NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o...
Transcript of NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o...
![Page 1: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/1.jpg)
EUROPOS S JUNGA
KURKIME ATEIT DRAUGE!
EGIDIJUS ELIJOŠIUSBENAS GUDINAVIČIUS
STANISLAVA KAVALIAUSKIENĖ
NEĮGALIŲJŲ PROFESINIO PASIRENGIMO SKATINIMAS
Neįgaliųjų profesinis orientavimas ir konsultavimas
![Page 2: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/2.jpg)
UDK 376:377(075.8) L-82
Programos rengimo grupė:Vadovė – doc. dr. Irena ElijošienėNariai: mg. Romas Elinauskas, dr. Asta Vaitkevičienė, Asta Jaseliūnienė
Recenzentai: doc. dr. Ingrida Baranauskienė, Šiaulių universitetas doc. dr. Elvyra Giedraitienė, Klaipėdos universitetas
Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto tarybos posėdžio 2007 m. vasario 1 d., Nr. 006, nutarimu programos leidinys rekomenduojamas spaudai.
ES struktūriniai fondaiLietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentas 2.3 priemonė „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“Projektas: „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“Projekto kodas „SFMIS“: BPD 2004ESF2.3.30104/0030Projekto sut. Nr. 200ESF/2004/2.3.00111/P1/069
ISBN 9789986388371 © E. Elijošius, B. Gudinavičius, S. Kavaliauskienė, 2008 © Šiaulių universitetas, 2008 © Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, 2008 © VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2008
![Page 3: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/3.jpg)
3
TURINYS
Anotacija ............................................................................................ 4Trumpas programos pristatymas ........................................................ 7Kvalifikaciniai reikalavimai mokymų rengėjams ir materialinei bazei ............................................................................ 8Mokymo programos struktūra .......................................................... 10
Pažintinis socioedukacinis skyrius ........................................ 10Socialinis (psichosocialinis) .................................................. 18Edukacinis (ugdomasis, konsultacinis) skyrius ..................... 46Patikrinimo darbu (pratybų) skyrius ...................................... 56
Patikrinimo, išbandymo darbu realioje darbo vietoje skyrius (modulinis) ....................................................................................... 92Apibendrinamasis skyrius ...............................................................114Naudotos ir rekomenduojamos literatūros sąrašas ......................... 120
![Page 4: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/4.jpg)
4
ANOTACIJA
Ši metodinė priemonė parengta, remiantis projekto „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“ metu parengta ir praktiškai išbandyta programa „Profesiniam pasirengimui skatinti skirta programa neįgaliesiems, kurie dėl nepakankamų darbinių įgūdžių ir bendrųjų gebėjimų yra nepasirengę mokytis profesinėje mokykloje“ (toliau tekste sutrumpintas pavadinimas).
Programa buvo skirta sunkią negalią turintiems asmenims, norintiems mokytis profesinėje mokykloje, bet nepakankamai pasirengusiems, šiai veiklai.
Teorinis pagrindimas. Viena svarbiausių visuomenės formavimo ir formavimosi grandžių yra ugdymas (dar konkrečiau – profesinis ugdymas). Neįgaliųjų profesinis rengimas Lietuvoje reformuojamas kartu su visa ugdymo sistema, nors ir nelabai sparčiai, tačiau pastebimai.
Neįgalių asmenų profesinio orientavimo ir rengimo, kaip sudedamosios minėtos struktūros grandies, kokybė didžia dalimi priklauso nuo jaunų žmonių sprendimų pagrįstumo, motyvuotumo, derinimo su asmeniniais interesais ir visuomenės poreikiais.
XXI amžiaus pradžioje Lietuvos švietimo sistema išgyvena žymius kokybinius pokyčius. Tai būdinga ir specialiajam ugdymui, kuris yra neatskiriama visos švietimo sistemos dalis. Specialusis ugdymas siekia tų pačių bendrųjų ugdymo tikslų (Bagdonas, 1994). Nuosekliojo švietimo pagrindinė grandis yra bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas. Jo paskirtis – padėti atsiskleisti asmens individualybei ir pasirengti darniam socialiniam gyvenimui. Mokykla privalo rūpintis, kad šis pasirengimas būtų kuo visapusiškesnis (Vaitkevičius, 1981). Labai svarbu, kad specialiojo ugdymo įstaiga, ugdanti vaiką (jaunuolį) kelis ar keliolika metų, pasirūpintų darbiniu bei profesiniu jo rengimu.
Išskiriame du profesinio rengimo aspektus. Pirmasis aspektas apima individo savarankiškumo įvairiose gyvenimo srityse formavimą: važiavimas transportu, savitvarkos darbai, naudojimasis įvairiais įrankiais ir t. t. Antrasis aspektas yra darbinis profesinis rengimas, kurio tikslas – rengti ugdytinį praktinei veiklai konkrečioje darbo vietoje su
![Page 5: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/5.jpg)
5
specifiniais įrankiais, mechanizmais, mokyti tam tikrų technologinių procesų valdymo. Kyla labai svarbus uždavinys – profesinis orientavimas bei savęs orientavimas kaip dvipusė sąveika (ugdytojasugdytinis).
Lietuvos specialiajai mokyklai valstybės įstatyminiuose bei poįstatyminiuose aktuose keliamas uždavinys – rengti neįgalius jaunuolius visapusiškai socialinei integracijai, adaptacijai. Svarbi vyksmo grandis yra neįgalių jaunuolių darbinis bei profesinis rengimas ir rengimasis – kaip dvilypis procesas. Dėmesys kreiptinas ne tik į kokybišką rengimą specialybei, bet ir į bendrakultūrinio ugdymo turinio adaptavimą pagal specifiniu neįgaliųjų poreikius.
Būtina išskirti specialybes, kurioms specialiojo ugdymo sistema pajėgi rengti savo auklėtinius kokybiškai. Tokiu būdu, žinoma, ribojama galimybė laisvai pasirinkti specialybę, tačiau neįgalieji priversti konkuruoti bendroje darbo rinkoje, todėl reikia būti pasirengusiam ypač kokybiškai.
Specialusis profesinis rengimas privalo būti tęstinis, t. y. būtinas ne tik darbinis, bet ir profesinisspecialybinis rengimas su perkvalifikavimo galimybių prognostika. Profesinio orientavimo, kaip sudedamosios profesinės reabilitacijos dalies, paskirtis įgyja korekcinį kryptingumą, atsižvelgiama į sutrikimo specifiškumą, nes jauniems žmonėms neretai būdingas neadekvatus savo galimybių ir sugebėjimų vertinimas, jie sunkiai identifikuoja bet kokio apsisprendimo motyvus (Рубинштейн, 1986).
Medicininis, psichologinis ir pedagoginis edukacinio proceso pažinimas yra svarbus jau ankstyvajame individo vystymosi etape. Tik atsižvelgus į visus veiksnius, lemiančius asmens vystymąsi, galima pradėti galvoti apie tinkamos profesijos parinkimą ir pasirinkimą kaip apie pilnavertį dvipusį procesą. Šiuo darbu turi rūpintis ir ugdymo įstaiga, ir šeima (Bajoriūnas, 1989; Ališauskienė, 1998). Svarbus ar net svarbiausias yra paties neįgaliojo aktyvumas šiame procese, jo pastangos daryti motyvuotus, argumentuotus sprendimus, pasitelkiant edukologų pagalbą.
Lietuvos Respublikos švietimo koncepcijoje (1993) pabrėžiama, kad profesinės mokyklos uždavinys – sudaryti sąlygas asmenybei vystytis, profesionaliai rengti kompetentingus darbuotojus, pasirengusius konkuruoti šiuolaikinės rinkos sąlygomis. Svarbu neįgalius jaunuolius
![Page 6: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/6.jpg)
6
rengti ne tik instrumentiniam darbui, bet ir socialiai, t. y. padėti mokytis planuoti asmeninę profesinę karjerą, uždarbį ir jo paskirstymą, skatinti domėtis valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, darbo rinkos struktūriniais pakitimais ir pan. – taigi, būti aktyviu, sąmoningu, savarankišku žmogumi vieningoje darbo rinkoje.
Profesinė savirealizacija ir darbinė asmens integracija į visuomenę labai priklauso nuo profesinio kompetentingumo lygio, individualaus gebėjimo dinamiškai adaptuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, siekimo realizuoti savuosius interesus, praktiniais argumentais pagrindžiant savo teigiama motyvacija. Toks asmeninės karjeros planavimas, modeliavimas dažnai nėra įsisąmoninamas šių jaunų žmonių, turinčių vystymosi sutrikimų. Specialistai, bendraujantys arba bendradarbiaujantys su tokiais jaunuoliais, turėtų išskirti ir pažinti labai svarbų laikotarpį – profesijos pasirinkimą – ir kaip faktą, ir kaip gana ilgą procesą. Norint šį procesą valdyti, organizuoti, būtina rinkti informaciją apie įvairius darbo psichologijos klausimus, jų interpretavimo ir pritaikymo galimybes ypatingai asmenų grupei, kuriai būdingas specifinis vystymasis. Reikia pripažinti specialiosios psichologijos bei specialiosios pedagogikos teorinio ir praktinio pažinimo svarbą valdant šiuos sudėtingus procesus, siekiant maksimaliai pozityvaus rezultato – neįgaliųjų socialinės ir darbinės integracijos į sociumą. Asmenybės adaptacija kaip žmogaus elgesio, prisitaikymo prie darbo sąlygų, prie žmonių, prie kolektyvo normų procesas verčia užimti tam tikrą socialinę poziciją. Ne mažiau svarbūs ir reikalaujantys dėmesio psichologinė yra asmenybės adaptacija naujoje socialinėje situacijoje (rengiantis pereiti į profesinio ugdymo sistemą) klausimai (Juodraitis, 1999). Be abejonės regos ar klausos nepakankamumas savaip veikia ugdymo proceso organizavimą, bet kompensacinis mechanizmas (ypač pasitelkiant intelektines galias) leidžia tikėtis pozityvios jų socializacijos. Ypatingai struktūruotas konsultavimas turėtų būti sutrikusio intelekto asmenims pereinant iš bendrojo ugdymo į profesinio ugdymo sistemą bei rengiantis įsilieti į darbo rinką.
![Page 7: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/7.jpg)
7
TRUMPAS PROGRAMOS PRISTATYMAS
Pagrindinis darbo grupės tikslas – sukurti mokymų programą, pagal kurią neįgalūs asmenys turėtų galimybę praktiškai išbandyti jiems „tinkamas mokytis“ specialybes, suderinti savo lūkesčius (norus, interesus, svajones) su galimybėmis, gaunant edukacines, socioedukacines, medicinines konsultacijas.
Tarpiniai tikslai buvo – numatyti ir aptarti sąlygas, kokias reikėtų sudaryti darbiniams įgūdžiams patikrinti, konsultuoti individualiai ir grupėmis, patikrinti darbo vietoje, panašioje į realią. Konsultavimo metu buvo tikrinami, tuo pačiu ugdomi (formuojami) bendrieji gebėjimai (pamatiniai edukaciniai – mokėjimas skaityti, rašyti, skaičiuoti; socialiniai – gebėjimas gyventi savarankiškai, sugyventi su bendramoksliais, pedagogais, kitu personalu ir pan.).
Programos tikslas – padėti neįgaliajam orientuotis profesijų pasaulyje, apsisprendžiant dėl specialybės (profesijos) bei pasirenkant profesinio rengimo / tobulinimosi / persikvalifikavimo instituciją, kiek įmanoma objektyviai įvertinant norus (svajones), poreikius, pareigas ir galimybes (galias). Tikslas – suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie savęs pažinimo, saviugdos galimybes bei konsultavimosi prasmę ir galimybes.
Programos rezultatas: neįgalieji išsirinks jų poreikius ir galimybes atitinkančią specialybę ir mokymo instituciją, tinkamai pasirengs mokymuisi, susidarys mokymosi profesinėje mokykloje ar darbo centre (darbo rinkos mokymo sistemoje ar pan.) individualų planą.
Tikslinė grupė: Programa skirta 30 neįgaliųjų (2 grupėms po 15 žmonių), nesugebantiems savarankiškai pasirengti profesiniam apsisprendimui bei ugdymo institucijos pasirinkimui. Programos trukmė – 3 mėnesiai vienai grupei.
![Page 8: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/8.jpg)
8
KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI MOKYMŲ RENGĖJAMS BEI MATERIALINEI BAZEI
Neįgaliųjų profesiniam pasirengimui skatinti skirtos programos mokymus turi atlikti pakankamas skaičius šias kvalifikacijas turinčių specialistų: specialusis pedagogas profesiniam orientavimui bei motyvacijai stiprinti, socialinis pedagogas grupinėms bei individualioms konsultacijoms, profesijos mokytojas(ai) profesiniam tinkamumui nustatyti bei patikrinti darbo vietoje (visi specialistai dirbs kaip mokymų vadovai, konsultantai), socialinis / specialusis pedagogas ar socialinis darbuotojas (socialinėms konsultacijoms po užsiėmimų). Mokymų organizatorius privalo turėti materialinę darbinio profesinio mokymo bazę, garantuoti mokymų dalyvių konsultavimo paslaugų tiekimą. Pagal galimybes užtikrinti ir privalomąjį medicininį mokymo dalyvių aptarnavimą, ir medicininį konsultavimą dėl tikėtinų kontraindikacijų, renkantis profesiją.
Mokymų organizavimo vieta – profesinio rengimo įstaiga, kad būtų sąlygos tiek darbiniam profesiniam patikrinimui, tiek visapusiškam konsultavimui bei neformaliam mokymui.
![Page 9: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/9.jpg)
9
Tikėtinos kompetencijos, kurios bus įgytos mokymų metu
a. Žinių įgijimas: mokymų dalyviai (klausytojai), dalyvaudami individualiuose ar grupiniuose užsiėmimuose, įgis teorinių žinių apie savęs pažinimą, apie saviugdą, apie informacijos paieškos būdus, naudojant žiniasklaidą bei kompiuterines priemones;
b. Gebėjimų formavimasis: bus formuojami bei tobulinami dalyvių pozityvios saviraiškos būdai, ugdomas aktyvus požiūris į save; formuojamas gebėjimas išklausyti aplinkinius bei sklandžiai išsakyti savo mintis tiek žodžiu, tiek raštu (gyvenimo aprašymas ir kt.); per darbą ugdomi praktiniai instrumentiniai gebėjimai;
c. Įgūdžių formavimasis: teikiant naujas bei praktines žinias ir formuojant naudingus gebėjimus būtina formuoti įgūdį tuo naudotis praktikoje – tobulinantis socialinių bei psichoedukacinių pratybų metu;
d. Vertybinis aspektas: formuojant bei ugdant visas minėtas savybes turėtų kisti ir ugdytinių požiūris į mokymąsi ir socialinį išmokimą; taip pat visų veiklų metu prioritetas skirtinas bendražmogiškoms vertybėms bei jų suvokimui ir bendrųjų gebėjimų tobulinimui.
![Page 10: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/10.jpg)
10
MOKYMO PROGRAMOS STRUKTŪRA
• Pažintinis socioedukacinis skyrius.• Socialinis (psichosocialinis) skyrius.• Edukacinis (ugdomasis, konsultacinis) skyrius.• Patikrinimo darbu (pratybų) skyrius.• Patikrinimo, išbandymo darbu realioje darbo vietoje (modu
linis) skyrius.• Apibendrinamasis skyrius.
Pažintinis socioedukacinis skyrius
Šio skyriaus paskirtis dvejopa: pateikti kiek įmanoma išsamią informaciją apie profesinio konsultavimo (plačiąja prasme – orientavimo) sistemos raidą Lietuvoje ir pasaulyje, ir padėti sisteminti renkamą informaciją (anamnezę, katamnezę) apie individo poreikius, interesus, motyvus ir kitus veiksnius, veikiančius asmens daromus sprendimus, tuo būdu ir profesinį apsisprendimą (socioedukacine prasme – profesinio tinkamumo nustatymą).
Profesinė psichologija – taikomosios psichologijos dalis, tačiau praktiškai šios mokslo šakos problemas sprendžia pedagogai. Todėl pedagogas (specialusis ar socialinis pedagogas) privalo kompetentingai spręsti profesinės psichologijos problemas, nes mokinys „ikidarbiniu“ („ikiprofesiniu“) laikotarpiu dalyvauja nenutrūkstamame ugdymo procese – viename „nuolatinio mokymosi“ etapų (Beresnevičienė, 1995), kurio metu specialistas valdo auklėtinio profesinį orientavimąsi, informacijos apie profesijas rinkimą ir pan.
Profesinio orientavimo ir konsultavimo kaip praktinių ugdymo proceso sudėtinių dalių būtinumą lėmė spartus technikos tobulėjimas bei darbo našumo kilimas šio šimtmečio pradžioje. Technologijų raida rūpėjo inžinieriams bei ekonomistams, o šioms sistemoms valdyti reikėjo profesionaliai pasirengusių darbininkų. Psichologai pradėjo ieškoti būdų, metodų, kaip atlikti profesinio tinkamumo diagnostiką (H. Miunstenberg (Münstenberg) Jungtinėse Amerikos Valstijose; V. Miode (Möde) Vokietijoje ir kt.). Darbo rinkos modernizacija paskatino tobulinti ir psichotechnikos, pedagoginio bei psichologinio konsultavimo, profesinio orientavimo sritis. Įtakos turėjo diferencinės
![Page 11: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/11.jpg)
11
ir diagnostinės psichologijos raidos tempai (V. Stern, A. Binet ir kt.). Praktiškai minėta problema pradėta spręsti 1902 m. Vokietijoje įsteigus konsultavimo centrą darbo ieškančioms moterims. 1903 m. Belgijoje (Briuselyje) ir 1907 m. Vokietijoje (Berlyne) vyko konferencijos įdarbinimo, profesinio konsultavimo, profesinės atrankos klausimais. Buvo steigiami jaunimo konsultavimo centrai ir plečiamas jų tinklas visoje Vakarų Europoje. 1916 m. Šveicarijoje (Ženevoje) prie Ž. Ž. Ruso instituto įkurtas profesinio orientavimo kabinetas, kuriame dirbo psichologai E. Clapared, J. Piaget ir kt.
Prancūzijos profesinio orientavimo teorija pateikia keletą skirtingų požiūrių į profesinio orientavimo pobūdį. J. Capell nuomone, negalima visus orientuoti į aukštojo mokslo studijas, nes visuotinis vidurinis mokymas suardytų socialinę pusiausvyrą. Pasiūlymas mokinius skirstyti pagal mąstymo ir gabumų ypatumus, numatant specifines mokymo programas ir kartu skirtingas profesines perspektyvas, savaime apima neįgaliųjų grupę. Tačiau taip pažeidžiamas laisvas asmenybės apsisprendimo principas. Subjektyvus yra autoriaus teiginys, kad mąstymas ir gabumai yra įgimti ir nekintantys. G. Genuar atstovauja vadinamajai diagnostinei krypčiai, todėl teigia, kad profesinį tinkamumą galima įvertinti trumpais psichotechniniais eksperimentais ir sutrumpinti ilgą profesinio orientavimo darbą. Tai būdingas stereotipas, kai kreipiamas dėmesys į momentinį rezultatą, o ne į proceso atlikimo nuoseklumo kokybę. Be abejo, tikslus ir informatyvus diagnostinis instrumentas labai palengvina konsultacinę, orientacinę veiklą, tačiau jis negali lemti sprendimo.
P. Navilly, A. Leon siūlo visiems moksleiviams vieningą mokyklinį rengimą ir profesinį orientavimą. Keliama permanentinio profesinio orientavimo idėja: prieš trumpalaikę diagnostiką ir dalinį asmens pažinimą, už objektyvų ir ilgalaikį asmenybės tyrimą, numatant jos adaptacijos darbe ir socialinėje aplinkoje galimybes. Keliama profesinio orientavimo specialistų poreikio mokykloms idėja: jie turėtų padėti ugdyti jaunas asmenybes, koordinuoti ryšius su psichologiniais, medicininiais centrais, šeimomis. P. Navilly atskleidė interdisciplininį profesinio orientavimo pobūdį: panaudojami įvairūs mokslų pažinimo lygmenys, o orientavimo darbas integruojamas į mokymo turinį (Jovaiša, 1998, 86–88). Mokyklinis ugdymas ir profesinis orientavimas Prancūzijoje ir šiandien glaudžiai susieti tarpusavyje. Keletas auklėti
![Page 12: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/12.jpg)
12
nių pažinimo ir orientavimo ciklų, diferenciacijos etapai, numatyti teoriniuose konstruktuose, atrodo labai patraukliai, tačiau profesinio apsisprendimo aktas yra personalizuotas, individualus, o daugelis profesinio orientavimo etapų yra holistiniai.
Nė viena teorija negali numatyti daugelio aplinkos veiksnių įtakos asmenybės daromiems sprendimams ir jos jautrumo dirgikliams, todėl tokia didelė atsakomybė slegia sprendėjų pečius.
Didžiojoje Britanijoje profesinio orientavimo ir rengimo sistema remiasi vieningo ugdymo principu, stengiamasi modifikuoti ir adaptuoti mokymo programas. Neįgaliųjų įdarbinimu rūpinasi visuomeninės organizacijos bei valstybinės struktūros, turinčios platų darbuotojų tinklą. Svarbus karjeros konsultantų (career guide) vaidmuo mokymo sistemoje: jie darbuojasi tiek švietimo, tiek socialinių paslaugų ir rūpybos įstaigų tinkle (Campbell, Oliver, 1996). Svariausią pagalbą specialistas suteikia tuomet, kai suvokia savo, kaip tarpininko, vaidmenį, o ne atlieka socialinius veiksmus (darbo paieška, susitikimas su darbdaviu, sutartis dėl darbo sąlygų ir pan.) už savo klientą. Tarpininko, kaip socialinio neįgalaus žmogaus partnerio, vaidmuo ypač veiksmingas koordinuojant veiksmus, susijusius su įsidarbinimu, veiksmus tarp šeimos, ugdymo (ar socialinės) įstaigos ir darbdavio. Vienas profesinio orientavimo specialisto tikslų – kliento profesinio apsisprendimo valdymas nepertraukiamame ugdymo procese bei teigiamos motyvacijos stiprinimas darbinėje veikloje. Konsultavimo pobūdis pirmiausia priklauso nuo kliento negalės pobūdžio, asmenybės vystymosi ypatumų bei socialinės aplinkos. Socialinė aplinka yra vienas sunkiausiai įvertinamų bruožų, darantis žymų poveikį visiems asmenybės sprendimams.
Profesinės (darbo) psichologijos klausimus analizavę ir tyrę įvairių šalių mokslininkai (D. E. Super (1953, 1962), J. L. Holland (1959, 1976), E. Erikson (1963; Bootzin, Accocella, 1988, 40–41), R. Cattell (1965, 1985; A. Sucharev (Сухарев, 1987), M. Titma (Титма, 1975), J. Lapė (1980), B. Duškov (Душков, 1981), R. A. Roe (1982, 1983), V. Sacharov ir A. Sazonov (Сазонов, 1982), E. Klimov (Климов, 1983, 1984) ir kt.) įvardija daug veiksnių, veikiančių profesinį rengimą, jo propedeutiką (profesinį orientavimą) bei profesinę (darbinę) socializaciją. Socializacija – tai ne galutinis rezultatas, o nuolatinis vyksmas, kurio sėkmė labai priklauso nuo pirmųjų dviejų įvardintų
![Page 13: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/13.jpg)
13
veikų (t. y. profesinio rengimo ir profesinio orientavimo) apgalvoto organizavimo. Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad ypač sunku kokybiškai įvertinti veiksnius, kurių žmonės negali kontroliuoti, bet kurie gali lemti mūsų sprendimus: šeimos aplinka, tėvų finansinė padėtis, jų išsilavinimas ir darbas, amžius ir t. t.
Asmeniniai profesiniai interesai taip pat lemia profesijos pasirinkimą. Tai įrodo D. Tchorževskij (Тхоржевский, 1974), L. Jovaišos (1978, 1981), N. Litvinovos (Литвинова, 1981) ir kt. tyrimai. Taip pat įrodytas pasitenkinimo pasirinkta profesija, darbinės veiklos rezultatų priklausymas nuo profesinių interesų (Bartnikienė, 1973, Vasiljev (Васильев) 1984, Pagirskienė, 1987; Kregždė, 1988; Rean (Реан), 1988 ir kt.). Nuo profesinių interesų priklauso ir labai svarbus veiksnys – profesijos pasirinkimo motyvacija. Kai kurių mokslininkų tyrimų duomenimis, neretai jaunuolių profesiniai interesai kinta mokantis tam tikros profesijos, o tai įrodo nepagrįstą ankstyvojo profesijos pasirinkimo motyvaciją (Ovsianikova (Овсяникова), 1982; Bajeva (Баева), 1985; Obnosov (Обносов), 1986; Kregždė, 1988 ir kt.). Negalė, o ypač intelekto sutrikimas, kompleksinė negalė ypač sustiprina klydimo galimybę.
Daugelis minėtų tyrėjų analizavo normalaus intelekto asmenų profesinės diagnostikos problemas. Intelekto, klausos, regos, motorikos ar pan. sutrikimas – specifinis veiksnys, savaip lemiantis profesinės psichologijos dėsningumus, t. y. profesijos pasirinkimą, interesų ir motyvų suvokimą, profesinį rengimąsi ir t. t. Demokratinės visuomenės deklaruoja lygias visų žmonių teises į ugdymą, tarp jų ir į darbinį bei profesinį rengimą. Neįgaliųjų asmenybės vystymosi dinamika yra veikiama prarastos ar sutrikusios funkcijos – į tai būtina atsižvelgti organizuojant ne tik adaptuotą ugdymo procesą, bet ir jų įdarbinimą. Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, kai vyksta visapusiškas persitvarkymas, daugelio vertybių perkainavimas, švietimo reformos, atsiranda galimybė koreguoti vienos iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – neįgaliųjų – ugdymo organizavimą, keisti gailesčio ar atstūmimo nuostatas sprendžiant jų problemas. Tikėtina, kad reformos įgalins sukurti demokratišką švietimo sistemą – visiems prieinamą, pagal kiekvieno poreikius ir gebėjimus.
Neįgaliųjų darbo pedagogikos ir psichologijos klausimai dažnai analizuojami arba „darbo kaip terapijos“ pagrindu (Vakarų Europos
![Page 14: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/14.jpg)
14
šalių bei autorių iš JAV), arba kartu tiriant normaliai besivystančių asmenų darbinę veiklą (Lietuvoje). Žymiai detaliau minėti klausimai analizuojami Rusijos „defektologijos mokyklos“ atstovų, skiriant ypatingą dėmesį ugdymo proceso korekciniam kryptingumui.
Švietimo sistemos raida labai priklauso nuo šalies socialinės, kultūrinės, ekonominės raidos, tad, savaime suprantama, ir profesinio orientavimo bei rengimo problemomis anksčiau pradėta domėtis ekonomiškai gerai išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Lietuvos „švietiminis paveldas“ labai susijęs su carinės Rusijos bei dabar jau neegzistuojančios TSRS pasiekimais pedagogikos srityje tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu. Laimei, specialiosios pedagogikos („defektologijos“) srities specialistų iš Rusijos įtaka buvo labiau teigiama. „Ilgą laiką lietuvių specialiąją edukologiją veikė Rusijos defektologijos (dar vadinama L. Vygotskio kultūrineistorine) mokykla. Ji tyrė ir analizavo žmogų, turintį negalę, kompleksiškai, t. y. įvairiais aspektais: medicininiu, psichologiniu, pedagoginiu, sociologiniu“ (Vitkauskaitė, 1998). Rusijos „defektologijos ideologo“ Levo Vygotskio (Выготский, 1983а, 1983б) teorija apie aktualaus ir artimiausio vystymosi (pasiekimų) zonas ypač vertinga specialiajai ir socialinei pedagogikai bei psichologijai. Atliekant šių sričių mokslinį bei socialinį tyrimą aktualus yra kultūrinėsistorinės teorijos pažinimas. Viena aukštesniųjų psichinių funkcijų koncepto struktūrinių grandžių yra postulatas apie sociogenetinį (kultūrinįistorinį) sąlygotumą.
Svarbu įvertinti Lietuvos pedagogiką istoriniu požiūriu, nes specialiojo ugdymo sistemos patirtis glaudžiai susietas su minėto Rusijos mokslininko veikla. Asmenybės vystymosi daugialypis pažinimas, be abejo, padeda organizuoti ugdytinio galias atitinkantį mokymą bei vieną svarbiausių jo grandžių – profesinį orientavimą ir konsultavimą.
Analizuojant profesinio orientavimo ir profesinio rengimo klausimus, kyla poreikis apibūdinti pašaukimo temą. Lietuvoje ja domėjosi J. Bretkūnas, M. Valančius, į klausimą, kas yra pašaukimas, savo darbuose mėgino atsakyti J. VabalasGudaitis (1983) ir A. Gučas, „pašaukimu“ vadindami „įgimtus gabumus ir linkimus“. A. Maceina (1991), S. Šalkauskis (1936, 1992a, 1992b) išskyrė darbinės kompetencijos problematiką, siejo šį aspektą su tautinio ugdymo paradigma. Reikia pripažinti, kad iki šiol šias idėjas lengviau deklaruoti, nei jas
![Page 15: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/15.jpg)
15
praktiškai įgyvendinti. Dar nepriklausomoje (iki 1939 m.) Lietuvoje Vilniaus universiteto mokslininkai J. Blažys, V. Lazersonas, J. Martynaitis, J. Šimkus, A. Gučas ir vienas pirmųjų profesinio orientavimo atstovų J. VabalasGudaitis akcentavo, kad privalu pažinti mokinių individualybę, atlikti psichologinę žmonių atranką dirbti įvairius darbus, atitinkančius jų polinkius ir gabumus. 1931 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija, kurioje minėtieji mokslininkai teikė profesines konsultacijas (Jovaiša, 1998). Tuo pačiu nutarimu įsteigtas ir profesinės orientacijos kabinetas, kuris sprendė įvairias profesinės atrankos bei konsultacijų organizavimo problemas. Draugijos steigiamasis susirinkimas įkūrė keturis skyrius: psichografijos, profesiografijos, konsultacijos ir patronato, propagandos ir profesinio švietimo. Netiesiogiai minėtus klausimus analizavo ir aktyviai draugijos veikloje dalyvavo J. Laužikas (1993a, 1993b), padėjęs pagrindus specialiojo ugdymo sistemai mūsų šalyje (Laužikas, 1974; Laužikas, Unčiurys, 1978). Tačiau Lietuvos profesinio orientavimo sistema kūrėsi iš lėto ir atsilikdama nuo Vakarų Europos šalių.
L. Jovaiša taip apibūdina profesinį orientavimą: „Profesinis orientavimas – tai specialiai organizuota auklėjamojo darbo sistema, skirta ugdyti mokinius profesiniam kryptingumui, sugebėjimui sąmoningai rinktis profesiją ir padėti mokiniams apsispręsti rinkimosi momentu“. L Jovaiša teigia, kad profesinis orientavimas yra biodrominis, t. y. tęsiasi visą žmogaus gyvenimą, nes tai kryptinga veikla. Tad profesinį orientavimą galima traktuoti kaip labai plačią sąvoką. Taip profesinio orientavimo struktūrą pateikia L. Jovaiša (1978):
1. Mokinių profesinės patirties ir profesinio kryptingumo ugdymas:• mokinių supažindinimas su profesijomis, profesinio
mokymo įstaigomis (profesinis informavimas) ir profesijos rinkimosi motyvų (kryptingumo) ugdymas;
• mokinių praktinės veiklos pagal profesijų reikalavimus organizavimas (profesinis veiklinimas).
2. Mokytojo patarimai mokiniams, padedantys apsispręsti, kuo būti: • mokinių asmenybės pažinimas; • profesijų rinkimosi valdymas patariant (profesinis
konsultavimas).
![Page 16: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/16.jpg)
16
3. Mokyklos darbas su išsirinkusiais profesiją mokiniais: • pasirinktos profesijos tinkamumo katamnezė; • pagalba įsitvirtinant profesinėje mokymo įstaigoje.
Teorinis planas savaime negarantuoja nuoseklaus ir kokybiško profesinio orientavimo įgyvendinimo praktikoje, ypač kai privalu atsižvelgti į individualią auklėtinio vystymosi dinamiką ir socialinius veiksnius, lemiančius ne tik sprendimus, bet ir ugdomojo proceso kokybę.
Aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse profesinis orientavimas tam tikrais asmenybės formavimosi etapais įgyja ryškesnių funkcijų, kurias, L. Jovaišos (1978, 34) nuomone, atitinka šios fazės:
• paruošiamoji fazė – prasidedanti vaikų darželyje ir besitęsianti iki 6 klasės. Pagrindiniu mokyklos tikslu tampa siekis geriau pažinti mokinius, ugdyti interesus ir meilę darbui, supažindinti su pagrindinėmis žmonių veiklos rūšimis per pamokas ir kitus mokyklinius renginius;
• formuojamoji fazė – mokykla specialiais renginiais orientuoja mokinius rinktis konkrečias specialybes, kurios labai reikalingos šalies ūkiui bei kultūrai. Svarbiausia yra darbas su neapsisprendusiais mokiniais. Moksleiviai specialiai informuojami, profesiškai veiklinami, preliminariai konsultuojami. Ypatingas dėmesys skiriamas 8–10 ir 11–12 klasių mokiniams;
• nukreipiamoji fazė – toliau formuojami mokinių, kurie dar neturi aiškių profesinių ketinimų, motyvai (9–12 klasė);
• įtvirtinamoji fazė – reikalinga mokiniams, jau pasirinkusiems profesiją. Tikslas – toliau formuoti profesinius interesus, sudaryti sąlygas savarankiškai pasirinkti profesiją, padėti mokiniams adaptuotis mokykloje, kurioje bus įgyjama specialybė, ir darbe.
S. Kregždė (1988, 20) pažymi, kad „profesinė orientacija yra kompleksinis socialinės reguliacijos veiksnys“. Jis įvardija šiuos profesinio orientavimo etapus:
1. Profesinis moksleivių informavimas. 2. Veiklinimas. 3. Konsultavimas. 4. Profesinė atranka.
![Page 17: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/17.jpg)
17
5. Profesinė adaptacija. Viena svarbiausių šios veiklos sudėtinių dalių – išsiaiškinti mo
kinių profesinius interesus ir ketinimus profesinės diagnostikos ir konsultacijų metu. Vienas svarbiausių veiksnių sėkmingai pasirenkant profesiją yra teigiama ir reali motyvacija. Nuo apsisprendimo pagrįstumo priklauso visa tolesnė tiek auklėtinio, tiek pedagogų veikla. Šių problemiškų klausimų analizę atliko Lietuvos mokslininkai B. Bitinas, V. Rajeckas, J. Vaitkevičius, Z. Bajoriūnas (Bitinas ir kt., 1981, 307–311), D. Beresnevičienė (1990), T. Tamošiūnas (1999).
Lietuvoje profesinio orientavimo proceso tyrimus tęsia L. Jovaiša (1978; 1981; 1998), S. Kregždė (1988), profesinės pedagogikos problematika analizuojama R. Laužacko (1994; 1996), V. Šerno (1995a; 1995b; 1997) darbuose; profesinės psichologijos srities mokslinius tyrimus atlieka V. Rimkevičienė (1993) ir kt.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos mokslininkai savo darbuose tvirtina, jog profesinis orientavimas nėra absoliuti priverstinė intervencija į asmeninį individo vystymąsi, o yra tik pagalbinė priemonė, padedanti žmogui apsispręsti, kokią kvalifikaciją įgyti. Būtina atsižvelgti į jo norus, interesus, gebėjimus, poreikių pagrįstumą, motyvaciją, individualų vystymąsi, asmens vystymosi dinamikos perspektyvas, tuo pat metu toleruojant asmenybės savarankiško pasirinkimo būtinybę (Jovaiša, 1978; 1981). Labai svarbu organizuoti neįgaliųjų profesinį konsultavimą bei pedagoginėmis priemonėmis valdyti jų profesinį apsisprendimą ugdymo procese, kadangi sutrikimo specifika ir struktūra riboja profesijos pasirinkimo laisvę bei mokymosi perspektyvą. Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinio apsisprendimo ir profesinio rengimosi procesas sudėtingesnis dėl pažintinių procesų nevisavertiškumo ir antrinių veiksnių (pvz., elgesio sutrikimo) didelės įtakos savikontrolės, savireguliacijos, savianalizės procesams (kompleksinis vystymosi sutrikimas). Lietuvos specialioji edukologija yra nepakankamai ištyrusi socialinės aplinkos įtaką, daromą neįgalių asmenų sprendimams bei jų kitimo dinamikai.
![Page 18: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/18.jpg)
18
Socialinis (psichosocialinis) skyrius
Turinys:I. Socialinio psichosocialinis skyriaus apibūdinimasII. Tikėtinos kompetencijos, kurias teikia programaIII. Darbo metodų aprašymas ir jų pagrindimasIV. Mokymų temos ir jų pagrindimas
IV.1. Savęs pažinimas ir vertinimasIV.2. Susitaikymas su savo negaliaIV.3. Bendravimo samprataIV.4. Konflikto samprataIV.5. Profesinio gyvenimo (karjeros) planavimasIV.6. Kito, negalės ištikto žmogaus, supratimasIV.7. StresasIV.8. Savianalizė ir motyvacija
V. Problemų aptarimo ir sprendimų grupė: specialistų komandos darbasVI. Metodai
VI.1. Realizavimo aplinka ir priemonėsVI.2. Baigiamasis žinių, mokėjimų vertinimas
Metodinės skyriaus naudojimo rekomendacijosPagrindinių terminų žodynėlisLiteratūra
Socialinio psichosocialinio skyriaus apibūdinimas
Visavertė neįgalaus asmens socialinė integracija visų pirma yra integracija į profesinės veiklos sistemą. Šiandien, nepaisant pozityvių valstybės politikos pokyčių, neįgalieji vis dar yra socialiai izoliuota visuomenės dalis, kurios užimtumas – viena didžiausių problemų Lietuvos darbo rinkoje.
Bendrųjų gebėjimų ugdymas yra reikšminga profesinio rengimo sistemos dalis. Neužtenka neįgaliajam suteikti tik vieną profesinę kvalifikaciją ir „išmesti“ jį į darbo rinką. Esant socialinių, esminių gebėjimų, gyvenimiškų įgūdžių stokai, žmonės, turintys negalią, sunkiai integruojasi darbo rinkoje, kartu ir visuomenėje.
![Page 19: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/19.jpg)
19
Mokymo programa „Socialinis skyrius“ – programos „Profesiniam pasirengimui skatinti skirta programa neįgaliesiems“ dalis. Programa sudaryta remiantis trimis pagrindinėmis karjeros planavimo pakopomis: pažinimu, tyrimais ir pasiruošimu. Pagrindinis dėmesys programoje skiriamas pažinimo pakopai. Pažinimas čia suprantamas kaip asmens, siekiančio karjeros, savęs ir pasaulio ugdymas. Programos įgyvendinimo metu neįgalus asmuo gaus teorinių žinių, reikalingų savęs pažinimui bei kompetentingo profesionalo pagalba bandys atsakyti į klausimą „ką aš sugebu?“. Tai suteiks galimybę ne tik lengviau pasirinkti karjerą, bet ir efektyviau funkcionuoti supančioje aplinkoje (darbo rinkoje).
Programos „Socialinis skyrius“ tikslas – ugdyti neįgalių asmenų, dalyvaujančių programoje, profesinius gebėjimus, kurie yra aktualūs renkantis, mokantis ir vėliau dirbant pagal įgytą profesiją.
Uždaviniai:1. Supažindinti su gebėjimais, reikalingais sėkmingai profesinei
karjerai pasiekti.2. Padėti įgyti reikiamus socialinius įgūdžius sėkmingam profe
sijos pasirinkimui. 3. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje.
Tikėtinos kompetencijos, kurias teikia programa:Žinios: baigęs mokymo programą „Socialinis skyrius“ asmuo
žinos, kas yra karjera, kokios jos planavimo galimybės; turės suvokimą apie tai, kokie yra efektyvaus bendravimo principai, verbalinio ir neverbalinio bendravimo ypatumai, bendravimo kliūtys; žinos darbo komandoje (grupėje) ypatumus, kas yra konfliktas, kokie jo sprendimo būdai yra produktyvūs.
Gebėjimai: baigęs mokymo programą „Socialinis skyrius“, asmuo mokės:
• Pažinti ir adekvačiai save vertinti.• Verbalizuoti savo jausmus ir poreikius.• Konstruktyviai reaguoti į kritiką.• Pozityviai išsakyti kritiką.• Adekvačiai reaguoti į savo ir kitų išskirtinumą.• Atpažinti vidinius ir išorinius elgesio motyvus.• Problemas spręsti komandoje (grupėje).
![Page 20: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/20.jpg)
20
• Gebės kurti darnių tarpusavio santykių klimatą.
Nuostatų įgijimas: grupės dalyviai labiau pasitikės savimi, efektyviau bendraus ir lengviau adaptuosis besikeičiančioje darbo rinkoje, gebės prisiimti atsakomybę už savo socialinę adaptaciją.
Darbo metodų aprašymas ir jų pagrindimas
Mokymus vesti panaudojant šiuos aktyvaus mokymo(si) metodus:
Individualus darbas. Grupinis darbas. Diskusija. „Minčių lietus“. Veiklos planavimas. Vaidmenų žaidimai. Situacijų ir asmeninės patirties analizė. Refleksija.Minėtiems gebėjimams ugdyti rekomenduojama remtis grupinio
darbo metodu. Šio metodo derinimas su individualiu metodu leistų pasiekti efektyvesnių rezultatų. Individualios paslaugos gali būti pasiūlytos asmenims, kurie nepageidauja kylančių sunkumų spręsti grupėje, bei tiems, kuriems kyla asmeninių socialinių problemų. Grupinis metodas taikomas ir specialistų komandoje. Diskusijų metu dalyviai galės pasidalinti idėjomis, jausmais, mintimis. Jų metu yra naudojami mąstymo įgūdžiai, praplečiamos turimos žinios, taip pat išgirstama kitų dalyvių nuomonė. „Minčių lietaus“ metu skatinamas dalyvių laisvas idėjų pateikimas tam tikra tema. Vaidmenų žaidimų metu asmenys, turintys negalią, bus skatinami atlikti ne savo, o kokį nors kitą vaidmenį ir vaidindami turės atsakinėti į įvairius gyvenime iškylančius klausimus. Taip pat vaidmenų atlikimas sudaro puikias galimybes platesnei diskusijai. Planuotos veiklos pagalba dalyviai mokysis ir įgis patyrimo. Planuotos veiklos tikslas yra paspartinti savęs suvokimo procesą sudėtingose gyvenimo situacijose.
Asmenys, turintys negalią ir norintys pasirinkti profesiją, pirmiausia turi labai gerai pažinti save, priimti save tokį, koks jis yra, bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis, darbuotojais, stiprinti pasitikėjimą savimi, mokėti formuoti gerus tarpusavio santykius, sveikai
![Page 21: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/21.jpg)
21
reaguoti į kritiką, gebėti įveikti kliūtis, sugebėti priimti sprendimus, sugebėti įvertinti gyvenimiškas galimybes, taikyti savo siekius ir galimybes, mokėti išreikšti savo jausmus, išsakyti savo nuomonę.
Mokymų temos ir jų pagrindimasSavęs pažinimas ir vertinimas
Tai individo savęs, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Nuo to priklauso žmogaus santykiai su kitais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes (Gailienė ir kt., 1996, 69).
Tikslas. Išmokyti asmenis, turinčius negalią, pažinti save, įvertinti savo galimybes.
Uždaviniai:1. Mokyti nustatyti skirtumą tarp teigiamo ir neigiamo savęs
vertinimo.2. Padėti suvokti, kad savęs vertinimas turi įtakos sprendimų
priėmimui.3. Mokyti adekvataus savęs vertinimo.Žmogaus galimybė pažinti save ir pasitikėti savo jėgomis pri
klauso nuo to, kaip žmogus vertina savo efektyvumą. Efektyvumas betarpiškai siejamas su teigiamu mąstymu, t. y. tikėjimu savo veiksmingumu, galimybėmis ir gebėjimais. Kad susiformuotų toks tikėjimas savo jėgomis:
• Veikla, kurią asmuo atlieka, turi būti svarbi jam pačiam. Tai sustiprina pasitikėjimą savo gebėjimais toje srityje.
• Svarbu turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir mokėjimų konkrečiai veiklai atlikti. Čia aktualūs tampa sunkumų įveikimo ir nugalėjimo įgūdžiai.
• Įgūdžiai formuojasi tik esant palankiai aplinkai bei sąlygoms, kurios skatina norą tobulėti, pažinti ir siekti.
• Reikalinga tik kokybiška informacija, kad galėtum tinkamai įvertinti savo gebėjimus (Neįgaliųjų mokymo ir karjeros planavimo praktinis vadovas, 2005).
Jei tikima savimi, savo jėgomis, optimistiškai planuojamos elgesio pasekmės, kurios leidžia sau kelti aukštesnius, adekvačius tikslus ir ugdo atsparumą nesėkmėms, atkakliau siekiant tikslo.
![Page 22: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/22.jpg)
22
Pažinę save, asmenys sužinos ir tai, ar jų galimybės atitinka profesijai keliamus reikalavimus. Svarbu žinoti pagrindinį dalyką – į kokią profesijos kategoriją jie orientuojasi: ar į žmones orientuotas profesijas, ar į daiktus orientuotas profesijas. Socialiniam pedagogui reikia nepamiršti, kad kiekvienas žmogus nešiojasi skrynią (didesnę, mažesnę ar įvairesnę), t. y. gyvenimišką patirtį, kurią reikia kartas nuo karto praverti ir sužinoti, kas ten yra naudingo, galbūt užmiršto. Ją reikia sutvarkyti, įdėti, pakeisti, atnaujinti...
Kalbėdami apie negalią turinčius asmenis, daugiausia susiduriame su neadekvačiu, nepakankamu savęs vertinimu. Savivertės, savirealizacijos įgūdžių stoka tampa esmine kliūtimi asmens socialinei integracijai ir reabilitacijai darbo rinkoje. Psichologų nuomone, neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro palankias sąlygas neigiamiems bruožams formuotis. Todėl labai svarbu padidinti, pakelti pačių negalią turinčių asmenų savosios vertės pajautimą. Adekvatus savęs įvertinimas palaiko žmogaus vertės supratimą ir suteikia jam moralinį pasitenkinimą bei pasitikėjimo savimi jausmą.
Savęs vertinimo jausmo ugdymas (pagal amerikiečių psichologę Michele Borba):
SaugumasStiprus pasitikėjimo savimi jausmas.Taisyklių ir apribojimų nustatymas.Pasitikėjimas žmonėmis ir situacijomis.
1. Kurti santykius, grindžiamus pasitikėjimu.2. Sukurti pozityvią ir rūpestingą aplinką.3. Nustatyti pagrįstus apribojimu, kuriuos galima įgyvendinti.
IšskirtinumasIndividualumo jausmas.Žinios apie save, susijusios su realiu savęs priėmimu (socialiniai vaidmenys, psichologiniai požymiai ir fizinės charakteristikos)
1. Pastiprinti tikslius savęs apibūdinimus.2. Sudaryti sąlygas patirti, kas daro pagrindinę įtaką savajam „Aš“.3. Įsisamoninti unikalius savo asmenybės bruožus.4. Vystyti sugebėjimą suprasti ir išreikšti jausmus ir nuomonę
BendrumasBendrumo pripažinimo, ryšio jausmas. Ypač kai kiti žmonės palaiko, pripažįsta ir gerbia.
1. Paremti priėmimą ir įtraukimą į grupę.2. Sudaryti galimybes suprasti kitų interesus, sugebėjimus ir situacijas.3. Pagilinti draugystės supratimą ir sugebėjimą draugauti.4. Padrąsinti aplinkinių pritarimą ir paramą.
![Page 23: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/23.jpg)
23
PrasmingumasJausmas, kad gyvenimas turi prasmę. Savęs stiprinimas, keliant sau realius ir pasiekiamus tikslus, prisiimant atsakomybę už savo sprendimų pasekmes.
1. Vystyti sugebėjimą mąstyti, spręsti, ieškoti alternatyvų ir numatyti pasekmes.2. Padėti įvertinti dabartinius ir buvusius veiklos pasiekimu.3. Mokyti žingsnių, užtikrinančių sėkmingą tikslų kėlimą.
KompensacijaSėkmingumo ir pasiekimo jausmas dalykuose, kurie laikomi labai svarbiai ir vertingai. Savo galių suvokimas ir sugebėjimas priimti savo silpnąsias puses.
1. Sudaryti galimybes įsisamoninti individualią kompetenciją ir galias.2. Mokyti fiksuoti ir įvertinti pažangą.3. Sudaryti sąlygas pripažinti savo klaidas ir iš jų mokytis.4. Mokyti pagirti save už pasiektą rezultatą.
Klausimai pakartojimui ir aptarimui.1. Kas yra teigiamas savęs vertinimas?2. Kas yra neigiamas savęs vertinimas?3. Kaip elgiasi teigiamai ir neigiamai save vertinantis žmo
gus?Dalyvių atsiskaitymas. Praktinės užduotys. Diskusija.
Susitaikymas su savo negalia
Tikslas. Ugdyti pozityvų požiūrį į savo negalią.Uždaviniai:1. Mokyti priimti ir vertinti save tokį, koks esi.2. Mokyti pažinti stipriąsias ir silpnąsias savo asmenybės pu
ses.3. Mokyti priimti kitų žmonių vertinimą.Viena iš sėkmingų profesinės integracijos sąlygų – susitaikymas
su savo negalia ir savęs priėmimas tokiu, koks esi. Susitaikymas, susigyvenimas su negalia yra labai svarbus negalią turinčio asmens gyvenimui ir profesijos pasirinkimui. Negalios nepriėmimas gali įsitvirtinti ir lydėti žmogų visą gyvenimą, kenkdamas jo asmenybės vystymuisi ir tobulėjimui. Kiekvienas negalią turintis asmuo turi orientuotis į realiai pasiekiamas galimybes, į tokias veiklos sritis, kur labiausiai gali pasireikšti. Pasak I Gailienės (1995), labai svarbu pereiti visus negalios lygmenis: savitarnos ir buities tvarkymo, mobilumo ir profesinės veiklos, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis. Profesiniai lūkesčiai bus sąmoningi, kai bus atsižvelgiama į negalią ir ji bus įvertinta.
![Page 24: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/24.jpg)
24
Viena iš svarbiausių asmenybės tobulėjimo sąlygų – tai žmogaus gebėjimas priimti save tokį, koks jis yra. Priimti – nereiškia pateisinti kiekvieną savo silpnybę, ydą ar nepageidaujamą polinkį. Asmenybės atsiskleidimas daug priklauso nuo žmogaus žinių apie save patį, prigimtį ir gyvenimo prasmę (Neįgaliųjų mokymo ir karjeros planavimo praktinis vadovas, 2005). „Pripažindami savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tampame visybiškesnėmis, labiau integruotomis asmenybėmis, atsakingesniais žmonėmis. Pripažinę savo trūkumus bei silpnąsias puses, galime imtis juos koreguoti ar kontroliuoti, o gal ir visai jų atsikratyti“ (Lepeškienė, 1996).
Asmenys, turintys negalią, šioje programoje bus mokomi vertinti save ir suvokti kitų žmonių vertinimo kriterijus bei jų pagrįstumą. „Aš“ vaizdas – tai žmogaus nuostata savo paties atžvilgiu, Ją sudaro žmogaus vaizdiniai, nuomonės ir mintys apie save. Savęs priėmimas vyks per grupės narius kaip subjektus, kurie profesinėje veikloje priima sprendimus. Pvz., užsiėmimo „Mano sugebėjimai“ metu turėsime išskirti stipriąsias ir silpnąsias savo sugebėjimų puses, o taip pat jų vystymosi formas ir metodus bei suprasti, kas sąlygoja tokį mūsų požiūrį į savo sugebėjimus. Grupiniai užsiėmimai svarbūs „Aš“ vaizdo formavimuisi, kadangi grupėje žmogus turi galimybę gauti grįžtamąjį ryšį apie savo nuomonę ir poelgius. Užsiėmimo metu sąveikauja visi grįžtamojo ryšio šaltiniai (pagal L. A. Petrovskąją):
• Savęs priėmimas lyginant su kitais (identifikavimas ir išskirtinumas).
• Savęs priėmimas (pažinimas) per kitų priėmimą, bendroje veikloje, per vidinį savęs pažinimą, betarpišką savo išorės priėmimą. Supratimas, kad ir kiti žmonės gali turėti problemų, bet šalia yra žmonių, kurie pasiruošę padėti.
Klausimai pakartojimui ir aptarimui.1. Kodėl svarbu susitaikyti su savo negalia ir kokią įtaką tai
turi profesijos pasirinkimui?2. Kuo svarbus pasitikėjimo savimi jausmas?Dalyvių atsiskaitymas. Praktinės užduotys. Diskusija.
![Page 25: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/25.jpg)
25
Bendravimo samprata
Iš visų žmogaus savybių pats svarbiausias yra gebėjimas bendrauti. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką (Želvys, 1995). Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas bei tobulėjimas. Neįgaliųjų asmenų gyvenime pasitaiko įvairių vidinių ir išorinių kliūčių, norint patenkinti socialinius poreikius. Todėl labai svarbu ugdyti socialines kompetencijas, asmenybės atsparumą, kad žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalią, kuo geriau galėtų įsigyti profesiją pagal galimybes ir poreikius.
Kalbant apie bendravimo svarbą su žmonėmis turinčiais negalią, pagrindinis tikslas: ugdyti tų žmonių efektyvaus bendravimo įgūdžius.
Uždaviniai:1. Mokyti neįgalius asmenis, turinčius, prisistatyti.2. Mokyti perduoti ir priimti informaciją.3. Mokyti formuoti gerus tarpusavio santykius.4. Mokyti asertyvaus bendravimo stiliaus.5. Padėti spręsti apribojimo, kylančio iš negalės, izoliacijos,
priklausomybės nuo kitų, frustracinių situacijų problemas.6. Suteikti informacijos apie neverbalinio bendravimo ypatu
mus.7. Mokyti klausymosi įgūdžių.8. Mokyti elgesio tam tikrose situacijose.9. Supažindinti su socialiniais poreikiais bendravimo svarbos
aspektu.
Poreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių gyvenime. Sėkmingas bendravimas – svarbi kokybiško ir visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Bendraudami su kitais yra patenkiname mūsų saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikius (Jasikevičius, „Psichologija studentui“, 1996).
Neįgalius asmenis naudinga būtų mokyti ir asertyvaus bendravimo stiliaus. Dažnai žmonės nežino veiksmingų būdų, kaip pasiekti, kad kiti juos išgirstų. Dažnai gyvenime susiduriama su žmonėmis, kurių pagrindinė problema – impulsyvus ir emocingas reagavimas į
![Page 26: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/26.jpg)
26
kiekvieną menką dirgiklį. Kai asmenys, turintys negalią, nežino, kaip pasielgti, jaučiasi bejėgiai, nuliūsta, o gal ir supyksta. Tokiais atvejais naudinga būtų žinoti asretyvaus bendravimo stilių. Toks bendravimo stilius padeda geriau jaustis, labiau gerbti save, pasiekti savo tikslų, nesibaiminant dėl kokių nors neigiamų pokalbio pasekmių (pvz., nebijant kaltinimų įžeidimu, nepagarba kitam, savanaudiškumu ir t. t.). Šis bendravimo stilius atspindi rūpinimosi savimi nepamirštant ir kito nuostatą.
Mokydami asmenis, turinčius negalią, asertyvaus bendravimo stiliaus, reikia juos mokyti išreikšti tikruosius savo jausmus, mintis ir norus. Kad jie išreikštų tai drąsiai, atvirai, nebijodami aiškiai pareikšti pageidavimus, tačiau neužgaudami ir kito žmogaus jausmų. Labai svarbi yra ir kūno kalba: reikia mokyti žiūrėti į akis, stovėti tiesiai, taisyklinga kūno poza, kalbėti aiškiai, garsiai ir tvirtai; nedejuoti ir nekalbėti atsiprašinėjančiu balso tonu, panaudoti gestus ir veido išraiškas, kad pabrėžtų savo kalbos esmę.
Bendravimas būtina žmogaus egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Sąveikaujant apsikeičiama mintimis, emocijomis, siekiama socialinio bendrumo, vystosi tarpusavio santykiai. Todėl labai svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip sakoma. Dirbdami su neįgaliaisiais, turime kreipti dėmesį ne tiek į jo elgesį, kiek į žodinę (verbalinę) ir nežodinę (neverbalinę) raišką. Verbalinis ir neverbalinis bendravimas yra tarpusavyje susiję dalykai. Neverbaliai bendraudami naudojame daugybę ženklų: užuominų, balso toną, veido išraišką, kūno laikyseną, lytėjimą, gestus, aprangą. Todėl labai svarbu mokyti šiuos asmenis neverbalinio bendravimo įgūdžių, taip pat suteikti informacijos, kokias funkcijas atlieka neverbalinė kalba, supažindinti su pagrindiniais neverbaliais elementais.
Neverbalinė kalba atlieka tokias funkcijas:• Pakartojimas. Pakartojame sakomus žodžius (neverbali
nis bendravimas) neverbaliai. Pvz., sutikdami su draugu linktelime galva, kartu ištardami žodį „gerai“.
• Pakeitimas. Nežinodami, ką pasakyti, mes tik patraukiame pečiais.
• Papildymas. Neverbalinė informacija papildo verbalinę. Draugas sako, kad jam liūdna, ir jo akyse pasirodo ašaros ir t. t.
![Page 27: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/27.jpg)
27
• Akcentavimas. Kai kuriuos savo verbalinius pasakymus pabrėžiame balso intonacija, gestais ir pan.
• Reguliavimas. Neverbalinis elgesys gali atitinkamai reguliuoti verbalinę kalbą. Pvz.., nuleidžiame balsą, kai matome, kad kiti taip pat nori pasisakyti ir pan.
• Prieštaravimas. Labai dažnai išreiškiame daug prieštaringų ir skirtingų pranešimų tiek verbaliai, tiek neverbaliai. Tuomet siunčiamas dvigubas pranešimas, kurį svarbu pastebėti. Pvz., sakome, kad nesijaudiname, tačiau veido išraiška, rankų drebėjimas rodo visai kitokią savijautą (Neįgaliųjų mokymo ir karjeros planavimo praktinis vadovas, 2005.)
Pagrindiniai neverbaliniai elementai yra šie:• Poza. Yra skiriamos trys pagrindinės žmonėms būdingos
pozos: stovėjimas (sėdėjimas ir klūpėjimas), gulėjimas. Kiekviena iš jų, papildyta rankų ir kojų padėtimi, sudaro įvairius pozos variantus.
• Gestai. Kūnas ir jo judesiai – informacijos šaltinis žmogui, kuris geba suprasti savo kūną, ir kitiems žmonėms, jeigu jie geba interpretuoti kūno judesius.
• Veidas. Bendraujant veido išraiška gali reguliuoti pokalbio eigą. Ypač daug reikšmės čia turi šypsena. (Jei nori, kad kiti žmonės tau šypsotųsi, – nusišypsok pats).
• Žvilgsnis. Svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausytojų, suprasti jų reakciją, išgyvenimus dėl to, kas sakoma.
• Prisilietimas. Prisilietimas mums leidžia jaustis mylimiems, saugiems ir priklausomiems, tačiau gana griežtai reguliuojamas socialinių normų.
• Balso tonas, tembras, intonacija. Nuo to, kaip žodis pasakytas, jis įgauna skirtingas reikšmes ir prasmes. Dažnai labai daug pasako ne patys žodžiai, bet skleidžiami garsai (prakalba): šauksmas, verksmas, dūsavimas ir kt. Jei norime įgyti draugų ar kitų žmonių palankumą, pasinaudokime psichologine taisykle: ištarkime žodžius tokiu tonu, kuris reikštų, kad džiaugiatės... Artefaktai. Tai manipuliacija
![Page 28: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/28.jpg)
28
daiktais, kurie galėtų sukelti vienokį ar kitokį asmens elgesį, jo reakcijas. Tai gali būti asmens aprangos elementai, aksesuarai ir kt.
• Aplinka ir teritorija (erdvė). Dažnai mes susikuriame aplink save nematomą asmeninę erdvę. Atitinkamai pagal susiklosčiusius santykius tarp žmonių, su kuriais bendraujame, koreguojame tos erdvės ribas. (Neįgaliųjų mokymo ir karjeros planavimo praktinis vadovas, 2005.)
Efektyvūs bendravimo įgūdžiai įgyjami mokantis, taip pat „stebint, modeliuojant aplinkinių elgesį bei gaunant grįžtamąjį ryšį apie savo elgesio pasekmes“ (Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas, 2001). Bendravimo (socialinių) įgūdžių galima išmokti, kaip išmokstame kitų mums gyvybiškai reikalingų buitiniųpraktinių įgūdžių. Svarbu nuolat juos tobulinti bei lavinti, įgyti vis naujų ir efektyviau taikyti jau turimus įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai lavinami socialinėmis psichologinėmis treniruotėmis. Kiekvienas socialinių įgūdžių ugdymo grupės vadovas pasirenka savus metodus, būdus ir priemones, kurias naudos dirbdamas su žmonėmis.
KlausymasisLabai svarbus aspektas bendravime yra aktyvus klausymas.
Kliento nuomonę, požiūrį, jausmus, mintis, poreikius galima pažinti tik jį išklausius. Nemokėjimas išklausyti daugelį atvejų trukdo efektyviai bendrauti.
Klausant vienas iš pagrindinių įgūdžių yra dėmesingumas. Dėmesingumas klausant yra pasiekiamas:
• Akių kontaktu: žvilgsnis – tiesus ir natūralus (nespoksoti);• Kūno poza: natūrali, atsipalaidavusi, atspindi domėjimąsi;
gestai laisvi ir natūralūs;• Verbalinėmis reakcijomis: balsas, tembras ir t. t.;• Tyla – svarbus ir pozityvus bendravimo būdas, tačiau ne
turėtų užsitęsti be atsako.
Klausymosi įgūdžiai1. Įsiklausymas. Svarbu aiškiai suprasti, ką kalba kitas, surink
ti kuo daugiau informacijos. Dėl to reikia užduoti pašnekovui klausimų.
![Page 29: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/29.jpg)
29
2. Pakartojimas ir perfrazavimas. Kad įsitikintume, ar teisingai supratote kalbantį žmogų verta pakartoti tai, ką pasakė. Pradėti reikėtų žodžiais: –„Jūs sakote, kad...“, „Man atrodo, kad...“, „Jei aš teisingai supratau...“, „Jaučiu, kad...“, „Ar tiesa, kad....“.
3. Refleksija. Tai pašnekovo jausmų atspindėjimas. Tuo parodysite, kad suprantate, kaip jis jaučiasi: „Atrodo, esate...“, „Jaučiu, kad...“, „Matau...“.
4. Apibendrinimas. Reikia apibendrinti svarbiausias mintis, faktus, išvadas.
Toliau pateikiami ir blogi klausymo įpročiai, kad būtų galima mokyti negalią turinčius asmenis nedaryti šių klaidų.
Blogi klausymosi įpročiai• Pasiduodame emocijoms.• Galvojame apie save ir savo reikalus.• Turime išankstinę nuomonę, nuostatą apie kitą žmogų ir
neklausome, kas iš tikrųjų sakoma.• Nutraukiame kalbėtoją arba siekiame kontroliuoti pokalbį.• Abejojame kitų sugebėjimais arba jų indėliu į diskusiją.• Leidžiame nuklysti savo mintimis.• Keičiame pokalbio temą.• Nedalyvaujame pokalbyje.• Ignoruojame tuos, kurių stilius kitoks negu mūsų.• Nekontaktuojame su pašnekovu kūno kalba, veido išraiška,
rankų judesiais.
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kodėl gebėjimas bendrauti yra viena svarbiausių žmogaus
savybių?2. Kaip suprantami bendravimo signalai?3. Kaip formuojasi bendravimo įgūdžiai?4. Kokią reikšmę teikia neverbalinis bendravimas?5. Kokias funkcijas atlieka neverbalinis bendravimas?6. Kodėl svarbus aktyvus klausimasis?7. Kokią turi asertyvaus bendravimo stilius?
Dalyvių atsiskaitymas. Praktinės užduotys. Diskusija.
![Page 30: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/30.jpg)
30
Užduotis galima lengvinti ar sunkinti pagal mokymų dalyvių poreikius ir negalės pobūdį bei sunkumo lygį.
Konflikto samprata
Konfliktas – priešingų, nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus (Želvys, 1995). Dažnai neįgalieji susiduria su įvairiausio pobūdžio konfliktais dėl asmenybės, vertybių, poreikių, nuomonių ir t. t. skirtumo. Pasirinkę profesiją asmuo dirbs su kitais žmonėmis, kurių taip pat skirsis vertybės, nuostatos, įsitikinimai ir t. t., todėl neįgalius asmenis reikia mokyti spręsti konfliktus, kad jie galėtų visavertiškai integruotis į visuomenę.
Tikslas – mokyti konstruktyviai spręsti konfliktus, esant įvairioms situacijoms
Uždaviniai:1. Suteikti informacijos apie konfliktų rūšis bei jų atsiradimo
priežastis.2. Mokyti bendradarbiauti konflikto metu.3. Mokyti spręsti konfliktus vaidinant įvairias gyvenimiškas
situacijas.4. Mokyti pripažinti konfliktą, iškilus konfliktinėms situaci
joms.Mokymų metu rekomenduojama akcentuoti, kad konfliktai yra
natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Nors konfliktai pasižymi neišvengiamumu, jie turi būti sprendžiami.
Pagrindinės konfliktų priežastys:• Nuomonių nesutapimas.• Prieštaringi tikslai.• Prieštaringi poreikiai.• Kitas asmuo suvokiamas kaip kliūtis tikslui pasiekti.• Asmenybių skirtumai.• Lūkesčių skirtumai.• Vertybių ir poreikių skirtumai.• Priklausymas skirtingoms grupėms.• Jėga, varžybos, valdžios siekimas.• Atsakomybės skirtumai.
![Page 31: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/31.jpg)
31
Konfliktai yra skirstomi į konstruktyvius ir destruktyvius.Konstruktyvus konfliktas:• Ištaiso padėtį ir išsprendžia prieštaravimus.• Konflikto dalyvių priešiškumas nedidėja.• Suteikia energijos ir aktyvina.• Naujo atradimai, kūrybiškumas.• Informacija, dėl kurios ginčijamasi, patikrinama.• Mažėja problemų ratas.
Destruktyvus konfliktas:• Priežastys neišsprendžiamos.• Didėja priešiškumas.• Mažėja aktyvumas.• Konservatyvumas, užsispyrimas.• Vis mažiau paisoma logikos, neįsiklausoma į priešingos
pusės argumentus.• Įžeidinėjimai, grasinimai, šmeižtas, agresija.• Pavojingas bendraujančioms pusėms.Dalyvaujant programoje, kaip ir apskritai gyvenime, konfliktų
neišvengsime. Jie gali kilti tuomet, kai grupėje yra skirtingo išsilavinimo ir patirties žmonės. Vengti konfliktų nereikia, juos reikia valdyti. Būtina aptarti grupės funkciją, užduotis, vaidmenų pasiskirstymą, grupės normas ir jų skirtumus. Svarbu derybos. Derybos – tai procesas, kai abi konfliktuojančios pusės gina savo požiūrį ir jį pagrindžia. Reikia atidžiai išstudijuoti požiūrius; stengtis pašalinti nesutarimus ir priimti bendrą susitarimą. Socialinis pedagogas turi padėti grupei išmokti pripažinti konfliktą.
Patarimai, kaip išspręsti konfliktą:• Apibrėžkite konfliktą ne kaip vieno žmogaus, o kaip visos
grupės problemą.• Išklausykite kiekvieno nario nuomonę, stenkitės rasti pa
našumų ir skirtumų.• Stenkitės išsiaiškinti viską iki galo, kad būtų gerai supranta
ma kiekviena nuomonė.• Stenkitės išvengti tokių sprendimų „laimėti arba pra
laimėti“.
![Page 32: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/32.jpg)
32
• Neignoruokite prasidedančio konflikto užuominų, patikrinkite jas.
• Dirbkite, kad būtų sukurtas kooperatyvu, bet ne konkurencinis grupės klimatas (Johnson, 2001).
Rekomenduojama remtis R. Želvio (1995) septynių žingsnių konfliktų sprendimo strategija:
1. Išsiaiškinkite sau ko norite. Kai patys nežinome, ko norime, sunku tikėtis, kad mūsų norus supras antroji (konfliktuojanti) pusė.
2. Išsakykite savo norus. Tam labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Jeigu žmogus pavargęs, blogos nuotaikos, arba užsiėmęs, geriau palaukti. Jei jūs pats susierzinęs ar piktas, geriau nusiraminti. Jūsų norai neturi skambėti kaip kaltinimas.
3. Išklausykite kitos pusės norus. Nepertraukinėkite, nekritikuokite, nesileiskite į per ankstyvas diskusijas.
4. Ieškokite galimų problemos sprendimų. Svarbu, kad sprendimus siūlytų abi pusės ir, kad jų būtų kuo daugiau, tuomet didesnė galimybė surasti geriausią sprendimą.
5. Įvertinkite galimus sprendimus ir išsirinkite geriausią. Tai padarykite drauge.
6. Įgyvendinkite pasirinktą sprendimą. Dabar pats laikas įsitikinti ar pasirinktas sprendimas tikrai tenkina abi puses.
7. Pasirinkti sprendimai nėra amžini. Bėga laikas, keičiasi žmonės ir sąlygos.
Bendradarbiavimas konflikto metu – kai žmogus aktyviai dalyvauja konflikto sprendime, siekia patenkinti savo interesus, bet kartu atsižvelgia ir į kito žmogaus poreikius.
Tinkamas• Problemos sprendimas labai svarbus abiem.• Abudu turite slaptų lūkesčių.• Jūsų santykiai glaudūs ir ilgalaikiai.• Abudu turite laiko.• Abudu esate lygūs ir turite vienodą valdžią.• Abudu norite diskutuoti ir kartu nuspręsti.Žinoma, ne visada sprendžiant konfliktus įmanoma rasti varian
to, patenkinančio abi puses. Tuomet tenka ieškoti kitų kelių. Tačiau šioje programoje aptartas konfliktų sprendimo būdas yra kūrybiškas, patrauklus ir paprastai turėtų duoti gerų rezultatų.
![Page 33: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/33.jpg)
33
Klausimai pakartojimui ir aptarimui.1. Kas yra konfliktas?2. Kokios priežastys sukelia konfliktus?3. Kodėl būtina spręsti konfliktus?4. Kodėl svarbus bendradarbiavimas konfliktų sprendimo me
tu?5. Aptarti jausmus ir išgyvenimus vaidinant įvairias konflikti
nes situacijas ir ieškant sprendimo būdų.Dalyvių atsiskaitymas. Praktinės užduotys. Diskusija.
Profesinio gyvenimo (karjeros) planavimas
Pasirengimas karjerai yra procesas, sudarantis sąlygas informacijos kaupimui, susipažinimui su darbinės veiklos pasauliu bei savo santykio su tuo pasaulio nustatymui. Žinios apie karjerą padės asmenims atrasti pagrindinę gyvenimo kryptį, susies ugdymo procesą su tikslais, kurie ateityje bus svarbiausi.
E. I. Galovach’o ir A. A. Kronika savo tyrimuose pateikia kai kurias perspektyvų charakteristikas, kurios svarbios karjeros planavimui:
1. Realistiškumas – asmens sugebėjimas atskirti realybę nuo fantazijų, atkreipiant dėmesį į realias realizavimo galimybes ateityje.
2. Optimistiškumas – tokia turi būti perspektyva. turi būti – optimistiška. Teigiamų ir neigiamų prognozių numatymas bei tikėjimas laukiamų įvykių savalaikiškumu. Tai susiję su realiais asmens pasiekimais ir socialine jo integracija.
3. Diferencijavimas – perspektyvų padalijimas į nuoseklius etapus.
Tikslas. Suteikti žinių apie karjerą, kaip viso gyvenimo nenutrūkstantį procesą, jos planavimo reikšmingumą bei specifiką ir siekti artimiausių profesinių tikslų.
Uždaviniai:1. Supažindinti su įstatyminiais aktais, reglamentuojančiais
profesinį orientavimą.2. Supažindinti negalią turinčius asmenis su profesinės karje
ros samprata.
![Page 34: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/34.jpg)
34
3. Atskleisti profesinės karjeros planavimo reikšmingumą.4. Mokyti priimti sprendimus.Karjera negali būti planuojama stichiškai, nežinant individualių
poreikių. Todėl būtina turėti informacijos apie karjeros pakopas, jas sąlygojančius veiksnius bei individo poreikius.
Skiriamos trys pagrindinės karjeros planavimo pakopos:1. Pažinimas (siejamas su savęs ir pasaulio pažinimu, kuomet
renkama ir kaupiama informacija apie darbinės veiklos galimybes, tikrovę. Pažinimo etape ieškoma atsakymų į klausimus „kas aš esu?“, „ką aš žinau apie profesijų pasaulį?“. Dėmesys skiriamas asmens, šio pasaulio dalyvio, išskirtinumui suvokti).
2. Tyrimai (ieškojimų, savęs patikrinimo eksperimentų pakopa. Atsisakoma nereikalingų ir nerealių tikslų, dėmesys koncentruojamas į keletą svarbiausių alternatyvų. Šie ieškojimai padeda apsispręsti, t. y. pasirinkti karjerą. Pažinimo etape ieškoma atsakymo į klausimą „kas mane domina, kokios mano vertybės ir galimybės?“.
3. Pasiruošimas. Planavimas, mokymasis ir studijavimas, kurie sukuria prielaidas karjeros tikslui pasiekti, pasirenkant atitinkamą lavinimosi sritį. Stengiamasi atsakyti į klausimą „kur mokytis ir kaip pasiruošti profesijai?“ (Bendravimas, bendradarbiavimas, konstruktyvaus savo minčių reiškimas ir argumentavimas, asmeninės atsakomybės mokymasis, savo veiklos planavimas).
Grupinių užsiėmimų metu skatinama susimąstyti apie savo gyvenimo siekius. Stengiantis išskirti svarbiausius gyvenimo ir profesinės veiklos įvykius (stojimas mokytis, darbo pasirinkimas ir t. t.) kuriuose atspindės jo požiūrį į praeitį, dabartį ir ateitį. Visuminis vaizdas bei įvykių tarpusavio ryšių supratimas yra tarsi raktas, leidžiantis planuoti savo karjerą. Išskiriami tokie planavimo etapai:
1. Praeities įvykių analizė bei gebėjimas remiantis šia analize pristatyti save esamu momentu ir ateityje.
2. Planuoti įvykius atsižvelgiant į visuomenėje priimtinus standartus (mokymasis, darbas, kilimas karjeros laiptais).
Neadaptyvios profesinio rinkimosi būsenos.Kaip jau minėta, pasirengimas karjerai yra individualus saviug
dymos procesas. Svarbu, kad asmenys suprastų, jog pastangų rezultatai gali daryti įtaką ateičiai ir visa atsakomybė už tai tenka patiems.
Kartais planuojant profesinę karjerą nepasiekiama norimų re
![Page 35: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/35.jpg)
35
zultatų. Egzistuoja tam tikros neadaptyvios profesijos rinkimosi būsenos.
L. Jovaiša (1981) įvardija šias būsenas kaip:1. Nepasitikėjimas savimi – neigiamas savo galimybių vertini
mas, atsirandantis dėl pasikartojančių nesėkmių ar baimės prarasti turimą statusą.
2. Savo jėgų pervertinimas – būdingas aktyviems, judriems, egzaltuotai kalbantiems apie savo ketinimą, bet neskubantiems imtis pačios veiklos ir ją išbandyti.
3. Abejingumas – prislopintų emocijų būsena, kai asmuo nesidomi profesijos rinkimosi galimybėmis.
4. Rigidiškumas – būsena, kai asmuo nepajėgia keisti profesinio rinkimosi stereotipų, nesugeba objektyviai vertinti savo gebėjimų, pasikeitusių aplinkybių, elgiasi ir mąsto stereotipiškai, nors pasikeitusi situacija reikalauja keisti elgesį ir mąstymą.
5. Įtaigumas – pasidavimas kitų įtakai, priimant sprendimus kai pasiduodama neatsakingiems draugų raginimams. Ši būsena pateisinama, jei teikiami jam argumentuoti pasiūlymai sprendimams priimti.
6. Konfliktiškas elgesys – kai išgyvenama prieštaringas emocijas, priešinasi išorės poveikiams. Konfliktas stiprėja, kai atsiranda prieštaravimas tarp stipraus noro, intensyvaus siekimo ir baimės, kad siekiai nebus realizuoti (frustracija). Tokia ilgalaikė būsena gali būti neurozių priežastis. Tada formuojasi agresyvus elgesys arba vengiama analizuoti profesijos rinkimosi galimybes (agresija).
7. Negatyvus elgesys pasireiškia siūlomo patarimo atmetimu arba prieštaringu elgesiu, kuris dažniausiai būna nemotyvuotas.
8. Pasirinkimo disonansas – būsena, kai asmuo po konfliktų pasirenka profesiją, priešingą jo norams, poreikiams, interesams, bet atitinkančią kitos konfliktuojančios pusės (pvz. tėvų) norus, interesus, siekius.
Negalima kontroliuoti visų aplinkybių, nulemiančių asmens pasirinkimą būsimai profesinei veiklai. Tačiau visais atvejais yra naudinga planuoti ir nukreipti pastangas siekti karjeros.
![Page 36: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/36.jpg)
36
Asmenybės tipaiSvarbu suprasti, kokioje darbinėje aplinkoje žmogui, turinčiam
negalią, patiktų dirbti. Pagal tai, ką asmenims patiktų veikti, galima nustatyti jų asmenybės tipą.
Dž. Holandas (1985) pasiūlė skirstyti žmones pagal polinkį į vieną ar kitą pastovų elgesio tipą, išreiškiantį pagrindinius interesus, polinkius, sugebėjimus, tinkančius tam tikroms profesijoms. Jis išskyrė 6 asmenybės tipus:
• Realistinis (objektyviai žiūrintis į aplinką, konkrečiai mąstantis, pasirenkantis su technika, įrankiais susijusias profesijas).
• Intelektualus (orientuotas į idėjas, simbolius, teorinius modelius, renkasi paprastai mokslinę veiklą).
• Meninis (pasižymi vaizduote, saviraiška, kūrybingumu, emocinėmis reakcijomis į aplinką, intuityviu mąstymu).
• Socialus (svarbiausiu dalyku laiko bendravimą, todėl pasirenka profesijas, kuriose nuolat kontaktuojama su žmonėmis).
• Verslus (pilnas energijos, nevengia rizikos, linkęs dominuoti; šio tipo veiklos sritys susiję su nurodymu, vadovavimu, patarinėjimu).
• Konvencialus (mėgsta konkrečią veiklą, neprieštaraujančią normoms, rutininį darbą, reikalaujantį kruopštumo, praktinių įgūdžių – tokio tipo atstovai dažniausiai renkasi darbą kontorose, apskaitos sistemoje).
Asmenybės tipas turi atitikti pasirinktą darbą. Svarbu pasirinkti profesiją, atitinkančią siekius ir sugebėjimus, ten kur galima save pilnai realizuoti. Jeigu žmogui darbas patinka ir jam sekasi gerai dirbti, kyla jo pagarba sau, savęs vertinimas, motyvacija dirbti dar geriau, tobulėti, mokytis.
Klausimai pakartojimui ir aptarimui.1. Kas yra karjera?2. Kokios pagrindinės karjeros planavimo pakopos?3. Ko reikia planuojantiems karjerą asmenims?4. Kas turi įtakos besirenkantiems karjerą asmenims?
![Page 37: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/37.jpg)
37
Dalyvių atsiskaitymas. Kiekvienas dalyvis parengia ir pristato individualų savo karjeros planą. Diskusija.
Neįgalaus žmogaus supratimas
Tikslas – suprasti, ką jaučia žmonės su skirtingomis negaliomis, pamėginti atsidurti jų būsenoje.
Uždaviniai:1. Ugdyti sugebėjimą įsijausti į kito žmogaus vidinį pasaulį.2. Suvaidinti įvairias situacijas pakeičiant vaidmenis (jei as
muo turi fizinę negalią, galėtų vaidinti neregį ir pan.).
Kadangi programoje dalyvaus įvairią negalią turintys žmonės, kiekvienam reikėtų mokėti įsijausti į kito asmens būseną, kad suprasti kaip jis jaučiasi, ką patiria, su kokiomis problemomis susiduria.
Įvairiose būsenose žmogus atsiduria gana dažnai. Remdamasis patirtų jausmų prisiminimais, asmuo nesunkiai galės įsivaizduoti, ką jaučia kitokią negalią turintis žmogus taip pat sunkiu jam atveju.
Keletas pratimų:
Neregys IPriemonės: tamsus medžiaginis raištis, lazdelė.Asmeniui reikia nueiti į bet kurį kabinetą ir atlikti užduotį, kurią
skiria draugas. Po to tegul aprašo savo patirtus įspūdžius.
Neregys IIPriemonės: tamsus medžiaginis raištis, sviestas (margarinas),
duona, dešra ar sūris, peilis.Paeiliui „neįgalusis“ turėtų pasigaminti sumuštinį. Po bandymo
tegul aprašo savo patirtus įspūdžius
Žmogus su fizine negaliaPriemonės tos pačios, tik prireiktų dar ir lipnios juostelės.Tegul sulipina draugo pirštus lipnia juostele, tegul įsivaizduo
ja, kad jo pirštai tapo nejudrūs. Tada tegul pasigamina sumuštinį. Po bandymo tegul aprašo patirtus įspūdžius ir papasakoja, kuo jie skyrėsi nuo ankstesnių.
![Page 38: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/38.jpg)
38
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kodėl reikia suprasti kitą negalią turintį žmogų?2. Aptarti jausmus ir išgyvenimus vaidinant įvairias situacijas
ir keičiantis vaidmenimis.Dalyvių atsiskaitymas. Vaidmenų žaidimai. Diskusija.
Stresas
Daugeliui stresas– tai sunkus išbandymas. Kai kurie stresą išgyvens lengvai, kitiems jis gali sukelti rimtas psichologines problemas.
Tikslas. Aptarti frustracines situacijas ir jų reguliavimo galimybes.
Uždaviniai:1. Supažindinti asmenis su streso priežastimis ir jų pa
sekmėmis.2. Supažindinti su streso požymiais.3. Supažindinti su streso įveikimo būdais.Mokymo metu dalyviai susipažins su streso priežastimis,
sužinos, kokios pasekmės lydi atsiradus stresinei būklei ir kaip jį įveikti. Kadangi stresas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tai vienintelis būdas mokyti negalią turinčius asmenis „susidraugauti“ – išmokyti panaudoti stresą kaip jėgą, kuri motyvuoja ir skatina žmonių kūrybiškumą.
Darbas vyktų grupėje. Grupėje skatinama asmenis kalbėti apie stresines situacijas, kokios priežastys lėmė jų atsiradimą. Vėliau grupėje reikėtų atlikti stresą mažinančius pratimus. Tai būtų mankštos, įvairūs pratimai. Teigiamai žmones veikia juokai, anekdotų, linksmų istorijų pasakojimas. Reikėtų turinčius negalią asmenis mokyti teigiamai mąstyti (tai reiškia, kad jie nesigilintų į juos slegiančius dalykus, o savo dėmesį nukreiptų į teigiamus gyvenimo aspektus). Vienas iš variantų, kaip sumažinti stresą: surašyti dalykus, kurie jiems kelia stresą. Dažnai įtampai nuimti padeda aplinkos pakeitimas.
Klausimai pakartojimui ir aptarimui.1. Kokios priežastys sukelia stresą?2. Kokie požymiai parodo, kad žmogus yra stresinės būse
nos?
![Page 39: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/39.jpg)
39
3. Kokie yra streso įveikimo būdai?4. Aptarti išgyvenimus, emocijas būnant stresinėje situacijoje
(iš asmeninės patirties).Dalyvių atsiskaitymas. Praktinės užduotys. Diskusija.
Savianalizė ir motyvacija
Tikslas. Ugdyti savianalizės ir motyvacijos įgūdžius.Uždaviniai: 1. Mokyti akcentuoti savo sėkmes.2. Mokyti savianalizės būdų.3. Mokyti saviugdos planavimo pagrindų.4. Mokyti dirbti grupėje.Šiame etape yra identifikuojamos asmens stipriosios pusės ir pa
siekimai, taip pat įvardijami trūkumai, problemos, kurias reikia šalinti ar įveikti.
Motyvacijos tobulinimas – tiesiogiai tai yra savo „aš“ supratimas; veiklos ir elgesio sėkmės išgyvenimo palaikymas; nuoširdi pagalba nesėkmės atveju; pasitikėjimo savimi ugdymas, pareigos jausmo stiprinimas, monotoniškų užduočių vengimas; netiesiogiai – socialinio statuso šeimoje ir mokymo įstaigoje palaikymas, atsakomybės šeimai, mokymo įstaigai, savo ateičiai įsisąmoninimas.
Savianalizei didelės reikšmės teikia vertinimas. Pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas pirminiam savęs įvertinimui (kas aš esu, ką aš galiu, kokie mano trūkumai atliekant darbą, sprendžiant išsikeltus uždavinius). Ne mažiau svarbus pasiektų tikslų, įgyvendintų uždavinių vertinimas atliekant darbą ar sprendžiant problemą (as).
Turinčius negalią asmenys tikslinga mokyti išsikelti bendruosius tikslus (tikslą), atskiruosius tikslus, įeinančius į bendrąjį tikslą. Išsikeltiems tikslams pasiekti formuluojami uždaviniai. Vėliau uždaviniai yra įgyvendinami ir vertinamas jų įgyvendinimo efektyvumas. To kiu būdu asmuo išmoksta planavimo įgūdžių ir savalaikio veiksmų, siekiant tikslo, koregavimo. Galutinis vertinimas vyksta ir pasiekus tikslą. Vertinti asmuo gali būti mokomas padedant socialiniam pedagogui, kol išmoksta tai daryti savarankiškai.
Planavimas svarbus profesinėje veikoje, nes padeda paskirstyti darbo krūvį, o tai atitinkamai veikia atliekamo darbo kokybę.
![Page 40: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/40.jpg)
40
Neįgalių asmenų saviugdos planasDalyvaudami šioje programoje, asmenys turės galimybę sužino
ti ir išmokti daug naujų dalykų. Be abejo, nemažai sužinos ir apie save. Įpusėjus programai socialinis pedagogas galėtų pasiūlyti įvertinti asmenims savo pasiekimus ir pagalvoti, ko dar norėtų išmokti. Tegul žmonės pamąsto, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kokios žinios, įgūdžiai padėtų spręsti šias problemas. Kad būtų lengviau atlikti savianalizę ir susidaryti konkretų saviugdos planą, būtų galima jiems pasiūlyti pabaigti šiuos sakinius.
Mano nuomone, „Profesiniam pasirengimui skatinti skirta programa neįgaliesiems“ yra ................................................................................
Dirbdamas pagal šią programą aš išmokau ..........................................
Manau, kad man trūksta .......................................................................
Aš norėčiau išmokti .............................................................................
Tam aš turiu ..........................................................................................
Man reikia pagalbos .............................................................................
Gauta informacija taip pat galėtų pasinaudoti šioje programoje dirbantys specialistai komandinių aptarimų metu.
Problemų aptarimo ir sprendimų grupė(mokymų eigoje gali kilti įvairių sunkumų, kuriuos naudinga aptarti
per reguliarius grupinius susitikimus)
Problemų aptarimo ir sprendimų grupė gali būti apibūdinama kaip socialinio pedagogo veikla, konsultuojant, skatinant, raginant mažas grupes spręsti savo socialines problemas.
Programoje dalyvaus 15, turinčių negalią, asmenų. Kad grupės veikla būtų efektyvi, jos narių skaičius turėtų būti ne didesnis nei 12–13 asmenų. Dėl šios priežasties būtų galima grupę dalinti pusiau. Grupės narių susitikimų dažnumas turėtų priklausyti nuo jos narių poreikio
![Page 41: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/41.jpg)
41
(1 ar 2 kartus per savaitę). Grupės susitikimo trukmė – 45–60 min. Grupės vadovas – socialinis pedagogas, į grupę pagal poreikius ir iškylančias problemas gali būti kviečiami konsultantai, pvz., psichologas, darbo biržos specialistas ir pan.
Darbo su grupe planas yra rengiamas tariantis su grupe. Dirbant su grupe turėtų būti aprėptas grupės galimybių išaiškinimas ir skatinimas, komandos pasitelkimas bendram darbui, lyderiavimas, konfliktų sprendimas, koordinavimas, konsultavimas.
Darbo pradžioje tikslinga nustatyti grupės tikslus, taip pat nusakyti, kas skiria grupės narius nuo kitų, kokie kiekvieno nario vaidmenys grupėje, atsakomybė, grupės formalios ir neformalios normos, kokie yra narių tarpusavio santykiai. Labai svarbūs bendri grupės narių interesai, pogrupių egzistavimas. Taip pat turi būti atliekama grupės socialinės problemos analizė ir įvertinimas, rengiamas tos problemos sprendimo planas, teikiama konkreti pagalba, vertinama, kokie pokyčiai įvyko ir galų gale – procesas užbaigiamas.
Socialinis pedagogas, nors ir padeda spręsti grupei socialines problemas, tačiau už savo narių tarpusavio sąveiką atsako pati grupė. Sprendžiant problemas ir priimant sprendimus, didžiausią reikšmę turi grupės narių įtraukimas. Grupės mikroklimatas skatina ir užtikrina aktyvų jos narių dalyvavimą. „Todėl grupės bendravimo aplinka turi būti draugiška ir priimanti, palaikanti, atliepianti visų jos narių poreikius. Turi būti skatinama saviraiška ir inovacijos, pabrėžiamas priklausymas grupei ir pasitikėjimas vienų kitais. Nariai turėtų siekti bendradarbiauti“ (Socialinio darbo pradžiamokslis, 2004).
Dirbant su grupe labai svarbus sprendimų priėmimo būdas. Priimti sprendimus pagal galimybes turėtų visi grupės nariai bendru susitarimu. Tokiu būdu atsakomybę dėl priimto sprendimo dalijasi visi grupės nariai. Žinoma, ne visi sprendimai gali būti priimami tokiu būdu, kai kuriais atvejais atsakomybę dėl priimto sprendimo gali prisiimti kuris nors vienas grupės narys. Pasidalijimo atsakomybe pavyzdys yra ir grupės tikslų nustatymas. Tikslai turi būti aiškūs ir priimtini visiems nariams. Jei įmanoma, reikia suderinti individualius ir grupės tikslus.
Socialinis pedagogas konsultuoja, skatina, koordinuoja grupės veiklą. Konsultavimas – tai būdas grupei įsitraukti į kliento situacijos vertinimą, apsvarstyti alternatyvius problemos sprendimo būdus ir su
![Page 42: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/42.jpg)
42
kurti veiksmų planą. Konsultuodamas, darbuotojas suteikia informacijos ir pats ją gauna iš grupės narių.
Skatinimas.Socialinis pedagogas skatina grupės funkcionavimą. Viena iš
skatinimo formų yra grupės raidos proceso skatinimas. Darbuotojas šią užduotį gali vykdyti keliais būdais: gali remti tinkamą grupės narių elgesį, pasiūlyti tinkamą elgesį, klausti tinkamų klausimų, stebėti grupę ir pasidalyti mintimis apie ją, teikti grupės nariams informaciją apie grupės procesą ir funkcionavimą. Kiti būdai: skatinti – kontroliuoti ir padėti nenukrypti nuo temos; apibendrinti tai, kas buvo pasakyta ar nuspręsta. Darbuotojas gali padėti grupei apibrėžti problemą taip, kad grupė galėtų pradėti ją spręsti.
Koordinavimas. Tai reiškia nuolat sekti, ar visi grupės nariai atlieka savo užduotis ir prisideda prie bendro darbo. Koordinavimas turi užtikrinti, kad kiekvieno nario atliekamas darbas nekeltų konfliktų, bet papildytų kitų narių darbą. Koordinacija atliekama ir kuriant santykius tarp grupės narių. Socialinis pedagogas stengiasi suprasti grupės nario poziciją, jo poreikius, susieti juos su bendra grupės užduotimi.
Vaidmenis taip pat turėtų apibrėžti visa grupė. Dėl vaidmenų pasiskirstymo turėtų būti aiškiai susitarta pačioje grupėje, o jei kiltų konfliktų, jie taip pat turėtų būti sprendžiami atvirai, ieškoti alternatyvų, kompromiso. Paskirstytus vaidmenis reikėtų periodiškai įvertinti, t. y. nustatyti, kaip jie atliekami.
Specialistų komandos darbas
Programos įgyvendinimo metu rekomenduojama visiems mokymuose dalyvaujantiems specialistams reguliariai rinktis ir vertinti, turinčių negalią, asmenų mokymosi efektyvumą, kylančius sunkumus ir t. t. Rekomenduojamos ugdytinių, dalyvaujančių šioje programoje, tematikos:
Pirmojo aptarimo tematika:1. Asmenų charakteristikos.2. Asmenų adaptacija ir orientavimasis įstaigoje.3. Prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų.4. Profesinių interesų motyvavimas.
![Page 43: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/43.jpg)
43
5. Socialinių problemų aptarimas ir jų sprendimas.6. Savarankiškumas įvairiose srityse (gyvenant viešbutyje ir
mokantis įvairių specialybių).7. Tolimesnis darbų aptarimas.8. Laisvalaikio organizavimas.
Antrojo aptarimo tematika:1. Kiekvieno asmens profesinių interesų motyvavimas.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje ir su dar
buotojais.3. Asmenų savarankiškumas.4. Konfliktinės situacijos.5. Sugebėjimas spręsti konfliktus.6. Santykiai su grupe.7. Socialinių problemų aptarimas ir jų sprendimas.8. Tolimesnių darbų aptarimas.9. Laisvalaikio organizavimas.
Trečiojo aptarimo tematika:1. Asmenų pasirenkamos profesijos aptarimas.2. Asmenų savarankiškumas.3. Įvertinamas asmenų sugebėjimas bendrauti, bendradarbiau
ti, spręsti problemas.4. Socialinės situacijos aptarimas.Baigęs mokymus neįgalus asmuo įgis profesinių ir gyveni
miškųjų įgūdžių, išsirinks specialybę, labiausiai atitinkančią jo norus ir realias galimybes.
MetodaiMokymas vyksta panaudojant šiuos aktyvaus mokymo ir moky
mosi metodus:1. Individualus darbas. Dalyviai savarankiškai atlieka užduo
tis pagal pateiktą medžiagą.2. Darbas poromis. Kiekvienas dalyvis skatinamas išreikšti sa
vo nuomonę, reflektuoti patirtį.3. Grupinis darbas. Naudojamas dalyvių aktyvinimui, paleng
vina mokymąsi, ugdo atsakomybę grupėje.
![Page 44: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/44.jpg)
44
4. Vaidmenų žaidimai. Situacijų ir asmeninės patirties analizė, diskusija.
5. Refleksija.
Realizavimo aplinka ir priemonės
Neįgaliesiems pritaikytas mokymo kabinetas, aprūpintas mokomiesiems dalykams pagal programą reikalingomis priemonėmis:
1. Multimedija arba vaizdo projektorius.2. Tezės – skaidrės.3. Mokomosios priemonės individualioms ir grupinėms
užduotims atlikti, testai.4. Rašomoji lenta.5. Popieriaus lapai.6. Rašikliai, flomasteriai, markeriai, pieštukai.
Baigiamasis žinių, mokėjimų vertinimas
Pasiekti tikslai ir įgyvendinti uždaviniai liudija mokymo programos sėkmingumą. Įgytos žinios ir gebėjimai vertinami mokymo kurso apibendrinimo ir baigiamojo pokalbio metu. Mokymosi sėkmę įvertina tiek patys dalyviai, tiek mokymo programos vadovas. Aptariama grupinė dinamika, bendra grupės ir kiekvieno atskiro dalyvio įgyta patirtis. Galutiniam pasiekimų įtvirtinimui būtų galima sudaryti anketas, kurias programos dalyviai užpildytų.
Metodinės rekomendacijos skyriaus naudojimui
Mokymams skirti po 3 val. per savaitę kiekvienai dalyvių grupei (2 grupės po 15 žmonių). Susitikti 2 kartus per savaitę ir dirbti po 1,5 val. darant 10 min. pertrauką.
Daug rekomendacinio pobūdžio patarimų yra aprašyta pačiame „Socialinio skyriaus“ sudaryme.
Daug kalbėta apie paties negalią turinčio asmens savęs vertinimą, savęs priėmimą ir pan. Socialinis pedagogas, norėdamas išsiaiškinti žmogaus požiūrį į save, turi pirmiausia surinkti informaciją apie patį asmenį (individualus darbas su klientu) ir stebėti jo el
![Page 45: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/45.jpg)
45
gesį, esant įvairioms aplinkybėms. Informacijai apie asmenį rinkti (kalbant individualiai) rekomenduotina susidaryti klausimyną. Stebint žmogų įvairiose situacijose vertėtų fiksuoti mokymams svarbiausią, aktualiausią informaciją.
Socialinis pedagogas, vesdamas grupinius užsiėmimus, turi skatinti negalią turinčių asmenų maksimalų aktyvų dalyvavimą. Aktyviai dalyvaudami grupėje, asmenys veikia kitus bei jaučia kitų įtaką. Socialinis pedagogas, atlikdamas konsultanto vaidmenį, perduoda grupei turimas žinias ir įgūdžius, moko asmenis savarankiškai pažinti save ir juos supantį pasaulį. Betarpiškas, lygiavertis ir atviras bendravimas leidžia efektyviau konsultuoti grupę.
Dirbdami grupėje, negalią turintys žmonės turi suprasti, kad tai galimybė ramiai bendrauti, išsakyti savo mintis, nuomonę, žinoti, kad bus išgirsti. Kai negalią turintis asmuo supranta, kad jis nėra vienas, kad jį palaiko kiti žmonės, kurie taip pat turi panašių problemų ir sunkumų, jis įgauna pasitikėjimo savimi jausmą.
Kaip jau minėta, vedant mokymus galima naudotis įvairiais mokymo metodais: diskusija, „Minčių lietus“, vaidmenų žaidimai, planuota veikla. Mokymo programos sėkmė priklauso nuo dalyvių atvirumą vienų kitiems. Todėl labai svarbu mokyti efektyvaus bendravimo įgūdžių, kad jie galėtų ne tik sugyventi su bendramoksliais, pedagogais, bet ir savarankiškai padėti sau spręsti įvairias iškilusias problemas.
Svarbu žinoti, kad formuojamos grupelės savo raidoje pereina tam tikras pakopas. Tai grupės formavimas, aktyvinimas, normavimas ir pačios veiklos atlikimas. Formuojant grupę, jos nariai elgiasi pagarbiai, yra vieni kitiems malonūs. Tačiau prasidėjus veiklai, grupėje atsiranda jai būdingi nesutarimai ir trintis. Reikia žinoti, kad tai normalus grupės raidos reiškinys. Grupės veiklos metu vadovas (šiuo atveju socialinis pedagogas) turi atkreipti dėmesį į tam tikrus kintamus dydžius joje, pavyzdžiui, pogrupių, priešingų grupių atsiradimui. Taip pat dirbant su grupe atsiranda kaltinimai, monopolizavimas, netinkamas keitimasis informacija, pašaliniai pokalbiai, pokalbiai ne į temą ir diskomfortas grupėje. Grupės vadovas turi nuolatos jausti grupės dinamikos pulsą ir jo poreikius. Visa tai pagerina mokymo proceso sąlygas, o negalią turintys asmenys gali išreikšti savo poreikius.
![Page 46: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/46.jpg)
46
Edukacinis (ugdomasis, konsultacinis) skyrius
Šis skyrius skirtas edukacijos proceso įtakos ugdytinių sprendimams, taip pat ir profesiniams, aptarimui. Bendrakultūrinių žinių lygio įtaka profesinio rengimosi kokybei sunkiai nusakoma, tačiau ugdytinių pozityvios motyvacijos saviugdai bei formaliajam ugdymui formavimo būtinumas neabejotinas.
Teorinio bendrakultūrinio rengimo ir socialinės aplinkos įtaka neįgaliųjų profesiniam apsisprendimui
Pasirengimas pasirinkti profesiją nėra vienpusis, vien asmeninis procesas, jis tik yra individualus. Šis procesas Lietuvos mokyklose organizuojamas per vieningą ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo sistemą. Lietuvos piliečiams Konstitucija teisiškai garantuoja privalomąjį ugdymą iki šešiolikos metų. Neįgaliems jaunuoliams prieinamas visų minėtų lygių ugdymas vienoje iš dviejų tipų įstaigų: specialiojoje arba bendrojo lavinimo mokykloje (Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas specialiųjų poreikių vaikams bendrojo ugdymo įstaigose, 1993). Integracija į bendrojo lavinimo sistemą vyksta šiek tiek sklandžiau nei į profesinio ugdymo sistemą (tiek tęsiant bendrąjį lavinimą, tiek netęsiant jo). Profesinio ugdymo sistema, besiorientuojanti į šiuolaikinių technologijų atsinaujinimo dinamiką, ne visada atsižvelgia į ugdytinių mokslumo galias. Mažiau kreipiama dėmesio į jų nepakankamumo priežastis. Šią problemą padeda spręsti specialioji profesinio rengimo grandis (specialūs centrai, profesiniai skyriai prie specialiųjų ar profesinių mokyklų). Tačiau tai nėra problemos sprendimas iš esmės.
Tokioje dviprasmiškoje situacijoje kyla natūralus alternatyvus klausimas: ar teorinis bendrakultūrinių dalykų turinys yra per daug sudėtingas, kad nemaža dalis ugdytinių negali jo suvokti, ar netiksli diagnostika nulemia, kad pasidaro neįmanoma gauti išsilavinimą pagal psichofizines galias, t. y. ugdymo pagal specialiąją programą, kuri palengvinama iš esmės, o ne vien adaptuojant ar modifikuojant bendrojo lavinimo programą. Principas „iš kiekvieno pagal sugebėjimus“ tampa teisingas tik tada, kai teikiama atitinkama pedagoginė pagalba (Laužikas, 1974a). Individualiosios psichologijos kūrėjas
![Page 47: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/47.jpg)
47
A. Adler pabrėžė, kad tik bendraujantis ir bendradarbiaujantis žmogus gali išmokti kūrybiškai spręsti gyvenimo problemas, dirbti ar mokytis (Ansbacher, 1990). Kokio galima tikėtis bendravimo tarp mokinio ir mokytojo ar tarp mokinių, kai auklėtinis ugdymo sistemoje jaučiasi nesaugus, t. y. kai mokslas nesiseka? „Ugdymas – tai pilnutinis asmenybės rengimas ir formavimas, profesinis lavinimas, žinių individui suteikimas (…), įgūdžių lavinimas“ (Šernas, 1995b). Pedagogo uždavinys – padėti mokiniui orientuotis probleminėse situacijose, siekti įgyvendinti asmeninius planus, planuoti ateitį. Lietuvoje R. Pusvaškis ir R. Laužackas skatina diegti modernizuotą mokyklinįprofesinį modelį, kuris būtų orientuotas ne tik į aktyvią techninįpedagoginį išsilavinimą turinčių specialistų veiklą, bet taip pat ir į aktyvią darbdavių veiklą (Pusvaškis, Laužackas, 1995).
Profesijos rinkimasis ir apsisprendimas jos atžvilgiu yra vienas iš asmenybės formavimosi veiksnių (Voveris, 1990). Šis formavimas vyksta nenutrūkstamų (tiek formaliame, organizuotame, tiek neformaliame) ugdymo procese nuo pat gimimo iki 16 metų „priverstinai“, o iki 18–20 metų realiai. Visų be išimties bendrakultūrinių dalykų dėstymo metu vyksta neorganizuotas, šiek tiek stichiškas profesinis orientavimas. Orientavimąsi lemia moksleivio gaunami įvertinimai pagal valstybinio standarto (mokymo programos) reikalavimus bei socialinės aplinkos požiūris į vieną ar kitą veiklą (profesijos prestižas, patirtis ir kt.). Apibendrinant galima pasakyti, kad mokyklinio amžiaus vaiko (jaunuolio) sprendimus lemia: mokyklinė aplinka (žinių, gebėjimų, įgūdžių lygis) bei visuomenėje vyraujanti vertybių sistema (darbo, profesijos, specialybės, veiklos, mokymosi ir kt. atžvilgiais):
ŽINIOS
GEBöJIMAI ĮGŪDŽIAI
VERTYBöS
Rezultatas(sprendimas)
Profesinį apsisprendimą lemiančios struktūros ugdymo procese (Elijošius, 2001, 36)
![Page 48: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/48.jpg)
48
Ši struktūra nėra vienalytė: kiekviena grandis susideda iš asmeninės savivokos ir sociumo reikalavimų. Kiekvienas individas priklauso socialinei grupei bei paklūsta bendrajai tvarkai. Vaiko (jaunuolio) asmenybė ir jo vertybės formuojasi bendraujant su aplinkiniais. Daugiausia įtakos daro šeima, pedagogai, draugai, žiniasklaida. Negalima atmesti ir atsitiktinumo veiksnio. Suaugusieji, teikiantys pedagoginę pagalbą profesinio apsisprendimo procese, taip pat vadovaujasi tam tikromis vertybių sistemomis. Tiesiogiai bendraudami su ugdytiniais, jas perduoda arba suformuoja neigiamą vertinimą.
Labai svarbus jaunuolio vystymosi veiksnys, A. Adler nuomone, yra poreikis priklausyti grupei (šeima, klasė, darbo kolektyvas ir pan.). Kuo labiau jaučiama priklausomybė nuo grupės, tuo geriau išsivysto socialinis interesas: būti aktyviam, kūrybiškam, atsakingam, būti pranašesniam ir kt. Priklausyti grupei – reiškia, orientuotis, ko esi vertas. Socialinis interesas, pasak A. Adler, yra įgimtas, tačiau tik grupėje vykstantys procesai, siekis įsisavinti tas pačias struktūras leidžia visiškai atsiskleisti. Tačiau grupė retai yra stipresnė ir gyvybiškesnė už individą. Bendra veikla kolektyve formuoja asmenybę, tačiau sprendimus priima pats asmuo (Ansbacher, 1990). Šiek tiek paradoksali situacija susidaro neįgalųjį integravus į bendrojo lavinimo klasę: grupei lyg ir priklausoma, tačiau vien objektyvaus fakto (įrašymo į mokinių sąrašą) nepakanka, siekimas jaustis naudinga ir reikšminga dalimi, pripažįstant visų lygias teises pasidalinti savo išgyvenimais ir patirtimi, neretai yra apribojamas dėl subjektyvių veiksnių. Nesuvokus mokinio profesinį sprendimą lemiančios struktūros ugdymo procese minimumo ar jį suvokus prastai, neretai neigiamai žiūrima į mokslo tęsimą apskritai.
Ne mažiau svarbus neįgaliojo asmenybei formuotis yra šeimos veiksnys. Vaikas (jaunuolis), nebūdamas tikras dėl savo reikšmingos vietos šeimoje, gali suabejoti, ar sugebės rasti vietą gyvenime, remdamasis visuomenei priimtinais būdais. Dažnai savo reikšmingumą siekiama įrodyti blogu ar net asocialiu elgesiu. Pripažinus, kad sutrikimas, nors ir nežymus, susilpnina konkurencingumo lygį bendrajame ir profesiniame ugdyme, galima iš dalies „pateisinti“ dezadaptuotų mokykloje moksleivių pyktį ar net agresiją pedagogų, bendraklasių ar visos visuomenės atžvilgiu. Šeima – viena svarbiausių visuomenės grandžių. Nuo jos gerovės, vidinių santykių nuoširdumo, savitarpio pagalbos ir supratimo priklauso daugelis visuomenės raidos sričių (Ba
![Page 49: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/49.jpg)
49
joriūnas, 1989). Pastebėtina, kad ši visuomenės ląstelė šiandieninėje Lietuvos realybėje nėra tvirta. Ryški konkurencija, siekiant individualios karjeros, kilusi iš laisvos rinkos dėsnių gamyboje, prekyboje, perkeliama į tarpasmeninį lygmenį. Stebima tendencija nekurti šeimos, likti savarankiškam ir nepriklausomam nestiprina tautinės vertybių sistemos. Kitas dar skausmingesnis kraštutinumas – žmonijos degradacija, nors dėl visko kaltinamas sunkus pereinamasis laikotarpis, kintančios politinės, ekonominės, socialinės sąlygos, žmonių tarpusavio santykiai. Apie 50% nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių arba visai neturi šeimos, arba gyvena nedarniose ar asocialiose šeimose. Ypač tai pasakytina apie padėtį rajonuose, kaimuose. Šis teigimas gali būti susijęs ir su neįgalumo priežastingumo konstatacija: genetinės aberacijos, vaisiaus pakenkimas nėštumo metu, gimdymo traumos ir pan. Įvairios žinomos ir naujai atsirandančios svaiginamosios priemonės jokiu būdu negerina tautos genofondo. Ši socialinė problema, be abejo, veikia visas gyvenimo sritis.
Darbo rinkoje vykstantys žymūs ir spartūs pertvarkymai reikalauja labai kvalifikuoto personalo. Neįgalieji priversti konkuruoti bendroje darbo rinkoje, siekti išreikšti save veikloje, stengtis įsisavinti švietimo sistemos sudarytus standartus, taip pat atitikti specialybės kvalifikacinius reikalavimus. Specialioji profesinio rengimo grandis įgalina jų konkurencingumą padidinti pedagoginėmis, psichologinėmis ir socialinėmis priemonėmis.
Iškyla labai svarbus tikslas išmokyti jaunuolius ne tik kokybiškai dirbti, bet ir parengti socialiai, t. y. supažindinti juos su įvairiais įstatyminiais aktais, įsidarbinimo tvarka, mokyti apgalvotai planuoti savo laisvalaikį ir formuoti asmeninį biudžetą, mokyti taupumo, racionalumo. Šiuolaikinė darbo rinka kelia nemažus reikalavimus, tad privalu į juos atsižvelgti kuo ankstesniame ugdymo etape.
Kolektyvinis ir kryptingas pedagogų, ir viso įstaigos personalo darbas gali leisti tikėtis rezultatų – priversti neįgaliuosius susimąstyti apie savo ateitį, o ne pratintis prie valstybės išlaikytinio vaidmens. Tai ypač aktualu dirbant pedagoginį darbą su našlaičiais ir beglobiais jaunuoliais, kurių gyvenimas nelepino, nors ir, deja, daugelio neišmokė būti taupiems ir praktiškiems.
Profesinis pasirinkimas, pasak V. Sacharov ir A. Sazonov, apibūdinamas kaip parinkimas tokių žmonių, „kurie turi daugiausia galimybių įsisavinti pasirinktą profesiją ir atlikti su ja susijusius darbi
![Page 50: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/50.jpg)
50
nius įsipareigojimus“ (Сахаров, Сазонов, 1982). Organizuojant profesijos pasirinkimą reikia vykdyti profesinio tinkamumo nustatymą (profesinę diagnostiką).
Diferencijuotas jaunuolių profesinis orientavimas negali būti vien pagal lytis (Beresnevičienė, 1990). Stengiamasi, kad moksleiviai nesijaustų atitrūkę nuo sau įprastos aplinkos – jie įtraukiami į bendrą veiklą, norima, kad mokiniai jaustųsi saugūs tarp bendraamžių bendrojo lavinimo sistemoje.
Specialiojo ir socialinio pedagogų, profesijos mokytojo, darbo psichologo, mediko, kurių pagalbos bei konsultacijų gali prireikti dvejojančiam jaunuoliui, komandinė veikla bendram tikslui pasiekti leidžia išvengti daugybės konfliktinių situacijų, kurių nemažai kyla mokomojo proceso metu. Komandinės veiklos principas, kaip kooperacijos idėja, nėra naujas, tačiau jo įgyvendinimas ne visada paprastas. Kiekvienoje specialiojo ugdymo įstaigoje tokios grupės specialistų darbas yra būtinas su visų amžiaus tarpsnių auklėtiniais.
Centrinė profesinio orientavimo ašis – jaunas, sunkiai apsisprendžiantis žmogus, suvokiantis, kad vienų profesijų turinys tenkina, o kitų gal net kelia frustruojanti, nemalonų jausmą. Taigi žmogus individualiai įsisąmonina „patinkanepatinka“ skirtumus, mėgina suprasti, kodėl vieni darbai domina, o kiti ne. R. Hoppock nuomone, čia ir prasideda profesinis pasirinkimas. Toks požiūris pabrėžia vystymosi aspektą planuojant asmeninę profesinę karjerą. Kiek tai sąmoninga, pagrįsta – kolektyvo specialistų analizės objektas. Išskirsime vieną iš daugelio svarbių veiksnių – savęs pažinimą. Savo poreikių, ambicijų, tikslų, vertybių, gyvenimo filosofijos išmanymas galėtų padėti individui suprasti, ko jis ar ji nori realiame gyvenime pasiekti. J. Holland mano, kad individas išreiškia savo asmenybę, pasirinkdamas profesiją (Perry, Vanzandt, 1998b). Jo manymu, pasirinkimą iš tikrųjų lemia ne tiek interesai, kiek asmenybės charakteristikos, o pasitenkinimas darbu, sėkmė darbe, stabilumas priklauso nuo to, kaip suderinama asmenybė su darbo aplinka. Tačiau, pasak vystymosi modelio profesinio pasirinkimo teorijos atstovo D. Super, nežymiai sutrikusio intelekto asmenims dažnai būdingas „nestabilus profesinis modelis“, kai individas išbando įvairias profesijas, šių bandymų rezultatai determinuoja santykinį pasirinkimo pastovumą, kuris greitai sugriaunamas. Diferenciacija ir identifikacija – du svarbūs procesai formuojant savąjį
![Page 51: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/51.jpg)
51
„aš“. Viena vertus, individas turi pripažinti save kaip atskirą, ypatingą individualybę, o kita vertus, individai plėtoja įvaizdžius apie save, savo elgesį sutapatindami su artimos aplinkos asmenimis (tėvais, draugais, bendraamžiais, pedagogais ir pan.) (Perry, Vanzandt, 1998b). Šią maišatį sureguliuoti vieno specialisto pastangų tikrai neužtenka, o komandinis konsultavimo principas įgyja multidisciplininį pobūdį (specialioji pedagogika ir psichologija, bendroji psichologija, medicina, socialinė pedagogika ir psichologija, profesinė pedagogika ir psichologija). Labai svarbi darbdavio atstovo funkcija – „pagrindinių kvalifikacijų“ sudarymas kiekvienai rengiamai specialybei (Beiler, Lumpe, Reetz, 1984).
Nė vienas žmogus negali išvengti tam tikrų sprendimų. Nuspręsti, ką rinktis, yra žmogaus apsisprendimo laisvė. Rinktis yra labiausiai pageidaujama sąlyga, bet tai nereiškia, kad šis procesas nesukelia jokios įtampos. Kuo svarbesni sprendimai, tuo sunkiau apsispręsti, dar sunkiau dėl klaidų kaltinti ne aplinkinius, o save. Laisvo, savanoriško apsisprendimo idėja sulygina visų žmonių teises renkantis profesiją (Petrauskaitė, 1996). Neįgalus jaunuolis yra sąlygiškai laisvas apsispręsti, nes privalo rinktis vieną iš valstybės pripažintų specialybių, t. y. pagal pirmosios mokymo pakopos programą.
Pedagogų (specialiojo ir socialinio) vaidmuo profesinio orientavimo procese yra labai svarbus, nes jie suvokia, kokie sunkumai gali iškilti jauniems žmonėms ir kaip tuos sunkumus nugalėti. Sutrikimų diagnostika, individualių korekcinių programų numatymas, konsultavimas – tai specialiojo pedagogo prerogatyva. Daugeliui jaunuolių nesunkiai galima įrodyti, kad žinių spragos yra dėl jų pačių kaltės, bet pasitaiko atvejų, kai išaiškėja, kad nepakankamai gerai dirbo dalyko mokytojas. Tokiu atveju mokinys lieka nuskriaustas dvigubai: jam sunkiai sekasi ne tik mokomasis dalykas, bet ir darbinė veikla, reikalaujanti teorinių bendrakultūrinių žinių (matematika, geometrija, istorija ir kt.). Dirbant su moksleiviais, „nukentėjusiais“ dėl mokytojų aplaidumo, tenka ieškoti būdų, kaip kuo objektyviau įvertinti jaunuolio realių gebėjimų lygį, numatyti artimiausio vystymosi perspektyvas (Выготский, 1983a; 1983б).
Nustatant profesinį jaunuolio tinkamumą, svarbiausia įvertinti, kokiai specialybei kokios teorinės žinios yra reikalingiausios. Tai dalis visos profesiogramos, kurią sudaro psichologo, pedagogo, profe
![Page 52: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/52.jpg)
52
sijos meistro apibendrinti reikalavimai. Kita specialistų domėjimosi sritis – neįgalių jaunuolių vertybių sistemos formavimosi tendencijos, vyraujančių vertybių profesinėje darbinėje veikloje išskyrimas. Savaime suprantama, ši sistema lemia svarbų asmenybės formavimosi ir brandos rodiklį – profesinį apsisprendimą.
Dinamiškas profesinio rengimo struktūros modelis, kai ieškoma labai svarbaus ir informatyvaus grįžtamojo ryšio iš darbinės profesinės praktikos bei iš neformalių pokalbių su auklėtiniais apie darbinę profesinę realybę, vertinamos profesinio rengimo programos, tikslai, metodai ne kiekybiškai, o kokybiškai. Tokiu būdu mokinių profesinė atranka tampa vienu iš profesinio rengimo kaitos numatymo svertų. Mokinių profesinis apsisprendimas lemia jų darbinės profesinės socializacijos sėkmę, tuo pačiu metu sėkmė stiprina darbinę profesinę motyvaciją tobulėti, kelti kvalifikaciją. Šios problemos sprendimas tampa gana komplikuotas, vertinant auklėtinių sutrikimo pobūdį. Neįgalūs asmenys retai rodo iniciatyvą savanoriškai tobulėti, tiesa, juos labai džiugina pasiekti geri darbiniai rezultatai, tačiau laikini laimėjimai užgožia dažnus darbo trūkumus: darbo drausmės pažeidimai, darbo vietos tvarkos problema, asmeninė higiena darbe ir kt. Tad jau profesinio orientavimo metu kreipiamas dėmesys į tam tikrus asmenybės bruožus, privalomus vienai ar kitai specialybei įgyti. Asmenys, sąmoningai norintys dirbti, yra suinteresuoti pozityvia saviugdos eiga.
Edukacinės veiklos profesinio orientavimo procese, uždaviniai:
• Atlikti edukacinį mokyklinių žinių lygio tyrimą: (matematika, geometrijos teorinės žinios, praktiniai gebėjimai ir kt.), grafinių gebėjimų, gebėjimo naudotis matavimo įrankiais, kitomis pagalbinėmis priemonėmis kontrolė, (pa)tikrinimas.
• Bendraujant išsiaiškinti motyvus, skatinančius mokytis ir dirbti, taip pat požiūrį į skirtingas veiklos rūšis ir asmenų nuomonę apie kiekvieną iš jų.
• Stebėti ir fiksuoti ugdytinių darbingumą tyrimo metu (atliekant grafines užduotis) ir darbinės profesinės veiklos metu, palyginti šiuos du komponentus, stebėjimais pasidalinti su kitais specialistais.
• Lyginti ugdytinių rašto darbus, suskirstyti juos pagal
![Page 53: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/53.jpg)
53
gebėjimų lygį, atkreipiant dėmesį į tai, kokią specialybę asmuo renkasi tuo metu.
• konsultuoti mokymų dalyvius individualiai ir grupelėmis (pagal pirminį apsisprendimą), padėti jiems susiorientuoti esamoje situacijoje, pratinti savikritiškai įvertinti savo darbus, kontroliuoti save, skatinti originalumą, vaizduotę, sumanumą, atliekant įvairias užduotis, lavinančias dėmesingumą, valią, atmintį, mąstymą.
• Bendradarbiauti su profesijos mokytojais, aptariant mokymų dalyvių elgesį, darbo tempą, galimus nuovargio simptomus (norint išvengti pervargimo), suteikti žinių apie mokymų dalyvių teorinių žinių lygį, siekti nustatyti realų gebėjimų lygį, t. y. įvertinti, kaip teorinės žinios taikomos praktikoje.
• Stebėti ugdytinių santykius su bendraamžiais ir personalu, rinkti duomenis apie auklėtinių asmenybės bruožus, stebėjimais pasidalinti su grupės socialiniu pedagogu, psichologu ir kt.;
• Kartu su visa specialistų grupe nustatyti mokymų dalyvių profesinį tinkamumą – rekomenduoti specialybes, informuoti juos apie tai, viso darbo metu organizuoti profesinį orientavimą.
Rekomendacijos edukaciniam konsultavimui
Pedagogų (specialiojo ir socialinio) vaidmuo profesinio orientavimo procese yra labai svarbus, nes jie suvokia, kokie sunkumai gali iškilti neįgaliems žmonėms ir kaip tuos sunkumus nugalėti. Sutrikimų diagnostika, individualių korekcinių programų numatymas, konsultavimas – tai specialiojo pedagogo prerogatyva. Su neįgaliais (ar suaugusiais) bendraujant tik tris mėnesius, šis darbas turi būti atliekamas labai operatyviai ir atsakingai. Vienu metu vyksta informacijos rinkimas, veiklos stebėjimas, tyrimas, konsultavimas, rekomendacijų teikimas ir pan. Labai svarbus kiekvienas darbo etapas. Pavyzdžiui, susipažįstant su jaunuoliais reikia turėti omenyje, kad jie taip pat renka informaciją, todėl kiekvienas žodis ar pastaba turi būti gerai apgalvoti. Tai svarbu ir galvojant apie ateitį, nes kiekvienas kursantas – tai savo ugdymo
![Page 54: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/54.jpg)
54
įstaigos, šeimos „pasiuntinys“, kuris dalinsis informacija su daugeliu žmonių, grįžęs į sau įprastą aplinką. Taip pat reikia turėti omeny, kad kiekvienas kursų dalyvis yra potencialus profesinio rengimo centro ugdytinis. Daugeliui jaunuolių nesunkiai galima įrodyti, kad žinių spragos yra dėl jų pačių kaltės, bet pasitaiko atvejų, kai išaiškėja, kad nepakankamai gerai dirbo mokytojasdalykininkas. Tokiu atveju mokinys lieka nuskriaustas dvigubai: jam sunkiai sekasi ne tik mokomasis dalykas, bet ir darbinė veikla, reikalaujanti teorinių bendrakultūrinių žinių (matematika, geometrija, gamtos pažinimas, istorija ir kt.). Dirbant su buvusiais moksleiviais, „nukentėjusiais“ dėl mokytojų aplaidumo, tenka ieškoti būdų, kaip kuo objektyviau įvertinti jaunuolio (ar jau suaugusiojo) realių gebėjimų lygį, numatyti artimiausio vystymosi perspektyvas (Выготский, 1983a; 1983б). Tuo tikslu parenkamos kuo įvairesnės užduotys, reikalaujančios ne tik konkrečių teorinių žinių pritaikymo, bet ir loginio užduoties sprendimo, papildomų priemonių pritaikymo užduočiai atlikti (panašios į Raveno matricas).
Nustatant profesinį tinkamumą, svarbiausia įvertinti, kokiai specialybei kokios teorinės žinios yra svarbiausios. Tai dalis visos profesiogramos, kurią sudaro psichologo, pedagogo, profesijos meistro apibendrinti reikalavimai. Kiekvienas profesinio tinkamumo įvertinimo ir orientavimo specialistas turi numatyti esminius kiekvienos siūlomos specialybės reikalavimus, tačiau svarbiausias kriterijus yra lyginimo metodas – ugdytiniai lyginami pagal fizinį, intelektinį pajėgumą, žinių, įgūdžių ir gebėjimų lygį. Specialistų domėjimosi sritis – neįgalių jaunuolių vertybių sistemos formavimosi tendencijos, vyraujančių vertybių profesinėje darbinėje veikloje išskyrimas. Ši sistema lemia svarbų asmenybės formavimosi ir brandos rodiklį – profesinį apsisprendimą.
Specialiojo pedagogo veiklos trukmę yra labai sunku numatyti; jo veikla turi būti dinamiškai prisitaikanti prie realiai susidariusių situacijų. Konsultacijos taip pat.
Skyriaus išvados
Ugdymas turi priklausyti nuo specialiųjų poreikių lygio ir išreikštumo, nuo negalės tipo. Svarbi specialiojo ugdymo nuostata – specialiųjų poreikių vaiko ugdymas nesibaigia mokyklos baigimu,
![Page 55: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/55.jpg)
55
būtina organizuoti jo galimybes atitinkantį profesinį rengimą (Bagdonas, 1994).
Proceso mokslinis ir praktinis pažinimas, o ne vien profesinis įvertinimas padeda giliau pažinti ugdytinį, kuris visuose profesinio ugdymo etapuose turi galimybę savarankiškai pasirinkti, tačiau ugdytinio sprendimų valdymas pedagoginėmis priemonėmis yra įmanomas.
Ugdymo procesas pats savaime yra prievarta, tam tikro lygio intervencija į individo būtį. Tačiau jei ta prievarta lavinamajam išaiškinama ir pagrindžiama kaip laisvai pasirinkta būtinybė, galima pasiekti ne tik lygiaverčio bendravimo, bet ir sėkmingo bendradarbiavimo. Tuo būdu teorinis pažinimas tampa viena neįgaliojo asmenybę tobulinančių priemonių, verčiančių atsakingai rengtis svarbiam gyvenimo pasirinkimui – profesiniam apsisprendimui bei asmeninei profesinei karjerai.
![Page 56: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/56.jpg)
56
Patikrinimo darbu (pratybų) skyrius
„Patikrinimo darbu (pratybų) skyriaus“ programa
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, didėjant konkurencijai, kai turima kvalifikacija tampa pagrindine išlikimo darbo rinkoje sąlyga, žmonėms su negalia iškyla profesinių įgūdžių atkūrimo ir įgijimo problema. „Patikrinimo darbu (pratybų)“ skyriaus programa siekiama kiek įmanoma šią problemą sušvelninti – padėti suaugusiems (su žymia negalia) asmenims, nepasirengusiems darbo rinkai, pasirengti racionaliam profesijos pasirinkimui, išvengiant atsitiktinių sprendimų ir skatinant aktyvią profesinės karjeros paiešką. Tai pagalba asmenims, besirenkantiems profesiją, kuri suteikiama atsižvelgiant į individualias žmogaus savybes ir polinkius, darbo rinkos poreikius ir profesijos mokymosi galimybes.
Profesinis informavimas grindžiamas darbo rinkoje paklausių profesijų tyrimais, pedagoginėmis ir socialinės psichologijos mokslo žiniomis.
Praktinis profesijos išbandymas orientuotas į galimybę neįgaliesiems susipažinti su profesijomis, atliekant praktinius darbus. Darbinė veikla leis detaliau atskleisti neįgaliųjų asmenines savybes bei darbinius gebėjimus bei nustatyti atitikimą pasirenkamos profesijos reikalavimams ir profesinės karjeros perspektyvoms. Jeigu norai ir galimybės nesuderinami, padės nustatyti, kokius darbinius gebėjimus asmuo turėtų ugdyti ir leis organizuoti jų lavinimą, motyvuojant juos aktyviam karjeros planavimui.
Šia programa siekiama:• sudaryti sąlygas žymią negalią turintiems asmenims rinktis
gabumus bei interesus atitinkančią profesiją.• stiprinti noro mokytis motyvaciją, mažinti galimų mokymo
si nesėkmių tikimybę.• diferencijuoti ir individualizuoti praktinių gebėjimų patikri
nimo darbu procesą, padaryti jį kuo patrauklesnį.TikslasPadėti asmenims su žymia negalia išbandyti savo darbinius
gebėjimus, suderinti norus su galimybėmis ir apsispręsti, kurią iš siūlomų profesinėse mokyklose specialybių pasirinkti mokytis.
![Page 57: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/57.jpg)
57
Uždaviniai1. Supažindinti su profesinių mokyklų priėmimo sąlygomis,
tvarka bei specialybėmis.2. Informuoti apie mokymosi, specialybių, kvalifikacijų bei
profesijų sąsajas ir patarti šiais klausimais.3. Teikti informaciją apie kvalifikacijas, kvalifikacijos įgiji
mo, tobulinimo ir persikvalifikavimo galimybes ir tvarką.4. Teikti informaciją apie darbo rinką ir jos prognozes.5. Sudaryti sąlygas išbandyti praktinius gebėjimus pagal pasi
rinktos profesinės veiklos sritį.6. Išmokyti patiems, įvertinant praktinių darbų rezultatus da
ryti išvadas ir priimti sprendimus.7. Padėti įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitin
kamai profesinei veiklos sričiai reikalingą praktinę patirtį.8. Suformuoti teigiamą požiūrį į profesinės karjeros galimy
bes.9. Padėti apsispręsti dėl tinkamumo tam tikrai profesinės veik
los sričiai.Programos struktūraI. Profesinis informavimas (20 val.)• asmeninės profesinės karjeros planavimas (20 val.).II. Gebėjimų išbandymas praktiniu darbu (175 val.):• architektūra ir statyba (25 val.),• kompiuterija (25 val.),• menas (25 val.),• gamyba ir perdirbimas (25 val.),• inžinerija ir inžinerinės profesijos (25 val.),• verslas ir administravimas (25 val.),• žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (25 val.).
Įgyvendinimo aplinka ir priemonės
Mokymo įstaigose, kuriose bus organizuojamas darbas pagal „Patikrinimo darbu (pratybų) skyriaus“ programą, turi būti pritaikyta fizinė ir informacinė aplinka (aplinkos ir patalpų pritaikymas žymią negalią turintiems asmenims, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo priemonės akliesiems, silpnaregiams ar fiziškai neįgaliems)
![Page 58: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/58.jpg)
58
bei aprūpinta rankiniais įrankiais ir įrengimais, kurie reikalingi praktiniams gebėjimams pagal pasirinktas profesinės veiklos sritis išbandyti.
Programos dalyvių skaičius grupėje yra / turi būti ne didesnis kaip 15 asmenų. Praktinių darbų užsiėmimai pagal atskiras profesinės veiklos sritis organizuojami vienu metu. Tuos pačius praktinius darbus atlieka 1–5 asmenys. Atlikus vienus darbus, pereinama prie kitų, pagal slenkamą grafiką. Rekomenduojama išbandyti savo darbinius gebėjimus ne mažiau kaip 3–4 profesinės veiklos srityse.
Specialistų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos
Šią programą gali vykdyti profesinio orientavimo specialistai, turintys aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, susietą su žmogaus išteklių valdymu ir profesijos mokytojo darbo praktiką.
Specialistai, dirbantys su žymią negalią turinčiais suaugusiais (ar jaunuoliais) asmenimis, turi turėti pakankamai žinių apie įvairias negalias ir darbo specifiką, atsižvelgti į kiekvieno asmens individualias vertybines nuostatas, gebėjimų, jų žinių bei supratimo lygį, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti, priimti neįgalių žmonių skirtybes, būti demokratiški, gebėti individualizuoti praktinius užsiėmimus, išvengti monotonijos, užtikrinti žmogaus saugumą ir lygias galimybes.
Dalyvių atsiskaitymas
Norint suformuluoti ir daryti pagrįstus sprendimus (įvertinimus), būtinas duomenų rinkimo, interpretacijos ir apibendrinimo procesas. Darbo eigoje turi būti taikomas diagnostinis ir formuojamasis vertinimas, o baigus numatytą programą – apibendrinamasis. Visi dalyvių atlikti praktiniai darbai turi būti įvertinti.
Diagnostinio vertinimo proceso tikslas – rinkti duomenis, leidžiančius nustatyti ir išskirti tuos tiriamojo objekto bruožus, kurie gali lemti tikėtinus pozityvius ateities rezultatus.
Formuojamojo vertinimo tikslas – surinkti duomenis, leidžiančius išsiaiškinti tuos mokymo ir mokymosi proceso aspektus, kuriuos būtina nedelsiant tobulinti, tikintis gerų išmokimo aspektų.
Apibendrinamojo vertinimo tikslas – surinkti duomenis,
![Page 59: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/59.jpg)
59
leidžiančius nustatyti vertinamojo objekto kokybės lygį.Aiškūs vertinimo kriterijai ir komentarai apie jų įvykdymą užtik
rins veiklos pažangą ir tęstinumą. Išryškinti žymią negalią turinčių asmenų individualūs siekiai, o ne galutiniai pasiekimai, padės palaikyti teigiamą požiūrį į mokymosi ir asmeninės karjeros planavimo svarbą.
Programos dalyviams, išmėginus savo darbinius gebėjimus įvairiose profesinės veiklos srityse, rekomenduojama pereiti į kitą profesinio pasirengimo etapą – darbinių gebėjimų išbandymą realioje darbo vietoje.
Metodinės rekomendacijos
Ugdant žymią negalią turinčių asmenų gebėjimą valdyti savo asmeninę karjerą, dirbantys specialistai turėtų individualiai padėti kiekvienam asmeniškai atrasti tris savo esmes: Kad jis kaip asmenybė? Ko jis siekia? Ką jis sugeba?
Žymią negalią turintis asmuo turi būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks yra. Jo savigarba lemia savijautą, gebėjimą sutarti, bendrauti, bendradarbiauti.
Apie savo patirtį, problemas, svajones, galima kalbėti žodžiais, piešiniais, judesiais. Šie asmenys turi jausti, kad jų nuomonė įdomi ir vertinama. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbo pasauliui pažinti ir norams bei lūkesčiams išreikšti. Reikia padėti išsiugdyti gebėjimą kurti teigiamą santykį su darbine aplinka. Tik ta asmenybė, kuri atkreipia dėmesį į savo polinkius, analizuoja juos, pripažįsta jų vertingumą, gebės išvengti profesinio ir asmeninio gyvenimo konflikto.
Reikia sukurti tokią aplinką, kad žymią negalią turintys asmenys jaustųsi saugūs, pasitikėtų savo jėgomis bei šalia esančiais specialistais. Negalima pamiršti, kad kai kurie iš jų neturi aiškios darbo motyvacijos. Tačiau viskas dinamiškai keičiasi. Atsiranda naujų ir greitai kintančių technologijų. Profesinėje žmonių veikloje vis labiau ima dominuoti įvairūs problemų sprendimo, sprendimų priėmimo įgūdžiai. Todėl ypač svarbu neįgaliems žmonėms atverti kelią į visavertį gyvenimą, suteikti galimybę dirbti savarankiškai. Gera aplinkos nuotaika atpalaiduoja ir išlaisvina, formuoja teigiamą požiūrį į save. Svarbu, kad dirbantis specialistas gerbtų asmens kūrybines pastangas.
![Page 60: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/60.jpg)
60
Nereikia pamiršti, kad specialistai yra tik patarėjai ir pagalbininkai, padedantys suprasti ne tik, kokias idėjas asmuo galėtų realizuoti, bet ir padedantys suvokti, su kokiomis medžiagomis bei priemonėmis dirbant geriausiai pavyksta įgyvendinti mintis, atlikti estetiškus ir kokybiškus darbus.
Specialistai padeda atkreipti dėmesį į polinkius, padeda juos analizuoti, pripažįsta jų vertingumą, padeda išvengti profesinio apsisprendimo klaidų. Reikėtų taikyti tokius metodus, kurie padėtų sunkią negalią turintiems asmenims susidaryti vertybines nuostatas, skatintų savarankiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis darbo procese, kritinį mąstymą ir gebėjimą, o įgytą informaciją lanksčiai ir kūrybiškai taikytų profesijos pasirinkime.
Taikant aktyviuosius mokymo metodus, būtinas sąmoningas asmens dalyvavimas ir diskusijos. Tai leis pagal svarbą „išdėlioti“ galimybes, su kuriomis neįgalieji susiduria, priimdami vienokį ar kitokį sprendimą. „Dėliodami“ sprendimus svarbos tvarka, asmenys mokosi ne tik pasirinkti geresnį iš jų, bet ir išvengti nesėkmingų sprendimų.
Taikytini metmenys ar modeliai, pagal kuriuos kuriama (šablonai), struktūruoti užrašai, mokomojo proceso realizavimo ir stimuliavimo metodai. Metodų taikymo efektyvumas priklausys nuo objektyvių ir subjektyvių sąlygų, kurias susikurs dirbantys specialistai ir žymią negalią turintys asmenys. Naudotinos anketos, klausimynai, pokalbiai, diskusijos, įvairūs pratimai, kurie lavina gebėjimą pažinti save ir jausti kitus, įsivaizduoti, ką išgyvena patyrusieji nesėkmę, kamuojami negalių. Būtina atpažinti, ką liudija žmogaus laikysena, kalba, žvilgsnis.
Kiekvienas specialistas kūrybiškai derina įvairius mokymo metodus, tobulina šių metodų taikymą, siekia dalyvių kūrybinės, savarankiškos darbinės veiklos. Skiriant praktines užduotis, būtina atsižvelgti į negalės pobūdį, kad nesudarytų iliuzinių prielaidų mokytis vieną ar kitą profesiją. Reikia nepamiršti, kad sėkmė žmogų įkvepia. Jei bus patenkinti savirealizacijos poreikiai – formuosis teigiami motyvai, interesai, profesinės veiklos poreikiai. Būtina sudaryti sąlygas priimti informaciją kiekvienam savo tempu, aiškinamąją medžiagą dėstyti „mažų žingsnių principu“, pagal kurį perteikiama medžiaga skirstoma į nedideles, logiškai išbaigtas dalis, kurias neįgalūs asmenys gali „vienu atsikvėpimu“ suprasti ir pritaikyti.
Susidomėjimas, profesija ir dėmesys jai yra svarbi vidaus proti
![Page 61: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/61.jpg)
61
nimo sąlyga. Susidomėjimą bus užtikrintas, jeigu užduotys atitiks asmens pajėgumus, bus paisoma jau įsigytų jo interesų, palaikus džiaugsmingą nuotaiką ir pasitikėjimą atliktu darbu. Negalima pamiršti: tai, ką asmuo pasirinks, priklauso nuo jo paties, nuo jo sprendimų, o ne nuo sąlygų ar atsitiktinumų. Tikslesnis savęs įsivaizdavimas ir racionalesnis savo elgesio vertinimas gali sąlygoti santykinę pasirinkimo laisvę. Žmogaus profesinę sėkmę, pasitenkinimą pasirinkta veiklos rūšimi ir jos atlikimo kokybę lemia tai, ar jo individualios ypatybės atitinka profesijos reikalavimus. Todėl kiekvienam neįgaliam asmeniui reikia padėti gerai pažinti ir įvertinti savo individualybę, kad galėtų rasti tinkamiausią gyvenimo būdą ir veiklos rūšį, leidžiančią jam efektyviai panaudoti turimus gebėjimus. Norint tinkamai išspręsti profesijos pasirinkimo klausimą, pirmiausia reikia suderinti asmenybės gabumus su darbo pasaulio teikiamomis galimybėmis.
Išbandant praktinius darbus pagal profesinės veiklos sritis, galima taikyti metodus:
1. Orientavimosi į būsimą gaminį metodas• praktinis daiktų gaminimas. Programos dalyviams duoda
mi detalūs gaminio brėžiniai ar piešiniai ir medžiagos (medis, pluoštas, metalas ir kt.);
• patalpa, kurioje dirbama, aprūpinta įrankiais ir įrengimais.2. Konstrukcinis metodas:• mokoma ne vien darbų, bet ir konstravimo, gaminių tobuli
nimo;• programos dalyviams pateikiama kūrybinė problema, kurią
jie turi kūrybiškai išspręsti gamindami;• dalyviai skatinami būti savarankiški.Pagal informacijos perdavimo ir suvokimo šaltinius reikėtų nau
doti žodinius, vaizdinius ir praktinius metodus. Vedant praktinius užsiėmimus, reikalingi instruktažai:1. Įvadinis instruktažas, kurio tikslas – programos dalyvių pa
ruošimas dienos darbui:• paaiškinami darbo saugos reikalavimai;• išsiaiškinama įrankių ir įrengimų paskirtis;• išaiškinama ir paskiriama užduotis.2. Einamasis instruktažas, kurio tikslas – dalyvių konsultavi
mas pratybų metu dėl:
![Page 62: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/62.jpg)
62
• teisingo darbo vietos organizavimo ir saugaus darbo;• teisingų darbo veiksmų atlikimo;• naudojimosi duotais brėžiniais, instrukcijomis;• įrenginių tvarkymo;• darbo eigos;• darbo kokybės ir vertinimo.3. Individualus instruktažas, kurio tikslai:• gilintis į kiekvieno dalyvio darbą;• ugdyti dalyvių gebėjimą savarankiškai analizuoti ir atlikti
užduotis;• užtikrinti tinkamą dalyvio poilsį;• nuolat teikti pakartotiną pagalbą nesupratusiems užduo
ties.4. Baigiamasis instruktažas, kurio tikslas – visos dalyvių
grupės užsiėmimo rezultatų apibendrinimas:• aptarti pagamintų gaminių kokybę;• įvertinti dalyvių pastangas, darbo kultūrą, gaminį ir kt.;• paskelbti kito užsiėmimo tikslą.Dirbantys specialistai turėtų būti atviri naujoms idėjoms ir ug
dymo kaitai, tačiau metodų taikymo efektyvumas priklausys nuo objektyvių ir subjektyvių sąlygų, kurias susikurs dirbantys specialistai ir žymią negalią turintys programos dalyviai.
Programos poskyriai rengti vadovaujantis Lietuvos švietimo klasifikacija ir atsižvelgiant į patvirtintus „Draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių“ sąrašus.
Į programą reikia žiūrėti lanksčiai ir kūrybingai, atsižvelgiant į asmenų su žymia negalia norus ir lūkesčius, mokymo įstaigose siūlomas profesinio pasirinkimo galimybes, darbo rinkos pasiūlymus, darbo vietų pritaikymą žymią negalią turintiems asmenims.
Profesinės karjeros planavimas(Įvadas į praktinių gebėjimų išbandymą pagal profesines
veiklos sritis)
Šiuo programos poskyriu siekiama, kad asmenys su žymia negalia įžvelgtų savo gyvenimo prasmę, stengtųsi būti naudingi, nusiteikę tobulėti ir mokytis, įgytų tikslingo ir planingo veikimo įgūdžių: kelti tikslus, ieškoti jų įgyvendinimo būdų ir priemonių, pagrįstai vertinti
![Page 63: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/63.jpg)
63
rezultatus. Profesinė karjera – tai racionalaus profesijos pasirinkimo ir karjeros planavimo rezultatas. Karjerą galima pradėti planuoti tik tuomet, kai žmogus apsisprendžia dėl profesijos, t. y. pasirenka profesiją, nes kiekvieną karjeros planą sąlygoja konkrečios profesijos prigimtis. Racionalus profesijos pasirinkimas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis karjeros planas yra sėkmingos profesinės karjeros prielaidos. Pirmoji prielaida – racionalus profesijos pasirinkimas – svarbesnė, nes, suklydus pasirenkant profesiją, karjeros planavimas nebus sėkmingas, nes karjera bus planuojama toje profesinėje veikloje, kuri neatitinka žmogaus prigimtinių gabumų, jo profesinio pašaukimo.
Siekiama suteikti sistemą nuostatų, žinių, gebėjimų, reikalingų karjeros valdymui tam tikrame gyvenimo tarpsnyje ar viso gyvenimo eigoje, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą ir ilgalaikio poveikio siekius.
Tikslas Ugdyti žymią negalią turinčių asmenų profesinės karjeros val
dymo gebėjimus.Uždaviniai1. Pažinti save ir supančią darbo aplinką.2. Suprasti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos kaitos galimy
bes.3. Suprasti prisitaikymo darbe būtinybę.4. Suprasti nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo reikšmę.5. Sugebėti realiai įvertinti save ir aplinką, darbo pasaulį ir
vietą jame.
Realizavimo aplinka ir priemonės
Pokalbių, diskusijų vedimui, rašto bei grafiniams darbams skirtas darbo patalpa (klasė), pritaikyta žymią negalią turintiems asmenims (pritaikyta mokyklos aplinka ir patalpos, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo priemonės akliesiems, asmenims su fizine negalia (su judėjimo ir motorikos sutrikimais).
![Page 64: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/64.jpg)
64
Veik
los t
rukm
ė (2
0 va
l.)
Veik
los s
ritis
Veik
los t
iksl
asTi
kėtin
os k
ompe
tenc
ijos
Vala
ndų
skai
čius
1. S
upaž
indi
nim
as
su p
rofe
sini
ų m
okyk
lų sp
ektru
.
1.1
Susi
paži
nti s
u pr
ofes
inės
kar
jero
s ga
limyb
ėmis
pro
fesi
nėse
mok
yklo
se.
1.2
Susi
paži
nti s
u pr
iėm
imo
mok
ytis
sąly
gom
is ir
tvar
ka.
1.3
Išsi
aišk
inti
geog
rafin
ę pr
ofes
inių
m
okyk
lų p
adėt
į.
1.1.
1 Ži
no sp
ecia
lybe
s, ku
rių g
alim
a m
okyt
is
prof
esin
ėse
mok
yklo
se.
1.1.
2 N
usim
ano
apie
mok
ymos
i pro
fesi
nėse
m
okyk
lose
susk
irsty
mą
pako
pom
is.
1.2.
1 Ži
no, k
okie
reik
alav
imai
kel
iam
i asm
enim
s, st
ojan
tiem
s mok
ytis
į pr
ofes
ines
mok
ykla
s1.
3.1
Įver
tina
prof
esin
ės m
okyk
los g
eogr
afinę
pa
dėti,
renk
antis
pro
fesi
ją.
4
2. P
asiti
kėjim
o sa
vim
i stip
rinim
as.
2.1
Nau
dotis
pas
iūly
tais
būd
ais i
r pr
iem
onėm
is, k
urie
pad
eda
suvo
kti
info
rmac
iją.
2.2
Stip
rinti
teig
iam
ą sa
vęs v
ertin
imą.
2.3
Susi
form
uoti
real
ius n
orus
ir
lūke
sčiu
s.2.
4 La
vint
i sav
iana
lizės
įgūd
žius
.2.
5 D
alyv
auti
įvai
raus
pob
ūdži
o po
kalb
iuos
e (d
isku
sijo
se, g
inče
, int
ervi
u),
pade
danč
iuos
e pr
isita
ikyt
i ir t
inka
mai
įv
eikt
i asm
enin
es n
esėk
mes
.
2.1.
1 N
usim
ano
apie
mok
ymos
i būd
us ir
prie
mon
es.
2.2.
1 Su
pran
ta g
yven
imo
kelia
mus
užd
avin
ius i
r ži
no jų
spre
ndim
o bū
dus.
2.2.
2 A
tpaž
įsta
teig
iam
as ir
nei
giam
as sa
vo sa
vybe
s.2.
3.1
Suvo
kia
real
ias s
avo
galim
ybes
dar
binė
je
veik
loje
.2.
4.1
Priim
a sa
ve to
kį, k
oks y
ra.
2.5.
1 G
eba
pris
itaik
yti i
r tin
kam
ai įv
eikt
i keb
lum
us.
3
3. S
avęs
ir k
ito
žmog
aus p
ažin
imas
ir
tole
ranc
ija.
3.1
Suvo
kti s
ave
kaip
savi
tą.
3.2
Prip
ažin
ti ki
tų a
smen
ų in
divi
dual
umą.
3.1.
1 G
eba
pasa
koti
apie
save
. 3.
2.1
Tole
ruoj
a ki
tų ž
mon
ių sa
vitu
mą
ir sk
irtin
gum
ą.3
![Page 65: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/65.jpg)
65
4. B
endr
avim
as ir
be
ndra
darb
iavi
mas
.
4.1
Dirb
ti ir
bend
rada
rbia
uti g
rupė
je.
4.2
Ats
ižve
lgti
į kitų
nuo
mon
ę.4.
3 M
okėt
i išs
akyt
i sav
o nu
omon
ę.
4.1.
1 G
eba
dirb
ti gr
upėj
e.4.
1.2
Geb
a ko
ntro
liuot
i sav
o ve
iksm
us ir
elg
esį.
4.2.
1 Su
pran
ta ir
prii
ma
nuor
odas
, tai
sykl
es.
4.3.
1 G
eba
argu
men
tuot
i rei
kšti
min
tis.
3
5. P
rofe
sinė
s ka
rjero
s pl
anav
imas
.
5.1
Suvo
kti p
rofe
sinė
s ka
rjero
s pl
anav
imo
svar
bą.
5.2
Suvo
kti
savo
ko
nkur
enci
ngum
o di
dini
mo
galim
ybes
dar
bo ri
nkoj
e.
5.1.
1 Įg
yja
žini
ų ap
ie d
arbo
pas
aulį.
5.1.
2 G
eba
suda
ryti
pagr
įstą
vei
klos
pla
ną.
5.2.
1 G
eba
ve
rtint
i sa
ve
ir sa
vo
prak
tines
ga
limyb
es.
3
6. P
rofe
sijų
gr
upav
imas
pag
al
veik
los p
obūd
į
6.1
Žino
ti, k
okio
s iš
skiri
amos
pro
fesi
jos
paga
l vei
klos
pob
ūdį.
6.2
Žino
ti pr
ofes
ijų, p
rikla
usan
čių
tai p
ačia
i pr
ofes
ijų g
rupe
i, sk
irtum
us ir
pan
ašum
us.
6.1.
1 N
usim
ano
apie
pro
fesi
nių
veik
lų rū
šis.
6.2
Orie
ntuo
jasi
, sk
irsty
dam
i pr
ofes
ijas
į gr
upes
pa
gal v
eikl
os p
obūd
į4
![Page 66: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/66.jpg)
66
Klausimai profesinės karjeros planavimo aptarimui1. Kokias žinai profesines mokyklas ir profesijas? 2. Ar Tau svarbi kitų žmonių nuomonė? 3. Ar žinai savo stipriąsias ir silpnąsias puse? 4. Dažniau mėgsti būti vienas ar su draugais?5. Ar gali pasakyti kitam asmeniui, ką apie jį manai?6. Ar svarbu įgyti profesinę kvalifikaciją? 7. Kur ir kuo manai dirbti, baigus mokymąsi? 8. Kokius praktinius darbus galėtum atlikti labai gerai? 9. Kokio darbo greičiausiai negalėtum atlikti? 10. Ar visada baigi tai, ką pradėjai?11. Kokius matai skirtumus ir panašumus tarp žinomų profe
sijų?12. Kokiose profesinės veiklos srityse norėtum išbandyti savo
darbinius gebėjimus?
Architektūra ir statyba
Šia programos dalimi siekiama, kad sunkią negalią turintys asmenys galėtų išbandyti savo praktinius gebėjimus architektūros ir statybos srityse. Užsiėmimai grindžiami nuostata, kad kiekvienas asmuo geba tobulėti ir savarankiškai bei atsakingai kurtis savo gyvenimą ir jį įprasminti. Neįgalūs asmenys turi būti skatinami savarankiškai mąstyti, interpretuoti, rinktis. Atlikdami praktines užduotis, neįgalieji turėtų atrasti savo polinkius ir suprasti savo norus bei realias galimybes juos įgyvendinti.
Siekiama atskleisti asmenų gebėjimus, bendravimo įgūdžius, matematinius gebėjimus, atsparumą stresui ir pakantumą, domėjimąsi architektūra ir statyba. Suteikti sistemą nuostatų, žinių, gebėjimų, reikalingų architektūros ir statybos krypties profesijoms pasirinkti, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą.
Siekiama, kad asmenys su žymia negalia pasitikėtų savo jėgomis ir rodytų iniciatyvą realizuodami save praktinėje veikloje, norėtų plėtoti kūrybines, fizines galias, realiai vertintų savo pasiekimus ir galimybes.
![Page 67: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/67.jpg)
67
Tikslas Padėti praktiškai išbandyti gebėjimus ir tinkamai pasirinkti
vieną iš architektūros ir statybos profesijų.
Uždaviniai1. Susipažinti su architektūros ir statybos profesijomis.2. Išbandyti praktinius gebėjimus architektūros ir statybos pro
fesinėse veiklose.3. Įgyti naujų architektūros ir statybos profesijoms reikalingų
praktinių gebėjimų.4. Suvokti, kokios asmens būdo savybes reikalingos renkantis
mokytis vieną iš architektūros ir statybos profesijų.
Realizavimo aplinka ir priemonėsAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos ir aprūpin
ta architektūros ir statybos profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 68: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/68.jpg)
68
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us1.
Arc
hite
ktūr
os
ir st
atyb
os
prof
esijų
pa
žini
mas
.
1.1
Supa
žind
inti
su a
rchi
tekt
ūros
ir
stat
ybos
pro
fesi
jom
is.
1.2.
1 A
naliz
uoti
norų
ir
galim
ybių
su
derin
amum
ą.
1.1.
1 Ži
no
arch
itekt
ūros
ir
stat
ybos
pr
ofes
inės
kr
yptie
s sp
ecia
lybe
s.1.
2.1
Suvo
kia
norų
ir g
alim
ybių
der
inim
o bū
tinum
ą.1
2. D
arbo
br
ėžin
iai.
2.1
Skai
tyti
darb
o br
ėžin
ius.
2.2
Bra
ižyt
i ir p
erbr
aižy
ti br
ėžin
ius
2.1.
1 Sk
aito
dar
bo b
rėži
nius
.2.
1.2
Geb
a nu
brai
žyti
(per
brai
žyti)
brė
žini
us.
2.1.
3 M
oka
naud
otis
šabl
onai
s.5
3. A
pdai
los
darb
ai.
3.1
Atli
kti p
avirš
ių p
aruo
šim
o da
rbus
.3.
2 A
tlikt
i daž
ymo
darb
us.
3.1
Nus
iman
o ap
ie a
pdai
los
darb
ams
reik
alin
gus
rank
iniu
s įra
nkiu
s.3.
1.2
Nus
iman
o ap
ie p
avirš
ių p
aruo
šim
ą da
žym
ui.
3.2
Geb
a nu
dažy
ti nu
rody
tą p
avirš
ių.
6
4. D
ekor
avim
o da
rbai
.4.
1 K
urti
deko
raty
vine
s int
erje
ro
deta
les.
4.1.
1 Tu
ri m
enin
į sko
nį.
4.1.
2 N
usim
ano
apie
spal
vų d
erin
imo
galim
ybes
.4.
1.3
Kur
ia d
ekor
atyv
ines
inte
rjero
det
ales
.6
5. M
edži
o da
rbai
.5.
1 Pa
gam
inti
iš m
edži
o ne
sudė
tingą
ga
min
į.
5.1.
1 Ži
no
med
žio
darb
ams
naud
ojam
ų ra
nkin
ių
įrank
ių
pask
irtį.
5.1.
2 M
oka
dary
ti at
žym
as ru
ošin
yje.
5.1.
3 N
usim
ano
apie
med
ieno
s pav
iršia
us p
aruo
šim
ą.5.
1.4
Geb
a pa
gam
inti
nesu
dėtin
gą g
amin
į iš m
edži
o.
6
6. Iš
band
ytų
arch
itekt
ūros
ir
stat
ybos
dar
bų
apib
ūdin
imas
ir
verti
nim
as.
6.1
Nur
odyt
i arc
hite
ktūr
os ir
sta
tybo
s pr
ofes
ijų p
anaš
umus
ir sk
irtum
us.
6.2
Taik
yti a
rgum
entu
otus
ver
tinim
o kr
iterij
us.
6.1.
1 Ly
gina
arc
hite
ktūr
os ir
stat
ybos
pro
fesi
jas.
6.1.
2 G
eba
real
iai į
verti
nti s
avo
darb
iniu
s ge
bėjim
us d
arbi
nėje
ve
iklo
je.
6.1.
3 Su
voki
a tik
slum
o, k
ruop
štum
o, s
avar
anki
škum
o sv
arbą
pr
aktin
iuos
e da
rbuo
se.
6.1.
4 N
usim
ano
apie
pra
ktin
ius
darb
us, k
uriu
os r
eikė
s di
rbti,
m
okan
tis v
ieno
s arc
hite
ktūr
os ir
gam
ybos
pro
fesi
jos.
1
![Page 69: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/69.jpg)
69
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos architektūros ir statybos
profesinei sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Ar patinka braižyti, perbraižyti ir skaityti brėžinius?4. Kokias žinai profesijas, kur reikės atlikti paviršiaus pa
ruošimo ir dažymo darbus?5. Kodėl reikia derinti spalvas?6. Ar mėgsti dirbti medžio darbus?7. Kokius žinai rankinius įrankius, reikalingus medžio dar
bams atlikti?8. Kokie praktiniai darbai labiausiai patiko?9. Kaip vertini savo atliktus darbus?10. Kuo skiriasi ir kuo panašios architektūros ir statybos profe
sijos?
Kompiuterija
Žvilgsnis į kompiuterijos profesijų pasaulį padės neįgaliam žmogui suprasti savo polinkį domėtis informacinėmis technologijomis, mokytis savarankiškai dirbti ir planuoti savo veiklą, neprarasti smalsumo. Tai informacinio išprusimo ugdymas, kreipiant pagrindinį dėmesį į turimus darbo kompiuteriu bei informacinių technologijų taikymo įgūdžius. Plečiantis informacinėms technologijoms ir komunikacijos priemonėms, informacija tampa vienu svarbiausiu asmens darbo įrankiu, ryšio priemone. Šia programos dalimi siekiama, kad sunkią negalią turintys asmenys galėtų išbandyti savo praktinius gebėjimus kompiuterijos profesijų srityje. Praktiniai užsiėmimai grindžiami nuostata, kad kiekvienas neįgalus asmuo galėtų apibendrinti anksčiau įgytas informacinių technologijų žinias, dar labiau patobulintų kompiuterinės technologijos įgūdžius ir galėtų apsispręsti dėl tolesnio gilinimosi į šią sritį. Asmenys turi būti skatinami savarankiškai mąstyti, interpretuoti, rinktis. Atlikdami praktines užduotis, jie turi atrasti savo polinkius ir suprasti savo norus bei realias galimybes juos įgyvendinti.
Siekiama atskleisti asmenų gebėjimą pasitikėti savo jėgomis, atsakomybę už savo veiksmus, suteikti naujų nuostatų, žinių, gebėjimų,
![Page 70: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/70.jpg)
70
reikalingų kompiuterijos profesijoms. Asmenys, norintys pasirinkti kompiuteriją, kaip veiklos sritį, turi suvokti pagrindines informacinių technologijų sampratas, terminus, mokėti formuluoti išvadas ir apibendrinti turimas žinias.
TikslasPadėti sunkią negalią turintiems suaugusiems asmenims prak
tiškai išbandyti gebėjimus ir tinkamai pasirinkti vieną iš kompiuterijos profesijų.
Uždaviniai1. Susipažinti su kompiuterijos profesijomis.2. Išbandyti praktinius gebėjimus kompiuterijos srityje.3. Įgyti naujų praktinių gebėjimų informacinių technologijų
srityje.4. Suvokti savo realias galimybes, renkantis vieną iš kompiute
rijos profesijų.5. Numatyti įsidarbinimo perspektyvą, įgijus vieną iš kompiu
terijos profesijų.
Realizavimo aplinka ir priemonėsSunkią negalią turintiems suaugusiems asmenims pritaikytos
darbo vietos, aprūpintos kompiuterijos profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 71: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/71.jpg)
71
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us
1. K
ompi
uter
ijos
prof
esijų
paž
inim
as.
1.1
Supa
žind
inti
su k
ompi
uter
ijos
prof
esijo
mis
.1.
3 A
naliz
uoti
norų
ir g
alim
ybių
su
derin
imo
galim
ybes
.
1.1.
1 Ži
no k
ompi
uter
ijos p
rofe
sija
s.1.
2.1
Rea
liai s
uvok
ia sa
vo n
orus
ir g
alim
ybes
.1
2. K
ompi
uter
is.
2.1
Mok
ėti t
inka
mai
įjun
gti i
r išj
ungt
i ko
mpi
uter
į.2.
1 M
okėt
i dirb
ti kl
avia
tūra
.2.
1 A
tlikt
i pag
rindi
nius
vei
ksm
us su
pi
ktog
ram
omis
.
2.1.
1 M
oka
įjung
ti ir
išju
ngti
kom
piut
erį.
2.1.
1 Ži
no k
lavi
atūr
oje
sužy
mėt
ų že
nklų
reik
šmes
.2.
1 M
oka
sum
ažin
ti da
rbal
auki
o la
ngą
ir už
verti
jį.
5
3. T
ekst
o re
ngim
as.
3.1
Suku
rti d
okum
entą
.3.
2 Įr
ašyt
i dok
umen
tą į
apla
nką.
3.1.
1 G
eba
pažy
mėt
i, įte
rpti,
kop
ijuot
i, ša
linti.
3.1.
2 Ži
no, k
aip
įrašy
ti do
kum
entą
į ap
lank
ą.5
4. S
palv
ų de
rinim
as.
4.1
Skirt
i ir d
erin
ti sp
alva
s.4.
2 N
usim
anyt
i api
e m
aket
avim
ą.4.
1.1
Skiri
a ir
derin
a sp
alva
s.4.
2.1
Geb
a su
mak
etuo
ti ne
sudė
tingą
pla
katą
.5
5. In
tern
etas
.5.
1 M
okėt
i nar
šyti
inte
rnet
e.5.
1.1
Mok
a na
ršyt
i int
erne
te, s
usira
sti r
eiki
amą
info
rmac
iją.
3
6. P
roje
ktin
is
kūry
bini
s dar
bas.
6.1
Atli
kti m
enin
ius k
ūryb
iniu
s dar
bus.
6.1.
1 G
eba
atlik
ti m
enin
es u
žduo
tis.
5
7. Iš
band
ytų
kom
piut
eriu
dar
bų
apib
ūdin
imas
ir
verti
nim
as.
7.1
Nur
odyt
i kom
piut
erijo
s pro
fesi
jų
pana
šum
us ir
skirt
umus
.7.
2 A
rgum
entu
oti p
asiri
nkim
ą.
7.1.
1 Ly
gina
kom
piut
erijo
s pr
ofes
ijas.
7.1.
2 G
eba
real
iai į
verti
nti s
avo
darb
iniu
s geb
ėjim
us.
7.1.
3 Su
voki
a tik
slum
o, k
ruop
štum
o,
sava
rank
išku
mo,
inic
iaty
vum
o sv
arbą
pra
ktin
iuos
e da
rbuo
se.
1
![Page 72: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/72.jpg)
72
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos kompiuterijos sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Ar patinka dirbti kompiuteriu?4. Ar norėtų tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius?5. Kodėl dirbant kompiuteriu reikia nusimanyti apie spalvų
derinius?6. Ką žino apie internetą?7. Kokius įsivaizduoja kūrybinius darbus, kuriuos galima at
likti kompiuteriu?8. Kokie kompiuteriu atliekami darbai labiausiai patiko?9. Kaip mano, ar moka dirbti kompiuteriu?10. Kuo skiriasi ir kuo panašios kompiuterijos profesijos?
Menas
Asmenys su žymia negalia galės išbandyti savo praktinius gebėjimus, atlikdami meninės krypties praktines užduotis, atrasti savo meninius polinkius ir, atlikdami konkrečias užduotis, suprasti savo norus bei realias galimybes.
Gebėjimas paskirstyti dėmesį ir būti kantriam, darbščiam, atkakliam – svarbiausios asmens savybės, reikalingos renkantis su menu susijusias profesijas. Šios asmens savybės padeda sunkią negalią turintiems asmenims jaustis saugiems, pasitikėti savo jėgomis. Gera aplinkos nuotaika atpalaiduoja ir išlaisvina, formuoja teigiamą požiūrį į save.
Siekiama: • atskleisti asmenų polinkį į dailiųjų amatų profesijas, jų me
ninius gebėjimus gaminant keramikos, tekstilės, floristikos, medžio, metalo, odos, vytelių dirbinius.
• suteikti sistemą nuostatų, žinių, gebėjimų, reikalingų meninės krypties profesijoms, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą.
• kad sunkią negalią turintys asmenys pasitikėtų savimi ir rodytų iniciatyvą realizuodami save kūrybinėje meninėje
![Page 73: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/73.jpg)
73
veikloje, norėtų plėtoti kūrybines, dvasines, fizines galias, realiai vertintų savo pasiekimus ir galimybes.
Tikslas Padėti asmenų su žymia negalia išbandyti meninius gebėjimus
ir pasirinkti meninės krypties profesiją.
Uždaviniai1. Susipažinti su meno profesijomis.2. Išbandyti praktinius meninius gebėjimus.3. Įgyti naujų praktinių meninių gebėjimų.4. Atskleisti asmens būdo savybes, kurios reikalingos meninės
krypties profesijoms: kantrybė, darbštumas, atkaklumas.
Realizavimo aplinka ir priemonėsAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos, aprūpintos
meno profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 74: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/74.jpg)
74
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us
1. Įv
adas
į m
eno
prof
esijų
pa
saul
į.
1.1
Supa
žind
inti
su m
eno
kryp
ties
prof
esin
ės k
arje
ros g
alim
ybėm
is.
1.2.
1 A
naliz
uoti
norų
ir g
alim
ybių
su
derin
amum
ą.
1.1.
1 Ži
no p
rofe
sinė
s men
o kr
yptie
s spe
cial
ybes
.1.
2.1
Suvo
kia
norų
ir g
alim
ybių
der
inim
o bū
tinum
ą.1
2. S
palv
inia
i kū
rybi
niai
pr
ojek
tinia
i da
rbai
.
2.1
Perte
ikti
vaiz
dą, i
dėją
spal
vinė
s ra
iško
s prie
mon
ėmis
.2.
2 A
tlikt
i užd
uotis
, der
inan
t spa
lvas
.
2.1.
1 Sk
iria
šilta
s ir š
alta
s, ko
ntra
stin
gas,
loka
lias s
palv
as,
išga
una
norim
us a
tspa
lviu
s.2.
2.1
Taik
o sp
alvų
niu
ansu
s ir t
onin
ę įv
airo
vę.
2.2.
2 K
uria
dek
orat
yvin
es k
ompo
zici
jas.
3
3. R
ankd
arbi
ai.
3.1
Žino
ti tra
dici
nes r
ankd
arbi
ų te
chni
kas.
3.2
Atli
kti
nėrim
o, m
ezgi
mo,
pyn
imo,
riš
imo
uždu
otis
.3.
3 M
okėt
i siu
vinė
ti ke
liais
siuv
inėj
imo
dygs
niai
s.3.
4 M
okėt
i nau
dotis
brė
žini
ais,
šabl
onai
s.
3.1.
1 Ži
no re
ikia
mas
dar
bo p
riem
ones
ir a
tliki
mo
tech
nika
s.3.
1.1
Atli
eka
gam
inio
det
alių
apd
oroj
imo
oper
acija
s.3.
2.1
Žino
kel
is p
ynim
o ir
rišim
o bū
dus,
mok
a ne
rti ir
meg
zti.
3.3.
1 Ži
no k
elis
siuv
inėj
imo
būdu
s.4.
1.1
Atli
eka
uždu
otis
pag
al d
uotu
s brė
žini
us ir
šabl
onus
.
3
5. S
iuvi
mas
.
5.1
Nus
iman
yti a
pie
med
žiag
as5.
2 M
okėt
i atli
kti n
esud
ėtin
gą u
žduo
tį,
pvz.
, apl
ikac
ija.
5.1.
1 A
tpaž
įsta
med
žiag
as, ž
ino
jų sa
vybe
s ir p
ritai
kym
o ga
limyb
es.
6.2.
1 A
pibū
dina
dar
bo e
igą
ir nu
sim
ano
apie
gal
imus
pa
žeid
imus
, net
inka
mai
apd
oroj
ant m
edži
agas
.6.
2.2
Atli
eka
nesu
dėtin
gas s
iuvi
mo
uždu
otis
.
3
6. D
irbin
iai i
š od
os.
6.1
Mok
ėti s
kaity
ti sc
hem
ą ir
brėž
iniu
s.6.
2 Pa
sirin
kti d
arbo
prie
mon
es,
med
žiag
as, į
rank
ius.
6.3
Pasi
gam
inti
men
o di
rbin
į iš o
dos.
6.1.
1 Su
pran
ta b
rėži
nius
ir sc
hem
as.
6.2.
1 M
oka
naud
otis
šabl
onai
s.6.
3.1
Nus
iman
o ap
ie d
ekor
avim
o bū
dus.
6.1.
2 G
eba
išpj
auti
deta
les i
š odo
s.6.
1.3
Mok
a įv
ertin
ti at
liktą
dar
bą, p
aste
bi a
tlikt
o da
rbo
klai
das.
3
![Page 75: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/75.jpg)
75
7. G
ėlių
ko
mpo
navi
mas
.
7.1
Nus
iman
yti a
pie
gėlių
aug
inim
ą ir
pr
ieži
ūrą.
7.2
Mok
ėti g
amin
ti pa
pras
tas p
uokš
tes i
š sk
intų
ir sa
usų
gėlių
.
7.1.
1 N
usim
ano
apie
gėl
ių a
ugin
imą
ir pr
ieži
ūrą.
7.1.
1 M
oka
kom
ponu
oti n
esud
ėtin
gas p
uokš
tes i
š ski
ntų
ir sa
usų
gėlių
.3
8. D
irbin
iai i
š m
edži
o.
8.1
Mok
ėti s
kaity
ti te
chni
nę sc
hem
ą.8.
2 Pa
sirin
kti r
eika
linga
s dar
bo
prie
mon
es, m
edži
agas
, įra
nkiu
s.8.
3 Pa
siga
min
ti m
eno
dirb
inį i
š med
žio.
8.1.
1 Su
pran
ta te
chni
nius
brė
žini
us ir
sche
mas
.8.
2.1
Mok
a nau
dotis
rank
inia
is m
edži
o da
rbam
s ski
rtais
įran
kiai
s ir
prie
mon
ėmis
.8.
3.1
Nus
iman
o ap
ie m
edie
nos a
pdor
ojim
ą ra
nkin
iais
įran
kiai
s.8.
1.2
Geb
a at
likti
nesu
dėtin
gą p
rakt
inę
uždu
otį.
8.1.
3 M
oka
įver
tinti
atlik
tą d
arbą
, pas
tebi
atli
kto
darb
o kl
aida
s.
3
9. D
irbin
iai i
š m
etal
o.
9.1
Mok
ėti s
kaity
ti te
chni
nę sc
hem
ą ir
brėž
inį.
9.2
Atri
nkti
darb
o pr
iem
ones
, med
žiag
as,
įrank
ius.
9.3
Paga
min
ti m
eno
dirb
inį i
š met
alo
9.1.
1 Su
pran
ta te
chni
nius
brė
žini
us ir
sche
mas
9.2.
1 M
oka
naud
otis
rank
inia
is m
etal
o da
rbam
s ski
rtais
įran
kiai
s ir
prie
mon
ėmis
9.3.
1 N
usim
ano
apie
met
alų
savy
bes i
r jų
apdo
rojim
ą ra
nkin
iais
įra
nkia
is9.
2.2
Geb
a pj
auti,
apd
orot
i ašt
rius k
ampu
s, lit
uoti
9.3.
3 M
oka
įver
tinti
atlik
tą d
arbą
, pas
tebi
atli
kto
darb
o kl
aida
s
3
10. D
izai
nas
10.1
Ana
lizuo
ti ir
perte
ikti
obje
ktų
bei
reiš
kini
ų vi
zual
ines
ypa
tybe
s.
10.1
.1 Į
žvel
gia
ir ap
ibūd
ina
steb
imų
obje
ktų
būdi
ngia
usiu
s br
uožu
s.10
.1.2
Per
teik
ia li
nijin
ę pe
rspe
ktyv
ą, p
ropo
rcija
s.10
.1.3
Kur
ia d
ekor
atyv
ines
kom
pozi
cija
s, do
mis
i fot
ogra
favi
mo
men
u.
1
11. I
šban
dytų
m
eno
kryp
ties
darb
ų ap
ibūd
inim
as ir
ve
rtini
mas
11.1
Nur
odyt
i, ku
o m
eno
prof
esijo
s sk
irias
i vie
na n
uo k
itos.
11.2
Tai
kyti
argu
men
tuot
us sa
vęs
įver
tinim
o kr
iterij
us.
su m
enu1
1.1.
1 Ly
gina
men
ines
pro
fesi
jas,
nuro
do jų
ski
rtum
us
ir pa
našu
mus
.11
.1.2
Geb
a rea
liai į
verti
nti s
avo d
arbi
nius
gebė
jimus
konk
reči
oje
srity
je.
11.1
.3 S
uvok
ia t
iksl
umo,
kru
opšt
umo,
sav
aran
kišk
umo
svar
bą
prak
tiniu
ose
darb
uose
.11
.1.4
Nus
iman
o ap
ie p
rakt
iniu
s da
rbus
, kur
iuos
rei
kės
dirb
ti,
mok
antis
men
o kr
yptie
s pro
fesi
jos.
1
![Page 76: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/76.jpg)
76
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos meno sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Kodėl reikia nusimanyti apie spalvų derinimą?4. Iš kokių medžiagų labiausiai patinka gaminti meninius dir
binius?5. Ką labiau mėgsta: atkartoti matytą gaminį ar sukurti naują?6. Kokius įsivaizduoja meno dirbinius, atliekamus rankdar
bių, siuvimo pagalba?7. Ką žino apie floristiką?8. Kokius žino meninius darbus iš medžio, metalo?9. Kokius meninius dirbinius galima pagaminti iš odos?10. Kaip mano, ar turi meninių gebėjimų?11. Kuo skiriasi ir panašios meno profesijos?
Gamyba ir perdirbimas
Dabartiniai pasikeitimai gamybos ir perdirbimo sistemoje reikalauja adekvačių joje dirbančių žmonių profesinių žinių ir gebėjimų pokyčių. Platesnės žinios ir gebėjimai garantuoja didesnes profesinio lankstumo ir mobilumo, o tuo pačiu ir socialinio saugumo bei asmeninės savirealizacijos galimybes. Siekiama suteikti sistemą žinių, gebėjimų, nuostatų, reikalingų pasirenkant vieną iš gamybos ir perdirbimo specialybių, labiausiai atitinkančių norus ir galimybes, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą. Įsitikinę, kad darbštumo, atsakomybės ir stiprios motyvacijos dirbti dėka galės sėkmingai mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją, neįgalieji pasieks gerų rezultatų. Dirbantys specialistai privalės priimti specifinį bendravimą, imtis specifinių metodikų, prisitaikyti prie neįgalių asmenų darbo tempo. Žinių ir praktinio taikymo įsisavinimui dažniausiai bus būtini didesni laiko ištekliai. Siekiama, kad asmenys su žymia negalia stengtųsi būti naudingi, nusiteikę tobulėti ir mokytis, įgytų tikslingo ir planingo veikimo įgūdžių: kelti tikslus, ieškoti jų įgyvendinimo būdų ir priemonių, pagrįstai vertinti rezultatus. Šie gebėjimai ugdomi sudarant sąlygas praktiškai išbandyti gebėjimus gamybos ir
![Page 77: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/77.jpg)
77
perdirbimo specialybių srityje.Tikslas Padėti asmenys su žymia negalia išbandyti praktinius gebėjimus
ir tinkamai pasirinkti vieną iš gamybos ir perdirbimo krypties profesijų.
Uždaviniai1. Susipažinti su gamybos ir perdirbimo krypties profesijo
mis.2. Išbandyti gebėjimus, atliekant gamybos ir perdirbimo kryp
ties praktines užduotis.3. Įgyti naujų gamybos ir perdirbimo krypties praktinių
gebėjimų.4. Suvokti asmens būdo savybių, tokių kaip kantrybė, darbštu
mas, atkaklumas, gebėjimas išlaikyti dėmesį būtinumą.Realizavimo aplinka ir priemonėsAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos, aprūpin
ta gamybos ir perdirbimo profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 78: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/78.jpg)
78
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us
1. Įv
adas
į ga
myb
os ir
pe
rdirb
imo
prof
esijų
pa
saul
į.
1.1
Supa
žind
inti
su g
amyb
os ir
per
dirb
imo
kryp
ties p
rofe
sinė
s kar
jero
s gal
imyb
ėmis
.1.
2.1
Suvo
kti n
orų
ir ga
limyb
ių su
derin
imo
būtin
umą
1.1.
1 Ži
no g
amyb
os ir
per
dirb
imo
prof
esin
ės
kryp
ties s
peci
alyb
es.
1.2.
1 Su
pran
ta n
orų
ir ga
limyb
ių d
erin
imo
būtin
umą
1
2. M
ityba
.
2.1
Nus
iman
yti a
pie
žalia
vų rū
šis.
2.2
Žino
ti pr
oduk
tų la
ikym
o są
lyga
s.2.
3 N
usim
anyt
i api
e pi
rmin
į žal
iavo
s pa
ruoš
imą.
2.4
Paga
min
ti ne
sudė
tingą
mai
sto
gam
inį.
2.1.
1 M
oka
rūši
uoti
žalia
vas.
2.1.
2 N
usim
ano
apie
tink
amą
prod
uktų
laik
ymą.
2.2.
1 G
eba
atlik
ti pi
rmin
į žal
iavo
s par
uoši
mą.
2.2.
2 M
oka
paru
ošti
nesu
dėtin
gus m
aist
o pr
oduk
tus.
6
3. S
iuvi
mas
.
3.1
Nus
iman
yti a
pie
rank
ines
siuv
imo
prie
mon
es ir
med
žiag
as.
3.2
Atli
kti n
esud
ėtin
gas k
irpim
o ir
siuv
imo
uždu
otis
.
3.1.
1 M
oka
bent
vie
ną ra
nkin
į siu
vim
o dy
gsnį
.3.
2.1
Dom
isi s
iuvi
mo
darb
ais.
3.2.
2 G
eba
iški
rpti
deta
lę p
agal
duo
tą ša
blon
ą.3.
2.3
Geb
a pr
isiū
ti pr
ie p
agrin
do n
urod
ytą
deta
lę.
5
4. M
ezgi
mas
, nėr
imas
.
4.1
Mok
ėti s
kaity
ti m
ezgi
mo
ir nė
rimo
sche
mas
.4.
2 M
okėt
i ner
ti va
šeliu
ir m
egzt
i virb
alai
s.4.
2 A
tlikt
i nes
udėt
inga
mez
gim
o (n
ėrim
o)
uždu
otį.
4.1.
1 Ži
no sc
hem
ose
žym
imų
sim
bolių
reik
šmę.
4.2.
1 N
usim
ano
apie
siūl
us, v
ašel
ių ir
virb
alų
num
eriu
s.4.
3.1
Mok
a m
egzt
i virb
alai
s, ne
rti v
ašel
iu.
4.3.
2 M
oka
real
iai į
verti
nti a
tlikt
ą da
rbą,
pas
tebi
at
likto
dar
bo k
laid
as.
![Page 79: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/79.jpg)
79
5. M
edži
o da
rbai
.
5.1
Nus
iman
yti a
pie
med
žio
savy
bes.
5.2
Nus
iman
yti a
pie
rank
iniu
s dar
bo
įrank
ius i
r prie
mon
es.
5.3
Atli
kti n
esud
ėtin
gus m
edži
o ap
doro
jimo
darb
us, p
vz.;
nuro
dyto
s for
mos
de
talė
s išp
jovi
mas
, kam
pų ju
ngim
as ir
kt.
5.1.
1 D
omis
i dar
bais
iš m
edie
nos
5.2.
2 G
eba
tinka
mai
nau
dotis
rank
inia
is įr
anki
ais,
žino
jų p
aski
rtį.
5.3.
1 G
eba
atlik
ti ne
sudė
tingu
s med
žio
darb
us.
5.3.
2 G
eba
past
ebėt
i dar
bo k
laid
as ir
jas t
aisy
ti.
6
6. Iš
band
ytų
gam
ybos
ir
perd
irbim
o da
rbų
apib
ūdin
imas
ir
verti
nim
as.
6.1
Nur
odyt
i, ku
o ga
myb
os ir
per
dirb
imo
prof
esijo
s pan
ašio
s ir s
kiria
si v
iena
nuo
ki
tos.
6.2
Taik
yti a
rgum
entu
otus
ver
tinim
o kr
iterij
us.
6.1.
1 Ly
gina
gam
ybos
ir p
erdi
rbim
o pr
ofes
ijas.
6.1.
2 G
eba
real
iai į
verti
nti s
avo
gebė
jimus
ko
nkre
čioj
e da
rbin
ėje
veik
loje
.6.
1.3
Suvo
kia
tiksl
umo,
kru
opšt
umo,
sa
vara
nkiš
kum
o sv
arbą
pra
ktin
iuos
e da
rbuo
se.
6.1.
4 N
usim
ano
apie
pra
ktin
ius d
arbu
s, ku
riuos
re
ikės
dirb
ti, m
okan
tis v
ieno
s iš g
amyb
os ir
pe
rdirb
imo
kryp
ties p
rofe
sijo
s.
1
![Page 80: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/80.jpg)
80
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos gamybos ir perdirbimo kryp
ties veiklai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Ar patinka maisto ruošimo darbai?4. Ar norėtų gilinti žinias apie siuvimą?5. Norėtų tik siūti ar ir mokėti sukirpti?6. Ar patinka megzti, nerti?7. Kokius žino rankinius įrankius, reikalingus dirbti su
medžiu?8. Kokie atliekami medžio darbai labiausiai patinka?9. Kaip mano, ar galės atlikti tikslumo, kruopštumo reikalau
jančius darbus?10. Kuo skiriasi ir kuo panašios gamybos ir perdirbimo kryp
ties profesijos?
Inžinerija ir inžinerinės profesijos
Asmenys su žymia negalia išbandydami savo praktinius gebėjimus inžinerijos ir inžinerinių specialybių srityje ir pasiekdami teigiamų rezultatų, gali pasijusti naudingi, nusiteikę tobulėti ir mokytis bei įgyti tikslingo ir planingo veikimo įgūdžių: kelti tikslus, ieškoti jų įgyvendinimo būdų ir priemonių, pagrįstai vertinti rezultatus. Kiekvienas žmogus renkasi tai, ką jis nori ir sugeba daryti. Būtina atkurti žmogaus su negalia fizinį, dvasinį ir ekonominį savarankiškumą.
Siekiama suteikti sistemą, žinių, gebėjimų, nuostatų, kurios reikalingos asmeniui, besirenkančiam vieną iš specialybių, labiausiai atitinkančių norus ir galimybes, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą ir ilgalaikio poveikio siekius. Pomėgis technikai, gebėjimas logiškai mąstyti, kruopštumas, atidumas ir komunikabilumas – tai būtinos asmens savybės, lemiančios sėkmingą šios srities profesijų pasirinkimą ir sėkmingą jų mokymąsi.
![Page 81: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/81.jpg)
81
Tikslas Padėti asmenims su žymia negalia išbandyti praktinius gebėji
mus inžinerinių profesijų srityje ir tinkamai apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo.
Uždaviniai1. Susipažinti su inžinerinėmis profesijomis.2. Išbandyti savo inžinerinius gebėjimus, atliekant praktines
užduotis.3. Įgyti naujų inžinerinių praktinių gebėjimų.4. Suvokti asmens būdo savybių (pomėgis technikai, kan
trybė, darbštumas, atkaklumas, dėmesio išlaikymas) būtinumą.
5. Suprasti nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo svarbą.
Realizavimo aplinka ir priemonėsAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos, aprūpin
tos inžinerijos ir inžinerinių profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 82: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/82.jpg)
82
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us
1. Įv
adas
į in
žine
rinių
pro
fesi
jų
pasa
ulį.
1.1
Supa
žind
inti
su in
žine
rinės
kry
ptie
s pr
ofes
ijom
is.
1.2.
1 A
naliz
uoti
norų
ir g
alim
ybių
su
derin
imo
būtin
umą.
1.1.
1 Ži
no in
žine
rinės
spec
ialy
bes.
1.2.
1 Su
voki
a sa
vo n
orų
ir ge
bėjim
ų de
rinim
o bū
tinum
ą.1
2. T
echn
inis
br
aižy
mas
.
2.1
Žino
ti br
ėžin
ių sk
aity
mo
ir br
aižy
mo
yp
atum
us.
2.2
Perb
raiž
yti (
padi
dint
i nur
odyt
u m
aste
liu)
brėž
inį.
2.1.
1 M
oka
skai
tyti
brėž
iniu
s.2.
1.2
Žino
brė
žini
ų at
likim
o te
chni
ką.
2.2.
1 M
atuo
ja a
tkar
pų il
gius
, ats
tum
us ti
nkam
ais
mat
avim
o įra
nkia
is.
2.2.
2 Su
voki
a, k
as y
ra m
aste
lis, s
ieja
jį su
tie
siog
iniu
pro
porc
ingu
mu.
5
3. M
onta
vim
o da
rbai
.
3.1
Mok
ėti s
kaity
ti m
onta
žine
s sch
emas
.3.
2 A
tlikt
i nes
udėt
inga
s pra
ktin
es
mon
tavi
mo
uždu
otis
.
3.1.
1 N
usim
ano
apie
mon
taži
nes s
chem
as.
3.2.
1 A
tliek
a ne
sudė
tingu
s mon
tavi
mo
darb
us.
6
4. M
etal
o da
rbai
.
4.1
Pasi
rinkt
i dar
bo p
riem
ones
, med
žiag
as,
įrank
ius.
4.2
Atli
kti š
altk
alvy
stės
užd
uotis
.
4.1.
1 M
oka
naud
otis
rank
inia
is m
etal
o da
rbam
s sk
irtai
s įra
nkia
is ir
prie
mon
ėmis
.4.
2.1
Nus
iman
o ap
ie m
etal
ų sa
vybe
s ir a
pdor
ojim
ą ra
nkin
iais
įran
kiai
s.4.
3.2
Geb
a pj
auti,
apd
orot
i ašt
rius k
ampu
s, gr
ęžti.
4.3.
3 La
ikos
i dar
bo sa
ugos
tais
yklių
.4.
3.4
Mok
a re
alia
i įve
rtint
i atli
ktą
darb
ą, p
aste
bi
atlik
to d
arbo
kla
idas
.
6
![Page 83: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/83.jpg)
83
5. K
ompi
uter
inė
įrang
a.
5.1
Nus
iman
yti a
pie
kom
piut
erin
ę įra
ngą.
5.2
Atli
kti p
agrin
dini
us v
eiks
mus
su
kom
piut
eriu
.5.
3 N
usim
anyt
i api
e iš
orin
ius į
reng
iniu
s.
5.1.
1 D
omis
i kom
piut
erin
ės įr
ango
s der
inim
o da
rbai
s.5.
2.2
Geb
a tin
kam
ai įj
ungt
i ir i
šjun
gti k
ompi
uter
į.5.
2.2
Nus
iman
o ap
ie iš
orin
ius į
reng
iniu
s:
mon
itorių
, kla
viat
ūrą,
pel
ę, sp
ausd
intu
vą,
skai
tytu
vą.
6
6. Iš
band
ytų
inži
nerin
ių d
arbų
ap
ibūd
inim
as ir
įv
ertin
imas
.
6.1
Nur
odyt
i, ku
o in
žine
rinės
pro
fesi
jos
skiri
asi v
iena
nuo
kito
s.6.
2 Ta
ikyt
i arg
umen
tuot
us sa
vęs v
ertin
imo
krite
rijus
.
6.1.
1 Ly
gina
inži
nerin
es p
rofe
sija
s, nu
rodo
jų
skirt
umus
ir p
anaš
umus
.6.
1.2
Geb
a re
alia
i įve
rtint
i sav
o ge
bėjim
us
konk
reči
oje
darb
inėj
e ve
iklo
je.
6.1.
3 Su
voki
a tik
slum
o, k
ruop
štum
o,
sava
rank
išku
mo
svar
bą p
rakt
inia
me
darb
e.6.
1.4
Nus
iman
o ap
ie p
rakt
iniu
s dar
bus,
kuriu
os
reik
ės d
irbti,
mok
antis
inži
nerin
ės p
rofe
sijo
s.
1
![Page 84: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/84.jpg)
84
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos inžinerijos ir inžinerinių
profesijų sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Ar patinka skaityti ir braižyti techninius brėžinius?4. Ką žino apie montavimo darbus?5. Ar patinka dirbti metalo darbus?6. Kokius žino šaltkalvystės praktinius darbus?7. Kokius žino rankinius įrankius, reikalingus darbui su meta
lu?8. Kokie atliekami medžio darbai labiausiai patinka?9. Kaip mano, ar galės atlikti tikslumo, kruopštumo reikalau
jančius darbus?10. Kuo skiriasi ir kuo panašios inžinerijos ir inžinerinės profe
sijos?
Verslas ir administravimas
Asmenims su žymia negalia sudaromos sąlygos išbandyti savo praktinius gebėjimus verslo ir administravimo srityje. Atlikdami praktines užduotis, jie galės nustatyti savo polinkius ir suprasti savo norus bei realias galimybes juos įgyvendinti.
Siekiama atskleisti asmenų organizacinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, matematinius gebėjimus, atsparumą stresui ir pakantumą, domėjimąsi verslo pasauliu. Paskatinę asmeninę iniciatyvą, sustiprinę motyvaciją aktyviai reintegracijai ir socializacijai, formuoti savireklamos įgūdžius, sustiprinti bendruosius gebėjimus, prisidėsime prie žmogiškųjų išteklių verslumo ir palankaus verslo klimato stiprinimo.
Neįgalus asmuo jausis geriau, kai jį supanti aplinka nevers rungtyniauti, lyginti ir lygiuotis, o jo savijauta bus komfortabilesnė, jeigu bus sudaromos geresnės sąlygos jo asmenybės raidai. Sistema suteiktų nuostatų, žinių, gebėjimų, reikalingų verslo ir administravimo krypties profesijų pasirinkimui, akcentuojant savęs pažinimą kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindą, leis asmenims su žymia negalia pasitikėti savo jėgomis ir rodyti asmeninę iniciatyvą, realizuojant save praktinėje veikloje.
![Page 85: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/85.jpg)
85
TikslasPadėti asmenims su žymia negalia praktiškai išbandyti gebėji
mus, reikalingus verslo ir administravimo profesijų srityje ir apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo.
Uždaviniai1. Susipažinti su verslo administravimo profesijomis.2. Suvokti asmens būdo savybių būtinumą: kantrybė, darbštu
mas, atkaklumas, atsparumas įtampai.3. Įgyti naujų praktinių verslo administravimo gebėjimų.4. Suprasti realius gebėjimus darbui verslo administravimo
profesijų srityje.
Realizavimo aplinkaAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos, aprūpin
tos verslo ir administravimo profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 86: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/86.jpg)
86
Truk
mė
(25
val.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us1.
Įvad
as į
vers
lo
adm
inis
travi
mo
prof
esijų
pas
aulį.
1.1
Supa
žind
inti
su v
ersl
o ad
min
istra
vim
o kr
yptie
s pro
fesi
nės k
arje
ros g
alim
ybėm
is.
1.2.
1 A
naliz
uoti
savo
nor
ų ir
galim
ybių
su
derin
amum
ą.
1.1.
1 Ži
no v
ersl
o ad
min
istra
vim
o kr
yptie
s sp
ecia
lybe
s1.
2.1
Suvo
kia
norų
ir g
alim
ybių
der
inim
o bū
tinum
ą
1
2. V
ersl
o ad
min
istra
vim
o pr
ojek
tinia
i dar
bai.
2.1
Perte
ikti
idėj
ą žo
džiu
ir ra
štu.
2.2
Atli
kti o
rgan
izac
ines
užd
uotis
.2.
3 Su
dary
ti (p
agal
susi
kurtą
pro
jekt
ą)
darb
o gr
afiką
.
2.1.
1 Ži
no re
ikal
ingu
s išt
ekliu
s idė
jai r
ealiz
uoti.
2.2.
1 Su
pran
ta o
rgan
izac
inių
geb
ėjim
ų sv
arbą
2.
3.1
Geb
a pl
anuo
ti, d
etal
izuo
ti 2.
3.2
Supr
anta
dar
bų p
lana
vim
o re
ikšm
ę
8
3. D
okum
enta
cijo
s tv
arky
mas
.3.
1 Pi
ldyt
i nur
odyt
ą do
kum
enta
ciją
3.2
Mok
ėti a
tlikt
i pas
ikar
toja
nčią
ope
raci
ją.
3.3
Mok
ėti t
vark
inga
i atli
kti u
žduo
tis.
3.1.
1 D
omis
i jur
idin
iais
dok
umen
tais
.3.
1.2
Nus
iman
o ap
ie d
okum
entų
pild
ymo
tvar
ką.
3.3.
1 Su
pran
ta tv
arki
ngum
o sv
arbą
pild
ant
doku
men
tus.
3
4. D
arba
s ko
mpi
uter
iu.
4.1
Mok
ėti a
tlikt
i pag
rindi
nius
vei
ksm
us su
ko
mpi
uter
iu.
4.2
Mok
ėti d
irbti
klav
iatū
ra
4.1.
1 M
oka
įjung
ti ir
išju
ngti
kom
piut
erį.
4.2.
1 Ži
no k
lavi
atūr
os m
ygtu
kų re
ikšm
ę.4.
2.2
Geb
a rin
kti,
kopi
juot
i, ta
isyt
i tek
stą.
4
5. In
form
acijo
s ka
upim
as.
5.1
Žino
ti, k
aip
rinkt
i ir s
iste
min
ti in
form
aciją
.5.
1.1
Mok
a na
udot
is in
form
acin
iais
ir
tech
nolo
gini
ais š
altin
iais
(bib
liote
kų fo
ndai
s, du
omen
ų ba
zėm
is, k
ompi
uter
ių ti
nkla
is, v
aizd
o įra
šais
).
4
![Page 87: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/87.jpg)
87
6. M
atem
atik
os
taik
ymo
galim
ybės
.
6.1
Žino
ti m
atem
atik
os ta
ikym
o ga
limyb
es.
6.1.
1 M
oka
susi
rast
i rei
kiam
ą in
form
aciją
in
form
acijo
s šal
tinyj
e.6.
1.2
Atli
eka
aritm
etin
ius i
r mat
avim
o ve
iksm
us.
6.1.
3 Te
isin
gai v
arto
ja e
kono
mik
os są
voka
s.6.
1.4
Taik
o sk
aiči
avim
o ge
bėjim
us p
rakt
inės
e si
tuac
ijose
.
4
7. Iš
band
ytų
vers
lo
adm
inis
travi
mo
darb
ų ap
ibūd
inim
as ir
sa
vęs v
ertin
imas
.
7.1
Nur
odyt
i, ku
o ve
rslo
adm
inis
travi
mo
prof
esijo
s ski
riasi
vie
na n
uo k
itos.
7.2
Taik
yti a
rgum
entu
otus
savę
s ver
tinim
o kr
iterij
us.
7.1.
1 Ly
gina
ver
slo
adm
inis
travi
mo
prof
esija
s, nu
rodo
jų sk
irtum
us ir
pan
ašum
us.
7.1.
2 G
eba
real
iai į
verti
nti s
avo
darb
iniu
s ge
bėjim
us k
onkr
ečio
je sr
ityje
.7.
1.3
Suvo
kia
orga
nizu
otum
o, m
atem
atin
ių
gebė
jimų,
sava
rank
išku
mo
svar
bą p
rakt
iniu
ose
darb
uose
.7.
1.4
Nus
iman
o ap
ie p
rakt
iniu
s dar
bus,
kuriu
os
reik
ės d
irbti,
mok
antis
ver
slo
adm
inis
travi
mo
prof
esijo
s.
1
![Page 88: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/88.jpg)
88
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos verslo ir administravimo
profesinei sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Ar patinka organizaciniai darbai?4. Ką žino apie dokumentų tvarkymą?5. Kur galima gauti ieškomos informacijos?6. Ar verslo ir administravimo profesijoms reikalingos mate
matikos žinios?7. Kur pritaiko turimas matematikos žinias ?8. Ar patinka bendrauti su žmonėmis?9. Kaip mano, ar pakankamai yra atsparus įtampai, stresui?10. Kuo skiriasi ir kuo panašios verslo ir administravimo profe
sijos?
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
Šia programos dalimi siekiama, kad asmenys su žymia negalia galėtų išbandyti savo praktinius gebėjimus žemės ūkio profesijų veiklos srityje. Praktiniai užsiėmimai grindžiami nuostata, kad kiekvienas neįgalus asmuo geba tobulėti ir savarankiškai bei atsakingai kurtis savo gyvenimą ir jį įprasminti. Asmenys turi būti skatinami savarankiškai mąstyti, interpretuoti, rinktis, kad atlikdami praktines užduotis, atrastų savo polinkius ir suprastų savo norus bei realias galimybes jų įgyvendinti.
Siekiama atskleisti asmenų darbinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, matematinius gebėjimus, atsparumą stresui ir pakantumą, domėjimąsi žemės ūkio profesijomis ir suteikti sistemą nuostatų, žinių, gebėjimų, reikalingų žemės ūkio krypties profesijų pasirinkimui, akcentuojamas savęs pažinimas, kaip mokymosi ir profesijos rinkimosi pagrindas.
Asmenims su žymia negalia siekiama įskiepyti pasitikėjimą savo jėgomis, akcentuojama iniciatyvos svarba realizuojant save praktinėje veikloje.
![Page 89: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/89.jpg)
89
Tikslas Padėti asmenims su žymia negalia praktiškai išbandyti gebėji
mus ir tinkamai pasirinkti vieną iš žemės ūkio profesijų.
Uždaviniai1. Susipažinti su žemės ūkio profesijomis.2. Išbandyti praktinius gebėjimus žemės ūkio profesijų srity
je.3. Įgyti naujų žemės ūkio profesijoms reikalingų praktinių
gebėjimų.4. Suvokti reikalingas asmens būdo savybes, renkantis moky
tis vieną iš žemės ūkio profesijų.
Realizavimo aplinka ir priemonėsAsmenims su žymia negalia pritaikytos darbo vietos, aprūpin
tos žemės ūkio profesijų išbandymui reikalingomis priemonėmis ir įrengimais.
![Page 90: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/90.jpg)
90
Veik
los t
rukm
ė (2
5 va
l.)
Veik
los s
rity
sVe
iklo
s tik
slas
Tikė
tinos
kom
pete
ncijo
sVa
land
ų sk
aiči
us
1. Ž
emės
ūki
o pr
ofes
ijų p
ažin
imas
.
1.1
Supa
žind
inti
su ž
emės
ūki
o pr
ofes
ijom
is.
1.3
Ana
lizuo
ti no
rų ir
gal
imyb
ių
sude
rinim
o ga
limyb
es.
1.1.
1 Ži
no ž
emės
ūki
o pr
ofes
ijas.
1.2.
1 R
ealia
i suv
okia
savo
nor
ų ir
galim
ybių
de
rinim
o bū
tinum
ą.1
2. Ž
eldy
nų
proj
ekta
vim
as.
2.1
Arg
umen
tuot
i pat
eiki
amą
idėj
ą.2.
2 Pa
teik
ti pr
ojek
to id
ėjos
esk
izą.
2.1.
3 M
oka
apra
šyti
idėj
a.2.
1.4
Dom
isi
apže
ldin
imo
darb
ais.
6
3. A
ugal
ų pa
žini
mas
.
3.2
Žino
ti ra
nkin
ius į
rank
ius,
reik
alin
gus
auga
lų p
rieži
ūrai
.3.
3 A
tlikt
i nes
udėt
inga
s aug
alų
prie
žiūr
os
uždu
otis
.
3.1.
1 N
usim
ano
apie
aug
alų
prie
žiūr
ai re
ikal
ingu
s ra
nkin
ius į
rank
ius.
3.1.
2 G
eba
atlik
ti ne
sudė
tingu
s aug
alų
prie
žiūr
os
darb
us.
6
4. S
ėklų
rūši
avim
as.
4.1
Įsim
inti
sėkl
ų pa
vyzd
žius
.4.
2 R
ūšiu
oti s
ėkla
s.4.
3 A
tlikt
i sėk
lų sė
jimo
(gėl
ių sv
ogūn
ėlių
so
dini
mo)
užd
uotis
.
4.1.
1 N
usim
ano
apie
sėkl
ų rū
šis.
4.2.
1 N
usim
ano
apie
tink
amą
sėkl
ų la
ikym
ą.4.
3.1
Geb
a sė
ti (s
odin
ti).
5
5. K
ūryb
inia
i dar
bai i
š sė
klų
ir sa
usų
gėlių
.5.
1 K
urti
deko
raty
vini
us d
arbe
lius.
5.1.
1 N
usim
ano
apie
kom
pona
vim
o da
rbus
.5.
1.2
Geb
a na
udot
is d
uoto
mis
med
žiag
omis
ir
prie
mon
ėmis
.6
6. Iš
band
ytų
žem
ės ū
kio
darb
ų ap
ibūd
inim
as ir
ve
rtini
mas
.
6.1
Nur
odyt
i žem
ės ū
kio
prof
esijų
pa
našu
mus
ir sk
irtum
us.
6.2
Taik
yti a
rgum
entu
otus
ver
tinim
o kr
iterij
us.
6.1.
1 Ly
gina
žem
ės ū
kio
pro
fesi
jas.
6.1.
2 G
eba
real
iai į
verti
nti s
avo
darb
iniu
s ge
bėjim
us.
6.1.
3 Su
voki
a tik
slum
o, k
ruop
štum
o,
sava
rank
išku
mo
svar
bą p
rakt
iniu
ose
darb
uose
.6.
1.4
Nus
iman
o ap
ie p
rakt
iniu
s žem
ės ū
kio
darb
us.
1
![Page 91: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/91.jpg)
91
Klausimai pakartojimui ir aptarimui1. Kokios profesijos priskiriamos žemės ūkio, miškininkystės
ir žuvininkystės profesinei sričiai?2. Kokių polinkių, interesų, asmeninių savybių ir sugebėjimų
reikia pasirinktai profesinei veiklai?3. Kokius žino žemės ūkio darbus?4. Kokius mėgsta dirbti žemės ūkio darbus?5. Kur galima gauti ieškomos informacijos?6. Kokius darbus reikės dirbti, projektuojant želdynus?7. Ar žemės ūkio darbams reikalingi matematiniai gebėji
mai?8. Ar patinka prižiūrėti augalus?9. Kaip mano, ar pakankamai yra pasiruošęs dirbti žemės ūkio
darbus?10. Kuo skiriasi ir panašios žemės ūkio profesijos?
Patikrinimo darbu (pratybų) skyriaus programos išvados
Patikrinimo darbu (pratybų) skyriaus programa padės asmenims su žymia negalia ryžtingai, kryptingai ir tikslingai pritaikyti turimus ir naujai įgytus gebėjimus, žinias bei praktinę patirtį siekiant profesinės karjeros ir mokantis visą gyvenimą.
1. Profesinis informavimas padės asmenims su žymia negalia apsispręsti, kuriose profesinės veiklos srityse išbandyti savo praktinius gebėjimus.
2. Asmenys su žymia negalia praktiniu darbu išbandę savo gebėjimus pagal siūlomas profesinės veiklos sritis, išvengs profesijos pasirinkimo klaidų.
3. Asmenys, išbandę savo darbinius gebėjimus, supras, kad asmenybė lemia būsimą profesiją, tačiau darbo patirtis bei darbo aplinka gali keisti asmens savybes.
4. Asmens savybių ir darbo atitikimo nustatymas leis asmenims su žymia negalia pajusti pasitenkinimą darbu ir skatins nuolatinį mokymąsi.
5. Programos įgyvendinimo kokybė priklausys ir nuo realizavimo aplinkos sąlygų pritaikymo asmenims su žymia negalia, teiksiančių profesinio konsultavimo paslaugas specialistų, kompetencijos, nuo pačių programos dalyvių siekių.
![Page 92: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/92.jpg)
92
PATIKRINIMO, IšBANDYMO DARBU REALIOJE DARBO VIETOJE SKYRIUS (MODULINIS)
Skyriaus tikslasRekomendacija programos dalyviui, kad galėtų įgyti pasirinktos
profesijos išsilavinimą ir vėliau sėkmingai konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje.
Skyriaus uždaviniai• susipažinimas su realia darbo aplinka • praktinio darbo planavimas ir atlikimas• darbo kokybės ir savo veiklos įvertinimas• bendrųjų gebėjimų ir profesinių įgūdžių plėtojimas• nuostatos formavimas apie savęs tobulinimą
Metodai• bendrųjų gebėjimų plėtojimo:
bendravimo grupėje ir individualiai (konsultavimas, diskusija);
aktyvaus dalyvavimo (stebėjimas, analizė, refleksija); vertinimo (kokybės, asmeninės veiklos).
• specialiųjų gebėjimų ugdymo: teorinių žinių taikymo praktiškai (planavimas, ana
lizė, sintezė, savarankiškas darbas, sisteminimas, kontrolė).
Realizavimo aplinka ir priemonėsSkyriaus veiklai organizuoti numatoma 155 val., t. y. 5 val. per
dieną, atsižvelgiant į tai, kad programos dalyviai bus įvairūs neįgalūs asmenys.
Iš viso programos dalyvių grupėje ne daugiau kaip 15 žmonių, o skyriaus darbas organizuojamas vienoje profesijoje su ne daugiau kaip 3–5 asmenimis.
Tikslui įgyvendinti siekiama, kad programos dalyviai galėtų susipažinti su būsima profesija realiomis veiklos sąlygomis. Todėl mokymas pagal pasirinktą profesiją organizuojamas dirbtuvėse, laboratorijose, kabinetuose, salonuose, biuruose, objektuose arba aikštelėse.
![Page 93: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/93.jpg)
93
Veiklai naudojama visa darbui ir mokymui reikalinga įranga, įrankiai, medžiagos, būdingos tos profesijos veikloje bei pagalbinės priemonės reikalingos neįgaliems asmenims (pantusai, WC, vieta poilsiui, ir kita spec. įranga bei priemonės)
Tikėtinos kompetencijos• gebėjimas bendrauti grupėse ir su atskirais asmenimis;• gebėjimas turimus bendruosius ir profesinius įgūdžius tai
kyti praktikoje;• gebėjimas įvertinti ir plėtoti savo bendruosius ir profesinius
įgūdžius;• gebėjimas teikti ir gauti grįžtamąją informaciją apie savo
veiklos pasiekimus ir sunkumus;• savo bendrųjų gebėjimų ir profesinių įgūdžių vertinimas;• savo veiklos vertinimo ir asmeninės patirties plėtojimas;• gebėjimas veiklą suskaidyti į etapus;• gebėjimas profesijos teorines žinias bei bendruosius gebėji
mus taikyti praktikoje;• gebėjimas parinkti optimalius veiklos būdus;• gebėjimas diferencijuoti veiklos kokybės ir asmeninės veik
los vertinimus;• gebėjimas plėtoti asmeninę patirtį;• identifikuoti savo mokymosi poreikius.
Detalus skyriaus turinysSkyrius sudarytas iš atskirų profesijų sričių, kurias gali rinktis
programos dalyviai:• architektūra ir statyba;• kompiuterija;• menas;• gamyba ir perdirbimas;• inžinerija ir inžinerinės profesijos;• verslas ir administravimas.
Skyriaus programa sudaryta iš keturių vienas su kitu susijusių modulių:
1. Darbo / mokymo patirties tobulinimas.2. Darbo aplinkos pažinimas.
![Page 94: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/94.jpg)
94
3. Praktinis darbas.4. Darbo / mokymo kokybės ir veiklos vertinimas.
Kiekvienas modulis sudarytas pagal tokią struktūrą:1. Modulio apimtis.2. Modulio paskirtis, tikslas ir vieta programoje.3. Siekiamos kompetencijos.4. Veiklos tikslai.5. Modulio turinys.6. Modulyje numatomi taikyti veiklos metodai.7. Savarankiškas modulio dalyvio darbas.8. Numatomi programos dalyvių išmokimo rezultatai (vertini
mo kriterijai).9. Pasiekimų vertinimo strategijos.10. Pagrindinė skyriaus literatūra.
Kiekvieno modulio apimtis yra mažiausia 3–5 val. Taigi vienai profesijai tenka 12–20 val. programos dalyvis per visą mokymosi laikotarpį gali išbandyti apie 5–6 profesijas. Jei programos dalyvis pasirinks tik kelias profesijas, tai kai kurių modulių apimtis gali būti padidinta.
Kiekvienos profesijos mokytojas turi pakoreguoti ir papildyti modulių turinį, atsižvelgdamas į profesijos technologinius procesus, specifinius reikalavimus bei programos dalyvių poreikius.
Skyriaus išvadosRealizuojant šią programą reikia vadovautis šiomis ver
tybėmis:• kolegialumas ir bendradarbiavimas;• kompetencija, lygybė ir visų aktyvus dalyvavimas bendro
je veikloje;• dalyvio autonomija ir darbo/mokymosi veiklos akcentavi
mas;• programos dalyvių refleksija.
Modulinę skyriaus programos apibūdinimas:• tai 3 mėnesių programos dalis, kuri sudaro apie 1–
1,5 mėn.;
![Page 95: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/95.jpg)
95
• veiklos turinys sudarytas iš atskirų modulių;• gebėjimų formavimas grindžiamas atitinkamomis teorijo
mis;• programos turinys ir metodai atspindi įvairius darbo / mo
kymosi modelius;• programoje akcentuojamas aktyvus besimokančiųjų dalyva
vimas dalijantis patirtimi;• veikla grindžiama reflektyviniu mąstymu ir savianalize;• programa nukreipiama į dalyvių poreikius;• programa yra lanksti ir koreguojama įvertinant dalyvių po
reikius;• programos dalyviai – įvairias negales turintys suaugę asme
nys;• skyriaus vadovas – profesijos mokytojas – atsako už modu
lio organizavimą bei pagalbos ir paramos programos dalyviams suteikimą.
Klausimai pakartojimui ir aptarimuiKlausimus, užduotis, testus bei visą metodinę medžiagą turi pa
rengti skyriaus vadovas – profesijos mokytojas – juos adaptuoti, ir atsižvelgdamas į individualius programos dalyvių poreikius.
Dalyvių atsiskaitymasProgramos dalyvių atsiskaitymas už kiekvieną praktinę užduotį
ir atiduodant švarią darbo vietą bei švarius įrankius / instrumentus / inventorių / darbo rūbus ir kt.
Programos dalyvis turi siekti maksimaliai dalyvauti programos veikloje, kruopščiai ir sąžiningai atlikti visas teorines ir praktines užduotis, laiku už jas atsiskaityti, tausoti programos materialinius išteklius, teikti grįžtamąjį ryšį profesijos mokytojams ir kitiems programos vadovams, vykdyti kitus programos ir skyriaus vadovų nurodymus, susijusius su programos įgyvendinimu, jos kokybės planavimo ir įgyvendinimo gerinimu.
Pasiekimų vertinimasVertinimo tikslas – gauti grįžtamąją informaciją apie pažangą,
nustatyti programos modulių, atskirų jų dalių atnaujinimo bei pagrįsti
![Page 96: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/96.jpg)
96
naujų modulių kūrimo poreikius, teikti grįžtamąjį ryšį besimokantiems.
Programos dalyvių pasiekimų vertinimas grindžiamas jų praktinio reflektavimo, savianalizės, gebėjimo integruoti į veiklos procesą turimą patirtį. Taip pat bus vertinama jų atliktų užduočių kokybė. Tai daroma remiantis pateiktais veiklos rezultatais, kurie turi būti saugomi pasiekimų aplanke.
Programos dalyvių pasiekimai vertinami pažymiais, kurie rašomi dešimties balų sistemoje (10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – vidutiniškai, 6 – patenkinamai, 5 – silpnai, 4 – nepakankamai, 3 – nepatenkinamai, 2 – blogai, 1 – labai blogai). Žemiausias teigiamas pažymys – 5. Tačiau labiau akcentuojama mokymų dalyvių savęs vertinimas, savikontrolė, savikritika ir pan.
SertifikavimasProgramos dalyviai, įvykdę programos skyriaus reikalavimus,
gauna rekomendaciją studijuoti pagal šią profesiją. Programos dalyviams, neįvykdžiusiems visų programos reikalavimų, išduodama pažyma apie programos išklausymą, jeigu jie įvykdė ne mažiau kaip 80 procentų programos užduočių. Atskirų programos modulių išklausymas gali būti pažymėtas atitinkamais pažymėjimais.
Apibendrinamasis programos skyriusPatikrinimo / išbandymo darbu – darbo vietoje skyriaus veikla
ir rezultatai yra labai tampriai susiję su kitų skyrių veiklomis. Rekomenduojama skyriaus ir atskirų jo modulių apimtį koreguoti atsižvelgiant į:
• programos dalyvių poreikius;• darbo rinkos paklausą.
Kiekvienos profesijos mokytojas, pradėdamas dirbti su grupe, turi:
• susipažinti su programos dalyvių anketiniais duomenimis (pavardė, vardas, amžius, išsilavinimas, nedarbingumo priežastis ir kt.);
• išsiaiškinti asmeninius programos dalyvio poreikius;• patikrinti programos dalyvio gebėjimus;
![Page 97: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/97.jpg)
97
• parengti individualią veiklos programą;• parengti individualias užduotis;• paruošti veiklai reikalingas priemones.
Darbo metu su programuos dalyviais:• stebėti programos dalyvių veiklą;• konsultuoti programos dalyvius;• koreguoti programą, užduotis, programos dalyvių veiklą;• vertinti ir teikti grįžtamąjį ryšį.
Baigus darbą su programos dalyviais:• rengti ataskaitas;• ruošti rekomendacijas;• dalyvauti aptarimuose.
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Modulis Nr. 1 Darbo / mokymo patirties tobulinimas
1. MODULIO APIMTIS 20 val.
2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJETai pagrindinė „Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyriaus dalis. Ji apima praktinio darbo teorinę ir praktinę dalis. Tikslas – turimus bendruosius ir profesinius gebėjimus taikyti naujų veiklų planavimui ir praktiniam įgyvendinimui.Modulis vykdomas per visą „Patikrinimo / išbandymo darbu darbo vietoje“ skyriuje laikotarpį.
3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS gebėjimas bendrauti grupėse ir su atskirais asmenimis; gebėjimas turimus bendruosius ir profesinius gebėjimus taikyti prak
tiškai; gebėjimas įvertinti ir plėtoti savo bendruosius ir profesinius
įgūdžius; gebėjimas teikti ir gauti grįžtamąją informaciją apie savo veiklos
pasiekimus ir sunkumus.
![Page 98: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/98.jpg)
98
4.VEIKLOS TIKSLAI atskleisti savo bendruosius ir profesinius gebėjimus; pasirinkti tinkamus veiklos proceso įvertinimo būdus; praktikuotis ir tobulinti refleksiją ir savęs vertinimą; pritaikyti praktikoje kitų modulių reikalavimus; naudoti reikiamus išteklius ir priemones.
5. MODULIO TURINYS programos dalyvio dokumentacija (mokymo įstaigų baigimo
pažymėjimai, darbo įstaigų pažymos, charakteristikos, medicininės, psichologinių ir socialinių tarnybų pažymos);
programos dalyvio refleksijos apie savo bendruosius gebėjimus (pasakojimai, užrašai, iliustracijos, atsiliepimai ir pan.);
programos dalyvio sukaupta informacija apie būsimą profesiją.
6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAIDarbo metu programos dalyviai remsis turima patirtimi, įgytomis žiniomis ir gebėjimais kitų modulių metu, reflektuos ir vertins savo veiklą. Paramą teiks profesijos mokytojai bei jų paskirti pagalbininkai, kiti įstaigos pedagoginiai darbuotojai bei medicinos personalas
7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS
TEORINIS PRAKTINISGilintis į kituose moduliuose pateiktą medžiagą bei užduotis.
Aktyviai demonstruoti savo bendruosius ir profesinius gebėjimus, kaupti informaciją apie būsimą profesiją, reflektuoti bei parengti savo pasiekimų aplanką.
8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)Vertinimui naudojami aplankai, kuriuose programos dalyviai kaups informaciją apie savo būsimą profesiją. Aplanką sudaro: dokumentai arba jų kopijos, kitų modulių metu sukaupta informacija apie būsimą profesiją, refleksijos, praktinio darbo planas, savo veiklos vertinimas.
![Page 99: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/99.jpg)
99
9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSProgramos dalyvis:
pateikė reikalingą dokumentaciją; perskaitė pateiktą literatūrą; reflektavo; pateikė savo pasiekimų aplanką.
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Modulis Nr. 2 Darbo aplinkos pažinimas
1. MODULIO APIMTIS 5 val.
2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJETai pirmasis teorinio ir praktinio pasirengimo modulis „Patikrinimo / išbandymo darbu darbo vietoje“ skyriaus dalyje. Šis modulis pristato „Patikrinimo / išbandymo darbu darbo vietoje“ skyriaus sistemą, kuri padės programos dalyviui suprasti būsimos profesijos veiklos procesą ir darbui reikalingas kompetencijas.Tikslas – būsimos profesijos specifiškumo įvertinimas ir savo mokymosi poreikių identifikavimas.
3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS profesinės veiklos vertinimas; savo bendrųjų gebėjimų ir profesinių įgūdžių vertinimas; savo veiklos vertinimo ir asmeninės patirties plėtojimas; mokymosi poreikių identifikavimas.
4. VEIKLOS TIKSLAI įvertinti (...) (įrašyti profesiją) profesijos specifiškumą (darbo ap
linką, įrangą, priemones); pažinti (...) (įrašyti profesiją) profesijos darbuotojų veiklos funkci
jas; nustatyti svarbiausius mokymosi poreikius.
![Page 100: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/100.jpg)
100
5. MODULIO TURINYS(...) profesijos darbo patalpos;(...) profesijoje naudojama įranga, įrankiai, medžiagos;(...) profesijos vidaus tvarkos taisyklės;(...) profesijos instrukcijos;mokymo/si procesas;mokymosi poreikiai.
6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAImokymosi metodai bus grindžiami programos dalyvių aktyvaus dalyvavimo principu.
7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS
TEORINIS PRAKTINISStebi ... profesijos aplinką, studijuoja rekomenduotą literatūrą ir instrukcijasApibūdina ... profesijos aplinką (aprašo, išvardina, iliustruoja ir t.t.)
Identifikuoja ... profesijos darbuotojo veiklos funkcijasPadeda ... profesijos darbuotojui atlikti tam tikras funkcijasSuformuluoja savo mokymosi poreikius
8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
išvardinti ir apibūdinti ... profesijos požymiai apibrėžtos ... profesijos veiklos funkcijos ir kompetencijos suformuluoti individualūs mokymosi poreikiai
9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSVertinimas bus atliekamas pagal sukauptą ir pateiktą aplanke darbo aplinkos stebėjimo aprašą, fiksuotas darbuotojų funkcijas, refleksijas apie ... profesijos darbuotojų ir savo veiklą, savo pasiekimų vertinimas bei profesijos mokytojo komentarai
10. PAGRINDINĖ LITERATŪRA... profesijos vadovėliai, instrukcijos, technologinės charakteristikos Profesijų vadovas
![Page 101: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/101.jpg)
101
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Modulis Nr. 3 Praktinis darbas
1. MODULIO APIMTIS 10 val.
2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJEModulis teikia galimybę išbandyti savo gebėjimus taikyti realioje darbo aplinkoje.Tikslas – parengti pateiktos užduoties veiklos planą ir pagal jį atlikti užduotį praktiškai, kartu apibūdinant veiklos būdus.
3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS gebėjimas veiklą suskaidyti į etapus; gebėjimas (...) profesijos teorines žinias bei bendruosius gebėjimus
taikyti praktiškai; gebėjimas parinkti optimalius veiklos būdus.
4.VEIKLOS TIKSLAI profesijos užduotį suskaidyti į etapus (parengti planą); parinkti reikiamas medžiagas bei įrankius; parinkti optimalius veiklos būdus; atlikti užduotį pagal parengtą planą; atspindėti, kas nuveikta.
5. MODULIO TURINYSĮgyvendinamas principas – nuo minties veiklos iki praktinės veiklos. .... profesijos dirbtuvėse ar patalpose pagaminamas gaminys arba atliekama paslauga, kuri įgauna prekinę vertę. Pirmiausia pagal pateiktą aprašymą, brėžinį, iliustraciją ar pavyzdį programos dalyvis turi parengti veiksmų planą, pasirinkti reikiamas priemones, pagal anksčiau stebėtus (...) profesijos darbuotojo veiksmus pasirinkti veiklos metodus. Po to pagal planą įgyvendinti užduotį, o įgyvendinus ją pateikti savais žodžiais.
6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAIBus naudojami aktyvios veiklos bei mokymo/si metodai, orientuoti į praktinį rezultatą. Dalyviai naudosis anksčiau ir modulių metu įgyta patirtimi.
![Page 102: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/102.jpg)
102
7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS
TEORINIS PRAKTINISVeiklos eiliškumo sudarymas, priemonių parinkimas.
Veiklos atlikimas pagal planą.
8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
parengtas veiklos planas; parinktos tinkamos priemonės; pasirinkti optimalūs veiklos būdai; pagamintas gaminys ar atlikta paslauga.
9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSProgramos dalyvio vertinimas bus atliekamas, kai jis pateiks užduoties veiklos planą ir refleksiją, o profesijos mokytojas stebėtos veiklos ataskaitą.
10. PAGRINDINĖ LITERATŪRAUžduoties aprašymas, (....) profesijos vadovėliai
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Modulis Nr. 4 Darbo / mokymo kokybės ir veiklos vertinimas
1. MODULIO APIMTIS 5 val.
2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJEŠiuo moduliu baigiama „Patikrinimo / išbandymo darbu darbo vietoje“ skyriaus dalisTikslas – pagilinti ir praplėsti vertinimo sampratą, lavinti perspektyvinį mąstymą, įgyti praktinių kokybės ir savo veiklos vertinimo įgūdžių.
![Page 103: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/103.jpg)
103
3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS grįžtamojo ryšio teikimas apie asmeninius pasiekimus; gebėjimas įvertinti savo bendruosius ir profesinius įgūdžius; gebėjimas diferencijuoti veiklos kokybės ir asmeninės veiklos verti
nimus; gebėjimas įvertinti savo veiklą ir nukreipti save asmeninės patirties
plėtotei.
4. VEIKLOS TIKSLAI išplėsti vertinimo supratimą ir vertinimo tikslų sampratą; susipažinti su pagrindinėmis vertinimo sistemomis; sudaryti gaminio / paslaugos vertinimo kriterijus (...) (įrašyti profe
siją) profesijoje; sudaryti savo veiklos vertinimo kriterijus (...) (įrašyti profesiją) pro
fesijoje.
5. MODULIO TURINYS vertinimo samprata; vertinimo tikslai; vertinimo prasmė besimokančiajam; vertimo metodai; kokybės samprata; grįžtamojo ryšio svarba; pasiekimų aplanko apibūdinimas.
6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI VEIKLOS METODAIProgramos dalyviai remsis savo turima patirtimi, pasinaudos įgytomis žiniomis ir gebėjimais, reflektuos ir vertins savo veiklą.
7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS
TEORINIS PRAKTINISAnalizuoja modulio metu pateiktą informaciją, ją interpretuoja ir įvardija kaip žinias.
Pateikia savo praktinio darbo įvertinimą.Pateikia savo veiklos įvertinimą.
![Page 104: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/104.jpg)
104
8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)sudaryti praktinio darbo vertinimo kriterijus ir įvertinti savo darbą;sudaryti savo veiklos vertinimo kriterijus ir įvertinti savo veiklą;reflektuoti apie vertinimo prasmingumą;parengti pasiekimų aplanką.
9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSPagal pateiktą informaciją ir pavyzdžius programos dalyviai sudaro praktinio darbo / paslaugos bei savo veiklos vertinimo kriterijus. Pagal juos įvertina savo darbą ir veiklą, pateikia refleksiją apie šį modulį bei parengia savo pasiekimų aplanką.
10. PAGRINDINĖ LITERATŪRA... profesijos kokybės vertinimo pavyzdžiai, adaptuota informacija pagal: Arends, R. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai. Gage, N. L. Berliner D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma Litera. Kirby, J. ir kt. (1999). Bendrieji gebėjimai. Vilnius: Logotipas.
![Page 105: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/105.jpg)
105
PROGRAMOS DALYVIO ANKETINIAI DUOMENYS
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Profesija
Vardas Pavardė
Amžius
Išsilavinimas
Kvalifikacijos:1.2.
Negalios pobūdis:Darbingumo lygis:
Motyvacija
Interesai1.2.
Pagrindiniai charakterio bruožai1.2.
Temperamentas
Bendravimo įgūdžiai
Kitos savybės1. ...2. ...3. ...
![Page 106: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/106.jpg)
106
REFLEKSIJA
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Veiklos pavadinimas
Kas man sekėsi geriausiai?
Kas man nesisekė?
Kaip aš jaučiausi?
Parašas
![Page 107: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/107.jpg)
107
MOKYTOJO VERTINIMAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Veiklos pavadinimas
Užduotį atliko: savarankiškai su pagalba su klaidom neatliko
Planavimas: logiškas nuoseklus nežymios klaidos grubios klaidos
Planas: labai geras geras patenkinamas blogas
Naudojo bendruosius įgūdžius: kūrybiškai iš dalies nenaudojo Kokius? 1.2.3.
Įsisavino specialiuosius įgūdžius: tiksliai su neesminėm klaidom iš dalies neįsisavino Kokius?1.2.3.
Orientacija: greita vidutinė lėta
Motyvacija: labai gera pakankama silpna nėra
Poreikis: yra neaiškus nėra
Kitos ypatybės:1.2.
Bendras veiklos įvertinimas: 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
![Page 108: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/108.jpg)
108
VEIKLOS PLANAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Veiklos pavadinimas
Veiklos žingsniai Įrankiai Medžiagos1. 1.
2.3.
1.2.3.
2. 1.2.3.
1.2.3.
3. 1.2.3.
1.2.3.
4. 1.2.3.
1.2.3.
5. 1.2.3.
1.2.3.
6. 1.2.3.
1.2.3.
7. 1.2.3.
1.2.3.
Parašas
![Page 109: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/109.jpg)
109
VEIKLOS VERTINIMAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Mokytojas
Veiklos pavadinimas
Tikslas
Planas: aiškus sudėtingas painus nesuprantamas
Pavyzdys: yra nepanašus nėra
Medžiagos: visos trūko : 1. 2.
Įrankiai: visi trūko : 1. 2.
Instrukcija: aiški sudėtinga paini nesuprantama
Laikas: užteko trūko liko
Susidomėjimas: labai įdomu įdomu neįdomu labai neįdomu
Rezultatas: abai geras geras patenkinamas blogas Priežastys:1.2.3.
Parašas
![Page 110: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/110.jpg)
110
PASIEKIMŲ VERTINIMAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Mokytojas
Veiklos pavadinimas
Veiklos planas: Puikus Geras Patenkinamas Blogas Nėra
Įrankiai: Visi Trūko 1. 2. 3.
Medžiagos: Visos Trūko 1. 2. 3.
Veiklos vykdymas pagal plano žingsnius: 1. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 2. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 3. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 4. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 5. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 6. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta 7. Atlikta: Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai Neatlikta
Vertinimas Parašas
Vertinimas Mokytojo parašas
![Page 111: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/111.jpg)
111
PRAKTINĖS PATIRTIES TOBULINIMAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Veiklos pavadinimas
Tikslas
Atlikdamas veiklą žinojau ir mokėjau
Atlikdamas veiklą sužinojau ir išmokau
Man reikia pakartoti ir pataisyti
1.2.3.4.
1.2.3.4.
1.2.3.4.
Parašas
Mokytojo komentaras
![Page 112: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/112.jpg)
112
VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMAS
„Patikrinimo / išbandymo darbu realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Vieta
Vardas Pavardė
Veiklos pavadinimas
Atlikta puikiai
Atlikta gerai yra šie nežymūs trūkumai:1.2.
Atlikta patenkinamai šiuos trūkumus dar galima pataisyti:1.2.3.
Atlikta blogai yra šie nepataisomi trūkumai:1.2.3.
Galutinis vertinimas balais 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
Parašas
Mokytojo komentaras
Parašas
![Page 113: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/113.jpg)
113
UŽDUOTIS
„Patikrinimo / išbandymo darbu – realioje darbo vietoje“ skyrius
Data Veikla
Vardas Pavardė
Profesija
Dirbtuvių pavadinimas
Dirbtuvių vadovas
Išvardinkite draugus su kuriais dirbate:1.2.3.
Išvardinkite dirbtuvių įrangą: 1.2.3.
Išvardinkite svarbiausias dirbtuvių vidaus tvarkos taisykles:1.2.3.
Išvardinkite svarbiausias saugaus elgesio darbe taisykles:1.2.3.
Ar pažeidėte kurią nors iš šių taisyklių? Jei taip, tai kaip tai įvyko?
Parašas
![Page 114: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/114.jpg)
114
APIBENDRINAMASIS SKYRIUS
Kiekviename skyriuje yra numatyti tarpiniai apibendrinimai, todėl galutinis apibendrinimas kaip ir būtų skirta tarpiniams sprendimams apžvelgti, teigiamai ir neigiamai patirčiai aptarti. Svarbiausias apibendrinimo faktas – galutinis mokymų dalyvių apsisprendimas dėl profesijos, specialybės bei ugdymo įstaigos pasirinkimo. Taip pat galima apžvelgti pildytų anketų ir kitų dokumentų rezultatus.
IšvadosUgdymas turi priklausyti nuo neįgaliojo specialiųjų poreikių,
nuo negalės tipo, sudėtingumo. Svarbi specialiojo ugdymo nuostata – specialiųjų poreikių vaiko ugdymas nesibaigia mokyklos baigimu, būtina organizuoti jo galimybes atitinkantį profesinį rengimą (Bagdonas, 1994).
Proceso mokslinis pažinimas, o ne tik profesinis vertinimas padeda giliau pažinti ugdytinį, kuris visuose profesinio ugdymo etapuose turi galimybę savarankiškai pasirinkti, tačiau ugdytinio sprendimų valdymas pedagoginėmis priemonėmis yra įmanomas.
Tikslas siekiant realiai maksimalaus rezultato – neįgaliųjų profesinio apsisprendimo proceso struktūros mokslinis pažinimas bei išskirtų skirtingų veiklos būdų pasirinkimo modelių taikymo galimybė profesinio orientavimo praktikoje.
Ugdymo procesas pats savaime yra prievarta, tam tikro lygio intervencija į individo būtį. Tačiau jei ta prievarta lavinamajam išaiškinama ir pagrindžiama kaip laisvai pasirinkta būtinybė, galima pasiekti ne tik lygiaverčio bendravimo, bet ir sėkmingo bendradarbiavimo. Tuo būdu teorinis pažinimas tampa viena neįgaliojo asmenybę tobulinančių priemonių, verčiančių atsakingai rengtis svarbiam gyvenimo pasirinkimui – profesiniam apsisprendimui bei asmeninei profesinei karjerai.
Rekomendacijos, skirtos jaunuolių (ar suaugusių) neįgalių asmenų, nepasirengusių mokytis profesinėje mokykloje, ugdymui
Mokymų dalyvių skaičius grupėjeNustatant sunkią negalią turinčių suaugusių asmenų grupės
dydį, reikėtų atsižvelgti į negalių kategorijos rūšis:
![Page 115: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/115.jpg)
115
• asmenų, turinčių regėjimo sutrikimus – ne daugiau kaip 6;• asmenų, turinčių klausos sutrikimus – ne daugiau kaip 8:• asmenų, turinčių pažinimo ir psichinių sutrikimų – ne dau
giau kaip 8;• asmenų, turinčių judėjimo sutrikimų – ne daugiau kaip 10. Esant galimybei, patartina kviesti į grupę ne daugiau kaip iš
dviejų negalės kategorijos rūšių asmenis. Jeigu į grupę kviečiami asmenis daugiau kaip iš dviejų negalės kategorijos rūšių, grupėje iš viso neturi būti daugiau kaip 10 asmenų.
Patartina, kad grupė būtų mišri: panašus moterų ir vyrų skaičius. Nereikia pamiršti, kokį svarbų vaidmenį vaidina ir asmenų amžius. Kuo vyresnio amžiaus asmenys kviečiami į mokymus, tuo mažesnis skaičius asmenų turėtų būti grupėje.
Užsiėmimų trukmė (laikas)• teoriniai užsiėmimai: 4–6 val. (vieno užsiėmimo trukmė
nuo 30 min. iki 45 min. darant ne mažesnes kaip 10 min. pertraukas);
• praktiniai užsiėmimai: 4–6 val. (nepertraukiamas darbas trunka ne ilgiau kaip 1 val.).
Mokymų pradžioje, įvertinus asmenų gebėjimų profilį, lanksčiai turi būti pažiūrėta į programoje numatytų blokų valandinį išdėstymą.
Tik mokymų pradžioje galimi bendri užsiėmimai. Išsiaiškinus asmenų stipriąsias ir silpnąsias puses, pereinama prie individualaus darbo su sunkią negalią turinčiais asmenimis. Sunkią negalią turinčiam asmeniui darbo laikas turi būti nustatomas individualia tvarka.
Darbo aplinkaSutikimu dalyvauti mokymuose asmuo parodė savo norą to
bulėti, įgyti naujų žinių ir gebėjimų, tad jiems būtina parodyti, kad turint kompensacine technika, mokymu ir mokymusi įmanoma negalią nors iš dalies kompensuoti. Sunkią negalią turinčiam asmeniui reikia padėti atrasti tas veiklas, kurias atlikdamas, ji galės realizuoti savo darbinius gebėjimus.
• klasė, skirta teoriniams užsiėmimams, kurioje yra galimybė taikyti informacines technologijas;
• dirbtuvės, skirtos darbinių profesinių gebėjimų atkūrimui arba naujų išugdymui.
![Page 116: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/116.jpg)
116
Dirbtuvėse įrengtos darbo vietos, leidžiančios asmenims su žymia negalia išbandyti šių sričių darbus:
• architektūros ir statybos;• kompiuterijos;• meno;• gamybos ir perdirbimo;• inžinerijos ir inžinerinių profesijų. Klasės ir dirbtuvių fizinė aplinka turi būti pritaikyta asmenims
su fizine negalia, kad jie galėtų laisvai judėti, pasiekti įrankius ir įrengimus, jaustųsi saugūs, laisvai galėtų bendradarbiauti ir bendrauti, nesudarytų trukdžių darbo organizavimui.
Turintiems klausos ir regėjimo sutrikimų, turi būti pritaikyta ir informacinė aplinka (pasirūpinta kompensacine technika: literatūra Brailio raštu, įgarsintos knygos ir kt.), dirbantys specialistai turi gebėti bendrauti ir gestų kalba.
Jei mokymo institucijoje nėra lifto ar keltuvo, mokymai turi būti organizuojami pirmame aukšte, kur yra įrengti įvažiavimai vežimėliams, praplatintos durys, prie sienų pritvirtintos atramos.
Norint sukurti teigiamą darbinę aplinką, nereikia pamiršti išorinių sąlygų, kurios labai svarbios negalių turintiems asmenims:
• karštis;• šaltis;• šviesa;• triukšmas.Jei patalpos labai šaltos ar karštos, ankštos ir nejaukios, tai
neišvengiamai atsilieps neįgalių asmenų sveikatai, elgesiui ir darbingumui.
Nepamirškime, kad sunkią negalią turintiems asmenims turi būti pritaikyta ne tik viešoji, bet ir jų gyvenamoji aplinka.
Užsiėmimų organizavimas (profesinis orientavimas, darbas skyriuje ir skyriuose)
Ugdant sunkią negalią turinčių asmenų socialinį aktyvumą ir norą mokytis, būtina, kad teikiama informacija apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes atitiktų realią situaciją asmenų su žymia negalia priėmimo į profesinės mokyklas ir įdarbinimo galimybes.
Profesinio orientavimo paslaugos turi būti prieinamos ir atitinkančios sunkią negalią turinčių asmenų poreikius. Būtina, kad kiek
![Page 117: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/117.jpg)
117
vienam mokymų dalyviui, nesvarbu kokia jo negalia, būtų prieinama informacija kompiuterinių technologijų priemonėmis. Teikiant informaciją apie galimybę mokytis profesinėse mokyklose, svarbiausia yra švietimo informacinė sistema.
Sunkią negalią turinčių asmenų fizinė sveikata, savęs vertinimas, gebėjimai, vertybinės ir moralinės nuostatos – pagrindiniai veiksniai, lemiantys profesijos pasirinkimą. Tačiau nuspręsti ką rinktis, žmogus turi pats. Pasirinkimo laisvė – viena iš svarbiausių sąlygų. Pats asmuo turi pripažinti egzistuojančią problemą, dėl apsisprendimo ką, kur ir kaip mokytis bei imtis atsakomybės už šios problemos išsprendimą. Norus su galimybėmis suderinti leis alternatyvių specialybių pasirinkimas ir darbų, atitinkančių realias darbo sąlygas, pagal specialybe išbandymas. Asmenys turi rasti atsakymą į pagrindinius klausimus:
• ką moku;• ko galiu išmokti.Sprendimas apie profesijos pasirinkimą negali būti akcentuoja
mas kaip nekintamas apsisprendimas. Tai turi būti kaip sudedamoji mokytis visą gyvenimą politikos dalis.
Norint padėti asmeniui geriau pažinti save, būtina padėti išsiaiškinti, kurioje iš darbo veiklos rūšių jis norėtų dirbti:
• su informacija; • su žmonėmis;• su objektais. Jei fizinė sveikata ar bendrieji gebėjimai neleidžia atlikti darbų
pagal norimą veiklos rūšį, reikia asmenims pasiūlyti kitų veiklos rūšių išbandymą.
Nereikia pamiršti, kad šalia galimybių yra ir grėsmės. Jos priklauso tiek nuo išorinių, tiek nuo vidinių veiksnių ir tam sunkią negalią turintys asmenys turi būti ruošiami.
Kad sunkią negalią turinčiam žmogui patiktų darbas, reikia atrasti ir patenkinti kuo daugiau jo profesinės veiklos interesų. Nustačius profesinės veiklos interesų visumos svarbiausius momentus, galima teisinga linkme nukreipti asmenis jų profesinei karjerai pasirinkti.
Vis dėlto reikia prisiminti, kad profesinėje mokykloje ruošiama darbininkiškų profesijų ir jų darbinėje veikloje didelį dėmesį reikia skirti ištvermei. Negalima pamiršti, kad norint mokytis profesinėje mokykloje, reikalinga sveikatos pažyma ir medikų sprendimas, gali
![Page 118: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/118.jpg)
118
ar ne asmuo mokytis pasirinktos specialybės. Mokymų specialistai, norėdami kuo tinkamiau suderinti asmenų domėjimąsi konkrečia veikla su jų galimybių amplitude, turėtų atsižvelgti į sveikatos sutrikimus, dėl kurių negalima mokytis vienos ar kitos specialybės ar net iš viso profesinėje mokykloje.
Be savo negalės pasekmių neįgalieji dažnai kenčia ne tik dėl jų išskyrimo kasdieniniame gyvenime, bet ir dėl netolerancijos vienas kito atžvilgiu. Tenka pripažinti, kad kuo grupėje daugiau asmenų su skirtingomis negalėmis, tuo labiau tai pasireiškia vienas kito atžvilgiu. Norint tarp jų išlaikyti pozityvius santykius, reikalingas tarpininkas ne tik darbinių užsiėmimų metu, bet ir prieš užsiėmimus, po užsiėmimų, laisvalaikiu.
Vienos iš reikšmingiausių priemonių, taikytinas kaip darbo terapija, darbinės veiklos bei krūvių išbandymas, yra bandymas asmenims su žymia negalia padėti užsiimti darbine veikla, kuri ne tik didina užimtumą, bet net leidžia pakelti žmogaus savęs vertinimą.
Šioje programoje tikslinga nustatyti asmens sugebėjimų ir pasirenkamos darbo vietos profilių atitikimą, naudojant profilių palyginimo metodą, kaip darbo instrumentą, kuriuo galima sudaryti darbo vietos reikalavimų ir sugebėjimų pobūdį, juos palyginti kiekvienam sunkią negalią turinčiam asmeniui ir individualizuoti mokymus, atsižvelgiant į gautus rezultatus.
Šios programos mokymuose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas keliems tikslams.
Kognityviniams tikslams (pagal B. S. Bloom klasifikaciją):• žinojimui (prisiminti, atpažinti, apibrėžti);• supratimui (pasakyti savais žodžiais, interpretuoti, perpasa
koti);• pritaikymui (parinkti, organizuoti, palyginti), analizavimui
(klasifikuoti, atskirti, sugretinti), sintetinimui (papasakoti, sukurti, suplanuoti), įvertinimui (susidaryti nuomonę, patvirtinti, nutarti).
Psichomotoriniams tikslams (pagal R. H. Dave klasifikaciją):• imitavimui (pakartoti nesudėtingus veiksmus);• manipuliavimui (atlikti veiksmus, vadovaujantis instrukci
jomis);• tikslumui (koordinuoti atskirus veiksmus);
![Page 119: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/119.jpg)
119
• natūralumui (atlikti išmoktus veiksmus).Afektyviniams tikslams (pagal D. R. Krathwohl klasifikaciją):• dėmesiui;• reagavimui;• vertingumui;• vertingumo palyginimui;• vertingumo įtvirtinimui.Norėdami pasiekti gerų profesinio orientavimo rezultatų, sieki
te mokymų dalyviams vienu metu pateikti ne daugiau kaip dvi ar tris užduotis, nes daugiau nei tris nurodymus jie sunkiai įsidėmės. Venkite negatyvaus nusiteikimo, demonstruokite teigiamą nuotaiką ir požiūrį į aptariamą veiklą ar užduotį. Nepamirškite pastiprinimo, paskatinimo. Prisiminkite, kad suaugusiųjų mokymas turi būti lankstus, atsižvelgiant į jų nuotaikas ir individualius poreikius, kiekvieną situaciją tratuokite individualiai. Darbo tempą derinkite prie mokymo dalyvių, prisiminkite, kad visų jų žinios, gebėjimai, požiūris ir susidomėjimas skirtingi. Neigiamą įtaką gali turėti net dehidratacija, todėl mokymų dalyviams užsiėmimų metu turi būti prieinamai padėta geriamojo vandens.
Dirbant su neįgaliais asmenimis, bet kuriuo momentu gali prireikti pirmosios pagalbos žinių ar net mediko pagalbos, todėl specialistas, dirbantis su šiais asmenimis, turi bet kuriuo momentu būti pasiruošęs suteikti ar iškviesti pagalbą. Turime užtikrinti šiems asmenims saugią aplinką. Jausdamiesi saugiai, jie galės pasitikėti aplinkiniais ir maksimaliai realizuoti save darbinėje aplinkoje ir save kūrybinėje veikloje.
LaisvalaikisNeįgalieji privalo turėti galimybę dalyvauti kultūros ir sporto
renginiuose ir kaip stebėtojai, ir kaip dalyviai.Mokymo institucijoje, kurioje vykdomi šie mokymai, laisvalai
kio metu reikia sudaryti sąlygas, kad sunkią negalią turintys asmenys galėtų rinktis, ką jie sugeba ir nori veikti: dalyvauti sportiniuose, meniniuose, kūrybiniuose užsiėmimuose ar skaityti, klausytis muzikos, žiūrėti įvairaus žanro televizijos laidas, naudotis internetu, o ugdytojų pareiga – padėti jiems tai įgyvendinti.
![Page 120: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/120.jpg)
120
NAUDOTOS IR REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAšAS
1. ALIŠAUSKAS, A. (1996). Vaikų vystymosi ypatingumų pažinimas ir įvertinimas. Šiauliai. P. 80.
2. ALIŠAUSKIENĖ, S. (1998). Ankstyvojo amžiaus vaikų korekcinis ugdymas. Šiauliai : ŠU leidykla. P. 54.
3. AMBRUKAITIS, J. (sud.). (1997). Specialiųjų poreikių vaikai. Šiauliai: Šiaulių universitetas. P. 253.
4. AMBRUKAITIS, J. (sud.). (1999). Nežymiai protiškai atsilikusių vaikų ugdymas. IV dalis. Šiauliai: Šiaulių universitetas. P. 118.
5. BAGDONAS, A. (ats. red.). (1994). Specialaus ugdymo sistemos metmenys. III variantas. Vilnius. P. 12.
6. BAGDONAS, A. (sud.). (1995a). Mokymosi negalės. Vilnius.7. BAGDONAS, A. (ats. red.). (1995b). Sutrikimų klasifikacija. Vilnius:
VU leidykla. Specialiosios psichologijos laboratorija. P. 30.8. BAJORIŪNAS, Z. (1989). Šeima ir jos funkcijos.Vilnius.9. BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E., PAULIUKONIS, A. (2004).
Neįgaliųjų profesinio rengimo Lietuvoje mokslinė studija. Šiauliai: ŠUL. P. 112.
10. BARKAUSKAITĖ, M. (1979). Mokinių tarpusavio santykiai. Kaunas.11. BARTNIKIENĖ, Z. (1973). Interesų praktinei veiklai diagnostinių me
todikų apžvalga. Psichodiagnostikos problemos. Vilnius. P. 61–69.12. Bendravimo menas. (1993). I sąs. Vilnius: LMKI. P. 81.13. Bendravimo menas. (1994). II sąs. Vilnius: LMKI. P. 94.14. BERESNEVIČIENĖ, D. (1990). Diferencijuotas profesinis orientavi
mas mokykloje. Vilnius: Pedagogikos mokslo tyrimų institutas. P. 109.15. BERESNEVIČIENĖ, D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (psi
chologiniai pagrindai). Monografija. Vilnius. P. 278.16. BITINAS, B. (1996). Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: Vilniaus
pedagoginis universitetas.17. BRABANT, G. (1994). Psichoanalizė. Vilnius.18. BROOM, L., BONJEAN, CH. H., BROOM, D. H. (1992). Sociologi
ja. Esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Vilnius: Littera Universitatis Vytauti Magni. P. 312–317.
19. ČERNIUS, V. J. (1992). Mokytojo pagalbininkas. Kaunas: Littera.20. ELIJOŠIUS, E. (2001). Profesinio apsisprendimo metas. Šiauliai:
ŠUL.21. GAGE, N. L., BERLINER, D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vil
nius: Alma littera. P. 623.
![Page 121: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/121.jpg)
121
22. GAILIENĖ, D., BULOTAITĖ, L., STURLIENĖ, N. (1996). Aš myliu kiekvieną vaiką. Apie vaikų psichologinio atsparumo ugdymą. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. P. 62–65.
23. GALKAUSKAS, J. K. (1999). Mokytojų statusas kaitos požiūriu (technologijų mokymo dalykų pagrindu). Informacinis leidinys. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras. P. 5–7.
24. GIEDRIENĖ, R., MONKEVIČIENĖ, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla. Vilnius: Standartų spaustuvė, 90 p.
25. GUČAS, A. (1981). Vaiko ir paauglio psichologija. Vilnius.26. GUDONIS, V. (1998). Vystymosi sutrikimų priežasčių analizė. Specia
lusis ugdymas. Nr. 1. P. 21–35.27. Įstatymų, skirtų žmonėms su negalia, vadovas. (1998). Vilnius: VĮ Ne
galės informacijos ir konsultavimo biuras. P. 84.28. JACIKEVIČIUS, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius: Žody
nas. P. 202.29. JACIKEVIČIUS, A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija.
Vilnius. P. 104.30. JOVAIŠA, L. (1978). Profesinio orientavimo pedagogika. Kaunas: Švie
sa. P. 248.31. JOVAIŠA, L. (1981). Asmenybė ir profesija. Kaunas. 32. JOVAIŠA, L. (1998). Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius:
Agora. P. 151.33. JOVAIŠA, L., VAITKEVIČIUS J. (1989). Pedagogikos pagrindai. Di
daktika. T. 2. Kaunas: Šviesa. P. 222.34. JUCEVIČIENĖ, P. (1997). Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos ir
šiuolaikinės edukologijos. Kaunas: Technologija. P. 68.35. JUODRAITIS, A. (1999). Asmenybės psichologinės adaptacijos prielai
dos. Šiauliai. P. 74.36. KARDELIS, K. (1997). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai.
Kaunas: KTU.37. KARVELIS, V. (1992). Ypatingas vaikas ir visuomenė. Mokykla
Nr. 5.38. KARVELIS, V., BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E. (1997a). Ne
galę turinčių jaunuolių profesinis rengimas Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre. Lietuvos mokyklai 600 metų. Konferencijos medžiaga II. Vilnius: Pedagogikos institutas. P. 71–81.
39. KARVELIS, V., BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E. (1997b). Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių – LRPRC ugdytinių – socialinė adaptacija ir socialiniai poreikiai. Neįgaliųjų asmenų socialiniai poreikiai, jų tyrimo ir tenkinimo problemos. Tarptautinės mokslinėsmetodinės konferencijos medžiaga. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. P. 45–48.
![Page 122: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/122.jpg)
122
40. KAVOLIS, V. (1995). Kultūrinė psichologija. Vilnius: Baltos lankos. P. 9–11.
41. KYLEN G. (1992). Sutrikusi psichika ir intelektas. Vilnius.42. KOČIŪNAS R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius.43. KREGŽDĖ S. (1988). Profesinio kryptingumo formavimosi psichologi
niai pagrindai. Kaunas: Šviesa. P. 144.44. KRIŠČIŪNAS, A. ir kt. (1996). Reabilitacija (antras pataisytas ir papil
dytas leidimas). Kaunas: Technologija.45. LAPĖ, J. (1980). Darbo psichologija. Vilnius: Mokslas. P. 224.46. LAUŽACKAS, R. (1994). Profesinis mokymas ir profesijos mokytojų
rengimas Vokietijoje. Kaunas.47. LAUŽACKAS, R. (1996). Svarbiausios profesinės edukologijos sąvo
kos. Kaunas.48. LAUŽACKAS, R. (1998). Sistemoteorinės profesinio ugdymo kaitos
dimensijos. Kaunas. Habilitacinio darbo santrauka.49. Laužikas, J. (1933). Aplinka ir žmogus. Kultūros švietimo draugijos
leidinys. Kaunas.50. LAUŽIKAS, J. (1974a). Mokinių pažinimas ir mokymo diferencijavi
mas. Kaunas.51. LAUŽIKAS, J. (sud.) (1974b). Mokinių atrinkimas į pagalbines mokyk
las. Vilnius. P. 214.52. LAUŽIKAS, J. (1993a). Rinktiniai raštai. T. 1. Kaunas. P. 479.53. LAUŽIKAS, J. (1993b). Švietimo integracijos pagrindai. Pedagoginiai
raštai. Kaunas.54. LAUŽIKAS, J., UNČIURYS, J. (sud.) (1978). Vaikų vystymosi sutriki
mai. Kaunas: Šviesa. P. 186.55. LEPEŠKIENĖ, V. (1996). Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius:
Valstybinis leidybos centras. P. 52–61.56. Lietuvos respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. (1998 m. gruodžio
15 d. Nr. VIII969). Informacinis leidinys. Valstybės žinios, Nr. 1–2 (56–57). Vilnius.
57. Lietuvos švietimo koncepcija. Lietuvos švietimo reformos gairės. (str. rinkinys) (1993). Vilnius: Valstybinis leidybos centras. P. 323–366.
58. Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosios taisyklės. (1996). Vilnius: Valstybinė medicininė socialinė ekspertinė komisija.
59. MACEINA, A. (1991). Tautinis auklėjimas. Kaunas.60. MIKALIŪNIENĖ, V. (1994) Tarpusavio santykiai mokykloje. Vilnius.61. NAZAROVAS, A. (1997). Ugdymo centrų vaidmuo socialinėje politi
koje. Bendruomenės socialinė veikla Lietuvoje (konferencijos medžiaga). Vilnius: VU leidykla. P. 14–18.
62. PAGIRSKIENĖ, Z. (1987). Socialinėprofesinė orientacija kaip jaunų darbininkų rengimo ir adaptacijos gerinimo faktorius. Jaunimas: gyveni
![Page 123: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/123.jpg)
123
mo pasirinkimas. Vilnius: Lietuvos MA filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. P. 105–111.
63. Pasaulinė sveikatos organizacija: tarptautinė ligų ir problemų, susijusių su sveikata, klasifikacija. Statistinis variantas, 10ta peržiūra, 1 tomas. V Skyrius – psichikos ir elgesio sutrikimai (F00F99). Ženeva, 1992. Vilnius, 1995. P. 61–77.
64. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998a). Mano pasirinkimo galimybės. Knyga mokytojui. Atviros visuomenės institutas. Kaunas: Atviros Lietuvos fondas.
65. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998b). Mokytojų rengimo projektas. Pasirengimas karjerai. Atviros visuomenės institutas. Kaunas: Atviros Lietuvos fondas. P. 70.
66. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998c). Žvilgsnis į ateitį. Knyga mokytojui. Atviros visuomenės institutas. Kaunas: Atviros Lietuvos fondas.
67. PETRAUSKAITĖ, R. (1996). Psichopedagogika profesijos pasirinkimui. Vilnius: Žodynas. P. 140.
68. PORAT, F. (1991) Savigarba (kelias į sėkmę ir meilę). Kaunas.69. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas specialiųjų poreikių vai
kams bendrojo ugdymo įstaigose (1993). Vilnius.70. SUSLAVIČIUS, A. (1995). Socialinė psichologija. Vilnius. P. 173.71. ŠALKAUSKIS, S. (1936). Bendrieji pedagogikos pagrindai. Kaunas:
Vytis.72. ŠALKAUSKIS, S. (1992a). Rinktiniai raštai I. Vilnius. P. 440. 73. ŠALKAUSKIS, S. (1992b). Rinktiniai raštai II. Vilnius. P. 448.74. ŠERNAS, V. (1995a). Pedagoginiai specialybės pamokų pagrindai. Vil
nius: Technika.75. ŠERNAS, V. (1995b). Profesinė pedagogika. Vilnius: „Baltic ECO“ lei
dybos centras. P. 600.76. ŠERNAS, V. (1997). Glotoedukologija. Profesinė, inžinerinė ir bendro
ji edukologija (bibliografija). Kaunas: VDU. P. 42.77. TAMOŠIŪNAS, T. (1998). Profesinio ir ikiprofesinio pedagogų ren
gimo sąveika. Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07 S). Šiaulių universitetas, 131 p.
78. Tarptautinių žodžių žodynas. (1985). Vilnius.79. VABALASGUDAITIS, J. (1983). Psichologijos ir pedagogikos straips
niai. Vilnius: Mokslas.80. VAITKEVIČIUS, J. (1981). Mokyklos ir aplinkos įtaka mokiniams.
Kaunas: Šviesa. P. 156.81. VAITKEVIČIUS, J. (1995). Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius:
Egalda. P. 307.82. VAITKEVIČIUS, J. (1997). Pedagogams stinga pedagoginių žinių.
Mokslo Lietuva. Nr. 14 (150). P. 5.
![Page 124: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/124.jpg)
124
83. VEČKIENĖ, N. P., VEČKYS, V. (1992). Asmenybės pažinimo būdai. Kaunas.
84. WARD, A. D. (1999). Naujas požiūris. Sutrikusio intelekto asmenys: teisinis reguliavimas. Rytų Europos šalims. I. Kaffemanienė (vert.). Šiauliai: Saulės Delta.
85. VOVERIS, V. (1990). Pedagogas – mūsų viltis ir nerimas. Kaunas: Šviesa.
86. ZAPOROŽECAS, A. (1967). Psichologija. Vilnius: Mintis. P. 244.87. ŽELVYS, R. Bendravimo psichologija. (1995). Vilnius. P. 189.88. Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. (1991). Vilnius: Min
tis.
Anglų / vokiečių kalba:89. ALLPORT, G. W. (1963). Pattern and Growth in Personality. New
York: Holt, Rinehart and Winston. P. 593.90. ANSBACHER, H. L. (1990). Alfred Adler, Pioneer in Prevention of
Mental Disorders. Journal of Primary Prevention of Psychopathology, 11 (1), p. 37–68.
91. BARLOW, D. L. (1985). Educational psychology. Chicago.92. BARTON, L. (Ed.) (1992, Vol. 7, No. 2). Disability, Handicap&Socie
ty. Special issue: researching disability. Division of Education, University of Sheffield: Journals Oxford Ltd. P. 145.
93. BEILER, J., LUMPE, A., REETZ, L. (Hrsg.) (1984). Schlüsselqualifikation, Selbstorganisation, Lernorganisation: Dokumentation des Symposions. Hamburg: Feldhaus (Materialien zur Berufsbildung; Bd. 4)
94. Better opportunities for people with disabilities. Report on Regional Office activities in Disability Prevention and Rehabilitation. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 1992, 1–69.
95. BOOTZIN, R. R., ACOCELLA, J. R. (1988). Abnormal Psychology Current Perspectives (5th ed.). New York: McGrawHill, Inc. P. 639.
96. BRYMAN, A., CRAMER, D. (1997). Quantitative Data Analysis with SPSS for Windows. A Guide for Social Scientists. London&New York: Routledge.
97. CAMPBELL, J., OLIVER, M. (1996). Disability politics. Understanding Our Past, Changing Our Future. London & New York: Routledge, p. 223.
98. CATTELL, R. B. (1985). Functional Psychological Testing: Principles and Instruments. Ed. by R.B.Cattell, R.C.Johnson. New York: Bruner& Mazel. XVIII. 586.
99. CATTELL, R.B. (1965). The scientific Analysis of Personality. Baltimore: Penguin Books. P. 399.
![Page 125: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/125.jpg)
125
100. CLARE, M. (1990). Developing SelfAdvocasy Skills with People with Disabilities and Learning Difficulties. Stamford: J.E.C. Potter&Son; Further Education Unit (FEU), p. 168.
101. CommunityBased Rehabilitation and the Health Care Referral Services. A Guide for Programme Managers. Rehabilitation (1994). WHO. 1–94.
102. CRONBACH, L. Y. (1970). Essentials of psychological testing. New York: Harper&Row. P. 752.
103. Eder, F., Bergmann, Ch. (1987). PersonUmweltStrukturTest (PUST). Handanweisung. Linz: Institut für Pädagogik und Psychologie der Universität Linz. P. 28.
104. ELIJOSIUS, E. (1998, May 15). The Choice of Profession and Ascertainment of the Professional Suitability for Youth with Mild Intellectual Disabilities. Culture and Human Development: Contradictions and Challenges in the Transformation of Social Practices. Received Abstracts from Lecturers and Students. (pp. 8–13). Tartu / Helsinki.
105. ERIKSON, E. H. (1963). Childhood and Society. (2nd ed.). New York: Norton&Co. P. 445.
106. Grundkonzeption für das Berufsbildungswerk Litauen. (1994). Karben.
107. HELANDER, E. Prejudice and Dignity. An Introduction to CommunityBased Rehabilitation. Interregional programme for Disabled People. United Nation’s development Programme (1994). WHO Publication No.E93IIIB.3.
108. HELANDER, E., MENDIS, P, NELSON, G., GOERDT, A. (1989). Training in the Community for People with Disabilities / World Health Organization. Geneva.
109. HOLLAND, J. L. (1959). A Theory of Vocational Choice. Journal “Counselling psychology”. No. 6. P. 35–45.
110. HOLLAND, J. L. (1973). Making Vocational Choices. New York: Prentice Hall Inc.
111. HOLLAND, J. L. (1976). The Psychology of Vocational Choice. Blaisdell Publishing Co.
112. HOLLAND, J. L. (1985). Making Vocational Choices: A Theory of Careers. Englewood Cliffs, New York: Prentice Hall Inc.
113. Learning Disabilities: a Diagnostic Handbook. (1988). The Maryland Learning Disabilities Project.
114. LORENZ, S. (1998). Effective inClass support: The Management of Support Staff in Mainstream and Special Schools. London: David Fulton Publischers.
115. Manual on the Equalization of Opportunities for Disabled Persons (1986). United Nations. New York. 1–27.
![Page 126: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/126.jpg)
126
116. MITTLER, P. (Ed.) (1976). The Psychological Assessment of Mental an Physical Handicaps. Norwich.
117. MOORE, M., BEAZLEY, S., MAELZER, J. (1998). Researching Disability Issues. Disability, Human Rights&Society series (ed. L.Barton). Open University Press: Buckingham\Philadelphia, p. 106.
118. NICHOLS, J .G. (1979). Quality and Inequality in Intellectual Development. The Role of Motivation in Education. American Psychologist. No. 37. 1071–1084.
119. ROE, A. (1964). The Psychology of Occupations. New York.120. ROE, R. A. (1982). The Quality of Work and the Study of Work and
consequences. Delf: Delf University of Technology.121. ROE, R. A. (1983). Grondslagen der Personeelsselektie. Assen: Van
Gorcum.122. SADKER, M. P., SADKER, D. M. (1991). Teachers, Schools, and So
ciety. (2nd ed.). New York: McGrawHill. Inc.123. SPRINTHALL, N. A., SPRINTHALL, R. C. (1990). Educational Psy
chology: A Developmental Approach. (5th ed.). New York: McGrawHill. Inc.
124. STRONG, E. K. (1955). Vocational Interests 18 Years After College. Mineapolis: University of Minnesota Press.
125. SUPER, D. E. (1953). A Theory of Vocational Development. American Psychologist. No. 8. 185–190.
126. SUPER, D. E., CRITES, J. O. (1962). Appraising Vocational Fitness: by Means of Psychological Tests. New York: Harper&Row.
127. World Programme of Action Concerning Disabled Persons. United Nations. New York. 1983. 1–69.
Rusų kalba:128. АнАСТАзи, А. (1982а). Психологическое тестирование. Кн. 1.
Москва: Педагогика. C. 318.129. АнАСТАзи, А. (1982б). Психологическое тестирование. Кн. 2.
Москва: Педагогика. C. 336.130. БАеВА, и. А. (1985). Социальнопсихологическая адаптация
молодых рабочих в производственном коллективе. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 21.
131. БУРЛАЧУК, Л. Ф., МОРОзОВ, С. М. (1999). Словарьсправочник по психодиагностике. Мастера психологии. Санкт Петербург: Питер Ком. 460–472.
132. ВАСиЛьеВ, и. н. (1984). Социальнопсихологические аспекты профориентации молодежи на рабочие профессии. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 18.
![Page 127: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/127.jpg)
127
133. ВыгОТСКий, Л. С. (1983а). Основы дефектологии. Москва. C. 206.
134. ВыгОТСКий, Л. С. (1983б). Собрание сочинений. Т. 3: Проблемы развития психики. Москва, c. 366.
135. ВыгОТСКий, Л. С. (1983в). Собрание сочинений. Т. 5: Основы дефектологии. Москва, c. 368.
136. гиТеЛьМАхеР, Р. Б (1989). Рабочий и мастер (социальнопсихологический аспект). Москва.
137. гРАБОРОВ, А. н. (1961). Очерки по олигофренопедагогике. Москва.
138. гУРеВиЧь, К. М. (1970). Профессиональная пригодность и основные свойства нервной системы. Москва. 27.
139. ДУЛьнеВ, г. М. (1969). Основы трудового обучения во вспомогательной школе. Москва.
140. ДУЛьнеВ, г. М. (1981). Учебновоспитательная работа во вспомогательной школе. Москва.: Просвещение. C. 176.
141. ДУШКОВ, Б. А. (1981). индустриальнопедагогическая психология. Москва: Просвещение. C. 208.
142. ингенКАМП, К. (1991). Педагогическая диагностика (пер. с нем.). Москва: Педагогика. C. 240.
143. КАРВяЛиС, В. Ю. (1987). Социальнотрудовая адаптация выпусников специальнх школ. Дисертация на соискание ученой степени доктора педагогических наук. Москва.
144. КЛиМОВ, е. А. (1983). Психологопедагогические проблемы профессиональной консультации. Москва: знание. C. 95.
145. КЛиМОВ, е. А. (1984). Как выбирать профессию. Москва: Просвещение. C. 160.
146. МиРСКий, С. Л. (1980). Методика профессиональнотрудового обучения во вспомогательной школе. Москва: Просвещение.
147. ЛеОнОВА, А. Б., ЧеРныШеВА, О. н (1995). Психология труда и организационная психология: современное состояние и перспективы развития. хрестоматия. Москва: Радикс. C. 446.
148. ЛиТВинОВА, н. и. (1981). Психологические особенности развития у старшеклассников интереса к рабочим профессиям. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Киев. C. 20.
149. ОБнОСОВ, В. и. (1986). Динамика профессиональных представлений учащихся. Вопросы психологии. но. 6. 28–32.
150. ОВСяниКОВА, В. В. (1982). Самооценка учащегося ПТУ как субъекта профессиональной деятельности. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 19.
![Page 128: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/128.jpg)
128
151. ПинСКий, Б. и. (1985). Коррекционновоспитательное значение труда для психического развития учащихся вспомогательной школы. Москва. C. 126.
152. ПЛАТОнОВ, К. К. (1962). Вопросы психологии труда. Москва: МеДгиз. C. 220.
153. Рабочая книга практического психолога. Технология эфективной профессиональной деятельности. (1996). Москва: Красная площадь. C. 400.
154. РеАн, А. А. (1988). Психологический анализ проблемы удовлетворенности избранной профессией. Вопросы психологии. но. 1. 83–88.
155. РиМКяВиЧене, В. В. (1993). Формирование профессиональных интересов учащихся ПТУ. Дисертация на соискание ученой степени доктора психологических наук. Вильнюс. C. 206.
156. РУБинШТейн, С. я. (1986). Психология умственно отсталого школьника. Москва. C. 190.
157. СААР, Э. А., ТиТМА, М. х. (1986). Молодое поколение. Москва: Мысль. C. 225.
158. САзОнОВ, А. Д., СиМОненКО, В. Д., АВАнеСОВ, В. С., БУхАЛОВ, Б. и. (1988). Профессиональная ориентация учащихся. Москва: Просвещение. C. 223.
159. САхАРОВ, В. Ф., САзОнОВ, А. Д. (1982). Профессиональная ориентация школьников. Москва.
160. СУхАРеВ, А. В. (1987). Психологические критерии профессионального самоопределения. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Москва. C. 18.
161. ШинКАРенКО, В. А. (1990). Трудовое обучение и воспитание учащихся вспомогательной школы. Минск: Университетское.
162. ШиФ, Ж. и. (ред.) (1980). Психологические проблемы коррекционной работы во вспомогательной школе. Москва: Педагогика, с. 72–141.
163. ТиТМА, М. х. (1975). Выбор профессии как социальная проблема. Москва: Мысль. C. 198.
164. ТхОРЖеВСКий, Д. А. (1974). Дидактическое исследование системы трудового обучения. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Киев. C. 76.
![Page 129: NEĮGALIŲJŲ PROFESINIOA PSIRENGIMO …...li fika vi mo ga li my bi ų prognosti ka . Profe si ni o ori e nta vi mo, ka i p su de da mosi os profe si nės re a bi li ta ci jos da](https://reader034.fdocument.pub/reader034/viewer/2022050313/5f75b4d723a50b3da4430cda/html5/thumbnails/129.jpg)
EGIDIJUS ELIJOŠIUSBENAS GUDINAVIČIUS
STANISLAVA KAVALIAUSKIENĖ
NEĮGALIŲJŲ PROFESINIO PASIRENGIMO SKATINIMAS
Neįgaliųjų profesinis orientavimas ir konsultavimas
Redagavo Regina KvašytėMaketavo Jūratė Šimkienė
_______________________
SL 843. 20071212. 8 leidyb. apsk. l. Tiražas 1200. Užsakymas 159.Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT76285 Šiauliai.
El. p. leidykla@cr.su.lt, tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.Interneto svetainė http://leidykla.su.lt/
Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9A, LT76207 Šiauliai.