NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTAS –EUROPOS NARKOTIKŲ IR NARKOMANIJOS

INFORMACINIO TINKLO NACIONALINIS CENTRAS

Narkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorėdr. AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ

2009 m. gegužės 20 d.

Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos principai

Kompleksinis požiūris

PAK

LAU

SOS

MA

ŽIN

IMA

S

KOORDINAVIMAS

INFORMACIJOS RINKIMAS, ANALIZĖ

PASI

ŪLO

S M

AŽI

NIM

AS

Subalansuotas integruotas po žiūris:Ne priešprieša, bet sinergizmas tarp prevencijos, gydymo, reabilitacijos,žalos mažinimo, pasiūlos mažinimo, siekiant mažinti narkotikų vartojimą

Sprendimai ir priemonės pagrįstos mokslo įrodymais bei objektyvia informacija

Perdozavimas/savižudybėsNelaimingi atsitikimai, traumos

ŽIV/ AIDS Hepatitis B and C, TBCPasekmės fizinei ir psichinei sveikatai

Teisinės, socialinės, ekonominės problemos, tarpasmeninių santykių suardymas

Žalos mažinimas

Prevencija GydymasReabilitacija,reintegracija

Pasiūlos mažinimas

Informacijos rinkimas pagal ENNSC* reikalavimus

sudaro apie 2 proc. visųšalyje užregistruotųnusikalstamų veikų

Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų(prekursorių) apyvartos indikatoriai (nusikalstamų veikų skaičius, konfiskuotų medžiagų kiekiai, grynumas ir kt.)

Sergamumas – 9,4/100 tūkst. gyv.(2007)

Pacientų charakteristikos

5. Gydymo paslaugų dėl priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms poreikio nustatymas

62 asm. (2006)72 asm. (2007)

4. Mirčių, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, sk.

8-11 proc. ŽIV (2008)3. Užkrečiamųjų ligų paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų(ŽIV, hepatitas)

6000-7000 asm. (2008)2. Probleminis narkotikų vartojimas (ilgalaikis švirkščiamųjų narkotikųvartojimas)

LTP (2004) – 8,2%, LTP (2008) – 12%

1. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas tarp šalies gyventojų ir jų grupių

DuomenysRodiklio pavadinimas

•LRV 2005 05 30 nutarimas Nr. 591 “Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvartos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo”

•2006 12 12 EP ir ET reglamentas Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro.

•2007 m. LRV nutarimu NKD paskirtas ENNSC informacinio tinklo (Reitox) nacionaliniu centru.

NarkotikNarkotikųų vartojimo papli timasvartojimo papli timas

Ø 2008 m. bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., bent kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. gyventojų.

Ø Narkotikų vartojimo paplitimo skirtumo tarp lyčių mažėjimo tendencijaØ 2008 m. narkotikus bent kartą gyvenime vartojo dažniau vyrai (16,4 proc.), nei moterys (9,2 proc.), santykis

- 1,8 Ø 2004 m. vyrų LTP – 13,1 proc., moterų – 3,8 proc. , santykis – 3,4Ø Dažniau vartoja jaunesni respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.

ØØ Vartojimo Vartojimo ““pikaspikas”” pasislinko link 18pasislinko link 18--19 m. am19 m. amžžiaus jaunimoiaus jaunimo

Ø Padidėjo jaunesnių respondentų skaičius 2004 m. – 14.1 proc., 2008 m. - 22.1 proc.Ø Vartojimo padidėjimas siejamas su kanapių ir ekstazi vartojimo didėjimu, ypač merginų tarpe

0,40,40,20,20,60,62,92,91,81,84,14,11,51,50,90,92,22,2LMPLMP2,52,51,61,63,53,510,610,67,47,414,314,36,26,24,24,28,48,4LYPLYP4,74,73,33,36,46,422,122,116,516,528,328,312,512,59,29,216,416,4LTPLTP

visovisoMot.Mot.Vyr.Vyr.visovisoMot.Mot.Vyr.Vyr.visovisoMot.Mot.Vyr.Vyr.3535--64m.64m.1515--34m.34m.1515--64m.64m.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ir ES, LTP, (proc.)

0,4 0,31,1 1

2,8 2,7 2,8

18,5

7,6

2,11,5

0,5 0,4

11,9

1,6

0123456789

10111213141516171819

Kokainas LSD Amfetaminas Ekstazi Kanapės

LT 2004 LT 2008 ES 2004-2007*

ES ES ES ES

ES

7 ,6

11,9

1 1 ,1

0,3 0,51

0 ,3 0,2

1, 2

00,30 ,40,20,30 ,50,4

2 ,11,6

0 ,20,20 ,10 ,10,10,20,3 0,70 ,4

2,2

5,6

0 ,00,100 ,10,1 0,10,10 ,20,10,30 ,20,7

0

2

4

6

8

1 0

1 2

2004 2 008 2004 2008 2 004 2008 20 04 2008 2 00 4 2008 20 04 2008 200 4 20 08

K anapė s Ek staz i A m fetaminai Kok ainas H ero inas L SD Ha l. G ryb ai

LTP LY P L MP

Ø Padidėjo vartojimas: kanapių, ekstaziØ Reikšmingai nepakito: amfetamino, kokaino, heroino, LSD, haliucinogeninių grybų

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas 2004 – 2008 m., proc.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas 2004 – 2008 m., proc.

Ø Jei 2004 m. didžiausias paplitimas buvo 3 didžiuosiuose miestuose (apie 13 proc.), tai 2008 m. didžiausias vartojimas nors kartą gyvenime stebimas kituose miestuose, rajonų centruose (14,9 proc. vartojo nors kartą gyvenime, 7,2 proc. per paskutinius 12 mėnesių ir 2,2 proc. per paskutines 30 dienų). Labiausiai narkotikų vartojimas paplitęs Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės apskrityse

6,16,6

7,9

12,9

9,4

14,9

12,613,3

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Kaimo vietovės Rajonų centrai ir miesteliai Kiti miestai Trys didieji miestai

Bet kokie narkotikai 2004Bet kokie narkotikai 2008

Kas trečias jaunas vyras ir kas šešta jauna moteris yra bandęs kanapių 2008 m.

19

27,6

6,9

15,6

13

21,2

6,5

13,4

2,6

6,9

4,6

9,9

2,9 3,6

0,21,6 1,5

2,6

0

5

10

15

20

25

30

2004 m. 2008 m. 2004 m. 2008 m. 2004 m. 2008 m.

Vyrai Moterys Iš viso

LTP LYP LMP

Kanapių vartojimo paplitimas 15-34 m. grupėje

Per 4 metus ekstazi vartojimas tiek visų tiek jaunų vyrų tarpe išaugo 1,5 karto, moterų – 3-8 kartus.ES šalyse toks didėjimas nenustatytas

1,5

2,6

0,5

1,7

1

2,1

0,7

1,2

0,1

0,8

0,4

1

0,3

0,5

0

0,2 0,20,3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

2004 m. 2008 m. 2004 m. 2008 m. 2004 m. 2008 m.

Vyrai Moterys Iš viso

LTP LYP LMP

Ekstazi vartojimo paplitimas 15-64 m. grupėje

Amfetaminų ir ekstazi vartojimo paplitimas

Ø Po kanapių, ES lygiu labiausiai vartojami narkotikai yra amfetaminai ir ekstazi. Pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą:

Ø Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 3,3 % europiečių, Lietuvoje – 1,6 %.Ø Per pastaruosius 12 mėnesių – 0,6 % europiečių, Lietuvoje – 0,7Ø Lietuvoje vartojimas stabilizavosi per pastaruosius 4 metusØ Nors kartą gyvenime ekstazi vartojo 2,8 % 15-64 metų amžiaus europiečių;

Lietuvoje – 2,1 %.Ø Per pastaruosius 12 mėn. – 0,8 % europiečių, Lietuvoje – 1 %.Ø Stebimas Lietuvoje ekstazi vartojimo didėjimasØ Pastaraisiais metais ekstazi vartojimo augimas buvo stebimas:

Ø Airijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Slovakijoje – vartojimo bent kartągyvenime;

Ø Vengrijoje, Slovakijoje – vartojimo per paskutiniuosius metus.

Kokaino vartojimo paplitimas

Ø Paskutiniais tyrimų duomenimis, Europoje stebimas kokaino vartojimo augimas, kuris jaunimo tarpe prasidėjo dar 9-ojo dešimtmečio viduryje.

Ø Kokainą 15-64 metų amžiaus europiečių tarpe bent kartą gyvenime yra vartoję 3,6 proc., Lietuvoje – 0,5 proc.,

Ø per pastaruosius 12 mėnesių – 1,2 proc., Lietuvoje – 0,2 proc.Ø per paskutiniąsias 30 dienų – 0,5 proc., Lietuvoje – 0,1 proc.

Ø Lietuvoje, lyginant su 2004 m. tyrimo duomenimis, reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pradžia

Ø Vidutinis narkotikų vartojimo pradžios amžius (pagal medianą) 18-22 m.,Ø Kanapių, ekstazi – 19 m.Ø Amfetamino – 18 m.Ø Kokaino ir LSD – 22m.Ø 1/4 respondentų pabandė kanapių iki 17 m., 3/4 – iki 21 m. Ø 90 proc. iki 27 m.Ø Jauniausias asmuo – 12 metųØ Vyriausias – 57 m.

48352840303057MaMaxx

19221822181919MedianaMediana

14161417131312MinMin

Hal. grybaiLSDHeroinasKokainasAmfetaminai

EkstaziKanapės

Kita informacija

Ø Dažniausiai narkotikai yra vartojami draugų rate (74 proc.), bei lankantis diskotekose, naktiniuose klubuose (20 proc.). Kaip ir 2004 m.

Ø Dažniau vartoja aukštesnes pajamas gaunantys asmenys.Ø 15-24 m. asmenų tarpe padidėjo asmenų žinančių, kur įsigyti narkotikųØ 19 proc. asmenų, buvo pasiūlyta narkotikų nors kartą gyvenime, dažniausiai

kanapių.Ø Kanapes labai lengva gauti būtų 8,1 proc. 15-34 m. gyventojų. Tarp sunkiausiai

gaunamų buvo įvardinti haliucinogeniniai grybai ir LSD. Kad juos gauti per 24 valandas būtų neįmanoma nurodė 59,6 proc. ir 57,1 proc. 15-34 m. Lietuvos gyventojų.

Ø 84 proc. apklaustųjų minėjo, jog niekas iš jų draugų nevartoja narkotikų. Turintys kelis vartojančius draugus nurodė 15 proc. respondentų ir 1 proc. minėjo, jog apie pusė jų draugų vartoja narkotikus. Kaip ir 2004 m.

Ø 33 proc. 15-34 m. Lietuvos gyventojų pažįsta žmones, kurie vartoja kanapes. Nurodžiusių, jog pažįsta ekstazi vartojančius žmones buvo 12 proc., amfetaminą –8 proc. Kaip ir 2004 m.

Ø Kas penktas respondentas, bandęs arba vartojantis narkotikus, nurodė, kad jo šeimos nariai apie tai žino, o kad žino draugai – nurodė 83,5 proc. Kaip ir 2004 m.

Ø Pagrindinėmis priežastimis, kurios sulaikė nuo narkotikų pabandymo, respondentai įvardijo nesidomėjimą narkotikais („manęs tai nedomina“ – 52,5 proc.), neigiamą požiūrį į narkotikųvartojimą („esu neigiamai nusistatęs prieš narkotikų vartojimą“ – 38,8 proc.), kenkimąsveikatai („suvokiu neigiamą narkotikų poveikį sveikatai“ – 28,3 proc.) ir priklausomybės baimę („baimė tapti priklausomu“ – 18,9 proc.). Kaip ir 2004 m.

Ø Sumažėjo asmenų, kurie sutiktų, jog reiktų leisti legaliai rūkyti hašišą arba marihuaną, “žolę”(2004 m. – 17 proc.,2008 m. 10 proc.) bei kurie sutiktų, kad reiktų legaliai leisti rūkyti heroiną (2004 m. – 6 proc., 2008 m. – 1,8 proc.).

Ø Lietuvos gyventojai gana teigiamai vertina savo žinias apie galimas narkotikų vartojimo pasekmes 2008 m. – 89 proc.

ØØ Dauguma mano, kad jaunimas pradeda vartoti narkotikus, kad patenDauguma mano, kad jaunimas pradeda vartoti narkotikus, kad patenkintkintųų smalsumsmalsumąą, , sumasumažžintintųų nuobodulnuobodulįį, nei, neiššsiskirtsiskirtųų iišš bendraambendraamžžiiųų (30(30--50 proc.). 50 proc.).

ØØ Dvigubai sumaDvigubai sumažėžėjo mananjo mananččiiųų, kad narkotikus vartoti madinga. (2004 m. , kad narkotikus vartoti madinga. (2004 m. –– 25 proc., 2008 m. 25 proc., 2008 m. ––13 proc.)13 proc.)

ØØ 14,8 proc. apklaust14,8 proc. apklaustųųjjųų nurodnurodėė, kad yra vairav, kad yra vairavęę apsvaigapsvaigęę nuo alkoholininuo alkoholiniųų ggėėrimrimųų. Klub. Klubųųlankytojlankytojųų –– 32 proc.32 proc.

ØØ ApsvaigApsvaigęę nuo narkotiknuo narkotikųų bent kartbent kartąą yra vairavyra vairavęę 0,8 proc. Klub0,8 proc. Klubųų lankytojlankytojųų –– 11 proc.11 proc.

12,0

22,017,6 19,2

56,0

34,0 32,0

0102030405060708090

100

15-64 m. LT gyv. 15-34 m. LT gyv. 15-16 m.moksleiviai(ESPAD 07)

15-17 m. vaikųglobos namųaukl. (VGN 06)

Suimti ir nuteistinepilnamečiai (KD

2006)

Klubuosejaunimas

Aukštųjų m-lųstudentai

(%)(%)

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bent kartągyvenime paplitimas tarp skirtingų asmenų grupių

PAKLAUSOS MAŽINIMAS

ØØ PIRMINPIRMINĖĖ PREVENCIJAPREVENCIJAØØ Universali, atrankinUniversali, atrankinėė, tikslin, tikslinėė

ØØ GYDYMAS (ANTRINGYDYMAS (ANTRINĖĖ PREVENCIJA)PREVENCIJA)ØØ Ankstyvoji intervencija, gydymas, reabilitacija, adaptacija, Ankstyvoji intervencija, gydymas, reabilitacija, adaptacija,

reintegracijareintegracija

ØØ ŽŽALOS MAALOS MAŽŽINIMAS (TRETININIMAS (TRETINĖĖ PREVENCIJA)PREVENCIJA)ØØ Pakaitinis gydymas, Pakaitinis gydymas, žžemo slenksemo slenksččio paslaugos, informavimas, io paslaugos, informavimas,

konsultavimaskonsultavimas

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos kryptys

AtsiAtsižžvelgiant velgiant įį situacijsituacijąą Lietuvoje bei Lietuvoje bei įį kitkitųų Europos Europos ššalialiųų (EMCDDA, EDDRA) (EMCDDA, EDDRA) patirtpatirtįį keliami reikalavimai psichoaktyvikeliami reikalavimai psichoaktyviųų medmedžžiagiagųų vartojimo prevencijai:vartojimo prevencijai:

Ø prevencijos priemonių prieinamumo užtikrinimasØ Kompleksinės ir visapusiškos - turi apimti ne tik narkotinių ir psichotropinių

medžiagų vartojimą, bet ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas bei rizikingą elgesįØ orientuotos į tikslines rizikos grupes, amžių bei poreikiusØ vertinamas vykdomų prevencijos priemonių efektyvumasØ remtis patvirtintomis ir adaptuotomis programomis, šiuolaikinėmis informavimo

priemonėmisØ vieningas metodinis vadovavimas

Ø “Narkotikų vartojimo prevencijos pastangos tampa vis sudėtingesnės dėl pastoviai augančio narkotikų vartojimo populiarinimo visuomenėje. Dažnai tai yra tiesiog kurstymas ir skatinimas vartoti narkotikus. Todėl prevencijos pastangos turi būti stiprinamos, turi būti kuriamos ir diegiamos naujoviškos prevencinės iniciatyvos”(Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos rekomendacijos, 1998)

Metodinis vadovavimas ir koordinavimas

“Specialisto klausk dr ąsiai”

Interneto svetain ės:“Pramogos be narkotik ų”

Internetinė prevencijos projektų informacinė sistema

Emociškai apleisti vaikai?Vaikai, kurie vienas ar abu tėvai išvykęį užsienį – 10 tūkst, (VTAK, 2007)

41 proc. Lietuvos vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų (VU, 2004)

Lietuvoje (2007 m. ): rizikos šeimų – 12 tūkst.,jose auga vaikų – 28 tūkst.

Kas 5-as Lietuvos gyventojas žemiau skurdo ribos

Valkataujantys/mokyklos nelankantys vaikaiLietuvoje iki 16 m., 2007 m. – 303 vaikai

Elgesio problemos, depresijos simptomaivaikystėje, paauglystėjeĮtakoja:- Žemesni pasiekimai mokykloje- Žemesnė socialinė padėtis- Padidėjusi rizika vartojimui

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

Informavimas Gyvenimoįgūdžiai

Tėvų žinios Šeima

InformavimasGyvenimo įgūdžiaiTėvų žiniosŠeima

Įtakos veiksniai, (JT, Gerra, 2006)

ØØ Prevencija ir Prevencija ir priklausomybipriklausomybiųųgydymas gydymas

-- vertingos investicijosvertingos investicijos

ØØ UK National Treatment UK National Treatment Outcome Research Stud y: Outcome Research Stud y:

ØØ NTORS, Godfre y et al., 2004; NTORS, Godfre y et al., 2004; ØØ -- Health Serv Res.Health Serv Res. , Ettner et al., , Ettner et al.,

2006, UCLA California2006, UCLA CaliforniaØØ -- Spoth et al., 2002Spoth et al., 2002ØØ -- Haukins et al., 1999; Aos et al., Haukins et al., 1999; Aos et al.,

20012001

TTĖĖVAMS SKIRTOS VAMS SKIRTOS PREVENCINPREVENCINĖĖS PROGRAMOSS PROGRAMOS

1 1 $$ INVESTUOTAS INVESTUOTAS ATNEATNEŠŠA A $9.60$9.60

MOKINIAMS SKIRTOS MOKINIAMS SKIRTOS PREVENCINPREVENCIN ĖĖS S PROGRAMOSPROGRAMOS

1 $1 $ INVESTUOTAS INVESTUOTAS ATNEATNEŠŠA A $$44..2525

Prevencijos svarba vaikams labai didelė, - nustatyta, kad apie 70 procentų priešlaikinių suaugusiųjų mirčių

dažniausia yra paauglystės elgesio ypatumų priežastis

Prevencija mokyklose

Nuo 2006 m. sNuo 2006 m. siekiama, kad įgyvendinant pirminę prevenciją tarp vaikų ir jaunimo būtų vykdomos priemonės, apimančios visų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Atskirai įgyvendinamos programos, skirtos atskirų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai yra neveiksmingos ir finansiškai brangios.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 patvirtinta Alkoholio, tabako, ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, kuria siekiama užtikrinti bendrosios prevencinės veiklos veiksmingumą. Programa siekiama užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencinės veiklos veiksmingumą. Prevencijai skirtos 5 val. per mokslo metus.

Remiantis užsienio šalių praktika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija kaip atsitiktinėinformacija neduoda sėkmingų rezultatų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija turi būti sveikos gyvensenos ugdymo sudedamoji dalis ir į mokymo kursą turi būti įtraukiama kaip privaloma ir atskira disciplina.

ØØ Pagal parengtPagal parengtąą PsichoaktyviPsichoaktyviųų medmedžžiagiagųų vartojimo prevencijos mokymo programvartojimo prevencijos mokymo programąą mokinimokiniųų ttėėvams turi bvams turi būūti ti rengiama metodinrengiama metodinėė medmedžžiaga bei organizuojami mokymai pedagogams dirbti pagal parengtiaga bei organizuojami mokymai pedagogams dirbti pagal parengtąą metodinmetodinęęmedmedžžiagiagąą..

ØØ Ankstyvosios intervencijos metodikos taikymasAnkstyvosios intervencijos metodikos taikymas

Socialinė problema ?Moralinė problema ?Išsilavinimo problema ?Kultūrinė problema?Sveikatos problema?Pasirinkimas?

Narkotikų vartojimas/priklausomybė yra daugiafaktorinis sveikatos sutrikimas, kurį dažnai lydi atkryčiai ir chroninės ligos. Dažnai visuomenė narkotikų priklausomybės nepripažįsta kaip sveikatos problemos ir daugelis vartotojų yra stigmatizuoti ir negauna reikiamų (gydymo, reabilitacijos ir t.t.) paslaugų (JT, PSO)

Atkryčių dažnumas tarp asmenų, sergančiųpriklausomybės ir kitomis ligomis (PSO)

Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra

ØØ 5 priklausomyb5 priklausomyb ėės ligs ligųų centraicentraiØØ 65 psichikos sveikatos centrai65 psichikos sveikatos centraiØØ Lietuvoje yra 256 asmens sveikatos prieLietuvoje yra 256 asmens sveikatos prie žžiiūūros ros įįstaigos, staigos,

turinturinččios teisios teisęę uužžsiimti asmens sveikatos priesiimti asmens sveikatos prie žžiiūūros ros veikla, teikiant psichiatrijos, priklausom ybveikla, teikiant psichiatrijos, priklausom ybėės ligs ligųųpsichiatrijos, psichoterapijos, vaikpsichiatrijos, psichoterapijos, vaik ųų ir paaugliir paaugliųųpsichiatrijos sveikatos priepsichiatrijos sveikatos prie žžiiūūros paslaugas.ros paslaugas.

ØØ UUžžtikrinti, kad visos asmens sveikatos prietikrinti, kad visos asmens sveikatos prie žžiiūūros ros įįstaigos, turinstaigos, turin ččios licencijios licencijąą priklausomybpriklausomybėės ligs ligųųpsichiatrijai, upsichiatrijai, u žžtikrinttikrintųų reikiamreikiamųų paslaugpaslaugųų prieinamumprieinamum ąąasmenims, priklausomiems nuo narkotiniasmenims, priklausomiems nuo narkotini ųų, , psichotropinipsichotropini ųų medmedžžiagiagųų vartojimvartojimąą

Visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstymas

naujai registruotų atvejų skaičius 2007 m. – 9,4 atv./100 tūkst., 2004 m. – 12,3, 80 proc. vyrų, 75 proc. Iki 29 m. amžiaus)

632

84

165

136

25

9

8

668

80

158

139

30

8

8

43114481

4616 (80,8%)

688 (12%)

69 (1,2%)

146 (2,6%)

146 (2,6%)

34 (0,6%)

7 (0,1%)

9 (0,1%)

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000

Opioidai

Keli narkotikai

Ramin. ir migdom.

Lakios medžiagos

Stimul. ir kofeinas

Kanabioidai

Haliucogenai

Kokainas

2005 2006 2007

Farmakoterapijos paslaugų plėtra

2

2

1

8

2 1

1212101088Prieinamumas, proc.Prieinamumas, proc.

550550500500395395PacientPacientųų sk. sk.

181816161313FarmakoterapijFarmakoterapijąą taikantaikanččiiųųįįstaigstaigųų sk.sk.

2009*2009*2008200820072007Rodiklio pavadinimasRodiklio pavadinimas

Lietuvoje – 10 proc., PSO – 40 proc.

Laisvės atėmimo vietose netaikomas

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

iki 1 metų nuo 1 iki 2 metų nuo 2 iki 5 metų virš 5 metų

ŠvirkštėsiVartojo

Narkotikų vartojimo priklausomybė nuo pakaitinio gydymo laiko

Reabilitacija ir reintegracija

17 ilgalaikės reabilitacijos įstaigų, (312 vietų suaugusiems), 2 įstaigos vaikams (22 vietos).NKD- 950 tūkst. Lt, ES BPD, baigė apie 50 proc.,Trumpalaikės reabilitacijos paslaugas vaikams Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio PLC (23 vietos). Lt.2008 m. trumpalaikės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos vaikams pradėtos teikti Kauno nepilnamečiųtardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Panevėžio pataisos namuose. (NKD - 180 tūkst. Lt. investic.)

15

22

40

18

14

10

40

15

10

839

12

15

20

10

129

5

45

Ilgalaikė reabilitacija suaugusiems

Ilgalaikė reabilitacija vaikams

Trumpalaikė reabilitacija vaikams

12

Metodinis vadovavimas ir koordinavimas

Reabilitacijos paslaug ų stebėsenos informacin ė sistema

Žemo slenksčio paslaugų plėtra

~40003 5003 400Paslaugų gavėjų sk.

13119Žemo slenksčio paslaugųteikėjų sk.

2009*20082007Rodiklio pavadinimas

PROBLEMA• Probleminių vartotojų sk. 6000-7000• Tarp jų ŽIV infekuotų – 8 proc.• Viso infekuoti ŽIV per ŠNV – 76 proc.• HCV infekuoti – 70-90 proc.

Žemo slenksčio paslaugų (konsultavimas, informavimas, švirkštų/adatų keitimas, nukreipimai gydytis) plėtra leidžia sumažinti asmenų, užsikrėtusių ŽIV infekcija, vartojant injekcinius narkotikus, skaičių 1,6 karto per 3 metus.Pasiekiamumas – 50 proc., PSO – > 50 proc.

44,2

55,6

6270,8

40

45

50

55

60

65

70

2005 2006 2007 2008metai

proc

.

ŽIV užsikrėtimo dinamika vartojant švirkščiamuosius narkotikus

Narkomanijos paplitimas laisvNarkomanijos paplitimas laisvėės ats atėėmimo vietose Lietuvojemimo vietose Lietuvoje

1148 1265 1476 1488 1390

14,4%15,6%

18,1% 18,4% 17,7%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

asm

enų

skai

čius

KD duomenimis, 2007 m. laisv ės atėmimo vietose iš 7866 nuteistųjųnarkotines ar psichotropines med žiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų (1390 asmenų); 80 proc. iš jų švirkščiamuoju būdu

NarkotikNarkotikųų vartojimo tendencijos laisvvartojimo tendencijos laisv ėės ats atėėmimo vietose mimo vietose tarp vartojantarp vartojanččius narkotikus asmenius narkotikus asmen ųų Lietuvoje 2002Lietuvoje 2002 --2007 2007

metais (%)metais (%)

45

8,44

42

36

58,1

66,6

74,4

14,3 18,9

25

39,6

47

40

8,711,99,74,4

2,7 2,61,2 0,8 1,64,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Opiatai 74,4 66,6 58,1 42 36 45

Keli narkotikai 14,3 18,9 25 39,6 47 40

Am fetaminas/ekstazis 2,7 4,4 9,7 11,9 8,7 8,4

Kanapės 1,2 0,8 1,6 2,6 4,4 4

2002 2003 2004 2005 2006 2007

Naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės užtikrinimas ir greito reagavimo sistemos funkcionavimas pagal ES reikalavimus

Į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus naujai įtraukta: 2006 m. – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP) 2007 m. – 1-benzilpiperazinas (BZP) 2008 m. – 6 medžiagos (Kvaitulinis šalavijas, Puošnioji vožtė, aktyviosios jų medžiagos)

7 cheminėms ir 7 augalinėms medžiagoms pasiūlyta taikyti kontrolės priemones

Informacinių sistemų plėtra ir tyrimai

ŽŽalos maalos mažžinimo programinimo programųų paslaugas gaunanpaslaugas gaunanččiiųųasmenasmenųų stebstebėėsenasena

Reabilitacijos paslaugReabilitacijos paslaugųų stebstebėėsenasena

InternetinInternetinėė psichoaktyvipsichoaktyviųų medmedžžiagiagųų vartojimo vartojimo prevencijos projektprevencijos projektųų informacininformacinėė sistemasistema

Narkotikų kontrolės programoms skirtos lėšos, EMCDDA

0.010.0188SuomijaSuomija

0.010.011.91.9SlovakijaSlovakija

0.040.0416.916.9ČČekijaekija

0.0030.00344AustrijaAustrija

0.030.03315.4315.4PrancPrancūūzijazija

0.0030.00335.535.5VokietijaVokietija

0.05 0.05 (0.08, 2008)(0.08, 2008)3.5 3.5 (6, 2008)(6, 2008)LietuvaLietuva (2005)(2005)

0.050.053.23.2KiprasKipras

0.050.051.91.9EstijaEstija

0.060.067.57.5SlovSlovėėnijanija

0.060.0653.453.4GraikijaGraikija

0.080.089.89.8LiuksemburgasLiuksemburgas

0.10.169.169.1PortugalijaPortugalija

0.10.1107107LenkijaLenkija

0.110.11119.1119.1DanijaDanija

0.180.181463.81463.8JungtinJungtinėė KaralystKaralystėė

0.230.234.94.9MaltaMalta

0.320.32176.8176.8AirijaAirija

VB dalis (proc.)VB dalis (proc.)EUR, mln. EUR, mln. ŠŠalisalis

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį