PASKAITYK IR SUŽINOK APIE STOGŲ DENGIMĄ

Stogo dangos klojimas

Šlaitinio stogo karkasas lengvai banguotai dangai ruošiamas panašiai kaip ir kitoms dangoms, skirtoms šlaitiniam stogui.Pagrindinės apkrovos tenka gegnėms. Joms, priklausomai nuo pasvirimo ir dangos tipo, naudojami 5-7 cm storio ir 10-20 cm pločio tašai. GegnėsJos jungiamos kabliais ir kampučiais prie apatinio namo vainiko ir viršuje. Yra keli jungimo būdai.

Balkių ir gegnių mazgo tvirtinimas kabliais.

1. Gegnės atsiremia į viršuje einančią lentą, jos sujungiamos kampais ir varžtais.

Gegnių konstrukcija remiasi į tarpinį tašą.

2. Gegnių tašai remiasi vienas į kitą, sujungiami kampais ir plokštelėmis, viršus sutvirtinamas specialiais gegniniais kampais.

Gegnių jungimas gegnine jungtimi. Gegnes verta sustiprinti papildomu rėmu (styga).

Gegnių jungimas plokštelėmis ir kampuočiu.

Ant gegnių klojama difuzinė stogo plėvelė - ji saugo nuo vėjo ir drėgmės. Kai kurie gamintojai tvirtina, kad jų bituminiai lakštai atlieka kondensato surinkimo funkciją, todėl užtenka tik vėjo izoliacinės plėvelės. Klojama plėvelė nuo apačios iki kraigo horizontaliai, dengiama 10-20 cm priklausomai nuo stogo nuolydžio. Tvirtinama vėdinimo tašeliais ( 3x4 cm) per visą gegnių ilgį. Turėtų likti plėvelės įdubimas (apie 2 cm), kad kondensatas galėtų nubėgti nekontaktuodamas su vėdinimo tašeliais.Grebėstų tvirtinimasRekomenduojami tokie atstumai tarp grebėstų, esant tam tikram pasvirimo laipsniui:•1. Labai mažam pasvirimui (5-10 laipsnių) rekomenduojama ištisinė danga arba galima tankiai apmušti lentomis, o bituminiai lakštai dengiami dviem bangomis, lapų išilginis persidengimas turi būti 30 cm.•2. Mažam pasvirimui (10-15 laipsnių) tinka grebėstai kas 45 cm, lakštai persidengia viena banga, išilginis persidengimas - 20 cm.•3. Normaliam ir dideliam pasvirimui (15 ir daugiau laipsnių) tinka grebėstai kas 60 cm, lakštai persidengia viena banga, išilginis persidengimas - 15-17 cm.Grebėstams dažniausiai naudojami 5x5 , 4x6, 4x5 cm tašai. Išlaikyti vienodą atstumą tarp grebėstų galima naudojant šabloną - paprastą numatyto ilgio tašelį.

Bituminės dangos prikalimui paruoštas stogas su izoliacine plėvele, vėdinimo tašeliai, grebėstai iš viengubo pjovimo lentų, prikalti latakai.

Plačiau http://www.ruukkistogas.lt/Stogo-ABC?gclid=CInc4ZbEsrwCFWLHtAodEiwAdA https://www.google.lt/search?q=stogo+darbai&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ei=BeXwUvzJFsmMtAa7kYCYDQ&sqi=2&ved=0CFoQsAQ&biw=1250&bih=663

http://www.stogdengiai.lt/stogo-dengimas-stogu-darbai-stogdengiai-stogdengys-kaina/stogo-dengimas-stogu-darbai-stogdengiai-stogdengys-kaina.html

Plokštieji stogai

Plokštieji stogai - tie, kurių nuolydis 0,7o-7o. Jie vadinami ir sutapdintais stogais, nes paskutinė perdanga ir stogo danga sutampa. Plokščiuosius stogus pagal paskirtį galima skirstyti į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus, o pagal tipus į tradicinius, atvirkštinius. Išskiriamas atvirkštinių stogų potipis - žalieji stogai.

Keli reikalavimai, taikomi plokštiems stogams:

1. Stogo su vertikaliuoju paviršiumi jungimosi vietoje hidroizoliacinė danga turi kilti ne mažiau kaip 30 cm, galai turi būti užsandarinti, kad nepatektų į vidų vandens.

2. Garo izoliacija įrengiama taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė, izoliacijos sluoksnio varžos vertė skaičiuojama įvertinus temperatūrą po stogu ir aplinkos temperatūrą bei santykinį drėgnį.Rekonstruojant tradicinį stogą reikia įvertinti ir garų izoliaciją. Drėgmė pro stogą veržiasi ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios. Jei stogo plotis daugiau kaip 10 metrų, tai vėdinimo kaminėliai būtini, skaičiuojant kaminėlį 60-80 m2 plotui.

3. Daug atvejų, kai plokščiąjį stogą norima apšiltinti. Šiais laikais dažniausia įrengiami atvirkštiniai stogai, kurie tinkamesni eksploatuojami. Šilumą izoliuojančių medžiagų mechaninis atsparumas turi būti parenkamas įvertinus galimą apkrovų poveikį.

4. Rekomenduojami sluoksniai mažas apkrovas patiriančiam stogui: garų izoliacinis sluoksnis, šilumos izoliacinė plokštė hidroizoliacinis sluoksnis iš PVC, gerokai atsparesnių už bitumines dangas.

BITUMINĖS ČERPELĖS

Bituminės čerpelės skirtos šlaitiniams stogams, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 12°.Jeigu vietinis klimatas sukelia lentų paklota vaikščiojimą, tai būtina palikti nedidelius tarpelius tarp lentų. Jeigu darbo metu temperatūra yra žemesnė kaip + 5°C, tai bitumines čerpes ir kitas medžiagas prieš darbą reikia sandėliuoti kambario temperatūros patalpoje.1. Stogo ventiliacija. Teisingai įrengta stogo ventiliacija atlieka labai svarbią funkciją, t.y. neleidžia kauptis drėgmei po stogo danga ir užtikrina ilgesnį stogo tarnavimo laiką. Įrengus stogo ventiliacines ertmes, būtina padaryti oro įėjimo kanalus apatiniame stogo karnize ir oro ištraukimo kanalus, naudojant ventiliacinius kaminėlius arba ventiliacines groteles.

2. Apatinės hidroizoliacinės dangos klojimas. Jei stogo nuolydis yra mažesnis kaip 12°, tai pirmiausia ant paruoštų lentų arba OSB plokštės pakloto dengiama apatinė hidroizoliacinė danga (toliau apatinė danga) KATEPAL K-EL 60/2200 arba U-EL 60/2200. Viršutinis apatinės dangos kraštas kalamas vinimis kas 200 mm, o apatinis kraštas su savaime prilimpančia juosta prilipdomas prie žemiau esančios juostos viršutinio krašto. Sujungiant juostų galus, juostos prakeičiamos 150 mm ir suklijuojamos naudojant bituminius klijus KATEPAL K-36.

3. Stogo tarpšlaičių įrengimas. Stogo tarpšlaičiuose išilgai klojamas papildomas apatinės dangos sluoksnis, kurio kraštai kalami kas 200 mm. Ant viršaus klojasi pagal čerpelių spalvą parinkta pintari danga. Jos kraštai klijuojami klijais K-36 ir prikalami vinimis kas 100 mm. Apatinės dangos galai nupjaunami lygiai pagal pintari dangos kraštą ir priklijuojami klijais K-36. Čerpelių prasikišę galai nupjaunami naudojant liniuotę ir priklijuojami prie pintari dangos klijais K-36. Klijavimo paviršiaus plotis ne mažiau kaip 100 mm. Paliekamas atviras pintari dangos plotis - 150 mm.

4. Apatinių ir šoninių karnizų įrengimas. Ant stogo apatinių ir šoninių karnizų kraštų prikalami metaliniai laštakai. Jie kalami zigzagu, kas 10 cm. Sujungimo vietose laštakai prakeičiami 50 mm ir prikalami 2-3 vinimis. Už šoninio karnizo kraštų prasikišę klojamų čerpelių galai nupjaunami ir priklijuojami klijais K-36. Šoninio karnizo įrengimas baigiamas iš šono pusės prikalant skardinę vėjalentę, kuri išlankstoma pagal tašo formą.

5. Čerpelių klojimas. Bituminės čerpelės klojamos ant šlaitinių stogų, kai stogo nuolydis ne mažesnis kaip 12°. Stogas pradedamas dengti pagal apatinio karnizo kraštą klijuojant karnizines-kraigines juostas. Nuo juostos lipnaus paviršiaus nulupama apsauginė plėvelė ir juosta prispaudžiama. Toliau, pradedant nuo karnizo vidurio į abu kraštus, eilėmis klojamos bituminių čerpelių juostos. Tarp pirmosios čerpelių juostos „dantukų" ir karnizinės juostos apatinio krašto paliekamas 30-50 mm atstumas. Juostų sudūrimo siūles turi uždengti viršutinės eilės čerpelių juostos dešinysis „dantis". Labai svarbu, kad klojant čerpelės būtų imamos iš 4-5 įpakavimų po vieną. Tada skirtingų raštų ir atspalvių čerpelės pasiskirstys tolygiai ir stogas atrodys nepriekaištingai. 6. Čerpelių dangos sujungimo su siena ir kaminu mazgai. Čerpelių dangos jungimosi su siena ar kaminu vietose kalami trikampio dormos tašai. Tiek ant sienos, tiek ir ant kamino vertikalaus paviršiaus įrengiama apsauginė juosta iš skardos, siūlę hermetizuojant bituminiais klijais K-36.

7. Ventiliacinių kanalų įrengimas. Ventiliacijos vamzdžiai hermetizuojami naudojant stogo tarpines. Tarpinės padas ištepamas klijais K-36 ir prikalamas prie stogo pakloto. Ant viršaus priklijuojami čerpelių juostų galai.

8. Kraigo čerpelių klojimas. Stogo kraigas dengiamas kraiginėmis čerpelėmis. Karnizinė-kraiginė juosta suplėšoma per perforuotas siūles į tris dalis. Nuo gautos kraiginės čerpelės nulupama apsauginė plėvelė ir čerpelė prispaudžiama prie kraigo.

Plačiau http://www.ribena.lt/lt/ribenagroup/katepal/bitumo-cerpeles-super-katepal/

http://www.mida.lt/lt/produkcija/bitumines-cerpes/klojimo-instrukcija/bituminiu-cerpiu-klojimas/

http://www.danstema.lt/lt/mediniu-namu-projektai/stogu-dengimas-10/bituminiu-cerpiu-stogai

http://www.stogdanga.lt/lt/stogu_dengimas/stogu_dengimas_bituminemis_cerpemis_dengtu_slaitiniu_stogu_irengimas.html

ĮRANKIAI

METODINĖS REKOMENDACIJOS: SAUGŪS STOGO DARBAI

Darbai ant stogų priskiriami prie pačių pavojingiausių statybos darbų. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus analizės duomenimis, iš ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, 21 proc. įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio Prieš pradedant statybos ar statybos remonto darbus, būtina kiekvienu atveju nustatyti visus galimus pavojus ir imtis atitinkamų saugos priemonių, diegti saugius darbo metodus. Prieš pradedant darbąVisi stogo darbai, įskaitant trumpalaikius (trunkančius minutes, o ne valandas), turi būti kruopščiai planuojami, kad darbuotojams tenkanti rizika būtų sumažinta minimaliai. Darbas ant stogo gali būti atliekamas tik tuo atveju, jeigu meteorologinės sąlygos (stiprus vėjas, apledėjimas ir kt.) nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai. Reikėtų tiksliai apibrėžti šiuos veiksnius:

Kokia tai darbo vieta (vieta, įrenginiai, technika, medžiagos, aplinka ir t. t.)? Koks yra rizikos šaltinis (aukštis, kuriame dirbama, darbas šalia atviros angos

(tuštumos), šalia atliekami kiti darbai ir t. t.)? Kokį darbą dirba darbuotojas (užduotis, trukmė, dažnis, padėtis ir t. t.) ? Koks tai darbuotojas (kompetencija, patirtis, amžius, fizinis tinkamumas, gebėjimas

dirbti aukštyje ir t. t.)?Darbuotojai, atliekantys stogo darbus, turi turėti atitinkamų žinių, gebėjimų ir patirties. Rekomenduotina, kad darbuotojai turėtų atitinkamą kvalifikaciją, įgytų su ketinamu atlikti darbu susijusios kompetencijos bei patirties, turėtų suvokti galimas rizikos rūšis ir mokėtų atitinkamas gelbėjimo procedūras, gebėtų aptikti techninius arba atlikto darbo trūkumus ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos jų sveikatai bei saugai. Kritimo prevencijaBūtina imtis tinkamų prevencinių priemonių, jeigu yra rizika nukristi dirbant ant stogo, lipant ant jo ir nulipant nuo jo. Apsaugos nuo kritimo priemonės turi būti sumontuotos prieš pradedant darbus aukštyje ir negali būti nuimtos nebaigus darbų. Atliekant stogo darbus, reikia įvertinti oro sąlygas.

Naudojant saugos diržą, tvirtinimo vieta, prie kurios kabinamas saugos lynas, turi išlaikyti 10 kN (1 000 kg) apkrovą.Mechaninės kėlimo platformos gali būti saugi darbo vieta, palyginti su darbu ant stogo. Jos gali būti ypač naudingos trumpalaikiams ir ardymo darbams, kai stoge atsiranda plyšiai.

Kopėčios naudojamos: kaip priemonė, padedanti pasiekti įvairiame aukštyje esančias vietas; kaip neilgai trunkančių darbų darbo vieta.

Krentančios medžiagos  gali traumuoti žmones. Nieko negalima mėtyti nuo stogo.Imkitės tokių žingsnių:

nuleiskite medžiagas ant žemės arba naudokitės uždarais šiukšlių nuleistuvais; stebėkite, kad nesusikauptų galinčios nukristi medžiagos; užtverkite prieigas prie pavojingų zonų apačioje arba esančių netoli tos vietos, kur

vyksta stogo darbai; naudokite tinklą nuolaužoms gaudyti, praėjimus uždenkite stogu ar panašia apsauga (4

ir 5 pav.), neleidžiančia nukristi medžiagoms, kurios gali sužeisti; jei įmanoma, venkite kelti didelius ir sunkius daiktus ant stogo; pasirūpinkite, kad

visos medžiagos būtų tinkamai sukrautos, ypač vėjuotu oru.

Plačiau http://www.agroakademija.lt/darbuotoju-sauga/?SId=543

ŽINIŲ PASITIKRINIMUITesto klausimai (pavyzdžiai iš 200 klausimų)

1. Kokiame stogo konstrukcijos tašelyje skobiamas skersdygio lizdas?A. Horizontalime;B. Vertikaliame;C. Pasvirusiame.

2. Kokiame stogo konstrukcijos tašelyje skobiamas skersdygis?A. Horizontaliame;B. Vertikaliame;C. Šoniniame.

3. Išvardinkite stogo dalis:...........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

4. Iš kokio stogo konstrukcijų pjūvio galima apskaičiuoti gegnių skaičių?A. Skersinio;B. Išilginio;C. Skersinio ir išilginio.

5. Kaip galima nustsyti medienos kiekį konstrukcijoje?A. Skaičiuojant tūrį;B. Skaičiuojant plotą;C. Skaičiuojant ilgį.

6. Kaip vyksta stogo konstrukcijų vėdinimas?A. Iš apačios į viršų;B. Iš viršaus į apačią;C. Iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią.

7. Kaip jungiamos gegnės kraige?A. Įkirčiu;B. Spraustu;C. Sąspara.

8. Kaip jungiamos gegnės karnize?A. Puskirčiu;B. Įkirčiu;C. Spraustu.

9. Koks plokščio stogo nuolydis?A. 0-2,95 %;B. 20-30 %;C. 30-40 % ,

10. Kaip tvirtinamos prilydomosios bituminės dangos?A. Klijais;B. Mastikomis;C. Dujų degikliais.