Pranas atsidûsta – kaipbûdavæ smagu broliams ir sesëmssusiburti gimtoje sodyboje, dainuoti,pritariant akordeonui... Dabar visiiðsiskirstæ kas sau, todël surinkti gi-minaièius á gausø bûrá – nelengvamisija, nebent iðskirtinëmis progo-mis, tokiomis, kaip mamos jubiliejus.Uþbëgant á prieká, verta paminëti,kad praëjusá savaitgalá A.Karèiaus-kienës bute buvo ankðta – pasvei-kinti I.Èernevièienæ su iðskirtinesukaktimi, palinkëti sveikatos atvykoLietuvoje gyvenantys giminaièiai –dukros, sûnûs su anûkais ir proanû-kiais, jos krikðto dukra ir sesers sûnusKazimieras su ðeima. Ta proga buvopasimelsta ir uþ tuos, kurie niekuo-met nesugráð...

Per septyniasdeðimtmetá perko-pusi Albina sako, kad jai vienai bûtø

Jubiliatë gimtadiená ðventë su sûnumi Pranu, dukra Albina, Seimo nariu A.Palioniu, jo padëjëja R.Juoèiûniene beiSocialiniø paslaugø centro darbuotojomis A.Mitiniene ir Z.Saldiene.

Þydintis pavasaris nutiesë takus 100 metø jubiliejui

sunku pasirûpinti mama, jau sëdin-èia neágaliojo veþimëlyje. Todël jaisvarbu, kad, suðlubavus mamos svei-katai, visuomet gali kreiptis á ðeimosgydytojà Vilijà Lukoðiûtæ ir pasi-kliauti jos patarimais. Ji dëkinga Sa-vivaldybës Socialinës paramos irsveikatos skyriaus specialistei Lai-mai Janèiauskienei bei UAB „Ma-èiûnai“ darbuotojams uþ vonioskambario pritaikymà mamos po-reikiams.

Albina dëkoja Prienø socialiniø

paslaugø centro direktorei AurelijaiUrbonienei ir darbuotojams uþ ðei-mai teikiamas integralios pagalbospaslaugas namuose, tai palengvinajø su mama gyvenimà. Socialiniodarbuotojo/slaugytojo padëjëja ZitaSaldienë kiekvienà dienà po keliasvalandas skiria moèiutës higienai,prieþiûrai, socialiniø ágûdþiø palai-kymui, o slaugytoja Alma Mitinienërûpinasi pragulø profilaktika, leidþiavaistus, pataria sveikatos klausimais.Ið ðilto santykio su globojama mote-

rimi ir jos dukra akivaizdu, jog perpenkerius metus tarp jø ir Socialiniøpaslaugø centro komandos specia-listø uþsimezgë stiprus þmogiðkasisryðys.

Sociali aplinka, bendravimas suja besirûpinanèiais artimaisiais ir pa-galbininkais ðimtametei Ievai Èer-nevièienei kiekvienà dienà teikiastiprybës, optimizmo, skatina mylëtigyvenimà ir dþiaugtis kiekviena jaiskirta diena.

Dalë Lazauskienë

Autorës nuotraukos

(Atkelta ið 1 p.)

kartu. Susirinkusiuosius sveikino joknygø paroda, buvo prisiminti svar-biausi etnologo darbai, mokslinësekspedicijos, gimtoji Skriaudþiø beiVeiveriø kraðto aplinka. Ypaè jeigutie prisiminimai, kaip sakë JuozoKudirkos þmona ir visø darbø bend-raþygë, hab. daktarë Lilija Kudirkienë,kultûrininkë Onutë Patronaitienë,muziejininkas Pijus Brazauskas,buvæs Meno mokyklos direktoriusJonas Derbutis, dar labai gyvi ir artimi.

Na, o tie, kurie gal kiek maþiauþinojo apie ið Skriaudþiø kraðto kilu-sio etnologo Juozo Kudirkos gyve-nimà bei tyrinëjimus, sugulusius áknygas, su ádomumu klausësi Vei-veriø bendruomenës centro vadovësDaivos Venclovienës, gimnazistësIevos Kurtinaitytës, muziejininkësSnieguolës Kleizaitës parengtøpraneðimø, gimnazistës GerdosMiðkinytës perskaitytos iðtraukos iðdar neskelbtø Juozo Kudirkostekstø.

Ir dar, konferencija nesibaigë tikkalbomis. Antroje jos dalyje norin-tieji dar galëjo dalyvauti edukacinëjeprogramoje ir pasimokyti riðti verbas,daugiau suþinoti apie Velykø pa-proèius. Buvo ir muzikos, ir gardþiøLinos Paþërienës pagamintø sûriøbei kitø Suvalkijos kraðto tradiciniøvaiðiø.

- Að patyriau stebuklà, - dëko-

Gyvenimui visuomet reikia ðviesos...

dama organizatorëms – bibliotekosir muziejaus darbuotojoms sakëLilija Kudirkienë.

Man atrodo, kad prie stebukloprisilietë ir visi konferencijos daly-viai, turëjæ progos geriau paþinti to-kià iðkilià asmenybæ, kaip JuozasKudirka, ir pajusti, kiek daug galimeir turime padaryti dalindamiesibendrystës ir pasididþiavimo savokraðto tradicijomis ðviesa.

Ramutë Ðimukauskaitë

(Atkelta ið 5 p.)

Lilija Kudirkienë (ketvirtoji iðkairës) - su konferencijos organi-zatoriais ir sveèiais.

J.Kudirkos giminaitë, buvusi ilga-metë Skriaudþiø „Kankliø“ ansambliovadovë Onutë Patronaitienë ne tikpasidalino ðiltais prisiminimais, betir pakvietë visus padainuoti bei pa-þaisti þaidimø. Jø laimëtojai buvoapdovanoti tautiðkais suvenyrais.

Muzikuoja Veiveriø A.Kuèingio meno mokyklosjaunosios atlikëjos.

Nr. 38 (10193) * 2019 m. geguþës 22 d., treèiadienis Kaina ... · 2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38...

Documents

Transcript of Nr. 38 (10193) * 2019 m. geguþës 22 d., treèiadienis Kaina ... · 2019 m. geguþës 22 d. Nr. 38...