VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GINTARIS CINELIS, DAIVA MAKUTĖNIENĖ, GINTARIS AKSOMITAS

Architektūrinių projektų rengimas programa Auto-Architect Metodikos nurodymai

Vilnius „Technika“ 2002

2

UDK 004.4:721 Ci-181

G. Cinelis, D. Makutėnienė, G. Aksomitas. Architektūrinių projektų rengimas programa Auto-Architect. Metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 2002. 54 psl., 23 il. Analizuojama kompiuterinio projektavimo sistema Auto-Architect. Remiantis pastato trimačio modelio ir projekcinių brėžinių sudarymo eiga, analizuojamos pastato dalių – sienų, angų, laiptų, stogų – trimačio ir dvimačio modeliavimo priemonės. Pristatoma Architectural Desktop R2 architektūrinio projektavimo sistema ir jos pagrindinių darbo priemonių apžvalga. Leidinys skirtas architektūrinės ir statybinės krypties studentams, magistrantams ir doktorantams, studijuojantiems architektūrinio ir statybinio kompiuterinio projektavimo informacines technologijas. Leidinį rekomendavo VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Studijų komitetas. Recenzavo: dr. doc. L. Čiupaila, dr. L. Gabrielaitis Redagavo fil. V.Tamoševičienė VTU leidyklos „Technika“ 521 mokomosios metodinės literatūros knyga ISBN 9986-05-488-5

© G. Cinelis, D. Makutėnienė, G. Aksomitas, 2002

© VGTU leidykla „Technika“, 2002

3

Turinys 1. Įžanga 2. Projektai ir prototipai

4

2.1. Erdvių planavimas 7 2.1.1. Erdvių planavimo technikos principai 7 2.1.2. Pagrindiniai erdvių planavimo proceso etapai 8 2.1.3. Papildomos erdvių planavimo posistemio

priemonės 9

2.2. Sienų formavimas 10 2.2.1. Sienų formavimo principai 10 2.2.2. Sienų modelio fragmentų formavimo pavyzdžiai 14 2.2.3. Sienų redagavimo priemonės 20 2.2.4. Sienų stilių kūrimas 25

2.3. Langų ir durų modeliai 27 2.3.1. Funkcionavimo principai ir pagrindinės

galimybės 27

2.3.2. Durų ir langų įstatymo procedūra 28 2.3.3. Durų ir langų posistemio meniu sudėtis 30

2.4. Laiptų formavimas 31 2.4.1. Laiptų formavimo principai 31 2.4.2. Tiesaus laiptatakio generavimo pavyzdys 29 2.4.3. Kitų tipų laiptatakių generavimo ypatumai 32 2.4.4. Nutrauktinės linijos 2D laiptatakyje ir

laiptatakio skerspjūvio braižymas 36

2.5. Perdangų formavimas 37 2.6. Stogų formavimas 38

2.6.1. Stogų formavimo principai 38 2.6.2. Stogų redagavimo priemonės 41

2.7. Brėžinių projekcijų, panaudojant 3D modelį, generavimas

45

2.7.1. 2D fasadų ir pjūvių brėžinių generavimas 45 2.7.2. Erdvinio pjūvio ir 3D modelio plokščios

projekcijos formavimas 46

2.7.3. Plano, panaudojant erdvinį modelį, formavimas 46 3. AutoCAD Architectural Desktop R2 – naujas požiūris į

architektūrinį projektavimą. 47-54

4

1. Įžanga. Projektai ir prototipai

Specializuotos architektūrinio statybinio projektavimo programos, skirtos profesionaliam darbui, yra parengtos moduliniu principu. Tai leidžia instaliuoti šias įvairiems projektavimo uždaviniams skirtas programas (modulius) įvairiais deriniais. Tačiau būtina laikytis kai kurių sąlygų modulių sudėties atžvilgiu.

Pagrindinės prielaidos ir sąlygos architektūrinio projektavimo programai Auto-Architect funkcionuoti yra šios: konkrečioje darbo vietoje turi būti suinstaliuota kompiuterinio projektavimo sistema AutoCAD (universalus grafinis redaktorius ir šiuo atveju aplinka pagrindiniam specializuotų programų moduliui) ir būtinas bazinis specializuotų programų modulis AEC Tools (aplinka kitiems specializuotiems moduliams).

Be daugelio įprastų kompiuterinio projektavimo (CAD) priemonių AEC modulis turi specialius posistemius, kuriuos trumpai aptarsime: brėžinio pradinių parametrų nustatymo, projektų ir prototipų valdymo, sluoksnių valdymo, simbolių valdymo ir kt.

Auto-Architect programos (modulio) inicijavimo tvarka bendruoju atveju yra tokia:

- Pasinaudojant piktograma arba Windows programų meniu (Start, Programs), inicijuojama Softdesk programų grupė. Rezultatas: automatiškai pakraunamas AutoCAD ir viršutinis AEC meniu.

- Tuomet vartotojas naujam brėžiniui turi suteikti vardą (SAVE AS) arba atidaryti esamą brėžinį (OPEN).

- Dabar galima pasirinkti konkretų modulį (programinį produktą), šiuo atveju Auto-Architect (meniu AEC, Softdesk products). Pakeliui vartotojui pasiūloma susieti brėžinį su esamu arba nauju projektu, nustatyti brėžinio pradinius parametrus (mastelį (Scale), braižymo vienetus (Units), pasirinkti lapo rėmelį (Border)) ir, jei reikia, juos išsaugoti faile, siekiant ateityje juo pasinaudoti.

Galiausiai atitinkamais Auto-Architect stulpeliais yra papildomas viršutinis meniu ir, jei buvo pasirinktas lapo rėmelis, jis yra įterpiamas kartu su pagrindine brėžinio įrašų lentele.

5

Kiekvieno Auto-Architect brėžinio priklausomybė projektui PROJEKT_1 reiškia, jog darbo metu reikalingi duomenys bus automatiškai užrašomi ir skaitomi įvairiuose failuose (tekstiniuose, *.dbf ir kituose), saugomuose pakatalogyje:

Kietas_diskas\SDSK\PROJ\PROJEKT_1.

Kadangi įvairiems brėžiniams, priklausantiems tam pačiam projektui, bus naudojama daugelis tų pačių duomenų, dažniausiai jie bus tarpusavyje suderinti.

Panašiai šiuo atveju yra suprantama prototipo sąvoka. Tai yra taip pat tam tikra failų struktūra, kurių duomenys yra tipiški, standartizuoti (firmos arba atitinkamos šalies standartų lygiu) ir juos galima imti kaip pagrindą pradedant naują projektą. Projektų valdymo programas galima kviesti iš meniu AEC, SOFTDESK SETTINGS, PROJECT MANAGER ir PROJECT SETTINGS, o prototipų valdymo programas rasime toje pačioje šakoje PROTOTYPE MANAGER ir PROTOTYPE SETTINGS.

Modulio AEC Tools priemonėmis sluoksnius galima valdyti grupėmis, atsižvelgiant į įvairius jų požymius. Pavyzdžiui, sluoksnius į logines grupes galima jungti pagal pastato aukštus. Tai leidžia efektyviau dirbti su didesnį sluoksnių skaičių turinčiais modeliais.

Aukšto, kaip sluoksnių grupės, apibrėžimo esmę sudaro tai, jog visi jam priklausantys sluoksnių vardai turi vienodą indeksą, kurio padėtis vardo simbolių sekoje yra fiksuota. Be to, svarbu yra tai, jog aukštas yra apibrėžiamas erdvėje, fiksuojant jo apačios ir viršaus aukštį (Z koordinatės kryptimi). Vėliau grafinę informaciją galima siuntinėti iš vienos grupės (aukšto) į kitą grupę (aukštą) (komandos copy arba move). Siūloma tokia sluoksnių tvarkymo seka.

1. Nustatykime dvi sluoksnių grupes, kurios bus siejamos su dviem aukštais (pirmu ir antru). Meniu: View, Layer groups, Define level. Klausimai: „Level name“ (aukšto vardas) – įveskime 1; „Height of level above UCS <0>“, (aukšto pagrindo, t. y. būsimų sienų apačios aukštis virš konstravimo plokštumos) – įveskime 0; „Description“ (aprašymas) – įveskime „1aukstas“; „Level name“ (kito aukšto vardas) – palikime nutylėjimą <2>; „Height of level above previuos level“ (aukšto pagrindo aukštis virš žemesnio aukšto) –

6

palikime nutylėjimą <300>; „Description“ – palikime nutylėjimą <2aukstas>; „Level name (or . for none) <3>“ – įveskime . (tašką), t. y. trečio aukšto nebus; „Restore layers now? <Yes>“ (ar nustatyti dabar sluoksnius?). Atsakykime: „N“.

2. Nustatykime pirmo aukšto sluosnius. Meniu: View, Layer groups, Set level. Iš lentelės parenkame aukštą – „1“. Į klausimą:„Restore layers now ?“ atsakome: "Y". 3. Nustatykime erdvinę projekciją VPOINT, pvz., 1,1,1. Parinkime patogų ZOOM faktorių. 4. Nubrėžkime sąlyginį išorės sienų kontūrą (pvz., Auto-Architect komanda W1). LIST priemone patikrinkime, kuriame sluoksnyje yra sienos (turi būti WALL_1). Sienoje įterpkime langą. LIST patikrinkime, kokiuose sluoksniuose yra lango elementai (visi sluoksniai turi turėti indeksą – 1). 5. Kopijuokime visą pirmo aukšto grafinį turinį į antrą aukštą. Meniu: View, Layer groups, Edit group, Copy. Dialogas: „Trade name“ – ignoruojame, t. y. <enter>; „Plan name“ – taip pat ignoruokime; „Level name“ – parenkame 1; „Modifier“ – ignoruokime; „Set target layer group and level...“ – parinkime aukštą-taikinį – 2., t. y. informaciją siunčiame į antrą aukštą; „Modifier“– ignoruokime. Medžiaga kopijuojama ir keliama į antrą aukštą. Regeneruokime vaizdą: Redraw arba R. Patikrinkime, kokiuose sluosniuose yra antro aukšto medžiaga (LIST). 6. Užšaldykime visus modelio sluoksnius. Meniu: View, Layer control, Freeze layers, Layer to freeze – *. 7. Nustatykime antrą aukštą. Meniu: View, Layer group, Set level, 2. „Restore layers now ?“ Atsakome „Y“. Komanda ID kontroliuokime sienų apačios ir viršaus koordinates (turi būti atitinkamai 0 ir 300). Nubrėžkime kokią nors vidaus sieną. Ji automatiškai paklius į antrą aukštą. 8. Dabar, esant aktyviam antram aukštui, papildomai aktyvuokime pirmą aukštą. Meniu: View, Layer group, View group. Dialogas: „Set group layers (Fr/Th/Isol):“, atsakykime „T“; „Trade name“ – ignoruojame; „Plan name“ – ignoruojame; „Level name“ – parenkame 1; „Modifier“ – ignoruojame. Tikriname, kur yra konstravimo plokštuma, t. y. Z = 0: ID ir „gaudome“ taškus pirmo ir antro aukštų sienų apačioje ir viršuje. Kadangi aktyvus yra antras

7

aukštas (nes Z=0 šio aukšto apačioje), tai viskas, ką braižytume šiuo momentu, pakliūtų į antrą aukštą (o pirmas tik rodomas mums papildomai).

Pastaba. N o r i n t v i s i š k a i „ n u s i l e i s t i “ į p i r m ą a u k š t ą , n e p a k t ų v i e n t i k p a s i n a u d o t i A u t o C A D p r i e m o n e E L E V a r b a U C S . R e i k ė t ų p a s i n a u d o t i A u t o - A r c h i t e c t m e n i u S e t l e v e l a t š a k a . 9. Išskirkime kurį nors vieną konkretų sluoksnį, pvz., antro aukšto sienas. Meniu: View, Layer control, Isolate layer. Dialogas: „Layers to isolate“ – pasirinkime „Pick“, nurodykime antro aukšto sienas. Peržiūrėkime sluoksnių sąrašą: La, ? .

2.1. Erdvių planavimas

2.1.1. Erdvių planavimo technikos principai

Šiame skyrelyje vartojama sąvoka „erdvė“ yra suprantama kaip plokščiu kontūru (polilinija) apribota tam tikros formos plane ploto dalis. Erdvės trečiasis matmuo, žiūrint į jos kontūrą iš viršaus, šiuo etapu yra menamas. Geometriškai erdvę projektuotojas sutapatina su įvairios funkcinės paskirties pastato patalpa, zona, skyriumi ar pan.

Erdvių planavimo posistemis turi šias pagrindines funkcines galimybes: � pradžioje plane formuojami stačiakampės, daugiakampės, apskritimo ar elipsės formos erdvių kontūrai, modelyje reprezentuojami uždaromis plokščiomis polilinijomis, � automatiškai apskaičiuojami erdvių plotai, � redaguojami erdvių parametrai (keičiama geometrija ir plotų dydis) ir jų pavadinimai, iš išorinių erdvių plotų gali būti atimami vidinių erdvių plotai, � erdvių kontūrai naudojami automatiškai generuojant specialius kontrolinių linijų kontūrus, o pastarieji – tam tikro konstrukcinio storio sienas. Objektą planuoti, t. y. tam tikru būdu išdėstyti erdves, galima šiais būdais: zonuojant ir detalizuojant bendrą pastato erdvę, laipsniškai ją skaidant į mažesnes vidines erdves; komponuojant

8

pastato planą iš atskirų mažesnių erdvių, taip suformuojant bendrą planą.

Praktikoje dažnai abu šie būdai yra taikomi pakaitomis juos kombinuojant.

2.1.2. Pagrindiniai erdvių planavimo proceso etapai

Šiame skyrelyje trumpai aprašysime principinį erdvių planavimo technologinį nuoseklumą.

Suformuokime didesnę stačiakampę erdvę: viršutinio meniu stulpelis DESIGN, toliau SPACES AND ROOMS. Dialogo lentelėje CREATE SPACES OR LABELS įveskime sienų aukštį (Wall Height), lygų 300, ir erdvės plotą (Area), lygų 0 (t. y. plotas bus traktuojamas kaip kintamas). Nulinė ploto reikšmė taip pat gali būti nustatyta, pasirinkus iš patalpų bazės sąrašo poziciją Variable. Uždarius lentelę, programa siūlo pradžioje įvesti pirmą kampinį (First corner point:), o tada antrą kampinį (Second corner point:) būsimos erdvės tašką. Braižant vartotojui nuolat pranešami erdvės ploto ir jos kraštinių dydžiai, kol jis neužfiksuoja šiuo atveju bendros erdvės galutinio ploto (<done>), įvesdamas Enter. Šios didesnės erdvės viduje tomis pačiomis priemonėmis suformuokime mažesnę erdvę, tiksliai (endpoint) sutapdindami apatinius kairiuosius jų kampus. Šiuo zonavimo stiliumi galėtume toliau planuoti bendrą erdvę, kiekvieną naują erdvę tiksliai prišliedami prie ankstesniųjų.

Kiekvienas šių kontūrų (polilinijų) yra automatiškai perkeliamas į žalios spalvos sluoksnį Space. Sutampantys kontūrų segmentai turi tiksliai dengti vienas kitą. Kiekvienos erdvės viduje yra automatiškai užrašoma jos etiketė (bloko atributai), kurios turinį sudaro erdvės pavadinimas, numeris ir plotas. Šiuo zonavimo etapu galime apskaičiuoti likusį (neužpildytą erdvėmis) bendrą plotą, iškvietę SPACES AND ROOMS meniu šakos programą UPDATE AREAS. Į pranešimą „Select labels to fix:“ nurodykime didesnės erdvės etiketę ir stebėkime, kaip pasikeitė etiketės ploto reikšmė (iš išorinės erdvės ploto bus atimti vidinių erdvių plotai).

Toliau galime konvertuoti erdvių ribas (žalios polilinijos) į vadinamąsias kontrolines linijas: meniu šakoje SPACES AND ROOMS pasirinkime CONVERT SPACES TO CONTROL LINES ir į

9

klausimą „Select space boundaries to convert:“ atsakykime parinkdami visus erdvių kontūrus (pvz., crossing langu). Tada automatiškai sukuriamas raudonas sluoksnis Wallcl ir jame generuojamos brūkšninės atkarpos. Jos žymi būsimų sienų koordinačių ašis, t. y. kerta vadinamuosius sienų darbo taškus (detaliau apie tai žr. 3.1. skyrelį). Tuomet kontrolines linijas galime konvertuoti į konkretaus storio ir konstrukcijos sienas. Iš tos pačios šakos meniu pasirinkime CONVERT CONTROL LINES TO WALLS, grafiniame lange nurodykime išorinių sienų kontrolines linijas (pvz., window langu), į klausimą „Tolerance distance“ atsakykime Enter paspaudimu ir iš „Wall Style Definitions“ lentelės parinkime sienos tipą (pvz., mūrą Masonry). Tą patį veiksmą pritaikykime vidinių sienų ašims, imdami šiuo atveju kitą sienų tipą. Panašų planą galima gauti erdvių komponavimo stiliumi, kai atitinkamo ploto erdvės yra išdėstomos glaudžiant jas vieną prie kitos, taip suformuojant bendrą planą.

2.1.3. Papildomos erdvių planavimo posistemio priemonės

Anksčiau minėta programa UPDATE AREAS gali būti taikoma įvairiais atvejais. Pvz., tipiškas veiksmas yra keisti erdvės matmenis ir plotą AutoCAD komanda Stretch, po kurios turėtų sekti veiksmas UPDATE AREAS. Formuoti naujas ir redaguoti esamas erdves taip pat reikėtų to paties posistemio programomis COPY AREAS (kopijuoti erdvę kartu su etikete) ir MOVE AREAS (perstumti erdvę). Atliekant analogiškus veiksmus AutoCAD komandomis, nėra automatiškai nustatomas įprastas asociatyvus ryšys tarp erdvės kontūro (žalias) ir atitinkamos etiketės (geltonas).

Kitos programinės šio posistemio priemonės:

LIST DEPARTMENT AREAS – sudaromas ir brėžinyje užrašomas pastato zonų (skyrių) sąrašas su jų plotais;

QUERY LABEL OR BOUNDARY – nurodžius erdvės etiketę, peržiūrai ir redagavimui pateikiama jos atributų lentelė;

SELECT OR HATCH BY DEPARTMENT – vizualiai išskiriamos vienodos zonos (skyriai) ir, jei pageidaujama, jos užbrūkšniuojamos;

10

SELECT OR HATCH BY NAME – atlieka analogišką veiksmą patalpų, turinčių tokį patį vardą, atžvilgiu;

FIX TAG AND AREA LINK – logiškai susiejamas erdvės kontūras ir atitinkama etiketė kaip vienas kitam priklausantys objektai.

2.2. Sienų formavimas

2.2.1. Sienų formavimo principai

Sienos yra generuojamos iš žinomų AutoCAD esinių: atkarpų (Line), polilinijų (Pline), plokštumų (3Dface). Jos gali turėti erdvinių modelių arba plokščių objektų pavidalą, pasirenkant atitinkamus jų elementų sluoksnius, apačios altitudę (Elevation) ir aukštį (Thickness). Kiekvienas sienos tipas (stilius) aprašomas, fiksuojant įsivaizduojamą jos koordinačių ašies padėties tašką (darbo tašką) plane. Pagal šį požymį sienos gali būti dviejų tipų: pirmojo tipo, kai darbo taškas (Working point) yra sutapdinamas su geometriniu sienos skerspjūvio centru (Centered), ir antrojo tipo, kai šis taškas yra pasislinkęs nuo centro tam tikru atstumu (Non-centered). Sienos gali būti generuojamos iš tiesių linijų arba apskritimo lanko formos (Arc) segmentų. Yra leidžiama neribotą skaičių kartų kartoti eilinio segmento naikinimo (Undo) ir pakartotinio braižymo (Redo) operacijas. Naujai generuojamus sienų fragmentus jungiant prie esamų nėra būtina absoliučiai tiksliai įvesti charakteringus objektų taškus (endpoint, midpoint, nearest ir pan.): pakanka apytiksliai nurodyti prijungimo vietą, o sistema stengiasi rasti esamą sienos segmentą ir tiksliai (nearest) prijungti prie jo naujai braižomą.

Sienų formavimo programines priemones galima inicijuoti iš viršutinio meniu stulpelio WALLS. Aptarsime šio stulpelio turinį.

Standartinės sienų parametrų ir šio posistemio konfigūracijos parametrų reikšmės yra nurodomos meniu šakoje WALL SETTINGS: � Shortcut keys w1,w2,w3,w4: Trumpi komandų vardai keturiems iš sienų bibliotekos vartotojo pasirinktiems sienų stiliams formuoti. Šiems vardams galima priskirti pageidaujamus arba dažniausiai naudojamus sienų konstrukcinius sprendinius iš turimos standartinės, modifikuotos ar naujai sukurtos sienų bibliotekos. � Prompt for intersection clean-up:

11

Nužymėjus, vartotojo kiekvieną kartą bus klausiama, ar išvalyti sienų sandūras, vieną sieną jungiant prie kitos. � Prompt for wall caps: Vartotojo bus klausiama, ar braižyti sienų galus žyminčius brūkšnelius. � Prompt for side on every segment of non-centered wall: Formuojant kiekvieną necentriškos sienos segmentą, vartotojo bus klausiama, į kurią pusę reikia atidėti storesnę jos dalį. � Ignore non-wall objects: Įvairiomis komandomis redaguojant sienas, ignoruoti sienoms nepriklausančius objektus (pvz., ašis). � Where not set in style: Wall height, Wall width: Sienos aukštis ir storis pagal nutylėjimą, jei šie parametrai nenurodyti atitinkamos sienos stiliaus aprašyme. � Suppress option prompts: Formuojant sienas neklausinėti jų aukščio ir storio reikšmių. WALL LIBRARY:

Iš bibliotekos leidžiama parinkti, sukurti naują ar redaguoti sienų stilių. Biblioteką paprastai papildo ir redaguoja vartotojas.

DRAW BY EXAMPLE:

� Brėžinyje formuojama siena, prieš tai vartotojui nurodžius pavyzdį, t. y. atitinkamo stiliaus sienos fragmentą, AutoCAD brėžinyje. Programos pranešimai: � Select wall element (or done): Ekrane vartotojas turi apytiksliai pažymėti sienos fragmentą, tada sistema iškviečia sienų bibliotekos dialogo langą. Siena yra braižoma įprastu „iš taško į tašką“ būdu.

QUERY:

Informacinė priemonė. Vartotojui nurodžius sienos pavyzdį brėžinyje, sistema nurodo jos stilių. SWAP WALL STYLES:

12

Sistema leidžia automatiškai pakeisti anksčiau nubrėžtos sienos stilių į kitą iš bibliotekos pasirinktą stilių, nekeičiant anksčiau nubrėžtų sienos segmentų ilgių. Programos pranešimai: � Select wall segment to redo... Select object: Pasirenkamas keičiamas sienos fragmentas, naudojant specifikaciją „w“ arba „c“ (t. y. langu).

WALL EDIT:

Šis punktas savo ruožtu skyla į keletą papildomų meniu punktų (kaskadinis meniu):

� Clean Crossing Walls: Leidžia padailinti, panašiai kaip AutoCAD komanda Trim, sienų segmentų tarpusavio susikirtimus (kryžiaus formos schema). Šiuo atveju, parenkant redaguojamą segmentą, reikia naudotis „c“ lango specifikacija. � Clean Tee, Pick Point: Leidžia padailinti T formos sienų susikirtimą, nurodant ekrane atskirą tašką sienų susikirtimo vietoje. � Clean Tee, Select Walls: Leidžia padailinti T formos susikirtimą, kiekvieną iš sienų segmentų nurodant atskirai kertančiu langu (specifikacija „c“). � Clean Corners: Leidžia padailinti sienų susikirtimus, suformuojant kampą iš dviejų susikertančių segmentų. Vartotojas turi nurodyti brėžinyje sienų kampą kertančiu langu „c“. � Add End Caps: Leidžia papildyti sienų segmentus skersinėmis atkarpomis statmena sienai kryptimi, taip apkarpant sienas ir uždarant atvirus jų galus. � Join Wall Segments: Leidžia užtaisyti pertrauktus sienų segmentus, kai esiniai yra vienoje tiesėje vienas priešais kitą. Vartotojas turėtų naudotis kertančiu langu „c“, apimančiu redaguojamą vietą. � Join Wall Entities: Leidžia sujungti atskiras pertrauktas sienų atkarpas, kai esiniai yra vienas priešais kitą vienoje tiesėje. Kiekviena atkarpa šiuo atveju

13

nurodoma atskirai, žymėjimo priemone naudojant kvadratėlį (pickbox). � Stretch Wall Segments: Leidžia ištempti arba suspausti sienų segmentus jų ilgio kryptimi. Ši programa automatiškai įjungia esinių išrinkimo būdą kertančiu langu ir pasiūlo nurodyti esinius, kurie neturėtų būti apdoroti šia komanda. � Make Wall Openings: Leidžia formuoti angas sienose, nurodant jų įterpimo tašką, plotį ir angos altitudę. � Fillet Walls: Leidžia užapvalinti kampu orientuotų sienų segmentų susikirtimus, prieš tai nurodžius apskritimo lanko spindulį. � Extend Walls to Roof: Leidžia pratęsti sienų segmentus vertikaliai iki atitinkamos pasvirusios stogo plokštumos. � Convert Wall Lines to Faces: Ši programa paverčia 2.5D sienų modelį, t. y. aukštį turinčias sienų atkarpas (Line), į keturkampes plokštumas (3DFace). � Restore Wall Faces to Lines: Šios procedūros tikslas – paversti sienų plokštumas (3DFace) atgal į tiesės atkarpas, turinčias aukštį (Line). � Set Face Edge Visibility: Programa leidžia pakeisti sienų plokštumų briaunų grafinį vaizdavimo būdą iš matomų briaunų į nematomas ir atvirkščiai. MULTIPLE WALLS:

Šis meniu punktas išsišakoja į keturis papildomus meniu punktus: � Add 1 wall: Leidžia suformuoti vieną tiesią pertvarą kaip atskaita naudojantis anksčiau nubrėžtu sienos segmentu. � Add 2 walls: Leidžia suformuoti dvi sienas stačiu kampu kaip atskaita naudojantis anksčiau nubrėžtu sienų kampu. � Add 3 walls: Leidžia suformuoti tris sienas šalia esamos sienos jos segmentą panaudojant kaip atskaitą.

14

� Draw Rectangular Space: Iš tiesių sienų segmentų leidžia suformuoti stačiakampę erdvę plane. WALL HATCHING:

Šis meniu elementas išsišakoja į tris meniu punktus: � Add Hatch to Walls: Procedūra skirta užbrūkšniuoti plotus tarp nurodytų lygiagrečių sienų elementų (Line arba 3Dface) plane. Vartotojas turi nurodyti dvi sienos storį žyminčias atitinkamas atkarpas arba plokštumas. � Modify existing Wall Hatch: Leidžia pakeisti vieną brūkšniavimo tipą plane kitu arba jį redaguoti. � Draw Insulation: Programa generuoja esinį, atitinkantį sienų šilumos izoliacijos grafinį žymėjimą. Vartotojas plane turi nurodoti dvi lygiagrečias atitinkamo sienos segmento atkarpas. CONVERT POLYLINES TO WALLS:

Procedūra leidžia pakeisti brėžinio polilinijas į konkretų iš bibliotekos pasirinktą sienų stilių automatiškai suformuojant polilinijos konfigūracijos sieną plane.

2.2.2. Sienų modelio fragmentų formavimo pavyzdžiai Šiame skyrelyje pateiksime konkretesnių erdvinio sienų modelio formavimo pavyzdžių.

Braižant sieną, dešiniajame ekrano meniu pateikiamos sienų formavimo alternatyvos (Options), taip pat turinčios atitinkamus trumpinius, renkamus komandinėje eilutėje klaviatūra. Meniu punktas Line rodo, kad bus braižomas tiesus sienos segmentas. Pelyte valdomu žymekliu pakartotinai nurodžius Line, šis punktas yra pakeičiamas į Arc, t. y. sistema konstatuoja, jog bus braižomas lanko formos segmentas. Didžiosios raidės dešiniojo meniu žodžiuose vartotojui primena trumpąjį alternatyvos pavadinimą.

Suformuokime sienos plane fragmentą. Visi geometriniai dydžiai bus įvedami, ilgio matavimo vienetais pasirinkus centimetrus.

15

Jei ekrane šiuo momentu nėra dešiniojo ekrano meniu, pradžioje jį aktyvizuokime: klaviatūra surinkime komandą PREFERENCES (trumpinys – PR) arba viršutiniame meniu stulpelį TOOLS, tada PREFERENCES. AutoCAD dialogo lange išrinkime DISPLAY ir pažymėkime SCREEN MENU.

Toliau nurodytu nuoseklumu plane suformuokime sienų fragmentą:

1. Viršutiniame meniu išrinkime WALLS, tada apibendrintą sienos stilių AB_Center. Alternatyva: komandinėje eilutėje galima surinkti W1 (arba W2, W3, W4). Toliau kai kurie programos pranešimai šiame tekste bus sąmoningai praleisti. 2. Atsakykime į programos klausimus: „Wall width“ (storis) – 50, „Wall thickness“ (aukštis) – 300. 3. Dešiniajame ekrano meniu galime pastebėti Line (bus brėžiamas tiesus segmentas). Iš dešiniojo meniu pasirinkime X dist, klaviatūra įveskime 650, dešiniajame meniu – Y dist, klaviatūra – 200. 4. Dešiniajame meniu pasirinkime Line taip perjungdami sienų posistemį į lankų braižymo režimą: Line pasikeis į Arc. Klaviatūra rinkime CE, tada – @0,200, toliau – g (t. y. rinkimės kampą) ir kampo reikšmę – 180. 5. Tiesių segmentų režimą Line taip pat galime perjungti klaviatūra, surinkę klaviatūroje L. Brėžkime tiesų segmentą į viršų: klaviatūra – Y, įveskime atstumą – 300. Kitą segmentą brėžkime į kairę: X, -300. 6. Vėl nubrėžkime lanką: klaviatūra – A, E (t. y. endpoint), @0,300, Ra (t. y. Radius), 200. 7. Vėl grįžkime į Line režimą: klaviatūra – L. Pelyte atidėkime bet kokio ilgio segmentą į kairę. Brėžkime segmentą 45˚ kampu: klaviatūra – .d, į pranešimą „>>Angle“ atsakykime 45, į pranešimą „>>Distance“ – -300, į pranešimą „>> Angle“ – Enter. Vėl perjunkime Line režimą ir nubrėžkime apie 380 segmentą vertikaliai žemyn. 8. Pasinaudokime kitu populiariu filtru .r. Klaviatūra – .r, į klausimą „>> Base point:“ klaviatūra rinkime „end“ arba „Shift“+dešinysis pelytės klavišas ir tuomet iš meniu – Endpoint. Tuomet ekrane pažymėkime pirmojo sienos segmento pradžios tašką kaip atkarpos galinį tašką. Į klausimą: „>> Reference point:“ atsakome @0,200 (t.

16

y. 200 į viršų); į pakartotinį klausimą „>> Reference point:“ – Enter. 9. Paskutinį segmentą galime gauti, keldami statmenį į pirmojo segmento apatinę atkarpą. Jei viskas buvo atlikta teisingai, turėtumėte gauti brėžinį, panašų į 1 pav. pavaizduotą. Jame pažymėti segmentų numeriai ir kai kurių iš jų ilgiai.

1 pav. Sienų segmentų formavimo eiga

Taip pat galima būtų išbandyti ir kitus sistemos filtrus: .I (intersection), .M (midpoint), .F (fractional). Visi taško įvedimo santykinėse koordinatėse formato pavyzdžiai (@200,0) gali būti pakeisti tiesiog formatu 200, jei pelyte yra teisingai nurodoma kryptis ir kontroliuojamas jos judesio horizontalumas arba vertikalumas (funkcinis klavišas F8 arba komanda ORTHO). Tokiu atveju taip pat galima praleisti specifikaciją X arba Y.

Toliau išbandykime sienų segmentų vertikalios krypties, t. y. Z ašies krypties, parametrų valdymo priemones.

17

Susikurkime du vaizdolangius: viršutiniame meniu VIEW, Viewports, Layout pasirinkime schemą su dviem vaizdolangiais. Dešiniajame lange aktyvizuokime erdvinį aksonometrinį vaizdą: surinkime komandą VPOINT (sutrumpintai – Vt) arba viršutiniame meniu: View, View, Viewpoint tripod. Kairiajame lange galime plane formuoti sienos fragmento modelį, o dešiniajame lange kontroliuoti jo erdvinį vaizdą:

1. Galime braižyti to paties stiliaus sieną AB_Center (viršutinis meniu WALLS). Generuokime tiesų horizontalų plane bet kokio ilgio sienos segmentą. 2. Iš dešiniojo ekrano meniu pasirinkime Elev, į klausimą „Relative change in Elevation<0>“ įveskime 50, į klausimą: „To point:“ ta pačia kryptimi žymekliu pažymėkime tašką. Antrasis sienos segmentas turėtų pakilti 50 cm aukštyn. 3. Iš dešiniojo meniu pasirinkime – Elev, Top. Į klausimą „Relative change in Top Elevation <0>:“ įveskime 80, tada įveskime tašką ta pačia kryptimi. Siena turėtų paaukštėti 80 cm. 4. Iš dešiniojo meniu pasirinkime – Elev, Base. Į klausimą „Relative change in Base Elevation<80>:“ įveskime 100. Sienos apačia turėjo pakilti 100 cm (2 pav.).

2 pav. Sienos formavimo fragmentas

18

5. Brėžkime naują 40 cm storio sienos segmentą. Suformavus pirmąjį segmentą, iš dešiniojo meniu pasirenkamas Work point. Į klausimą: „Working point offset (Previous/ Centered) <0>“ (t. y. sienos darbinio taško atšokos atstumas) įveskime 20, į klausimą: „Direction for wall shift:“ pelyte parodykime atšokos loginę pusę (3 pav.).

3 pav. Sienos atšokos formavimas

6. Vėl brėžkime naują sienos segmentą. Iš dešiniojo meniu: Wall, Width (sienos storis) į pranešimą „Changing wall width for next co-linear segment“ atsakykime įvesdami naujo sienos segmento ta pačia kryptimi tašką, į kitą klausimą „Wall 1 offset < >“ atsakykime -30 (pirmos atkarpos atšoka), į analogišką klausimą „Wall 2 offset < >:“ atsakykime įvesdami 10 (antrosios atkarpos atšoka) (4 pav.).

19

4 pav. Antrosios atkarpos atšoka

7. Paskutinį tašką (sienos galą) panaudosime kaip orientyrą atlikdami kitą operaciją. Laisvoje vietoje nubrėžkime naują sienos segmentą. Tuomet iš dešiniojo meniu Perp Pt, į pranešimą: „Alignment point:“ pelyte tiksliai pažymėkime anksčiau minėtą sienos pabaigos tašką. Tuomet programa formuojamą sieną turi pratęsti prieš tai buvusio segmento kryptimi iki nurodyto taško (5 pav.).

5 pav. Sienos pratęsimas

20

8. Nubrėžkime vieną naują sienos segmentą. Nenutraukę sienos formavimo operacijos, iš dešiniojo meniu Relative angle į pranešimą: „Relative angle:“ įveskime kampą, kuris atskaitomas prieš tai nubrėžto sienos segmento atžvilgiu, pvz., 30, į pranešimą „Distance:“ – 300 (6 pav.).

6 pav. Kampo įvedimas

9. Braižant sienas, neribotą skaičių kartų galima naudotis dešiniojo meniu Undo, Redo komandomis. Alternatyvą Close galima panaudoti, norint sujungti pirmąjį ir paskutinį sienos segmentus.

2.2.3. Sienų redagavimo priemonės

Pagrindinės sienų redagavimo programinės priemonės gali būti kviečiamos iš viršutinio meniu WALLS, WALL EDIT. Jos yra skirtos pataisyti sienų susikirtimo vietas, sujungti, ištempti ar suspausti sienų segmentus, iškirsti angas, užapvalinti kampus ir pan. Detaliau aptarsime WALL EDIT meniu šakos sudėtį ir turinį: � Clean Crossing Walls: išvalyti sienų susikirtimus (kryžiaus forma plane). Išrenkant redaguojamą fragmentą, reikia naudotis AutoCAD „c“ specifikacija. � Clean Tee, Pick Point: išvalyti T formos sienų plane susikirtimą, nurodant ekrane tašką sienų susikirtimo vietoje.

21

� Clean Tee, Select Walls: išvalyti T formos plane susikirtimą, atskirai nurodant sienų fragmentus ir naudojant specifikaciją „c“ . � Clean Corners: išvalyti sienų susikirtimus, suformuojant kampą. Reikia naudotis specifikacija „c“. � Add End Caps: papildyti sienų galus atkarpėlėmis, juos uždarant. � Join Wall Segments: užtaisyti pertrauktus sienų segmentus. Reikia naudotis specifikacija „c“. � Join Wall Entities: užtaisyti atskiras pertrauktas sienų atkarpas. Atkarpas nurodyti atskirai pelyte. � Stretch Wall Segments: ištempti arba suspausti sienų segmentus. � Make Wall Openings: formuoti angas sienose. � Fillet Walls: užapvalinti kampu orientuotų sienų segmentų susikirtimus. � Extend Walls to Roof: pratęsti sienas iki stogo aukščio. � Convert Wall Lines to Faces: paversti aukštį turinčias sienų atkarpas į plokštumas. � Restore Wall Faces to Lines: paversti sienų plokštumas atgal į atkarpas, turinčias aukštį. � Set Face Edge Visibility: keisti sienų plokštumų briaunas iš matomų i nematomas ir atvirkščiai. Šių veiksmų iliustracijos pateikiamos 7 pav.

22

23

24

7 pav. Sienų redagavimas

25

2.2.4. Sienų stilių kūrimas

Sienų stilių tvarkymo posistemis inicijuojamas iš viršutinio meniu WALLS, Wall Library. Stilių vardai – tai duomenų bazėje saugomi sienų stilių (jų konstrukcinių pavyzdžių) vardai. Šie vardai yra susieti su sienų aprašymais, dialogo lentelėse iliustruojamais grafine ir tekstine forma. Paaiškinsime dialogo lentelių elementų turinį. � Description: pažymėto sienos stiliaus žodinis aprašymas. � Large scale: iliustracijos dydžio (mastelio) valdymas. � End view: sienos vaizdas plane arba iš galo (pjūvyje). � Edit: inicijuojamas sienų stilių redaktorius. � Draw: esamo stiliaus redagavimas „braižymo režimu“. � Pick: programa leidžia sieną parodyti brėžinyje (patartina naudoti specifikaciją „c“), norint sukurti naują stilių. � Copy: sukuria pažymėto stiliaus kopiją ir iškviečia sienų stilių redaktorių (tuoj po to nepamirškite pakeisti sienos stiliaus vardą). � Delete: nutrinti pasirinktą stilių, t. y. stilių, kurio vardas yra pažymėtas tuo momentu. � Add new: sukurti naują sienos stilių. � List: gauti atskirų sienos stiliaus elementų aprašymą.

26

8 pav. Sienų stilių redagavimo dialoginis langas

Anksčiau sukurtus sienų stilius galima redaguoti. Toliau pateiksime dialogo lentelės (8 pav.), iškviečiamos iš pagrindinės lentelės (punktas Edit), elementų aprašymą.

Sienų stiliai gali būti formuojami, naudojant tiesės atkarpas (Lines) arba plokštumas (3Dfaces). Jei sienos stilius formuojamas iš tiesės atkarpų, tuomet atitinkamos pozicijos lentelėje reiškia (8 pav.): � Offset: atšokos atstumas plane (vienos iš atkarpų atstumas horizontalia kryptimi nuo darbo taško X ar Y kryptimi). � Elevation: sienos apačios (pagrindo) aukštis virš konstravimo plokštumos (Z kryptis). � Thickness: sienos elemento aukštis (Z kryptis). � Layer: sluoksnio vardas, į kurį modelyje pateks sienos elementas.

27

� Prev, Next: aktyvizuoti prieš tai buvusį arba toliau einantį sienos elementą. Su šiuo elementu gali būti atliktos anksčiau minėtos operacijos.

Tuo atveju, kai siena formuojama iš plokštumų (Wall Style Editor lentelėje pasirinkti Face), atitinkami lentelės elementai turi tokią prasmę: � Offset 1: plokštumos pirmosios briaunos horizontalus atstumas nuo darbo taško (X arba Y kryptis). � Offset 2: tas pats antrajam taškui. � Elevation 1: plokštumos pirmosios briaunos vertikalus aukštis (Z kryptis), matuojamas nuo vartotojo koordinačių sistemos konstravimo plokštumos. � Elevation 2: plokštumos antrosios briaunos vertikalus aukštis.

Kai plokštuma turi skirtingas parametrų Offset ir vienodas Elevation reikšmes, tuomet ji yra horizontali. Kai ji turi skirtingas Elevation ir vienodas Offset reikšmes, tada ji yra vertikali. Kai visos reikšmės yra nesutampančios, tada plokštuma yra orientuota įžambiai. � Hatch: leidžia užbrūkšniuoti tarpą tarp dviejų lygiagrečių elementų (atkarpų arba plokštumų).

2.3. Langų ir durų modeliai

2.3.1. Funkcionavimo principai ir pagrindinės galimybės

Durų ir langų gaminių modeliai panašiai kaip ir sienų atveju yra saugomi stilių bibliotekoje. Unikalius vardus turintys stiliai aprašo įvairius gaminių konstrukcinius ir formos parametrus ir yra saugomi standartiniuose duomenų bazių *.dbf tipo failuose. Parametrizuoti durų ar langų modeliai, turintys lizdinės struktūros blokų pavidalą, automatizuotu būdu yra įterpiami į Auto-Architect sienų posistemio programinėmis priemonėmis sugeneruotas sienas prieš tai

28

automatiškai iškirtus jose angas. Turėdami blokų statusą, daug kartų į brėžinį įterpti tų pačių gaminių modeliai nedaug padidina bendrą brėžinio apimtį. Bet kurie gaminių, kaip blokų, parametrai gali būti aprašyti atributinių laisvai redaguojamų duomenų, asocijuotų su bloku, pavidalu. Durys ir langai gali būti erdviniai arba dvimačiai pageidaujamo detalizavimo laipsnio objektai. Įterptais į grafinio redaktoriaus aplinką gaminiais galima įvairiai manipuliuoti (keisti naujais, keisti varčios atidarymo kryptį ir pan.). Šios objektų formavimo ir įterpimo procedūros iš dalies yra valdomos pradinių parametrų, nustatomų vartotojo, reikšmėmis (Settings). Gali būti kuriami vadinamieji sudėtiniai gaminiai (Assemblies), sukomponuoti iš atskirų stilių bibliotekos elementų (taip pat ir mišrių, t. y. kombinuojant duris su langais). Gaminių gabaritinius ir detalius konstrukcinius matmenis galima keisti stilių bibliotekoje. Į lango nominalų gabaritinį matmenį yra įskaitomas ir jo rėmo plotis, o rašant durų plotį turima omeny tik jų varčios plotis. Į tai reikia atsižvelgti komponuojant mišrius sudėtinius gaminius.

2.3.2. Durų ir langų įstatymo procedūra

Gaminių modeliai gali būti formuojami tiek įterpiant juos į 2.5D sieną (LINE), tiek į sieną, sukonstruotą iš plokštumų (3DFACE). Viršlanginė ir polanginė sienos dalis yra formuojama automatiškai.

Langą ar duris galima įstatyti pagal nutylėjimą (Auto), kai gaminys išdėstomas sienos segmento viduryje arba iš anksto nustatytu atstumu nuo sienos vidinio kampo. Konkreti jo padėtis priklauso nuo apytiksliai nurodyto įterpimo taško padėties. Kitas įstatymo būdas – nurodant gaminio centro įstatymo tašką (Center). Trečiasis, pagrindinis, būdas (ypač, kai matmenys įterpimo metu nurodomi tiksliai) leidžia kontroliuoti angokraščio atstumą nuo pasirinkto atskaitomo taško (Side = Šonas). Toliau pateikiamas dialogo pavyzdys, iš bibliotekos įterpiant CA60120 langą šiuo būdu (9 pav.): � Auto-pick side of wall near center or end (Center/Side): s

Perjungiame į būdą „Šonas“.

29

� Side-pick corner reference point (Auto/Center): Tikslaus taško nurodymo priemonėmis pelyte nurodome vidinį

kampinį tašką. � Side of opening: Įvedame tašką tam tikru atstumu nuo ankstesnio taško, pvz., @150,0. � Which direction for break: Į kurią pusę nuo paskutinio taško bus iškirsta anga; nurodome pelytės

kairiuoju klavišu arba Enter. � Show direction for exterior <arrow>:

Nurodome lauko pusę. � Select Hinge point:

Apytiksliai nurodome šarnyro tašką. � New callout location <same>:

Nurodome gaminio atributinių duomenų etiketės padėtį.

9 pav. Dialoginio lango pavyzdys, iš bibliotekos įterpiant CA60120 langą

Virš ir po anga esantys ne sienos modelio elementai šios programos darbo metu yra ignoruojami. Tikslaus taškų nurodymo priemonės (Object snap) naudojamos tik nurodant kampinį atskaitos tašką. Durų varčios tipas (dešininės ar kairinės) bendruoju atveju

30

priklauso nuo sienos orientacijos ir nurodytos lankstų vietos. Apdorojamos sienos storis neturi viršyti maksimalaus dyžio, nurodyto pradinių architektūrinių parametrų lentelėje (ARCHITECTURAL GENERAL SETTINGS). Jei AutoCAD sisteminė kintamoji ATTDIA turės reikšmę On, tai gaminių atributiniai duomenys vartotojui bus pateikiami lentelės forma.

2.3.3. Durų ir langų posistemio meniu sudėtis Meniu susideda iš keturių sekcijų. Pirmosios viršutinės sekcijos 4 pozicijos – tai 4 pagrindinių projekto gaminių, susietų su atitinkamais macros (o1... o4), stilių vardai.

Gaminius susieti su macros galima naudojantis bendrųjų architektūrinių parametrų lentele (ARCHITECTURAL GENERAL SETTINGS). Antrojoje sekcijoje galima rasti bibliotekos naršymo priemones (LIBRARY), įterpti naują jau modelyje egzistuojančių durų ar lango kopiją (DRAW BY EXAMPLE), gauti informaciją apie gaminį (QUERY).

Trečiojoje sekcijoje pateiktos išsikišančios už fasado plokštumos laužytos formos langų (DRAW BOWS AND BAYS), ištisinio įstiklinimo plokštumos (DRAW CURTAIN WALLS), durų ir langų redagavimo (WINDOW/DOOR EDIT), durų ir langų pradinių parametrų (DOOR/WINDOW SETTINGS) programos. Ketvirtojoje sekcijoje rašomi paskutinių iš bibliotekos iškviestų gaminių vardai. DOOR/WALL EDIT kaskadiniame meniu randamos trys programos: perstumti gaminį į naują padėtį (MOVE/DOOR WINDOW), panaikinti gaminį, užtaisant sieną (REMOVE DOOR/ WINDOW), pakeisti durų varčios kryptį (DOOR FLIP). Durų ir langų bibliotekoje (LIBRARY...) yra gaminių kūrimo ir redagavimo įvairių programinių priemonių. Dialogo languose pateikiami gaminių vardai ir jų vaizdai (fasadų ar skerspjūvių skaidrės).

Alternatyva Filters leidžia išskirti gaminių grupes pagal jų tipus (durys, langai ir kt.) taip susiaurinant vardų sąrašo ilgį. Alternatyva Edit leidžia redaguoti egzistuojantį arba sukurti naują gaminio modelį (jam būtina suteikti naują unikalų vardą).

31

Šioje Edit šakoje taip pat galima rasti įvairių formų ir konstrukcijų gaminių (stačiakampiai, trikampiai, apvalūs, gotikiniai, vertikaliai ar horizontaliai pakabinami ir kitokio tipo langai, suveriamos ar sustumiamos durys ir pan.). Alternatyva Delete leidžia iš bibliotekos ištrinti gaminį (neištrinkite ne savo sukurtų gaminių!). Create Assembly skirta kurti sudėtiniams gaminiams.

2.4. Laiptų formavimas 2.4.1. Laiptų formavimo principai

Kaip ir daugelį pastato modelio elementų laiptus galima

generuoti plokštumoje arba erdvėje. Skirtingi laiptų elementai (pakopos, porankiai, statramsčiai, laiptasijos ir pan.) yra dedami skirtinguose sluoksniuose. Atitinkamos programos yra sugrupuotos meniu šakoje DESIGN, STAIRS. Pagal formą laiptų posistemyje yra numatyti šie laiptų tipai: su tiesiu laiptatakiu (Straight), su daugeliu aikštelių (Multi-landing), U formos (U-shaped), sraigtiniai (Spiral). Naudojant specialią programą su vaizdžiomis dinaminėmis skaidrėmis Stair Generator, kuri leidžia kontroliuoti kai kuriuos papildomus formos ir geometrinius parametrus, galima generuoti tiesų laiptatakį su tarpine aikštele, L (L-shape) ir U formos laiptatakius.

Pradžioje yra nustatomi pagrindiniai laiptų parametrai (Stair Settings): pastato paskirtis – prekybinė (Commercial), gyvenamasis namas (Residential), kita (Other), keturi normuojami geometriniai parametrai – didžiausias ir mažiausias pakopos aukščiai (Maximum/Minimum Riser Size), mažiausias pakopos plotis (Minimum Tread Size), mažiausias laiptatakio plotis (Minimum Stair Width), įvairios papildomos alternatyvos – pageidaujami užrašai ir krypties rodyklėlės (Annotation), laiptų konstrukcijos tipas (Construction), porankių tipas ir geometriniai parametrai (Handrails), statramsčių tipas ir parametrai (Balusters). Svarbiausių laiptų geometrinių parametrų skaičiavimo programa (Stair Calculator), skirta apskaičiuoti pakopos aukštį (Riser Size) ir plotį (Tread Size) pagal nurodytą pastato aukšto aukštį (Floor to Floor distance). Apskaičiuotos laiptų parametrų reikšmės pagal nutylėjimą yra naudojamos visose tolesnėse laiptų formavimo procedūrose.

32

Laiptų kalkuliatorius dirba šiuo nuoseklumu: pradžioje nustatomas minimalus pakopos plotis ir maksimalus jos aukštis; aukšto aukštis dalijamas iš pakopos aukščio ir rezultatas apvalinamas iki didesnio sveikojo skaičiaus, taip randant bendrą pakopų (pakilimų) skaičių (Number of Risers), aukšto aukštis dalinamas iš apskaičiuoto pakopų skaičiaus ir gaunamas tikrasis pakopos aukštis; tikrinama, ar pakopos aukštis yra tarp jo minimalios ir maksimalios reikšmių, o pakopos plotis didesnis už jos minimalią reikšmę (Code Values: Maximum/Minimum Riser, Minimum Tread), tikrinama pakopos aukščio ir pločio santykio formulė (Calculation Rule) ir, esant reikalui, padidinus (sumažinus) vienetu pakopų skaičių skaičiavimas grąžinamas du žingsnius atgal; įvykdžius visas sąlygas, dauginant gautą pakopų skaičių iš jų pločio, apskaičiuojamas bendras laiptų horizontalios projekcijos ilgis (Total Run Length). Tuomet galima inicijuoti bet kurią laiptų formavimo programą.

2.4.2. Tiesaus laiptatakio generavimo pavyzdys Tegu visi matmenys bus išreikšti centimetrais. Pradžioje galime peržiūrėti ir galbūt koreguoti pradinių parametrų lentelę (STAIR SETTINGS). Tada iškvieskime laiptų kalkuliatorių (STAIR CALCULATOR), kuriame dalį parametrų leidžiama nustatyti vartotojui, likusi dalis yra apskaičiuojama anksčiau aprašytu būdu. Kai kurios pakopų norminės geometrinės reikšmės, nustatytos pradinių parametrų lentelėje, gali būti ignoruojamos (laukelyje Code Values reikia pažymėti alternatyvą Override Code Values). Tuomet kvieskime programą STRAIGHT STAIR. Žemiau pateikiamas tolesnio dialogo pavyzdys. Konkretus jo turinys priklauso nuo ankstesnėse lentelėse pasirinktų reikšmių: 18 Risers @ 16.6667 = 300 17 Treads @ 28.0 = 476 � Accept stair values <Y>: Enter Pranešamos kalkuliatoriumi apskaičiuotos reikšmės ir siūloma jas priimti arba perskaičiuoti; jei atsakoma neigiamai, programa pakartotinai inicijuoja laiptų kalkuliatoriaus programą. � Draw 3D only, 2D only, or Both (3d/2d/Both) <3d>: b

33

Ar laiptai erdviniai, ar plokšti, ar abu variantai. � Stair width<125>: Enter Laiptų plotis. � Bottom of stair to meet at (Floor/Landing) <Floor>: Enter Ar laiptatakis remsis į grindis, ar į tarpinę aikštelę. � Start at stair (Top/Bottom) <Bottom>:Enter Laiptus pradėti formuoti nuo viršaus ar nuo apačios. � Start point: .xy of: Žymime pelytės kairiuoju klavišu (laiptų pradžios kampinis taškas, kuris fiksuojamas aktyviojoje konstravimo plokštumoje, t. y. z = 0.) � Direction of stair run up<0>: Enter Laiptatakio kilimo kryptis. � Select side for stair <arrow>: Pelytės kairiuoju klavišu arba Enter (nurodome laiptatakio atidėjimo pusę laiptų pradžios taško atžvilgiu); jei laiptai išdėstyti šalia sienos, šis klausimas praleidžiamas. � Handrails on both sides of stairs <Yes>: Enter Ar porankiai išdėstomi iš abiejų laiptatakio pusių; jei atsakoma neigiamai, programa pasiūlo nurodyti pusę. � Balusters on both sides of stairs <No>: Enter Ar porankių statramsčiai bus iš abiejų pusių; jei taip, kitas klausimas yra praleidžiamas. � Select side for Balusters: Pelytės kairiuoju klavišu pažymime, kurioje laiptų pusėje išdėstomi statramsčiai. � Handrail bottom extension <45>: Enter Porankių apatinės dalies pratęsimo už laiptatakio ilgis. � Handrail top extension <45>: Enter

Tas pats viršutinei daliai. � Draw top landing platform <No>: y Ar braižyti viršutinę laiptų aikštelę; jei nebraižyti, kitas klausimas yra praleidžiamas. � Landing width (min. stair width) <125>: Enter Aikštelės plotis; minimalus jos plotis yra ne mažesnis už laiptų plotį. � New arrow and text location <same>: Enter Rodyklėlės ir kryptį nurodančio teksto padėtis gali būti keičiama, nurodant pelyte.

34

� Want "Down" arrow also <Yes>: n Klausiam, ar nurodyti ir leidimosi žemyn kryptį. � Landing depth <25>: Enter Laiptų aikštelės gylis arba storis. � Draw balustrade at end of landing <No>: y Ar braižyti aikštelės gale statramsčius.

2.4.3. Kitų tipų laiptatakių generavimo ypatumai Generuojant kitų tipų laiptus, daugelis programos pranešimų yra tie patys kaip ir tiesaus laiptatakio atveju. Čia pateikiami ir paaiškinami tik skirtingi informaciniai pranešimai. U formos laiptų (meniu U-SHAPED STAIR) atveju programa papildomai klausia: � Start from bottom of stair or corner of mid landing (Bottom/Corner):

Ar laiptatakį pradėti braižyti nuo jo apačios, ar nuo tarpinės aikštelės kampo. � Number of risers to landing <skaičius>: Pakopų skaičius iki tarpinės aikštelės. Laiptų su daugeliu tarpiniu aikštelių atveju pateikiami šie papildomi klausimai: � Number of risers for first run: Pakopų skaičius pirmajam laiptatakiui. � Include balusters <Y>: Ar braižyti statramsčius. � Handrail extension at bottom <Y>: Ar pratęsti porankius laiptatakio apačioje. � Left (right) extension distance: Kairiojo (dešiniojo) porankio pratęsimo dydis. � Direction of travel: Tolesnio laiptatakio formavimo kryptis. � Riser count: 18 total - 3 drawn = 15 remaining Skaičiuojamos pakopos: 18 iš viso - 3 nubraižytos = 15 liko. � You may enter “T” to shift one tread or “E” to extend landing any distance. Number of risers at this run location (Tread/Extend):

35

Jei įvesite „T“, programa pratęs aikštelę per pakopos plotį; jei „E“, aikštelę pratęs Jūsų nurodytu atstumu; jei įvesite skaičių, jis bus traktuojamas kaip tolesnio laiptatakio pakopų skaičius. � You may change the travel direction for next stair run. Distance may be 0 if changing direction. Distance to start of next run:

Galite keisti laiptatakio formavimo kryptį. Atstumas gali būti 0, jei keičiate kryptį. Nurodykite atstumą iki kito laiptatakio pradžios. � Extend landing: Ar pratęsti aikštelę. � Distance to end of landing OR to corner of next direction: Atstumas iki aikštelės pabaigos arba iki kampo, nuo kurio bus pradėtas formuoti laiptatakis. � Continue landing around corner: Ar pratęsti aikštelę už kampo. Programa taip pat gali paprašyti patikslinti, ar reikia laiptų Aikštelę apjuosti porankiais, nors statramsčiai yra nenumatyti: � HINT: This question applies only to handrails WITHOUT balusters.

Handrails with balusters will corner automatically.... Continue handrail on wall around outer corners of landings <No>: y.

Pradedant formuoti tolesnį laiptatakį, programa taip pat gali pasiūlyti keisti formavimo kryptį ir atstumą nuo einamojo taško sukurdama papildomą horizontalią aikštelę: � HINTS: You may change the travel direction for next stair run. Distance may be 0 if changing direction jei keičiama kryptis, atšokos atstumas gali būti lygus 0. Distance to start of next run <10>: atšokos atstumas arba aikštelės ilgis. Direction of travel <45>: aikštelės ir laiptatakio kryptis. Panašią prasmę turi ir šis programos pranešimas: � Distance to end of landing OR to corner of next direction <150>: Atstumas iki aikštelės galo arba iki kitos krypties laiptatakio kampo.

Sraigtinių laiptų (SPIRAL STAIR) atveju pateikiami šie programos pranešimai: � Calculation by Floor to floor or Tread angle (Floor/Tread):

36

Skaičiuoti pagal norimą aukšto aukštį ar pagal nurodytą vienos pakopos horizontalų kampą. � Inside stair radius: Vidinis laiptų spindulys. � Tread angle acceptable: Ar priimtinas apskaičiuotas pakopos horizontalus kampas. � Select starting point (center of spiral): Pradinis laiptų taškas (laiptų spiralės pradžios taškas). � Orientation of first riser: Pirmos pakopos orientacija, t.y. kokiu kampu orientuota jos ilgoji kraštinė plane. � Include center post: Ar įtraukti centrinį stovą. Laiptų generatoriaus (STAIR GENERATOR) dialogo lentelėje rasite šias naujas pozicijas: � Leading straight treads. Pirmojo laiptatakio pakopų horizontalių plokštumų (antpakopių) skaičius. � Trailing straight treads. Antrojo laiptatakio antpakopių skaičius. � Current values. Aktyvios (prieš tai apskaičiuotos) parametrų reikšmės. � Drawing options. Papildomos braižymo alternatyvos (ar bus braižomi porankiai ir kt.).

2.4.4. Nutrauktinės linijos 2D laiptatakyje ir laiptatakio skerspjūvio braižymas

Nutrauktinės linijos braižymo programą galime inicijuoti iš meniu ADD STAIR BREAK. Programos pranešimai: � Select 2D stair tread: Nurodykite vieną iš vidurinių pakopų 2D laiptatakyje. � Width of stringers (0=none): Laiptasijų plotis arba 0, jei jų nėra; kuo ilgesnę reikšmę įvesime, tuo ilgesnės bus nutrauktinės linijos. � Break angle: Nutrauktinės linijos posvyrio kampas.

37

Laiptatakio skerspjūvio braižymui galima kviesti programą DRAW STAIR SECTION. Dialogo pavyzdys: 18 Risers @ 16.6667 = 300 17 Treads @ 28.0 = 476 (kalkuliatoriaus rezultatai). � Accept stair values <Yes>: Ar reikšmės priimtinos. � Starting point (bottom of first riser): Pradinis laiptatakio apačios taškas. � Select direction of stair <arrow>: Laiptatakio kryptis. � Riser thickness <2.5>: Pakopos vertikalaus elemento storis; šis klausimas susijęs su konkrečia laiptų konstrukcija, nustatoma pradinių parametrų lentelėje (Settings). Laiptų skerspjūvio grafinis rezultatas priklauso nuo anksčiau pasirinktos laiptų konstrukcijos tipo.

2.5. Perdangų formavimas Erdvinę perdangos geometriją galima generuoti naudojantis anksčiau nubraižyta uždara polilinija (Lwpolyline) arba jos kontūrą nubraižyti formuojant perdangą. Atitinkamą programą galima kviesti iš meniu DESIGN, CREATE FLOOR SLAB. Plokščiai polilinijai yra suteikiamas aukštis (2.5D), teigiama išstūmimo kryptimi priimant vertikaliai žemyn (prieš pasaulio koordinačių sistemos Z ašį).

38

Taip pat suformuojamos viršutinė ir apatinė horizontalios plokštumos (Pface su atitinkamomis nematomomis briaunomis) kaip įsivaizduojamų grindų ir lubų paviršiai. Esiniai dedami sluoksnyje Floor. Perdangoje galima suformuoti angas. Vieną angą galima gauti braižant jos kontūrą pačios programos CREATE FLOOR SLAB priemonėmis. Norint turėti daugiau angų, reikia iš anksto nubraižyti uždarus jų kontūrus didesnio kontūro, žyminčio perdangos išorinį kontūrą, ribose. Visais atvejais būsimų angų kontūrai neturi kirsti perdangos išorės kontūro. Esant sudėtingesniam kontūrui, programa horizontaliose plokštumose gali palikti neuždengtų fragmentų. Tokiu atveju patartina sluoksnyje Floor nubrėžti trūkstamas plokštumas (3Dface). Atkreipkite dėmesį į tai, ar kiekvienos iš polilinijų, kurias naudojate perdangoms formuoti, segmentai yra korektiškai sujungti tarpusavyje (polilinija yra vienas esinys) ir polilinijos yra uždaros (Closed). Programos CREATE FLOOR SLAB pranešimai yra šie: � Select perimeter polyline or enter to draw: Nurodykite poliliniją arba Enter, jei norite ją nubraižyti. � Subtract a void from the floor <No>: y Ar suformuoti angą perdangoje. � Select void polyline or enter to draw: Nurodykite būsimos angos kontūro poliliniją arba Enter, jei norite ją nubraižyti. � Subtract another void <No>: Enter � Enter floor thickness <0>: 35 Perdangos storis.

2.6. Stogų formavimas 2.6.1. Stogų formavimo principai

Stogas yra ypatinga statinio dalis, kuri atlieka ne tik apsauginę, bet

ir svarbią estetinę funkciją. Stogų konstrukcijos yra pakankamai sudėtingos ir įvairios, jas reikia derinti prie stogo geometrijos. Stogų geometrija būna labai įvairi – nuo paprastų taisyklingų dvišlaičių stogų iki sudėtingiausių įvairių paviršių derinių. Kuo sudėtingesnė stogo geometrija, tuo daugiau yra parametrų ir konstrukcinių detalių.

39

Pats stogas taip pat turi įvairių detalių – kaminų, stoglangių, švieslangių. Esant sudėtingai geometrijai imlus darbui ne tik brėžinių sudarymas, bet ir konstravimas, skaičiavimai. Auto-Architect sprendžia daug problemų, susijusių su architektūriniu stogų projektavimu, nedetalizuojant smulkesnių stogo konstrukcijų – gegnių, šiltinimo medžiagų išdėstymo. Auto-Architect sistema generuoja 2D ir (ar) 3D įvairių konstrukcijų ir tipų stogus. Baziniai stogų modeliai yra šie: � vienašlaičiai (shed); � valminiai (hip); � dvišlaičiai su frontonais (gable); � kupoliniai (dome); � sudėtingi (complex).

Stogas siejamas su pagrindinėmis pastato laikančiosiomis konstrukcijomis ir atramomis, todėl modeliuojamas tik suformavus pastato sienas ir pagrindines dengiamas erdves.

11 pav. Stogo formavimo dialoginis langas

Pagrindinės stogų generavimo priemonės yra meniu DESIGN

atšaka ROOFS, skirta 2D/3D stogams modeliuoti. Modeliuojant

40

trimatį stogą, automatiškai sukuriamas sluoksnis Roof faces 3D, kuriame dedamos trimatės stogo plokštumos. Vertikalūs frontonai kuriami sluoksnyje Walls 3D. 2D stogo esiniams skirtas sluoksnis Roof lines 2D, o karnizų detalės – Roof fascia & Soffit 3D.

Meniu Roofs pirmasis punktas Draw roofs… iškviečia dialoginį langą (11 pav.), kuriame patogu pasirinkti nesudėtingo stogo tipą, karnizo formą ir kitus būtinus parametrus. Pasirenkame stogo tipą – šlaitinį, vienašlaitį, valminį (gable, shade, hip). Suformuojama atbrailos (fascia) ir karnizo apatinės dalies (soffit) geometrija. Fascia type – tai atbrailos, karnizo formos parinkimas, nuskliaudžiant jį vertikalia (vertical) arba statmena (square) stogo šlaitui plokštuma. Soffit type – karnizo formos parinkimas, kai brėžiama horizontali ar lygiagreti stogo šlaitui plokštuma. Kiti parametrai taip pat nurodomi dialoginiu būdu – stogo šlaito nuolydis, gegnės aukštis, mūrločio plotis, karnizo matmenys.

12 pav. Karnizo formos

Parinkus reikiamus parametrus, komandinis sąrašas atrodo taip: Corner point: – pradinis taškas; Corner point parallel to ridge: – taškas, atidedamas lygiagrečiai su kraigu;

keturkampė (square) juostelė

vertikali (vertical) juostelė

41

Corner point perpendicular to ridge: – taškas, atidedamas statmenai kraigui; Top of wall elevation calculated from (Base/Current) <Base>: – nuo ko skaičiuojamas sienos aukštis, ar nuo pamato, ar nuo esamo aukšto; Top of wall elevation <3000>: – sienos aukštis skaitiniu pavidalu.

Dvišlaičiam stogui suformuoti reikia nurodyti tris taškus: du lygiagrečiai su kraigu (ridge) ir vieną statmenai stogo kraigui. Vienašlaičiam stogui pradžioje nurodoma žemesnė pusė, vėliau – taškas kraigui statmena kryptimi.

Braižant kupolą, nurodomas spindulys, formuojantis sferinį

paviršių. Konstruojant šlaitinį stogą, gali būti naudinga naudoti Set snap to

slope iš ROOFS meniu punktą, kuris pasuka žymeklį stogo plokštumos kryptimi. Hatch roof planes padeda įvairiai užbrūkšniuoti stogo šlaitų plokštumas.

Auto-Architect programos automatiškai nuskliaudžia frontoną, tai yra dvišlaitį stogą generuoja į valminio tipo stogą. Meniu ROOFS � Roof Edit � Cut hips …

Nuorodos Slop run ir Slop rise formuoja pageidaujamą stogo

nuolydį, Eave overhang – karnizo plotį, Gable wall face – frontono sienos plokštumą, First (second) roof face – pirmąją (antrąją) stogo šlaito plokštumas.

2.6.2. Stogų redagavimo priemonės

Kitas svarbus meniu ROOFS punktas, formuojant ir redaguojant sudėtingą stogą, – Roof generator �… .

Jo struktūra tokia: Add Slope Tags – išdėstomos šlaito žymės; Edit Slope Tags – redaguojamos žymės; Set Ridges – kraigo parinkimas; Match Ridges – kraigo priderinimas; Generate Roof – generuojamas naujas stogas (13 pav.).

42

13 pav. Sudėtingo stogo generavimo dialoginis langas

14 pav. Šlaitų žymių redagavimo langas

43

Pasirinkus Add Slope Tags, nurodoma stogo perimetro linija arba

braižoma nauja linija. Common slope – tipinis projektui šlaito nuolydis, jei atskiriems šlaitams nenurodome kito nuolydžio. Jis išreiškiamas procentais, kampu ar santykiu. Gali būti tiesiog vertikalus nuolydis. Generuojant naują variantą, nurodoma kontūro polilinija. Iš dialoginio lango parenkame stogo konstrukcijos parametrus – 2D ar 3D, karnizo matmenis ir formas ir kt.

Select cutting areas to project/ No/ užklausa leidžia formuoti

angas stogo plokštumose. Tuomet yra braižomas būsimos angos horizontaliosios projekcijos kontūras, bet angos kontūras turi kirsti būsimą stogo kraigą.

Punktas Edit Slope Tags leidžia keisti šlaitų nuolydžius su sąlyga, jei vienas nuolydis išlaiko pradinę Common slope reikšmę. Nutrynus seno stogo kontūrus, generuojamas naujas.

Kraigas koreguojamas meniu Roofs punktais Set Ridges, Match ridges. Ši funkcija leidžia keisti parametrus, žyme (Tag) fiksuojame reikiamą keisti kraigą. Balta linija ekrane rodo būsimą kraigo padėtį. Set Ridges paruošia kraigo liniją redagavimui pagal Tag pagalba fiksuotą šlaito informaciją. Match ridges priderina šlaito, esančio kitapus inicijuoto kraigo, nuolydį. Nurodoma etiketė ir šio šlaito kraigas. Vėl generuojamas naujas variantas ir trinamas senas.

15 pav. Žymės su šlaito nuolydžiu ženklas

Roof � Roof edit punkte yra galimybė papildomai redaguoti plokštumas ir paviršius. Meniu struktūra yra tokia: Cut Hips – Join Gables – sujungia šlaitus;

44

Make Surfaces – generuojami nauji paviršiai erdvėje; Trim Surfaces – apkarpo susikertančių paviršių nereikalingas dalis; Extend Surfaces – paviršiaus pratęsimas iki kito paviršiaus; Hide Surfaces – briaunų matomumo reguliavimas; Extend Faces – plokštumų pratęsimas; Trim Faces – plokštumų apkarpymas; Hide Faces – briaunų matomumo reguliavimas; Fill Voids – tuštumų užpildymas kita plokštuma.

Join Gables pratęsia ar nukerta vieną ar dvi keturkampes stogo plokštumas prie kitos plokštumos. Labai patogu ją naudoti, kai tenka jungti du statmenus dvišlaičius stogus. Negalima žymėti sienos frontono trikampio, todėl šlaitus reikia nurodyti kruopščiai. Jei žymeklis arti šlaitų sandūros, automatiškai pagaunamas tikslus taškas.

Vykdant šias komandas nereikia ypatingų parametrų, tik nurodomi atitinkami objektai ar briaunos, kai to reikalauja komandos užklausa. Pavyzdžiui, Extend Faces prašo parodyti, kur yra ribojanti plokštuma Boundary Edge face ir plokštuma, iki kurios pratęsiame – Edge to extend.

Auto-Architect apkerpa tik iš išorės, tai yra nuskliaudžia. Dirbant su 3D stogu, tikslinga VPOINT komanda susikurti erdvinį vaizdą, tuomet aiškiau matomi stogo elementai, kurie, stebint projekcinius vaizdus, plane dengia vienas kitą.

16 pav. Daugiašlaičio stogo pavyzdys

45

2.7. Brėžinių projekcijų, naudojant 3D modelį, generavimas

Erdvinis objekto modelis yra naudojamas, siekiant gauti įvairias plokščias ir erdvines projekcijas: planus, pjūvius, fasadus, aksonometrijas, perspektyvas ir kt. Ruošiant modelį plokščių projekcijų generavimui, reikia turėti omenyje kai kuriuos procedūros ypatumus.

Modelį gali sudaryti erdvinės (2.5D) atkarpos (Line+thickness), polilinijos (Lwpolyline), plokštumos (3Dface), taip pat Auto-Architect gaminių (pvz., durų ir langų) blokų komponentai. Prieš generuojant plokščias projekcijas, reikia išskaidyti (Explode) erdvinius tinklus (Meshes), sukurtus programomis Tabsurf, Pface, 3Dmesh (Dome, Dish, Wedge ir kt.). Taip pat, siekiant išvengti nepageidautinų papildomų plokščių projekcijų linijų, patartina modelio sienas prieš tai apdoroti programa CONVERT WALL LINES TO FACES, kviečiama iš WALLS posistemio. Prieš inicijuojant 2D pjūvio ar fasado programą, paprastai nustatomas modelio vaizdas plane (komanda Plan).

2.7.1. 2D fasadų ir pjūvių brėžinių generavimas

Generuojant fasadų brėžinius (ARCHTOOLS, EXTRACT 2D ELEVATION), reikia išrinkti reikalingus 3D modelio esinius, t. y. tuos, kurie bus projektuojami formuojant plokščią projekciją. Paprastai tai patogu atlikti naudojantis AutoCAD specifikacija „c“ (crossing window) arba sudėtingesniais atvejais „cp“ (crossing polygon). Nurodant objektus, taip pat gali būti naudinga pasinaudoti specifikacija „r“, t. y. išeliminuoti objektus iš jau turimo rinkinio. Dažniausiai į objektų rinkinį reikia įtraukti išorės sienas, stogo dalį, kuri bus matoma fasade, atitinkamus fasado gaminių blokus, tačiau neįtraukti vidinių sienų, stogo dalies, kuri nebus matoma. Atliekant modelio pjūvį (meniu ARCH TOOLS, EXTRACT 2D SECTION), reikia nurodyti pjūvio liniją, pjūvio plotį, stebėjimo kryptį (galima ir įstriža kryptis), bazinį tašką šalia pjūvio linijos. Fasadas ir pjūvis nėra galutinai užbaigti architektūriniai brėžiniai. Pjūvyje yra pavaizduotos tik tos linijos, kurios gautos pjūvio plokštumai betarpiškai kertant 3D objekto paviršius, ir

46

nevaizduojamos linijos, matomos už pjūvio plokštumos. Šis grafinis rezultatas labiau atitiktų inžinerinės grafikos sąvoką “kirtimas”. Automatiškai gautos projekcijos gali būti projektuotojo papildomai redaguojamos.

2.7.2. Erdvinio pjūvio ir 3D modelio plokščios projekcijos formavimas

Erdviniame pjūvyje galime matyti taip pat ir linijas „antrajame

plane“, t.y. už pjūvio plokštumos. Nustatykime vaizdą plane. Iš meniu (VIEW, 3DSECTION,

DEFINE SECTION) kvieskime programą. Ji paklaus, kur yra du pjūvio plokštumos taškai, koks bus pjūvio plotis ir iš kurios pusės į jį bus žiūrima. Tada naudojantis pjūvio vietą žyminčiu geltonos spalvos grafiniu simboliu (rodyklėle) pakaitomis galima keisti plano ir pjūvio projekcijas: meniu GOTO PLAN, GOTO SECTION. Reikia turėti omenyje, jog erdvinis pjūvis yra to paties modelio dinaminis pjūvis (AutoCAD komanda Dview). Todėl paprastai ši pjūvio projekcija užrašoma į diską nauju vardu, išsaugant grafinio redaktoriaus erdvėje originalų modelį (Wblock, Oops).

Pasirinktus erdvinio modelio esinius (Line, 3Dface, Arc, Circle) galime suprojektuoti į aktyviosios koordinačių sistemos (UCS) konstravimo XY plokštumą (meniu PROJECT 3D TO 2D). Jei modelis ar jo dalis buvo įtraukti į brėžinį kaip blokas (pvz., anksčiau atliktas erdvinis pjūvis), jį reikia išskaidyti (Explode). Atitinkamu būdu reikia orientuoti koordinačių sistemą (komanda UCS) arba modelį (komanda Rotate3d arba Align). Projektuojant erdvinį modelį su nutrintomis nematomomis linijomis, jos vis tiek yra vaizduojamos 2D projekcijoje, nors tai dažniausiai yra nepageidautina.

2.7.3. Plano, naudojant erdvinį modelį, formavimas

Paprasčiausias būdas gauti pastato atitinkamo aukšto planą yra sluoksnių valdymo priemonėmis išskirti tam tikro aukšto sluoksnius ir nustatyti modelio plano projekciją (pvz., komanda Plan). Manipuliuojant sluoksniais, patartina naudotis anksčiau aprašytomis AEC Tools modulio programinėmis priemonėmis. Tačiau šios projekcijos grafinis turinys kai kuriais atvejais gali ne visai tiksliai

47

atitikti pageidaujamą, nes šiame vaizde bus rodomi visi objektai aukščiau langų ir durų angų, t. y. vaizdas apims atitinkamo aukšto sienas nuo jų apačios iki viršaus.

Kadangi planas iš esmės yra horizontalus pjūvis, atliekamas paprastai pjaunant menama pjūvio plokštuma tam tikrame aukštyje langų angų vietoje (paprastai per vidurį), tai tikrąją projekciją plane galima gauti dinaminio vaizdo priemonėmis (komanda Dview). Įdentifikuokime langų vidurio Z koordinatę:

Vpoint, Id, mid. Nustatykime projekciją plane. Perpjausime modelį horizontalia

plokštuma langų aukštyje: Dview, Points, Target --> .xy of – parodome pele viduryje

modelio; (need Z) – įvedame lango vidurio aukstį; Camera --> .xy of – įvedame @; (need Z) – panašiai įvedame pastato aukštį; naudodamiesi Zoom alternatyva, galime priderinti vaizdą prie

ekrano dydžio; pjauname horizontaliai per taikinį: Clip, Distance from target --> 0, t. y. per taikinį. Stebėkite, kaip pasikeitė durų anga (naikinamos linijos,

žymėjusios durų viršutinės dalies konstrukcinius elementus). Išeiname iš komandos Dview ir užrašome vaizdą prie failo: View, Save, Plan1. Parodyti vaizdą: View, Restore, Plan1.

3. AutoCAD Architectural Desktop R2 – naujas požiūris į architektūrinį projektavimą

AutoCAD Architectural Desktop R2 – naujomis technologijomis

pagrįsta programinė įranga architektams ir konstruktoriams. Programa integruoja ir išplečia galingus AutoCAD 2000 projektavimo įrankius. Papildomai naudojant ObjectARXTM technologiją sukurti intelektiniai parametriniai pastatų ir statinių konstrukciniai bei kiti elementai – AEC Objects. Naudojant šiuos objektus nesudėtingai kuriami architektūriniai bei konstrukciniai pastatų ir statinių modeliai. Šios programos aplinkoje nereikšmingos tampa sąvokos „kurti dvimatį“ arba „kurti erdvinį“ modelį, kadangi kuriamas vienas integruotas modelis. Bet kuriuo darbo etpau vartotojas gali spręsti, kaip jis nori

48

matyti projektuojamą objektą. Iš bet kurio erdvės taško modeliuojamas pastatas gali būti matomas tiek 2D, tiek 3D pavidalu.

3.1. Konceptualus pastato modeliavimas

Pastatų modeliavimas pradedamas pasirenkant parametrinio tūrinio objekto formą. Tai gali būti standartiniai objektai (kubas, cilindras, piramidė ir kt.) arba vartotojo specialiai projektavimo praktikos metu sukurtų įvairių formų (kryžius, dvitėjis, lovys, kitos įvairios tuščiavidurės formos) objektai. Pastatas ar pastatų grupė modeliuojama parametrinių objektų sudėties bei atimties vieno iš kito būdu. Lygiagriačiai kuriama modelio istorija. Bet kuriuo momentu gali būti pakeisti naudoto objekto ne tik geometriniai parametrai, bet ir sujungimo į visumą būdas. Visa tai leidžia nesudėtingai redaguoti projektuojamo objekto modelį bet kurioje projektavimo stadijoje. Modeliuojamas pastatas nesudėtingai skaidomas aukštais, įterpiami langai ir durys, planuojamos patalpos, automatiškai generuojami skersiniai pjūviai.

3.2. Patalpų planavimas

17 pav. Patalpų planavimo dialoginiai langai

49

Planuojant patalpas įvairiuose pastato aukštuose siūloma naudotis Space planing funkcija. Formuojant patalpas galima pasinaudoti esama įvairios paskirties patalpų su atitinkama kvadratūra biblioteka (17 pav.).

Galima susikurti savo dažniausiai naudojamų patalpų su standartiniais matmenimis biblioteką. Patalpas vaizduojantys AutoCAD AEC objektai Space (Erdvė) – intelektiniai, nes automatiškai kontroliuojami visi pagrindiniai parametrai: išorinių ir vidinių sienų bei pertvarų aukščiai, perdangų storiai, parapetų aukštis arba atstumas iki mūrločio viršaus. Plane ir aksonometrijoje jų vaizdas skiriasi. Šie objektai nesunkiai redaguojami AutoCAD komandomis, nesunkiai konvertuojami į AEC objektus – Wall (siena).

18 pav. Laisvos formos objektų modeliavimas

Visiškai paprastai sudaromos patalpų specifikacijos lentelės. Pasikeitus patalpų matmenims modelyje, automatiškai pasikeičia duomenys specifikacijos lentelėse.

50

3.3. Sienų formavimas

AutoCAD Architectural Desktop R2 programa vartotojui suteikia galimybę nesunkiai susikurti norimą sienos konstrukcinį sprendimą. Priimant projektuose naujus sprendimus, sienų konstrukcijų biblioteka nuolat pasipildo. Visos standartinės ir naujos konstrukcijos sienos yra visiškai parametrizuotos. Bet kuriuo projektavimo etapu, bet kuriame sienos pjūvyje galima pakeisti jos geometrinius ir konstrukcinius parametrus X, Y ir Z kryptimis. Sienų tūris apskaičiuojamas automatiškai. Galimi įvairūs sienų specifikavimo būdai.

19 pav. Sienų parametrų nustatymas

3.4. Kolonų ir sijų formavimas

Kolonų ašių tinklas formuojamas pasirenkant ašių žingsnį bei

kolonų geometrines formas ir parametrus. Bet kuriuo projektavimo etapu galima keisti atstumus tarp ašių bei kolonų parametrus. Modeliuojant metalines rėmines sistemas patogu naudoti statybinių plienų bibliotekas (ISO, DIN ir kitas) (20 pav.), kurios suformuojamos automatiškai instaliuojant programą AutoCAD Architectural Desktop. Racionaliai parengtas pastato elementų

51

specifikacijų ruošimo mechanizmas. Panaikinus modelyje siją ar kitą elementą, duomenys apie jį išnyksta ir specifikacijos lentelėse. Vartotojui suteikta teisė visiškai valdyti specifikacijos lentelių formą bei turinį, jas galima nesunkiai papildyti naujais duomenimis apie specifikuojamą objektą. Keičiant turinį, specifikacijos lentelės automatiškai pasikeičia.

20 pav. Metalinių konstrukcijų bibliotekos

3.5. Langų ir durų formavimas Didelė įvairių konstrukcijų langų ir durų biblioteka suteikia vartotojui plačias galimybes projektuojant. Visi katalogų elementai –

52

parametriniai. Todėl bet kurioje darbų stadijoje galime pakeisti elementų geometrinius ir kitus parametrus.

Langai ir durys nesunkiai „pririšamos“ prie kitų pastato elementų, pavyzdžiui, prie sienos kampo ar pertvaros krašto. Keičiant atstumus tarp sienų ar pertvarų, šie objektai visuomet išlaikys savo pririšimo parametrus.

Langai ir durys nesunkiai redaguojami. Šiuos objektus galime pastumti, kopijuoti ar panaikinti paprasčiausiomis AutoCAD komandomis. Durų ir langų varčių atidarymo kryptis taip pat nesunkiai keičiama pelytės postūmiais. Langai, durys ir kitos angos specifikuojamos automatiškai.

21 pav. Langų ir durų parametrai

53

3.6. Laiptų formavimas

Projektuojant ir braižant laiptus pasirenkamas jų dizainas, konstrukcinis tipas (mediniai, gelžbetoniniai, metaliniai), sijų ir pakopų geometriniai parametrai. Galimi įvairių formų laiptai – tiesūs, L, U formos, bei spiraliniai.

22 pav. Laiptų parametrai

Visi laiptų konstrukciniai elementai – parametriniai. Tai suteikia

galimybę modifikuoti laiptus bet kurioje projektavimo stadijoje. Porankiai – taip pat visiškai parametrizuoti AEC objektai. Plane ir erdvėje laiptų maršas kaip objektas vaizduojamas skirtingai.

54

Plane vaizdas visiškai atitinka darbo brėžiniams keliamus reikalavimus. Tūrinis vaizdas – labai artimas realiam.

3.7. Stogų formavimas

23 pav. Stogų generavimo dialoginis langas

Stogų generatorius leidžia kontroliuoti pagrindinius stogo konstrukcinius parametrus. Jis padeda sumodeliuoti ne tik paprastų (vienšlaitis, dvišlaitis, keturšlaitis), bet ir sudėtingų formų stogus pagal iš anksto pasirinktus šlaitų nuolydžius, kraigo geometrinę padėtį plane. Kadangi stogas – intelektualus AEC objektas, jo geometrinius parametrus galime keisti bet kurioje projektavimo stadijoje. Pagrindiniai matmenys nesunkiai redaguojami paprasčiausiomis AutoCAD komandomis.