Neda Petrauskienė MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT … · 2020. 10. 10. · Veiklos tyrimo planas ......
Transcript of Neda Petrauskienė MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT … · 2020. 10. 10. · Veiklos tyrimo planas ......
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
Neda Petrauskienė
MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT STRATEGIJOS ĮTAKA MOKINIŲ
ĮSITRAUKIMUI
THE INFLUENCE OF COOPERATIVE LEARNING ON STUDENT
INVOLVEMENT
Profesinių studijų baigiamasis darbas
Profesinių studijų programa Pedagogika, valstybinis kodas: 631X10007
Pedagogikos studijų kryptis
Apginta:
(parašas) (data)
Vilnius, 2020
2
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………….…….....................……....5
I. MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT STRATEGIJOS IR JOS ĮTAKOS MOKINIŲ
ĮSITRAUKIMUI TEORINĖ APŽVALGA.....................................................................................7
1. Mokymasis bendradarbiaujant sąvoka ir esminiai principai............................................7
2. Mokymosi motyvacija ir įsitraukimas. Sampratos ir skatinančios aplinkybės................9
3. Mokymosi bendradarbiaujant įtakos mokinių įsitraukimui teorinis pagrindimas...........11
II. MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT STRATEGIJOS PRITAIKYMAS PAMOKOSE..13
1. Veiklos tyrimo planas.................................................................................................................13
2. Gauti tyrimo duomenys..............................................................................................................20
3. Rezultatai....................................................................................................................................22
IŠVADOS ......................................................................................................................................23
Rekomendacijos.............................................................................................................................24
Literatūros sąrašas.........................................................................................................................25
PRIEDAI.......................................................................................................................................27
3
SANTRAUKA
Petrauskienė N., Mokymosi bendradarbiaujant strategijos įtaka mokinių įsitraukimui.
Profesinių studijų baigiamasis darbas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius, 2020, 34 p.
Pedagoginės veiklos tyrime aprašoma 5 klasės mokinių grupė, kuri patiria įsitraukimo
sunkumų anglų kalbos pamokose. Mokiniai nors ir aktyvūs, tačiau sunkiai sutelkia dėmesį ir
pastangas į pamokos veiklas ir užduotis. Darbe keliama problema: kaip pagerinti mokinių įsitraukimą
į pamokos veiklas? Pedagoginės veiklos tyrimu siekiama nustatyti kaip mokymosi bendradarbiaujant
strategija veikia 5 klasės mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą anglų kalbos pamokose.
Pirmoje dalyje pateikiama teorinė apžvalga, kuri yra suskirstyta į tris dalis. Visų pirma,
aptariama mokymosi bendradarbiaujant sąvoka, bei esminiai principai. Po to pateikiama mokinių
mokymosi motyvacijos ir įsitraukimo sąvokų apžvalga, bei veiksniai, darantys įtaką mokinių
motyvacijai ir įsitraukimui. Galiausiai pateikiamas mokymosi bendradarbiaujant įtakos mokinių
įsitraukimui teorinis pagrindimas. Mokymosi bendradarbiaujant strategija yra universali ir padeda
ugdyti ne tik akademines žinias ir gebėjimus, tačiau ir socialines kompetencijas. Švietimo
mokslininkai, tirdami šią strategiją atskleidė, kad be visų kitų pranašumų mokymasis
bendradarbiaujant didina mokinių motyvaciją ir įsitraukimą. Mokymasis bendradarbiaujant itin
tinkama strategija užsienio kalbos mokymui.
Antrą darbo dalį sudaro pedagoginės veiklos tyrimo planas ir duomenys, gauti pradėjus
įgyvendinti tyrimą. Dėl susiklosčiusios situacijos, tyrimas iki galo neįgyvendintas, tačiau pateikiami
tyrimo rezultatai, kuriuos pavyko gauti. Sukurti universalūs pamokų planai, pritaikyti metodai,
tinkantys mokymosi bendradarbiaujant pamokoms. Numatytos reguliarios refleksijos ir dienoraščio
rašymas, siekiant fiksuoti pokytį. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos teoriškai ir praktiškai
pagrįstos išvados, rekomendacijos taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją, siekiant pagerinti
mokinių įsitraukimą arba ugdyti bendrąsias kompetencijas.
4
SUMMARY
Petrauskienė N., The Influence of cooperative learning on student involvement. Final thesis of
Professional Studies, Vytautas Magnus University, Vilnius, 2020, 34 p.
Pedagogical action research describes a group of pupils in 5th grade having difficulties with
involvement during English language lessons. Even though the students are active, they cannot focus
their attention and attempts on lesson activities and tasks. Problem of the thesis is: how to improve
pupils’ involvement in lesson activities? Pedagogical action research aims to determine how
cooperative learning affects the involvement of 5th grade pupils in educational process during English
language lessons.
The first part of the thesis provides theoretical review which is divided into three parts. The first part
discusses the concept and essential principles of cooperative learning. Then, a review of learning
motivation and involvement concepts is presented, followed by the factors, that influence pupil
motivation and involvement. Finally, theoretical reasoning for the influence of cooperative learning
on pupil involvement is presented. The strategy of cooperative learning is versatile and helps to
improve not only academic knowledge, but also social competencies. Scientists of education, who
studied this strategy revealed that in addition to all the advantages of this strategy, it also improves
the motivation and involvement of pupils. Cooperative learning is especially suitable for a foreign
language learning.
The second part of the thesis is comprised of research plan and data, that was collected during the
initial part of the research. The research was not implemented in full because of the extreme situation
in the world. However, the initial research results are provided. Multifunctional lesson plans were
created, methods were applied, which are suitable for cooperative learning lessons. Regular
reflections and diary writing are planned to better observe the possible change. The final part of the
thesis provides theoretical and practical conclusions and recommendations for cooperative learning
strategy application to improve pupil involvement or to develop general competencies.
5
ĮVADAS
„Motyvacija ir įsitraukimas yra labai svarbūs sklandžiam mokymuisi“ (Saeed ir Zyngier,
2012). Mokinių įtraukimas aktualus dažnam šiuolaikiniam besimokančiam mokytojui. Motyvacijos
ir įsitraukimo stoka stebima ir šiame darbe - aprašomoje pedagoginėje situacijoje, susidariusioje 5e
klasėje, anglų kalbos pamokose. Įsitraukimo stoka itin akivaizdi ir trukdanti vykdyti sklandų ugdymą:
mokiniai pamokų metu ne retai atrodo kiek abejingi, nuobodžiaujantys, nesuinteresuoti gerai atlikti
paskiriamas užduotis. Pedagogo ir ugdytinių ryšys geras, bendravimas nuoširdus. Neformaliai
pasikalbėjus aiškėja, kad jie suvokia anglų kalbos mokymosi svarbą, mokiniai nori ją išmokti, tačiau
dažnai pritrūksta dėmesingumo, jie lengvai išsiblaško, mintimis nuklysta ir nesutelkia dėmesio į
pamoką, jos turinį.
Siekdama tobulinti profesinę veiklą, nuolat ieškau naujų veiklos formų, modelių, padedančių
įgalinti mokinius veikti, būti aktyvesniais ir sąmoningesniais mokymosi procese. Profesinio
smalsumo vedama, 2019 m. sausį sužinojau apie mokymosi bendradarbiaujant (MB) strategiją. Tad
savo pasirinkimą pagrindusi literatūros analize, šiame pedagoginės veiklos tyrime problemai spręsti,
planuoju taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją tiriamosios klasės pamokose. Vienas iš
daugelio šios mokymo strategijos privalumų yra teigiama priklausomybė tarp mokinių, t. y. vieno
grupės nario rezultatas priklauso nuo kito grupės nario indėlio. Žinojimas, kad dėl individualaus
indėlio į užduotį gali nukentėti ne tik pats, bet ir pakenkti klasės draugai, tikėtina, kad gali padidinti
mokinių įsitraukimą. Visa mokinių grupė suskirstoma į tris ilgalaikes grupes po 4 mokinius, kurie
kartu siekia bendrų tikslų: atlieka užduotis, pasiskirsto pareigas, vaidmenis, atlieka namų darbus. Tuo
pačiu mokosi bendrauti, spręsti problemas, ima suvokti, kad yra priklausomi vienas nuo kito. Už
sėkmingai atliekamas užduotis ir sėkmingą bendradarbiavimą grupės renka bendrą „taškų krepšelį“,
o pusmečio pabaigoje daugiausiai taškų surinkusi grupė gauna aukščiausius įvertinimus.
Literatūros analize labiausiai gilintasi į du dalykus: mokinių motyvaciją ir įsitraukimą, bei
mokymosi bendradarbiaujant strategiją. Pasak R. I. Arends (2008), mokytojų pasirinkti mokymo
modeliai, taikomi klasei, veikia jos raidą, nuo to priklauso ir įsivyrausiančios socialinio ir akademinio
mokymosi normos. Taigi, galima tikėtis, kad mokymasis bendradarbiaujant, jei tinkamai parinktas
šiai konkrečiai klasei, galėtų padiktuoti tinkamą ir norimą mokymosi standartą. Be to, Filosofas John
Dewey pabrėžia, kaip yra svarbu suprasti savo veiklos prasmę „individas geriau suvokia ne tik savo,
bet ir grupės, kuriai priklauso, patirtį <...> Taip organizuojant veiklą, smalsumas atskleidžia vis
naujas suvokimo galimybes, o naujos žinios dar labiau žadina smalsumą“ (Dewey, 2013, p. 135).
Apibendrinant galima teigti, kad įdiegus tinkamą struktūrą ir aiškiai pateikus jos prasmę mokiniams,
būtų galima tikėtis motyvacijos ir įsitraukimo padidėjimo.
6
Mokslinėje literatūroje mokymosi bendradarbiaujant strategija aprašoma jau sąlyginai seniai
– dar dvidešimto amžiaus pradžioje mąstytojas John Dewey „pabrėžė nedideles, problemas
sprendžiančias grupeles, kuriose mokiniai patys ieško savo atsakymų ir mokosi demokratinių
principų įprastai, kasdieniškai bendraudami“ (Arends, 2008, p. 337). R. I. Arends knygoje „Mokomės
mokyti“ pasakoja apie 45 tyrimus, kurie nagrinėjo mokymosi bendradarbiaujant strategijos poveikį
pažangumui: „37 iš 45 tyrimų parodė, kad klasės, kur buvo mokomasi bendradarbiaujant, pagal
pažangumą gerokai aplenkė kontrolinės grupės klases“ (Arends, 2008, p. 340). Šie tyrimai rodo, kad
siekiant didinti mokinių įsitraukimą, mokymasis bendradarbiaujant gali būti puikiu įrankiu.
Darbe keliama pedagoginės veiklos problema: kaip pagerinti mokinių įsitraukimą į
pamokos veiklas?
Pedagoginės veiklos tyrimo tikslas – nustatyti kaip mokymosi bendradarbiaujant strategija
gerina 5 klasės mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą anglų kalbos pamokose.
Tyrimo objektas – mokinių įsitraukimas į pamokos veiklas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apibūdinti mokinių neįsitraukimo į pamokos veiklas situaciją.
2. Įvertinti galimą mokymosi bendradarbiaujant strategijos naudą pamokoje.
3. Analizuoti mokymosi bendradarbiaujant strategijos taikymo galimybes.
Tyrimo metodai – stebėjimas ir pastabų rašymas, dienoraštis, neformalūs pokalbiai su
mokiniais, mokinių rašytinės refleksijos, mokinių darbų fotografijos.
7
I. MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT STRATEGIJOS IR JOS
ĮTAKOS MOKINIŲ ĮSITRAUKIMUI TEORINĖ APŽVALGA
Siekiant atlikti nuodugnią mokymosi bendradarbiaujant strategijos įtakos mokinių
įsitraukimui analizę, tiriamieji klausimai padalijami į atskiras temas. Visų pirma apžvelgiama
literatūra, analizuojanti mokymosi bendradarbiaujant strategiją, aptariamas sąvokos apibrėžimas ir
esminiai strategijos principai. Kitoje dalyje pažvelgiama į mokinių įsitraukimą ir motyvaciją,
pateikiama motyvacijos ir įsitraukimo sąvokų apžvalga, bei motyvacijai augti palankios aplinkybės.
Paskutinė dalis – pirmųjų dviejų dalių samplaika teoriškai nagrinėja, kaip mokymosi
bendradarbiaujant strategija daro įtaką mokinių įsitraukimui į pamokos veiklas ir patį mokymąsi.
1. Mokymosi bendradarbiaujant sąvoka ir esminiai principai
Elementarus ir vienas paprasčiausių mokymosi bendradarbiaujant strategijos apibūdinimų
yra randamas ne viename literatūros šaltinyje, o tarp jų ir M. Laal bei S. M. Ghodsi straipsnyje (2012),
kuriame mokymasis bendradarbiaujant yra apibūdinamas kaip mokymo metodas, kai mokiniai dirba
grupėse siekdami išspręsti problemą, atlikti užduotį ar ką nors sukurti. Šį apibrėžimą vaizdžiai papildo
R. I. Arends teiginys, kad mokymasis bendradarbiaujant moko ne tik akademinių žinių ir įgūdžių,
šalia to, ugdomos ir labai svarbios socialinės kompetencijos. Tolimesnė literatūros apžvalga
atskleidžia, kad tai nėra paprastas darbas grupėse ir po bendru apibrėžimu slypi daug mokslinių darbų,
tyrimų, įžvalgų ir išsivysčiusių strategijos atmainų.
Anot R. I. Arends, šio mokymo metodo ištakos siekia net Antikinę Graikiją. Išsamiau
peržvelgiant įvairius literatūros šaltinius aiškėja, kad šis mokymo būdas nėra vienalytis, o laikui
bėgant, šis mokymo(si) metodas įgijo ne vieną atmainą. Vienas pirmųjų „nedideles, problemas
sprendžiančias grupeles“ savo knygoje „Demokratija ir švietimas“ išskyrė filosofas ir švietimo
reformatorius John Dewey (2013). Jo teigimu, mokymasis turėtų vykti nedidelėje demokratinėje
visuomenėje. Vėliau J. Dewey mintis tikslino ir susistemino Herbert Thelen, „kuriuo remiasi
dabartinis mokymasis bendradarbiaujant“ (Arends, 2008, p. 337). Galima daryti prielaidą, kad
mokymosi bendradarbiaujant strategija yra ne nauja, dominanti ne vieną švietimo teoretiką ir
įsitvirtinusi švietimo sistemoje. Šaltiniuose anglų kalba galima rasti išskiriamus collaborative
learning, cooperative learning, problem-based ir team-based learning, kurie visi yra mokymosi
bendradarbiaujant variacijos. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikinėje pedagogikoje neretai
imama painioti ir darosi sunku nustatyti, ką kiekvienas iš šių terminų iš tikrųjų reiškia, kur yra
kiekvieno iš jų ribos. Tačiau yra aišku, kad visus šiuos metodus vienija tai, kad mokiniai dirba mažose
grupėse, o mokytojo siekis yra geresnis mokinių įtraukimas (Davidson, Major ir Michaelsen, 2014).
8
Mokinių įtraukimas yra viena esminių šio darbų temų, tad mokslinės įžvalgos apie geresnį mokinių
įsitraukimą, taikant mokymąsi bendradarbiaujant, kuria tvirtesnį pagrindą šios strategijos
pasirinkimui.
John Dewey (2013) teigė, kad mokiniai klasėje turi mokytis gyvenimiškų dalykų. Jis siūlė
klasėje sukurti demokratinę visuomenę atspindinčią tvarką. Filosofas teigė, kad viena pirmųjų
mokytojų pareigų yra sudominti ir įtraukti mokinius į socialinių problemų sprendimą. Kaip jau buvo
minėta anksčiau šiame darbe, mokymasis bendradarbiaujant turi ne vieną atmainą. Toliau bus
aprašomi visas atmainas vienijantys esminiai bruožai. R. I. Arends (2008, p. 341-352) išskyrė
pagrindinius mokymosi bendradarbiaujant bruožus aktualius šiam darbui:
• Mokiniai dirba komandomis, mokydamiesi akademinių dalykų medžiagą.
• Komandos sudaromos iš pažangių, vidutinių ir nepažangių mokinių.
• Apdovanojimo sistemos labiau orientuojamos į grupę, o ne individą.
• Pamokos ir užduočių struktūra pakeičiama ir pritaikoma grupėms.
• Pamoka vykdoma vadovaujantis demokratiniais principais, mokiniai yra aktyvūs ir
atsako už savo atliekamą darbą pamokoje.
Toliau R. I. Arends (2008) pabrėžia ir mokytojo vaidmens svarbą, nes mokytojas
pakankamai griežtai nustato grupių sudėtis ir bendras procedūras, pagal kurias vyksta pamoka.
Mokiniai tampa aktyvūs grupės viduje, kai reikia spręsti kaip atlikti užduotį. Šie paskutiniai du
teiginiai labiau charakterizuoja mokymąsi bendradarbiaujant, kurio atitikmuo anglų kalba yra
cooperative learning. Toliau šiame darbe siekiama susitelkti būtent ties šiuo metodu. A.
Stepanovienė savo straipsnyje „Cooperative learning in the context of foreign language teaching and
learning“ pabrėžia ir atskleidžia, kad būtent šis mokymosi bendradarbiaujant metodas yra itin
efektyvus mokant užsienio kalbos. Šis mokymosi bendradarbiaujant metodas, anot M. Laal ir S. M.
Ghodsi, pasižymi augančiu sutarimu tarp grupės narių ir konkurencijos nebuvimu. Mokiniai jaučia
glaudžią teigiamą priklausomybę vienas nuo kito. Teigiama tarpusavio priklausomybė – tai grupės
narių suvokimas, kad tai, kas padeda vienam grupės nariui yra naudinga visai grupei, o taip pat ši
priklausomybė skatina bendradarbiavimą bei palaikymą tarp grupės narių. (McCafferty, Jacobs,
Iddings, 2006). Dar vienas svarbus mokymosi bendradarbiaujant elementas, anot S. G. McCafferty
ir kitų (2006), yra asmeninė atsakomybė. Visos komandos sėkmė priklauso nuo kiekvieno jos nario.
R. L. Oxford (2011) pastariesiems šaltiniams panašiai antrina ir dar papildo šiame darbe pasirinkto
cooperative learning apibūdinimą tuo, kad šis metodas yra mokymo technikų rinkinys, skatinantis
mokinių tarpusavio priklausomybę, kuri veda į kognityvinį ir socialinį tobulėjimą.
Apibendrinant mokymosi bendradarbiaujant strategijos apžvalgą galima teigti, kad tai
kompleksiškas ir daugiasluoksnis mokymo būdas, turintis daug privalumų. Taikant šią strategiją
pamokoje, mokiniai ne tik įgauna akademinių žinių, tačiau aktyviai ugdoma ir jų socialinė
9
kompetencija: gebėjimas spręsti konfliktus, susitarti, derėtis, siekti bendro tikslo, padėti kitam.
Atliekant literatūros paiešką, šaltinių gausa leido rinktis iš įvairių mokslininkų darbų. Mokymasis
bendradarbiaujant, nors lietuvių kalba nėra išskiriama taip detaliai, turi ne vieną atmainą. Tai rodo,
kad ši strategija, nors ir nėra nauja, vis dar gyva – ji aptarinėjama ir tobulinama, bei itin sėkmingai
taikoma užsienio kalbos mokyme.
2. Mokymosi motyvacija ir įsitraukimas. Sampratos ir skatinančios aplinkybės
Šio pedagoginės veiklos tyrimo siekis yra padidinti mokinių įsitraukimą į pamokos veiklas.
Įsitraukimas ir mokymosi motyvacija, nors ir nėra tas pats, bet analizuotuose literatūros šaltiniuose
dažnai aptariami išvien, kaip susiję ir vienas kitam įtaką darantys veiksniai. Todėl ir šiame darbe
imtasi kalbėti apie šiuos du elementus jų neatskiriant.
Christenson ir kiti (2012) tyrinėdama mokinių motyvaciją ir įsitraukimą pripažįsta, kad nors
įsitraukimas yra be galo svarbi tema pedagogikoje, tuo pačiu tai ir labai plati sąvoka. G. A. Patrama
(2020) pateikia skirtingus motyvacijos ir įsitraukimo apibrėžimus, tačiau paaiškina ir jų tarpusavio
priklausomybę, cituodama Christenson ir kt. (2012) „motyvacija veda į įsitraukimą. Todėl motyvacija
greičiau yra įsitraukimo pirmtakė, nei jo dalis“. Šių mokslininkių argumentai kuria pagrindą
įsitraukimą aptarti kartu su motyvacija.
Visų pirma, kalbant apie motyvaciją, reiktų paminėti, kad ne viskas priklauso tik nuo
mokytojo pastangų: „Motyvacija apima žmogaus poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus,
interesus ir polinkius, vertybes, pažiūras ir įsitikinimus“ (Butkienė ir Kepalaitė, 1996). Panašiai rašo
ir kiti autoriai. Anot, Th. L. Good ir J. Brophy (2014) motyvaciją sudaro daug elementų ir įtaką daro
įvairūs veiksniai. Mokinius stipriai veikia pamokų veikla, grįžtamasis ryšys ir pačios užduotys, bet
tuo pačiu labai reikšminga galimybė bendrauti ir bendradarbiauti. Autoriai taip pat prideda:
„Motyvacija – tai šališka patirtis, kurios neįmanoma tiesiogiai stebėti. Apie ją galima spręsti iš pačių
mokinių atsakymų ir elgesio per pamokas“ (Good ir Brophy, 2014). Paprasti ir tuo pačiu platūs
apibūdinimai leidžia manyti, kad motyvacija yra daugiasluoksnis ir įvairių faktorių veikiamas
mokymo(si) elementas.
Kaip jau minėta aukščiau, motyvacija yra įsitraukimo pirmtakė. Tai reiškia, kad be
motyvacijos sunku tikėtis ir įsitraukimo. Turint omenyje, kad motyvaciją lemia žymiai daugiau
veiksnių nei tik mokytojas, galima daryti prielaidą, kad ir įsitraukimas yra veikiamas daugelio
aplinkybių. Aptariant įsitraukimą, reiktų paminėti, kad esame nemažai pažengę tyrinėdami ir
stengdamiesi suprasti mokinių įsitraukimą ir jo vaidmenį siekiant geresnių mokymosi rezultatų.
Nepaisant to, įsitraukimo stoka išlieka nemažu iššūkiu (Bundick, Quaglia, Corso ir Haywood, 2014).
Anot R. King (2017) įsitraukimas gali labai skirtis savo stiprumu ir kryptimi. Jis gali būti labai stiprus
10
arba silpnas, teigiamas arba neigiamas. Suprantama, įsitraukimas yra svarbus visose pamokose ir jų
veiklose. Dėl mokinių abejingumo veikloms gali nepavykti net ir gerai suplanuota ir pamoka.
G. Butkienė ir A. Kepalaitė (1996) išskyrė šias sąlygas, kurių reikia, kad mokinių noras
mokytis ir motyvacija stiprėtų:
• jauki, maloni aplinka;
• mokinys nepavargęs, darbingas;
• patiriama sėkmė, bendradarbiavimo džiaugsmas;
• nauja mokymo medžiaga ir patraukli mokymosi forma.
G. Petty (2006) rašydamas apie šiuolaikinį mokymą taip pat aptaria priežastis, kurios didina
norą mokytis. Pateikiami atrinkti punktai, kurie papildo šį sąrašą:
• suvokimas, kad mokomasi gerai, ir tai kelia savigarbą;
• suvokimas, kad mokytis yra naudinga;
• mokytis yra įdomu ir smagu.
Taip pat ir R. I. Arends (2008) išskiria produktyvios aplinkos bruožus:
• aplinka, kai mokiniai pasitiki savimi ir klase;
• patenkinami mokinių poreikiai, mokiniai jaučia ryžtą, siekia atlikti užduotis ir
bendradarbiauja su aplinkiniais;
• tai vieta, kur įgyjama bendravimo įgūdžių, kurie leidžia sėkmingai vykdyti akademinius
ir klasei keliamus reikalavimus.
„Mokytojai ir mokiniai beveik pusę savo aktyvaus laiko praleidžia socialinėje aplinkoje,
vadinamoje klase, ir čia jie visuomet sąveikauja“ (R. I. Arends, 2008, p. 115). Galima suprasti, kad
ši sąveika (vadinasi, ir pats mokytojas) mokinio motyvacijai ir įsitraukimui į pamokos veiklas daro
nemenką įtaką. G. Petty (2008, p. 68-67) taip pat pateikia vieno ryškiausių dvidešimtojo amžiaus
mąstytojo A. Maslow hierarchinę poreikių piramidę, kuri paaiškina, kad anksčiau pateikti poreikiai
(patirti sėkmę, bendrauti, bendradarbiauti ir kt.) gali būti patenkinti tik tuo atveju, jei yra patenkinti
žemesnės grandies poreikiai (fiziologiniai ir saugumo poreikiai).
Atlikus šią nedidelės apimties teorinę motyvacijos ir jos veiksnių apžvalgą darosi aišku, kad
tai platus, daug nagrinėtas, tačiau aiškių rėmų neturintis klausimas. Motyvacija sudėtinga, jai įtaką
gali daryti daugybė veiksnių (arba lygiai taip pat nedaryti), jei ji jau buvo neigiamai paveikta.
Įžvalgose apie motyvaciją neretai kalbama apie sąveiką: mokinio ir mokytojo, mokinio ir mokinio,
mokinio ir aplinkos. Gan akivaizdu, kad motyvacija turi itin svarbų vaidmenį mokymosi procesui ir
rezultatams, tačiau nėra vieno „recepto“ tinkančio visiems mokiniams. Lygiai taip pat galima
nujausti, kad vieną kartą suveikęs motyvavimo būdas po kurio laiko tam pačiam mokiniui gali
nebetikti. Turint omenyje didelį motyvacijos vaidmenį mokymosi rezultatams, reiktų stengtis
užtikrinti (ar bent jau suvokti) pagrindinių mokinio poreikių patenkinimą, kurti saugią, pasitikėjimą
11
keliančią aplinką, siekti dinamikos, atskleisti mokymosi prasmę ir skatinti bendravimą ir
bendradarbiavimą.
3. Mokymosi bendradarbiaujant įtakos mokinių įsitraukimui teorinis
pagrindimas
Analizuojant mokinių mokymosi motyvaciją ir įsitraukimą, bei atsižvelgiant į jau aptartus
mokymosi bendradarbiaujant strategijos ypatumus, galima nuspėti, kad mokymosi bendradarbiaujant
strategija pamokoje gali sukurti tinkamas sąlygas mokinių įsitraukimui ir motyvacijai didinti. Šioje
dalyje ieškomi ir aptariami jau atlikti švietimo mokslininkų ir praktikų tyrimai, pateikiamos įžvalgos
ir išvados, patvirtinančios keliamą prielaidą.
Dar XX amžiaus pradžioje pradėta kalbėti apie mokymosi bendradarbiaujant poveikį
mokinių įsitraukimui. Filosofas John Dewey savo knygoje „Demokratija ir švietimas“ pabrėžė kaip
svarbu suprasti savo veiklos prasmę „individas geriau suvokia ne tik savo, bet ir grupės, kuriai
priklauso, patirtį <...> Taip organizuojant veiklą, smalsumas atskleidžia vis naujas suvokimo
galimybes, o naujos žinios dar labiau žadina smalsumą“ (Dewey, 2013, p. 135). Peršasi išvada, kad
įvedant naują pamokos ir užduočių struktūrą, mokiniams labai svarbu žinoti kodėl tai yra daroma.
Jiems reikėtų nuodugniai ir suprantamai paaiškinti šio mokymosi būdo naudą ir įgytų įgūdžių svarbą
ne tik esamu metu, bet ir ateityje.
Praėjus beveik šimtmečiui nuo to laiko, kai J. Dewey paskelbė savo įžvalgas, švietimo
mokslininkų nuomonė ir toliau nesikeitė. Štai R. I. Arends (2008) aprašo ne vieną tyrimą, kuriame
buvo atskleista, kad „Tarpusavio priklausomybės santykiai, kai bendradarbiavimas yra
apdovanojamas, skatina stiprią motyvaciją atlikti užduotį...“ (Arends, 2008, p. 332). Itin reikšmingas
ir M. Laal (2012) teiginys, patvirtinantis šiame darbe keliamą prielaidą, kad mokymasis
bendradarbiaujant gali padėti sudominti mokinius yra: „MB yra ypač naudingas siekiant motyvuoti
mokinius“ (Laal, 2012, p. 488). M. Laal (2012) savo straipsnyje vardindama daugelį mokymosi
bendradarbiaujant privalumų, tarp jų išskiria ir akademinę naudą, ji teigia, kad gerėja mokinių
aktyvus įsitraukimas į mokymosi procesą, be to gerėja ir visos klasės akademiniai rezultatai. Galima
numanyti, kad sąžiningai gerėjantys akademiniai rezultatai apima ir naujų žinių įgijimą, o anot J.
Dewey, naujos žinios didina smalsumą. Vadinasi, mokymosi bendradarbiaujant strategija tiesiogiai
daro įtaką mokinių įsitraukimui, bei netiesiogiai per naujai įgytas žinias.
Keliamą hipotezę dar kartą patvirtina ir Lietuvos mokslininkių, O. Jacikevičienės ir L.
Rupšienės (1999) pateikiami mokymosi bendradarbiaujant privalumai, tarp jų minima ir sustiprėjusi
mokymosi motyvacija, bei gerėjantys mokymosi rezultatai. Th. L. Good ir J. Brophy (2014),
kalbėdami apie mokinių tarpusavio sąveiką, teigia, kad grupelėmis dirbantys ir joms priklausantys
12
mokiniai jaučia stipresnį bendruomeniškumą ir šis jausmas stiprina jų norą mokytis. Šių mokslininkų
įžvalgos taip pat pagrindžia teigiamą mokymosi bendradarbiaujant įtaką mokinių įsitraukimui.
„Mokinių motyvai, tikslai ir metodai, susikurti reaguojant į mokomąją veiklą, priklauso nuo
šios veiklos pobūdžio ir nuo to, kaip mokytojas ją pristato.“ (Good ir Brophy, 2014). Remiantis
pastarąja citata iš kone klasika virtusios pedagogikos knygos, galima daryti išvadą, kad pakeista
pamokos struktūra grupei, o ne individui pritaikytos užduotys, gali pakeisti ir mokinių įsitraukimą.
Toje pačioje knygoje, Th. L. Good ir J. Brophy (2014) taip pat aptaria laisvo apsisprendimo teoriją,
kuri teigia, kad norint, jog žmogus gerai jaustųsi, reikia išpildyti tris jo poreikius: galimybę
savarankiškai spręsti, kompetentingumo ir bendrumo su aplinkiniais jausmas. Daroma išvada, kad
mokiniai pamokoje gali jaustis gerai, jei siekiama patenkinti šiuos tris poreikius. Taigi, nors taikant
mokymosi bendradarbiaujant strategiją mokytojo vaidmuo ir yra svarbus nustatant gan griežtas
procedūras, mokiniai gali išpildyti šiuos tris savo poreikius: veikdami savo grupelėse, jie gauna
erdvės savarankiškam sprendimui, gali jaustis kompetentingi tam tikrose srityse (gali sėkmingai sekti
laiką, tikrinti ar viskas atlikta ir pan.) ir, esant sėkmingam mokymosi bendradarbiaujant strategijos
įgyvendinimui, mokiniai gali pajusti bendrumo jausmą.
Apibendrinant teorinę mokymosi bendradarbiaujant strategijos ir jos įtakos mokinių
įsitraukimų teorinę apžvalgą, galima teigti, kad šie du elementai tarpusavyje glaudžiai susiję. Kone
visi analizuoti šaltiniai, kuriuose rašoma apie mokymosi bendradarbiaujant privalumus, tarp jų
pamini ir padidėjusį mokinių įsitraukimą. Džiugina ir tai, kad tokį įsitraukimo padidėjimą aprašo ir
Lietuvos autorės dar XX amžiaus pabaigoje rašytame darbe.
13
II. MOKYMOSI BENDRADARBIAUJANT STRATEGIJOS PRITAIKYMAS
PAMOKOSE
1. Veiklos tyrimo planas
1 ETAPAS. Rūpima problema. 5 klasės mokiniai anglų kalbos pamokų metu ne retai atrodo
kiek abejingi, nuobodžiaujantys, nesuinteresuoti atlikti paskiriamas užduotis. Pedagogo ir ugdytinių
ryšys geras, bendravimas nuoširdus. Neformaliai pasikalbėjus aiškėja, kad jie suvokia anglų kalbos
mokymosi svarbą. Mokiniai nori ją išmokti, tačiau dažnai pritrūksta dėmesingumo, jie lengvai
išsiblaško, mintimis nuklysta ir nesutelkia dėmesio į pamoką, jos turinį. Tyrimo problema: kaip
galėčiau pagerinti mokinių įsitraukimą į pamokos veiklas?
2 ETAPAS. Tyrimo klausimas: ar gali mokymosi bendradarbiaujant (MB) strategija
padidinti mokinių įsitraukimą į pamokos veiklas?
Tyrimo hipotezė: pakeitus pamokos ir užduočių formatą, mokinių bendravimo formą,
įtraukus daugiau mokymosi aspektų (mokomasi ne tik anglų kalbos, bet ir bendradarbiauti kartu
atlikti užduotis, siekti bendro tikslo), įtraukus naują kaupiamojo balo sistemą (bendrų taškų kaupimą)
mokiniai labiau įsitrauks į pamokos veiklas.
3 ETAPAS: Veiklos kontekstas. Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, 5 klasė. 12 mokinių
grupė, anglų kalbos pamokos. Grupėje lygus skaičius mergaičių ir berniukų. Mokinių akademinių
žinių lygis labai įvairus, klasės atmosfera ne visada palanki ir draugiška. Mokiniai gan nepakantūs
vieni kitiems, linkę komentuoti, pašiepti, greitai išsiblaško, praranda dėmesį, tačiau jiems rūpi
rezultatas.
4 ETAPAS: Etikos klausimai. Mokiniai, mokyklos vadovybė, mokinių tėvai supažindinami
su pedagoginės veiklos tyrimu, gaunamas tėvų sutikimas dėl mokinių medžiagos naudojimo tyrimo
tikslais. Informuojama mokyklos administracija.
5 ETAPAS. Veiklos būdas – taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją pamokose:
1. Pakeičiama pamokos struktūra taip, kad pamokoje paaiškinus naują temą, po jos
mokiniai imasi individualaus darbo, o vėliau pereinama į grupinę užduotį. Nuo
atlikto individualaus darbo priklauso ir grupės rezultatas. Nors naudojama ta pati
mokymosi medžiaga (vadovėlis, pratybos, vaizdo ir garso medžiaga), užduotys
pakeičiamos taip, kad įvertinimą pamokos pabaigoje gauna grupė, o ne kiekvienas
mokinys individualiai.
2. Sukuriama kaupiamojo balo sistema. Mokiniai balą kaupia grupėje (prieš tai kaupė
kiekvienas asmeniškai). Balus mokiniai gauna už kartu atliekamas užduotis pamokų
metu (grupės visuomet gauna balų – 4, 3 arba 2, „pralaimėjusios“ grupės nėra); taip
14
pat balai duodami už tvarkingai atliekamus namų darbus (kiekvienas grupės narys už
atliktus namų darbus gauna po 1 balą. Jei visi grupės nariai atlieka namų darbus,
grupė gauna 1 papildomą balą).
3. Kiekviena grupė gauna segtuvą, kuriame kaupiami bendri darbai, renkami taškai.
Įžanginės pamokos metu mokiniai supažindinami su MB strategija, suskirstomi į grupes, kuriose lieka
iki mokslo metų pabaigos (10 savaičių, apie 40 pamokų). Mokiniams pristatomi MB privalumai,
paaiškinama kodėl pasirenkama būtent ši mokymo strategija.
1 lentelė
Įžanginės pamokos planas
5 klasė, anglų kalba.
Tema:
susipažinimas su
mokymusi
bendradarbiaujant
Lavinami anglų k.
įgūdžiai: rašymas.
Uždaviniai: sužinoti
apie mokymosi
bendradarbiaujant
strategiją,
susiskirstyti į grupes
ir sukurti grupės
pavadinimą ir
taisykles.
5 min.
Mokymosi bendradarbiaujant strategijos pristatymas
mokiniams: „Dalyvavau mokymuose ir ten sužinojau apie
labai efektyvų mokymosi būdą – mokymąsi
bendradarbiaujant. Noriu šį mokymosi būdą išbandyti ir su
jumis tad nuo šiol klasėje, kaip ir realiame gyvenime,
sukursime mažas bendruomenes. Manau, kad MB labai
tinkamas mūsų pamokose, nes padės jums geriau įsitraukti į
pamoką, mokysitės ne tik anglų kalbos, bet ir įgysite kitų
kompetencijų – išmoksite bendrauti, bendradarbiauti,
susitarti, spręsti konfliktus ir draugiškai rungtyniauti.“
• Nuo šios pamokos būsite suskirstyti į nuolatines komandas
(šiose komandose liksite iki semestro pabaigos). Komandos
sėdės kartu prie vieno stalo.
• Komandose turėsite bendras užduotis. Už drauge atliktas
užduotis kaupsite bendrą komandos taškų „POINTS“
krepšelį, o pusmečio pabaigoje daugiausiai taškų
surinkusios grupės nariai gaus 10 į dienyną.
• Kiekviena komanda turės savo segtuvą, kuriame kaups
atliktus darbus, ten bus ir lapas su taškais.
5 min.
Mokiniams perskaitomi grupių narių vardai.
Mokiniai persėda.
Išdalinami skirtingų spalvų segtuvai.
15
10 min.
Užduotis – sugalvoti komandos pavadinimą (anglišką), jį
kūrybingai užrašyti ant segtuvo viršelio.
(Laikmatis ekrane)
10 min.
Užduotis – grupėse aptarti kaip reikia elgtis, kad užduotis
grupėje pavyktų atlikti sėkmingai. Padiskutuoti, kokią
įsivaizduoja gerą komandą. Iš kiekvienos sugalvoto
pavadinimo raidės parašyti po anglišką epitetą gerai
komandai.
(Laikmatis ekrane)
10 min.
Grupių pavadinimų ir taisyklių pristatymai, aptarimas.
5 min.
Vertinimas: paaiškinu, kad mokiniai (ir jų darbo eiga) visą
laiką buvo stebimi ir vertinami. Pagyrimas už pastangas.
Labiausiai atkreipiu dėmesį į: gebėjimą surasti kompromisą,
kai nuomonės nesutaria, triukšmo valdymą, galutinį rezultatą
(ar visi reikalavimai įvykdyti), ar pavyko viską atlikti per
nurodytą laiką.
Grupėms duodami taškai (antspaudas su žodžiu „POINT“ į
bendrą grupės lapą): 4 taškai geriausiai pasirodžiusiai, 3
taškai – antrai geriausiai ir 2 taškai likusiai grupei.
Toliau pateikiami metodų pavyzdžiai, kurių principu planuojamos visos kitos pamokos.
Vienas iš tinkamų mokymo metodų yra „Turnyro“ metodas. Taikant „Turnyrą“, mokiniai ir
rungtyniauja, ir tuo pačiu mokosi draugiško, pagarbaus lenktyniavimo. Jie skatinami paspausti ranką,
sąžiningai žymėti vienas kito rezultatą. Nei viena komanda nelieka visiškai pralaimėjusi, nes visos
gauna taškų.
2 lentelė
Pamokos planas, kai pritaikomas „Turnyro“ metodas
„Turnyras“
Tema: Past Simple
Tense. Irregular Verbs
(Būtasis laikas.
10 min. Paaiškinama teorinė dalis apie Past Simple laiką,
paaiškinama, kad nėra taisyklių, kurios būtų taikomos
netaisyklingų veiksmažodžių formavimui. Šiuos
veiksmažodžius reikia įsidėmėti.
16
Netaisyklingieji
veiksmažodžiai)
Lavinami anglų k.
įgūdžiai: gramatika.
Uždaviniai:
išsiaiškinus teoriją
apie Past Simple laiko
formavimą su
netaisyklingaisiais
veiksmažodžiais,
įsiminti bent 5
netaisyklingų
veiksmažodžių
formas.
10 min. Su mokytojos pagalba atliekamos užduotys iš vadovėlio.
Falla T., P. A. Davies, Solutions Elementary. 3rd Edition,
Oxford University Press, 2019.
76 psl., 3 ir 4 pratimai
7 min. Nurodomas netaisyklingųjų veiksmažodžių sąrašas.
Skiriamos 7 minutės susikaupimui ir bandymui įsidėmėti kuo
daugiau netaisyklingųjų veiksmažodžių formų.
15 min. „Turnyras“
Mokiniai trumpam persodinami poromis taip, kad kiekvieną
porą sudarytų mokiniai iš skirtingų komandų. Kiekvienas
mokinys turi lapelį su turnyro rezultatų žymėjimo lentele (5
priedas), kurioje įrašytas jo vardas ir 10 langelių rezultato
žymėjimui. Mokiniai vienas kitam paspaudžia ranką,
apsikeičia savo lapeliais. Kiekviena pora gauna po 20
netaisyklingųjų veiksmažodžių, kurių 3 formos yra surašytos
ant atskirų lapelių. Priešininkai nežiūrėdami traukia po vieną
lapelį ir klausinėja vienas kito netaisyklingųjų veiksmažodžių
formų. Kai mokinys atsako teisingai, jo priešininkas lapelyje
pažymi „+“, jei neteisingai „-“. Baigę klausinėti vienas kitą,
mokiniai grįžta į savo komandas ir „parsineša“ tam tikrą taškų
skaičių. Visų komandos narių taškai sumuojami, daroma visų
komandų taškų suvestinė.
3 min. Vertinimas, įsivertinimas
Daugiausiai taškų surinkusi komanda gauna 4 taškus, antra –
3 taškus, o trečią vietą užėmusi komanda gauna 2 taškus.
Užduodami klausimai grupėms: ar džiugina rezultatas?
Kodėl rezultatas toks? Kiek netaisyklingųjų veiksmažodžių
formų dabar galėtum pasakyti?
„Durstinys“ dar vienas metodas, išpildantis MB strategiją pamokoje. Mokiniai mokosi
suvokti pateiktą informaciją, išskirti svarbiausius dalykus, palyginti ir aptarti ir pasidalinti tuo, ką
sužinojo. Kuriama teigiama priklausomybė, nes mokinys, neįsisavinęs savo dalies, negali prisidėti
prie komandos sėkmės. O informacijai įsisavinti kuriama tinkama aplinka (duodama laiko perskaityti,
pasižymėti, vėliau informacija aptariama su kitais, tą pačią medžiagą skaičiusiais mokiniais).
17
3 lentelė
Pamokos planas, kai pritaikomas „Durstinio“ metodas
„Durstinys“
Tema: The
Importance of
January Events.
(1991 m. sausio
13 d. įvykių
svarba)
Lavinami
anglų k.
įgūdžiai:
kalbėjimas,
klausymas.
Uždaviniai:
perskaičius ir
išgirdus apie
sausio 13 d.
įvykius anglų
kalba, gebėti
anglų kalba
pasakyti bent
tris faktus apie
šią įsimintiną
dieną.
5 min. Pristatoma pamokos tema.
Išsiaiškinama kiek mokiniai jau žino, ar gali ką nors papasakoti
angliškai.
3 min. Trumpas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos paskutinės radijo laidos,
transliavusios iš įvykių vietos, transliacijos minutės.
10 min. „Durstinys“ – mokiniams paaiškinama veiklos eiga:
Kiekviena grupė gauna tekstą apie Sausio 13 d. įvykius. Tekstas
sukarpytas dalimis (6 priedas). Skirtingos teksto dalys pagal
sudėtingumą paskirstomos mokiniams grupėje, atsižvelgiant į jų
anglų kalbos gebėjimus. Mokiniams, turintiems itin menkus
gebėjimus, duodamas tekstas su vertimu.
Mokiniai gauna 10 minučių, per kurias kiekvienas individualiai dirba
su gauta teksto dalimi: išsiaiškina nežinomus žodžius, stengiasi
įsiminti tai, kas svarbiausia.
5 min. Mokiniai vadovaudamiesi gauto teksto spalva persėda į „ekspertų
grupes“ – susėda su tais mokiniais, kurie turi tą pačią teksto dalį. Šiose
grupėse jie trumpai apsitaria, kas jų dalyje buvo svarbiausia, ką reiktų
perduoti grįžus į savo grupes.
4 min. Mokiniai savo grupėse vienas po kito pasidalina (skaityti
neleidžiama), ką sužinojo iš savo dalies.
15 min. Pasitikrinimo užduotis. Grupės atsakinėja į klausimus apie Sausio
13-osios įvykius. Apklausa vykdoma naudojant „Kahoot“
programėlę.
3 min. Vertinimas, įsivertinimas. Daugiausiai taškų surinkusi komanda
gauna 4 taškus, antra – 3 taškus, o trečią vietą užėmusi komanda
gauna 2 taškus.
Užduodami klausimai grupėms: ar džiugina rezultatas? Kodėl
rezultatas toks? Ką darytumėte kitaip, jei kartotumėte užduotį?
18
Mokėjimas pasiskirstyti vaidmenimis (tuo pačiu ir atsakomybėmis) yra vienas svarbiausių
sėkmingo ir produktyvaus grupės darbo elementų. Kaip ir kituose metoduose visų grupės narių indėlis
yra svarbus ir nepakeičiamas. Tikimasi, kad mokiniai suvoks galintys grupėje nuveikti daugiau nei
po vieną ir ilgainiui, gavę užduotį, ims skirstytis vaidmenis intuityviai.
4 lentelė
Pamokos planas, kai pritaikomas vaidmenų pasiskirstymo metodas
Vaidmenų pasiskirstymas
Tema: clothes
(drabužiai)
Lavinami
anglų k.
įgūdžiai:
kalbėjimas,
žodynas.
Uždaviniai:
atlikus užduotis,
gebėti pasakyti
bent 5 naujus
drabužių
pavadinimus
anglų kalba.
5 min. Temos pristatymas.
5 min. Vadovėlyje pateiktų drabužių pavadinimų anglų kalba
išsiaiškinimas. Mokiniai peržiūri sąrašą. Jei randa nežinomų žodžių,
ieško jų vertimo naudodamiesi IKT, išsiverčia visus žodžius.
5 min. Kiekvienas mokinys, žiūrėdamas į nuotrauką vadovėlyje
individualiai, parašo 3 sakinius, apibūdinančius drabužius.
Naudojama konstrukcija: He / she is wearing .... .
15 min. Darbas grupėse.
Kiekviena grupė gauna po lapą su lentele, kurioje parašyta 15 įvairių
drabužių pavadinimų anglų kalba. Grupės užduotis: išversti drabužio
pavadinimą į lietuvių kalbą, įrašyti skaitmenį, kuriuo jis pažymėtas
vadovėlio nuotraukoje, nupiešti kiekvieno drabužio nedidelį
paveikslėlį.
Grupės gauna korteles (3 priedas) su vaidmenų pavadinimais.
Mokiniai pasiskirsto vaidmenimis, jiems paaiškinama, už ką atsako
kiekvienas vaidmuo.
5 min. Pasitikrinimas. Perskaitomi teisingi atsakymai. Grupės tikrina viena
kitos darbą.
3 min. Vertinimas. Daugiausiai taškų surinkusi komanda gauna 4 taškus,
antra – 3 taškus, o trečią vietą užėmusi komanda gauna 2 taškus.
19
7 min. Refleksija. Naudojant neužbaigtų sakinių metodą mokiniai parašo,
kaip jiems sekėsi atlikti užduotį ir vykdyti gauto vaidmens
atsakomybes.
6 ETAPAS. Duomenų rinkimas.
• Mokinių stebėjimas ir pokalbiai. Keisdama pamokų struktūrą ir taikydama naujus mokymosi
metodus skiriu daugiau dėmesio paaiškinimui, kodėl mes taip darome, nuosekliau ir atidžiau
papasakoju pamokos eigą mokiniams. 5 klasės mokiniai pakankamai atvirai išsako
pastebėjimus, todėl leidžiu jiems pasisakyti. Jų pastebėjimus užsirašau, išsaugau kaip
pastabas prie kiekvieno pamokos plano. Žymiuosi, kas pavyksta, kada mokiniai labiausiai
įsitraukia. Neformaliai pasikalbu su mokiniais prieš pamoką, jų pastebėjimus užsirašau.
• Žymėjimas kaip atliekami namų darbai. Žymima, kai mokinys namų darbų neatlieka. Toks
žymėjimas buvo atliekamas ir anksčiau, todėl tokių duomenų rinkimas gali atskleisti pokytį.
• Dienoraščio rašymas. Kiekvienos pamokos pastebėjimai užrašomi iš karto po pamokos:
mokinių komentarai, savijauta, elgesys, įsitraukimas.
• Mokinių rašytinės refleksijos. Reguliariai, bent kartą per savaitę, pateikiu mokiniams
užpildyti įvairias refleksijos formas apie tai, kaip jiems patinka ar nepatinka dirbti grupėse.
Siekiu sužinoti, ką jie naujo atrado, kas buvo sunku, lengva, kas nustebino ar nuliūdino, o
svarbiausia siekiu sužinoti, ar padidėjo jų įsitraukimas. Vienas iš patogiausių įrankių,
leidžiančių kontroliuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį, yra nebaigtų sakinių metodas. Šis metodas
tinkamas ir dėl to, kad neatima daug laiko ir yra labai lankstus. Mokytoja gali keisti
klausimus, juos konkretinti (pvz.: Kiek informacijos pavyko įsidėmėti per duotas 5
minutes?) arba atvirkščiai, leisti mokiniams parašyti laisviau (pvz.: Ką manote apie šią
pamoką išbandytą „Durstinio“ metodą?). Mokiniai gali rašyti anonimiškai arba pristatyti
savo atsakymus. Atsakymus galima grupuoti arba ne. Taip pat tinkami „plytos ir balionų“
metodas (sunkumų ir džiaugsmų užrašymas), „pyrago“ dalijimas atlikus tam tikrą užduotį (7
priedas).
• Mokinių darbų fotografavimas.
7 ETAPAS. Duomenų analizavimas. Mokinių refleksijų analizė, labiausiai atkreipiant
dėmesį į vyraujančią mokinių nuomonę apie MB, jų pasisakymus, kurie labiausiai atskleidžia pakitusį
(arba nepakitusį) įsitraukimą į pamokos veiklas. Mokinių refleksijų ir mano dienoraščių pastebėjimų
palyginimas. Namų darbų neatlikimo žymėjimo palyginimas su žymėjimu dar iki MB pritaikymo.
Mokinių darbų analizavimas, įvertinimas ar darbai atlikti atmestinai, ar dedant daug pastangų.
20
8 ETAPAS. Išvadų darymas. Vadovaudamasi sukauptais rezultatais, gautais atlikus visų
duomenų analizę, sprendžiu, ar pasitvirtina tyrimo pradžioje iškelta hipotezė – mokymosi
bendradarbiaujant strategija padeda pagerinti mokinių įsitraukimą į pamokos veiklas. Nepaisant to,
ar hipotezė pasitvirtina ar ne, aprašau, kokį poveikį MB strategija padarė pamokai ir klasės
mokiniams.
2. Gauti tyrimo duomenys
Dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos, pedagoginės veiklos tyrimo pilnai įgyvendinti
nepavyko. Pakeistos struktūros pamokas pavyko vesti savaitę (4 pamokos). Toliau pateikiami
dienoraščio užrašai, daryti iš karto po pamokos: mokinių darbai, užduočių pavyzdžiai ir mokinių
refleksijos, kuriuos pavyko surinkti pradėjus taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją
pamokose.
5 lentelė
Dienoraščio įrašai
ĮŽANGINĖ PAMOKA
Dienoraščio įrašas: „Mokiniai sukluso, kai pamoką pradėjau ne taip, kaip įprasta. Susidomėjo, kai
papasakojau apie mokymąsi bendradarbiaujant, ir kad noriu tai su jais išbandyti. Trūko laiko.
Teko daug kartų raginti. Persodinti grupėmis kai kurie jautėsi nejaukiai, tačiau neprieštaravo. Į
veiklą įsitraukė lengvai, tik nenorėjo pristatyti darbų visai klasei.“
Mokinių segtuvų nuotraukos pateikiamos 1 priede.
2 PAMOKA – netaisyklingųjų veiksmažodžių formų mokymasis. Taikytas „Turnyro“ metodas.
Dienoraščio įrašas: „Užduoties ruošimas (lapelių karpymas) atėmė daug laiko. Mokiniai gan
lengvai įsitraukė į veiklą. Tačiau kartais atrodė, kad žiūri į veiklą kaip į žaidimą. Sunku valdyti
laiką, nes poros klausinėjimą baigė labai skirtingai. Klausydama, kaip mokiniai atsakinėja,
supratau, kad per trumpą laiką jie sugebėjo įsiminti daug veiksmažodžio formų. Suskaičiavus
komandų taškus, mokinių požiūris surimtėjo. Gautais bendrais taškais džiaugėsi. Nudžiugino tai,
kad mažiausiai taškų gavusi komanda nesijautė pralaimėjusi.“
Paruoštos užduoties ir mokinių taškų lapelių nuotraukos pateikiamos 2 priede.
3 PAMOKA – drabužių pavadinimai anglų kalba. Taikytas vaidmenų paskirstymo metodas.
Dienoraščio įrašas: „Mokiniams vaidmenys buvo iš anksto paskirti. Paaiškinta, kokia yra kiekvieno
vaidmens atsakomybė. Kai kurie mokiniai norėjo išsišokti arba atliko tik vieną iš savo pareigų
(pvz.: tik skaičiavo laiką ir tai darė pernelyg iššaukiančiai, trukdė grupei). Buvo sunku suvaldyti
pamoką ir stebėti kaip kiekvienas mokinys atlieka savo vaidmenį. Pamokos pabaigoje mokiniai
teigė, kad vaidmenys jiems nepatiko.“
21
Vaidmenų kortelės pateikiamos 3 priede.
4 PAMOKA – būdvardžių laipsnių mokymasis. Taikytas „Turnyro“ metodas.
Dienoraščio įrašas: „Turnyro metodą taikyti buvo kur kas lengviau, nes mokiniai jau žinojo kaip
viskas vyks. Visų grupių rezultatai buvo itin aukšti, sunkumai paskirstant taškus, nes rezultatai
buvo labai panašūs. Trūko laiko aptarimui ir refleksijai po taškų suskaičiavimo.“
Paruoštos užduoties nuotrauka pateikiama 4 priede.
Mokantis jau nuotoliniu būdu, mokinių buvo paprašyta prisiminti pamokas, per kurias jie
buvo pradėję mokytis grupėse. Mokiniams nuotoliniu būdu buvo pateikti klausimai refleksijai. Jų
buvo klausiama apie skirtumą nuo įprasto mokymosi, buvo klausiama apie sunkumus ir sėkmes bei
mokymosi bendradarbiaujant naudą.
Kalbėdami apie mokymosi bendradarbiaujant skirtumą, lyginant su įprastu mokymusi,
mokiniai pažymėjo, kad jaučia skirtumą ir, kad šis mokymosi būdas yra pranašesnis „žymiai smagiau
negu įprastai“, „kiek geriau ar fainiau“ „jaučiausi žymiai atsakingesnis“. Taip pat ne vienas
mokinys nurodė, kad taip mokytis jiems buvo lengviau „truputį lengviau“, „būna lengviau dirbti
jeigu nesupranti“, „kai reikia pagalbos gali netik mokytojos prašyti bei ir grupės draugo“.
Sunkumų mokiniai daug nenurodė, nemaža dalis tiesiog parašė, kad sunkumų nepatyrė. Tam
įtaką galėjo padaryti tai, kad MB strategija buvo taikyta labai trumpą laiką. Tačiau keletą iššūkių
mokinis vis tik išskyrė: „buvo sunku susidraugauti“, „pritapti prie komandos“ „keli vaikai trukdė“.
Tokie sunkumai nestebina, nes mokiniai buvo suskirsti į grupes nesiekiant išsaugoti susidraugavusius
mokinius drauge ir pradžioje šis socialinis barjeras labai tikėtinas.
Paprašyti nurodyti tai kas patiko mokantis grupėmis, mokiniai buvo kur kas iškalbingesni ir
visi galėjo nurodyti bent vieną MB privalumą. Čia galima nujausti ir padidėjusį mokinių
susidomėjimą ir įsitraukimą. Jie teigia, kad buvo „geriau, smagiau“. Mokiniams patiko „kad gali
pasitarti“, „gali būti su draugais“, „kaip visi esam atsakingi už komandą“, „kad galiu susidraugauti
su kitais“. Galima manyti, kad mokiniams patiko buvimo kartu, bendrystės jausmas.
Rašydami apie naudas, mokiniai gebėjimo gan tiksliai jas įvardinti ir šiame klausime taip
pat keletą kartų kartojosi teiginys, kad buvo „lengviau, smagiau, įdomiau“. Tai, kad mokiniai sako,
jog buvo įdomiau, leidžia manyti, kad ir jų įsitraukimas buvo didesnis. Taip pat mokiniai nurodė, kad
„greičiau padarai užduotis“, „yra nauda susidraugauti“. Nepamirštas ir akademinis privalumas
„galima pasikonsultuoti su grupės draugais“. „geriau įsigilinti į temą“, „greičiau mokomės temos“.
Apibendrinant mokinių rašytines refleksijas būtų galima teigti, kad mokiniai tikrai pajuto
skirtumą pradėję mokytis bendradarbiaudami. Jie taip pat gebėjo įžvelgti ir net po kurio laiko
prisiminti MB privalumus ir tai, kad jiems buvo įdomiau ir smagiau mokytis. Tokios jų įžvalgos
leidžia teigiamai vertinti įgyvendintus pakeitimus pamokoje.
22
3. Rezultatai
Atsižvelgiant į tai, kad mokymosi bendradarbiaujant strategija buvo taikoma tik keletą
pamokų, galima numanyti, kad gauti duomenys nėra itin reikšmingi ir greičiausiai būtų kitę bėgant
laikui. Tačiau jau nuo pirmosios pamokos buvo juntamas mokinių požiūris ir elgesio pokytis.
Mokiniai turėjo atlikti kitokios struktūros užduotis, prisitaikyti prie savo komandos narių ir kartu su
jais siekti bendrų, o ne individualių tikslų.
Pažvelgus į mokinių atsakymus, galima įžvelgti jų padidėjusį susidomėjimą: „įdomiau“,
„jautiesi labiau atsakingas“, „patiko“, „aš pajutau skirtumą“. Pirminė refleksija atskleidė ir tai, kad
mokiniai itin pabrėžia bendravimą: „išmokome išklausyti“, „galima pasikonsultuoti su draugais“,
„stengiamės vienas kitam padėti“ ir t.t. Didžioji dauguma mokinių palankiai įvertino pamokų pokytį.
Lyginant mokinių refleksijas ir mano dienoraščio užrašus, galima įžvelgti panašumų. Dienoraštyje
pažymėtas didesnis vaikų susidomėjimas, įsitraukimas, o ir mokiniai pažymi, kad buvo smagiau.
Mokiniai noriai atliko užduotis, siekė jas pabaigti iki galo, nuosekliai vykdė nurodymus. Vertinant
šiuos duomenis ir turint omenyje jų mažą apimtį, būtų galima teigti, kad mokinių įsitraukimas šiek
tiek pagerėjo. Jie susidomėjo, jautė teigiamą pokytį ir įžvelgė pokyčio prasmę.
Pamokose pritaikius mokymosi bendradarbiaujant strategiją iškilo ir keletas sunkumų. Visų
pirma, paaiškėjo, kad pasiruošimas pamokoms reikalauja daugiau laiko. Pamokos plano kūrimas,
užduočių planavimas, ruošimas, lapelių spausdinimas, karpymas pareikalavo kur kas daugiau laiko
nei įprastai. Dar vienu iššūkiu tapo klasės valdymas. Mokiniai ir ankstesnio modelio pamokose buvę
aktyvūs, pakeitus pamokos ir užduočių struktūrą, tapo dar aktyvesni. Susitelkę į grupės darbą,
mokiniai sunkiau išgirsdavo pastabas. Nemažai sunkumų kėlė ir laiko valdymas. Planuojant pamokas
buvo sunku numatyti, kiek laiko prireiks užduočiai atlikti. Pernelyg daug laiko užduočiai atlikti kelia
klasės valdymas, o kai laiko per mažai – mokiniai nepatiria sėkmės, jei dar būna likę daug darbo.
Tiek mano dienoraščio įrašuose, tiek mokinių refleksijose, užsimenama apie nesutarimus grupės
viduje, trukdymą. Tai, ko gero, natūralu, ir su tinkamu mokytojos įsikišimu, nesutarimus greičiausiai
pavyktų išspręsti ar bent surasti kompromisą.
Apibendrinant, galima teigti, kad mokymosi bendradarbiaujant strategijos pritaikymas
pamokoje įvedė teigiamą pokytį. Mokiniai pakankamai greitai perprato pokyčio prasmę, stengėsi
ieškoti sutarimo kai nuomonės išsiskyrė, sąžiningai atliko užduotis, suvokė, kad nuo jų indėlio
priklauso visos grupės rezultatas ir, panašu, kad jų įsitraukimas padidėjo. Tikėtina, kad kai toks
pamokų modelis taptų įprastu, įsitraukimas galėtų sumažėti, tad hipotezės patvirtinimui reikia
daugiau laiko.
23
IŠVADOS
1. Įsitraukimo stoka tiriamojoje klasėje itin trukdo įgyvendinti ugdymo procesą. Mokinius
sunku sudominti, užduotys atliekamos paviršutiniškai, dėl to prastėja ir akademiniai rezultatai.
Pedagoginei situacijai spręsti būtinas pokytis.
2. Mokymosi bendradarbiaujant strategija, gausiai nagrinėtas jau ne vieną dešimtmetį, turi
daug atmainų, yra universali ir padeda ugdyti ne tik akademines žinias ir gebėjimus, tačiau ir
socialines kompetencijas. Švietimo mokslininkai, tirdami šią strategiją atskleidė, kad be visų kitų
pranašumų (mokiniai jaučia bendrystę, priklausomumą, atsakomybę už kitą ir kt.), mokymasis
bendradarbiaujant didina mokinių motyvaciją ir įsitraukimą. Mokymasis bendradarbiaujant itin
tinkama strategija užsienio kalbos mokymui.
3. Keičiant pamokos ir užduočių struktūrą svarbu šio pokyčio prasmę ir naudą paaiškinti ir
mokiniams. Išsamus ir suprantamas paaiškinimas yra reikalingas, nes suvokdami kodėl tai naudinga,
mokiniai labiau įsitraukia.
4. Sukurti universalūs pamokų modeliai, pritaikyti metodai „Turnyras“, „Durstinys“,
„Vaidmenų paskirstymas“, tinkantys mokymosi bendradarbiaujant pamokoms. Numatytos
reguliarios refleksijos ir dienoraščio rašymas, siekiant fiksuoti pokytį, sunkumus ir atradimus. Dėl
susiklosčiusios ypatingos padėties, mokymosi bendradarbiaujant strategija pamokose taikyta tik
keturiose pamokose.
5. Iš mokinių gautas grįžtamasis ryšys rodo padidėjusį susidomėjimą ir įsitraukimą.
Mokiniai geba aiškiai nurodyti šios mokymosi strategijos privalumus, suvokia naudą, išskiria
sunkumus.
24
Rekomendacijos
• Tęsti mokymosi bendradarbiaujant strategijos taikymą pamokose, nes jis kelia
ugdymo kokybe daugeliu aspektų: gerėja ne tik akademinis lygis, bet ir bendrosios
kompetencijos, mokinių motyvacija.
• Taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją sprendžiant ir kitokio pobūdžio
ugdymo problemas ar siekiant ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas.
• Nusprendus taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategiją praktinėje veikloje,
rekomenduojama suplanuoti skirti pakankamai daug laiko pasiruošimui.
25
Literatūros sąrašas
1. Bundick, M. J., Quaglia, R. J., Corso, M. J., ir Haywood, D. E. (2014). Promoting Student
Engagement in the Classroom. Teachers College Record, 116 (4).
2. Butkienė, G. ir Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai.
3. Christenson, S. L., Reschly A. L., Wylie C. (2012) Handbook of research on student
engagement. New York: Springer.
4. Davidson, N., Major, C. H., & Michaelsen, L. K. (2014). Small-group learning in higher
education—cooperative, collaborative, problem-based, and team-based learning: An introduction by
the guest editors. Journal on Excellence in College Teaching, 25 (3 and 4), 1-6.
5. Dewey, J. (2013). Demokratija ir ugdymas. Įvadas į ugdymo filosofiją. Klaipėda: Baltic printing
house.
6. Good, Th. L. ir Brophy, J. (2014) Kas vyksta klasėje. Dešimtasis leidimas. Vilnius: Miranda
design solutions.
7. Jacikevičienė, O., Rupšienė L. (1999). Bendradarbiavimas ir kooperacija ugdant vaikus.
Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
8. King, R. (2017). School organization and pupil involvement. Abingdon: Routledge.
9. Laal, M., Ghodsi, S. M. (2011). Benefits of collaborative learning. Procedia. Social and
Behavioral Sciences. (31), 486-490. doi:10.1016/j.sbspro.2011.12.09
10. McCafferty S. G., Jacobs, G. M., Iddings Ch, D. (2006). Cooperative learning and second
language teaching, New York: Cambridge University Press. Prieiga per internetą:
https://books.google.lt/books?hl=en&lr=&id=_QVte8KUNzwC&oi=fnd&pg=PR7&dq=definition+
of+cooperative+learning&ots=T78z1Tvp9K&sig=0gKSADJNyTTnbAwtJUTTEDtB2bI&redir_esc
=y#v=onepage&q=definition%20of%20cooperative%20learning&f=false
11. Oxford, R. L., (2011) Cooperative Learning, Collaborative Learning, and Interaction: Three
Communicative Strands in the Language Classroom. The Modern Language Learning Journal, 81
(4), 443-456.
26
12. Petty, G. (2006) Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto Alba.
13. Pratama, G. A. (2020). Students perception of gamification to promote classroom engagement
and motivation in senior high school. Language Research in Society Journal, 1(1), 58-68. Prieiga
per internetą: http://e-journal.president.ac.id/presunivojs/index.php/LARSO/article/view/58-68
14. Saeed, S. ir Zyngier, D. (2012). How Motivation Influences Student Engagement: A Qualitative
Case Study. Journal of Education and Learning, 1 (2), 252. Prieiga per internetą:
https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1081372.pdf
15. Stepanovienė, A. (2013) Cooperative learning in the context of foreign language teaching and
learning. Scientific articles: Public Security and Public Order, (3), 246-249.
27
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Mokinių segtuvai. Komandos pavadinimas ir iš jo sudaryti epitetai, apibūdinantys gerą komandą.
28
29
2 PRIEDAS
Užduoties lapeliai, paruošti turnyrui iš netaisyklingųjų veiksmažodžių formų.
Mokinių lapeliai po dalyvavimo turnyre.
30
3 PRIEDAS
Grupės narių vaidmenų kortelės
ENCOURAGER – IDEAS
*Padrąsinu, skatinu grupės
narius, dalinuosi ir raginu kitus
pasidalinti idėjomis, mintimis.
TIME – SILENCE – ORDER
* Ar kalbama po vieną ir ar
netrukdome kitoms grupėms?
Ar spėsime atlikti užduotį per
duotą laiką? Ar kalbame
pakankamai tyliai?
PLANNER – INSPECTOR
* Tikrinu ar užduotis atliekama
pagal nurodymus, ar viskas
atlikta, ar visi atlieka savo
darbus.
DESIGNER –PRESENTER
* Esu atsakingas už grupės
darbo rezultatų pateikimą
mokytojai, pristatymą klasei.
31
4 PRIEDAS
Užduoties lapeliai, paruošti turnyrui iš būdvardžio laipsnių.
32
5 PRIEDAS
Taškų registravimo lapeliai, kuriuos kiekvienas mokinys nešasi eidamas į „Turnyrą“.
TOURNAMENT
Personal score
NAME: _____________________
Insert + or -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ In total:
5. ___ 10. ___
TURNYRAS
Asmeniniai taškai
VARDAS: _____________________
Įrašyti + arba -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ Iš viso:
5. ___ 10. ___
TOURNAMENT
Personal score
NAME: _____________________
Insert + or -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ In total:
5. ___ 10. ___
TURNYRAS
Asmeniniai taškai
VARDAS: _____________________
Įrašyti + arba -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ Iš viso:
5. ___ 10. ___
TOURNAMENT
Personal score
NAME: _____________________
Insert + or -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ In total:
5. ___ 10. ___
TURNYRAS
Asmeniniai taškai
VARDAS: _____________________
Įrašyti + arba -.
1. ___ 6. ___
2. ___ 7. ___
3. ___ 8. ___
4. ___ 9. ___ Iš viso:
5. ___ 10. ___
33
6 PRIEDAS
Tekstas, paruoštas „Durstinio“ metodui
1. On 11 March 1990 Lithuania declared its independence1
from the Soviet Union. It was a very important and brave
step, because Soviet army was still located in Lithuania. It
could attack Lithuanian people at any time. The Soviets did
not like that Lithuania (later Latvia and Estonia) declared
its independence. Soviet armed forces2 received an order to
stop and topple3 the new Lithuanian government.
1 – paskelbė nepriklausomybę
2 – ginkluotosios pajėgos
3 – nuversti (vyriausybę)
2. The Soviet attack had to remain secret1, so that the world
did not know anything. The Press House2 was the place
where major Lithuanian magazines and newspapers were
published3, there were many foreign4 journalists. This is the
reason why the army attacked the Press House first. The
Press House was taken5 by the Soviets, but the news about
it spread all over the world. Lithuanian newspapers
continued to be published. Only the publishers had to move
to work to another location.
1 – ataka turėjo likti slapta
(paslaptimi)
2 – Spaudos rūmai
3 – buvo leidžiami
4 – užsienio
5 – užimtas
3. Soon after the Press House was taken1, the Soviets
decided to turn off2 Lithuanian television and radio.
Thousands of people came to defend the Television
Tower3. They came not only from Vilnius, but also from all
Lithuania. On the 13th of January 1991 Soviet army
attacked Vilnius TV tower with tanks4 and firearms5.
1 – buvo užimtas
2 – išjungti, nutildyti
3 – Televizijos bokštas
4 – tankai
5 – šaunamieji ginklai
4. The Defenders of freedom1 did not have any guns. Soviet
army crushed2 them with their tanks3, they shot4 and beat5
people. On that night, 14 people were killed and over 700
were injured6. The live television broadcast was
terminated7. The last pictures transmitted8 were of a Soviet
soldier running toward the camera and switching it off.
These fights for freedom that took place in January 1991
are now called January events9.
1 – Laisvės gynėjai
2 – traiškyti
3 – tankai
4 – šaudė
5 – mušė
6 – sužeisti
7 – transliacija buvo nutraukta
8 – perduota, parodyta
9 – Sausio įvykiai
3. Soon after the Press House was taken, the Soviets
decided to turn off Lithuanian television and radio.
Thousands of people came to defend the Television Tower.
They came not only from Vilnius, but also from all
Lithuania. On the 13th of January 1991 Soviet army
attacked Vilnius TV tower with tanks and firearms.
Po to kai Spaudos rūmai buvo
užimti, Sovietai nusprendė išjungti
Lietuvos televiziją ir radiją.
Tūkstančiai žmonių gynė
televizijos bokštą. Jie atvyko ne
tiki š Vilniaus, jie atvyko iš visos
Lietuvos. 1991 m. sausio 13 d.,
Sovietų armija su tankais ir
ginklais užpuolė Vilniaus
televizijos bokštą.
34
7 PRIEDAS
Refleksijos priemonės: „Plyta ir balionai“, „Pyrago dalijimas“
35