MIŠKO EKOSISTEM Ų SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ...
Transcript of MIŠKO EKOSISTEM Ų SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ...
MIŠKO EKOSISTEMŲ SUMEDĖJUSIOS AUGMENIJOS IR KITŲ BIOLOGINIŲ TYRIMŲ
REZULTATAI IR PERSPEKTYVA
SĄLYGIŠKAI NATŪRALIŲ MIŠKO EKOSISTEMŲ KOMPLEKSIŠKO MONITORINGO SVARBA,
SIEKIANT TARPTAUTINIŲ IR NACIONALINI Ų APLINKOSAUGOS TIKSLŲ
Prof., dr. Algirdas Augustaitis Miškų monitoringo laboratorija
LŽŪU
MiMi šškkųų ekosistemekosistemųų bbūūklei jau keletklei jau keletąą dedeššimtmeimtmeččiiųų reikreik ššmingai kintantmingai kintant , ,
vieningos nuomonvieningos nuomonėės ds dėėl jas l jas ssąąlygojanlygojanččiiųų veiksniveiksniųų nnėėrara..
Nagrinėjamos problemos aktualumas
DDėėl riboto l riboto tarpdisciplininiotarpdisciplininio mokslininkmokslininkųų bendradarbiavimo tiriant skirtingbendradarbiavimo tiriant skirting ųų stresoristresoriųų, , ((priepriežžemio ozonoemio ozono, , COCO22, , maistinimaistiniųų medmedžžiagiagųų,,
rrūūggšštinantinanččiiųų komponenkomponenččiiųų, , sunkisunkiųųjjųų metalmetalųų, , sausrossausros, , ššalalččio ir ktio ir kt.) .)
tarpusavio starpusavio sąąveikveikąą ir jir j ųų sinergetinsinergetinįį poveikpoveikįį mimišškamskams ((prieaugiuiprieaugiui, , bbūūkleiklei, , lojoslojos defoliacijosdefoliacijos laipsniuilaipsniui, ,
apsauginapsauginėėmsms, , socialinsocialinėėms ir ekonominms ir ekonominėėms mims mišško ko funkcijomsfunkcijoms) )
ššis procesas nis procesas nėėra pakankamai gerai ira pakankamai gerai išštyrintyrin ėėtas ir tas ir suprastassuprastas. .
Nagrinėjamos problemos aktualumas
Europoje dar nEuropoje dar nėėra mokslinira moksliniųų tyrimtyrim ųų tinklotinklo , , kuris kuris jungtjungtųų cheminiuscheminius, , meteorologinius oro ir meteorologinius oro ir
dirvodirvo žžemio kokybinius tyrimus su jemio kokybinius tyrimus su jųų galimo galimo poveikio spoveikio sąąlygilygišškai natkai natūūralioms miralioms mišško ko
ekosistemoms vertinimuekosistemoms vertinimu..
Nagrinėjamos problemos aktualumas
Lietuvoje kompleksiLietuvoje kompleksišško monitoringo programa savo ko monitoringo programa savo tikslais ir utikslais ir u žždaviniais yra labiausiai tinkama daviniais yra labiausiai tinkama pastarojo laikotarpio vienai ipastarojo laikotarpio vienai išš aktualiausiaktualiausiųų
moksliniaimoksliniai problemproblemaiai
““ Oro terOro terššalalųų ir klimato kaitos kompleksiir klimato kaitos kompleksišško poveikio ko poveikio mimišško ekosistemomsko ekosistemoms””
sprspręęstisti. .
Nagrinėjamos problemos aktualumas
Tyrimo tikslas – nustatytinustatyti , , vertinti ir prognozuoti vertinti ir prognozuoti ssąąlygilygišškai natkai natūūralirali ųų mimišško ekosistemko ekosistemųų bbūūklkl ęę irir jos jos
ilgalaikius pokyilgalaikius pokyččiusius, , įįvertinus tolimvertinus tolimųųjjųų oro oro terterššalalųų ((ypaypačč sieros ir azoto junginisieros ir azoto junginiųų) ) pernapernaššųų, ,
priepriežžemio ozono ir sunkiemio ozono ir sunkiųųjjųų metalmetalųų kompleksikompleksišškkąą poveikpoveikįį ekosistemomsekosistemoms, ,
atsiatsižžvelgiant velgiant įį regioninius ypatumus ir klimato regioninius ypatumus ir klimato pokypokyččiusius..
Tyrimo tikslas
MedMedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ęę atspindintis rodiklis atspindintis rodiklis -- lajos defoliacijos laipsnislajos defoliacijos laipsnis,,
kaip alternatyva kaip alternatyva –– kamienkamienųų skersmens prieaugisskersmens prieaugis..
Paprogramė: Miškų būklė
Rezultatai Medžių lajų defoliacija – tai lapijos netekimas ar nesusiformavimas dėl nepalankių aplinkos veiksnių poveikio, vertinamas 5% tikslumu, lyginant su analogiško išsivystymo etaloninio medžio laja.
Defoliacija 15 % Defoliacija 35 % Defoliacija 70 %
Paprastųjų pušų lajų defoliacija:
Defoliacija 10 % Defoliacija 35 % Defoliacija 60 %
Paprogramė: Miškų būklė
Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita, 1994-2009 m.
Paprogramė: Miškų būklė
Aukštaitijos KMS baseinas
10
15
20
25
30
351
99
4
19
96
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
Lajų
def
olia
cija
, % Pušis Eglė Beržai
Pušų lajų būklės kaita, 1993-2009 m.
Intensyvau tyrimo stacionaras
1416
1820
2224
2628
30
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Paprogramė: Miškų būklė
Aukštaitijos KMS baseinas
14
16
18
20
22
24
26
28
1993
1996
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Pušų lajų būklės kaita, 1993-2009 m.
Intensyvau tyrimo stacionaras
1416
1820
2224
2628
30
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Paprogramė: Miškų būklė
Aukštaitijos KMS baseinas
14
16
18
20
22
24
26
28
1993
1996
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
10
12
14
16
18
20
22
24
2619
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Def
olia
tion,
%
Paprogramė: Miškų būklė
Pušų lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.
Aukštaitijos KMS baseinas
20
22
24
26
28
30
3219
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Eglių būklė
Lajų
def
olia
cija
, %Paprogramė: Miškų būklė
Eglių lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.
Paprogramė: Miškų būklė
Beržų lajų būklės kaita Aukštaitijos NP, 1994-2009 m.
Aukštaitijos KMS baseinas
10
15
20
25
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
Beržų būklė
Lajų
def
olia
cija
, %
Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita Žemaitijos NP, 1993-2005 m.
Žemaitijos KMS
10
15
20
25
3019
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Berzas Eglė Pušis
Paprogramė: Miškų būklė
Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita Žemaitijos NP, 1994-2005 m.
Žemaitijos KMS
10
15
20
25
3019
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Berzas Eglė Pušis
Paprogramė: Miškų būklė
Žemaitijos KMS
10
15
20
25
3019
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Berzas Eglė Pušis
Paprogramė: Miškų būklė
Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita Žemaitijos NP, 1994-2005 m.
Žemaitijos KMS
10
15
20
25
30
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Lajų
def
olia
cija
, %
Berzas Eglė Pušis
Paprogramė: Miškų būklė
Pagrindinių medžių rūūšių lajų būklės kaita Žemaitijos NP, 1994-2005 m.
Aukštaitijos KMS
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1U
P_P
H
UP
_SO
4
UP
_NO
3
UP
_NH
4
UP
S_N
O3
UP
S_N
H4
ISN
ES
_S
ISN
ES
_N
UP
_NU
OT
E
UP
_DE
B
Paviršinio vandens parametrai
Kor
elia
cijo
s ko
efic
ient
ai
PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05
Paprogramė: Miškų būklė
Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo paviršinio vandens parametrų
Aukštaitijos KMS
-1
-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
GW
_H1
GW
_H2
GW
_H3
GW
_H4
SO
4_G
W
NH
4_G
W
NO
3_G
W
PH
_GW
Gruntinio vandens parametrai
Kor
elia
cijo
s ko
efic
ient
ai
PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05 p<0,05
Paprogramė: Miškų būklė
Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo gruntinio vandens parametrų
Aukštaitijos KMS
-1
-0.8
-0.6
-0.4
-0.2
0
0.2
0.4
0.6
0.8
SO
4_20
SO
4_40
NH
4_20
NH
4_40
NO
3_20
NO
3_40
PH
_20
PH
_40
Dirvožemio vandens parametrai
Kor
elia
cijo
s ko
efic
ient
ai
PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05
Paprogramė: Miškų būklė
Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo dirvožemio vandens parametrų
Aukštaitijos KMS
-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
O3_
MA
X
SO
2
SO
4
NO
3
NH
4
S_H
SS
O4
SN
O3
SN
H4
K_S
O4
K_N
H4
K_N
O3
K_H PH
Srautas Koncentracija krituliuose
Kor
elia
cijo
s ko
efic
ient
as
Koncentracija ore
PUŠIS EGLĖ BERŽAS p<0,05
Paprogramė: Miškų būklė
Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo oro teršalų
Paprogramė: Miškų būklė
Žemaitijos KMS
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
Ozo
nas
SO
2
SO
4
NO
3
NH
4
S_H
SS
O4
SN
O3
SN
H4
S_N
K_S
O4
K_N
H4
K_N
O3
K_H P
H
Koncentracija ore
kore
liaci
jos
koef
icie
ntai
Srautas Koncentracija krituli uose
PUSIS EGLE BERZAS p<0,05
Tirt ų medžių būklės priklausomybė nuo oro teršalų
NH4+
0
100
200
300
400
500
600
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Sra
utas
, mg/
m2
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
konc
entra
cija
, mg/
l
Srautas NH4 Conc_NH4
NH4+ jonų srauto su krituliais ir j ų koncentracijų krituliuose kaita
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+
0
100
200
300
400
500
600
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Sra
utas
, mg/
m2
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
konc
entra
cija
, mg/
l
Srautas NH4 Conc_NH4
NH4+ jonų srauto su krituliais ir j ų koncentracijų krituliuose kaita
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+
0
100
200
300
400
500
600
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Sra
utas
, mg/
m2
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
konc
entra
cija
, mg/
l
Srautas NH4 Conc_NH4
NH4+ jonų srauto su krituliais ir j ų koncentracijų krituliuose kaita
Paprogramė: Miškų būklė
Srautų santykis
0,0
0,5
1,0
1,5
2,0
2,519
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
San
tyki
s
NH / NO SO / NH
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+ jonų srauto reikšmė kitų rūgštinančiųjų komponenčių atžvilgiu
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+ jonų įtaka dirvožemio vandens kokybei
Dirvožemio vanduo 20 cm
0
1
2
3
4
5
619
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
San
tyki
s
0
10
20
30
40
50
60
70Conc NH/NO
Conc SO/NH
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+ jonų įtaka gruntinio vandens kokybei
Gruntinis vanduo Gr ęžinys Nr 1
0
5
10
15
2019
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
San
tyki
s
0
30
60
90
120
150
GV1_NH/NO
GV1_SO/NH
Paprogramė: Miškų būklė
NH4+ jonų įtaka paviršinio vandens kokybei
Paviršinis vanduo
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,519
94
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
San
tyki
s
0
1000
2000
3000
4000
5000
Rn_NH/NO
Rn_SO/NH
II ššvadavada::
Amonio jonAmonio jonųų srautsrautųų diddidėėjimas jimas ((nuo nuo 2002 2002 mm.).), , ssąąlygodamas pagrindinilygodamas pagrindiniųų aplinkaplinkąą rrūūggšštinantinanččiiųų komponenkomponenččiiųų santyksantykįį geoekosistemojegeoekosistemoje, , reikreik ššmingai smingai sąąlygojo ir foninio ulygojo ir foninio u žžterteršštumo tumo teritorijose auganteritorijose auganččiiųų mimišškkųų bbūūklkl ęę, , jj ąą blogindamasblogindamas..
Paprogramė: Miškų būklė
Ozono koncentracija VI-VIII m ėn. laikotarpiu
40
50
60
70
8019
93
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
µg/m 3
Ozono koncentracijų kaita birželio-rugpj ūčio mėnesiais
Paprogramė: Miškų būklė
Priežemio ozono koncentracijos stiprina neigiamą sieros koncentracijų ore ir jos iškritų bei nepalankių klimatini ų veiksnių poveikį pušynų būklei, o galimas ozono koncentracijų augimas ateityje tur ėėtų reikšmingai pakeisti biotos komponentų reakciją į besikeičiančią taršą.
Išvada:
DirvoDirvo žžemioemio pedobiontaipedobiontai
Tyrimo objektai
VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; profprof . . , , habilhabil . . drdr . . II . . EitminaviEitminavi ččiiūūttėė
Rezultatai
O3 O3' SO2 SO4 NO3 NH4
Koncentracija ore, µg/ m3 -1
-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
SO4 NH4 NO3 H
Iškritos, mg/ m2
Kor
elia
cijo
s ko
efic
ient
as
.
SO4 NH4 NO3 H
Krituliuose,mg/ l
Oribatidae Gamasina Acaridiae CollembolaTotal number M/ H santykis p<0.05
DirvoDirvo žžemio emio artropodartropodųų rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su aplinkos ys su aplinkos tartar šša a
Upelio Upelio makromakro bentosasbentosas
Tyrimo objektai
VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; drdr . . KK . . ArbaArba ččiauskasiauskas
Upelio Upelio bentosobentoso rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su ys su apaplinlin koskos tartar šša a
Rezultatai
SO2 SO4 NO3 NH4
Koncentracija ore, µg/ m3
-1,0
-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0,0
0,2
0,4
0,6
SO4 NH4 NO3 H
Iškritos, mg/ m2
Ko
relia
cijo
s ko
efic
ien
tai .
SO4 NH4 NO3 H pH
Krituliuose, .mg/ l
LT-01 LT-03 LT-02 Bendrai p<0.05
UpeliopH
Smulkieji Smulkieji žžinduoliaiinduoliai
Tyrimo objektai
VykdytojaiVykdytojai : : Ekologijos institutasEkologijos institutas;; drdr . . RR. . MaMažžeikyteikytėė
SmulkiSmulkiųųjjųų žžinduoliinduoliųų rrūūššiiųų įįvairovvairovėės rys ryššys su aplinkos ys su aplinkos tartar šša a
Rezultatai
O3 O3' SO2 SO4 NO3 NH4
Koncentracija ore, µg/ m3-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
SO4 NH4 NO3 H
Iškritos,mg/ m2
Ko
relia
cijo
s ko
efic
ien
tas
SO4 NH4 NO3 H
Krituliuose, mg/ l
Gausumas Įvairovė p<0,05
ĮĮvairivairi ųų mimišško biotos komponentko biotos komponentųų kaitos kaitos tarpusavio rytarpusavio ryššiaiiai
00,,315315 --00,,442442
--00,,858858 --00,,260260
--00,,402402 --00,,158158
--00,,697697 PuPuššysys
00,,565565 --00,,124124
--00,,346346 --00,,182182
--00,,358358 --00,,293293
00,,276276 LapuoLapuoččiaiiai
00,,382382 --00,,408408
--00,,812812 --00,,033033
--00,,585585 --00,,301301
--00,,522522 SpygliuoSpygliuoččiaiiai
MM//HH gausagausa įįvairovairo--vvėė
gausa gausa ((masmasėė
))
įįvairovairo--vvėė
gausagausa įįvairovairo--vvėė
PedobiontaiPedobiontai Upelio Upelio bentosasbentosas Smulkieji Smulkieji žžinduoliaiinduoliai
MedMedžžiiųų lajlajųų defoliacijadefoliacija
Rezultatai
Rezultatai
Tik ėtina, kad dirvožemio pedobiontai gali būti antrinis, užterštumo poveikį lydintysis veiksnys, sąlygojantis pušų lajų defoliacijos kaitą. Didesnės taršos laikotarpiu, pušų būklės papildomą blogėjim ą gali
lemti, dėl intensyvesnių mineralizacijos procesų dirvožemyje, maistinių medžiagų trūkumas.
Taršai sumažėjus ir suaktyvėjus humifikacijos procesams, dėl kuri ų susidaro mull tipo humusas, pagausėjimas maistinių medžiagų gali tur ėti papildomos įtakos greitesniam medžių būklės pagerėjimui.
Jų rūšių įvairovės ir gausos tyrimai turėtų ir ateityje būti vykdomi kiekvienais metais.
Rezultatai
Oro užterštumo ir rūgščiųjų iškrit ų poveikis įvairiems miško biotos komponentams
O3max SO2 SO42-
NO3- NH4
+
Koncentracija ore,
µg/m3
-1
-0,8
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
SO42-
NH4+ NO3
- H
+
Srautas,
mg/m2
Ko
relia
cijo
s ko
efic
ien
tas
.
SO42-
NH4+ NO3
- H
+ pH
Koncentracija krituliuose, . mg/l
Pušų defoliacija Dirvos artropodai Upelio makrobentosas Smulkieji žinduoliai
p<0,05
Rezultatai
Nustatytas tas pats įvairių taršos komponenčių poveikis skirtingiems miško ekosistemos biotos
atstovų būklei gali būti teikiamas kaip objektyvus pagrindas egzistuojantiems ryšiams įrodyti.
Patvirtintas teiginys, kad kuo gyvybės forma
žemesnė, tuo teršalų poveikis jų rūšių įvairovei didesnis.
DujinDujin ėės ir aerozolins ir aerozolinėės sieros ir amonio priemais sieros ir amonio priemaiššos os oreore, , jjųų koncentracijos krituliuose bei srautai su koncentracijos krituliuose bei srautai su krituliais yra pagrindiniai veiksniai krituliais yra pagrindiniai veiksniai ssąąlygojantys milygojantys mišško ekosistemko ekosistemųų įįvairivairi ųų biotos biotos komponentkomponentųų bbūūklkl ęę ir ir įįvairovvairovęę..
Išvada:
Rūgščiųjų komponenčių ore ir jų iškrit ų kompleksiškas poveikis miško ekosistemos skirtingų biotos komponentų būklės kaitai yra reikšmingesnis negu įvairių sezonų vidutini ų temperatūrų ir krituli ų kiekio kompleksiškas poveikis.
Išvada:
NH4+ jonų srautai su krituliais ir j ų
koncentracijos krituliuose tampa vieni svarbiausių aplinkos komponentų reikšmingai sąlygojančių visos ekosistemos būklę pastarųjų 5-7 metų laikotarpiu .
Išvada:
Atskleisti dAtskleisti dėėsningumai suteikia galimybsningumai suteikia galimybęę prognozuoti miprognozuoti mišško ekosistemko ekosistemųų bbūūklkl ęę
keikeiččiantis aplinkos tariantis aplinkos tarššai ir klimatuiai ir klimatui ,, irir nustatyti minustatyti mišško ekosistemko ekosistemųų pokypokyččiiųų ekonominekonominęę vertvertęę, , įįgyvendinant tarptautinius susitarimus gyvendinant tarptautinius susitarimus tartar ššos maos mažžinimo klausimaisinimo klausimais
Rezultatų mokslinė reikšmė
PerspektyvaPerspektyva
ProgramosProgramos tolimesnistolimesnis vykdymasvykdymas uužžtikrinttikrint ųų ateityje sekti terateityje sekti terššalalųų apkrovas miapkrovas mišško ko ekosistemomsekosistemoms, , tikslinant jtikslinant j ųų kritines reikkritines reik ššmes mes irir sudarytsudarytųų mokslinmokslinįį pagrindpagrindąą emisijoms emisijoms kontroliuotikontroliuoti , ,
o taip pat leisto taip pat leistųų vertinti nacionalinvertinti nacionalin ėės s antropogeninantropogeninėės apkrovos apimtiss apkrovos apimtis, ,
lyginantlyginant jas su foninjas su foninėės tars tarššos reikos reikššmmėėmismis. .
Tyrimų mastas
100 km
5 km
5 km
5 km
Zemaitijos NP
Aukstaitijos NP
Dzukijos NP
Pušynų būklės kaitos analizė Lietuvos NP pradėta 1991, kasmet vertinant 44 pušynų lajų būklę: Aukštaitijos NP – 20; Dzūkijos NP – 15 ir Žemaitijos NP – 9 pušynų, o Kuršių nerijos NP – 52 PTT ir 258 TP 2002 m.
Kurši ų nerijos NP
TyrimTyrim ųų rezultatai pristatyti rezultatai pristatyti respublikinrespublikin ėėse ir tarptautinse ir tarptautin ėėse mokslinse mokslinėėse konferencijose Lietuvoje se konferencijose Lietuvoje ir IUFRO ir IUFRO ““ Oro terOro terššalalųų poveikio mipoveikio mišško ekosistemoms vertintojko ekosistemoms vertintojųų””
konferencijosekonferencijose:: Florencijoje Florencijoje ((ItalijaItalija ));; Edinburge Edinburge ((ŠŠkotijakotija ));; ZvoleneZvolene ((SlovakiaSlovakia));;
OuluOulu ((SuomijaSuomija));; Kalifornijoje Kalifornijoje ((JAVJAV ));; MurteneMurtene ((ŠŠveicarijaveicarija));; AntalijojeAntalijoje ((TurkijaTurkija ).).
PasaulinPasaulinėėje je ““ Acid Rain Acid Rain 20052005”” konferencijojekonferencijoje:: Prahoje Prahoje ((ČČekijaekija).).
TerTerššalalųų emisijaemisija
Teršalų emisijų kaita EU 27
Emisija, EU 27
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Em
isija
, Gg
NOx SO2 NH3
Poly. (NOx) Poly. (SO2) Poly. (NH3)
TerTerššalalųų emisijaemisija
Teršalų emisijų kaita Lietuvoje
Emisija, Lietuva
0
50
100
150
200
250
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
Em
isija
, Gg
NOx SO2 NH3
Poly. (NOx) Poly. (SO2) Poly. (NH3)
TerTerššalalųų emisijaemisija
Emisijos poveikis
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
Emis_SO2 Emis_NH3 Emis_NOXKor
elia
cijo
s ko
efic
ient
ai
PUSIS EGLE BERZAS
Teršalų emisijų ir pagrindini ų medžių rūšių vidutini ų defoliacijų ryšis Lietuvoje
RekomendacijaRekomendacija
Gauti rezultatai rodoGauti rezultatai rodo, , kad tkad tęęsiant siant
““ SSąąlygilygišškai natkai natūūralirali ųų mimišško ekosistemko ekosistemųų kompleksikompleksišško monitoringo programosko monitoringo programos”” vykdymvykdymąą 20112011--2015 2015 mm.., , beibei suteikiantsuteikiant jai jai reikiamreikiam ąą ddėėmesmesįį bbūūttųų sudarytos visos ssudarytos visos sąąlygos lygos uužžtikrinantikrinan ččios tarptautiniios tarptautini ųų ir nacionaliniir nacionalini ųų aplinkosaugos tikslaplinkosaugos tikslųų įįgyvendinimgyvendinimąą. .
AČIŪ
už dėmesį
Pastaruoju laikotarpiu vykdomos šios kompleksiško monitoringo programos paprogramės:
MeteorologijaMeteorologija;; Oro cheminOro cheminėės savybs savybėėss;; KrituliKrituli ųų chemincheminėės savybs savybėėss;; Sunkieji metalai samanoseSunkieji metalai samanose;; Polajiniai krituliaiPolajiniai krituliai;; DirvoDirvožžemio cheminemio cheminėės savybs savybėėss;; DirvoDirvožžemio vandens cheminemio vandens cheminėės savybs savybėėss;; Gruntinio vandens cheminGruntinio vandens cheminėės savybs savybėėss;; PavirPavirššinio vandens chemininio vandens cheminėės savybs savybėėss;; Lapijos cheminLapijos cheminėės savybs savybėėss;; NuokritNuokritųų chemincheminėės savybs savybėėss;; Upelio Upelio hidrohidro biologijabiologija;; MiMi šškkųų bbūūklklėė;; AugalijaAugalija;; MedMedžžiiųų biomasbiomasėė ir bioelementir bioelementųų kiekiaikiekiai;; Augalijos struktAugalijos struktūūrara;; EpifitinEpifitinėės kerps kerpėėss;; ŽŽalialiųųjjųų oro dumblioro dumbliųų;;
Tyrimo paprogramės
PriePriežžastys lemianastys lemianččios nuomoniios nuomoniųų įįvairovvairovęę::
•• netikslnetikslūūss oro uoro užžterteršštumo bei itumo bei išškritkrit ųų duomenysduomenys;; •• medmedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ėės vertinimo metodologiniai s vertinimo metodologiniai
skirtumaiskirtumai ;; •• medmedžžiiųų lajos defoliacijos vertinimo lajos defoliacijos vertinimo
subjektyvumassubjektyvumas;; •• riboto tikslumo meteorologiniai duomenysriboto tikslumo meteorologiniai duomenys;; •• nepakankamos trukmnepakankamos trukmėės duomens duomenųų sekossekos. .
Nagrinėjamos problemos aktualumas
SSąąlygos palygos paššalinusios pagrindines priealinusios pagrindines priežžastisastis, , ribojusias puribojusias puššųų bbūūklkl ėės kaits kaitąą lemianlemianččiiųų veiksniveiksniųų
iiššaiaišškinimkinim ąą::
•• oro uoro užžterteršštumas ir itumas ir išškritkrit ųų kiekis nustatytas kompleksikiekis nustatytas kompleksišško ko monitoringo stotysemonitoringo stotyse ((Fizikos institutasFizikos institutas));;
•• nuo nuo 19941994 mm. . medmedžžiiųų lajlajųų bbūūklkl ėės vertinims vertinimąą vykdvykdėė ttųų papaččiiųų ekspertekspertųų grupgrupėė;;
•• meteorologiniai parametrai nustatyti kompleksimeteorologiniai parametrai nustatyti kompleksišško ko monitoringo stotysemonitoringo stotyse;;
•• tyrimai vykdomi jau virtyrimai vykdomi jau vir šš 1010 metmetųų. .
Nagrinėjamos problemos aktualumas
Rezultatai
Dėl aplinkos užterštumo kaitos besikeičianti dirvožemio artropodų rūšinė įvairovė ir gausa bei dirvožemio M/H procesų santykis turėtų didinti medžių pakenkimo intensyvumą, didesnės taršos
laikotarpiu ir spartina j ų atsigavimą, taršai ženkliai sumažėjus.