1

2008 03 05 Nr. 2

PILIETISAð

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ Nr.5(260) priedas Nr. 22008 03 05

Mokytojai –nepriklausomybësðaukliai ir gynëjai

Integruoto gyvenamosiosvietovës istorijos mokymoorganizavimas

Projektø reikðmëmokant(is) istorijos irugdant pilietiðkumà

Etninio paveldopuoselëjimas

Bendradarbiavimo svarbamokant gyvenamosiosvietovës istorijos

Antràjá „Ðvietimo naujienø“ priedo „Að pilietis“ numerá parengëmesëkmingai ásibëgëjus projektui „Gyvenamosios vietovës istorijos mo-kymas: nuo lokalinës prie globalinës perspektyvos“. Tam pritarë jovadovas VPU Istorijos didaktikos centro direktorius doc. dr. Benedik-tas ÐETKUS, o istorijos mokytojai entuziastai mielai sutiko pasidalytisukaupta patirtimi ir savo pastebëjimais.

Redakcija

Kaip yra susijæ þodþiai „istorija“, „tëvynë“, „patriotizmas“,„meilë“ ir koká ryðá tarp ðiø þodþiø áþvelgia Lietuvos gyven-tojai? Norëdamas tai suþinoti, padariau minëtø þodþiø uþ-klausà vienoje ið kompiuterio paieðkos sistemø. Po keliøakimirkø sulaukiau atsakymo – gausybës citatø ið ávairiøstraipsniø.

Leidinyje „Inþinerija“ (2001 m. vasario 27 d.) pedagogasþurnalistas J.Norkevièius raðo: „O juk Tëvynës meilë, josistorija prasideda nuo gimtøjø namø slenksèio, nuo gerosavo artimiausios aplinkos paþinimo, savo ðeimos, gatvës,kaimo, miestelio, miesto istorijos gero þinojimo. Ðitam di-delës átakos turi vyresniøjø pasakojimai.“

Leidinyje „Þiemgala“ (2001 m. Nr. 1) yra cituojamos po-eto E.Matuzevièiaus kitados iðsakytos mintys: „Man atro-do, ir Krinèino devynmetëje mokykloje istorijos pamokos(kiekvienais mokslo metais) visø pirma turëtø prasidëti nenuo ko kito, o nuo ðio miestelio, ðio maþyèio Lietuvos þe-mës lopinëlio praeities, nuo jo istoriniø datø, nuo santykiosu gimtine. Kiekvienam ið mûsø Lietuva prasideda nuo gim-

Svarbus pilietiðkumo ugdymo veiksnys

tojo slenksèio, kiemo, pakluonës ar verdenës, nuo velyki-niø varpø skambëjimo.“

Laikraðèio „Klaipëda“ (2007 m. vasario 17 d.) vienamestraipsnyje teigiama, kad „Tëvynës meilë neabejotinai pra-sideda nuo ðeimos istorijos paþinimo“.

Vilniaus pedagoginio universiteto docentë A.Grabaus-kienë leidinyje „Þvirbliø takas“ (2003 m. Nr. 2) konstatuoja:„Taigi pirmieji patrioto ir pilieèio ugdymo objektai – ðaliesgamta, miestai ir kaimai, jø istorija, þmoniø prisiminimai irkt.“ Docentës mintims pritaria Kauno Vaiþganto vidurinësmokyklos pedagogës J.Juknevièienë ir R.Songailienë, ku-rios informaciniame leidinyje „Ðvietimo naujienos“ (2006 m.Nr. 17) teigia taip: „O juk patriotizmas – meilë Tëvynei –daþniausiai atsiranda ten, kur vaikai paþásta savo seneliusarba bent þino, kokie jø vardai ir kur yra jø kapai, ir kartaissu tëvais juos aplanko.“

Þurnale „Veidas“ (2004 m. Nr. 7) radau parlamentaroA.Kubiliaus þodþius: „Didysis konservatorius E.Burke tei-gë, kad meilë didþiajai tëvynei, arba moderniai ðnekant,

Loretos D. nuotr., atsiøsta Lietuvos vaikø irjaunimo centro skelbtam Tautinës atributikos konkursui

2

Að PILIETIS

patriotizmas, prasideda nuo meilës savo maþai tëviðkei.Þmogus, nepamilæs savo Antakalnio ar savo Ðakiø, nebusir labai didelis Lietuvos patriotas.“

Minëtà citatø sàraðà bûtø galima tæsti ir tæsti. Ðtai kad irsakinys ið laikraðèio „Ðiauliø kraðtas“ (2005 m. spalio 28 d.)apie A.S.Kaþdailio kûrybà: „Pagarba ir meilë Tëvynei, tau-tos istorijai prasideda nuo meilës ir pagarbos savo gimti-nei, savo gimtinës þmonëms.“

Taigi kas sieja þodþius „istorija“, „tëvynë“, „patriotizmas“ir „meilë“?

Iðsakytos mintys apie bûtinumà pradëti mokyti vaikus is-torijos nuo jø gyvenamosios aplinkos praeities paþinimonëra nei naujoviðkos, nei originalios. Kada ir kaip Lietuvojepradëta mokyklose mokyti vaikus gyvenamosios vietovësistorijos, nëra þinoma. Gali bûti, jog vienas ið pirmøjø ðiàidëjà iðkëlë Vilniaus universiteto profesorius I.Onacevièius,kuris 1822 m. laiðke Vilniaus ðvietimo apygardos kuratoriuikunigaikðèiui A.J.Èartoriskiui raðë: „Dabar mokosi vaikaiatmintinai Irkutsko gubernijos miestelius, o neþino, kuria-me paviete gyvena, [...] klaidþioja be naudos po Asirijà,Persijà, Egiptà, o po savo tëvø kapus vaikðto neþinodamiapie jø darbus.“

Galbût ir XIX a. antroje pusëje vaikams daraktoriai ar kitiðviesuoliai pateikdavo tam tikrø þiniø ið gyvenamosios vie-tovës praeities, taèiau ði veikla daugiau galëjo bûti pavie-niø þmoniø pastangø rezultatas, bet ne kaip visuotinai pri-paþintas principas.

XX a. pradþioje padëtis pasikeitë ne tik todël, kad lietu-viams leista spausdinti leidinius gimtàja kalba. Buvo laiko-masi pedagogikoje pripaþintø teiginiø, kad gamtos, geog-rafijos ir visuomeninës bei istorinës þinios turi plësti vaikøakiratá, ugdyti jø màstymà ir kalbà, mokyti áþvelgti prieþasti-nius ryðius gamtoje ir visuomenëje, formuoti mokslinës pa-saulëþiûros pradmenis, þadinti Tëvynës meilës jausmà. Bu-vo reikalaujama dëstant ðiuos dalykus remtis kraðtotyrosprincipu, eiti nuo artimo prie tolimesnio, nuo þinomo prieneþinomo; þiniø semtis ne tik ið knygø ir vadovëliø, bettiesiog ið gyvenimo. Gimtojo kraðto istorijà siûlyta mokytivaizdþiai, siejant su legendomis, padavimais, liaudies dai-nomis. Gyvenamosios vietovës istorijà ypaè propagavo Pir-mosios Lietuvos Respublikos metais þymûs pedagogai, is-torikai, vadovëliø autoriai. Antai 1919 m. þurnale „Ðvietimoreikalai“ þinomas pedagogas ir vadovëliø autorius S.Mat-joðaitis teigë, jog istorijos mokyti reikia pradëti nuo vaikuiartimiausios aplinkos. Jo þodþiais tariant, „istorijos pagrin-du turi bûti artimieji nutikimai ir einamojo gimtojo kraðtotvarka. Tik ðitai paþinus, galima eiti toliau“. Ðià mintá plëtojoir þymus pedagogas bei istorijos mokymo priemoniø auto-rius J.Geniuðas, siûlydamas istorijos mokymà pradëti nuovaiko asmens, jo tëvø, giminiø, namø, kaimo, apskritai, nuoþinomos vaikui aplinkos istorijos. „Istorijos mokymo meto-dikos“ autorë O.Maksimaitienë ragino gyvenamosios vie-tovës istorijà integruoti á Lietuvos istorijos kursà, o istorikasJ.Jakðtas teigë, kad „mokytojui pravartu liesti kiek galimaplaèiau ávairiomis progomis artimesnës mokyklos apylin-kës, t.y. miestelio, miesto, parapijos, dvaro ir net kaimo isto-rijà“. Gyvenamosios vietovës istorijos svarbà yra akcenta-væ ir kai kuriuos jos mokymo aspektus yra nagrinëjæ filoso-fai, pedagogai, istorikai – A.Maceina, V.Ruzgas, M.Maèer-nis, V.Liulevièius ir kt.

Sovietmeèiu Lietuvos mokykloje taip pat buvo raginamamokant istorijos plaèiai naudoti gyvenamosios vietovës me-dþiagà. Dar Stalino laikais iðleistoje ir tuo metu plaèiai nau-dotoje V.Karcovo „TSRS istorijos dëstymo metodikoje“ vie-nas ið knygos skyriø pavadintas „Vietinës istorijos elemen-tai. Vietiniø istoriniø paminklø panaudojimas, vystant vaiz-dingà praeities supratimà“. Nors minëta metodinë priemo-

në buvo persunkta sovietø ideologijos, taèiau negalima ne-pritarti V.Karcovo iðsakytam kredo: „Praeitis – aplink mus.Galimybë nors ið dalies jà pamatyti, betarpiðkai prie josprisiliesti, jà pajausti – daug reiðkia, ugdant susidomëjimàistorija, meilæ istorijai ir, svarbiausia, savo tëvynei.“

Gyvenamosios vietovës istorinës medþiagos naudojimoklausimai buvo nagrinëjami 1951 m. Rusijos pedagogikosmokslø akademijos iðleistoje A.Rodino knygoje „Gimtojomiesto istorija“, to paties autoriaus 1954 m. iðspausdinta-me darbe „Gimtojo kaimo istorija“, 1954 m. N.Kuzino straips-niuose rusø kalba leidþiamame þurnale „Istorijos moky-mas mokykloje“. Vadinamosios kraðtotyrinës medþiagos iristorijos mokymo aspektai yra nagrinëti to meto Lietuvosautoriø – Z.Pilkausko, S.Staðaièio bei daugelio kitø straips-niuose, skelbtuose periodiniuose ir mokomuosiuose leidi-niuose, kuriuos leido ir platino to meto Ðvietimo ministerijaipavaldþios institucijos. Kaip minëta, buvo raginama istori-jos mokymà sieti su gyvenamàja vietove ir tuo tikslu pateik-ta ávairiø pavyzdþiø ið istorijos mokytojø darbo patirties.

Projektuojant tautinæ mokyklà buvo numatyta, kad apiegyvenamàjà vietovæ bus mokoma pradinëje mokykloje. Anotistorijos mokymo tautinëje mokykloje koncepcijos kûrëjoA.Bumblausko, ðioje pakopoje istorijos mokymo turiná api-bûdinti galima labai trumpai: „tëviðkë, per tëviðkës „langà“á Lietuvà“. Taèiau Antrosios Lietuvos Respublikos metaisgyvenamosios vietovës istorijos mokymui iki ðiol nebuvoskirta pakankamai dëmesio. Antai 1997 m. pasirodþiusio-se Bendrosiose programose uþsimenama, jog „istorijos pa-mokose nuolat derëtø susieti vietos, Lietuvos ir visuotinæistorijà“. 2003 m. patvirtintose programose teigiama, jogmokant istorijos reikëtø mokyti mokinius rinkti informacijàið „vietos paminklø, muziejø eksponatø“, kad mokinio isto-rinis paþinimas nuolat „turëtø bûti orientuotas ir á jo gyve-namàjà aplinkà“, taip pat kartojama nuostata apie tai, jog„nuolat derëtø susieti vietos, Lietuvos ir pasaulio istorijà“.Taèiau ðios nuostatos bent kiek plaèiau nëra apibûdina-mos.

Po keliø diskusiniø straipsniø ir apskritojo stalo diskusijødël gyvenamosios vietovës istorijos mokymo perspektyvøprogramø rengëjai á tai atsiþvelgë ir 2007 m. paskelbtameLietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymobendrøjø programø projekte numatë penktos klasës moki-niams dëstyti temà „Gyvenamoji vietovë praeityje ir dabar“.Minëtas sprendimas yra neabejotinai sveikintinas þings-nis. Darytina prielaida, jog þemesniøjø klasiø mokiniai pir-mà kartà bus plaèiau supaþindinami su savo gyvenamo-sios vietovës istorine praeitimi.

Nepaisant susiklosèiusios situacijos, kai istorijos þiniøperteikimas apie gyvenamàjà vietovæ buvo paliktas ið es-mës paèiø mokytojø nuoþiûrai, nemaþa istorijos mokytojøtai darë nuolatos. Vieni mokytojai daugiau apie gyvenamo-sios vietovës praeitá uþsimindavo per istorijos pamokas,aiðkindami programoje numatytas temas, jas papildydavofaktais ið mokiniø gyvenamosios aplinkos. Kiti rengë pa-þintines iðvykas po savo miestà, gyvenvietæ, aplinkiniuskaimus ar rajonà – lankë archeologijos paminklus, apþiûri-nëjo ðimtameèius dvarus ar kitus statinius, nulenkdavo gal-vas prie karo ar pokario kovose þuvusiø Lietuvos gyventojøatminimui pastatytø paminklø. Iðvykø dalyviai savo darbune kartà prisidëjo prie istoriniø vietø sutvarkymo ar áamþini-mo. Ðiuo metu yra iðleista nemaþa knygø, kurios bylojaapie mokiniø atliktus tiriamojo pobûdþio darbus: pagarsintiartimøjø þmoniø likimai okupacijos metais, iðaiðkinti þuvæpokario kovose ar þydus slëpæ karo metais mûsø tautieèiai.Ir visa tai buvo daroma tik mokytojø entuziastø dëka. Tiesa,keliuose Lietuvos miestuose ir rajonuose (Panevëþyje, Ði-lalëje ir kt.) ðis darbas buvo vykdomas labiau sistemingai,

3

2008 03 05 Nr. 2

kadangi buvo nuspræsta mokyti savo rajono istorijos.Lietuviø liaudies iðmintis byloja: lenk medá, kol jaunas.

Vadovaudamiesi ðia iðmintimi turëtume siekti, jog mokiniaikaip galima iðsamiau bûtø supaþindinami su „gyvàja istori-ja“, kuri juos supa. Kuo daugiau mokiniai þinos apie arti-miausios aplinkos istorijos ir kultûros paminklus, apie iðki-liausius vietos þmones ir jø darbus, kuo daugiau jie savorankomis prisilies prie ðeimos, mokyklos ar vietos muzieju-je saugomø relikvijø, tuo daugiau jie supras jø vertæ ir kadvisa tai reikia saugoti, branginti. Tai, mûsø manymu, kaip tikyra svarbiausias pilietiðkumo ugdymo veiksnys.

Dalyvaudami 2007 m. paskelbtame Pilietinio ir tautiniougdymo programos konkurse, nusprendëme surinkti ið skir-

tingø Lietuvos regionø istorijos mokytojø patirtá, kaip propa-guoti gyvenamosios vietovës istorijà bendrojo lavinimo mo-kykloje, ir ryþomës prisidëti prie minëtos patirties sklaidos.Viliuosi, kad ðiame leidinyje pagarsinti mokytojø darbai pa-skatins kolegas mokytojus, kurie iki ðiol á tai kreipë maþaidëmesio, susimàstyti ir galbût kà nors panaðaus nuveikti.Na o tuos, kurie ðioje veiklos srityje yra ágijæ vertingos patir-ties ir gali pateikti praktinio pobûdþio patarimø, raginameapie tai pasidalyti mintimis pedagoginëje spaudoje.

Doc. Benediktas ÐETKUSVilniaus pedagoginio universiteto

Istorijos didaktikos centro direktorius

Gyvename laisvoje ir nepriklausomoje valstybëje. KadLietuva tokia taptø, daug þmoniø turëjo paaukoti asmeninælaimæ, o kai kurie ir savo gyvybæ. Per istorijos ir lietuviøkalbos pamokas, skaitydami dokumentinæ literatûrà moki-niai suþinojo, kad Pakruojo rajone atgimimo sàjûdþio metulabiausiai pasiþymëjo ðie þmonës: buvæs nepriklausomosLietuvos karininkas Aleksandras Povilaitis, gydytojai Vidair Povilas Karveliai, tremtiniai Danutë ir Vladas Janeliûnai,Elena Èepaitienë, A.Ðeduikis, A.Nikontas, politinis kalinysJuozas Mielius, D.Stancikas, Pakruojo „Atþalyno“ gimnazi-jos mokytojai E.Morkûnienë, Viktoras Zarakauskas, Anta-nas Laskauskas...

Taigi pabandysime pasigilinti á buvusiø Pakruojo „Atþa-lyno“ gimnazijos (anksèiau Pakruojo vidurinë mokykla) mo-kytojø V.Zarakausko ir A.Laskausko gyvenimà, jø veiklà. Suðiais mokytojais mums dar teko laimë drauge dirbti, deja,juos jau priglaudë Pakruojo þemelë. Daug suþinojome iðkitø mokytojø, artimøjø, kaimynø, ávairiø dokumentø, archy-vinës medþiagos.

VIKTORAS ZARAKAUSKAS

1988 m. lapkrièio 27 d. mo-kytojo Viktoro Zarakausko ini-ciatyva ávyko Pakruojo „Tremti-nio“ klubo steigiamasis susirin-kimas. Susirinkimo pirmininkuir buvo iðrinktas V.Zarakauskas,gimæs 1922 m. rugsëjo 21 d.,pedagoginá darbà pradëjæs1947 m., o nuo 1953 m. moky-tojavæs mûsø mokykloje. Moky-tojas mirë 1993 m. sausio 15 d.

Per steigiamàjá susirinkimàV.Zarakauskas sakë: „Uþ jûsøiðgyventas kanèias, atimtà jau-nystæ, sveikatà, artimøjø netektá niekas negalës atlyginti.Taèiau vertiname gerà mûsø respublikos vyriausybës va-lià, visiems deportuotiems suteikusià reabilitacijos statusà,gràþinantá juos pilnaverèiam gyvenimui“ (Z.Burþaitë-Vëþie-

Mokytojai – nepriklausomybësðaukliai ir gynëjai

në, Sugráþæ gyventi ir kurti, 2003). Mokytojo sûnus Visval-das Zarakauskas teigë, kad tëvelis „politika visà gyvenimàdomëjosi. Jis nuolat mums teigë, kad ateis savas laikas.Visà laikà buvo Viltis. Pakruojy á baþnyèià nëjo, bet vaþiuo-davo kitur. Tremtinys bûtø buvæs ir jis, taèiau, kai veþë1949 m. tëvus ir seserá, jis skubëjo á namus (Zarasø rajone,Antazavës valsè., Rapkiðkiø kaime). Pastebëjæs, kas vyks-ta namuose, suspëjo pasislëpti ðiauduose. Sovietinës jë-gos struktûros atstovai ðakëmis badë ðiaudus, ieðkojo, bet,matyt, pats Dievas padëjo iðlikti Lietuvoje. Vëliau turëjo slaps-tytis, teko glaustis pas svetimus. Jo tëvas 1950 m. mirë Sibi-re, prie Bratsko HES, Stalino kolûky. Mama gráþo 1959 m.“(Ið mokytojo sûnaus Visvaldo atsiminimø, uþraðytø 2004 m.gruodþio mën.).

Mokytojà paþinojusieji prisimena, kad jis buvo draugið-kas, labai darbðtus, mylëjo vaikus, mëgo keliauti, skaityti.Su mokiniais buvo pastatæs ne vienà spektaklá, pats kûrëdekoracijas. Mokytojas buvo labai tvarkingas, mylëjo gam-tà, medþius, gëles. Beje, ir dabar dar prie mokytojo namøtebeauga jo sodintos roþës, dekoratyviniai krûmeliai, vais-medþiai. „Iðtekëjusi uoðviø (mokytojø G. ir V.Zarakauskø)sodyboje radau daug ávairiø gëliø, ypaè roþiø. Man bûdavolabai smagu á jas þiûrëti pro langà ir tiesiog dþiaugtis. Uoð-vis nepaprastai mylëjo gëles, tvarkà, groþá. Dabar mes gy-vename ðioje sodyboje. Gal kiek jà ir pakeitëme, bet daugkà palikome – tegu mena ðiltas mokytojø rankas“. („Prieneiðsenkanèio groþio versmës“, Litera. 2004, p. 47. G.Zara-kauskienë – mokytojo V.Zarakausko marti, taip pat mokytoja)

V.Zarakauskas nuveikë daug: jo dëka pastatyta nemaþapaminklø uþ nepriklausomybæ kovojusiems atminti, pasi-rûpinta, kad bûtø pagerbti tie, kuriø palaikai guli po dabar-tinës „Atþalyno“ gimnazijos pamatais. Mûsø mokyklos vie-toje kaþkada buvusios þvyrduobës, kuriose KGB buvo su-ðaudyti partizanai. Kai buvo statoma mokykla, mokytojasV.Zarakauskas surinko þuvusiøjø kaulus, sudëjo juos á mai-ðà ir palaidojo po mokyklos pamatais. Jo iniciatyva Pa-kruojo „Atþalyno“ gimnazijos sode buvo pastatytas pamin-klas þuvusiems partizanams atminti. Dabar èia þydi gëlës,dega þvakutës.

Mokytojo V.Zarakausko iniciatyva 1989 m. birþelio 14 d.

4

Að PILIETIS

Pakruojo Jono Krikðtytojo baþnyèios ðventoriuje buvo pa-statytas paminklas atminti tremtiniams, palikusiems ðá pa-saulá svetimoje þemëje. Mokytojo V.Zarakausko ir „Tremti-nio“ klubo aktyvistø rûpesèiu prie kelio Pakruojis–Petraðiû-nai atstatytas paminklas Linkuvos gimnazistø Igno Griga-liûno ir Alekso Nainio, kuriuos nuþudë komunistai, atmini-mui. Mums atrodo, kad V.Zarakauskas daugiau galvodavoapie kitus, o ne apie save. Mokytojas V.Rutkauskas prisi-mena 1991-øjø sausio ávykius Vilniuje, „...kai parlamentogynëjai jau þinojo apie pirmàsias aukas prie Televizijosbokðto, ðalia stovëjæs mokytojas V. Zarakauskas paklausë:„Vladai, ar tu nebijai?“ („Auksinë varpa“, 2005 01 12). Norsmokytojas buvo ten, kur bet kurià akimirkà galëjo rusø tan-kai traiðkyti beginklius þmones, jis kai tik galëjo paskambi-no á namus ir pasakë: „Að gyvas ir sveikas“, – prisimenasûnus V. Zarakauskas. Ið ðiø pavyzdþiø nesunku suvokti,kad tai buvo þmogus, labai mylintis savo ðeimà, artimusþmones, stengësi neáskaudinti jø, nenorëjo, kad dël jo jau-dintøsi.

Net ir sunkiai sirgdamas mokytojas V.Zarakauskas akty-viai dalyvavo „Tremtinio“ klubo veikloje. Ëjo, dirbo tiek, kiekpajëgë.

Mokytojo V.Zarakausko visapusiðkai skatinamo ir palai-komo tremtinio, politinio kalinio J.Mieliaus iniciatyva 1990 m.liepos mënesá buvo atidengtas paminklas Tremtiniø kaime(ðis kaimas kadaise buvo ásikûræs netoli Mikniûnø kaimo).Paminkle iðkalti þodþiai: „Ðioje vietoje 1922 metais ásikûrëTremtiniø kaimas. Melioracija kaimà pradëjo griauti 1968metais. Paskutinë sodyba iðnyko 1982 m.“

„V.Zarakauskas svajojo surinkti duomenis apie visus Pa-kruojo rajono tremtinius, politinius kalinius, rezistentus ir jøpagalbininkus. Kiekvienà susitikæs kalbino raðyti prisimini-mus. Ne vienas jo vadovavimo „Tremtinio“ klubui laikotar-piu atsiliepë á pirmininko raginimus. Rajoninëje spaudojepasirodë Danos Janeliûnienës, Juozo Mieliaus, ZinaidosMonkevièienës, Agutës Skikienës, A.Mozûraitës, Petro Bi-kelio, Leokadijos ir Stasio Naruðaièiø, Elenos Povilaitienësir kitø tremtiniø bei politiniø kaliniø prisiminimai. Jie buvokaupiami sàjungos archyve. V.Zarakauskas padëjo tremti-niams gauti reabilitacijos paþymas, teikë juridines konsul-tacijas, dalyvavo sàjûdþio veikloje – visø darbø ir neiðvar-dinsi“. (Z.Burþaitë-Vëþienë, Sugráþæ gyventi ir kurti, 2003).Labai skaudu, kad mokytojui susirgus archyvas nebuvo ið-saugotas. Dabar reikia mums stengtis surinkti ir iðsaugotitai, kà dar ámanoma, ko nepasiglemþë laikas.

ANTANAS LASKAUSKAS

Mokytojo A.Laskausko gimi-mo data sutampa su Lietuvosnepriklausomybës paskelbimodata. A.Laskauskas gimë pasi-turinèio ûkininko ðeimoje. Mo-kytojas niekada nepripaþinoLietuvos okupacijos, skatino taidaryti ir savo mokinius. Þinoma,tokiais priespaudos laikais pa-vojinga buvo prieðintis. 1945 m.spalio 10 d. A.Laskauskas buvoiðtremtas. G.Þeimienë straips-nyje „Iðsaugota trispalvë“(„Auksinë varpa“, 1990 02 15,Nr.19) raðë: „Atëjo lemtingieji 1940-ieji. Antanas Laskaus-kas nepripaþino Lietuvos okupacijos. (...) Tas pasiprieðini-mas iðsiliejo iðorën 1940 metø rugpjûty Kaune vykusio mo-kytojø suvaþiavimo metu, kai A.Laskauskas sykiu su de-ðimèia tûkstanèiø dalyviø uþgiedojo Lietuvos himnà. Grei-

tai mokytojas buvo paðalintas ið darbo. Tuo pasirûpino ge-ras jo paþástamas Kastas Klièius, þinojæs A.Laskausko min-tis ir nusiteikimà prieð naujàjà valdþià. K.Klièius tuomet jaubuvo saugumo darbuotojas; jis ir nusiuntë Vilniaus mokyk-lø inspekcijai raðtà, kuriuo reikalavo mokytojà atleisti“. Bë-go nerimo pilni metai... Mokytojas nuolat jautë, kad kaþkam„rûpi“, kad kaþkas nuolat „stebi“. Vël buvo vasaris, vël 16-àjàtraukë Lietuvos himnà drauge su savo studentais, bendra-darbiais Panevëþyje. Taigi 1945 m. rugsëjo 10-osios naktámokytojo nuomojamame bute buvo padaryta krata, paimtiuþraðai, ðvarko kiðenëj rado ið Amerikos paraðytà mergai-tës laiðkà. Laiðke mergina teiravosi, „ar gyvas, ar sveikas,kaip gyveni?“ Tiesa, mergina laiðkà siuntë á A.Laskauskotëviðkæ Ukmergës apskrityje, o tëvai jam persiuntë á Pane-vëþá ádëjæ á kità vokà. Nakties sveèiams ir reikëjo to voko, jømanymu, ten buvæ „kaþkas“ reikðminga.

Konspektai ir merginos laiðkas ið JAV buvo „ákalèiai“ prieðmokytojà. Tà naktá mokytojas buvo suimtas ir tardomas.A.Laskauskas pateko á Peèioros Ðiaurës Dvinos lagerá. Álagerá atveþë neteistus þmones, taèiau ten jø „bylas“ ban-dë pritempti iki teismo. Mokytojà kaip ir kitus daþnai tardy-davo, uþdarydavo á karcerá, reikalavo prisipaþinti nesamaskaltes. „A.Laskauskui bandë pritaikyti garsiojo 58 straips-nio 1 A punktà – tëvynës iðdavimà, uþ kurá grësë suðaudy-mas arba 25 metai (....) galø gale 10 punktà – propagandair agitacija prieð tarybø valdþià. Tardymo metu kaip ákaltisbuvo naudojamos mokytojo pamokø santraukos“. (G.Þei-mienë, „Iðsaugota trispalvë“, Auksinë varpa, 1990 02 15).Mokytojas savo iðgyvenimus tremtyje palygina su A.Solþe-nycino „Viena Ivano Denisovièiaus diena“. „Að pergyve-nau tà, kà pergyveno ðios knygos herojus, að jauèiau tàpatá, kà ir jis“, – teigë A.Laskauskas.

Tremtiniai, mûsø nuomone, þmonës, labiausiai kentëjænuo komunizmo, kaip nusikaltëliai iðveþti á tolimus kraðtus,vienaip ar kitaip nusikaltæ valdþiai, o ið tiesø, kai pasigilini átokias „kaltes“, kokiomis buvo kaltinamas mokytojas, ásiti-kini, kad jø kaltës – lauþtos ið pirðto. Be abejo, ir mokytojasA.Lakauskas, ir daugybë kitø nekaltø lietuviø su kartëliuatsimena ðià skaudþià savo gyvenimo atkarpà.

Skaitydami straipsnius apie A.Laskauskà, prisimindamimokytojo pasakojimus (daug metø drauge dirbome) ne-maþai suþinojome apie tremtiniø gyvenimà. Kalëjimuose irtremtyje nebuvo nei ðvaros, nei sotaus maisto. Þmonës bu-vo kaltinami tuo, ko në sapnuose neregëjo, dauguma fizið-kai ir dvasiðkai luoðinami, turëjo dirbti sunkiausius darbus.Daug iðkentëjæs A.Laskauskas gráþo Lietuvon. Jis tæsë mo-kytojo darbà, tik kitoje vietoje – Linkuvoje. Vëliau persikëlëá Pakruojo vidurinæ mokyklà. Èia dirbo net 26 metus. Mo-kyklai, mokytojams, ypaè mokiniams didelë garbë ir laimë,kad èia dëstë biologijà A.Laskauskas. Jo darbo staþas ið-ties stulbinantis – net 57 mokytojavimo metai, neskaièiuo-jant tø, kai dar iðëjæs á pensijà pavaduodavo neakivaizdi-nës vidurinës mokyklos mokytojus, tad jo darbo staþas –net 60 metø. Dar vienas unikalus dalykas. Mokytojas A.Las-kauskas iðsaugojo anø laikø Lietuvos trispalvæ vëliavà. Jàmokytojas iðsaugojo në kiek neabejodamas ir ðventai tikë-damas, kad Lietuva vël bus laisva. Ir ávyko stebuklas – iðti-sus deðimtmeèius slëpta ir su begaline meile iðsaugotavëliava suplevësavo pirmojo Sàjûdþio mitingo metu Pa-kruojyje. Tà paèià, mokytojo iðsaugotà Trispalvæ, kai vykopirmasis Sàjûdþio suvaþiavimas, matë ðimtai mûsø mokyk-los mokiniø ir mokytojø, ji plaikstësi prie mûsø mokyklos.Nors ir iðblukusi, nors truputá ir skylëta, bet iðsaugota perpaèius sunkiausius Lietuvai metus. Mokytojas A.Laskaus-kas buvo eruditas, inteligentiðkas, draugiðkas, be galo my-lintis savo mokinius, ðeimà, puikus pedagogas, nuoðirdþiaigerbë kitus ir pats buvo gerbiamas. Jo bendradarbis moky-

5

2008 03 05 Nr. 2

tojas V.Rutkauskas 1993 m. apie A.Laskauskà raðë: „Þmo-gaus gyvenimo kelias eina per nesutaikomø prieðtaravimøgrumtynes, draminæ átampà ir kanèias. Tik ðitokiame þaiz-dre ir iðlydomos þmogaus vertybës. Jûs, mokytojau, paso-dinot sodà, kuris iðaugo, suþydëjo ir ðiandien duoda gra-þius vaisius. Aèiû“.

Pats mokytojas apie savo ilgà pedagoginio darbo kelià,apie darbà su mokiniais biografijoje iðeidamas á pensijàraðë: „Mylëjau mokinius. Mokiau juos mylëti Tëvynæ, skais-èià saulæ, giedrà dangø, tyrà vandená, gyvûnus, augalus,gerbti þmogø, o pats uþ tuos 26 metus gavau 12 rubliø priepensijos.“ Ðiais mokytojo þodþiais pasakyta, rodos, viskas.

Didþiuojamës, kad su V.Zarakausku ir A.Laskausku dau-gelá metø buvome bendradarbiai, bendraminèiai. Su pa-

garba tarkime vardus þmoniø, tiek daug nuveikusiø mûsøTëvynës labui. Didþiuojamës, kad mûsø mokyklos sode,kurá sodino mokytojas A.Laskauskas ir ðiandien þydi obe-lys, kasmet ðakos svyra nuo gausaus jø derliaus, rymo mo-kytojo V.Zarakausko rûpesèiu pastatytas paminklas kritu-siems nuo klastingos budeliø rankos, kad èia nevysta gë-lës, kad èiulba paukðèiai, kad ir ankstyvà pavasará þydintobelims, ir vëlyvà rudenëlá lapams krentant klega gimna-zistai...

Joana SKIRMANTIENËPakruojo „Atþalyno“ g-jos

lietuviø kalbos mokytoja metodininkëVidutis SKIRMANTAS

Istorijos mokytojas ekspertas

Dþiaugiamës, kad naujose Bendrosiose programose gy-venamosios vietovës istorijai skiriamas didesnis dëmesys.Rengdami rajono istorijos mokytojø metodinio bûrelio me-tø veiklos planà aptariame, suplanuojame ir gyvenamo-sios vietovës istorijos temø integravimà á ugdymo procesà(pamokinæ ir papildomojo ugdymo veiklà, bendrà veiklàrajono mastu).

Konkursas „Kelionë á Lietuvos praeitá“. Kvieèiami daly-vauti V–IX kl. mokiniai. Mokyklos komandà sudaro 5 atsto-vai. Konkurse mokiniø komandos atlieka tam tikras uþduo-tis: prisistato (emblema ir apranga turi atspindëti kurá norsLietuvos istorijos laikotarpá); þaidþia þaidimà „Pabirusiosraidës“ (sudeda ir perskaito su Nepriklausomybës kovo-mis susijusiø istoriniø asmenybiø vardus, sukilimø datas irkt.); sprendþia kryþiaþodá; atsako á klausimus ið Lietuvosnepriklausomybës (1990–2007 m.) istorijos. Mokiniai gau-na klausimø ir ið Panevëþio rajono istorijos bei dabarties.Kita konkurso dalis – „Gyvoji istorija“. Mokiniai turi padai-nuoti kraðto lopðinæ, vaikø þaidinimà, pristatyti senoviná þais-là. Á konkursà átraukiami oro spëjimai, uþduotys apie kraðtoliaudies medicinà, vaistaþoles, gërimus, elgesá, maistà,burtus, prietarus; reikia parengti ir pristatyti lankstukà apieþymø kraðto þmogø ir kt. uþduotys.

Geriausi konkurso darbai pristatomi rajono jaunøjø moks-lininkø konferencijoje.

Konferencija „Panevëþio kraðto vaikø raðytojai“. O jøtikrai daug: Matas Grigonis, Jonas Galvoèius-Gerutis, Jo-nas Ðukys, Valerija Valsiûnienë, Ramutë Skuèaitë, AldonaDidþiulytë-Kazanavièienë, Jadvyga Juðkytë, Petras Tara-senka, Nijolë Jankutë-Uþubalienë, Janina Markevièiûtë-Na-rutavièienë (Pakðtienë), Bronë Buivydaitë, Petras Babic-kas, Vanda Tamoðiûnaitë-Frankienë, Motiejus Lukðys, Ze-nius Jurgelaitis, Jeronimas Laucius ir kt. Konferencijoje bu-vo perskaityti 26 mokiniø parengti praneðimai, jie buvo iliust-ruoti ávairiomis interpretacijomis (vaidinimais, dainomis, de-klamavimu ir kt.).

Konferencijoje „Panevëþio kraðto tautosaka ir tauto-sakininkai“ dalyvavo Lietuviø literatûros ir tautosakos ins-tituto mokslininkë Bronë Stundþienë, Panevëþio rajono Mie-

Integruoto gyvenamosios vietovësistorijos mokymo organizavimas

þiðkiø kultûros centro etnografinis ansamblis. Pristatyta in-dividuali ugdymo programa „Panevëþio kraðto tautosaka irtautosakininkai“. Parengta ir perskaityta 18 praneðimø apietautosakininkus Nikodemà Baukø-Venckavièiø, Adolfà Sa-baliauskà-Þalià Rûtà, Stasá Paliulá, Augustà Robertà Niemá,Juozà Balèikoná, Jurgá Elisonà, Gabrielæ Petkevièaitæ-Bitæ,Jonà Palukaitá, Jurgá Lebedá, Aleksandrà Vanagà, PovilàZulonà, Alfonsà Gaðkà, Eugenijø Urbonà, Vitalijà Vasiliaus-kaitæ.

Medþiagos rinktinë „Panevëþio rajono archeologijos pa-minklai“. Mokyklø mokytojai kartu su mokiniais aplankëvisus rajono archeologijos paminklus: Nauraðiliø mitologi-nius akmenis, Gailiûnø, Gilboniø ir Rimiðkiø pilkapius, Ra-guvos-Pakritiþio, Pajuosèiø, Likpetriø, Rimiðkiø bei Gilbo-niø senkapius, Giniûnø kapines, juos nufotografavo. Ben-dradarbiaudami su Panevëþio kraðtotyros muziejumi mo-kiniai surinko spausdintà medþiagà apie ðiuos paminklus.Sudarytas aplankas, kurá numatoma kopijuoti ir pateikti vi-soms rajono ðvietimo ástaigoms naudoti ugdymo procese.

Projektas „Holokaustas mokykloje: mokymasis ir mo-kymas Panevëþio rajone“. Ðá projektà ágyvendino Tole-rancijos ugdymo centras prie Panevëþio rajono Pedagogøðvietimo centro. Bendradarbiaujama su Panevëþio kraðto-tyros muziejumi, Panevëþio rajono mokyklø muziejais, Pa-nevëþio þydø bendruomene. Parengta edukacinë progra-ma „Þydø þudyniø vietos Panevëþio rajone“, suorganizuo-ta paþintinë ekskursija rajono mokyklø mokytojams ir moki-niams. Ið mokiniø atsiliepimø po ðios ekskursijos: „Buvolabai ádomu suþinoti apie þydø gyvenimà ir labai keista,kad viskas vyko taip arti mûsø dabartiniø namø“, „Ði eks-kursija buvo naudinga, nes daug suþinojau“, „Tai buvo kaipdar viena istorijos pamoka“, „Galëjau dar labiau paþintisavo kraðtà“... Parengtas ir iðspausdintas lankstukas „Ho-lokaustas Panevëþio rajone“, kompaktinë plokðtelë su fo-tografijomis padovanota kiekvienai rajono mokyklai.

Birutë GOBERIENËPanevëþio rajono savivaldybës administracijos

Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë

6

Að PILIETIS

Lietuvos ðvietimo reformos teoriniai pagrindai, valstybi-niai dokumentai remiasi tautinio tapatumo iðsaugojimo irstiprinimo idëjomis. Mokyklos paskirtis – ugdyti jaunosioskartos patriotiðkumà, demokratinio gyvenimo ágûdþius, puo-selëti tautos tradicijas ir gebëjimà jas perimti, diegti tautináir pilietiná sàmoningumà.

Vaikas savàjà tapatybæ pirmiausia pradeda suvokti ge-riausiai paþástamoje aplinkoje, t.y. ðeimoje. Vëliau pergimtàjà kalbà, giminës istorijos, miesto istorijos, kraðtokultûros paþinimà, suvokia tautiná tapatumà, já sieja su Të-vyne.

Etninës kultûros ugdymo turiná tikslinga perteikti laikantiskoncentriðkumo principo, mokant gimtojo kraðto istorijostemø ne vienà kartà gráþti prie jø vis gilinant ir pleèiant turiná„nuo artimo prie tolimo, nuo gimtøjø namø slenksèio Lietu-vos istorijos suvokimo ir tautinio tapatumo iðsaugojimo link“.Tik tokie lietuviai bus ádomûs Europos Sàjungos bendrijai,tik taip nevyks staigus nutautëjimas, tik taip jauni þmonësjaus atsakomybæ uþ savo tautos ir valstybës ateitá.

1994 m. Panevëþio „Nevëþio“ vidurinëje mokykloje ir Juo-zo Balèikonio gimnazijoje penktokams buvo pradëtas dës-tyti eksperimentinis kursas „Gimtojo kraðto paþinimas“.1997 m. Panevëþyje buvo iðleista mokymo priemonë – R.In-kratienës, D.Ðulcienës „Gimtojo kraðto paþinimas“.

Padirbëjus keletà metø, kilo naujø minèiø, idëjø. Dabardaugelis þmoniø nori atsekti savo protëviø ðaknis, nustatytisavo bajoriðkà kilmæ. Vieniems tai tik laikinas susiþavëji-mas, kitiems – didelis noras paþinti savo giminës istorijà,teikiantis paþinimo dþiaugsmo suþinant naujø ðeimos gy-venimo faktø, iðsiaiðkinant platesná giminaièiø bûrá. Taipgimë mintis parengti „Ðeimos (giminës) istorijos“ progra-mà. Ðiuo metu kursas dëstomas kaip pasirenkamasis daly-kas arba kaip papildomojo ugdymo dalis. Atskiras temasgalima integruoti á istorijos kursà arba rengti kûrybinius-projektinius darbus.

Mokytojai stengiasi mokinius supaþindinti su gimtojo krað-to istorija, jo kultûra, gamtine ir geografine aplinka, gimti-nës þmonëmis ir jø vertingais darbais, bet „Gimtojo kraðtopaþinimo“ kursas suteikia tam daug didesnes galimybes.Ugdymo procese vaiko patirtis gilinama, pleèiama, kore-guojama. Mokytojas geriau paþásta mokinius, nes jie galiplaèiau atsiskleisti, turi daugiau galimybiø kurti. Ðtai kele-tas pamokø tipø pavyzdþiø.

Savarankiðka mokiniø veikla. Rugsëjo 7-oji – Panevë-þio miesto gimtadienis. Pirmosios pamokos skirtos ðiaiðventei. Penktokai pieðia atvirukus, raðo sveikinimus savomiestui. Jie suþino tikslià miesto ákûrimo datà (1503 m. rug-sëjo 7 d.) ir kodël mieste stovi paminklas kunigaikðèiui Alek-sandrui. Mokiniai skaito sveikinimus miestui ir prisistato pa-tys. Á dalykinæ sistemà atëjusiems penktokams pirma pa-þintis su mokytoja ir mokytojos paþintis su mokiniais, jøgebëjimø ávertinimas yra labai svarbu. Atvirukai kabinamimatomiausioje kabineto vietoje ant virvelës spalvingaisskalbiniø segtukais. Pasigroþëti, perskaityti draugø áraðusjie gali visà savaitæ per pertraukas.

Atvira pamoka. Ypatingas dëmesys kurse skiriamas Upy-tës þemës istorijai. Labiausia ásimintina pamoka penkto-kams – apie Upytës bajorà Èièinskà. Jie mokomi istorinæ

Gimtojo kraðto paþinimo ir ðeimos(giminës) istorijos dëstymas mokykloje

tiesà atskirti nuo kûrybos, suþino, kad ðaltiniai apie praeitáyra nelygiaverèiai. Vaikai mokosi legendø apie Èièinskà,bando ásijausti á to laikotarpio bajorø gyvenimà ir veiklà(persirengia bajorais), o maloniausia bûna paragauti Èi-èinsko kepsnio (paèiø gaminto pagal knygelëje esantá re-ceptà). Kiek dþiaugsmo ir rûpesèiø rûpestëliø suteikia ðipamoka. Kaip iðlaukti pamokos su atsineðtomis gërybë-mis, kaip maistà iðlaikyti ðiltà ir kaip suspëti pasipuoðti ba-joru. Pamokà galima vesti kaip atvirà ir pasikviesti tëvelius.Smagu vaikams, puiki galimybë mokytojams pabendrautisu tëvais netradicinëje aplinkoje.

Susitikimas su istoriniø ávykiø liudininkais. Á pamokàapie Lietuvos persitvarkymo sàjûdá ir nepriklausomybës at-kûrimà kvieèiami buvæ Sàjûdþio nariai, Nepriklausomybësakto signatarai, þmonës, dalyvavæ Baltijos kelyje ar buvæVilniuje per tragiðkuosius Sausio 13-osios ávykius. Jø pa-sakojimai skatina smalsumà, norà rasti atsakymà á klausi-mà, kodël lietuviai taip troðko laisvës. Mokiniai skatinaminamuose uþraðyti tëveliø, seneliø prisiminimus apie 1989–1991 m. ávykius.

Pamoka muziejuje. Muziejus tai vieta, kur mokiniai galisusipaþinti su autentiðkais ávairiø laikotarpiø istorijos ðalti-niais. Su mokiniais galima lankytis miesto kraðtotyros mu-ziejuje ar jo filialuose. Labai patogu uþsisakyti muziejausdarbuotojø paruoðtas edukacines programas.

Tai tik maþa dalis galimybiø, kurias suteikia „Gimtojo krað-to paþinimo“ kurso dëstymas. Nors yra ir problemø. Moki-niams, pakeitusiems mokymo ástaigà mokslo metø eigoje,atsiranda trimestro (pusmeèio) ávertinimo problema. Kursàdëstant per papildomojo ugdymo valandëlæ, tik nedidelëdalis susipaþásta su miesto istorija, o norëtøsi, kad tai þino-tø visi mokiniai. Per ekskursijà muziejuje iðkyla laiko pro-blema – tam neuþtenka vienos valandos. Be to, ne visi vai-kai iðgali susimokëti uþ ekskursijà.

Neturint modulio ar kito papildomojo ugdymo uþsiëmi-mo, galima gimtojo kraðto istorijà arba giminës (ðeimos)istorijà nagrinëti integruojant atskiras temas á istorijos kur-sà. Vyresnëse klasëse, ðiek tiek pakoregavus programas,ypaè sëkmingai tai galima daryti su mokiniais, pasirinku-siais bendràjá istorijos kursà. Egzamino programa neapri-boja mokymo turinio, o artimos ir paþástamos aplinkos isto-rijos studijos sudaro puikias sàlygas sudominti mokinius,suþadinti jø norà tirti, ieðkoti, atrasti. Juk kiekviename mies-te, gyvenvietëje yra objektø, menanèiø svarbius Lietuvosistorijos ávykius, gyveno ar gyvena þinomø, ádomiø þmoniø,galinèiø savo atsiminimais sudominti mokinius, paávairintitradicinæ pamokà. Pavyzdþiui, XI kl. mokiniai pasirinkæ ben-dràjá istorijos kursà visà rugsëjo mënesá bûna tyrëjais, isto-rikais. Jie domisi savo ðeimos, giminës praeitimi, raðo gi-minës istorijà, pieðia arba grafiðkai vaizduoja genealoginámedá. Kai kas pirmà kartà suþino savo moèiutës mergauti-næ pavardæ, suranda savo tolimus giminaièius toje paèiojeklasëje. Vëliau pagal mokytojo duotà planà vienuoliktokairaðo savo gatvës istorijà. Jie turi iðsiaiðkinti gatvës pavadi-nimo kilmæ, jos amþiø, svarbiausius gatvëje esanèius ob-jektus. Dar vëliau jie susipaþásta su mokyklos istorija. Sumiesto istorija mokiniai supaþindinami chronologiðkai mo-kydamiesi Lietuvos istorijos. Þinoma, ne visiems pasiseka

7

2008 03 05 Nr. 2

darbus atlikti labai gerai, taèiau tiems, kas tuo susidomi,galima pasiûlyti daryti kûrybinius-projektinius darbus. Jiegali bûti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Juozo Balèikonio gim-nazijoje 1 (IX) ir 3 (XI) kl. mokiniai kûrybiná-projektiná darbàrenkasi vietoj vidinio egzamino. Mokytojas kartà per mëne-sá konsultuoja, pataria, padeda atsirinkti medþiagà. Temosgali bûti labai ávairios: „Giminës istorija“ (paraðomos labairimtos studijos), giminaièio, ðeimos nario (tremtinio, parti-zano ar ðiaip ádomaus þmogaus) gyvenimo istorija. Dar-buose bûna ne tik sausa faktologija; ádedami paþástamøatsiminimai, ávairiø dokumentø kopijos, nuotraukos. Tie, kasdomisi miesto praeitimi, raðo darbus apie savo miestà, pvz.:„Mano gatvë“, „Miesto ámonës“, „Panevëþio kavinës“,„Miesto maldos namai“, „Miesto mokyklos“. Paraðoma dau-gybë darbø apie garsius þmones.

Kûrybiniø-projektiniø darbø nauda neabejotina. Pirma,jei mokiniai gilinasi á giminës istorijà, jie padaro didelá irnaudingà darbà sau, savo ðeimai. Antra, mokiniai domisipraeitimi, pagilina savo istorines þinias. Treèia, jie mokosirinkti ir apdoroti informacijà, pateikti jà pagal visus raðtve-dybos reikalavimus, taip ruoðdamiesi studijoms aukðtosio-se mokyklose.

Taigi „Gimtojo kraðto paþinimo“ kursas suteikia þiniø apiekraðto istorinæ aplinkà – gimtinæ prieðistoriniais laikais, mies-

to raidos etapus, kraðto ðviesuolius, mokyklà, mikrorajonà.Toks kursas ugdo meilæ artimui, padeda suvokti tautiná ta-patumà. Gimtojo kraðto paþinimà ar giminës (ðeimos) isto-rijà galima dëstyti ávairiose klasëse. Tereikia pagal mokiniøamþiø pasirinkti tinkamus darbo metodus ir bûdus. Mûsøsiûlomus kursus galima dëstyti kaip moduliná, papildomojougdymo uþsiëmimà arba atliekant projektinius darbus.

Jeigu tam nëra galimybiø, paprasèiausias bûdas – atski-rus gyvenamosios vietovës istorijos fragmentus integruoti áLietuvos istorijos studijas.

„Gimtojo kraðto ir regiono istorija turi bûti áþanga á rimtasistorijos studijas. (...) Studijuodamas vietos istorijà moks-leivis gali remtis savo patirtimi bei pavyzdþiais ið artimiau-sios aplinkos. Taip mokinys lengvai perpranta pagrindiniusistorijos mokymosi metodus, ugdo istorinæ savimonæ“ („Be-ðaliðkai ir be prietarø“. Europos Tarybos pasiûlymai istorijosmokymui. ET informacijos ir dokumentacijos centras. Vil-nius, 1995, 55 p.)

Danutë ÐULCIENËPanevëþio Juozo Balèikonio g-jos

istorijos mokytoja metodininkëRita INKRATIENË

Panevëþio „Nevëþio“ pagr. m-klosistorijos mokytoja metodininkë

Pasaulyje vyksta globalizacijos, integracijos procesai.XXI a. mokiniai uþaugæ turëtø kurti tauresnæ, patvaresnæpilietinæ visuomenæ, kuri ne smurtiniu keliu gebëtø spræstikonfliktus. Rengdami projektus mokiniai iðmoksta draugeieðkoti sprendimø, padëti vieni kitiems. Imtis projektø yragerai dar ir todël, kad tie, kurie juos rengia ir vykdo, pir-miausia ir tobulëja. O visø svarbiausia – projektinë veiklapriartina mokinius prie bendruomenës, kurioje jie gyvenair mokosi. Moko ne abejingai elgtis kilus problemai, o pilie-tiðkai jà spræsti.

Jau kelinti metai po keletà istorijos, pilietiðkumo pagrin-dø pamokø skiriu projektiniams darbams. Mokiniai labainoriai dirba tokiose pamokose.

KONKREÈIAI PROBLEMAI –KONKRETUS SPRENDIMAS

Problemos iðkëlimas. Tam skiriu vienà pamokà. Apta-riame, kokias pastebime savo bendruomenës problemas,suraðome jas lentoje. Tada klasë pasiskirsto á grupes. Ðiosgauna uþduotá iðsamiau iðnagrinëti po vienà kurià nors sritá(sveikatingumo, ðvietimo, jaunimo, ekologijos, socialinësatskirties, þmogaus teisiø, kultûrinio paveldo ir pan.). Ið-analizavæ ir aptaræ tam tikros srities problemas, kiekvienosgrupës atstovai ávardija po vienà paèià svarbiausià. Josuþraðomos lentoje. Po to, kai svarbiausios kiekvienos sri-ties problemos suformuluotos ir suraðytos, balsuodami ið-sirenkame vienà, kurià tuosyk imsimës spræsti.

Kità pamokà vël pasidalijame á grupes, kurios rinks infor-macijà apie tiriamà problemà bei tai, kaip bendruomenë

Projektiniai darbai per pilietiðkumougdymo pamokas

siûlo jà spræsti. Grupes sudarau pagal mokiniø pomëgius,kas kuo labiausiai linkæs uþsiimti ar domëtis (þiniasklaida,valdþios veikla, visuomenës nuotaikomis, laiðkø raðymu,apklausø organizavimu, agitacija ir pan.).

Medþiagos rinkimas. Tam skiriu ne maþiau kaip tris pa-mokas ir tiek pat popamokinës veiklos valandø. Mokiniaiávairiausiais bûdais (laiðkais, telefonø skambuèiais, inter-netu, tiesioginiais susitikimais su valdþios atstovais ir suin-teresuotais asmenimis, analizuodami televizijos, radijo lai-das ir pan.) renka informacijà. Mokytojo vaidmuo ðiameetape – padëti mokiniams susidaryti klausimynus, pamo-kyti mandagiai kreiptis á prelegentus telefonu ar laiðku, pa-dëti susirasti reikiamus adresus, organizuoti keliones, rei-kalui esant, padëti susitarti dël susitikimo, tvarkyti surinktàinformacijà.

Informacijos aptarimas ir tolesniø veiksmø plano su-darymas uþima dvi pamokas. Numatome konkreèius uþ-davinius, galimus problemos sprendimo bûdus, iðanalizuo-jame sprendimo keliø privalumus ir trûkumus, apsvarsto-me, kaip átikinti valdþià priimti pasiûlymus ir imtis problemøðalinimo.

Dokumentø sutvarkymas ir informacinio stendo pa-rengimas – prieðpaskutinis etapas. Svarbiausi stendo api-forminimo kriterijai: vaizdumas, teisëtumas ir praktiðkumas.Stendas susideda ið keturiø daliø: problemos aktualumomasto, problemos aktualumo bendruomenëje, galimø pro-blemos sprendimo keliø, galimos paramos problemaispræsti. Ðiam darbui uþtenka dviejø pamokø, kadangi visagalima medþiaga surinkta jau ankstesniame etape, – liekajà suklasifikuoti: dalá sudëti á stendus, dalá – á aplankà. Sten-

8

Að PILIETIS

dai iliustruojami nuotraukomis, statistinëmis lentelëmis, ádo-mesniais pasisakymais, teisiniais aktais, pieðiniais, karika-tûromis...

Projekto pristatymas visuomenei – atsakingas etapas.Já vykdome po pamokø. Á pristatymà pakvieèiame (paren-giame informacinius kvietimus ir juos iðplatiname) valdþios,mokyklos atstovus, mokinius, gyvenvietës þmones, þurna-listus, projekto rëmëjus, suinteresuotus asmenis ir pan. Mo-kiniai pristato stendus ir kitus surinktus dokumentus, sutei-kia þodá projekto rëmëjams, valdþios atstovams, kitiems.Rëmëjai patvirtina raðtu duotus paþadus, prisiima konkre-èius ásipareigojimus ir projektas pradedamas vykdyti. Su-rengiame dalyviams ir nedidelá koncertëlá aktualia tema.Projekto pristatymas tampa tikra ðvente bendruomenei, otokia jo reklama valdþios atstovus priverèia imtis proble-mos sprendimo neatidëliojant.

Jau kelinti metai panaðià pro-jektø rengimo metodikà bendruo-meniø problemoms spræsti nau-doja ir kitos rajono mokyklos.Kiekvienø metø balandþio mëne-sá tapo tradicija organizuoti rajo-niná renginá projektø pristatymuiir aptarimui, á já yra kvieèiami ra-jono seniûnai, meras.

NETURËTUME VERSTIGYVENTI KAIP MES

Ðitaip dirbant kai kurias Noriû-nø bendruomenës problemasmums jau pavyko iðspræsti, pa-vyzdþiui, jaunimo laisvalaikioorganizavimo, bendruomenëssveikatingumo, naminiø gyvûnë-liø laikymo ir pan.

Manau, jog kartu su mokiniaisrengdama projektus mokau juosto, kas visiems yra labai reikðmin-ga. Gyvename naujame pasau-lyje, technologijø, informacijos,þiniø visuomenës. Tad ir mokiniusprivalome rengti bûtent tokiai –pilietinei – visuomenei. Mano kar-ta neturëtø versti jaunimo laikytismûsø gyvenimo bûdo. Projektørengimo pamokos iðmoko anali-zuoti konkreèià situacijà, ástaty-mus, bendrauti su visuomene ir ájà integruotis, nebûti pasyviaisproblemø stebëtojais, pratintisjas spræsti èia ir dabar, nebëgti áuþsiená jas palikus èia. Padedabendrauti ir bendradarbiauti irtaip áveikti vieniðumo ir atskirtiesproblemas. Praktiðkai ágyvendi-namø, net nereikalaujanèiø dide-liø investicijø, problemø sprendi-mas keièia mokiniø elgesá, jømàstymà. Jie iðmoksta raciona-liau pasiskirstyti laikà, prisiimtidaugiau atsakomybës, gali ge-riau paþinti save ir aplinkà, pa-jausti þiniø ir gebëjimø vertæ,áprasminti save konkreèioje veik-loje. Taip jaunuoliai mokosi sà-moningai iðnaudoti pasirinkimo

laisvæ, ágyja patirties, kuri jiems pravers sàmoningiau ren-kantis profesinæ veiklà. Projektø rengimo pamokose kei-èiasi ir mokytojo statusas: èia jis – patarëjas ir konsultan-tas. Sprendimus ir iðeitá randa patys mokiniai.

Projektus galima rengti ir per popamokinæ veiklà. Daþnaitai darau dirbdama su kraðtotyros bûreliu. Metodà galimasupaprastinti, pavyzdþiui, iki duomenø rinkimo anketomis,individualiø uþduoèiø ir t.t. Atsiskaitymo bûdai gali bûti irgiávairûs: viktorinos, mugës, linksmøjø-iðradingøjø vakarai,þiniø, idëjø bankai, minëjimai, ðventës. Eilinæ pamokà gali-ma iðplëtoti iki svarbiø datø minëjimø ávairiomis formomis:surengti ðventæ, mitingà, konkursà, ekskursijà, þiburëlá, at-virø durø pamokà ir pan. Svarbiausia, kad mokytojas bûtøparengæs aiðkø veiklos planà ir paliktø mokiniams iniciaty-vos laisvæ.

LAISVËS GYNËJØ DIENAI(renginio scenarijus)

Kasmet paminime Laisvës gynëjø dienà. Daþnai á minëjimà pasikvieèiame Krað-to apsaugos savanoriø pajëgø karius. Jie pristato dabartinës Lietuvos kariuome-nës veiklà, misijø uþsienio ðalyse darbà. Renginyje dalyvauja noriûnieèiai Sausio13-osios laisvës gynëjai. Tà naktá prie Radijo ir televizijos komiteto budëjo apie 60noriûnieèiø.

Pirmiausiai sugiedame himnà1 mokinys pasakoja:Sausio 13-oji tautos istorijos diena – visø svarbiausia diena ir naktis.Kiekvienas ið mûsø turi kà pasakyti apie tas valandas – neapsisprendusieji apsi-

sprendë, netikintys ëmë tikëti, mylintys gyvenimà rinkosi mirtá, tylintieji prakalbo,paklydusieji gráþo á tautà, vaikai staiga paaugo...

Sausio 13 d. naktis – pati ilgiausia Lietuvos istorijos naktis. Vieniems ji prilygovisam gyvenimui, kitiems – tapo amþinybe, kai sustojo 17-ieji, 18-ieji, 20-ieji gyveni-mo metai.

2 mokinysSausio 13-àjà þuvo (vardija pavardes ir vardus, uþdegama 14 þvakiø)Tylos minutë.3 mokinysSausio 13-osios nakties valandos prilygo deðimtmeèiams. Kà mes dauguma savo

ðirdyje neðiojame per visà sovietinës okupacijos laikotarpá – per tas keletà sausio13-osios nakties valandø pasakëme, nesudrebëjæ net prieð tankus. Pasaulis negaliatsistebëti, kad ámanoma laimëti be ginklo prieð prieðà ginkluotà iki dantø ir ne betkoká, o toká, kuris áveikdavo Europos sostines, tautas, kuriems nebuvo kliûtis dyku-mos, kalnai, vandenys. Kas gi privertë já pirmà kartà pralaimëti – tai Sausio 13-osiosTëvynës gynëjø dvasios tvirtybë, Laisvës meilë. Prieð toká ginklà plëðrusis grobuo-nis nebuvo pasiruoðæs kariauti. Pralaimëjæs silpnesniam jëga, bet tvirtesniam dvasiapasislëpë, dar bandë pulti ið pasalø puèo dienomis Rusijoje, bet juk jau buvo pralai-mëta Vilniuje. Jie dar vienur kitur ir dabar ðmëkðteli – bailûs, valkataujantys, degrada-væ, parazitiniu uþkratu uþsikrëtæ.

4 mokinysÁsidëmëkit, budeliai! Nekaltas kraujas negæsta. Jis kaip liepsna prasimuða pro

melo ir ðmeiþto uolas, pro tankø þlegesá.Dainuojama Nepriklausomybës kovø daina „Oi, neverk, motuðële“ (eilës Mairo-

nio).1 mokinys1991-ieji – ilgi kaip ðimtmeèiai metai. Metai begalinio liûdesio ir begalinio dþiaugs-

mo. Metai suvienijæ mus þodyje Lietuva.1991 m. – tai Vilnius, Saloèiai, Medininkai, 1991 m. – tai Sausio 13-oji, rugpjûèio

puèas Rusijoje, 1991 m. – tai Pasaulio lietuviø sporto þaidynës, 1991 m. – tai pasau-linis Lietuvos pripaþinimas.

2 mokinysPer vienà naktá tikintys savàja tiesa, mylintys gyvenimà, Tëvynæ, ðeimà, namø ra-

mybæ sudauþë tai kà 74 metus statë tikintys tik savimi ir ginklo jëga.Vël padainuojama. Dabar – J.Ðimkaus „Manoji Lietuva“

Taip pat graþiai minëta lapkrièio 16-oji – Tarptautinë tolerancijos diena, kitostautinës ir tarptautinës ðventës.

9

2008 03 05 Nr. 2

Tradicinë pamoka nueina á praeitá, ir mes turime ieðkotinaujø ugdymo bûdø. Bûdø, kurie teorijà sietø su praktika irugdytø pilietiðkai aktyvø ir savarankiðkà þmogø, gebantiprisiimti atsakomybæ.

JAUNIMO LAISVALAIKIO UÞIMTUMO PROBLEMOSVASARÀ

Tai yra atskira problema, reikalaujanti taip pat platesnioaptarimo. Kasmet rengiu vasaros uþimtumo projektus irjiems vadovauju. Tais projektais skatinu jaunimà dalyvautivietinës bendruomenës gyvenime, pilietiðkumo ugdymo irlaisvalaikio uþimtumo procese. Mano projektø kryptis – krað-totyrinë veikla. Renkame apylinkiø kaimø istorijas, mokyk-los istorijà, ádomiø asmenybiø gyvenimo istorijas ir t.t. Ta-èiau kasmet gavusi finansavimà ið savivaldybës susiduriusu problema – turiu savaitæ ar daugiau dirbti labdaringaispagrindais. Valstybës ir savivaldybiø finansuojamuose pro-

jektuose nenumatytas finansavimas dieniniø stovyklø pe-dagogams, o atsakomybë tikrai labai didelë. Negana to irpaties projekto parengimas taip pat nefinansuojamas. Vyk-dydamas panaðaus pobûdþio projektus mokytojas turi bûtiir buhalteriu, ir mokytoju, ir vadybininku, ir dar neþinia kuo.Labai norisi padëti socialiai remtinø ðeimø vaikams, juosdar nors savaitæ pamaitinti, nuveþti á ekskursijà, átraukti ákraðtotyrinæ ekspedicijà, taèiau dël minëtø sunkumø tas en-tuziazmas blësta.

Problema yra ir kultûrinës veiklos organizavimas birþeliomënesá (mokslo metø bëgyje). Parengi projektà, o rëmëjøjo ágyvendinimui ieðkok pats. Vargu ar be finansavimo ga-lësi mokiniams kà reikðmingo ir ádomaus surengti uþ mo-kyklos ribø. Juk vasara – norisi iðvykti á gamtà, ádomias Lie-tuvos vietoves, muziejus.

Jugasë KOVALIÛNIENËKupiðkio r. Noriûnø Jono Èerniaus pagr. m-klos

istorijos mokytoja metodininkë

Ájungdama Jonavos kraðto istorijà á Lietuvos istorijos kur-sà siekiu, kad mokiniai paþintø ir suvoktø Þeimiø seniûni-jos ir rajono istorinæ raidà, stengiuosi padëti mokiniamssuvokti ðios raidos sàsajas su mûsø ðalies istorine raida.Siekiu, kad, mokydamiesi istorijos, mokiniai galëtø remtispatirtimi bei pavyzdþiais ið artimiausios aplinkos, kad for-muotøsi istorijos visumos sampratà, ugdytøsi pilietiðkumà,pagarbà ir meilæ gimtajam kraðtui, jo istorijai ir kultûros pa-veldui. Todël labai kruopðèiai parenku istorinæ medþiagà,patikrinu, kiek ji papildo vadovëlyje pateiktus faktus. Sten-giuosi neperkrauti mokiniø pernelyg gausia kraðtotyrine me-dþiaga. Bûtinai atsiþvelgiu á mokiniø amþiaus grupiø ypatu-mus, jø gebëjimø ir ágûdþiø galimybes. Vyresniøjø klasiømokiniai geba palyginti, kritiðkai vertinti ir nustatyti istorijosðaltiniø patikimumà. Þemesnëse klasëse stengiuosi pateiktipatikimus, daþniausiai vadovëlio medþiagà papildanèiusJonavos rajono istorijos ðaltinius.

Mokomàjà medþiagà parenku taip, kad mokiniai galëtøpalyginti, vertinti, iðmoktø kaþko nauja ar pagilintø savoþinias, gebëjimus ir ágûdþius, kad susikurtø istorinæ tikrovæatitinkanèius vaizdinius ir taip formuotøsi istoriná màstymà.Priklausomai nuo turimos medþiagos ir aktualumo paskai-èiuoju, kiek pamokos laiko galiu skirti gyvenamosios vieto-vës istorijai bei kokius darbo metodus galiu taikyti. Reng-dama teminá planà, susiplanuoju Jonavos rajono istorijosintegravimo á Lietuvos istorijos kurso temas, pasiþymiu mo-kymo priemones.

JONAVOS RAJONO ISTORIJOS INTEGRAVIMAS ÁVII KL. LIETUVOS ISTORIJOS KURSÀ

Nagrinëdama temà „Pirmieji Lietuvos gyventojai“, nau-doju dalijamàjà medþiagà – istorijos ðaltiná apie Jonavosrajono Skaruliø akmens amþiaus stovyklà ir vaizdinæ me-dþiagà – archeologiniø radiniø Jonavos rajone iliustracijasbei Jonavos rajono þemëlapá.

Rajono istorijos integravimas áLietuvos istorijos kursà

Septintokai jau yra susipaþinæ su akmens amþiaus sàvo-ka, taèiau neretai jø istorinë atmintis iðkreèia pokðtà ir mo-kiniai vietos istorinius ávykius daþniausiai linkæ nuraðyti lai-kotarpiui, kai „valdë grafai Kosakovskiai“. Skaruliai yra Jo-navos rajono pietuose, prieðingoje nuo Þeimiø pusëje, irdaþnai þeimiðkiai septintokai jø nepaþásta. Tad pereidamaprie istorijos ðaltinio „Akmens amþiaus stovykla Skaruliuo-se“ pirmiausia iðsiaiðkinu, ar mokiniai paþásta upes – Neráir Ðventàjà. Panaudoju Jonavos rajono þemëlapá.

Kai mokiniai randa sàlyèio taðkà su vietove, galime aið-kintis apie vëlyvojo paleolito gyventojus. Remdamiesi ar-cheologiniø radiniø (strëliø antgaliai, titnago figûrëlë) Ska-ruliø vëlyvojo paleolito stovykloje bei vadovëlio iliustracijo-mis, aptariame, kada ásikûrë Lietuvoje ðiaurës elniø me-dþiotojai bei nusakome svarbiausius jø verslus. Po to aiðki-namës, kur elniø medþiotojai kûrë stovyklas. Èia panaudo-jame raðytiná istorijos ðaltiná apie vëlyvojo paleolito Skaru-liø stovyklà ir B.Ðetkaus bei L.Pobedinskajos vadovëlio „Se-novës istorija“ tekstà. Iðdalijusi dalijamàjà medþiagà, mo-kiniams nurodau uþduoties tikslus: palyginti vadovëlio iristorijos ðaltinio tekstus bei rasti vienà Lietuvos ir Jonavosrajono vëlyvojo paleolito stovyklø panaðumà. Vaikai dirbaporomis su suolo draugu. Atlikæ uþduotá, jie suformuluojaiðvadà, kad Lietuvoje þmonës daþniausiai kûrësi ten, kur ádidþiàsias upes áteka maþesnës. Skaruliuose vëlyvojo pa-leolito gyventojai stovyklà ákûrë vietovëje, kur á Nerá átekaÐventoji. Uþduodama namø darbus, mokiniams pasiûlausuþinoti apie kitas vëlyvojo paleolito stovyklas Jonavos ra-jone.

VII kl. Jonavos rajono istorijos integravimui tinka tema„Neolitas Lietuvoje“. Ði tema leidþia palyginti neolito laiko-tarpá Lietuvoje ir Artimuosiuose Rytuose bei integruoti gy-venamosios vietovës istorijà. Mokiniai, remdamiesi vado-vëlio medþiaga, archeologiniø radiniø Jonavos rajone iliust-racijomis bei istorijos ðaltiniais apie Skaruliø, Saleninkø irVanagiðkiø neolitines gyvenvietes, geba nurodyti þmogaus

10

Að PILIETIS

gyvenimo bruoþus neolito laikotarpiu Lietuvoje ir uþpildytilaiko juostà.

Ðioje pamokoje naudoju vaizdinæ priemonæ – gludintoakmens kirvukà, kurá 2004 m. rado mokinë Auksë Puèëtai-të Naujasodþio kaime (Þeimiø seniûnija, Jonavos rajonas),taip pat raðytiná istorijos ðaltiná apie Skaruliø, Saleninkø irVanagiðkiø neolitines gyvenvietes bei archeologiniø radi-niø (apvaliniø ir gyvatgalviø kapliø, keramikos ðukiø) ðiosegyvenvietëse iliustracijas.

Kai pakartojame þinias apie neolito þmoniø atradimusbei aptariame klimato pokyèius ir indoeuropieèiø atsikraus-tymà á Lietuvos teritorijà, iðkeliu klausimà: kaip pasikeitëþmoniø gyvenimas Lietuvoje neolito laikotarpiu? Paaiðki-nu, kad á ðá klausimà atsakysime remdamiesi Jonavos rajo-no istorine ir archeologine medþiaga. Palaikæ ir apþiûrëjæakmeniná kirvukà mokiniai pafantazuoja, kà jie galëtø nu-veikti su tuo kirvuku, pastebi, kad su tokiu árankiu buvo sun-koka dirbti. Panagrinëjæ raðytiná ðaltiná apie neolitines gy-venvietes Jonavos rajone bei apvaliniø ir gyvatgalviø kap-liø, Saleninkuose rastos keramikos iliustracijas, mokiniaidaro iðvadas apie neolito gyventojø verslus: neolito laiko-tarpyje Skaruliø, Saleninkø ir Vanagiðkiø gyventojai vertësiþemdirbyste, gamino keramikà, mokëjo gaminti gludintusakmeninius kirvius. Apie kitus neolito Lietuvos gyventojøverslus ir pokyèius mokomasi ið vadovëlio. Þiniø átvirtinimuimokiniai pildo laiko juostà, kurioje paþymi svarbiausius Lie-tuvos neolito laikotarpio ávykius.

Visada labai pagyvina istorijos mokymàsi pamoka-eks-kursija. Mokydamiesi temà „Baltai, jø verslai ir namø ûkis“vykstame prie Jasnagurkos piliakalnio, esanèio Þeimiømiestelio centre. Mokiniai, remdamiesi vadovëlio medþia-ga ir iðvykoje prie Jasnagurkos piliakalnio ágytomis þinio-mis bei áspûdþiais, apibûdina pokyèius baltø visuomenëje,baltø verslus ir gyvenvietes nuo II tûkst. pr. Kr. iki V a.

Pamokai ruoðiamës ið anksto. Keletas mokiniø, naudo-damiesi vadovëliu, þemëlapiais ir kita literatûra, ið ankstoparengia „praneðimus“ apie baltø visuomenës pokyèiusaptariamuoju laikotarpiu (èia derëtø naudoti þemëlapá irschemà „Baltø gentys“, taèiau per ekskursijà tai sunkoka,todël juos pildome kità pamokà); baltø verslus; metalø nau-dojimo pradþià; baltø gyvenvietes þalvario amþiuje, jø po-bûdá – piliakalnius, jø atsiradimo prieþastis bei paskirtá.

Po to apþiûrimas Jasnagurkos piliakalnis, nustatomi jopoþymiai, prisimenama istorija. Namø darbams nurodauperskaityti vadovëlio tekstà ir ðaltinius, rasti atsakymus áklausimus ir primenu, kad kità pamokà gilinsime ir átvirtinsi-me þinias apie nagrinëjamo laikotarpio baltø gyvenimà.

Galiausiai mokiniams pasiûlau uþlipti piliakalnio ðlaitu –tai bene labiausiai patinkanti mokiniams uþduotis. Pamo-ka ekskursija praeina ádomiai ir þaismingai.

JONAVOS RAJONO ISTORIJOS INTEGRAVIMAS ÁVIII KL. LIETUVOS ISTORIJOS KURSÀ

Norëdama ájungti gyvenamosios vietovës istorijà á nagri-nëjamà temà „Baltø þemës I ir II tûkstantmeèiø sandûroje“,vadovëlio „Pasaulio ir Lietuvos istorija. VI–XVIII amþiai“ me-dþiagà papildau hipoteze apie Lietuvos vardo kildinimà iðupelës Lietava (Lietauka), tekanèios Jonavos rajone, Upi-ninkø seniûnijoje. Naudojamos mokymo priemonës: Po-werPoint pateiktis „Lietuva“ su Lietavos upelio nuotrauko-mis, ir raðytinis ðaltinis „Lietuvos vardo kilmë“. Ðio priemo-nës padeda gilinti mokiniø supratimà apie lietuviø þemiøformavimàsi, skatina mokinius domëtis gyvenamosios vie-tovës istorija bei ugdo gebëjimus gretinti skirtingø ðaltiniøinformacijà. Daþniausiai ðias priemones naudoju pamo-kos pabaigoje, kai iðsiaiðkiname pagrindinius pamokos te-

mos klausimus. Paskelbusi uþduotá bei iðdalijusi dalijamà-jà medþiagà, skiriu laiko mokiniø savarankiðkam darbui.Mokiniai stebi PowerPoint skaidres, analizuoja tekstà ir at-sako á klausimus. Jie turi gretinti dviejø ðaltiniø informacijàir padaryti iðvadà: K.Kuzavinio nuomone, Lietuvos vardaskildintinas ið upelio Lietava (Lietauka) vardo. Jeigu per pa-mokà pritrûksta laiko savarankiðkam mokiniø darbui, tuo-met rodydama skaidres pati papasakoju apie Lietavos upeláir hipotezæ apie Lietuvos vardo kilmæ.

Puiki tema ájungti Jonavos rajono istorijos faktus á Lietu-vos istorijos kursà VIII kl. yra „Reformacija ir kontrreformaci-ja LDK“. Ðioje temoje, remiantis XVI a. Þeimiø protestantøbendruomenës veikla ir mûsø kraðtieèio Abraomo Kulvie-èio asmenybës, jo gyvenimo ir veiklos pavyzdþiais, atsklei-dþiama reformacijos plitimo Lietuvoje istorija. Tai naujosmedþiagos dëstymo pamoka. Joje naudojami aktyvieji mo-kymo metodai.

Atsiþvelgiant á aðtuntokø gebëjimus ir ágûdþius, formu-luojami pamokos uþdaviniai: mokiniai, remdamiesi vado-vëlio, vaizdine ir Jonavos rajono istorine medþiaga, nuro-do, kaip reformacijos idëjos ið Europos atëjo á Lietuvà; rem-damiesi A.Kulvieèio gyvenimo ir veiklos bei Þeimiø evan-gelikø reformatø bendruomenës veiklos pavyzdþiais, nu-sakys ir paaiðkins reformacijos Lietuvoje sklidimo bûdus irpoveiká Lietuvos visuomenës bei kultûros raidai.

Pamokos pradþioje prisimename, kà þinome apie refor-macijà Vakarø Europoje, naudojamas metodas – minèiølietus arba 5 minuèiø raðymas.

Aptariame reformacijos plitimo Lietuvoje aplinkybes, mo-kiniai susipaþásta su mûsø kraðtieèio A.Kulvieèio gyvenimuir veikla. Naudojamas metodas – átraukianti paskaita. Pa-sakodama mokiniams apie A.Kulvietá, nekartoju vadovëlioteiginiø, o pabrëþiu ðio lietuviø raðtijos pradininko ir kultû-ros veikëjo saitus su mûsø gyvenamàjà vietove – kilmæ iðKulvos dvaro Jonavos rajone. Po to apþvelgiu jo studijøuþsienyje laikotarpá bei veiklà gráþus po studijø á Lietuvà(pamokslai Ðv. Onos baþnyèioje Vilniuje, 1539 m. Vilniujeásteigë pirmàjà aukðtesniàjà mokyklà). Èia apibûdinamasLDK valdovø poþiûris á plintanèià reformacijà bei nusako-ma A.Kulvieèio asmeninë tragedija, kai buvo persekioja-mas ir priverstas bëgti ið Lietuvos. Trumpai paminëjusiA.Kulvieèio veiklà Karaliauèiuje, pabrëþiu jo indëlá kuriantlietuviðkà raðtijà, pasakoju, kad 1544–1545 m. þiemà A.Kul-vietis praleido namuose, Kulvos dvare, kur sukûrë ir iðvertëpirmàsias lietuviðkas giesmes. Jø iðmokë savo artimuo-sius. Manoma, jog A.Kulvietis palaidotas netoli Kulvos, Jo-navos rajone, kad já laidojant, artimieji giedojo lietuviðkai.Trumpai papasakoju, kaip Jonavoje áamþintas A.Kulvieèioatminimas. Mokiniams rodau vaizdinæ medþiagà.

Mokiniai iðklausæ pasakojimà grupëmis aptaria savo pa-siþymëtas pastabas ir formuluoja atsakymus. Jie turi atsa-kyti á temà keletu aspektø: remdamiesi A.Kulvieèio studijo-mis uþsienio universitetuose, nurodyti, kaip reformacijosidëjos á Lietuvà atëjo ið Europos; apibûdindami A.Kulvieèioveiklà gráþus á Lietuvà po studijø, nustatyti reformacijos Lie-tuvoje sklidimo bûdus bei nusakyti LDK visuomenës poþiû-rá á plintanèià reformacijà; apibûdindami A.Kulvieèio nu-veiktà darbà, kuriant lietuviðkà raðtijà, nusakyti reformaci-jos átakà Lietuvos visuomenës ir kultûros raidai. Diskutuo-dami mokiniai gali pateikti mokytojui klausimus, mokytojaspadeda mokiniams sukurti atsakymus. Mokiniai, suformu-lavæ iðvadas, darbo rezultatus pristato kitoms grupëms.

Tæsiant pamokà, mokiniams parodoma skaidrë – P.Gilov-skio knygos „Katekizmo iðdëstymas“ lenkø kalba titulinispuslapis ir nagrinëjamas ðaltinis apie XVI a. Þeimiø protes-tantø bendruomenës veiklà. Naudojamas metodas – ðalti-nio analizë. Iðanalizavæ ðaltiná, mokiniai nurodo, kad pro-

11

2008 03 05 Nr. 2

testantai Þeimiuose plëtojo kultûrinæ veiklà, ásteigë mokyk-là ir iðleido knygà. Èia daugiau dëmesio skiriama mûsømokyklos istorijai, ákûrimo datai, pabrëþiama, kad mûsø mo-kykla ákurta reformacijos sàjûdþio átakoje.

Pamokos pabaigoje ásivertinama ir apibendrinama veikla.Mokiniai nusako, kà nauja suþinojo, ko iðmoko, kas sekësi,o kas nelabai. Namø darbas skiriamas taip, kad mokiniaigalëtø pagilinti pamokoje ágytas þinias ir gebëjimus: rem-damiesi vadovëlio medþiaga pateikti 4–5 pavyzdþius apiereformacijos poveiká LDK visuomenës ir kultûros raidai.

Nagrinëjant temà „Krëvos sutartis ir Lietuvos krikðtas“pamoka pradedama klausimu: ar mokiniai þino, kada ákur-ta Þeimiø baþnyèia? Mokiniams leidþiama paspëlioti (nesretas aðtuntokas gali teisingai atsakyti á ðá klausimà), jø dë-mesys nukreipiamas á pamokos uþdaviná. Nurodoma, kadsusipaþinsime su Lietuvos krikðto istorija, suþinosime Þei-miø baþnyèios ákûrimo datà bei palyginsime ðiuos ávykiusistorijos laiko atþvilgiu. Taip gyvenamosios vietovës istori-jos faktas panaudojamas mokiniø smalsumui suþadinti.

Ájungiant kai kuriuos gyvenamosios vietovës istorijos fak-tus á VIII kl. Lietuvos istorijos temas, galima juos panaudotikaip iliustruojanèià medþiagà, susiejanèià gyvenamàjà vie-tovæ su visos Lietuvos istorija. Nagrinëjant Krëvos sutartá irLietuvos krikðtà, paminima, kad 1387 m. Jogaila padova-nojo Þeimiø dvarà savo broliui Skirgailai, per pamokà „Lie-tuvos Didþioji Kunigaikðtystë XIV a. viduryje“ pasakojamalegenda apie netoli Þeimiø vykusá Akmenos mûðá, kuriamekovësi Gedimino kariai su kryþiuoèiais, taip pat pabrëþia-

ma, kad kovø su kryþiuoèiais ákarðtyje pirmà kartà 1363 m.Þeimiai paminëti istoriniuose ðaltiniuose.

Ájungiant Jonavos rajono istorijà á VII–VIII kl. Lietuvos isto-rijos temas, naudojami ávairûs medþiagos pateikimo bû-dai. Jonavos rajono istorija panaudojama kaip didaktinëmedþiaga:

• Jonavos rajono istorija panaudojama kaip Lietuvos is-torijà iliustruojanti medþiaga;

• kai kurios Lietuvos istorijos temos atskleidþiamos re-miantis Jonavos rajono istorijos pavyzdþiais, áþymiø Jona-vos kraðto þmoniø gyvenimo ir veiklos pavyzdþiais;

• nagrinëjant Lietuvos istorijos temas panaudojama Jo-navos rajono vaizdinë medþiaga, istorijos ir kultûros pa-minklø, architektûros pavyzdþiai ir pan.

Jonavos rajono istorijos integracijai á Lietuvos istorijostemas naudojami aktyvieji mokymo ir mokymosi bûdai beimetodai: palyginimas, istorijos ðaltiniø analizë ir gretini-mas, átraukianti paskaita, ledlauþis, pamoka ekskursija, dar-bas su ikonografine ir kartografine medþiaga, darbas suinformacinëmis technologijomis. Integruojant gyvenamo-sios vietovës istorijà á pamokø temas, skatinamas mokiniøsmalsumas, suþadinama mokymosi motyvacija, sudaromossàlygos mokiniams ugdytis pilietiðkumà bei istorinæ savi-monæ, mokiniai mokomi paþinti ir puoselëti gimtojo kraðtoistorijos ir kultûros vertybes.

Valentina ZUJEVAITËJonavos r. Þeimiø vid. m-klos

istorijos mokytoja metodininkë

Upytës kraðtas garsus savo istorine praeitimi, praeitá me-na ir mokykla, savo metus skaièiuojanti nuo 1880 m. Istori-nës atminties iðsaugojimas – svarbi mûsø mokyklos veik-los kryptis. Nuo artimo prie tolimo. Kokius kelius, bûdus,metodus pasirinkti, kad vaikas suvoktø save esant dideliopasaulio dalimi. Tautiðkumas, patriotiðkumas, pilietiðkumasir savo kraðto paþinimas, siejimas su visos Lietuvos istorija –nedaloma visuma.

Iðskiriame ðias gyvenamosios vietovës paþinimo ir loka-linës istorijos mokymo kryptis mokykloje:

mokyklos muziejaus medþiagos rinkimas, kaupimas irpanaudojimas ugdymo procese;

kraðtotyrinë veikla; dalyvavimas Europos kultûros paveldo dienose; projektinë veikla, nukreipta á savo aplinkos paþinimà; dalyvavimas kraðtotyrinëse konferencijose; savo kraðto istorijos medþiagos integravimas á atskirø

dalykø pamokas; dalyvavimas tautiniø organizacijø (maironieèiø) veik-

loje; iðvykø, ekskursijø, kraðtotyros dienø organizavimas ir

kt.Lokalinë istorija, kurià galime laikyti istorijos mokslo ða-

ka, nagrinëja konkretø istoriná regionà, analizuoja lokaliniøvisuomeniø raidà, uþsiima lyginamàja analize. Dràsiai ga-liu teigti, kad kraðto istorijos paþinimas, plëtojimas nëravien istorijos mokytojo reikalas. Ði veikla sujungia ir turi

Bendradarbiavimo svarba mokantgyvenamosios vietovës istorijos

sujungti mokinius, mokytojus, bendruomenës narius. Ben-drøjø programø istorijos metodinëse nuorodose pabrëþia-mas mokymasis bendradarbiaujant.

Kiekviena svarbi istorinë data atkreipia á save dëmesá irtai yra stimulas plaèiau pasidomëti miestelio, mokyklos, per-sonalijø istorija. Kartais tereikia maþo akmenuko, kad iðju-dintø didelá veþimà.

Upytës Antano Belazaro pagrindinë mokykla 2000 m.minëjo mokyklos ákûrimo 120-ies metø jubiliejø. Buvo ákur-tas mokyklos muziejus. Muziejaus ekspozicijoje atsispindiUpytës istoriniai laikotarpiai, þmoniø veikla, mokyklos, as-menybiø istorija. Itin reikðmingi senieji archyviniai doku-mentai, kuriuos iðsaugojo ðviesios atminties buvæs istori-jos mokytojas Juozas Padzierskis. Pirmuosius aðtuonioli-ka kraðtotyrinës medþiagos aplankø parengë mokytojai.Muziejuje saugoma ávairi kraðtotyrinë medþiaga, kurià per-davë Upytës seniûnija, bandymø stotis. Á muziejaus kûrimoir turtinimo darbà ásijungia ne tik vaikai, bet ir jø tëveliai.Labai smagu, kai patys atneða senà daiktà, dokumentà,nuotraukà... Ðiuo metu muziejuje yra per 500 eksponatø.Remiantis gausia muziejaus kraðtotyrine medþiaga, ren-giami ávairûs praneðimai, dalyvaujama konferencijose. Su-kaupta medþiaga ypaè plaèiai buvo panaudota ruoðiantisUpytës þemës 750-ies metø jubiliejui.

Paþintis su mokykla ar Upytës kraðtu visada prasidedamuziejuje. Jame vyksta pamokos, bûreliø uþsiëmimai, bu-vusiø mokyklos mokiniø susitikimai, maironieèiø ir kraðto-

12

Að PILIETIS

tyrininkø suëjimai. Atskiri eksponatai panaudojami ávairiødalykø pamokose (dailës, technologijø, istorijos ir kt.).

Mûsø visø tikslas, kad atëjæs á muziejø vaikas jaustø pa-sididþiavimà savo kraðtu, o vyresnis lankytojas pasakytø:„Èia mano jaunystë ir gyvenimas“.

Projektà „Raðome savo istorijà“ rengti paskatino artëjan-tis Upytës þemës 750 metø jubiliejus. Upytës vardas istori-niuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëtas 1254 m. Jos þe-më – didelë dalis dabartinës Panevëþio apskrities. Upytëbuvo ðios þemës centras. Vëliau jos vardu buvo vadina-mas valsèius, pavietas, apskritis. Upytës þemës istoriniaiávykiai glaudþiai siejasi su visos Lietuvos istoriniu procesu,kartu iðryðkina ir savitumus.

Tai buvo puiki proga raðyti savo gimtinës istorijà. Moki-niai naudojosi surinkta kraðtotyrine medþiaga, esanèia mo-kyklos muziejuje, istorine literatûra, periodine spauda, do-kumentais. Projekto tematika sudaryta taip, kad atsispin-dëtø svarbiausi Upytës istorijos tarpsniai, procesai:

Pirmieji Upytës gyventojai; Upytës pilis; Upytë kovose su Livonijos ordinu; Èièinsko vaidmuo Upytës istorijoje; Upytës pavieto þemës teismas; Vaiðvilèiai; Upytës kraðto tikëjimas; Upytës dvarai; Knygneðystë mano kraðte; Vasario 16-oji Upytëje; Lino gyvenimas senovës Upytëje; Upytës miestelio þydai; Prisiminimai apie mokyklà; Kompozitorius Antanas Belazaras ir kt.

Ðá projektà galima ir reikia tæsti. Jis pristatytas mokyklosbendruomenei, Panevëþio apskrities konferencijoje „Upy-tës þemë: istorija ir kultûra“, kuri vyko mokykloje, kitosekraðtotyrinio pobûdþio konferencijose. Keletas þodþiø apieapskrities konferencijà. Jos darbe dalyvavo Panevëþio ra-jono ir apskrities mokytojai, mokiniai, bibliotekininkai, Upy-tës bendruomenës nariai, savivaldybës atstovai, Lietuvosistorijos instituto mokslininkai, visi besidomintys kraðto is-torija. Mokiniai, atvykæ ið kitø mokyklø, supaþindino su sa-vo gyvenamosios vietovës istorija, kultûra ir kt. Bendravi-mas, diskusijos, paþintinës iðvykos – svarbi konferencijosdalis.

Iðvada: ágytos þinios apie mokiniø gyvenamàjà vietovæ,gebëjimø jos istorinæ raidà sieti su regiono ir Lietuvos isto-rija ugdymas.

Vienas ið ryðkesniø bendradarbiavimo pavyzdþiø – „Mo-

kyklos knygos“ raðymas. Jos autoriai yra visi klasiø auklë-tojai, bûreliø vadovai, atsakingi asmenys uþ kitas mokyklosveiklos sritis. Jà galime pavadinti ir metraðèiu, nes joje atsi-spindi patys svarbiausi mokyklos gyvenimo ávykiai. Èia ra-sime ir emocijø, jausmø, nes kiekvienas auklëtojas, bûreliovadovas ne „sausai“ iðdësto faktus, bet analizuoja, vertina.Medþiaga iliustruojama nuotraukomis. Tokia knyga raðo-ma jau nuo 1996 m. „Mokyklos knyga“ saugoma muzieju-je, ji yra viena ið labiausiai vaikø mëgstamø eksponatø.

Dalyvavimas Europos paveldo dienose suteikia galimy-bæ ágyvendinti principà „nuo artimo prie tolimo“. Ðiuo atve-ju neapsiribojame tik savo gimtinës paþinimu, bet susipa-þástame ir su savo regiono (apskrities) kultûros paveldoobjektais. 2007 m. kultûros paveldo keliai vedë á apskritiespiliakalnius, dvarø sodybas ir kt. Kelionës pradþia – Upytëspiliakalnis. Treti metai dalyvaujame Kultûros paveldo de-partamento organizuotuose „Dël nekilnojamojo kultûros pa-veldo paþinimo sklaidos ir atgaivinimo programø projektørëmimo valstybës biudþeto lëðomis“ konkursuose. Pasi-rinktos temos:

1. „Upytës lankytinos vietos“, 2005 m.2. „Paþinkime ir iðsaugokime Upytës kraðto nekilnoja-

mojo kultûros paveldo objektus“, 2006 m.3. „Upytës ir aplinkiniø kaimø medinë architektûra“, 2007 m.Projekto tikslai ir uþdaviniai: skatinti jaunimà, mokinius, visuomenæ domëtis, paþin-

ti, vertinti ir saugoti savo kraðto kultûros paveldà; puoselëti pillietiðkumo, pasididþiavimo savo gimtuoju

kraðtu jausmus; kultûros paveldo objektø tvarkymas ir prieþiûra pagal

galimybes; kultûros paveldo objektø pristatymas mokyklos ir Upy-

tës bendruomenei.Lokalinës istorijos svarba nenuginèijama. Vietos tyrinëji-

mai vertingi tuo, kad padeda mokytis istorijos realiame, one raðytiniame pasaulyje, ir vaikai gali suprasti, kad gausy-bë ankstesniø kultûrø ir gyvensenø pavyzdþiø egzistuojane tik kitur, bet ir jø paèiø aplinkoje. Mokymasis apie gyve-namosios vietovës praeitá padeda ugdytis bendruosius ge-bëjimus, ypaè paþintinius. Bendradarbiavimo metodas pa-deda atkreipti dëmesá á savo kraðto istorijos svarbà, átrauktiá veiklà (kartais labai svarbu tik pritarimas), leidþia pristaty-ti, parodyti savo darbus. Svarbu ugdyti visos visuomenëssàmoningumà, kad praeities palikimo iðsaugojimas nebû-tø vien istorijos mokytojo reikalas.

Dalia GREVIÐKIENËPanevëþio r. Upytës Antano Belazaro pagr. m-klos

istorijos mokytoja metodininkë

Jei norime, kad jaunimas mylëtø savo kraðtà, puoselëtøtai, kas sukurta per amþius, mokykime juos bûti ne tik varto-tojais, bet ir tyrëjais, kûrëjais. Supaþindinkime juos su svar-biausiais gyvenamosios vietovës praeities ávykiais, moky-kime ieðkoti ryðiø su bendrais Lietuvos raidos bruoþais,skatinkime rûpintis nykstanèiomis tradicijomis, istorijos irkultûros paminklais. Anapilin iðeina senoji karta, ji iðsineðadidþiulius etninës kultûros turtus. Reikia juos spëti uþraðyti,iðsaugoti.

Etninio paveldo puoselëjimas

Mûsø mokyklos istorija niekur neuþraðyta, net neuþfik-suota jokiø duomenø. Vaikams buvo ádomu suþinoti, kadmokyklos istorija siekia 1912 m., glaudþiai siejasi su seno-jo dvaro istorija. Taèiau þinome labai nedaug, o senasispastatas nyksta. Á tiriamàjá darbà átraukëme mokinius. Ke-lios surastos nuotraukos, keli atskleisti ávykiai mokyklai ta-po svarbiu dalyku. Surinkæ medþiagà apie istorinæ dvaropraeitá pristatëme mokyklos bendruomenei visà savaitæ vy-kusiuose renginiuose „Seno dvaro pasakojimas“. Pasako-

13

2008 03 05 Nr. 2

jome ir apie kitus Kelmës rajono dvarus. Demonstravomemokiniø darbus – pieðinius, dvarø maketus ið medþio, po-pieriaus. Inscenizavome vaidinimà pagal Þemaitës kûriná„Ið baudþiavos laikø“.

Antrasis etapas – mokyklos istorijos raðymas. Mokiniøgrupëms buvo uþduota surinkti informacijà apie mokyklosmokytojus, jø veiklà, mokinius, vykusius renginius. Kadan-gi mokykloje mokësi ir dirbo daug rusø, didelá dëmesá sky-rëme jø bendravimui ir bendradarbiavimui su lietuviais. Sumokiniais aplankëme buvusius mokytojus bei jø ðeimas.Dþiaugiamës gavæ nuotraukø ið asmeniniø albumø. Ádë-miai iðklausëme ir uþraðëme pasakojimus, prisiminimus.Surinktà medþiagà susisteminome ir pristatëme parodoje.Pakvietëme dalyvauti buvusius mokytojus, jø ðeimos na-rius, mokinius. Ant sentikiø kapinaitëse palaidotø mokyto-jø, mokiniø kapø uþdegëme þvakutes, pagerbëme jø atmi-nimà tylos minute.

Mûsø kraðte nuo seno greta lietuviø gyvena nedidelëgrupelë sentikiø, todël skatinant pagarbà kitam, atvirumà,tolerancijà skirtingoms paþiûroms, màstymui, iðkyla porei-kis ieðkoti dialogo, kûrybiðko santykio su kultûros tradicijo-mis ir supanèia gyvenimo realybe. Sentikiø kultûrinis gyve-nimas maþai kam þinomas. Kad tautinës maþumos integ-ruotøsi á kaimo bendruomenës veiklà, skatiname jø sava-rankiðkumà ir aktyvumà, neleidþiame sunykti tam, kas su-kurta. Todël organizavome projektà „Sentikiai gyvenamo-joje vietovëje“. Projekto metu vykdomi renginiai:

Atsiminimø, pasakojimø rinkimas ið kaimo senoliø –ekspedicija „Gyvoji praeitis“.

Pilietinë akcija. „Uþmirðtø kapø tvarkymas. Sentikiøkapai“.

Kelmës kraðto teminë paskaita „Tautinës maþumosKelmës kraðte“.

Raðiniø, pieðiniø, fotonuotraukø paroda „Graþus ma-no kaimas“.

Tautiniø maþumø vakaronë „Visi skirtingi – visi lygûs“.Buvo svarbu surinkti istorinæ ir etnografinæ medþiagà apie

sentikius, atskleisti sentikiø kultûros ir istorijos savitumà,iðnagrinëti sentikiø ávaizdþio raidà nuo jø ásikûrimo Lietu-voje iki dabar, uþraðyti iðlikusià tautosakà (dainas, patar-les, prieþodþius, bûrimus ir t.t.), nufotografuoti arba nufil-muoti kaimo þmones, pastatus, padaryti ádomesniø objektøeskizus, mokyti mokinius dirbti tiriamàjá darbà, ugdyti sava-rankiðkumà ir atsakingumà, gebëjimà bendrauti ir objekty-viai pateikti medþiagà.

Ekspedicijos metu uþraðëme ne vienà ðeimos istorijà,liaudies medicinos, rankdarbiø, kalëdojimo paprotá, dainømelodijø, sentikiø valgiø receptø, rinkome buitinius rakan-dus ir t.t. Svarbu nepraleisti pro akis vertingø eksponatø,pro ausis – negirdëtø pasakojimø. Todël ekspedicijoje vi-sada turi bûti po ranka specialios anketos, kurios padedatiksliai uþraðyti paprotá, apeigà, gyvensenos elementus, ne-girdëtà dainavimo manierà ir t.t. Uþraðëme prisiminimus tøsentikiø, kurie buvo iðveþti á Vokietijà priverstiniams dar-bams. Mokiniai savo iniciatyva organizuoja uþmirðtø senti-kiø kapø tvarkymo akcijà, joje dalyvauja ne tik mokyklos,bet ir kaimo bendruomenë.

Mokiniams patiko ir pasisekë organizuoti fotonuotraukøparodà „Graþus mano kaimas“. Vaikai siekë parodyti, kuograþus, savitas, reikðmingas ir turtingas jø kaimas.

Projektà apibendrino raðiniø konkursas „Visi skirtingi –visi lygûs“. Raðinyje turëjo atsispindëti poþiûris á ðalia esantákitos tautybës þmogø. Raðiniai iliustruoti autentiðkais pa-sakojimais, tikrais nutikimais ið ðeimos ar mokyklos gyve-nimo. Reikëjo atskleisti prieþastis, lëmusias apraðomus ávy-kius, iðanalizuoti pasekmes, kai diskriminuojami skirtingøtautybiø þmonës, pabrëþti tolerancijà siekiant bendro suta-

rimo. Moksleiviai panoro savo mintimis pasidalyti su kitais.Raðinius pristatëme bendruomenei, siuntëme konkursui,kurá organizavo Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen-tas prie LR Vyriausybës.

Iðtrauka ið raðinio:„Ateidami á pasaulá nepasirenkame nei tëvø, nei rasës, nei

tautybës. Visi gimstame lygûs ir teises turime vienodas. Ma-no manymu, në vienas þmogus negali bûti iðskiriamas iðkitø, ar tai bûtø lietuvis, ar rusas, baltaodis ar juodaodis. Mannëra jokio skirtumo, kokios tautybës yra mano draugai. Svar-bu, kad jie man ir að jiems patinku. Man labai smagu turëtidraugø ið ávairiø pasaulio ðaliø, paþinti kitø tautø kultûrà, kal-bas, paproèius...

Ðalia manæs gyvena kelios rusø tautybës mergaitës. Josmokosi toje paèioje mokykloje, tik rusø klasëse. Nors gyve-name ir mokomës kartu, bet su mumis, lietuviais, jos neben-drauja. Neturime bendros kalbos, sutarimo, atrodo, kad netmàstome pakankamai skirtingai. Kas dël to kaltas? Keliosmergaitës... Tai maþuma, saujelë. Tai laðas, kuris, ákritæs jû-ron lieka nepastebëtas. Nepastebëtos lieka ir jos... Mintimisbandau álásti á tø mergaièiø vidø ir pabûti jø kailyje. Iðtiesjauèiuosi nepatogiai. Paþiûrëjus á jas ið ðalies, darosi gaila,nes juk visø galimybës yra vienodos, o jos tuo nepasinau-doja ar net nenori to daryti. Turiu draugæ, taip pat rusæ. Tojepaèioje mokykloje. Skirtumas tik tas, kad mokosi lietuviðko-je klasëje. Bendrauja su visais, dalyvauja renginiuose, ne-kompleksuoja dël savo tautybës. Tiesiog jauèiasi lygi. Kito-kia savo iðvaizda, manieromis, gyvenimo bûdu, bet lygi at-sakingumu, kaip ir visi... Juk visi galime gyventi, dirbti, ben-drauti tame maþame kaimelyje. Kiek daug galëtume kartunuveikti, pasimokyti, integruoti savàjá gyvenimà, ðventes ákitø tautø gyvenimà. Vieni kitiems galëtume parodyti savotradicijas, paproèius....“ (aut. D.Bagoèiûtë)

Surinkta medþiaga buvo apibendrinta ir pristatyta mo-kykloje vykusioje moksleiviø konferencijoje. Dalyvavo sen-tikiø religinës bendruomenës nariai, istorikai. Nuotraukos,apraðymai buvo pateikta ir sienlaikraðtyje (stende).

Jau nuveiktas didelis ir produktyvus darbas siekiant ágy-vendinti kraðtotyros ir etninio paveldo puoselëjimo progra-mà „Kà mena senoliø takai“. Ði programa vykdoma ir tiki-masi gerø rezultatø. Organizuojamos ekskursijos „Po gim-tinës vietoves“, renginys „Senoliø virtuvë skirtingose etni-nës grupëse“, ruoðiamasi amatø mënesiui „Savamoksliaimeistrai: tautodailininkai, medþio droþëjai, kalviai, pynë-jai“, paskelbta fotonuotraukø paroda „Mano gimtinë visaismetø laikais“. Mokiniai renka informacijà apie iðlikusias so-dybas, senolius ir nykstanèius kaimus, þmones, jø buitá,tradicijas ir t.t. Naudojamos anketos, kurios moksleiviamspadeda rinkti medþiagà apie kaimiðkà sodybà, maþàjà so-dybos architektûrà, kulinariná paveldà ir t.t. Kai kuriø sody-bø savininkai turi iðskirtinæ savo ðeimos istorijà: tai skau-dþiausios jø gyvenimo akimirkos, apie kurias kalba neno-riai, tai tremtis á Buriatijos ATSR Zaigrojevo rajonà, Krasno-jarsko srities Uþursko rajonà ir t.t. Mums pavyksta prakal-binti þmones, iðgirsti savitas istorijas ir likimus. Medþiaganaudojama deðimtoje klasëje dëstant temà „Antroji Lietu-vos sovietizacija“. Kvietëmës á pamokà ir paèius tremtinius,jie sutiko pasidalyti savo prisiminimais.

Renginyje „Senoliø virtuvë skirtingose etninës grupëse“dalyvavo ir kaimo sentikiø bendruomenës nariai. Jie prike-pë ðventiniø pyragø ir padainavo savo kraðto dainø.

Fotonuotraukø paroda-konkursas „Mano gimtinë visaismetø laikais“ – tai visø metø darbo rezultatas, skatinantisatkreipti dëmesá á besikeièiantá kaimà, jo þmones ir darbus.Paroda pristatyta kaimo bei apylinkës bendruomenëms.

Prieð ruoðiantis amatø mënesiui aplankëme liaudies bui-ties muziejø Rumðiðkëse. Tai ávadas á naujà renginá „Sava-

14

Að PILIETIS

moksliai meistrai: tautodailininkai, medþio droþëjai, kalviai,pynëjai“. Mokiniai þada supaþindinti su jiems þinomais sa-vamoksliais meistrais.

Taigi vykdant projektinius darbus gyvenamojoje vietovë-je su mokiniais susidarë galimybë ásitraukti á gimtojo kraðtopaþinimà bei tiriamàjà veiklà. Suaktyvëjo bendravimas tarpskirtingø kartø bei tautø. Visi projektai iðugdë sumanius ty-rëjus. Mokyklos muziejus pasipildë vertinga informacija.Surinkta medþiaga pristatyta visuomenei. Mes pajutome,

Uþpaliø gimnazijos mokytojai ir mokiniai turi gilias gimto-sios istorijos mokymo ir mokymosi tradicijas. Metø metuskraðto istorijos, tradicijø puoselëjimu rûpinosi ávairiø daly-kø mokytojø vadovaujami mokiniai. Jø surinkti darbai iðlikosiaurajuosèiuose kino filmuose, paraðytose ir iðleistose kny-gose, saugomi kukliame Uþpaliø bendruomenës muziejuje.

Laiko sustabdyti neámanoma: keièiasi þmonës, visuome-në, atsiranda poreikis ir bûtinybë dar kartà pasklaidyti gim-tosios istorijos puslapius, naujai juos ávertinti.

Esu Utenos rajono Uþpaliø gimnazijos istorijos mokyto-ja. Ið savo patirties þinau, kad gimtosios istorijos paþini-mas, tyrinëjimas ir vertinimas, siekimas surintas þinias pa-teikti kitiems yra puikiausias bûdas suvokti istorijos proce-so bendrus dësningumus, optimali priemonë pilietiðkumoproblemoms spræsti.

Mûsø gimnazijos gimtosios istorijos projektas moko isto-rijos plaèiàja prasme, o jo ágyvendinimas moko mokytis:formuoti gebëjimus ir ágûdþius, aktyviai dalyvauti darbo pro-cese, rodyti iniciatyvà, mokytis bendrauti su ávairiaus am-þiaus, iðsilavinimo þmonëmis, kritiðkai vertinti surinktà me-dþiagà, þmoniø poþiûrá, situacijà. Visiems þinoma tiesa, kadaplinkos istorijos paþinimas prasideda nuo savo ðeimos,kaimo, miestelio istorijos paþinimo. Ðiame paþinimo pro-cese formuojasi teigiamas poþiûris á ðalia tavæs vykstan-èius procesus, atsiranda gebëjimas ne tik kritiðkai vertintiaplinkà, þmoniø gyvenimo bûdà, bet ir gebëjimas rasti da-lykø, kuriais galime dþiaugtis ir didþiuotis.

Uþpaliø gimnazijos mokiniai surinko medþiagà apie mies-telio þydø bendruomenæ tarpukaryje, Uþpaliø seniûnijojeesanèius piliakalnius, panaudodami naujàsias technolo-gijas sukûrë filmà apie Uþpaliø dvarà. Padaryti skaidriørinkiniai apie architektûros paminklus, partizaniniø kovø vie-tas. Uþraðyti þmoniø pasakojimai, nuotraukose áamþinti irapraðyti kaimø kryþiai, fiksuojamas archeologinis, istorinispaveldas, jo kaita laiko tëkmëje.

Tokia veikla mokiniams padeda suvokti anksèiau sun-kiai suprantamus istorinius procesus, suþadina domëjimà-si, gimsta suvokimas, kad tavo kraðto istoriniai ávykiai yraLietuvos istorija, o gerai paþástami þmonës – svarbiø istori-niø ávykiø dalyviai ar liudininkai.

Stengiuosi á kraðtotyrinæ veiklà átraukti kuo daugiau mo-kiniø. Per mokslo metus pagrindinës mokyklos mokiniaimokydamiesi istorijos gauna uþduotis, kuriø tikslas yra pa-þinti savo kaimo ar miestelio praeitá tam tikru istorijos laiko-tarpiu. Mokiniai kalbina ðalia jø gyvenanèius þmones, ási-klauso á jø pasakojimus, juos uþraðo. Pasakotojus, su ávy-

kiais susijusias vietas fotografuoja ar filmuoja. Vieni moki-niai apsiriboja klausimynu, kurá sudaro mokytoja, kiti atsa-kymus papildo iliustruota medþiaga, lygina su kitais ðalti-niais, analizuoja, daro iðvadas. Taip atsirado skaidriø rinki-niai su pasakojimais apie seniûnijos kaimo kryþius, dau-giau nei ðimtas prisiminimø apie Uþpalius tarpukaryje, gau-sià þydø bendruomenæ ir tragiðkà jos likimà, apie miesteláAntrojo pasaulinio karo metais, rezistencijos laikotarpiu.Mokslo metø pabaigoje savo darbus mokiniai pristato mo-kyklos bendruomenei, kraðtieèiams, dalyvauja konkursuo-se, viktorinose, olimpiadose, projektuose visoje Lietuvoje.

Uþpaliø gimnazijos mokiniams priimtinas bûdas mokytisistorijos analizuojant jaunesniø klasiø mokiniø surinktà me-dþiagà, patiems renkant istorinæ medþiagà. Itin ádomûs, kû-rybingi, naudingi, pilietiðkai brandûs projektai: filmas „Uþ-paliø dvaras: praeitis, dabartis, ateitis“, skaidrëmis iliust-ruota „Uþpaliø dvaro istorija“, skaidriø rinkinys „Uþpaliøistorijos metamorfozës“, „Stasiðkiø ðeimos istorija“.

Gimtosios istorijos medþiagos rinkimas, analizavimas,vertinimas duoda gerus istorijos mokymo ir mokymosi re-zultatus, skatina mokymosi motyvacijà, ugdo reikalingasþmogiðkàsias bei pilietines savybes.

Ðiais mokslo metais gráþome prie kaimø istorijos, pildë-me jà, juk laikas keièia mus, mûsø gimtàjà aplinkà, dauge-lis dalykø baigia sunykti arba per stebuklà dar iðlikæ. Mûsøuþdavinys – tai uþfiksuoti ir iðsaugoti. Manau, kad tai tinka-mas kelias jaunimui mokytis bûti aktyviu visiuomenës na-riu, atsakingu uþ save ir savo kraðto, vëliau savo valstybësgyvenimà, siekianèiu þiniø ir patirties, puoselëjanèiu kultû-rà ir tautinæ tapatybæ.

Uþpaliø gimnazija parengë ir vykdë projektà „JaunasisUþpaliø pilietis“, kurio tikslas buvo ugdyti pilietiðkumà irdemokratijà. Gimtosios istorijos medþiaga, dabarties vaiz-dai, perteikti moksleiviø nuotraukose, pieðiniuose bei pro-jektuose, tapo ðio projekto kertiniu akmeniu. Ákurtoje pilieti-nio ugdymo galerijoje eksponuojame fotonuotraukas apieUþpaliø kraðto gamtà, istorijos ir architektûros paminklus,gimnazijos bendruomenës gyvenimà, mokiniø dalyvavimàpaþintinëje veikloje.

Pagarba demokratinëms vertybëms ir principams moki-niams skiepijama pradedant nuo savæs, savo ðaknø, gim-tosios aplinkos paþinimo, teigiamo ávertinimo. Tik paþinæssave, gali suprasti ir ávertinti savo bei kitø tautø kultûrossavitumà ir siekti visa tai iðsaugoti.

Kraðtieèiø ðventës metu mokiniai pristatë dvylika projek-tø tema „Pristatyk savo kaimà sveèiui“. Jie pasakojo apie

Projektø reikðmë mokant(is) istorijosir ugdant pilietiðkumà

kad esame dalis tos visuomenës, kuri vaidina aktyvø ir at-sakingà vaidmená tautos ir valstybës gyvenime. Dþiaugiuo-si ir esu dëkinga tiems mokiniams, kurie savo darbu prisi-dëjo prie gimtojo kraðto istorijos rinkimo. Pradëjæ nuo mo-kyklos, gimtojo kaimo istorijos tæsime paþintá apylinkës, ra-jono takais.

Violeta KUÈINSKIENËKelmës r. Lykðilio pagr. ir Ðaukënø Vlado Pûtvio-Putvinsko

vid. m-klos vyresnioji istorijos mokytoja

15

2008 03 05 Nr. 2

Gaigaliø, Remeikiø, Degësiø, Ðeimyniðkiø, Butiðkiø, Këpiø,Jociðkiø, Kaniûkø, Kaimynø kaimus, Uþpaliø miestelio mik-rorajonus, jø istorijas, surengë virtualias ekskursijas á gra-þiausias, svarbiausias gimtojo kaimo vietas, nuoðirdþiaididþiavosi, kad turi kà papasakoti. Vaikams buvo svarbusÐeimyniðkiø piliakalnis, buvusi kaimo mokykla, klojimas,kuriame vyko pirmasis ir vienintelis kaime teatro spektak-lis, Ðventosios upës vingis – Arkliaduobë, dvigalis ûkinispastatas ir seniausias kaime gyvenamasis namas.

Projektø medþiaga buvo iðleista atskirame laikraðèio„Jaunasis uþpalietis“ numeryje ir sulaukë didelio sveèiø,kraðtieèiø, bendruomenës nariø dëmesio.

Savarankiðkas darbas ugdo ávairius mokiniø gebëjimus:

moko dirbti su mokslinës, groþinës literatûros informacija,rasti naudingø dalykø þmoniø pasakojimuose, vertinti skir-tingus poþiûrius ir nuomones, atkurti istorinius ávykius irrasti jø vietà istorijoje. Objektyvus vertinimas ir ásivertini-mas formuoja savo nuomonæ, paremtà argumentais. Atsi-randa galimybë, o vëliau ir poreikis, iðsakyti savo nuomo-næ, diskutuoti. Patirtis rodo, kad istorijos mokymas ir moky-masis per projektiná darbà iðugdo poreiká mokytis visà gy-venimà, kritiðkai vertinti gautà informacijà, iðmoko orien-tuotis visuomeniniame gyvenime ir uþimti pilietines pozici-jas.

Nijolë BRAUKYLIENËUtenos r. Uþpaliø g-jos istorijos mokytoja metodininkë

„Mums gimtinë yra labai svarbi. Nenorëtume jos niekadapalikti. Èia gimëme, èia ir gyvensime, nes Lietuvoje gyventigeriausia – èia sava kalba, gamta, artimieji, draugai. Èia mû-sø miesteliai, kaimai, baþnyèios su savo dvasingumu beiistorija. Net ir gëlës ryðkiau þydi, saulë skaisèiau ðvieèia,paukðteliai graþiau èiulba. Niekur kitur, tik gimtinëje, ðvie-þios duonos kvapas pas moèiutæ ryte pats mieliausias ir kvap-niausias.“

„Dël Lietuvos laisvës kovojo daug þmoniø. Aukojo savogyvybes, kad ateinanèioms kartoms bûtø gera ir saugu gy-venti savoje valstybëje. Vien jau dël ðiø þmoniø reikia gerbtiir mylëti savo gimtinæ.“

„Gyvenkime Lietuvoje! Bûkime savo valstybës patriotais!Dirbkime savo Tëvynës naudai! Kartu mes – jëga!“

(moksleiviø mintys apie gimtinæ, Lietuvos valstybæ)

Mûsø mokykloje gyvenamosios vietovës istorijos moky-mas yra integruojamas á pamokinæ bei popamokinæ veiklà.Mokytojai rengia pasirenkamøjø dalykø bei moduliø ir pa-pildomojo ugdymo programas, kurios skatina domëtis gy-venamosios vietovës istorija, jos vieta Lietuvos, Europosbei pasaulio ávairiø istoriniø laikotarpiø kontekste. Istorijosmokytoja 2007/2008 m. m. parengë ðias programas: V kl.mokiniams – „Gimtinës takeliais“, VI kl. mokiniams – „Se-nieji Pasvalio kraðto amatai“, IX kl. mokiniams – „Lietuvoslaisvës kovø bei netekèiø istorija“. Kiekvienam rûpi savoðeimos, gimtojo kaimo, miestelio ar miesto iðtakos, ðaknys,savo istorijos paþinimas.

Kraðtotyros bûrelis „Gimtinë“ mokykloje veikia jau devy-neri metai. Bûrelá lanko V–X kl. mokiniai, jo veikla iðplëtotane tik mokykloje, rajone, apskrityje, bet ir visoje ðalyje ir uþjos ribø.

Pagrindinës veiklos kryptys bei jø organizavimo meto-dika:

projektinë veikla, kraðtotyrinës-paþintinës ekspedicijos, kraðtotyrinës-paþintinës ekskursijos, kraðtotyriniø konferencijø organizavimas mokykloje, kraðtotyriniø darbø pristatymas, bendradarbiavimas su kitomis ðalies mokyklomis, gerosios patirties sklaida.

Projektinë veiklaMûsø mokyklos kraðtotyrininkai vykdo projektus: „Medi-

Kraðtotyros bûrelio „Gimtinë“ veikla

në Pasvalio kraðto architektûra“, „Mums rûpi gimtinës pra-eitis bei dabartis“. Dalyvavimas projektuose padeda spræstisvarbias jaunimo problemas: uþimtumo, kûrybiðkumo ug-dymà, saviraiðkos. Daug dëmesio skiriama kraðtotyrinëmsekspedicijoms. Fiksuojami bei tvarkomi istoriniai ir kultûri-niai paminklai. Sukauptà medþiagà panaudojame per pa-mokas bei popamokinëje veikloje. Projektams vykdyti pa-sitelkiami partneriai, su jais sudaromos bendradarbiavimosutartys. Mûsø mokyklos kraðtotyrininkai organizuoja ben-drus projektus su Kupiðkio Povilo Matulionio vidurinës mo-kyklos kraðtotyrininkais ðiomis temomis:

Kupiðkio ir Pasvalio kraðto piliakalniai bei dvarai, Pasvalio ir Kupiðkio kraðto knygneðiai, Kupiðkio ir Pasvalio religinës konfesijos, Pasvalio ir Kupiðkio kraðto áþymûs þmonës, Kupiðkio ir Pasvalio kraðto senieji amatai.

Bendra projektinë veikla yra naudinga. Moksleiviai pra-turtina istorines þinias, pasidalija patirtimi, tampa kûry-biðkesni, savarankiðkesni, draugiðkesni.

Kraðtotyrinës-paþintinës ekspedicijosTokios ekspedicijos daþniausiai vyksta birþelio mënesá,

o kartais ir per mokslo metus. Organizuoti ekspedicijas pade-da Pasvalio kraðto muziejus, Pasvalio Mariaus Katiliðkiovieðosios bibliotekos darbuotojai, mokytojai, moksleiviai beiseniûnijø bendruomeniø nariai. Kraðtotyriniø ekspedicijøveiklos programa bei kryptys aptariamos ið anksto. Kraðto-tyriniø-paþintiniø ekspedicijø metu yra uþraðoma tautosa-kos, ávairiø amatininkø gudrybiø, ðvenèiø paproèiø bei tra-dicijø, trëmimø, laisvës kovø epizodø ir kt. Ekspedicijø or-ganizatoriai nuveiktus darbus visada pristato seniûnijø beimiesto visuomenei. Rengiamos vakaronës, organizuoja-mos parodos, kuriose pateikiama medþiaga ið kraðtotyri-nës-paþintinës ekspedicijos, pagerbiami kraðtotyrinës me-dþiagos pateikëjai, prisimenamos ðios veiklos akimirkos.

Kraðtotyrinës-paþintinës ekskursijosKraðtotyros bûrelis „Gimtinë“ ávairiø klasiø moksleiviams

organizuoja kraðtotyrines-paþintines ekskursijas po savogimtàjá kraðtà. Jos organizuojamos rugsëjo, balandþio, ge-guþës, birþelio mënesiais. Ruoðiantis ekskursijoms suda-romi kelioniø marðrutai, paþymimos lankytinos vietovës. Mo-kiniai renka medþiagà numatyta tema, domisi lankytinosvietovës istorija. Po ekskursijos ði medþiaga yra papildo-ma bei pateikiama mokykloje ar Pasvalio kraðto muziejujeorganizuojamose parodose. Tradicinës kraðtotyrinës eks-kursijos penktokams yra organizuojamos rugsëjo mënesá.

16

Að PILIETIS

informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë,stilistë Ona Banadienë, tekstø tvarkytojos Vida Platûkienë ir Algita Taraseviè,korektorë Elvyra Mataèiûnienë, maketuotoja Eglë Lesniauskienë

Priedà parengë:

Tel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt

AðPILIETIS

Visuomet po ekskursijø uþkuriami lauþai ant Àþuolpamû-ðës bei Migoniø piliakalniø. Kepame bulves, deðreles, dai-nuojame lietuviø liaudies dainas, þaidþiame þaidimus, ap-tariame ekskursijas.

Kraðtotyriniø konferencijø organizavimas mokyklojePer ðias konferencijas pristatomi geriausi kraðtotyriniai

darbai, susumuojami kraðtotyrinës veiklos rezultatai, vyks-ta gerosios patirties sklaida, susitinkama su rajono, ðalieskraðtotyrininkais. Konferencijas organizuojame geguþësmënesio pradþioje. Organizavome konferencijas tomis pa-èiomis temomis, kaip ir projektø.

Ðá pavasará organizavome respublikinæ kraðtotyrinæ kon-ferencijà „Parymokim prie tëviðkës vartø“. Jos tikslai:

ugdyti mokiniø tautiná orumà; puoselëti savo kraðto materialinæ bei dvasinæ kultûrà; ugdyti sumanius ir kûrybingus jaunuosius savo kraðto

mylëtojus bei garsintojus; skatinti mokytojus ir mokinius aktyviai bendradarbiauti

bei skleisti geràjà patirtá.Dalyviai pristatë kûrybiðkiausius kraðtotyriniø renginiø

scenarijus bei kraðtotyrinius darbus. Konferencijos daly-vius muzikiniais kûriniais pasveikino muzikos mokyklos beimûsø mokyklos kanklininkës. Per pertraukà buvo pristatytamokiniø kûrybiniø darbø paroda prie mokytojø kambario.Mûsø mokyklos dainininkës atliko tautines, patriotines dai-nas apie Lietuvà. Istorijos mokytoja bei moksleiviai pristatësavo kûrybinius darbus. Papietavæ visi konferencijos daly-viai autobusu leidosi á kelionæ po Pasvalio kraðtà. Aplankë-me duobëtøjø akmenø ir girnø muziejø, Þalsvàjá ðaltiná, pa-minklà knygneðiams, Jono Krikðtytojo baþnyèià, Kraðto mu-ziejø, kapines Petro Aviþonio gatvëje, Svalios pagrindinësmokyklos Þadeikiø Bernardo Brazdþionio skyriø, Kryþiø slë-ná, Àþuolpamûðës piliakalná. Èia uþdegëme draugystës lau-þà, apibendrinome konferencijos rezultatus, numatëme ki-tø konferencijø eigà.

Kraðtotyriniø darbø pristatymasMûsø mokyklos kraðtotyrininkai yra parengæ bei pristatæ

savo darbus respublikiniams konkursams ðiomis temomis: Dr. Valdo Adamkaus 2005 metø aplinkosaugos kon-

kursui – „Lietuva yra Europos Sàjungos narë – ekologiðkaiðvari ir iðsauganti paveldà valstybë“.

Lietuvos jaunimo turizmo centrui – „Gyvenamosiosvietovës archeologiniai paminklai“, „Ðakotas giminës me-dis“, „Pasvalio kraðto þmoniø atsiminimai“, „Pasvalio krað-to senieji eksponatai“, „Naminio salyklinio alaus darymoistorija“, „Vëliniø paproèiai Lietuvoje ir Pasvalio kraðte“, „Pa-svalio kraðto Velykø tradicijos ir paproèiai“, „Ekologinës Lie-tuvos problemos stojant á Europos Sàjungà“, „Keliaukimepo Europos sostines“.

Vytautø klubui – „Kuo mums brangus Vytautas Didy-sis“.

Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo cen-trui – „Lietuvos kovø uþ laisvæ, kariuomenës bei netekèiøistorija“.

Lietuvos nacionaliniam muziejui – „Ðio amþiaus datos –tarsi gairës“.

Atminties namams – „Mûsø seneliø ir proseneliø kai-mynai þydai“.

Vytauto Landsbergio fondui – „Kokià Lietuvà kurs ma-no tauta“

Zonta International, Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministerijai – „Lietuvos moterys valstybës ir visuo-menës kûrime“.

Dauguma darbø yra ávertinti labai gerai. Jie turi iðlieka-màjà vertæ, atlikti pagal kraðtotyros rinkiniø reikalavimus,sukaupta medþiaga, kurià galima panaudoti per pamokas,popamokinëje veikloje.

Bendradarbiavimas su kitomis ðalies mokyklomisTai suteikia galimybæ tobulëti, ieðkoti ir pritaikyti savo dar-

be naujus kûrybinius gebëjimus, ágyvendinti savo bei moks-leiviø lûkesèius, iðreikðti save. Mûsø mokyklos kraðtotyri-ninkai nuoðirdþiai bendradarbiauja su Kupiðkio Povilo Ma-tulionio vidurinës mokyklos kraðtotyrininkais. Raðome ir vyk-dome bendrus projektus, organizuojame parodas, konfe-rencijas, keliaujame po Pasvalio bei Kupiðkio kraðtà, apiesavo veiklà raðome rajono, ðalies spaudoje.

Gerosios patirties sklaidaVisa kraðtotyrinës veiklos sklaida atsispindi moksleiviø

bei mokytojø darbuose, dalyvaujant susitikimuose, semi-naruose, projektinëje veikloje, konkursuose. Buvo organi-zuotas seminaras rajono istorijos ir geografijos mokytojams„Kraðtotyrinës veiklos organizavimo metodika mokykloje“.Kiekvienas ðia tema nuveiktas darbas rodo, kokià svarbiàvietà ir reikðmæ modernëjanèioje XXI a. mokykloje turi gy-venamosios vietovës istorija.

„Ðio bûrelio veikla mus yra patraukli, nes dalyvaujame ávai-riuose projektuose, konkursuose.“

„Bûrelio nariai daug keliauja, bendrauja su kitomis mo-kyklomis, dalyvauja ávairiuose renginiuose. Iðmoksta ben-drauti ne tik su bendraamþiais, bet ir su suaugusiaisiais.“

„Pagiliname kompiuterinio raðtingumo ágûdþius. Iðmoks-tame sisteminti istorinæ, kraðtotyrinæ medþiagà, atrinkti svar-biausius faktus, esminius dalykus. Kiekvienas mokinys èiagali kurti, iðreikðti save“.

„Mes èia iðmokstame geriau paþinti savo gimtinës papro-èius bei tradicijas.“

Vlada ÈIRVINSKIENËPasvalio Lëvens pagr. m-kla

Respublikinës kraðtotyrinës konferencijos „Parymokim prie tëviðkësvartø“ akimirkos. Kraðtotyriná darbà pristato VI b kl. mokinys,

kraðtotyros bûrelio „Gimtinë“ narys Jonas Juozapaitis.

(moksleiviø mintys)