NAUJAMIESČIO MIESTO BENDRASIS PLANAS …...Naujamiesčio miestelio bendrasis planas rengiamas...

NAUJAMIESČIO MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

I - A. Tekstinė dalis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

I ETAPAS. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Planavimo organizatorius: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Plano rengėjai: IĮ „Atkulos projektai“ UAB „Panprojektas“

Vilnius, 2011

Naujamiesčio miestelio bendrasis planas AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2


OBJEKTAS: Naujamiesčio miestelio teritorija

Panevėžio rajono savivaldybė

PLANAS: Naujamiesčio miestelio bendrasis planas

PLANAVIMO RŪŠIS IR LYGMUO: Savivaldybės lygmens bendrasis planas

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius

TURINYS:

I-A. Tekstinė dalis. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

I-B. Grafinė dalis. BRĖŽINIAI

I-B-1. Žemės naudojimo brėžinys (M 1:5000)

I-B-2. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinys (M 1:5000)

NAUJAMIESČIO MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS – ESAMA BŪKLĖ Data

IĮ „Atkulos projektai”

Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869, faks. (8 5) 216 3647; el. paštas. [email protected], www.atkula.lt

Projekto vadovė Laimutė Janulienė (atestato Nr. A413) Plano rengėjai

UAB „Panprojektas“

Respublikos g. 38 (IV a.), LT-35173 Panevėžys, tel./faks. (8 45) 581875, el. paštas [email protected], www.panprojektas.lt

Projekto dalies vadovė Elvyra Klimavičienė

2011-05-13

mailto:[email protected]

http://www.panprojektas.lt/


3


TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................................................................. 5

1. ...................................................................................................................... 7 MIESTELIO VIETA IR REIKŠMĖ

1.1. ............................................................................................................................ 7 GEOGRAFINIU POŽIŪRIU1.2. ........................................................................................................................... 8 GEOPOLITINIU POŽIŪRIU1.3. ................................................................................................. 8 SOCIALINIU IR EKONOMINIU POŽIŪRIU1.4. .......................................................................................................... 8 REGIONINĖS POLITIKOS POŽIŪRIU1.5. ........................................................................................................................................... 9 ISTORINĖ RAIDA1.6. .............................................................................................. 10 KARAIMAI NAUJAMIESČIO MIESTELYJE1.7. ...................................................................................................... 10 ISTORINĖS IR ŽYMIOS ASMENYBĖS1.8. ...................................................................................................................... 11 NAUJAMIESČIO SENIŪNIJA

2. ................................. 12 GAMTOS POTENCIALO IR KRAŠTOVAIZDŽIO STRUKTŪROS VERTINIMAS

2.1. .................................................................................................................................... 12 GAMTINĖ APLINKA2.2. .................................................................................................................................................... 12 KLIMATAS2.3. ............................................................................................................ 12 RELJEFAS IR GEOMORFOLOGIJA2.4. .......................................................................................................................................................... 14 GAMTA2.5. ............................................................................................... 17 GAMTINIO KARKASO LOKALIZAVIMAS2.6. ......................................................................................................................... 18 SAUGOMOS TERITORIJOS2.7. .............................................................................................. 19 ESTETINIS VERTINIMAS IR REKREACIJA2.8. .............................................................................................................................. 21 KULTŪROS PAVELDAS2.9. ............................................................................................................... 27 APLINKOS KOKYBĖS ANALIZĖ

3. ....................................................................................................... 29 DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ BŪKLĖ

3.1. .............................................................................................................................. 29 GYVENTOJŲ SKLAIDA3.2. .................................................................................................. 29 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS3.3. ........................................................................................... 31 DARBO RINKOS YPATYBĖS IR NEDARBAS3.4. ................................................................................. 32 SOCIALINĖS PASLAUGOS, SOCIALINĖ SLAUGA3.5. ....................................................................................... 33 SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRA3.6. ................................................................................................... 45 BŪSTO BŪKLĖ IR PLĖTROS POLITIKA

4. ......................................................................................................................................... 46 EKONOMINĖ BŪKLĖ

5. ...................................................... 49 MIESTELIO PLANO STRUKTŪROS IR KOMPOZICIJOS ANALIZĖ

5.1. ........................................................................................................................ 49 MIESTELIO KOMPOZICIJA5.2. .............................................................. 56 PLANAVIMO DOKUMENTŲ IR JŲ SPRENDINIŲ APŽVALGA5.3. .............................. 57 MIESTELIO PLANO STRUKTŪROS PLĖTROS IR KOMPOZICIJOS PROBLEMOS

6. .......................................................................................................................... 60 ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ

6.1. ........................................................................................................ 60 ŽEMĖS NAUDOJIMO PROPORCIJOS

7. .................................................................................................................. 65 SUSISIEKIMO SISTEMOS BŪKLĖ

7.1. .................................................................................................................................................. 65

IŠORINIAI RYŠIAI, GATVIŲ INFRASTRUKTŪRA, AUTOMOBILIŲ APTARVAVIMO

INFRASTRUKTŪRA7.2. ..................................................................................................... 69 BENDRASIS EISMO INTENSYVUMAS7.3. ................................................................................................................... 73 AUTOMOBILIZACIJOS LYGIS7.4. ............................................................................................................................. 76 EISMO AVARINGUMAS7.5. ................................................. 78 VIEŠASIS KELEIVIŲ SUSISIEKIMAS. BEVARIKLIS TRANSPORTAS


4


7.6. ............................................................. 81 SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTROS DOKUMENTŲ ANALIZĖ

8. .......................................................................... 84 INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS SISTEMOS BŪKLĖ

8.1. .................................................................................................................................. 84 VANTENS TIEKIMAS8.2. ........................................................................................................................... 85 NUOTEKŲ TVARKYMAS8.3. ............................................................................................................................. 86 ATLIEKŲ TVARKYMAS8.4. .......................................................................................................................................... 88 DUJŲ TIEKIMAS8.5. ................................................................................................................................... 88 ŠILUMOS TIEKIMAS8.6. ................................................................................................................................ 92 ELEKTROS TIEKIMAS8.7. ........................................................................................................... 92 TELEKOMUNIKACIJOS IR RYŠIAI

9. ...................................................................................................................... 93 APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS


5


ĮVADAS

Naujamiesčio miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004 Nr.21-617) 10 str. 2 dalimi, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-39 „Dėl bendrųjų planų rengimo“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 27 d., Nr A-860 įsakymu „Dėl bendrųjų planų darbų programų tvirtinimo“, Krekenavos, Naujamiesčio ir Raguvos miestelių bendrųjų planų darbų programa.

Naujamiesčio miestelio bendrojo plano tikslai:

1. Suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją; 2. Optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą; 3. Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų naudojimą,

kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą;

4. Numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;

5. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus; 6. Numatyti pagrindines regioninės politikos formavimo bei įgyvendinimo nuostatas; 7. Rezervuoti teritorijas, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei

susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai; 8. Nustatyti teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos

ypatumus.

Naujamiesčio miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-39 ir šias dokumentais:

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154;

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Nr. IX-1962 (Žin., 2004, Nr. 21-671; Žin., 2006, Nr. 66-2429; 2008, Nr. 10-337, Nr. 135-5232; 2009, Nr. 144-6351, Nr. 159-7205; 2010, Nr. 65-3195,Nr. 84-4404);

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. I-446 (Žin., 1994, Nr. 34-620 ir redakcijos 2004, Nr. 28-868, Nr. 117-4368, Nr. 167-6098; 2005, Nr. 88-3291; 2006, Nr. 42-1504, Nr. 87-3399, Nr. 138-5268, Nr. 141-5392; 2008, Nr. 135-5233; 2009, Nr. 77-3166, Nr. 153-6884; 2010, Nr. 13-623);

Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (nauja redakcija 2006-12-14, Žin., 2006-12-30, Nr. 145-5559);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; Žin., 1997, Nr. 38-940; Žin., 2003, Nr. 105-4709);

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=313225







6


Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 1999-03-02 Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2005, Nr. 39-1285);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2008-07-29 Nr. D1-401 „Dėl priemonės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (Žin., 2008, Nr. 99-3835; 2010, Nr. 36-1741);

Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571);

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Panevėžio rajono Tarybos 2008 liepos 3 d. sprendimu Nr. T-154;

Panevėžio rajono strateginis plėtros planas 2009-2015 m., patvirtintas Panevėžio rajono tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-20;

kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, įsakymais, statybos techniniais reglamentais, projektais ir planais nurodytais planavimo sąlygose.

Planavimo organizatorius: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius (Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys, tel. (8 45) 582 948, faksas (8 45) 582 946; el. paštas [email protected], internetinis puslapis www.panrs.lt.

Plano rengėjai:

IĮ „Atkulos projektai” (Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869, faks. (8 5) 216 3647, el. paštas. [email protected] , internetinis puslapis www.atkula.lt).

UAB „Panprojektas“ (Respublikos g. 38, LT-35173 Panevėžys, tel./faks.: (8 45) 581 875, (8-45) 462 208; [email protected] , internetinis puslapis www.panprojektas.lt ).


http://www.atkula.lt/


http://www.panprojektas.lt/


7


1. MIESTELIO VIETA IR REIKŠMĖ

1.1. GEOGRAFINIU POŽIŪRIU

Naujamiesčio miestelis yra Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vakinėje dalyje, 16 km į pietvakarius nuo Panevėžio miesto, dešiniajame Nevėžio krante prie pušyno. Naujamiestis - seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Šalia Naujamiesčio miestelio esančios gyvenvietės: 7 km į pietryčius - Upytės miestelis, 7 km į šiaurę – Gustonių kaimas, 3 km į šiaurės vakarus – Liberiškio kaimas, 9 km į vakarus – Birželės kaimas, 14 km į vakarus – Sidabravo (Radviliškio r. sav.) miestelis ir 17 km į pietvakarius – Krekenavos miestelis.

Miestelio teritorijoje reljefas ganėtinai raiškus. Miestelio plotas – pagal miestelio senas ribas – 128,3 ha, pagal rengiamą Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo specialųjį planą, Naujamiesčio plotas (kartu su Ragainės kaimu) - 177,6 ha. Planuojama teritorija apima 238 ha plotą.

1.1 pav. Naujamiesčio miesto padėtis rajone [Šaltinis: www.maps.lt]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEio_rajono_savivaldyb%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEys

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nev%C4%97%C5%BEis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujamies%C4%8Dio_seni%C5%ABnija_(Panev%C4%97%C5%BEys)

http://www.maps.lt/


8


1.2. GEOPOLITINIU POŽIŪRIU

Naujamiesčio miestelis geopolitiniu požiūriu nėra reikšmingas kultūrinis ir administracinis centras.

Naujamiesčio miestelis 6 km atstumu nutolęs nuo A9, E272 magistralinių kelių (A9 – magistralinis kelias, jungiantis Panevėžį ir Šiaulius. Kelio ilgis - 78,94 kilometro. Eina per Radviliškį. Iki 2012 m. Kelias „Radviliškis-Šiauliai“ turės greitkelio (110 km/h) ir taps pirmuoju Nepriklausomoje Lietuvoje keliu, kuris bus į tokį rekonstruotas). E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda) - europinė magistralė Lietuvoje. Prasideda Vilniuje, baigiasi Klaipėdoje.

Nuo Naujamiesčio miestelio iki Europos greitkelio E67 - apie 9 km. Europos greitkelis E67 – tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas Via Baltica.

Naujamiesčio miestelį nuo Panevėžio miesto skiria apie 12 km atstumas.

1.3. SOCIALINIU IR EKONOMINIU POŽIŪRIU

Panevėžio rajono savivaldybė yra mažiausias apskrities III lygmens teritorinis administracinis vienetas. Rajono gyventojai daugiausia dirba žemės ūkio sektoriuje. Dauguma įmonių verčiasi prekyba, kiek mažiau – teikia paslaugas. Panevėžio rajonui yra būdinga tradicinio žemės ūkio regiono ekonominės veiklos kaimo vietovėse struktūra. Dauguma rajono gyventojų gyvena kaimo vietovėse.

Naujamiesčio miestelyje dalis gyventojų dirba Panevėžio mieste, dalis Naujamiesčio biudžetinėse įstaigose, kita dalis mažoje Naujamiesčio verslo infrastruktūroje. Miestelio ūkyje vyrauja smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Naujamiestyje 2001 m statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės duomenimis gyveno 832 nuolatinių gyventojų. Pakoreguotose Naujamiesčio miestelio teritorijos ribose (Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių teritorijų ploto, ribų ir pavadinimų patikslinimo specialusis planas), prijungiama dalis Ragainės kaimo teritorijos, todėl Naujamiesčio miestelyje gyvena apie 2050 gyventojų.

1.4. REGIONINĖS POLITIKOS POŽIŪRIU

Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą (toliau LT BP) Naujamiesčio miestelis neminimas kaip pagrindinis, lokalinis ar savivaldybinis centras.

Pagal LT BP Naujamiesčio miestelis patenka į Šiaurės ir vidurio Lietuvos funkcinio zonavimo sistemą. Ji apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje, viduryje bei pietvakariuose, iš esmės sutampančias su derlingaja Vidurio žemuma ir vakarinėmis Baltijos aukštumų plynaukštėmis. Tiek esamas naudojimas, tiek ateities prioritetai pirmiausia susiję su intensyviu žemės ir miškų ūkiu, taip pat su transportu. Tai vienintelė neginčijamo gamybinių interesų prioriteto sritis šalyje.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEys

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iauliai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Radvili%C5%A1kis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Radvili%C5%A1kis

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iauliai

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Greitkelis&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva


http://lt.wikipedia.org/wiki/Praha

http://lt.wikipedia.org/wiki/Var%C5%A1uva

http://lt.wikipedia.org/wiki/Marijampol%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaunas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ryga

http://lt.wikipedia.org/wiki/Talinas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Keltas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Helsinkis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Var%C5%A1uva

http://lt.wikipedia.org/wiki/Talinas


9


Pagal polifunkcinio zonavimo indeksą, Naujamiesčio miestelio prioritetiniai interesai - tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija, įstatymiškai nustatyta konservacija. Foninis naudojimas- tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis ir dispersiška urbanizacija.

Pagal LT BP teritorijos erdvinę koncepciją, Naujamiesčio miestelis patenka į intensyvios plėtros zoną ir į plėtojamojo tipo arealą. Šio tipo areale reikalingas dabartinių naudojimo krypčių tolesnis plėtojimas bei intensyvinimas. Tai didžiųjų miestų bei technogenizuotų transporto koridorių, pramonės bei rekreacijos aglomeracijų arealai.

Lietuvos bendrasis planas rekomenduoja formuoti šalies regioninei politikai vykdyti reikalingų nacionalinių programų sistemą, sudarytą pagal šiame planavimo dokumente numatytų prioritetinių tikslinių paskirčių grupes, derinant jas su ES regioninės politikos tikslais.

Naujamiesčio miestelis patenka į bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo programą, žemės ir miškų ūkio teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programų rėmimą. Ir į aplinkosaugos plėtros programą, aplinkos kokybės gerinimo rėmimą ir į gamtinio karkaso formavimo rėmimą.

1.5. ISTORINĖ RAIDA

Naujamiestis žinomas jau nuo XVI a. antrosios pusės. Vytauto laikais kaip Upytės pilį aptarnaujantis sargybos būrys čia įkurdinti karaimai.

XVI a. Naujamiestyje šeimininkavo Valavičiai. XVI a. pabaigoje prie evangelikų reformatų bažnyčios įkurta parapinė mokykla, kai 1584

m. LDK kancleris E. Valavičius Naujamiesčio dvaro nuostatuose paskelbė apie privalomą vaikų mokymą. Rudenį, baigę lauko darbus, valstiečiai privalėjo leisti mokyklon 8–15 metų amžiaus sūnus. Už trukdymą mokytis tėvams grėsė bauda. Tai buvo viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje.

Vėliau Naujamiestį valdė Radvilos, Oginskiai, Karpiai. 1667 m. Naujamiesčio dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai

(su 357 valstiečių dūmais). 1755 m. Naujamiestyje vietoj sudegusios bažnyčios (1725) pastatyta nauja. 1775 m. Naujamiestyje pastatyta trečioji bažnyčia. Ją projektavo inžinierius iš Rygos F.

Vyganovskis. Bažnyčios vargonai, pagaminti Karaliaučiuje, yra vieni geriausių Lietuvoje. XVIII a. vėl minima mokykla (nežinia, ar nenutrūkstamai veikusi nuo XVI a. pabaigos). Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią. 1950 m. įsteigta Naujamiesčio ligoninė. 1958 m. Naujamiestis gavo miesto tipo gyvenvietės statusą. Sovietmečiu buvo ekonomiškai

stipraus M. Melnikaitės kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė mechaninė remonto įmonė, pieninė. Įkurtas mokyklos visuomeninis muziejus.

1965 m. pastatyta dabartinė Naujamiesčio vidurinė mokykla. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. I-1206

miesto tipo gyvenvietė Naujamiestis priskirta Naujamiesčio apylinkei ir pavadinta Naujamiesčio miesteliu.

Nuo 2006 m. Naujamiestyje vyksta kultūros plenerai. 2007 m. smarkiai apdegė bažnyčia. 2008 m. patvirtintas Naujamiesčio herbas.

Naujamiesčio administracinis- teritorinis pavaldumas pateikiamas 1.5.1 lentelėje.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Upyt%C4%97s_pilis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Karaimai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Valavi%C4%8Diai

http://lt.wikipedia.org/wiki/1584

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naujamies%C4%8Dio_dvaras&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Radvilos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Oginskiai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Karpiai


http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naujamies%C4%8Dio_dvaras&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_vaiv

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonu%C5%A1as_Radvila


http://lt.wikipedia.org/wiki/Miesto_tipo_gyvenviet%C4%97




http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujamies%C4%8Dio_herbas


10


1.5.1 lentelė. Naujamiesčio administracinis – teritorinis pavaldumas.

1.6. KARAIMAI NAUJAMIESČIO MIESTELYJE

Karaimai Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip 600 metų. Jie atsidūrė čia 1397-1398 metais, kai didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, kariaudamas su Aukso orda, perkėlė į Lietuvą (Trakus) apie 380 karaimų šeimų iš Krymo. 1959 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 423, 2001 metais – 273 karaimai. 1858 m. Naujamiestyje buvo surašyta 150 vyrų karaimų. Jie turėjo savo maldos namus, atskiras kapines. Vienos mažiausių Lietuvoje gyvenančių tautų, karaimų, įsiliejimą į Naujamiesčio bendruomenę herbe žymi atskirame laukelyje pavaizduotas dviragis ietgalis (tamgas). Šiandien Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 karaimų tautybės žmonių. Naujamiestyje gyvena Samulevičių šeimos palikuonys. Nors karaimų tautinė mažuma negausi, per 600 metų jie išsaugojo kalbą ir papročius, originalų rašytinį palikimą ir religiją, kuri yra judaizmo atmaina. Tiurkiško karaimų tautinio tapatumo pagrindą sudaro gimtoji karaimų kalba, vis dar vartojama buityje ir per religines apeigas. Šios mažos tautos kapinės yra tik trejos: Vilniuje, Trakuose ir Panevėžio rajone, Naujamiesčio kaime (į rytus nuo Naujamiesčio miestelio).

1.7. ISTORINĖS IR ŽYMIOS ASMENYBĖS

Naujamiestyje gimė (1645 m.) Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis. Mokytojavo, buvo Naujamiesčio evangelikų reformatų pamokslininku. Mirė 1687 liepos 24 d. Vilniuje.

1863 m. sukilimo dalyvis, kunigas Aleksandras Vitartas.

Naujamiestyje gyveno poetė Ramutė Skučaitė (1931-). Ramutė Skučaitė - poetė, dramaturgė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė.

1942 m. lapkričio 10 d. Naujamiestyje gimė Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras Albertas Čaplinskas.

1946 m. birželio 15 d. Naujamiestyje gimė Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Angelė Kaulakienė.

Kunigas Kazimieras Kuzminskas (1999 m. kunigas buvo apdovanotas Gedimino ordinu) palaidotas Naujamiesčio bažnyčios šventoriuje.

Naujamiesčio kapinėse palaidotas gamtininkas Alfonsas Palionis (1905–1957). Baigęs Naujamiesčio pradžios mokyklą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. A. Palionio entomologiniai

Administracinis-teritorinis pavaldumas

XIX a. 2-oji pusė – 1919 m.

1919–1950 m.

Naujamiesčio valsčiaus centras

Panevėžio apskritis

1950–1958 m. Naujamiesčio apylinkės centras

1958–1991 m. miesto tipo gyvenvietė, Naujamiesčio apylinkės centras

1991–1994 m. Naujamiesčio apylinkės centras

Panevėžio rajonas

1994– Naujamiesčio seniūnijos centras Panevėžio rajono savivaldybė

Panevėžio apskritis


http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujamies%C4%8Dio_vals%C4%8Dius



http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEio_apskritis



http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujamies%C4%8Dio_apylink%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEio_rajonas














http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ra%C5%A1ytoj%C5%B3_s%C4%85junga

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_nacionalin%C4%97_kult%C5%ABros_ir_meno_premija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_nacionalin%C4%97_kult%C5%ABros_ir_meno_premija


http://lt.wikipedia.org/wiki/Informatika



11


tyrinėjimai, surinktos kolekcijos saugomos Kauno T. Ivanausko zoologijos bei Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto muziejuose, kitose mokslo įstaigose. Jo 1921-1938 m. sudaryta vabalų kartoteka, kurioje užregistruotos 937 vabalų rūšys, yra viena didžiausių Lietuvoje. Šia A. Palionio surinkta medžiaga naudojasi ir šių dienų tyrinėtojai.

1.8. NAUJAMIESČIO SENIŪNIJA

Naujamiesčio miestelis yra Panevėžio rajono savivaldybės Naujamiesčio seniūnijos centras. Naujamiesčio seniūnijoje yra 66 kaimai. Seniūnijos teritorijos plotas yra 15,6 tūkst. ha, gyvena apie 4,4 tūkst. gyventojų, iš jų 832 – Naujamiesčio miestelyje.


12


2. GAMTOS POTENCIALO IR KRAŠTOVAIZDŽIO STRUKTŪROS VERTINIMAS

2.1. GAMTINĖ APLINKA

Miesto gamtinė aplinka - žemės paviršius, vanduo ir augalija. Ją įtakoja klimatas, gyvūnija, žmogaus veikla. Naujamiesčio miestelio teritorija virš jūros lygio pakilusi vidutiniškai 60 m, reljefas yra pakankamai raiškus, todėl miesto siluetą sudaro gamtos elementai, bet ne miesto statiniai ir jų grupės.

Didžiausia Naujamiesčio miestelio gamtinės aplinkos vertybė – iš pietryčių pusės miestelį ribojanti Nevėžio upė. Jos pakrantės svarbios Naujamiesčiui ne tik kaip miesto įvaizdžio ir sveikos gyvenamosios aplinkos formuotojos, bet ir kaip ekologinės atsvaros elementai. Nevėžio upės pakrantės, kaip ir viso miestelio pakraščiai, nėra tankiai urbanizuotos. Kiek tankiau miestas užstatytas tik centrinėje dalyje. Naujamiesčio miestelyje dominuoja mažaaukštė statyba, daugiaaukštė statyba (iki 3 a.) vyrauja tik miesto centrinėje gatvėje (Dariaus ir Girėno g.). Atokiau išsidėstę, dar nuo sovietmečio išlikę, pramoniniai objektai nedarko miesto vizualinio identiteto.

Naujamiesčio miesteliui svarbus ne tik pagrindinis gamtinės morfostruktūros elementas – Nevėžio upė, bet ir Nevėžio upės kairiajame krante esantis miško masyvas.

2.2. KLIMATAS

Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Į kraštą dažniausiai atklystantys Atlanto ciklonai atneša drėgnus, tačiau neatšiaurius orus. Naujamiesčio miestelio teritorija (kaip ir viso rajono) patenka į Vidurio žemumos rajono Mušos - Nevėžio parajonį. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 550–620 mm. Šiltuoju metų laiku (04–10 mėn.) iškrenta apie 380–420 mm kritulių, o šaltuoju (11–03 mėn.) – 170–200 mm. Vidutinė metų oro temperatūra – 6,0°C, vidutinė šalčiausio (sausio) mėnesio temperatūra – -5,1°C, šilčiausio (liepos) mėnesio – +16,7°C. Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis – 80 cm. Maksimalus sniego dangos storis siekia 16 cm. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodžio 24 d., nutirpsta – kovo 11 d., laikotarpis su sniego danga trunka vidutiniškai 90 dienų. Teritorijai būdingi vyraujantys vakarų-pietvakarių krypties vėjai. Artimiausia meteorologijos stotis veikia Dembavoje (Panevėžio hidrometeorologijos stotis).

2.3. RELJEFAS IR GEOMORFOLOGIJA

Reljefu vadinama fizinio žemės paviršiaus lygumų ir nelygumų visuma. Kvartero nuogulų paviršius - tai dabartinio reljefo paviršius, kuris, žinoma, visą laiką kinta, veikiamas egzogeninių jėgų.

Naujamiesčio miestelis įsikūręs Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, 17 km į pietvakarius nuo Panevėžio, dešiniajame Nevėžio krante prie pušyno. Naujamiesčio miestelis iš šiaurės ribojasi su Ragainės kaimu, pietvakariuose - Sargėnų kaimu, šiaurės rytuose - Naujamiesčio kaimu. Naujamiesčio miestelio teritorijoje reljefas gana išraiškingas. Didžiausią įtaką čia esančiam




13


gamtovaizdžiui daro Nevėžio upė. Naujamiesčio miestelio teritorijoje miškingų teritorijų nėra, vyrauja tik pavieniai želdiniai.

2.1. pav. Naujamiesčio miestelio reljefas [Šaltinis: www.maps.lt]

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vidutinis aukštis yra apie 60 m virš jūros lygio, reljefo skirtumai joje nėra raiškūs. Upių šlaitai ir slėniai bei Kalvos ozo tipo gūbrys – ryškiausi rajono savivaldybės reljefo elementai. Naujamiesčio miestelis išsidėstęs prie Nevėžio upės ant šlaito, todėl galime sakyti, kad reljefas pakankamai išraiškingas.

Naujamiestyje, kaip ir Panevėžio rajono savivaldybėje, dominuoja agrarinis kraštovaizdis.

Naujamiestis, kaip ir Panevėžio rajono savivaldybės teritorija, patenka į Pabaltijo žemumos fizinę geografinę sritį, Nevėžio ir Mūšos – Nemunėlio fizinius geografinius rajonus.

Pagal Panevėžio rajono savivaldybės geomorfologinį rajonavimą Naujamiesčio miestelis patenka į Smilgių slėniuotą moreninę lygumą (žr. 2.1 pav.).

http://www.maps.lt/


14


2.2 pav. Naujamiesčio geomorfologinis tipas [Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]

2.4. GAMTA

Gamta – natūralus, materialus pasaulis, apimantis įvairių formų energiją. Gamta tai visa, kas egzistuoja – biotinė (gyvoji) ir abiotinė aplinka – biologiniai organizmai, jų elgesys, ypatybės bei juos supanti aplinka.

Gyvosios ir negyvosios gamtos sąvokos dažniausiai naudojamos, kalbant apie gamtinius išteklius - gamtos elementus, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams. Atliekant miesto gamtinės aplinkos esamos būklės analizę ir siekiant sistemingai apžvelgti gamtos komponentus, buvo naudoti eksploatuojamiesiems gamtos ištekliams įvardinti taikomi gyvosios (augalija, gyvūnija) ir negyvosios (dirvodarinės uolienos, dirvožemiai, vandens atsargos) gamtos terminai.

GYVOJI GAMTA

Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą Naujamiesčio miestelis patenka į vidurio aukštaitijos našių mišrių spygliuočių-lapuočių miškų pozonį.

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvūnija priskiriama Mūšos – Nevėžio lygumos zoogeografiniam rajonui. Jame vyrauja pietiniai faunos elementai – drugiai. Rečiau pasitaiko šiaurinės jų rūšys, vabalai.

Teritorijoje aptinkamos įprastos žinduolių rūšys, kurios stebimos šalies gamtoje. Dažniausiai stebimi žvėreliai, kurie pamėgę miškus, laukus, vandens telkinius ir urbanistines teritorijas. Brandžiuose medynuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, lūšys, vilkai. Rajono savivaldybėje sutinkami mangutai, lapės, kiškiai, kiaunės, voverės, barsukai, ūdros, gausu bebrų ir ondatrų. Ąžuolynuose gyvena didžiosios miegapelės, pievose – beržinės sicistos, pilkieji ir pelkiniai pelėnai. Panevėžio apylinkėse veisiasi antys, tetervinai, kurapkos, galima išvysti juodąjį gandrą ir pietinį purpielį. Žuvų ištekliai nėra gausūs.


15


Pagrindiniai veiksniai, kurie neigiamai veikia gyvūnijos įvairovę ir gausumą – miškų ūkinis naudojimas, pelkių eksploatavimas ir durpių gavyba, vandens telkinių eksploatacija, žemdirbystės vystymas, rekreacija, urbanizacijos plėtra, privatūs ūkiniai interesai ir įvairi aplinkos tarša. Prie urbanizuotos aplinkos sugeba prisitaikyti tik kai kurios gyvūnų rūšys, todėl miestų gyvūnija yra skurdi. Tačiau ir jai reikalinga nors minimali gamtinė aplinka. Jei miestuose bus mėginama išsaugoti gamtos intarpus – gyvūnijos įvairovė, kad ir nelabai marga, gali išlikti.

NEGYVOJI GAMTA

Negyvajai gamtai priskiriama saulės ir žemės gelmių šilumos energija, vanduo, oras, dirvožemis, naudingos iškasenos. Plataus masto gamtinės energijos išteklių panaudojimas kol kas yra tik progresyvi ateitis, todėl vieni svarbiausių žmonėms ir nagrinėtini kaip miesto negyvosios gamtos elementai, kuriuos gali paveikti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas, yra dirvožemis ir vanduo. Naujamiesčio miestelyje nėra naudingųjų iškasenų.

Dirvožemiai. Pagal dirvožemių litologiją ir dirvodaros derinių ypatybes Lietuva įeina į Pabaltijo dirvožeminę provinciją.

Visi Panevėžio rajono savivaldybės dirvožemiai yra priskiriami Nevėžio lygumos dirvožemių rajonui.

Pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajį planą Naujamiestyje vyrauja velėninis glėjiškasis pajaurėjęs dirvožemis (žr. 2.3 pav.).

2.3 pav. Naujamiesčio dirvožemio tipas

[Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]


16


Naujamiesčio miestelyje esantis dirvožemis yra labai derlingas, jo našumas daugiau kaip 50 balų (žr. 2.4 pav.).

2.4 pav. Naujamiesčio dirvožemio našumas [Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]

Dirvožemio būklė labai svarbi krašto gamtinei aplinkai. Nuo jos priklauso dauguma ekologinių sistemų, vandenų sektoriaus kokybė. Į dirvožemį patekę teršalai, atmosferos kritulių veikiami, upėmis, upeliais, grioviais ir drenažo sistemomis gali nukeliauti labai toli ir užteršti didelius paviršinio vandens baseinus, o kartais ir gilesnius vandeningo grunto sluoksnius ar net požeminius vandenis, taip padarydami didelę žalą gamtai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Dirvožemį dažniausiai teršia netinkamai saugomos įvairios ūkinės veiklos ir buitinės atliekos, naftos produktai bei kiti nuodingi reagentai.

Požeminių vandens išteklių apsaugai yra svarbus gelmių izoliuotumas. Gelmių izoliuotumas Naujamiestyje yra blogas (prie Nevėžio upės) ir blogas viršutinėje Kvartero nuogulų dalyje (toliau nuo Nevėžio upės) (žr. 2.5 pav.).

2.5 pav. Naujamiesčio gelmių izoliuotumo tipas [Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]


17


Požeminis vanduo skirstomas į tarpsluoksninį, gruntinį ir dirvožemio. Tarpsluoksninis spūdinis vanduo yra pagrindinis miestų ir miestelių gyventojų geriamojo vandens šaltinis.

Paviršiniai vandenys. Lietuvos paviršinių vandenų struktūrą formuoja upės, ežerai ir tvenkiniai, o taip pat Kuršių marios. Didesnė dalis Panevėžio rajono savivaldybės hidrografinio tinklo patenka į Nemuno baseino Nevėžio pabaseinį. Likusi, šiaurrytinė rajono savivaldybės dalis patenka į Lielupės baseino Mūšos pabaseinį. Naujamiesčio miestelis patenka į Nemuno baseino Nevėžio pabaseinį. Naujamiestį supa iš pietryčių Nevėžio upė, Šiaurė rytų - Trikojo upelis ir truputį toliau iš vakarų pusės - Ižupio upelis.

2.5. GAMTINIO KARKASO LOKALIZAVIMAS

Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos dalyje nurodoma, kad Naujamiesčio miestelis pagal sudėtines gamtinio karkaso dalis patenka į vidinio stabilizavimo arealą.

Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotekį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai bei grypės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms.

Naujamiesčio miestelio teritorijoje svarbią vietą užima Nevėžio upės ekosistema. Nevėžio upė vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės užtikrinimui. Upių slėniai svarbūs kaip migraciniai koridoriai, o taip pat gamtinio karkaso elementai. Natūralios ar pusiau natūralios pievos telkiasi Nevėžio upės salpose ir slėnių šlaituose. Pievos pasižymi labai didele pievų bendrijų įvairove. Arčiau vandens auga monažolynai bei dryžutynai. Senvagės pakraščiais salpos pažemėjimuose dažnos balinių pievų bendrijos - tai vingiorykštynai, viksvameldynai, stambiaviksvynai. Sausesnėse vietose driekiasi šluotsmilgynai. Trąšių pievų bendrijos upių salpose užima nedidelius plotus. Upės pakrančių nendrynuose įsikūrė smulkūs žvirbliniai paukščiai. Upėse būdingiausios antys - klykuolės, kuoduotosios, didžiosios.

Dalį Naujamiesčio miestelio teritorijos dengia gamtinis karkasas. Palei Nevėžio upę driekiasi labai silpnas (funkcinio potencialo kategorijos ekologinio kompensavimo laipsnis) rajoninės svarbos migracijos koridorius (gamtinio karkaso metafunkcinė zona).

Naujamiesčio miestelio gamtinio kraštovaizdžio bei ekosistemos stabilumo garantija - pilnavertis esamo gamtinio karkaso išsaugojimas bei stiprinimas, suformuluojant atitinkamą reglamentų sistemą. Naujamiesčio miestelio teritorija nėra didelė, taigi čia tėra viena iš trijų gamtinio karkaso metafunkcinių dalių.

Naujamiesčio miestelis yra vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijoje (žr. 2.6 pav.).


18


2.6 pav. Naujamiesčio gamtinio karkaso teritorijos tipas [Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]

2.6. SAUGOMOS TERITORIJOS

Naujamiesčio miestelis nepatenka į saugomas teritorijas. Artimiausia saugoma teritorija – Krekenavos regioninis parkas ir Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis. Atstumas nuo Naujamiesčio iki Krekenavos regioninio paro - apie 800 m. Atstumas nuo Naujamiesčio iki Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio – apie 2 km. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras regioninio parko plotas 11 968 ha. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – Krekenavos regioninio parko direkcija, priklausanti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir įsikūrusi Krekenavoje. Parkas driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja būdingas Vidurio Lietuvos žemumai kraštovaizdis, čia išlikęs raiškus Nevėžio senslėnis su daugybe intakų, senvagės liekanų, vešlios slėnio pievos, vaizdingi Liaudės, Linkavos, Upytės žemupiai, jų slėniai. Miškuose gausu augalų ir gyvūnų, nemažai jų – retų rūšių. Išlikę senų ąžuolynų. Įspūdinga liepų alėja Daniliškio parke. Žvejai ir poilsiautojai pamėgę Nevėžio pakrantes. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio plotas 2496,32 ha. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Nevėžio senslėnio su senvagėmis ir natūraliomis pievomis kraštovaizdį, saugomas gyvūnų rūšis, gausias kultūros paveldo vertybes – buvusių dvarų sodybas, Bakainių piliakalnį su priešpiliu, Bakainių kapinyną, Burvelių alkakalnį, Barinės kapinyną, J. Tumo-Vaižganto sodybą ir Ustronės knygnešių muziejų.


http://lt.wikipedia.org/wiki/Krekenava


http://lt.wikipedia.org/wiki/Krekenavos_seni%C5%ABnija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Upyt%C4%97s_seni%C5%ABnija


http://lt.wikipedia.org/wiki/Ramygalos_seni%C5%ABnija


http://lt.wikipedia.org/wiki/Survili%C5%A1kio_seni%C5%ABnija

http://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%97daini%C5%B3_rajonas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vidurio_Lietuvos_%C5%BEemuma

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vidurio_Lietuvos_%C5%BEemuma

http://lt.wikipedia.org/wiki/Liaud%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Linkava_(Nev%C4%97%C5%BEis)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Upyt%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Danili%C5%A1kis_(Krekenava)


http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%84%C5%BEuolas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Uosis


19


2.7. ESTETINIS VERTINIMAS IR REKREACIJA

Kraštovaizdžio estetinę vertę lemia miškų masyvų, ežerų, tvenkinių, upių ir jų slėnių, išlikusių natūralių pievų ir ganyklų, kitų natūralių biotopų, kurie užtikrina biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą, gausa. Naujamiesčio miestelis plyti Nevėžio upės dešiniojo kranto kraštovaizdyje. Pagal dešimties balų šalies gamtovaizdžių vertinimo skalę, Naujamiesčio apylinkėse nustatyti 4 balais vertinami gamtovaizdžiai. Šis balas rodo reljefo išraiškingumą, vandens plotų gausumą, vietovaizdžio tinkamumą rekreacijai, natūralios gamtos gausumą ir pasiskirstymą.

Naujamiesčio miestelis patenka į 4 balais vertinamą estetiniais ištekliais gamtovaizdį, tai mišriais miškais dėmėtas upingų lygumų agrarinis gamtovaizdis, taip pat į upių ryškiųjų slėnių su paslėniais gamtovaizdį (žr. 2.7 pav.).

2.7 pav. Krekenavos gamtovaizdžio ir jo grupės tipas [Šaltinis: Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas]

Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą Naujamiesčio miestelis patenka į žemiausią rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmenį. Čia kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos bei pavieniai rekreacijos objektai.

Naujamiesčio miestelis patenka į rekomenduojamą nacionalinį reprezentacinį kultūrinio turizmo maršrutą „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“, bei į regioninį gamtinio ir kultūrinio pobūdžio valstybinio parko žiedą – „Vidurio Lietuvos parkų žiedas“.

Naujamiesčio miestelio prioritetinės rekreacijos plėtros: pažintinė rekreacija ir pramoginė rekreacija. Kitos vystytinos rekreacijos rūšys: verslinė rekreacija ir poilsis gamtoje.

Miestelio gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui svarbios ne tik miestelyje, bet ir šalia jo esančios rekreacinės teritorijos. Pagrindinius priemiesčio rekreacinės aplinkos išteklius sudaro vertingą gamtos bei kultūros paveldą turinčios vietovės, rekreaciniai miškai, stambesni, poilsiavimui


20


tinkantys paviršinio vandens telkiniai. Taip pat svarbūs priemiestyje esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai.

Rekreacinių teritorijų sistemą Naujamiestyje sudaro gamtiniai rekreacinis objektas – Nevėžio upės slėnis. Nesudaro, bet turėtų sudaryti - miestelio bendro naudojimo želdiniai, skverai ir rekreacinės infrastruktūros objektai - sporto ir poilsio aikštynai bei kitokios miestelio visuomeninės bendrojo naudojimo teritorijos.

Lankytinos Naujamiesčio miestelio vietos – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija, Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus, antkapinė skulptūra „Angelas“, pedagogo Juozo Palukaičio kapas ir gamtininko Alfonso Palionio kapas Naujamiesčio kapinėse.

Miestelio teritorijoje gamtinių rekreacinių išteklių plotai yra nemaži. Daugeliu atvejų rekreacinės teritorijos sutampa su želdynų teritorijomis. Tačiau miestelis neturi didesnių želdynų, tinkamų rekreacijai. Miestelio rekreacijai tinkamos vietos – Nevėžio upės slėnis – ypatingai tinkantis rekreacijai kairysis Nevėžio upės krantas.

Dauguma žaliųjų miestelio zonų vertinamos tik patenkinamai, nes nėra pritaikytos gyventojų poilsiui (nepakankama infrastruktūra arba jos išvis nėra, nepakankamai tvarkoma aplinka). Menka infrastruktūra sudaro sąlygas neorganizuotiems turistams teršti aplinką. Trūksta detaliojo planavimo dokumentų, galinčių padėti vystyti miesto rekreacinių teritorijų sistemą, gerinti poilsiui tinkamų viešųjų erdvių būklę.

Naujamiestyje šiuo metu rekreacija ir turizmas labiau orientuoti į pavienius miesto gyventojus ir atsitiktinius jo svečius. Viso miestelio mastu nėra parengtas rekreacinių teritorijų tvarkymo planas, jos nėra apibrėžtos.

Pagrindinis, rekreacijai Naujamiestyje tinkamas, paviršinio vandens telkinys – Nevėžio upė. Nevėžio upės pakrantės, kaip potencialiai atraktyvus miestelio gamtinis objektas, kol kas nėra maksimaliai išnaudojamos. Trūksta poilsiavimui ir maudymuisi skirtų vietų, jos neturi paplūdimio statuso.

Taip pat Nevėžio upė – tinkama vandens turizmui, tačiau tam visai nepritaikyta. Nėra tinkamų išsilaipinimo ir stovyklavimo vietų.

Paviršinio vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis Vandens įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Turizmo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais. Maudyklų naudojimas ir maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus.

Vieną iš svarbiausių vaidmenų miesto estetiniame formavime vaidina atskirieji rekreacinės paskirties želdynai - parkai, miesto sodai ir skverai. Miesto parkai pagal paskirtį skirstomi į bendro naudojimo (kultūros ir poilsio, miško) ir riboto naudojimo (botanikos, įmonių, įstaigų, istorinių vietų).

Naujamiesčio miestelyje trūksta želdynų. Žaliųjų plotų per mažai kai kurių daugiabučių namų kiemuose, prie viešos paskirties objektų, trūksta gatvių apsauginių želdynų. Kai kur nėra


21


išlaikyti gyventojų poilsiui ir sveikatai skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai, taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai.

Bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose yra želdinių, draudžiama: kirsti ir laužyti medžius, krūmus, jų šakas, lapus, žiedus ir kitaip žaloti, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles, ardyti veją; genėti medžius, nesilaikant teisės aktuose nustatytų medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose reikalavimų; sodinti medžius ir krūmus, pažeidžiant teisės aktuose numatytus specialius reikalavimus; kūrenti laužus ne tam pritaikytose vietose, deginti nukritusius lapus, žolę ir kitas atliekas; užvažiuoti statant automobilius ant neuždengtų specialiomis grotelėmis pomedžių; be leidimo važinėti visų rūšių transporto priemonėmis žaliuosiuose plotuose, kuriuose neįrengta kieta danga; be leidimo statyti kioskus ar kitokius laikinus statinius; be leidimo žaisti grupinius sportinius žaidimus, rengti kultūrinius renginius ne tam tikslui skirtose vietose; be leidimo važinėti parkuose, miško parkuose bei miškuose visų rūšių motorinėmis transporto priemonėmis; ganyti gyvulius, be pavadėlio vedžioti šunis, statyti palapines; laužyti ir gadinti parkų inventorių, įrenginius ir pastatus; ardyti skruzdėlynus ir paukščių lizdus; kabinti ant medžių sūpuokles ir skelbimus, džiauti skalbinius, kalti vinimis prie medžių bet kokius įrenginius; be leidimo statyti reklaminius statinius; be leidimo organizuoti masinius renginius; teršti teritoriją šiukšlėmis, buitinėmis ir pramoninėmis atliekomis; plauti visų rūšių transporto priemones; atlikti kitus veiksmus, kuriais žalojami medžiai, krūmai ir kiti želdiniai.

Statyti transporto priemones parkuose, skveruose, upių apsaugos juostose ir kituose žaliuosiuose plotuose galima tik tam tikslui įrengtose ir pažymėtose vietose.

Naujamiesčio miestelyje yra problemtiška situacija su rekreacijos vietomis. Naujamiesčio gyventojai neturi vietos kur švęsti savo šventes, reikalinga įrengti Naujamiesčio miestelio renginiams skirtą vietą. Naujamiesčio miestelyje nėra parkų, žaidimo aikštelių vaikams ir paaugliams. Sekančiuose bendrojo plano etapuose, bus numatyti sprendiniai šioms problemoms išspręsti.

2.8. KULTŪROS PAVELDAS

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

Kultūros paminklais paskelbiami tik nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kultūros vertybių registre šiuo metu yra registruota 8 (aštuoni) Naujamiesčio miestelio kultūros paveldo objektai. Kultūros paveldo objektų sąrašas pateiktas 2.8.1 lentelėje.

Naujamiestyje yra vertingų kultūros paveldo objektų, tačiau neįrašytų į kultūros paveldo registrą. Tai buvęs malūnas Rasos g., buvusio dvaro liekanos (Ramioji g.) ir senosios reformatų kapinaitės (Nevėžio g.).



22

Bendroji charakteristika ir raida. Naujamiesčio miestelis apima nedidelį, tačiau nekilnojamojo kultūros paveldo atžvilgiu gana vertingą teritorijos plotą. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašas nėra gausus, tačiau vertingas architektūrine, kultūrine prasme. Naujamiesčio miestelyje yra 8 (aštuoni) kultūros paveldo objektai.

Apsaugos tendencijos. Kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų pastarojo dešimtmečio pokyčiai, sumenkino žymios jų dalies autentiškumą ir kultūrinės vertės raišką. Sparti gyventojų migracija į miestus/užsienį kelia pavojų kaimų gyvybingumui ir kaimiškų vietovių paveldo išlikimui. Kultūros paveldo vertės atskleidimas, jo puoselėjimas ir kūrybingas panaudojimas savivaldybei bei kitoms atsakingoms organizacijoms yra svarbus turizmo plėtros svertas, atspindintis dvasinį bei kultūrinį rajono gyvenimą. Integravimas į Europos kultūrinio paveldo informacinius srautus skatintų kultūrinį turizmą, kurio vienas tikslų - neleisti laikui ištrinti istorinės - kultūrinės reikšmės bei naudoti ir tvarkyti kultūrinį paveldą, darantį Naujamiesčio miestelį unikaliais.

Valstybės plėtros strategijoje turizmas ir rekreacija nurodoma prioritetine gamtos ir kultūros paveldo saugojimo kryptimi plėtojant Lietuvos regionus ir didinant jų konkurencingumą. Nors didžiausią žalą nekilnojamajam kultūros paveldui padarė sovietinio laikotarpio kolūkinių gyvenviečių ir agrarinių kompleksų kūrimas, istorinio kraštovaizdžio naikinimas, tradicinio kraštovaizdžio nykimas tebevyksta iki šiol.



23

Naujamiesčio miestelio kultūros paveldo objektų sąrašai

Naujamiesčio miestelio teritorijoje yra 8 (aštuoni) kultūros paveldo objektai.

2.8.1 lentelė. Naujamiesčio miestelio kultūros paveldo objektų sąrašai.

Unikalus

objekto

kodas

Pavadinimas Adresas Aprašymas

15533

Antkapinė

skulptūra

"Angelas"

1905 m.

sukilimo

aukoms

atmint

Panevėžio r. sav., Naujamiesčio mstl., senosios kapinės

Skulptūros medžiaga – cementas. Skulptūros autorius – K. Ulianskis. Paminklas – 2,04 m. aukščio. Angelo

skulptūra ant betoninio 1,42 x 1,38 m dydžio ir 1,35 m aukščio postamento. Jo fasadinėje dalyje yra užrašas:

PALAIDOTA 1905 M. REVOLIUCIJOS AUKOS / S.PETRUŠONIS, D.DŽIUGAS /J.KUKULIS, A.ŽILYS. Paminklas

turėjo simbolinę prasmę: angelas - sparnuotas laisvės simbolis, smauglys - caro valdžia, grandinė -

priespauda, inkaras - viltis, širdis - meilė, kirvis - tautos kerštas, žagrė simbolizuoja žemės ūkio kraštą -

Lietuvą, 4 balandžiai ir vainikas - 4 žuvusiųjų simbolika.

10530 Kapai ir

paminklas

Panevėžio r. sav.,

Naujamiesčio mstl.

senosios kapinės

Palaidoti sušaudytieji 1905-1907 m. revoliucijos dalyviai.

17280 Kapas


Naujamiesčio mstl.,

senosios kapinės

Palaidotas mokytojas Juozas Palukaitis (1883-1918). Kapas 1,35 x 0,65 m dydžio. Akmeninis antkapinis paminklas simbolizuoja nulaužto ąžuolo kamieną. Viršuje – metalinis kryžius. Paminklo aukštis 1,42 m, plotis viršuje 0,25 m, apačioje – 0,42 m.



24

Paminkle užrašas:

A.A. AUTORIUI ŽIBURĖLIO VIŠAKĖLIO

J.PALUKAIČIUI 1885 – 1918 12

-- V

2830

Entomologo

Alfonso

Palionio

kapas



senosios kapinės

Vertingosios savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas. Artimiausios supančios aplinkos

kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – artimiausia kapo aplinka kapinėse. Faktai apie svarbias

visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes – palaidotas zoologas, vienas pirmųjų profesionalių

Lietuvos entomologų Alfonsas palionis (1905-1957). Vertingųjų savybių pobūdis: Memorialinis (lemiantis

reikšmingumą, svarbus), Istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus). Teritorijos plotas: 5 kv. m.

15531 Sakykla



Šv. apaštalo Mato

bažnyčia

Ąžuolinė sakykla puošta neogotikiniais drožiniais.

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=87942&type=JPG&name=15531.jpg�

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=87943&type=JPG&name=15531(1).jpg�



25

9890

Skulptūra

"Nukryžiuota

sis"



Šv. apaštalo Mato

bažnyčia

Skulptūros medžiaga - medis.

15532 Stalės (2)



Šv. apaštalo Mato

bažnyčia

Medžiaga - medis. Ąžuolinės stalės puoštos neogotikiniais elementais.

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=87941&type=JPG&name=15532(1).jpg�

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=87940&type=JPG&name=15532.jpg�



26

20645 žydų senosios

kapinės


Naujamiesčio mstl.

Kapinės yra 0,6 km į p. nuo tilto per Nevėžį, kelyje

Naujamiestis – Upytė, šalia karaimų kapinių.

Įrengtos kalvoje. Kapinių plotas apie 0,09 ha.

Aplink kapines miškas. Yra išlikę akmeninių

antkapinių paminklų. Kapinės aptvertos, 1992 m.

pastatytas akmeninis paminklas su iškaltu užrašu

lietuvių ir žydų kalbomis: SENOSIOS ŽYDŲ

KAPINĖS

TEBŪNA ŠVENTAS MIRUSIŲJŲ ATMINIMAS.

Lietuvos kultūros paveldo centras 1994 10 12

kapines įrašė į išaiškinamų paminklų sąrašą. Kapinės įkurtos XIX a.

[Šaltinis: Kultūros Paveldo Departamentas ( http://kvr.kpd.lt/heritage/)]

http://kvr.kpd.lt/heritage/


27


2.9. APLINKOS KOKYBĖS ANALIZĖ

Oro kokybė

Išmetamos į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir teršalai - tebėra viena didžiausių visuotinių aplinkosaugos problemų. Daugeliui oro teršalų būdinga tai, kad jie gali išlikti aplinkos ore gana ilgą laiką, o oro masės juos perneša toli nuo kilmės šaltinių. Dėl oro taršos keičiasi klimatas, prastėja miestų oro kokybė, susidaro troposferinis ozonas, rūgštėja dirvožemis ir paviršinis vanduo, vyksta vandens telkinių eutrofikacija. Vienas iš darnaus vystymosi prioritetų oro srityje - mažinti pagrindinių ūkio šakų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, švelninti klimato kaitos padarinius.

Namų ūkis taip pat daro įtaką miesto oro kokybei, tačiau šis taršos šaltinis yra niekieno nekontroliuojamas. Iš privačių gyvenamųjų namų kaminų patenka į atmosferą nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju metų laiku. Meteorologinės sąlygos nėra palankios teršalams išsisklaidyti.

Vandens kokybė

Vandens kokybė priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų kiekio ir jų savybių. Pagrindiniai vandens teršėjai – komunalinis ūkis, pramonė. Lietuvos gyventojams yra tiekiamas tik požeminis vanduo. Kol kas Lietuvos teritorijoje vyrauja pakankamai kokybiškas vanduo. Vandens kokybė gali prastėti tiek dėl gamtinių, tiek dėl antropogeninių veiksnių.

Vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų kiekių ir jų savybių. Pagrindiniai vandens teršėjai yra pramonės įmonės, žemės ir namų ūkiai. Tačiau Naujamiesčio miestelio teritorijoje nėra stambesnių pramonės ar energetikos objektų, todėl didesnio neigiamo poveikio vandens kokybei nėra.

Kokybiškas geriamas vanduo Lietuvos gyventojams yra tiekiamas tik iš požeminių gręžinių. Kol kas Lietuvos teritorijoje vyrauja pakankamai kokybiškas vanduo. Vandens kokybė gali prastėti tiek dėl gamtinių, tiek dėl antropogeninių veiksnių.

Pagrindinės paviršinio vandens kokybės problemos kyla dėl upių vagų užaugimo ar jų numelioravimo žemės ūkio rajonuose, pernelyg didelio nuotekų į mažesnius upelius kiekio, taršos iš gyvenamųjų namų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, mažo nuotėkio upėse vasarą (Aplinkos būklė, 2004 m.).

Paviršinio vandens telkiniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu, „Dėl paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarkos ir kokybės normų patvirtinimo“ (Žin., 2001 Nr. 93-3295), upės, pagal kokybės normas, skirstomos į kuriose gali gyventi lašišinių rūšių žuvys ir kuriose gali gyventi karpinių rūšių žuvys.

Nevėžio upė žinoma kaip ramiausia šalies upė, tačiau pagal vandens kokybės parametrus Nevėžis priskirtas stipriai užterštų upių kategorijai.

2006 m. buvo vykdomas projektas „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo“. Šiuo metu rengiamas projektas Nevėžiui valyti. Nevėžiui tvarkyti skirtu projektu norima spręsti šios ir Sanžilės upės ekologines problemas. Dėl gausios vandens augmenijos šiuo metu pažeistas normalus vandens tekėjimo režimas, dugne sėda sąnašos ir kaupiasi


28


šiukšlės. Iš viso numatyta išvalyti 11,9 kilometrų Nevėžio (ties Miežiškių miesteliu ir nuo Berčiūnų kaimo iki Naujamiesčio miestelio) bei 7,3 kilometro Sanžilės.

Požeminis vanduo. Naujamiesčio miesteliui vandenį tiekia UAB „Aukštaitijos vandenys“. Į planuojamą Naujamiesčio miestelio teritoriją patenka viena Naujamiestyje esanti vandenvietė. Naujamiesčio vandenvietėje vandens kokybė atitinka higienos normų HN24-2003 reikalavimus.

Dirvožemio tarša. Dirvožemio būklė priklauso nuo geologinės aplinkos taršos židinių pavojingumo ir technogeninės taršos. Potencialūs geologinės aplinkos taršos šaltiniai yra ūkinės veiklos objektai (degalinės, sąvartynai, sandėliai ir pan.), kuriuose saugomos, naudojamos ar šalinamos teršiančios medžiagos. Jie kelia grėsmę geologinės aplinkos – dirvožemio, grunto ir požeminio vandens kokybei. Taršos židinių išsidėstymas netiesiogiai parodo technogeninės apkrovos intensyvumą ir neigiamų aplinkos kokybės pokyčių tikimybę. Naujamiesčio miestelyje dirvožemio taršos nėra.

Radioaktyvioji tarša. Naujamiesčio seniūnijoje terminės taršos šaltinių nėra.

Elektromagnetinė tarša. Šios taršos šaltiniai yra mobiliojo ryšio, radijo ir televizijos stotys, karinio bei civilinio radijo ryšio sistemos, aukštos įtampos perdavimo linijos. Apie šią taršą nėra susistemintos informacijos, leidžiančios pažvelgti į esamą situaciją.

Terminės taršos šaltiniai. Pagrindinis šios taršos šaltinis, reikšmingai veikiantis aplinką, yra elektrinių aušinimui skirti vandens telkiniai. Naujamiesčio seniūnijoje terminės taršos šaltinių nėra.

Triukšmo taršos šaltiniai. Šią grupę sudaro transportas ir pramonės įmonės. Naujamiesčio miestelyje didelių triukšmo šaltinių nėra.


29


3. DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ BŪKLĖ

3.1. GYVENTOJŲ SKLAIDA

Seniūnijos duomenimis 2010 metais Naujamiesčio miestelyje gyveno gyventojai, kas sudaro 1,8 procentų nuo bendro Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus ir 0,28 procentų nuo Panevėžio apskrities gyventojų skaičiaus.

3.1.1 lentelė. Naujamiesčio miestelio ir rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus kaita

2008 2009 2010

Viso gyventojų Panevėžio rajone 42986 42910 42449 Naujamiesčio miestelis 815 810 775

Lentelėje matoma Panevėžio rajono savivaldybės ir Naujamiesčio miestelio gyventojų

skaičiaus kitimo dinamika. Visi statistiniai rodikliai tolygiai mažėja nuo 2008 iki 2010 metų. Bendras Panevėžio rajono gyventojų skaičius mažėjo 0,18 % - 2009 metais ir 1,07 % - 2010 metais. Naujamiesčio miestelio gyventojų skaičius mažėjo atitinkamai 0,6 % - 2009 ir 4,3 % - 2010 metais.

Gyventojų tankumas Naujamiesčio miestelyje yra 604 gyventojų viename km2. Į analizuojamą teritorija patenka ir dalis Ragainės kaimo. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis Ragainės kaime buvo 218 gyventojų.

3.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS

Naujamiesčio miestelis pagal demografinę struktūrą yra senstantis. Jauni žmonės, baigę mokyklą išvažiuoja studijuoti į didesnius miestus ir, dažniausiai, nebegrįžta. Pagal stambias amžiaus grupes, Naujamiesčio miestelyje, pastebimi tik nepalankūs demografinei struktūrai požymiai. Žemi 0-15 metų ir darbingo amžiaus gyventojų procentai (2,2 katro mažesni nei Panevėžio rajono savivaldybėje) ir 2,7 karto didesni pensinio amžiaus gyventojų procentai nei Panevėžio rajono savivaldybėje (žr. 3.1 pav.).


30


60,8

22,1

27,1

59,4

17,113,5

0

10

20

30

40

50

60

70

0-15 metų gyventojai Darbingo amžiausgyventojai

Pensinio amžiausgyventojai

Gyv

ento

jai p

agal

am

žiau

s g

rup

es, %


Naujamiesč io miestelis

3.1 pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Panevėžio rajono savivaldybėje ir Naujamiesčio miestelyje, %, 2010 m.

Tačiau maža tikimybė, kad demografinė struktūra gali išlikti pastovi. Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, kuris yra ne tik Naujamiesčio miestelio, Panevėžio rajono, bet ir visos Lietuvos problema.

Analizuojant statistikos duomenis apie natūralų gyventojų prieaugį 1000 gyventojų (žr. 3.2 pav.), pastebima, kad jis ir Panevėžio rajone ir Naujamiesčio miestelyje 2008 – 2010 m. buvo neigiamas, t.y. didesnis skaičius gyventojų mirusių nei gimusių. Tačiau analizuojamoje teritorijoje šis rodiklis daug didesnis nei Panevėžio rajone.

-5,8

-4,6 -4,5

-14,2

-12,9

-18,1-20

-18

-16

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

02008 2009 2010

Metai

Natū

ralu

s g

yven

tojų

pri

eau

gis

, gyv

./100

0 g

yv.


Naujamiesč io miestelis

3.2 pav. Natūralus gyventojų prieaugis Panevėžio rajono savivaldybėje ir Naujamiesčio miestelyje, gyv./1000 gyv., 2008 - 2010 m.


31


3.3. DARBO RINKOS YPATYBĖS IR NEDARBAS

Naujamiesčio miestelyje, kaip ir visame Panevėžio rajone, bedarbių skaičius (Naujamiesčio seniūnijos duomenimis) per paskutinius trejus metus nuolat augo (žr. 3.3 pav.).

28

30

32

26

27

28

29

30

31

32

33

2008 2009 2010

Metai

Re

gis

tru

otų

be

da

rbių

sk

aič

ius

3.3 pav. Registruotų bedarbių skaičius Naujamiesčio miestelyje 2008 - 2010 m.

3.4 pav. Bedarbiai, registruoti teritorinėse darbo biržose, 2011 m. balandžio 1 d.


32


Panevėžio rajone yra didelis bedarbystės lygis - per 17 % (žr. 3.4 pav.). Palyginus Naujamiesčio miestelio bei Panevėžio rajono savivaldybės registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį matyti, kad Naujamiesčio miestelyje šis rodiklis daug didesnis nei Panevėžio rajono savivaldybėje (žr. 3.5 pav.).

4,3

11,9

17,6

10,1

11,5

15,2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2008 2009 2010

Metai

Re

gis

tru

otų

be

da

rbių

ir d

arb

ing

o a

mži

au

s

gy

ve

nto

jų s

an

tyk

is, %


Naujamiesčio miestelis

3.5 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Panevėžio rajono savivaldybėje ir Naujamiesčio miestelyje, %, 2008 - 2010 metais

Statistikos duomenys rodo, kad nagrinėjama teritorija yra senstanti, taip pat didelis nedarbo lygis, todėl apibendrinus galima teigti, kad gyventojų ekonominis savarankiškumas ir aktyvumas yra silpnas, didelė priklausomybė nuo pensijų, pašalpų ir šeimų, kitų asmenų išlaikymo.

3.4. SOCIALINĖS PASLAUGOS, SOCIALINĖ SLAUGA

Naujamiesčio miestelio ir Ragainės kaimo gyventojų socialinių paslaugų poreikius ir socialinio tinklo kūrimąsi sąlygoja tiek išorės (makroekonominiai, politiniai), tiek ir regiono vidiniai – demografiniai - veiksniai.

Iš išorinių veiksnių paminėtini teisės aktai, formuojantys socialinės apsaugos politiką ir konkrečiai socialinių paslaugų teikimą Lietuvoje: 2002 m. pradėta socialinių paslaugų sistemos reforma, kuria siekiama užtikrinti pakankamą pažeidžiamų grupių apsaugą, plėtojant socialines paslaugas, ir taip padidinti socialinės pagalbos efektyvumą; 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Socialinių paslaugų įstatymas, kuriame didelis dėmesys skiriamas socialinių paslaugų infrastruktūrai, socialinės globos organizavimui, paslaugų kokybei. Šias socialines paslaugas savivaldybės finansuoja iš savo biudžeto bei LR valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.


33


Socialinių paslaugų poreikis ir apimtys labai priklauso ir nuo regiono demografinių ir ekonominių veiksnių: nuo gyventojų amžiaus struktūros, kuri savo ruožtu priklauso nuo gimstamumo, mirtingumo, migracijos, ir jų pajamų - jos priklauso nuo užimtumo ir rinkoje mokamo darbo užmokesčio.

Naujamiesčio miestelio ir Ragainės kaimo gyventojai pagal vidutinį amžių yra vieni vyriausių šalyje, o jų pajamos yra žemesnės nei vidutinės šalyje. Daugėjant senyvo amžiaus, mažėjant gyventojų užimtumui, didėja socialinių paslaugų poreikis.

Socialinės paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge (Žin., 2006, Nr. 43-1570). Jos teikiamos Panevėžio rajono socialinės ir medicininės paskirties įstaigose, asmens namuose, nevyriausybinių organizacijų centruose ir kitose rajonų įstaigose.

Socialinės paslaugos svarbios tokioms žmonių grupėms: seni žmonės, žmonės su negalia, probleminės šeimos, asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų, piktnaudžiaujantys alkoholiu, benamiai, narkomanai ir kitos socialinės rizikos grupės. Naujamiestyje ir Ragainėje, kaip ir visoje Lietuvoje pagrindinės socialinių paslaugų vartotojų grupės yra senatvės ir invalidumo pensininkai, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikai su negalia, socialinės rizikos šeimos ir šeimos, kurias planuojama įtraukti į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir bedarbiai.

3.5. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRA

Naujamiesčio miestelyje nėra įstaigų teikiančių socialines paslaugas.

3.5.1. Sveikatos priežiūra

Gyventojų sveikata ir jos išsaugojimo sąlygos lemia ekonominės raidos stabilumą ir visuomenės socialinį saugumą. Visuomenės sveikatos būklė tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę, darbo išteklių apimtį ir produktyvumą, todėl gyventojų sveikatos gerinimas ir tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimas yra svarbi regiono ekonominio augimo sąlyga.

Naujamiesčio miestelyje S. Dariaus ir S. Girėno g. 28 veikia VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ priklausančios Naujamiesčio ambulatorija ir Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Ligoninėje yra 25 vietos.

3.5.2. Švietimas

Naujamiesčio miestelyje yra dvi formaliosios ugdymo įstaigos: Naujamiesčio vidurinė mokykla su biblioteka, Panevėžio rajono Naujamiesčio vaikų lopšelis – darželis. Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: Panevėžio rajono vaikų muzikos mokyklos Naujamiesčio skyrius. Naujamiesčio seniūnijos ir kultūros centro - dailės galerijos pastate įsikūrę Naujamiesčio biblioteka ir Naujamiesčio bendruomenės informacijos centras.


34


Formalus vaikų ugdymas

Naujamiesčio vidurinė mokykla

Naujamiesčio vidurinės mokyklos istorinė raida:

Naujamiesčio vidurinė mokykla pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1583 metais kaip parapijinė mokykla. Vėlesniais laikais tapo pradžios mokykla, 1946 – progimnazija, o nuo 1951 metų – Naujamiesčio mokykla tapo vidurine.

1583 – 1864 Parapijinė mokykla. 1865 – 1945 Pradžios mokykla. 1946 – 1950 Progimnazija, septynmetė mokykla. 1951 – dabar Vidurinė mokykla. 1912 Pastatyta pradžios mokykla. 1965 Pastatyta nauja vidurinė mokykla. 1978 Pastatyta sporto salė, valgykla, darbų kabinetai. 1983 Paminėtas mokyklos 400-ųjų metų jubiliejus. 1988 Iškelta Tautinė vėliava, sugiedota Tautinė giesmė. 1996 Patvirtintas mokyklos herbas ir Vėliava. 2000 Įrengta kompiuterių klasė. 2004 konferencija “Esame savo krašto vaikai”. 2004 Misterijos “Eglė – Žalčių karalienė” kaip gerosios pedagogikos pavyzdžio pristatymas

Vilniaus Pedagoginiame Universitete. 2005 Mokykla dalyvauja MTP III etape. Mokyklai skirtos naujausios informacinių

technologijų mokymo priemonės. 2005 Valerija Miškinienė – geriausia lietuvių kalbos mokytoja tarp Lietuvos mokytojų. 2007 Dalius Dirslė – geriausias Lietuvos Metų mokytojas. 2008 Mokytojai dalyvavo Lietuvos mokytojams skirtame informacinių technologijų

konkurse “Virtuali kelionė klasėje”. Mokykla pripažinta nugalėtoja Lietuvos mokyklų tarpe. 2003 – 2008 Mokyklos aplinka viena gražiausiai tvarkomų rajone. 2008 Europos savanorių tarnybos projekto “Street Educator” partnerė. Projektas pristatytas

geriausio projekto apdovanojimui gauti Briuselyje. 2008 – 2009 Mokslo metai skirti Naujamiesčio mokyklos 425 metų jubiliejui.

XVI a. antroje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Eustachijus Valavičius netoli dvaro pastatė Kalvėnų bažnyčią, prie kurios įsteigta parapijinė mokykla. Pirmą kartą mokykla rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1583 m. 1583 rugpjūčio 4 d. Eustachijus Valavičius dvaro nuostatuose pažymėjo, kad visi dvaro ir apylinkių gyventojai privalo lankyti bažnyčią ir leisti vaikus į mokyklą. Mokykla veikė ir vėlesniais laikais. Joje buvo mokoma Švento Rašto, maldų, giesmių. 1865 m. mokykla perkelta iš bažnyčios į valsčiaus patalpas ir pavadinta Naujamiesčio pradedamąja mokykla. 1912 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis mokyklos pastatas su keturiomis klasėmis ir butais mokytojams. Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečiams okupavus Naujamiestį, mokykloje pamokos nutrūko, o pastatas atiteko vokiečių karo ligoninei ir buvo smarkiai nuniokotas. Vokiečiams pasitraukus, patalpos buvo suremontuotos ir pradėjo veikti keturių skyrių pradžios mokykla. Joje mokėsi iki 230 mokinių. Jiems dėstytas skaitymas, rašymas, aritmetika, Lietuvos


35


istorija, geografija ir dainavimas, mokiniai mokėsi sodinti ir prižiūrėti medelius, daržoves, eidavo į ekskursijas, kurių metu tyrė gyventojus, klimatą, gamtą, piliakalnius.

2.6 pav. Naujamiesčio pradžiamokslė mokykla 1928 m.

1935 m. prie mokyklos įrengta sporto aikštelė. Daugumai mokinių mokslo metai prasidėdavo pasibaigus gyvulių ganymui ir baigdavosi balandžio 30 d., nes vasarą vaikai eidavo piemenauti. Fašistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, nuo 1941 m. mokymosi sąlygos labai pablogėjo: trūko sąsiuvinių, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių. Mokinių tėvai padėjo mokytojams maisto produktais, o mokyklai atveždavo malkų. 1946 m. pradinė mokykla perorganizuota į progimnaziją, o vėliau į septynmetę mokyklą. Nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 2000 m. profilinė vidurinė mokykla.

2.7 pav. Naujamiesčio mokykla 1965 m.

1965 m. pastatytas naujas trijų aukštų mokyklos pastatas, pradėta kurti kabinetinė mokymo sistema. 1978 m. pastatytas priestatas su sporto sale, valgykla, mokomosiomis dirbtuvėmis, buities darbų kabinetu. 1983 m. mokykla atšventė 400 metų jubiliejų, tai progai pastatytas paminklinis akmuo. 1988 m. rugsėjo 1 d. pirmą kartą mokykloje iškelta tautinė vėliava ir sugiedota tautiška giesmė. 1996 m. balandžio 25 d. pašventinta mokyklos vėliava ir herbas.


36


Šiuo metu Naujamiesčio vidurinė mokykla dirba pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Pagrindinį dėmesį skiria mokinių saviraiškai ir kūrybiškumui, mokymosi motyvacijos skatinimui, saugumui. Vykdomos socializacijos, prevencinės ir meninės programos, įtraukiant į veiklą visas bendruomenės grupes. Teikiama logopedo, socialinio pedagogo, sveikatos priežiūros specialisto pagalba. Veikia valgykla, sudaromos sąlygos mokiniams lankyti Panevėžio rajono vaikų muzikos mokyklos Naujamiesčio filialą.

Mokykloje 2010 metais dirbo 36 mokytojai. Naujamiesčio vidurinėje mokykloje dirba socialinė pedagogė, spec. pedagogė, dvi logopedės, sveikatos priežiūros specialistė.

2010-2011 mokslo metais Naujamiesčio vidurinėje mokykloje mokėsi 274 mokiniai:

I – IV klasėse – 85 mokiniai; V – X klasėse – 136 mokiniai; XI – XII klasėse – 53 mokiniai.

Naujamiesčio vidurinėje mokykloje 2008/2009 metais mokinių skaičius per nagrinėjamus

tris (2008/2009,2009/2010,2010/2011) mokslo metus buvo mažiausias – 270 mokiniai. 2009/2010 metais mokinių skaičius padidėjo 6 (šešiais) mokiniais, 2010/2011 metais mokinių skaičius pamažėjo dviem mokiniais. Tendencija, kad mokinių skaičius mažės ir kitais metais išlieka (žr. 2.8 pav.).

267268269270271272273274275276277

2008/2009m.

2009/2010m.

2010/2011m.

Naujamiesčiovidurinės mokyklosmokinių skaičius

2.8 pav. Mokinių skaičius Naujamiesčio vidurinėje mokykloje 2008-2011 metais

Naujamiesčio vaikų lopšelis darželis. Naujamiesčio vaikų lopšelis - darželis įsteigtas 1963 m. gruodžio 26 d. Darželio tikslai: padėti šeimai, laiduoti sistemos lankstumą ir variantiškumą, vykdyti vaiko ugdymo ir globos funkcijas; puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocijų, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę; padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jų dorą kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius stiprinti ir saugoti sveikatą; padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis


37


pagal pradinio ugdymo programą. Darželio uždaviniai: sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti; kryptingai ugdyti socialinį jautrumą; žadinti vaiko kūrybiškumą, atsižvelgiant į kiekvieno polinkius ir gebėjimus; ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo vaikystės; skiepyti pagarbą tėvams (globėjams), mokytojams, gimtajai kalbai, kultūrai; tenkinti kryptingus vaiko saviraiškos poreikius, puoselėti dvasines vertybes, tautinę savimonę, skatinti saviugdą. Naujamiesčio vaikų lopšelio darželio funkcijos: formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį, atliepiantį pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius lopšelio - darželio tikslus ir vaiko bei jų tėvų (vaiko globėjų) poreikius; sudaro higienines, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą; įvairiomis formomis organizuoja specialiųjų poreikių vaiko ugdymą, pripažindama jo gebėjimus ir potencines galias, ir teikia specialiąją pedagoginę pagalbą; sudaro vaikui palankias sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus; skiepija sveiką gyvenseną; plėtoja vaikų, mokytojų, tėvų (globėjų) demokratinės gyvensenos patirtį; vykdo mokyklos vidaus auditą; organizuoja vaikų akcijas, projektus, parodas, kūrybinius konkursus, prevencines programas, viktorinas, ekskursijas. Lopšelyje - darželyje veikia savivaldos institucijos: lopšelio - darželio taryba, lopšelio - darželio metodinė taryba.

2010 metais darželyje dirbo 8 auklėtojos, ir buvo susidariusios keturios vaikų grupės. Naujamiesčio vaikų lopšelyje - darželyje per paskutinius trejus metus vaikų skaičius nuolat mažėjo (žr. 2.9 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Vaikų skaičius

Auklėtojų skaičius

Grupių skaičius

2.9 pav. Vaikų, auklėtojų ir vaikų grupių skaičius Naujamiesčio vaikų lopšelyje – darželyje 2008-2010 metais

Neformalus vaikų ugdymas

Neformalusis vaikų švietimas Naujamiesčio mokykloje vykdomas organizuojant būrelių veiklą, projektus, pagal mokytojų parengtas neformaliojo ugdymo programas. Mokykloje veikia būreliai, tobulinantys mokinių kūrybinius, socialinius, sportinius, komunikacinių technologijų mokinių įgūdžius. Lengvosios atletikos, dviračių sporto, tinklinio, pynimo iš vytelių būrelių veiklą organizuoja vadovai iš Panevėžio rajono mokinių kūrybos ir sporto centro. Mokykloje 2010-2011 metais organizuojami 10 meninės veiklos būrelių, 4 sporto būreliai, 1 kalbinė programa ir 10 kitos veiklos būrelių. Naujamiesčio mokykloje taip pat veikia profesinis informavimas.


38


Meninės veiklos būreliai:

Šokių būrelis 1 gr. (1-4 kl) Šokiai 2 gr. (5-8 kl) Šokiai 3 gr. (11-12 kl) Choras 1 gr. (5-10 kl) Choras 2 gr. (5-8 kl) Pynimas iš šiaudų (1-4 kl) Mažojo dailininko dirbtuvėlė (1-4 kl) Floristika (5-7 kl) Medžio drožyba (5-8 kl) Dailės studija (5-8 kl)

Sporto būreliai:

Žaidžiame kvadratą (2-4 kl.) Dviračių sporto būrelis (5-8 kl) Tinklinis (8-12 kl) Dviračių sportas (11-12 kl)

Kalbinės programos:

,,Kalbėkime prancūziškai“ (6-10 kl)

Kiti būreliai:

Peliukai (1ab kl) Kompiuterio abėcėlė (1ab kl) Gudrutis (1-4 kl) ,,Žaidžiu, mąstau, kuriu“ (2-3 kl) Kompiuterio pradžiamokslis (2-4 kl) Skautai (5-8 kl) „Sniego gniūžtė“ (8-10 kl) Mokinių klubas (9-10 kl) IT klubas (8-12 kl) Karjeros planavimas (10-12 kl)

2009-2010 m. mokykloje vyko ir vykdomi projektai:

Sveikatinimo projektas „Aukime sveiki“; MTP+ „Mokyklų modernizavimas. Mokytojų darbo vietų atnaujinimas“; MTP+ „Mokyklų bibliotekų modernizavimas“; „Besimokančių mokyklų tinklai“; „Sveika, vasara“

Panevėžio rajono vaikų muzikos mokyklos Naujamiesčio skyrius. Naujamiesčio muzikos mokyklos tikslai: kurti efektingą, visiems prieinamą muzikos mokyklą ; užtikrinti mokyklos organizuojamos koncertinės veiklos kokybę, pritraukiant kuo daugiau jaunimo ; siekti mokyklos bendruomenės kompetencijos augimo.


39


Muzikos mokyklos uždaviniai: mokykloje įkurti ankstyvąjį muzikinį ugdymą; skatinti suaugusiųjų mokymąsi muzikos mokykloje; plėtoti moksleivių ansamblinio ir kolektyvinio muzikavimo įgūdžius; mokyti moksleivius sceninės kultūros, meno interpretacijos, meninės saviraiškos įgūdžių ; stiprinti esamus muzikos mokyklos kolektyvus.

Mokykla teikia galimybę : moksleiviams pasirengti aukštesnei muzikinio ugdymo pakopai; sudaro galimybę visiems moksleiviams atskleisti prigimtas galias, ugdyti gebėjimus; sudaro galimybę integruotis specialiųjų poreikių, rizikos grupės vaikams, vykdo rekreaciją, socialinį švietimą. sudaro galimybę vaikams ir jaunimui aktyviai ir įdomiai leisti laisvalaikį; organizuoja vaikų ir jaunimo akcijas, programas, projektus, koncertines keliones, festivalius, konkursus; organizuoja vaikų ir moksleivių vasaros poilsį ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos darbą ; kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės židinį.

Mokinių kūrybos ir sporto centras. 2010 metais pradėjome įgyvendinti 2010–2014 metų Mokinių kūrybos ir sporto centro (MKSC) strategiją. Dalis šios strategijos uždavinių buvo įtraukti į 2010 m. veiklos programą. Pavasarį, atlikus neformalaus švietimo poreikių tyrimą rajono švietimo įstaigose, nustatyta, kad penkiasdešimt aštuonių (83 proc.) MKSC būrelių veiklą mokyklų vadovai įvertino puikiai, labai gerai ir gerai. Patenkinamai daugiausia buvo įvertinta tų būrelių veikla, kuriems vadovauja iš kitur atvykstantys (nedirbantys toje įstaigoje) vadovai. O blogai nebuvo įvertinta nė vieno būrelio veikla. 83,1 proc. apklaustų mokinių lankomų būrelių veiklą įvertino puikiai ir labai gerai. Tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai pageidauja žymiai platesnio būrelių pasirinkimo, ypač sporto ir menų krypties. Berniukai pageidauja daugiau techninių būrelių. Tam, kad patenkintume mokinių neformalaus švietimo poreikius, reikia daugiau valandų ir atitinkamai didesnio finansavimo. Tuo tarpu MKSC biudžetas, palyginti su 2009 metais, sumažėjo dar 16,4 proc. Taupant mokos fondo lėšas visiems MKSC darbuotojams buvo taikomas minimalus atlyginimo koeficientas. Be to, administracijos darbuotojams buvo sutrumpintas mėnesio darbo laikas 2 dienomis, o mokytojai atsisakė mokesčio už papildomus darbus. Dar dalis mokos fondo lėšų sutaupyta dėl darbuotojų ligos, nes tuo metu mokiniams užsiėmimai nevyko.

Atlikta 2010 m. Centro veiklos analizė parodė, kad, nežiūrint į krizinį biudžetą, Mokinių kūrybos ir sporto centre vyko suplanuoti renginiai, mokiniai dalyvavo konkursuose, varžybose ir kituose renginiuose ir pasiekė puikių rezultatų. Iš 171 veiklos programoje numatytos įvairios veiklos įvykdytos 135, dar 14 – įvykdyta iš dalies. Veiklos programa įgyvendinta daugiau kaip 85 procentais. Tai rodo, kad Centre dirba mokytojai profesionalai, orientuoti į ugdytinių rezultatus, o ne į gaunamą atlyginimą. Galima daryti išvadą, kad mokame realiai planuoti ir sistemingai dirbti, siekdami norimų rezultatų.

Mokinių neformaliajam švietimui skirtos 322 kontaktinės valandos. Veikia 69 būreliai ir sporto grupės. Užsiėmimus lanko 905 mokiniai. Iš jų 510 (56,4 proc.) berniukų, 395 (43,6 proc.) mergaitės, 413 (45,6 proc.) socialiai remtini, 37 (4,1 proc.) turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. 70 mokinių lanko 2 MKSC būrelius, o vienas net 3. Užsiėmimus MKSC lanko 22,9 proc. visų rajone besimokančių mokinių.

Užsiėmimai vyksta 21 rajono švietimo įstaigoje. Centre dirba 63 darbuotojai, iš jų 58 pedagoginiai darbuotojai. 53 (91,4 proc.) pedagogų išsilavinimas aukštasis, 4 (6,9 proc.) –


40


aukštesnysis, 1 (1,7 proc.) – vidurinis. Vieno vaiko išlaikymas MKSC 2010 metais biudžetui kainavo 958 Lt.

2010 m. parengti ir įgyvendinti 2 projektai: vaikų vasaros poilsio programa „Keliauju, sportuoju, konstruoju, kuriu – poilsiauju”; sveikos gyvensenos projektas „Noriu būti sveikas ir žvalus“. Projektams gautos lėšos puikiai pasitarnavo sėkmingam veiklos programos įgyvendinimui.

Suaugusiųjų neformalaus švietimo paslaugos

Naujamiesčio bendruomenės informacijos centras. Naujamiesčio bendruomenės informacijos centras įsteigtas pagal jungtinį LR Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų interneto prieigos taškų steigimo, Atviros Lietuvos fondo „Skaitmeninių bendruomenių kaime link“ ir Panevėžio rajono savivaldybės projektą. Bendruomenės informacijos centras (BIC) atidarytas 2005 m. birželio mėn. 10 d. Šiuo metu Bendruomenės informacijos centre dirba etatinė centro vadovė Gitana Tamoliūnienė. Jai padeda ir konsultuoja savanoris kuratorius Rimantas Banevičius, koordinatorė Edita Grucienė. BIC savo veiklą organizuoja dviem kryptimis: 1. Elektroninių paslaugų tiekimas lankytojams; 2. Bendruomenės narių švietimas, mokymas ir konsultavimas.

Centre teikiamos įvairios socialinės, švietimo, turizmo, žemės ūkio, prekybos, finansinės, sveikatos, kultūros, informacinės, dokumentacijos rengimo ir kitos paslaugos. Žmonės ateina pasiskaičiuoti atlyginimą ir mokesčius, susirasti kurią nors mokymo įstaigą, gauti turizmo informaciją, patarimų kaip tvarkyti aplinką, pasidairyti po internetines parduotuves, susirasti kokį nors LR Seimo priimtą ar leidžiamą įstatymą, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, sužinoti apie Lietuvos turizmo sodybas, paveldo objektus, paieškoti darbo, užsisakyti bilietus į teatrą, sužinoti apie šaukimus teikti paraiškas įvairiems projektams, parašyti žinutę giminaičiui į užsienį ir taip toliau. BIC vadovai iš karto suprato, kad, norint, jog kaimo žmonės galės pasinaudoti teikiamomis paslaugomis tik tada, kai žinos ir mokės jomis naudotis. Todėl veiklos pradžioje buvo nuspręsta organizuoti pradinio kompiuterinio raštingumo kursus. Juos baigė 16 Naujamiesčio ir aplinkinių kaimų suaugusių gyventojų. Vėliau Panevėžio verslo konsultavimo centras BIC bazėje organizavo verslumo mokymus. Nuo 2006 m. užsimezgė bendradarbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija, kurios darbuotojai mokė naujamiestiečius internetu deklaruoti savo pajamas, naudotis kitomis VMI paslaugomis. BIC vykdo lankytojų nuomonės tyrimus, organizuoja individualius pokalbius, apklausas. Apie mūsų 2 metų veiklą lankytojai atsiliepia teigiamai. Štai visi apklaustieji tvirtina, kad labai gerai jog Naujamiesčio bendruomenės informacinis centras, suteikia galimybę nemokamai naudotis interneto paslaugomis ir yra jiems reikalingas. 55% apklaustųjų tvirtino ateinantis į centrą kartą per savaitę, 45% - informaciniame centre lankosi kasdien. 55% lankytojų bendrauja internetu, 33%- renka informaciją, 12%- domina žaidimai, yra ir tokių, kurie į centrą ateina tiesiog pabendrauti. Visi tvirtina, kad centre teikiamos paslaugos juos tenkina, tiesa, 41% nepatenkinti, kad kartais tenka palaukti eilėje, nes visi kompiuteriai būna užimti. Naujamiesčio seniūnas Antanas Katinas, Naujamiesčio piliečių draugijos pirmininkas Kazimieras Binkis, kultūros centro – dailės galerijos direktorė Vigita Dumbrienė patenkinti BIC veikla, ypač gerai apie BIC veiklą atsiliepia Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Daiva Dirsienė. Jos nuomone, BIC padeda spręsti moksleivių užimtumo problemą po pamokų ir atostogų metu. Net laukdami autobuso moksleiviai eina į centrą, kuriame šilta, jauku ir įdomus užsiėmimas. Vyresniųjų klasių moksleiviai


41


į BIC ateina ruošti referatų, rinkti medžiagą rašiniams ir namų darbams. Labai dažnai centro paslaugomis naudojasi Naujamiesčio policijos nuovados darbuotojai.

Naujamiestyje veikia viešasis interneto prieigos taškas VIPT.

3.5.3. Kultūra ir sportas

Naujamiesčio miestelyje kultūros institucijų tinklą sudaro:

Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija; Naujamiesčio mokyklos kraštotyros muziejus; Naujamiesčio mokyklos biblioteka; Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Naujamiesčio biblioteka.

Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija

Naujamiesčio kultūros centras - dailės galerija tai liaudies meną propaguojanti įstaiga, kuri saugoja ir puoselėja tautinės kultūros tapatumą, skatina kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, sudaro visuomenei sąlygas dalyvauti kultūroje ir ją vartoti, sutelkia ir aktyvina aplinkinių kaimų bei filialų kultūrinę veiklą. Dailės galerija propaguoja profesionalųjį meną, rengia įvairių žanrų ir sričių parodas, koncertus, literatūrinius vakarus. Dailės galerijoje vyksta spalvos, muzikos ir žodžio sintezė. Galerija nuo XX a. paskutinio dešimtmečio - 1996 – tųjų pirmosios parodos iš aprėmintos mažos erdvės išaugo į keliametę žmogaus dvasinių galių gaivintoją. Įrengus galerijos antrą aukštą, modernizavus galerijos įrangą, apšvietimą tęsti ir didinti galerijos užsibrėžtus tikslus: parodų organizavimas, plenerų, instaliacijų populiarinimas, edukacinės pamokos mokiniams, bendruomenei, profesionalios muzikos koncertai. Puoselėti tradicijomis tapusius projektus: “Buvę naujamiestiečiai grįžta su meno dovanomis“, šiaudinių skulptūrų plenerai, „Kamerinė muzika kaimo žmogui“, “Galerijos galia mažame miestelyje“. Įrengti senųjų amatų centrą ir populiarinti šiuos amatus įtraukiant į veiklą ne tik suaugusius bendruomenės narius , bet ir moksleivius. Veikia moterų amatų klubas, šiaudinių skulptūrų pleneras.

Galerija siekia suburti šiame krašte gimusius arba čia gyvenančius ir kuriančius menininkus, parodyti jų kūrybą Naujamiesčio krašto žmonėms bei svečiams. čia rengiamos tautodailės, vaizduojamosios taikomosios dailės ir fotomeno parodos. Jas paįvairina poezijos ir muzikos vakarai, susitikimai bei diskusijos. Joje kūrinius eksponuoja ir koncertuoja gerai žinomi Lietuvos menininkai, skamba muzikos garsų dermės. Čia viešėjusiųjų su savo darbais, koncertais sąrašas ilgas. Tai ir dailininkai Ričardas Ničajus (Upytė), Liuda ir Jonas Dailidėnai, Irena Milaševičiūtė, Rimantas Skunčikas, Algimantas Vytėnas, Laima Skrebytė – panevėžiečiai, R. Pučekas (Dusetos), R. Užpelkytė, R. Jurgelis (Palanga), Gražina Vitartaitė (Vilnius), Pasvalio dailininkų klubo „Rats“, Vilniaus dailininkų grupės, Kintų ir Panevėžio vaikų dailės mokyklų mokiniai. Tautodailininkai – R. Apšegaitė (Naujamiestis), Alfreda Petrulienė, K. Nemanis, Valerija Rudzinskienė (panevėžiečiai), kryždirbiai: K. Galiauskas, V. Kryževičius. Kauno ir Panevėžio miestų dailininkės tekstilininkės. Fotomenininkai – Julius Vaupšas, Roma Margienė, Vytautas Dagelis (naujamiestiečiai), Jonas Ambraška, Gediminas Kudirka, Stanislovas Bagdonavičius (Panevėžys), P. Bilkis iš Ignalinos, R. Udras iš Utenos. Žodžio, muzikos ir dainos meistrai – Panevėžio J.


42


Miltinio dramos teatro aktoriai: Algimantas Paulavičius, Rudolfas Jansonas, Erikas Kačinskas, R. Urvinis, Regina Zdanavičiūtė, Albinas Keleris, Julius Dautartas. Kauniečiai: Virginija Kochanskytė, Petras Venclovas. Pianistai ir solistai iš Vilniaus: – Audrius Vasiliauskas, Justas Dvarionas, Aldona Dvarionaitė, Jolanta Čiurilaitė, Judita Leitaitė, Sigutė Trimakaitė, Vitalija Šiškaitė ir Rimantas Vingras iš Amerikos. Dailės galerijoje organizuojami literatūriniai vakarai, poezijos pavasaris, naujų knygų pristatymai, Ilgių – Vėlinių, advento, gavėnios valandos, spektakliai, festivaliai – koncertai, Šv. Rašto studija, amatų klubas, diskusijų vakarai begeriant arbatą.

Naujamiesčio kultūros centras - Dailės galerija 2003 metais pelnė nominaciją “Geriausias 2003 metų miestelio kultūros centras”. 2006 m. miesto Bendruomenių rūmuose vykusiose tradicinėse rajono Savivaldybės darbuotojų senųjų metų palydėtuvėse ir Naujųjų metų sutiktuvėse 400 litų prizu Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija buvo apdovanotas kaip geriausiai ir gražiausiai šventėms pasiruošęs rajono kultūros centras.

Prieš keletą metų Naujamiesčio kultūros centras buvo gavęs užsakymą seniausios Panevėžio rajono Upytės gyvenvietės 750-ojo gimtadienio spektakliui sukurti legendinį Čičinską. Tuomet vidury laukų liepsnojantis šiaudinis bajoras atrodė taip įspūdingai, kad rudenį deginti šiaudines skulptūras Panevėžio rajone tapo tradicija. Naujamiestyje Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos jau penktus metus rengiamas kūrybinis edukacinis šiaudinių skulptūrų pleneras – tai Naujamiesčio skulptūrų parkas, kuris gimsta iš šiaudų ir rankų. Sukuriamos 2–5 metrų aukščio skulptūros. Projekto tikslas – naujų netradicinių meninių krypčių populiarinimas. Naujamiestyje organizuojamas šiaudinių skulptūrų pleneras naujam gyvenimui prikelia šiaudą, sutelkia bendruomenę, išlaisvina kūrybines mintis, skatina dirbti su natūraliomis medžiagomis ir leidžia pajusti glaudų ryšį su gamta. Sukurtas šiaudinių skulptūrų parkas veikia visą mėnesį. Pleneras užbaigiamas muzikos, šokio, žodžio, ugnies spektakliais. – Kiekvienais metais skelbiama vis nauja plenero tema. 2010 metų tema - „Mano žaliasis pasaulis“.

2.10 pav. Šiaudinių skulptūrų pleneras Naujamiestyje (2010 m.)

Naujamiesčio kultūros centro - dailės galerijos 2010 metų projektas „Naujamiesčio Vasaros amatai“ kvietė gyventojus išmokti amatų: pynimo iš vytelių, mezgimo, vantų rišimo, kompozicijų kūrimo iš uogų ir žolynų, dūdelių drožybos, kalvystės, pynimo, verpimo ir audimo.

http://www.panrs.lt/news/lapkritis2010/9_1.jpg�


43


Naujamiesčio miestelyje esančios kasmetinės bažnytinės šventės (atlaidai): Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimesnį sekmadienį), Šv. apašt. Mato – rugsėjo 21 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)

Naujamiesčio miestelyje vykstančios pagrindinės bendruomenės šventės: Kaziuko kermošius, vokalinių ansamblių ir solistų šventė - konkursas, šiaudinių skulptūrų pleneras, Ugnies spektaklis, Dailės galerijos kūrybinių sezonų atidarymas, istorinės improvizacijos Karpio dvare, liaudiškos muzikos kapelų festivalis “Maršas per seniūniją”, buvę naujamiestiečiai grįžta su meno dovanomis”.

Naujamiesčio miestelio meno kolektyvai:

Naujamiesčio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Sudramala“; Liaudiškos muzikos kapela „Sudramala“, pavadinta netoli Naujamiesčio tekančio sraunaus ir veržlaus upelio vardu. Panevėžio rajono kapelų festivalio – konkurso „Kapelmaužis“ Grand prix laimėtojas, keliaujantis, muzikuojantis po Lietuvą (vadovë Aušra Bukauskienë).

Jaunuolių tautinių šokių kolektyvas „Viesulėlis”. Tautinių šokių kolektyvas (vadovė Ugnė Zanevičiūtė – Audejeva);

Naujamiesčio kultūros centro - dailės galerijos mišrus vokalinis ansamblis; Kultūros centre veikia ir mėgėjų meno kolektyvai: mišrus vokalinis ansamblis, nuolatinis Panevėžio solistų ir vokalinių ansamblių konkursų – festivalių nugalėtojas, Respublikinio konkurso „Sidabrinai balsai – 2001“ diplomantai. Panevėžio rajono vienintelis toks ansamblis, propaguojantis akademinį dainavimą. Šio ansamblio vadovas Algis Bukauskas;

Berčiūnų liaudiškos muzikos kapela ir dainuojamoji grupė; Liberiškio liaudiškos muzikos kapela; Jaunučių tautinių šokių kolektyvas; Merginų modernaus šokio grupė; Du amatų klubai; Teatriniai būreliai (vaikų, jaunimo ir suaugusių).

Naujamiesčio miestelio jaunimo klubai:

Naujamiesčio klubas „Šauni kompanija“; Naujamiesčio jaunimo klubas; Naujamiesčio klubas „Menų sala“.

Naujamiesčio miestelyje veikia vienas sporto klubas:

Sporto klubas „Vėtra“ (50 lankytojų) įsikūręs S. Neries g. 14.

Svarbiausias vaidmuo sportininkų rengime tenka Naujamiesčio vidurinei mokyklai. 2009-2010 m. mokyklos moksleivių merginų komanda laimėjo I vietą tinklinio taurės varžybose. Mantas Laurinavičius - Lietuvos rajonų rutulio stūmimo čempionato nugalėtojas. Povilas Steponavičius ir Gediminas Petrauskas Lietuvos vyrų atviro dviračių treko čempionate aukso, sidabro ir bronzos


44


laimėtojai ir kiti vidurinės mokyklos moksleiviai - I, II ir III vietų dviračių, dziudo, sambo, lengvosios atletikos ir kito sporto čempionatų nugalėtojai.

Bibliotekos

Naujamiesčio vidurinės mokyklos biblioteka. Pirmosios žinios apie mokyklos biblioteką paskelbtos 1911 m. leidinyje „Mokykla“ Nr. 7. Nurodoma, kad Naujamiesčio pradinės mokyklos mokiniai ir suaugę gyventojai per metus perskaitė 240 knygų, paimtų iš mokyklos bibliotekos. Oficialiai biblioteka įregistruota 1951 m. rugpjūčio 22 d. Jos fonduose buvo 1500 knygų. Dabar bibliotekos fondus sudaro virš 15000 knygų ir 6500 vadovėlių. Naujamiesčio vidurinės bibliotekai vadovauja: Roma Lukšienė. 2009 metais mokyklos biblioteka sėkmingai dalyvavo Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų paramos Mokyklų tobulinimo programos plius projekte „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“. Šio projekto dėka, biblioteka atsinaujino iš esmės:

Gauti nauji stalai ir kėdės, lentynos ir spintos knygoms, informacinės lentos, 5 stacionarinių kompiuterių komplektai, vienas nešiojamas kompiuteris, multimedija, ekranas, knygų įrišimo įrenginys.

Naujamiesčio vidurinės biblioteka sėkmingai dalyvauja „Skaitymo metų“ projekte. Vyr. Mokytoja J. Klimavičiūtė ir buvusi mokyklos mokinė Rūta Miškinytė rašė perskaitytų knygų recenzijas, jas spausdino rajoninis laikraštis „Tėvynė“.

2010 m. biblioteka tęsdama dalyvavimą „Skaitymo skatinimo“ programoje, iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gavome dovanų 10 knygų, kurios dalyvauja Metų knygų rinkime. Kiekvienais metais biblioteka dalyvauja Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiuose, kuriuose mokiniai praturtina žinias apie šiaurės šalis, jų kultūrą, literatūrą, tradicijas, biblioteka pasipildo naujomis knygomis.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Naujamiesčio biblioteka. Naujamiestyje veikia Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Naujamiesčio biblioteka, įkurta 1946 metais. 1949 m. bibliotekoje skaitė 256 skaitytojai, buvo 1419 egz. spaudinių. Nuo 1965 m. dirba Audronė Jovaišienė. Nuo 2002 m. bibliotekoje galima naudotis internetu. 2004 m. bibliotekos fondas buvo 15948 egz. dokumentų, skaitė 419 skaitytojų. Nuo 2003 m. bibliotekoje veikia turizmo informacijos lentyna. Bibliotekos darbo laikas: Antradieniais - penktadieniais - 9.30 – 18.00 val., Šeštadieniais - 10.00 – 16.00 Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena.

Bibliotekos paslaugos:

Spaudinių išdavimas į namus; Naudojimasis spaudiniais vietoje; Atsakymai į skaitytojų užklausas; Skaitytojų konsultacija ieškant informacijos;


45


Spaudinių užsakymas per TBA (Tarpbibliotekinį abonementą); Literatūrinių, kraštotyrinių renginių organizavimas; Literatūros, dailės, vaikų kūrybos parodų rengimas; Informacijos telefonu apie bibliotekoje esančius leidinius teikimas; Naudojimasis Internetu; Dokumentų spausdinimas spausdintuvu; Informacijos įrašymas į lankstųjį diskelį; Informacijos įrašymas į CD.

3.5.4. Poilsis ir rekreacija

Naujamiesčio miestelis patenka į rekomenduojamą nacionalinį reprezentacinį kultūrinio turizmo maršrutą „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“, bei į regioninį gamtinio ir kultūrinio pobūdžio valstybinio parko žiedą – „Vidurio Lietuvos parkų žiedas“.

Naujamiesčio miestelio prioritetinės rekreacijos plėtros: pažintinė rekreacija ir pramoginė rekreacija. Kitos vystytinos rekreacijos rūšys: verslinė rekreacija ir poilsis gamtoje.

Naujamiesčio miestelyje gyventojai turi keletą vietų prie Nevėžio kranto kurios naudojamos pagal paplūdimio paskirtį. Tačiau Naujamiestyje oficialių paplūdymių nėra.

Naujamiestiečiai poilsiui pamėgę Nevėžio upės kairįjį krantą prie pušyno miško esantį slėnį. Todėl Naujamiesčio miestelyje reikalinga pastatyti pėsčiųjų tiltą per Nevėžio upę, kad gyventojai galėtų greičiau pasiekti kairįjį Nevėžio krantą. Reikalinga taip pat išvystyti ir pagerinti dviračių takų infrastruktūrą.

Lankytinos Naujamiesčio miestelio vietos - Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija, Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus, antkapinė skulptūra „Angelas“, pedagogo Juozo Palukaičio kapas ir gamtininko Alfonso Palionio kapas Naujamiesčio kapinėse, Karaimų kapinės.

3.6. BŪSTO BŪKLĖ IR PLĖTROS POLITIKA

Naujamiesčio miestelio ir Ragainės kaimo gyvenamojo fondo duomenų nėra Lietuvos statistikos departamente, todėl remiamės duomenimis gautais iš seniūnijos.

Naujamiesčio miestelio beveik visi gyventojai gyvena individualiuose namuose. Jų yra 279. Taip pat yra 10 daugiabučių namų.

Socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatytas sąlygas.

Analizuojamoje teritorijoje yra 219,51 m2 ploto, skirto socialiniam būstui. Suteiktame socialiniame būste gyvena 14 gyventojų.


46


4. EKONOMINĖ BŪKLĖ

Panevėžio rajonas - tai tipiškas žemės ūkio rajonas. Pramonėje vyrauja maisto produktų gamyba. Šalies agrarinio naudojimo politikoje Naujamiesčio miestelis patenka į teritoriją, kur pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą reikalingas intensyvios žemės ūkio veiklos reguliavimas. Pagal agrarinių teritorijų potencialo zonų kompleksinį teritorijos įvertinimą Naujamiesčio miestelis patenka į vidurio Lietuvos zoną. Vidurio Lietuvos zonos žemės naudojimo sąlygų įvertinimas:

didelis teritorijos panaudojimas žemės ūkiui; dirvožemiai nelabai jautrūs intensyviam žemės dirbimui; didelis žemės ūkio naudmenų našumas; palankios sąlygos suformuoti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius.

Vidurio Lietuvos zonoje rekomenduojama ūkių specializacija. Augalininkystės šakos ir

alternatyvos:

kviečių auginimas; cukrinių runkelių auginimas; linų auginimas; rapsų auginimas; kitų javų auginimas.

Gyvulininkystės šakos ir kt: pieno krypties galvijininkystė; kiaulių auginimas.

Rekomenduojamas žemės naudojimas: visos žemės ūkio naudmenos išsaugomos ir

gerinamos.

Verslas - savarankiška veikla, paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir kitų žmonių darbą.

4.1. lentelė. Naujamiesčio miestelyje veikiančios įmonės (UAB (uždaroji akcinė bendrovė) ir IĮ (individuali įmonė)).

Eil. Nr.

Pavadinimas Veikla Adresas

1. UAB “Aivija” Prekyba maisto produktais. S.Nėries g. 6 , LT-38341

Naujamiesčio mstl.

2. J. Bružienės valgykla (individuali įmonė)

Visuomeninis maitinimas. Dariaus ir Girėno g. 52, LT-38335 Naujamiesčio mstl.

3. UAB “Destinus” Gamyba ir didmeninė prekyba Užuolaidomis,

karnizais, žaliuzėmis, markizėmis ir kt. S. Nėries g. 8, LT-38341, Naujamiestis

4. S. Gabrišiūno IĮ “Grožis”

Transporto paslaugos, krovinių gabenimas į užsienį.

V.Kudirkos g. 11, LT-38335 Naujamiesčio mstl.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pelnas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pinigai


47


5.

UAB “Sodybėlė” Maisto produktai, kasdieninės paklausos, namų apyvokos ir buities prekės, cigaretės, tabako gaminiai, alus, alkoholiniai gėrimai - mažmeninė prekyba.

Dariaus ir Girėno g. 20, LT-38335, Naujamiesčio mstl.

6. V. Šabanavičiaus IĮ “Vanduo”

Didmeninė prekyba pjūklais medžo apdirbimui ir metalui. Žemės ūkio paslaugos, patarnavimai: arimas, kūlimas ir t.t.

Pakalniškių g. 10 , LT-38336 Naujamiesčio mstl.

7. UAB „Vilaista“ Aludė. J. Basanavičiaus g. 9, LT-38341,

Naujamiesčio mstl.

4.2 lentelė. Naujamiesčio miestelyje esanti kredito įstaiga „Panevėžio kredito unija, Naujamiesčio kasa“.


Panevėžio kredito unija, Naujamiesčio kasa

Panevėžio Kredito Unija, - savanoriškai, kooperatiniais pagrindais suorganizuotas savitarpio pagalbos „bankelis“, griežtai prižiūrimas Lietuvos Banko, veikiantis Panevėžio rajone ir mieste, padedantis mažesnes pajamas turintiems žmonėms, aštrios konkurencijos sąlygomis atpiginti finansines paslaugas, didinantis galimybes gerinti savo buitį, pradėti ir plėtoti savo verslą.

Adresas: S.Neries g. 14, Naujamiesčio mstl.

4.3 lentelė. Naujamiesčio miestelyje esantys specializuoti ūkiai.

Eil. Nr.


1. S. Pūro ūkis “Naujamiesčio dekoratyvinių augalų ūkis”

Dekoratyvinių augalų sodinimas, vejos, alpinariumai, gėlynai, gyvatvorės, dekoratyviniai baseinėliai, atraminės sienelės, takeliai, šlaitų formavimas ir želdinimas, laistymo sistemų įrengimas.

Rasos g. 13, LT-38334 Naujamiesčio mstl.

2. Ragažinsko ūkis Augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis. 550 ha. Augina: žieminiai kviečiai 200 ha, miežiai 240 ha, rapsas 100 ha, cukriniai runkeliai 10 ha. Mėsos ir veislininkystės ūkis

Naujamiestis

Naujamiesčio miestelyje esančios paslaugų įmonės. Naujamiestyje veikia pirtis. Pirties pastate veikia kirpykla ir neįgaliesiems skirta skalbykla. Naujamiesčio miestelyje veikia paštas (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, LT-38049 Panevėžio r.). Miestelyje yra Panevėžio apskrities VPK, Naujamiesčio policijos nuovada (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, LT-38049 Panevėžio r.) ir Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, Naujamiesčio priešgaisrinis postas.


48


Investicijos - tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Šis turtas yra investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.

Naujamiesčio miestelyje įgyvendinti ir planuojami įgyvendinami projektai, finansuojami iš ES ir kitų fondų:

Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektas (2006-05-06 - 2008-02-27); Antrinio lygio ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtra ir

infrastruktūros gerinimas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje (Pasirašyta, 2010-08-15);

Naujamiesčio lopšelio-darželio pastato energijos efektyvumo didinimas (preliminari projekto pradžia 2011 m. birželio mėn).

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. Sprendimu Nr. T 6 šaukimo 28 posėdyje nusprendė Pritarti šio projekto rengimui: „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Naujamiestyje, Panevėžio rajone“. Aiškinamajame rašte dėl sprendimo projekto „Dėl pritarimo projektų rengimui pagal 2007- 2003 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės VP3-1.2-VRM-01-R „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ pateikta, kad Panevėžio rajone, kaip ir visoje šalyje aiškiai pastebimos kaimiškų vietovių silpnybės aukštas jaunimo nedarbo lygis, didėjantys miesto ir kaimo demografinai, ekonominiai ir socialiniai skirtumai, didelė priklausomybė nuo vieno pajamų šaltinio - pirminės žemės ūkio gamybos. Infrastruktūros būklė kaime taip pat prastesnė nei mieste, o tai yra rimta kliūtis siekiant užtikrinti verslo ir gyventojų gyvenimo aplinkos ir kokybės plėtrą kaimiškose vietovėse. Tam, kad mažėtų gyvenimo aplinkos bei kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo, Panevėžio rajono savivaldybės administracija inicijuoja projekto „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Naujamiestyje, Panevėžio rajone“ įgyvendinimą ir numato investuoti į miestelio bendruomenės poreikius tenkinančios infrastruktūros plėtrą. PROJEKTAS „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Naujamiestyje, Panevėžio rajone“ - Naujamiesčio miestelyje šiuo metu gyvena 785 gyventojai, o miestelio viešoji infrastruktūra yra labai prastos būklės. Yra keturi viešieji pastatai Naujamiestyje: 1) seniūnijos administracinis pastatas, kuriame įsikūrusi Naujamiesčio seniūnijos administracija, kultūros centras, dailės galerija, kredito unijos skyrius, visuomenės informacinis centras, policija, paštas, biblioteka ir žemėtvarkos skyrius; 2) viešoji pirtis, kurios pastate veikia kirpykla ir yra nenaudojamų patalpų; 3) viešasis tualetas, 4) garažas. Pastatai seni, ilgą laiką kapitališkai neremontuoti. Taip pat labai prastos būklės ir centrinė miestelio aikštė. Prieš projekto įgyvendinimą bus atlikta galimybių studija- investicinis projektas kuris, išanalizavęs esamą viešosios infrastruktūros būklę, numatys kuriuos pastatus ir viešąsias erdves reikia modernizuoti ir atnaujinti pirmiausia. Galimybių studija – investicinis projektas parodys, ar projekto įgyvendinimui reikalingi partneriai.


49


5. MIESTELIO PLANO STRUKTŪROS IR KOMPOZICIJOS ANALIZĖ

5.1. MIESTELIO KOMPOZICIJA

Miestelio kompozicijos ypatumai nustatomi analizuojant miesto urbanistinės struktūros elementus: gatvių tinklą; sklypų struktūrą, užstatymo pobūdį, viešųjų erdvių struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, gamtinių sąlygų ypatumus, panoramas ir siluetus, kompozicinius ryšius ir kt.

Bendra Naujamiesčio miestelio plano struktūra gan aiški. Miesto centrinėje dalyje, tarp pagrindinių gatvių - J. Basanavičiaus g., Neries g. ir Dariaus ir Girėno g., susiformavęs administracinis, visuomenininis ir kultūrinis centras. Miesto centrinę dalį supa gyvenamieji kvartalai: mažesnė dalis šiaurės rytuose ir didesnė dalis pietvakariuose. Pietrytinėje miesto dalyje Nevėžio upės slėnyje formuojasi rekreacinio poilsio zona, o miestelio pakraščiuose šiaurinėje ir pietinėje dalyje – išsidėsčiusios pramoninės teritorijos. Naujamiesčio miestelis ištįsęs pagal Nevėžio upės vagos kryptį ant Nevėžio upės dešiniojo kranto.

Sklypų struktūra. Centrinėje miesto dalyje, prie pagrindinių miesto administracinių, visuomeninių bei komercinių objektų suformuoti stambesni arba vidutinio dydžio žemės sklypai, vietomis nesuformuoti sklypai (bažnyčios ir skvero teritorija).

Sodybinio tipo užstatymo kvartaluose yra susiformavę smulkūs tvarkingi žemės sklypai. (Ragainės ir Rasos gatvių, Maironio ir V. Kudirkos gatvių kvartalai).

Pietinėje miestelio dalyje pramonės teritorijoje, suformuoti stambesni žemės sklypai. Naujamiesčio miestelio šiaurinėje pusėje pramonės teritorijoje nesuformuoti žemės sklypai. Nesuformuoti sklypai ir kairinėje Nevėžio upės krante.

Mokyklai priklausantis žemės sklypas dominuoja kaip didžiausias sklypas Naujamiestyje, vaikų darželio-lopšelio sklypas nesuformuotas.

Nevėžio upės dešiniajame krante sklypai suformuoti, bet smulkus ir ilgi, taip pat tokiu sklypų smulkumu ir ilgumu pasižymi ir miestelio šiaurės vakarinė pusė nuo Maironio g. pusės.

Gamtinių sąlygų ypatumai. Naujamiesčio miestelis įsikūręs Nevėžio upės dešiniajame krante. Nevėžio upės slėnio reljefas pakankamai raiškus. Tačiau užliejamų pievų augmenija tanki, dėl to nepakankamai gerai matomos miestelio panoramos ir negausūs jo urbanistiniai akcentai.

Naujamiesčio miestelio panorama aiškiausiai matosi Nevėžio upės slėnyje, Upytės gatvėje.

Kompoziciniai ypatumai. Naujamiesčio miestelio kompozicija pakankamai raiški. Nevėžio upės dešiniajame krante įsikūręs sodybinio tipo kvartalas, Šv. apaštalo Mato bažnyčia ir kiti neryškūs urbanistiniai akcentai apžvelgiami panoramose. Gatvių perspektyvos, apstatymo pobūdis, pastatų grupės, atviros erdvės kuria šio miestelio įvaizdį. Tačiau nevientisas ir chaotiškas gatvių apstatymas ardo kompozicijos vientisumą.

Kompoziciniai ryšiai. Naujamiesčio miestelio ryški vertikali dominantė – Šv. apaštalo Mato bažnyčia.


50


Miestovaizdžių struktūra, miestelio struktūra ir miestelio įvaizdis

Miestovaizdžių struktūra. Naujamiesčio miestelyje išskiriami keletas miestovaizdžių (žr. 5.1 pav.).

5.1 pav. Miestovaizdžiai

Naujamiesčio miestelio struktūros elementai išskirti vadovaujantis fizinėmis ribomis, užstatymo pobūdžiu, teritorijos paskirtimi, morfostruktūros charakteriu, infrastruktūros elementais – intensyvesnėmis transporto arterijomis, bei gamtiniais elementais, jų gausa ir vyravimu. Identifikuoti šie Naujamiesčio miestovaizdžiai (miesto dalys):


51


M1 – Centrinė Naujamiesčio miestelio dalis –pagrindiniai visuomeniniai, komerciniai objektai, Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčia. Mišrus užstatymo tipas.

M2 – Sodybinis užstatymas. Vyraujantis pastatų aukštingumas iki 7 m.

M3 – Tankus miškas (pušynas).

M4 – Pramoninis užstatymas. Stambūs žemės sklypai, masyvūs pastatų tūriai.

M5 – Daugiabučių užstatymas (perimetrinis).

M6 – Chaotiškas užstatymas. Įvairios paskirties objektai. Skirtingų aukštingumų ir architektūrinės išraiškos pastatai.

M7 – Nevėžio upės slėnio teritorija (Nevėžio upės senvagės, Trikojo upelis).

M8 – Neužstatytos dirbamos žemės plotai, dykros.

M9 – Atskirai stovintys pastatai. Atskirai bendro naudojimo erdvėje stovintys ir toje erdvėje dominuojantys išskirtinės paskirties funkcijos pastatai. (Naujamiesčio vidurinė mokykla, Naujamiesčio vaikų lopšelis - darželis).

M10 – Kita. Kiti pavieniai pastatai neatinkantys anksčiau minėtoms grupėms.

M11 – Kapinių teritorija.

Miestelio kompozicija. Svarbiausia Naujamiesčio miestelio kompozicinė ašis – Dariaus ir Girėno g., S. Neries g. dalis, J. Basanavičiaus g. dalis, ir Rasos g., (rajoninio kelio 3007 dalis (Nauradai–Naujamiestis–Krekenava), ir rajoninis 3002 kelias (Berčiūnai-Naujamiestis)), šalia šių gatvių išsidėstę pagrindiniai visuomeniniai ir administraciniai miesto objektai (Naujamiesčio seniūnija, Šv. apaštalo Mato bažnyčia, kiti visuomeniniai, komerciniai ir administraciniai objektai).

Naujamiesčio kompoziciją organiškai valdo ir joje dominuoja gamtiniai elementai – Nevėžio upės slėnis, senvagės, miškas. Urbanistiniai akcentai (bažnyčios bokštų vertikalės, aikštės, gatvių perspektyvos, panoramos) yra fragmentiški. Pagrindinis urbanistinis akcentas Naujamiestyje – Šv. apaštalo Mato bažnyčia (žr. 5.2 pav.).



52

5.2 pav. Miestelio kompozicija

Nagrinėjant miestelio kompoziciją, išskiriami keletas Naujamiesčio miestelio užstatymo tipų (žr. 5.3 pav.). Miesto centre dominuoja laisvo planavimo užstatymas su atskirai stovinčiais pastatais. Čia išsidėstę gyvenamieji namai ir administraciniai, visuomeniniai bei komerciniai objektai, suformuotos viešosios erdvės. Mažas perimetrinio užstatymo fragmento tipas yra Basanavičiaus gatvėje esanti mazytė atkarpa netoli Neries gatvės kampo. Šiaurinėje miestelio dalyje yra didelė chaotiško užstatymo (pramonės) teritorija. Chaotiško užstatymo fragmentų yra ir pietinėje bei vakarinėje miestelio dalyje. Tačiau Naujamiesčio miestelyje vyrauja sodybinis užstatymas. Didelė gyvenvietės dalis neužstatyta, kadangi didelę Naujamiesčio miestelio dalį užima dirbami laukai. Tai agrarinio įvaizdžio urbanistinis darinys (žr. 5.3 pav.).


53


Naujamiesčio miestelyje esantys užstatymo tipai (morfologiniai tipai):

Sodybinis užstatymas - Mažaaukštis ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai pastatai statomi uždarame sklype, atitraukti nuo visų sklypo ribų, arba suporinti sublokuoti ant šoninių sklypo ribų;

Laisvo planavimo užstatymas - Užstatymo tipas suformuotas 1940-1990 metais paneigus privačiai žemės nuosavybei būdingą sklypo logiką, neidentifikuojantis miesto struktūrai būdingų gatvės, aikštės, skvero, kiemo erdvių;

Atskirai stovintys pastatai - naudojimo erdvėje stovintys ir toje erdvėje dominuojantys išskirtinės funkcijos pastatai;

Chaotiškas, pramonės ir infrastruktūros teritorijų užstatymas - aiškių užstatymo principų neturintys, didelio tūrio halės tipo pastatais užstatytos pramonės ir infrastruktūros teritorijos;

Taškinis – pastatai, neatitinkantys jokiai šalia esančiai užstatymo morfologijai ir veikiantys kaip atskiri „taškai“, arba atitolę nuo užstatytos teritorijos.

5.3 pav. Užstatymo tipai


54


Naujamiesčio miestelyje labai raiškus gamtinis elementas – Nevėžio upės slėnis, formuojantis plačias atviras erdves. Tačiau bendro naudojimo viešosios erdvės nėra sutvarkytos. . Didžiąją neužstatytos teritorijos dalį užima agrarinės teritorijos. Pagrindinės gyvenvietės viešosios erdvės – teritorija šalia Šv. apaštalo Mato bažnyčios, ir aikštė Dariaus ir Girėno bei S. Neries gatvių kampe. Naujamiestis pagal pagrindinių miestelio visuomenininių, bendro naudojimo objektų koncentraciją turi du centrus, vienas centras koncentruojasi prie bažnyčios, kitas prie mokyklos (žr. 5.4 pav.).

5.4 pav. Viešos erdvės


55


Miestelio įvaizdis. Naujamiesčio miestelio įvaizdis gan eklektiškas. Pagrindinis miesto urbanistinis vertikalus akcentas – geltonų plytų mūro Šv. apaštalo Mato bažnyčia, S. Neries ir J. Basanavičiaus gatvių kampe. Miesto aplinkos vaizdai kintantys – nuo sodybinio užstatymo, laisvo planavimo daugiabučių išdėstymo iki chaotiško užstatymo pramoninių teritorijų. Trūksta vientisumo. Tačiau pažymėtina, jog išskirtinis Naujamiesčio miestelio bruožas – gamtinė aplinka (Nevėžio upės slėnis).

Miestelio plano struktūra, gatvių tinklo ir užstatymo charakteris

Miestelio situacija

Naujamiesčio miestelis yra dešiniajame Nevėžio upės krante. Šiaurės vakarinėje pusėje teritorija yra nepilnai urbanizuota, todėl šioje teritorijoje miesteliui yra galimybė plėstis.

Miesto teritoriją kerta du rajoniniai keliai (Nr. 3007 (Nauradai–Naujamiestis–Krekenava), ir 3002 (Berčiūnai-Naujamiestis)). Tai nėra labai didelio tranzito gatvės, todėl transportas šiais keliais nekelia didelių nepatogumų mietselio gyventojams.

Plano struktūra

Miestelio plano dalių struktūra gan kompaktiška, planas pakankamai vientisas. Naujamiesčio miestelis ištįsęs į pietvakarius išilgai pagal Nevėžio upės tekėjimo kryptį. Plano struktūroje vyrauja linijinio plano elementai, yra ir laisvo planavimo teritorijų. Gyvenamosios teritorijos turi kvartalinę plano struktūrą, kurioje dominuoja sodybinis užstatymas, o pramonės teritorijos išsiskiria dideliais nesuskaidytais teritorijų plotais.

Miestelyje želdynų sistema neišvystyta, yra keletas pavienių želdynų, bet jie neturi aiškios planavimo sistemos.

Miestelio pagrindiniai visuomeniniai, administraciniai ir komerciniai objektai išsidėstę šalia Dariaus ir Girėno, S. Neries ir J. Basanavičiaus gatvių.

Naujamiesčio miestelio savitumą sudaro centrinė miesto dalis, atviros erdvės-skverai prie bažnyčios, tarp Dariaus ir Girėno bei S. Neries gatvių, ir Nevėžio upės slėnis. Miesto panoramą galima apžvelgti tik iš pietrytinės pusės, nuo Nevėžio upės kranto. Miestas taip pat apžvelgiamas iš gatvių perspektyvų. Pagrindinis miesto akcentas – Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčia.

Naujamiesčio miestelio struktūroje dominuoja gamtos elementai.

Užstatymo pobūdis ir intensyvumas

Naujamiesčio miestelyje dominuoja sodybinis užstatymas. Pastatai paprastai ne aukštesni kaip du aukštai, todėl užstatymo intensyvumas palyginus nedidelis. Centrinėje miestelio dalyje dominuoja laisvo planavimo užstatymo tipas. Miesto pakraščiuose randamas chaotiškas pramoninis užstatymas. Pramoninių teritorijų užstatymas nėra intensyvus, didžiausia pramoninės teritorijos dalis yra šiaurinėje miestelio dalyje. Aukštybinių pastatų Naujamiesčio miestelyje nėra.


56


Naujamiesčio miestelio savitumas – raudonų plytų gyvenamieji namai su dvišlaičių stogu (tokiu pat pastato medžiagiškumu pasižymi ir buvęs malūnas rasos gatvėje), bei gyvenamieji namai užstatyti galu į gatvę. Tokie užstatymo fragmentai daugiausiai matosi Dariaus ir Girėno gatvėje, bei J. Basanavičiaus gatvėje.

5.2. PLANAVIMO DOKUMENTŲ IR JŲ SPRENDINIŲ APŽVALGA

Šiame skyriuje analizuojami teritorijų planavimo dokumentai, turintys įtakos Naujamiesčio miestelio bendrojo plano esamos būklės vertinimui ir galimiems sprendiniams. Iš viso nagrinėjami penki detalieji planai parengtas 2007-2011 metų laikotarpiu.

2.5.2 lentelė. Naujamiesčio miestelyje patvirtinti detalieji planai 2007-2011 metų

laikotarpiu.

Metai Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos sprendimas

Pavadinimas Adresas Detaliojo plano rengimo tikslas

Žemės naudojimo funkcinė paskirtis

2011 2011 m. vasario 23 d. Nr. T-34

Žemės sklypo (Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., kad. Nr. 6646/0005:265 Naujamiesčio k. v.) Detalusis planas

Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r.

žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės paskirties keitimas kitai paskirčiai - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai - pagal planavimo užduotį (rengiant detalųjį planą keičiama į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai – pagal teisės aktų įsigaliojusius pakeitimus).

žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami: iš žemės ūkio į: kitos paskirties žemė – gyvenamoji teritorija “G”, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos “tp 6, G1” (ţemės naudojimo paskirties kodas 950).

2010 2010 m. rugsėjo 9 d. Nr. T-158

Žemės sklypo (Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r.) detalusis planas

Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r.

žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas ir žemės paskirties keitimas kitai paskirčiai – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

žemės ūkio paskirties žemė ( G kodas – tp1 indeksas Z) / naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (indeksas Z4) / keičiama į kitos paskirties žemę / naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G kodas tp6 indeksas G),


57


Metai Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos sprendimas

Pavadinimas Adresas Detaliojo plano rengimo tikslas

Žemės naudojimo funkcinė paskirtis

naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G1).

2009 2009 m. lapkričio 5 d. Nr. T- 242

Žemės sklypo (Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., kad. Nr. 6646/0004:43 Naujamiesčio k.v.)

Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., kad. Nr. 6646/0004:43 Naujamiesčio k. v.

žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės paskirties keitimas kitai paskirčiai - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami: iš žemės ūkio į: kitos paskirties žemė – gyvenamoji teritorija “G”, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos “tp 6, G1” (tikslinės žemės naudojimo paskirties kodas 950).

2008 2008 m. gegužės 9 d. Nr. A-402

Žemės sklypo padalinimas(6646/0005:79)

J.Basanavičiaus g. 17, Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen.

2008 2008 m. birželio 12 d. Nr. A-490

Žemės sklypo (kadastro Nr. 6646/0004:26), S. Dariaus ir S. Girėno g. 32, Naujamiestyje,

Panevėžio rajone detalusis planas

s. Dariaus ir S. Girėno g. 32, Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen.

kitos paskirties žemės sklypo padalinimas į tris atskiras namų valdas.

tikslinė žemės naudojimo paskirtis kita, (individualiems namams statyti ir eksploatuoti), kodas –950, indeksas G1.

5.3. MIESTELIO PLANO STRUKTŪROS PLĖTROS IR KOMPOZICIJOS PROBLEMOS

Miestelio plano struktūros privalumai:

Patogus ir aiškus gatvių tinklas. Gan aiškus teritorijų, pagal naudojimo paskirtį, pasiskirstymas miesto teritorijoje. Gamtos elementų dominavimas miesto kompozicijoje.

Miestelio plano struktūros ir kompozicijos problemos:

Chaotiškas užstatymas šiaurinėje (pramonė) ir pietinėje (pramonė, buvę kultūros paveldo objektai)

Nesutvarkytos miesto viešosios erdvės (taip pat šaligatviai, trūksta dviračių takų); Nesutvarkyti želdyniai miestelyje (nėra miestelyje parko suaugusiems ir jaunimui); Nesutvarkytos rekreacinės teritorijos; Nesutvarkytos prieigos prie Nevėžio upės pakrantės; Nėra prieigų prie kairiojo Nevėžio upės kranto;


58


Kompozicijai trūksta vientisumo ir urbanistinių akcentų.

Miestelio plėtra turėtų būti organizuojama visų pirma išnaudojant vidinius teritorijų resursus. Vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu išskiriamos kelios Naujamiesčio miestelio plėtros kryptys:

Šiaurės kryptimi; Šiaurės vakarų kryptimi; Vakarų kryptimi; Pietvakarių kryptimi; Nedidelė plėtra ir šiaurės rytų kryptimi.

Siekiant taupiai naudoti miesto žemę tikslinga išnaudoti esamas pramoninės, komunalinės paskirties ir kitas ekstensyviai naudojamas teritorijas. Pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kurie numato miesto užstatymo tankinimą bei rekonstrukciją panaudojant miesto dykras. Skatintina pramonės įmonių konversija į gyvenamosios statybos teritorijas. Žemės naudojimo paskirtis keičiama kartu su socialinės, inžinerinės infrastruktūros plėtra, parengus detaliuosius planus.



59

5.5 pav. Miestelio plano struktūros ir kompozicijos problemos

Atnaujinimo ir konversijos galimybės

Naujamiesčio miestelyje teritoriniu požiūriu yra galimybė išskirti teritorijas pramonei ir komercijai, tačiau tų teritorijų atsiradimą sąlygoja rinka. Jei atsiras investicijų ir verslininkam bus patrauklu kurti savo verslą, tai jiems bus galimybė Naujamiesčio miestelio teritorijoje plėtoti ir vystyti savo verslo idėją. Bendrojo plano kituose etapuose šioms galimoms naujoms komercinės ir pramonės paskirties teritorijoms bus numatytos tam skirtos teritorijos vietos.


60


6. ŽEMĖS NAUDOJIMO BŪKLĖ

6.1. ŽEMĖS NAUDOJIMO PROPORCIJOS

Žemės naudojimą apibūdina: žemės naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. Žemės naudojimas nagrinėtas Naujamiesčio miestelio ribose. Naujamiesčio miestelio žemės naudojimo paskirtis buvo nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868). Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį žemės fondas skirstomas į:

- žemės ūkio paskirties žemę; - miškų ūkio paskirties žemę; - konservacinės paskirties žemę; - vandens ūkio paskirties žemę; - kitos paskirties žemę.

Vadovaujantis žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų turiniu ir pobūdžių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2009, Nr.147-6608; 2010, Nr.114-5848), išskiriami tikslinės paskirties naudojimo būdai bei pobūdžiai (žr. 6.1.1 lentelę).

6.1.1 lentelė. Žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį

Eil. Nr.

Paskirtis Plotas, ha

1. Žemės ūkio paskirties žemė 52 21,4 2. Miškų ūkio paskirties žemė 10,1 4,2 4. Vandens ūkio paskirties žemė 10,9 4,5 Koncervacinės paskirties žemė 1,4 0,6 5. Kitos paskirties žemė 148,7 61,3 6. Laisva valstybinė žemė 17,8 7,3 7. Mišrios paskirties žemė 1,7 0,7 Iš viso: 242,6 100,00

Žemės ūkio paskirties žemei priskiriami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir žemės ūkio veiklai naudojamais ūkiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, atskirais miškų ūkio paskirties žemės sklypais nesuformuoti miškų plotai, taip pat kitos įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Naujamiesčio miestelio ribose tokie žemės plotai sudaro 52 ha.


61


Miškų ūkio paskirties žemei priskiriami mišku apaugę plotai (medynai), taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių pašarų aikštelės, miškui įveisti skirta žemė, miško valdose įsiterpusios žemės ūkio ir kitos naudmenos. Naujamiesčio miestelyje miškų ūkio paskirties žemė sudaro 10,1 ha.

Vandens ūkio paskirties žemei priskiriami vandens telkiniai, sudarantys atskirus žemės sklypus (t.y. be galimų privatizuoti melioracijos griovių, mažų upelių ir kūdrų). Naujamiesčio miestelio teritorijoje ši žemė užima 10,9 ha ir priskiriama bendrojo naudojimo vandens telkiniams.

Konservacinės paskirties žemė. Šiai žemei priskiriami kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. Konservacinės paskirties žemė pagal būdą priskiriama kultūros paveldo objektų žemės sklypams (plotas 1,4 ha). Jie sudaro Saugomų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose suformuotus žemės sklypus, kuriems nustatomos šių sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos.

Kitos paskirties žemė pagal naudojimo būdą skirstoma į gyvenamąsias teritorijas, visuomeninės paskirties teritorijas, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, komercinės paskirties objektų teritorijas, bendro naudojimo teritorijas, naudingųjų iškasenų teritorijas, teritorijas krašto apsaugos tikslams ir atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijas.

„Kitos paskirties“ žemėje, apibūdinančioje urbanizuotas teritorijas, nustatyti aštuoni paskirties naudojimo būdai. Pagal žemės naudojimo būdą kitos paskirties žemei priskiriama:

- gyvenamosios teritorijos; - visuomeninės paskirties teritorijos; - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; - komercinės paskirties objektų teritorijos; - inžinerinės infrastruktūros teritorijos; - bendro naudojimo teritorijos; - teritorijos krašto apsaugos tikslams; - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos.

Kitos paskirties žemės plotų išsidėstymas Naujamiesčio miestelyje priklauso nuo pramonės objektų dislokacijos, gyventojų koncentracijos. Valstybinė žemė, kuri nėra suteikta naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims, neišnuomota ir neperleista privačion nuosavybėn, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Jos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bus nustatoma įteisinant naudojimuisi atskirai suformuotais sklypais konkretiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Visas Naujamiesčio miestelio žemės sklypų pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir pobūdžius pateikiamas 6.1.2 lentelėje.


62


6.1.2 lentelė. Naujamiesčio miestelio žemės naudojimas

Eil. Nr.

Pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis

Naudojimo būdas

Naudojimo pobūdis

Inde-ksas

Teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys

Plotas, ha

1. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖ Z 52,0

2. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖ M

2.3

Apsauginių

miškų sklypai M3

Geologinių, geomorfologinių, hidrologinių, kultūrinių ir kraštovaizdžio draustinių, kuriuose nėra biologinių vertybių, miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai, kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai, miško sėkliniai medynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai.

10,1

3. KONSERVACNĖS

PASKIRTIES ŽEMĖ

C

3.2

Kultūros paveldo

objektų žemės sklypai

C2

Saugomų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose suformuoti žemės sklypai, kuriems nustatomos šių sklypų ir kitų nekilnojamų daigtų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos

1,4

4. VANDENS ŪKIO

PASKIRTIES ŽEMĖ

H

4.4

Bendrojo naudojimo vandens telkiniai

H4 Kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai 10,9

5. KITOS PASKIRTIES

ŽEMĖ

5.1.

Gyvenamo-siosteritorijos

G

5.1.1

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatstatybos

G1 Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai

62,0


63


Eil. Nr.


naudojimo paskirtis

Naudojimo būdas

Naudojimo pobūdis

Inde-ksas


Plotas, ha

5.1.2

Daugiabučių gyvenamųjų irpastatų irbendrabučių statybos

G2 Žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai

3

5.2

Visuome-ninės

paskirties teritorijos

Teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms

5.2.1

Administraci-nių pastatų statybos

V1 Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų pastatai

1,30

5.2.2

Religinių bendruomenių pastatų statybos

V2 Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti bažnyčių, vienuolynų ir kiti religinių bendruomenių pastatai

1,40

5.2.3

Mokslo irmokymo, kultūrosir sporto, sveikatosapsaugos pastatųbei statiniųstatybos

V3

Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialiųjų mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai ir jų bendrabučiai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, klinikų, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų, gydyklų, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namų ir kitų sveikatos įstaigų, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos srityje veikiančių asociacijų ir visuomeninių organizacijų pastatai

5,20

5.3

Pramonės ir sandėlia-vimo

objektų teritorijos

P Teritorija, skirta pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai

13,80

5.4

Komercinės paskirties objektų

teritorijos

K Teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir

pramogų statiniams statyti

5.4.1

Prekybos, paslaugų irpramogų objektųstatybos

K1

Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir

1,90


64


Eil. Nr.


naudojimo paskirtis

Naudojimo būdas

Naudojimo pobūdis

Inde-ksas


Plotas, ha

pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai

5.5

Inžinerinės infrastruk-tūros teritorijos

I Visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos

5.5.2

Susisiekimo irinžinerinių tinklųkoridoriams

I2

Žemės sklypai, kuriuose yra esami ar numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens (geriamojo, gėlo, mineralinio, pramoninio ir gamybinio) vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai

1,1

5.6

Bendro naudojimo teritorijos

B Teritorija, skirta bendram viešam naudojimui

5.6.2 Kapinių B2

Žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai

5,80

5.6.3

Urbanizuotų teritorijų viešųjųerdvių

B3 Žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes

0,30

5.11

Atskirųjų želdynų

teritorijos

5.11.1

Rekreacinės paskirties želdynų

E1

Žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai, žaliosios jungtys, kiti poilsiui skirti želdynai

4,55

5.11.3

Apsauginės irekologinės paskirties želdynų

E3 Žemės sklypai ekologinės ir sanitarinės apsaugos zonose, kur yra arba numatomi įrengti atskirieji želdynai

48,38

6. Laisva valstybinė

žemė 17,8

7. Mišrios paskirties žemė

Gyvenama/ visuomeninė

G/V 1

Gyvenama/ komercinė

G/K 0,65

Iš viso:

242.58


65


7. SUSISIEKIMO SISTEMOS BŪKLĖ

7.1. IŠORINIAI RYŠIAI, GATVIŲ INFRASTRUKTŪRA, AUTOMOBILIŲ APTARVAVIMO INFRASTRUKTŪRA

Išoriniai ryšiai. Panevėžio rajone išplėtotas automobilių kelių, geležinkelio transportas.

Panevėžio rajone daugiausia keleivių ir krovinių vežama automobilių transportu. Automobilių keliai yra pagrindinės jungtys, jungiančios Panevėžio rajoną su kitais Respublikos ūkio padaliniais. Panevėžio rajono teritoriją Šiaurės-Pietų kryptimi, kerta I-asis transeuropinis transporto koridorius „Via Baltica“, kuris yra svarbiausias Panevėžio regiono kelias. Kelias praeina esamais magistraliniais keliais A8 „Panevėžys-Aristava-Sitkūnai”, A17 „Panevėžio aplinkkelis” ir A10 „Panevėžys – Pasvalys – Ryga”. Svarbiausias Panevėžio apskritį aptarnaujantis Vakarų - Rytų transporto koridorius praeina magistraliniu keliu A9 „Panevėžys-Šiauliai” ir krašto keliu Nr. 122 „Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys”. 1

A2 (E272) automagistralė „Vilnius-Panevėžys“ yra pagrindinė transportinė jungtis su Lietuvos sostine – Vilniumi. A9 (E272) kelias „Panevėžys-Šiauliai“ yra jungtis ne tik su Šiaulių apskritimi, bet ir tiesioginė jungtis su Pajūrio regionu ir Klaipėdos uostu.2 Magistraliniai keliai A8 „Panevėžys-Aristava-Sitkūnai” ir A9 „Panevėžys-Šiauliai” su artimiausiais stambiais Respublikos miestais Kaunu ir Šiauliais.

Auga tranzitinių kroviniu srautas, magistraliniuose ir krašto keliuose, tačiau esamas transporto priemonių eismas pagrindiniuose apskrities keliuose (automobiliu ir geležinkelio) santykinai nėra didelis ir turi didelį pralaidumo rezervą perspektyvai. 2

Daugelio krašto kelių apkrovimas tesiekia 200 - 1200 automobilių per parą arba 20-100 automobilių per piko valandą. Mažas apkrovimas rodo, kad papildomas poreikis aukštesnės kategorijoms apskrities keliams yra minimalus ir mažai tikėtinas perspektyvoje. Patobulintų dangų (cementbetonio, asfaltbetonio, juodos dangos) daugiausia tuose rajono keliuose, kuriuose didesnis ir transporto eismo intensyvumas. 1

Geležinkelio linijų tankumas Panevėžio rajone yra vienas mažiausių Lietuvoje. Geležinkelio transportas Panevėžio rajone mažai naudojama transporto rūšis. Panevėžio ir Pasvalio rajonus kerta siaurasis geležinkelis, kuri šiuo metu atlieka turistinio pobūdžio transporto priemonės funkcijas. Panevėžio rajonas neturi keleivinio oro uosto. Rajono gyventojai naudojasi Vilniaus, Kauno, Rygos ir Palangos oro uostų paslaugomis. Esamas Lietuvos šiaurės regiono tarptautinis Zoknių oro uostas praktiškai nėra panaudojamas. Neveikia šalia Paistrio esantis aerodromas ir įkurta skraidymo mokykla. 2

Naujamiesčio miestelį jungia su pagrindiniu kelių tinklu šeši valstybinės reikšmės rajoniniai keliai: Nr. 3002 „Berčiūnai–Naujamiestis“, Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“, Nr.

1 Panevėžio rajono teritorijos bendrasis planas. Esama būklė. UAB „Panprojektas”, 2008 2 Panevėžio rajono strateginis plėtros planas (PRSP) 2009-2015 m.


66


3008 „Naujamiestis–Upytė“, Nr. 3027 „Naujamiestis–Liberiškis–Prievačkos miškas“, Nr. 3041 „Naujamiestis–Naujamiesčio kaimas“, Nr. 3415 „Sidabravas–Birželės–Naujamiestis“.

Naujamiesčio miestelio apvažiavimas nėra numatytas nei viename aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente: nenumatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) ir nenumatytas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154.

Panevėžio rajono savivaldybėje valstybinės reikšmės kelių ilgiai siekia 679 km (2009 m.). 1000-čiui gyventojų valstybinės reikšmės kelių tenka 15,8 km (2009 m.). Bendras valstybinių kelių ilgis planuojamoje teritorijoje – 4,6 km. Vietinės reikšmės kelių ilgiai 2002-2009 metais nekito – 1695 km. Panevėžio rajono savivaldybės vietinių kelių rodikliai pateikti 7.1.1 lentelėje ir 7.1 paveiksle.

7.1.1 lentelė. Vietinės reikšmės automobilių kelių rodikliai 2009 m. (Šaltinis. Statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

Kelių tinklo tankis Kelių ilgis tūkst. gyventojų

Kelių ilgis iš viso

su danga

su patobulinta

danga iš viso

su danga

su patobulinta

danga

Administracinė teritorija

km km/1000 km2 km/tūkst. gyventojų

Lietuvos Respublika 60062 919,8 776,1 157,3 17,9 15,1 3,1

Panevėžio apskritis 6473 821,3 752,4 130,8 23,0 21,1 3,7

Panevėžio r. sav. 1695 777,9 680,6 105,1 39,5 34,6 5,3

Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių tankis (777,9 km/1000 km2) yra mažesnis už šalies bei Panevėžio apskrities vidurkį. Panevėžio rajono savivaldybės bendras automobilių kelių ilgis tūkst. gyventojų (39,5 km/tūkst. gyv.) yra dvigubai didesnis už šalies bei daugiau nei pusantro karto didesnis už Panevėžio apskrities vidurkį.


67


7.1 pav. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis metų pabaigoje Panevėžio r. sav., kilometrais

Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių yra 87,5 % (1483 km) su danga ir tai yra geresni rodikliai nei vidutiniškai Panevėžio apskrityje ir prastesni nei vidutiniškai Lietuvos Respublikoje (atitinkamai kuriose šis rodiklis siekia – 91,6% ir 84,4%). Panevėžio rajono savivaldybėje vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga – tik 229 km (13,5 %). Didžiąją dalį Panevėžio rajono savivaldybėje esančių vietinės reikšmės kelių sudaro žvyro keliai (73,9%, 1253 km), grunto keliai sudaro (12,6%, 213 km)3. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis ir kokybiniai parametrai Panevėžio rajone galim sakyti nekito per paskutiniuosius metus (žr. 7.1 pav.). Nuo 2007 m. Panevėžio rajono savivaldybėje žvyro kelių ilgis nežymiai mažėjo, kai grunto kelių ilgis nekiti nuo 2006 metų Panevėžio rajono savivaldybėje.

Pagrindiniai atstumai iki pagrindinių artimiausių Lietuvos miestų pateikti 7.2 pav.

30

1416

1329

2622

3313

306

1829

0 5 10 15 20 25 30 35

GeležiaiKarsakiškisKrekenavaMiežiškiai

NaujamiestisPaistrysRaguva

RamygalaSmilgiai

ŠilaiUpytė

VadokliaiVelžys

km

7.2 pav. Atstumai nuo Panevėžio iki gyvenviečių, esančių Panevėžio regione (Šaltinis: VĮ „Panevėžio regiono keliai“)

3 Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės


68


Gatvių infrastruktūra. Naujamiesčio miestelio pagrindinį gatvių tinklą formuoja esamų valstybinių ir vietinių kelių tęsiniai miestelyje. Daugelis esamų gatvių atlieka šių kelių funkcijas. Naujamiesčio miestelyje yra vienas automobilių tiltas per upę Nevėžį, kuris jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 3008 „Naujamiestis–Upytė“.

Miestelio susisiekimą įtakoja susisiekimo techninės infrastruktūros išvystymo lygis, gatvių ir sankryžų kiekybiniai bei kokybiniai parametrai, automobilizacijos ir motorizacijos lygis, eismo valdymo sistemos.

Naujamiesčio miestelio susisiekimo tinklo karkasą sudaro:

Šiaurės rytų kryptimi Rasos gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3002 „Berčiūnai–Naujamiestis“ tęsinys;

Šiaurės vakarų – Pietvakarių kryptimi Gustonių g., S. Nėries, S. Dariaus ir S. Girėno g. trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“ tęsinys;

Pietryčių kryptimi Upytės gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3008 „Naujamiestis–Upytė“ tęsinys;

Šiaurės vakarų kryptimi S. Nėries gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3027 „Naujamiestis–Liberiškis–Prievačkos miškas“ tęsinys;

Vakarų kryptimi Pakalniškio gatvės trasa, kuri yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3415 „Sidabravas–Birželės–Naujamiestis“ tęsinys.

Išvardintų kelių trasos, kertančios miestelį įvairiomis kryptimis, daro didelę įtaką miestelio struktūrai ir transporto srautams gatvėse. Rasos g., Gustonių g., S. Nėries, S. Dariaus ir S. Girėno g., Upytės g., Pakalniškio g. yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, jas prižiūri bei jų vertę apskaito Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės.

Naujamiesčio seniūnijoje vietinių kelių ir gatvių yra 122,99 km pagal vietinių kelių ir gatvių sąrašą patvirtintą Panevėžio rajono savivaldybės tarybos. Panevėžio rajono savivaldybėje dar nebaigta šių kelių inventorizacija. Kasmet Panevėžio rajono savivaldybėje iš kelių priežiūros ir plėtros programos gauna lėšas vietinių kelių ir gatvių priežiūrai.

Naujamiesčio miestelio gatvės įrašytos į inventorizacijos aprašus, tačiau neįregistruotos registrų centre. Kadastriniai matavimai atlikti Maironio g., J. Basanavičiaus g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Nevėžio g., Ramosios g., V.Kudirko g., M. Valančiaus gatvei.

Nemažai vietinės reikšmės kelių ir gatvių būtina rekonstruoti, nes neatitinka eismo saugumo reikalavimų: gatvių danga suirusi, kai kurios neturi pagerintos dangos, ne visur įrengti šaligatviai, šaligatviai prastos būklės.

2011 m. numatyta asfaltuoti Maironio g., rekonstruoti dalį šaligatvių S. Dariaus ir S. Girėno g., 2012 m. numatoma dalį šaligatvių rekonstruoti J. Basanavičiaus g.

Naujamiesčio seniūnijos duomenimis yra poreikis asfaltuoti Nevėžio g., Ramiosios g. dalį, rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno g., J. Basanavičiaus g., Upytės g. šaligatvius, baigti įrengti S. Nėries g. šaligatvius. Taip pat prie Naujamiesčio miestelio prijungus Ragainės k. dalį yra poreikis rekonstruoti Rasos g. Ragainės g., Žaliosios g. šaligatvius, asfaltuoti Paupio gatvę.


69


Automobilių stovėjimo aikštelės. Nėra tikslių duomenų, kiek Naujamiesčio miestelyje yra viešųjų automobilių stovėjimo aikštelių (jos neinventorizuotos). Dauguma viešųjų automobilių stovėjimo aikštelių išsidėsčiusios šalia intensyviausių miestelio gatvių, prie susikoncentravusių visuomeninės paskirties pastatų (miestelio centrinėje dalyje) - automobilių stovėjimo aikštelės yra prie S. Nėries gatvės. Taip pat automobilių stovėjimo aikštelės yra prie miestelio kapinių. Naujamiesčio miestelyje nėra mokamų automobilių stovėjimo/saugojimo aikštelių.

Automobilių stovėjimo vietų trūksta miestelio centre, ypatingai renginių metu, nėra aikštelės prie Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bei prie Naujamiesčio vidurinės mokyklos. Problema yra ir esamų automobilių stovėjimo aikštelių prasta būklė.

Miestelyje vyrauja mažaaukščių gyvenamųjų namų užstatymas, miestelyje yra tik keli daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose yra galimybė laikyti transporto priemones kiemuose. Dalis daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų savo automobilius laiko šiuose garažuose. Atsižvelgiant į esamą užstatymą, mieste nėra didelės automobilių stovėjimo trūkumo problemos prie daugiabučių namų.

Panevėžio rajono savivaldybėje pastebimas automobilių skaičiaus didėjimas, kuris ateityje gali lemti automobilių stovėjimo vietų stoką, ypatingai centre ir daugiabučių gyvenamųjų namų kaimuose. Didėjant automobilių skaičiui Panevėžio rajono savivaldybėje bei miestelyje, pasikeitus norminiam automobilių stovėjimo vietų skaičiui, miestelyje tikslinga išplėsti esamas automobilių stovėjimo aikšteles, o nesant galimybei numatyti vietas šalia esančiose aikštelėse ar įrengti naujas šias aikšteles (ar kitaip spręsti).

Naujamiesčio miestelyje nėra garažų kompleksų.

Degalinės. Naujamiesčio miestelyje nėra veikiančių degalinių. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 ir parengtame Degalinių išdėstymo specialiajame plane numatyta prie Naujamiesčio (prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“) įrengti degalinę.

7.2. BENDRASIS EISMO INTENSYVUMAS

Naujamiesčio miestelio prieigose didžiausi transporto srautai yra valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 3002 „Berčiūnai–Naujamiestis“, kurio vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) yra 4,4 kartus viršija vidutinį šalies rajoninių kelių VMPE (1930 aut./p.).

Naujamiesčio miestelį kertančių valstybinės reikšmės rajoninių kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI), esantis miestelio prieigose, yra pakankamai didelis – trijuose iš šešių kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas viršija šalies rajoninių kelių VMPE vidurkį (359 aut./p.).

Naujamiesčio miestelį kertantys valstybinės reikšmės keliai bei jų vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2008-2010 m. pateiktas 7.2.1 lentelėje, 7.3 ir 7.4 paveiksluose.


70


7.2.1 lentelė. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) valstybinės reikšmės keliuose Naujamiesčio miestelio prieigose 2008-2010 m.4

VMPEI Eil. Nr.

Kelio pavadinimas Kelio Nr.

Kelio reikšmė

2008 m. 2009 m. 2010 m.

1. Berčiūnai–Naujamiestis 3002 rajono 1328 1280 1567

2. Nauradai–Naujamiestis–Krekenava 3007 rajono 147*

760** 465***

142* 732** 448***

141* 727** 445***

3. Naujamiestis–Upytė 3008 rajono 539 519 515

4. Naujamiestis–Liberiškis–Prievačkos miškas

3027 rajono 498 460 457

5. Naujamiestis–Naujamiesčio kaimas 3041 rajono 258 63 67 6. Sidabravas–Birželės–Naujamiestis 3415 rajono 275 258 256

* - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 0,00-6,90 kilometre. ** - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 6,90-8,30 kilometre. *** - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 8,30-10,30 kilometre.

7.2.2 lentelė. Transporto srautų procentinė struktūra užmiesčio keliuose prie Naujamiesčio miestelio 2010 m.5

Eil.Nr.

Kelio pavadinimas Kelio Nr.

Lengvasis transportas,

%

Sunkusis (krovininis)

transportas, %

Sunkusis (krovininis) transportas,

aut./p. 1. Berčiūnai–Naujamiestis 3002 rajono 8,5 133

2. Nauradai–Naujamiestis–Krekenava 3007 rajono 18,4*

12,4** 33,3***

26* 90**

148*** 3. Naujamiestis–Upytė 3008 rajono 14,4 74

4. Naujamiestis–Liberiškis–Prievačkos miškas

3027 rajono 8,1

37

5. Naujamiestis–Naujamiesčio kaimas 3041 rajono 11,9 8 6. Sidabravas–Birželės–Naujamiestis 3415 rajono 0,10 26

* - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 0,00-6,90 kilometre. ** - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 6,90-8,30 kilometre. *** - Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) kelio ruožo 8,30-10,30 kilometre.

4 Šaltinis. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas 5 Šaltinis. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas


71


7.3 pav. 2009 m. vidutiniai metiniai paros eismo intensyvumai magistraliniuose ir krašto keliuose Naujamiesčio miestelio apylinkėse. Ištrauka iš Eismo intensyvumų žemėlapio. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800

3002

3007*

3007**

3007***

3008

3027

3041

3415

kelio

num

eris

aut./parą2008 2009 2010

7.4 pav. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Naujamiesčio miestelio užmiesčio keliuose



72

7.5 pav. 2009 m. krovininių transporto priemonių vidutiniai metiniai paros eismo intensyvumai magistraliniuose ir krašto keliuose Naujamiesčio miestelio apylinkėse. Ištrauka iš Krovininių transporto priemonių eismo intensyvumų žemėlapio. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas

2008-2010 m. valstybinės reikšmės keliuose į Naujamiesčio miestelį yra pastebimas bendro transporto eismo intensyvumo mažėjimas išskyrus rajoninį kelią Nr. 3002 „Berčiūnai–Naujamiestis“ (žr. 7.2.1 lentelę, 7.4 pav.).

Didžiąją dali viso transporto srauto miestelio prieigose sudaro lengvasis transportas. Naujamiesčio miestelio prieigose krovininiu transportu daugiausiai pervežama rajoniniais keliais Nr. 3002 „Berčiūnai–Naujamiestis“, Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“ ir Nr. 3008 „Naujamiestis–Upytė“. Šiais keliais pervežama pervežama daugiau sunkiojo transporto negu vidutiniškai šalies rajono keliais (VMPEI - 38 aut./p.).

Tai rodo, kad pagrindiniai transporto (lengvojo ir sunkiojo) srautai nukreipiami Naujamiesčio miestelio centrine dalimi. Naujamiesčio miestelyje didžiausią įtaką miestelio vidiniams srautams turi miestelio centrinę dalį kertantys lengvojo ir sunkiojo transporto srautai valstybinės reikšmės rajoniniais keliais – Nr.3002, Nr. 3007, Nr. 3008 ir Nr. 3027. Tačiau šiuose keliuose, kertančiuose Naujamiesčio miestelį, transporto (lengvojo ir sunkiojo) tranzitiniai srautai nėra dideli palyginus su kitais šalies transporto srautais magistraliniuose ir krašto keliuose.


73


Naujamiesčio miestelyje anksčiau nebuvo atlikti transporto srautų eismo intensyvumo analizės, gatvių apkrovimo ir miesto kelionių (pėsčiomis, dviračiais, lengvuoju automobiliu) pasiskirstymo kompleksiniai tyrimai. Detalesnei analizei juos reikėtų atlikti.

7.3. AUTOMOBILIZACIJOS LYGIS

Panevėžio rajono savivaldybės, Naujamiesčio miestelio automobilizacijos lygio augimas yra viena iš priežasčių lengvųjų automobilių srautams gatvėse ir keliuose augti. Remiantis statistiniais duomenimis 2009 m. Panevėžio rajono savivaldybėje teko 517 individualių automobilių 1000 gyventojų.

Panevėžio rajono savivaldybės automobilizacijos lygio augimo tempai 2000-2009 m. didesni nei šalies ar Panevėžio apskrities. Nuo 2000 metų iki 2009 metų savivaldybėje individualių automobilių skaičius 1000 gyventojų išaugo 82 %, o šalyje 49 % ir Panevėžio apskrityje - 57 %. Panevėžio rajono savivaldybėje automobilizacijos lygis viršija Lietuvos vidurkį. Galima daryti išvadą, kad mieste atitinkamai didėjo automobilizacijos lygis. Naujamiesčio miestelio kaip ir kituose Lietuvos miestuose turės būti sprendžiama dilema: plėsti gatvių tinklą ar diegti priemones, mažinančias automobilių srautus (žr. 7.3.1 lentelę ir 7.6 pav.).

2000-2009 metų laikotarpiu metinis procentinis automobilizacijos lygio augimas Panevėžio rajono savivaldybėje vidutiniškai augo po 8,2 % kasmet.

7.3.1 lentelė. Automobilizacijos lygis (individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje. 1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių; požymiai: administracinė teritorija ir metai).6

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 315 304 316 336 354 395 433 429 453 468 Panevėžio apskritis 313 296 312 330 348 386 424 422 457 478 Biržų r. sav. 278 268 287 303 320 366 403 400 440 468 Kupiškio r. sav. 287 279 297 322 344 394 442 426 468 488 Panevėžio m. sav. 351 324 336 352 374 396 427 425 450 464 Panevėžio r. sav. 291 280 298 323 339 400 447 446 490 517 Pasvalio r. sav. 276 270 287 298 311 350 388 388 421 447 Rokiškio r. sav. 307 289 307 329 344 387 429 431 478 500

6 Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės


74


446 422 429

490457 453

517478 468

0

100

200

300

400

500

600

aut.

sk.

2007 2008 2009

metai

Panevėžio r. sav. Panevėžio apskritis Lietuvos Respublika

7.6 pav. Automobilizacijos lygis (individualių automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų)

7.7 pav. Kelių transporto priemonių skaičius 2009 metų pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybėje (požymiai: transporto rūšis) [Šaltinis. Statistikos departamentas]

Panevėžio rajone lengvieji automobiliai sudaro didžiąją dalį viso transporto priemonių skaičiaus. 2007-2009 m. laikotarpiu savivaldybėje padidėjo lengvųjų ir krovininių automobilių skaičius. Panevėžio rajono savivaldybėje pagrindinė transporto priemonė yra lengvasis transportas, kuris sudaro didžiąją dalį transporto – 84,4 %. Krovininis transportas tesudaro – 7,7 % (žr. 7.3.2 lentelę ir 7.7 pav.).


75


7.3.2 lentelė. Kelių transporto priemonių skaičius metų pabaigoje 7

2007 2008 2009 Procentai (2009 m.)Panevėžio r. sav. Mopedai 82 124 172 0,6 %Motociklai 495 562 631 2,3 %Lengvieji automobiliai 20 191 21 984 22 827 84,4 %Autobusai 181 166 151 0,6 %Krovininiai automobiliai 2 159 2 224 2 275 8,4 %Puspriekabių vilkikai 203 210 213 0,8 %Puspriekabės 229 249 260 1,0 %Priekabos 340 363 364 1,3 %Specialūs automobiliai 145 155 157 0,6 %Iš viso 24025 26037 27050 100,0 %

Naujamiesčio miestelyje lengvieji automobiliai sudaro didžiąją dalį viso transporto priemonių skaičiaus, kuris sudaro didžiąją dalį transporto – 83,2 % (žr. 7.3.3 lentelę ir 7.8 pav.). Naujamiesčio miestelyje individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje – 434. Naujamiesčio mieste teko 560 individualių automobilių 1000 gyventojų ir tai yra didesnis rodiklis nei vidutiniškai Panevėžio rajono savivaldybėje. Aukštas automobilizacijos lygis įtakoja transporto srautų augimą gatvėse ir sankryžose.

7.3.3 lentelė. Kelių transporto priemonių skaičius metų pabaigoje8

Skaičius Procentai Naujamiesčio miestelis Mopedai 6 0,6% Motociklai 8 1,5% Motociklas su šonine priekaba 2 0,4% Triratis arba keturratis motociklas - - Keturratis motociklas iki 350 kg - - Keturraatis motociklas iki 400 kg - - Keleivinis automobilis 434 83,2% Autobusas ne daugiau 5 t 1 0,2% Autobusas virš 5 t 1 0,2% Krovininis automobilis iki 3,5 t 18 3,4% Krovininis automobilis nuo 3,5 t iki 12 t

9 1,7%

Krovininis automobilis virš 12 t 12 0,3% Priekaba, kai b. m. mažiau arba lygu 0,75 t

31 5,9%

Priekaba arba puspriekabė nuo 0,75 t iki 3,5 t

2 0,4%

Priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 t iki 10 t

- -

Priekaba arba puspriekabė virš 10t 2 0,4% Iš viso 523 100,0%

7 Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 8 Valstybinė įmonė “REGITRA”


76


Mopedas

Motociklas

Motociklas su šonine priekaba

Triratis arba keturratis motociklas

Keturratis motociklas iki 350 kg

Keturraatis motociklas iki 400 kg

Keleivinis automobilis

Autobusas ne daugiau 5 t

Autobusas virš 5 t

Krovininis automobilis iki 3,5 t

Krovininis automobilis nuo 3,5 t iki 12t

Krovininis automobilis virš 12 t

Priekaba, kai b. m. <= 0,75 t

Priekaba arba puspriekabė nuo 0,75t iki 3,5 t

Priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 tiki 10 t

Priekaba arba puspriekabė virš 10t

7.8 pav. Kelių transporto priemonių skaičius Naujamiesčio miestelyje

7.4. EISMO AVARINGUMAS

Panevėžio rajono savivaldybėje įvykusių kelių eismo įvykių dinamika pateikiama 7.10 ir 7.11 paveiksluose.

7.10 pav. Kelių eismo įvykių skaičius [Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės]


77


7.11 pav. Kelių eismo įvykiai [Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės]

Kelių eismo įvykių skaičius Panevėžio rajono savivaldybėje 2007-2009 metų laikotarpiu sumažėjo 37,2 % (šalyje sumažėjo – 40,7 %, Panevėžio apskrityje – 37,7%).

Naujamiesčio miestelyje eismo įvykių skaičių 2008-2010 m. laikotarpiu beveik nekito (žr. 7.4.1 - 7.4.4 lenteles). Lietuvos kelių policijos tarnyba 2010 m. įregistravo 2 eismo įvykius, kuriuose žmonės nenukentėjo (žr. 7.4.4 lentelę).

Naujamiesčio miestelio gatvės ir sankryžos nėra avaringos, palyginus su kitais Lietuvos Respublikos miestais ir miesteliais. 2010 m. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2010 m. duomenimis, Naujamiesčios miestelyje nebuvo eismo įvykių įrašų.

7.4.1 lentelė. Eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, miestuose/ miesteliuose

Miestas/ miestelis 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Ramygala 1 1 2 Naujamiestis 0 0 0 Krekenava 3 2 1 Raguva 0 0 0 Panevėžys 187 131 159

[Šaltinis. Lietuvos kelių policijos tarnyba]

7.4.2 lentelė. Eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius miestuose/ miesteliuose





78


7.4.3 lentelė. Eismo įvykiuose sužeistų žmonių skaičius miestuose/ miesteliuose Miestas/ miestelis 2008 m. 2009 m. 2010 m.



7.4.4 lentelė. Eismo įvykiai, kuriuose žmonės nenukentėjo, miestuose/ miesteliuose




2010 m. Naujamiesčio miestelyje užregistruoti 2 eismo įvykiai, kuriuose žmonės nenukentėjo. Naujamiesčio miestelyje tenka 2,6 eismo įvykiai, kuriuose žmonės nenukentėjo, tenkantys 1000 gyventojų (Panevėžio mieste – 13,0). Tai rodo, kad Naujamiesčio miestelio avaringumo rodiklis yra žemas.

7.5. VIEŠASIS KELEIVIŲ SUSISIEKIMAS. BEVARIKLIS TRANSPORTAS

Viešasis keleivių susisiekimas. Naujamiesčio miestelio gyventojus aptarnauja UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Visi kelionių maršrutai yra integruoti į Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų aptarnavimo sistema. Panevėžio rajono savivaldybėje kaip ir visoje Lietuvoje keleivių pervežimai viešojo naudojimo autobusais mažėja (žr. 7.12-7.14 pav.). Pagrindinė priežastis yra automobilizacijos lygio augimas ir blogėjantis viešojo transporto aptarnavimas, padidėjusios kelionių kainos.

UAB „Panevėžio autobusų parkas“ autobusai veža keleivius 47 priemiesčio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, kurių bendras ilgis sudaro 6536 kilometrų. Tolimojo susisiekimo maršrutai iš Panevėžio driekiasi į beveik visus didesnius Lietuvos miestus ir rajonų centrus, kurortus, poilsio zonas. Užsakomaisiais reisais keleivius vežame respublikoje ir į užsienio šalis.9.

Naujamiestį kerta 5 vietinio (priemiestinio) transporto maršrutai: Panevėžys-Naujamiestis-Liberiškis, Panevėžys-Naujamiestis, Panevėžys-Baisiogala, Panevėžys-Sidabrava, Panevėžys-Vadaktėliai.

Naujamiesčio mieste nėra oficialių autobusų stovėjimo aikštelių.

9 UAB „Panevėžio autobusų parkas“


79


7.12 pav. Keleivių vežimas Panevėžio r. sav. (tūkstančiai); požymiai: reiso tipas ir metai [Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės]

7.13 pav. Keleivių apyvarta (tūkst. keleivio- kilometrų) reguliariu reisu Panevėžio r. sav. [Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės]


80


7.14 pav. Keleivių apyvarta (tūkst. keleivio- kilometrų) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu Panevėžio r. sav. [Šaltinis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės]

Bevariklio transporto naudojimas vidaus ir išorės susisiekimui. Naujamiesčio miestelyje nėra įrengtų dviračių takų. Naujamiesčio seniūnijos duomenimis, miestelyje reikėtų įrengti dviračių taką „Naujamiestis-Liberiškis“ (2 km), „Naujamiestis-upė Nevėžis“ (1,0 km), „Naujamiestis-Naujamiesčio kapinės“ (1,0 km).

Naujamiesčio miestelyje trūksta nenutrūkstamo pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, jungiančio gyvenamas teritorijas su miesto želdynais, vandens telkiniais, centrine miestelio dalimi bei joje esančiais svarbiais traukos objektais, priemiesčiu. Nemažai gatvių neturi šaligatvių, o esamų šaligatvių dangos yra prastos būklės.

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 numatyta nacionalinė dviračių turizmo trasa miestelį kertanti Šiaurės rytų-Pietvakarių ir Vakarų kryptimis.

Panevėžio rajono socialinės, ekonominės, inžinerinės, gamtinės aplinkos bei teritorinės plėtros analizės, atliktos 2008 m. duomenimis (parengė: Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Savivaldos mokymo centras), gyventojai pageidauja daugiau dviračių takų tarp gretimų gyvenviečių ir poilsio zonų ar vandens telkinių.


81


7.6. SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTROS DOKUMENTŲ ANALIZĖ

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 ir parengtame Degalinių išdėstymo specialiajame plane numatyta prie Naujamiesčio (prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“) įrengti degalinę.

Panevėžio rajono strateginio plėtros plano 2009-2015 m., patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-20, tikslai, uždaviniai ir priemonės:

II prioriteto „Sveika, saugi ir švari aplinka”, 2.1 tikslo “Suformuoti rajone socialiai saugią aplinką” 2.1.3 uždavinyje „Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais diegti efektyvias nusikalstamumo ir nelamingų atsitikimų prevencijos priemones“ numatoma parengti gatvių apšvietimo įrengimo priemonių planą ir jį įgyvendinti, pirmiausiai numatant apšviesti potencialiai kriminogeniniu ir eismo požiūriu nesaugias vietas (2009 – 2015 m.); parengti susisiekimo sistemų ir pėsčiųjų takų specialųjį planą (2009-2015 m.).

II prioriteto „Sveika, saugi ir švari aplinka”, 2.3 tikslo „Siekti ekologiškai švarios gyvenamosios aplinkos“ 2.3.2 uždavinyje „Pritaikyti gamtinę aplinką rekreacijos poreikiams“ numatoma sutvarkyti rekreacijai tinkamų vandens telkinių pakrantes, įrengiant jose poilsio infrastruktūrą (2009 - 2015 m., įrengti paplūdimiai, persirengimo kabinos, suoleliai, laužavietės, lieptai ir pan.)); pritaikyti gyvenvietėse esamus parkus ir skverus gyventojų poilsiui, įrengiant poilsio infrastruktūrą ( 2009 – 2015 m.).

III prioriteto „Konkurencingas ūkis”, 3.1 tikslo „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai ekonominei plėtrai“ 3.1.1 uždavinyje „Didinti patrauklumą užsienio ir vidaus investicijoms“ numatoma koreguoti Pakelės infrastruktūros plėtros specialųjį planą ( 2009 – 2015 m.); kaimo vietovių viešosios infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra (2009 – 2015 m.).

III prioriteto „Konkurencingas ūkis”, 3.1 tikslo „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai ekonominei plėtrai“ 3.1.3. uždavinyje „Vystyti susisiekimo infrastruktūrą, įtakojančią ūkio konkurencingumą“ numatoma inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti savivaldybei priklausantį turtą (kelius, gatves, tiltus). (2009 - 2015 m.); parengti vietinių kelių sutvarkymo planą (2009-2015 m.); rekonstruoti miestelių ir kaimų gatves, jas išasfaltuojant (2009 – 2015 m.; kasmet išasfaltuota po 5 km gatvių.); remontuoti pėsčiųjų tiltus (2009 - 2015 m.); vykdyti tiltų remontą (2009 – 2015 m.).

III prioriteto „Konkurencingas ūkis”, 3.2 tikslo „Skatinti rajono vystimąsi, ypatingą dėmesį skiriant kaimo atnaujinimui“ uždavinyje „Vystyti atvykstamąjį ir vietos turizmą“ numatoma įgyvendinti Nevėžio regiono turizmo projektą. (2011 - 2013 m.; įrengti dviračių takus); įrengti privažiavimų bei stovėjimo aikšteles prie kultūros ir paveldo objektų (2009 – 2015 m.); diegti vandens turizmą skatinančias priemones (2009 – 2015 m.; įrengti prieplaukas, poilsio aikšteles).

Apibendrinimai.

1. Naujamiesčio miestelį jungia su pagrindiniu kelių tinklu šeši valstybinės reikšmės rajoniniai keliai. Naujamiesčio miestelio apvažiavimas nėra numatytas nei viename aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente: nenumatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154


82


(Žin., 2002, Nr. 110-4852) ir nenumatytas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154. Bendras valstybinių kelių ilgis planuojamoje teritorijoje – 4,6 km.

2. Pagrindiniai transporto (lengvojo ir sunkiojo) srautai nukreipiami Naujamiesčio miestelio centrine dalimi. Naujamiesčio miestelyje didžiausią įtaką miestelio vidiniams srautams turi miestelio centrinę dalį kertantys lengvojo ir sunkiojo transporto srautai valstybinės reikšmės rajoniniais keliais – Nr.3002, Nr. 3007, Nr. 3008 ir Nr. 3027. Tačiau šiuose keliuose, kertančiuose Naujamiesčio miestelį, transporto (lengvojo ir sunkiojo) tranzitiniai srautai nėra dideli palyginus su kitais šalies transporto srautais magistraliniuose ir krašto keliuose.

3. Panevėžio rajono savivaldybėje dar nebaigta šių kelių inventorizacija. Naujamiesčio miestelio gatvės įrašytos į inventorizacijos aprašus, tačiau neįregistruotos registrų centre. Kadastriniai matavimai atlikti Maironio g., J. Basanavičiaus g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Nevėžio g., Ramosios g., V.Kudirko g., M. Valančiaus gatvei.

4. Nemažai vietinės reikšmės kelių ir gatvių būtina rekonstruoti, nes neatitinka eismo saugumo reikalavimų: gatvių danga suirusi, kai kurios neturi pagerintos dangos, ne visur įrengti šaligatviai, šaligatviai prastos būklės.

5. 2011 m. numatyta asfaltuoti Maironio g., rekonstruoti dalį šaligatvių S. Dariaus ir S. Girėno g., 2012 m. numatoma dalį šaligatvių rekonstruoti J. Basanavičiaus g.

6. Reikėtų asfaltuoti Nevėžio g., Ramiosios g. dalį, rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno g., J. Basanavičiaus g., Upytės g. šaligatvius, baigti įrengti S. Nėries g. šaligatvius. Prie Naujamiesčio miestelio prijungus Ragainės k. dalį yra poreikis rekonstruoti Rasos g. Ragainės g., Žaliosios g. šaligatvius, asfaltuoti Paupio gatvę.

7. Automobilių stovėjimo vietų trūksta miestelio centre, ypatingai renginių metu, nėra aikštelės prie Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bei prie Naujamiesčio vidurinės mokyklos. Problema yra ir esamų automobilių stovėjimo aikštelių prasta būklė. Atsižvelgiant į esamą užstatymą, mieste nėra didelės automobilių stovėjimo trūkumo problemos prie daugiabučių namų. Didėjant automobilių skaičiui Panevėžio rajono savivaldybėje bei miestelyje, pasikeitus norminiam automobilių stovėjimo vietų skaičiui, miestelyje tikslinga išplėsti esamas automobilių stovėjimo aikšteles, o nesant galimybei numatyti vietas šalia esančiose aikštelėse ar įrengti naujas šias aikšteles (ar kitaip spręsti).

8. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 ir parengtame Degalinių išdėstymo specialiajame plane numatyta prie Naujamiesčio (prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3007 „Nauradai–Naujamiestis–Krekenava“) įrengti degalinę.

9. Naujamiesčio miestelyje lengvieji automobiliai sudaro didžiąją dalį viso transporto priemonių skaičiaus – 83,2 %.

10. Naujamiesčio miestelyje individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje – 434. Naujamiesčio mieste teko 560 individualių automobilių 1000 gyventojų ir tai yra didesnis rodiklis nei vidutiniškai Panevėžio rajono savivaldybėje.


83


11. Naujamiesčio miestelio gatvės ir sankryžos nėra avaringos, palyginus su kitais Lietuvos Respublikos miestais ir miesteliais. 2010 m. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2010 m. duomenimis, Naujamiesčios miestelyje nebuvo eismo įvykių įrašų, užregistruoti 2 eismo įvykiai, kuriuose žmonės nenukentėjo. Naujamiesčio miestelyje tenka 2,6 eismo įvykiai, kuriuose žmonės nenukentėjo, tenkantys 1000 gyventojų (Panevėžio mieste – 13,0). Tai rodo, kad Naujamiesčio miestelio avaringumas yra žemas.

12. Panevėžio rajono savivaldybėje kaip ir visoje Lietuvoje keleivių pervežimai viešojo naudojimo autobusais mažėja.

13. Naujamiesčio miestelyje nėra įrengtų dviračių takų. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 154 numatyta nacionalinė dviračių turizmo trasa miestelį kertanti Šiaurės rytų-Pietvakarių ir Vakarų kryptimis. Naujamiesčio miestelyje nėra nenutrūkstamo pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo. Nemažai gatvių neturi šaligatvių ar pėsčiųjų takų, o esamų šaligatvių/ takų dangos yra prastos būklės. Trūksta pėsčiųjų - dviračių takų tarp gretimų gyvenviečių ir poilsio zonų ar vandens telkinių. Trūksta dviračių takų - „Naujamiestis-Liberiškis“ (2 km), „Naujamiestis-upė Nevėžis“ (1,0 km), „Naujamiestis-Naujamiesčio kapinės“ (1,0 km).

Problemos:

Miestelio gatvių ir vietinių kelių danga ir jos būklė. Trūksta dviračių ir pėsčiųjų takų miestelyje ir tarp gretimų gyvenviečių ir poilsio zonų ar

vandens telkinių. Miestelyje nėra įrengtų dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo. Nemažai gatvių neturi šaligatvių ar pėsčiųjų takų, o esamų takų dangos yra prastos būklės.


84


8. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS SISTEMOS BŪKLĖ

8.1. VANTENS TIEKIMAS

Naujamiesčio miestelis geriamuoju vandeniu aprūpinamas iš požeminio vandens. Vandens paėmimą ir centralizuotą tiekimą miesteliui teikia UAB „Aukštaitijos vandenys“.

Informacija apie vandenviečių išteklius, išgautą vandens kiekį, vandens chemines charakteristikas buvo gauta iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ pateiktų duomenų.

8.1.1. Vandenvietės ir požeminis vanduo

Analizuojamoje teritorijoje yra viena vandenvietė: Naujamiesčio miestelyje.

Naujamiesčio miestelio vandenvietė įrengta pietvakarinėje miestelio dalyje, šalia mokyklos. Ji užima 521 m2. Vandenvietėje yra vienas gręžinys. Vandenvietės našumas yra 4,2 m3/h, o išgaunamo vandens kiekis 17498 m3 per metus.

Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) nenustatytos. Išgaunamo vandens kokybės parametrai atitinka higienos normų HN24-2003 reikalavimus. Vandens kokybės parametrai pateikti 8.1.1 lentelėje.

8.1.1 lentelė. Išgaunamo vandens kokybė Naujamiesčio vandenvietėje

Vandens kokybės parametrai

Geležis, mg/l

Amonis, mg/l

Drumstumas, DV

Spalva, µg/l Pt

Nr.

Vandenvietė

Norma 0.2 mg/l

Norma 0,5 mg/l

Norma 4

Norma 30

1. Naujamiesčio vandenvietė 0,06 0,15 0,56 <5

8.1.2. Vandentiekio tinklai

Vandentiekio tinklų ilgis Naujamiesčio miestelyje yra 12,4 km. Tinklai įrengti iš įvairaus skersmens. Naujamiesčio miestelio vandentiekio tinklų charakteristikos pateiktos 8.1.2 lentelėje.

8.1.2 lentelė. Naujamiesčio miestelio vandentiekio tinklų charakteristikos

Nr. Vandenvietės pavadinimas

Vandentiekio tinklų ilgis, km

Vamzdynų diametrai Vamzdynų būklė

1. Naujamiesčio mstl. 12,4 Nuo 32 iki 110 Apie 5,5 km patenkinama, kiti – gera.


85


Naujamiesčio miestelyje yra vandens gerinimo įrenginiai. Prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos Naujamiesčio miestelyje kartu su Ragainės kaimu yra prisijungę 379 gyventojų (40 %).

Neturintys centralizuoto vandens tiekimo Naujamiesčio miestelio ir Ragainės kaimo gyventojai vartoja gruntinį vandenį iš šachtinių šulinių. Gruntinis vanduo Panevėžio rajone yra užterštas. Didelę įtaką gruntiniam vandeniui daro žmogaus buitis. Kadangi vanduo neatitinka HN24-2003 reikalavimų, būtina planuoti kuo greičiau prijungti šiuos gyventojus prie centralizuoto vandens tiekimo.

Pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, iki 2014 metų gruodžio 31 d. yra numatoma, kad 95 % savivaldybės gyventojų turi gauti viešojo vandens tiekėjo paslaugas.

8.2. NUOTEKŲ TVARKYMAS

Informacija apie buitinių nuotekų tvarkymą buvo gauta iš VšĮ „Aukštaitijos vandenys“ pateiktų duomenų.

8.2.1. Nuotekų kiekiai ir valymas

Centralizuotą nuotekų šalinimą ir jų valymą Naujamiesčio miestelyje vykdo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Nagrinėjamoje teritorijoje nuotekų valymo įrenginių nėra. Naujamiesčio miestelio ir Ragainės kaimo nuotekų surinkimo tinklai yra prijungti prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos.

8.2.2. Nuotekų surinkimo tinklai

Prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos Naujamiesčio miestelyje yra prisijungę 239 gyventojų (28,8 %), o Ragainės kaime prisijungę 16 gyventojų (14 %)

Tie gyventojai, kurie nėra prisijungę prie bendros nuotekų surinkimo sistemos naudoja vietines nuotekų kaupimo talpas ir išveža į valymo įrenginius arba naudoja aplinkosauginiu ir higieniniu požiūriu neleistinus nuotekų šalinimo būdus, t.y. ūkyje susidariusias nuotekas išleidžia į drenažus, griovius ar naudoja nuotekų kaupimo talpas be dugno.

UAB „Aukštaitijos vandenys“ Naujamiesčio miestelyje turi 16,15 km įvairaus skersmens (50 – 250 mm.) nuotekų tinklų ir 6,39 km. įvairaus skersmens (50 – 200 mm.) slėginių nuotekų trasų. 12,8 km. tinklų yra iki 5 metų senumo, o kiti virš 20 metų senumo. Kai kuriuos tinklus reikia renovuoti.

8.2.3. Nuotekų siurblinės

UAB „Aukštaitijos vandenys“ Naujamiesčio miestelyje eksploatuoja dvi siurblines, dar dvi siurblinės yra planuojamos.


86


8.2.1 lentelė. Naujamiesčio miestelio nuotekų siurblinių parametrai

Nr. Siurblinė (Nr. ar pavadinimas)

Įrengimo vieta (gatvė, ar adresas)

Našumas m³/h

(galimas)

Išnaudojamas našumas m³/h

Būklės apibūdinimas (gera/patenkinama,

reikalinga rekonstrukcija)

1. Nr.51* NPS1 Naujamiestis 22 - gera

2. Nr.52* NPS2 Nevėžio g. Naujamiestis

22 - gera

3. Nr.80* NPS3 Maironio/Kudirkos g. Naujamiestis

4. Nr.81* NPS4 Nevėžio g.3 Naujamiestis

Numatomos, duomenų dar nėra.

*UAB „Aukštaitijos vandenys“ numeracija

8.2.4. Lietaus nuotekų tvarkymas

Naujamiesčio miestelyje bei Ragainės kaime lietaus nuotekų tinklų sistema išvystyta nepakankamai, nevalytos paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į atvirus vandens telkinius. Daug lietaus nuotekų patenka į buitinių nuotekų tinklus, o tuo pačiu ir į buitinių nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu juos maksimaliai apkrauna.

8.3. ATLIEKŲ TVARKYMAS

UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ užsakymu 2008 metais buvo parengtas Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 spalio 16 d. sprendimu Nr. T-199.

Šis skyrius parengtas vadovaujantis šio plano ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Panevėžio rajono savivaldybėje ataskaitos duomenimis.

Panevėžio rajono savivaldybėje yra dvi komunalines atliekas surenkančios įmonės: AB „ Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB „Švaros komanda“.

8.3.1. Atliekų kiekiai

2010 metais Naujamiesčio miestelyje ir Ragainės kaime gyveno 993 gyventojų. UAB „Švaros komanda“ duomenimis per 2011 metų kovo mėnesį susidariusių atliekų kiekis Naujamiesčio miestelyje ir Ragainės kaime buvo 35 m3/8,75t.

8.3.1 lentelė. Susidarančių atliekų kiekiai

Gyvenvietė Susidariusių atliekų kiekiai per

2011m. kovo mėnesį (m³)/(t)

Naujamiesčio miestelis 30m³ / 7,5t

Ragainės kaimas 5m³ / 1,25t


87


8.3.2. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Mišrios atliekos sudaro didžiausią komunalinių atliekų dalį, kurių kiekį reikia mažinti išskiriant kaip galima daugiau antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių medžiagų. Naujamiesčio miestelyje komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama 82 % gyventojų.

Daugiabučių namų gyventojai komunalines atliekas pila į konteinerius, kurie yra išdėstyti kiemų aikštelėse. Atliekos iš daugiabučių namų gyventojų surenkamos du kartus per savaitę (104 kartus per metus). Iš individualių namų atliekos surenkamos pagal sudarytas sutartis, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

8.3.2 lentelė. Konteinerių esančių Naujamiesčio miestelyje ir Ragainės kaime aprašymas

Gyvenvietė Konteinerio talpa Konteinerių kiekis

Naujamiesčio miestelis 0,12m³

0,24m³

1,1m³

2

219

3

Ragainės kaimas 0,24m³

1,1m³

35

1

8.3.3. Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas

Antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui skirtais konteineriais. Naujamiesčio miestelyje yra dvi antrinių žaliavų surinkimo aikštelės. Abejose aikštelėse stovi po komplektą konteinerių. Komplektą sudaro trys konteineriai: vienas popieriui, vienas stiklui ir vienas plastikui. Ragainės kaime yra viena antrinių žaliavų surinkimo aikštelė, kurioje stovi vienas komplektas konteinerių.

Antrinės žaliavos priimamos ir didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelėje Savitiškio g. 12, Panevėžys.

8.3.4. Kitų specifinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Didžiosios atliekos iš gyventojų ir juridinių asmenų priimamos Panevėžio m. Savitiškio g. 12 didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelėje. 2011 m. Garuckų kaime, Panevėžio rajone bus atidaryta dar viena Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė.

Aikštelėje priimamos šios buities atliekų grupės:

Mišrios komunalinės atliekos; Pavojingos atliekos (pavojingoms buitinėms atliekoms priskiriamos nuodingos, degios,

sprogstančios, chemiškai aktyvios kenksmingos žmogaus sveikatai ir aplinkai medžiagos: gyvsidabrio lempos, dažų, lakų, tirpiklių atliekos ir jų tara, galvanininiai elementai, asbesto atliekos, naftos produktų atliekos bei naftos produktais užteršti


88


skudurai, pjuvenos, vanduo, gruntas, popierius, naudoti tepalo filtrai, rūgštys, buityje naudojami plovikliai; naudotos alyvos);

Biologiškai skaidžios medžiagos; Popieriaus atliekos; Stiklo atliekos; Plastiko atliekos; Didžiosios atliekos; Statybos ir griovimo atliekos; Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos; Kitos atliekos (padangos, metalai).

Individualių valdų savininkams rekomenduojama kompostuoti žaliąsias atliekas savo privačių valdų teritorijose.

Žaliosios kompostuojamosios atliekos (žolė, lapai, medžių ir krūmų šakos, augalų šaknys, pjuvenos, drožlės) priimamos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje Dvarininkų km., Miežiškių sen., Panevėžio raj. (regioninio sąvartyno teritorijoje).

Panevėžio rajone susidarančios buitinės atliekos šalinamos Panevėžio regioniniame sąvartyne, Dvarininkų kaime. Naujasis Panevėžio regioninis sąvartynas atidarytas 2009 m. ir yra pastatytas bei įrengtas pagal visus Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus.

8.4. DUJŲ TIEKIMAS

Dabartiniu metu Naujamiesčio miestelyje gamtinių dujų tinklų nėra. Gyventojai maisto gaminimui ir kitoms buitinėms reikmėms naudoja suskystintas dujas iš dujų balionų.

8.5. ŠILUMOS TIEKIMAS

Ši dalis parengta pagal VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ pateiktą informaciją, taip pat panaudoti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiojo plano esamos būklės analizės duomenys.

Naujamiesčio miestelyje centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, šilumos punktus, katilinę ir dvi vietines katilines eksploatuoja VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“.


89


8.1 pav. Šilumos tiekimo sistema Naujamiestyje

Pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai yra gyvenamieji daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai. Bendras centralizuotai šildomų patalpų plotas sudaro 5 047,52 m2.


90


8.5.1 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai ir šildomų patalpų plotai

Naujamiesčio vidurinės mokyklos katilinė

Eil. Nr. Šiluminės energijos vartotojas Šildomas plotas, m2

1. Naujamiesčio vidurinė mokykla 3 833,52

2. Naujamiesčio darželis 729,15

Viso organizacijos: 4 562,67

1. Dariaus ir Girėno g. 45 484,85

Viso gyventojai: 484,85

VISO: 5 047,52

Naujamiestyje veikia viena centralizuoto šildimo tiekimo (toliau CŠT) sistema. Sistemos charakteristikos pateiktos 8.5.2. lentelėje.

8.5.2 lentelė. CŠT sistema Naujamiestyje

Vandens šildymo katilai Katilinės pavadinimas adresas

markė Kiekis x galia

galia KW Įrengimo/remonto metai

Naudojamas kuras

„kalvis-600“

1 x 600 Naujamiesčio vidurinės mokyklos katilinė

UT - 250 1 x 250

850 2000/2005 malkos, akmens anglis

Bendras šilumos tinklų ilgis Naujamiestyje yra 257 metrų. Trasų būklė Naujamiestyje yra prasta, jos neatitinka šiuo metu trasom keliamų reikalavimų. Vidutinis trasų paklojimo amžius siekia 30 metų. Šiluminių trasų charakteristikos Naujamiestyje pateiktos 8.5.3 lentelėje.

1 lentelė. CŠT sistemos Naujamiestyje šiluminių trasų charakteristikos

Skersmuo, mm Ilgis, m Paklojimo būdas

40 177 kanalinis

76 80 kanalinis

VISO: 257


91


8.5.4 lentelė. CŠT sistemos Naujamiestyje šilumos gamybos rodikliai

Gamyba Realizacija Nuostoliai CŠT sistema

MWh MWh MWh proc.

Naujamiesčio vidurinės mokyklos katilinė

1266.4 856.2 410.2 32.4%

CŠT sistemos gamybos, realizacijos ir nuostolių rodikliai pateikti 8.5.4 lentelėje. Svarbu pabrėžti, kad šiluma Naujamiesčio CŠT sistemoje yra tiekiama tik šildymo sezonu. Nešildymo sezonu katilinės yra stabdomos, šiluma vartotojams netiekiama. Atsižvelgiant į tai ir į prastą šiluminių trasų būklę, šilumos nuostoliai nagrinėjamoje sistemoje yra ypatingai dideli.

Vietinių katilinių Naujamiesčio miestelyje sąrašas su metine šilumos gamyba pateiktas 8.5.5 lentelėje.

8.5.5 lentelė. Vietinių katilinių Naujamiestyje šilumos gamybos rodikliai

Gamyba Realizacija Nuostoliai Katilinė

MWh MWh MWh proc.

Naujamiesčio seniūnijos katilinė 299,0 220,1 78,9 26,4%

Naujamiesčio pirties katilinė 30,8 22,9 7,9 25,6%

8.5.6 lentelė. Vietinės katilinės Naujamiestyje

Vandens šildymo katilai Katilinės pavadinimas, adresas

markė Kiekis x galia

galia KW

Įrengimo/remonto metai

Naudojamas kuras

„Kaistra-100“

1 x 100

„Astra C-50‘

1 x 50

Naujamiesčio seniūnijos katilinė

UT - 150 1 x 150

300 2002/2008 malkos, akmens anglis

Naujamiesčio pirties katilinė UT - 30 1 x 30 30 2002 malkos

Likusieji gyventojai šildosi individualiai.


92


8.6. ELEKTROS TIEKIMAS

Visiems Naujamiesčio miestelio teritorijoje esantiems objektams, įskaitant ir gatvių apšvietimo tinklą, yra tiekiama elektros energija.

Naujamiesčio miestelyje yra 410 elektros energijos vartotojų. Metinis elektros energijos suvartojimas yra 1 090 000 kWh.

Naujamiesčio miestelyje yra 35/10 kV transformatorinė pastotė. Iš jos 10 kV elektros tiekimo linijomis elektros energija perduodama į 10/0,4 kV transformatorines, kurių Naujamiesčio miestelyje yra 10, o iš jų 0,4 kV paskirstymo elektros tiekimo linijomis perduodama vartotojams.

Elektros energiją Naujamiesčio miestelio gyventojams yra tiekiama patikimai. Elektros energijos tiekimo sistemą eksploatuoja UAB „LESTO“.

Gatvių apšvietimas. Naujamiesčio miestelio apšvietimo tinklai priklauso Panevėžio rajono savivaldybei. Juos pagal sutartį eksploatuoja VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“. Miestelyje gatvėms apšviesti yra įrengta 90 šviestuvų. Daug elektros šviestuvų įrengta ant gelžbetoninių atramų. Jas reikėtų pakeisti metalinėmis atramomis. Daug elektros tinklų įrengta oro linijomis, kurias reikėtų keisti į kabelines.

8.7. TELEKOMUNIKACIJOS IR RYŠIAI

Ryšių infrastruktūrai priskiriama telekomunikacijų ir pašto paslaugos. Telekomunikacijų infrastruktūra Lietuvoje yra pakankamai išplėtota ir apima visą Lietuvos plotą. Lietuvos pašto tinklas yra vertinamas kaip plačiausiai išvystytas ir gerai veikiantis, o kartu apimantis įvairias paslaugas.

Pašto paslaugų reikšmė gyventojų ir visuomeninių objektų tarpe nemažėja. Šiuo metu Naujamiesčio miestelyje veikia vienas pašto skyrius, esantis S. Neries g. 14.

Internetas viena labiausiai plintančių paslaugų šiuo metu. Lietuvoje jau kelerius metus sparčiai yra diegiami viešieji interneto prieigos taškai rajonuose, taip pat ir Panevėžio rajone, Naujamiesčio miestelyje. Viešieji prieigos taškai Naujamiesčio miestelyje yra Naujamiesčio vidurinėje mokykloje ir seniūnijoje

Kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, Naujamiesčio miestelyje telekomunikacijų paslaugas teikia platus bendrovių spektras. Vienos stambiausių yra AB „TEO“, UAB „Tele2“, UAB „Bite Lietuva“, UAB „Omnitel“.



93

9. APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS

NAUJAMIESČIO MIESTO BENDRASIS PLANAS …...Naujamiesčio miestelio bendrasis planas rengiamas...

Documents

Transcript of NAUJAMIESČIO MIESTO BENDRASIS PLANAS …...Naujamiesčio miestelio bendrasis planas rengiamas...