New ukraina: dasavleTis laSqroba marTlmadidebeli civilizaciis...
Transcript of New ukraina: dasavleTis laSqroba marTlmadidebeli civilizaciis...
1
evraziis instituti
ukraina: dasavleTis laSqroba
marTlmadidebeli civilizaciis
winaaRmdeg grZeldeba
Tbilisi, 2014 w.
2
avtori: gulbaaT rcxilaZe
3
yvelaferi yofil iugoslaviaSi daiwyo...
1999 wlis 24 marts, gaeros uSiSroebis sabWos gverdis av-
liT, anu saerTaSoriso samarTlis sawinaaRmdegod, daiwyo
nato-s samxedro operacia iugoslaviis winaaRmdeg, saxelwo-
debiT „mowyale angelozi“. dabombvebis Sedegad, romlebic 78
dRe gagrZelda, daiRupa 2 aTasi samoqalaqo piri, 7 aTasamde
daiWra, maT Soris 30% _ bavSvebi. operacia daiwyo winasaaRd-
gomo dReebSi, xolo amerikuli da britanuli TviTmfrinavebis
mier Camoyril bombebze ewera: „bednieri aRdgoma“...
nato-s operacia 90-iani wlebis balkaneTis omebis finaluri
akordi gaxda da ganapiroba iugoslaviis saboloo daSla (ro-
melic 1999 wlisTvis mxolod ori respublikisgan serbiisgan
da Cernogoriisgan Sedgeboda), xolo Semdeg Tavad serbeTis
daSla (2008 wlis TebervalSi moxda dasavleTis saxelmwifoe-
bis mier kosovos damoukideblobis aRiareba; sxvaTa Soris, es
faqti negatiurad aisaxa saqarTvelos teritoriul mTliano-
baze, magram dasavleTs es ar aRelvebda da arc aRelvebs).
magram balkanuri qveynebis garda, am movlenas didi mniSvn-
eloba gaaCnia msoflio politikis mTeli Semdgomi periodisT-
vis. iugoslavia sulac ar iyo aSS-s da misi mokavSireebis sab-
oloo mizani. 1991 wels sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, aSS-m
TandaTanobiT daiwyo Tavisi hegemoniis damyareba msoflioSi.
Tavdapirvelad amerikelebi frTxilad moqmedebdnen, magram
Semdeg CaTvales, rom maT Zalismier qmedebebs ukve veravin
SeuSlida xels da is, vinc nebayoflobiT ar danebdeba, ZaliT
unda iqnas damorCilebuli. iugoslavia gaxda aSS-s liderobiT
dasavleTis eqspansiis preludia aRmosavleTSi _ marTlmadide-
beli civilizaciis winaaRmdeg. iugoslaviis dacemis da prezi-
dent miloSeviCis damxobis Semdeg, moxda nato-s gafarToeba
aRmosavleTis mimarTulebiT. aliansSi Seiyvanes baltiispira
qveynebi, aseve rumineTi da bulgareTi balkaneTis naxevarkun-
Zulze. dasavleTi mniSvnelovan placdarmebze gamagrda aR-
mosavluri eqspansiis gasagrZeleblad, rac SemdgomSi gamoix-
ata „feradi revoluciebis“ proeqtis ganxorcielebiT zogierT
postsabWoTa respublikaSi. saqarTvelo, rogorc cnobilia,
yvelaze metad dazaralda dasavleTis mier Tavsmoxveuli „de-
mokratiis Suquris“ _ saakaSvilis moRvaweobiT, romelic ru-
seTis winaaRmdeg provokaciebs awyobda da saqarTvelo omSi
4
CaiTria. saqarTvelos garda, prodasavluri gadatrialebebi
moewyo ukrainaSi (2004 w.) da yirgizeTSi (2005 w.). xelisu-
flebis damxobis warumatebeli mcdelobebi aRiniSna uzbekeTSi
da belorusiaSi. ruseTis xelisuflebam prevenciuli zomebi
miiRo da ar dauSva saxelmwifo gadatrialebis mcdelobac ki,
Tumca dasavleTis agentura iqac cdilobda mdgomareobis de-
stabilizacias. es gasakviri araa, dasavleTis saboloo mizans
xom „demokratizacia“ _ ruseTis damorCileba warmoadgens.
magram davubrundeT yofil iugoslavias. mkiTxvels dae-
badeba SekiTxva: ratom unda miviCnioT, rom nato-s samxedro op-
eracia (romelic formalurad daiwyo ZirZveli serbuli mxaris
kosovos albanuri mosaxleobis centraluri xelisuflebisgan
„dacvis“ sababiT) mimarTuli iyo marTlmadidebeli samyaros wi-
naaRmdeg? am kiTxvaze pasuxi sakmaod advili dasasabuTebelia.
saqme marto is ki araa, rom nato-s aviacia bombebs ayrida mar-
Tlmadidebel serbebs warweriT „bednieri aRdgoma“, da daan-
gria 50 serbuli monasteri da eklesia, maT Soris, iuneskos
dacvis qveS myofi taZrebi graCanicasa da peCSi, Tumca esec
TavisTavad mniSvnelovani faqtebia. saqme isaa, rom dasavle-
Tis strategebma dainaxes: sabWoTa komunizmis Semdeg dasavle-
Tis qveynebs erTi ideologiuri mowinaaRmdege darCaT yofili
sabWoTa kavSiris sivrcesa da balkaneTSi _ marTlmadidebeli
qristianoba. komunizmisgan gansxvavebiT, romelic univer-
salur msoflio ideologiaze acxadebda pretenzias, marTl-
madidebloba politikuri kuTxiT ar aris aqtiuri msoflio
masStabiT, magram is, rogorc religiuri swavleba, bevrad
ufro mtkiced aerTianebs sazogadoebas im qveynebSi, romlebic
Tavs miakuTvneben am konfesias, vidre amas akeTebda komunizmi.
xolo ama Tu im sazogadoebis erTianoba marTlmadidebeli fa-
seulobebis irgvliv ar awyobs dasavleTs da aSS-s, romlebic
politikuri eqspansiis ganxorcielebas apirebdnen. serbebis,
rusebis, qarTvelebis da sxva xalxebis erTguleba marTl-
madideblobisadmi niSnavs maT damoukideblobas da „urCobas“
dasavluri instruqciebis mimarT. da, rac mTavaria _ marTl-
madidebeli qristianoba aerTianebs aRmosavleT evropis xalxebs
erTiani civilizaciis (kulturul-politikuri arealis) farg-
lebSi, romlis centri, gamomdinare geografiuli masStabebidan,
mosaxleobis raodenobidan, samxedro da ekonomikuri siZlier-
idan da sxva ZiriTadi parametrebidan, aris ruseTi. dasavleTs
5
surs daasustos es kolosi _ ruseTi, rom sabolood Caigdos
xelSi geopolitikuri batonoba evraziis kontinentze. amas
ideologiur winaaRdegobas uwevs marTlmadidebeli civili-
zacia, romelic nawilobriv aerTianebs muslim xalxebsac da
dasavleTisgan gansxvavebiT, Zalian kargi urTierToba aqvs
tradiciul islamTan.
eklesia-monastrebi iugoslaviaSi natos aviaciis umTavres samizneebs Soris moiazrebodnen.
swored amitom, „feradi revoluciebi“ ucxo, marTlmadide-
beli qristianobisgan Sors mdgomi fsevdofaseulobebis matare-
beli aRmoCnda, xolo maT liderebs daZabuli urTierToba hqondaT marTlmadidebel eklesiasTan. Cven, saqarTveloSi, kargad gvaxsovs, ramdenad Zlieri iyo saakaSvilis reJimis ze-
wola eklesiaze, rogor cdilobda xelisufleba Tavis mier kontrolirebadi masmediis da arasamTavrobo organizaciebis saSualebiT eklesiis diskreditacias, aRvivebda Sidaeklesiur konfliqtebs, mxars uWerda sxva konfesiebs da ucxour seqtebs, ganaTlebis sistemidan maqsimalurad devnida religiur codnas
6
da saerTod, qristianul morals. es yvelaferi xdeboda „dasav-
leTis standartebTan“ saqarTvelos miaxloebis lozungiT. gana es ar iyo antimarTlmadidebluri politika? da gana es cnobili ar iyo dasavleTis qveynebisTvis, romlebic mxars uWerdnen re-
Jims? ase rom, Tuki „vardebis revolucias“, sxva „ferad revo-
luciebTan“ erTad, CavTvliT damorCilebis da dayofis politi-
kis gagrZelebad, romelic daiwyo 1999 wels iugoslaviaSi (es ki swored asea, Tu gaviTvaliswinebT 2000 wels miloSeviCis da 2003 wels SevardnaZis damxobis teqnologiebis identobas), maSin misi antimarTlmadidebluri mimarTuleba advilad dasanaxi iqneba, Tumca amis Sesaxeb dasavleli strategebi iSviaTad saubroben (magaliTad, bJezinski an bildti).
dasavleTis laSqroba ukve arakomunisturi, aramed marTl-
madidebeli aRmosavleTis winaaRmdeg daiwyo swored serbeTi-
dan (yofili iugoslavia). yvelaferi is, rac axla xdeba ukraina-
Si, warmoadgens 15 wlis winandeli movlenebis gagrZelebas sxva, magram aranakleb sastik formebSi [dasavleTis „aRmosavluri strategiis“ Sesaxeb girCevT naxoT frangi Jurnalistis manon luazos dokumenturi filmi „aRmosavleTis dapyroba“, ro-
melic 2000-iani wlebis SuaxanebSi gamovida. filmi xelmisawv-
domia internetSi].
natos mier iugoslaviaSi mowyobili sasaklaos Sedegebi.
7
Sxamiani „sitkbo“ _ evropasTan asociacia
„narinjisferma revoluciam“ ukraina daaxloebiT aTi
wliT ukan daxia Tavis ganviTarebaSi. cxovrebis done ukrain-
aSi 2005-2010 wlebSi sagrZnoblad daeca. kerZod, Tu 2004
wlis SedegebiT, ukrainis mTliani Sida produqti (mSp) mTeli
12.4%-iT gaizarda, ukve 2005 wels, „revoluciis“ Semdeg, es
maCvenebeli 2.6%-mde daeca. 2013 wels ruseTis mSp utol-
deboda didi britaneTis mSp-s da 2 trilion 118 miliard
dolars Seadgenda. ukrainis mSp ki 175 miliardi dolari iyo
_ vietnamis mSp-s udrida da odnav aRemateboda angolis mSp-
s. 2004 wels ruseTis mSp 1 trilion 449 miliards dolars
aRwevda da kanadis mSp-s toli iyo. ukrainis mSp 2004 wels
312 miliardi iyo da saudis arabeTis da belgiis mSp-s ar
Camouvardeboda. anu, 9 weliwadSi ruseTis mSp gaizarda erT-
naxevarjer, ramac is ganviTarebuli qveynebis doneze gai-
yvana Sesadari mosaxleobiT, xolo ukrainis mSp orjer daeca
da ganviTarebad qveynebsac ki Camouvardeba. es monacemebi
ekuTvnis saerTaSoriso savaluto fonds.
ekonomikur warumateblobas daemata dasavleTis intere-
sebis gamtarebeli „revoluciuri“ xelisuflebebis araswo-
ri politika erovnul da religiur sakiTxebSi. v. iuSCen-
kos prezidentobis dros, ukrainis xelisufleba frTxilad
da zomierad, magram mainc cdilobda rusuli enis gandevnas
da arakanonikuri „ukrainis marTlmadidebeli eklesiis“ ga-
Zlierebas ruseTis eklesiis sapirwoned, romelsac miekuT-
vneba marTlmadidebeli ukrainelebis absoluturi umrav-
lesoba (ruseTis eklesiis iurisdiqcias ukrainaze aRiarebs
yvela kanonikuri eklesia, maT Soris saqarTvelos sapatri-
arqo). amitom gasakviri ar aris, rom ukrainelebi mTliano-
baSi eWvis TvaliT uyurebdnen „revoluciis“ liderebs da
pirvelive SesaZleblobis dros, 2010 wlis saprezidento
arCevnebze, droebiT Tavi daaRwies maT mmarTvelobas, air-
Cies ra viqtor ianukoviCi. Tumca arc ianukoviCi iyo mainc-
damainc popularuli, misi arCeva moxda sxva realuri alter-
nativis ararsebobis da moskovTan mWidro kavSirebis gamo
_ ukrainelebis didi nawili marTlmadidebel civilizacias
ekuTvnis da ufro metad ruseTisken miiswrafis.
8
ukraina: prodasavluri dasavleTi, prorusuli aRmosavleTi da
samxreTi da neitraluri centri.
saerTod, CvenTan, saqarTveloSi, xSirad aviwydebaT, rom
rusebs da ukrainelebs aerTianebT, erTi mxriv, rwmena da
eklesia, meore mxriv, sisxlismieri da enobrivi naTesaoba. ru-
suli da ukrainuli enebi ufro axlos dganan erTmaneTTan,
vidre, vTqvaT, qarTuli da megruli enebi. bevri ukraneli
iyenebs e.w. surJiks _ ukrainulis da rusulis nazavs, xolo
kidev ufro meti ukraineli _ literaturul rusuls. rusebic
da ukrainelebic aRmosavleli slavebia. Tavad ruseTi (Русь) „daibada“ Tanamedrove ukrainis teritoriaze da mxolod sau-
kuneebis Semdeg „gadasaxlda“ kievidan CrdiloeTSi, moskovis
mimarTulebiT. sityva „ukraina“ iSifreba, rogorc «окраина Руси» anu „ruseTis ganapira mxare“... amitom, bevri rusi da
ukrainelic miiCnevs, rom rusebi da ukrainelebi (belorusebT-
an erTad) erTian xalxs Seadgenen.
magram rusebis da ukrainelebis erTobas strategiuli mowi-
naaRmdegeebi hyavT aSS-s, nato-s da evrokavSiris saxiT. dasav-
leTis saxelmwifoebi da globalisturi organizaciebi, gamom-
dinare maTi geopolitikuri interesebidan, axdenen ukraineli
nacionalistebiT manipulirebas, romelTa mniSvnelovani
9
nawili miekuTvneba ara marTlmadidebel, aramed uniatur, an
kaTolikur eklesiebs, an sulac sxva konfesiebis mimdevaria.
aqve aRvniSnavT, rom zogierTi cnobili ukraineli politikosi,
magaliTad, umaRlesi radis (parlamentis) Tavmjdomare a. tur-
Cinovi baptistia (es protestantuli mimarTuleba gavrcelebu-
lia aSS-Si), xolo premier-ministri a. iaceniuki ki totalita-
ruli (aseve amerikuli) seqtis „saientologebis“ wevria.
gasakviri araa, rom dasavleTi ukmayofilo iyo ianukoviCis
gamarjvebiT 2010 wlis arCevnebze, radgan prodasavluri kur-
siT mosaxleobis gulacruebis Semdeg, mosalodneli iyo ru-
seTis da ukrainis ufro mWidro TanamSromloba. magram dasav-
leli politikosebi ar wavidnen axladarCeul prezidentTan
konfrontaciaze, aramed daiwyes misi gadmobireba, sTavazobdnen
ra evrokavSirsa da ukrainas Soris gaRrmavebuli ekonomikuri
TanamSromlobis perspeqtivas, ukrainisTvis xelsayrel pirobe-
bze. amave dros, „TaflakverTan“ erTad maT gamoiyenes „maTrax-
ic“ _ ianukoviCisgan moiTxovdnen yofili premier-ministris,
„revolucioner“ timoSenkos gaTavisuflebas cixidan. koruf-
ciaSi Cafluli ianukoviCi, romelsac ar gaaCnda saxelmwifos
ganviTarebis mkafio strategia da rac aranakleb mniSvnelovania
_ aranairi ideologia, daadga evropeli Cinovnikebis mier Se-
Tavazebul gzas da ukrainis moqalaqeebs naTel ferebSi uxat-
avda evrokavSirTan daaxloebis „bednier“ momavals, e.w. asoci-
rebuli xelSekrulebis safuZvelze. saxelmwifo aparati gaxda
ukrainis evroasociaciis mTavari propagandisti. mosaxleo-
bis mniSvnelovanma nawilma, bolos da bolos, mainc daijera,
rom ukrainisTvis sasargeblo iqneba evrokavSirTan asocirebis
xelSekruleba, xolo maTi keTildReoba didad gaizrdeba.
vimeorebT: mosaxleobis amgvari ganwyoba ganapiroba Tavad ianu-
koviCis xelisuflebis propagandam, evropeli politikosebis da
Cinovnikebis iniciativiT.
magram xelSekrulebis xelmoweris moaxloebasTan erTad,
ianukoviCisTvis sul ufro naTeli xdeboda, rom es dokumenti
ukrainisTvis didi sikeTis momtani ar iyo, piriqiT, safrTxes
ufro warmoadgenda, radgan gaarTulebda ruseTTan savaWro-
ekonomikur urTierTobebs, sanacvlod ki arafers iZleoda.
ianukoviCi cdilobda evrokavSirTan SevaWrebas, moiTxovda
mravalmiliardian kompensaciebs xelmoweris Sedegad miRebuli
zaralis asanazRaureblad, magram is verc ki mixvda, rom dasav-
10
leTma xafangSi Seityua. bolo momentSi xelSekrulebis xel-
moweraze uaris TqmiT, ianukoviCma mosaxleobis mniSvnelovani
nawilis ukmayofileba gamoiwvia. destruqciuli ZalebisTvis
advili gaxda saprotesto gamosvlebis, Semdeg ki areulobis
mowyoba. ase moxda „maidanis“ organizeba 2013 wlis noemberSi.
rogorc mosalodneli iyo, momitingeTa moTxovnebi evroaso-
ciaciis xelmoweraze swrafad Seicvala prezidentis da mTav-
robis gadadgomis moTxovnebiT. amave dros, dasawyisidanve
„maidans“ aSkarad antirusuli xasiaTi hqonda, xolo mis Ziri-
Tad birTvs warmoadgendnen ukrainis dasavleT provinciebis
mcxovreblebi, ZiriTadad aramarTlmadidebelebi. saRi azri
nacionalistur aurzaurSi Caikarga.
dasavluri „demokratiis“ universaluri iaraRi: ciliswameba da tyuili
iseve, rogorc miloSeviCis SemTxvevaSi, ukrainis prezident
ianukoviCis dasamxobad gamoyenebuli iqna daufaravi sicrue
da ciliswameba. miloSeviCs Tavis droze abralebdnen koso-
vis mxaris eTnikuri wmendis mcdelobas, TiTqosda serbebs
misi brZanebiT unda gaeZevebinaT mTeli albanuri mosaxleo-
ba. es braldeba arasodes ar damtkicebula da ufro metic,
dRes aRiarebulia siyalbed, romelic Seiqmna germaniis Tav-
dacvis saministroSi, imJamindeli ministris rudolf Sarpin-
gis piradi monawileobiT (am pirovnebam Tavisi politikuri
kariera daasrula korufciuli skandalis gamo). Sarpingis
uwyeba foto-falsifikaciebiTac iyo dakavebuli. magaliTad,
gamocxadda, TiTqos serbebi axorcieleben albanelebis maso-
briv daxvretebs. amis dasamtkiceblad warmoadgines fotogra-
fia, romelzec gamosaxuli iyo mamakacTa or aTeulamde gvami.
Tumca SemdgomSi gairkva, rom es iyo albaneli boevikebis gv-
amebi, romlebic serbeTis policiasTan brZolebSi daiRupnen.
sxeulebi specialurad iyo Segrovili erT adgilas da iseT-
nairad gadaRebuli, rom iqmneboda uiaraRo adamianebis maso-
brivad sikvdiliT dasjis suraTi... 2001 wels falsifikacia
gamoaSkaravda, germaniis parlamentis deputatma, euTo-s sa-
parlamento asambleis yofilma vice-prezidentma vili vimerma
darwmunebiT ganacxada: „iugoslaviis omi Cveulebrivi Semtevi
omi iyo!“. magram im kritikul momentSi, 1998-1999 wlebis mi-
11
jnaze, roca nato eZebda iugoslaviis ganadgurebis sababs, am
cilismwameblurma kampaniam da tyuilma Tavisi Sedegi gamoiRo
_ sazogadoebrivi azri evropaSi samxedro operaciis dawyebis
sasargeblod gadaixara.
dasavleTis imave „faseulobebma“ _ sicruem da ciliswamebam
STaagones amerikelebs da evropelebs eraySi SeWra 2003 wels,
sadac, vaSingtonidan da briuselidan gakeTebuli gancxade-
bebis sapirispirod, ra Tqma unda, ar aRmoCnda masobrivi ga-
nadgurebis iaraRi. igive ganmeorda libiaSi, misi lideris mua-
mar kadafis demonizaciis Semdeg. siriaSi da miT umetes, iranSi
SeWrisTvis dasavleTs Zalebi ar eyo, Tumca es qveynebi da maTi
liderebic aseve demonizaciis obieqts warmoadgendnen. irani
mainc dazaralda ekonomikuri sanqciebis Sedegad, xolo sirias
terorist-islamistebi Seusies, romlebic nawilobriv ameri-
kuli specsamsaxurebis mier kontroldebian.
ukrainasTan dakavSirebiT saubari ar aris dasavleTis samx-
edro intervenciaze, es ukve metismeti iqneboda. magram prin-
cipi _ cili daswamon politikurad araxelsayrel liders da
gaavrcelon mis Sesaxeb araswori informaciebi _ ZalaSi rCeba.
ianukoviCis mowinaaRmdegeebma mas daabrales demonstrantebis
daxvreta maSin, roca tyviebisgan daiRupnen ara mxolod momit-
ingeebi, aramed specdaniSnulebis razmebis wevrebic, romlebic
kanonier xelisuflebas icavdnen. magram dasavlelma poli-
tikosebma da Jurnalistebma erTxmad ianukoviCi da misi minis-
trebi daadanaSaules yvelaferSi, detalebSi Caxedvis gareSe.
jer kidev 1992 wels, roca iwyeboda eTnosebs Soris omi bosniaSi,
amerikelma Jurnalistma piter brokma gazeTebSi da JurnalebSi
gamoqveynebuli 1500 statia gadaamuSava, romlebic ekuTvnoda
axali ambebis saagentoebs dasavleTSi da ukve maSin mivida daskv-
namde, rom publikaciebis Sefardeba serbebis sawinaaRmdegod da
maT sasargeblod Seadgenda 40:1 (marTlmadidebel serbebs Tavi-
danve ar swyalobda dasavluri presa). daaxloebiT aseTive Tana-
fardoba iyo dasavleTis masmediaSi kievis movlenebis gaSuqebis
dros _ ianukoviCis winaaRmdeg (xolo axla, donbasSi omis fonze
_ ruseTis da misi lideris putinis winaaRmdeg).
SegaxsenebT: kievis centrSi brbom, SeiaraRebulma liTo-
nis sagnebiT, qvebiT, cecxlgamCeni saSualebebiT, barikadebi
aRmarTa. dapirispireba noembris bolodan Tebervlis bolomde
gagrZelda. situacia „maidanze“ daiZaba 19 ianvris Semdeg, roca
12
xelisufleba Seecada sakanonmdeblo doneze aekrZala masobri-
vi areulobebi. gaxSirda adamianebis mZimed daSavebis da da-
Rupvis SemTxvevebi _ rogorc momitingeebis, aseve samarTal-
damcavebis. magram kievis axali xelisuflebis gancxadebebis
sapirispirod, xalxis daxvretis namdvili SemkveTebi da Sems-
ruleblebi gamovlenili ar arian. ai ras wers „novaia gazetas“
avtori (2014 wlis 7 aprili):
„pirveli: ar mjera, rom brZanebebs gascemda ianukoviCi
(Tumca maT viRac gascemda). vici ra am adamianis moralur-
fsiqologiuri mdgomareoba im momentSi, SemiZlia vivaraudo,
rom is amaze ar wavidoda.
meore: rogorc iTqva, cecxli gaixsna 20 Tebervals sastumro
„ukrainadan“. „berkuti“ verafriT ver iqneboda 20 Tebervals sas-
tumro „ukrainaSi“, es absoluturad zustia. aRniSnuli sastum-
ros Senoba, iseve rogorc profkavSirebis saxli da oqtombris
sasaxle (maTac axsenebdnen srolis ganxorcielebis adgilebad)
maidanis Tavdacvis Zalebis kontrolqveS iyo. Tu davuSvebT azrs,
rom am Zalebs Soris iyvnen provokatorebi, romlebic muSaobdnen
mesame Zalaze an „regionalebze“, maSin „Tavdacvis Zalebis“ dan-
arCenma jgufebma ratom ar daakaves snaiperebi? nebismier SemTx-
vevaSi, srola ar Sedioda „ianikis brigadis“ interesebSi.
mesame: iTqva, rom xalxi daxoces simonovis TviTmsroleli
karabinidan. saeWvoa, rom specdaniSnulebis Zalebi sarge-
blobdnen am iaraRiT, romelic didi xania, moxsnilia Seiara-
Rebidan. ukrainis Sss-s da uSiSroebis samsaxuris snaiperebi
Tanamedrove SaSxanebs iyeneben.
meoTxe: mTavari. ar iqna gacemuli pasuxi kiTxvaze: vin esro-
da Tavad „berkutis“ mebrZolebs, romelTa rigebSi bevri iyo
daRupuli snaiperis tyviebisgan?
dabolos, Tu yvelaferi ise iyo, rogorc amboben ukrainis
prokuraturis, Sss-s da uSiSroebis samsaxuris xelmZRvanelebi,
gaugebari rCeba, uSualo Semsruleblebi ratom ar gaiqcnen saz-
RvargareT, rogorc es gaakeTes ianukoviCma da Zalovani struq-
turebis yvela xelmZRvanelma? ratom daeloda es 12 adamiani,
romlebic axla Cvenebebs iZlevian, TavianT dapatimrebas?
sapasuxo cecxlis gaxsnis nebarTva gasca Sinagan saqmeTa
ministrma zaxarCenkom. 20 Tebervals is ultimatumiT gamov-
ida: ganacxada, rom milicionerebs Soris arian tyviebiT da-
Rupulebi, amitom opoziciisgan moiTxova iaraRis dayra da
13
SeniSna, rom samarTaldamcavebs gamoeyoT sabrZolo iaraRi da
is gamoyenebuli iqneba „miliciis Sesaxeb“ kanonis Sesabamisad.
„berkutis“ specdaniSnulebis razmi xuTeulebiT muSaobda:
erTi snaiperi, sami damzRvevi meavtomate, erTi piroteqnikosi.
amocana _ mowinaaRmdegis snaiperebis gauvnebelyofa, samTav-
robo kvartalTan misasvlelebis gadaketva, Tu brZola midis.
amitom isini ar daimalnen movlenebis Semdeg: darwmunebuli
iyvnen imaSi, rom kanonier brZanebas asrulebdnen da specialu-
rad aravis xocavdnen.
uiaraRo demonstrantebi (pirobiTad uiaraRo _ farebiT da
beisbolis bitebiT aRWurvilebi) swored am momentSi Setevaze
gadavidnen. „berkutelebi“ ver xvdebodnen, saidan modis cecxli
da Tavadac isrodnen, Tavdacvisas. radgan televiziiT ukve ga-
daica informacia, rom „berkuti“ iaraRiT xelSi gamovida quCaSi,
„legionerebma“ (ase davarqvaT) miiRes brZaneba, cecxli gaexsnaT
aseve demonstrantebisTvisac. garda amisa, omSi xSirad Tavisian-
ebi xvdebian „megobruli cecxlis“ qveS _ ramdeni aseTi SemTxvevaa
eraySi da avRaneTSi. xocva-Jletis Sedegi _ asze meti daRupuli.
swored am scenarze mianiSna estoneTis sagareo saqmeTa
ministrma urmas paetma Tavis cnobil satelefono saubarSi
baronesa eStonTan. vfiqrob, ukrainis xelisuflebam unda ga-
nagrZos gamoZieba da ar SeeSindes imis aRiareba, rom snaiper-
ebi orive mxridan iyvnen. isev da isev, pirobiTad, radgan „maid-
anis mxare“ Zalian bevr Zalas da adamians moicavda. da Tundac
meore mxares, xelisuflebaSi sxvadasxva personaJebi iyvnen _
levoCkini, magaliTad, didi xania muSaobda maidanis sasarge-
blod. ianukoviCi, ra Tqma unda, damnaSavea imaSi, rom man ev-
ropuli qveyana am mdgomareobamde miiyvana. magram imis Tqma,
rom man SeukveTa yvela mkvleloba _ naxevarsimarTlea. es ki
tyuilze uaresia, gansakuTrebiT am situaciaSi“.
„novaia gazeta“ mainc Zalian rbilad wers, da ar iTvaliswinebs
istoriul gamocdilebas. magram paralelebi bevria _ 1989 wels
buqarestSi da 1991 wels vilniusSi adamianebi aseve ucnobi snai-
perebis tyviebisgan ixocebodnen. amerikis specsamsaxurebis da
maTi agenturis dadanaSauleba mtkicebulebis gareSe aseve Zne-
lia, magram damtkicebulia maTi monawileoba mraval teroris-
tul aqtSi evropis teritoriaze, aTwleulebis ganmavlobaSi,
romlebic ewyoboda memarcxene Zalebis diskreditaciis mizniT,
maTTvis teraqtebis gadabralebis saSualebiT. saubaria nato-s
14
armiebis saidumlo qselze, romelic Cafiqrebuli iyo, rogorc
partizanuli armia dasavleT evropaSi sabWoTa kavSiris SeWris
SemTxvevaSi, magram amgvari SeWris ararsebobis pirobebSi, muta-
cia ganicada da gadaiqca teroristul organizaciad, romelsac
mfarvelobda centraluri sadazvervo sammarTvelo (css _ „ce-
reu“). Tavis droze farTo rezonansi hqonda Sveicareli avto-
ris daniele ganzeris (Daniele Ganser) kvlevas saxelwodebiT „aSS-
s saidumlo armiebi: operacia „gladio“ da terorizmi dasavleT
evropaSi“. am kvlevis Sesaxeb moTxrobilia gulbaaT rcxilaZis
wignSi „aSS-s sagareo politikis safuZvlebi amerikeli da evro-
peli avtorebis mixedviT“ (Tbilisi, 2008 w.).
d. ganzeri mravalricxovani faqtebis safuZvelze dama-
jereblad aCvenebs, rom e.w. civi omis dros, dasavleT evropis
mravali qveynis teritoriaze moqmedebdnen gasaidumloebuli
teroristuli organizaciebi, romlebic awyobdnen afeTqebebs,
gatacebebs, mkvlelobebs, xolo masmedia amaSi brals sdebda
memarcxene partiebs (komunistebs da maT mokavSireebs). ital-
iis teritoriaze, aSS-s da didi britaneTis specsamsaxurebis
mier Seqmnili saidumlo qseli atarebda „gladios“ (xmali) sax-
elwodebas. ganzeris naSromSi naCvenebia, rom 60-70-ian wlebSi
italiaSi momxdari ramdenime gaxmaurebuli teroristuli aqti
swored am qselis operatiuli muSakebis mier iyo mowyobili,
da ara memarcxene boevikebis mier, rogorc adre fiqrobdnen.
amasTan, saidumlo agentebis koordinacias specsamsaxurebi
awarmoebdnen, xolo adgilobrivi samarTaldamcavi organoebi,
sasamarTloebi da politikosebic ki uZluri iyvnen maTi moq-
medeba gaekontrolebinaT an SeeCerebinaT. analogiuri qselebi
iyo Seqmnili daniaSi, norvegiaSi, belgiaSi da bevr sxva qveya-
naSi. TurqeTSi moqmedebda mZlavri da ganStoebuli qseli sax-
elwodebiT „ruxi mglebi“, romelsac mfarvelobdnen nato-s
specsamsaxurebi da Turqi samxedroebi.
kievSi situaciis daZabvis fonze, gaCnda xelsayreli piro-
bebi teroristuli organizaciebis moqmedebisTvis, „gladios“
stilSi. ultramemarjvene nacionalistebis dajgufeba _ e.w.
„memarjvene seqtori“ d. iaroSis xelmZRvanelobiT gadaiqca
„maidanis“ damrtymel Zalad, amavdroulad iTavsebda Jandar-
mis funqciebs Tavad opoziciuri speqtris da mTeli ukrainis
mimarT. unda aRiniSnos, rom am Zalam gamoavlina kargi organi-
zebuloba, disciplina, struqturuli gamarTuloba, ideolo-
15
giuri motivacia da amasTan, aSS-sTan aTanxmebda Tavis moqmede-
bebs. ratom ar SeiZleba vivaraudoT, rom kieveli snaiperebi
dakavSirebuli iyvnen am aSkarad faSistur organizaciasTan?
maTi principi xom aseTia _ nacionalisturi miznebis misaRw-
evad yvela saSualeba gamodgeba! nebismier SemTxvevaSi, mizani
miRweuli iqna _ daRvrili sisxli ianukoviCs miaweres da misi
damxoba drois sakiTxi gaxda.
qronologiurad Tu gavaswrebT movlenebs, dasavleTis cru
da cilismwamebluri propagandis konteqstSi unda aRvniSnoT
malaiziuri TviTmfrinavic, romelic 17 ivliss Camovarda aR-
mosavleT ukrainaSi, sabrZolo moqmedebis zonaSi, ris Sedega-
dac daiRupa 298 adamiani, maT Soris umravlesoba _ evropis
moqalaqeni. es rezonansuli tragedia, ra Tqma unda, aravis
tovebs gulgrilad. bevri CvenTagani sargeblobs aviatrans-
portis momsaxurebiT da Cven, rogorc mgzavrebi, gansa-
kuTrebulad vuTanagrZnobT da solidarobas vucxadebT avi-
akatastrofebis msxverplTa ojaxebs. asea mTel msoflioSi da
amitom yoveli aviakatastrofa rezonansulia, gansakuTrebiT
Tu saqme exeba samxedro moqmedebebiT gamowveul tragedias.
Sesabamisad, amgvari tipis movlenebi advilad SeiZleba poli-
tikuri miznebiT iqnas gamoyenebuli. msoflios sazogadoebri-
vi azri dagmobs da mkveTrad uaryofiTad iqneba ganwyobili
imaT mimarT, vinc TviTmfrinavis Camovardnis mizezi gaxda.
naTeli unda iyos, rom arc donbasel meomrebs, arc, miT
umetes, ruseTs, ar hqondaT araviTari saWiroeba samoqalaqo
TviTmfrinavis Camogdebisa. magram dasavluri presa ukve trage-
diis dResve usircxvilod „ayefda“ da damnaSavec „ipova“ _ ra
Tqma unda, donbaseli mebrZolebis saxiT. bevri piradad putins
adanaSaulebs. magram dasavleTis naqebi „Tavisufali“ presa,
rogorc vnaxeT iugoslaviis magaliTze, iSviaTad azrovnebs da-
moukideblad, aramed elodeba TavianTi politikosebis miTiTe-
bebs. aSS-s umaRlesi xelmZRvaneloba _ prezidenti obama, aseve
pentagonis da css-s warmomadgenlebi akeTeben upasuxismgeblo,
provokaciul gancxadebebs, TiTqos maT ukve aqvT monacemebi,
rom laineri ajanyebulebis mier gaSvebulma sazenito raketam
Camoagdo. magram sad aris dapirebuli mtkicebulebebi? ra-
sakvirvelia, amgvari sabuTebi obamas da mis qveSevdromebs ar
aqvT, yovel SemTxvevaSi, maTi sityvebi jer-jerobiT arafriT
ar aris gamagrebuli. samagierod, agresiul-morCili masmediis
16
saSualebiT moxda sazogadoebrivi azris formireba, rom tra-
gediaSi damnaSavea ruseTi. aviakatastrofis momwyobad, rom-
lis gamoZieba jer mxolod daiwyo da Tavad ruseTma moiTxova
saerTaSoriso gamoZiebis Catareba, ukve gamoacxades garkveu-
li mxare (amboxebulebi). ufro metic, calkeul SemTxvevebSi
dasavluri presa pirdapir provokaciebs awyobda. magaliTad,
wamyvani germanuli Jurnali „Der Spiegel” gamovida garekaniT,
romelzec gamosaxuli iyo MH17 reisis daRupuli mgzavrebis
fotoebi, xolo maT qvemoT moTavsebuli iyo warwera: „SeaCer-
eT putini axlave!“ dasavluri masmediis isteriam daRupuli
mgzavrebis ojaxebis wevrebic daarwmuna, rom yvelaferSi dam-
naSavea ruseTi da misi mxardaWeriT moqmedi ajanyebulebi. hans
de borsti, 17 wlis daRupuli gogona elzemikis mama, Ria wer-
ilSi werda vladimir putins: „batono putino da konfliqtis
sxva monawileebo, me maqvs safuZveli vifiqro, rom erT-erTi
TqvenTagani Cemi qaliSvilis mkvlelia“.
ra Tqma unda, ubeduri holandieli gogonas ubedur mamas
warmodgena ar aqvs, rom aRmosavleT ukrainaSi, ukrainis ja-
ris saartilerio da saaviacio Setevebis Sedegad, dasavleTis
Cumi mxardaWeriT (maT Soris, misi mSobliuri holandiis mx-
ardaWeriT), yoveldRe iRupebian iseTive mSvidobiani adamian-
ebi, rogorebic iyvnen malaiziuri „boingis“ mgzavrebi. xolo
vladimir putins ar SeuZlia samSvidobo Zalebi Seiyvanos kon-
fliqtis zonaSi da SeaCeros sisxlisRvra, radgan icavs saerTa-
Soriso kanonmdeblobas, sazianod humanizmis principebisa, ru-
seTis interesebisa dabolos, sakuTari piradi reitingisa. unda
avusxnaT baton evropelebs, rom slavebi iseTive adamianebia,
rogorc „TeTri evropelebi“. amitom, xmauri unda atexiliyo
ara samgzavro TviTmfrinavis Camovardnis dRes, aramed didi
xniT adre _ maSin, roca daiwyo mTeli qalaqebis da soflebis
dabombvebi aRmosavleT ukrainaSi. magram dasavluri masmedia
bolo momentamde ignorirebas ukeTebda marTlmadidebeli aR-
mosavleTis msxverpls. aseve aravin dasva kiTxva: Tu donbaseli
mebrZolebi aseTi saSiSi teroristebia, ratom darTes neba mS-
vidobian „boings“ ukrainelma dispeCerebma, sabrZolo moqmede-
bebis zonis Tavze gadaefrina? ratom asaidumloebs ukraina
pilotebis saubrebs dnepropetrovskel dispeCerTan? kiTxvebi
jer kidev bevria...
17
malaiziurma aviakompaniam tragediamde 10-jer isargebla marSrutiT, romelic
doneckis olqs gverds uvlida. 17 ivliss ki, am marSrutma, gaurkveveli mizeziT,
aRmosavleTisaken - saomari moqmedebebis zonis Tavze gadmoiwia. wyaro: Dailymail.com
magram asea Tu ise, vaSingtonis kidev erTi politikuri mizani
miRweulia: avialaineris tragediis Semdeg evropa, rogorc iqna,
daTanxmda ruseTis winaaRmdeg mkacri ekonomikuri sanqciebis Se-
moRebas. aSS-s da germanias Soris momxdari jaSuSuri skandali,
romelic dakavSirebulia amerikelebis mier germaniis kancler-
is piradi telefonis mosmenasTan, ukana planze gadavida. xolo
wina planze wamovida ruseTis dasjis moTxovnebi. gonierebis
xma isev CaxSobili iqna. aSS-m moaxerxa evropis CaTreva ruseT-
Tan sanqciebis omSi. ruseTis sagareo saqmeTa saministrom da-
nanebiT aRniSna es faqti da amasTan, gamokveTa moskovis sapa-
suxo qmedebebi: „gvrcxvenia evrokavSiris magivrad, romelic
sakuTari „erTiani xmis“ xangrZlivi Ziebis Semdeg, vaSingtonis
xmiT alaparakda da praqtikulad ukuagdo sabaziso evropuli
faseulobebi, maT Soris, udanaSaulobis prezumpcia. /.../ evro-
kavSiri, rogorc Cans, mzad aris, wavides seriozul ekonomikur
danakargebze, avantiuruli geopolitikuri gegmebis ganxor-
cielebis gulisTvis. /.../ ra Tqma unda, gaviTvaliswinebT evro-
kavSiris amJamindel arakonstruqciul da aradamoukidebel
qcevas, masTan Semdgomi urTierTobebis agebis TvalsazrisiT“,
_ naTqvamia ruseTis sagareo saqmeTa saministros komentarSi,
2014 wlis 30 ivliss, evrokavSiris mier gamocxadebul morig san-
qciebTan dakavSirebiT.
18
ukrainis desuverenizacia da kraxi
Cven ukve aRvniSneT, rom dasavleTs surs, daimorCilos
postabWoTa qveynebi da ara imegobros maTTan. dasavleli poli-
tikosebis agdebuli damokidebuleba ukrainis, rogorc su-
verenuli saxelmwifos mimarT, Canda maTi qcevidan „maidanze“.
evroparlamentarebis da amerikuli saTamaSos _ formalurad qa-
rTveli saakaSvilis Semdeg, 2013 wlis dekemberSi kievSi gadmosx-
es qalebis „desanti“ evrokomisar qeTrin eStonisa da amerikeli
diplomatis viqtoria nulandis SemadgenlobiT. „dasavleTis
qalebma“ uxeSi formiT mosTxoves maSindel prezident ianu-
koviCs, rom Seewyvita barikadebis gawmenda _ im droisTvis xe-
lisuflebam moaxerxa mSvidobianad gaeTavisuflebina „maidanis“
didi nawili barikadebis nagvisgan. es gaugonari moTxovna iyo,
magram 48-milioniani ukrainis suvereniteti ar aRmoCnda saTa-
nado doneze, xelisufleba dahyva qali-diplomatebis zewolas.
saqarTveloSi bevrma ixila televiziiT, Tu rogor urigebda qa-
lbatoni nulandi „maidanze“ namcxvrebs momitingeebs da wesri-
gis damcvelebs. es kadrebi yvelaferze metyvelebs _ ukrainam,
rogorc suverenulma saxelmwifom, am konkretuli momentisTvis
ukve ganicada kraxi.
„aha, Wame, muriav!“
magram saqme marto garegnul efeqtebSi rodia. faqto-
19
brivad, ukrainas ultimatumi wauyenes: an xels moawerT
asociaciis xelSekrulebas masSi koreqturebis Setanis ga-
reSe, an xelisufleba daemxoba. mniSvneloba ara aqvs imas,
rom dasavleTi aseTi toniT esaubreboda korumpirebul
ianukoviCs, radgan es ukanaskneli mainc sayovelTaod ar-
Ceuli, kanonieri prezidenti iyo. Tavisi qceviT dasav-
leTma Segnebulad gaTela ukrainis suvereniteti, radgan
misi amocana iyo is, razec visaubreT _ damorCileba part-
niorobis nacvlad.
vnaxoT, Tu rogor Camoiqca ukrainis suvereniteti praq-
tikulad mTlianad, ukve ianukoviCis damxobis Semdeg. pre-
mier-ministri gaxda arseni iaceniuki, xolo prezidentis
movaleobis Semsrulebeli _ parlamentis Tavmjdomare ale-
qsandr turCinovi. rogorc ukve vaxseneT, orive seqtantebs
warmoadgenen da arsebiTad azrovneben antimarTlmadide-
bluri kategoriebiT. uSiSroebis samsaxuris xelmZRvaneli
kvlav gaxda valentin nalivaiCenko _ „maidanis“ dros „me-
marjvene seqtoris“ mfarveli da css-s gaSifruli agenti,
romelic didad arc faravs Tavis kavSirebs amerikul spec-
samsaxurebTan. mis winaaRmdeg jer kidev 2013 wels saqme
iyo aRZruli saxelmwifo saidumloebebis gamJRavnebis gamo
2008-2010 wlebSi, roca is asrulebda uSiSroebis samsaxuris
xelmZRvanelis movaleobebs.
ukrainis generaluri prokuroris pirveli moadgile re-
nat kuzmini (2013 w. seqtemberi): „deputatebis gancxadebis
safuZvelze registrirebulia sisxlis samarTlis warmoeba
saxelmwifo saidumloebis gacemasTan dakavSirebiT, uSiS-
roebis samsaxuris yofili xelmZRvanelis nalivaiCenkos
mier. amJamad saubaria saidumlo masalebis gamJRavnebaze
da konfidencialuri monacemebis gadacemaze. kerZod, mow-
mdeba informacia, saxalxo deputatebis mier mowodebuli,
rom b-nma nalivaiCenkom css-s TanamSromlebs gamouyo calke
kabineti uSiSroebis samsaxuris mTavar SenobaSi da misca maT
saSualeba, gacnobodnen saidumlo dokumentebs. amasTan,
arc erT ucxoel specialists amgvar samuSaosTan daSveba
oficialurad ar miuRia. amJamad mimdinareobs monacemebis
Sekreba, ikiTxebian uSiSroebis samsaxuris sxva TanamSrom-
lebi, tardeba eqspertizebi“.
20
nalivaiCenko „memarjvene seqto-
ris“ faSisturi droSis fonze.
ai, swored es nalivai-
Cenko „izrunebs“amieridan
ukrainis suverenitetze
da usafrTxoebaze. naTe-
lia, rom mTavar ideolo-
giur metoqed is miiCnevs
ara amerikul seqtebs, ar-
amed marTlmadideblobas,
marTlmadidebel civi-
lizacias _ misi gagebiT
fundamentalizms. ai citata Tavad nalivaiCenkos interviudan
savik Susteris gadacemaSi: „ukanono SeiaraRebuli formire-
bebis liderebi mowamlulni arian evroaziatuli fundamen-
talizmis ideologiiT. maT gamozardes rusi samxedroebis
mTeli Taoba, romlebic darwmunebuli arian, rom ukrainis
teritoriaze unda gaanadguron ukrainelebi _ isini, visac
gansxvavebuli azri da cxovrebis wesi aqvs, vidre maT profa-
Sistur da evraziul warmodgenebSia. saSiSroeba imaSia, rom
amis warmoCineba xdeba , rogorc marTlmadideblobis axali
talRa _ marTlmadidebluri fundamentalizmi. es saSiSi
ideologiaa, romelic gamoiyeneba am hibridul omSi“.
amis Semdeg rogor unda Segveparos eWvi, rom dasavleTis
mier ukrainis damorCileba sxva, ufro farTo miznebs ar
emsaxureba? Tuki movaxdenT nalivaiCenkos azris proeci-
rebas marTlmadidebel fundamentalizmTan dakavSirebiT
dasavleTis politikaze, miviRebT Semdeg formulas: aSS-s
specsamsaxurebma gamozardes politikosebis mTeli Tao-
ba, romlebic darwmunebuli arian, rom unda ganadgurdes
yvela is, visac gansxvavebuli azri da cxovrebis wesi aqvs,
vidre dasavlur (liberalur) warmodgenebSia; am gzaze
mTavar dabrkolebas warmoadgens marTlmadidebluri az-
rovneba politikaSi, ideologia, dafuZnebuli marTl-
madideblur faseulobebze, romelic aerTianebs xalxs
dasavluri neoliberaluri fsevdo-faseulobebis winaaR-
mdeg.
21
aleqsandr turSinovi.
magram ganvagrZoT prezident ianukoviCis damxobis Sede-
gebis ganxilva ukrainis saxelmwifosTvis. nalivaiCenkos garda,
„maidanma“saxelmwifos saTaveSi miiRo isini, vis winaaRmdegac
ibZroda _ korumpirebuli oligarqebi. piotr poroSenko (namd-
vili gvaria valcmani, xolo poroSenko dedis gvaria, romelic
poroSenkos mamam meuRlisgan aiRo qorwinebis Semdeg) prezi-
dentad airCia areulobisgan daRlilma qveyanam. igi cnobilia,
rogorc odiozuri „me-5 arxis“ mflobeli, romelic iyo „maida-
nis“ mediuri rupori, aseve mis sakuTrebaSia kievis verfi „len-
inskaia kuznia“, korporacia „bogdani“, luckis saavtomobilo
qarxana da sakonditro korporacia „roSeni“. am ukanasknelis
dasaxeleba, rogorc amboben informirebuli adamianebi, moigo-
na misma colma, poroSenkos gvaridan pirveli da bolo marcv-
lis gamoklebiT. poroSenkos qoneba Sefasebulia 2-dan 3 mili-
ard dolaramde. misi mama, aleqsei valcmani, qorwinebis Semdeg
poroSenkod qceuli, sabWoTa kavSiris dros nasamarTlevi
iyo qonebis datacebis gamo. Tavad piotr aleqseeviCi 1990-ian
wlebSi gamdidrda. mas ar uyvars Tavisi ebrauli fesvebis gax-
22
seneba da gaRizianebulic iyo, roca Jurnalma „forbsma“ Sei-
yvana „msoflios 165 yvelaze mdidari ebraelis“ siaSi. ficxi,
SurismaZiebeli, zedmetad ambiciozuri poroSenko marTl-
madidebelia, magram Tavisi piradi Tvisebebis, did politikaSi
gamoucdelobis da misi safinanso aqtivebis dasavleTis banke-
bze damokidebulebis gamo Zalianac awyobT dasavlel poli-
tikosebs, rogorc prognozirebadi da marTuli „partniori“.
ukraineli patriotebi ubralo paikebi arian oligarqTa TamaSSi
(rusuli karikatura p. poroSenkosa da i. kolomoiskize).
Tavis ebraul warmomavlobas ar malavs da, ufro metic,
warmatebiT iyenebs sakuTari biznesis gasaZliereblad amJamad
ukrainis yvelaze gavleniani oligarqi igor kolomoiski. an-
gariSiani da daundobeli kolomoiski, romelmac uzarmazari
qoneba 1990-ian wlebSi, gangsteruli „garCevebis“ Sedegad daa-
grova (kolomoiski simdidriT mesamea ukrainaSi, saqarTveloS-
ic aqvs mas biznes-interesebi „privatbankis“ saxiT), „maidans“
asponsorebda, xolo gadatrialebis Semdeg dnepropetrovskis
gubernatoris savarZeli miiRo, saidanac Tavisi finansuri da
politikuri gavlenis radikaluri gaZlierebiT aris dakavebu-
li. kolomoiskim daafinansa da SeaiaraRa ajanyebulebTan br-
ZolaSi gansakuTrebuli sisastikiT gamorCeuli batalionebi
„dnepri“, „azovi“, „aidari“, „donbasi“. amasTan, Cadebuli fuli
„beniam“ sargebliT amoiRo armiaSi sawvav-sapoxi masalebis mi-
23
wodebaze monopoliiT. eyrdnoba ra Tavis kerZo armiaSi Tav-
moyril boevikebs, kolomoiski miiCnevs, rom ukrainis axal xe-
lisuflebas ukarnaxebs, saiT unda aiRon kursi. kolomoiskis
lobi aSS-Si ukve moqmedebs. ase magaliTad, jorj vaSingtonis
universitetis evropuli, rusuli da evraziuli kvlevebis in-
stitutis eqsperti edvard galaheri poroSenkos kolomoiskiT
Secvlis agitacias eweva da am ukanasknelis damsaxurebad miiC-
nevs imas, rom mis mier kontrolirebadma deputatebma radaSi
gaitanes gazis transportirebis erovnuli sistemis gadacemis
gadawyvetileba amerikeli da evropeli investorebisadmi. logi-
kuri iqneboda, amtkicebs galaheri, rom „adamianma, romelsac
aseTi finansuri da politikuri resursebi da kavSirebi aqvs
aSS-Si, evropaSi da israelSi, ufro meti uflebamosilebebi
miiRos, vidre mxolod erT-erTi regionis gubernatorobaa“.
poroSenko cdilobs, Riad ar daupirispirdes kolomoiskis da
imaleba misi mowinaaRmdege sxva oligarqebis zurgs ukan (axme-
tovi, firtaSi da a.S.).
ai aseTi, usindiso oligarqebis saTareSo adgilad gadaaq-
cies „suverenuli“ ukraina, romelmac gazafxulze mainc
moawera xeli evroasociacias. rogorc naxsenebi iyo, kolo-
moiskis mcdelobiT, ukrainis gazis transportirebis sistema,
romelic manamde erovnul sakuTrebad iTvleboda, ucxoelebs
gadaeca. aSS-s administracia tyuilad rodi cdilobda „evro-
maidanis“ mowyobas: garda geopolitikuri amocanebisa, is Tavis
finansur interesebsac ikmayofilebda. aSS-s vice-prezidentis
jo baidenis Svili hanteri gadatrialebis Semdeg gaxda ukrain-
aSi energetikuli biznesis pirdapiri monawile da miiRo adgili
yvelaze msxvili ukrainuli gazis mwarmoebeli kompaniis Buris-ma Holdings-is direqtorTa sabWoSi. rogorc Cans, axla, umaR-
lesi radis mier Sesabamisi kanonis miRebis Semdeg, dasavluri
emisarebi gaxdebian saxelwifo kompaniebis _ „naftogazis“ da
„ukrtransgazis“ an im axali kompaniebis menejerebi, romelTa
Seqmnas kievi apirebs maT safuZvelze. sainteresoa, rom kanoni
dasavleli lobistebis zewolis qveS iqna miRebuli _ 3 ivliss
kanonproeqti ver gavida deputatTa nawilis winaaRmdegobebis
gamo (224 xmis nacvlad, mxolod 170 miiRo), magram meore dRes,
zustad aSS-s damoukideblobis dRis aRsaniSnavad, yvelaferi
„rigze“ dadga _ winaaRmdegi aravin wasula.
cxadia, rom amerikelebs ar daakmayofilebs mxolod milsad-
enis biznesi an gazis sacavebi. isini qveynis aRmosavleTis xelSi Cagdebas cdiloben, sadac mdebareobs fiqalis gazis sabadoebi.
24
swored slavianskis da kramatorskis raionSi, sadac ivlisis dasawyisamde gaafTrebuli brZolebi midioda (taqtikuri mo-
sazrebebiT ajanyebulebma datoves es qalaqebi) aRmoCenilia fiqalis gazis ZiriTadi rezervebi ukrainaSi, romelic aintere-
sebs amerikelebs. am gazis mopoveba mizanSewonilia naklebad dasaxlebul adgilebSi, seriozuli ekologiuri riskebis gaT-
valiswinebiT, magram arc kievs da arc dasavleTs ar aintere-
sebs regionis ekologia da adgilobrivi mosaxleobis janmrT-
eloba. ukrainis SeiaraRebuli formirebebis mier slavianskis
da kramatorskis aRebisTanave SemoRobilia didi teritoriebi,
sadac fiqalis gazis savaraudo sabadoebi mdebareobs.
2014 wlis saxelmwifo gadatrialebis Semdeg, ukrainam
swrafad SeiZina qveyana-koloniis niSnebi. valis gadauxdelo-
bis gamo ruseTma gazis miwodeba Sewyvita da kievis saxlebis
umetesobaSi ukve zafxulSi ar aris cxeli wyali. „mxiaruli“
zamTaria mosalodneli... fasebi komunalur momsaxurebaze or-
jer gaizarda, gaZvirda sakvebi produqtebi, xolo saxelmwifo
biujeti saSiSad deficituri gaxda. axali ambebidan (ukrainu-
li wyaroebi):
ukrainis saxelmwifo biujetis deficiti 2014 wlis ianvar-
ivnisSi Seadgenda 22 miliard 686.3 milion hrivnas, rac Seesa-
bameba wliuri maCveneblis 68 miliard 564.3 milionis 33.1%-s,
romelic damtkicebuli iyo umaRlesi radis mier 2014 wlis 27
marts. amis Sesaxeb ityobineba ukrainis finansTa saministros
pres-samsaxuri. amasTan, 2014 wlis 5 Tvis monacemebiT, deficiti
Seadgenda mxolod 12 miliard 224 mln hrivnas. amgvarad, ivnisis
ganmavlobaSi es maCvenebeli erTbaSad 1.85-jer gaizarda.
_ inflaciam ukrainaSi 2014 wlis pirvel naxevarSi Seadgina
11.6%, mSp 3%-iT daeca, xolo hrivnis kursi devalvirebulia
47%-iT, saagento «unians» acnoba ekonomikuri ganviTarebis
da vaWrobis ministris moadgile anatoli maqsiutam. „wlis
pirvel naxevarSi, Cveni gaTvlebiT, mSp-s dacema Seadgens 3%-
s. Cveni prognozi wlis bolomde _ mSp-s Semcireba 6%-iT, in-
flacia _ 19%“, _ prognozirebs maqsiuta. man aRniSna, rom misi
saministro ar moelis hrivnis kursis mkveTr dacemas da im-
edovnebs, rom savaluto fondis morigi tranSi situaciis sta-
bilizacias moaxdens savaluto bazarze. ministris moadgilem
aseve ganacxada, rom ukrainuli saqonlis eqsporti ruseTSi
xuTi Tvis ganmavlobaSi 24%-iT daeca, wina wlis analogiur
periodTan SedarebiT. maqsiutam aRniSna, rom mTlianobaSi
ukrainuli saqonlis da momsaxurebis eqsporti 5 Tvis ganmav-
25
lobaSi 8.4%-iT Semcirda. amasTan, importis Semcirebam 16.2%
Seadgina.
saxezea ekonomikis ngreva da ukrainis sruli damokideb-
uleba saerTaSoriso savaluto fondze da sxva safinanso in-
stitutebze, sadac dominireben dasavleTis qveynebi. ukraina
ekonomikurad da politikurad damorCilebuli gaxda. dasav-
leTis laSqroba marTlmadidebeli civilizaciis winaaRmdeg
grZeldeba, magram problemebs qmnis donbasis urCoba. xolo
Semdegi gaCereba, ukraineli nacionalistebis patronebis gaT-
vliT, ruseTia. tyuilad rodi Cafrinda kievSi, gadatrialebis
Semdeg, prezident putinis mier Sewyalebuli ekonomikuri dam-
naSave mixail xodorkovski, romelmac studentebs mimarTa me-
fis ruseTTan mebrZoli poloneli nacionalistebis cnobili
lozungiT: „Cveni da Tqveni TavisuflebisTvis!“. xolo gazeT
„niu-iork TaimsSi“ dasavleTis specsamsaxurebis mier xelovnu-
rad Seqmnilma „opozicionerma“ aleqsei navalnim gamoaqveyna
statia, sadac xazi gausva ukrainis faqtoris mniSvnelobas ru-
seTSi prodasavluri Zalebis gamarjvebisTvis.
ratom ar moisurva yirimis da donbasis mosaxleobam ukrainis SemadgenlobaSi cxovreba
2010 wels arCeulma ianukoviCma maSinve miiRo qveynis
sagareo kursTan dakavSirebuli Zalze swori da mniSvnelovani
gadawyvetileba: man gamoacxada ukrainis arasabloko statu-
si da praqtikulad gamoricxa nato-Si gawevrianebis SesaZle-
bloba. es gadawyvetileba sakanonmdeblo doneze gamyarda
(ukrainelTa 60%, gamokiTxvebis Tanaxmad, nato-Si gawevri-
anebis winaaRmdegi iyo). garda amisa, ianukoviCma gaaxangrZliva
ruseTis samxedro bazis sevastopolSi yofnis vada grZelva-
diani ijaris safuZvelze. es gadawyvetilebebi xels aZlevda
ukrainis mosaxleobas, gansakuTrebiT aRmosavleT regionebSi
da yirimSi. yvelaferi mSvidad iyo da aravin fiqrobda ukrainis
Semadgenlobidan gamosvlaze. marTlmadidebeli civilizaci-
isadmi kuTvnileba niSnavs imas, rom ukrainelTa umravlesobas
ar surda dasavluri samxedro aliansis SemadgenlobaSi yofna,
romelic mimarTulia ruseTis winaaRmdeg. xolo ianukoviCis
damamxobeli Zalebi propagandas uwevdnen dasavleTTan radi-
kalur daaxloebas, nato-s SemadgenlobaSi Sesvlis CaTvliT.
es ki miuRebeli iyo yirimis da aRmosavleTis regionebisTvis.
26
meore adgilzea enobrivi faqtori. gadatrialebis Semdeg
meore dResve, gauqmda rusuli enis regionaluri statusi. na-
cionalistebi parlamentSi fexze amdgarni ukravdnen taSs, ma-
gram ukrainis mosaxleoba amiT ar aRfrTovanebula.
„maidanis“ xelisuflebam gadawyvita SeWriliyo saeklesio-re-
ligiur sferoSic. gadatrialebis Semdeg „maidanis“ SeiaraRebul-
ma aqtivistebma cocxali jaWvi Semoartyes kiev-peCoris lavras
da monasters sumSi. isini moiTxovdnen am marTlmadidebeli wmin-
da adgilebis daqvemdebarebas arakanonikuri nacionalisti „pa-
triarqi“ filaretisTvis. ra Tqma unda, amgvarma qmedebam sulac
ar gazarda „maidanelebis“ mimarT ndoba morwmuneTa rigebSi.
mTlianobaSi, bevri ukraineli, rogorc aRmosavleTSi, aseve
centrSi, negatiurad aRiqvams ukraineli nacionalistebis „gmirs“,
stepan banderas. nacionalistebis erTguleba „banderovSCinis“
mimarT aRmosavleT ukrainelebis gaRizianebas iwvevs. bandera
faSistad iTvleba (sinamdvileSi omis da dakiTxvebis meTodebi
banderas da SuxeviCis razmebs kidev ufro sastiki hqondaT, vidre
germanel „eseselebs“. meore msoflio omis droindeli ukraineli
„patriotebi“ germanelebs tols ar udebdnen antisemitizmSi _
sxvaTa Soris, calke kvlevis Temaa, Tu rogor moaxerxes kolo-
moiskisnairma ebrauli warmoSobis oligarqebma, romelic mfarv-
elobs dnepropetrovskis sinagogas, saerTo enis gamonaxva Taname-
drove banderelebTan da raSi mdgomareobs maTi TanamSromlobis
azri), xolo faSizmis nebismier gamovlineba miuRebelia marTl-
madidebluri cnobierebis mqone adamianisaTvis.
faSizmi ar rCeba xolme mxolod Teoriis da simboluri Tay-
vaniscemis doneze, is aucileblad gamomJRavndeba praqtikaSi.
zustad ase moxda Tanamedrove ukrainaSi. banderas fanebma, rom-
lebic CiraRdnebiT msvlelobebs awyobdnen qalaqebis quCebSi,
uprecedento veragoba da sisastike gamoavlines, odeseli mo-
mitingeebis _ „antimaidanelebis“ profkavSirebis saxlSi Ser-
ekviT, romelSic xanZari gaaCines da cocxlad dawves TavianTi
Tanamoqalaqeebi. am nacisturi SabaSis Sedegad 2 maiss odesaSi
50 adamianamde daiRupa. gamoZieba obueqturad ar Catarebula
da realuri damnaSaveebi dausjelni rCebian.
am droisTvis yirimma ukve moaswro Tavis gadarCena „maid-
anelebis“ sadamsjelo laSqrobebisgan, sayovelTao referen-
dumis CatarebiT da ruseTis SemadgenlobaSi SesvliT. Zneli
misaxvedri araa, ra elodaT yirimelebs (ZiriTadad eTnikur
rusebs) maSin, roca ar daindes odeselebi (ZiriTadad eTni-
kuri ukrainelebi). „maidanuri“ xelisuflebis faSisturi re-
27
fleqsebis Semxedvare, ajanyda aRmosavleTic _ ZiriTadad,
doneckis da luhanskis olqebi (kievma moRalate-gubernatoris
kernesis saSualebiT moaxerxa xarkovSi winaaRmdegobis moZrao-
bis CaxSoba adreul etapze). Tumca, kievma ukve veRar SeZlo is-
eve advilad gamklaveboda aRmosavleTs, rogorc gauswordnen
odesis uiaraRo mcxovreblebs. donbasma SeiaraRebuli winaaR-
mdegoba gaswia, rac dRemde grZeldeba.
marTlmadidebeli xalxebis erTianobis qarTuli simbolo: saswaulTmoqmedi
iveriis RvTismSoblis xati, aTonis mTidan berebis mier CamobrZanebuli,
donbasis damcveli marTlmadidebeli mebrZolebis sakurTxeblad.
is, rom ukrainis axali patronebi ar swyaloben marTl-
madideblebs, SemdgomSic dadasturda, donbasSi brZolebis
dros. 2014 wlis 1 agvistos sainformacio nakadidan:
„moskovis sapatriarqos ukrainis marTlmadidebeli eklesiis
pres-samsaxurma gaavrcela mimarTvis teqsti, romelic kievis
mitropolitis kaTedris mosaydrem, Cernovcis da bukovinis mit-
ropolitma onufrim (berezovski _ amJamad ukve ukrainis mar-
Tlmadidebeli eklesiis axali meTauri _ avt. SeniSvna) gaugza-
vna ukrainis prezidents piotr poroSenkos. masSi mitropoliti
brals sdebs ukrainis samxedroebs donbasis marTlmadideblebze
zewolaSi.
„iZulebuli var ganvacxado morwmuneTa uflebebis da Tavi-
suflebebis darRvevis da doneckis eparqiis mrevlis saqmianoba-
Si samxedro kontingentis Carevis Sesaxeb“ _ portal interfaqs-
28
religias mohyavs mitropolitis sityvebi. amasTan dakavSirebiT
mitropolitma sTxova saxelmwifos meTaurs „piradad Caerios
situaciaSi da gaakeTos yvelaferi, rom amgvari qmedebebi Za-
lovanebis mxridan aRar ganmeordes“.
rogorc ganacxada mitropolitma onufrim, mas mimarTa do-
neckis da mariupolis mitropolitma ilarionma informaciiT
morwmuneTa uflebebis da Tavisuflebebis darRvevis da do-
neckis eparqiis mrevlis saqmianobaSi Carevis Sesaxeb. kerZod, 30
ivliss, doneckis olqis sofel krasnoarmeiskoeSi, aleqsandre
nevelis taZris winamZRvris igor sergienkos saxlTan mivida av-
tomobili warweriT „dnepri“, saidanac gadmovida SeiaraRebul
pirTa jgufi. isini Seuracxyofas ayenebdnen mRvdels, ekiTxe-
bodnen, Tu ra raodenobis Tanxa gaagzavna moskovSi da brals
sdebdnen banditebisadmi xelSewyobaSi. am pirebma aseve Caatares
Cxreka mis saxlSi da moiTxoves, rom ori dRis vadaSi daetovebina
ukrainis teritoria da gadaeca maTTvis taZris sadamfuZneblo
dokumentebi, mTeli saeklesio qonebis Cuqebis xelSekrulebas-
Tan erTad, naTqvamia mimarTvaSi.
mitropolitma onufrim ganacxada, rom msgavs situacias ad-
gili hqonda 30 ivliss ambrosievkis olqis blaRoCinis, dekanoz
evgeni podgornis mimarTac. blokpostze misi avtomobilis
Semowmebis Semdeg mRvdels Seuracxyofa miayenes da usafuZvlod
brals sdebdnen doneckis saxalxo respublikis dafinansebaSi.
„dekanozi evgeni podgorni gaiyvanes blokpostis miRma, Seu-
kres xelebi da miwaze daagdes. dauwyes avtomatis kondaxiT cema
mkerdis da welis areSi, fexebs urtyamdnen TavSi, aiZulebdnen
imis aRiarebas, rom is aris mtris cecxlis makoreqtirebeli da
uyenebdnen sxva usafuZvlo braldebebs“, _ naTqvamia mimarTvaSi.
mitropolitis TqmiT, mRvdels amcirebdnen da aiZulebdnen
jvris Camoxsnas. uaryofiTi pasuxis miRebis Semdeg samxedroe-
bma ZaliT Camoglijes mas jvari, mis TavTan gaisroles da
agrZelebdnen mis damcirebas da fsiqologiuri zewolis ganx-
orcielebas. Semdeg is Tavze Camocmuli tomriT ormoSi Casves,
gaCxrikes misi saxli, waiRes fuli da avtomanqana, xolo mRvdlis
16 wlis biWs bralad dasdes banditebTan TanamSromloba da mkv-
lelobiT emuqrebodnen. mrevlis da sasuliero pirebis Carevis
Sedegad dekanozi evgeni gaanTavisufles“.
ai kidev erTi informacia, 15 agvistosi:
„nacionalisturi partia „svobodas“ da ukrainis radikal-
uri partiis aqtivistebma, romlis lideria skandalurad cno-
29
bili deputati oleg liaSko, CaSales msaxureba da Seuracxyofas
ayenebdnen moskovis sapatriarqos ukrainis marTlmadidebeli
eklesiis erT-erT taZris winamZRvars kievis olqSi. incidentis
videoCanaweri xelmisawvdomia YouTube-ze. rogorc Jurnali-
stebs ganucxada rusuli saxalxo krebis adamianis uflebaTa
centris direqtorma roman silantievma, sofel Cervona moto-
vilovkaSi mdebare eklesiis winamZRvars, mama vladimirs, ra-
dikalebma Seasxes tomatis wveni da yvelanairad amcirebdnen.
angariSsworebis muqariT, mRvdlisgan iTxovdnen erTi kviris
vadaSi ukrainis datovebas da ruseTSi wasvlas. Tavdamsxmelebi
mas abralebdnen prorusuli poziciis qonas da „teroristebis
mxardaWeras“. videoroliki incidentis CanaweriT Semdeg inter-
netSi atvirTes“.
naTelia, rom saR azrze myofi arc erTi ukraineli ar iqneba
amgvari xelisuflebis moxaruli. yirimma (16 marts) da donbas-
ma (11 maiss) TavianTi arCevani gaakeTes _ Caatares sayovelTao
referendumebi, doneckis, luhanskis, slavianskis, kramator-
skis, mariupolis, gorlovkis da sxva qalaqebis saarCevno ub-
nebze giganturi rigebi idga. dididan pataramde, TiTqmis yve-
la, apolitikuri adamianebic ki, wavidnen xmis misacemad maTi
regionis ukrainisgan gamosayofad ama Tu im formiT _ yirimma
xma misca ruseTis SemadgenlobaSi Sesvlas, xolo doneckma da
luhanskma _ Tavdapirvelad damoukidebeli respublikebis Se-
qmnas.
yirimelebi mxars uWeren yirimis ruseTSi dabrunebas.
30
es arc mitingia, arc demonstracia. es referendumze xmis misacemad rigSi Camdgari xalxia (11 maisi, q. mariupoli, doneckis olqi).
aqve ganvmartavT, kidev erTxel: normalur pirobebSi es adami-
anebi ar apirebdnen ukrainis saxelmwifos winaaRmdeg gamosvlas, Tundac yirimis da sevastopolis rusebi, romlebic principSi ukmayofiloni ki iyvnen 1954 wlis xruSCovis gadawyvetilebis safuZvelze ukrainis SemadgenlobaSi yofniT, magram cxov-
robdnen da muSaobdnen, rogorc ukrainis kanonmorCili moqa-
laqeebi. igive exeba aRmosavleTis regionebs.
mofaSisto „maidani“.
31
Seqmnil situaciaSi yirims da sevastopols ufro metad gaumarTlaT: maT yvelaze adre daniSnes referendumi da moas-
wres ukrainis samxedro nawilebis neitralizacia, romlebic naxevarkunZulze imyofebodnen. ruseTis federacia, romelsac xruSCevma usafuZvlod CamoarTva naxevarkunZuli da gadasca ukrainis ssr-s, daeTanxma yirimelebis am survils da SeerTeba moxda mSvidobianad, erTi gasrolis da msxverplis gareSe. ra Tqma unda, moskovi daexmara yirimelebs mSvidobis SenarCunebasa da kievis eqstremistebis mxridan provokaciebis Tavidan acile-
baSi, referendumis win. ruseTis jarma udidesi profesionaliz-
mi gamoavlina, zedmeti xmauris da konfliqtebis gareSe dabloka ukrainis yvela danayofi yirimSi. mwvane kamuflaJSi Cacmul ru-
seTis elitur jariskacebs, romlebic saqmes zedmeti yvirilis, muqarebis da xmauris gareSe akeTebdnen, xalxSi xumrobiT „mwvane kacunebi“ da „Tavaziani adamianebi“ Searqves. maTi wvlili yir-
imSi mSvidobis SenarCunebaSi udidesia.
„Tavaziani adamianebi“.
isini ar iyvnen odesaSi, ar iyvnen donbasSi. amitom ukrainis
sxva regionebSi, romlebic gamovidnen „banderelebis“ winaaRmdeg,
movlenebi sxva scenariT ganviTarda. referendumis Catareba mox-
erxda, magram mSvidobis SenarCuneba _ ara. kievis xelisuflebam,
32
gansakuTrebiT poroSenkos arCevis Semdeg ivnisSi, daiwyo sadam-
sjelo operaciebis warmoeba, rasac „antiteroristuli opera-
cia“ daarqva. gorlovka, donecki, luhanski da bevri sxva qalaqi
yoveldRe ibombeba saartilerio cecxliT, iRupebian mSvidobiani
adamianebi. dasavleTs maTi bedi sruliad ar ainteresebs. rogorc
politikosebi, iseve masmedia sduman. maT xma ar amoiRes odesis
tragediis Sesaxeb (2 maiss) _ TiTqmis ar yofila vrceli siuJetebi
dasavleTis televiziebSi da presaSi, dasavlelma Jurnalistebma
gakvriT axsenes, rom dapirispirebis Sedegad odesaSi, xanZarSi
daiRupa ramdenime aTeuli adamiani, magram is, rom es adamianebi
SenobaSi Serekes da mas cecxli waukides, arsad ar Tqmula, miuxe-
davad imisa, rom rusuli arxebiT gavrcelebuli kadrebidan es kar-
gad Cans. dasavlelma politikosebma da Jurnalistebma aseve „ver
SeniSnes“ moqalaqeTa didi raodenoba, romlebmac monawileoba mi-
iRes referendumebSi, ver SeniSnes maTi enTuziazmi, didi survili
da rwmena imisa, rom faSizmisgan Tavs ixsnian. gulwrfelad vaRi-
areb, am striqonebis avtors maSin ar sjeroda, rom dasavleTis
masmedias SeuZlia ignorireba gaukeTos an eWvi Seitanos 16 martis
da 11 maisis referendumebze xalxis didi mozRvavebis faqtebSi,
magram swored ase moxda.
amave dros aRvniSnavT, rom dasavleTis liderebma, aSS-s prezi-
dentma obamam da safrangeTis prezidentma ollandma xma amoiRes
samoqalaqo pirTa Soris msxverplze da mouwodes kievs, rom zed-
metad ar gaerTos „ato“-s CatarebiT, xolo germaniis sagareo
saqmeTa ministrma Stainmaierma, frang kolega fabiusTan erTad,
organizeba gaukeTa berlinSi ruseTis da ukrainis sagareo saq-
meebis ministrebis Sexvedras, aRniSna ra, rom ukrainas sWirdeba
„sagzao ruka“ cecxlis Sewyvetis da stabilizaciis Sesaxeb. ma-
gram es yvelaferi Zalian gvian moxda, agvistos Sua ricxvebisT-
vis, roca donbasi ukve sisxlisgan icleboda da ruseTma iq sat-
virTo manqanebis kolona gaagzavna mosaxleobis dasaxmareblad.
yirimisgan gansxvavebiT, sabWoTa kavSiris dros doneckis da lu-
hanskis olqebi ruseTis federaciuli respublikis SemadgenlobaSi
ar Sediodnen, isini ukrainis ssr-s nawils warmoadgendnen. amitom
ruseTs ar gaaCnda araviTari iuridiuli sababi, rom iq samSvidobo
Zalebi Seeyvana, Tavis sazRvrebTan omis da qaosis Tavidan acilebis
mizniT, miT umetes, es teritoriebi mieerTebina. es gansxvaveba aRniS-
na 2014 wlis martSi erT-erT pres-konferenciaze ruseTis prezi-
dentma vladimir putinma. SesaZloa, es putinis politikuri Secdoma
iyo da ar iyo saWiro iuridiuli sakiTxebiT xelebis SeboWva, roca
saqme exeba moaxloebul humanitarul katastrofas, magram putini
33
moiqca saerTaSoriso samarTlidan da ara politikuri interesidan
gamomdinare, Tumca, SesaZlebelia, rom is politikuradac marTalia
da ar iyo saWiro aRmosavleT ukrainaSi jaris Seyvanis daCqareba _
es ruseTs daasustebda ekonomikurad.
sxvaTa Soris, yirimis SeerTebac sakmaod Zviri ujdeba ru-
seTs, Tundac rom ar yofiliyo dasavleTis sanqciebi. es kidev
erTi argumentia imis sasargeblod, rom ruseTs ar sWirdeboda
ukrainisTvis yirimis warTmeva da amisken mas ubiZga Tavad kievma.
prezidentma putinma imave pres-konferenciaze aRniSna, rom sax-
elmwifo gadatrialeba ukrainaSi da aqcentebis mkveTri cvli-
leba revoluciuri cvlilebebis Sedegad, asabuTebs sazRvrebis
koreqtirebis SesaZleblobas (mxedvelobaSi hqonda yirimi),
radgan revoluciis Sedegad Cven saqme gvaqvs ukve sxva saxelmwi-
fosTan. ase iyo ruseTis SemTxvevaSic 1917 wels, roca ruseTis
imperiis nacvlad warmoiqmna axali saxelmwifo, ramac gamoiwvia
Zveli sazRvrebis cvlileba _ aRniSna ruseTis prezidentma.
aleqsei mozgovoi, luganskis razmelTa brigadis jer-jerobiT daumarcxebeli
meTauri: „me, iseve, rogorc bevr sxva adamians novorosiaSi, ar SemiZlia vicxovro
im ideologiiT, romelsac Tavs axvevs dasavleTi dRevandel kievs. me ar SemiZlia,
gavigo erTsqesiani qorwinebebi, arasrulwlovanTa iusticia, rodesac mSoblebs
ukrZalaven Svilebis aRzrdas. Cven isedac mogvwyvites Cvens fesvebs. axla ki saer-
Tod gvikrZalaven, viyoT isini, vinc varT“ (gazeTi „moskovski komsomolec“, 28.8.2014).
34
putini kerketi kakali aRmoCnda, xolo axla 2014 welia da ara 1999
ruseTis winaaRmdeg sanqciebis etapobrivi SemoReba da gam-
kacreba miznad isaxavda ruseTis lideris da misi garemocvis
daSinebas. SezRudvebi Seexo, pirvel yovlisa, ruseTis bankebs
da msxvil kompaniebs, romlebic moipoveben da gadaamuSaveben
sasargeblo wiaRiseuls. ruseTma ar unda miiRos teqnologiebi
Tavisi energetikuli potencialis da, ra Tqma unda, samxedro
seqtoris gasaviTareblad. aRvniSnavT, rom ruseTis bankebis
da kompaniebis sia, romlebsac sanqciebi SeexoT, saqmis cod-
niT aris Sedgenili, rom moxdes ruseTis ekonomikis calkeuli
seqtorebis ganviTarebis Seferxeba. garda amisa, calkeul rus
maRalCinosnebs, politikosebs, samxedroebs da biznesmenebs
aekrZalaT evrokavSirSi da aSS-Si Sesvla, maTi angariSebi dasav-
leTis bankebSi dayadaRebuli iqneba, Tu aseTebi aRmoCndeba.
mTlianobaSi, unda aRiniSnos, rom sanqciebi sakmaod serio-
zuli aRmoCnda. magram es maqsimumia, risi gakeTebac dasavleTs
SeuZlia, xolo es ver Seaferxebs ruseTis ganviTarebas. diax,
saWiro iqneba garkveuli dro, rom ruseTi gadaerTos part-
niorobis gaRrmavebaze aziis da laTinuri amerikis qveynebTan,
da pirvel rigSi, sakuTari mrewveloba da maRali teqnolo-
giebi ganaviTaros. Tuki es yvelaferi xerxdeboda sabWoTa
periodSi, axla ratom ar SeiZleba amis gakeTeba?! realurad
dasavleTma ubiZga ruseTs, rom gaaZlieros avtarkia, TviTk-
maroba da gamovides globalizaciuri procesebidan, romle-
bic didwilad Tavsmoxveuli iyo misTvis ssrk-s daSlis Sem-
deg. pirvel rigSi, saubaria sakuTari warmoebis ganviTarebaze
udidesi Sida bazris dasakmayofileblad. rusi mwarmoeblebi
ukve sixaruliT uyureben sanqciebs, radgan es maTi Sansia, sa-
kuTari Tavi warmoaCinon. sanqciebma garkveuli diskomforti
Seuqmnes bankebs da msxvil korporaciebs, romlebsac biznesi
dasavlel partniorebTan hqondaT, magram arc erTi maTgani ar
Sewyvets arsebobas sanqciebis gamo.
aseve yuradReba unda mivaqcioT erT garemoebas: sanqciebi
maqsimalur diskomforts uqmnian rus oligarqebs-miliard-
erebs, romlebic ase Tu ise daaxloebuli arian prezidentTan.
dasavleli politikosebis gaTvla am dros, rogorc Cans, xde-
boda imaze, rom putinis uaxloesi garemocva zewolas moax-
denda masze ukrainuli politikis Secvlis moTxovniT. meore
35
mxriv, dasavleTSi ar faravdnen imedebs imasTan dakavSirebiT,
rom ruseTis moqalaqeebis sacxovrebeli pirobebi gauaresdeba
da xalxi isev moiTxovs prezidentisgan, rom daTmobebze wa-
vides. amgvari eiforiuli ganwyobebi gamosWvioda dasavluri
masmediis bevr publikaciaSi da reportaJSi.
ra Tqma unda, araferi msgavsi ar momxdara. putinis garemoc-
va ar ajanydeba sanqciebis gamo, putinma jer kidev SarSan yvela
gaafrTxila: saxelmwifo Cinovnikebs ar unda hqondeT uZravi
qoneba da angariSebi ucxoeTSi! amiT isini ucxoeTis qveynebze
damokidebuli xdebian. putinis gafrTxilebas ukvalod ar Cau-
vlia, bevrma SeZlebulma adamianma ruseTSi, romelic, amave
dros, saxelisuflebo elitis warmomadgenelicaa, dasavleTis
sabanko da sasamarTlo sistemebis „damoukideblobis“ realuri
fasis gaanalizebis Semdeg, Tavisi qonebis Senaxvaze izruna,
rom ar gamxdariyvnen dasavluri politikis mxridan SantaJis
obieqtebi. rac Seexeba xalxs mTlianobaSi: jer erTi, dasavle-
Tis sanqciebma ver gamoiwvia ruseTis mosaxleobis cxovrebis
pirobebis sagrZnobi gauareseba. produqtebis umniSvnelo gaZ-
vireba, iZulebiTi ganSoreba yvelis evropul sortebTan da a.S.
(isic ruseTis kontrzomebis Sedegad) _ ki, magram meti araferi.
dasavleTis liderebi ar elodnen: ormagi „qiSi“ putinisagan
(rusuli karikatura).
36
magram romc warmovidginoT, rom dasavluri sanqciebi ramde-
nadme gaaZliereben inflacias da sxva negatiur procesebs ruse-
Tis ekonomikaSi, sainteresoa, rogor warmoudgeniaT dasavleTSi
rusebis da maTi xelmZRvanelobis reaqcia? magaliTad, gaZvir-
da arayi da Zexvi, ra moxdeba amis Semdeg _ rusebi Seikribebi-
an wiTel moedanze da putinisgan moiTxoven yirimis dabrunebas
ukrainisTvis, xolo donbasSi marTlmadideblebis mitovebas be-
dis anabara? an, iqneb Tavad putini gamova amgvari iniciative-
biT, wiTel moedanze protestebis gareSec? Tu putini adgils
dauTmobs gorbaCovs da is morig „perestroikas“ da saxelmwifos
daSlas Caatarebs? _ ra Tqma unda, es sarkazmia, araferi msgavsi
ar SeiZleba moxdes. ruseTi araviTar SemTxvevaSi ar daixevs ukan,
xolo putinis qmedebebi kidev ufro gadamwyveti gaxdeba. mxolod
erTia gasakviri: dasavleTSi ruseTs TiTqos swavloben, maT hyavT
ruseTis specialistebi sxvadasxva dargSi, analitikosebi, mkvl-
evarebi, agentebi _ romlebic informacias moipoveben, da sxva
sasargeblo adamianebi. nuTu ase gaugebaria rusi xalxis da misi
lideris _ vladimir putinis xasiaTi? nuTu dasavleTSi daijeres,
rom ruseTi daixevs amgvari samarcxvino zewolis qveS? diax, ru-
seTi didwilad Seicvala, globalizaciis sacecebi masac miswv-
da, rusi politikosebi da oligarqebi TavianT Svilebs agzavnian
dasavleTSi saswavleblad da sacxovreblad (yovel SemTxvevaSi,
bolo dromde ase iyo), rusebi siamovnebiT yiduloben binebs
ucxoeTSi da isveneben iq, maT didwilad miiRes dasavluri fa-
seulobebi da fsevdofaseulobebi. magram naTeli unda iyos, rom
es yvelaferi arasakmarisia imisTvis, rom saSualostatistikurma
rusma uari Tqvas patriotul Sexedulebebze. morwmune marTl-
madidebeli adamianebis raodenoba ruseTSi izrdeba, maT Soris,
armiaSi. yvelgan gaZlierda patriotuli suli, axalgazrdobaSic
ki. tyuilad rodis scemen ruseTSi gansakuTrebul pativs didi
samamulo omis xsovnas da mis veteranebs, maTi erovnuli kuT-
vnilebis miuxedavad. rusuli wveulebebis zedmetobebi, veluri
scenebi medesanteebis dRes quCebSi, did qalaqebSi striptiz-
barebis da gei-klubebis arseboba ar unda gaxdes mcdari daskvnis
mizezi: ruseTi cocxali organizmia, misi qristianuli da nawilo-
briv musulmanuri Semadgeneli mainc ufro Zlieria, vidre dasav-
luri „globalizaciis“ danaleqebi. ruseTi iyo da aris am glo-
balizaciis mimarT winaaRmdegobis kera, da rac mTavaria, xalxSi,
qvecnobier doneze arsebobs amis gageba.
„putinis reJimis gaTvlebze zemoqmedebis kuTxiT, rac uka-
vSirdeba ukrainas, Cven ver vxedavT im Sedegebs sanqciebisgan,
37
rac Cven gvindoda“ _ ganacxada 4 agvistos brifingze TeTri
saxlis pres-mdivanma joS ernestma. gvinda davarwmunoT b-ni
pres-mdivani: verc naxavT!
ai ra ver gaiges dasavleTSi. es maTi eleqtorati SeiZleba
SekrTes da depresiaSi Cavardes cxovrebiseuli pirobebis gaua-
resebis gamo, xolo rus xalxs amaze bevrad metic autania. 1999
wels, iugoslaviis krizisis dros, ruseTi obieqturad susti iyo,
imisTvis, rom dasavlur eqspansias SewinaaRmdegeboda. Zalebi ara-
sakmarisi iyo 2000-iani wlebis dasawyisSic, roca daiwyo „feradi“
revoluciebis pirveli talRa. magram ruseTi putinis xelmZR-
vanelobis qveS yovelwliurad Zlierdeboda. amJamad is mzadaa
dasavleTisTvis winaaRmdegobis gasawevad da dasavleTis san-
qciebs upasuxebs Tavisi, SesaZloa ufro mtkivneuli sanqciebiT.
evropa ufro metad aris damokidebuli ruseTTan vaWroba-
ze, vidre aSS. aviRoT Tundac bunebrivi gaziT momarageba. fi-
neTi, SvedeTi, baltiis qveynebi da bulgareTi 100%-iT rusul
gazs moixmaren. germania Tavisi moTxovnis erT mesameds faravs
rusuli gaziT. aseve maRalia rusul energetikul nedleulze
damokidebuleba CexeTis, poloneTis, belgiis, niderlandebis,
ungreTis, avstriis, slovakiis, sloveniis, xorvatiis, rumineTis
da saberZneTis SemTxvevaSi. safrangeTi da italia moxmarebuli
gazis 20%-s aseve ruseTidan iReben. ruseTis sagareo saqmeTa
saministrom gaafrTxila evrokavSiri, rom ruseTTan ultima-
tumebis da sanqciebis enaze saubarma SeiZleba gamoiwvios en-
ergoSemcvelebis gaZvireba (ix.ruseTis sagareo saqmeTa saminis-
tros ukve naxsenebi 30 ivlisis komentari). ruseTma CineTTan
xeli moawera mravalmiliardian kontraqts bunebrivi gazis
miwodebis Sesaxeb, ase rom, Tuki evropa rusuli gazis gareSe
darCeba, ruseTi ar darCeba Semosavlebis gareSe. mas Tavisu-
flad SeeZleba gaZvirebuli navTobis gayidvac. ruseTi ar daiR-
upeba energoSemcvelebis evropaSi eqsportis SewyvetiT, samagi-
erod iqneba sruli qaosi evropis ekonomikaSi. evropas uaxloes
momavalSi ar gaaCnia rusuli gazis Canacvlebis saSualeba, ar
arsebobs amis teqnikuri SesaZleblobebi. zogierTi amerikeli
senatoris populisturi gancxadebebi, rom evropas unda mi-
vawodoT Txevadi gazio, ubralod sityvebia da meti araferi.
mWidrod dasaxlebul evropaSi aseve SeuZlebelia fiqalis gazis
sabadoebis aTviseba, miT umetes, swrafi tempebiT.
anu, evropa cecxls eTamaSeba. aSS-s es awyobs kidec erTi
mxriv: isini asusteben ekonomikur konkurents _ evrokavSiri
38
plus ruseTi, maT Soris partniorobis gawyvetis saSualebiT.
magram, meore mxriv, isini asusteben TavianTve partniorebs ev-
ropaSi. ase rom, aSS seriozul politikur riskze midis.
ruseTi jer ar apirebs evropis dasjas da gazis ventilis
gadaketvas. es SeiZleba moxdes mxolod ukidures SemTxvevaSi.
magram ruseTma ukve upasuxa sanqciebs mtkivneuli kontrsan-
qciebiT, SezRuda ra ruseTis bazarze evropis sasoflo-sameur-
neo produqciis moxvedra. ruseTis kontrzomebis pirvelma
Sedegebma ar daayovna (es jer mxolod dasawyisia). dasavluri
presis qedmaRluri toni ruseTis winaaRmdeg sanqciebis Se-
moRebis momentSi, msubuqi panikiT Seicvala. ai zogierTi sa-
Tauri germanuli presidan (arada, germanelebi ekonomikurad
sxva evropelebTan SedarebiT gacilebiT mSvidad grZnoben Tavs):
„germaniis ekonomika mcirdeba, italia recesiaSi vardeba, ev-
rozona stagnacias ganicdis: evropis koniunqtura saxifaTod
Sesustda“ – Spiegel-online, 14/08/2014. „ruseTi spobs germaniis keTildReobas. germaniis ekonomi-
kis simZlavre mcirdeba. ruseTTan konfrontacia kompaniebs
amZimebs da Semdgom TveebSi did problemad gadaiqceva“ – Die Welt, 14/08/2014.
daskvnebi saqarTvelosTvis
saqarTvelos premier-ministris mier ama wlis TebervalSi
davosSi gamoxatuli frTxili, diplimatiuri pozicia ukrainis
movlenebis mimarT, sruliad gamarTlebuli iyo. da saerTod,
irakli RaribaSvili yovelTvis zomier pozicias gamoTqvams
rusul-qarTuli urTierTobebis mimarT _ grZnobs politiko-
sis pasuxismgeblobas sakuTari qveynis winaSe. saakaSvils ar
gaaCnda pasuxismgeblobis grZnoba da man saqarTvelo gadaCexa
uaxloes mezobelTan, erTmorwmune ruseTTan konfrontaciis
WaobSi. es Segnebulad gakeTda, Cven amis Sesaxeb araerTxel
dagviweria da gviTqvams. saqarTvelos axali xelisufleba ac-
nobierebs, Tu ramdenad damRupveli SeiZleba iyos qveynisTvis
„civi omis“ gagrZeleba ruseTTan. amitom Cveni xelmZRvanelo-
bis generaluri xazi _ ar Caerios zedmetad aqtiurad ukraina-
Si mimdinare movlenebSi _ sruliad misaRebia.
magram ugunurad iqceva ukrainis axali xelisufleba. is
ar ikmara, rom qveyanaSi qaosi Semoitana, sxvisi instrumenti
gaxda, ruseTis winaaRmdeg mimarTuli, es xelisufleba pro-
39
vokaciulad, sul mcire, agdebulad iqceva saqarTvelos
mimarT. im dros, roca saqarTveloSi mimdinareobs qveynis yo-
fili mmarTvelebis mimarT gamoZieba, Zalze araeTikuria ukrain-
is prezidentis mxridan saakaSvilis datoveba Tavis mrCevlad,
romelic gauTaveblad lanZRavs saqarTvelos demokratiulad
arCeul xelisuflebas. ukraina rCeba „nacionalebis“ placdar-
mad, maT iq iwveven „reformebis gamocdilebis gasaziareblad“ da
yvela saSualebas aZleven, sinamdvileSi, ZirgamomTxreli saqmi-
anoba awarmoon qarTveli xalxis winaaRmdeg, romelmac uari
Tqva maT „reformebze“. ufro metic, „maidanis“ xelisuflebis
warmomadgenlebi imdenad gaTavxeddnen, rom TbilisSi, krimi-
nali merabiSvilis sasamarTlo procesze odiozuri iuri lu-
cenko gamogzavnes, romelic bedavda sasamarTlo procesSi
Carevas da mosamarTlis mimarT muqaras. gasakviri araa, rom
lucenko sasamarTlo sxdomis damTavrebis Semdeg lanZRavda
da aginebda denacificirebul saqarTvelos, qarTulsave mas-
mediasTan interviuebSi. es imis miuxedavad moxda, rom cota
xniT adre premierma RaribaSvilma ukrainas urCia, maincdamainc
didi yuradReba ar miaqcios saakaSvilis rCevebs. faqtobrivad,
kievma sila gaawna Tbiliss. Cven es unda gaviTvaliswinoT da
swori daskvnebi gamovitanoT _ donbasis mcxovrebni imave avan-
tiuristebisgan icaven Tavs, romlebic ufro metad afaseben „na-
cionalebTan“ megobrobas, vidre saqarTvelosTan.
saqarTvelom xeli unda SeuSalos da dasajos is kriminal-
uri struqturebi, romlebic saqarTvelodan ukrainaSi ag-
zavnian zogierT pirs sabrZolo moqmedebebSi monawileobis
misaRebad. marTalia, qarTvelma boevikebma, sinamdvileSi ki
„nacionalebma“, aqamde didad ver gamoiCines Tavi, donbaseli
ajanyebulebi niWieri rusi meTaurebis xelmZRvanelobiT brwy-
invaled umklavdebian ukrainis SeiaraRebul Zalebs. sxvebTan
SedarebiT ufro didxans tivtivebs erT-erTi boeviki, aSkarad
mcire masStabis kriminali, romelmac ZaRluri metsaxeli
moirgo _ „dobermani“. es „dobermani“ arcxvens yvela namdvi-
li qarTveli samxedros Rirsebas, pozirebs miwaze dawvenili
da xelebSekruli tyveebis fonze, miT umetes, rom Tavad mas
mtris datyvevebaSi araviTari monawileoba ar miuRia. „dober-
mani“, rogorc Cans, arc omobs wina xazze, mudmivad iRebs vid-
eoklipebs frontis xazidan Sors, sadac acxadebs, rom mtrebis
jibrze cocxalia (TiTqos misi persona vinmes ainteresebdes).
ai aseTi klounebi gamodian saqarTvelos saxeliT ukrainaSi,
40
xolo Cvenma xelisuflebam amas yuradRebiT unda adevnos
Tvalyuri, radgan saqme exeba saqarTvelos reputacias. Cven,
evraziis institutSi, magaliTad, gagvaCnia informacia, Tu ra
arxebiT da vin agzavnis amgvar subieqtebs ukrainaSi da mzad
varT gavandoT is kompetentur organoebs, Tuki maT jer kidev
ar gaaCniaT amgvari cnobebi.
aseve kargi iqneboda, Tuki saqarTvelo, evrokavSirTan „aso-
ciaciis“ xelSekrulebis xelmoweriT tkbobis magivrad, yur-
adRebas miaqcevda gazrdil SesaZleblobebs ruseTsa da evroka-
vSirs Soris sanqciuri dapirispirebis fonze. axali informacia:
ruseTma gansazRvra prioritetuli qveynebis sia sursaTis mo-
wodebis TvalsazrisiT, romelic adre evropis qveynebidan Semo-
dioda, _ ganacxada ruseTis soflis meurneobis ministrma nikolai
fiodorovma. „CvenTvis perspeqtiuli qveynebia xil-bostneulis
mowodebis TvalsazrisiT _ azerbaijani, uzbekeTi, somxeTi, ta-
jikeTi, raRac doziT yirgizeTi. aqve axlos arian TurqeTi, irani,
serbeTi. Zalian perspeqtiuli qveynebia irani, maroko da egvipte
_ maT sWirdebaT Cveni produqcia, kerZod, xorbali da zeTi, xolo
Cven gvinda maTi bostneuli, xili, kenkra da citrusebi“. misi si-
tyvebiT, mZlavri bazari, romelic „karze gvikakunebs“ _ laTinuri
amerikis qveynebia. „esaa Cile, argentina, paragvai, ekvadori, peru.
maTTan molaparakebebs vawarmoebT da isini ukve rigSi dganan, rom
gazardon TavianTi produqciis mowodeba“, _ Tqva fiodorovma.
kargi iqneboda, Tuki am siaSi saqarTveloc aRmoCndeboda.
gansakuTrebiT maSin, roca qarTul-osuri konfliqtis zonis
mcxovreblebs versad gaaqvT TavianTi SesaniSnavi xarisxis vaS-
li da mosavali fuWdeba.
* * *
mTlianobaSi, marTlmadideblobis aRorZinebasa da marTl-
madidebeli xalxebis erTianobas alternativa ar gaaCnia, xolo
dasavleTis eqspansia jer kidev grZeldeba, magram ruseTis
simtkicis gamo mainc dasasrulisken midis. amitom yvela Cven-
ganma unda gaigos: ukrainaSi mimdinare movlenebi arc separa-
tizmia da arc erTi saxelmwifos teritoriebis miTviseba meore
saxelmwifos mier, aramed yovelive es warmoadgens globaluri
civilizaciuri dapirispirebis nawils.
evraziis instituti, Tbilisi.
28 agvisto, 2014 w.
www.politforumi.com / www.geurasia.org