Klaipcdos univcrsitctas

Lictuvos istorijos institutas

Vilniaus univcrsitctas

• •

.' D LEI 0 Y K -- C -A

VILNIUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (als. redaktorius ir sudarytojas) (Lielllms iSlorijos illslillllas)

Rimantas lankauskas (Vi/nialls IIl1in' rsilelas)

Vytautas Kazakevicius

(Liell/l'os iSlorijos inSlill/las)

Mykolas Michelbertas (Vi/llialls IIl1il 'ersilelas) -Evalds Mugurevics (Lalrijos IInirersilefO Laf1'ijos iSfOrijos illslilufas)

Vytautas Urbanavicius (Pilill (vrilllo cenlras .. Lielllros pill 's ")

Gintautas Zabiela (Liellll'os iSlorijos illslilllla~)

v

Vladas Zulkus (K/aipedos 1II1il 'ersilelas)

v

lurgita Zukauskaite (als. sekrelOli)

ISSN 0207-1'169-+ ISBN 991'16-23- J 26-4

([) LicluVO~ iSlorijos in~lillilas. 2()05 r' Straipsnil) <lllioriai, 2005

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005 . T. 27, p. 287- 294. ISSN 0207-8694

R 1 ~:S (V II.lJOS) BASEINE

EDVARD ZAIKOVSKIY

IVADAS

Senajai pasauleziiirai biidinga ivairill gamtos rei ski­niIL tam tikrq teritorijll ir atskirq geografmill objektq (pvz., kalvq, ezerq, upiq) sakralizacija. Ezerq, UPill ir saltinill sakralumas dainai galejo tureti racionalll pagrindlt. ypac tada, kai telkinill vanduo pasiiymejo gydomosiomis ga­liomis. Bene labiausiai pasaulyje zinoma sventoji Gango upe Indijoje.

Baltarusijoje bei Lietuvoje menamos sakralizacijos kontekste dideli susidomejimll. kelia Neries (Vilijos) upe ­didZiausias Nemuno intakas. Vilniaus miestui, . ant Neries kranto, ir mitologiniams vaizdiniams, susijusiems su siuo miestu, V. Toporovas skyre specialill. studijll. (TOllOpOB, 1980). Kyla naruralus klausimas - ar viena is

--• -- ---- ----

IIII1Aem.\bl

IIIKAJlH~bl

• ---- - --

----

------ ----

- - = .& - - -- -- - -- - ---- --- --- --

BeAI1Koe IToAe ---- • )l(oMoikK

KpaCHI1KI1

•

-- ----

pagrindinill ankstyvosios miesto istorijos mitologizavimo priezascill nereiketq laikyti pacios Neries upes sakralines reikSmes? Viename Neries (Vilijos) aukstupio kaimll1!Zra­sytas padavimas apie tai, jog kitados Vilija buvo vadinama DidZilija sventa upe (,,BeJIJUI HeKani Ha3bmanaCH CBHTOH BAAiKai1: paKOH") (JIereiW>I, 1983, c. 512). Beje, vienas is Neries (Vilijos) intakq turi Sventosios upes pavadinimll..

Ieskant UPill sakralumo pedsakq, reikia atsizvelgti i archeologinius, tautosakinius, mitologinius ir lingvistinius duomenis. Archeologijos sriciai priskiriami ir duomenys apie ikikrikscioniskll.sias sventvietes: apeiginius akmenis, sventus saltinius ir kitas. Jos aptinkamos Neries (Vilijos) aukstupyje ir toliau palei jll.. Sventvietes, kurioms iki siol rodoma pagarba, yra ne vien archeologijos, bet ir etnolo­gijos objektai.

oeroMllb VII.IJOS (NERIES) I~TAKOS

--Aepuc",",

3aMOCTOQbe

Neries (Vilijos) istakos yra lllbl­.lI.RHCKiR arba KpaeellKiR pelkese 0,5-0,7 km i siaures rytus nuo Silenll (llibUliH­lib!) kairno, Doksicos (POKUtblllbl) rajo­ne, Vitebsko srityje (JIereH.nbI, 1983, c. 367- 368) (I pav.). Padavimuose upes pradZia atkakliai siejama su akmeniu, laikomu siuveju - ,,kriauciumi", vadina­mu Stepano akmeniu (ClIen-KaMeHb, KaMeHb C/fRnaH), nors tikroveje jis yra maZdaug liZ poros kilometrq i rytus nuo Vilijos istakq. Vis delto neatmestina, kad pries keletll. simtmecill ar rukstantmecill Vilijos versmes is tiicnUll trysko arCiau Stepano akmens. Siuo metu sis akmuo yra misko gilumoje, maZdaug 3,5 km i siaur~ nuo Krasnikq (KpaCHiKi) kaimo.' Akmuo - rausvas stambiagriidis grani­tas, mazdaug pries 150 tiikstancill metll ledynll atnestas is dabartines Suomi-

ITYl.I.\a •

o 2km , ,

----TOA~11

• • tIynpbl

--- -- -----•

• • Minsk ••

I pav. Stepano akmens (Cl./en-Ka.Me1tb) geografine situacija. Akmens viet!\. zymi juodas trikampis. V. Vaitkeviciaus brei .• 2004 m. Fig. I. The geographical location of Stephan's stone (Cl\enb-KaMeHb). The place of stone is marked by black triangle.

' Geografines akmens koordinates yra N54°42'46,I", E027°56'40,3" (su galima 12 m paklaida). V. VaitkeviCiaus duomenys. 2004 m

288

2 pay. Stepano akmuo (Cl./en-KllMeflb) is P puses. (Siomis die­nomis ant akmens uzrista juosta, 0 ant jos prisiuta nedidele me­dZiagos skiaute, atstojanti apzadll ranksluosteli?). V. Vaitkeviciaus nuotr., 2004 m. Fig. 2. The Stephan's stone (Cl.\enb-KaMeHb) from south. (Re­centlya sash was tied with a small textile rag sewn on it; a sort of votive towel?).

jos pietq ar is siaurines Peterburgo sri ties dalies (lliYKOY, 1992, c. 137). Stepano akmens aukstis virs zemes pavir­siaus yra 1,96 m, visas aukstis - 2,68 m, maksimalus ilgis siekia 1,3 m, plotis - nuo 0,5 iki 0,9 m. Lygiausia ir sta­ciausia yra pietrytine sonine akmens plokstuma, kurioje yra iskaltas kryzius su Golgota, 0 kaireje kiek zemiau jo ­iPrastas kryzelis (2 pav.).

UZ 4 m nuo Stepano akmens, lomeleje, apie 0,5 m iskil€(s virs zemes pavirsiaus pietvakariq - siaures rytq kryptimi srukso 1 ,8x2,4 m dydzio akmuo - "suakmene­j€(S jautis". Toje pacioje vietoje yra ir mazesniq apvaliq akmen4., anot padavimq - "suakmenejusiq ltsociq".

1993 m. tyrinejimq metu istirtas 32 m2 plotas aplink Stepano akmeni ir "suakmenejusijauti". Po pilkai juoda velenine jaura slugsojo tamsiai pilkas humusinio smelio sluoksnis, kurio storis svyravo nuo 0,1 iki 0,5 m. Po siuo smeliu slUgsojo geitonai rudas iki 0,4 0,5 m storio smelis arba priesmelis. Giliau aptiktas izemis - geltonai baltas smelis. Kasinejimq metu pietrytineje dalyje, 0,1-0,22 m gylyje, rasta angliukq. Kitur jq aptikta geitonai rudo sme-

EDVARD ZAlKOVSKIY

lie sluoksnyje, 0,28-0,38 m gylyje, taip pat ir daug ivai­raus dydzio akmenq (apie 0,2-0,4 m skersmens). Akme­nq ivairiame gylyje aptikta visuose kvadratuose, taciau daugiausia i siaur€( ar i siaures vakarus nuo Stepano ak­mens bei visai prie jo (3 pav.). Izemyje aptiktos 8 ivairiq dydZiq ir konfigiiracijq duobes, uipildytos geltonai rudu smeliu, kuriame neretai pasitaikydavo angliukq. Duobiq ilgis svyravo nuo 0,66 iki 1,7 m, gylis - nuo 20 iki 28-34 cm (4, 5 pav.). Viena duobe - stulpaviete (Nr. 6) ap­tikta tarp Stepano akmens ir "suakmenejusio jauCio". Plane jos forllla apvali, 28- 29 cm skersmens, gylis sieke 82 cm. Duobe uzpildyta geltonai rudos spalvos smeliu be angliu­kq. Tenka manyti, kad tarp dviejq dideliq rieduliq kitados buta masyvaus stulpo, galblit net stabo.

Dar viena duobe (Nr. 7) aptikta po vienu is "suakme­nejusio jaucio" krastu. Si duo be buvo trapecijos suapya­lintais kampais formos, 0,82xO,52 m dydzio, apie 0,24 m gylio. Jos uZpilde rasta angliukq. Be to, tyrimq plote, 0,3-0,4 m gylyje, aptikta pillninio apdorojimo titnagq. Kera­mikos ar kitq datuojamq radini4., deja, neaptikta, taciau yra pagrindo manyti, kad kasinej imq metu vis delto pavyko uzfiksuoti sioje vietoje vykusiq apeigq pedsakq.

Apie Stepano akmeni daug ir ivairiai pasakojama. Pa­sak vieno padavimo, ten, kur isteka Neris (Vilija), gyveno motina, sunus ir dukte. Sunaus buta neklusnaus, 0 dukters - labai pasileidusios. Motina prakeike dukteri ir toji issi­liejo upe, kuri buvo pavadinta Vilija, 0 sunus uz nepaklus­numlt pavirto zmogaus pavidalo akmeniu (lIleiiH, 1893, c. 430 431). Pagal kitlt - Silenq kaime gyveno siuvejas Stepanas ir mergina Uljana ar Veljena, kurie vienas kitlt mylejo, taCiau nedriso apie tai vienas kitam prisipazinti. Bijodamas, kad Uljana jo nemyli, Stepanas nusprende parduoti savo siellt velniui, kad tas padetq laimeti mergi­nos pasitikejimlt ir meil€(. Velnias pareikalavo Stepano nuimti nuo kaklo kryzeli ir sudauzyti j i ant akmens. Vos tik tai Stepanas padare, trenke perkunas, kuris uzmuse Velnilt. Stepanas tlt akimirklt pavirto akmeniu. Kitlt die­nlt Veljana atbego pas akmeniu virtusi Stepanlt., apkabi­no ji ir apsiverke. IS jos asarq erne teketi upe, kuri Veljanos garbei ir buvo pavadinta Velja arba Vilija (Bie­laruski, 1919, p. 100- 102). Buvo pasakojama, kad va­kare ant akmens galima palikti audini ir paprasyti: "Stepanai, pasiuk durtini!", ir rytlt ant akmens rasday« pasiutlt drabuzi. Zmones uz atliktlt darblt cia palikdavo duonos, druskos, linq. Bet vienlt kartlt kazkas paprase akmeni pasiuti "nei si, nei tlt". Akmuo-siuvejas isizeide ir liovesi siuv€(s. Pasakojama, kad akmuo eslt turejo gal­vlt., rankas ir kojas, 0 tarp siq kojq galima buvo pereiti [?] (JUryxoy, 1992, c. 136-137).

Dar vienas padavimas pasakoja, kad valstietis Stepa­nas per Velykas isvaziavo arti jauciais. Jo zmona Akulina

SVENTVIECIV TYRIMAI NERIES (VILlJOS) BASEINE 289

t-2J

./J -

.f}"

•

4 .:..:..... _______ ___ ~2:;;tJ,,--_________ -= ______ --' __ 2

kelmas

3 1

o Ilf I I

•

7 ~f2 0,---------------- 5 ~2J

3 pay. Tyrimq ploto prie Stepano akmens planas (akmenq issidestymas; Stepano akmuo ky. 1- 2, ,jautis" - kv. 7- 8). E. Zaikovskio brez., 1993 m. Fig. 3. The layout ofinyestigated area at the Stephan's stone (the distribution of stones, the Stephan's stone, square 1- 2, "an ox" ­square 7- 8).

veliau atnese valgyti ir pradejo bartis, kad Stepanas dirb~s svent~ dien~. ISeidamaji tare: "Pavirsk akmeniu!" Stepa­nas savo ruoztu atsake: ,,0 tu virsk medZiu!" Stepanas,jo jautis ir net ~soteliai t~ akimirk~ suakmenejo, 0 imona pa­virto pusimi, vadinama Kulina. Ji ir dabar auga netoli ak­mens (JUIyKOY, 1992, c. 136-138). VZ 0,2 km i vakarus nuo Stepano akmens, prie pelketos iemurnos yra ned ide­lis ezeras, kuris vasar~ beveik isdZiusta. Kai kuriuose pa­daviml! variantuose tvirtinama, kad Stepano zmona pavirto siuo ezeru, 0 ne mediiu.

Dar anksciau darbe, skirtame Veleso vaidmeniui ikikrikscioniskoje pasauleziUroje, mes priejome prie is­vados, kad baltarusitt tautosakoje Stepanas (CijRna/-t), igi­jC(s siek tiek krikscionisktt bruoztt, pakeite Veles~ (3aHKoycKi, 1998, c. 10). Baltarusitt pasakose Slibino (3.MeJl rapb/Ml{a) vardas keiciamas Stepanu tam, kad ap-

saugotttji nuo perkiino ir iaibo (FpOMY 3 MaJlaHKaJO) pyk­cio. Baltarusijos vietovese akmenys-siuvejai arba "suak­menejC(jauciai" siejami su Stepanu (beje, jautis - vienas is Veleso isikiinijimtt). Padavirnuose Veleso-Stepano part­nere moteris buvo krikscionisk~ vard~ turintis mitinis per­sonaias Katerina (KaijRpbLHa).

Katerina buvo miliinisko ugio ir pasizymejo ypatin­ga jega. Jai budingas glaudus rysys su vandeniu, taip pat meiles, santuokos, gimdyvitt globa. Katerina taip pat su­sijusi su gyvUnttpasauliu, visttpinna lokiais. Parnineti bruo­zai byloja apie chtoninl( Katerinos prigimti (3afu<oycKi, 1998, c. 12). Kai kurie padavimai mini ir karinl( Kateri­nos funkcij~. PavyzdZiui, pasakojama, kad Lukomsko eze­ro (Casnicktt r.) vakarineje pakranteje esanti Marjos kalva taip pavadinta mitines burtininkes Marjos, gyvenusios pries tiikstanti mettt ir kovojusios su priesais, garbei. Mar-

290 EDVARD ZAIKOVSKJY

Nr.2 Nr.3 Al A 0 01 Nr.4 'eYi&@ W1 -JI

-f+ -+cs Al A U U1 0 A Al W ~ A At

0 01 Nr.7

A At Nr.6 Nr.4 W4t A At n 01

Nr.8 A A1

o 01

~

- dliobillllZpildas (ge/tonai rudas smells)

7 5 -. - - allglillkai

- jllOST!as IlItnlllSillgas smflis

4 pav. Tyriml!ploto prie Stepano akmens planas (duobes ir stulpaviete). E. Zaikovskio brez., 1993 m. Fig. 4. The layout of investigated area at the Stephan's stone (the pits and the pole-site).

ja galejo vaikSCioti vandens pavirsiumi, trauke is vandens savus suzeistuosius bei skandino priesus (3aHKoycKi, 1993s, c. 27).

Ir Katerina, ir Marja - tai velesni tos paCios dievybes vardai. Padavimq duomenis svariai papildo baltarusiq uZ­kalbejimai. Uzkalbejimuose nuo nuziurejimo minima ca­riene-vanduo2 , Katerina, Marina, vanduo Katerina, vanduo-cariene; uZkalbejime meilei issaugoti - vanduo Ka­terina. Dant\l skausmo uZkalbejime vandeniu-cariene jau vadinama Uliana (3aMOBbI, 1992, Nr. 873,883, 1319,604). Vadinasi, prosenovine vandens globeja veliau galejo buti vadinama Katerinos, Marijos, Marinos, U1ianos vardais.

UZkalbejimai byloja, kad dar vienas Katerinos bruo­zas buvo jos gyvates pavidalas: uzkalbejimuose nuo gy-

vaciq ikandimo minima gyvate Katerina. Kartu su ja arba atskirai gali buti minimos gyvates: Skurapeja, Pelageja, Ma­rina, Kulina, Uliana, Stepanida (3aMoBbl, 1992, Nr. 300, 301,303,306,307,315,326,327,336,364,375). Daryti­na isvada, kad senoji deive vadinta ivairiai: Katerina, Mar­ja, Marina, Uliana, Kulina, Stepanida ir pan. Taigi nors padavimuose apie Stepano akmeni ir Vilijos istakas Kate­rina neminima, Veleso-Stepano prutnere turi Ulianos (arba Veljanos) ir Kulinos vardus. Padavimas apie pasileidusi~ dukteri, kuri issiliejo upe, pavadinta Vilija, visiskai atitinka tokius Katerinosl Ulianosl Kulinos bruoms, kaip rysys su vandeniu ir meiles, santuokos, gimdymo globejos funkcijos. Darytina isvada, kad Vilijos istakos senojoje pasauleziiiroje buvo susijusios su dievu Velesu ir jo partnere - deive.

2 Vanduo baltarusil! kalboje yra moteriskosios gimines - vertejos pastaba.

~VENTVIECIt,J TYRIMAI NERIES (VI LlJOS) BASEINE

Kv.8 Kv.6

Kv.1 Kv. 3

Kv.7 .11 Kv.8

o

Kv.2 Kv.1 tfJ

5 pay. Tyrimq ploto prie Stepano akmens sieneles. E. Zaikovskio brei., 1993 m. Fig. 5. Sectional views of investigated area at the Stephan's stone.

VILNIOS I~TAKOS

Savo studijoje, skirtoje Vilniui, V. Toporovas atsklei­de ir kai kurias Vilnios upes sakralines reiksmes, glau­dziai susijusias su mirtimi (TonopoB, 1980, e. 57- 58). Tiketina, kad sakrali vietove buvo ir Vilnios istakos salia Kiementt (KeM.JlHbl) kaimo, Asmenos rajone, Gardino sri­tyje (6 pav.). Si Saitiniu (lll(lJlblliHa) vadinama vietove yra visiskai prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos.

1991 metais zvalgant sios zemumos pakrascius ap­tiktas kultiirinis sluoksnis. 1992 m. sioje vietoje istirti du surfai (bendro 12 m2 ploto), 0 1994 m. - perkasa (24 m2

)

ir 3 surfai (bendro 16 m2 ploto). Nustatyta tokia sluoks­nitt stratigrafija: I) pilkas 0,14 0,34 m storio ammo; 2) pil­kas 0,08- 0,72 m storio smelis (kuiturinis sluoksnis); 3) tamsiai pilkas, beveik juodas 0,12- 0,6 m storio prie­smelis (taip pat kultUrinis sluoksnis). Jame aptikta ir siek

291

tiek smelio priemaistt. lzemis (baltai geltonas kietas prie­mol is) aptiktas 0,42- 1,3 m gylyje nuo zemes pavirsiaus (7 pav.). Izemyje visur rasta daug nedideli4., 5- 7 em gy­lio, iki 10 em skersmens duobucitt. Kai kuriuose surfuose aptikta smulkitt angliuktt.

Radinius nesunku suskirstyti pagal sluoksnitt stratig­rafij!l: 0,4 m gylyje dazniausiai buvo randama keramikos ir stiklo duzentt (tarp jtt daug keramikos fragmenttt glazii­ruotu pavirsiumi, datuojamtt ne anksciau kaip XVI a.). Zemutiniuose (dviejtt ehronologinitt laikotarpitt?) kultfui­niuose sluoksniuose rasta ivairios lipdytos keramikos.

Daugiausia aptikta keramikos lygiu pavirsiumi (42 sukes, tarp jtt 6 pakrasteliai). Indtt angos skersmuo svy­ruoja nuo 14 iki 20 em, sienelitt storis - nuo 0,7 iki 0,95 em. Molio maseje yra ZvirgZdo ir stambiagrudzio smelio priemaistt. Pakrastelitt fOllna - tulpes pavidalo. Grubletos keramikos rasta maziau negu lygiu pavirsiumi (13 fragmenttt, iskaitant 1 pakrasteli). Sitt sukitt sienelitt storis - 0, 15-0,8 em. Molio maseje pastebima smelio prie­mais4., reciau - zvirgZdo. Tyrimtt metu taip pat rasta 10 keramikos brUksniuotu pavirsiurni suki4., 0 25 lipdytos ke­ramikos sukitt rusis nenustatyta. Lipdyta keramika datuo­jama BrUksniuotosios keramikos kultUros laikotarpiu (ne veliau kaip IV a.) ir I tUkst. vidurio - antrosios puses lai­kotarpiu.

Be keramikos fragmenttt, taip pat aptikti 3 moliniai dvigubo nupjauto kUgio fOIl nos verpstukai. Pasitaike mo­lio tinko gabaliuktt. Taip pat rastas gelezinis skustuvas ir staCiakampe plona spalvotojo metalo piokstele su kniede per viduri (8 pav.).

Barvoniskes

VindZil1nai

• Kiemen.;,.i

• • KeMJlHLI

o 1 km , !

• PyxwaH>I

• MInsk ..

6 pay. ViLnios istaktt geografine situacija. Tyrimq vietlt fymi juodas trikampis. V. VaitkeviCiaus brei., 2004 m.

•

Fig. 9. :rhe geograehical situation of theYilnia headwaters. The place of investigatid'ns is marked by black triangle.

292

KV.3 pietine sienele siaurine sienele

• • • • • .. . . -• •• • •

tbdi-111111-1\\\\1-

gels vas, balkSvas smelis

armuo

kulturinis sluoksnis (pilkos spalvos)

kulturinis sluoksnis (tamsiai pilkas

pereinantis iJuodq; su smelio intarpais) • • • - lzemls

EDVARD ZAlKOVSKIY

vakarine sieneie

rytine siene1e

7 pay. Tyrim4. ploto prie vienos is Vilnios versmi4. Saltinio vietoveje stratigrafija. E. Zaikovskio brei ., 1994 m. Fig. 7. The stratigraphy of the investigated area at one of the Vilnia springs in the Saltinis site.

BMA Geologijos instituto laboratorijoje taip pat at­likta SaItinio vietoveje trykstancio saltinio (tai viena is Vilnios aukstupio versmiv vandens chemine analize.3

Konstatuota, jog Saltinio vietoves saltinio vanduo yra puikus geriamasis vanduo, i kuri atsitiktinai pateko ne­didelis nitratll kiekis. Vanduo pasemtas nesensta kelet~ met\t. Beje, jo chemine sudetis yra artima Neries (Vili­jos) aukstupio vandens sudeciai (3aHKoycKi, .L{yqblLl., 2001, c. 14).

Saltinio vietove (zemumos pakrastys - kalvos slaitas) (9 pav.) nera patogi gyventi. Tokios upelill vietos senoves gyvenvietems nera biidingos. Galima speti, kad zemumos pakrastyje buvo senoji sventviete. Turimais duomenimis, sventviete galbiit su pertraukomis funkcionavo nuo BriikS­niuotosios keramikos kultUros laiktt iki Ve\Y"4.ill viduram-V·

Zlll·

1994 m. is vietos gyventojll surinkta duomenll apie Saltinio vietoveje trykStanti saltini: tiketa, kad jo vanduo yra sventas, gydantis nuo kokliuso ir akilllim. Salia ver­smes bUta ir Velnio akmens. Pasak padavim\l, cia vaiden­dav((si, zmones klaidindav((. Manyta, kad juos, 0 ypac

girtus, vedZioja velnias. Kart~ salia versmes zmones mate ir mergin~ ilgais baltais plaukais.

Apie ki~ Vilnios aukstupio versm((, esanCi~salia Vin­dziUnll kaimo Lietuvos teritorijoje, buvo pasakojama, kad joje pas lepta aukso. Prie Vindziiinll esanCiame Pagojaus kaimelyje biita akmens, vadinamo Raganos arba Laumes krosnimi. Pagal padavimll, salia akmens gyveno ragana, kuri ziem~ kiirendavo krosni, sildydavosi, taip pat apy­linkese vogdavo vaikus, supdavo juos, Iiiiliuodavo prie krosnies.

I siaur(( nuo Kiemen\l, netoli Karalisktt Medniktt kai­mo, yra akmuo, apie kuri pasakojama, kad kartais zmo­nes vietoj akmens matydav(( krosni, nusirengdav«, uzlipdav(( ant to akmens ir uzmigdav((. Reikia paZymeti, kad padavimll apie tokius akmenis-krosnis yra ir kitose Baltarusijos vietose, Padauguvyje. Beje, ir Velnio akme­nil paplitimas gana ribotas - daugiau jll zinoma siaurineje Baltarusijos dalyje, Lietuvoje, Latvijoje, Pskovo srityje, kur gelezies arnZiuje ir ankstyvaisiais viduramziais gyve­no balttt gentys. Velnio akmenys darniausiai yra zemu­mose, arciau vandens.

3 Jet atliko BMA narys korespondentas A. V. Kudzelskij , kuriam tyrim4. autorius uz tai yra dekingas.

,

\

SVENTYIECIV TYRIMAI NERIES (VILIJOS) BASEINE

--- ... ... , .... \'

, I \ -) I J

- I I .... --_/ / 1 - ~ ... --

, , , "." .... ~ . ~ , , <, .- . .. ,.'

" I

-•

• • • "

.' . " . , -.' •

•

\

•

6

.,. -..' .'

,

- '" •

•

, • •

•

. ,

10

•

,

2

7

. ' "', ' ~ • • •

\ I 3 4

'---~---

,

9

,

, . '. . .. ", ,-

, ,

II

5

8

•

I : ~ "

. \" ", .' . ' ~.

'J~:, ~ '- . ... ' -I '

\ .' ,I • , . ' , . , ~'.7 ,/ • • l./ , . ' ~ .-

I I

•

12

, I

293

tineje dalyje, CiYUI'Ibll-la vietoveje. Ak­mens ilgis siekia I m, ant jo yra idubi­mas, panasus i vaiko pedll., kuris vadinamas Dievo perla .

Prie Vileikos rajono Kameno (Ka­MeHO) kaimo, Neries (Vilijos) desiniaja­me krante, yra dideli varpet primenantis 1,9 m aukScio, net 10,8 m perimetro rie­dulys. Antjo iskaltas 1,72 m aukScio se­siakampis kryzius, kurio virsutinis skersinis yra trumpesnis. Abipus kryziaus Zyffius tokie IIZrasai: "IC XC", "HHKa", ,,B0POTlUllHH XPbCTb". Kitoje akmens puseje - jau neiskaitomos kito uZraso lie­kanos. Ufrasl!paleografiniai bruozai ro­do, kad jie buvo iskalti XII a. pillname ketvirtyje (PoMaHoB, 1911; TapaHOBHQ, 1946, e. 249-250). Vadinasi, jie kilC(. is to paties laikotarpio, kaip lIZI asai bei kry­ziai ant vadinam4il! Boryso akmenl!. Pa­sakojama, kad Kameno akmuo - tai artojas ir suakmenejC(.jo jauciai.

UZfiksuota, kad Vileikos rnieste, isi­kiirusiame prie Neries (Vilijos), buta ak­mens su perla (lllei1H, 1893, e. 437-453) .

Salia Smurgainil! rajono Belajos (EellaR) kaimo, 0,15 km nuo Neries (Vili­jos), ant pirmosios virSsalpines terasos yra riedulys, vadinamas DidZiuoju arba Ak­meniu rnilZinu. Anksciau buvo tradieija prie sio akmens susirinkti per Kupoles (birZelio 23 d.). Merginos atnesdavusios gelil! vainikus ir papuosdavusios jais ak­meni. Akmens ilgis - 3,7 m, aukStis nuo zemes pavirsiaus - 2,65 m.

Zemyn upe, desiniajame Neries krante, salia Pileil! (fliJlb14i) kaimo

8 pay. 1994 m. tyrimq metu aptikti radiniai prie vienos is Vilnios versmi4. Saltinio vietoveje: I) verpstukas, 2) skustuvas, 3- 8, 10-12) keramikos briiksniuotu, gruble- (Smurgonil! r.), TamapcKiRrOpbl vieto-tu ir Iygiu pavirsiumi fragmentai, 9) apkalas (?) (1,3- 8, 10-12 _ mol is, 2 _ gelezis, veje, kitados buvo akmuo, ant kurio, pa-9 - zalvaris). E. Zaikovskio pies., 1994 m. sak padavimlL velniai paliko kazkokius Fig. 8. The findings found during the investigations of 1994 at one of springs in the zenklus. Sitas akmuo, zvelgiant auks-Saltinis site: 1) spindle whorl, 2) razor, 3-8, 10-12) fragments of striated, rough, tyn, siaurejo pakopomis. and smooth pottery, 9) plating (?). (1, 3-8, 10-12 - clay, 2 - iron, 9 - bronze). Vienas fymiausil! sventl! akmenl!

KAI KURIOS KITOS SVENTVIETES PRIE NERIES (VILIJOS)

PratC(.siant sventviecil! temet reikia pamineti dar kele­tet paminkll!: sventas akmuo uzfiksuotas Neries (Vilijos) pakranteje, Doksieos rajono Silenl! (lllblJliH14bl) kaimo pie-

yra Didysis, arba Lietuvil! akmuo (JIimoycKi KaAieHb) sa­lia Asmenelio (AuLMRHe14) kaimo, Smurgainil! raj one, de­siniajame Neries (Vilijos) krante. Pagal padavim'l, velniai nusprendC(. sutrukdyti baznyCios statyboms kaimyninese v

Zodiskese ()[(o03iUlKi) ir pernesC(. akmenis, paruostus sta-tyboms, i Vilijos vaget. Paskutinio akmens velnias nespe­jC(.s nunesti i up((, nes uZgiedojo gaidys, ir velnias sittt rieduli ismete. Pagal kitet padavim'l, kartet valstietis sutiko prie

294

9 pay. Numelioruotas siems Vilnios aukstupyje, zvelgiant is Lie­tuvos puses (is vakanD. V. Vaitkeviciaus nuotr., 1997 m. Fig. 9. The reclaimed valley in the upper reaches of the Vilnia River viewing from the side of Lithuania (from west).

akmens graiiai apsirengusill. rusvaplaukt( merginll, kuri lie­pe jam ateiti i sill. vietll. rytojaus dienll. 12 valand<t (tai mi­sitt valanda). Kit'!. dienll. valstietis atejo ir pamate Zalti. Tada jis pasake: "Dink, prapulk!" Gyvate (0 tai buvo mergina) pasake: "Tu prakeikei mane amziams!" ir dingo.

Dar vienas padavimas pasakoja, kad svedai tiZkase po akmeniu valti, pilnll. aukso. Kartais ten galima matyti svytejimll.. Sit'!. padavimll. apie uzkastll. auksll. galima ais­kinti tu~, kad Velesas (arba Velnias) tu~ paCiu laiku buvo ir turtl.!., ir pozeminio pasaulio, mirusittitt dievas. Apie pas­tar~ll. funkcijll. byloja ir pilkapitt grupe, esanti salia Di­dZiojo akmens. 1999 m. vienas sitt Ryttt Lietuvos pilkapitt kultiiros pilkapitt straipsnio autoriaus buvo tyrinejamas. lame rasti 9 degintiniai kapai, datuojami XIII a. (3aHKoycKi, 2001). Beje, nurodoma, kad XIX a. viduryje salia Didziojo po mazesniu akmeniu buvo rastas lobis - 2 akmeniniai kirviai (Tyszkiewicz, 1871).

Parninetina, kad Neries (Vilijos) pakrantese taip pat tiZf1ksuota keletas sventt! saltinitt: Vileikoje, Doksicos ra­jone, Duboko (JJ:y60K) ir Bistrycos (Eblcmpb1Ila) kaimuo­se Astravo rajone.

I~VADOS

1993 m. archeologinitt tyrimll metu prie Stepano ak­mens Neries (Vilijos) aukstupyje rastos duobes bei stul­paviete patvirtina ritualint( sios mitologines vietoves funkcijll.. Tikslesne sventvietes chronologija nenustatyta.

1992 ir 1994 m. archeologinitt tyrimtt metu Vilnios aukstupyje, Saltinio zemumoje, aptikta I tiikst. pradZios, antrosios puses ir vidurarnZittlaikotarpio radinitt. Speja­rna, kad dalis jtt gali buti susijt( su sventviete, gyvavusia prie sventa laikomos vienos is Vilnios versmitt.

Minett! tyrimtt rezultatai rodo, jog mitologines vieto­yes, apie kurias pasakojarni padavirnai ir pasakojirnai, daz­nai yra gilios priesistores Iiudininkes.

Dr. 3J1sapJI 3aHKOYCKi IHCTbnyr riCTOPbli HAHJ)

syn. AK3Jl3MiqHaJI I, 220072, MiHCK, Eenapycb, el. pa§tas: edvard_mensk@tut.by

EDVARD ZMKOVSKIY

Palyginus kulto akmentt skaicitt Neries (Vilijos) pa­krantese su kitomis upemis Baltarusijos teritorijoje (Dniep­ru, Berezina, Dauguva, Nemunu) tampa aisku, kad Vilija pagal si rodikli uzima pinn~ll. viet'!..

Is baltarusil.{ kalbos verte Edita Sukievic Tekstq ir iliustracijas spaudai parenge

Vykintas Vaitkevicius

SALTINI1J IR LITERATfJROS Si\RA~AS

Bielaruski, 1919 - Bielaruski kalendar "Swajak" na 1919 hod. Wilnia, L919.

Tyszkiewicz K a, 1871 - WUija i jej brzegi. Drezno, 1871. 3aHKoycKi 3. M., 19938. - CnpaBa3,/\aqa rrpa rraJUlBbIlI

apXeanariQHblll ,/\aCJ1e,/\BaHbHi y 1993 rome II BMA Istori­jos instituto archyvas, byla Nr. L493.

3aHKoycKi 3. M., 1998 - Mecua BlIJ1eca y ,naXpbI­cuillHcKiM CBeTanOrJ1ll,l\3e HaCeJ1bHiUTBa fieJ1apyci. MiHCK, 1998. (Atspaudas is: XII Mi)l(Hapo,nHbI 3'e3,n cJ1aBicTaY. .l(aKJ1a,l\bI) .

3aHKoycKi 3. M., 2001 - MCCJ1e,/\oBaHHe BOCTOQHO J1H­TOBCKoro KypraHa XIII BeKa C KpeMaUHeH y,n. AruMllHeu II Lietuvos archeoLogija. ViLnius, 200 I. T. 21, p. 413-420.

3aHKoycKi 3. M., ~'Iblll JI. Y., 2001 - )lU,IBaTBopHbIll KpbIHiubI fieJ1apyci. MiHCK, 2001.

3aMoBbl, 1992 - fieJ1apycKall Hapo,nHaJI TBOp'laCUb. 3aMoBbI. MiHCK, 1992.

JIereHAbl, 1983 - fieJ1apycKaJI Hapo,nHaJI TBOP'laCUb. JIereH,nbI i rra,l\aHHi. MiHCK, 1983.

JIHyKOy 3. A., 1992 - Ma)iKJ1isblll cBe,/\Ki MiHYYm'lbIHbI. MiHCK, 1992.

POMaHoB E. P., 1911 - K apxeoJ1onlH CeBepo-3ana,n­Horo KpaJI POCCHH. BMbHa, 1911.

TapaHoBH'I B. II., L946 - K Borrpocy 0 ,/\peBHHX J1ereH­,napHblx naMlITHHKax C HCTOpHQeCKHMH no,nnHClIMH Ha reppHTopHH fieJ10pyccKOH CCP II COBeTCKaJI apXe0J10rHJJ, 1946,.N2 8, c. 249-270.

TonopoB B. H., 1980 - Vilnius, WiLno, BHJ1bHa: ropo,n H MH<P II fiaJ1TO-CJ1aBlIHCKHe 3THOll3blKOBble KOHTaKTbJ. MOCKBa, 1980,c.3- 71.

llleiiH II. B., 1893 - MaTepHanbI ,nJllI H3yqeHHlI 6bITa H lI3blKa pYCCKoro HaCeJ1eHHlI CeBepO-3ana,l\HOrO KPaJI. CaHKT­IleTep6ypr, 1893. T. 2.

INVESTIGATIONS OF SACRED PLACES IN THE BASIN OF THE NERIS (VILIJA) RIVER

E. ZAIKOVSKIY

Reiksminiai zodziai - keywords: sventvietes - sacred places, Vakafl! Baltarusija - Western Belarus.

Gauta 2005 01 12