MITYBOS YPATUMAI ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES IR … · pagrindinė mirties priežastis ±...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

Dovilė Kromelytė

MITYBOS YPATUMAI ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES

IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS

EATING HABITS OF PERSONS WITH

CARDIOVASCULAR DISEASES

Veterinarinės maisto saugos ištęstiniu studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė

KAUNAS, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mitybos ypatumai asmenų, sergančių

širdies ir kraujagyslių ligomis“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2016 05 01 Dovilė Kromelytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016 05 01 Dovilė Kromelytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

.......................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

Prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 5

SUMMARY ........................................................................................................................................ 7

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................... 10

1.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paplitimas ir tyrimai susiję su mityba ........................ 10

1.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. .................................................................................. 11

1.3. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. ....................................................................... 13

1.4. Mityba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. .................................................................... 15

1.5. Dokumentai, reglamentuojantys sveiką mitybą. .................................................................. 22

2. TYRIMO METODAI IR APIMTIS .............................................................................................. 25

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 28

3.1. 1 uždavinys. Respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročių vertinimas .............................. 28

3.2. 2 uždavinys. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie širdies ir kraujagyslių ligomis

sergančių asmenų mitybą ............................................................................................................... 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 55

5. IŠVADOS ................................................................................................................................... 59

6. REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 60

7. NAUDOTA LITERATŪRA ...................................................................................................... 61

4

SUTRUMPINIMAI

1. Abs. sk. – absoliutus skaičius

2. Angl. – angliškai

3. ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga

4. BPG – bendrosios praktikos gydytojas

5. ES – Europos Sąjunga

6. HI SIC - Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

7. KMI – kūno masės indeksas

8. KS – kraujo spaudimas

9. Proc. – procentai

10. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

11. RV – rizikos veiksniai

12. Sav. – savaitė

13. ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

5

SANTRAUKA

Mitybos ypatumai asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis

Dovilė Kromelytė

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo tikslas – įvertinti Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilkaviškio miesto savivaldybėje

asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, ir bendrosios praktikos gydytojų požiūrį į mitybą,

skirtą sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. širdies ir kraujagyslių ligomis

sergančiųjų asmenų mitybos ypatumus.

2. Įvertinti dirbančių Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. bendrosios praktikos

gydytojų nuomonę apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą.

Tyrimo metodai: pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (I00-I99), mitybos

įpročiams įvertinti atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio tyrimas. Panaudotas anoniminės

anketinės apklausos metodas, kurį sudarė 42 klausimai. Gydytojų teikiamos informacijos vertinimui

atliktas kokybinis tyrimas. Panaudotas tyrėjos sudarytas klausimynas, kurį sudarė 12 klausimų.

Kiekybiniame tyrime skirtumo statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal pasirinktą

statistinio reikšmingumo lygmenį α = 0,05, o rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai

reikšmingais kai p ≤ α. Kokybinio tyrimo rezultatai buvo analizuojamai turinio analizės metodu.

Rezultatai ir išvados: tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis,

mityba yra nesubalansuota ir netinkanti, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis: per daug vartojama

riebaus gyvulinės kilmės maisto, druskos ir cukraus, kasdienės mitybos racione trūksta jūros

gėrybių produktų ir šviežių daržovių. Asmenys, kurie pakeitė mitybą, diagnozavus širdies ir

kraujagyslių ligas, laikosi dietinių rekomendacijų ir jų mityba yra labiau subalansuota, nei asmenų,

kurie nepakeitė mitybos, kai jiems buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių ligos. Asmenys, kurie

laikosi dietinių rekomendacijų ir vartoja maisto papildus jaučia sveikatos pagerėjimą. Bendrosios

praktikos gydytojai savo pacientams duoda patarimus mitybos klausimais, susijusiais su širdies ir

kraujagyslių ligomis, tačiau tik 13,6 proc. respondentų pakeičia savo mitybos įpročius.

6

Subalansuota mityba ir tinkamai parinkti maisto papildai gali pagerinti sveikatos būklę asmenų,

sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.

Raktažodžiai: mityba, mitybos įpročiai, širdies ir kraujagyslių ligos, bendrosios praktikos

gydytojai.

7

SUMMARY

Eating habits of persons with cardiovascular diseases

Dovilė Kromelytė

Master’s thesis

The aim of the thesis was to assess the attitude of persons with cardiovascular diseases as

well as general practitioners towards nutrition balanced for persons with cardiovascular diseases in

Vilnius city and Vilkaviskis city municipalities.

Task of the thesis were: 1) to assess eating habits of persons with heart and vascular

diseases in Vilnius city and Vilkaviskis city municipalities; 2) to assess the attitude towards

nutrition balanced for persons with cardiovascular diseases of general practioners working Vilnius

city and Vilkaviskis city municipalities.

Methods: a quantitative descriptive study was conducted to assess eating habits of patients

with cardiovascular diseases (I00-I99). An anonymous questionnaire survey method was performed,

questionnaire consisted of 42 questions. Qualitative research has been conducted to assess

information provided by doctors. Researcher created a questionnaire of 12 open-ended and semi-

open-ended questions. Statictical differences were identified according to statistical significance

level of α = 0.05. Differences were regarded as significant at p ≤ α. Qualitative data was assessed by

using content analysis method.

Results and conclusions: Persons with cardiovascular diseases diet was imbalanced and

improper for their condition. Excessive consumption of animal source foods high in fats, salt and

sugar, daily diet lacked seafood products and fresh vegetables. Nutrition of individuals who

changed their diet after the diagnosis of cardiovascular diseases according to dietary

recommendations was more balanced than in those who did not change their diet, when diagnosed

with cardiovascular diseases. Individuals who followed dietary recommendations and took

supplements felt improvement of their health. General practitioners provided their patients with

advice on nutrition issues related to cardiovascular diseases, but only 13.6 % of the respondents

changed their eating habits. A balanced diet and proper selection of nutritional supplements in

patients with cardiovascular disease can improve their health.

Key words: nutrition, eating habits, cardiovascular diseases, general practitioners.

8

ĮVADAS

Sveikatą lemia įvairūs veiksniai – sveikatos determinantai, tokie kaip socialinės ir

ekonominės sąlygos, elgsena ir gyvensenos ypatumai. Lalonde 1974 m. pagrindė didžiausią įtaką

sveikatai lemiančius veiksnius ir nurodė, kad gyvensena ir elgsena lemia 50 proc. sveikatos,

genetiniai ir biologiniai veiksniai – 20 proc., aplinka – 20 proc. ir sveikatos apsauga – 10 proc. [1].

Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų yra

sveika ir subalansuota mityba [2]. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad mityba gali lemti

iki 30 proc. sveikatos [3]. Mityba yra susijusi su sergamumu širdies ir kraujagyslių bei kitomis

lėtinėmis ligomis [1, 4]. PSO prognozuoja, jog 2020 metais mirtingumas nuo lėtinių

neužkrečiamųjų ligų gali padaugėti net iki 73 proc. [5]. Lietuvoje ir visoje likusioje Europoje

pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) [6, 7]. Visoje Europoje

mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų.

Dėl minėtų ligų Europos regione kasmet miršta daugiau kaip 4 milijonai gyventojų, Europos

Sąjungos (ES) šalyse narėse – beveik 2 milijonai žmonių [8, 7]. 2010 m. ŠKL sudarė 36 proc., IŠL

– 13 proc. visų mirčių ES šalyse [9, 7]. Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų

miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse. Pastarąjį dešimtmetį

Lietuvos gyventojų standartizuoti mirtingumo nuo ŠKL rodikliai yra vieni didžiausių ES. Higienos

instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2011 m. Lietuvoje kraujotakos

sistemos ligos sudarė beveik pusę (47,7 proc.) vyrų ir 65,1 proc. moterų mirties priežasčių [10, 7],

2012 m. – 56,6 proc. visų mirties priežasčių [11], 2014 m. – 56 proc. visų mirties priežasčių [12].

Pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą yra psichinis ir socialinis stresas,

netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas. Šie rizikos

veiksniai skatina II tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio koncentracijos

kraujyje atsiradimo riziką. Pastarieji rizikos veiksniai taip pat priskiriami prie ŠKL rizikos veiksnių

[13, 7]. Pagrindiniai ŠKL problemos sprendimo būdai – subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas

[14].

Siekiant sumažinti minėtų rizikos veiksnių įtaką ŠKL išsivystymui, kuriamos sveiką

gyvenseną skatinančios programos. Pasaulyje ir Lietuvoje yra vykdomos sveikatos gerinimo

programos, kuriomis siekiama sumažinti žmonių sergamumą ir mirtingumą. Lietuvos sveikatos

2014 - 2025 programos vienas iš tikslų yra formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Lietuvos

Respublikos Seimo patvirtintoje programoje numatyta sumažinti mirtingumą nuo kraujotakos

sistemos ligų [11]. Lietuvoje taip pat vykdomos šviečiamojo pobūdžio programos: Vilniuje širdies

ir kraujagyslių ligų prevencinė programa „Mano širdis – mano gyvenimas“ [15].

9

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių

ligų, kad tai pasiekti reikia suprasti ligos atsiradimo priežastį, nustatyti rizikos veiksnius. Rizikos

veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų

rodiklius.

Šio tyrimo tikslas yra įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto savivaldybėse asmenų,

sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, ir bendrosios praktikos gydytojų požiūrį į mitybą, skirtą

sergantiems ŠKL.

Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

1. Įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. širdies ir kraujagyslių ligomis

sergančiųjų asmenų mitybos ypatumus.

2. Įvertinti dirbančių Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. bendrosios praktikos

gydytojų nuomonę apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą.

Tyrimo rezultatus bus galima panaudoti praktinėje visuomenės sveikatos priežiūros

specialisto veikloje, rengiant ir tikslingai nukreipiant visuomenės sveikatos ugdymo programas,

siekiant pagerinti asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, požiūrį į tinkamos mitybos

pasirinkimą. Tyrimo rezultatai bus naudingi rengiant šviečiamojo pobūdžio seminarus asmenims,

supažindinant juos su tinkamos mitybos pasirinkimu, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, bei

padėti formuoti sveikos mitybos sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligomis supratimą.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų

profilaktikos elementų. Kiekviena valstybė rengia maisto kokybės, saugos ir gyventojų mitybos

gerinimo strategijas, kuriose pagrindinis dėmesys teikiamas žmonių sveikatai. Pagrindinė šios

strategijos įgyvendinimo priemonė yra mokslo žiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos

mokymas [2, 15].

Didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirtingumui turi širdies ir kraujagyslių

ligos, todėl rengiant mitybos gerinimo strategijas ypač svarbu atsižvelgti į asmenų, sergančių ŠKL,

mitybą. Tokie rizikos veiksniai kaip netinkama mityba (daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio

turintis maistas), nutukimas, fizinis pasyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, stresas turi

didžiausią įtaką išsivystyti ŠKL [16]. Manoma, kad gyventojų suvartojamo maisto davinio sudėtis

turi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje, ypač sočiųjų riebalų rūgščių sudėtis ir jų

suvartojami kiekiai [16, 17]. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad sveika mityba, atitinkanti

rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti širdies ir

kraujagyslių ligų [16, 18 ,19].

1.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paplitimas ir tyrimai susiję su mityba

Sergamumas ir mirtingumas ŠKL Lietuvoje

Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja. 2010 m. Lietuvoje ŠKL sirgo

194,2/1000 gyventojų (gyv.), 2011 m. – 206,3/1000 gyv., 2012 m. - 232/1000 gyv., 2013 m. –

239,4/1000 gyv., o 2014 m. net 246,1/1000 gyv.

Lietuvos trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai

ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos

sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,0 proc.) visų mirusiųjų Lietuvoje [20]. HI SIC duomenimis

vyrų sudarė 47 proc., moterų - 64,9 proc. visų mirties priežasčių. Mirtingumas nuo ŠKL Lietuvoje

didėjo iki 2013 m., nuo 2014 m. yra stebimas nežymus mažėjimas, tačiau mirtingumo rodikliai vis

tiek išlieka aukšti. 2010 m. nuo ŠKL mirė 718,8/100 000 gyv., 2011 m. – 716,5/100 000 gyv., 2012

m. – 775,5/100 000 gyv., 2013 m. – 789,7/100 000 gyv., o 2014 m. – 768,1/100 000 gyventojų [21].

Paskutinių metų mokslinių tyrimų duomenimis, tokie rizikos veiksniai kaip padidintas

arterinis kraujospūdis, hipercholesterolemija, rūkymas nulemia kardiovaskulinių ligų išsivystymą

iki 86 proc. Dauguma pacientų taip ir nepasiekia tikslinio arterinio kraujospūdžio (AKS) ir bendrojo

cholesterolio koncentracijos [22, 23, 24]. Yra nustatyta, kad apie 1 milijardui žmonių diagnozuotas

11

padidintas kraujospūdis, o apytikriai 7,1 milijonas mirčių pasaulyje per metus ištinka dėl šios

priežasties [22, 25].

Moksliniai tyrimai vykdomi Lietuvoje, siekiant įvertinti gyventojų mitybą

Lietuvoje nuolat vykdomi tyrimai, susiję su gyventojų mitybos ypatumais. 2013 m. vykdytas

tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų mitybos įpročius 2013 metais atskleidė, kad

gyventojų mityba nėra sveikatinanti – per mažai vartojama šviežių daržovių ir vaisių, žuvies ir jos

produktų, mažiau nei pusė gyventojų laikosi mitybos režimo [26].

2015 m. Lietuvoje buvo atliktas suaugusių žmonių mitybos įpročių vertinimas remiantis

sveikos gyvensenos principais, kurio tikslas buvo išanalizuoti suaugusių žmonių mitybos įpročius.

Rezultatai leido daryti išvadas, kad didžiosios dalies gyventojų Vakarų Lietuvoje mityba nėra

pakankamai sveika: valgoma nereguliariai, mėsos suvartojama per daug, o daržovių, vaisių ir

grūdinių produktų per mažai. Reikia skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui ir sveikos

gyvensenos bei mitybos ugdymui [27].

Moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų mitybos įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti.

Priešingai, mityba darosi vis labiau nevisavertė [28]. Pastarojo dešimtmečio tendencijos išlieka

nepasikeitusios: nepakankamai vartojama grūdinių produktų, vaisių, šviežių daržovių, o

cholesterolio ir natrio per daug [36].

1.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Kraujotakos sistemos ligoms priskiriamos ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu,

cholesteroliu, cukralige ir rūkymu, tačiau dažniausia mirties nuo šios grupės ligų priežastis –

išeminė širdies liga (IŠL) ir smegenų kraujagyslių ligos [29].

Dažniausios Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos:

Širdies nepakankamumas - tai visų įmanomų širdies ligų komplikacija. Organizmui pradeda

trūkti deguonies, kai širdis nepajėgia pervaryti kraujo kiekio, kuris reikalingas normaliai kraujotakai

užtikrinti. Sveikos širdies darbą, jai smarkiau dirbant, reguliuoja hormonai ir simpatinė nervų

sistema, o esant nesveikai širdžiai, jos sienelės raumuo fizinio krūvio metu storėja ir nuo per didelio

fizinio krūvio – suglemba.

Pagrindinės priemonės širdies nepakankamumui gydyti: 1) Priežasčių šalinimas, 2) Tausojimas, 3)

Dieta, 4) Vaistai, 5) Komplikacijų profilaktika, 6) Reabilitacija.

Vainikinių arterijų liga - koronarų nepakankamumu vadinama būklė, kai širdies raumens

ląstelės negauna reikiamo deguonies kiekio. Žmogus deguonies trūkumą junta ne tik fiziškai

sportuojant ar dirbant, bet ir užsiimant kasdiene įprasta veikla. Deguonies trūkumas nuo įprastinio

12

fizinio krūvio prasideda kai koronarai susiaurėja 50 proc. jų spindžio, o susiaurėjus iki 90 proc.

deguonies trūkumas jaučiamas net ilsintis [30].

Hipertenzija – statistiniai duomenys rodo, kad vienam iš trijų pasaulio gyventojų yra

nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o

tie, kurie žino, jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi. Lietuvos širdies

asociacija perspėja dėl padidėjusio kraujo spaudimo – arterinės hipertenzijos – pavojaus. Padidėjęs

kraujo spaudimas einant laikui gali rimtai sutrikdyti sveikatą. Tai – pavojingas širdies ir

kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Geriausias (optimaliausias) suaugusio žmogaus kraujospūdis yra

120/80. Pavojaus sveikatai vis dar nėra, jeigu skaičiai neperžengia 140/90, tačiau jei kraujospūdis

viršija 140/90 – būtina susirūpinti (1 lentelė).

1 lentelė. Suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikacija.

Pagrindinė hipertenzijos atsiradimo priežastis - padidėjęs kraujospūdis, kuris dažniausiai

atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė

arterinė hipertenzija.

Paveldimas polinkis hipertenzijai gali turėti įtakos pirminei hipertenzijai, per didelė kūno

masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, amžius, cukrinis diabetas, fizinis pasyvumas,

psichoaktyvių medžiagų vartojimas, stresas, skysčių susilaikymas organizme (sūraus maisto

vartojimas).

Retkarčiais kraujospūdžio padidėjimą gali sukelti persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10

proc. atvejų). Tuo atveju yra nustatoma antrinė arterinė hipertenzija [31].

Aukšto kraujospūdžio mažinimo svarba aiškiai įrodyta daugeliu tyrimų: net vidutinis

kraujospūdžio sumažėjimas – apie 10–12 mmHg sistolinio (SKS) ir 5–6 mmHg diastolinio

(DKS) – sumažina insulto riziką vidutiniškai 38 proc., koronarinės širdies ligos (KŠL) – 16 proc.,

o kardiovaskulinio mirtingumo – 21 proc. [32, 33].

Kategorija Sistolinis KS Diastolinis KS

Optimalus < 120 ir < 80

Normalus 120 - 129 ir (ar) 80 - 84

Aukštas - normalus 130 - 139 ir (ar) 85 - 89

I laipsnio hipertenzija (lengva) 140 - 159 ir (ar) 90 - 99

II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160 - 179 ir (ar) 100 - 109

III laipsnio hipertenzija (sunki) > 180 ir (ar) > 110

Izoliuota sistolinė hipertenzija > 140 ir < 90

13

Tachikardija - tai širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, kai širdies susitraukimų dažnis

viršija 60-80 kartų per minutę. Širdis gali pradėti stipriau plakti susijaudinus, išgėrus stiprios kavos

ar arbatos, fizinio krūvio metu, parūkius, ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje.

Susirgti tachikardija sąlygoja šie veiksniai: įgimtos ar įgytos širdies ligos, aukštas arterinis

kraujospūdis, širdies audinių pažeidimas dėl širdies ligų, psichoaktyvių medžiagų vartojimas,

dažnas kavos vartojimas, reakcija į tam tikrus vaistus, hipertiroidizmas, anemija, elektrolitų

disbalansas [31].

Miokardo infarktas – tai širdies raumens dalies žūtis dėl maitinančių kraujagyslių sutrikimo,

kai vainikinėmis kraujagyslėmis nebeprateka kraujas. Miokardo infarktui išsivystymui įtakos turi

keletas priežasčių: dažniausia – aterosklerozė. Cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimasis

kraujagyslių sienelėje mažina jos spindį tol , kol jis sumažėja tiek, jog širdies daliai, maitinamai tos

kraujagyslės, ima trūkti deguonies ir maisto medžiagų. [34].

1.3. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.

Pagrindinius kardiovaskulinius rizikos veiksnius (RV) galima suskirstyti į dvi grupes:

modifikuojamus ir nemodifikuojamus rizikos veiksnius.

Modifikuojami kardiovaskuliniai RV yra: arterinis kraujospūdis (sistolinis ir diastolinis),

cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, fizinis aktyvumas, kairiojo skilvelio hipertrofija.

Nemodifikuojami kardiovaskuliniai RV: amžius, lytis, šeiminė anamnezė, etninė grupė, rasė [22].

Netinkama mityba. Per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų,

kalio, magnio kiekis, per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys, angliavandeniai, druska ypač

kenkia širdžiai ir kraujagyslėms [35].

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per didelis sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimas yra vienas

pagrindinių kraujotakos sistemos ligų sukėlėjų. Norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų – labai

svarbu visavertė mityba, kuri turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos

normas, tap pat labai svarbus tinkamų maisto produktų vartojimas.

Išeminės širdies ligos atsiradimą labiausiai skatina riebaus maisto vartojimas, kuriame gausu

sočiųjų riebalų rūgščių, transmononesočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, kurie didina mažo

tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina ŠKL išsivystymą. Nustatyta, kad

bendro cholesterolio koncentracijai padidėjus 1 proc. rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis

gali padidėti 2 proc. Arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos

riziką taip pat didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Polinesočiosios ir mononesočiosios

riebalų rūgštys esančios augaliniuose aliejuose ir riebioje žuvyje turi įtakos cholesterolio

koncentracijos mažėjimui kraujyje. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp maisto, praturtinto

14

antioksidacinias savybias turinčiais vitaminais, vartojimo ir sumažėjusios rizikos susirgti širdies ir

kraujagyslių ligomis [36, 37, 38].

Nutukimas. Per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių nutukimo paplitimas

išaugo tris kartus: daugiau nei pusė suaugusių europiečių turi antsvorio, o kas ketvirtas – nutukimą.

Nustatyta, kad nutukusių ir antsvorį turinčių asmenų skaičius pasaulyje viršija skaičių žmonių, kurie

turi ribotą maisto racioną, badauja ir turi mažesnę nei normali kūno masę [36, 39]. Nutukimas

tampa vis svarbesne sveikatos problema. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs

riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita, dėl to dažniau serga

koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno

masės indeksas (KMI) didesnis nei 30. Asmenų, kurių KMI yra didesnis nei 35, mirtingumas net 2

kartus viršija mirtingumą asmenų, kurių KMI yra 25 ir mažesnis.

Fizinis pasyvumas. Pasyvūs žmonės, kurie fizine veikla užsiima rečiau nei 2 -3 kartus per

savaitę, neužsigrūdinę, du kartus dažniau atsiduria padidintos rizikos grupėje, susirgti širdies ir

kraujagyslių ligomis. Dėl fizinio pasyvumo kraujyje padaugėja riebalų, nutunkama, pakinta

gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Apsaugoti

nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų grėsmė sumažėja, jei

žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima aktyvia fizine veikla.

Rūkymas. Nikotinas ne tik priverčia mūsų širdį dažniau plakti, bet ir sukelia kraujagyslių

spazmus bei didina kraujospūdį. Nikotinas apsunkina širdies darbą, jos plakimas padažnėja iki 20

kartų per minutę dažniau nei nerūkančio asmens. Rūkymas turi įtakos aterosklerozinių plokštelių

susidarymui ant kraujagyslių sienelių, kraujo krešulių susidarymui kraujagyslėse, kurie labai

padidina miokardo infarkto grėsmę ir priartina ankstyvos mirties priežastį.

Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia

140/90 mmHg (net ir ramybės metu) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis kenkia kraujagyslėms ir

sukelia jų aterosklerozę, apsunkina širdies darbą.

Cukrinis diabetas. Neretas žmogus sendamas suserga diabetu, o tuo pačiu metu dažnai ir

hipertenzija. Cukrinis diabetas gali būti svarbus rizikos veiksnys anksčiau susirgti širdies ir

kraujagyslių ligomis. Šių ligų padidėjusią grėsmę lemia daugybė veiksnių: padidėjęs kraujospūdis,

sutrikusi kraujo lipidų pusiausvyra, nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (sveiko žmogaus

kraujyje jis neturėtų viršyti 5,5 milimolių litre (mmol/l), sutrikusi inkstų veikla.

Stresinės situacijos. Stresas, kuris tęsiasi ilgą gyvenimo laikotarpį, gali tapti vienu

svarbiausiu rizikos veiksnių, susergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Sergant depresija, dėl didelės

psichoemocinės įtampos kur kas dažniau sutrinka širdies veikla, kraujyje padidėja hormonų

15

katecholaminų skaičius, kuris iššaukia kraujagyslių spazmus ir sutrikdo kraujo lipidų normalią

pusiausvyrą, dėl to žmogų gali ištikti staigi mirtis.

Alkoholio vartojimas. Jei žmogus alkoholio suvartoja daugiau nei po du optimalius vienetus

(dvi taurės vyno arba bokalas alaus) per dieną, jo širdies funkcija silpnėja, atsiranda didesnė staigios

mirties tikimybė, yra pakenkiama širdies raumeniui ir atsiranda tiesioginė įtaka hipertenzijos raidai.

Paveldimumas. Jei šeimoje esančios moterys, jaunesnės nei 65 m., ir vyrai, jaunesni nei 55

m., yra sirgę hipertenzija ar mirę nuo jos.

Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja

po menopauzės).

Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai [35].

1.4. Mityba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis sveikos mitybos

taisyklių. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama vartoti maisto produktus,

kuriuose gausu: omega 3 riebalų rūgščių, vitamino C, vitamino E, vitamino D, kalcio, kalio,

magnio, dialiltrisulfido (česnakas), polifenolių [40].

Omega – 3 riebalų rūgštis

Polinesočiosios riebalų rūgštys yra privalomos ir būtinos organizmo gyvybinei veiklai

palaikyti. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra augalinės ir gyvūninės kilmės ir skirstomos į: omega-3

(linoleno, eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR) ir kt.), omega-6 (linolo, arachido ir kt.),

omega-9 (eruko ir kt.). Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios kraujo klampumui ir krešumui

(mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui, organizmo atsparumui. Nenormalus omega-3 ir

omega-6 riebalų rūgščių santykis yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir

padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Linolo (omega-6) riebalų

rūgštys turėtų sudaryti apie 4 proc. bendro paros energijos poreikio, linoleno riebalų rūgštims

(omega-3, eikozapentaeno ir dokozaheksaeno pirmtakas) – iki 0,5 proc. energijos poreikio. PSO

rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1–5:1. Rūgščių, kurių

žmogaus organizmas nesintetina (linolo ir alfa linoleno), reikia gauti su maistu. Nepakeičiamųjų

riebalų rūgščių yra ir augaliniuose (daugiausiai linolo), ir gyvūniniuose (daugiausiai linoleno)

maisto produktuose. Linolo rūgštis – pagrindinė sudedamoji dalis daugelyje augalinių aliejų

(kukurūzų, saulėgrąžų, sojų). Alfa linoleno rūgšties turi žalialapiai augalai, sojų, sėmenų ir rapsų

aliejai. Šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys yra pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis [41].

Vitaminas C

16

Žmogaus organizmas nesintezuoja vitamino C, todėl turime jo gauti su maistu. Vitaminas C

reikalingas kraujagyslėms: jis dalyvauja angliavandenių bei baltymų apykaitoje, susidarant

kolagenui, nuo kurio priklauso kraujagyslių sienelių pralaidumas bei audinių atsinaujinimas.

Vitaminas C yra antioksidantas, kuris mažina laisvųjų radikalų kiekį. Jis didina organizmo

atsparumą įvairioms ligoms. Dėl vitamino C trūkumo organizme sumažėja vario, mangano, cinko,

geležies, gali sutrikti širdies veikla. Siekiant išvengti vitamino C trūkumo, reikia nuolat vartoti

šviežių vaisių ir daržovių, ypač turtingų vitamino C, o pastebėjus trūkumo požymių — papildyti

savo racioną specialiais maisto papildais, turinčiais vitamino C [42].

Vitaminas E (tokoferolis)

Vitaminas E (tokoferolis) organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo kūno ląsteles nuo

laisvųjų radikalų poveikio, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Natūralūs vitamino E

šaltiniai yra nerafinuotas aliejus, kepenys, riešutai, kiaušinio trynys, pieno produktai, žirniai,

pupelės, špinatai. Suaugusiems žmonėms per parą reikia 10 mg, vaikams - 7 mg vitamino E. Esant

vitamino E pertekliui organizme padidėja kraujavimų rizika, susilpnėja imunitetas, [43]. Pasaulyje

yra atliktas tyrimas, kurio metu apklausus 200 000 respondentų iš įvairių bendruomenių visame

pasaulyje, buvo gauti neįtikėtini įrodymai – maitinantis maistu, kuriame yra daug vitamino E ar

naudojami vitamino E maisto papildai, sumažėja rizika susirgti širdies ligomis [44].

Vitaminas D

Vitamino D stoka padidina riziką susirgti ŠKL. Vitamino D trūkumas žmogaus organizme

gali padvigubinti mirties riziką – jį atstačius mirties rizika sumažėja iki 60 proc. Europoje atlikto

tyrimo duomenis nustatyta, kad žmonės, kurių organizme buvo per mažas vitamino D kiekis,

diabetu sirgo du kartus daugiau, nei turintys organizme pakankamą vitamino D kiekį, 40 proc.

tiriamųjų asmenų buvo linkę į aukštą kraujo spaudimą ir trečdalis į širdies raumenų nusilpimą ir

turėjo didesnę mirties riziką. 90 proc. šio vitamino turėtume gauti iš saulės spindulių ir tik 10

procentų iš maisto. Odos ląstelės sąveikaudamas su saule, skatina vitamino D gamybą organizme.

Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai, 20 min praleidimo

lauke saulėtą dieną [45].

Kalis

Kalis – svarbiausias organizmo mikroelemntas, kuris yra sutinkamas visuose gyvuose

organizmuose. Reguliuoja kraujo spaudimą, palaiko normalią organizmo skysčių pusiausvyrą,

reikalingas normaliam nervų sistemos funkcionavimui ir širdies raumenų veiklai, slopina laisvųjų

radikalų neigiamą poveikį ląstelėms, mažina trombų susidarymą arterijose. Nustatyta, kad

17

suvartojant daugiau kalio, mažėja hipertenzijos ir su ja susijusių ligų (insulto, infarkto, inkstų

nepakankamumo) rizika. Didelis kalio trūkumas gali sukelti pavojingus sveikatai širdies ritmo

sutrikimus ir padidėjusį kraujospūdį. Kalio dažniausiai trūksta dėl nevisavertės mitybos ir dietų,

žarnyno ligų, sutrikdančių kalio įsisavinimą, hormoninių vaistų, cukrinio diabeto [46]. Maisto

produktai, kuriuose gausu kalio: pupelėse ir žirniuose (apie 1300 mg kalio 100 g produkto),

riešutuose (apie 600 mg/100 g), špinatuose, kopūstuose ir petražolėse (apie 550 mg/100 g), bulvėse

(452 mg/100 g), vaisiuose – bananuose, papajose (apie 300 mg/100 g) [47]. Rekomenduojama paros

norma: optimali paros dozė yra 3000-4000 mg; pacientams, sergantiems širdies ligomis, reikėtų dar

daugiau kalio - 6000 mg per dieną [46].

Magnis

Magnis – vienas svarbiausių mineralų. Jis dalyvauja ląstelių energijos gamyboje, fermentų

veikloje, reguliuoja nervų impulsų plitimą. Nuo šio mineralo priklauso kalcio, kalio, fosforo, vario,

vitamino C ir cinko įsisavinimas. Magnis palaiko ritmingą širdies veiklą, mažina kraujagyslių

aterosklerozės vystymąsi. Nustatyta, kad vienus metus vartojant 350 mg magnio per dieną mažėja

širdies priepuolių ir staigių mirčių nuo širdies ligų skaičius. Trūkstant magnio, gali pasireikšti

širdies ritmo sutrikimai. Dažniausiai magnio trūksta dėl šių veiksnių: nevisavertė mityba, dieta,

intensyvus protinis darbas, stresas, alkoholis, per didelis kavos vartojimas, vėmimas, viduriavimas,

aktyvus sportas, dažnas lankymasis pirtyse, diuretikų vartojimas. Magnio paros norma yra 300 –

800 mg. Visą magnio dozę turime gauti su maistu; valgant greitą maistą, kurio pagrindą sudaro

rafinuotas maistas ir konservantai, didelis kiekis cukraus ir druskos, atsiranda magnio stygius

organizme; nepakankamai magnio gaunama badaujant, metant svorį. Maisto produktai, kuriuose yra

magnio: 100 g kviečių grūdų yra 308 mg, 100 g riešutų – 270 mg, 100 g pupų (baltųjų) – 130 mg,

100 g saulėgrąžų – 420 mg, 100 g špinatų – 58 mg, nemažai magnio turi brokoliai, kiauliena,

jautiena, lašiša, upėtakis. Maisto racione turi būti šviežių daržovių ir vaisių, vietoje valgomosios

druskos naudojama jūros arba mineralų druską, gaminami patiekalai iš rudųjų ryžių (baltuose

šlifuotuose ryžiuose yra tik magnio pėdsakai), grikių, perkama duoną su sėlenomis. Maiste turi būti

medžiagų, padedančių magnį įsisavinti: vitaminai B6 (bananai, užkeptos bulvės, rudieji ryžiai,

grikių kruopos) ir vitaminas B13 (oroto rūgštis), kurio yra ožkos piene [48]. Kalis ir magnis

organizme vienas nuo kito neatsiejami, nes magnis yra būtinas kaliui įsisavinti ląstelėse. Šie

mineralai veikia kraujo spaudimo reguliavimą, stiprina širdies raumenį ir reguliuoja ritmą, nervinių

impulsų plitimą [49].

Polifenoliai

Arbata – savo vartojimo dažnumu nusileidžia tik vandeniui. Žmogaus racione arbata turėtų

pakeisti kavą, nes joje yra mažiau kofeino ir ji daro teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimai

18

rodo, kad kai kurios arbatos gali padėti norint išvengti širdies ligų, diabeto, skatinti svorio

mažėjimą, mažinti cholesterolio kiekį. Pagrindinės arbatų rūšys yra – žalioji, juodoji, baltoji ir

raudonoji arbata, jos visos išgaunamos iš to paties augalo, kilusio iš Kinijos ir Indijos – „Camellia

sinensis“, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo būdai. Šis augalas pasižymi kaip turintis daugybę

cheminių medžiagų, kurios apibendrinant vadinamos polifenoliais. Arbatos nauda sveikatai –

polifenoliai yra galingi antioksidantai, į kuriuos įeina ir flavonoidai, kurie saugo nuo laisvųjų

radikalų žalingo poveikio ir tai padeda širdies ligų ir užsikimšusių arterijų [23].

Žalioji arbata – gaminama jos sudžiūvusius lapelius garinant arba skrudinant, o po to vėl

džiovinant. Žaliosios arbatos antioksidantai turi teigiamos įtakos norint sustabdyti progresavimą ar

norint išvengti užsikimšusių arterijų, deginti riebalus, sumažinti insulto riziką ir teigiamai veikia

cholesterolio kiekį kraujyje.

Juodoji arbata – gaminama iš fermentuotų Camellia sinensis lapų, ji turi daugiausiai kofeino iš visų

arbatų. Juodoji arbata gali sumažinti blogo cholesterolio kiekį kraujyje ir taip sumažinti insulto

riziką.

Raudonoji (ulongo) arbata – tai iš dalies fermentuota arbata, kuri mažina blogojo cholesterolio

kiekį kraujyje [50].

Graikiniai riešutai ir jų aliejus

Graikiniai riešutai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl

ypač rekomenduojami sergantiesiems ŠKL. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad net

vienkartinis graikinių riešutų aliejaus pavartojimas pagyvina kraujagyslių funkcijas. Graikiniai

riešutai padeda transportuoti „gerąjį cholesterolį“ (DTL) ir efektyviai šalina „blogojo“ cholesterolio

perteklių iš organizmo. Graikinių riešutų aliejus palankus kraujagyslėms. Mokslininkai teigia, kad

graikinių riešutų aliejus, vartojant jį pavalgius, kraujagysles veikia daug geriau. Tai ypač svarbu

žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių kraujagyslės neretai yra pažeistos.

Aliejus veikia ląstelių, dengiančių kraujagyslių vidinę sienelę – endotelio – vientisumą. Didelės

reikšmės turi graikiniuose riešutuose esantys alfalinoleno rūgštis, gamatokoferolis ir fitosterolis,

kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Alfalinoleno rūgštis yra polinesočiosios rūgšties omega-3

atmaina, gamatokoferolis – pagrindinė vitamino E forma, o fitosteroliai – į cholesterolį panašios

molekulės, kurios randamos daugelyje augalų ir jų sėklų. Studija parodė, kad nedideli mitybos

įpročių pakeitimai, maistą papildant graikiniais riešutais ar jų aliejumi, gali žymiai sumažinti

žmonių riziką sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Valgantieji graikinius riešutus ar jų produktus

daug lengviau pergyvena stresines situacijas. Rekomenduojama norma – 67 g riešutų per dieną [51].

Spanguolės

19

Spanguolėse yra organinių rūgščių, fruktozės, gliukozės, pektinų, vitaminų P, B1, B2, B6, C,

PP, įvairių mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, cinko, vario, stroncio, fosforo, geležies, aliuminio,

boro, mangano, nikelio – viso 25 cheminiai elementai [52]. Spanguolėse esantys junginiai išplečia

venas, maitinančias miokardą, ir pagerina širdies darbą. Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir

polifenolių, jos mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje – padeda išvengti

aterosklerozės ir infarkto, dėl esančių organinių junginių pagerėja kraujotaka, širdies, kepenų

darbas, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę.

Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir polifenolių, jos mažina vadinamojo blogojo

cholesterolio kiekį kraujyje – taigi padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto [53].

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus turi baltymų, mineralinių druskų ir oleino, vitaminų A, D, E, K, B, C ir P,

mažina insulino kiekį kraujuje, trombų formavimosi riziką, kraujospūdį ir gerina arterijų sienelių

elastingumą [54]. Alyvuogių aliejus nėra hidrogenizuotas aliejus. Hidratacija sukuria pavojingus

„transriebalus“, kurių yra margarine ir kituose supakuotuose maisto produktuose [55]. Svarbiausias

faktas – mažina riziką susirgti širdies ligomis ir reguliuoja kraujospūdį. Daugelyje mokslo darbų ne

kartą įrodytas teigiamas alyvmedžių aliejaus poveikis širdies veiklai, kraujospūdžiui [54]. Tyrimo,

kuris publikuotas „Molecular Nutrition & Food Research“, metu buvo aiškinamasi, kaip keturi

polifenoliniai junginiai apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio.

DHPEA-EGA pasirodė esąs efektyviausias, net ir esant nedidelei koncentracijai. Alyvuogių

aliejuje, lyginant su kitais, yra daugiausia antioksidantų DHPEA-EGA. Šie antioksidantai gali

sudaryti iki pusės viso antioksidantų, kurie yra alyvuogių aliejuje, kiekio [55]. Alyvuogės turi didelį

kiekį riebalų rūgščių, iš kurių net 75 proc. yra gerosios mononesočiosios riebalų rūgštys. Šios

riebalų rūgštys teikia stabilumo organizmo ląstelių membranai. Kartu su vitaminu E, o jo

alyvuogėse taip pat gausu, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų [54].

Augalai širdžiai

Nakvišų aliejuje (lot. Oenothera) yra gama linoleno rūgšties, padedančios organizme palaikyti

nesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyrą. Nakvišų aliejus reguliuoja hormonų veiklą ir kraujospūdį,

mažina cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ligų riziką.

Vaistinė agurklė (lot. Borago oficinalis) – natūralus polinesočiosios linoleno rūgšties šaltinis.

Jos sudėtyje yra didelis linoleno bei gama linoleno nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Abi šios rūgštys

būtinos žmogaus organizmui, o gama linoleno rūgštis yra vienintelis ir pagrindinis komponentas,

20

reikalingas prostaglandino gamybai žmogaus organizme. Prostaglandinas stabdo kraujo krešulių

susidarymą kraujagyslėse bei stiprina jų sienelių struktūrą.

Gudobelė (lot. Crataegus) – tai „maistas širdžiai“, arba dar kitaip vadinama – „širdies

toniku“. Gudobelės lapų ir žiedų sudėtyje esančios medžiagos – flavonoidai (hiperozidas,

kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninės rūgštys, rauginės medžiagos, saponinai, turi teigiamą

poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais nustatyta, kad gudobelių preparatai palaiko širdies

ir kraujagyslių sistemos funkciją, padeda, kai padidėja kraujospūdis.

Europinis alyvmedis (lot. Olea europaea) – Viduržemio jūros šalių augalas. Svarbūs sveikatai

yra alyvmedžio žiedai ir lapai. Jų sudėtyje esantys antioksidantas vitaminas E bei mononesočiosios

riebalų rūgštys padeda palaikyti optimalų cholesterolio kiekį ir turi teigiamą įtaką širdies bei

kraujagyslių sistemai. Alyvmedžių žiedų ir lapų ekstraktas gali padėti, kai padidėja kraujospūdis,

palaiko kraujagyslių sienelių funkciją. Jame gausu flavonoidų, kurie dalyvauja baltymų apykaitoje,

turi antioksidacinį poveikį

Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60

cm aukščio. Augalinė žaliava – valgomojo česnako svogūnai. Daugybė tyrimų įrodo česnako

reikšmingą poveikį žmogaus organizmo apsauginėms savybėms. Tyrimai rodo, kad česnakas

padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat gali padėti, kai kalkėja kraujagyslės,

palaiko kraujagyslių sienelių funkciją [56].

Bendrosios dietinės rekomendacijos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Maistas turi būti įvairus, gaunamos energijos suvartojimas turi užtikrinti idealų kūno svorį;

Daugiau valgyti vaisių, daržovių, grūdinių produktų, neriebių pieno produktų, riebios žuvies

ir liesos mėsos;

Riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. bendro kalorijų skaičiaus, su maisto gaunamo

cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg per dieną;

Sočiuosius riebalus reikia keisti daržovėse ir jūros gyvūnuose esančiais sudėtiniais

angliavandeniais, mono ir polinesočiaisiais riebalais [35].

Kraujo spaudimą reguliuojanti DASH dieta

Gyvenimo būdo pakeitimas turi didelį poveikį mažinant arterinį kraujo spaudimą ir tai turėtų

būti rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems hipertenzija. Svarbiausi pakeitimai: svorio

kontrolė, fizinis aktyvumas, bedruskė dieta, alkoholio vartojimo mažinimas, o svarbiausia – laikytis

valgymo plano atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą mitybą (DASH dieta), kurioje pabrėžiama, kad

21

reikėtų vartoti daug vaisių ir daržovių, sudėtinių angliavandenių, neriebių pieno produktų, mažinti

sočiųjų riebalų vartojimą. Laikantis tokių rekomendacijų, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo:

sumažinus svorį 10 kg, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 5–10 mm Hg, laikantis nurodytos

dietos – 8–14 mm Hg, vartojant bedruskę dietą – 2–8 mm Hg, padidinus fizinį aktyvumą – 4–9

mm Hg, sumažinus alkoholio vartojimą – 2–4 mm Hg [57].

Australijos nacionalinio sveikatos instituto užsakymu atlikti du tyrimai pateikė įdomių

įrodymų, kaip dieta galima kontroliuoti kraujo spaudimą. Abi studijos yra vadinamos DASH

(Dietary Approaches to Stop Hypertension – „pasiūlymai, kaip mityba sustabdyti hipertenziją“)

dieta. Pirmasis tyrimas atliktas 1997 m. nustatyta, kad kraujo spaudimo lygis gali pastebimai

nukristi vartojant maistą, turintį mažai riebalų, sočiųjų riebalų bei cholesterolio ir gausiai valgant

vaisių, daržovių bei neriebių pieno produktų. Ši dieta apsaugo nuo hipertenzijos, ir kai kuriais

atvejais sumažina kraujo spaudimą kaip hipertenziją slopinantys vaistai. Rezultatai buvo pastebėti

per 2 savaites, o dieta išliko veiksminga dar 8 savaites (nepaisant asmens lyties, etniškumo ar

buvusio kraujo spaudimo). DASH dieta siūlo maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulų, kalcio,

magnio ir kalio; visi jie lemia mažesnį kraujo spaudimą. Taip pat siūlo mažiau vartoti sočiųjų

riebalų. Kasdien reikia 8–10 kartų valgyti vaisių ir daržovių, suvartoti 2–3 produktus neriebių pieno

produktų. Vėlesniais tyrimais, atliktais 2000 m., buvo siekiama nustatyti, ar mažesnis druskos

vartojimas gali dar labiau lemti rezultatus. Valgomojoje druskoje ir kituose produktuose esantis

natris gali padidinti kraujo spaudimą priversdamas organizmą sulaikyti vandenį, dėl to padidėja

kraujo kiekis ir kraujo spaudimas. Dėl natrio susitraukia kapiliarai. Šis tyrimas atskleidė, kad

DASH dieta kartu su druskos vartojimo sumažinimu yra puikus gydymo būdas. Visi dalyviai turėjo

naudos dėl sumažinto druskos kiekio.

DASH dietos patarimai:

Grūdai ir jų produktai: kasdien 7–8 porcijos;

Vaisiai ir daržovės: kasdien 4–5 porcijos;

Neriebūs ar mažai riebalų turintys pieno produktai: kasdien 2–3 porcijos;

Mėsa, paukštiena ar žuvis: kasdien po 2 porcijas ar keletą mažesnių po 85 g;

Riešutai, sėklos ar ankstinės daržovės: per savaitę po 4–5 porcijas;

Riebalai: kasdien po 2–3 porcijas, venkite sočiųjų riebalų;

Saldumynai: ne daugiau nei 5 kartus per savaitę [66].

Visiems, norintiems išvengti ŠKL, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos

rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0:

0 – nerūkyti;

22

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min.

vidutinio intensyvumo fizine veikla;

5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien;

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg;

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l;

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto [35].

1.5. Dokumentai, reglamentuojantys sveiką mitybą.

2010 metais baigė galioti 1998 m. parengta ir patvirtinta Lietuvos sveikatos programa [58,

60], kuri tuo metu atitiko valstybės galimybes, bet buvo per daug optimistiška. Lietuvai sunkiai

sekėsi užtikrinti programos tikslų įgyvendinimą, bet visos nuo 1998 m. dirbusios vyriausybės dėjo

pastangas, kad būtų likviduotas atsilikimas [59, 60]. 2009 m. buvo pasiekta vidutinė gyvenimo

trukmė, kuri atitiko Lietuvos sveikatos programoje 2010 m numatytą tikslą. Nors buvo įgyvendintas

vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos programos tikslų, yra svarbu užtikrinti, kad 2011–2020 m.

Lietuvos gyventojų sveikatos lygis priartėtų prie ES šalių gyventojų, sumažėtų mirtingumas ir

sergamumas, kuris yra išvengiamas. Būtina atnaujinti sveikatos apsaugos sistemą, pirmumo tvarka

plėtoti medicinių tyrimų ir technologijų plėtrą, kontroliuoti neefektyvaus medicinio gydymo plėtrą,

teikti informaciją visuomenei apie sveikos gyvensenos ir tinkamai parinkto gydymo naudą geresnei

gyvenimo kokybei [60].

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa (Programa) nustato sveikatinamo veiklos

tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini įgyvendinti Valstybės

pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, nustatytus tikslus. Strateginis

Programos tikslas yra pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau,

pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Būtent trečiajame ir ketvirtajame

Programos tiksluose skiriamas dėmesys sveikai mitybai lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, ypač

ŠKL prevencijai, nes vykdant ankstesnę Sveikatos 1998–2010 m. programą nepavyko sumažinti

širdies ir kraujagyslių ligų masto Lietuvoje. Sergamumas ŠKL suaugusiųjų tarpe didėja: 2005 m. –

229,8/1000 gyv., 2008 m. – 269,6/1000 gyv., 2011 m. – 321,2/1000 gyv., 2014 m. – 359,8/1000

gyventojų [21].

Trečias Sveikatos 2014–2025 m. programos tikslas, kuriuo siekiama formuoti sveiką

gyvenseną ir jos kultūrą. Trečiajam tikslui pasiekti buvo iškelti trys uždaviniai: 1) sumažinti

alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir

prieinamumą; 2) skatinti sveikos mitybos įpročius; 3) ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius.

23

Visi trys uždaviniai glaudžiai susiję su ŠKL prevencija. Trečio tikslo pirmam uždaviniui pasiekti

numatytos tokios priemonės: mažinti psichoaktyvių medžiagų paklausą ir vartojimą, taikant PSO

rekomenduojamas priemones, kurios yra efektyvios, moksliškai pagrįstos ir apima psichoaktyvių

medžiagų reklamos ribojimą, pardavimo vietas ir pardavimo laiką. Taip pat organizuoti socialines

prevencines kampanijas tikslinėms asmenų grupėms, pasitelkiant NVO, šviesti visuomenę apie

psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą sveikatai.

Programos trečio tikslo antram uždaviniui įgyvendinti numatytos šios priemonės: vykdyti

gyventojų mitybos įpročių stebėseną ir reguliariai vertinti antsvorio ir su juo susijusių ligų riziką

sveikatai, gyventojų mitybos ir su ja susijusių sveikatos problemų pokyčius.

Sveikatos 2014–2025 m. programos trečio tikslo trečiam uždaviniui pasiekti numatytos tokios

priemonės: sudaryti galimybes žmonėms būti fiziškai aktyviais darbe, buityje, laisvalaikio metu ir

gerinti susiekimą, skatinantį fizinį aktyvumą. Mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad didžioji

pasaulio gyventojų, net 60 proc., yra fiziškai pasyvūs arba nepakankamai aktyvūs. Aktyvi fizinė

veikla sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprina imunitetą, raumenų sistemą, mažina ir

leidžia kontroliuoti kūno masę, gali sumažinti riziką susirgti depresija. Remiantis PSO Pasaulio

maisto, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos rekomendacijomis, pakaktų pusės valandos

vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis

sumažėtų

Situacija Lietuvoje rodo, kad nesportuoja ir nesimankština beveik pusė Lietuvos gyventojų,

kai ES valstybių narių vidurkis siekia beveik 40 proc. Gyventojų fizinis pasyvumas yra pagrindinė

nutukimo priežastis. Nutukimas paplitimas pastaraisiais metais tik didėja ir tampa svarbia sveikatos

problema. Nutukusiems žmonėms gresia didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga ir

hipertenzija.

Ketvirtas Programos tikslas yra užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą,

orientuota į gyventojų poreikius ir vienas iš uždavinių yra stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų

prevenciją ir kontrolę. XXI a. lėtinės neinfekcinės ligos tapo visuotine sveikatos problema.

Pagrindinės šių ligų priežastys susijusios su žmogaus elgsena: netinkama mityba, nepakankamas

fizinis aktyvumas, žalingų įpročių paplitimas, kuris nuolat didėja. Šie veiksniai didžiausią įtaką turi

sergamumui ir mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mažinti sergamumui ir mirtingumui

nuo ŠKL numatyta šioje Programoje diegti efektyvias visuomenės sveikatos strategijas, kuriomis

būtų siekiama pakeisti socialines normas, skatinat sveiką gyvenseną, sveiką mitybą ir mažinti

modifikuojamų rizikos veiksnių paplitimą ir poveikį [11].

Taip pat didelis dėmesys sveikai mitybai ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai skiriama

programoje „Sveikata 2020“, kurios tikslas yra reikšmingai pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę,

24

sumažinti netolygumus sveikatos srityje, stiprinti visuomenės sveikatą bei užtikrinti, kad sveikatos

priežiūros sistemos būtų orientuotos į žmogų – universalios, teisingos, tvarios ir kokybiškos.

Strategija „Sveikata 2020“ pagrįsta keturiomis prioritetinėmis politinės veiklos sritimis, kurios

tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios: 1) investuoti į

žmonių sveikatą, taikant gyvenimo ciklo modelį ir suteikiant žmonėms daugiau galimybių; 2)

spręsti pagrindines regiono žmonių sveikatos problemas, susijusias su neužkrečiamosiomis ir

užkrečiamosiomis ligomis; 3) stiprinti į žmones orientuotas sveikatos priežiūros sistemas,

visuomenės sveikatos gebėjimus ir pasirengimą nenumatytiems atvejams; 4) kurti atsparias

bendruomenes ir palankią aplinką [61].

Sveikatos programose didelis dėmesys nukreiptas į sveikos mitybos įpročių skatinimą.

Šiandien yra sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad mityba, atitinkanti rekomenduojamas

paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių

neinfekcinių ligų, o nesubalansuota mityba skatina nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimus, didina

riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kinta teigiama linkme: vis dažniau vartojama daržovių,

augalinių aliejų, grūdinių produktų, atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų. Nors Lietuvos gyventojų

mitybos įpročiai gerėja, yra svarbu, kad Lietuvos gyventojų maisto sudėtis atitiktų PSO

rekomendacijas, ugdyti sveikos mitybos įpročius, didinant socialinės reklamos sveikatos tema

mastą, teikti informaciją apie subalansuotą mitybą ir jos įtaką sveikatai, skatinti Lietuvos įmones

gaminti ir tiekti vidaus rinkai sveikatai palankų maistą, ypač atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo

sveikatinimo reikmes, informaciją apie maisto produktų sudėtį pateikti aiškiai, suprantamai ir

matomoje vietoje, dažniau vykdyti projektus, kurie skatina taisyklingą požiūrį į sveikatą bei mitybą

ir juos palaikyti visoms valstybės institucijoms, nuolatos vykdyti gyventojų mitybos įpročių

stebėseną ir gautus rezultatus panaudoti praktinėje veikloje, siekiant formuoti sveikesnę visuomenę.

25

2. TYRIMO METODAI IR APIMTIS

Tyrimo tipas. Tyrimo laikotarpiu atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio ir kokybinis

tyrimai.

Tyrimo objektas. Asmenų, sergančių ŠKL, mitybos įpročiai.

Populiacija. 1 uždavinio tyrimo populiacija buvo asmenys, sergantys ŠKL. 2 uždavinio

tyrimo populiacija buvo BPG.

1 uždavinys

Pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (I00-I99), mitybos įpročiams įvertinti

atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio tyrimas. Ligoninės tyrimui pasirinktos patogosios imties

metodu. Tokiu būdu Vilniaus miesto sav. pasirinktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių

klinikos, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė

ligoninė. Vilkaviškio savivaldybėje pasirinkta VšĮ Vilkaviškio ligoninė. Tyrimui pasirinkti visi

minėtose ligoninėse, vidaus ligų skyriuose, hospitalizuoti vyresni nei 18 m. pacientai, sergantys

širdies ir kraujagyslių ligomis, sutikę dalyvauti anketinės apklausos tyrime. Anketinė apklausa

vykdyta 2014–2015 m. spalio–vasario mėnesiais. Tyrimui atlikti visose atrinktose ligoninėse buvo

gautas vidaus ligų skyrių vedėjų žodinis sutikimas. Prieš pradedant pildyti anketą, visi respondentai

buvo supažindinti su anketos pildymo instrukcijomis, buvo informuoti, kad dalyvavimas tyrime yra

savanoriškas, apklausa yra anoniminė ir jų atsakymai bus naudojami tik statistiniams

apibendrinimams, jiems buvo pateiktas tyrimo tikslas. Tyrimui skirtas anketas tyrėjas pats dalino

respondentams, anketos buvo pildomos vietoje. Vidutiniškai anketos pildymas truko 15–20 min.

Sutikusiam tyrime dalyvauti pacientui buvo duodama anketa ir tuščias vokas. Užpildytą anketą

respondentas pats įdėjo į voką ir užklijuotą atidavė tyrėjui.

Kiekybinio tyrimo imtį sudarė visi minėtose ligoninių vidaus ligų skyriuose hospitalizuoti

pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Buvo vykdomas ištisinis kiekybinis tyrimas,

anketos dalintos visiems iš eilės tyrimo apklausos laikotarpiu sutikusiems dalyvauti tyrime

pacientams. Anketinės apklausos laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje apklausta 85

respondentai, o Vilkaviškio miesto savivaldybėje apklausta 23 respondentai. Klausimyną sudaro 42

klausimas (1 priedas), iš jų 39 uždari ir 3 atviri klausimai. Klausimynas suskirstytas į dvi klausimų

grupes: socio–demografinius ir pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, mitybos įpročių

vertinimą klausimus. Anketinei apklausai naudotas tyrėjo sudarytas klausimynas. Klausimyno

patikimumui nustatyti naudotas test–retest metodas. Atliktas bandomasis tyrimas 2014 m. rugsėjo 1

26

d. su pakartojimu po 10 dienų. Paskaičiuotas Cohen‘o Kappa koeficientas svyravo nuo 0,2 iki 0,85.

Klausimynų formuluotės buvo koreguotos, jei koeficientas buvo mažesnis už 0,7, taip pat

atsižvelgiant į bandomojo tyrimo dalyvių komentarus.

2 uždavinys

Gydytojų teikiamos informacijos vertinimui atliktas kokybinis tyrimas. Panaudotas tyrėjos

sudarytas klausimynas, kurį sudarė atviri ir pusiau atviri klausimai (2 priedas). Klausimynas buvo

suderintas su magistrinio darbo vadove. Patogiosios imties metodu atrinkti 6 Vilniaus m. sav.

esantys šeimos medicinos centrai ir 4 Vilkaviškio m. sav. Iš kiekvieno atrinkto šeimos medicinos

centro apklausta po vieną BPG. Informantai buvo informuojami apie tyrimą, dalyvavimas buvo

anonimiškas ir savanoriškas. Informantų buvo prašoma atsakyti į klausimus, kurie susiję su širdies

ir kraujagyslių ligomis, sergančių asmenų mitybą.

Duomenų tvarkymas ir analizė

Pacientų anketinės apklausos duomenims tvarkyti sukurta duomenų bazė SPSS programoje.

Siekiant išvengti klaidų, pirminiai duomenys peržiūrėti prieš vedant į programą ir dar kartą

patikrinti, perkėlus į elektroninę laikmeną. Nekokybiškai užpildytos anketos buvo pašalintos iš

tolimesnės duomenų analizės. Tyrime nekokybiškomis anketomis laikytos tokios anketos, kuriose

nebuvo pažymėti kontroliniai klausimai (1 ir 19), neužpildyta daugiau kaip pusė anketos ir grąžintos

neužpildytos. Taip pat buvo atliekamas tyrimo duomenų masyvo patikrinimas, apskaičiuojant

atsakymų pasiskirstymo dažnį, patikrinta, ar nėra neįtikėtinų reikšmių (išskirtys, didžiausia ir

mažiausia reikšmės).

BPG anketinės apklausos kiekvienam klausimui sudarytos kategorijos pagal visų gydytojų

dažniausiai pateiktus atsakymo variantus. Atsakymų variantų kategorijos buvo sukoduotos ir

suvestos į Microsoft Excel programą.

Statistika

Kiekybiniame tyrime skirtumo statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal pasirinktą

statistinio reikšmingumo lygmenį ά = 0,05. Rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai

reikšmingais, kai p ≤ 0,05. Skirtumai tarp grupių buvo palyginti taikant chi kvadrato ( χ2 ) testą.

Tyrime pateikiami tik statistiškai reikšmingi pjūviai. BPG bei maisto produktų rinkos analizei

kokybinių tyrimo atsakymų rezultatai buvo suskirstyti į kategorijas ir atlikta turinio analizė.

27

Etika

Tyrimas planuotas pagal bendruosius mokslinių tyrimų reikalavimus, jo atlikimui Bioetikos

komiteto leidimas nebuvo reikalingas. Kokybinis ir kiekybinis tyrimai buvo atlikti tik respondentui

/ informantui savanoriškai sutikus ir gavus žodinį sutikimą. Kiekvienas respondentas / informantas

buvo informuotas apie teisę nedalyvauti tyrime arba nutraukti tyrimą bet kuriuo metu. Tyrimo

klausimynai buvo anonimiški, juose pateikti atsakymai buvo naudojami tik apibendrintai statistinei

analizei. Su tyrimo metu surinktais duomenimis susipažino tik tyrimą atlikęs asmuo ir tyrimo

vadovas.

Savarankiškas darbas

Pirmam uždaviniui pasiekti buvo specialiai sudaryta 42 klausimų anoniminė anketa (1

priedas) apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių vyresnių nei 18 m. asmenų mitybą. Anketinė

apklausa vykdyta Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilkaviškio miesto savivaldybėje esančiose

stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), vidaus ligų skyriuose. Anketinė

apklausa atlikta 2014–2015 m. spali–vasario mėn. Per tiriamąjį laikotarpį surinktos 135 anketos.

Patikrinus anketas ir atmetus tyrimui netinkamas anketas, į anketinių duomenų vedimo formą

suvestos 103 anketos, kurios panaudotos tolimesnei duomenų analizei. Anketinių duomenų vedimo

forma sudaryta Microsoft Excel (2013 m.) programa. Suvedus visas anketas, jos buvo dar kartą

patikrintos, o anketinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 statistinę programą. Gydytojų

klausimyną (2 priedas) sudarė atviro ir uždaro pobūdžio klausimai, todėl kiekvieno klausimo

atsakymai buvo suskirstyti į kategorijas. Kategorijos sudarytos atsižvelgiant į dažniausiai gydytojų

pateiktus atsakymus.

28

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. 1 uždavinys. Respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročių vertinimas

Socio – demografiniai respondentų duomenys

Aiškinantis respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročius, apklausta 103 tyrime sutikę

dalyvauti asmenys. Vilniaus miesto sav. apklausta 80, Vilkaviškio miesto sav. – 23 respondentai.

Didžioji dalis (77,7 proc.) apklausta Vilniaus miesto sav. Apklausoje daugiau apklausta vyrų nei

moterų, atitinkamai 62,1 proc. ir 37,9 proc. Vidutinis respondentų amžius buvo 50,5 (± 1,75).

Jauniausias apklausoje dalyvavęs respondentas buvo 24 metų amžiaus, vyriausias – 91 m. Beveik

visi (78,6 proc.) apklaustųjų tyrimo metu turėjo darbą, beveik pusės respondentų (44,7 proc.)

pajamos per mėnesį siekė 700 – 1000 eurų, tik 10,7 proc. apklaustųjų per mėnesį gavo iki 300 eurų

pajamų. Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad lankosi privačiose ASPĮ, likusieji –

valstybinėse ASPĮ. Daugiau nei trečdalis (37,9 proc.) respondentų lankosi ASPĮ, kai pajunta

neigiamus sveikos pojūčius arba keletą kartų per pusmetį (28,2 proc.), beveik dešimtadalis (9,7

proc.) lankosi bent keletą kartų per mėnesį (2 lentelė).

2 Lentelė. Socio – demografiniai respondentų duomenys (abs. sk., proc.)

Kintamieji Abs. sk. Proc.

Širdies ir kraujagyslių liga

Hipertenzija 82 79,6 Tachikardija 7 6,8

Žemas kraujo spaudimas 14 13,6

Lytis

Vyras 64 62,1

Moteris 39 37,9

Savivaldybė

Vilnius

80 77,7

Vilkaviškis 23 22,3

Lankymasis pas BPG

Bent kartą per mėnesį 20 19,4

Bent kartą per pusmetį 32 31,1

Bent kartą per metus 12 11,6

Lankosi, kai pajunta neigiamus sveikatos pojūčius 39 37,9

Ar dirba

Taip

81 78,6

Ne 22 21,4

Pajamos

iki 300 eurų 11 10,7

300–500 eurų 20 19,4

500–700 eurų 14 13,6

700–1000 eurų 46 44,7

Virš 1000 eurų 12 11,7

29

Vertinant respondentų sergamumą ŠKL (1 paveikslas), nustatyta, kad daugiausiai respondentų

buvo sergančių hipertenzija, mažiausiai - tachikardija (χ2 = 7,810, p = 0,018). Vertinant ŠKL

sergamumą tarp Vilniaus m. sav. ir Vilkaviškio m. sav. nustatyta, kad hipertenzija sirgo 76,8 proc.

vilniečių, o Vilkaviškio m. sav. 82,6 proc. respondentų. Lyginant sergamumą tachikardija,

nustatyta, kad tik 5 proc. Vilniaus ir 13 proc. Vilkaviškio respondentų sirgo tachikardija. Žemą

kraujo spaudimą turėjo 4, 3 proc. Vilkaviškio ir 16,3 proc. Vilniaus respondentų.

1 paveikslas. Respondentų sergamumas ŠKL pagal lytį

Sveikatą lemiantys veiksniai

Respondentų buvo klausiama apie žalingus įpročius, fizinį aktyvumą ir kitus su gyvensena

susijusius veiksnius (3 lentelė). Dažniausiai respondentai savo sveikatos būklę vertino kaip vidutinę

(60,2 proc.), 35 proc. vertino kaip pakankamai gerą ir tik vienas respondentas savo sveikatos būklę

įvertino labai gerai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad trečdalis respondentų nurodė, kad kasdien

rūko tabaką, o alkoholinius gėrimus dažniau nei du kartus per savaitę vartoja penktadalis

respondentų. Dažniausiai (58,3 proc.) alkoholinius gėrimus vartoja kartą per savaitę ar rečiau.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad nerūko tabako, o penktadalis nevartoja alkoholio.

Stresines situacijas patiria daugiau nei pusė respondentų (56,3 proc.), kiti atsakiusieji nepatiria arba

nežino. Įvertinus respondentų fizinį aktyvumą, nustatyta, kad mažiau nei pusė (40,8 proc.)

respondentų (kasdien arba keletą kartų per savaitę) sportuoja. Panaši dalis respondentų (38,8 proc.)

sportuoja retai, o penktadalis – nesportuoja.

30

3 Lentelė. Respondentų sveikatą lemiantys veiksniai (abs. sk., proc.)


Tabako rūkymas

Kasdien 34 33,0 Kartą per savaitę 3 2,9

Nerūko 66 64,1

Alkoholio vartojimas

Kasdien 0 0

Daugiau nei du kartus per savaitę 22 21,4

Vieną kartą per savaitę ar rečiau 60 58,2

Nevartoja 21 20,4

Fizinis aktyvumas

Kasdien

3 2,9

1–2 kartus per savaitę 39 37,9

1–2 kartus per mėnesį

40 38,8

Nesportuoja 21 20,4

Patiriamas stresas

Taip 58 56,3

Ne 35 34,0

Nežino 10 9,7

Sveikatos būklės vertinimas

Labai gera

1 1,0

Pakankamai gera 36 35,0

Vidutinė

62 60,2

Bloga 4 3,8

Respondentų buvo klausta, kaip jie vertina savo mitybą. Visi nurodė, kad savo mitybą vertina

kaip visavertę, nė vienas respondentas nesirgo cukriniu diabetu, o padidintą cholesterolio kiekį

kraujyje turėjo trečdalis respondentų.

Tyrimo metu nustatyta, kad didesnes pajamas (daugiau nei 500 eurų/mėn.) gaunantys

respondentai geriau vertina savo sveikatą, nei gaunantys mažesnes pajamas (χ2 = 50,760, p ≤0,001),

geriau sveikatą vertina respondentai, kurie lankosi pas BPG kartą per pusmetį, nei tie, kurie lankosi

dažniau (χ2 = 126,726, p ≤0,001). Galima daryti prielaidą, kad respondentai, kurie rečiau lankosi

ASPĮ, turi nežymius sveikatos sutrikimus ar investuoja į sveikatos gerinimą daugiau, dėl didesnių

gaunamų pajamų, todėl savo sveikatą vertina geriau. Moterys savo sveikatos būklę vertina geriau

nei vyrai (χ2 = 13,365, p = 0,001), atitinkamai 58,3 proc. moterų savo sveikatą vertina pakankamai

gerai, o vyrų – tik 41,7 proc. (2 paveikslas).

31

2 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal lytį

Respondentai, kurie sportuoja keletą kartų per savaitę, savo sveikatą vertina geriau, nei

nesportuojantys (χ2 = 43,740, p = 0,003). Padidinto cholesterolio kiekį kraujyje turintys

respondentai savo sveikatą vertina blogiau, nei tie, kurių kraujyje nėra cholesterolio kiekio

pertekliaus (χ2 = 18,792, p = 0,001) (3 paveikslas).

3 paveikslas. Cholesterolio kiekio kraujyje įtaka respondentų nuomonei apie savo sveikatos būklę

Respondentų mitybos įpročių vertinimas

Aiškinantis, ar respondentams, diagnozavus ŠKL, jie pakeitė savo mitybos įpročius, anketinių

duomenų analizė parodė, kad tik 13,6 proc. atsakiusiųjų pakeitė savo mitybą. Nustatyta, kad tik

p = 0,001

32

penktadalis (17,1 proc.) respondentų, sergančių hipertenzija pakeitė savo mitybą, likusieji tyrimo

dalyviai atsakė, kad nepakeitė savo mitybos.

Mitybos įpročių nepakeitę respondentai dažniausiai nurodė, kad jiems trūksta valios pakeisti

mitybos įpročius (75,3 proc.), taip pat įvardijo kitas priežastis: gydytojai nenurodė, kad mitybą

reikia keisti (3,4 proc.), trūko informacijos, kaip pakeisti mitybos įpročius (21,3 proc.).

Atskiru klausimu pasiteiravus respondentų, ar BPG yra davęs mitybos patarimų, susijusių su

mityba sergant ŠKL, absoliuti dauguma (88,3 proc.) nurodė, kad yra gavę mitybos patarimų, 11,7

proc. nurodė, kad nėra gavę patarimų ar nežino. Nustatyta, kad dažniausiai mitybos patarimus

gauna visi respondentai, sergantys tachikardija ir turintys žemą kraujo spaudimą, ir tik apie 15 proc.

sergančiųjų hipertenzija nurodė, kad negauna mitybos patarimų iš BPG ar nežino (4 paveikslas).

4 paveikslas. Respondentams duodamų BPG mitybos patarimų, sergant ŠKL, pasiskirstymas pagal

ligą

Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma (74,8 proc.) respondentų nesilaiko specialių dietų, skirtų

sergant ŠKL, ketvirtadalis atsakiusiųjų nurodė, kad laikosi dietų, iš jų 17,5 proc. laikosi dietų be

gydytojo paskyrimo. Iš visų respondentų, kurie nepakeitė mitybos įpročių diagnozavus ŠKL, tik

12,6 proc. turėdami galimybę keisti mitybos įpročius, vis tiek nekeistų mitybos (4 lentelė).

33

4 Lentelė. Respondentų mitybos įpročių keitimo vertinimas (abs. sk., proc.)

Abs. sk. Proc.

Ar diagnozavus širdies ligą pakeitėte savo mitybos įpročius

Taip 14 13,6 Ne 89 86,4

Kodėl nepakeitėte savo mitybos įpročių

Gydytojas nenurodė, kad mitybą reikia keisti 3 3,4

Trūko informacijos, kaip pakeisti mitybos įpročius 19 21,3

Trūko valios pakeisti mitybos įpročius 67 75,3

Jei turėtumėte galimybę, ar pakeistumėte savo mitybos įpročius

Taip

90 87,4

Ne 13 12,6

Ar esate kada nors gyvenime sulaukęs/usi mitybos patarimų iš savo BPG

Taip 91 88,3

Ne 8 7,8

Neatsimena 4 3,9

Ar esate kada nors gyvenime laikęsis/usis dietos, skirtos sergant ŠKL

Taip, tik su gydytoju paskyrimu

3 2,9

Taip, be gydytojo paskyrimo 18 17,5

Abiem atvejais

5 4,9

Ne 77 74,8

Druskos vartojimas

Vertinant respondentų atsakymus apie druskos ir cukraus suvartojamą kiekį per parą, remtasi

PSO rekomendacijomis [36] ir respondentų atsakymai suskirstyti į dvi kategorijas: suvartojamas

druskos kiekis per parą skirstytas į daugiau nei 5 g/ parą arba mažiau nei 5 g/parą. Suvartojamo

cukraus kiekis per parą skirstytas į daugiau/ mažiau nei 10 g/parą.

Tyrimo apklausos metu nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų suvartoja druskos

daugiau nei 5 g/parą, kas rodo, kad suvartojamas druskos kiekis viršija rekomenduojamą paros

normą. Ketvirtadalis respondentų teigia, kad per parą suvartoja iki 5 g druskos, tik penki

respondentai nurodė, kad druskos nevartoja visiškai (5 paveikslas).

34

5 paveikslas. Respondentų suvartojamos druskos kiekis per parą

Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL, su suvartojamu

druskos kiekiu per parą, nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius suvartoja iki 5 g per

parą, o respondentai, kurie nepakeitė mitybos įpročių, suvartoja daugiau nei rekomenduojama paros

norma (χ2 = 19,975, p = 0,001).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų suvartojamo druskos kiekio

per parą. Dažniau moterys druskos suvartoja iki 5 g per parą, o daugiau vyrų suvartoja daugiau nei

5 g druskos per parą (χ2 = 21,524, p ≤ 0,001) (6 paveikslas).

6 paveikslas. Respondentų suvartojamos druskos kiekis per parą pagal lytį

35

Anketinių duomenų analizė parodė, kad tachikardija sergantys respondentai dažniausiai per

parą suvartoja daugiau nei 5 g druskos, lyginant su kitomis ŠKL sergančiais pacientais

(hipertenzija, žemas kraujo spaudimas) (χ2 = 15,83, p = 0,018) (7 paveikslas).

7 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, suvartojamos druskos kiekis per parą

Respondentai, kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis, druskos suvartoja mažiau nei

5 g per parą, lyginat su cholesterolio pertekliaus kraujyje neturinčiais respondentais (χ2 = 18,715, p

= 0,003). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir

suvartojamo druskos kiekio per parą. Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys respondentai

daugiau suvartoja druskos per parą lyginant su mažesnes pajamas gaunančiais apklaustaisiais (χ2 =

40,613, p ≤ 0,001). Patiriamas stresas turi įtakos suvartojamam druskos kiekiui per parą. Dažniau

stresą patiriantys respondentai suvartoja druskos daugiau nei 5 g per parą, nei mažiau streso

patiriantys (χ2 = 17,825, p = 0,009).

Cukraus vartojimas

Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad per parą suvartoja cukraus

daugiau 10 g/parą, 16,5 proc. nurodė suvartojantys cukraus iki 10 g/parą, tokia pati dalis

atsakiusiųjų nurodė, kad cukraus nevartoja (8 paveikslas).

p = 0,018

36

8 paveikslas. Respondentų suvartojamo cukraus kiekis per parą

Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL, su suvartojamu

cukraus kiekiu per parą, nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius suvartoja iki 10 per

parą, o respondentai, kurie nepakeitė mitybos įpročių, suvartoja daugiau nei rekomenduojama paros

norma (χ2 = 11,460, p = 0,010). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų

suvartojamo cukraus kiekio per parą. Dažniau moterys cukraus suvartoja iki 10 g per parą, o tuo

tarpu, daugiau vyrų suvartoja cukraus daugiau nei 10 g per parą (χ2 = 34,556, p ≤ 0,001) (9

paveikslas).

9 paveikslas. Respondentų suvartojamo cukraus kiekis per parą pagal lytį

37


parą suvartoja daugiau nei 10 g druskos, lyginant su kitomis ŠKL (hipertenzija, žemas kraujo

spaudimas) sergančiais pacientais (χ2 = 40,094, p ≤ 0,001) (10 paveikslas).

10 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, suvartojamo cukraus kiekis per parą

Tyrimo metu nustatyta, kad patiriamas stresas turi įtakos suvartojamam cukraus kiekiui per

parą. Mažiau streso patiriantys respondentai suvartoja daugiau cukraus nei dažniau stresines

situacijas patiriantys apklaustieji (χ2 = 12,665, p = 0,046). Taip pat nustatytas statistiškai

reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir suvartojamo cukraus kiekio per parą.

Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys respondentai suvartoja cukraus per parą daugiau

lyginant su mažesnes pajamas gaunančiais apklaustaisiais (χ2 = 37,164 p ≤ 0,001).

Riebus gyvulinės kilmės maisto vartojimas

Tyrimo apklausos metu nustatyta, kad riebų gyvulinės kilmės maistą keletą kartą per dieną

vartoja beveik pusė respondentų (43,7 proc.), po penktadalį respondentų riebų gyvulinės kilmės

maistą vartoja kartą per dieną ar keletą kartų per savaitę, mažiau nei dešimtadalis vartoja rečiau nei

kartą per savaitę (11 paveikslas).

p ≤ 0,001

38

11 paveikslas. Respondentų riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas

Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant

ŠKL iš BPG, mažiau vartojo riebaus gyvulinės kilmės maisto nei patarimų negavę asmenys (χ2 =

20,714, p = 0,004). Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL,

nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius vartoja riebaus gyvulinės kilmės maisto

mažiau, nei asmenys, kurie nepakeitė mitybos (χ2 = 37,202, p ≤ 0,001). Nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų vartojamo riebaus gyvulinės kilmės maisto. Moterys

riebaus gyvulinės kilmės maisto vartoja mažiau nei vyrai (χ2 = 37,719, p ≤ 0,001) (12 paveikslas).

12 paveikslas. Respondentų riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas pagal lytį

p ≤ 0,001

39


parą suvartoja daugiau riebaus gyvulinės kilmės maisto, lyginant su kitomis ŠKL (hipertenzija,

žemas kraujo spaudimas) sergančiais respondentais (χ2 = 32,550, p ≤ 0,001) (13 paveikslas).

13 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir

vartojamo riebaus gyvulinės kilmės maisto. Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys

respondentai daugiau vartoja riebaus gyvulinės kilmės maisto lyginant su mažesnes pajamas

gaunančiais apklaustaisiais (χ2 = 26,456, p = 0,009. Asmenys, kurie retai sportuoja ar visiškai

nesportuoja dažniau vartoja riebų gyvulinės kilmės maistą lyginant su dažnai sportuojančiais

respondentais (χ2 = 32,235, p ≤ 0,001).

Jūros gėrybių vartojimas

Vertinant respondentų jūros gėrybių vartojimą nustatyta, kad bent kartą per dieną jūros

gėrybių vartoja tik 13,6 proc., o net trečdalis respondentų vartoja rečiau nei kartą per savaitę (14

paveikslas).

40

14 paveikslas. Respondentų jūros gėrybių vartojimas


ŠKL iš BPG, daugiau vartojo jūros gėrybių nei patarimų negavę asmenys (χ2 = 17,738, p = 0,034).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūros gėrybių vartojimo ir sergamumo ŠKL.

Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie turi žemą kraujo spaudimą dažniau vartoja

jūros gėrybes, nei kitomis ŠKL (hipertenzija, tachikardija) (χ2 = 23,782, p = 0,005) (15 paveikslas).

15 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, jūros gėrybių vartojimas

41

Šviežių daržovių vartojimas

Tyrimo apklausos metu vertintas šviežių daržovių suvartojimas ir nustatyta, kad daugiau nei

80 proc. atsakiusiųjų šviežias daržoves vartoja bent kartą per dieną, o kartą per savaitę ar rečiau –

7,8 proc. (16 paveikslas).

16 paveikslas. Respondentų šviežių daržovių vartojimas

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų šviežių daržovių vartojimo.

Moterys šviežias daržoves vartoja dažniau nei vyrai (χ2 = 18,472, p ≤ 0,001) (17 paveikslas).

17 paveikslas. Respondentų šviežių daržovių vartojimas pagal lytį

42

Anketinių duomenų analizė parodė, kad žemą kraujo spaudimą turintys ir tachikardija

sergantys respondentai daugiau suvartoja šviežių daržovių, lyginant su hipertenzija sergančiais

respondentais (χ2 = 19,858, p = 0,025) (18 paveikslas).

18 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, šviežių daržovių vartojimas

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Vilniaus ir Vilkaviškio miesto sav.

gyvenančių respondentų. Vilniaus miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL, vartoja

daugiau šviežių daržovių nei Vilkaviškio miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL (χ2

= 14,736, p = 0,006). Nustatyta, kad dažniau sportuojantys respondentai šviežias daržoves vartoja

dažniau lyginant su retai ar visai nesportuojančiais respondentais (χ2 = 74,571, p ≤ 0,001).

Duomenų analizė atskleidė, kad respondentai, kurių kraujyje yra nepadidėjęs cholesterolio kiekis,

šviežių daržovių suvartoja daugiau, lyginat su cholesterolio kraujyje turinčiais respondentais (χ2 =

30,215, p ≤ 0,001) (19 paveikslas).

43

19 paveikslas. Respondentų šviežių daržovių vartojimas lyginant su cholesterolio kiekiu kraujyje

Skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimas

Į klausimą, ar vartoja skaidulinius, ląsteliena praturtintus maisto produktus, 68,9 proc. atsakė

teigiamai, trečdalis nurodė, kad nevartoja. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir

moterų skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimo. Moterys skaidulinių, ląsteliena

praturtintų maisto produktų vartoja dažniau nei vyrai (χ2 = 16,015, p ≤ 0,001) (20 paveikslas).

20 paveikslas. Respondentų skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimas pagal

lytį

p ≤ 0,001

44

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto

produktų vartojimo ir sergamumo ŠKL. Anketinių duomenų analizė parodė, kad absoliučiai visi

žemą kraujo spaudimą turintys respondentai vartoja šiuos maisto produktus, sergantys tachikardija –

85,7 proc. , o hipertenzija – 62,2 proc. vartoja skaidulinius, ląsteliena praturtintus maisto produktus

(χ2 = 8,968, p = 0,01) (21 paveikslas).

21 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų

vartojimas

Kavos (kofeino turinčių produktų) vartojimas

Į klausimą, ar vartoja kavą (kofeino turinčius produktus) 89,3 proc. atsakė teigiamai,

dešimtadalis nurodė, kad nevartoja. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad kofeino turinčius

produktus vartoja bent keletą kartų per dieną, o trečdalis atsakiusiųjų nurodė, kad vartoja bent kartą

per dieną. Žaliąją arbatą vartoja beveik 75 proc. respondentų (22 paveikslas).

p = 0,01

45

22 paveikslas. Respondentų kavos (kofeino turinčių produktų) vartojimas

Geriamojo vandens vartojimas

Anketinės apklausos metu nustatyta, kad beveik pusė respondentų geriamojo vandens per parą

suvartoja daugiau nei du litrus. Iki dviejų litrų suvartoja beveik apie 45 proc., nežino, kiek suvartoja

per parą, beveik 6 proc. (23 paveikslas).

23 paveikslas. Respondentų geriamojo vandens suvartojimas per parą


ŠKL iš BPG, daugiau geria vandens nei patarimų negavę asmenys (χ2 = 20,845, p = 0,006).

46

5 Lentelė. Respondentų mitybos įpročiai (abs. sk., proc.)


Riebaus gyvulinės kilmės maisto suvartojimas

Keletą kartų per dieną

45 43,7

3,

1 kartas per dienas 22 21,4

Keletą kartų per savaitę 28 27,2

Rečiau nei kartą per savaitę 8 7,8

Jūros gėrybių suvartojimas


8 7,8



1 kartą per savaitę 25 24,3


Šviežių daržovių suvartojimas


49 47,6

,6 1 kartas per dienas 34 33,0


1 kartą per savaitę 6 5,8


Skaidulinių, ląsteliena praturtinto maisto vartojimas

Vartoja 71 68,9

Nevartoja 32 31,1

Kavos (kofeino turinčių produktų) suvartojimas


62 67,4



Geriamojo vandens suvartojimas per parą

Daugiau nei 2 litrus

50 48,5

Mažiau nei 2 litrus 15 14,6

Apie 2 litrus 32 31,1

Nežino 6 5,8

Maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL, vartojimas

Respondentų buvo klausiama, apie maisto produktus ir papildus, skirtus sergant ŠKL, kuriuos

galima įsigyti parduotuvėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad maisto produktus, skirtus sergant ŠKL,

parduotuvėse perka daugiau nei trečdalis respondentų (35,9 proc.), o maisto papildus, skirtus

sergant ŠKL, vaistinėse pirko net trys ketvirtadaliai (75,7 proc.) (24 paveikslas).

47

24 paveikslas. Respondentų maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL įsigijimas

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad visiško sveikatos pagerėjimo pakeitus mitybą ar

pradėjus vartoti maisto produktus/ papildus, skirtus ŠKL, nepajuto nė vienas respondentas. Kartais

sveikatos pagerėjimą jaučia du trečdaliai respondentų, o sveikatos būklė nepakito net 33 proc.

apklaustųjų.

Apskaičiuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, kurie perka maisto

papildus vaistinėse, skirtus sergant ŠKL, ir asmenų, kurie neperka. Respondentai, kurie perka

maisto papildus, skirtus, sergant ŠKL, sveikatos būklės pagerėjimą jaučia dažniau nei asmenys,

kurie neperka (χ2 = 22,696, p ≤ 0,001) (25 paveikslas).

25 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės pokyčiai vartojant maisto papildus, skirtus sergant

ŠKL

48

6 Lentelė. Respondentų maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL, įsigijimas pagal

ligą (proc.)

Kintamieji Hipertenzija Tachikardija Žemas kraujo

spaudimas

Ar perkate parduotuvėse maisto

produktus, skirtus sergant ŠKL

Taip 39,0 14,3 28,6

Ne 61,0 85,7 71,4

Ar perkate vaistinėse maisto papildus,

skirtus sergant ŠKL

Taip 70,7 100,0 92,9

Ne 29,3 0 7,1

Anketinės apklausos metu nustatyta, kad beveik du trečdaliai respondentų mano, kad

Lietuvoje yra lengva įsigyti maisto produktus/ papildus, sergant ŠKL. Penktadalis respondentų

galimybę įsigyti įvardijo kaip labai lengva, o apie 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad įsigyti maisto

produktus/ papildus, skirtus sergant ŠKL, yra sunku arba jie nežino, kur įsigyti (26 paveikslas).

26 paveikslas. Respondentų nuomonė apie maisto produktų/ papildų, skirtų sergant ŠKL, įsigijimo

galimybes Lietuvoje

Anketinių duomenų analizė parodė, kad apklaustųjų nuomone jiems lengva gauti informacijos

susijusios su mityba, kuri skirta sergantiems ŠKL. Respondentai nurodė, kad jiems pakanka

informacijos visais, su mityba, sergant ŠKL, klausimais (78 proc.). Daugiau nei dešimtadalis

respondentų nurodė, kad naudojasi tik gydytojų teikiama informacija, taip pat daugiau nei 10 proc.

mano, kad informacija yra nekonkreti, teikiama tik apie sveiką gyvenseną arba yra jiems

nepasiekiamose erdvėse (pvz. tik socialinėje medijoje) (27 paveikslas).

49

27 paveikslas. Respondentų nuomonė apie informacijos prieinamumą, skirtą sergant ŠKL

Respondentų nuomone, didžiausią įtaką mitybos pasirinkimui daro noras gerai jaustis – 57,3

proc., dviem penktadaliams asmenų atsakomybė prieš šeimos narius ir finansinė padėtis, apie 4

proc. apklaustųjų mitybos pasirinkimui įtakos nedaro niekas (28 paveikslas).

28 paveikslas. Respondentų, pagrindinės priežastys dėl ko keičiama mityba, sergant ŠKL

Anketinės apklausos duomenų analizė parodė, kad net 93,2 proc. apklaustųjų artimųjų

(šeimos narių, draugų, bendraamžių, kolegų) laikosi visavertės mitybos principų. Trys ketvirtadaliai

respondentų artimųjų palaiko apklaustųjų, sergančių ŠKL, mitybos įpročius.

50

Į klausimą, ar žinote dietas, skirtas sergant ŠKL, daugiau nei pusė respondentų atsakė

teigiamai, o likusi pusė respondentų nežino dietų, skirtų sergant ŠKL arba jų nepamena (29

paveikslas).

29 paveikslas. Respondentų žinios apie dietas, skirtas sergant ŠKL

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė respondentų žino dietas, skirtas

sergant ŠKL, bet tik šeštadalis (16,5 proc.) visų apklaustųjų laikosi dietos, kuri yra skirta, sergant

ŠKL.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, kurie laikosi dietos, skirtos

ŠKL ir jaučia teigiamą mitybos poveikį sveikatos būklei, ir tarp respondentų, kurie nesilaiko dietos,

skirtos sergant ŠKL. Absoliučiai visi respondentai, kurie laikosi dietos, skirtos sergant ŠKL, jautė

teigiamą mitybos poveikį sveikatai (χ2 = 10,033, p = 0,001) (30 paveikslas).

51

30 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės pokyčiai, laikantis dietos, skirtos sergant ŠKL

Anketinės apklausos rezultatai apie ŠKL sergančius respondentus parodė, kad jų mityba ir

nesubalansuota ir nėra tinkama sergant ŠKL. Dauguma respondentų jūros gėrybes valgo rečiau nei

kartą per savaitę, riebų gyvulinės kilmės maistą vartoja keletą kartų per dieną, kavą (kofeino

turinčius produktus) geria keletą kartų per dieną, cukraus ir druskos suvartoja daugiau nei

rekomenduojama paros normą. Nors dauguma respondentų žino dietas ir rekomendacijas kaip reikia

maitintis sergant ŠKL, bet tik maža dalis respondentų jų laikosi ir maitinasi taip, kaip

rekomenduojama, sergant ŠKL.

p = 0,001

52

3.2. 2 uždavinys. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie širdies ir

kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą

Tyrime dalyvavo 6 BPG, dirbantys Vilniaus m. sav. ir 4 BPG, dirbantys Vilkaviškio m. sav.

šeimos medicinos centruose. Tyrime dalyvavo 9 moterys ir 1 vyras (7 lentelė).

7 Lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristikos

Kodas Lytis Miestas Specialybė ASPĮ A Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras

B Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras

C Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras

D Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras

E Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

F Vyr. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

G Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

H Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

I Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

J Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras

Analizės metu atliktas kodavimas, išskirtos 8 subkategorijos, siekant išskirti akcentus, kurie

atsispindėjo informantų atsakymuose bei išskirtos 3 kategorijos, ieškant bendrybių tarp išskirtų

subkategorijų. 8 lentelėje pateikiami kokybinių duomenų analizės rezultatai (matrica).

8 Lentelė. Kokybinių duomenų analizės rezultatai (matrica)

Kategorija Subkategorija Kodai

Patarimai mitybos klausimais

Dieta Rekomendacijos susijusios su

dieta

Produktai, kuriuos

rekomenduojama atsisakyti iš

mitybos raciono

Sveikos mitybos skatinimas

Žalingi įpročiai Alkoholio ir tabako

vartojimas

Infomacijos pateikimo forma Dalomoji medžiaga Lankstinukai

Žodinė informacija Patarimai Maisto papildai ir maisto

produktai, įsigijami

vaistinėse ir maisto prekių

parduotuvėse

Maisto papildai Mg, K

Maisto produktai Natūralūs ir sveiki produktai

Maisto papildų/ produktų

įtaka sveikatai

Sveikatos palaikymas

Patarimai mitybos klausimais

Tyrimo metu pirmiausiai įvertinome, kokia informacijos forma BPG duoda patarimus

mitybos klausimais pacientams, sergantiems ŠKL. Nustatyta, kad dažniausiai informacija

pateikiama lankstinukais ar kita dalomąja medžiaga arba perduodama žodžiu: „paprastai pacientus

53

informuoju žodžiu, patariu, kaip reikėtų keisti mitybą, taip pat informuoju, kad informacijos galima

surasti internete ir spaudoje”, „<...> turime lankstinukų ir išdaliname pacientams<...>”. Kokybinio

tyrimo metu visi informantai nurodė, kad savo pacientams, sergantiems ŠKL, duoda patarimus

mitybos klausimais. Informantai nurodė, kad teikia informaciją pacientams apie dietas, kurios

skirtos sergant ŠKL: „bendrosios dietinės rekomendacijos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis”,

“patariu laikytis dietos”. Tyrimo dalyviai be dietų savo pacientams, sergantiems ŠKL, siūlo keisti

mitybos įpročius, atsisakant, kai kurių maisto produktų: “patariu, kokių produktų reikia atsisakyti,

kurių vartojimo kiekį reikia sumažinti”, „duodami patarimai kaip maitintis <...>”. Taip pat

informantai nurodė, kad pacientams akcentuoja, jog sergant ŠKL svarbi subalansuota mityba: „<...>

jei pacientas jaučia sunkumą, atsikratant tam tikrų, netinkamos mitybos įpročių, siūlau jų atsisakyti

palaipsniui, svarbu, kad mityba duotų naudą, o ne žalą”, „pacientas turi atsisakyti riebių, gyvūninės

kilmės produktų, riboti druskos ir alkoholio kiekį, daugiau vartoti žuvies produktų, daržovių, riboti

kavos gėrimą”. Dauguma BPG taip pat kaip svarbų veiksnį nurodė optimalų kūno svorį: „<...>

mankštintis, sureguliuoti kūno svorį, jei jis yra per mažas arba per didelis”, „reguliariai mankštintis,

jei yra reikalinga, skiriamos specialios dietos, kad atsikratytų svorio”.

BPG nurodė, kad svarbu reguliuoti žalingų įpročių vartojimą asmenims, kurie serga ŠKL,

nes tai pasunkina ligos eigą: „svarbu riboti alkoholio kiekį”, „<...> atsisakytų alkoholio ir nerūkytų,

vartotų vaistus ir elementus skirtus širdžiai”.

Maisto papildai ir maisto produktai

Kokybinio tyrimo metu informantų buvo klausiama, kokius specialius maisto papildus siūlo

savo pacientams, kurie serga ŠKL. Visi informantai nurodė, kad maisto papildų skyrimas asmeniui

yra individualus, atsižvelgiama į kiekvieno paciento sveikatos būklę bei poreikius: „jei yra poreikis

tuomet skiriu maisto papildus, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientams, svarbiausia

skirti papildus savo sudėtyje turinčius Mg ir K elementų”.

Specialiai maisto produktų, sergant ŠKL, BPG nesiūlo kiekvienam savo pacientui, o

rekomenduoja rinktis kuo natūralesnius ir sveikesnius produktus: „tokių produktų pirkimas, manau,

yra kiekvieno paciento pasirinkimo laisvė, nes jie kainuoja daugiau nei įprasti produktai, esmė, kad

pacientas maitintųsi taip, kad tai būtų naudinga jam”, „maisto parduotuvėse gausu įvairių produktų,

kurie „skelbia”, jog padeda sureguliuoti kūno svorį, sumažinti cholesterolio kiekį. Mano nuomone,

svarbu, kad pacientas suprastų, kad valgant, nesirūpinant savo sveikata, tai yra valgant riebų, sūrų

maistą, mažai daržovių ir žuvies, tokie produktai neturi jokio poveikio. Svarbu kiekvieną dieną

rinktis sveikus, natūralius ir organizmui naudingus produktus”, „siūlau pirkti natūralius produktus,

mažiau perdirbtus, be sintetinių dažiklių, perdirbtų riebalų ir cukraus”, „svarbiausia, kad pacientas

rinktųsi sveiką maistą ir turėtų subalansuotą mitybą. Produktai, kuriais prekiaujama parduotuvėse,

54

skirti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, gal ir geri, bet nereikia kreipti didelio dėmesio į mitybą

šiais produktais. Svarbu, kad kiekvieną dieną maisto racionas būtų pilnas, o mityba sveikatinanti ir

atitiktų bendrąsias dietines rekomendacijas, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis”.

Informantų buvo prašoma išsakyti savo nuomonę, ar jie tiki, kad mityba ir papildai, pritaikyti

sergantiems ŠKL asmenims, gali padėti išvengti rimtesnių negalavimų. Visų informantų nuomonė

sutapo, jie tiki, kad subalansuota mityba ir reikiami papildai asmenų sveikatą veikia teigiamai:

„taip, specialūs maisto papildai ir subalansuota mitybą daro didelę įtaką žmogaus sveikatos būklei”.

Taip pat visi informantai nurodė, kad šių pacientų grupei svarbu ne tik sveikatinanti ir subalansuota

mityba, bet ir fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas.

Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad visi gydytojai duoda mitybinius patarimus savo

pacientams, sergantiems ŠKL, pataria, kokių maisto produktų reikia atsisakyti bei išskiria maisto

papildų naudą sveikatai.

55

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šis tyrimas vykdytas, siekiant įvertinti asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis,

mitybos ypatumus. Tuo tikslu atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Tyrimo metu, remiantis

surinktais duomenimis, įvertinti asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, mitybos

ypatumai bei BPG veikla, susijusi su patarimų davimu pacientams, sergantiems ŠKL.

Lyginant pacientų socio–demografinius rodiklius ir sveikatą lemiančius veiksnius nustatyti

reikšmingi skirtumai, turintys įtakos pacientų sveikatos vertinimui: pajamos, lankymosi dažnis

ASPĮ, fizinis aktyvumas ir mityba. Tyrimo metu išryškėjo, kad didesnes pajamas (daugiau nei 500

eurų per mėnesį) gaunantys respondentai bei fiziškai aktyvesni savo sveikatą vertino geriau, nei

mažesnes pajamas gaunantys (p ≤ 0,001) ir fiziškai pasyvūs respondentai (p = 0,003). Pastebėta,

kad respondentai, kurie lankosi pas BPG kartą per pusmetį, savo sveikatą vertino geriau, nei tie,

kurie lankosi rečiau. Galima daryti prielaidą, kad respondentai, kurie rečiau lankosi ASPĮ, turi

nežymius sveikatos sutrikimus ar investuoja į sveikatos gerinimą daugiau, dėl didesnių gaunamų

pajamų, todėl savo sveikatą vertina geriau. Didesnės pajamos suteikia galimybę vartoti sveikesnį

maistą, kuris yra brangesnis nei įprastas maistas. Šį aspektą patvirtina kokybinis BPG tyrimas,

kuriame akcentuojama, kad sveikesnis maistas bei rekomenduojamas asmenims, sergantiems ŠKL,

yra brangesnis. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad savo sveikatos būklę geriau vertino moterys

(58,3 proc.) nei vyrai (41,7 proc.), tokį rezultatą patvirtina ir kiti Lietuvoje atlikti tyrimai [65].

Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp sveikatos vertinimo ir

alkoholio bei tabako vartojimo, nors mokslinėje literatūroje nurodoma, kad būtent alkoholio ir

tabako vartojimas yra rizikos veiksniai, turintys įtakos sveikatai. Tokius rezultatus galėjo iškreipti

mažas tiriamųjų skaičius.

Kokybinis BPG tyrimas parodė, kad visi gydytojai savo pacientams duoda patarimus bei

konsultuoja vizito metu mitybos klausimais. Tai patvirtino ir kiekybinis tyrimas, kurio metu

nustatyta, kad absoliuti dauguma (88,3 proc.) gydytojų duoda patarimus mitybos klausimais. Tačiau

tik 13,6 proc. apklaustųjų pakeitė savo mitybos įpročius, kai jiems buvo diagnozuota ŠKL.

Mokslinėje literatūroje pateikiama įrodymų, kad subalansuota mityba yra labai svarbus

veiksnys, sergant ŠKL, turintis įtakos sveikatos išsaugojimui. Tyrime buvo vertinamas apklaustųjų

druskos, cukraus, riebaus gyvulinės kilmės maisto, jūros gėrybių, šviežių daržovių, skaidulinių

(ląsteliena praturtintų) produktų, kavos (kofeino turinčių produktų) ir geriamojo vandens

vartojimas. Išanalizavus respondentų duomenis nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų druskos

suvartoja daugiau nei yra rekomenduojama paros norma. Asmenys, kurie pakeitė savo mitybos

įpročius, diagnozavus ŠKL, yra linkę vartoti druskos mažiau (< 5 g/per dieną), nei respondentai,

56

kurie nepakeitė mitybos (p = 0,001). Galima teigti, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius ir

druskos suvartoja mažiau nei 5 g/per dieną savo sveikata rūpinasi labiau.

Tyrimo metu išryškėjo vyrų ir moterų mitybos įpročių skirtumai. Vyrai daugiau nei moterys

vartoja druskos (p ≤ 0,001) bei cukraus (p ≤ 0,001). Šį skirtumą pagrindžia ir kiti Lietuvoje atlikti

tyrimai. 2009 m. atlikto tyrimo metu “Suaugusių dirbančių Vilniaus miesto gyventojų mitybos

savivertė ir mitybos įpročiai”, nustatyta, kad vyrai taip pat statistiškai patikimiau linkę vartoti

druskos daugiau nei moterys [64]. Daugiau nei 10 g per dieną suvartodavo cukraus 40,7 proc.

apklaustųjų vyrų, o moterų – 22,9 proc. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad gausus druskos

vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą [36], todėl labai svarbu neviršyti PSO rekomenduojamos

paros normos.

Sergant ŠKL labiausiai pavojingas yra sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste, nes

sočiųjų riebalų rūgščių per didelis vartojamas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusią cholesterolio

koncentracija kraujyje. Cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė

[36]. Nors asmenims, sergantiems ŠKL, yra teikiamos dietinės rekomendacijos, tyrimo metu

nustatyta, kad beveik pusė (43,7 proc.) respondentų riebų gyvulinės kilmės maistą vartoja keletą

kartų per dieną. Taip pat nustatyta, kad daugiau vyrų nei moterų riebaus gyvulinės kilmės maisto

vartoja daugiau (p ≤ 0,001). Lyginat su 2009 m. atlikto tyrimo “Suaugusių dirbančių Vilniaus

miesto gyventojų mitybos savivertė ir mitybos įpročiai” gautais rezultatais, kurių metu įvertinta, kad

riebios mėsos vartojimo dažnis tarp vyrų ir moterų smarkiai skyrėsi. Riebios mėsos valgančių vyrų

buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p < 0,05) negu moterų [64], galima teigti, kad moterys

dažniau renkasi liesą maistą, ne tokią riebią kaip vyrai. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad

asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius vartoja riebaus gyvulinės kilmės maisto mažiau, nei

asmenys, kurie nepakeitė mitybos (p ≤ 0,001).

Dietinėse rekomendacijose, sergant ŠKL, patariama daugiau vartoti produktų, turinčių omega

– 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių [35], kurios mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio

koncentraciją kraujyje [36], bet tyrimo metu nustatyta, kad tik 7,8 proc. apklaustųjų jūros gėrybes

vartoja kartą per dieną, 5,8 proc. – karą per dieną, keletą kartų ar vieną kartą per savaitę – 53,4

proc., o rečiau nei kartą per savaitę, net – 33 proc. Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys,

kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant ŠKL iš BPG, daugiau vartojo jūros gėrybių nei patarimų

negavę asmenys (p = 0,034). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūros gėrybių

vartojimo ir sergamumo ŠKL. Lyginant su 2008 m. atlikto tyrimo rezultatais reikšmingų skirtumų

nepastebėta. Žuvies (jūros gėrybių) produktų vartojimas neišaugo ir nesumažėjo [64].

Daugėja įrodymų, kad, sergant ŠKL, be sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio įtakos, didelę

reikšmę sveikatai turi vaisių, daržovių ir skaidulų maiste stoka [35]. Epidemiologinių tyrimų

57

duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas mažesnis valstybėse, kurių gyventojai

savo maisto racioną dažniau papildo šviežiomis daržovėmis ir vaisiais [36]. Šio tyrimo metu

nustatyta, kad 47,6 proc. respondentų šviežių daržovių vartojo keletą kartų per dieną. Lyginant

tyrimų duomenis galima teigti, kad Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves.

1996 m. bent 3 dienas per savaitę šviežių daržovių valgė 18 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, o 2008

m. – 63 proc. vyrų ir 68 proc. moterų [64], tyrimo metu nustatyta, kad šviežias daržoves valgė 100

proc. moterų ir 86 proc. vyrų.

Skaidulinius maisto produktus vartojo 92,3 proc. moterų ir 54,7 proc. vyrų. Galima teigti, kad

moterys statistiškai patikimiau yra linkę šviežių daržovių (p ≤ 0,001) ir skaidulinių produktų (p ≤

0,001) vartoti dažniau nei vyrai.

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Vilniaus ir Vilkaviškio miesto sav.

gyvenančių respondentų. Vilniaus miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL, vartoja

šviežių daržovių daugiau nei Vilkaviškio miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL (p

= 0,006). Nustatyta, kad dažniau sportuojantys respondentai šviežias daržoves vartoja dažniau

lyginant su retai ar visai nesportuojančiais respondentais (p ≤ 0,001). Duomenų analizė atskleidė,

kad respondentai, kurių kraujyje yra nepadidėjęs cholesterolio kiekis, šviežių daržovių suvartoja

daugiau, lyginat su cholesterolio kraujyje turinčiais respondentais (p ≤ 0,001), tai pagrindžia

mokslinius tyrimus, kurie teigia, jog daržovėse ir vaisiuose esančios fitocheminės medžiagos veikia

kaip antioksidatoriai, kai kurios jų mažina cholesterolio kiekį organizme. Daržovėse ir vaisiuose yra

kalio, magnio, kalcio, kurie gali mažinti arterinės hipertenzijos riziką [36].

Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant

ŠKL iš BPG, daugiau geria vandens nei patarimų negavę asmenys (p = 0,006).

Apskaičiuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, kurie perka maisto papildus

vaistinėse (75,7 proc.), skirtus sergant ŠKL, ir asmenų, kurie neperka. Respondentai, kurie perka

maisto papildus, skirtus, sergant ŠKL, sveikatos būklės pagerėjimą jaučia dažniau nei asmenys,

kurie neperka (p ≤ 0,001)

Absoliuti dauguma respondentų, kurie laikosi dietos, skirtos sergant ŠKL, jautė teigiamą

mitybos poveikį sveikatai (p = 0,001). Galima daryti prielaidą, kad asmenys, kurie laikosi mitybos

rekomendacijų palaiko savo sveikatos būklę ir net jaučia sveikatos pagerėjimą.

Kokybinio tyrimo metu buvo vertinama, ar BPG duoda mitybinius patarimus pacientams,

sergantiems ŠKL. Nustatyta, kad absoliučiai visi informantai savo pacientams duoda lankstinukus

arba žodžiu pataria mitybiniais klausimais. Taip pat nustatyta, kad BPG rekomenduoja ne tik

laikytis sveikatinančios mitybos principų, bet ir atsisakyti žalingų įpročių. BPG savo pacientams

pataria riboti druskos, kavos (kofeino turinčių produktų), riebaus gyvulinės kilmės maisto

58

vartojimą, daugiau vartoti jūros gėrybes, žalias daržoves, skaidulinius produktus, bet kiekybinio

tyrimo metu nustatyti duomenys rodo, kad riebaus gyvulinės kilmės maisto bent kartą per dieną

valgė 65,1 proc. respondentų, druskos daugiau nei rekomenduojama paros norma vartojo – 53,4

proc., kavos (kofeino turinčius produktus) kelis kartus per dieną vartojo net 67,4 proc. respondentų.

Nors šviežių daržovių (80,6 proc.) ir skaidulinių (ląsteliena praturtintų) maisto produktų (68,9 proc.)

vartojimas bent kartą per dieną atitinka rekomendacijas, bet žuvies (jūros gėrybių produktus)

vartojimas yra nepakankamas - tik 13,6 proc. apklaustųjų vartojo bent kartą per dieną. Kiekybinio

tyrimo metu nustatyta, kad 88,3 proc. respondentų yra gavę patarimų iš BPG mitybos klausimais, o

kokybinio tyrimo metu įvertinta, kad visi BPG duoda patarimus. Atsižvelgiant į rezultatus, kad tik

13,6 proc. apklaustųjų visiškai pakeitė mitybą, kai jiems buvo diagnozuota ŠKL, galima daryti

prielaida, kad mitybos pasirinkimas yra kiekvieno asmens savarankiškas pasirinkimas, kuriam

didelės įtakos nedaro BPG duodami patarimai.

Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad maisto papildai, skirti sergantiems ŠKL, ir

subalansuota mityba, gali pagerinti ŠKL segančių asmenų sveikatą, tik maisto papildai turi būti

skiriami kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir sveikatos būklę, o

kartu derinant sveikatinančią mitybą galima pagerinti bendrą organizmo būklę. Tai patvirtina

kiekybinio tyrimo metu nustatyti skirtumai tarp asmenų, geriančių maisto papildus ir jaučiančius

sveikatos pagerėjimą ir tarp asmenų, kurie negeria maisto papildų ir nejaučia sveikatos pagerėjimo.

59

5. IŠVADOS

1. Asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis mityba yra nesubalansuota, ir netinkanti,

sergant ŠKL. Per daug vartojama riebaus gyvulinės kilmės maisto, druskos ir cukraus, kasdienės

mitybos racione trūksta jūros gėrybių produktų ir šviežių daržovių vartojimo. Asmenys, kurie

pakeitė mitybą, diagnozavus ŠKL, laikosi dietinių rekomendacijų ir jų mityba yra labiau

subalansuota, nei asmenų, kurie nepakeitė mitybos, kai jiems buvo diagnozuota ŠKL. Jie vartoja

mažiau riebaus gyvulinės kilmės maisto, druskos, cukraus, daugiau vartoja jūros gėrybių, šviežių

daržovių, skaidulinių (ląsteliena praturtintų) produktų. Asmenys, kurie laikosi dietinių

rekomendacijų ir vartoja maisto papildus jaučia sveikatos pagerėjimą.

2. BPG savo pacientams duoda patarimus mitybos klausimais, susijusiais su ŠKL, tačiau tik 13,6

proc. respondentų pakeičia savo mitybos įpročius. Duodant patarimus yra didelis dėmesys

kreipiamas į kiekvieną pacientą individualiai ir pagal tai yra skiriama mityba bei papildai,

sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Visi BPG tiki (jų praktika įrodė), kad subalansuota mityba

ir suderinti maisto papildai gali pagerinti bendrą organizmo būklę.

3. Subalansuota mityba ir tinkamai parinkti maisto papildai, gali pagerinti sveikatos būklę asmenų,

sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.

60

2. REKOMENDACIJOS

1. Skatinti asmenis, sergančius ŠKL, pakeisti mitybą į rekomenduoją, sergantiems ŠKL.

2. Sudarinėjant mitybos rekomendacijas reikia labiau akcentuoti žuvies produktų, šviežių daržovių

ir skaidulinių (ląsteliena praturtintų) produktų naudą ir skatinti vartoti šių produktų dažniau ir siekti,

kad jų vartojimas atitiktų PSO rekomendacijas.

3. Skatinti asmenis, sergančius ŠKL, vartoti mažiau druskos, cukraus, riebaus gyvulinės kilmės

maisto.

4. Parengti metodines rekomendacijas BPG, apie mitybą, sergant ŠKL, kurios leisti gydytojams

suteikti naujausią ir konkrečią informaciją savo pacientams.

61

7. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Z. Javtokas, Lalonde, 1974. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vilnius, 2009. Prieiga per

internetą:

http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Kvalifikacijos_tobulinimas/Lektura/Z.Javtokas.%20Sveika

tos%20stiprinimo%20konspektas.pdf [žiūrėta 2015 02 15].

2. Škėmienė L., Ustinavičienė R., Piešinė L., Radišauskas R. Studentų mitybos ypatybės. Medicina,

2007; 43(2): 145-152.

3. Stukas R., Voicehovskaja I. Maisto papildų vartojimas tarp studentų medikų ir jų požiūris į

maisto papildus. Visuomenės sveikata, 2010; 1(48): 67-74.

4. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos 2014 –

2025 metų programos patvirtinimo“. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=149064&p_k=1 [žiūrėta 2015 02 09].

5. WHO. Obesity and Overweight, 2013. Prieiga per internetą:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/ [žiūrėta 2014 02 10].

6. Haubner U. 2733rd Employment, Social Policy, Health and Consumer Affairs Council Meeting /

Haubner U, Bartenstein M, Rauch-Kallat M //Press Release. Luxembourg, 1 and 2 June 2006.

Prieiga per internetą: http://www.consilium.europa.eu.

7. Rinkūnienė E., Petrulionienė Ž. , Zdanevičiūtė I., Dženkevičiūtė V. Mirtingumo nuo širdies ir

kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos sąjungos šalyse. Medicinos teorija ir praktika

2013 - T. 19 (Nr. 2). Prieiga per internetą: http://www.mtp.lt/files/MTP2-5str-130-136psl.pdf.

8. Petersen S, Peto V, Rayner M, Leal J, Luengo-Fernandez R, Gray A. European Cardiovascular

Disease Statistics. BHF: London; 2005.

9. Leterme Y, Coggi PT. OECD (2012), Health at a Glance: Europe 2012, OECD Publishing.

Prieiga per internetą: http://dx.doi. org/10.1787/9789264183896-en.

10. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežasčių registras. Mirties priežastys

2011 (išankstiniai duomenys). Vilnius, 2011.

11. Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programa.. Patvirtinta Lietuvos respublikos Seimo 2014 m.

birželio 26 d. nutarimu Nr. Nr. XII-964.

12. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Paskelbti galutiniai statistiniai mirties

priežasčių 2014 metais duomenys. Vilnius, 2015. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/news/901/789/Paskelbti-galutiniai-statistiniai-mirties-priezasciu-2014-metais-

duomenys.html [žiūrėta 2015 02 19].

13. European Commission. European Heart Health Charter. Prieiga per internetą

http://ec.europa.eu/eahc/documents/projects/highlights/EHHC_English.pdf [žiūrėta 2015 03 01].

62

14. WHPO. Global recommendations on physical activity for health. Geneva, 2010. Prieiga per

internetą: http://www.who.int/dietphysicalactivity/factsheet_recommendation/en/ [žiūrėta 2014

02 10].

15. Vilniuje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa „Mano širdis – mano

gyvenimas“. Prieiga per internetą: http://lsveikata.lt/sveika-visuomene/vilniuje-vykdoma-sirdies-

ir-kraujagysliu-ligu-prevencine-programa-mano-sirdis-mano-gyvenimas-2338 [žiūrėta 2015 03

01].

16. Barzda A., Bartkevičiūtė R., Abaravičius Jonas A. , Stukas R, Šatkutė R. Suaugusių Lietuvos

žmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika, 2009; T. 15 (Nr. 1)

53–58 p.

17. Cundiff DK, Lanou AJ, Nigg CR. Relation of Omega-3 Fatty Acid Intake to Other Dietary

Factors Known to Reduce Coronary Heart Disease Risk. Am J Cardiol 2007; 99(9): 1230–3.

18. Carluccio MA, Massaro M, Scoditti E, De Caterina R. Vasculoprotective Potential of Olive Oil

Components. Mol Nutr Food Res 2007; 51(10): 1225–34.

19. Aronis P, Antonopoulou S, Karantonis HC, Phenekos C, Tsoukatos DC. Eff ect of Fast-food

Mediterranean-type Diet on Human Plasma Oxidation. J Med Food 2007; 10(3): 511–20.

20. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežasčių registras. Mirties priežastys

2014.Vilnius, 2015.

21. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Pagrindinės vyrų ir moterų mirties priežastys

2014 m. Vilnius, 2015.

22. Mastavičiūtė A., Kasiulevičius V., Strazdienė V., Šapoka V. Arterinio kraujospūdžio ir

kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių sąsajos. Gerontologija 2011; 12(1): 26–32.

23. Conroy RM, Pyorala K, Fitzgerald AP, et al. Estimation of ten-year risk of fatal cardiovascular

disease in Europe: the SCORE project. Eur Heart J. 2003; 24: 987–1003.

24. Schaefer EJ. Lipoproteins, nutrition, and heart disease. Am J Clin Nutr. 2002; 75: 191–212.

25. Šlapikas R. Rizikos susirgti kardiovaskulinėmis ligomis įvertinimas. Europos širdies ir

kraujagyslių ligų profilaktikos gairės: pagrindinės nuostatos ir naujovės. Kardiologijos praktika,

2004; 6: 7.

26. Dobrovolskij V., Stukas R. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais. Visuomenės

sveikata, 2013; 23 tomas, Nr. 4, p. 34-41.

27. Mimgaudytė L., Rapolienė L. Suaugusių žmonių mitybos įpročių vertinimas remiantis sveikos

gyvensenos principais. Visuomenės sveikata 2015; 25 tomas, Nr. 6, p. 22-28.

28. Paulikaitė A. Lietuvių mitybos savitumai. Kodėl mūsų mityba ydinga? Lietuvos bendrosios

praktikos gydytojas, 2012 m.; 16 tomas, Nr. 4.

63

29. Eurostato informacija. Mirties priežasčių statistika, 2015. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt [žiūrėta

2015 03 01].

30. Zarasų rajono sav. VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centras. Širdies ligos. Zarasai, 2014. Prieiga

per internetą: http:// www.zarasupspc.lt/index.php/irdies-ligos [žiūrėta 2014 02 20].

31. Lietuvos širdies asociacija. Padidėjęs kraujospūdis. Prieiga per internetą:

http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/padidejes_kraujospudis/117/ [žiūrėta

2015 03 01].

32. MacMahon S, Rodgers A. The effects of antihypertensive treatment on vascular disease:

reappraisal of the evidence in 1994. J VascBiol Med 1993; 4: 265–71.

33. Rinkūnienė E., Petrulionienė Ž., Džnekevičiūtė V., Kutkienė S., Puronaitė R., Kizlaitis R.,

Laucevičius A. Tradicinių rizikos veiksnių paplitimas tarp pacientų, sergančių arterine

hipertenzija. Medicinos teorija ir praktika, 2013; 19 tomas, Nr. 2.

34. Miokardo infarktas. Prieiga per internetą: http://www.medguru.lt/ligos/miokardo-

infarktas/[žiūrėta 2014 02 20].

35. Petrulionienė Ž. Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas.

Vilnius: UAB "Vaistų žinios", 2010 m. Priega per internetą:

http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Sirdies%20ligos%20ir%20profi

laktika.pdf [žiūrėta 2015 03 05].

36. R. Bartkevičiūtė, A. Barzda, R. Stukas, A. Abaravičius, J. Petkevičienė, J. Klumbienė. Sveikos

gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga, (Vilnius), 2011.

37. Aronis P., Antonopoulou S., Karantonis H. C., Phenekos C., Tsoukatos D. C. Effect of Fast-food

Mediterranean-type Diet on Human Plasma Oxidation. J Med Food 2007; 10(3): 511–20.

38. Uleckienė S., Didžiapetrienė J., Griciūtė L. L. Vėžio profi laktika. VU Onkologijos institutas,

Vilnius, 2008.

39. Gardner G., Halweil B. Underfed and overfed: the global epidemic of malnutrition. Washington,

DC: Worldwatch Institute, 2000.

40. C. E. Berryman, J. A. Grieger, S. G. West, C-Y. O. Chen, J. B. Blumberg, G. H. Rothblat,

S.Sankaranarayanan, and P. M. Kris-Etherton “Postprandial Lipemia, Endothelial Function,

Oxidative Stress, and Cholesterol Efflux in Humans with Mild Hypercholesterolemia”;Journal of

Nutrition 2013 01.112.170993.

41. NMVRVI. Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys. Prieiga per internetą:

http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/525/ [žiūrėta 2015 03 05].

42. Dr. Mark Sircus, Ac., OMD, DM (P), Using Vitamin C for Heart Disease, Cancer and Cell

Protection. Prieiga per internetą:http://drsircus.com/medicine/cancer/using-vitamin-c-for-heart-

disease-cancer-and-cell-protection.

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt

64

43. Vitaminas E (tokoferolis). Prieiga per internetą: http://www.farmapedia.lt/vitaminai/vitaminai-ir-

maisto-papildai/vitaminai/vitaminas-e-tokoferolis [žiūrėta 2014 04 12].

44. Jeffrey Blumberg, Ph.D., F.A.C.N., Unraveling the Conflicting Studies on Vitamin E and Heart

Disease. Prieiga per internetą: http://lpi.oregonstate.edu/ss02/blumberg.html [žiūrėta 2014 04

12].

45. Dr. Vacek. Vitamimo D trūkumas organizme siejamas su širdies ligomis ir netgi mirtimi, 2014.

Prieiga per internetą:

http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/vitamino_d_trukumas_organizme_siejamas_su_sirdies_

ligomis_ir_netgi_mirtimi [žiūrėta 2014 04 12].

46. Kalis. Kalio citratai. Prieiga per internetą: http://www.esat.lt/vitaminai_mineralai.php?lt=kalis

[žiūrėta 2014 03 28].

47. Valgydami daugiau kalio turinčių maisto produktų galime sumažinti kraujospūdį. Prieiga per

internetą: http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sveikata/valgydami-daugiau-kalio-turinciu-

maisto-produktu-galime-sumazinti-kraujospudi-201303131406.htm [ žiūrėta 2014 03 28].

48. Magnis – lyderis kovoje su stresu. Prieiga per internetą:

http://ligos.sveikas.lt/lt/vaistineles_straipsniai/magnis__lyderis_kovoje_su_stresu [žiūrėta 2014

04 03].

49. Paliulis A. Kalis ir magnis – širdžiai, kraujotakai ir nervų sistemai. Prieiga per internetą:

http://apie.eurovaistine.lt/lithuania/lt/straipsniai/sveikatingumo_centras/sirdies_bendruomene_1/

suzinokite_daugiau_/kalis_ir_magnis_sirdziai_kraujotakai_ir_nervu_sistemai [žiūrėta 2014 04

03].

50. Gvazdaitis A. Arbatos nauda sveikatai, 2014. Prieiga per internetą: http://sveika.lt/arbatos-nauda-

sveikatai [žiūrėta 2014 04 10].

51. C. E. Berryman, J. A. Grieger, S. G. West, C-Y. O. Chen, J. B. Blumberg, G. H. Rothblat,

S.Sankaranarayanan, and P. M. Kris-Etherton “Postprandial Lipemia, Endothelial Function,

Oxidative Stress, and Cholesterol Efflux in Humans with Mild Hypercholesterolemia”;Journal of

Nutrition 2013 01.112.170993. Prieiga per internetą: http://www.vaistai.lt/Graikiniai-riesutai-ir-

ju-aliejus-sergantiems-sirdies-ir-kraujagysliu-ligomis-1931.html [žiūrėta 2014 04 23].

52. William B. Cranberries and Your Heart, The Remarkable Antioxidant Power of Cranberries.

Prieiga per internetą: http://healing.about.com/od/recipes/a/cranberries.htm [žiūrėta 2014 04 10].

53. Spanguolių nauda organizmui; prieiga per internetą. Prieiga per internetą:

http://www.esat.lt/sveikata.php?lt=spanguoliu_nauda_organizmui [žiūrėta 2014 04 10].

54. Dr. Chomičenkienė A. Ajurveda Alyvų (Alyvuogių) aliejus. Prieiga per internetą:

http://www.vaistai.lt/Ajurveda-Alyvu-alyvuogiu-aliejus-1952.html [žiūrėta 2014 04 15].

55. Germanovič E. Alyvuogių aliejus naudingas širdžiai. Prieiga per internetą:

http://www.meniu.lt/naujiena/alyvuogiu-aliejus-naudingas-sirdziai [žiūrėta 2014 04 15].

65

56. Vitaminai širdžiai. Prieiga per internetą:

http://www.esat.lt/vitaminai_mineralai.php?lt=vitaminai_sirdziai [žiūrėta 2014 04 15].

57. Česnuelvičienė A. Hipertenzijos paradoksas – liga mažiau kontroliuojama, nepaisant gerėjančio

gydymo. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2010 m. gruodis (T. 14, Nr. 10)

58. Lietuvos sveikatos programa. Patvirtinta Lietuvos respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d.

nutarimu Nr. VIII-833// „Valstybės žinios“, 1998. Nr. 64-1842.

59. Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje. Monografija. MRU, KMU, 2010.

60. Jankauskienė D. Sveikatos politikos vertybės ir iššūkiai artimiausiame dešimtmetyje. Sveikatos

politika ir valdymas, 2012.

61. Jakab Z., Tsouros D. A. Sveikata 2020“ – siekiame sveikatos ir vystymosi dabartinėje Europoje.

Visuomenės sveikata, 2013.

62. Petkevičienė J, Kriaučionienė V, Klumbienė J. Lietuvos vyrų ir moterų mitybos įpročių

skirtumai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2004;8(3):165-168.

63. Grabauskas V., Petkevičienė J., Kriaučionienė V., Klumbienė J. Lietuvos gyventojų sveikatos

skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Medicina. 2004;40(9):875-883.

64. Baubinas A., Kavaliūnas A., Stukas R., Žagminas K., Šurkienė G., Montvilienė V. Suaugusių

dirbančių Vilniaus miesto gyventojų mitybos savivertė ir mitybos įpročiai. 2009/2(45)

65. Grabauskas V., Klumbienė J., Petkevičienė J., Šakalytė E., Kriaučionienė V., Veryga A.,

Prattala R. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008. Prieiga per internetą:

http://www.who.int/fctc/reporting/Annexonelit.pdf [žiūrėta 2015 03 05].

66. Krugman, Jones. DASH dieta: sveika mityba sumažina kraujospūdį. Prieiga per internetą:

http://ec.elobot.co.uk/mityba-ir-sveika-mityba-33[žiūrėta 2014 04 10].

66

„LIETUVOS GYVENTOJŲ SERGANČIŲ ŠIRDIES LIGOMIS APKLAUSA APIE JŲ

MITYBOS YPATUMUS“

Sveiki,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos veterinarijos akademijos veterinarinės maisto saugos/

visuomenės sveikatos magistrantūros studijų studentė. Atlieku tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti mitybos

ypatumus asmenų sergančių širdies ligomis Lietuvoje. Apklausa yra anoniminė, Jūsų atsakymai

konfidencialūs, jie bus naudojami tik statistiniams apibendrinimams. Atsakymus prašome pažymėti X arba

įrašyti savo atsakymą į tam skirtą vietą, pažymėtą taškeliais (……….). Ačiū už bendradarbiavimą.

Interviu data 201_ m. ______mėn. _____diena.

1. Ar sergate širdies liga?

□ Taip (jei atsakėte taip, pereikite prie 2 klausimo)

□ Ne (jei atsakėte ne, anketos pildyti daugiau nereikia)

2. Kokia sergate širdies liga (prašau įrašykite)

_________

3. Kokia Jūsų lytis?

□ Vyras

□ Moteris

4. Jūsų amžius (prašau įrašykite)

_________

5. Kokiame mieste Jūs gyvenate? (prašau įrašykite)

___________________________________________

6. Kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje lankotės? □ Klinikose

□ Valstybiniame Asmens sveikatos priežiūros centre

□ Privačioje ligoninėje/ poliklinikoje

□ kita (prašau įrašykite)__________________________

7. Kaip dažnai lankotės pas savo šeimos gydytoją/ kardiologą? □ Kartą per savaitę

□ Keletą kartų per mėnesį

□ Kartą per mėnesį

67

□ Keletą kartų per pusmetį

□ Kartą per pusmetį

□ Kartą per metus

□ Lankausi, kai pajuntu neigiamus sveikatos pojūčius

□ Nepamenu, kada lankiausi paskutinį kartą

□ Kita (prašau įrašykite)__________________________

8. Ar Jūs dirbate?

□ Taip

□ Ne

9. Kokios Jūsų pajamos yra per mėnesį?

□ iki 300 eurų

□ 300 – 500 eurų

□ 500 – 700 eurų

□ 700 – 1000 eurų

□ virš 1000 eurų

10. Ar Jūs rūkote?

□ Kasdien, daugiau nei 1cigaretę

□ kartą per savaitę ir rečiau

□Ne

11. Ar vartojate alkoholinius gėrimus?

□ Kasdien vartoju

□ daugiau nei 2 kartus per savaitę vartoju

□ 1kartą/mėn. – 1kartą/sav

□Nevartoju

12. Kaip dažnai sportuojate?

□Sportuoju beveik kasdien

□Dažnai (1-2kartus/sav.) sportuoju

□Retai (1-2kartus/mėn) sportuoju

□Nesportuoju

13. Kaip vertinate savo sveikatos būklę?

□ Labai gera

□ Pakankamai gera

68

□Vidutinė

□ Nelabai gera

□ Bloga

□ Neturiu nuomonės

14. Ar patiriate stresą? □ Taip

□ Ne

□ Nežinau

15. Ar sergate cukriniu diabetu?

□ Taip

□ Ne

□ Nežinau

16. Ar Jūsų kraujyje yra cholesterolio perteklius? □ Taip (prašau įrašyti koks kiekis)__________________

□ Ne

□ Nežinau

17. Kaip vertinate savo mitybą?

□ Visavertė

□ Nevisavertė

□ Neturiu nuomonės

18. Ar diagnozavus širdies ligą pakeitėte savo mitybos ypročius?

□ Taip (jei atsakėte taip, pereikite prie 20 klausimo)

□ Ne

19. Kodėl nepakeitėte savo mitybos ypročių?

□ Gydytojas nenurodė, kad mitybą reikia keisti

□ Trūko informacijos, kaip pakeisti mitybos įpročius

□ Trūko valios pakeisti mitybos įpročius

□ Kita (prašau įrašykite)____________________________

20. Jei turėtumėte galimybę, ar pakeistumėte savo mitybos ypročius?

□ Taip

□ Ne (ačiū už Jūsų laiką, anketos klausimų atsakinėti daugiau nereikia)

21. Ar esate kada nors gyvenime sulaukęs /usi mitybos patarimų iš savo šeimos gydytojo/ kardiologo? □ Taip

69

□ Ne

□ Neatsimenu

22. Ar esate kada nors gyvenime laikęsis/ usis dietos, skirtos sergant širdies ligomis? □ Taip, tik su gydytojo paskyrimu

□ Taip, be gydytojo paskyrimo

□ Abiem atvejais

□ Ne

KLAUSIMAI APIE MITYBOS ĮPROČIUS

23. Kiek druskos per dieną suvartojate?

□ > 5 g

□ < 5 g

□ Sunku pasakyti, neatsimenu

□ Nevartoju

24. Kiek cukraus per dieną suvartojate?

□ > 10 g

□ < 10 g


□ Nevartoju

25. Kaip dažnai per dieną/ savaitę vartojate riebų gyvulinės kilmės maistą? □ Keletą kartų per dieną

□ Kartą per dieną

□ Keletą kartų per savaitę

□ Kartą per savaitę

□ Rečiau nei kartą per savaitę

□ Nevartoju

26. Kaip dažnai per dieną/ savaitę vartojate jūros gėrybes? □ Keletą kartų per dieną





70

□ Nevartoju

27. Kaip dažnai per dieną/ savaitę vartojate šviežias daržoves? □ Keletą kartų per dieną





□ Nevartoju

28. Ar vartojate skaidulinius, ląsteliena praturtintus maisto produktus? □ Taip

□ Ne

29. Ar geriate kavą (kofeino turinčius produktus)? □ Taip

□ Ne (jei atsakėte ne, pereikite prie 30 klausimo)

30. Kaip dažnai Jūs vartojote kavą (kofeino turinčius produktus)?

□ Keletą kartų per dieną (prašau įrasykite puodelių kiekį)__________




□ Keletą kartų per mėnesį

□ Kartą per mėnesį ar rečiau

□ Neatsimenu

31. Kiek geriamojo vandens išgeriate per dieną?

□ > 2 litrus

□ < 2 litus

□ apie 2 litrus


32. Ar vartojate natūralius antioksidantus (pvz. žalioji arbata)?

□ Taip

□ Ne

33. Ar perkate parduotuvėse maito produktus skirtus sergant širdies ligomis?

□ Taip ______________________________________(prašau įrašykite produktus)

71

□ Ne

34. Ar perkate vaistinėse maisto papildus skirtus sergant širdies ligomis?

□ Taip ______________________________________(prašau įrašykite papildus)

□ Ne

35. Ar pastebėjote mitybos poveikį savo sveikatos būklei?

□ Taip, sveikata pagerėjo

□ Taip, kartais jaučiu sveikatos pagerėjimą

□ Sveikatos būklė nepakitos

□ Kita________________________(prašau įrašykite)

36. Jūsų nuomone, Lietuvoje sunku įsigyti maisto produktus, skirtus vartoti sergant širdies ligomis?

□ Neįmanoma

□ Labai sunku

□ Sunku

□ Lengva

□ Labai lengva

□ Nežinau

37. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje užtenka informacijos apie mitybą, skirtą sergant širdies ligomis?

□ Taip, informacijos užtenka visais klausimais

□ Taip, informaciją teikia konsultuojantis gydytojas

□ Ne, informacija teikiama tik apie sveiką gyvenseną

□ Ne, informacija teikiama nekonkreti

□ Ne, informacija yra tik socialinėje medijoje

□ Ne, informacijos neteikia konsultuojantis gydytojas

□ Ne, informacija yra neteikiama

38. Kas, Jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką mitybos pasirinkimui?

□ Noras gerai jaustis

□ Atsakomybė prieš šeimos narius

□ Socialinė padėtis

□ Finansinė padėtis

□ Galimybė įsigyti produktus, reikalingus mitybai

72

□ Kita (prašau įrašykite)_____________________________

39. Ar Jūsų artimieji (šeimos nariai, draugai, bendraamžiai, kolegos) laikosi visavertės mitybos

taisyklių?

□ Taip

□ Ne

40. Ar artimieji palaiko Jūsų mitybos pokyčius?

□ Taip

□ Ne

□ Neturi nuomonės

□ Kita(prašau įrašykite) _________________________

41. Kokias žinote dietas, skirtas Jūsų širdies ligai gydyti?

□Taip (prašau įrašykite pavadinimus)_______________________________

□ Nežinau

42. Ar laikotės dietos, skirtos Jūsų širdies ligai gydyti?

□Taip (prašau įrašykite pavadinimus)_______________________________

□ Ne.

Ačiū už atsakymus!

73

„LIETUVOS GYDYTOJŲ APKLAUSA APIE PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS, MITYBĄ”

Sveiki,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos veterinarijos akademijos veterinarinės maisto

saugos/ visuomenės sveikatos magistrantūros studijų studentė. Atlieku tyrimą, kurio tikslas

išsiaiškinti mitybos ypatumus asmenų sergančių širdies ligomis Lietuvoje. Apklausa yra

anoniminė, Jūsų atsakymai konfidencialūs, jie bus naudojami tik statistiniams apibendrinimams. Atsakymus prašome pažymėti X arba įrašyti savo atsakymą į tam skirtą vietą, pažymėtą taškeliais (……….).

Ačiū už bendradarbiavimą.

Interviu data 201_ m. ______mėn. _____diena.

1. Kokia Jūsų lytis?

□ Vyras

□ Moteris

2. Kokiame mieste Jūs dirbate? (prašau įrašykite)

___________________________________________

3. Kokios medicininės srities Jūs esate specialistas? (prašau įrašykite)

___________________________________________

4. Kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbate?

□ Klinikose

□ Valstybiniame Asmens sveikatos priežiūros centre

□ Privačioje ligoninėje/ poliklinikoje

□ kita (prašau įrašykite)__________________________

5. Ar duodate patarimus savo pacientams apie mitybą, sergant širdies – kraujagyslių

ligomis?

□ Taip

□ Ne


6. Kokius duodate patarimus savo pacientams?

□ (prašau įrašykite)__________________________

74

7. Kokia informacijos forma duodate patarimus apie mitybą savo pacientams?

□ (prašau įrašykite)__________________________

8. Ar siūlote savo pacientams maisto papildus, skirtus asmenims, serganties širdies

kraujagyslių ligomis?

□Taip (prašau įrašykite kokius)__________________________

□Ne


9. Kokius maisto papildus, skirtus asmenims, serganties širdies ir kraujagyslių ligomis,

siūlote?

□ (prašau išsakykite savo nuomonę)__________________________

10. Ar siūlote savo pacientas įsigyti specialius maisto produktus parduotuvėse, skirtus

sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz.provit)?

□Taip (prašau įrašykite kokius)__________________________

□Ne


11. Kokius maisto produktus, skirtus asmenims, serganties širdies ir kraujagyslių ligomis,

siūlote?


12. Kaip manote, ar mityba ir papildai, pritaikyti širdies ligomis serganties asmenimis, gali

padėti išvengti rimtesnių negaliavimų?


Ačiū už Jūsų laiką ir atsakymus!

MITYBOS YPATUMAI ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES IR … · pagrindinė mirties priežastis ±...

Documents

Transcript of MITYBOS YPATUMAI ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES IR … · pagrindinė mirties priežastis ±...