Teisės Institutas

Gynėjų 6, Lt-2600 Vilnius Tel./faks. 49 75 91, el. paštas teises.institutas@is.lt

Nepilnamečių justicijos programa (NJP):

vidinis įvertinimas

Darbas atliktas

Nepilnamečių justicijos programos valdymo komiteto 2001 12 14 sprendimu, pagal Jungtinių Tautų Vystymo Programos atstovybės Lietuvoje ir

Teisės Instituto 2002 03 13 sutartį

Vilnius 2002

2

a) NJP strateginis pobūdis

Jungtinių Tautų bei kituose regioniniuose dokumentuose, įtvirtinančiuose žmogaus teises bei jų apsaugos mechanizmus, svarbią vietą užima vaiko teisės. Šios amžiaus grupės teisių kompleksas ypatingas tuo, kad saugo bene pažeidžiamiausios ir savarankiškai teisinėmis priemonėmis gintis faktiškai nepajėgios gyventojų grupės žmogiškąjį orumą.

Žmogaus teisių klausimas ypatingai svarbus kuriant baudžiamąją sistemą, kuri turėtų būti itin jautri žmogaus, taigi ir vaiko, teisėms, užtikrinti jų laikymąsi.

Sukurti efektyvią, humanišką ir Europos standartus atitinkančią vaikų ir jaunimo kriminalinės justicijos sistemą palaipsniui tapo ir tebelieka viena opiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad šią sistemą būtina reformuoti iš esmės, nes ji neatitinka šiuolaikinių baudžiamosios politikos reikalavimų: didelis skaičius nusikaltusių vaikų yra baudžiami laisvės atėmimu, retai taikomos alternatyvios bausmės ir auklėjimo priemonės, vaikai priversti ilgą laiką laukti teismo tardymo izoliatoriuose, nėra užtikrinamas konfidencialumas jų bylose, neretai pareigūnų kvalifikacija neatitinka tos, kuri yra būtina, norint pasiekti gerų rezultatų, pareigūnai nėra specializuojami ir pan.1

Sovietinės okupacijos metais (iki 1990 m.) Lietuvoje sukurta nepilnamečių baudimo sistema, atkūrus nepriklausomybę, buvo sugriauta ir išbalansuota. Tai lėmė keletas priežasčių: kai kurie jos elementai neatitiko demokratinės teisinės valstybės reikalavimų, dėl pereinamojo laikotarpio ypatumų kilus kardinalioms politinėms, socialinėms, ekonominėms ir teisinėms problemoms nepilnamečių justicija nepateko tarp prioritetinių, naujos sąlygos suformavo didžiulį naujai ir tinkamai paruoštų specialistų poreikį, kuris nebuvo (ir iki šiol nėra) patenkintas bei kt.

Visa tai lemia svarbią strateginę Nepilnamečių justicijos programos (toliau – NJP) reikšmę. b) NJP tikslų siekimas Pagrindinis NJP tikslas – mažinti nepilnamečių recidyvinį nusikalstamumą, humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą.

Šio bendro tikslo pasiekimą objektyviai įvertinti sudėtinga dėl keleto priežasčių. Pirma, pretenduojant į objektyvų nusikalstamumo dinamikos įvertinimą, reikia analizuoti ne vien statistinį, bet ir latentinį nusikalstamumą, kuris, remiantis kriminologine literatūra, tarp nepilnamečių yra itin didelis. Lietuvoje nacionaliniu mastu nebuvo atlikti latentinio nepilnamečių nusikalstamumo tyrimai. Taip pat pažymėtina, jog treji metai – ganėtinai trumpas laikotarpis kriminologiniu požiūriu, be to, nusikalstamumą Lietuvoje įtakoja labai daug reiškinių (ekonominių, socialinių, kultūrinių, teisinių ir kt.), faktiškai lemiančių jo didėjimą. Antra, neginčytina, jog tokio pobūdžio programa, kaip NJP, visuomet orientuota į ateitį, strateginį sistemos keitimą, kuris vyksta lėtai ir dirbtinis šio proceso pagreitinimas yra neįmanomas, galintis sukelti kitų šalutinių socialinių problemų.

1 Plačiau žr.: Michailovič I. Nepilnamečių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ypatumai: įstatymų naujovės, jų taikymo problemos. Teisės problemos. 1995 Nr.1; Dapšys A., Juršaitė R. Michailovič I. Vaiko teisių apsaugos problemos Lietuvoje. Žmogaus teisės Lietuvoje. Vilnius: 1996. P. 111-124; Drakšienė A. Amžius kaip nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaida. Lietuvos teisės tradicijos. Justitia. Vilnius: 1997. P. 91−99; Nepilnamečių justicija Lietuvoje. NPLC, TI. Vilnius:1998; Abramavičius A., Čepas A., Drakšienė A. … Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius: 1998; Vileikienė E./ Gečėnienė S.: Kriminalinės justicijos poveikis nepilnamečių teisės pažeidėjų asmenybei ir jų elgesiui. NPLC. Vilnius: 1999.

3

Apibendrinant galima teigti, jog NJP dėka neabejotinai buvo padarytas žymus žingsnis siekiant humanizuoti ir modernizuoti nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą, tokiu būdu mažinant ir recidyvinį nepilnamečių nusikalstamumą. Ši nuomonė pagrįsta žemiau pateikiamais vertinimais.

NJP yra viena iš sėkmingai vykdomų programų Lietuvoje, paremta tarpžinybiniu bendradarbiavimu ir atsakomybe. Ją teigiamai įvertino Europos Tarybos nusikalstamumo tarybos ekspertų komitetas,2 taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas, savo ataskaitoje pažymėdamas, jog “labai palankiai vertina Nepilnamečių kriminalinės justicijos, siekiančios sumažinti nepilnamečių nusikalstamumą, reformą, kurią vykdant yra parengta Nepilnamečių justicijos programa”3.

1) Sukurti nuoseklią kriminalinės justicijos strategiją, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms, skatinančią nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitaciją ir pataisą

Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos strategija pradėta kurti dar prieš priimant NJP. 1998 m. Vyriausybės nutarimu Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo buvo patvirtinti nauji teisinės sistemos reformos Lietuvoje principai4. Metmenų III skyriaus 2 skirsnyje įtvirtinta svarbi vaikų ir jaunimo kriminalinei justicijai nuostata: "Numatomos nepilnamečių asmenų bylų nagrinėjimo ypatybės".

1998 m. buvo ištirta esama nepilnamečių justicijos padėtis ir Teisės instituto parengta mokslinė studija "Nepilnamečių justicija Lietuvoje", kurią išleido Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras (NPLC). Joje pateikiama tiek kriminalinės, tiek socialinės nepilnamečių justicijos Lietuvoje situacijos analizė, be to, išdėstomos rekomendacijos dėl nepilnamečių justicijos sistemos tobulinimo.

Kitas svarbus žingsnis kuriant kriminalinės justicijos strategiją – Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos (toliau – Koncepcija) paruošimas. Tai tarpusavy suderintų, konkrečių rekomendacijų dėl galimų pakeitimų ir patobulinimų nepilnamečių kriminalinės justicijos srityje visuma, t.y. teisinės ir institucinės reformos gairės. Koncepciją parengė NPLC suformuota specialistų grupė.

Ištyrus situaciją ir parengus ideologinę bazę, buvo patvirtinta Nepilnamečių justicijos programa (NJP) (1999 m. birželio 17 d. pasirašyta Jungtinių Tautų Vystymo Programos atstovo Lietuvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu teisingumo ministro). Joje konkretizuojami reformos etapai bei priemonės.

NJP įgyvendinama nuosekliai. 2) Sukurti nepilnamečių justicijos teisinį pagrindą

Su nepilnamečių justicijos reformos įgyvendinimu labiausiai sietini naujai priimti Baudžiamasis bei Baudžiamojo proceso kodeksai, su įvairiomis žinybomis derinamas Bausmių vykdymo kodekso projektas bei pradėta rengti Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros koncepcija, kurios pagrindu bus rengiami teisės aktai. Per NJP įgyvendinimo laikotarpį LR Seimo buvo priimta nemažai dabar galiojančių baudžiamojo, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksų pataisų ir papildymų, dalis iš jų 2 Europos Tarybos ekspert� komitetas "D�l nauj� veiklos b�d� prieš nepilname�i� nusikalstamum� ir nepilname�i� justicijos vaidmens" (European Commettee on Crime Problems/Committee of experts on new ways of dealing with juvenile delinquency and the role of juvenile justice (PC−JU). 3 Jungtini� taut� vaiko teisi� komiteto išvados D�l Lietuvos Respublikos ��angin�s ataskaitos. UNICEF/SADM. 2001. 4 Žin. 1998. Nr.61-1736.

4

tiesiogiai susiję su nepilnamečiais. Šias pataisas ir papildymus būtų galima laikyti netiesioginiu NJP įgyvendinimo padariniu.

1999 m. NPLC užsakymu Teisės institutas parengė leidinį "Vaikų ir jaunimo baudžiamoji atsakomybė: užsienio šalių patirtis" (2000 m. paskelbtas "Teisės problemos" Nr. 3-4, o 2001 m. išleistas atskiru leidiniu). Jame analizuojama Vakarų Europos bei kaimyninių valstybių (Vokietijos, Olandijos, Austrijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos) patirtis reglamentuojant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimus, tarptautinių dokumentų standartai, trumpai aptariama dabartinė Lietuvos padėtis šioje srityje bei pateikiami pasiūlymai dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sureguliavimo Lietuvoje. Jie pagrįsti užsienio valstybių patirtimi, taip pat atsižvelgiama į Lietuvos kultūrinio, socialinio, ekonominio ir kt. vystymosi tendencijas.

Remiantis Teisingumo ministro 2000 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 37 "Dėl teisės aktų tarpusavio suderinimo nepilnamečių justicijos klausimais", Teisės instituto direktoriaus 2000 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 8 Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos problemų sektoriui (dabar – Vaikų ir jaunimo teisės sektorius) pavesta teikti konceptualius pasiūlymus dėl LR baudžiamojo, baudžiamojo proceso ir kitų kodeksų bei teisės aktų ir jų suderinimo. Ši grupė teikė konkrečius minėtų dokumentų pakeitimų ir papildymų tekstus, dalyvavo juos svarstant.

2000 m. rugsėjo 26 d. LR Seimo plenariniame posėdyje priimtas naujas Baudžiamasis kodeksas. Svarbiausias jo akcentas, susijęs su nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma – atskiras skyrius, skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumams (XI skyrius "Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai"). Toks įtvirtinimas pabrėžia nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės išimtinumą baudžiamosios atsakomybės, taikomos pilnamečiams, atžvilgiu.

BK XI skyriuje aptariama tokių ypatumų paskirtis, išplečiamos asmenų, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, amžiaus ribos; aptariamos auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams, jų skyrimas, trukmė, jų nevykdymo pasekmės; bausmių, jų skyrimo nepilnamečiams ypatumai; bausmės vykdymo atidėjimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nepilnamečio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ypatybės. Išskirti ypatumai atveria galimybes labiau atsižvelgti į fizinius, psichologinius bei socialinius nepilnamečių brandos bruožus, traukiant juos baudžiamojon atsakomybėn bei skiriant jiems baudžiamojo teisinio poveikio priemones.

Tačiau svarbu pastebėti, kad naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatų įgyvendinimui yra reikalingos papildomos priemonės, detalizuojančios XI skyriaus nuostatas, numatančios jų realizavimo tvarką (pvz.: įstatymas, skirtas auklėjamojo poveikio priemonėms (jų turinys, skyrimas, įgyvendinimas), tvarka, kuria nustatoma, ar asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui).

Be to, yra institutų, kurių taikymo nepilnamečiams ypatumai naujajame baudžiamajame kodekse nėra numatyti, tačiau tai padaryti vertėtų (pvz.: praplėsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikymo nepilnamečiams galimybes, nepakaltinamumo prezumpcija nepilnamečių, padariusių nusikaltimą, atžvilgiu).

2002 m. kovo 14 d. LR Seimas priėmė ir naują Baudžiamojo proceso kodeksą. Į jį įtraukti Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo teisės sektoriaus parengti pasiūlymai dėl nepilnamečių baudžiamojo proceso ypatumų - nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa ikiteisminiame tyrime bei teisminio nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą, dalyvavimas, atlyginimas nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui - advokatui už paslaugas įstatymo, reglamentuojančio

5

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka ir kt. Tačiau minėti ypatumai į atskirą skyrių neišskirti.

Svarbu paminėti, kad dalis siūlytų esminių nepilnamečių baudžiamojo proceso ypatumų taip ir liko neįtraukti į naująjį baudžiamojo proceso kodeksą, tačiau jie yra būtini, norint tinkamai užtikrinti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (pvz.: kardomųjų priemonių, ypač suėmimo, taikymas nepilnamečiams, pareigūnų specializacija nepilnamečių bylose).

Rengiamas ir bausmių vykdymo kodeksas. Kol kas atskiras skyrius nepilnamečiams paskirtų bausmių vykdymo ypatumams sureguliuoti jame nenumatytas, tačiau Teisės institutas atkreipė į tai rengėjų dėmesį, pateikė savo pastabas ir pasiūlymus.

Tikslinga tiek baudžiamojo proceso kodekse, tiek bausmių vykdymo kodekso projekte ypatumus, susijusius su nepilnamečiais, išskirti į atskirą skyrių. Taip būtų užtikrintas nepilnamečių kriminalinės justicijos teisinio pagrindo nuoseklumas, sistemingumas bei baudžiamojo kodekso nuostatų įgyvendinimo mechanizmas (pvz.: "jaunų suaugusių" padėtis baudžiamajame procese bei bausmių vykdymo etape ir kt.). Būtina nuosekliai suderinti visus kodeksus ir kitus teisės aktus, sukurti logišką ir efektyvią sistemą. Kaip vieną iš netiesioginių Programos įgyvendinimo pasekmių, galima paminėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projekto parengimą, kuris šių metų gegužės mėnesį jau svarstomas Seime. Įstatymo projekte numatytos ir nuostatos, draudžiančios viešai skelbti duomenis apie nusikaltusį, nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstantį nepilnametį, priskiriant tokią informaciją prie darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, t.y. siekiant išvengti nepilnamečio nusikaltėlio stigmatizacijos.

Konstatuotina, jog teisinis pagrindas efektyvesnei nepilnamečių justicijos sistemai sukurtas, kai kurie jo komponentai dar kuriami, tačiau ateityje būtina analizuoti šių teisinių normų įgyvendinimo efektyvumą bei atitikimą visuomeninio gyvenimo realijoms, jas tobulinti. 3) Specializuoti mažiausiai 60 teisėjų ir advokatų darbui su nepilnamečių bylomis

1999 m. kovo 31 d. teisingumo ministro įsakymu apygardų ir apylinkių teismų pirmininkams pavesta paskirti konkrečius teisėjus nagrinėti pirmąja ir apeliacine instancija bylas, kuriose nusikaltimus padarė nepilnamečiai, ir su vaikais susijusias civilines bylas.

2000 m. antrą ketvirtį buvo preliminariai nustatyta, kad mokymo kursuose, skirtuose nepilnamečių byloms specializuotiems teisėjams bei advokatams, norėtų dalyvauti 98 teisėjai ir 8 advokatai.

Nepilnamečių byloms nagrinėti specializuoti teisėjai yra kviečiami ir dalyvauja įvairiuose seminaruose (pvz.: 2000 m. balandžio 6-7 d. 30 tokių teisėjų dalyvavo tarptautiniame seminare “Nepilnamečių nusikalstamumo problemos – 2000”, keli teisėjai – 2001 m. gegužės 16-18 d. vykusiame seminare “Mediacija – tarpininkavimas konfliktuose”).

Teisingumo ministerija 2001 m. gruodį suorganizavo pirmąjį specializuotų nepilnamečių teisėjų ir advokatų mokymo kursų ciklą (civilinės teisės ir psichologijos klausimai, nagrinėjant nepilnamečių bylas). Seminaruose dalyvavo 43 teisėjai ir 18 advokatų; seminarai tęsiami 2002 m.

Konstatuotina, jog tikslas pasiektas. Toliau reikėtų rūpintis teisėjų ir advokatų kvalifikacijos kėlimu, analizuoti jų veiklą bei darbo krūvius, iškylančias problemas.

6

4) Atlikti tyrimą dėl specializuoto šeimos arba nepilnamečių teismo įsteigimo tikslingumo 5) Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, arba parengti nepilnamečių (šeimos) teismo įstatymą, arba pakeisti ir papildyti teisės aktus atsižvelgiant į teisėjų specializaciją 6) Jeigu tikslinga, įkurti Lietuvoje nepilnamečių arba šeimos teismą

2001 m. gegužės 14 d. tarp Teisingumo ministerijos (TM) ir Teisės instituto pasirašyta sutartis, pagal kurią pradėtas mokslinis tyrimas "Specializuotų teismų šeimos ir nepilnamečių byloms nagrinėti įsteigimo Lietuvoje galimybės". Sudaryta autorių darbo grupė, kuri paruošė anketas kompetentingų teisininkų nuomonei apie specializuoto nepilnamečių teismo įsteigimo tikslingumą, specializuotų nepilnamečių ir šeimos teisėjų skaičių ar atskiro specializuoto teismo poreikį ir galimybes nustatyti, atlikta apklausa ir šiuo metu apdorojami jos metu gauti duomenys. Tyrimą numatoma baigti 2002 m. birželio mėn.

Taip pat buvo renkama ir apibendrinama Lietuvos ir užsienio šalių literatūra ir teisės aktai šiais klausimais. 7) Suformuoti policijos padalinį specializuojant jo funkcijas, tiriant nepilnamečių padarytus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus

Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) 1999 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. TD-109 “Dėl tardymo padalinių prie miestų ir rajonų policijos komisariatų tardytojų specializacijos nepilnamečių padarytų nusikaltimų baudžiamosiose bylose” atlikti parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose dėl nepilnamečių padarytų nusikaltimų pavesta konkretiems tardymo padalinių darbuotojams, iš viso – 104 tardytojams. Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų koordinavimo skyriuje įsteigtas etatas pareigūnui, kuris pagal pareiginę instrukciją specializuojasi nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje, koordinuoja ir kontroliuoja šalies teritorinių padalinių operatyvinę veiklą, tiriant nepilnamečių ir jų atžvilgiu padarytus nusikaltimus, teikia metodinę pagalbą. Kai kuriuose policijos komisariatų Kriminalinės policijos kriminalinių nusikaltimų tyrimo padaliniuose taip pat paskirti pareigūnai, kurie pagal savo pareigines instrukcijas vykdo specializuotas funkcijas – nepilnamečių ir jų atžvilgiu padarytų nusikaltimų užkardymą, tyrimą ir atskleidimą.

2000 m. antrame ketvirtyje policijos departamento prie VRM generalinis komisaras pasirašė įsakymą “Dėl Kriminalinės policijos specializacijos tiriant nepilnamečių ir jų atžvilgiu padarytus nusikaltimus”, kuriame numatyta apskričių centruose paskirti Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, kurie specializuosis tiriant nepilnamečių ir jų atžvilgiu padarytus nusikaltimus.

2000 m. trečiame ketvirtyje parengti specializuotų funkcijų atlikimo vidaus reikalų sistemoje nuostatai ir kiti norminiai dokumentai. 2000 m. įsigyta kompiuterių, kitais būdais siekiama patalpas ir darbo vietas pritaikyti specializuotoms funkcijoms atlikti. 8) Apmokyti su nepilnamečiais dirbančius policijos pareigūnus, užtikrinant jų informuotumą ir tinkamą darbą

Parengtos diferencijuotos mokymo programos, savarankiško kvalifikacijos kėlimo rekomendacijos ir programa; organizuojant specializuotų tardytojų ir kriminalinės policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimą yra paruoštos ir aprobuotos kvalifikacijos kėlimo programos, surasti lektoriai, sudarytos su jais sutartys. Nuo 2000 m. lapkričio 6 d. pradėti

7

rengti keturių darbo dienų (34 val.) specializuotų pareigūnų kvalifikacijos kėlimo kursai nepilnamečių kriminalinės justicijos tema. Juose apmokomi Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, tardytojai, nepilnamečių reikalų inspektoriai bei svečiai iš LR Generalinės prokuratūros. Iš viso buvo suorganizuota 14 mokymų ciklų; juos baigė apie 460 pareigūnų.

Kvalifikacijos kėlimo kursų metu buvo atliekama dalyvių apklausa: domėtasi, kaip pareigūnai vertina kursų metu pateiktą medžiagą, jos aktualumą ir praktinį pritaikomumą darbe, kokių paskaitų ir temų reikėtų ateityje, kaip ir kiek realiai dirbama su nepilnamečiais teisės pažeidėjais. Į apklausos rezultatus atsižvelgta tobulinant mokymo programas.

Parengtas ir išleistas kvalifikacijos kursų medžiagos leidinys “Nepilnamečių kriminalinė justicija”. 2002 m. jis peržiūrėtas pataisytas bei pasirašyta sutartis dėl antro leidimo 2000 egzempliorių tiražu.

Taip pat buvo organizuojami seminarai nepilnamečių psichologijos, žmogaus (vaiko) teisių klausimais, skirti policijos pareigūnams, baigusiems kvalifikacijos kėlimo kursus.

Nuolat kaupiamas centrinis specializuotos literatūros ir metodikos duomenų bankas: renkami nepilnamečių kriminalinę justiciją reglamentuojantys dokumentai (LR įstatymai, kiti norminiai teisės aktai, tarptautiniai dokumentai ir kt.) bei kita literatūra, reikalinga specializuotiems pareigūnams. Nuolat aiškinamasi, kokia konkreti literatūra ir metodinė medžiaga yra reikalinga kriminalinės policijos ir tardymo pareigūnams.

Įgyvendinant NJP, šiame komponente susiduriama su kai kuriomis problemomis. Pagrindinė iš jų – didelė kadrų kaita. Dėl jos daugiau nei pusė pareigūnų, 1999 m. paskirtų tirti bylas dėl nepilnamečių padarytų nusikaltimų, tardyme nebedirba, todėl 2000 m. ketvirtąjį ketvirtį papildomai buvo paskirti pareigūnai 39 tardymo padaliniuose. Panaši situacija ir su kriminalinės policijos pareigūnais.

Tokia kadrų kaita lemia pareigūnų apmokymų tęstinumo užtikrinimo svarbą. Vertindama darbą su nepilnamečiais VRM sistemoje, VRM atliko sociologinę

teritorinių policijos komisariatų savivaldybių policijos, kriminalinės policijos ir tardymo pareigūnų, dirbančių su nepilnamečiais teisės pažeidėjais, apklausą. Apklausos duomenys apibendrinami ir analizuojami. 9) Paskirti prokurorus, kurie specializuotųsi nepilnamečių bylose, ir suformuoti specializuotus padalinius Generalinėje prokuratūroje, o prireikus – ir apygardų prokuratūrose

Jau 1999 m. birželio mėn. LR Generalinės prokuratūros (LR GP) padalinių, apygardų ir kai kurių apylinkių vyriausiųjų prokurorų įsakymais ir potvarkiais buvo paskirti specializuoti prokurorai LR GP, apygardų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų apylinkių prokuratūrose (1999 m. birželio 8 d. Generalinio prokuroro įsakymas "Dėl prokuratūros darbo derinant veiksmus prieš nepilnamečių nusikalstamumą ir ginant jų teises bei teisėtus interesus aktyvinimo").

2000 m. balandžio 26 d. pasirašyta sutartis tarp LR GP ir Teisės instituto dėl galimo specializuotų prokurorų darbo krūvio apskaičiavimo ir optimalaus specializuotų prokurorų skaičiaus nustatymo. Tyrimas baigtas 2001 m. kovo 31 d., jo medžiaga su išvadomis perduota LR GP. Išanalizavus tyrimo medžiagą buvo parengti pasiūlymai dėl specializuotų struktūrinių padalinių steigimo LR GP, apygardų ir apylinkių prokuratūrose.

Remiantis tyrimu padarytos tokios išvados: - prokurorų specializacija nepilnamečių byloms yra reikalinga;

8

- šiandien tai būtų maždaug 120 prokurorų (15 proc. nuo 824) visoje Lietuvoje, nepilnamečių byloms specializuotųsi kas 6-7 prokuroras tose prokuratūrose, kuriose yra 6-7 ir daugiau prokurorų;

- siūloma po vieną prokurorą specializuoti šiose rajonų apylinkių prokuratūrose: Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Lazdijų, Plungės, Prienų, Radviliškio, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio; po du prokurorus specializuoti šiose rajonų apylinkių prokuratūrose: Alytaus, Kauno, Marijampolės, Mažeikių, Vilniaus; tris prokurorus specializuoti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje; keturis prokurorus specializuoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje; remiantis statistinių duomenų analize, septynis prokurorus reikėtų specializuoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, vienuolika – Kauno miesto apylinkės prokuratūroje; penkiolika – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje (ir įsteigti atskirus skyrius); kitose rajonų/miestų apylinkių prokuratūrose prokurorų kol kas yra per mažai, kad vienam iš jų galėtų būti išimtinai pavestas darbas su nepilnamečiais; Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrose specializuoti po 4-5 prokurorus ir įsteigti atskirus skyrius; Vilniaus apygardos prokuratūroje specializuoti 6-7 prokurorus ir įsteigti atskirą skyrių.

Tyrimo išvadose rekomenduojama nepilnamečių byloms specializuotų prokurorų funkcijoms priskirti: 1) medžiagos tyrimo, pareiškimų, bylų, kuriose nepilnamečiai yra įtariamaisiais ar nusikaltimų aukomis, kontrolę; 2) tokios medžiagos, pareiškimų, bylų tyrimą; 3) kaltinimo palaikymą tokiose bylose; 4) nepilnamečiams paskirtų bausmių vykdymo priežiūrą; 5) dalyvavimą ginant nepilnamečių civilines teises; 6) nepilnamečių bylų statistikos apdorojimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma su asmenų nuo 18 iki 20 metų (jų atžvilgiu naujasis Baudžiamasis kodeksas tam tikrais atvejais numato galimybę taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas) bylomis taip pat dirbti nepilnamečių byloms specializuotiems prokurorams.

Nepilnamečių byloms specializuotų padalinių prokuratūroje steigimas yra tiesiogiai susijęs su specializuotų teismų ar specializuotų skyrių atitinkamų instancijų teismuose įkūrimu. Kadangi specializuotų teismų arba specializuotų skyrių teismuose kūrimas artimiausiu metu, kol tyrimas nėra baigtas, nebus vykdomas, specializuotų padalinių prokuratūrose steigimo klausimas taip pat kuriam laikui atidėtas. Dėl šios priežasties neparengti ir norminiai dokumentai dėl specializuotų prokuratūros padalinių steigimo ir kitų specializacijos formų.

Siekiant išsiaiškinti, kokia informacija apie nepilnamečius prokuratūrose turėtų būti kaupiama ir analizuojama, pagal 2000 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį tarp LR GP ir Teisės instituto, sudaryta bendraautorių darbo grupė šių metų gegužės mėn. baigė tyrimą "Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnamečių nusikalstamumo, teistumo, jų teisių bei interesų pažeidimo būklę ir tendencijas metodikos nustatymas". Šis tyrimas turėtų padėti LR GP sugrupuoti būtiną kaupti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie nepilnamečius, atsižvelgiant taip pat į Programos tikslus, naujų teisės aktų nuostatas, prokurorų atliekamas funkcijas bei realų poreikį. 10) Paruošti specializuotas mokymo programas ir pateikti jas prokurorams

Prieš rengiant specializuotas mokymo programas, atlikta ir apibendrinta specializuotų prokurorų apklausa dėl mokymo programos pageidaujamų temų, suformuluotos pagrindinės mokymo programos temos.

Lietuvos Teisės Universitetas specializuotiems prokurorams parengė metodines rekomendacijas: “Dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės ir valstybinio kaltinimo palaikymo

9

specifikos nepilnamečių bylose”, “Dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą koordinavimo” ir “Dėl veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą derinimo su apskričių, savivaldos bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat reikiamos informacijos bei pasiūlymų joms pateikimo”. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį buvo parengta ir išleista metodinė priemonė prokuratūros darbuotojams “Nepilnamečių nusikalstamumas”, kurioje yra publikuojamos šios 3 Lietuvos teisės universiteto mokslininkų parengtos metodinės rekomendacijos. Bus pradėta sudaryti sutartis su mokymo kursą dėstysiančiais specialistais, kurti specializuotų prokurorų mokymo sąlygas, pateikiant jiems reikiamą medžiagą ir įrangą. Jau yra surinkti preliminarūs duomenys apie specializuotus prokurorus, kurie bus mokomi kvalifikacijos kėlimo kursuose, parengtas kelsiančių kvalifikaciją prokurorų grupių projektas.

Tikslinga nustatyti nepilnamečių byloms specializuotiems prokurorams keliamus reikalavimus bei sukurti jų kvalifikacijos kėlimo sistemą. 11) Reorganizuoti uždaras pataisos įstaigas į disciplinarinius, auklėjimo ir globos namus

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu Teisės institutas atliko nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų teisinės – norminės bazės analizę. Joje aptariama nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų samprata, remiantis Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcija analizuojami šių įstaigų teisinę padėtį reglamentuojantys teisės aktai, pateikiamos pagrindinių tarptautinių teisės aktų nuostatos šioje srityje, taip pat Europos žmogaus teisių teismo sprendimai. Nacionaliniai teisės aktai nagrinėjami jų hierarchinės sistemos, tarpusavio suderinamumo, vaiko interesų užtikrinimo, globos ir priežiūros tarpusavio santykio požiūriu. Pateikiama nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų teisės aktais reglamentuotos veiklos analizė.

Atlikus tyrimą konstatuota, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų sistemos, ir tik sąlygiškai vidutinės priežiūros įstaigomis būtų galima laikyti specialiuosius auklėjimo ir globos namus bei Nepilnamečių socialinės pagalbos ir skirstymo centrą, o minimalios – jaunimo mokyklas. Reformuojant nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą būtina sukurti atitinkamą teisės aktų bazę, kuri atitiktų trijų (minimalios, vidutinės ir griežtos) nepilnamečių priežiūros institucijų sistemos koncepciją, parengti reformuotų minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų funkcionavimo dokumentų paketą.

Konstatuota, kad dabartinė patekimo į specialiuosius auklėjimo ir globos namus tvarka, kai vaikui laisvė faktiškai gali būti ribojama vykdomosios valdžios sprendimu pagal Vyriausybės nutarimą, kuris jau septinti metai nustato laikiną tvarką, prieštarauja tarptautinėms ir nacionalinėms vaiko teises įtvirtinančioms nuostatoms, o, anot tyrimo autorių, ir LR Konstitucijai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Pabrėžtina, jog galiojančiuose teisės aktuose nepakankamai reglamentuojamas socialinis pedagoginis darbas su ugdytiniais; būtina išspręsti nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų pavaldumo klausimą.

Atlikta šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių globos įstaigų veiklą, analizė turėtų padėti pagrindą tolesniam šių teisės aktų tobulinimui ir naujų teisės aktų kūrimui.

Pedagoginis psichologinis centras 2001 m. lapkričio 5-7 d. suorganizavo tarptautinį seminarą “Minimalios nepilnamečių priežiūros įstaigų pertvarkos gairės”, kuriame dalyvavo atsakingi ŠMM darbuotojai, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, jaunimo mokyklų vadovai, pedagogai, taip pat svečiai iš Lenkijos.

10

ŠMM užsakymu Šiaulių universitetas atliko tyrimą "Nepilnamečių vidutinės priežiūros įstaigų veiklos edukacinė ir psichosocialinė analizė". Atliktų tyrimų duomenys pateikia pakankamai faktų, liudijančių, jog šalies nepilnamečių vidutinės priežiūros įstaigų sistemos reformą tikslinga sukoncentruoti į šios sistemos personalo reformą. Darbo grupė pateikė ekspertines išvadas ir rekomendacijas, kaip, kokiais konkrečiais vadybiniais sprendimais bei veiksmais paskatinti žmogiškųjų išteklių valdymo pokyčius nepilnamečių vidutinės priežiūros įstaigų sistemoje. Daugiausia dėmesio buvo skiriama organizacijos kultūros ir jos paskirties kongruencijos, edukacinės, korekcinės ir terapinės technologijos, personalo kompetencijos bei psichosocialinio ugdytinio portreto ir ugdytinio tipologijos konstatacijai. Tyrimas parodė, kad didesnėse priežiūros įstaigose susidaro palankesnės prielaidos dehumanizacijos ir nuasmeninimo tendencijoms pasireikšti. Jose paprastai sunkiau pasiekti geresnių faktinių perauklėjimo ir resocializacijos rezultatų. Todėl tokios įstaigos neturėtų būti didelės, ir tikėtina, kad ši sistema šalyje bus modernizuota ir humanizuota, žymiai nedidinant biudžeto asignavimų.

Teisės institutas su ŠMM pasirašė sutartį, kurios pagrindu rengia naują teisinę-norminę bazę, atitinkančią reformuotų minimalios ir vidutinės priežiūros nepilnamečių pataisos ir globos įstaigų modelį – atlieka tyrimą “Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų reformos įgyvendinimui teisės norminės bazės projektai”. Jį numatoma baigti iki 2002 m. gruodžio mėn. 12) Pataisos įstaigose sukurti galimybes mokytis ir užsiimti kita veikla, kuri padėtų nepilnamečiams teisės pažeidėjams greičiau ir lengviau reabilituotis

Jaunimo karjeros centras atliko mokslo taikomąjį darbą “Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų socialinės integracijos bei ugdymo programos”, parengtos visaverčio bendravimo, profesinio informavimo, darbinio orientavimo ir karjeros žingsnių bei pilietinio teisinio ugdymo programos. Tikimasi, kad parengtos specializuotos ugdymo programos ir specialistų rengimo moduliai leis sudaryti tinkamas ugdymosi sąlygas nepilnamečiams teisės pažeidėjams, padės jiems motyvuotai pasirinkti konkurentingą darbo rinkoje profesiją, integruotis į visuomenę, padidins resocializacijos ir adaptacijos visuomenėje galimybes.

Švietimo ir mokslo profesinio mokymo metodikos centras parengė naujas darbo rinkos reikalavimus atitinkančias specializuotas profesinio ir darbinio mokymo programas. Jos skirtos įkalinimo įstaigose ir vaikų globos namuose besimokantiems moksleiviams, kurie kartu su bendruoju išsilavinimu pageidauja įsigyti ir specialybę.

Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose vykdomas profesinis rengimas; Veliučionyse toliau įgyvendinama ugdytinių veiklos ir gyvenimo individualumo plėtros programa, kuria siekiama didinti pedagogų bendruomenės ugdomąjį poveikį, plėtoti moksleivių gyvenimo ir veiklos individualumą.

Pedagogų profesinės raidos centras 2001 m. suorganizavo 7 seminarus “Papildomojo ugdymo turinio kaita ir nepilnamečių justicijos reforma. Krizių prevencija ir valdymas” savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams, vidurinių mokyklų direktoriams, klasių auklėtojams, socialiniams pedagogams, atsakingiems už vaikų užimtumą ir papildomąjį ugdymą.

2002 m. pedagoginis psichologinis centras pagal sutartį su ŠMM parengė nusikaltusio vaiko ir jaunuolio grąžinimo į socialų gyvenimą visuomenėje koncepciją, kurios tikslas – pateikti šiuolaikišką, labiau atitinkančią demokratiškos visuomenės požiūrį, nepilnamečių, padariusių teisėtvarkos pažeidimų, grąžinimo į socialiai priimtiną gyvenimą sampratą ir nusakyti pagrindines priežiūros ir globos institucijų veiklos kryptis.

11

Nepilnamečiai, kurių polinkiai nusikalsti yra asocialios kilmės, į atitinkamo tipo priežiūros įstaigas turėtų būti siunčiami tik teismo sprendimu. Didžiausia ugdytinių dalis turėtų būti globojami apskričių ir savivaldybių priežiūros įstaigose. Tai garantuotų ne tik esamo ar buvusio socialinio tinklo išsaugojimą, santykių su “biologine” šeima tęstinumą, bet ir geresnes adaptacijos galimybes. Bendradarbiavimas su įvairiomis socialinėmis tarnybomis (socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, pedagoginėmis-psichologinėmis ir kt.) padėtų užtikrinti ir geresnę ugdytinių socializaciją bei socialinės pagalbos teikimą išėjus iš priežiūros įstaigos. Dalis nusižengusių vaikų, turinčių stiprias socialines šaknis, tačiau vengiančių mokytis, galėtų būti siunčiami į jaunimo mokyklas.

Užbaigtas vaikų gyvenamųjų patalpų ir mokymo klasių, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – auklėjimo darbų kolonijoje (Kauno NTI – ADK) bendrojo lavinimo mokyklos stogo remontas. Tokiu būdu stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas moksleivių ugdymo procesui organizuoti; sutvarkytos buitinės sąlygos, atitinkančios sanitarinius ir higienos reikalavimus. 13) Sustiprinti ir paįvairinti socialinį ir kultūrinį darbą pataisos įstaigose, kad jis atitiktų Vakarų Europos šalių lygį, padidinant bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis;

Yra parengti minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų pedagogų bei kitų specialistų mokymo/kvalifikacijos tobulinimo moduliai.

Buvo surinkti teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo teises ir pareigas, kaupiama informacija ir medžiaga specialiųjų įstaigų bibliotekoms, kurios taptų informacinės pagalbos jaunimui bei pedagogams centrais

2000 m. gegužės mėn. ŠMM organizavo savo sistemos bei kitų specialistų kelionę į Stokholmą (Švediją), kur jie susipažino su vietos globos įstaigomis ir dalyvavo seminare, skirtame nepilnamečių justicijai.

2000 m. birželio pabaigoje buvo paskelbtas konkursas nevyriausybinėms organizacijoms, siekiant sudaryti joms sąlygas įsitraukti į nepilnamečių socializacijos procesą.

2001 m., siekiant sustiprinti socialinį darbą, Gruzdžių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose įsteigta po pusę socialinio pedagogo ir psichologo etato; įrengta kompiuterizuota darbo vieta su elektroniniu paštu ir Internet’o ryšiu socialiniam darbuotojui Kauno NTI – ADK ir Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Buvo nuolat ieškomos organizacijų, rengiančių socialinius darbuotojus ir psichologus, sudarinėjamos su jomis sutartys, nuolat tęsiami socialinių darbuotojų mokymai.

Parengta Pedagoginių klinikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų pedagogams bei specialistams koncepcija, kuri aptariama su specialistais ir įstaigų vadovais.

Buvo rengiami seminarai ir konferencijos, kuriose aptartos socialinių pedagogų etatų steigimo galimybės bei socialinių pedagogų profesinių kompetencijų problematika, taip pat seminarai kitomis aktualiomis temomis (2000 m. liepos 13 d. seminaras “Nepilnamečių justicijos reforma švietimo sistemoje”, 2000 m. liepos mėn. seminaras “Rizikos grupės vaikai”, rugpjūčio 16-18 d. seminaras “Darbas su rizikos grupės vaikais”, 2000 m. lapkričio 8 d. Utenos kolegijoje seminaras “Socialinio pedagogo profesinių kompetencijų problematika”, lapkričio 29 d. konferencija “Socialinis pedagogas – profesinės kompetencijos”, 2000 m. lapkričio 21-23 d. Veliučionių specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose seminaras “Asocialaus elgesio korekcijos prielaidos”, 2001 m. balandžio 19 d. Kauno NTI-ADK surengė tarptautinę konferenciją “Specifinės nusikaltusių nepilnamečių socialinės adaptacijos problemos”).

12

Kauno NTI-ADK buvo vykdomas susipažinimas su Europos šalių patirtimi pataisos įstaigų veiklos organizavimo klausimais; pataisos įstaigose organizuojami koncertai, parodos, paskaitos ir kiti kultūros, sporto, socialinio švietimo renginiai, įsigyta sportinio inventoriaus.

2002 m. sausio mėnesio 12-19 dienomis Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų grupė Bordo miesto akademijos bei Akvitanijos ir Lietuvos draugijos kvietimu lankėsi Prancūzijoje, kad susipažintų su nepilnamečių justicija Prancūzijoje. Delegacija susitiko su Prancūzijos Vyriausybės atstovu Bordo regione, Bordo akademijos rektoriumi, lankėsi Bordo miesto Teisingumo rūmuose, žandarmerijoje ir ugdymo institucijose. Siekdama plačiau susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema, darbu su delinkventinio elgesio vaikais ir pedagogų rengimu, delegacija lankėsi ir Prancūzijos švietimo ir mokslo ministerijoje, Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje bei UNESCO. Dėl to bus galima plėtoti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos švietimo institucijų.

2002 m. kovo 18-23 dienomis Lietuvos specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vadovai ir švietimo vadybininkai buvo išvykę į Lenkiją susipažinti su nepilnamečių justicija šioje šalyje bei dalyvauti Opolės universitete surengtoje tarptautinėje konferencijoje “Resocializacija Lenkijoje ir Lietuvoje”. Konferencijoje buvo pristatyti 5 lietuvių pranešimai apie nepilnamečių justiciją, darbą su vaikais-delinkventais ir prevencinę veiklą Lietuvoje bei plačiai susipažinta su Lenkijos pasiekimais šioje srityje. Konferencijos medžiaga bus išspausdinta ir išplatinta Lenkijoje ir Lietuvoje. 14) Įkurti Reabilitacijos centrą nepilnamečiams, kurie grįžta iš laisvės atėmimo ar pataisos įstaigų; 15) Parūpinti, kad Centras būtų pajėgus suteikti reikalingą pagalbą nepilnamečiams, grįžtantiems iš laisvės atėmimo ar kitų pataisos įstaigų;

Siekdama šių tikslų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) inicijavo tyrimą Reabilitacijos centro (RC) vietos poreikiui išsiaiškinti, taip pat ieškojo užsienio šalių partnerių, kurie būtų kompetentingi ir galėtų konsultuoti kuriant RC modelį, ieškota ir galimų partnerių tarp nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurių patirtis galėtų būti naudinga ateityje formuojant RC veiklą.

Sukaupta informacija apie Šiaurės bei Europos Sąjungos šalyse esančius centrus, dirbančius nepilnamečių justicijos srityje, taip pat sukaupta ir susisteminta Internete esanti informacija bei adresai, kuriais naudojantis galima būtų ieškoti informacijos bei užmegzti konkrečius bendradarbiavimo ryšius šioje srityje (tai iš dalies užsienio specialistų paieška).

Vaiko raidos centras atliko tyrimą, kurio metu pirmiausia išanalizavo Olandijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Norvegijos, Kanados, JAV ir kitų šalių patirtį, dirbant su nepilnamečiais teisės pažeidėjais. Išnagrinėtuose šaltiniuose nepavyko rasti analogiškų struktūrų, kurios primintų planuojamą steigti RC modelį.

Po pirmo tyrimo etapo buvo padaryta išvada, kad nėra vieningo modelio ar sistemos, kokie turėtų būti taikomi reabilitacijos ar pagalbos metodai, siekiant užkirsti kelią tolimesniam vaikų nusikalstamumui. Sutariama, kad vien tik represiniai metodai nėra efektyvūs, todėl būtina ieškoti alternatyvų vaikų įkalinimui. Reabilitacija yra vienas svarbiausių kriminalinės justicijos elementų vaikams, kurie jau buvo patekę į įkalinimo įstaigą ir vėliau turi turėti galimybę sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiuo metu tokio pobūdžio įstaigos, kuri būtų pasiruošusi dirbti su šiais vaikais, Lietuvoje nėra. Antrojo tyrimo etapo tikslas – pateikti galimą RC modelį ir išsiaiškinti potencialius socialinius partnerius, galinčius padėti realizuoti RC misiją.

RC uždaviniai būtų dvejopi: 1) pastogės užtikrinimas ir globos suteikimas, darbinis ugdymas; 2) individualus darbas, kurio metu būtina sulaužyti nusistovėjusius stereotipus ir

13

visiškai pakeisti vaiko požiūrį į jį supančią aplinką ir visuomenę. Šios veiklos kryptys turi užtikrinti vieną tikslą – padidinti vaiko atsakomybę už save patį. Buvo nuspręsta, kad RC turėtų būti skiriamas nepilnamečiams, jau atlikusiems bausmę įkalinimo įstaigoje. Atlikus tyrimus Kauno NTI-ADK, apsispręsta reabilitacijos centrą steigti Vilniaus mieste.

Tyrime aptarti RC klientų srautai, galimos programos, organizacinė struktūra, valdymas ir išlaikymo kaštai.

Buvo sukurtas RC modelis: atskirai įsteigti RC administracinį padalinį, kuris būtų atsakingas už jo strategiją, sutarčių sudarymą su paslaugų tiekėjais ir kt., ir RC satelitus – iš savivaldybės nuomojamus butus, kuriuose būtų apgyvendinami į RC nukreipi nepilnamečiai. Toks modelis yra lankstus, RC klientai būtų nesutelkiami vienoje vietoje, tačiau mėginami integruoti į visuomenę. Tai ir pigesnis, lengviau administruojamas modelis, galintis plėstis priklausomai nuo poreikio. Programos valdymo komitetas šiam modelio projektui pritarė.

Prieš steigiant RC, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų apklausos būdu buvo siekiama ištirti, kokias paslaugas minėtieji nepilnamečiai gali gauti iš valstybinių, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų (apklausta virš 100 organizacijų, esančių Vilniaus mieste). Kaip tyrimo rezultatas buvo sudarytas organizacijų, kurių veikla labiausiai orientuota į jaunimą, susidūrusį su įkalinimo įstaigomis, sąrašas, skirstant šias organizacijas pagal teikiamų paslaugų sferas: ugdymo, užimtumo-laisvalaikio, socialines-pedagogines, nakvynę suteikiančios organizacijos. Šios organizacijos ateityje galėtų tapti RC veiklos partnerėmis.

Veiksmai, susiję su fiziniu RC įsteigimu (patalpų remontu ir kt.) ir realia jo veikla (darbuotojų priėmimu, jų mokymu ir kt.) atidėti; jie turėtų būti įgyvendinami 2002 m. Valstybės biudžetas vis dar nėra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų dėl tolimesnio Programos ir jo komponento – RC įsteigimo – tęstinumo, taigi šie darbai nebuvo pradėti.

Įstatymų pakeitimai, įtraukiantys RC į nepilnamečių justicijos sistemą, inicijuoti kol kas nebuvo. Įvertinant tai, kad ŠMM užsakymu TI rengia naują teisinę-norminę bazę, atitinkančią reformuotų minimalios ir vidutinės priežiūros nepilnamečių pataisos ir globos įstaigų modelį, kuri sudaro realias prielaidas detalizuoti ir siūlomo RC juridinį statusą, antrą 2002 m. ketvirtį ketinama parengti teisės aktus, reikalingus RC juridiniam statusui įtvirtinti. 16) Teikti informaciją kriminalinės policijos darbuotojams, tardytojams ir kvotėjams, pataisos institucijų darbuotojams ir kitiems teisėsaugos pareigūnams apie nepilnamečių teises

2000 m. į lietuvių kalbą išverstos ir suredaguotos Jungtinių Tautų standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (“Pekino taisyklės”), Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (“Rijado gairės”), Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių buvo atimta laisvė, apsaugos taisyklės (“Havanos taisyklės”).

LŽTC (bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėjų asociacija) 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Apeliaciniame Teisme surengė seminarą teisėjams “Nepilnamečių justicija ir visuomenė”. Seminare dalyvavo 24 dalyviai iš Pakruojo, Jonavos, Šiaulių, Druskininkų, Trakų, Prienų, Širvintų, Vilkaviškio, Jonavos, Vilniaus teismų. Seminaro temos – nepilnamečių baudžiamosios justicijos perspektyvos, nepilnamečių apsaugos visuomenės informavimo priemonėse problemos, nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje, psichikos sveikatos specialistų požiūris ir nepilnamečių justicija.

LŽTC 2001 m. spalio 19 d. bendradarbiaudamas su LR GP surengė analogišką seminarą (“Nepilnamečių justicija ir visuomenė”) prokurorams, dirbantiems su nepilnamečiais (35 dalyviai), o 2001 m. lapkričio 21 d. - pataisos įstaigų darbuotojams

14

(dalyvavo 34 Lietuvos tardymo izoliatorių, kolonijų, pataisos inspekcijų darbuotojai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, taip pat KD darbuotojai).

LŽTC policijos darbuotojams surengė seminarų apie nepilnamečių teises policijos veikloje ciklą - “Žmogaus teisės ir nepilnamečių justicija”. 2001-2002 m. įvyko 9 tokie seminarai. Juose dalyvavo policijos inspektoriai bei tardytojai, dirbantys su nepilnamečiais. Seminaruose buvo gvildenamos tokios temos: žmogaus teisių sąvoka ir raida, nepilnamečių teisės tarptautiniuose teisės aktuose, nepilnamečių justicija ir administracinė teisė, nepilnamečių justicija ir baudžiamoji teisė ir kt. Seminarų dalyviams buvo parengta bei išdalinta seminaro medžiaga, kiti NJP Švietimo ir visuomenės informavimo kampanijos leidiniai. Visi šių seminarų dalyviai jau buvo išklausę kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos organizavo VRM.

2001 m. birželio 28 d. Vilniuje Socialinės paramos centre įvyko analogiškas LŽTC organizuotas seminaras (“Žmogaus teisės ir nepilnamečių justicija”) Vilniaus miesto socialiniams darbuotojams. Jame dalyvavo 25 Vilniaus socialinės paramos centrų vyresnieji inspektoriai bei inspektoriai, socialiniai darbuotojai, psichologai.

LŽTC surengė seminarus savivaldybių darbuotojams, socialinių, švietimo įstaigų darbuotojams, teisėsaugos pareigūnams “Žmogaus teisės integruojantis į Europos Sąjungą”. Šių seminarų pabaigoje dalyviams buvo pravesta informacinė kampanija nepilnamečių kriminalinės justicijos temomis, kurios metu buvo svarstomi nepilnamečių justicijos administravimo metodai bei problemos, taip prisidedant prie nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemos humanizavimo. Planuojama ir toliau rengti panašias diskusijas, informacines kampanijas savivaldybių darbuotojams bei valstybės tarnautojams. 17) Plačiau informuoti visuomenę ir padėti jai geriau suprasti su ja susijusius nepilnamečių justicijos uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones, siekiant aktyvesnio jos bendradarbiavimo reabilitacijos procese

Sukurtas Nepilnamečių justicijos programos logotipas, naudojamas pateikiant įvairią informaciją, susijusią su NJP; sukurtas NJP tinklalapis Internete.

2000 m. trečią ketvirtį LRT televizijos kanalu buvo transliuojami vaizdo klipai, iliustruojantys bei informuojantys visuomenę apie esamą nepilnamečių justicijos sistemos būklę ir nušviečiantys žiniasklaidos poziciją nepilnamečių nusikaltimų atžvilgiu.

LŽTC išleido leidinį "Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje", kuriame pristatomas kompleksinis sociologinis žiniasklaidos ir visuomenės nuomonės nepilnamečių justicijos tema tyrimas. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti, kaip Lietuvos žiniasklaida, visų pirma spauda ir televizija, pristato nepilnamečių kriminalinės justicijos problemas ir koks yra tokios informacijos poveikis visuomenei. Vidinė žiniasklaidos ideologija buvo nagrinėjama, atliekant giluminius interviu su žiniasklaidos atstovais (korespondentais, redaktoriais, programų direktoriais ir kt.). Visuomenės narių nuomonė apie nepilnamečių justiciją ir žiniasklaidos vaidmenį, pristatant nepilnamečių justicijos problemas, analizuojama organizuojant reprezentacinę nacionalinę apklausą.

LŽTC organizavo platų tyrimo ir leidinio “Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje” pristatymą: 2001 m. vasario 20 d. ir gegužės 16 d seminarai žurnalistams; “Kauno dienos”, “Klaipėdos” ir kt. dienraščiuose pasirodė straipsniai, pristatantys tyrimą.

2001 m. kovo 23-24 d. Lietuvos žurnalistų sąjunga, bendradarbiaudama su LŽTC, surengė seminarą Alytaus ir Marijampolės apskričių žurnalistams “Žurnalistikos teisė, etika ir kultūra”.

Tikimasi, kad ir toliau Lietuvos žiniasklaida domėsis nepilnamečių justicijos problemomis.

15

LŽTC paruošė spaudai leidinį "Nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai", kuriame pristatomas kitas tyrimas, atliktas pagal NJP. Šiuo tyrimu buvo bandoma ieškoti ryšio tarp padaryto nusikaltimo ir paauglių, padariusių sunkius nusikaltimus, asmenybės ypatumų, jų vystymosi ir šeimos istorijos ypatumų, jų požiūrio į padarytą nusikaltimą ir nusikaltimo motyvus, jų teisės pažeidimų istorijos ypatumų.

LŽTC prisidėjo, leidžiant leidinį "Žmogaus teisės. Jungtinių Tautų dokumentai". Šiame leidinyje surinkti ir pateikti skaitytojui pagrindiniai dokumentai žmogaus teisių tema. Programai toks leidinys ypatingas tuo, kad jame galime rasti pagrindinius Jungtinių Tautų rekomendacinio pobūdžio dokumentus nepilnamečių teisingumo įgyvendinimo tema.

LŽTC 2001 m. pabaigoje išleido S.Bikelio leidinį “Baudžiamoji teisė. Ką turėtų žinoti kiekvienas”. Leidinys pirmiausia skiriamas nepilnamečiams, kurie linkę nusikalsti ar jau yra padarę nusikaltimą. 2002 m. sausio 4 dieną ji buvo pristatyta Kauno NTI-ADK vaikams. Knygos pristatyme dalyvavo visi tuo metu buvę kolonijos auklėtiniai ir jų prižiūrėtojai. Š.m. sausio 14 d. analogiškas leidinio pristatymas vyko Vilniaus specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų auklėtinėms, o vasario 21 d. toks pristatymas turėjo vykti Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Lukiškėse esantiems nepilnamečiams leidiniai buvo tik padalinti, tačiau akivaizdžiai su jais susitikti ir betarpiškai aptarti knygelės turinio nepavyko. Be to, minėtas leidinys buvo platinamas paštu įvairioms Lietuvos vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms, taip pat po kelis egzempliorius buvo siunčiama į įvairias specialiąsias globos bei auklėjimo įstaigas. Iš viso išplatinta apie 400 knygos egzempliorių.

LŽTC 2002 m. tęsė straipsnių, televizijos ir radijo programų nepilnamečių justicijos klausimais rengimą. 2002 metų kovą pradėtos transliuoti radijo laidos nepilnamečių justicijos tema. Su LRT buvo susitarta parengti 10-ties radijo laidų ciklą, kurio kiekviena laida yra 20 minučių trukmės ir transliuojama kiekvieną trečiadienį 9.30 val. nuo kovo 13 d. iki gegužės 16 d. Lietuvos radijo pirmojoje programoje, laidoje “Ryto garsai”. Ši rubrika vadinasi “Ar tai prarastoji karta?” Pirmąjį 2002 metų ketvirtį į eterį išėjo 3 šios rubrikos laidos. Pirmojoje buvo pristatoma Programa ir įgyvendinama reforma, antrojoje buvo kalbama apie naujus teisės aktus, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas, trečioji buvo skirta teismų reformai ir su teismų specializavimu susijusioms problemoms aptarti. c) Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos tikslų pasiekimas bei jų aktualumas

Apibendrinant NJP tikslų įvertinimą, galima teigti, kad, nors kol kas ne viskas iki galo padaryta, tikslų yra nuosekliai siekiama, kai kurie iš jų laikytini pasiektais (1, 3, 7 tikslai).

Svarbu pabrėžti, kad tam tikrų tikslų tęstinis pobūdis (8, 10, 12, 13, 16, 17 tikslai), reikalauja nuolatinio, nenutrūkstamo priemonių, reikalingų šiems tikslams siekti, taikymo.

Kita vertus, vienų tikslų pasiekimas sąlygoja naujų siekių susiformavimą, pvz.: sukūrus nuoseklią kriminalinės justicijos strategiją, svarbu nuolat sekti jos aktualumą, specializavus nepilnamečių byloms atitinkamą skaičių teisėjų ir advokatų, būtina susirūpinti jų kvalifikacijos kėlimu, analizuoti jų veiklą bei darbo krūvius, iškylančias problemas ir kt. d) 1. NJP sąsajos su kitomis nacionalinėmis programomis

NJP susijusi su kitomis nacionalinėmis programomis vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos srityje:

16

- Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionaline programa, kuriai pritarta LR Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr.197;

- Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, kuriai pritarta LR Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.29;

- Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr.970;

- Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 471;

- Kompleksinės smurto mokyklose prevencijos ir kontrolės programos projektas; - Kanados – Lietuvos pataisos projektas, patvirtintas sutartimi tarp Kanados pataisos

tarnybos (KPT) komisaro ir LR teisingumo ministro 1999m. vasario 23d.; - Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei

psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1179;

- Projektas "Aš galiu", nuo 2000 m. įgyvendinamas visuomeninės organizacijos Pilietinių iniciatyvų centras kartu su projekto partneriais.

Sąsajas tarp minėtų programų lemia problemų, kurioms spręsti šios programos

parengtos, glaudus ryšys. Programų sistema svarbi, kad visapusiškai būtų išnagrinėtos vaikų nusikalstamumo, nusikalstamumo prieš vaikus problemos bei imtasi kompleksinių priemonių (socialinių, sveikatos, psichologinių, švietimo, teisinių) joms spręsti. - Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionaline programa siekiama dviejų pagrindinių tikslų: ilgalaikio – iš esmės pagerinti šalyje vaikų teisių bei interesų apsaugą ir sumažinti nusikalstamumo lygį, ir artimiausio – sukurti veiksmingą vaikų teisių apsaugos ir jų nusikalstamumo prevencijos sistemą. Neabejotinai, NJP tikslai yra sudėtinė minėtosios programos tikslų dalis. Todėl Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinėje programoje dėmesys daugiau koncentruojamas į ankstyvąją vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevenciją, o recidyvinio nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo siekiama daugiausia NJP rėmuose, humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą.

Yra ir daugiau nacionalinių programų, projektų, nukreiptų į vaikų teisių bei interesų apsaugos pagerinimą ir jų nusikalstamumo lygio sumažinimą, kuriant ankstyvosios vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos sistemą. Tai: - Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos svarbiausiasis

tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus.

- ŠMM ir VRM yra parengtas ir Vyriausybei patvirtinti pateiktas Kompleksinės smurto mokyklose prevencijos ir kontrolės programos projektas. Ši programa skirta sukurti sveiką ir saugią aplinką vaikams, įgyvendinti smurto mokyklose prevencijos ir kontrolės švietimo įstaigose sistemą.

- Projektas "Aš galiu" atsirado sparčiai plintant narkomanijai ir kitiems žalingiems įpročiams, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių ir vyresnio jaunimo, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialinei plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Projektu siekiama parengti žalingų įpročių prevencijos strategiją, paremtą socialinių įgūdžių ugdymu, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą prevenciniam darbui su rizikos grupėje esančiais paaugliais.

17

Orientuojant programas į skirtingas nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos rūšis (pastarosios programos į ankstyvąją, NJP – į pakartotinio nusikalstamumo), užtikrinamas visapusiškas žvilgsnis į klausimų, susijusių su nepilnamečių nusikalstamumu, sprendimą.

- Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą siekiama sukurti vienos iš nusikalstamumo rūšių – vaikų komercinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos – prevencijos priemonių sistemą. Labai svarbu užtikrinti vaiko (taip pat ir esančio proceso dalyviu komercinio seksualinio išnaudojimo bylose) teises baudžiamajame procese. Tuo tikslu būtina tobulinti teisinę bazę - ginti vaiko teises ir teisėtus interesus teisminio bylos nagrinėjimo metu; sukurti subalansuotą institucijų ir atskirų subjektų, veikiančių vaiko teisių apsaugos srityje, bei jų atliekamų funkcijų sistemą, užtikrinti šios sistemos ryšius. NJP yra numatytos priemonės šiems tikslams siekti (kuriant efektyvią teisingumo vykdymo nepilnamečiams sistemą, užtikrinant proceso dalyvių teises).

- Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 m. programos paskirtis – aktyvinti socialinį ir prevencinį darbą mokyklose, steigti socialinių pedagogų etatus švietimo įstaigose, organizuoti darbą su rizikos grupės vaikais, tėvais, įstaigomis, užtikrinančiomis vaikų teises. Pagal šią programą socialinių pedagogų etatai steigiami ir specialiosiose, internatinėse, jaunimo mokyklose (13 NJP tikslas).

- Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 m. programos ilgalaikis tikslas – rūpintis, kad nebūtų nusikalstama pakartotinai; o trumpalaikis - asmenų, grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, adaptacijos ir reabilitacijos, kurios metu jie integruojami į visuomenės gyvenimą ir jiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, sistemos sukūrimas. Ši programa glaudžiai susijusi su NJP komponentu "Pataisos įstaigų reforma" ir "Reabilitacijos centro įsteigimas". LR nepilnamečių justicijos sistemoje paramos iš pataisos įstaigų išėjusių nepilnamečių reintegracijai mechanizmas ir struktūra - svarbi, bet silpna grandis, kurią tobulinant ši programa ir NJP turėtų papildyti viena kitą.

- Kanados – Lietuvos pataisos projektu Kanados Pataisos Tarnyba siekė padėti Lietuvai įkurti modernią pataisos sistemą, kuri atspindėtų nustatytus tarptautinius standartus. Projektas apėmė ir nepilnamečių pataisos sistemos reformą, ši amžiaus grupė buvo išskirta kaip viena iš prioritetinių. Projektas baigtas vykdyti 2002 m. kovo pradžioje.

Palyginti NJP su šių programų įgyvendinimu sudėtinga dėl kelių priežasčių: pirma, nė viena iš jų savo turiniu, keliamais tikslais, vykdymo trukme bei valdymo forma neatitinka NJP; antra, jos arba finansuojamos labai menkai, arba nenuosekliai (Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos), trečia, faktiškai nėra vertinamas (arba dar nėra įvertintas) jų efektyvumas.

Svarbu, jog NJP nedubliuoja kitų nacionalinių programų, tačiau integruotai sprendžia kai kurias kitų programų iškeltas problemas, yra su jomis susijusi. d) 2. Bendradarbiavimas tarp institucijų

Programos tikslų kompleksiškumas lemia jų siekime dalyvaujančių subjektų glaudaus bendradarbiavimo poreikį. Pirmiausia neišvengiamas yra programą įgyvendinančių ir koordinuojančių institucijų, t.y. LR teisingumo ministerijos (TM), LR vidaus reikalų ministerijos (VRM), LR generalinės prokuratūros (LR GP), LR švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (KD), LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) bei Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro (NPLC) ir Teisės Instituto (TI), bendradarbiavimas. Jis įgyvendinamas per Programos valdymo ir įgyvendinimo komitetų

18

posėdžius bei įgyvendinant atskirus Programos komponentus (įstatymų ir kitų norminių aktų projektų rengimas, tyrimų organizavimas ir atlikimas, seminarų, konferencijų rengimas, leidinių ruošimas ir t.t.). Stiprėjantys ryšiai tarp šių institucijų atvėrė galimybes platesniam ir visapusiškesniam problemos matymui bei greitesniam apsikeitimui informacija.

Užmegzti svarbūs ryšiai su užsienio valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis, pareigūnais ir kitais suinteresuotais asmenimis (pvz.: VRM su Vokietija ir Švedija bei su Austrija ir Danija, ŠMM su Švedija ir t.t.). Šis bendradarbiavimas itin svarbus patirties perėmimo prasme.

Teigiamai vertintinas nevyriausybinių organizacijų įtraukimas bei sąlygų, pasinaudoti jų sukaupta darbo su nepilnamečiais patirtimi, sudarymas: nevyriausybinės organizacijos dalyvavo rengiant teisės aktus, buvo atsižvelgta į jų iškeltas problemas, atliktas tyrimas nevyriausybinių organizacijų galimybėms, užtikrinant įkalintų nepilnamečių užimtumą bei dalyvaujant nepilnamečių pataisos įstaigų darbe, ištirti ir pan.

Itin svarbu užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą tiek tarp pačių NJP įgyvendinančių institucijų, tiek jų su užsienio valstybių partneriais, taip pat stiprinti ryšius ir įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų į nepilnamečių justicijos problemų sprendimą.

e) Reformos/NJP apimties išplėtimas

Tam tikri nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemos elementai nebuvo įtraukti į NJP arba tai padaryta netiesiogiai, tačiau dabar atkreiptinas dėmesys į jų svarbą siekiant pagrindinio tikslo (sumažinti pakartotinį nepilnamečių nusikalstamumą), ir galimybę įtraukti juos, kaip atskirus komponentus, į reformos/NJP struktūrą.

Nauju reformos/NJP komponentu galėtų tapti alternatyvių baudimo priemonių nusikaltusiems nepilnamečiams sistemos kūrimas. Naujame baudžiamajame kodekse yra numatytos tokių priemonių rūšys, jų skyrimas, trukmė. Tačiau, norint užtikrinti efektyvų jų taikymą ir norimą poveikį nusikaltusiems nepilnamečiams, būtina sukurti infrastruktūrą alternatyvinėms priemonėms organizuoti, teisės aktuose apibrėžti tokių priemonių turinį bei jų vykdymą, atlikti bandomuosius (eksperimentinius) šių priemonių taikymus.

Kitu nauju reformos/NJP komponentu galėtų būti nepilnamečių, nukentėjusių nuo nusikaltimų (nepilnamečių aukų), teisių apsaugos, jų reabilitacijos sistema. NJP rėmuose daugiausia dėmesio skiriama nepilnamečiams teisės pažeidėjams. Tačiau pakartotinio nusikalstamumo prevencija turi būti nukreipta ir į kitą nusikalstamos veikos dalyvį - nepilnametį, kuris tapo ar gali tapti nusikaltimo auka. Nepilnamečiams aukoms skirtos tik kelios naujojo baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa ikiteisminiame tyrime bei teisminio nagrinėjimo metu, atlyginimas nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui - advokatui už paslaugas įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka). Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai kompensuota nepilnamečių aukų patirta žala ir užkirstas kelias tolesniam šių aukų viktimizacijos procesui, būtina pagalvoti apie atitinkamų įstatymų, garantuojančių visapusišką jų pažeistų teisių atkūrimą, priėmimą, praktinę pagalbą nepilnamečiams aukoms ginant savo teises ir šalinant fizinės bei dvasinės sveikatos ir pusiausvyros sutrikimus, neatidėliotiną materialinę pagalbą ir laikino prieglobsčio suteikimą, tarpininkavimą tarp nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio sprendžiant aktualius materialinius ir psichologinius kompensavimo bei reabilitacijos klausimus ir pan.

Nauju NJP/reformos komponentu galėtų tapti ir nepilnamečių nusikaltimų aukų teisių apsaugos sistema. Nuo nepilnamečių padaromų nusikaltimų nukentėjusių asmenų interesams ginti kai kurios priemonės jau numatytos ar jų taikymas praplėstas naujuose

19

baudžiamajame ir baudžiamojo proceso kodeksuose (kaltininko ir nukentėjusiojo sutaikinimas, žalos atlyginimas ir pan.), tačiau, norint kad jos veiktų efektyviai, būtina sukurti teisinių ir institucinių priemonių sistemą, užtikrinančią visapusišką tokių aukų pažeistų teisių atkūrimą ir apsaugą, jų įgyvendinimo mechanizmą.

f) Reformos priemonės, kurioms reikės finansavimo po 2002 m.

2002 m. gruodį, pasibaigus NJP įgyvendinimo terminui ir Jungtinių Tautų Vystymo programos finansavimui, turėtų būti užtikrintas nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos tęstinumas, nuoseklus jau pradėtų priemonių vykdymas. Jų finansavimą turėtų perimti LR valstybės biudžetas. Kartu turėtų būti ieškoma galimybių pritraukti ir nebiudžetinų lėšų reformos priemonėms finansuoti.

Daugelį NJP priemonių būtų galima sėkmingai įgyvendinti toliau. Ypatingas dėmesys skirtinas institucijų reformai, specialistų mokymams bei teisės aktų rengimui ir suderinimui: - pabaigus tyrimą dėl šeimos ar nepilnamečių specializuoto teismo įsteigimo, priklausomai nuo jo rezultatų, arba parengti nepilnamečių (šeimos) teismo įstatymą, arba pakeisti ir papildyti teisės aktus atsižvelgiant į teisėjų specializaciją; jeigu tikslinga - įkurti Lietuvoje nepilnamečių arba šeimos teismą; - išspręsti specializuotų padalinių prokuratūrose steigimo klausimą, parengti norminius dokumentus dėl specializuotų prokuratūros padalinių steigimo ir kitų specializacijos formų. - sukurti atitinkamą teisės aktų bazę, kuri atitiktų trijų (minimalios, vidutinės ir griežtos) nepilnamečių priežiūros institucijų sistemos koncepciją, parengti reformuotų minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų funkcionavimo dokumentų paketą, reorganizuoti pačias nepilnamečių priežiūros institucijas. - atlikti veiksmus, susijusius su fiziniu reabilitacijos centro įsteigimu (patalpų remontas ir kt.) ir pradėti realią jo veiklą (darbuotojų priėmimas, jų mokymas ir kt.), inicijuoti įstatymų pakeitimus, įtraukiančius reabilitacijos centrą į nepilnamečių justicijos sistemą. - užtikrinti nuolatinių nepilnamečių byloms specializuotų policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, advokatų apmokymų organizavimą, sukurti šių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, nustatyti jiems keliamus reikalavimus. - būtina nuosekliai suderinti visus kodeksus ir kitus teisės aktus, sukurti logišką ir efektyvią teisės sistemą, reguliuojančią su nepilnamečių kriminaline justicija susijusius klausimus.

Papildomų lėšų pareikalautų ir naujų reformos komponentų įtraukimas: - sukurti infrastruktūrą alternatyvinėms priemonėms organizuoti, teisės aktuose apibrėžti tokių priemonių turinį bei jų vykdymą, atlikti bandomuosius (eksperimentinius) šių priemonių taikymus. - sukurti nepilnamečių, nukentėjusių nuo nusikaltimų, teisių apsaugos, jų reabilitacijos sistemą. - sukurti teisinių ir institucinių priemonių sistemą, užtikrinančią visapusišką nuo nepilnamečių padarytų nusikaltimų nukentėjusių asmenų pažeistų teisių atkūrimą ir apsaugą, bei jų įgyvendinimo mechanizmą. g) NJP valdymas

Už programos strateginį valdymą atsakingas NJP valdymo komitetas. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1366 "Dėl Nepilnamečių

20

justicijos programos valdymo komiteto sudarymo" sudarė Nepilnamečių justicijos programos valdymo komitetą, kurio personalinę sudėtį 2001 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 171 "Dėl Nepilnamečių justicijos programos valdymo komiteto personalinės sudėties" patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Programos valdymo komitetas tvirtina Programą įgyvendinančių institucijų darbo planus.

NPLC, kuriam pavestas Programos įgyvendinimo koordinavimas, 1999 m. įdarbino projekto administratorių.

NPLC patalpose reguliariai renkasi Programos įgyvendinimo komitetas, kurį sudaro už įvairius NJP komponentus atsakingų institucijų atstovai. Komiteto posėdžių metu svarstomas Programos vykdymas, darbo planų tobulinimas, finansiniai ir kiti klausimai, ataskaitos JTVP ir Programos valdymo komitetui, dalinamasi patirtimi, sprendžiamos iškilusios problemos. Į posėdžius kviečiami kitų suinteresuotų institucijų atstovai ir pavieniai suinteresuoti asmenys. NPLC taip pat rengia medžiagą Programos valdymo komiteto posėdžiams, įgyvendina jo sprendimus.

NJP valdymo struktūra vertintina teigiamai, nes ji įgalino efektyviai keistis informacija ir bendradarbiauti, rengti programai reikalingą medžiagą, priimti organizacinius sprendimus, operatyviai spręsti iškilusias problemas bei konsultuotis.

Pažymėtina tai, jog programos valdymą apsunkino dažna atsakingų pareigūnų (ypatingai – viceministrų) kaita. Be to, Programos įgyvendinimo efektyvumas bei apimtys kiekvienoje institucijoje tiesiogiai priklausė nuo atsakingų asmenų Programa siekiamų spręsti problemų žinojimo, jų suvokimo, motyvacijos bei iniciatyvos. Literatūra: 1. BARANOVAS T.: Tolesni žingsniai reformuojant nepilnamečių justiciją. Jungtinių tautų biuletenis. 1999

m. balandis – liepa. 2. Bendradarbiavimas tarp organizacijų. Duomenų bazė rizikos grupės vaikams. Vilnius. 2001. 3. DAPŠYS A.: Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sistemos esmė ir jos kūrimo kryptys // Teisės

problemos, 1994. Nr. 3. 4. DAPŠYS A.: Nepilnamečių nusikalstamumas: situacija ir prevencijos aktualijos. Teisės problemos. 1993

Nr. 1. 5. DAPŠYS A./JURŠAITĖ R./MICHAILOVIČ I.: Vaiko teisių apsaugos problemos Lietuvoje. - Žmogaus

teisės Lietuvoje. V., 1996, P. 111-124. 6. DAPŠYS A./JURŠAITĖ R./MICHAILOVIČ I.: Vaiko teisių apsauga. - Šeimos ir vaikai Lietuvoje. V., P.

77-82. 7. DAPŠYS A.: Kriminologinis nusikalstamumo situacijos Lietuvoje vertinimas. Prognozės ir prevencijos

galimybės. Teisės problemos. 1998 Nr. 3-4. P. 168-185. 8. DOBRYNINAS A. Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje. Vilnius: 2000. 9. DRAKŠIENĖ A.: Amžius kaip nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaida. Lietuvos teisės

tradicijos. Justitia. Vilnius 1997. 10. DRAKŠIENĖ A.: Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

projekte. Teisė. 1998 Nr. 32. 11. JATKEVIČIUS A.: Alternatyvios laisvės atėmimui poveikio priemonės, taikomos nepilnamečiams už

smurtinius nusikaltimus. Teisė. Nr. 35. Vilnius, 2000. P. 41-52. 12. JATKEVIČIUS A.: Apie nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos programą // Teisės problemos.

Vilnius: 1999 Nr. 4. P. 5-42. 13. JATKEVIČIUS A.: Nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma Lietuvoje. Policijos departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos prevencijos tarnybos ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro informacinis leidinys. Vilnius: 2000, Nr. 1. P. 54-59.

14. JATKEVIČIUS A.: Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos metmenys. Socialinis ugdymas. Vilnius: 1999 Nr. 2. P. 21-28.

15. JATKEVIČIUS A.: Smurtinio nepilnamečių nusikalstamumo samprata // Teisė, 1999. Nr. 33 (4). P. 35-43.

16. JATKEVIČIUS A.: Vaikai žudikai. Mokykla. 2000 m. spalio mėn. Nr. 10 (53). P. 12-14. 17. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos

Respublikos ataskaita Jungtinių tautų Vaiko teisių komitetui. Vilnius: 1999.

21

18. Jungtinių tautų vaiko teisių komiteto išvados dėl Lietuvos Respublikos įžanginės ataskaitos. UNICEF/Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2001.

19. Juvenile Justice Reform and Alternatives to Imprisoment for Minors. BICE, Parise. June 2000. 20. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje, Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Estijoje, Rusijoje:

lyginamasis tyrimas. Teisės problemos. 2000 m. Nr. 3-4. P. 5-120. 21. Nepilnamečių justicija Lietuvoje. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras/Teisės institutas.

Vilnius, 1998. 22. Nepilnamečių justicijos programa. Internetinis tinklapis: www.nplc.lt/nj 23. Nepilnamečių kriminalinė justicija. Kvalifikacijos kėlimo kursų paskaitų medžiaga. VRM. Vilnius: 2001. 24. Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcija. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje

centras. Vilnius, 1998. 25. Nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Lietuvos žmogaus

teisių centras. Vilnius: 2000. 26. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1998. Jungtinių tautų vystymo programa/Socialinės

politikos grupė. Vilnius: 1998. 27. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2001. Jungtinių tautų vystymo programa/Socialinės

politikos grupė. Vilnius: 2001. 28. SAKALAUSKAS G.: Sutaikinimo institutas Vokietijos jaunimo baudžiamojoje teisėje. Teisės problemos.

1998 Nr.1. 29. SAKALAUSKAS G.: Nusikalstamumas Lietuvoje. Žmogaus socialinė raida Lietuvoje. Jungtinių Tautų

Vystymo Programa/Socialinės politikos grupė.Vilnius, 1999. 30. SAKALAUSKAS G.: Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Vilnius, 2000. 31. SAKALAUSKAS G.: Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų naujajame Lietuvos

Respublikos baudžiamajame kodekse, įgyvendinimo problemos. Teisė. 2001. Nr. 41. P. 148-161. 32. Vaikų ir jaunimo baudžiamoji atsakomybė: užsienio šalių patirtis. Vilnius: 2001. 33. Vaikų ir jaunimo neužimtumo ir nusikaltimų prevencija. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje

centras/Teisės institutas. Vilnius: 2000. 34. Vaikų teisių apsaugos garantijos Baltijos šalių teisinėse sistemose. 1998-1999 m. konferencija skirta

tarptautinei vaikų gynimo dienai. Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Vilnius: 1998. 35. VILEIKIENĖ E./ GEČĖNIENĖ S.: Kriminalinės justicijos poveikis nepilnamečių teisės pažeidėjų

asmenybei ir elgesiui. NPLC. Vilnius: 1999.