Vilnius, 2005

MIÐKO SAVININKUI

privaèiø miðkø tvarkymà

reglamentuojantys dokumentai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJAMIÐKØ DEPARTAMENTAS

2

Leidiná parengë:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Miðkø departamento Privaèiø miðkø skyrius

© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

3

ÁVADAS

Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas iðlieka vie-nu svarbiausiø miðkø ûkio politikos instrumentø, padedanèiø uþtikrinti visuome-nës interesø ágyvendinimà privaèios nuosavybës teise valdomuose ðalies miðkuo-se, o taip pat uþtikrinanèiø ðiø miðkø iðsaugojimà ateities kartoms. Norspagrindinës miðko savininkui þinotinos teisës normos yra iðdëstytos Miðkø ásta-tyme ir Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, taèiau paþangiai be-sitvarkanèiam savo miðke savininkui nebepakanka þinoti vien ðiø teisës aktø rei-kalavimø, o reikia vadovautis ir kitais miðkø tvarkymà, prieþiûrà, naudojimà,atkûrimà ir apsaugà reglamentuojanèiais dokumentais.

Šio leidinio pagrindinis tikslas ir yra vienoje vietoje pateikti visus svarbiau-sius miško savininkui þinotinus teisës aktus ar jø pagrindines nuostatas. Tai jautreèiasis tokio paties pobûdþio leidinys ið Aplinkos ministerijos Miðkø departa-mento Privaèiø miðkø skyriaus rengiamø leidiniø serijos „Miðko savininkui“. Pir-masis buvo iðleistas 2003 metais ir savo turiniu buvo labai panaðus á ðá, o antra-sis, iðleistas 2004 metais, apëmë tik tris pagrindinius privaèiø miðkø tvarkymàreglamentuojanèius teisës aktus. Kadangi per ðiuos du metus nemaþai teisës ak-tø nuostatø pasikeitë, vël iðleidþiamas privaèiø miðkø tvarkymà ir naudojimà reg-lamentuojanèiø dokumentø rinkinys, kuris pateikiamos informacijos apimtimi ge-rokai lenkia abu ankstesniuosius.

Beje, ðio leidinio didelës apimties nereikëtø iðsigàsti tiems miðko savinin-kams, kurie miðkø ûkio darbø patys nevykdo, o tam pasitelkia profesionalø pa-galbà. Tokiems miðko savininkams kaip ir anksèiau svarbiausiais þinotinais tei-sës aktø reikalavimais iðlieka privaèiø miðkø savininkø teisës ir pareigos,iðdëstytos Miðkø ástatyme ir Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatuo-se. Kitiems, kurie patys nori tinkamai tvarkytis savo miðkuose, taèiau neturi ga-limybës susirasti naujausiø teisës aktø ir jø pakeitimø internete arba gauti iðkitø ðaltiniø, tikrai turëtø praversti ðiame leidinyje pateikiami aktualûs teisësaktai ar jø pagrindinës nuostatos. Leidinys taip pat gali praversti ir miðko sa-vininkø mokymo kursus organizuojantiems ar tiesiogiai miðko savininkus kon-sultuojantiems miðkø ûkio specialistams.

Aplinkos ministerijos Miðkø departamento

Privaèiø miðkø skyriaus vedëjas

Nerijus Kupstaitis

4

I. PAGRINDINIAI TEISËS AKTAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIÐKØ ÁSTATYMAS

1994 m. lapkrièio 22 d. Nr. I-671Vilnius

Lietuvos Respublikos 2001 m. balandþio 10 d. ástatymo Nr. IX-240redakcija su pakeitimais, ásigaliojusi nuo 2004 m. geguþës 1 d.

(Þin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2002, Nr. 31-1122,Nr. 105-4691; 2003, 38-1692, Nr. 123-5593; 2005, Nr. 31-977)

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Ástatymo paskirtisMiðkø ástatymo paskirtis – reglamentuoti miðkø atkûrimà, apsaugà bei nau-

dojimà ir sudaryti teisines prielaidas, kad visø nuosavybës formø miðkai bûtøtvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miðkø ûkio principus, uþtik-rinant racionalø miðkø iðtekliø naudojimà aprûpinant pramonæ þaliava, biolo-ginës ávairovës iðsaugojimà, miðkø produktyvumo didinimà, kraðtovaizdþio sta-bilumà ir aplinkos kokybæ, galimybæ dabar ir ateityje atlikti ekologines,ekonomines ir socialines funkcijas nedarant þalos kitoms ekosistemoms.

2 straipsnis. Pagrindinës ðio ástatymo sàvokos1. Miškas – ne maþesnis kaip 0,1 hektaro þemës plotas, apaugæs medþiais,

kuriø aukðtis natûralioje augavietëje brandos amþiuje siekia ne maþiau kaip 5metrus, kita miðko augalija, taip pat iðretëjæs ar dël þmogaus veiklos bei gam-tiniø veiksniø netekæs augalijos (kirtavietës, degavietës, aikðtës). Laukuose, pa-kelëse, prie vandens telkiniø, gyvenamosiose vietovëse bei kapinëse esanèiosmedþiø grupës, siauros – iki 10 metrø ploèio – medþiø juostos, gyvatvorës, pa-vieniai medþiai bei krûmai ir miestuose bei kaimo vietovëse esantys þmogausáveisti parkai nelaikomi miðku. Ðiø þeldiniø prieþiûros, apsaugos ir naudojimotvarkà nustato Aplinkos ministerija.

2. Medynas – miðko dalis, kurioje sumedëjusios augalijos ardø sandara yravienoda, vyrauja tam tikra medþiø rûðis, augalija yra panaðaus amþiaus, turi ben-drà augavietæ ir ði miðko dalis ðiais rodikliais skiriasi nuo gretimø miðko daliø.

3. Miðko þemë – apaugæs miðku (medynai) ir neapaugæs miðku (kirtavie-tës, þuvæ medynai, miðko aikðtës, medelynai, daigynai, miðko sëklinës plantaci-

5

jos ir þaliaviniai krûmynai bei plantacijos) plotas. Miðko þemei taip pat priski-riami tame paèiame plote esantys miðko keliai, kvartalø, technologinës ir prieð-gaisrinës linijos, medienos sandëliø bei kitø su miðku susijusiø árenginiø uþim-ti plotai, poilsio aikðtelës, þvëriø paðarø aikðtelës, taip pat þemë, skirta miðkuiáveisti.

4. Miðkø grupë – miðko þemës plotai, kuriuose panaðûs pagrindiniai ûki-ninkavimo tikslai ir ûkininkavimo reþimas.

5. Miestø miðkai – miestø teritorijose esantys miðkai.6. Miðko parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne maþesnio kaip 3 hek-

tarø ploto miðkai su atitinkama rekreacine áranga bei infrastruktûra.7. Miško ištekliai – nenukirstas miðkas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medþiø

þievë, karnos ir toðis, medþiø sula, kalëdiniai medeliai, kitos dekoratyvinës miðkomedþiagos, ðakelës, vytelës, grybai, rieðutai, uogos, vaisiai, vaistaþolës ir vaisti-nës þaliavos, miðko paklotë ir lapai bei miðko augalija.

8. Nenukirstas miškas – augantys medþiai, sausuoliai, vëjavartos, vëjalau-þos ir kita nenukirsta sumedëjusi miðko augalija.

9. Miško valda – nuosavybës teise valdomas miðko þemës sklypas (sklypai).10. Miško savininkai – valstybë, fiziniai ir juridiniai asmenys bei uþsienio

valstybëse ásteigtos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiauturinèios civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, ástatymø nustatyta tvarkaágijæ nuosavybës teisæ á miðkus.

11. Miško valdytojai – miðko savininkai; miðkø urëdijos, valstybiniø rezer-vatø direkcijos, nacionaliniø parkø direkcijos, savivaldybës, valstybës ámonësbei organizacijos, valdanèios patikëjimo teise ástatymø nustatyta tvarka jomsVyriausybës nutarimais perduotà valstybinëms funkcijoms ágyvendinti valstybinæmiðko þemæ; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; uþsienio valstybëse ásteigtos or-ganizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau turinèios civiliná teis-numà pagal tø valstybiø ástatymus, teisëtai ágijusios privaèios miðko þemës val-dymo teisæ.

12. Miško naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie ðio ástatymo irkitø teisës aktø nustatyta tvarka ágijo miðko ir miðko iðtekliø naudojimo teisæ.

13. Valstybiniai miðkø pareigûnai (vyriausieji valstybiniai miðkø pareigû-nai, vyresnieji valstybiniai miðkø pareigûnai ir valstybiniai miðkø pareigûnai) –miðkø ûkio valstybinio valdymo, valstybinës miðkø kontrolës ástaigø, Generali-nës miðkø urëdijos prie Aplinkos ministerijos valstybës tarnautojai ir miðkø urë-dijø miðko apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys ásta-tymø nustatytus ágaliojimus. Vyriausiøjø valstybiniø miðkø pareigûnø, vyresniøjøvalstybiniø miðkø pareigûnø ir valstybiniø miðkø pareigûnø statusas suteikia-mas aplinkos ministro ásakymu.

6

14. Miðkø urëdija – valstybës ámonë, patikëjimo teise valdanti, naudojantivalstybinius miðkus ir jais disponuojanti ástatymø nustatyta tvarka, taip pat vyk-danti juose kompleksinæ miðkø ûkio veiklà ir kità ámonës ástatuose numatytàveiklà.

15. Generalinë miðkø urëdija prie Aplinkos ministerijos – valstybiniø mið-kø, priskirtø miðkø urëdijoms, ûkinio valdymo institucija, organizuojanti beikoordinuojanti ðiø miðkø atkûrimà, prieþiûrà, apsaugà ir miðko iðtekliø nau-dojimà.

16. Kompleksinë miðkø ûkio veikla – veikla, apimanti miðkø atkûrimà, prie-þiûrà, apsaugà, racionalø miðkø iðtekliø naudojimà ir prekybà mediena bei mið-ko iðtekliais.

17. Miškotvarka – miðkø ûkio planavimo sistema, apimanti miðkø inven-torizacijà ir apskaità, miðkø bûklës, naudojimo ir ûkinës veiklos analizæ bei mið-kø ûkio organizavimo ir plëtros projektø rengimà.

3 straipsnis. Miðkø grupës, ûkininkavimo jose tikslai ir reþimas1. Pagal ûkininkavimo tikslus, ûkininkavimo reþimà ir pagrindinæ funkcinæ

paskirtá miðkai skirstomi á grupes.2. I grupë – rezervatiniai miðkai. Tai valstybiniø rezervatø, valstybiniø par-

kø bei biosferos monitoringo teritorijose esanèiø rezervatø ir rezervatiniø apy-rubiø miðkai. Ûkininkavimo tikslas – palikti miðkus natûraliai augti. Miðko kir-timai, iðskyrus Saugomø teritorijø ástatyme ir rezervatø nuostatuose numatytusatvejus, neatliekami.

3. II grupë – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:1) A – ekosistemø apsaugos miðkai. Kraðtovaizdþio, telmologiniø, pedolo-

giniø, botaniniø, miðko genetiniø, zoologiniø, botaniniø-zoologiniø draustiniøir ðiø rûðiø draustiniø, esanèiø valstybiniuose parkuose bei biosferos monito-ringo teritorijose, miðkai, saugomø gamtos iðtekliø sklypø, prieðeroziniai ir ki-ti miðkai. Ûkininkavimo tikslas – iðsaugoti arba atkurti miðko ekosistemas aratskirus jø komponentus. Stichiniø arba biotiniø veiksniø sudarkyti, blogos sa-nitarinës bûklës medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais.Gamtinæ brandà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kir-timais;

2) B – rekreaciniai miðkai. Tai miðko parkai, miestø miðkai, valstybiniø par-kø rekreaciniø zonø miðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kiti poilsiui skirti mið-kai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti ir iðsaugoti rekreacinæ miðko aplinkà. Blo-gos sanitarinës bûklës, sudarkyti stichiniø arba biotiniø veiksniø medynaikertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæ brandà pasie-kæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidþiami visø

7

rûðiø ugdymo, sanitariniai ir kraðtovaizdþio formavimo kirtimai. Kertama nepoilsiavimo sezono metu, iðskyrus stichiniø arba biotiniø veiksniø sudarkytusmedynus.

4. III grupë – apsauginiai miðkai. Tai geologiniø, geomorfologiniø, hidrog-rafiniø, kultûriniø draustiniø, ðiø rûðiø draustiniø, esanèiø valstybiniuose par-kuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miðkai, apsaugos zonø ir kiti mið-kai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinèius atliktidirvoþemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.Leidþiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarø) plyni, ugdymo bei sanita-riniai kirtimai.

5. IV grupë – ûkiniai miðkai. Tai visi kiti miðkai, nepriskirti I–III miðkø gru-pëms. Ûkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimø, formuoti pro-duktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medienà. Leidþiami visi kirtimai. Ply-nø kirtimø birþës negali bûti didesnës kaip 8 hektarø.

6. II, III ir IV grupiø miðkuose plynø sanitariniø kirtimø plotas neriboja-mas.

7. Atskiros draustiniø miðkø dalys, vadovaujantis teritorijø planavimo do-kumentais, gali bûti priskirtos skirtingoms miðkø grupëms.

8. Miðkø priskyrimo grupëms tvarkà ir normatyvus nustato bei miðkus gru-pëms priskiria Vyriausybë Aplinkos ministerijos teikimu.

4 straipsnis. Nuosavybës teisë á miðkus ir valstybinës reikðmës miðkai1. Miðkas nuosavybës teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams

asmenims bei uþsienio valstybëse ásteigtoms organizacijoms, neturinèioms ju-ridinio asmens statuso, taèiau turinèioms civiliná teisnumà pagal tø valstybiøástatymus. Uþsienieèiai, uþsienio juridiniai asmenys, uþsienio valstybëse ásteig-tos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau turinèios civilináteisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, miðkà turi teisæ ásigyti Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies ágyvendinimo konstitucinio ástatymonustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miðkuose pagal plotà vyrauja valstybi-në miðkø nuosavybë.

2. Valstybinë miðko þemë Vyriausybës nustatyta tvarka gali bûti nuomoja-ma poilsiui ar kitiems tikslams, iðskyrus miðkø ûkio veiklai organizuoti.

3. Privaèiø miðkø valdos neskaidomos á dalis, jei valda yra arba tampa ma-þesnë kaip 5 hektarø.

4. Lietuvos Respublikai iðimtine nuosavybës teise priklauso valstybinësreikðmës miðkai. Valstybinës reikðmës miðkai – tai:

1) miðkai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybiniø parkø rezerva-tuose ir rezervatinëse apyrubëse, Kurðiø nerijos nacionaliniame parke;

8

2) miestø miðkai;3) valstybiniai miðko medelynai ir sëklinës plantacijos;4) miðkø mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinës sëklininkystës objek-

tø miðkai, kuriø plotus ir ribas tvirtina Vyriausybë;5) valstybiniai miðkai 7 km ploèio juostoje nuo Baltijos jûros ir Kurðiø ma-

riø, á kuriuos neatkurta nuosavybës teisë pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á ið-likusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà;

6) kiti miðkai, Vyriausybës sprendimu priskirti valstybinës reikðmës mið-kams.

5. Vyriausybë ar jos ágaliota Aplinkos ministerija ágyvendina valstybiniø mið-kø savininko teises ir pareigas.

6. Valstybinæ miðko þemæ patikëjimo teise valdo miðkø urëdijos, valstybi-niø rezervatø direkcijos, nacionaliniø parkø direkcijos, savivaldybës, kitos vals-tybës ámonës ir organizacijos. Valstybinës miðko þemës sklypai patikëjimo tei-se perduodami ðiems subjektams Vyriausybës nutarimais valstybinëmsfunkcijoms ágyvendinti Þemës ástatymo nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Miðkø valstybinis valdymas ir Miðkø ástatymo vykdymo prie-þiûra

1. Valstybës miðkø ûkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas ásta-tymus.

2. Valstybës miðkø ûkio strategijà formuoja bei valstybines miðkø ûkio pro-gramas rengia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija, atlikdama miðkø ûkiovalstybinio valdymo funkcijas:

1) organizuoja miðkø ûkio strategijos bei valstybiniø miðkø ûkio plëtros pro-gramø rengimà;

2) organizuoja miðkingumo didinimo, miðko genofondo, kraðtovaizdþio irbiologinës ávairovës miðkuose iðsaugojimo, selekcijos ir sëklininkystës, miðkoiðtekliø naudojimo, kitø programø projektø rengimà ir koordinuoja ðiø progra-mø ágyvendinimà;

3) rengia teisës aktø miðkø ûkio klausimais projektus;4) organizuoja ir koordinuoja visø ðalies miðkø inventorizacijà, miðkø tvar-

kymo (miðkotvarkos) projektø rengimà, koordinuoja miðkø monitoringà;5) organizuoja valstybinæ ðalies miðkø apskaità ir Lietuvos Respublikos mið-

kø valstybës kadastro sudarymà;6) rengia metiniø miðko kirtimo normø valstybiniuose miðkuose projektus;7) organizuoja su miðkø ûkiu susijusá tarptautiná bendradarbiavimà.3. Regionø aplinkos apsaugos departamentai atlieka visø ðalies miðkø bûk-

lës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kontrolës funkcijas:

9

1) kontroliuoja, kaip laikomasi Miðkø ástatymo, ir atlieka valstybinæ visønuosavybës formø ðalies miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kon-trolæ;

2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iðduoda leidimus miðkui kirsti vals-tybiniø miðkø valdytojams ir privaèiø miðkø savininkams;

3) kontroliuoja miðkotvarkos darbø kokybæ;4) konsultuoja privaèiø miðkø savininkus miðko naudojimo, atkûrimo, prie-

þiûros ir apsaugos klausimais.4. Miðkø urëdijoms priskirtø valstybiniø miðkø atkûrimà, prieþiûrà, apsau-

gà ir miðko iðtekliø naudojimà organizuoja ir koordinuoja Generalinë miðkøurëdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama ðias funkcijas, Generalinë mið-kø urëdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miðkø urëdijø savininko teises ir pareigas ágyvendinanèios insti-tucijos funkcijas ir koordinuoja jø veiklà;

2) nustato miðkø urëdijoms privalomàsias miðko atkûrimo, apsaugos ir tvar-kymo darbø normas;

3) organizuoja bendrà valstybinæ prieðgaisrinës ir sanitarinës miðko apsau-gos sistemà;

4) organizuoja ir koordinuoja miðkø atkûrimo, apsaugos, tvarkymo ir mið-ko iðtekliø naudojimo paþangiø technologijø ágyvendinimà.

5. Privaèius miðkus atkuria, tvarko ir naudoja privaèiø miðkø savininkai, lai-kydamiesi ðio ástatymo, taip pat Vyriausybës ar jos ágaliotos Aplinkos ministe-rijos atsiþvelgiant á privaèiø miðkø savininkø organizacijø siûlymus tvirtinamøPrivaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatø ir kitø miðkø ûkio veiklà reg-lamentuojanèiø teisës aktø. Privaèiø miðkø savininkai ástatymø nustatyta tvar-ka turi teisæ jungtis á asociacijas ir kooperatyvus, steigti ámones ir organizaci-jas. Valstybë skatina ir remia privataus miðkø ûkio plëtrà, privaèiø miðkøsavininkø savivaldos organizacijas, teikianèias miðko savininkams konsultavi-mo ir ûkines paslaugas. Miðko savininkø kooperatyvams taikomas þemës ûkiokooperatyvø statusas.

6 straipsnis. Valstybiniø miðkø pareigûnø pareigos, teisës ir socialinës ga-rantijos

1. Valstybiniai miðkø pareigûnai atlieka ðias pareigas:1) vykdo valstybinæ miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos kon-

trolæ;2) organizuoja ir vykdo miðkø apsaugà nuo neteisëtø veiksmø – savavaliðko

miðko kirtimo, miðko naudojimo tvarkos paþeidimø, medienos ir miðko iðtekliøgrobstymo, brakonieriavimo, miðko terðimo, ðiukðlinimo, neteisëto lankymosi mið-ke, miðko padegimo, naminiø gyvuliø miðkams daromos þalos;

10

3) kontroliuoja, kaip miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mið-kus nuo gaisrø, kenkëjø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø, laiku ir tinkamai atku-ria iðkirstà miðkà, miðkà naudoja tokiais bûdais, kurie padëtø maþinti neigia-mà poveiká aplinkai, racionaliai ûkininkauja miðko þemëje (miðke), palaikodirvoþemio naðumà, saugo biologinæ ávairovæ, laikosi ástatymø ir kitø teisës aktønustatytø reikalavimø;

4) gavæ praneðimà apie ðio ástatymo bei kitø gamtos iðtekliø naudojimà reg-lamentuojanèiø teisës aktø paþeidimus, imasi visø priemoniø, kad bûtø iðaið-kintas paþeidimas ir nustatyti paþeidëjai, o jei patys to padaryti negali, infor-muoja kompetentingà valstybës institucijà, kad ði imtøsi priemoniø paþeidimuiiðaiðkinti ir paþeidëjui nustatyti;

5) konsultuoja privaèiø miðkø savininkus miðkininkavimo klausimais;6) vykdo ðvietëjiðkà veiklà miðkø ûkio klausimais.2. Valstybiniai miðkø pareigûnai turi ðias teises:1) turëti ir neðioti nustatyto pavyzdþio uniformà ir skiriamuosius þenklus;2) Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tik-

rinti transportà ir dokumentus, átarus, kad ðiuo transportu gabenama medie-na, kiti miðko iðtekliai, ásigyti neturint nustatyta tvarka iðduoto leidimo, kai pagalgaliojanèius teisës aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami teisës aktønustatytà tvarkà paþeidþiant sumedþioti gyvûnai;

3) reikalauti ið juridiniø ir fiziniø asmenø paþymø apie miðko iðtekliø ásigi-jimà ir naudojimà, o jeigu jø nëra, – reikalauti þodiniø ir raðtiðkø pasiaiðkini-mø dël veiksmø, susijusiø su miðko iðtekliø naudojimu;

4) ástatymø nustatyta tvarka paimti ið asmenø, padariusiø administracinësteisës paþeidimus, neteisëtai ásigytà medienà, kitus miðko iðteklius ar sumedþio-tus gyvûnus, brakonieriavimo priemones;

5) asmenis, padariusius administracinius teisës paþeidimus, ástatymø nusta-tyta tvarka pristatyti á policijà arba á savivaldybës seniûnijos patalpas kaimo gy-venamojoje vietovëje asmens tapatybei nustatyti;

6) sustabdyti arba uþdrausti neteisëtà ûkinæ veiklà miðko valdoje, jeigu ðiaveikla paþeidþiamas ðis ástatymas, kitø teisës aktø reikalavimai ir daroma þalamiðkui;

7) ástatymø nustatyta tvarka suraðyti administraciniø teisës paþeidimø proto-kolus, skirti administracines nuobaudas uþ ðio ástatymo ir kitø teisës aktø reikala-vimø paþeidimus, numatytus Administraciniø teisës paþeidimø kodekse;

8) Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo nustatyta tvarka saugoti, laikyti irneðioti ðaunamàjá ginklà, o ðio straipsnio 3–9 dalyse nustatyta tvarka naudoti ðau-namàjá ginklà, fizinæ ir psichinæ prievartà bei specialiàsias priemones;

9) valstybiniai miðkø pareigûnai turi ir kitø ástatymø suteiktø teisiø.

11

3. Atlikdamas tarnybines pareigas valstybinis miðkø pareigûnas turi teisæpanaudoti fizinæ prievartà (fizinæ jëgà, koviniø imtyniø veiksmus) ir psichinæprievartà (áspëjimà apie ketinimà panaudoti fizinæ prievartà, specialiàsias prie-mones ar ðaunamàjá ginklà), specialiàsias priemones (ástatymø leidþiamas prie-mones (gumines lazdas, antrankius ir suriðimo priemones, asmens apsaugai skir-tas dujas, transporto priemoniø priverstinio stabdymo priemones, elektroðokoárenginius, tarnybinius ðunis), skirtas savigynai, asmenims sulaikyti, sutramdy-ti, kai jie kelia ar gali kelti grësmæ valstybiniam miðkø pareigûnui, taip pat skir-tas transporto priemonëms priverstinai stabdyti):

1) siekdamas apsaugoti save nuo gresianèio pavojaus gyvybei;2) kai asmuo vengia vykdyti teisëtà valstybinio miðkø pareigûno reikalavi-

mà;3) prieð transporto priemonæ, kai jos vairuotojas nepakluso valstybinio mið-

kø pareigûno aiðkiai iðreikðtam teisëtam reikalavimui sustoti.4. Valstybinis miðkø pareigûnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisæ

panaudoti ðaunamàjá ginklà:1) prieð asmená gindamas save nuo pradëto ar tiesiogiai gresianèio pavo-

jingo gyvybei nusikalstamo kësinimosi;2) sulaikydamas asmená, átariamà nusikalstamos veikos padarymu, ar jà pa-

dariusá asmená, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, taip pat atsisakantáávykdyti teisëtà reikalavimà padëti ginklà ar kità daiktà, kuriuo galima suþalotiþmogø;

3) prieð gyvûnà, kai jis kelia grësmæ pareigûno gyvybei ar sveikatai.5. Valstybinis miðkø pareigûnas turi teisæ panaudoti prievartos priemones

tik esant tarnybiniam bûtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigaiávykdyti, tik po to, kai átikinimo priemonës buvo neveiksmingos arba negali-mos. Prievartos priemonës rûðá ir jos panaudojimo ribas valstybinis miðkø pa-reigûnas pasirenka atsiþvelgdamas á konkreèià situacijà, teisës paþeidimo po-bûdá ir individualias paþeidëjo savybes. Naudodamas prievartà valstybinis miðkøpareigûnas privalo stengtis iðvengti didelës þalos þmonëms ir turtui.

6. Prieð naudodamas prievartà, valstybinis miðkø pareigûnas privalo áspëtiapie toká ketinimà, suteikdamas asmeniui galimybæ ávykdyti teisëtus reikalavi-mus, iðskyrus atvejus, kai delsimas kelia grësmæ valstybinio miðkø pareigûnoar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks áspëjimas yra neámanomas.

7. Apie valstybinio miðkø pareigûno panaudotà prievartà, sukëlusià asmensmirtá arba suþalojimà, nedelsiant informuojamas prokuroras.

8. Draudþiama panaudoti koviniø imtyniø veiksmus, specialiàsias priemo-nes ir ðaunamàjá ginklà prieð moteris, kai akivaizdu, kad jos nëðèios, taip patprieð asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnameèiai (jeigu jø am-

12

þius þinomas pareigûnui arba iðvaizda atitinka amþiø), iðskyrus atvejus, kai jieprieðinasi pavojingu gyvybei bûdu arba kai uþpuola tokiø asmenø grupë ir ðisuþpuolimas kelia grësmæ þmogaus gyvybei ar sveikatai.

9. Valstybinis miðkø pareigûnas, nesukeldamas grësmës ástatymø saugo-moms vertybëms, turi teisæ iððauti ið ðaunamojo ginklo, kai bûtina duoti pavo-jaus signalà, iðsikviesti pagalbà arba áspëti apie galimà ðaunamojo ginklo pa-naudojimà.

10. Valstybiniai miðkø pareigûnai ir miðkø urëdijos darbuotojai neturi tei-sës dirbti pagal darbo sutartis, bûti steigëjais ar juridinio asmens dalyviais (ak-cininkais, nariais, dalininkais ir pan.) privaèiose medienos ruoðos, medienos per-dirbimo, prekybos mediena ir medþioklës aptarnavimo ámonëse bei vykdyti kitàástatymø draudþiamà veiklà.

11. Valstybiniø miðkø pareigûnø – miðkø urëdijø miðko apsaugos darbuo-tojø, dirbanèiø pagal darbo sutartis, gyvybë ir sveikata papildomai privalomaidraudþiamos nuo nelaimingø atsitikimø, susijusiø su nustatytø pareigø vykdy-mu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ástatymo nuostatos. Draudimo ið-mokø dydþiai nustatomi kolektyvinëse arba darbo sutartyse ir negali bûti ma-þesni uþ nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimø darbe ir pro-fesiniø ligø socialinio draudimo ástatyme.

7 straipsnis. Ekonominis valstybinio miðkø ûkio reguliavimas1. Miðkø urëdijos veikia pagal Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymà, vyk-

do kompleksinæ miðkø ûkio veiklà valstybiniuose miðkuose, Vyriausybës ar joságaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintà miðko pro-dukcijà, nenukirstà miðkà ir teikia paslaugas. Ávertinant miðkø urëdijø kapitalà,þemë ir miðkas vertine iðraiðka á apskaità neátraukiami.

2. Bendrosioms miðkø ûkio reikmëms tenkinti Vyriausybës nustatyta tvar-ka miðkø urëdijoms nustatomi privalomieji 5 procentø atskaitymai á valstybësbiudþetà ið pajamø uþ parduotà þaliavinæ medienà ir nenukirstà miðkà. Ðie at-skaitymai átraukiami á valstybës biudþeto pajamas ir naudojami Vyriausybës pa-tvirtintai specialiajai Bendrøjø miðkø ûkio reikmiø finansavimo programai fi-nansuoti (miðkø inventorizavimui, apskaitai, valstybiniø miðkø miðkotvarkosprojektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybës formos, valstybi-nei miðkø prieðgaisrinei sistemai organizuoti ir iðlaikyti, stichiniø nelaimiø pa-dariniams ir masiniø ligø bei kenkëjø þidiniams likviduoti, miðko mokslo ir pro-jektavimo darbams, privaèiø miðkø savininkams konsultuoti bei mokyti, privaèiømiðkø savininkø organizacinëms struktûroms kurtis, miðko propagandai orga-nizuoti, miðkø ûká aptarnaujanèiø organizacijø vykdomoms programoms bei ki-toms bendrosioms miðkø ûkio reikmëms finansuoti).

13

8 straipsnis. Asmenø lankymasis miðke1. Fiziniai asmenys turi teisæ laisvai lankytis miðkuose, iðskyrus rezervatø

ir specialios paskirties objektø (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miðkusir miðkus, kuriuose tai apriboja kiti ástatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vais-taþoles ir vaistinæ þaliavà, iðskyrus augalø rûðis, kuriø sàraðà tvirtina Aplinkosministerija, rieðutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miðkuose laikyti bi-tes aviliuose ir bitidëse, laikydamiesi ðio ástatymo, Aplinkos apsaugos ástatymobei kitø teisës aktø reikalavimø.

2. Savivaldybiø vykdomosios institucijos miðkø urëdijø ir valstybiniø parkødirekcijø ar privaèiø miðkø savininkø teikimu, o miestø miðkuose – be ðio tei-kimo, kai yra svarbiø prieþasèiø (didelis miðko gaisrø pavojus, miðko kirtimai,specializuoto ûkio plotai, saugomi objektai, bûtinumas iðsaugoti miðko iðtek-lius, miðko verslai ir pan.), gali visuose miðkuose uþdrausti ar apriboti fiziniøasmenø lankymàsi bei vaistaþoliø, grybø, uogø ir kitø miðko iðtekliø naudoji-mà.

3. Miðkø lankymà ir miðko iðtekliø naudojimà saugomose teritorijose reg-lamentuoja Saugomø teritorijø ástatymas ir saugomø teritorijø nuostatai, tvir-tinami Vyriausybës ar jos ágaliotos Aplinkos ministerijos.

4. Uþdraustø ar apribotø lankyti miðkø ribas rodo miðko valdytojo, savi-ninko ar naudotojo pastatyti informaciniai þenklai.

II SKYRIUSMIŠKO NAUDOJIMAS

9 straipsnis. Miðko valdytojø, savininkø ir naudotojø pareigos1. Miðkai turi bûti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principà, kad

mediena bei kiti miðko iðtekliai bûtø nuolat tiekiami ir bûtø iðlaikyta metinëar periodinë pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto.

2. Miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miðkus nuo gais-rø, kenkëjø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø, laiku ir tinkamai atkurti iðkirstà mið-kà, miðkà naudoti tokiais bûdais, kurie padëtø maþinti neigiamà poveiká aplin-kai, racionaliai ûkininkauti miðko þemëje (miðke), palaikyti dirvoþemio naðumà,saugoti biologinæ ávairovæ, laikytis ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytø reika-lavimø.

3. Miðko naudotojai privalo sutvarkyti naudojant miðkà sudarkytus miðkoplotus taip, kad jie tiktø naudoti pagal paskirtá, tausoti miðko kelius, sausini-mo sistemas ir kitus technologinius árenginius, nepaþeisti miðko valdytojø, sa-vininkø ir kitø naudotojø teisiø bei teisëtø interesø.

14

4. Miško valdytojai ir naudotojai valstybiniuose miðkuose privalo laikytis Ne-nukirsto valstybinio miðko skyrimo ir pardavimo taisykliø. Ðias taisykles tvirtinaVyriausybë. Valstybiniuose miðkuose medienos ruoðëjai per miðko naudojimo lei-dime nustatytus terminus, áskaitant pratæstus terminus, privalo iðkirsti miðkà iriðveþti pagamintà medienà. Miðko kirtimo ir pagamintos medienos iðveþimo ter-minai, jeigu medienos ruoðëjai pageidauja, pratæsiami iki 6 mënesiø. Per nusta-tytà terminà, áskaitant ir pratæstàjá, neiðkirstas miðkas ir neiðveþta þaliavinë me-diena neatlygintinai pereina miðko valdytojui. Miðko kirtimo ir pagamintosmedienos iðveþimo terminø nustatymà reglamentuoja Nenukirsto valstybinio mið-ko skyrimo ir pardavimo taisyklës.

5. Miðko savininkai privalo laikytis ðio ástatymo, Privaèiø miðkø tvarkymoir naudojimo nuostatø bei kitø teisës aktø, taip pat privalomø vykdyti miðkot-varkos projekto daliø – pagrindiniø kirtimø deðimtmeèio normos, miðko atkû-rimo bei aplinkosaugos reikalavimø.

6. Draudþiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško iðteklius negavus nu-statyta tvarka iðduoto leidimo, kai pagal galiojanèius teisës aktus toks leidimasreikalingas.

7. Privaèiø miðkø savininkai Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamen-to nustatyta tvarka teikia informacijà ir statistikos duomenis apie miðkø ûkioveiklà savo valdose.

8. Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir þenklinimo tvarkà nustatoAplinkos ministerija.

10 straipsnis. Miðko valdytojø, savininkø ir naudotojø teisë naudotis mið-ku bei jo iðtekliais

1. Privaèiø miðkø savininkai teisæ naudotis miðku ágyja gavæ þemës sklyponuosavybæ patvirtinantá dokumentà. Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuo-status tvirtina Vyriausybë, atsiþvelgdama á privaèiø miðkø savininkø organiza-cijø siûlymus.

2. Miðko valdytojai ir naudotojai Vyriausybës arba jos ágaliotos Aplinkosministerijos nustatyta tvarka turi teisæ naudoti miðkà bei jo iðteklius (medie-nos ir kitø miðko iðtekliø ruoðai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkys-tei, naminiø gyvuliø ganymui, gamtiniø kompleksø apsaugai ir kitiems ástaty-mams neprieðtaraujantiems tikslams). Pagal ðià tvarkà numatytais atvejais teisëvykdyti medienos ir kitø miðko iðtekliø ruoðà ágyjama gavus nustatytos formosleidimus. Ði teisë baigiasi, kai gavæs leidimà asmuo mirðta, reorganizavus ar lik-vidavus juridiná asmená pasibaigia leidimo galiojimo laikas ar nustatyta tvarkaleidimas pripaþástamas negaliojanèiu.

15

3. Miðko valdytojø, savininkø ir naudotojø teises saugo ástatymai. Paþeis-tos teisës turi bûti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami ástatymø bei kitøteisës aktø nustatyta tvarka. Miðko valdytojø, savininkø ir naudotojø teisës ga-li bûti apribotos ástatymø nustatyta tvarka visuomenës, aplinkos bei miðko ap-saugos interesais.

11 straipsnis. Miðko þemës pavertimas kitomis naudmenomis1. Miðko þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis tik iðimtiniais

atvejais, Vyriausybës nustatyta tvarka derinant valstybës, miðko savininko ir vi-suomenës interesus.

2. Miðko iðkirtimas technologinëms ir gamybinëms miðko ûkio reikmëms(daigynams árengti, miðko ûkiniams keliams tiesti, prieðgaisrinëms juostoms,technologiniams proskiebiams, poilsio aikðtelëms ir medienos sandëliams áreng-ti, nustatyta tvarka þvyrui bei smëliui kasti ûkio reikmëms ir kt.) nëra miðkoþemës pavertimas kitomis naudmenomis.

12 straipsnis. Miðko þemës sausinimas, træðimas ir keliø per miðko þemætiesimas

1. Miðko þemës sausinimas, træðimas ir nuodingøjø cheminiø medþiagø mið-ko þemëje naudojimas negali prieðtarauti Aplinkos apsaugos ástatymui ir ati-tinkamiems teisës aktams.

2. Miðko þemës sausinimo sistemø ir miðko keliø, einanèiø per keleto mið-ko savininkø ir valdytojø valdas, prieþiûrà ir remontà privalo atlikti tø valdøvaldytojai, savininkai ar naudotojai teisës aktø nustatyta tvarka.

3. Miðko þemës sausinimo sistemø prieþiûros darbai atliekami, miðko ke-liai tiesiami miðko valdytojø, savininkø, naudotojø, savivaldybës, Keliø fondoir kitomis lëðomis.

III SKYRIUSLIETUVOS RESPUBLIKOS MIÐKØ VALSTYBËSKADASTRAS IR MIÐKOTVARKOS PROJEKTAS

13 straipsnis. Valstybinë miðkø inventorizacija, miðkø apskaita ir miðkøkadastras

1. Valstybinës miðkø inventorizacijos ir miðkø apskaitos tikslas – nustatytimiðko iðteklius, jø kokybæ, teikti informacijà apie miðkø gamtinæ ir ûkinæ bûk-læ. Valstybinë miðkø inventorizacija atliekama visose miðko valdose. Miðkø urë-dijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuoja-ma ir átraukiama á apskaità ne tik miðko, bet ir valstybinë ne miðko þemë (þemësûkio naudmenos, vandenys ir kt.).

16

2. Medþiø savaiminukais apaugusi ne miðko þemë miðkotvarkos metu in-ventorizuojama ir átraukiama á apskaità kaip miðkas Aplinkos ministerijos irÞemës ûkio ministerijos nustatyta tvarka.

3. Valstybinës miðkø inventorizacijos specialistai turi teisæ áeiti á visas mið-ko valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamà informacijà jiems at-likti.

4. Lietuvos Respublikoje valstybinë miðkø inventorizacija atliekama atran-kos metodu. Ji skirta strateginiam miðkø sektoriaus planavimui valstybës lyg-meniu. Miðkø sklypø inventorizacija atliekama miðko ûkiui organizuoti miškovaldos lygmeniu ir miškotvarkos projektams rengti.

5. Valstybinës miðkø inventorizacijos ir miðkø apskaitos tvarkà, turiná ir pe-riodiðkumà nustato Aplinkos ministerija.

6. Remiantis valstybinës miðkø inventorizacijos duomenimis, tvarkoma mið-kø apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miðkø valstybës kadastras. Ðiskadastras apima visumà duomenø apie miðkus, jø priklausomybæ, miðko iðtek-liø kieká bei kokybæ ir ekonominæ vertæ. Jo turiná ir sudarymo tvarkà nustatoVyriausybë.

7. Valstybinë miðkø inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privaèiuo-se miðkuose atliekama valstybës lëðomis. Inventorizacijos ir apskaitos duome-nys miðkø savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tei-kiami nemokamai. Miðkø sklypai inventorizuojami ir miðkotvarkos projektairengiami valstybës, miðko valdytojø ir savininkø lëðomis.

14 straipsnis. Miškotvarkos projektas1. Miðkotvarkos projektas – tai specialiojo teritorijø planavimo dokumen-

tas, pagal kurá organizuojamas miðkø ûkis ir atliekami visi miðkø atkûrimo, nau-dojimo ir miðko þemiø tvarkymo darbai. Jis sudaromas visoms miðko valdoms.Miðkai turi bûti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miðkotvarkos projek-tà.

2. Skiriami ðie miðkotvarkos projektø tipai:1) miðkø tvarkymo schemos – rengiamos miðko valdytojø bei regionø teri-

torijoms ir skiriamos bendrajai miðko þemiø naudojimo politikai nustatyti, jøtvarkymo koncepcijai parengti;

2) vidinës miðkotvarkos projektai – rengiami miðko valdytojø bei privaèiomsmiðkø valdoms ir skiriami konkreèiø tvarkymo priemoniø sistemai jose nusta-tyti.

3. Miðkotvarkos projektai rengiami pagal Vyriausybës ágaliotos institucijospatvirtintas ðiø projektø rengimo taisykles bei metodikà ir jose nustatytus kri-terijus. Sudëtinës miðkotvarkos projekto dalys yra ðios:

17

1) pagrindþiamoji – apima esamos miðko þemiø naudojimo, apsaugos,miðkotvarkos problemø analizæ, ankstesniø miðkotvarkos projektø ágyven-dinimo rezultatø ávertinimà ir socialiniø bei ekonominiø poreikiø progno-zæ;

2) projektinë – apima sprendiniø parengimà planuojamos miðkø teritori-jos naudojimo tikslø ir tvarkymo koncepcijos (miðkø tvarkymo schemos) arbatvarkymo priemoniø sistemos (vidinës miðkotvarkos projektai) klausimais;

3) baigiamoji – apima planavimo dokumento sprendiniø pasekmiø numa-tymà, svarstymà, derinimà ir tvirtinimà.

4. Aplinkos ministerija, atsiþvelgdama á miðko valdos dydá, nustato miðkot-varkos projekto turiná ir kitus rodiklius, taip pat medynø kirtimo amþiø visuo-se miðkuose. Pagrindiniai miðko kirtimai atliekami brandþiuose, perbrendusiuo-se miðkuose, ðiø kirtimø taisyklëse numatytais atvejais ir pribræstanèiuosemedynuose. Tarpiniai miðko kirtimai atliekami medynø produktyvumo didini-mo, sanitarinës miðkø bûklës gerinimo, biologinës ávairovës iðsaugojimo, me-dienos iðtekliø panaudojimo, medynø rekonstrukcijos ir kitais teisës aktø nu-matytais tikslais. Metinë pagrindiniø miðko kirtimø norma nustatomakiekvienam miðko valdytojui bei savininkui pagal Aplinkos ministerijos patvir-tintà metodikà.

5. Metinæ pagrindiniø miðko kirtimø normà valstybiniuose miðkuose tvirti-na Vyriausybë. Nustatyta metinë pagrindiniø miðko kirtimø norma negali bûtivirðijama, iðskyrus stichiniø nelaimiø atvejus, kai ðalies mastu iðdþiûvusiø, ið-verstø, iðlauþytø, iðdegusiø arba kitaip paþeistø medynø tûris sudaro daugiaukaip vienà ketvirtàjà metinës kirtimo normos dalá. Bendra visø rûðiø metinëmiðko kirtimø norma ðalyje negali virðyti metinio medienos prieaugio.

6. Tarpiniø miðko kirtimø mastà ðalies valstybiniuose miðkuose nustato Ap-linkos ministerija.

7. Miško valdytojai, turintys daugiau kaip 500 hektarø miðko, privalo ne-virðyti metinës pagrindiniø miðko kirtimø normos. Stichiniø nelaimiø atvejaisir jeigu ði norma nebuvo ávykdyta ankstesniais metais, skaièiuojant nuo jos pa-tvirtinimo metø, metinë pagrindiniø miðko kirtimø norma gali bûti didinamaAplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kiti miðko valdytojai ir savininkai, ne-paþeisdami miðko kirtimo taisykliø reikalavimø, gali nukrypti nuo metinës miðkokirtimø normos, bet privalo laikytis deðimtmeèio miðko kirtimø normos.

8. Miðkotvarkos projektus rengia bei miðkø inventorizacijà atlieka fiziniaiir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Laikantis ðios tvar-kos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miðkotvarkos duomenys, rengiami, de-rinami ir tvirtinami miðkotvarkos projektai.

18

IV SKYRIUSMIÐKO ATKÛRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS

15 straipsnis. Miðko atkûrimas ir áveisimas1. Miðkà privalo atkurti jo valdytojai, savininkai bei naudotojai savo lë-

ðomis.2. Lietuvos Respublikos teritorijos miðkingumas turi bûti didinamas ásta-

tymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka áveisiant miðkà ne miðko þemëje.3. Miðkas ne miðko þemëje áveisiamas Aplinkos ministerijos ir Þemës ûkio

ministerijos nustatyta tvarka valstybës, þemës bei miðko valdytojø ir savininkølëðomis.

4. Kai ástatymø nustatyta tvarka miðkas áveisiamas ne miðko þemëje, ðiamplotui taikomas Miðkø ástatymas.

5. Þeldintinose kirtavietëse ir degavietëse dirbtiniu bûdu miðkas atkuriamasne vëliau kaip per trejus metus po jø atsiradimo. Miðkas dirbtiniu bûdu áveisia-mas ir atkuriamas ekologiniu pagrindu, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtina-mø Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatø reikalavimø. Valstybiniai miðkø parei-gûnai gali uþdrausti miðko valdytojams, savininkams ir naudotojams tolesniuspagrindinius miðko kirtimus, kol bus atkurtas iðkirstasis miðkas. Iðimtys leidþia-mos, kai dël stichiniø nelaimiø þûva dideli miðko plotai.

6. Miðko atkûrimas ir áveisimas taip pat apima medynø rekonstrukcijà, þel-diniø ir þëliniø papildymà, prieþiûrà ir apsaugà, kol susiformuoja jaunuolynas.Þuvæ þeldiniai ir þëliniai atkuriami ne vëliau kaip per dvejus metus.

16 straipsnis. Medynø auginimas ir kirtimas1. Medynø auginimo ir prieþiûros priemonëmis siekiama formuoti auga-

vietës sàlygas atitinkanèius, naðius miðkus, pirmenybæ teikiant vietinëms me-dþiø ir kitø augalø rûðims, miðriems miðko þeldiniams ir miðriems medynams.Medynø augimà ir prieþiûrà reguliuojanèios priemonës, pagrindiniai ir tarpi-niai miðko kirtimai atliekami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamus norma-tyvus ir taisykles.

2. Miðko ugdymo kirtimai atliekami nebrandþiuose medynuose jø naðumuibei stabilumui didinti ir biologinei ávairovei iðsaugoti. Ðiais miðko kirtimais re-guliuojamas medynø tankumas ir rûðinë sudëtis. Sanitariniai miðko kirtimai at-liekami miðko sveikatingumui palaikyti ir gerinti.

3. Taip pat gali bûti atliekami miðko kirtimai kraðtovaizdþiui formuoti, bio-techninëms priemonëms vykdyti, prieðgaisrinëms juostoms árengti, technologi-niø árenginiø vietoms paruoðti ir kitiems miðko ûkio tikslams.

19

V SKYRIUSMIŠKO APSAUGA

17 straipsnis. Miško apsaugos uþdaviniaiMiðko apsaugos uþdaviniai – saugoti miðkà ir jo iðteklius nuo neteisëtø

veiksmø: savavaliðko miðko kirtimo, miðko naudojimo tvarkos paþeidimø, mið-ko iðtekliø grobstymo, miðko terðimo, ðiukðlinimo, miðko padegimo, naminiøgyvuliø daromos þalos; taip pat saugoti miðkà nuo þvëriø daromos þalos, gais-rø, ligø, kenkëjø ir kitø stichiniø nelaimiø, miðko dirvoþemio ir medþiø mecha-niniø paþeidimø.

18 straipsnis. Miðko apsauga nuo gaisrø ir stichiniø nelaimiø1. Miðkuose, nepaisant jø nuosavybës formos, privalo bûti sukurta ir palai-

koma bendra valstybinë prieðgaisriniø priemoniø sistema, apimanti stebëjimo,profilaktines ir prieðgaisrines saugos priemones. Ðià bendrà valstybinæ prieð-gaisriniø priemoniø sistemà rengia ir jos ágyvendinimà organizuoja Generali-në miðkø urëdija prie Aplinkos ministerijos, miðkø urëdijos bei valstybiniø par-kø direkcijos kartu su savivaldybëmis. Miðko valdytojai, savininkai, naudotojaiir lankytojai privalo laikytis teisës aktais patvirtintø miðkø prieðgaisrinës apsau-gos reikalavimø.

2. Miðkø urëdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybës skiria lëðø bendraivalstybinei prieðgaisrinio stebëjimo ir gaisrø gesinimo sistemai visose miðko val-dose. Miðko valdytojai ir savininkai savo lëðomis ágyvendina profilaktines prieð-gaisrines priemones (árengia prieðgaisrines juostas ir lauþavietes, valo uþðlemðtàmiðkà ir kita).

3. Stichiniø nelaimiø miðkuose atvejais Aplinkos ministerija turi teisæ nu-statyti specialias apsaugos ir nelaimiø padariniø šalinimo priemones, kurios yraprivalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.

19 straipsnis. Miðko apsauga nuo ligø ir kenkëjø1. Miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisës aktais pa-

tvirtintø miðko sanitarinës apsaugos reikalavimø, per nustatytà laikà iðveþti iðmiðko arba tinkamai apsaugoti nuo kenkëjø miðke paliekamà spygliuoèiø me-dienà. Miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai turi praneðti miðkø urëdijomsbei valstybiniø parkø direkcijoms apie medþiø ligø ir kenkëjø þidinius.

2. Dideli kenkëjø ir ligø þidiniai lokalizuojami ir likviduojami valstybës, mið-ko valdytojø ir savininkø lëðomis.

20

20 straipsnis. Miðko apsauga nuo naminiø gyvuliø ir þvëriø daromos þalos1. Naminiø gyvuliø ganiava valstybinëje miðko þemëje draudþiama, iðskyrus

Aplinkos ministerijos numatytus atvejus. Privaèiuose miðkuose gyvuliø ganiavadraudþiama kirtavietëse ir 20 metø neturinèiuose jaunuolynuose.

2. Medþiojamø þvëriø skaièius miðko þemëje turi bûti palaikomas toks, kadbûtø garantuotas ekosistemos stabilumas. Reguliuojant þvëriø skaièiø miðke, lai-komasi Aplinkos apsaugos ástatymo ir kitø teisës aktø reikalavimø.

21 straipsnis. Miško apsauga nuo taršosMiðko apsaugà nuo tarðos, leistinà tarðà ir þalos miðkams atlyginimà nu-

stato Aplinkos apsaugos ástatymas ir kiti teisës aktai. Þuvæ ar paþeisti miðkaituri bûti atkuriami kaltininkø lëðomis, o jei kaltininkai nenustatyti, – valstybës,miðko valdytojø ir savininkø bei kitomis lëðomis.

VI SKYRIUSATSAKOMYBË UÞ MIÐKØ ÁSTATYMO PAÞEIDIMUS

22 straipsnis. AtsakomybëFiziniai ir juridiniai asmenys, paþeidæ ðio ástatymo reikalavimus, traukiami

atsakomybën ástatymø nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Neteisëta veika padarytos þalos atlyginimas1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padaræ þalos miðko valdytojø, savininkø ir

naudotojø miðkui, kitam turtui ir teisëtiems interesams ar miðkui, kaip aplin-kos objektui, privalo visiðkai jà atlyginti arba, jeigu yra galimybë, atkurti iki pa-þeidimo buvusià bûklæ. Nuostoliø apskaièiavimo tvarkà nustato ástatymai ir ki-ti teisës aktai.

2. Pareikðti ieðkinius dël neteisëta veika padarytos þalos turi teisæ:1) miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai, kuriø miðkui, turtui ar teisë-

tiems interesams padaryta þala;2) valstybiniai miðkø pareigûnai, kai þala yra padaroma miškui, kaip aplin-

kos objektui.

21

VII SKYRIUSLIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS MIÐKØ ÛKIO SRITYJE

24 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas mið-kø ûkio klausimais

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tvaraus ir subalansuoto miðkø ûkioprincipais, sudaro tarptautines sutartis miðkø ûkio klausimais, dalyvauja tarp-tautiniø miðkø ûkio organizacijø veikloje.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautiniø sutarèiø taikymasJeigu Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys nustato kitokius miðko

naudojimo, atkûrimo ir apsaugos reikalavimus nei ðis ástatymas, yra taikomostarptautiniø sutarèiø nuostatos.

Skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà ástatymà.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

22

PRIVAÈIØ MIÐKØ TVARKYMO IRNAUDOJIMO NUOSTATAI

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. liepos 24 d.nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybës

2004 m. geguþës 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija)(Þin., 1997,Nr. 71-1808; 2004, Nr. 86-3117))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau vadinama – ðieNuostatai) reglamentuoja privaèiø miðkø tvarkymà, ðiø miðkø naudojimà, atkû-rimà, apsaugà, miðkotvarkos projektø rengimà, taip pat nustato privaèiø miðkøsavininkø teises ir pareigas tvarkant, priþiûrint ir naudojant privaèius miðkus.

2. Privaèiu miðku laikomas miðkas, nuosavybës teise priklausantis privaèiømiðkø savininkams (fiziniams bei juridiniams asmenims ir uþsienio valstybëseásteigtoms organizacijoms, neturinèioms juridinio asmens statuso, taèiau turin-èioms civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, ástatymø nustatyta tvarkaágijusiems nuosavybës teisæ á miðkus).

Kitos sàvokos ðiuose Nuostatuose suprantamos taip, kaip apibrëþta Lietu-vos Respublikos miðkø ástatyme (Þin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) irkituose teisës aktuose, reglamentuojanèiuose miðkø atkûrimà, apsaugà, tvar-kymà ir naudojimà.

3. Privaèiø miðkø savininkams konsultuoti ir mokyti, privaèiø miðkø savi-ninkø organizacinëms struktûroms kurtis numatomos lëðos ið Lietuvos Respub-likos valstybës biudþeto specialiosios Bendrøjø miðkø ûkio reikmiø finansavi-mo programos, kurios sàmatà pagal priemones tvirtina Lietuvos RespublikosVyriausybë.

4. Miðkø urëdijos gali teikti privaèiø miðkø savininkams mokamas paslau-gas, susijusias su miðkø naudojimu, atkûrimu, apsauga ir áveisimu.

5. Privaèiø miðkø savininkus Lietuvos Respublikos miðkø ástatymo ir ðiøNuostatø reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja regionø ap-linkos apsaugos departamentø pareigûnai.

6. Fiziniai asmenys turi teisæ laisvai lankytis privaèiuose miðkuose, iðskyrusspecialios paskirties objektø (pasienio zona ir kita) miðkus ir miðkus, kuriuosetai riboja kiti ástatymai, rinkti juose vaistaþoles ir vaistinæ þaliavà, iðskyrus au-galus tø rûðiø, kuriø sàraðà tvirtina Aplinkos ministerija, skinti vaisius, rieðu-tauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos miðkø ástatymo,Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ástatymo (Þin., 1992, Nr. 5-75), kitøástatymø ir teisës aktø reikalavimø.

23

7. Dël svarbiø prieþasèiø (didelis miðko gaisrø pavojus, miðko kirtimai, spe-cializuoto ûkio plotai, saugomi objektai, bûtinumas iðsaugoti miðko iðteklius, mið-ko verslai ir panaðiai) savivaldybiø vykdomosios institucijos miðkø urëdijø ir vals-tybiniø parkø direkcijø ar miðko savininkø teikimu gali uþdrausti ar apribotiasmenø lankymàsi miðke ir vaistaþoliø, grybø, uogø, kitø miðko iðtekliø naudo-jimà. Uþdraustø ar apribotø lankyti miðkø ribas rodo miðko valdytojo, savininkoar naudotojo pastatyti informaciniai þenklai.

II. PRIVAÈIØ MIÐKØ TVARKYMAS IRMIŠKOTVARKOS PROJEKTAI

8. Miðkas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miðkotvarkos pro-jektus. Vidinës miðkotvarkos projektai (toliau vadinama – miðkotvarkos pro-jektai) sudaromi visoms privaèioms miðko valdoms. Privalomos vykdyti miðkot-varkos projekto dalys yra ðios: pagrindiniø kirtimø deðimtmeèio norma (jà virðytidraudþiama), miðko atkûrimas ir aplinkosaugos reikalavimai.

9. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami laikantis Valsty-binës miðkø inventorizacijos, valstybinës miðkø apskaitos, miðkotvarkos projektørengimo, derinimo ir tvirtinimo, miðkotvarkos duomenø centralizuoto kaupi-mo, tvarkymo ir pateikimo miðkø savininkams bei valdytojams tvarkos, patvir-tintos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. ásakymu Nr. 352 (Þin., 2001,Nr. 63-2301).

10. Vykdant valstybinæ miðkø inventorizacijà, inventorizuojami ir apskai-tomi privatûs miðkai. Valstybinë miðkø inventorizacija atliekama, taip pat in-ventorizacijos ir apskaitos duomenys privaèiø miðkø savininkams teikiami ne-mokamai laikantis Valstybinës miðkø inventorizacijos, valstybinës miðkøapskaitos, miðkotvarkos projektø rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miðkotvar-kos duomenø centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miðkø savininkamsbei valdytojams tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. ása-kymu Nr. 352.

11. Miðkotvarkos projektus ágyvendina privaèiø miðkø savininkai arba kitifiziniai ir juridiniai asmenys sutartiniais pagrindais.

12. Miðkø ûkio organizavimo tvarkà privaèiuose miðkuose, kuriems miðkot-varkos projektai dar neparengti, ir tuose miðkuose, kuriø gràþinimas savinin-kams, vykdant þemës reformà, galutinai teisiðkai neáformintas, nustato Miðkokirtimo privaèiose valdose, kai nëra bendrojo ar privaèios valdos miðkotvarkosprojekto, tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. ásakymuNr. 119 (Þin., 2002, Nr. 31-1174), ir Privatizuojamø miðkø kirtimo tvarka, pa-tvirtinta aplinkos ministro 2002 m. balandþio 30 d. ásakymu Nr. 219 (Þin., 2002,Nr. 49-1909).

24

13. Jeigu miðkotvarkos projekto nëra, pagrindiniai kirtimai privaèiose val-dose draudþiami, iðskyrus:

13.1. III–IV miðkø grupiø miðkuose inventorizuotø grynøjø baltalksnynø,drebulynø–gluosnynø ir blindynø plynus ar neplynus kirtimus;

13.2. III–IV miðkø grupiø miðkø miðriuose medynuose baltalksniø, drebu-liø, gluosniø ir blindþiø iðkirtimà neplynais kirtimais;

13.3. plynus sanitarinius kirtimus;13.4. kirtimus ið pribræstanèiø medynø ðiø Nuostatø 18 punkte nurodytoms

reikmëms.14. Privatûs miðkai miðkø grupëms priskiriami pagal Miðkø priskyrimo mið-

kø grupëms tvarkà ir Miðkø priskyrimo miðkø grupëms normatyvus, patvirtin-tus Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. rugsëjo 26 d. nutarimu Nr. 1171(Þin., 2001, Nr. 84-2931).

15. Projektuojant kirtimus tam tikrø miðkø grupiø miðkuose, privaloma at-siþvelgti á ðiuos reikalavimus:

15.1. II A miðkø grupës ekosistemø apsaugos ir II B miðkø grupës rekre-aciniuose miðkuose blogos sanitarinës bûklës, stichiniø ar biotiniø veiksniø pa-þeisti medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæbrandà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. IIB miðkø grupës rekreaciniuose miðkuose leidþiami visø rûðiø ugdymo, sanita-riniai ir kraðtovaizdþio formavimo kirtimai.

15.2. III miškø grupës miðkuose leidþiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5hektarø) plyni pagrindiniai, ugdymo ir sanitariniai kirtimai. Kai gretimose miðkovaldose plynø pagrindiniø kirtimø birþës susisiekia, bendras jø plotas negali bûtididesnis kaip 5 hektarai.

15.3. IV miðkø grupës miðkuose leidþiami visi kirtimai. Leidþiamas plynø pa-grindiniø kirtimø vienos birþës plotas – ne daugiau kaip 8 hektarai. Kai plynøkirtimø birþës susisiekia, bendras jø plotas negali bûti didesnis kaip 8 hektarai.

15.4. Privaèiø miðkø savininkai II B, III ir IV miðkø grupiø miðkuose galiárengti poilsio aikðteles su miðko baldais, rekreacinius ir paþintinius takus, at-likti kraðtovaizdþio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miðkot-varkos projektuose, jeigu tai neprieðtarauja saugomø teritorijø planavimo do-kumentams, nuostatams ar veiklos juose reglamentams.

16. Pagrindiniø kirtimø deðimtmeèio norma nustatoma atsiþvelgiant á me-dynø kirtimø amþiø, kirtimo bûdà, leistinà birþiø plotà, ðliejimo laikà, medynøbûklæ, gretimas miðko valdas ir vadovaujantis Pagrindiniø miðko kirtimø nor-mos nustatymo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 686 (Þin., 2003, Nr. 4-160). Privaèiø miðkø savininkai, turintys dau-giau kaip 500 hektarø miðko, privalo nevirðyti metinës pagrindiniø miðko kir-timø normos. Kiti privaèiø miðkø savininkai, nepaþeisdami miðko kirtimo tai-

25

sykliø, gali nukrypti nuo metinës miðko kirtimø normos, bet privalo laikytis de-ðimtmeèio miðko kirtimø normos. Pagal nustatytà deðimtmeèio kirtimo normàmedynai gali bûti kertami kasmet po deðimtadalá ðios normos, arba turi bûtilaikomasi ðiø reikalavimø:

16.1. Jeigu deðimtmeèio kirtimo normos plotas nevirðija 3 hektarø, medy-nai gali bûti kertami per kelis kartus arba ið karto.

16.2. Jeigu deðimtmeèio kirtimo norma yra 3,1–6 hektarai, turi bûti kerta-ma ne maþiau kaip per 2 kartus, per pirmuosius 5 metus iðkertant ne daugiaukaip 3 hektarus miðko.

16.3. Jeigu deðimtmeèio kirtimo norma yra 6,1–10 hektarø, turi bûti kerta-ma ne maþiau kaip per 3 kartus.

16.4. Jeigu deðimtmeèio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau hektarø, turibûti kertama ne maþiau kaip per 4 kartus.

16.5. Ðiø Nuostatø 16.3 ir 16.4 punktuose numatytais atvejais per pirmuosius5 metus turi bûti iðkertama ne daugiau kaip pusë deðimtmeèio kirtimo normos.

17. Minimalus medynø pagrindiniø kirtimø ir gamtinës brandos amþius vi-suose miðkuose nustatytas Pagrindiniø miðko kirtimø taisyklëse, patvirtintoseaplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. ásakymu Nr. 73 (Þin., 1999, Nr. 29-844;2004, Nr. 10-284).

18. Privaèiuose III–IV miðkø grupës miðkuose, kuriuose nëra brandþiø irperbrendusiø medynø, miðkø savininkams, remontuojantiems, rekonstruojan-tiems jiems nuosavybës teise priklausanèius pastatus ir statantiems pastatus pa-gal jø uþsakymu parengtus ir pateiktus statybos projektus ir statybos leidimus,kai tokie leidimai privalomi, laikantis Privaèiuose miðkuose pribræstanèiø me-dynø ir brandþiø bei perbrendusiø medþiø nebrandþiuose medynuose pagrin-diniø kirtimø tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. ásaky-mu Nr. 118 (Þin., 2002, Nr. 31-1173), gali bûti leidþiami pribræstanèiø medynøpagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (puðø, uosiø minimali amþiaus riba –81 metai, egliø – 61 metai, berþø, juodalksniø – 51 metai), iðkertant miðko val-doje plynà birþæ, kurios bendras plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali bûti lei-dþiami ta paèia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iðkertant brandþius ir per-brendusius medþius nebrandþiuose medynuose, o jeigu jø nëra, – nebrandþiusmedþius pribræstanèiuose medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali liktimaþesnis kaip 0,5.

III. PRIVAÈIØ MIÐKØ NAUDOJIMAS IR ATKÛRIMAS

19. Leidimus kirsti miðkà privaèiø miðkø savininkams iðduoda regionø ap-linkos apsaugos departamentai, laikydamiesi Leidimø kirsti miðkà iðdavimo

26

tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. gruodþio 18 d. ásakymu Nr. 605(Þin., 2001, Nr. 111-4054; 2002, Nr. 16-630).

20. Leidimai kirsti miðkà privalomi visiems kirtimams, iðskyrus:20.1. šviesinimo ir valymo kirtimus;20.2. rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iðkertami tik sausuoliai ir vëja-

vartos;21. Ðiø Nuostatø 20.1 ir 20.2 punktuose numatytais atvejais kirstinus me-

dþius gali atrinkti pats miðko savininkas, taèiau atliekant ðviesinimo ir valymokirtimus negali bûti iðkertami perspektyvûs pagrindiniø rûðiø medþiai, o me-dynø skalsumas negali likti maþesnis kaip 0,6.

22. Pilieèiams, susigràþinusiems miðkà, já valdantiems, naudojantiems ir juodisponuojantiems bendrosios nuosavybës teise, leidimas kirsti miðkà iðduoda-mas vienas visiems bendraturèiams arba vienam bendraturèiui visø bendratur-èiø sutikimu.

23. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kertantys privatø miðkà, privalo turëti dar-bo vietoje leidimà kirsti miðkà (kopijà), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie lei-dimai privalomi.

24. Atriboti plyno kirtimo birþes, atrinkti ir paþenklinti 16 centimetrø ir sto-resnius medþius, skirtus pagrindiniø kirtimø neplyniems kirtimams, taip pat ug-dymo ir sanitariniams kirtimams gali valstybiniai miðkø pareigûnai ir kiti as-menys, turintys teisæ vykdyti ðiuos darbus, pagal Asmeniniø þymekliø kirstiniemsmedþiams þenklinti iðdavimo, registravimo, gamybos ir naudojimo tvarkà, pa-tvirtintà aplinkos ministro 2002 m. vasario 11 d. ásakymu Nr. 55 (Þin., 2002,Nr. 20-781).

25. Privaèiø miðkø savininkai, transportuodami medienà, privalo turëti me-dienos gabenimo dokumentus, uþpildytus laikantis Apvaliosios medienos, pa-gamintos privaèiuose miðkuose, gabenimo tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro2001 m. rugsëjo 7 d. ásakymu Nr. 448 (Þin., 2001, Nr. 80-2798).

26. Leidimas kirsti miðkà netenka galios, kai miðko savininkas, kuriam ið-duotas leidimas kirsti miðkà, mirðta, pasibaigia leidimo kirsti miðkà galiojimolaikas arba kai pagal Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarkà, patvirtintà aplin-kos ministro 2001 m. gruodþio 18 d. ásakymu Nr. 605, leidimas kirsti miðkà pri-paþástamas negaliojanèiu.

27. Privatus miðkas medþioklei naudojamas Lietuvos Respublikos medþiok-lës ástatymo (Þin., 2002, Nr. 65-2634) ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka.

28. Privaèiø miðkø savininkai gali ganyti gyvulius savo miðkuose, iðskyruskirtavietes ir jaunuolynus iki 20 metø.

Kirtavietëse ir degavietëse miðkas turi bûti atkuriamas laikantis Miðko at-kûrimo ir áveisimo nuostatø, patvirtintø aplinkos ministro 2003 m. gruodþio

27

18 d. ásakymu Nr. 659 (Þin., 2004, Nr. 39-1280). Miðko atkûrimas ir áveisimastaip pat apima medynø rekonstravimà, þeldiniø ir þëliniø papildymà, prieþiûràir apsaugà, kol susiformuoja jaunuolynas.

29. Miðkas ne miðko þemëje áveisiamas laikantis Miðko áveisimo ne miðkoþemëje taisykliø, patvirtintø þemës ûkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m.kovo 29 d. ásakymu Nr. 3D-130/D1-144 (Þin., 2004, Nr. 55-1918).

IV. PRIVAÈIØ MIÐKØ SAVININKØ PAREIGOS

30. Privataus miðko savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miðkøástatymo, Lietuvos Respublikos þemës ástatymo (Þin., 1994, Nr. 34-620; 2004,Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø ástatymo (Þin., 1993,Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), kitø Lietuvos Respublikos ástatymø ir teisësaktø bei ðiø Nuostatø reikalavimø.

31. Privataus miško savininkas privalo:31.1. saugoti miðkà nuo gaisrø, kenkëjø ir ligø, neteisëto kirtimo, miðko nau-

dojimo tvarkos paþeidimø ir kitø veiksmø, daranèiø þalà miðkui ir aplinkai;31.2. laikytis teisës aktais patvirtintø miðkø prieðgaisrinës apsaugos reika-

lavimø, savo lëðomis ágyvendinti profilaktines prieðgaisrines priemones (áreng-ti prieðgaisrines juostas ir lauþavietes, valyti uþðlemðtà miðkà ir kita), stichiniønelaimiø miðkuose atvejais vykdyti Aplinkos ministerijos nustatytas specialiasapsaugos ir nelaimiø padariniø ðalinimo priemones;

31.3. laikytis teisës aktais patvirtintø miðko sanitarinës apsaugos reikalavi-mø, Miðko sanitarinës apsaugos taisyklëse, patvirtintose aplinkos ministro2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. D1-141 (Þin., 2004, Nr. 55-1917), nustatytaisterminais iðveþti arba tinkamai apsaugoti nuo kenkëjø miðke paliekamà spyg-liuoèiø medienà, informuoti valstybinius miðkø pareigûnus apie atsiradusius mið-ko kenkëjø ir ligø þidinius;

31.4. þeldintinas kirtavietes ir degavietes dirbtiniu bûdu atkurti ne vëliaukaip per 3 metus, o paliekant þëlimui – ne vëliau kaip per 4 metus; þuvusiusþeldinius ir þëlinius atkurti ne vëliau kaip per 2 metus;

31.5. atlikti miðko naudojimo, atkûrimo ir prieþiûros darbus tais bûdais irpriemonëmis, kurie turi maþiausià neigiamà poveiká aplinkai, iðsaugo dirvoþe-mio naðumà ir biologinæ ávairovæ;

31.6. laikytis privalomø vykdyti miðkotvarkos projekto daliø;31.7. miðko þeldiniø ir þëliniø prieþiûros ir apsaugos darbus, ðviesinimo ir

valymo kirtimus atlikti laikydamasis Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatuose,patvirtintuose aplinkos ministro 2003 m. gruodþio 18 d. ásakymu Nr. 659, ir Mið-ko ugdymo kirtimø taisyklëse, patvirtintose aplinkos ministro 2003 m. gruodþio19 d. ásakymu Nr. 669 (Þin., 2004, Nr. 25-778), nustatytø terminø;

28

31.8. uþtikrinti riboþenkliø prieþiûrà, ribiniø linijø prakirtimà ir atnaujini-mà;

31.9. netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privaèiuose miðkuose, ið-skyrus ðiø Nuostatø 7 punkte nustatytus atvejus, specialios paskirties objektø (pa-sienio zona ir kita) miðkus ir miðkus, kuriuose tai riboja kiti ástatymai;

31.10. aplinkos ministro 2001 m. rugsëjo 28 d. ásakymu Nr. 488 „Dël mið-ko savininkø statistinës ataskaitos apie privataus miðko tvarkymà ir naudojimàteikimo“ (Þin., 2001, Nr. 88-3101) nustatyta tvarka pateikti informacijà ir sta-tistikos duomenis apie miðkø ûkio veiklà savo valdose.

V. PRIVAÈIØ MIÐKØ SAVININKØ TEISËS

32. Privataus miðko savininkas turi teisæ:32.1. valdyti, naudoti miðko valdà ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos ci-

vilinio kodekso (Þin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos þemës ástaty-mo, Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø ástatymo, kitø Lietuvos Respub-likos ástatymø ir teisës aktø nustatyta tvarka;

32.2. pagal tarpusavio susitarimà parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstàmiðkà fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu yra leidimas kirsti miðkà arbavykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia;

32.3. regiono aplinkos apsaugos departamentui nepagrástai atsisakius iðduotileidimà kirsti miðkà, apskøsti jo sprendimà Lietuvos Respublikos ástatymø nu-statyta tvarka;

32.4. privaèioje þemëje áveisti miðkus ir paversti juos kitomis naudmeno-mis teisës aktø nustatyta tvarka;

32.5. nemokamai gauti ið regionø aplinkos apsaugos departamentø parei-gûnø konsultacijà miðkø ûkio tvarkymo klausimais;

32.6. gauti kompensacijas (kuriø apskaièiavimo ir iðmokëjimo tvarkà nu-stato Lietuvos Respublikos Vyriausybë) dël ûkinës veiklos ribojimo, kai stei-giama nauja saugoma teritorija, keièiamas esamos saugomos teritorijos statu-sas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumaþina gaunamà naudà arbauþdraudþia anksèiau vykdytà veiklà;

32.7. Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka jungtis á asociacijas,kooperatyvus, steigti ámones ir organizacijas, kurti tikslinius fondus, kitaip kaup-ti lëðas miðko ûkinei veiklai plëtoti;

32.8. dalyvauti kartu su privaèiø miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir ap-saugos valstybinæ kontrolæ atliekanèiais pareigûnais, kai tikrinama jo miðko val-da.

29

VI. PRIVAÈIØ MIÐKØ BÛKLËS, NAUDOJIMO,ATKÛRIMO IR APSAUGOS VALSTYBINË KONTROLË

33. Privaèiø miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos valstybinæ kon-trolæ atlieka regionø aplinkos apsaugos departamentai, taip pat pagal savo kom-petencijà – apskrièiø virðininkai.

34. Atliekant miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos valstybinækontrolæ, tikrinama:

34.1. nustatytosios pagrindiniø miðko kirtimø normos laikymasis, kirtimobûdø ir birþiø iðdëstymo atitiktis miškotvarkos projektui;

34.2. kirstinø medþiø atrinkimo ir iðkirtimo teisingumas;34.3. leidime kirsti miðkà nurodytø sàlygø laikymasis, kirtavieèiø iðvalymas;34.4. sanitarinë miðkø bûklë;34.5. þeldintinø kirtavieèiø ir degavieèiø atkûrimas augavietæ atitinkanèio-

mis medþiø rûðimis, atkûrimo termino laikymasis, ðiø darbø kokybë;34.6. prieðgaisrinë miðkø apsauga;34.7. nurodytø þemës nuosavybës dokumente ir miðkotvarkos projekte spe-

cialiøjø þemës ir miðko naudojimo sàlygø, taip pat kitø aplinkosaugos reikala-vimø laikymasis;

34.8. privaèiø miðkø savininkø laikymasis ástatymuose ir kituose teisës ak-tuose, reglamentuojanèiuose aplinkos apsaugà ir gamtos iðtekliø naudojimà, nu-statytø reikalavimø.

35. Privaèiø miðkø bûklës, naudojimo, atkûrimo ir apsaugos valstybinë kon-trolë atliekama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinës kontrolësástatymo (Þin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36. Fiziniai ir juridiniai asmenys, paþeidæ ðiuos Nuostatus, atsako LietuvosRespublikos ástatymø nustatyta tvarka.

___________________________

30

II. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

Miðkai turi bûti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miðkotvarkos pro-jektà, kuris yra miðkø ûkio organizavimo pagrindas. Miðkotvarkos projektai ren-giami privaèioms miðko valdoms, kuriø nuosavybë áteisinta bei áregistruota vals-tybës ámonëje Registrø centre ir vietoje paþymëta aiðkiomis ribinëmis linijomis(aiðki ribinë linija – tai linija, paþymëta prakertant 1–1,5 m ploèio juostà á miðkosavininko valdos pusæ arba iðkertant pomiðká ir trakà bei paþymint su ribinelinija besiribojanèius medþius daþais ar þievës pataðymu ið ribinës linijos pu-sës). Miðkotvarkos projektus gali rengti tik specialistai, turintys atitinkamus kva-lifikacijos atestatus. Pagrindas miðkotvarkos projektui rengti yra uþsakovo su-tartis su projekto rengëju. Uþsakovu gali bûti miðko savininkas arba savininkøgrupë. Projekto autorius, prieð rengdamas projektà, supaþindina savininkà arjo ágaliotà atstovà su esamais miðko valdos ankstesnës inventorizacijos duome-nimis, miðkø tvarkymo schemomis, projekto rengimo ir derinimo tvarka, iðklau-so savininko pageidavimø. Projekto galiojimo trukmë – 10 metø. Ðiam laiko-tarpiui ir projektuojamos ûkinës priemonës, pateikiamos rekomendacijos dëlmiðko tvarkymo, duomenys apie visas medþiø rûðis, medynø amþiø, plotà, tûrá,galimus kirtimus, miðkø þeldymà, prieþiûrà ir kt. Miðkotvarkos projektai vie-nai miðko valdai ar jø grupei rengiami savininko (uþsakovo) lëðomis. Uþsaky-damas miðkotvarkos projektà, uþsakovas turi pateikti nuosavybës dokumentus:paþymëjimà apie valstybës ámonëje Registrø centre áregistruotà þemës sklypàir teises á já, laikinà þemës sklypo planà M 1:10000.

Parengtus privaèiø miðkø miðkotvarkos projektus derina Aplinkos minis-terijos regionø aplinkos apsaugos departamentai, o tvirtina Valstybinë aplin-kos apsaugos inspekcija. Patvirtinti miðkotvarkos projektai registruojami Vals-tybinëje miðkotvarkos tarnyboje. Visais atvejais privaèiø miðkø miðkotvarkosprojektus derinti, tvirtinti ir registruoti bei suderintus, patvirtintus ir uþregist-ruotus uþsakovui bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos depar-tamentui pateikia projekto rengëjas. Galiojantys miðkotvarkos projektai gali bûtikoreguojami tik tada, kai pasikeitë ûkiniø priemoniø vykdymà ir projektavimàreglamentuojantys teisës aktai; kai dël stichinës nelaimës bûtina koreguoti su-projektuotas ûkines priemones; kai nustatyta tvarka pakeistas miðko valdos plo-tas arba ribø konfigûracija; kai tikrinant miðkotvarkos projekto parengimo ko-kybæ buvo nustatyti miðkø inventorizacijos netikslumai. Privaèiø miðkømiðkotvarkos projekto koregavimas projekto galiojimo periodo nekeièia. Nau-jas privaèiø miðkø miðkotvarkos projektas rengiamas tik po to, kai pasibaigiaanksèiau galiojusio projekto terminas.

31

III. MIŠKO KIRTIMAS

LEIDIMØ KIRSTI MIÐKÀ IÐDAVIMOTVARKOS APRAÐAS

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2004 m. liepos 14 d. ásakymu Nr. D1-386 (Þin., 2004, Nr. 116-4348;

2005, Nr. 6-170; Nr. 92-3438))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ðis tvarkos apraðas nustato institucijas, turinèias teisæ iðduoti leidimuskirsti miðkà (toliau – Leidimai), reglamentuoja Leidimø iðdavimo valstybiniømiðkø valdytojams ar naudotojams ir privaèiø miðkø savininkams tvarkà, jø anu-liavimo atvejus bei tvarkà, nustato, kaip Leidimai turi bûti pildomi, apskaito-mi bei saugomi.

2. Ðiame tvarkos apraðe vartojamos sàvokos:Valstybiniø miðkø valdytojai – miðkø urëdijos, valstybiniø rezervatø direkci-

jos, nacionaliniø parkø direkcijos, savivaldybës, valstybës ámonës bei organizaci-jos, valdanèios patikëjimo teise ástatymø nustatyta tvarka joms Vyriausybës nu-tarimais perduotà valstybinëms funkcijoms ágyvendinti valstybinæ miðko þemæ.

Privaèiø miðkø savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys bei uþsienio vals-tybëse ásteigtos organizacijos, neturinèios juridinio asmens statuso, taèiau tu-rinèios civiliná teisnumà pagal tø valstybiø ástatymus, ástatymø nustatyta tvarkaágijæ nuosavybës teisæ á miðkus.

Leidimas kirsti miðkà – dokumentas, suteikiantis teisæ atlikti kirtimus mið-kuose.

Pagrindiniai miško kirtimai – tai miðko kirtimai, atliekami brandþiuose,perbrendusiuose bei Pagrindiniø miðko kirtimø taisyklëse, patvirtintose Lietu-vos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. ásakymu Nr. 73 (Þin., 1999,Nr. 29-844; 2004, Nr. 10-284), numatytais atvejais pribræstanèiuose medynuo-se, taip pat pusamþiuose ir vyresniuose medynuose, kuriuose miðko þemë pa-verèiama kitomis naudmenomis ir miškas nebebus auginamas, bei plyni sani-tariniai kirtimai, kertami pusamþiuose ir vyresniuose medynuose.

Tarpiniai miško kirtimai – tai miðko kirtimai, atliekami medynø produk-tyvumo didinimo, sanitarinës miðkø bûklës gerinimo, biologinës ávairovës ið-saugojimo, medienos iðtekliø panaudojimo, medynø rekonstrukcijos ir kitais tei-sës aktø numatytais tikslais. Jiems priskiriami miðko ugdymo kirtimai, neplynisanitariniai kirtimai, plyni sanitariniai kirtimai jaunuolynuose ir kirtimai jau-nuolynuose, kuriuose miðko þemë paverèiama kitomis naudmenomis.

32

Kitos sàvokos ðiame tvarkos apraðe suprantamos taip, kaip apibrëþta Lie-tuvos Respublikos miðkø ástatyme (Þin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161).

3. Teisë kirsti miðkà ágyjama, gavus Leidimà, nuo Leidime nurodytos da-tos. Leidimai neprivalomi privaèiø miðkø savininkams Privaèiø miðkø tvarky-mo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Þin., 1997, Nr. 71-1808; 2001,Nr. 63-2287; 2004, Nr. 86-3117), numatytais atvejais, taip pat valstybiniø mið-kø valdytojams, kertant medynuose pavienes drebules ir blindes þiemà papil-domam þvëriø ðërimui.

II. LEIDIMØ IÐDAVIMAS

4. Leidimus iðduoda regionø aplinkos apsaugos departamentai ar jø ága-lioti struktûriniai padaliniai (agentûros, inspekcijos, skyriai). Leidimas turi bûtipatvirtintas regiono aplinkos apsaugos departamento arba jo struktûrinio pa-dalinio (agentûros, inspekcijos, skyriaus) antspaudu.

5. Leidimai išduodami atskirai kiekvienam valstybinio miðko valdytojui arnaudotojui arba privataus miðko savininkui ar savininko ágaliotam asmeniui pa-gal pateiktà notaro patvirtintà ar notaro patvirtinimui prilygintà ágaliojimà. Kaimiðko savininkas – juridinis asmuo, jo duodamà ágaliojimà pasiraðo juridinioasmens vadovas ir ant ágaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jei-gu jis antspaudà privalo turëti. Pilieèiams, susigràþinusiems miðkà, já valdan-tiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybës teise, Lei-dimas iðduodamas vienas visiems bendraturèiams arba vienam ar keliemsbendraturèiams pagal pateiktà notaro patvirtintà kitø bendraturèiø ágaliojimà.

6. Leidimai iðduodami ne vëliau kaip per 5 darbo dienas nuo Leidimui gautireikalingø dokumentø gavimo regionø aplinkos apsaugos departamentuose arjø ágaliotuose struktûriniuose padaliniuose (agentûrose, inspekcijose, skyriuo-se) dienos. Dokumentø gavimo data paþymima ant birþiø atrëþimo ir ávertini-mo dokumentø ir patvirtinama dokumentus priëmusio pareigûno paraðu.

7. Leidimai iðduodami pateikus Birþiø atrëþimo ir ávertinimo taisyklëse,patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkrièio 10 d.ásakymu Nr. D1-577 (Þin., 2004, Nr. 167-6157) nustatytus birþiø atrëþimo irávertinimo dokumentus, iðskyrus atvejus, kai privaèiuose miðkuose neplynais kir-timais bus kertamos tik vëjalauþos, baltalksniai, drebulës, gluosniai ar blindës.Ðiais atvejais leidimai iðduodami tà paèià dienà, kai privataus miðko savinin-kas pateikia praðymà leidimui kirsti miðkà gauti su nurodytu miðko valdos ad-resu ir numatomø iðkirsti vëjalauþø, baltalksniø, drebuliø, gluosniø ar blindþiømedþiø skaièiumi bei apytikriu jø tûriu. Jei kirtimai bus vykdomi miðko sëkli-niuose medynuose ar miðko genetiniuose draustiniuose, prieð pateikiant regionø

33

aplinkos apsaugos departamentams ar jø ágaliotiems struktûriniams padaliniams(agentûroms, inspekcijoms, skyriams) birþiø atrëþimo ir ávertinimo dokumen-tus Leidimui gauti, bûtina ðiuos kirtimus suderinti su Miðko genetiniø iðtekliø,sëklø ir sodmenø tarnyba. Ði tarnyba, gavusi miðko valdytojo ar naudotojo pra-ðymà dël kirtimø suderinimo ir birþiø atrëþimo ir ávertinimo dokumentus, per10 darbo dienø priima sprendimà ir pareiðkëjui gràþina birþiø atrëþimo ir áver-tinimo dokumentus bei pateikia raðtiðkà suderinimà su nurodytomis sàlygomis,kuriø turi bûti laikomasi vykdant kirtimus, arba raðtu informuoja, kad kirtimøvykdymas nederinamas.

8. Miðko kirtimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamøjø metøgruodþio 31 d., o pagamintos medienos iðveþimo terminas – ne ilgesnis kaip 3mënesiai po Leidime nurodyto termino kirsti miðkà galiojimo pabaigos. Kai ið-duodamas leidimas kirsti kitø metø birþes, jo galiojimo terminas nustatomasne ilgesnis kaip iki kitø metø gruodþio 31 d. Jeigu dël pateisinamø prieþasèiøkirtimai iki ðios datos nebuvo baigti, Leidimø galiojimo laikas gali bûti pratæs-tas iki 6 mënesiø pagal Leidimà gavusio juridinio ar fizinio asmens raðtiðkà pra-ðymà, pateikiamà ne vëliau kaip 10 kalendoriniø dienø iki nustatyto miðko kir-timo ar pagamintos medienos iðveþimo termino pabaigos. Kirtimo terminøpratæsimas turi bûti áraðomas visuose Leidimo egzemplioriuose.

9. Ateinanèiø metø kirtimams Leidimai gali bûti iðduodami nuo einamøjømetø gruodþio 1 dienos, Leidimuose nurodant jø ásigaliojimo pradþià – kitømetø sausio 1 dienà.

10. Valstybiniø miðkø valdytojams ir naudotojams atskiri Leidimai iðduo-dami pagrindiniams ir tarpiniams miðko kirtimams.

11. Valstybiniø miðkø valdytojams einamøjø metø pagrindiniams miðko kir-timams Leidimai iðduodami iki tø paèiø metø gruodþio 1 d., tarpiniams miðkokirtimams – iðtisus metus.

12. Valstybiniø miðkø valdytojams, baigusiems kirsti einamøjø metø pagrin-diniø miðko kirtimø birþes arba negalintiems baigti kirsti kai kuriø birþiø dëlnepalankiø klimato sàlygø ar kitø svarbiø prieþasèiø, nuo einamøjø metø spa-lio 1 d. gali bûti iðduodami Leidimai kirsti kitø metø birþes. Leidimai kirsti ki-tø metø birþes miðkø urëdijoms iðduodami, tik suderinus tokiø birþiø kirtimàsu Generaline miðkø urëdija prie Aplinkos ministerijos. Pagal ðiuos Leidimusmiðkas gali bûti kertamas nuo spalio 1 dienos.

13. Valstybiniø miðkø valdytojai, norëdami parduoti medienà nenukirstumiðku, regionø aplinkos apsaugos departamentams arba jø struktûriniams pa-daliniams (agentûroms, inspekcijoms, skyriams) pateikia birþiø, kuriose medie-na bus parduodama nenukirstu miðku, sàraðus (5 priedas).

14. Valstybiniø miðkø valdytojai, turëdami Leidimus, Nenukirsto valstybi-nio miðko skyrimo ir pardavimo taisyklëse, patvirtintose Lietuvos Respublikos

34

Vyriausybës 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 (Þin., 2001, Nr. 93-3286),numatytais atvejais parduoda nenukirstà miðkà kitiems ruoðëjams pagal nenu-kirsto valstybinio miðko pardavimo sutartis.

15. Pareigûnas, iðduodamas Leidimà privataus miðko savininkui, kartu suLeidimu iðduoda privataus miðko naudojimo ir tvarkymo statistinës ataskaitosblankà, kurá privataus miðko savininkas uþpildo ir Lietuvos Respublikos aplin-kos ministro 2001 m. rugsëjo 28 d. ásakymu Nr. 488 „Dël miðko savininkø sta-tistinës ataskaitos apie privataus miðko tvarkymà ir naudojimà teikimo“ (Þin.,2001, Nr. 88-3101) nustatyta tvarka pateikia Leidimà iðdavusiam pareigûnui.

III. LEIDIMØ PILDYMAS

16. Leidimai valstybiniø miðkø valdytojams ir naudotojams, turintiems struk-tûrinius padalinius – girininkijas, pildomi trimis egzemplioriais pagal girinin-kijas. Pirmas Leidimo egzempliorius skiriamas valstybinio miðko valdytojui arnaudotojui, antras – valstybinio miðko valdytojo ar naudotojo struktûriniam pa-daliniui – girininkijai, treèias paliekamas regiono aplinkos apsaugos departa-mente arba jo struktûriniame padalinyje (agentûroje, skyriuje). Valstybiniø mið-kø valdytojams ir naudotojams, neturintiems struktûriniø padaliniø – girininkijø,pildomi tik du Leidimo egzemplioriai, neuþpildytas Leidimo treèias egzemplio-rius saugomas regiono aplinkos apsaugos departamente arba jo struktûrinia-me padalinyje (agentûroje, skyriuje). Kai Leidimø blankai pildomi kompiute-riu Miðkø valstybës kadastro integruotos informacinës sistemos leidimø kirstimiðkà registravimo ir spausdinimo programa, naudojama šio tvarkos aprašo 8priede nustatyta Leidimo blanko forma ir Leidime nurodomi šie privalomi rek-vizitai:

16.1. Leidimà iðdavusio regiono aplinkos apsaugos departamento struktû-rinio padalinio kodas (7 priedas);

16.2. Leidimo ásigaliojimo data;16.3. Miðko valdytojo, kuriam iðduodamas leidimas kirsti miðkà, pavadini-

mas, struktûrinio padalinio pavadinimas;16.4. Leidimo iðdavimo pagrindas (miðkotvarkos projektas, miðko sanitari-

nës bûklës ávertinimo aktas ir kt.);16.5. Leidþiamo kirtimo rûðis, kvartalo ir sklypo numeriai, plotas (ha), vy-

raujanti medþiø rûðis, numatomas iðkirsti apytikris bendras bei likvidinis me-dienos tûris (ktm);

16.6. Miško iškirtimo terminas;16.7. Pagamintos medienos išveþimo terminas;16.8. Ypatingos sàlygos (biologinës ávairovës, pomiðkio iðsaugojimas, sëk-

liniai medþiai ir kt.);

35

16.9. Leidimà iðdavusio pareigûno vardas, pavardë, pareigos, paraðas ir lei-dimo iðdavimo data;

16.10. Leidimà gavusio asmens vardas, pavardë, pareigos, paraðas, leidimogavimo data.

17. Privaèiø miðkø savininkams Leidimai pildomi dviem egzemplioriais. Pir-mas egzempliorius skiriamas privataus miðko savininkui, antras paliekamas re-giono aplinkos apsaugos departamente arba jo struktûriniame padalinyje (agen-tûroje, inspekcijoje, skyriuje). Kai Leidimø blankai pildomi kompiuteriu Miðkøvalstybës kadastro integruotos informacinës sistemos leidimø kirsti miðkà re-gistravimo ir spausdinimo programa, naudojama ðio tvarkos apraðo 6 priedenustatyta Leidimo blanko forma ir Leidime nurodomi ðie privalomi rekvizitai:

17.1. Leidimà iðdavusio regiono aplinkos apsaugos departamento struktû-rinio padalinio kodas (7 priedas);

17.2. Leidimo ásigaliojimo data;17.3. miðko savininko (pretendento), kuriam iðduodamas leidimas kirsti mið-

kà, fizinio asmens vardas, pavardë, asmens kodas ir adresas arba juridinio as-mens pavadinimas, ámonës kodas ir adresas;

17.4. Leidimo iðdavimo pagrindas (miðkotvarkos projektas, miðko sanitari-nës bûklës ávertinimo aktas ir kt.);

17.5. miško valdos, kurioje yra leidþiamas kirtimas, adresas (rajonas, savi-valdybë, seniûnija, miðkø urëdijos ir girininkijos pavadinimas);

17.6. leidþiamo kirtimo rûðis, kvartalo ir sklypo numeriai, plotas (ha), kirs-tinø medþiø rûðys, kirstinø medþiø skaièius (iðskyrus atvejus, kai kirstinø me-dþiø tûris nustatomas instrumentiniais atrankiniais metodais arba pagal mið-kotvarkos medþiagà), numatomas iðkirsti apytikris likvidinis medienos tûris(ktm) atskirai kiekvienai medþiø rûðiai;

17.7. áraðas „Þeldintinose kirtavietëse miðkas dirbtiniu bûdu turi bûti at-kurtas ne vëliau kaip per trejus metus po jø atsiradimo. Atliekant medienosruoðos darbus turi bûti tausojami miðko keliai, sausinimo sistemos ir kiti tech-nologiniai árenginiai“;

17.8. miško iškirtimo terminas;17.9. pagamintos medienos išveþimo terminas;17.10. ypatingos sàlygos (biologinës ávairovës, pomiðkio iðsaugojimas, sëk-

liniai medþiai ir kt.);17.11. Leidimà iðdavusio pareigûno vardas, pavardë, pareigos, paraðas ir lei-

dimo iðdavimo data;17.12. Leidimà gavusio miðko savininko (pretendento) ar jo ágalioto asmens

vardas, pavardë, paraðas bei ásipareigojimas pateikti Privataus miðko tvarkymoir naudojimo statistinæ ataskaità ne vëliau kaip per 30 dienø po Leidime nuro-dyto miðko iðkirtimo termino pabaigos.

36

18. Kai kirtimai ribojami dël aplinkosauginiø ar kitø prieþasèiø, Leidime(eilutëje „Ypatingos sàlygos“) turi bûti nurodomi apribojimai ir jø galiojimolaikotarpiai. Pakeitus miðkø grupæ ar ávykus kitiems pasikeitimams, dël kuriømiðkas miðkotvarkos projekte arba Leidime nurodytomis sàlygomis negali bû-ti kertamas, Leidimai kirsti miðkà privaèiø miðkø savininkams iðduodami ir mið-kas kertamas vadovaujantis miðkotvarkos projekto patvirtinimo metu galioju-siais teisës aktais, jei birþës ekonominës vertës sumaþëjimo ar praradimonegalima kompensuoti ástatymø nustatytais bûdais.

19. Privataus miðko savininkas (tik fizinis asmuo) ar jo ágaliotas asmuo pri-valo jam skirto Leidimo egzemplioriaus antroje pusëje áraðyti ðià informacijàapie leisto iðkirsti medienos kiekio ar jo dalies perleidimà kitiems asmenimsmiðke arba iðveþimà ið miðko:

19.1. pirmame stulpelyje – eilës numeris;19.2. antrame stulpelyje:19.2.1. jei medienà pardavë (kitaip perleido nuosavybës teises) nenukirstu

miðku – asmens, kuriam buvo parduota (kitaip perleistos nuosavybës teisës) me-diena, vardas, pavardë, asmens kodas; jei medienos pirkëjas yra juridinis as-muo – juridinio asmens pavadinimas, ámonës kodas;

19.2.2. jei apvaliàjà medienà pardavë (kitaip perleido nuosavybës teises) ikijos iðveþimo ið miðko – asmens, kuriam buvo parduota (kitaip perleistos nu-osavybës teisës) mediena, vardas, pavardë, asmens kodas; jei medienos pirkë-jas yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, ámonës kodas;

19.2.3. jei apvaliàjà medienà ið miðko iðsiveþë savo (privataus miðko savi-ninko) reikmëms – „Apvaliosios medienos iðveþimas ið miðko vëlesniam panau-dojimui“;

19.3. treèiame stulpelyje – medþiø rûðis, sortimentas ir tûris;19.4. ketvirtame stulpelyje – medienos (nenukirsto miðko) pardavimo (ki-

tokio nuosavybës teisës perleidimo) kitam asmeniui miðke sandorio arba josiðveþimo ið miðko data; asmens, áraðiusio 19 punkte nustatytà informacijà, pa-raðas.

20. Bet kokie pataisymai Leidimuose, iðskyrus 19 punkte nustatytos infor-macijos áraðymà, turi bûti daromi visuose egzemplioriuose ir patvirtinti Leidi-mà iðraðiusio pareigûno parašu.

21. Sugadintø blankø visi egzemplioriai perbraukiami ástriþais brûkðniais irant jø uþraðoma „Sugadinta“, nurodoma sugadinimo prieþastis.

IV. LEIDIMØ SPAUSDINIMAS, APSKAITA, SAUGOJIMAS

22. Leidimø spausdinimà organizuoja Aplinkos ministerija pagal Valstybi-nës aplinkos apsaugos inspekcijos paraiðkà.

37

23. Leidimai yra grieþtos atskaitomybës dokumentai. Jie turi bûti apskai-tomi ir kartu su birþiø atrëþimo ir ávertinimo dokumentais 5 metus saugomiregionø aplinkos apsaugos departamentuose arba jø struktûriniuose padaliniuo-se (agentûrose, inspekcijose, skyriuose), iðdavusiuose ðiuos Leidimus.

24. Pasibaigus ketvirèiui, regionø aplinkos apsaugos departamentai Valsty-binës aplinkos apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka per 15 kalendoriniø die-nø informacijà apie iðduotus Leidimus privaèiø miðkø savininkams pateikia ap-skrièiø valstybinëms mokesèiø inspekcijoms ir Valstybinei aplinkos apsaugosinspekcijai.

25. Privaèiø miðkø savininkai jiems skirtus uþpildytus Leidimø egzemplio-rius turi saugoti 5 metus.

V. LEIDIMØ ANULIAVIMAS

26. Leidimus anuliuoti gali regionø aplinkos apsaugos departamentø vals-tybiniai miðkø pareigûnai ðiais atvejais:

26.1. jei nustatoma, kad Leidimai išduoti, paþeidþiant šio tvarkos aprašoreikalavimus;

26.2. iðaiðkëjus, kad miðko kirtimas suprojektuotas nesilaikant Pagrindiniømiðko kirtimø taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respublikos aplinkos ministro1999 m. kovo 5 d. ásakymu Nr. 73 (Þin., 1999, Nr. 29-844; 2004, Nr. 10-284),Miðko ugdymo kirtimø taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nistro 2003 m. gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 669 (Þin., 2004, Nr. 25-778), Miðkosanitarinës apsaugos taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nistro 2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. D1-141 (Þin., 2004, Nr. 55-1917), rei-kalavimø;

26.3. pakeitus miðkø grupæ ar ávykus kitiems pasikeitimams, dël kuriø kei-èiasi miðko apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miðkas Leidime nurodyto-mis sàlygomis negali bûti kertamas, jei birþës ekonominës vertës sumaþëjimasar praradimas kompensuojamas ástatymø nustatytais bûdais;

26.4. pasikeitus valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privatausmiško savininkui.

27. Anuliuotø leidimø visi egzemplioriai perbraukiami ástriþais brûkðniaisir ant jø uþraðoma „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo prieþastis.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Asmenys, paþeidæ ðio tvarkos apraðo reikalavimus, atsako Lietuvos Res-publikos ástatymø nustatyta tvarka.

___________________________

38

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarkos

apraðo

6 priedas

Serija A-Z Nr. 000000LEIDIMAS KIRSTI MIÐKÀMIŠKO SAVININKUI

Miðko iðkirtimo terminas pratæstas iki 200...m. ................ mën. .... d.Pagamintos medienos iðveþimo terminas pratæstas iki 200...m. .............. mën. .... d.Terminus pratæsë ....................................................................................................................

(vardas, pavardë, pareigos, paraðas, data)

A.V.

Privalomi rekvizitai: RAAD struktûrinio padalinio kodas; leidimo ásigaliojimo data; miðkosavininko (pretendento) fizinio asmens vardas, pavardë, asmens kodas ir adresas arba juridi-nio asmens pavadinimas, ámonës kodas ir adresas; leidimo iðdavimo pagrindas; miðko valdosadresas; leidþiamo kirtimo rûðis, kvartalo ir sklypo numeriai, plotas (ha), kirstinø medþiø rû-ðys, kirstinø medþiø skaièius, numatomas iðkirsti apytikris likvidinis medienos tûris (ktm); áraðas„Þeldintinose kirtavietëse miðkas dirbtiniu bûdu turi bûti atkurtas ne vëliau kaip per trejusmetus po jø atsiradimo. Atliekant medienos ruoðos darbus turi bûti tausojami miðko keliai,sausinimo sistemos ir kiti technologiniai árenginiai“; miðko iðkirtimo terminas; pagamintos me-dienos iðveþimo terminas; ypatingos sàlygos; leidimà iðdavusio pareigûno vardas, pavardë, pa-reigos, paraðas ir leidimo iðdavimo data; Leidimà gavusio miðko savininko (pretendento) arjo ágalioto asmens vardas, pavardë, paraðas bei ásipareigojimas pateikti Privataus miðko tvar-kymo ir naudojimo statistinæ ataskaità ne vëliau kaip per 30 dienø po Leidime nurodyto mið-ko iðkirtimo termino pabaigos.

39

Pagal ðá leidimà leisto iðkirsti medienos kiekio perleidimo kitiemsasmenims miðke arba iðveþimo iš miško apskaita

(pildo tik fizinis asmuo)

.liE

.rN

samidielrepsoneideM

abraekðimiuinemsamatik

*okðimðisamiþevðisoj

aneideMmatikomidielrepsoneideM

sojabraekðimiuinemsa

riatadokðimðiomiþevði

àiðoisuiþdlipþu,snemsa

saðarap,æletnel

,siðûrøiþdem

**satnemitros

.mtk,sirût

osivðI

* medienos perleidimas kitam asmeniui miške arba jos išveþimas iš miško:1) jei mediena parduota (kitaip perleistos nuosavybës teisës) nenukirstu miðku, nurodo-

mas asmens, kuriam buvo parduota (kitaip perleistos nuosavybës teisës) mediena, vardas, pa-vardë, asmens kodas; jei medienos pirkëjas yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadini-mas, ámonës kodas;

2) jei apvalioji mediena parduota (kitaip perleistos nuosavybës teisës) iki jos iðveþimo iðmiðko, nurodomas asmens, kuriam buvo parduota (kitaip perleistos nuosavybës teisës) me-diena, vardas, pavardë, asmens kodas; jei medienos pirkëjas yra juridinis asmuo – juridinioasmens pavadinimas, ámonës kodas;

3) apvaliosios medienos iðveþimas ið miðko vëlesniam panaudojimui** parduodant nenukirstu miðku, nurodoma tik medþiø rûðis, kitais atvejais nurodoma me-dþiø rûðis ir sortimentas (ràstai, popiermedþiai, tarmedþiai, plokðèiø mediena, malkos).

40

KIRSTINØ MEDÞIØ ÞENKLINIMO PRIVAÈIUOSEMIÐKUOSE TVARKOS APRAÐAS

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2004 m. rugpjûèio 30 d. ásakymu Nr. D1-458

(Þin., 2004, Nr. 136-4972, Nr. 166-6080))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kirstinø medþiø þenklinimo privaèiuose miðkuose tvarkos apraðas (to-liau – Tvarkos apraðas) nustato subjektus, turinèius teisæ þenklinti kirstinus me-dþius privaèiuose miðkuose, reglamentuoja, kaip kirstini medþiai privaèiuosemiðkuose þenklinami, nustato, kokie turi bûti asmeniniai þymekliai, kaip jie re-gistruojami ir naudojami.

II. SUBJEKTAI, TURINTYS TEISÆ ÞENKLINTIKIRSTINUS MEDÞIUS PRIVAÈIUOSE MIÐKUOSE

2. Privaèiuose miðkuose plyno kirtimo birþes atrëþti, 16 centimetrø irstoresnius medþius, skirtus pagrindiniø kirtimø neplyniems kirtimams, ugdymoir sanitariniams kirtimams (iðskyrus ðviesinimo ir valymo bei retinimo kirtimaiskertamus medþius, sausuolius, vëjavartas ir vëjalauþas bei neplynais kirtimaiskertamus baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes – ðiø medþiø þenklinti ne-bûtina) paþenklinti, parengti kirtimø dokumentacijà gali:

2.1. miðko savininkai fiziniai asmenys jiems nuosavybës teise priklausan-èiame miðke ar jø artimi giminaièiai (tëvai, vaikai, broliai ir seserys, taip pat sa-vininko sutuoktinis, turintys savininko iðduotà bei nustatyta tvarka patvirtintà ága-liojimà) bei miðko savininko juridinio asmens vadovo ágalioti darbuotojaijuridiniam asmeniui nuosavybës teise priklausanèiame miðke, turintys aukðtàjá,aukðtesnájá miðkininkystës iðsilavinimà arba baigæ specialius miðko savininkø mo-kymo kursus pagal privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo pagrindø mokymo 5dienø (40 val.) trukmës programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2003 m. kovo 12 d. ásakymu Nr. 114 „Dël Privaèiø miðkø savininkø ðvie-timo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinës programos patvirtinimo“ (Þin.,2003, Nr. 31-1291), bei iðlaikæ þiniø patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuojamiðkø urëdijø ar regionø aplinkos apsaugos departamentø valstybinis miðkø pa-reigûnas. Mokymo kursø baigimo paþymëjimas turi bûti patvirtintas ðio valstybi-nio miðkø pareigûno paraðu;

2.2. valstybiniai miðkø pareigûnai;2.3. Miðkininkai specialistai, turintys aukðtàjá, aukðtesnájá miðkininkys-

tës iðsilavinimà (toliau – Miðkininkai specialistai), kuriems teisæ atrëþti birþes

41

ir þenklinti kirstinus medþius privaèiuose miðkuose ásakymu suteikë Valstybi-nës aplinkos apsaugos inspekcijos virðininkas.

3. Asmenims, atleistiems ið darbo valstybiniame miðkø ûkio sektoriujeuþ piktnaudþiavimus, aplaidumà darbe, teisë atrëþti birþes ir þenklinti kirsti-nus medþius privaèiuose miðkuose suteikiama tik nuo atleidimo ið darbo pra-ëjus 1 metø laikotarpiui ir Valstybinës aplinkos apsaugos inspekcijos nustatytatvarka iðlaikius þiniø patikrinimo egzaminà.

III. KIRSTINØ MEDÞIØ ÞENKLINIMAS

4. Miðko savininkai ir kiti asmenys, nurodyti 2.1. punkte, kirstinus me-dþius savo miðkuose þenklina asmeniniais þymekliais ar kitais kirstinø medþiøþenklinimo bûdais: þievës pataðymu, daþais, rëþtuku. Asmeniniais þymekliaisþenklinama paðaknyje ir 1,2–1,5 m aukðtyje arba tik paðaknyje, o kitais bûdais –1,2–1,5 m aukðtyje.

5. Valstybiniai miðkø pareigûnai kirstinus medþius privaèiuose miðkuo-se þenklina spaudais, kuriø gamybos, registravimo ir naudojimo tvarka nusta-tyta Valstybiniø miðkø pareigûnø spaudø gamybos, registravimo ir naudojimotvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 5 d.ásakymu Nr. 109 (Þin., 2003, Nr. 40-1872).

6. Miðkininkai specialistai kirstinus medþius privaèiuose miðkuose þen-klina asmeniniais þymekliais, kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.1. jie gaminami ið atsparaus kalimui ir netrapaus metalo. Viename þy-meklio gale daromas 45 mm skersmens apskritimas arba kvadratas, kitame galegali bûti kirvukas medþio uþtaðymui;

6.2. apskritime arba kvadrate turi bûti asmens, vykdanèio medþiø þen-klinimà, eilës numeris, suteiktas regiono aplinkos apsaugos departamento, pojuo – regiono aplinkos apsaugos departamento, suteikusio eilës numerá, nume-ris.

7. Asmeninius þymeklius Miðkininkai specialistai registruoja regionø ap-linkos apsaugos departamentuose, kuriø kontroliuojamose teritorijose bus þen-klinami kirstini medþiai. Registracijos þurnale (priedas) paliekamas þymeklioáspaudas, o asmuo, ásigijæs jo naudojimo teisæ, pasiraðo, kad yra susipaþinæs suasmeninio þymeklio naudojimo tvarka ir kitais teisës aktais, reglamentuojan-èiais privaèiø miðkø tvarkymà.

8. Miðkininkams specialistams draudþiama asmeniná þymeklá perduotikitiems asmenims. Já praradus, apie tai per 10 dienø turi bûti praneðta tiemsregionø aplinkos apsaugos departamentams, kuriø kontroliuojamose teritori-jose prarastas asmeninis þymeklis buvo áregistruotas.

42

9. Miškininkai specialistai kirstinus medþius asmeniniais þymekliais þen-klina medþio kamiene prie šaknies kaklelio. Asmeniniu þymekliu þenklinant me-dþius, turi bûti naudojami nenuplaunami daþai. Nukirtus medá, kelme turi lik-ti asmeninio þymeklio áspaudas, iðskyrus valksmuose nukirstus medþius.

10. Nustaèius, kad birþës Miðkininkø specialistø atrëþtos ar kirstini me-dþiai paþenklinti paþeidþiant teisës aktø reikalavimus, Valstybinës aplinkos ap-saugos inspekcijos virðininko ásakymu ið juos paþenklinusio asmens 1 metamsgali bûti atimama teisë þenklinti kirstinus medþius.

11. Miško savininkai ir kiti asmenys, nurodyti 2.1. punkte, valstybiniaimiðkø pareigûnai, Miðkininkai specialistai, atrëþæ birþes ar paþymëjæ kirstinusmedþius, privalo uþpildyti Birþiø atrëþimo ir ávertinimo taisyklëse, patvirtinto-se Miðkø ir saugomø teritorijø departamento prie Lietuvos Respublikos aplin-kos ministerijos direktoriaus 2000 m. liepos 17 d. ásakymu Nr. 127 (Þin., 2000,Nr. 67-2045; 2001, Nr. 31-1052), nustatytus birþiø atrëþimo ir ávertinimo do-kumentus. Ðià medþiagà miðko savininkai pateikia regiono aplinkos apsaugosdepartamentui leidimui kirsti miðkà gauti.

12. Miðko savininkai, norintys neplynais kirtimais kirsti tik vëjalauþas,baltalksnius, drebules, gluosnius ar blindes ir ðiems kirtimams gauti leidimà kirs-ti miðkà, regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikia praðymà leidimuikirsti miðkà gauti su nurodytu miðko valdos adresu ir numatomø iðkirsti vëja-lauþø, baltalksniø, drebuliø, gluosniø ar blindþiø medþiø skaièiumi bei apytik-riu jø tûriu pagal medþiø rûðis. Ðiuo atveju 11 punkte nurodytø dokumentø pa-teikti nereikia.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Asmenys, paþeidæ ðio Tvarkos apraðo reikalavimus, atsako pagal Lie-tuvos Respublikos ástatymus.

___________________________

43

BIRÞIØ ATRËÞIMO IR ÁVERTINIMO TAISYKLËS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. lapkrièio 10 d. ásakymu Nr. D1-577(Þin., 2004, Nr. 167-6157; 2005, Nr. 16-522))

I. BENDROJI DALIS

1. Ðios taisyklës reglamentuoja birþiø atrëþimà visø nuosavybës formø mið-kuose ir jø ávertinimà valstybiniuose miðkuose.

2. Birþiø atrëþimas ir ávertinimas yra medynø sklypø kirtimui atribojimasir apmatavimas, medþiø þenklinimas, kirstinø medþiø tûrio nustatymas bei ne-nukirsto miðko ávertinimas patvirtintomis kainomis.

3. Medynø sklypai kirtimui parenkami vadovaujantis Pagrindiniø miðko kir-timø taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 670 (Þin., 2004, Nr. 10-284), Miðko ugdymo kirti-mø taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 669 (Þin., 2004, Nr. 25-778), Miðko sanitarinës ap-saugos taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. D1-141 (Þin., 2004, Nr. 55-1917), kitais teisësaktais, miðkotvarkos projektu, atsiþvelgiant á medynø bûklæ bei kitas konkre-èias sàlygas.

4. Valstybiniuose miðkuose birþës atrëþiamos pagal miðko valdytojø patvir-tintà birþiø atrëþimo projektà (1 priedas).

II. BIRÞIØ ATRIBOJIMAS IR APMATAVIMAS

5. Birþës atribojamos ir apmatuojamos:5.1. pagrindiniams kirtimams, išskyrus 8.2, 8.3 punktuose nurodytus atve-

jus;5.2. pagrindiniams ir tarpiniams plyniems kirtimams;5.3. neplyniems tarpiniams kirtimams, kai birþiø ribos nesutampa su tak-

saciniø sklypø ribomis ir vietoje neaiðkios, iðskyrus 8.1, 8.4, 8.5 punktuose nu-rodytus atvejus.

6. Ribos laikomos aiðkiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvartalinë-mis linijomis, spindþiais, upeliais, keliais, miðku neapaugusiø plotø ribomis, kaibesiribojanèiø medynø aukðtis skiriasi ne maþiau kaip 25 procentais, kai ryð-kiai skiriasi medynø rûðinë sudëtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingømedþiø rûðiø medynai).

7. Birþës viduje esanèiø nekirstinø birþës daliø plotas nustatomas:

44

7.1. kai kirstini medþiai neþenklinti, birþës viduje esanèios nekirstinos bir-þës dalys atribojamos, jø plotas iki 0,3 ha nustatomas vizualiai, o nekirstinos0,3 ha ploto ir didesnës birþës dalys apmatuojamos;

7.2. kai kirstini medþiai þenklinti, nekirstinø birþës daliø plotas nustatomasvizualiai, jø atriboti nereikia.

8. Birþes atriboti ir apmatuoti neprivaloma:8.1. atrankiniams sanitariniams kirtimams;8.2. atvejiniø kirtimø antram ir tolimesniems atvejams, kai kertama anks-

tesnio atvejo birþës ribose ir naudojamas ankstesnio atvejo brëþinys;8.3. sëkliniø ir kitø pavieniø medþiø iðkirtimui;8.4. grioviø, pakeliø, ribiniø ir kvartaliniø linijø, trasø prieþiûros kirtimams;8.5. neplyniems tarpiniams kirtimams, kai birþiø ribos sutampa su taksaci-

niø sklypø ribomis ir vietoje yra aiðkios;8.6. tarpiniams miðko kirtimams privaèiuose miðkuose, kuriems yra suda-

rytas vidinës miškotvarkos projektas.9. Birþës atribojamos iki 1 m ploèio spindþiais. Spindþiuose augantys me-

dþiai ir krûmai nukertami. Storesni nei 16 cm medþiai nekertami, bet spindþiuapeinami. Su spindþiais besiribojantys birþës medþiai uþtaðomi ar kitaip paþen-klinami ið spindþiø pusës. Ðiose taisyklëse medþiø storis suprantamas kaip jøstoris (skersmuo) su þieve 1,3 m aukðtyje.

10. Birþës skirstomos dalimis (skersinëmis), kai to reikia parduodant ne-nukirstà miðkà keliems pirkëjams.

11. Birþës skersinës atribojamos spindþiais ir apmatuojamos, pastatomi6–12 cm skersmens stulpeliai, kuriø aukðtis virð þemës pavirðiaus – 0,5–0,8 m.Ant stulpelio uþraðomas skersinës numeris.

12. Atribotø ir apmatuotø birþiø kampuose pastatomi 6–12 cm skersmensstulpeliai, kuriø aukðtis virð þemës pavirðiaus – 0,5–0,8 m. Jeigu viename taðkesueina keliø gretimø birþiø kampai, tai, neatsiþvelgiant á birþiø kirtimo metus,ten pastatomas vienas stulpelis.

13. Leidþiamos birþiø matavimo paklaidos:13.1. matuojant ilgius ir kampus nustatanèiais instrumentais, linijø paklai-

da – ±1 m ðimtui metrø, kampø paklaida – ±1o kampui;13.2. matuojant tiesiogiai taðkø koordinates nustatanèiais instrumentais, po-

sûkio taðkø koordinaèiø paklaida – ± 2 m taðkui.14. Apmatuotø birþiø brëþiniai braiþomi miðkotvarkos planðetø masteliu

(1:10000). Nedideliø ar sudëtingos konfigûracijos birþiø brëþiniai gali bûti brai-þomi stambesniu masteliu (1:5000). Brëþiniuose nurodoma:

14.1. birþiø aplinkiniø ribø (linijø) ilgiai;14.2. rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai,arba posûkio taðkø koor-

dinatës;

45

14.3. nekirstinos birþës dalys;14.4. skersinës ir jø numeriai bei plotas;14.5. sujungimas su kvartaliniu tinklu arba ribinëmis linijomis;14.6. schematiðkai paþymimos apskaitos bareliø vietos, saugotino pomiðkio

ir jaunuolynø ploteliai, perspektyvûs þeldiniai, taksaciniø sklypø ribos.15. Plotas apskaièiuojamas ir uþraðomas 0,1 ha tikslumu. Brëþiniai gali bû-

ti braiþomi ant planðetø kvartalø kopijø.16. Kai atrëþiama birþë atitinka ankstesniø kirtimø ar miðko þeldiniø (þë-

liniø) vietà, yra tø kirtimø ar miðko þeldiniø (þëliniø) ploto apmatavimo brëþi-nys ir ribos vietoje aiðkios, naujai gali bûti nematuojama, bet daroma brëþiniokopija, nurodant jos kilmæ.

17. Kai atrëþiamos birþës 8.5 punkte numatytais atvejais nematuojamos, da-ryti birþiø planø kopijas ið planðetø nebûtina.

III. KIRSTINØ MEDÞIØ ÞENKLINIMAS

18. Kirstini medþiai þenklinami: spaudais, asmeniniais þymekliais, nume-riais, þievës pataðymu, daþais, rëþtuku arba kokybës þenklais.

19. Valstybiniuose miškuose parduodant nenukirstà miðkà, 16 cm ir stores-nius medþius privaloma þenklinti:

19.1. spaudais paðaknyje ir 1,2–1,5 m aukðtyje arba tik paðaknyje, kai atrë-þiamos birþës neplyniems kirtimams, iðskyrus ðviesinimus, valymus ir retinimus;

19.2. kokybës þenklais (nustatant kirstinø medþiø kokybæ), kai atrëþiant bir-þes taikomas iðtisinis medþiø apmatavimas.

20. Medþiø kokybës þenklø forma, darant juos rëþtuku:padariniai pusiau padariniai malkiniai I II X

21. Kokybës þenklø daþais formà nustato valstybiniø miðkø valdytojai.22. Kokybës þenklais medþiai þymimi 1,2–1,5 m aukðtyje.23. Valstybiniuose miðkuose þievës pataðymu, daþais, rëþtuku 1,2–1,5 m

aukðtyje þenklinami 16 cm ir storesni medþiai, skirti iðkirsti neplynais kirtimais,iðskyrus ðviesinimus, valymus, retinimus, neplynais kirtimais kertamas vëjalau-þas, vëjavartas ir snieglauþas, kurias sunku apmatuoti, ir atvejus, kai kirstinimedþiai þenklinami kokybës þenklais, spaudais ar numeriais. Neparduodant ne-nukirsto miðko, kirstinø medþiø þenklinimas kokybës þenklais neprivalomas.

24. Kai neplynais kirtimais iðkertami visi tam tikros rûðies medþiai arba vi-si medþiai iki tam tikro storio, jø þenklinti spaudais, þievës pataðymu, rëþtukuir daþais nereikia.

46

25. Nustatant kirstinø medþiø tûrá pagal miðkotvarkos medþiagà arba in-strumentiniais atrankiniais metodais, einamuosiuose ir atvejiniuose kirtimuo-se kirstini medþiai gali bûti þenklinami prieð iðkertant valksmas arba jas iðkir-tus.

26. Kirstinø medþiø þenklinimo numeriais tikslingumà ir tvarkà nustato vals-tybiniø miðkø valdytojai.

27. Sëkliniai ir kiti nekirstini medþiai parenkami atrëþiant birþes ir paþenkli-nami 1,2–1,5 m aukðtyje aplink stiebà apskutant þievæ (þiauberá) ne siauresnëjekaip 5 cm juostoje arba nudaþant juostà ryðkiais (iðskyrus baltos spalvos) daþais.Nekirstini medþiai suraðomi medþiø matavimo lape (3 priedas).

28. Privaèiuose miðkuose atrëþiant birþes neplyniems kirtimams spaudaisar asmeniniais þymekliais, þenklinami 16 cm ir storesni medþiai paðaknyje ir1,2–1,5 m aukðtyje arba tik paðaknyje, o kitais medþiø þenklinimo bûdais (þie-vës pataðymu, daþais, rëþtuku) þenklinami 16 cm ir storesni medþiai 1,2–1,5 maukðtyje (iðskyrus ðviesinimo, valymo ir retinimo kirtimais kertamus medþius,sausuolius, vëjavartas ir vëjalauþas bei neplynais kirtimais kertamus baltalks-nius, drebules, gluosnius ir blindes – ðiø medþiø þenklinti nebûtina).

IV. KIRSTINØ MEDÞIØ KOKYBËS NUSTATYMAS

29. Pagal kokybæ kirstini medþiai skirstomi á padarinius, pusiau padariniusir malkinius. Nustatant kokybæ, medþiø, aukðtesniø kaip 20 m, stiebas vizua-liai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinë (þemutinë) dalis.

30. Poþymiai kokybei nustatyti:30.1. padariniai – medþiai, kuriø pusës stiebo kamblinëje dalyje padarinës

medienos yra ne maþiau kaip 6,5 m, o medþiø iki 20 m aukðèio – ne maþiaukaip 1/3 viso medþio aukðèio;

30.2. pusiau padariniai – medþiai, kuriø pusës stiebo kamblinëje dalyje pa-darinës medienos yra nuo 2 iki 6,5 m, o medþiø iki 20 m aukðèio – nuo 2 m iki1/3 viso medþio aukðèio;

30.3. malkiniai – medþiai, kuriø pusës stiebo kamblinëje dalyje, o medþiøiki 20 m aukðèio – visame stiebe, padarinës medienos yra maþiau negu 2 m;

30.4. minimalus vientisas padarinës stiebo dalies ilgis – 2 m.31. Medþio stiebo dalis skiriama prie padarinës medienos, kai 2 priede nu-

rodytos medienos ydos nevirðija leidþiamø dydþiø.32. Medienos ydos nustatomos pagal iðorinius poþymius, taip pat naudo-

jant specialius gràþtus.

47

V. KIRSTINØ MEDÞIØ TÛRIO NUSTATYMAS

33. Kirstinø medþiø tûris nustatomas iðtisinio kirstinø medþiø apmatavimo,instrumentiniais atrankiniais (relaskopiniø, pastovaus ploto skrituliniø bareliø,staèiakampiø apskaitos bareliø), pagal miðkotvarkos medþiagà ir vizualiniu me-todais.

34. Nustatant iðkertamà tûrá iðtisinio kirstinø medþiø apmatavimo meto-du, kai á birþæ patenka ne vienas taksacinis sklypas, paþymëti tø sklypø ribas irtaksuoti atskirai nebûtina. Iðkertamas tûris paskirstomas proporcingai kiekvie-nam taksacinio sklypo plotui ir miðkotvarkos nustatytam tûriui 1 ha.

35. Valstybiniuose miðkuose parduodant nenukirstà miðkà, kirstinø medþiø tûrisnustatomas iðtisinio kirstinø medþiø apmatavimo metodu, iðskyrus:

35.1. šviesinimus, valymus, taip pat kitus kirtimus, kai kirstini medþiai nestoresni kaip 16 cm. Ðiems kirtimams kirstinø medþiø tûris nustatomas staèia-kampiø apskaitos bareliø metodu;

35.2. vëjalauþas, vëjavartas ar snieglauþas, kuriø tûris prieð kirtimà nusta-tytas pagal miðkotvarkos medþiagà (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (ker-tant neplynai). Po kirtimo nenukirsto miðko kaina perskaièiuojama pagal fak-tiðkai pagamintos medienos kieká 4 priede pateikta tvarka.

36. Valstybiniuose miðkuose neparduodant nenukirsto miðko, kirstinø me-dþiø tûris nustatomas:

36.1. atrëþiant birþes plyniems, atvejiniams ir einamiesiems kirtimams, – ið-tisinio kirstinø medþiø apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopi-niø arba pastovaus ploto skrituliniø bareliø) arba pagal miðkotvarkos medþia-gà metodais;

36.2. atrëþiant birþes retinimo kirtimams, – iðtisinio kirstinø medþiø apma-tavimo, instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skrituliniø bareliø arbastaèiakampiø apskaitos bareliø) arba pagal miðkotvarkos medþiagà metodais;

36.3. atrëþiant birþes rinktiniams sanitariniams kirtimams, brandiems me-dþiams kirsti nebrandþiuose medynuose, atrankiniams pagrindiniams kirtimams,pavieniams medþiams ar pavienëms medþiø grupëms kirsti, – iðtisinio kirstinømedþiø apmatavimo metodu (rinktiniams sanitariniams kirtimams, kuriais ið-kertamos tik vëjalauþos, vëjavartos ir snieglauþos, kai yra sunku apmatuoti kirs-tinus medþius, jø tûris gali bûti nustatomas vizualiniu metodu);

36.4. atrëþiant birþes ðviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams,kai kirstini medþiai ne storesni kaip 16 cm, – staèiakampiø apskaitos bareliøar vizualiniu metodu.

37. Valstybës ámonëse miðkø urëdijose 36 punkte nustatytais atvejais spren-dimà dël konkretaus kirstinø medþiø tûrio nustatymo bûdo priima miðkø urë-

48

das, ásakymu patvirtindamas kirstinø medþiø tûrio nustatymo bûdus atskiromskertamø birþiø grupëms.

38. Nustatant iškertamà tûrá pagal miðkotvarkos medþiagà, padarinës ir mal-kinës medienos kiekis bei padarinës medienos pasiskirstymas pagal stambumogrupes nustatomas kompiuterinës programos „Skaitmeninis taksoraðtis“ pagal-ba.

39. Visuose kirtimuose nustatant iðkertamà tûrá pagal miðkotvarkos medþia-gà, galima vizualiai nustatyti ir keisti miðkotvarkos nurodytà kiekvienos medþiørûðies iðkirtimo intensyvumà.

40. Atrëþiant birþes privaèiuose miðkuose, kuriems yra sudarytas vidinësmiðkotvarkos projektas, kirstinø medþiø tûris nustatomas:

40.1. pagrindiniams kirtimams, iðskyrus plynus ir miðkotvarkos suprojektuo-tus plynus sanitarinius, – iðtisinio kirstinø medþiø apmatavimo arba instrumen-tiniais atrankiniais (pastovaus ploto skrituliniø bareliø) metodais;

40.2. plyniems ir miškotvarkos suprojektuotiems plyniems sanitariniams kir-timams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, – iðtisinio kirstinø medþiøapmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopiniø arba pastovaus plotoskrituliniø bareliø) metodais arba pagal miðkotvarkos medþiagà (konkretø bû-dà pasirenka savininkas);

40.3. kirtimams, kuriems leidimai kirsti miðkà neprivalomi, tûrá nustatytineprivaloma.

41. Atrëþiant birþes privaèiuose miðkuose, kuriems nëra sudaryto miðkot-varkos projekto, kirstinø medþiø tûris nustatomas:

41.1. kirtimams, kuriems privalomi leidimai kirsti miðkà, – iðtisinio kirsti-nø medþiø apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (relaskopiniø arbapastovaus ploto skrituliniø bareliø) metodais, iðskyrus 41.2–41.4 punktuose nu-statytus atvejus;

41.2. retinimo kirtimams – iðtisinio kirstinø medþiø apmatavimo arba in-strumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skrituliniø bareliø arba staèiakam-piø apskaitos bareliø) metodais;

41.3. plyniems sanitariniams kirtimams, kai dël vëjavartø ar vëjalauþø yrasunku apmatuoti kirstinus medþius, jø tûris gali bûti nustatomas pagal miðkot-varkos medþiagà (paskutinës miðkø inventorizacijos duomenis);

41.4. neplyniems kirtimams, kai iðkertamos tik vëjalauþos, baltalksniai, dre-bulës, gluosniai ar blindës, kirstinø medþiø tûris gali bûti nustatomas vizuali-niu metodu;

41.5. kirtimams, kuriems leidimai kirsti miðkà neprivalomi, tûrá nustatytineprivaloma.

42. Instrumentiniai atrankiniai (relaskopiniø arba pastovaus ploto skrituli-niø bareliø) metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose, ne maþesnëse kaip

49

1,5 ha ploto á birþes patenkanèiø taksaciniø sklypø dalyse, kai medyno skalsu-mas ne maþesnis kaip 0,6. Birþes sudaranèiuose sklypuose ar sklypø dalyse, ku-riø plotai maþesni kaip 1,5 ha, kirstinø medþiø tûris nustatomas iðtisinio apma-tavimo metodu arba pagal miðkotvarkos medþiagà. Pastovaus ploto skrituliniøbareliø metodas (5 priedas) taikomas, atrëþiant birþes plyniems, retinimø, eina-miesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopiniø bareliø metodas – atrëþiant bir-þes plyniems kirtimams.

43. Atrëþiant birþes ðviesinimams, valymams ir retinimams, taip pat kitiemskirtimams, kai kirstini medþiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinø medþiø tûrisnustatomas pagal staèiakampio formos apskaitos barelius. Ðiuo atveju jø plo-tas turi sudaryti 2–5 procentus birþës ploto. Bareliams parenkamos tokios bir-þës vietos, kurios atitinka kirstinø medþiø vidutinius taksacinius rodiklius. Ba-reliø ribos paþymimos daþais, gairëmis, stulpeliais, ant medþiø uþriðamomisspalvotomis juostelëmis, prakertant spindþius. Bareliuose kirstini medþiai at-renkami, iðkertami ir iðmatuojamas jø tûris. Kirstini likvidiniai medþiai gali bûtinekertami, tik atrenkami, paþymimi, apmatuojami, apskaièiuojamas jø tûris. Ba-reliø duomenys perskaièiuojami visam birþës ar jos dalies plotui.

44. Taikant iðtisinio apmatavimo metodà, visi kirstini medþiai, 8 cm ir sto-resni, suskaièiuojami pagal medþiø rûðis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir ko-kybæ atskirai pagal kiekvienà birþæ arba skersines, jeigu jos iðskirtos, o atran-kiniø sanitariniø kirtimø plote – pagal atskirus kvartalus. Pagal ðiuos medþiøapskaitos duomenis ir patvirtintas medþiø tûrio struktûros lenteles apskaièiuo-jamas tûris.

45. Pusiau padariniai medþiai po lygiai paskirstomi prie padariniø ir mal-kiniø. Kai pusiau padariniø medþiø skaièius nelyginis, vienu medþiu didinamaspadariniø medþiø skaièius.

46. Kai tûris nustatomas ne pagal miðkotvarkos medþiagà, birþëje ar sker-sinëje kirstinø medþiø vidutinis aukðtis ir aukðtumo klasë nustatomi pagal Me-dienos tûrio lenteliø reikalavimus.

47. Nenukirstas miðkas apskaitomas kietmetriais (ktm). Birþës tûris raðo-mas 0,1 ktm tikslumu. Tais atvejais, kai valstybës ámonës miðkø urëdijos nu-mato parduoti nenukirstà miðkà pagal nenukirsto valstybinio miðko paravimosutartis, leidimai kirsti miðkà iðduodami pagal pateiktus birþiø sàraðus su nu-rodytu apytikriu tûriu. Neparduodant nenukirsto miðko, leidime kirsti miðkànurodomas numatomas iðkirsti apytikris tûris.

48. Parduodant nenukirstà miðkà, pirkëjui pageidaujant, atliekamas kon-trolinis kirstinø medþiø tûrio matavimas. Kontrolinis matavimas atliekamas pa-kartotinai permatuojant tuo paèiu metodu, koks buvo naudotas pirminio ma-tavimo metu. Nepriklausomai nuo to, kokie pakartotinio matavimo rezultatai,jie priimami kaip teisingi.

50

49. Valstybinis nenukirstas miðkas ávertinamas nustatyta tvarka patvirtin-tomis kainomis.

VI. BIRÞIØ ATRËÞIMO DOKUMENTACIJA

50. Birþiø atrëþimo ir ávertinimo dokumentus sudaro: birþiø atrëþimo pro-jektai (1 priedas), birþiø brëþiniai (6 priedas), medþiø matavimo (3 priedas) arkirstinø medþiø numeravimo (7 priedas) lapai, birþiø taksavimo lapai (8 prie-das), tûrio apskaièiavimai pagal staèiakampius apskaitos barelius (9 priedas),tûrio apskaièiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 prie-dø formos).

51. Privaèiø miðkø birþiø atrëþimo dokumentuose áraðoma miðko savinin-ko (savininkø) vardas, pavardë.

___________________________

51

MIÐKO KIRTIMO PRIVAÈIOSE VALDOSE, KURIOMSNËRA SUDARYTAS MIÐKOTVARKOS PROJEKTAS,

TVARKOS APRAÐAS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. lapkrièio 8 d. ásakymu Nr. D1-569(Þin., 2004, Nr. 166-6081; 2005, Nr. 16-519))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ðis tvarkos apraðas nustato, kokie miðko kirtimai leidþiami privaèiose val-dose, kurioms nëra sudarytas vidinës miðkotvarkos projektas (toliau – Miškot-varkos projektas), kas gali atrinkti ir paþenklinti kirstinus medþius.

II. MIÐKO KIRTIMAI PRIVAÈIOSE VALDOSE, KURIOMSNËRA SUDARYTAS MIÐKOTVARKOS PROJEKTAS

2. Miðko savininkams privaèiose valdose, kurioms nëra sudarytas Miðkot-varkos projektas, leidþiami šie miško kirtimai:

2.1. ðviesinimo ir valymo kirtimai. Ðiais atvejais kirstinus medþius gali atrinktipats miðko savininkas, kirstinø medþiø þenklinti nebûtina, taèiau atliekant ðvie-sinimo ir valymo kirtimus, negali bûti iðkertami perspektyvûs pagrindiniø rûðiømedþiai, o medynø skalsumas negali likti maþesnis kaip 0,6;

2.2. retinimai ir einamieji kirtimai. Ðie kirtimai gali bûti leidþiami valstybi-niam miðkø pareigûnui (toliau – Pareigûnas) ar miðkininkui specialistui, turin-èiam teisæ þenklinti kirstinus medþius, nustaèius ir raðtiðkai patvirtinus, kad ta-me sklype tikslinga atlikti miðko ugdymo kirtimus. Vadovaudamiesi Miðkougdymo kirtimø taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nistro 2003 m. gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 669 (Þin., 2004, Nr. 25-778), kirsti-nus medþius atrenka Pareigûnai, miðkininkai specialistai bei savo miðkuose –miðko savininkai, kurie yra baigæ specialius miðko savininkø mokymo kursus irágijæ teisæ þenklinti kirstinus medþius. Vadovaudamiesi Kirstinø medþiø þen-klinimo privaèiuose miðkuose tvarkos apraðu, patvirtintu Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2004 m. rugpjûèio 30 d. ásakymu Nr. D1-458 (Þin., 2004,Nr. 136-4972), kirstinus medþius einamiesiems kirtimams paþenklina Pareigû-nai, miðkininkai specialistai bei savo miðkuose – miðko savininkai, kurie yra bai-gæ specialius miðko savininkø mokymo kursus ir ágijæ teisæ þenklinti kirstinusmedþius, retinimo kirtimams kirstinø medþiø þenklinti nebûtina;

2.3. rinktiniai sanitariniai kirtimai. Šiais kirtimais kertamus sausuolius, vë-javartas bei vëjalauþas gali atrinkti pats miðko savininkas (kirstinus medþius þen-

52

klinti neprivaloma). Kiti rinktiniais sanitariniais kirtimais kertami medþiai at-renkami, vadovaujantis Miðko sanitarinës apsaugos taisyklëmis, patvirtintomisLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. ásakymuNr. D1-141 (2004, Nr. 55-1917). Juos kirtimui atrenka ir paþenklina Pareigû-nai, miðkininkai specialistai bei savo miðkuose – miðko savininkai, kurie yra bai-gæ specialius miðko savininkø mokymo kursus ir ágijæ teisæ þenklinti kirstinusmedþius;

2.4. III–IV miðkø grupiø miðkuose inventorizuotø grynøjø drebulynø, bal-talksnynø, gluosnynø bei blindynø pagrindiniai kirtimai. Vietoje patikslinæ skly-po taksacinæ charakteristikà, birþæ atrëþia ir brëþiná sudaro Pareigûnai arba mið-kininkai specialistai. Gryni drebulynai, baltalksnynai, blindynai bei gluosnynaigali bûti kertami plynais ar neplynais kirtimais. Grynu medynu laikomas toksmedynas, kai pirmojo ardo vyraujanèios medþiø rûðies tûris sudaro => 76%medynø tûrio. Ðiø kirtimø birþëse kirstinus medþius þenklinti neprivaloma;

2.5. III–IV miðkø grupiø miðkuose miðriuose medynuose, nepriklausomainuo amþiaus, drebuliø, baltalksniø, blindþiø bei gluosniø pagrindiniai kirtimai.Miðriuose medynuose nepriklausomai nuo amþiaus atrankiniais kirtimais ker-tamas drebules, baltalksnius, blindes bei gluosnius atrinkti gali pats miðko sa-vininkas. Kirstinø medþiø þenklinti neprivaloma. Taèiau medyno skalsumas pokirtimo negali likti maþesnis kaip 0,6;

2.6. plyni sanitariniai kirtimai. Plyni sanitariniai kirtimai – tai didesnio kaip0,1 ha ploto paþeisto medyno iðkirtimas plynai nepriklausomai nuo medynø am-þiaus. Plyni sanitariniai kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose rinkti-niais kirtimais neámanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Tais atvejais, kaiatlikus rinktinius sanitarinius kirtimus medynø skalsumas liktø ne didesnis kaip0,4, miðko savininkui pageidaujant, leidþiama toká medynà kirsti plynai. Ply-nais sanitariniais kirtimais numatytas kirsti medynas apþiûrimas ir ðiø kirtimødokumentacija parengiama, vadovaujantis Miðko sanitarinës apsaugos taisyk-lëmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d.ásakymu Nr. D1-141;

2.7. pribræstanèiø medynø bei brandþiø ir perbrendusiø medþiø nebran-dþiuose medynuose kirtimai III–IV miðkø grupiø miðkuose nuosavø statiniø sta-tybai ir remontui. Ðie kirtimai vykdomi, vadovaujantis Privaèiuose miðkuose pri-bræstanèiø medynø ir brandþiø bei perbrendusiø medþiø nebrandþiuosemedynuose pagrindiniø kirtimø tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplin-kos ministro 2002 m. kovo 18 d. ásakymu Nr. 118 (Þin., 2002, Nr. 31-1173).

3. Leidimai kirsti miðkà privalomi visiems kirtimams, iðskyrus ðviesinimo irvalymo kirtimus ir rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iðkertami tik sausuoliai

53

ir vëjavartos, ir iðduodami, vadovaujantis Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvar-ka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. ása-kymu Nr. D1-386 (Þin., 2004, Nr. 116-4348).

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

4. Asmenys, paþeidæ ðio tvarkos apraðo reikalavimus, atsako pagal Lietu-vos Respublikos ástatymus.

___________________________

54

PRIVAÈIUOSE MIÐKUOSE PRIBRÆSTANÈIØMEDYNØ IR BRANDÞIØ BEI PERBRENDUSIØ

MEDÞIØ NEBRANDÞIUOSE MEDYNUOSEPAGRINDINIØ KIRTIMØ TVARKA

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d.ásakymu Nr. 118 (Þin., 2002, Nr. 31-1173; 2004, Nr. 8-200))

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Privaèiuose miðkuose pribræstanèiø medynø ir brandþiø bei perbrendu-siø medþiø nebrandþiuose medynuose kirtimo pagrindiniais kirtimais tvarka (to-liau – Tvarka) reglamentuoja miðko kirtimà, kai miðko savininkams reikalingamediena nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.

2. Ði Tvarka taikoma privaèiuose III–IV grupës miðkuose, kuriuose nërabrandþiø ir perbrendusiø medynø.

PRIBRÆSTANÈIØ MEDYNØ IR BRANDÞIØ BEIPERBRENDUSIØ MEDÞIØ NEBRANDÞIUOSE

MEDYNUOSE KIRTIMAS

3. Privaèiuose miðkuose pribræstanèiø medynø ir brandþiø bei perbrendu-siø medþiø nebrandþiuose medynuose pagrindiniai kirtimai gali bûti leidþiami,kai nëra miðkotvarkos projekto.

4. Pribræstanèiø medynø plyni kirtimai, iðkertant miðko valdoje per deðimt-metá ne daugiau kaip 0,5 ha ploto plyno kirtimo birþæ, gali bûti vykdomi, kaileistinø kirsti medynø amþius yra ne maþesnis, kaip: puðynø, uosynø – 81 me-tai, eglynø – 61 metai, berþynø, juodalksnynø – 51 metai.

5. Brandþiø ir perbrendusiø medþiø atrankiniai pagrindiniai kirtimai ne-brandþiuose medynuose gali bûti leidþiami, kai ðiø medþiø amþius ne maþes-nis, kaip:

5.1. III grupës miðkuose: puðø, uosiø – 111 metø, egliø – 81 metai, berþø,juodalksniø – 61 metai.

5.2. IV grupës miðkuose: puðø, uosiø – 101 metai, egliø – 71 metai, berþø,juodalksniø – 61 metai.

5.3. Medynø skalsumas po kirtimo neturi likti maþesnis, kaip 0,5.6. Nesant miðko valdoje brandþiø ir perbrendusiø medþiø, pribræstanèiuose

medynuose gali bûti vykdomi nebrandþiø medþiø atrankiniai pagrindiniai kirti-mai, taèiau medyno skalsumas po kirtimo neturi likti maþesnis kaip 0,5.

55

7. Ketvirtame, penktame ir šeštame punktuose nurodytais kirtimais medie-nos gali bûti leidþiama pagaminti ne daugiau negu jos reikia nuosaviems pa-statams statyti (remontuoti ar rekonstruoti) pagal turimà nustatyta tvarka su-derintà techniná projektà.

8. Pirmenybë teikiama atrankiniams ðioje Tvarkoje numatytiems kirtimams.9. Statybos techniniame reglamente STR 1. 07. 01:1999 (Þin., 1999,

Nr. 84-2510; Nr. 90-2667; 2000, Nr. 11-273; Nr. 88-2730; 2001, Nr. 66-2420)yra patvirtintas pagalbiniø statiniø (darbø), kuriuos statyti (atlikti) nereikia ap-skrities virðininko administracijos Valstybinës teritorijø planavimo ir statybosinspekcijos tarnybos leidimo ir nustatyta tvarka suderinto techninio projekto,sàraðas. Tokiu atveju miðko savininkui minëtø statiniø statybai ar gyvenamø irkitø sodybos statiniø remontui gali bûti iðduotas leidimas brandþiø ir perbren-dusiø, o jeigu jø nëra, ir nebrandþiø medþiø ið pribræstanèiø medynø atranki-niam kirtimui iki 20 m3 medienos.

10. Tais atvejais, kai miðko savininkas iðkirto numatytà miðkotvarkos pro-jekte pagrindinio kirtimo birþæ ir deðimtmetyje nëra daugiau suprojektuotø pa-grindiniø ir tarpiniø kirtimø, kuriuose bûtø galima pasigaminti medienos nu-osaviems pastatams statyti (remontuoti ar rekonstruoti), jam gali bûti leidþiamivykdyti 4, 5, 6, 9 punkte numatytus kirtimus ne anksèiau kaip po 5 metø pobirþës iðkirtimo.

11. Vykdant ðioje Tvarkoje nurodytus kirtimus, turi bûti laikomasi Priva-èiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatø, Pagrindiniø miðko kirtimø taisyk-liø, Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatø, Specialiøjø þemës ir miðko naudoji-mo sàlygø ir kitø teisës aktø reikalavimø.

LEIDIMØ KIRSTI MIÐKÀ IÐDAVIMAS

12. Miðko savininkas, pageidaujantis kirsti miðkà ketvirtame, penktame irðeðtame punktuose numatytais kirtimais, privalo regiono aplinkos apsaugos de-partamento valstybiniam miðkø pareigûnui, iðduodanèiam leidimus kirsti mið-kà (toliau – pareigûnui), pateikti:

12.1. Praðymà dël miðko kirtimo, nustatyta tvarka suderintà techniná pa-statø statybos ar remonto projektà ir apskrities virðininko administracijos Vals-tybinës teritorijø planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimà (jeigu joreikia pagal STR 1. 07. 01:1999). Pateikti dokumentai (originalai, iðskyrus pra-ðymà) miðko savininkui gràþinami, o kopijos pasilieka regiono aplinkos apsau-gos departamente.

12.2. Miško valdos miðkotvarkos projektà. Jei miðko valdos miðkotvarkosprojekto nëra, vadovaujamasi miðkø urëdijos ar nacionalinio parko miðkamsgaliojanèiu miðkotvarkos projektu arba sklypo taksacine charakteristika, kurià

56

vietoje patikslina pareigûnas. Vadovaudamasis ðiais duomenimis, pareigûnaspriima sprendimà dël kirtimo galimybës.

13. Tais atvejais, kai miðko savininkas pageidauja pasigaminti medienos 9punkte nurodytu atveju, jis privalo pateikti pareigûnui motyvuotà praðymà. Pa-reigûnas, vadovaudamasis 12.2 punkte nustatyta tvarka, priima sprendimà dëlkirtimo galimybës. Ðiuo atveju leidimas gali bûti iðduodamas miðko savininkuiar miðko valdos bendraturèiams kartu iki 20 m3 medienos vienà kartà per pen-kerius metus.

14. Pareigûnui priëmus teigiamà sprendimà, miðkø urëdijø ar nacionaliniøparkø direkcijø valstybiniai miðkø pareigûnai, turintys medþiø þenklinimo spau-dus, ar miðkininkai-specialistai, dirbantys ámonëse, teikianèiose birþiø atrëþi-mo bei kirstinø medþiø þenklinimo paslaugas miðko savininkams, bei savo mið-kuose miðko savininkai, kurie yra baigæ specialius miðko savininkø mokymokursus ir ágijæ teisæ turëti asmeninius þymeklius, atrëþia birþæ plynam ar pa-þenklina medþius atrankiniam kirtimui, parengia birþiø atrëþimo ir ávertinimodokumentus. Vadovaudamasis nustatyta tvarka pateiktais dokumentais, parei-gûnas iðduoda leidimà kirsti miðkà.

15. Leidimas kirsti miðkà miðko savininkams iðduodamas per 10 dienø nuo12.1 punkte nurodytø dokumentø gavimo dienos, jei per ðá laikotarpá buvo at-rëþta birþë ir paþenklinti kirtimui medþiai. Iðimtiniais atvejais, kai per ðá laiko-tarpá atrëþti birþës ar paþenklinti kirtimui medþius negalima (gili sniego dan-ga, patvinimas ir kt.), terminas gali bûti ilgesnis, iki bus atrëþta birþë irpaþenklinti kirtimui medþiai.

16. Jei dël miðko kirtimo priimama neigiama iðvada, apie tai pareiðkëjasinformuojamas raðtu per 5 dienas nuo praðymo gavimo.

17. Leidimai kirsti miðkà ðioje Tvarkoje nustatytais kirtimais iðduodami tikmiðko savininkams.

18. Pilieèiams, susigràþinusiems miðkà, já valdantiems, naudojantiems ir juodisponuojantiems bendrosios nuosavybës teise, leidimas kirsti miðkà ðioje Tvar-koje nustatytais kirtimais iðduodamas vienas visiems bendraturèiams arba vie-nam ar keliems bendraturèiams pagal pateiktà kitø bendraturèiø ágaliojimà.

19. Pareigûnai, paþeidæ ðià Tvarkà, traukiami atsakomybën ástatymø nusta-tyta tvarka.

___________________________

57

PAGRINDINIØ MIÐKO KIRTIMØ TAISYKLËS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. kovo 5 d. ásakymu Nr. 73 (Þin., 1999, Nr. 29-844; 2004,Nr. 10-284; Nr. 54-1853; 2005, Nr. 16-523))

(Pagrindinës nuostatos)

Ðios taisyklës privalomos visiems miðkø savininkams, valdytojams ir nau-dotojams.

Pagrindiniai miðko kirtimai vykdomi III ir IV miðkø grupiø miðkuose, ker-tant techninës ar kitokios ûkinës ir ekonominës brandos amþiaus, taip pat blo-gos bûklës, paþeistus bræstanèius medynus. II miðkø grupës miðkuose gamti-nës brandos amþiuje vykdomi pagrindiniai neplyni miðko kirtimai. I miðkøgrupës miðkuose pagrindiniai miðko kirtimai nevykdomi. Medynø minimalûspagrindiniø miðko kirtimø ir gamtinës brandos amþiai yra diferencijuoti pagalvyraujanèias medþiø rûðis (þr. lentelæ).

øiþdemøiènajuaryV

syðûr

sëpurgøkðimVI

sulaminimesoukðim

okðimøinidnirgap

suiþmaømitrik

sëpurgøkðimIII

sulaminimesoukðim

okðimøinidnirgap

suiþmaømitrik

sodnarbsënitmaG

okðimøinidnirgap(

økðimIIømitrik

)esoukðimsëpurg

suiþma

,sidemuam,sišuP,aboug,savelk,sisou

anškniv

101 111 171

ëlgE 17 18 121

salouþÀ 121 141 102

,apeil,saþreBsalborks,sinskladouj

16 16 19

,apout,ëluberDsiðuposknab

14 14 16

,ëdnilb,sinsklatlaBsinsoulg

13 13 15

PASTABA. Privaèiuose miðkuose baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gry-

niems drebulynams kirtimo amþius IV miðkø grupës miðkuose nenustatomas.

Miškuose taikomi plyni, atvejiniai ir atrankiniai pagrindiniø miðko kirtimøbûdai. Plynais kirtimais medynas iðkertamas ið karto, paliekant tiksliná gyvy-bingà pomiðká, jaunuolynø grupes, polajinius þeldinius, sëklinius bei biologi-nës ávairovës poþiûriu vertingus medþius. Paprastai tai medynai, neturintys per-

58

spektyvaus antro ardo, pomiðkio, ar nesant palankiø sàlygø jam atsirasti ker-tant neplynai. Atvejiniais kirtimais medynas iðkertamas per 2–3 (4) atvejus per10–20 metø. Pagrindiniai atvejiniø kirtimø tikslai – naujo tikslinio medyno su-formavimas atþëlimu ir medyno iðauginimo laiko sutrumpinimas bei raciona-lesnis medienos panaudojimas, kai medynà sudaro nevienodo brandumo me-dþiai. Atrankiniai kirtimai paprastai taikomi ávairiaamþiuose medynuose irkartojami kas 7–15 metø. Pirmiausia kertami brandûs, neperspektyvûs, nepa-geidautinø rûðiø medþiai. Brandþiø medþiø iðkirtimas taikytinas miðriuose ávai-riaamþiuose pusamþiuose ir bræstanèiuose medynuose. Privaèiuose miðkuose ne-brandþiuose medynuose kertant drebules, baltalksnius, blindes ir gluosnius pokirtimø paliekamas skalsumas neturi bûti maþesnis kaip 0,6.

Saugomø teritorijø miðkuose, priskirtuose II ir III miðkø grupëms, o na-cionaliniuose parkuose visuose miðkuose pagrindiniai miðko kirtimai draudþiaminuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisës aktais nëranustatytas kitoks miðko kirtimø laikas.

Projektuojant pagrindinius miðko kirtimus, taikomi apribojimai birþiø plo-èiams, plotui, ðliejimo laikotarpiui, kitiems kirtimø eiliðkumà ir apimtis nusa-kantiems parametrams.

59

MIÐKO UGDYMO KIRTIMØ TAISYKLËS(Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 669(Þin., 2004, Nr. 25-778; Nr. 166-6082))

(Pagrindinës nuostatos)

Ðiø taisykliø privalo laikytis valstybiniø miðkø valdytojai, naudotojai ir pri-vaèiø miðkø savininkai. Privaèiø miðkø savininkai privalo vykdyti ðviesinimo –valymo kirtimus. Retinimo ir einamøjø kirtimø vykdymas privaèiø miðkø savi-ninkams nëra privalomas.

Ugdymo kirtimai yra viena ið svarbiausiø miðko ûkio priemoniø ûkiðkai ver-tingiems, produktyviems ir atspariems medynams iðauginti. Jø esmë yra ta, kadperiodiðkai nustatytais laiko tarpais nebrandþiame miðke iðkertama dalis me-dþiø ar krûmø, kuriuos palikti ûkiniu ar biologiniu poþiûriu yra netikslinga. Priekirstinø medþiø priskiriami sausi ir bedþiûstantys, paþeisti þvëriø, ligø ir ken-këjø, taip pat kreivi, dviðakiai, nenormaliai iðsivystæ, atsilikæ augimu, nepagei-daujamø rûðiø medþiai. Ugdymo kirtimai vykdomi visø miðkø grupiø ir kate-gorijø miðkuose, iðskyrus rezervatinius miðkus. Priklausomai nuo medynoamþiaus ir ûkiniø tikslø, ugdymo kirtimai skirstomi á: ðviesinimus ir valymus,retinimus, einamuosius kirtimus (þr. lentelæ) ir specialius ugdymo kirtimus(kraðtovaizdþio formavimo, ugdymo kirtimus pamiðkëse ir kt.).

siðûrømitrikomydgUsiatemsuiþmaønydeM

øièoupaløjøteikriøièouilgyps øièoupaløjøtðknim

iamylavriiaminiseivŠ 02iki 02iki

iaminiteR 04–12 03–12

iamitrikijeimaniE uaiguadri14 uaiguadri13

Ugdymo kirtimø pradþia priklauso nuo jaunuolyno rûðinës sudëties ir rûðiø tar-pusavio santykiø, esamo tankumo, miðko tipo bei ûkiniø tikslø. Miðriuose, dideliopradinio tankumo ir derlingose augavietëse auganèiuose jaunuolynuose ugdymokirtimai pradedami anksèiau negu grynuose, maþesnio tankumo ir auganèiuose ne-derlingose augavietëse. Ugdymo kirtimai vykdomi puðynuose, àþuolynuose ir uo-synuose iki 70 metø, eglynuose – iki 60, berþynuose, juodalksnynuose – iki 50, dre-bulynuose – iki 30 ir baltalksnynuose – iki 20 metø amþiaus. II B miðkø grupësmiðkuose kraðtovaizdþio kirtimus galima vykdyti iki pagrindiniø miðko kirtimø.II A miðkø grupës miðkuose ugdymo kirtimai vykdomi tada, jei jie numatyti jø tvar-kymo planuose.

60

Pagrindinis ugdymo kirtimø kokybës kriterijus yra paliekamas po kirtimomedþiø skaièius, priklausantis nuo vidutinio gerai iðsivysèiusiø medþiø aukðèio,ir po kirtimø paliekamo medyno skalsumas. Privaèiuose miðkuose, nepriklau-somai nuo medyno charakteristikos, paliekamas po jaunuolynø ugdymo (ðvie-sinimo ir valymo) kirtimø medyno skalsumas negali bûti maþesnis kaip 0,6. Ug-dymo kirtimø kartojimas (laiko tarpas, po kurio atliekami pakartotiniai kirtimai)priklauso nuo medynø rûðinës sudëties, amþiaus, miðko tipo ir svarbiausia –nuo kirtimo intensyvumo. Ðviesinimai ir valymai kartojami pagal reikalingumà,o visi kiti kirtimai – kas 10 metø. Lapuoèiø jaunuolynai ugdomi vegetacijos pe-riodo metu, o spygliuoèiø – iðtisus metus. Saugomø teritorijø II ir III miðkøgrupiø miðkuose, o nacionaliniø parkø visuose miðkuose miðko ugdymo kirti-mai draudþiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais tei-sës aktais nëra nustatytas kitoks miðko kirtimø laikas.

Siekiant uþtikrinti reikiamà ugdymo kirtimø kokybæ, sumaþinti paliekamømedþiø paþeidimus bei padidinti darbo naðumà, sklypai technologiðkai sutvar-komi, árengiamos medienos pakrovimo aikðtelës, valksmos. Bendras valksmøuþimamas plotas negali virðyti 17% viso kertamo sklypo ploto. Rekomenduo-jama, kad po kirtimø valksmø plotis bûtø ne didesnis kaip 4 m, atstumai tarpvalksmø bûtø ne maþesni kaip 25 m. Vaþinëti medveþëmis ir traktoriais ne valks-momis draudþiama, iðskyrus vienkartinius atvejus esant avariniam bûtinumuiIII ir IV miðkø grupiø miðkuose. Iðugdytuose medynuose bûtina iðvalyti kirti-mo liekanas. Valymo bûdai (ðakø sukrovimas á krûvas, sukrovimas valksmose,smulkinimas ir paskleidimas birþëje, iðvilkimas á aikðteles ir sudeginimas) nu-rodomi leidime kirsti miðkà.

61

PRIVATIZUOJAMØ MIÐKØ KIRTIMO TVARKA(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. balandþio 30 d. ásakymu Nr. 219 (Þin., 2002, Nr. 49-1909; 2003,Nr. 40-1873; 2004, Nr. 8-201, 2004, Nr. 154-5622))

BENDROJI DALIS

1. Privatizuojamø miðkø kirtimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuojamiðko kirtimà tuose miðkuose, kurie ástatymø nustatyta tvarka numatyti priva-tizuoti (gràþinant miðkus natûra, perduodant neatlygintinai lygiavertá miðko plo-tà).

2. Ši Tvarka netaikoma privatiems miðkams. Privaèiø miðkø tvarkymà reg-lamentuoja Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatai ir kiti teisës ak-tai. Tvarka taip pat netaikoma tais atvejais, kai buvusiø savininkø miðkø plo-tus iðperka valstybë.

3. Privatizuojamuose miškuose draudþiami visø rûðiø pagrindiniai kirtimai(iðskyrus plynus sanitarinius kirtimus). Jø negali vykdyti nei miðkø urëdijos, neipretendentai (buvæ savininkai, paveldëtojai, kiti pilieèiai).

4. Visø rûðiø kirtimai, kuriuos numato ði Tvarka, be regionø aplinkos ap-saugos departamentø valstybiniø miðkø pareigûnø iðduotø leidimø kirsti mið-kà yra laikomi neteisëtais.

PRIVATIZUOJAMØ MIÐKØ KIRTIMAS, ATSIÞVELGIANTÁ TAI, KOKIOJE STADIJOJE YRA NUOSAVYBËS

TEISIØ Á JUOS ATKÛRIMAS

5. Nuosavybës teisës á miðkà atkuriamos gràþinant miðkà natûra:5.1. Stadija. Miðko sklypo ribos yra paþenklintos vietovëje, pretendentas su-

tinka su paþenklintomis miðko valdos ribomis ir yra pasiraðæs valdos ribø pa-þenklinimo – parodymo akte, dokumentai þemës nuosavybës teisei áforminti yraparengti ir pateikti apskrities viršininkui.

Kirtimø tvarka. Pretendentams leidþiami jaunuolynø ugdymo (ðviesinimaiir valymai), sanitariniai kirtimai.

5.2. Stadija. Pretendentas yra padavæs praðymà nuosavybës teisei á miðkàatkurti, taèiau pateikæs ne visus reikiamus dokumentus, miðko valda vietovëjenëra paþenklinta, dokumentai þemës nuosavybës teisei áforminti nëra pareng-ti, bet yra archyviniai valdos dislokacijos brëþiniai.

Kirtimø tvarka. Leidþiami jaunuolynø ugdymo (ðviesinimai ir valymai) ir rink-tiniai sanitariniai kirtimai. Juos vykdyti ir mediena disponuoti turi teisæ:

62

1) pretendentas – jei, dalyvaujant miðkø urëdijos valstybiniam miðkø pa-reigûnui ir gretimø miðko valdø kaimynams, jis parodo miðko valdos ribas irkaimynai su jomis sutinka;

2) miðkø urëdija – jei pretendentas miðko valdos ribø parodyti negali arbakaimynai su parodytomis ribomis nesutinka.

5.3. Stadija. Tokia pati kaip 5.2 punkte nurodytu atveju, taèiau nëra miðkovaldos dislokacijos archyviniø brëþiniø ir miðko valdos vietai nustatyti bûtinispecialûs darbai bei liudytojø parodymai.

Kirtimø tvarka. Kirtimai, iðskyrus sanitarinius kirtimus ir jaunuolynø ugdy-mà (ðviesinimai ir valymai), nevykdomi. Sanitarinius ir jaunuolynø ugdymo kir-timus vykdo ir mediena disponuoja miðkø urëdija.

6. Nuosavybës teisës atkuriamos pagal parengtus þemës reformos þemët-varkos projektus.

6.1. Stadija. Þemës reformos þemëtvarkos projektas parengtas ir apskritiesvirðininko patvirtintas, miðko valdos vietovëje paþenklintos, pretendentai su-tinka su paþenklintomis miðko valdø ribomis ir yra pasiraðæ miðko valdø ribøpaþenklinimo – parodymo aktuose, taèiau dar neparengti dokumentai þemësnuosavybës teisei áforminti.

Kirtimø tvarka. Pretendentams leidþiami jaunuolynø ugdymo (ðviesinimaiir valymai), sanitariniai kirtimai.

6.2. Stadija. Þemës reformos þemëtvarkos projektas parengtas ir apskritiesvirðininko patvirtintas, taèiau miðko valdos vietovëje nepaþenklintos.

Kirtimø tvarka. Kirtimai, iðskyrus sanitarinius kirtimus ir jaunuolynø ugdy-mà (ðviesinimai ir valymai), nevykdomi. Sanitarinius ir jaunuolynø ugdymo kir-timus vykdo ir mediena disponuoja miðkø urëdija.

7. Stadija. Þemës reformos þemëtvarkos projektai neparengti, nëra preten-dentø, pageidaujanèiø atkurti nuosavybës teises á miðkus.

Kirtimø tvarka. Kol toje teritorijoje nebaigti þemës reformos darbai, jokiekirtimai, iðskyrus sanitarinius ir jaunuolynø ugdymo kirtimus, nevykdomi. Sa-nitarinius ir jaunuolynø ugdymo kirtimus vykdo ir mediena disponuoja miðkøurëdija.

KITOS SÀLYGOS

8. Pretendentai praðymus (pridedama) dël miðko kirtimo, suderintus su ra-jonø þemëtvarkos skyriumi arba jø darbuotojais seniûnijose, pateikia miðkø urë-dijai. Prie praðymo pridedama pretenduojamos atsiimti miðko valdos ribø pla-no kopija (pasiraðyta projekto autoriaus, matininko), joje nurodomi kaimyniniøvaldø savininkai (pretendentai). Kai miðkas gràþinamas bendrojon nuosavybën,

63

pretendentas, pageidaujantis kirsti miðkà, privalo pateikti kitø pretendentø no-taro patvirtintà ágaliojimà kirsti miðkà.

9. Privatizuojamuose miškuose kirstinus medþius atrenka ir paþenklina(áskaitant sausuolius, vëjavartas, vëjalauþas) bei parengia medþiø matavimo irbirþës taksavimo lapus miðkø urëdijos valstybiniai miðkø pareigûnai.

10. Pretendento praðymà, pretenduojamos atsiimti miðko valdos ribø pla-no kopijà, medþiø matavimo ir birþës taksavimo lapus pretendentai ar miðkøurëdijos valstybiniai miðkø pareigûnai pateikia regiono aplinkos apsaugos de-partamento valstybiniam miðkø pareigûnui.

11. Regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinis miðkø pareigûnas,ávertinæs gautus dokumentus, priima sprendimà dël leidimo kirsti miðkà iðda-vimo.

12. Uþ kirstinø medþiø atrinkimà ir paþenklinimà bei medþiø matavimo irbirþës taksavimo lapø parengimà pretendentai sumoka miðkø urëdijai pagal jøpatvirtintus ákainius.

13. Tais atvejais, kai privatizuojamuose miðkuose atsiranda ligø ir kenkëjøþidiniø, kelianèiø pavojø aplinkiniams miðkams, genda mediena (gausu vëja-vartø, vëjalauþø, sausuoliø), miðkø urëdija, nacionalinio parko direkcija raðtuáspëja pretendentus apie ðiø kirtimø bûtinumà ir nustato terminà jiems atlikti.Pretendentui per mënesá nepaëmus leidimo kirsti miðkà, arba gavus leidimà,taèiau nustatytuoju terminu neatlikus ðiø kirtimø, arba atsisakius (raðtu) juosvykdyti, kirtimus atlieka ir pagaminta mediena disponuoja miðkø urëdija.

14. Plynus sanitarinius kirtimus pagal Miðkø sanitarinës apsaugos taisykliøreikalavimus pretendentams gali bûti leidþiama vykdyti teisinës stadijos 5.1-uojuatveju, jei pretendentas raðtu ásipareigoja per nustatytà laikà atkurti miðkà.

15. Pretendentai uþ laiku neatliktus sanitarinius kirtimus, neiðvalytas kirta-vietes bei kitus miðko sanitarinës ir prieðgaisrinës apsaugos taisykliø paþeidimus,uþ miðko kirtimà be leidimo pageidaujamuose susigràþinti miðkuose bei nepa-þenklintø medþiø kirtimà jiems atrëþtose birþëse, taip pat uþ laiku neatkurtà miðkàtraukiami atsakomybën ástatymø nustatyta tvarka.

16. Miðkø urëdijø, regionø aplinkos apsaugos departamentø valstybiniaimiðkø pareigûnai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi ðios Tvarkos, ir imtis prie-moniø paþeidimams paðalinti bei kaltus asmenis patraukti atsakomybën ásta-tymø nustatyta tvarka.

___________________________

64

MIÐKØ IÐKIRTIMO TECHNOLOGINËMS IRGAMYBINËMS MIÐKØ ÛKIO REIKMËMS TVARKA

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. balandþio 3 d. ásakymu Nr. 145

(Þin., 2002, Nr. 40-1512; 2004, Nr. 188-7030))

1. Ði tvarka nustato miðko iðkirtimo technologinëms ir gamybinëms miðkøûkio reikmëms valstybiniuose ir privaèiuose miðkuose tvarkà. Miðko iðkirtimasðiems tikslams nëra miðko þemës naudojimo tikslinës paskirties pakeitimas irpavertimas kitomis naudmenomis.

2. Miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai, iðkirsdami miðkà technologi-nëms ir gamybinëms miðkø ûkio reikmëms, privalo laikytis Miðkø ástatymo, Ap-linkos apsaugos ástatymo, Saugomø teritorijø ástatymo, Specialiøjø þemës ir mið-ko naudojimo sàlygø, nacionaliniø ir regioniniø parkø nuostatø, kitø teisës aktø,reglamentuojanèiø miðko naudojimà, reikalavimø, miðkotvarkos projekto, kitøteritorijø planavimo dokumentø ir ðios tvarkos.

3. Miškas gali bûti iðkertamas ðioms technologinëms ir gamybinëms miðkøûkio reikmëms:

3.1. miðko daigynams, medelynams árengti ir miðko sëklinëms plantacijomsáveisti;

3.2. nustatyta tvarka þvyrui ir smëliui kasti ûkio reikmëms (maþiesiems kar-jerams árengti);

3.3. prieðgaisrinëms juostoms árengti;3.4. vietinës reikðmës vidaus keliams tiesti;3.5. kvartalinëms linijoms árengti;3.6. apvaliosios medienos sandëliavimo aikðtelëms (miðko sandëliams)

árengti;3.7. miðko sausinimo grioviams árengti;3.8. miðko gaisrø stebëjimo ir apþvalgos bokštams statyti;3.9. poilsio aikðtelëms árengti;3.10. paþintiniams-mokomiesiems takams pagal patvirtintà projektà áreng-

ti.4. Poilsio aikðtelëms árengti leidþiama iðkirsti iki 0,03 ha miðko vienoje vie-

toje.5. Kirsti miðkà technologinëms ir gamybinëms miðkø ûkio reikmëms ne-

leidþiama:5.1. I grupës (rezervatiniuose) miðkuose – 3.1, 3.2, 3.4–3.7 ir 3.9 punktuo-

se nurodytoms reikmëms;

65

5.2. II A grupës (ekosistemø apsaugos) miðkuose – 3.1, 3.2, 3.4, 3.7 ir 3.9punktuose nurodytoms reikmëms;

5.3. II B grupës (rekreaciniuose) miðkuose – 3.1 ir 3.2 punkte nurodytomsreikmëms;

5.4. III grupës (apsauginiuose) miðkuose, esanèiuose saugomose teritori-jose – 3.2 punkte nurodytoms reikmëms, o rezervatø apsaugos zonø ir III mið-kø grupës draustiniø miðkuose bei valstybiniø parkø apsaugos zonø miðkuose,besiribojanèiuose su botaniniais, botaniniais-zoologiniais ir kraðtovaizdþiodraustiniais, 3.7 punkte numatytoms reikmëms;

6. Miðkø urëdijos, numatanèios miðko þemëje árengti daigynus, medelynus,vietinës reikðmës vidaus kelius ir maþuosius karjerus, áveisti miðko sëklines plan-tacijas, privalo miðko iðkirtimà suderinti su Generaline miðkø urëdija, o na-cionaliniø parkø direkcijos – su Valstybine saugomø teritorijø tarnyba prie Ap-linkos ministerijos. Sëkliniø plantacijø áveisimas turi bûti suderintas ir su Miðkogenetiniø iðtekliø, sëklø ir sodmenø tarnyba. Jeigu miðkas, kurá numatoma ið-kirsti technologinëms ir gamybinëms miðkø ûkio reikmëms, yra regioninio parkoteritorijoje, tai miðkø urëdija suderina miðko iðkirtimà su parko direkcija, jeivalstybiniame draustinyje, – su regiono aplinkos apsaugos departamentu.

7. Leidimai kirsti miðkà technologinëms ir gamybinëms miðkø ûkio reik-mëms miðko valdytojams, savininkams ir naudotojams iðduodami vadovaujan-tis Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarka.

Miðko savininkams, norintiems ásirengti maþuosius karjerus, leidimai kirs-ti miðkà iðduodami pateikus maþojo karjero pasà.

___________________________

66

APVALIOSIOS MEDIENOS, PAGAMINTOSPRIVAÈIUOSE MIÐKUOSE, GABENIMO

TVARKOS APRAÐAS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birþelio 3 d.

ásakymu Nr. D1-313 (Þin., 2004, Nr.94-3446))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apvaliosios medienos, pagamintos privaèiuose miðkuose, gabenimo tvar-kos apraðas (toliau – Tvarkos apraðas) reglamentuoja apvaliosios medienos, pa-gamintos privaèiuose miðkuose, gabenimà, kai medienos veþëjas yra fizinis as-muo ir jis gabena daugiau kaip 3 m3 medienos.

2. Šis Tvarkos aprašas netaikomas šiais atvejais:2.1. kai ámonës, áregistruotos ástatymø nustatyta tvarka ir turinèios teisæ veþti

krovinius, gabena apvaliàjà medienà, pagamintà privaèiuose miðkuose (ðios ámo-nës, veþdamos krovinius, pildo vaþtaraðèius);

2.2. kai apvalioji mediena, pagaminta privaèiuose miðkuose, gabenama (ið-traukiama) ið kirtavieèiø á medienos krovos aikðteles, kurios negali bûti toliaukaip 3 kilometrai nuo kirtavietës.

3. Ðiame Tvarkos apraðe vartojamos sàvokos:Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenëtas medis be virðûnës, kuris gali bûti

skersai supjaustytas arba ne.Medienos siuntëjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis fiziniam as-

meniui gabenti nuosavybës teise fiziniam ar privaèiam juridiniam asmeniui pri-klausanèià apvaliàjà medienà, pagamintà privaèiuose miðkuose.

Medienos gavëjas – fizinis ar juridinis asmuo, gaunantis fiziniam ar priva-èiam juridiniam asmeniui nuosavybës teise priklausanèià apvaliàjà medienà, pa-gamintà privaèiuose miðkuose.

Medienos veþëjas – fizinis asmuo, gabenantis apvaliàjà medienà, pagamin-tà privaèiuose miðkuose.

Medienos krovos aikðtelë – vieta prie medienos iðgabenimo kelio, skirta lai-kinai kaupti nukirstus medþius, stiebus ar sortimentus ir juos krauti á transportopriemones iðveþimui.

Leidimas kirsti miðkà – dokumentas, suteikiantis teisæ atlikti kirtimus mið-kuose.

Medienos gabenimo lapas – apvaliosios medienos gabenimà patvirtinantislaisvos formos dokumentas, turintis visus ðiame Tvarkos apraðe nustatytus pri-valomus rekvizitus (formos pavyzdys – Tvarkos apraðo priede).

Sortimentas – nustatytos paskirties apvalioji mediena.

67

Transporto priemonë – motorinë transporto priemonë ar jos junginys, su-konstruota, pritaikyta ir naudojama kroviniams veþti keliais, áskaitant trakto-rius ir savaeiges (visureiges) maðinas.

II. APVALIOSIOS MEDIENOS GABENIMO DOKUMENTAI

4. Fizinis asmuo, gabendamas apvaliàjà medienà, pagamintà jam nuosavy-bës teise priklausanèiame miðke, privalo turëti:

4.1. medienos gabenimo lapà, asmens tapatybæ patvirtinantá dokumentà irleidimà kirsti miðkà (arba jo kopijà), kai apvalioji mediena pagaminta kirtimais,kuriems vykdyti leidimai kirsti miðkà yra privalomi;

4.2. medienos gabenimo lapà, nuosavybës teisës á miðko valdà dokumentà(arba jo kopijà) ir asmens tapatybæ patvirtinantá dokumentà, kai apvalioji me-diena pagaminta kirtimais, kuriems vykdyti leidimai kirsti miðkà yra nepriva-lomi.

5. Fiziniai asmenys, gabendami ið privaèiø miðkø savininkø ásigytà apvalià-jà medienà, privalo turëti medienos gabenimo lapus, o tais atvejais, kai tai nu-stato teisës aktai, – ir medienos ásigijimo dokumentus.

III. MEDIENOS GABENIMO LAPØ REKVIZITAI IR PILDYMAS

6. Medienos gabenimo lapuose nurodomi tokie rekvizitai:6.1. medienos gabenimo lapo surašymo data, laikas;6.2. medienos siuntëjo – fizinio asmens vardas ir pavardë, asmens kodas ir

gyvenamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir adre-sas;

6.3. medienos gavëjo – fizinio asmens vardas ir pavardë, asmens kodas ir gy-venamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas;

6.4. medienos veþëjo – fizinio asmens, vardas ir pavardë, asmens kodas irgyvenamosios vietos adresas;

6.5. transporto priemonës, gabenanèios apvaliàjà medienà, markë, valsty-binis numeris, priekabos valstybinis numeris;

6.6. medienos pakrovimo vietos adresas arba kvartalas, sklypas, girininki-jos pavadinimas ir rajonas; pakrovimo data, laikas;

6.7. medienos pristatymo vietos adresas ir data;6.8. sortimentai – gabenamos medienos sortimentø pavadinimas, medþiø

rûðis, sortimentø skaièius (nurodomas, kai tûris apskaitomas vienetiniu meto-du), ilgis, tûris;

6.9. medienà gabenti perdavusio asmens vardas, pavardë, parašas;

68

6.10. medienà gabenti priëmë – veþëjo vardas, pavardë, paraðas;6.11. leidimas kirsti miðkà – iðdavimo data, numeris, leidimà iðdavusio pa-

reigûno vardas, pavardë, pareigos (pildoma, jei leidimas buvo iðduotas).7. Medienos gabenimo lapus surašo medienos siuntëjai prieð gabendami

apvaliàjà medienà, pagamintà privaèiuose miðkuose.8. Medienos gabenimo lapai suraðomi trimis egzemplioriais, kuriø pirmas

egzempliorius yra skirtas medienos siuntëjui, antras – medienos gavëjui, tre-èias – medienos veþëjui. Tais atvejais, kai apvaliosios medienos veþëjas ir ga-vëjas arba siuntëjas ir veþëjas yra tas pats asmuo, medienos gabenimo lapai su-raðomi dviem egzemplioriais. Kai siuntëjas, veþëjas ir gavëjas yra tas pats asmuo,suraðomas vienas medienos gabenimo lapo egzempliorius.

9. Visi medienos gabenimo lapo egzemplioriai pildomi vienodai, áskaito-mai, be trynimø ir braukymø ar kitokiø taisymø.

10. Medienos gabenimo lapas surašomas kiekvienai transporto priemoneiir kiekvienai apvaliosios medienos siuntai. Kai apvalioji mediena pakraunamakeliose pakrovimo vietose, esant kitam siuntëjui, kiekvienoje vietoje suraðomasnaujas medienos gabenimo lapas. Kai apvalioji mediena veþama á kelias iðkro-vimo vietas, suraðomas kiekvienai iðkrovimo vietai skirtas medienos gabenimolapas.

11. Medienos gabenimo lapà suraðæs asmuo atsako uþ áraðytø á medienosgabenimo lapà duomenø teisingumà.

12. Medienos gabenimo lapø suraðymo klausimais konsultuoja ir pavyzdþiuspateikia regionø aplinkos apsaugos departamentø ir miðkø urëdijø valstybiniaimiðkø pareigûnai.

13. Medienos siuntëjas ir medienos gavëjas jiems skirtus medienos gabe-nimo lapø egzempliorius privalo saugoti 1 metus nuo medienos gabenimo la-po suraðymo.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Apvaliosios medienos gabenimas su medienos gabenimo lapu, kuria-me nurodyti ne visi šio Tvarkos aprašo 6 punkte išvardyti rekvizitai, laikomasgabenimu be medienos gabenimo lapo.

15. Apvaliosios medienos, pagamintos privaèiame miðke, gabenimo tvar-kos laikymosi kontrolæ vykdo valstybiniai miðkø pareigûnai ir kitø ágaliotø ins-titucijø pareigûnai.

16. Asmenys, paþeidæ ðio Tvarkos apraðo reikalavimus, atsako pagal galio-janèius ástatymus.

___________________________

69

Apvaliosios medienos, pagamintos

privaèiuose miðkuose, gabenimo

tvarkos aprašo priedas

MEDIENOS GABENIMO LAPAS

200_ m. _______________ mën.__d.____val.

Medienos siuntëjas ______________________________________________________________________________(fizinio asmens vardas, pavardë, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas arba juridinioasmens pavadinimas, kodas, adresas)

Medienos gavëjas _________________________________________________________________________________(fizinio asmens vardas, pavardë, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas arba juridinioasmens pavadinimas, kodas, adresas)

Medienos veþëjas _________________________________________________________________________________(fizinio asmens vardas ir pavardë, asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas)

Transporto priemonë _______________________________, priekaba ______________________________ (markë, valstybinis Nr.) (valstybinis Nr.)

Medienos pakrovimo vieta _________________________ data ____________________ laikas _______ (adresas arba kv., skl., girininkijos pavadinimas ir rajonas)

Medienos pristatymo vieta _____________________________________________ data ________________ (adresas)

saminidavapotnemitroS siðûrøiþdeMøtnemitroS

suièiaksm,siglI m,sirûT 3

osivðI XXX XXX

Leidimas kirsti miðkà ___________________________________________________________________________(iðdavimo data, numeris, leidimà iðdavusio pareigûno vardas, pavardë, pareigos)

Medienà gabenti perdavë ______________________________________________________________________(medienà gabenti perdavusio asmens vardas, pavardë ir paraðas)

Medienà gabenti priëmë _______________________________________________________________________(medienos veþëjo vardas, pavardë ir paraðas)

70

SAVAVALIÐKAI IÐKIRSTØ MEDÞIØ IR KRÛMØ,AUGUSIØ MIÐKO ÞEMËJE, IR PAGAMINTOS

APVALIOSIOS MEDIENOS IÐTRAUKIMO ARBAIÐVEÞIMO TVARKA

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. geguþës 13 d. ásakymu Nr. 237

(Þin., 2002, Nr. 55-2211; 2004, Nr. 8-202))

BENDROJI DALIS

1. Savavaliðkai iðkirstø medþiø ir krûmø, augusiø miðko þemëje, ir paga-mintos apvaliosios medienos iðtraukimo arba iðveþimo tvarka (toliau – Tvar-ka) reglamentuoja savavaliðkai iðkirstø medþiø ir krûmø, augusiø miðko þemë-je, ir pagamintos apvaliosios medienos iðtraukimà arba iðveþimà.

2. Ši Tvarka yra privaloma fiziniams ir juridiniams asmenims.

TVARKOJE VARTOJAMOS SÀVOKOS

3. Medienos ištraukimas arba išveþimas – apvaliosios medienos pergabe-nimas nuo medþiø vertimo vietos iki pakrovimo punkto arba kelio medienaiveþti ir jos tolimesnis gabenimas.

4. Savavaliðki miðko kirtimai – kirtimai, kuriuos atlikti draudþiama nega-vus nustatyta tvarka iðduoto leidimo kirsti miðkà, kai pagal galiojanèius teisësaktus toks leidimas yra privalomas.

5. Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenëtas medis be virðûnës, kuris galibûti skersai supjaustytas arba ne.

SAVAVALIÐKAI IÐKIRSTØ MEDÞIØ IR KRÛMØ,AUGUSIØ MIÐKO ÞEMËJE, IR PAGAMINTOS APVALIOSIOS

MEDIENOS IŠTRAUKIMAS ARBA IŠVEÞIMAS

6. Savavaliðkai iðkirstus medþius ir krûmus, augusius miðko þemëje, ir pa-gamintà apvaliàjà medienà draudþiama be regiono aplinkos apsaugos depar-tamento valstybinio miðkø pareigûno raðtiðko leidimo iðtraukti arba iðveþti iðkirtavietës iki pakrovos punkto arba kelio medienai iðveþti ir toliau jà gabenti.

71

LEIDIMØ IÐDAVIMAS, PILDYMAS, SPAUSDINIMAS,APSKAITA, SAUGOJIMAS, ANULIAVIMAS

7. Leidimus savavaliðkai iðkirstiems medþiams ir krûmams ir pagamintai ap-valiajai medienai iðtraukti arba iðveþti (toliau – Leidimai) iðduoda regionø ap-linkos apsaugos departamentai. Leidimai turi bûti patvirtinti regiono aplinkosapsaugos departamento antspaudu.

8. Leidimai išduodami savininkams, valdytojams ir naudotojams per 15 dar-bo dienø nuo administracinio teisës paþeidimø protokolo dël savavaliðkø kir-timø suraðymo bei pareiðkimo iðtraukti ar iðveþti apvaliàjà medienà gavimo. Taisatvejais, kai Leidimas negali bûti iðraðomas, savininkai, valdytojai ir naudoto-jai informuojami raðtu per 15 darbo dienø nuo pareiðkimo iðtraukti ar iðveþtiapvaliàjà medienà gavimo.

9. Pilieèiams, susigràþinusiems miðkà, já valdantiems, naudojantiems ir juodisponuojantiems bendrosios nuosavybës teise, Leidimas iðduodamas vienas vi-siems bendraturèiams arba vienam ar keliems bendraturèiams pagal pateiktànotaro patvirtintà kitø bendraturèiø ágaliojimà.

10. Leidimai iðduodami iðtisus metus. Medienos iðtraukimo arba iðveþimoterminas nustatomas Leidime – ne ilgesnis kaip 3 mënesiai. Jeigu dël pateisi-namø prieþasèiø medienos iðtraukimas arba iðveþimas iki Leidime nurodytosdatos nebuvo baigtas, iðveþimo arba iðtraukimo terminas gali bûti pratæstas iki3 mënesiø pagal Leidimà gavusio savininko, valdytojo ar naudotojo raðtiðkà pra-ðymà, pateikiamà ne vëliau kaip 10 kalendoriniø dienø iki nustatyto medienosiðtraukimo arba iðveþimo termino pabaigos.

11. Juridiniai ir fiziniai asmenys, iðtraukiantys arba iðveþantys savavaliðkaiiðkirstus medþius ir krûmus ar pagamintà apvaliàjà medienà, privalo darbo vie-toje turëti Leidimà.

12. Leidimø blankø pavyzdþius tvirtina Aplinkos ministerija (pridedama).13. Leidimai išrašomi dviem egzemplioriais. Pirmas Leidimo egzempliorius

išduodamas savininkui, valdytojui ar naudotojui, antras lieka regiono aplinkosapsaugos departamentui.

14. Leidimø spausdinimà organizuoja Aplinkos ministerija pagal Valstybi-nës aplinkos apsaugos inspekcijos paraiðkà.

15. Leidimai yra grieþtos atskaitomybës dokumentai. Jie turi bûti saugomi5 metus. Regionø aplinkos apsaugos departamentuose Leidimai turi bûti ap-skaitomi ir saugomi kartu su administraciniø teisës paþeidimø protokolais beinutarimais skirti administracinæ baudà.

16. Sugadintø ar anuliuotø Leidimø blankø visi egzemplioriai perbraukia-mi ástriþais brûkðniais ar ant jø uþraðoma: „Sugadinta“, „Anuliuota“, nurodo-ma sugadinimo ar anuliavimo prieþastis.

72

17. Bet kokie pataisymai Leidimuose turi bûti patvirtinti Leidimà iðdavu-sio valstybinio miðkø pareigûno paraðu. Pataisymai turi bûti daromi visuose eg-zemplioriuose.

ATSAKOMYBË UÞ ÐIOS TVARKOS PAÞEIDIMUS

18. Asmenys, paþeidæ ðià Tvarkà, traukiami atsakomybën ástatymø nusta-tyta tvarka.

___________________________

73

MIÐKO ÞEMËS PAVERTIMO KITOMISNAUDMENOMIS TVARKA

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. geguþës 9 d. nutarimu Nr. 641 (Þin., 2002, Nr. 48-1840))

1. Miðko þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis tik iðimtiniaisatvejais, derinant valstybës, miðko savininko ir visuomenës interesus. Ðie inte-resai derinami rengiant teritorijø planavimo dokumentus ir atliekant vieðàjásvarstymà Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m. rugsëjo 18 d. nutarimoNr. 1079 „Dël Teritorijø planavimo dokumentø projektø svarstymo su visuo-mene nuostatø patvirtinimo“ (Þin., 1996, Nr. 90-2099) nustatyta tvarka.

2. Ði tvarka taikoma, kai miðko þemë paverèiama kitomis naudmenomis ne-priklausomai nuo ðios þemës nuosavybës formos. Miðko þemë kitomis naud-menomis gali bûti paverèiama keièiant ar nekeièiant pagrindinæ tikslinæ þemësnaudojimo paskirtá. Keièiant miðkø ûkio paskirties þemës pagrindinæ tikslinænaudojimo paskirtá, miðko þemës pavertimo kitomis naudmenomis procedûranevykdoma. Ðiuo atveju miðko þemës pavertimas kitomis naudmenomis laiko-mas ávykusiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. rugsëjo 29 d. nutari-mu Nr. 1073 „Dël Pagrindinës tikslinës þemës naudojimo paskirties nustaty-mo ir praðymø leisti pakeisti pagrindinæ tikslinæ þemës naudojimo paskirtápadavimo, nagrinëjimo ir sprendimø priëmimo tvarkos patvirtinimo“ (Þin.,1999, Nr. 83-2471; 2000, Nr. 89-2766) nustatyta tvarka priëmus sprendimà dëlpagrindinës tikslinës þemës naudojimo paskirties pakeitimo ir ðio sprendimopagrindu pakeitus þemës naudmenø sudëtá vietovëje.

3. Ši tvarka netaikoma, kai:3.1. miðko þemë Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø nustaty-

ta tvarka paimama visuomenës poreikiams ið privaèios þemës savininkø arbavalstybinës þemës naudojimo teisë bei valstybinës þemës nuomos sutartis prieðterminà nutraukiama;

3.2. iðkertami iki 10 metø amþiaus nustatytàja tvarka neinventorizuoti miðkoþëliniai, savaime uþaugæ buvusiuose þemës ûkio naudmenø sklypuose.

4. Miðko þemë – apaugæs miðku (medynai) ir neapaugæs miðku (kirtavietës,þuvæ medynai, miðko aikðtës, medelynai, daigynai, miðko sëklinës plantacijos irþaliaviniai krûmynai bei plantacijos) plotas. Miðko þemei taip pat priskiriami ta-me paèiame plote esantys miðko keliai, kvartalø, technologinës ir prieðgaisrinëslinijos, medienos sandëliø ir kitø su miðku susijusiø árenginiø uþimti plotai, po-ilsio aikðtelës, þvëriø paðarø aikðtelës, þemë, skirta miðkui áveisti.

5. Kitos naudmenos – tai þemës plotai, kurie nepriskiriami miško þemei.

74

6. Miðko iðkirtimas technologinëms ir gamybinëms miðko ûkio reikmëms(daigynams árengti, miðko ûkiniams keliams tiesti, prieðgaisrinëms juostoms,technologiniams proskiebiams, poilsio aikðtelëms ir medienos sandëliams áreng-ti, nustatytàja tvarka þvyrui ir smëliui kasti ûkio reikmëms ir kitkam) nëra miðkoþemës pavertimas kitomis naudmenomis.

7. Miðko þemë kitomis naudmenomis paverèiama ir miðkø ûkio paskirtiesþemës pagrindinë tikslinë naudojimo paskirtis pakeièiama vadovaujantis šiaisreikalavimais:

7.1. paversti miðko þemæ kitomis naudmenomis draudþiama I grupës mið-kuose, II grupës – ekosistemø apsaugos miðkuose, III grupës – draustiniø mið-kuose ir kituose miðkuose, esanèiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijosjûros ir Kurðiø mariø, pavirðinio vandens telkiniø pakranèiø apsaugos juosto-se, paveldo objektø fizinës apsaugos pozoniuose;

7.2. II grupës – rekreaciniuose, III grupës ir IV grupës miðkuose, esanèiuosesaugomose teritorijose, nenurodytuose ðios tvarkos 7.1 punkte, miðko þemæ pa-versti kitomis naudmenomis galima tik reikmëms, susijusioms su saugomø te-ritorijø apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta sau-gomø teritorijø planavimo dokumentuose;

7.3. II grupës – rekreaciniuose miðkuose, nenurodytuose ðios tvarkos 7.1 ir7.2 punktuose, miðko þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis, jeigutai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo ástatymo nustatyta tvar-ka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybës teritorijos ar savivaldybës terito-rijos daliø bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose planavimo dokumen-tuose – miðkotvarkos arba þemëtvarkos projektuose;

7.4. III grupës ir IV grupës miðkuose, nenurodytuose ðios tvarkos 7.1 ir 7.2punktuose, miðko þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis ir nesantLietuvos Respublikos teritorijø planavimo ástatymo nustatyta tvarka parengtøir patvirtintø savivaldybës teritorijos ar savivaldybës teritorijos daliø bendrøjøplanø arba specialiøjø planavimo dokumentø – miðkotvarkos projektø;

7.5. miðko þemë gali bûti paverèiama kitomis naudmenomis tik tada, kaiyra patvirtinti ðios tvarkos 7.2 ir 7.3 punktuose nurodyti teritorijø planavimodokumentai (kai jø reikia) ir nustatytàja tvarka parengti ir savivaldybës tary-bos arba jos pavedimu valdybos patvirtinti detalieji planai.

8. Kitomis naudmenomis pirmiausia paverèiama ta miðko þemë, kuri ne-apaugusi miðku (miðko aikðtës, þuvæ medynai, kirtavietës), taip pat jeigu jojeauga maþo skalsumo stichiniø nelaimiø sudarkyti ar kitaip iðretëjæ minkðtøjølapuoèiø medynai. Visais atvejais turi bûti atsiþvelgiama á miðkø aplinkosaugi-næ reikðmæ.

9. Miðko savininkas arba miðko valdytojas, norintis paversti miðko þemæ ki-tomis naudmenomis, pateikia apskrities virðininkui adresuotà praðymà. Praðy-

75

mas paduodamas, nagrinëjamas ir sprendimas priimamas Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 1999 m. rugsëjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 nustatyta tvarka. Priepraðymo papildomai pridedamos 7.2 ir 7.3 punktuose nurodytø teritorijø pla-navimo dokumentø (kai jø reikia) kopijos ir miðko þemës sklypo, numatomopaversti kitomis naudmenomis, taksacinë charakteristika.

10. Apskrities virðininkui priëmus sprendimà dël miðko þemës pavertimokitomis naudmenomis, apskrities virðininko administracija per mënesá pateikiasprendimo kopijà Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Þemës ûkioministerijos nustatyta tvarka patvirtinus ávykusá þemës naudmenø sudëties pa-keitimà vietovëje áregistruoja juridiná faktà.

___________________________

76

IV. MIÐKO ATKÛRIMAS IR ÁVEISIMAS

MIÐKO ATKÛRIMO IR ÁVEISIMO NUOSTATAI(Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gruodþio 18 d. ásakymu Nr. 659(Þin., 2004, Nr.39-1280; 2005, Nr. 3-51; Nr. 80-2911))

(Pagrindinës nuostatos)

Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatai reglamentuoja tvariø ir produktyviø,daugiatikslës ir specialios paskirties miðkø, atitinkanèiø ðalies gyventojø ir ûkioporeikius, atkûrimà ir áveisimà, laikantis subalansuoto miðko ûkio plëtros prin-cipø. Privaèiø miðkø savininkams privalomi 5, 6, 7, 19, 31, 32, 37, 51, 53, 81 ir90 punktai, kiti punktai yra rekomenduotini.

„5. Þeldintinose kirtavietëse ir degavietëse dirbtiniu bûdu miðkas atkuria-mas ne vëliau kaip per trejus metus, o paliekant þëlimui – ne vëliau kaip perketverius metus po jø atsiradimo. Þuvæ þeldiniai ir þëliniai atkuriami ne vëliaukaip per dvejus metus. Miðko atkûrimas vertinamas vadovaujantis Miðko þel-dinimo darbø, þeldiniø ir þëliniø apskaitos bei vertinimo metodikos (Þin., 2004,Nr. 42) VI skyriaus ,,Miðko atkûrimo vertinimas“ reikalavimais.

6. Iðkirsti àþuolynai, klevynai, liepynai ir puðynai, augæ jiems tinkamose au-gavietëse, turi bûti atkurti taip, kad þeldiniuose ir þëliniuose vyrautø tos pa-èios medþiø rûðys.

7. Miðko savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai at-kurti miðkà, miðko þeldinius ir þëlinius priþiûrëti ir saugoti nuo gaisrø, kenkë-jø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø.

15. Miðko atkûrimo bûdas nustatomas prieð miðko kirtimà. Kiekvienai þel-davietei ir þelvietei miðko atkûrimo ir áveisimo bûdas parenkamas individua-liai, atsiþvelgiant á 9 punkto reikalavimus. Valstybiniuose miðkuose prelimina-riai tai atlieka miðkotvarkos projektà rengiantis specialistas, já gali patikslintiMiðko þeldinimo ir þëlimo projektà rengiantis specialistas. Privaèios miðko val-dos vidinës miðkotvarkos projekte turi bûti suprojektuoti visi geriausiai auga-vietës sàlygas atitinkantys miðko atkûrimo bûdai, miðrinimo schemos ir tiksli-nës medþiø rûðys. Miðko þëlimas projektuojamas vadovaujantis Nuostatø 42–51punktø reikalavimais.

19. Dirvos miško þeldiniams ruošimo tikslas – sumaþinti konkuruojanèiosaugmenijos átakà miðko þeldiniams ir pagerinti dirvos drëgmës reþimà ir josstruktûrà. Dirva ruoðiama minimaliai paþeidþiant ekosistemà, laikantis 4 prie-

77

do reikalavimø. Dirva ruoðiama antroje vasaros pusëje arba rudená. Sausoseaugavietëse dirva gali bûti ruoðiama pavasará prieð miðko sodinimà.

31. Dirbtiniu bûdu atkuriant miðkà, þeldiniø pradinis tankumas turi atitik-ti 5 priedo grafos „gerai“ reikalavimus.

32. Atkuriant miðkà, tikslinës medþiø rûðys parenkamos atsiþvelgiant á au-gavietës sàlygas ir þeldiniø tikslinæ paskirtá. Pirmenybë teikiama þeldiniø funk-cijas geriausiai atitinkanèioms medþiø rûðims. Vyraujanèios medþiø rûðys þel-diniuose ir þëliniuose turi atitikti 9–11 priedø reikalavimus.

37. Miško dauginamoji medþiaga, naudojama miškams atkurti ir áveisti, turiatitikti Miðko dauginamosios medþiagos nuostatø reikalavimus (Þin., 2005,Nr. 5-115). Miðkà draudþiama þeldinti eglës ir àþuolo sëjinukais, jei jø ðaknysauginimo metu nebuvo formuotos, bei spygliuoèiø ir àþuolo savaiminukais. Kitølapuoèiø medþiø rûðiø savaiminukais þeldinti miðkà galima tik gavus Miðko ge-netiniø iðtekliø, sëklø ir sodmenø tarnybos leidimà.

51. Tiksliniø medþiø rûðiø pomiðkio (savaiminukø) kiekis turi atitikti 2 prie-do reikalavimus. Kai pomiðkio (savaiminukø) maþiau, negu nurodyta ðiamepriede arba jo nëra ir nëra tikimybës, kad jø atsiras, miðko atkûrimo bûdas pa-renkamas, vadovaujantis 3 priedo reikalavimais arba papildomai sodinama (së-jama). Papildomai sodinama (sëjama), kai perspektyvûs tiksliniø medþiø rûðiøsavaiminukai sudaro 75% ir maþiau 2 priede nurodyto kiekio arba ir esant di-desniam savaiminukø kiekiui, bet kai bendras jø grupiø uþimamas plotas su-daro 75% ir maþiau sklypo ploto.

53. Þeldiniø sudëtyje turi bûti ne maþiau kaip 20% lapuoèiø medþiø arbakrûmø rûðiø. Lapuoèiø þeldiniø tankumas turi atitikti 5 priedo reikalavimus,iðskyrus spygliuoèiø, kuriø tankumas gali bûti 20% maþesnis, nei nurodyta ðia-me priede, taip pat laikytis kitø miðko þeldinimo ir þëlimo skatinimo þemës ûkiopaskirties þemëje rekomendacijø.

81. Þeldiniai papildomi kitø metø pavasará arba tø paèiø metø rudená, re-miantis rudeninës apskaitos (inventorizacijos) duomenimis, jeigu prigijimas yra26–85% ir nëra tiksliniø medþiø rûðiø erspektyviø savaiminukø arba jø kiekiskartu su pasodintais sudaro maþiau negu 85% reikalingo þeldiniø tankumo. Þel-diniai papildomi antrais ir treèiais, þëliniai – ketvirtais metais, jeigu iðlikusiøpasodintø medeliø skaièius su perspektyviais tiksliniø medþiø rûðiø savaiminu-kais sudaro maþiau negu 80% reikalingo þeldiniø tankumo. Þeldiniai ir þëli-niai taip pat pildomi, kai kai bendras jø prigijimas ar iðlikimas yra didesnis uþnurodytà, bet þuvæ sodinukai arba savaiminukai sklype yra pasiskirstæ ne toly-giai, bet vienoje ar keliose sklypo vietose yra iðtisai þuvæ.

90. Fiziniai ir juridiniai asmenys, paþeidæ Nuostatø reikalavimus, atsako Lie-tuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka.“

78

MIÐKO ÁVEISIMO NE MIÐKO ÞEMËJE TAISYKLËS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. ásakymuNr. 3D-130/D1-144 (Þin., 2004, Nr. 55-1918, Nr. 142-5215))

1. Ðios taisyklës nustato miðko áveisimo ne miðko þemëje tvarkà ir sàlygas.2. Miðkai ne miðko þemëje gali bûti áveisiami:2.1. maþiau palankiø ûkininkauti vietoviø þemës ûkio naudmenø plotuose,

atrinktuose pagal kriterijus, nurodytus þemës ûkio ministro 2004 m. vasario 27 d.ásakyme Nr. 3D-72 „Dël maþiau palankiø ûkininkauti vietoviø“ (Þin., 2004,Nr. 34-1111);

2.2. þemës naudmenø plotuose, kuriø dirvoþemio naðumas ne didesnis kaip32 balai;

2.3. þemës ûkio naudmenø plotuose, kuriø dirvoþemio naðumas didesniskaip 32 balai, jeigu miðkas áveisiamas:

2.3.1. poþeminio vandens, kraðtovaizdþio rekreaciniø iðtekliø, gamtinio kar-kaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei ki-tose teritorijose atsiþvelgiant á gretimø teritorijø ekologiná stabilumà ir miðkøiðdëstymo þemëtvarkos schemas;

2.3.2. þemës ûkio naudmenø plotuose, ásiterpusiuose tarp miðkø, vandenstelkiniø, prie kuriø nëra privaþiavimo;

2.3.3. apleistuose, t. y. daugiau kaip penkerius metus neádirbtuose, neðie-naujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojanèiuose su miðkais, medþiø irkrûmø þeldiniais, pelkëmis ir pradëjusiuose savaime apaugti medþiais ir krû-mais þemës ûkio naudmenø plotuose;

2.4. þemës ûkiui netinkamose ir nenaudojamose þemëse, kurios yra ne þe-mës ûkio naudmenø plotuose, pagal gamtines sàlygas ir teritoriná iðsidëstymàtinkamuose miðkams áveisti (smëlynuose, þvyrynuose, eroduojamuose ðlaituo-se, išgrauþose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose);

2.5. þemës ûkio paskirties ar kitos paskirties þemës sklypuose, esanèiuoseurbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numa-tomas miðkø áveisimas.

3. Šios tvarkos 2 punkte numatytais atvejais miðkus áveisti draudþiama:3.1. teritorijose, kuriose áveisti miðkus draudþiama pagal Specialiàsias þe-

mës ir miðko naudojimo sàlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 1992 m. geguþës 12 d. nutarimu Nr. 343 (Þin., 1992, Nr. 22-652; 1996,Nr. 2-43;);

3.2. á Lietuvos Respublikos nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà áraðy-tø ar saugomø objektø teritorijose ir jø apsaugos zonose, iðskyrus atvejus, kai

79

miðko áveisimà suderina Kultûros vertybiø apsaugos departamentas prie Kul-tûros ministerijos;

3.3. detaliai iðþvalgytuose ir naudojamuose naudingøjø iðkasenø telkiniuose;3.4. pievose ir ganyklose, esanèiose botaniniuose, entomologiniuose, terio-

loginiuose, herpetologiniuose draustiniuose;3.5. þemës sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar pradëtus rengti terito-

rijø planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenës poreikiams;3.6. þemës sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti

uþstatyti arba kitaip panaudoti ne þemës ûkio ir ne miðkø ûkio veiklai;3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. balandþio 8 d. nutarimu

Nr. 399 „Dël Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø arba jø daliø, kurioseyra paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø, sàraðo patvirtinimo ir paukðèiø apsau-gai svarbiø teritorijø ribø nustatymo“ (Þin. 2004, Nr. 55-1899) patvirtintosepaukðèiø apsaugai svarbiose teritorijose, jeigu jose aptinkama europinës svar-bos saugomø rûðiø paukðèiø, kuriø apsaugai taikomi reikalavimai pagal Ben-drøjø buveiniø ir paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø nuostatø, patvirtintø Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Þin., 2004,Nr.41-1335), 2 priedà;

3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 4 d. ásakymuNr. D1-57 „Dël vietoviø, atitinkanèiø gamtiniø buveiniø apsaugai svarbiø teri-torijø atrankos kriterijus, sàraðo, skirto pateikti Europos Komisijai, ir jose ran-damø europinës svarbos natûraliø buveiniø ir rûðiø sàraðo patvirtinimo“ (Þin.,2004, Nr. 34-1115) patvirtintose vietovëse, atitinkanèiose gamtiniø buveiniø ap-saugai svarbiø teritorijø atrankos kriterijus, kuriose randamos europinës svar-bos augalø ar gyvûnø rûðiø natûralios buveinës, ir jø apsaugai svarbiose terito-rijose pagal Bendrøjø buveiniø ir paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø nuostatø,patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. kovo 15 d. nutarimuNr. 276, 1 priedà;

3.9. kitose saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir jø bendrijø (áraðytø á Lie-tuvos raudonàjà knygà) radvietëse ir vertingose gamtinëse buveinëse.

4. Miðkai áveisiami pagal savivaldybiø teritorijø miðkø iðdëstymo þemëtvar-kos schemas, o kai jø nëra – pagal savivaldybës administracijos direktoriaus pa-tvirtintus kaimo plëtros þemëtvarkos projektus miðkui áveisti ne miðko þemëjearba pagal þemës sklypø planus su áveisiamo miðko ribomis.

Tuo atveju, kai savivaldybës teritorijos miðkø iðdëstymo þemëtvarkos sche-ma neparengta, ðiø taisykliø 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose þemësplotuose bei 2.1 punkte nurodytø vietoviø þemës plotuose, kuriø dirvoþemionaðumas ne didesnis kaip 39 balai ir ðie plotai yra nemelioruoti arba tuose plo-tuose melioracijos sistemos teisës aktø nustatyta tvarka nuraðytos, miðkas gali

80

bûti áveisiamas parengus þemës sklypø planus su áveisiamo miðko ribomis, ki-tuose þemës plotuose – parengus kaimo plëtros þemëtvarkos projektus miðkuiáveisti ne miðko þemëje.

5. Savivaldybiø teritorijø miðkø iðdëstymo þemëtvarkos schemos ir kaimoplëtros þemëtvarkos projektai miðkui áveisti ne miðko þemëje rengiami pagalþemës ûkio ministro ir aplinkos ministro patvirtintas taisykles.

6. Þemës savininkas, norintis ne miðko þemës sklype áveisti miðkà, apskri-ties virðininko administracijos Þemës tvarkymo departamento teritoriniam þe-mëtvarkos skyriui (toliau – Þemëtvarkos skyrius) pateikia praðymà, prie jo pri-dëdamas þemës sklypo plano M1:10 000 su paþymëtomis ribomis, pagal kuriasjis pageidauja áveisti miðkà, bei paþymëjimo apie Nekilnojamojo turto registreáregistruotà þemës sklypà ir teises á já kopijas.

Jeigu miðkà pageidaujama áveisti ðiø taisykliø 2.5 punkte numatytoje teri-torijoje, pridedama detalaus plano kopija.

7. Þemëtvarkos skyrius, gavæs þemës savininko praðymà leisti áveisti miðkàjo þemës sklype, jei tai numatyta savivaldybës teritorijos miðkø iðdëstymo þe-mëtvarkos schemoje, paþymi þemës savininko pateiktame þemës sklypo planenumatomo áveisti miðko ribas bei plotà ir iðduoda þemës savininkui leidimà(1 priedas) áveisti miðkà. Praðymas turi bûti iðnagrinëtas ir leidimas iðduotasper 15 darbo dienø nuo praðymo pateikimo.

8. Jeigu savivaldybës teritorijos miðkø iðdëstymo þemëtvarkos schema ne-parengta, Þemëtvarkos skyrius, gavæs þemës savininko praðymà áveisti miðkà irnustatæs, kad reikia parengti kaimo plëtros þemëtvarkos projektà miðkui áveis-ti ne miðko þemëje, ne vëliau kaip per 5 darbo dienas gràþina þemës sklyposavininkui praðymà ir kitus dokumentus, nurodydamas, kad reikia parengti kai-mo plëtros þemëtvarkos projektà miðkui áveisti ne miðko þemëje. Ðiuos projektusrengia asmenys, turintys teisës aktø nustatyta tvarka iðduotà licencijà.

9. Þemës savininkas parengtà kaimo plëtros þemëtvarkos projektà miðkuiáveisti ne miðko þemëje kartu su ðiø taisykliø 6 punkte nurodytais dokumen-tais pateikia Þemëtvarkos skyriui. Þemëtvarkos skyrius iðduoda þemës savinin-kui leidimà áveisti miðkà per 15 darbo dienø nuo kaimo plëtros þemëtvarkosprojekto miðkui áveistine miðko þemëje pateikimo dienos.

10. Jeigu savivaldybës teritorijos miðkø iðdëstymo schema neparengta, Þe-mëtvarkos skyrius, gavæs praðymà áveisti miðkà 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuosenurodytuose þemës plotuose bei 2.1 punkte nurodytø vietoviø nemelioruotuo-se þemës plotuose, kuriø dirvoþemio naðumas ne didesnis kaip 39 balai, ir 6punkte nurodytus dokumentus, parengia þemës sklypo planà su áveisiamo mið-ko ribomis, kuriame paþymi áveisiamo miðko ribas bei plotà ir iðduoda þemëssavininkui leidimà áveisti miðkà. Praðymas iðnagrinëjamas ir leidimas iðduoda-mas per 30 darbo dienø.

81

11. Jeigu þemëtvarkos skyrius priima sprendimà neiðduoti leidimo áveistimiðkà, ðis sprendimas gali bûti skundþiamas ástatymø nustatyta tvarka.

12. Tais atvejais, kai Þemëtvarkos skyrius þemës sklypo savininkui iðduodaleidimà áveisti miðkà ne miðko þemës sklype, turi bûti parengtas ir valstybiniomiðkø pareigûno patvirtintas Miðko þeldinimo projektas. Jame nurodoma þel-dinamo sklypo ribos ir plotas, þeldiniø rûðinë sudëtis ir tankumas, atstumai tarpsodinamø medeliø, jø iðdëstymas ir kiekis pagal medþiø ir krûmø rûðis, miðkoþeldinimo ir dirvos ruoðimo bûdai ir þeldiniø apsaugos priemonës.

13. Kai savininkas pageidauja áveisti miðkà þemës sklypo plotuose, átrauk-tuose á melioruotos þemës apskaità, Þemëtvarkos skyrius þemës sklypo savi-ninko praðymà ir gautus dokumentus perduoda savivaldybës vykdomajai insti-tucijai, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos ástatymopakeitimo ástatymo (Þin., 2004, Nr. 28-877) 3 straipsnio 2 punktu, juos iðnag-rinëja ir ávertina miðko áveisimo galimybes ðiame plote, nepaþeidþiant gretimønusausintø ar drëkinamø þemës sklypø naudotojø interesø. Esant galimybei me-lioruotà plotà apsodinti miðku, savivaldybës vykdomoji institucija iðduoda dre-naþu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 iðtraukà ir technines sà-lygas dël ðio ploto apsodinimo.

Miðkà leidþiama sodinti paliekant neapsodintus ruoþus 15 m nuo grioviobriaunos ir po 15 m á abi puses nuo valstybei nuosavybës teise priklausanèiøarba á juos ásijungianèiø kito naudotojo drenaþo rinktuvø.

14. Þemës savininkas, áveisæs miðkà ne miðko þemëje, ne anksèiau kaip povieneriø metø apie tai praneða Þemëtvarkos skyriui, kuris kartu su regiono ap-linkos apsaugos departamento arba jo struktûrinio padalinio atstovu per 10 dar-bo dienø nuo praneðimo gavimo suraðo áveisto miðko patikrinimo paþymà(2 priedas), taip pat þemës sklypo plane paþymi áveisto miðko ribas ir parengiaþemës sklypo kadastro duomenø formà.

15. Þemës savininkas áveisto miško patikrinimo paþymà ir patikslintà þe-mës sklypo planà bei þemës sklypo kadastro duomenø formà pateikia valsty-bës ámonei Registrø centrui þemës sklypo kadastro duomenims patikslinti.

16. Uþ þemës sklypo kadastro duomenø patikslinimà þemës savininkas at-lygina valstybës ámonei Registrø centrui Nekilnojamojo turto kadastro nuostatø,patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. balandþio 15 d. nutari-mu Nr. 534 (Þin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka.

17. Tuo atveju, kai áveistas miðkas yra melioruotoje þemëje, Þemëtvarkosskyrius pateikia áveisto miðko patikrinimo paþymos ir áveisto miðko ribø planokopijas savivaldybës vykdomajai institucijai dël þemës ploto iðbraukimo ið me-lioruotø þemiø ir melioracijos statiniø apskaitos.

___________________________

82

V. MIŠKO APSAUGA

MIÐKO SANITARINËS APSAUGOS TAISYKLËS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. D1-141(Þin., 2004, Nr. 55-1917; 2005, Nr. 16-520))

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miðko sanitarinës apsaugos taisyklës (toliau – Taisyklës) nustato miðkosanitarinës apsaugos nuo kenksmingø biotiniø, abiotiniø ir antropogeniniøveiksniø pagrindinius reikalavimus.

2. Taisyklës privalomos miðko valdytojams, savininkams, naudotojams, mið-ko dauginamosios medþiagos tiekëjams, taip pat fiziniams bei juridiniams as-menims, ruoðiantiems, sandëliuojantiems ir perdirbantiems apvaliàjà medienàbei kitus miðko iðteklius.

3. Miðko valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miðkà nuo miðkokenkëjø, ligø ir kitø neigiamø veiksniø, bloginanèiø miðko sanitarinæ bûklæ.

4. Pagrindinës Taisykliø sàvokos:4.1. abiotiniai veiksniai – neorganiniai, cheminiai ir fiziniai veiksniai arba

jø visuma, turintys tiesioginæ ar netiesioginæ átakà miðko augalijai;4.2. biotiniai veiksniai – gyvøjø organizmø tarpusavio sàveika, átaka ir san-

tykiai, kurie susiklosto tarp skirtingø organizmø jø gyvavimo procese, turintystiesioginæ ar netiesioginæ átakà miðko augalijai;

4.3. antropogeniniai veiksniai – þmogaus ûkinës veiklos daroma átaka mið-ko ekosistemai;

4.4. insekticidas – chemikalas vabzdþiams naikinti;4.5. miðko kenkëjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai ir stubu-

riniai gyvûnai, augalai), kenkiantys miðko augalams, maþinantis jø prieaugá irbloginantys kokybæ arba darantys þalà;

4.6. miðko kenkëjø masinio dauginimosi þidinys – miðko kenkëjø populia-cijos staigaus, didelio pagausëjimo vieta;

4.7. medþiø liemenø pavojingi kenkëjai – medþiø liemenø kenkëjai: þievëg-rauþis tipografas, þievëgrauþis graveris, eglinis poligrafas, mëlynasis blizgiava-balis, didysis kirpikas, maþasis kirpikas, balangrauþis ardytojas, daugiajuostisbalangrauþis, eglinis dendroktonas;

4.8. miðko dauginamosios medþiagos tiekëjas – kiekvienas miðko daugina-mosios medþiagos (augalø daliø, sëklø bei ið jø iðaugintø sodmenø, naudoja-

83

mø miðkams áveisti arba atkurti) auginimu, sandëliavimu, gabenimu bei pre-kyba besiverèiantis fizinis arba juridinis asmuo;

4.9. miðko sëklinë medþiaga – kankorëþiai, vaisiai, vaisynai ir sëklos, ið ku-riø auginami miðko sodmenys;

4.10. sanitarinës miško apsaugos priemonës – biologinës ir cheminës veik-liosios medþiagos ir preparatai, skirti miðkø apsaugai nuo miðko kenkëjø, taippat ûkinës priemonës (sanitariniai kirtimai, vabzdþiagaudþiai medþiai ir kt.),gerinanèios miðko sanitarinæ bûklæ;

4.11. vabzdþiagaudþiai medþiai (mediena) – specialiai parinkti, nupjauti nuokelmo ir pakelti nuo þemës pavirðiaus nenugenëti pavieniai þali medþiai ar þa-lia mediena, viena eile sukrauta po 1–3 m3 ir pakelta nuo þemës pavirðiaus me-dþiø liemenø kenkëjams privilioti ir naikinti;

4.12. sanitariniai kirtimai – miðkø sanitarinës bûklës gerinimo priemonë,kai iðkertami ligoti, kenkëjø uþpulti, nulauþti, iðvirtæ, dþiûstantys medþiai ir sau-suoliai;

4.13. atrankiniai sanitariniai kirtimai – pavieniø, grupëmis ar aikðtëmis iki0,1 ha ploto paþeistø medþiø iðkirtimas;

4.14. plyni sanitariniai kirtimai – didesnio kaip 0,1 ha ploto paþeisto me-dyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amþiaus.

II. SANITARINIAI REIKALAVIMAI RUOÐIANT IR AUGINANTMIÐKO DAUGINAMÀJÀ MEDÞIAGÀ

5. Miðko sëklinë medþiaga turi bûti renkama tik nuo sveikø, ligø, kenkëjønepaþeistø medþiø. Àþuolø giles, egliø kankorëþius rekomenduojama rinkti nuovëlyvosios formos medþiø.

6. Miðko dauginamoji medþiaga prieð jà sandëliuojant, sëjant, sodinant áþeldinius biologinëmis arba cheminëmis priemonëmis turi bûti apsaugota nuokenkëjø ir ligø sukëlëjø.

7. Parenkant vietà medelynams arba juos pleèiant, bûtina ávertinti ligø irkenkëjø iðplitimo rizikà.

8. Nuo medelyno, kuriame auginami puðies sodmenys, pakraðèio 50 m at-stumu turi bûti sunaikintos drebuliø atþalos.

9. Medelynuose agrotechninëmis priemonëmis (laistant, pavësinant, mul-èiuojant, naikinant piktþoles, intensyviai dirbant þemæ, áterpiant kompostà, træ-ðiant, kalkinant ir kt.) turi bûti didinamas sëklø ir sodmenø atsparumas nepa-lankioms aplinkos sàlygoms.

10. Ðaknis grauþianèiø kenkëjø skaièius produkuojanèios medelyno daliesdirvoje negali bûti didesnis uþ nurodytà 1 priede.

84

III. MIÐKO SANITARINËS APSAUGOS REIKALAVIMAIATKURIANT IR ÁVEISIANT MIÐKÀ

11. Áveisiant arba atkuriant miðkà spygliuoèiø medþiø rûðimis ir esant ðak-nø kenkëjø paþeidimo rizikai, dirvoje turi bûti nustatytas ðaknis grauþianèiø ken-këjø skaièius. Jei ðaknis grauþianèiø kenkëjø skaièius didesnis uþ nurodytà 1priede, turi bûti taikomos miðko sanitarinës apsaugos priemonës, kurios uþtik-rintø kenkëjø skaièiaus sumaþëjimà iki leistino.

12. Áveisiant arba atkuriant miðkà spygliuoèiø medþiø rûðimis, þeldavietësegrupëmis (ne maþiau kaip 1 procentas þeldavieèiø ploto) turi bûti veisiamosnektaringø medþiø ir krûmø rûðys.

13. Iðkirtus ðakninës pinties paþeistus medþius puðynuose, miðkas turi bûtiatkurtas lapuoèiø medþiø rûðimis.

14. Atkuriant eglynø kirtavietes, kuriose egliø kelmø su centriniu puviniuyra 30 procentø ir daugiau, þeldiniø sudëtyje turi bûti ne daugiau kaip 50 pro-centø spygliuoèiø medþiø rûðiø.

15. Siekiant apsaugoti puðies þeldinius ir þëlinius nuo ûgliasukio, juose ne-turi bûti drebuliø atþalø, jas taip pat rekomenduojama sunaikinti 50 m atstu-mu aplinkui þeldinius ir þëlinius.

16. Esant straubliukø (Hylobius sp.) paþeidimø rizikai, bûtina taikyti apsau-gos nuo ðiø kenkëjø priemones. Jei straubliukai þeldiniuose arba þëliniuose pa-kenkë 10 procentø ir daugiau medeliø, nepriklausomai nuo paþeidimo laips-nio juos bûtina individualiai ar eilëmis apdoroti insekticidais. Draudþiamastraubliuko pakenktus plotus insekticidais purkšti ištisai.

17. Grambuoliø (Melolontha sp.) masinio skraidymo metais lapuoèiø me-dþiø juostas ir jø grupes þeldiniuose, þëliniuose ir jaunuolynuose bûtina apdo-roti insekticidais arba rinkti grambuolius ir juos naikinti.

18. Ûgliagrauþius (Evetria sp.) bûtina naikinti, kai miðko sklype yra 30 pro-centø ir daugiau paþeistø spygliuoèiø medþiø rûðiø medeliø.

19. Miðko þeldinius, þëlinius ir jaunuolynus bûtina saugoti nuo grauþikø irþvëriø paþeidimø aptveriant tvoromis arba individualiai, arba apdorojant repe-lentais ir kt. Jie yra neapsaugoti, kai sveikø, silpnai paþeistø ir pusë vidutiniðkaipaþeistø medeliø skaièius, vadovaujantis Miðko þeldinimo darbø, þeldiniø ir þë-liniø apskaitos ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplin-kos ministro 2003 m. gruodþio 18 d. ásakymu Nr. 659 (Þin., 2004, Nr. 39-1280)29 punktu, neatitinka ðios metodikos ar Miðko ugdymo kirtimø taisykliø, patvir-tintø Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodþio 19 d. ásakymuNr. 669 (Þin., 2004, Nr. 25-778) reikalavimø.

85

IV. PRIEMONËS MEDÞIØ LIEMENØ PAVOJINGØKENKËJØ SKAIÈIUI MAÞINTI

20. Siekiant sumaþinti medþiø liemenø pavojingø kenkëjø skaièiø, iðkabi-namos feromoninës gaudyklës, iðdëstomi vabzdþiagaudþiai medþiai ir vykdomisanitariniai kirtimai. Valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniø parkø bei bios-feros rezervatuose sanitarinës miðko apsaugos priemonës nevykdomos.

21. Feromoninës gaudyklës þievëgrauþiui tipografui gaudyti iðkabinamos nemaþesnëse kaip 0,15 ha plynø kirtimø eglynø kirtavietëse prieð pat medþiø lie-menø pavojingø kenkëjø skraidymo pradþià, ne maþesniu kaip 40 m atstumuviena nuo kitos ir ne arèiau kaip 20 m atstumu nuo ðalia auganèio medyno.Kitiems medþiø liemenø pavojingiems kenkëjams gaudyti feromoninës gaudyk-lës iðkabinamos pagal Miðko sanitarinës apsaugos tarnybos rekomendacijas.

22. Vabzdþiagaudþiai medþiai naudojami šiais atvejais:22.1. kai medþiø liemenø pavojingø kenkëjø ðvieþiai uþpulti arba dþiûstan-

tys medþiai pusamþiame ir vyresniame medyne iðsidëstæ tolygiai, o jø tûrio pro-centas yra keturis kartus ir daugiau didesnis uþ medyno natûraliai iðkrentan-èio tûrio procentà (2 priedas);

22.2. kai medþiø liemenø pavojingø kenkëjø ðvieþiai uþpulti medþiai yra ið-sidëstæ grupëmis (5 ir daugiau medþiø vienoje vietoje) ir jie pusamþiame me-dyne sudaro 3 procentus ir daugiau, vyresniame – 2 procentus ir daugiau visømedþiø tûrio;

22.3. kai medþiai paþeisti ištisai 0,1 ha ir didesniame plote, – tik atlikus ply-nus sanitarinius kirtimus.

23. Profilaktiniais tikslais vabzdþiagaudþiai medþiai taip pat gali bûti nau-dojami pagrindiniø plynø kirtimø birþëse, nors iðkirstas medynas ir nebuvo pa-þeistas medþiø liemenø pavojingø kenkëjø.

24. Vabzdþiagaudþiø medþiø kiekis (m3) turi bûti:24.1. 50–100 procentø ankstesnës pavojingø medþiø liemenø kenkëjø ge-

neracijos uþpultø medþiø kiekio (jei medþiai iðkirsti atrankiniais sanitariniaiskirtimais, skaièiuojama pagal kelmus);

24.2. plynø sanitariniø kirtimø birþëse – 5–10 procentø iðkirstø medþiøkiekio;

24.3. plynø pagrindiniø kirtimø birþëse, kai vabzdþiagaudþiai medþiai iðdës-tomi profilaktiniais tikslais, – 3–8 procentai medþiø kiekio;

24.4. vabzdþiagaudþiø medþiø kiekis maþinamas 2 kartus, kai jie apdoroja-mi insekticidais.

25. Vabzdþiagaudþiai medþiai turi bûti ruoðiami tik ið þaliø vëjavartø ir vë-jalauþø, þaliø nusilpusiø, paþeistø, blogai auganèiø (C klasës) medþiø. Jei to-

86

kiø medþiø jø iðdëstymo vietoje nëra, naudojami pagrindiniais kirtimais kitojevietoje iðkirsti medþiai.

26. Vabzdþiagaudþiai medþiai iðdëstomi ið medyno paðalinus vëjavartas, vë-jalauþas, snieglauþas ir kitus medþius (medienà), kuriuose gali veistis medþiøliemenø pavojingi kenkëjai.

27. Vabzdþiagaudþius medþius reikia paruoðti 1–1,5 mën. iki pavasará skrai-danèiø ir 2–3 savaitës iki vasarà skraidanèiø medþiø liemenø pavojingø kenkë-jø skraidymo pradþios ir baigti ruoðti kenkëjams pradëjus skraidyti. Kai vabz-dþiagaudþiai medþiai paruoðiami kitur, jie kenkëjø gaudymo vietose iðdëstomiprieð pat jø skraidymo pradþià.

28. Vabzdþiagaudþiai medþiai gali bûti apdoroti insekticidais prieð pat me-dþiø liemenø pavojingø kenkëjø skraidymo pradþià. Vasarà ruoðtus vabzdþia-gaudþius medþius reikia apdoroti insekticidais per 3 dienas po jø nukirtimo.

29. Kai po vabzdþiagaudþiø medþiø þieve randamos pirmosios medþiø lie-menø pavojingø kenkëjø lëliukës, jie turi bûti iðveþti ne arèiau kaip 3 km nuomedyno, kurio sudëtyje yra daugiau kaip 20 procentø spygliuoèiø medþiø rû-ðiø, pakraðèio arba nuþievinti.

30. Sanitariniais kirtimais turi bûti iðkertamos þaliø egliø vëjavartos, vëja-lauþos, sniegalauþos ir stipriai paþeisti medþiai (3 priedas). Taip pat gali bûtiiðkertami kitø medþiø rûðiø stipriai paþeisti medþiai ir sausuoliai.

V. REIKALAVIMAI VYKDANT SANITARINIUS KIRTIMUS

31. Biologinei bei kraštovaizdþio ávairovei iðsaugoti, vykdant plynus sanita-rinius kirtimus, 1 ha turi bûti palikti ne maþiau kaip 7 sausuoliai, uoksiniai me-dþiai, pavieniai vyresni nei vidutinis kertamo medyno amþius medþiai.

32. Sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose vykdomi laikantis tø teri-torijø planavimo dokumentø, nuostatø, veiklos jose reglamentø ir kitø atitin-kamø teisës aktø reikalavimø. Jei minëtuose teisës aktuose sanitariniø kirtimøvykdymas nereglamentuotas, sanitariniai kirtimai derinami su Miðko sanitari-nës apsaugos tarnyba, valstybinio parko direkcija, o jei jos nëra – regiono ap-linkos apsaugos departamentu.

33. Medþiø liemenø pavojingø kenkëjø apgyvendinti medþiai iki pirmøjølëliukiø susiformavimo turi bûti iðkirsti sanitariniais kirtimais ir iðveþti ne ar-èiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuoèiø medþiø rûðiø yra daugiau kaip20 procentø, pakraðèio arba nuþievinti.

34. Atrankiniai sanitariniai kirtimai puðinës poþievinës blakës paþeistuosemedynuose vykdomi:

34.1 kai paþeistuose jaunuolynuose iškirtus stipriai paþeistus (medþiø au-gimo sparta labai sumaþëjusi arba sausas virðûninis ûglis, arba puðaitës formuoja

87

krûminæ lajà; po þievës atplaiðomis (þiauberimi) randama 7–8 vnt./1 dm2 ken-këjø) ir neperspektyvius medþius, medyno skalsumas liks ne maþesnis kaip 0,6;

34.2. medþiø vegetacijos metu iðkirsti medeliai uþariami (rekomenduoja-ma uþarti 60 cm gyliu) arba sudeginami (jei nëra pavojaus kilti gaisrams), ar-ba iðveþami ir sunaikinami kirtimo dienà.

35. Sanitariniai kirtimai puðø saklio paþeistuose medynuose:35.1. II miðkø grupës medynuose puðø saklio paþeisti medþiai nekerta-

mi;35.2. kai III–IV miðkø grupës medyne yra iki 10 procentø puðø saklio pa-

þeistø medþiø, jie iðkertami atrankiniais sanitariniais kirtimais;35.3. kai III–IV miðkø grupës medyne yra daugiau kaip 10 procentø puðø

saklio paþeistø medþiø, atrankiniai sanitariniai kirtimai vykdomi medyno skal-sumà sumaþinant iki ne maþiau kaip 0,6, pirmiausia iðkertant medþius su puðøsaklio þaizdomis, apimanèiomis daugiau kaip pusæ kamieno perimetro, ir me-dþius su sausomis virðûnëmis.

36. Pusamþiuose ir jaunesniuose spygliuoèiø medynuose, kuriuose yra argali bûti ðakninës pinties þidiniø, kirtimai vykdomi tik þiemà, kai oro tempera-tûra yra þemesnë kaip 0°C;

37. Vykdant visø rûðiø kirtimus pusamþiuose ir jaunesniuose spygliuoèiømedynuose ne þiemos metu (nuo balandþio 1 d. iki spalio 31 d.), nukirstø þa-liø spygliuoèiø medþiø kelmai kirtimo dienà turi bûti aptepti preparatu, apsau-ganèiu nuo ðakninës pinties infekcijos.

38. Sanitariniai kirtimai þvëriø pakenktuose eglynuose:38.1. atrankiniai sanitariniai kirtimai 30–50 metø eglynuose vykdomi iki ne

maþesnio kaip 0,6 skalsumo, pirmiausia iðkertant medþius, kurie turi senas, at-viras, sausaðones þaizdas;

38.2. eglynai, kuriuose paþeistø egliø yra daugiau kaip 80 procentø arbakai sveikø egliø skaièius maþesnis kaip 300 vnt./ha, kertami plynai.

39. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose paþeis-to medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miðko sanitarinës apsaugospriemonëmis neámanoma pagerinti medyno sanitarinës bûklës, taip pat tuosemedynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktø 0,4 ir ma-þesnis medyno skalsumas.

40. Numatytà kirsti plynais sanitariniais kirtimais medynà apþiûri:40.1. valstybiniuose miškuose, kai medyno plotas iki 1 ha, – miðkø urëdo ása-

kymu sudaryta 3 miðkø urëdijos specialistø komisija; kai plyni sanitariniai kirti-mai numatomi vykdyti saugomoje teritorijoje, komisijoje turi dalyvauti ir valsty-binio parko direkcijos, jei jos nëra, – regiono aplinkos apsaugos departamentoarba jo struktûrinio padalinio, iðduodanèio leidimà miðkui kirsti, atstovas;

88

40.2. privaèiuose miðkuose, kai medyno plotas iki 1 ha, dalyvauja regionoaplinkos apsaugos departamento arba jo struktûrinio padalinio, iðduodanèio lei-dimà miškui kirsti, atstovas, girininkijos, kurios teritorijoje yra privati miškovalda, girininkas ir miško savininkas;

40.3. kai medyno plotas 1 ha ir didesnis, apþiûroje turi dalyvauti Miðko sa-nitarinës apsaugos tarnybos specialistas.

41. Jei numatyto kirsti plynai medyno plotas 1 ha ir didesnis, medþiø bûk-lë ir medynø dþiûvimà sukëlæ veiksniai ávertinami tolygiai iðdëstytuose apskai-tos bareliuose, kuriø bendras plotas turi sudaryti ne maþiau kaip 2 procentuskertamo ploto, uþpildomas Numatomø iðkirsti plynais sanitariniais kirtimais me-dynø medþiø bûklës ávertinimo þiniaraðtis (3 priedas).

42. Komisija, nurodyta 40.1 punkte, arba regiono aplinkos apsaugos depar-tamento arba jo struktûrinio padalinio, iðduodanèio leidimà miðkui kirsti, at-stovas per 3 darbo dienas po apþiûros suraðo paþymà, kurioje nurodo medynotaksacinæ charakteristikà, veiksnius, sukëlusius medynø dþiûvimà, kirtimo lai-kà, rekomenduojamas ûkines priemones gretimuose medynuose bei pateikiaiðvadà dël plyno sanitarinio kirtimo bûtinumo. Prie paþymos pridedami kirsti-nø medynø brëþiniai.

43. Vykdant plynus sanitarinius kirtimus, jø technologijos parenkamos va-dovaujantis Pagrindiniø miðko kirtimø taisyklëmis, patvirtintomis Lietuvos Res-publikos aplinkos ministro 2003 m. gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 670 (Þin., 2004,Nr. 10-284).

44. Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, valksmai nekertami, medie-na iðtraukiama keliais, natûraliomis proskynomis, o, jei jø nëra, mediena iðtrau-kiama vaþiuojant tarpais tarp medþiø, prisiderinant prie reljefo, pomiðkio gru-piø, taip pat galima iðkirsti medþius, trukdanèius iðtraukti iðkirstà medienà.

VI. MIÐKO SANITARINËS APSAUGOSREIKALAVIMAI KIRTAVIETËSE

45. Visose kirtavietëse kelmai turi bûti ne aukðtesni kaip 10 cm, jei sker-smuo pjûvio vietoje yra iki 30 cm, storesniø medþiø kelmo aukðtis neturi vir-ðyti 1/3 pjûvio skersmens.

46. Visose kirtavietëse nuo balandþio 1 d. iki rugsëjo 1 d. negali bûti pa-likta þaliø spygliuoèiø kirtimo atliekø su þieve, kuriø skersmuo storiausiojedalyje didesnis kaip 8 cm ir ne ilgesniø kaip 1 m, iðskyrus panaudotas valks-moms bei skirtas medienos kuro ruoðai ar kitoms reikmëms, jei jos sukrau-tos á krûvas.

89

VII. MIÐKO SANITARINËS APSAUGOSREIKALAVIMAI LAIKANT MEDIENÀ

47. Þalia spygliuoèiø mediena nuo balandþio 20 d. (puðies – nuo balandþio1 d.) iki rugsëjo 1 d. per deðimt dienø po jos iðkirtimo turi bûti iðveþta ne ar-èiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudëtyje spygliuoèiø medþiø rûðiø yra dau-giau kaip 20 procentø, pakraðèio arba apdorota insekticidais, arba nuþievinta,arba kitais bûdais apsaugota nuo medþiø liemenø pavojingø kenkëjø ir ligø su-këlëjø (mediena laikoma neapsaugota, jei po þieve yra gyvø liemenø kenkëjø(kiauðinëliø, lervø, lëliukiø, suaugëliø) ar ðvieþiø jø veiklos (ásigrauþimø, takøir kt.) arba ligø poþymiø).

48. Á sandëlius ir lentpjûves, medienos perdirbimo ir kitas ámones, esanèiasarèiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudëtyje spygliuoèiø medþiø rûðiø yra 20procentø ir daugiau, pakraðèio, nuo balandþio 1 d. iki spalio 1 d. draudþiama pri-imti ir laikyti medþiø liemenø pavojingø kenkëjø uþpultà nenuþievintà medienà(mediena laikoma uþpulta kenkëjø, kai po þieve yra gyvø kiauðinëliø, lervø, lë-liukiø, suaugëliø arba ðvieþiø jø veiklos poþymiø: ásigrauþimø, takø ir kt.).

VIII. MIÐKO SANITARINËS APSAUGOSPRIEMONËS MASINIO MIÐKO KENKËJØ

AR LIGØ DAUGINIMOSI ÞIDINIUOSE

49. Kai susidaro arba iðplinta masinio miðko kenkëjø ar ligø dauginimosi þi-diniai, gali bûti vykdomos ir kitos, Taisyklëse nenumatytos miðko sanitarinës ap-saugos priemonës pagal Miðko sanitarinës apsaugos tarnybos rekomendacijas.

50. Spyglius ir lapus grauþiantys kenkëjai naikinami, kai vidutinë spyg-liuoèiø medyno defoliacija yra daugiau negu 30 procentø, lapuoèiø – dau-giau kaip 50 procentø arba toks paþeidimas prognozuojamas pagal detaliosapskaitos duomenis.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Miðko kenkëjø, ligø ir abiotiniø veiksniø paþeidimai registruojami Ge-neralinës miðkø urëdijos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

52. Miðko sanitarinæ miðko bûklæ ir ðiø Taisykliø reikalavimø vykdymà vi-suose ðalies miðkuose pagal savo kompetencijà kontroliuoja valstybiniai miðkøpareigûnai, valstybiniai saugomø teritorijø pareigûnai ir aplinkos apsaugos vals-tybinai kontrolës pareigûnai.

53. Fiziniai ir juridiniai asmenys, paþeidæ ðias Taisykles, atsako Lietuvos Res-publikos ástatymø nustatyta tvarka.

___________________________

90

MIÐKØ PRIEÐGAISRINËS APSAUGOS TAISYKLËS(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës

1995 m. balandþio 7 d. nutarimu Nr. 500 (Þin., 1995, Nr. 32-751;2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671))

BENDROJI DALIS

1. Lietuvos Respublikos teritorijos miðkuose taikoma vientisa valstybinëprieðgaisriniø priemoniø sistema, apimanti stebëjimo, profilaktines ir prieðgais-rines saugos priemones. Svarbiausieji ðios sistemos tikslai yra maþinti miðkogaisrø (toliau vadinama – gaisrai) pavojø, vykdyti jø prevencijà, didinti medy-nø atsparumà gaisrams, prognozuoti, stebëti ir gesinti gaisrus.

2. Ðios taisyklës privalomos miðko valdytojams, savininkams, naudotojamsir lankytojams.

3. Miðkø urëdijos, valstybiniai parkai ir savivaldybës skiria lëðø stebëjimo,profilaktinëms, prieðgaisrinës saugos ir gaisrø gesinimo priemonëms visose mið-ko valdose.

4. Miðko valdytojai ir savininkai privalo vykdyti miðkotvarkos projekte nu-matytas miðko prieðgaisrinës apsaugos priemones.

5. Miðkø prieðgaisrinæ prieþiûrà (kontrolæ) visuose Lietuvos Respublikosmiðkuose vykdo valstybiniai miðkø pareigûnai ir valstybiniai saugomø teritori-jø pareigûnai kartu su valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros pareigûnais.

6. Valstybiniai miðkø pareigûnai, valstybiniai saugomø teritorijø pareigûnaiir valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros pareigûnai turi teisæ sustabdyti arba uþ-drausti neteisëtà ûkinæ veiklà miðko valdoje, kurioje nesilaikoma ðiø taisykliø.

7. Miðko valdytojai, savininkai (jø ágalioti asmenys) privalo supaþindinti mið-ko naudotojus su ðiomis taisyklëmis, mokyti, kaip elgtis kilus miðke gaisrui.

8. Kontroliuodami, kaip laikomasi ðiø taisykliø, valstybiniai miðkø pareigû-nai ir valstybiniai saugomø teritorijø pareigûnai, parodæ valstybinio miðkø pa-reigûno ar valstybinio saugomø teritorijø pareigûno paþymëjimà, turi teisæ ásta-tymø numatytais atvejais miðke stabdyti transportà ir tikrinti asmens dokumentus.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

9. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasará iðtirpus miðke sniegui ir ikiprasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) draudþiama:

9.1. naudotis atvira ugnimi (kurti lauþus, deginti ðiukðles), mëtyti neuþge-sintus degtukus, nuorûkas ir kitus daiktus, galinèius sukelti gaisrà, miðke ir ar-èiau kaip 50 metrø iki jo ribos;

91

9.2. deginti þolæ, ðiaudus miðko þemëje ir þemës ûkio plotuose (pievose,ganyklose, raþienose ir panaðiai);

9.3. medþioti ðoviniais, uþkimðtais ásideganèios medþiagos kamðèiais;9.4. vaþinëti miðkuose transporto priemonëmis su vidaus degimo varikliais

ne keliais arba ten, kur ávaþiuoti nustatytàja tvarka uþdrausta (iðskyrus miðkøir specialiøjø tarnybø transportà ir asmenis, turinèius miðko valdytojø ar savi-ninkø iðduotus leidimus);

9.5. pilti degalus miðke á maðinø bakus, naudotis transporto priemonëmissu vidaus degimo varikliais, jeigu netvarkinga jø kuro tiekimo sistema, duslin-tuvai ir panaðiai.

10. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu lauþus galima kurti tik specialiai áreng-tose poilsiavieèiø lauþavietëse, kurios paþymëtos atitinkamu þenklu. Kitose vie-tose kurti lauþus, stovyklauti, rengti masinius kultûros, sporto ir kitus renginiusgalima tik gavus miðko valdytojø ir savininkø raðytiná sutikimà. Lauþavietës áren-giamos aikðtelëse, esanèiose ne arèiau kaip per 5 metrus nuo medþiø kamienø irapsuptose 0,5 metro ploèio mineralizuota (iki mineralinio dirvoþemio sluoksnioiðvalyta) juosta. Baigus kûrenti lauþà, reikia já kruopðèiai uþpilti þemëmis arbavandeniu, kol jis visiðkai nustos rusenæs.

11. Miške draudþiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines arstatybines atliekas, árengti sàvartynus miðke ir arèiau kaip 100 metrø nuo joribos.

12. Esant padidintam gaisrø pavojui, savivaldybiø vykdomosios institucijosmiðkø urëdijø ir valstybiniø parkø direkcijø ar privaèiø miðkø savininkø teiki-mu, o miestø miðkuose – be ðio teikimo gali laikinai uþdrausti ar apriboti fizi-niø asmenø lankymàsi visuose miðkuose bei vaistaþoliø, grybø, uogø ir kitø mið-ko iðtekliø naudojimà.

13. Jeigu dirbant miškuose ar objektuose, kurie ribojasi su miškais (tiesiantkelius, dujotiekius, naftotiekius, elektros tiekimo, ryðiø linijas, árengiant kitaskomunikacijas), prireikia naudotis atvira ugnimi, privaloma:

13.1. suderinti darbø vykdymà su miðko valdytojais ar miðko savininkais;13.2. atviros ugnies naudojimo vietose ir 2–3 metrø spinduliu nuo jø paða-

linti iki mineralinio dirvoþemio sluoksnio augalinæ dangà ir kitas degias me-dþiagas (pakritas, paklotæ ir kita);

13.3. imtis visø atsargumo priemoniø gaisrui iðvengti;13.4. darbø vykdymo vietas aprûpinti bûtinomis gaisrø gesinimo priemo-

nëmis: gesintuvais, kastuvais, kirviais, pjûklais.

92

PRIEÐGAISRINIØ JUOSTØ ÁRENGIMOBENDRIEJI REIKALAVIMAI

14. Miðkai skirstomi degumo klasëmis pagal ðiø taisykliø priedà. Prieðgais-rinës juostos árengiamos I–III degumo klasiø miðkuose. Prieðgaisrinës juostosyra šios:

14.1. mineralizuotos juostos, kuriose degiosios medþiagos paðalintos iki mi-neralinio dirvoþemio sluoksnio. Jos árengiamos 2–4 metrø ploèio (priklauso-mai nuo degiøjø medþiagø sudëties ir iðsidëstymo) ir atskiria miðkus nuo gali-mø ugnies þidiniø bei stabdo poþeminiø gaisrø plitimà. Mineralizuotas juostasatstoja miðko keliai be degiøjø medþiagø;

14.2. lapuoèiø medþiø juostos, formuojamos 10–50 metrø ploèio (priklau-somai nuo jø paskirties). Ðiø medþiø juostose paðalinamos iðvartos, surenka-mos šakos;

14.3. spygliuoèiø medþiø juostos, formuojamos 10–50 metrø ploèio. Ðiosjuostos iðvalomos, iðkertamas spygliuoèiø trakas ir pomiðkis, nugenimos spyg-liuoèiø medþiø ðakos iki 1,5 metro aukðèio. Iðkirtus spygliuoèiø medynus, for-muojamos lapuoèiø medþiø juostos.

15. Prieðgaisrinës juostos árengiamos:15.1. prie geleþinkeliø. Mineralizuotos juostos árengiamos laikantis geleþin-

keliui priklausanèio miðko ruoþo ribø. Tarp geleþinkelio ir mineralizuotos juos-tos formuojamos prieðgaisrinës medþiø juostos. Sausuose spygliuoèiø miðkuo-se iki 5 metrø nuotoliu viena nuo kitos árengiamos dvi mineralizuotos juostos;

15.2. prie valstybinës ir vietinës reikðmës keliø. Mineralizuotos juostos áren-giamos 2–5 metrø nuotoliu nuo griovio ar kelio pakraðèio, o uþ jø formuoja-mos 10–20 metrø ploèio prieðgaisrinës medþiø juostos;

15.3. prie kvartaliniø linijø, sudarant uþdarus 50–100 hektarø sklypus. Kvar-talinës linijos mineralizuojamos ir abiejose jø pusëse formuojamos 10 metrøploèio prieðgaisrinës medþiø juostos;

15.4. kvartalø viduje prie miðko keliø ar mineralizuotø juostø, sudarant ma-þesnius uþdarus sklypus. Abiejose kelio ar mineralizuotos juostos pusëse for-muojamos 5–10 metrø ploèio prieðgaisrinës medþiø juostos;

15.5. prie kitø galimø gaisro kilimo vietø (kariniø poligonø ir karinio mo-kymo teritorijø ribø, stovyklavieèiø, verslo ámoniø, sandëliø ir panaðiai).

93

GENERALINËS MIÐKØ URËDIJOS PRIEAPLINKOS MINISTERIJOS, MIÐKØ URËDIJØ IR

VALSTYBINIØ PARKØ FUNKCIJOS

16. Generalinë miðkø urëdija prie Aplinkos ministerijos:16.1. rengia vientisà valstybinæ prieðgaisriniø priemoniø sistemà, kuri ap-

ima stebëjimo, profilaktines ir prieðgaisrinës saugos priemones; kartu su savi-valdybëmis organizuoja ðios sistemos ágyvendinimà;

16.2. organizuoja miðko gaisrø prognozavimà ir apie jø pavojø informuojaLietuvos Respublikos gyventojus per ávairias informacijos priemones (radijà,televizijà, spaudà).

17. Miðkø urëdijos ir valstybiniai parkai privalo:17.1. kontroliuoti, kaip miðko naudotojai ir lankytojai laikosi ðiø taisykliø

valstybiniuose miðkuose;17.2. organizuoti galimø gaisro kilimo vietø stebëjimà;17.3. kasmet, iki gaisrams kilti palankaus laikotarpio pradþios, organizuoti

gaisrinës technikos, gaisrø stebëjimo bokðtø remontà, suformuoti prieðgaisri-nes komandas, aprûpinti jas gaisrø gesinimo ir ryðiø priemonëmis. Prireikus at-naujinti mineralizuotas juostas, paðalinti ið jø degiàsias medþiagas. Sudaryti (jei-gu reikia – patikslinti) operatyvinius gaisrø gesinimo planus, juos suderintisuumiestø, rajonø prieðgaisrinëmis gelbëjimo, civilinës saugos tarnybomis;

17.4. vykdyti aiðkinamàjá darbà, árengti prieðgaisrinius kelius, prieðgaisrinesjuostas, vandens telkinius, kelius gaisriniams automobiliams privaþiuoti iki jøir esamø natûraliø vandens telkiniø bei kita.

REIKALAVIMAI MIŠKO SAVININKAMS

18. Miško savininkai privalo:18.1. savo lëðomis árengti, atnaujinti ir priþiûrëti mineralizuotas ir prieðgais-

rines juostas (pagal ðiø taisykliø 14 ir 15 punktø reikalavimus), lauþavietes, po-ilsio aikðteles, valyti miðkà ir panaðiai;

18.2. kontroliuoti, kad ðiø taisykliø laikytøsi miðko naudotojai ir lankyto-jai;

18.3. pastebëjæ gaisrà, nedelsdami informuoti prieðgaisrinæ gelbëjimo ir savi-valdybës prieðgaisrinæ tarnybas (toliau vadinama – prieðgaisrinës apsaugos tarny-bos), miðko valdytojus ir savivaldybæ, pradëti já gesinti savo jëgomis.

94

REIKALAVIMAI MIŠKO NAUDOTOJAMS

19. Kirsdami medynus, miðko naudotojai privalo iðvalyti kirtavietes leidi-me kirsti miðkà nurodytu bûdu ir laiku.

20. Degindami kirtimo liekanas, miðko naudotojai privalo laikytis ðiø rei-kalavimø:

20.1. vykdyti ðiuos darbus tik lietingomis, apsiniaukusiomis ir nevëjuoto-mis dienomis, kai nëra pavojaus kilti gaisrui;

20.2. ið anksto praneðti miðko valdytojams ar savininkams tikslø ðiø darbølaikà ir vietà;

20.3. kurti lauþus ne arèiau kaip 10 metrø nuo medynø ribos, pavieniø me-dþiø ar pomiðkio grupiø;

20.4. laikytis ðiø taisykliø 10 punkte iðdëstytø nurodymø.21. Durpiniø augavieèiø ir virþynø kirtavietëse kirtimo liekanas deginti drau-

dþiama.22. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miðko kirtëjai ir kiti miške dirbantys

darbininkai privalo turëti bûtiniausias gaisro gesinimo priemones: kastuvus, kir-vius, pjûklus ir nedelsdami gesinti pastebëtus gaisrus.

23. Miðko naudotojai apie pastebëtus gaisrus turi praneðti prieðgaisrinës ap-saugos tarnyboms.

DURPYNØ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

24. Durpynø, kurie ribojasi su miðkais, valdytojai, savininkai ir naudotojaiprivalo:

24.1. durpyno teritorijos pakraðèiu prie miðko árengti 50 metrø ploèio prieð-gaisriná ruoþà. Ðiame ruoþe iðkertami spygliuoèiø medþiai, pomiðkis ir trakas, ruo-þas iðvalomas ir jo vidiniu pakraðèiu iðkasamas tokio gylio griovys, kad jo dugnassiektø mineraliná gruntà arba gaisrams kilti palankiu laikotarpiu jame nuolat bûtøvandens. Iðoriniu griovio pakraðèiu árengiamas kelias ir pervaþos gaisriniams au-tomobiliams. Durpyno teritorijoje durpes galima sandëliuoti ne arèiau kaip 50metrø nuo prieðgaisrinio ruoþo griovio;

24.2. gaisrams kilti palankiu laikotarpiu organizuoti durpynuose budëjimà;24.3. gesinti gaisrus.25. Be ðiø taisykliø, durpynuose bûtina laikytis Durpynø prieðgaisrinës sau-

gos taisykliø (PST-04-95).

95

REIKALAVIMAI GELEÞINKELIAMS

26. Kai geleþinkeliai nutiesti per miðkus, geleþinkeliø tarnybos privalo áreng-ti pagal ðiø taisykliø 14 ir 15.1 punktø reikalavimus prieðgaisrines juostas ir jaspriþiûrëti.

27. Vaþiuojant per miðkus, draudþiama iðmesti ið traukinio neuþgesintasnuorûkas, degtukus, deganèias anglis, ðlakà ir kitus daiktus, galinèius sukeltigaisrà.

28. Apie pastebëtus gaisrus geleþinkelio darbuotojai turi nedelsdami pra-neðti prieðgaisrinës apsaugos tarnyboms, miðko valdytojams, savininkams, sa-vivaldybei.

REIKALAVIMAI MIŠKO LANKYTOJAMS

29. Miško lankytojai privalo:29.1. laikytis ðiø taisykliø;29.2. apie pastebëtus gaisrus nedelsdami praneðti prieðgaisrinës apsaugos

tarnyboms, miško valdytojams, savininkams, savivaldybei;29.3. padëti gesinti aptiktus gaisrus.

GAISRØ GESINIMO ORGANIZAVIMAS

30. Gaisrai gesinami miðkø urëdijø, valstybiniø parkø ir kitø miðko valdy-tojø prieðgaisriniø komandø, Lietuvos kariuomenës daliniø, savivaldybiø irprieðgaisrinës apsaugos tarnybø jëgomis.

31. Miðkø urëdijø, valstybiniø parkø ir kitø miðko valdytojø prieðgaisrinëskomandos privalo gesinti kilusius gaisrus joms priskirtuose valstybiniuose, pri-vaèiuose miðkuose ir apie kiekvienà gaisrà prieðgaisriniø komandø budëtojaituri nedelsdami informuoti prieðgaisrinës apsaugos tarnybas. Gavusios prane-ðimà apie gaisrà, prieðgaisrinës apsaugos tarnybos privalo praneðti prieðgaisri-niø komandø budëtojams.

32. Kai gaisrai plisdami sukelia ekstremalià situacijà ir jiems uþgesinti miðkøurëdijø, valstybiniø parkø ir kitø miðko valdytojø bei miestø (rajonø) prieðgais-rinës apsaugos tarnybø pajëgø nepakanka, gaisrø gesinimà apskrities lygiu or-ganizuoja apskrities ekstremaliø situacijø valdymo centras (valstybiniu lygiu –Lietuvos Respublikos Vyriausybës ekstremaliø situacijø komisija) per Gene-ralinæ miðkø urëdijà prie Aplinkos ministerijos, Prieðgaisrinës apsaugos ir gel-bëjimo departamentà prie Vidaus reikalø ministerijos ir Civilinës saugos de-partamentà prie Vidaus reikalø ministerijos.

96

33. Organizuodami gaisrø gesinimà, valstybiniai miðkø pareigûnai ir vals-tybiniai saugomø teritorijø pareigûnai, taip pat prieðgaisrinës komandos turiteisæ nemokamai naudotis kitoms ástaigoms, ámonëms ir organizacijoms pri-klausanèiomis ryðio priemonëmis.

34. Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamento prie Vidaus reikaløministerijos, Civilinës saugos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos pa-daliniai ir kraðto apsaugos savanoriø pajëgos gaisrus gesina derindami veiks-mus su miðko valdytojø prieðgaisrinëmis komandomis.

ATSAKOMYBË UÞ ÐIØ TAISYKLIØ PAÞEIDIMUS

35. Asmenys, paþeidæ ðias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos ástatymønustatyta tvarka.

36. Paskirta bauda uþ ðiø taisykliø paþeidimus neatleidþia nuo pareigos pa-ðalinti paþeidimus per nustatytà laikà.

___________________________

Miðkø prieðgaisrinës apsaugos taisykliø

priedas

MIÐKØ SKIRSTYMAS DEGUMO KLASËMIS

ësalkomugeD akitsiretkarahcønydeM siðûrorsiagomilaG

I

oinitmagoiledid()iakðimomuged

øtem04ikiianylounuajøièouilgypsøpotofortøsivriøpotordihLriN,Ð(

ianylgeriianyðup;)esëteivaguaøpotofortb,ariøpotordihL,N,Ð(

)esëteivagua

øknalapitliksmarsiagàsivrepriiainitumeþimilagápratokial

iarsiagiainituðriv

II

oinitmagoinitudiv()iakðimomuged

øtem04ikiianylounuajøièouilgypsøpotofortøsivriøpotordihP,U(

ianylgeriianyðup;)esëteivaguaøpotofortf,d,criøpotordihL,N,Ð(

ianydemøièoupal;)esëteivaguaøpotofortb,ariøpotordihN,Ð(

øièeivaguaøtnisuasun;)esëteivaguaianydem

magnirsuassusætisþuuaigli,iainitumeþimilag,iuipratokial

ri–esounydemøièouilgypsøtnisuasun,iarsiagiainituðriv

–esounydemøièeivaguaiarsiagiainimeþopiainiprud

III

oinitmagoþam()iakðimomuged

riøpotordihN,Ð(ianydemøièoupaløièoupal;)esëteivaguaøpotofortf,d,cøpotofortøsivriopotordihL(ianydem

ianydemøiðûrøsiv;)esëteivagua)esëteivaguaøpotordihPriU(

simogylàssëmialensënihcitsimilagsorsuassoisusætisþulëd

iainiprudriiainitumeþiarsiagiainimeþop

97

VI. KITI TEISËS AKTAI

MIÐKO DARBØ SAUGOS TAISYKLËS DT 1-96(Patvirtinta Miðkø ûkio ministerijos 1996 m. lapkrièio 25 d.

ásakymu Nr. 208 (Þin., 1996, Nr. 116-2733))

(Pagrindinës nuostatos)

Ðios taisyklës reglamentuoja pagrindinius miðko darbø (medþiø pjovimo,vëjavartø ir birþiø dorojimo, ástrigusiø medþiø nuleidimo, ðakø genëjimo, me-dþiø stiebø pjaustymo, medienos iðtraukimo, medienos krovimo á rietuves, trans-porto priemones ir iðkrovimo ið jø, miðko kultûrø, daigynø ir medelynø darbø,miðko gaisrø gesinimo ir kt.) saugos reikalavimus. Jos privalomos visiems fizi-niams ir juridiniams asmenims. Darbdaviams rengiant darbø saugos instrukci-jas, leidþiama ðiø taisykliø reikalavimus sugrieþtinti.

Asmenims, neturintiems reikiamos profesinës kvalifikacijos, su aiðkiai pa-stebimais fiziniais ar psichiniais negalavimais arba kai apie tokius negalavimuspraneða patys darbuotojai, nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos, taippat apsvaigus nuo alkoholio ar narkotiniø ir toksiniø medþiagø, neturint tamdarbui numatytø apsauginiø drabuþiø bei kitø apsaugos priemoniø, draudþia-ma leisti dirbti. Kiekvienas darbuotojas privalo bûti atsargus ir atidus, saugotisavo ir nekenkti kitø darbuotojø sveikatai. Atliekant medienos ruoðos ir pavo-jingus darbus, darbo vietose turi bûti pirmosios medicininës pagalbos vaistinë-lës.

Prieð medþiø pjovimà ant keliø ir takø 50–100 m nuo kertamos birþës dar-bo teritorijos statomi áspëjamieji darbø saugos þenklai.

Dirbant motopjûklu, turi bûti ne maþiau 2 asmenys. Asmeniniame ûkyjegali dirbti vienas asmuo, jeigu uþtikrinama reguliari antrojo asmens kontro-lë.

Draudþiama dirbti birþëje stipriai lyjant ar sningant, esant perkûnijai, tirð-tam rûkui, dûmams, prietemai, kai blogas matomumas, o ðlaituose – ir esantplikðalai, puèiant stipriam vëjui.

Medþiø pjovimo zonoje, ne maþesniu kaip dvigubas medþio aukðtis atstu-mu, iðkertami pavojingi medþiai, nulûþusios virðûnës, ðakos.

Medþiø leidimo kryptys kertant turi bûti: plynai – á iðkirstà plotà, ne ply-nai – á auganèiø medþiø tarpus.

Apie pjaunamà medá iðkertamas trakas ir pomiðkis, nugenimos þemutinësðakos, iðvalomi 4 m atsitraukimo takai 45º kampu nuo priešingos medþio lei-dimui krypties.

98

Prieð pradëdamas pjauti medá, pjovëjas turi ásitikinti, ar nëra pavojingojezonoje paðaliniø þmoniø.

Pjovëjas ir jo padëjëjas turi bûti prie pjaunamo medþio. Draudþiama ástri-gusá medá numuðti kitu leidþiamu medþiu. Pereinant ið vienos vietos á kità, pjûk-lo grandinë neturi suktis. Draudþiama pjauti laikant pjûklà aukðèiau peèiø. Mo-topjûklu leidþiama dirbti ne jaunesniem kaip 18 metø vyrams, turintiemsreikiamà kvalifikacijà ir jà patvirtinantá dokumentà. Draudþiama dirbti motop-jûklu be apsauginio ðalmo, veido ir akiø apsaugos, darbiniø pirðtiniø, darbiniøkelniø su specialia apsauga nuo ápjovimo. Kiti asmenys, dirbantys medienos ruo-ðos darbo vietose, privalo dëvëti ðalmus.

Prieð pradedant genëti, reikia patikrinti medþio padëtá. Jei medis gali nu-siristi ar nuslinkti, já reikia tvirtinti. Vienà medá gali genëti tik vienas darbinin-kas.

Genëjimo kryptis yra nuo medþio kamblio link virðûnës. Genëti galima kir-viais arba motopjûklais. Genint kirviais, reikia stovëti prieðingoje genimo stie-bo pusëje.

Draudþiama genëti apþergus medá, stovëti ant genimo medþio, ðakas nu-muðinëti kirviu ir lauþyti, bûti arèiau kaip 5 m nuo geninèio darbininko, genëtiðakas nuo medþio, kuris tuo pat metu pjaustomas. Pereinant prie kitø genimomedþio ðakø, pjûklà reikia laikyti kitoje stiebo pusëje arba ant stiebo.

Mediena traukiama valksmomis, miðko keliukais, kurie turi bûti 1 m pla-tesni uþ traktoriaus plotá ir 1,5 m, kai mediena traukiama, pakrauta á traukimotraktoriø.

Traukti medienà arèiau kaip per dvigubà medþio aukðtá nuo medþiø pjovi-mo vietos draudþiama. Uþkabinæs medienà, prikabinëtojas turi pasitraukti á ne-pavojingà zonà.

Draudþiama iðlaisvinti tarp kelmø, medþiø ar posûkyje ástrigusius bei su-linkusius stiebus ir ràstus, judant traktoriui arba esant átemptam lynui.

Draudþiama traukti medienà per uþðalusius vandens telkinius, vaþiuoti ati-darytomis kabinos durimis, krauti medienà vietose, kur nesaugu jà paimti.Traukti medienà traktoriais be kabinø draudþiama.

Kiekviena technikos priemonë turi bûti tvarkinga ir naudojama pagal pa-skirtá. Draudþiama dirbti su technikos ir saugos priemonëmis, kuriø naudoji-mo ar patikros galiojimo laikas pasibaigæs.

99

100

SUDERINTA

Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës 2004 m. rugpjûèio 23 d.

raštu Nr. (1.7-111)-SD-1357

PATARIMAI ATASKAITAI UÞPILDYTI

Miško savininkai kiekvienais metais iki vasario 1 dienos privalo pateikti re-gionø aplinkos apsaugos departamentams arba jø struktûriniams padaliniams(agentûroms, inspekcijoms, skyriams) statistines ataskaitas apie atliktus miško tvar-kymo ir naudojimo darbus uþ ataskaitinius metus (sausio–gruodþio mën.).

Statistines ataskaitas privalo pateikti miðko savininkai ar jø ágalioti asmenys.6 eilutëje medienos kiekis nenurodomas;12 eilutëje nurodomas medienos kiekis, kurá iðkirtæs miðko savininkas panau-

dojo savo reikmëms;13 eilutëje nurodomas medienos kiekis, kurá miðko savininkas iðkirtæs parda-

vë;15–16 eilutëse áraðomos atþeldintos kirtavietës, nurodomi jø atsiradimo me-

tai, plotas ir medþiø rûðis.17 eilutëje nurodoma, kokiame plote vykdyta miðko þeldiniø prieþiûra. Þel-

diniø prieþiûros darbai:- stelbianèios þolinës augmenijos paðalinimas purenant dirvà, ravint, ðienau-

jant, apmindant sausà þolæ rudená, purðkiant herbicidais aplink pasodintus me-delius, medeliø eilëse arba iðtisai;

- stelbianèios sumedëjusios augmenijos naikinimas jà iðkertant arba iš daliespurškiant arboricidais;

- sausinimo sistemos veikimo patikrinimas ir susidariusiø kamðèiø vagose irgrioveliuose paðalinimas pavasará uþmirkstanèiose augavietëse keletà metø po þel-diniø pasodinimo;

- paviršinio vandens nuleidimas;18 eilutëje áraðoma, kiek naujai áveista miðko dirbtiniu bûdu (miðko aikðtëse,

þemës ûkio paskirties þemëje, durpynuose ir pan.);20 eilutëje nurodoma prieðgaisriniø juostø pavojingu gaisrø periodu atnauji-

nimas, paðalinant visas degiàsias medþiagas, supuvusiø kelmø likuèius, sudþiûvu-sios þolës likuèius ir pan.;

21 eilutëje nurodomas pavirðinio vandens nuleidimas iðkasant griovius ar áren-giant vandens pralaidas ir pan.;

22 eilutëje nurodoma, kokiame miðko plote yra atlikti darbai, susijæ su rek-reacija, poilsiu, ir kiek iðleista lëðø;

23 eilutëje nurodoma, kiek metrø árengta naujø ir kiek suremontuota senøkeliø, taip pat kiek iðleista ðiems darbams lëðø.

101

FIZINIØ IR JURIDINIØ ASMENØ NETEISËTA VEIKAMIÐKUOSE PADARYTOS ÞALOS APLINKAI

ATLYGINIMO TVARKA(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. balandþio 12 d.

nutarimu Nr. 521 (Þin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845))

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisëta veika miðkuose padaræ þalà ap-linkai, privalo jà atlyginti arba, jeigu yra galimybë, atkurti aplinkos objekto bûk-læ. Padarytos aplinkai þalos dydis skaièiuojamas pagal ðios tvarkos priede nu-statytus fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika miðkuose padarytos aplinkaiþalos dydþio skaièiavimo ákainius.

2. Jeigu neteisëtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba suþalojami medþiai,ðios tvarkos priede nurodytas padarytos þalos dydis skaièiuojamas taikant ko-eficientà:

2.1. II brandumo grupës (pusamþiuose) medynuose – 1,1;2.2. III brandumo grupës (pribræstanèiuose) medynuose – 1,2;2.3. IV brandumo grupës (brandþiuose) medynuose – 1,3.3. Jeigu neteisëta veika miðkuose padaroma þala aplinkai, ðios tvarkos prie-

de nurodytas padarytos þalos dydis skaièiuojamas taikant koeficientà:3.1. pavirðinio vandens telkiniø apsaugos zonose – 1,1;3.2. pavirðinio vandens telkiniø pakranèiø apsaugos juostose ar ðlaituose,

kuriø polinkio kampas didesnis nei 100, – 1,2 (jeigu šlaitas, kurio polinkio kam-pas didesnis nei 100, sutampa su vandens telkinio apsaugos zona, padarytos þa-los dydis skaièiuojamas taikant koeficientà 1,2);

3.3. retøjø paukðèiø lizdavieèiø apsaugos zonose ir kurtiniø tuokvietëse – 1,2.4. Jeigu miðkas sunaikinamas ar suþalojamas já padegus, patvenkus ar ne-

atsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminëmis medþiago-mis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais terðalais bei at-liekomis, ðios tvarkos priede nurodytas padarytos þalos dydis skaièiuojamastaikant koeficientà 1,3.

5. Ieðkinius dël fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika miðkuose pada-rytos aplinkai þalos atlyginimo ástatymø nustatyta tvarka pateikia valstybiniaiaplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai miðkø pareigûnai.

6. Lëðos, ástatymø nustatyta tvarka iðieðkotos ið fiziniø ir juridiniø asmenøuþ neteisëta veika miðkuose padarytà aplinkai þalà, pervedamos á Lietuvos Res-publikos valstybës biudþetà.

___________________________

102

Fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika

miškuose padarytos þalos aplinkai

atlyginimo tvarkos

priedas

FIZINIØ IR JURIDINIØ ASMENØ NETEISËTA VEIKAMIÐKUOSE PADARYTOS ÞALOS APLINKAI DYDÞIAI

alaþiaknilpaatyradapesoukšiMsotyradapesoukšiM

iaiþdydsolaþiaknilpa

àmijoduanokðimtnaiþdieþap(satësieteN.1ømûrkriøiþdem)sutkasësietsuiènajoutnemalger:samijolaþusabrasaminikianusskotik,samitrikun

:esoukšimsëpurgI.1.1

siamitriksiaisianylp.1.1.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil002

siamitriksiaisianylpen.2.1.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil051

:esoukðimsëpurgII.2.1

siamitriksiaisianylp.1.2.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil051

siamitriksiaisianylpen.2.2.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil001

:esoukðimsëpurgIII.3.1

siamitriksiaisianylp.1.3.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil07

siamitriksiaisianylpen.2.3.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil04

:esoukðimsëpurgVI.4.1

siamitriksiaisianylp.1.4.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil04

siamitriksiaisianylpen.2.4.1 soneidemàrtem.buk1þuøtil02

:samijolaþrasaminikianønylëdzurkS.2

oinsedidriortem5,1arysanylëdzurksiak.1.2sëmeþeirpsnemsreks

ànylëdzurksàneivþuøtil051

snemsreksortem5,1ikiarysanylëdzurksiak.2.2sëmeþeirp

ànylëdzurksàneivþuøtil001

saminikianølaguaøinitsiavriøinisiav,øinigoU.3suinitsiavrisuisiav,sagoutnaknersamijolaþra

tnakialisenriudûbunitsielen(sulagua)sokravtsoisotytatsun

,øinigouàrtem.vk1þuøtil01sognadølaguaøinitsiavriøinisiav

samimërasamijolaþsëtolkapokðiM.4)àkravtàjàtytatsuntnaiþdieþap(

sëtolkapokðimàrtem.vk1þuiatil5

Pastaba. Plynuoju vadinamas toks kirtimas, kai iðkertami visi medynà ar jo dalá su-

darantys medþiai nepriklausomai nuo medyno amþiaus ir iðkertamo sklypo ploto arba

kai paliekamo po kirtimø medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2.

103

FIZINIØ IR JURIDINIØ ASMENØ NETEISËTA VEIKAMIÐKUOSE PADARYTOS ÞALOS MIÐKO VALDYTOJØ,

SAVININKØ IR NAUDOTOJØ MIÐKUI, TURTUI ARINTERESAMS ATLYGINIMO DYDÞIAI

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. balandþio 12 d.nutarimu Nr. 521 (Þin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845))

,øjotydlavokðimalaþatyradapesoukðiM

raiutrut,iukðimøjotoduanriøkninivas

smaseretni

okðimsolaþsotyradapesoukðiM

øjotoduanriøkninivas,øjotydlav

iaiþdydsmaseretniraiutrut,iukðim

rasamitrikunømûrkriøiþdemøiènaguA.1:itguasmeijsitnaiþdieleben,samijolaþus

ortem3,1(øinserotsrisnemsreksørtemitnec8.1.1)ejytðkua

soneidemàrtem.buk1þuøtil001

)ejytðkuaortem3,1(snemsreksørtemitnec7–4.2.1 àteneivþuøtil01

ortem3,1(snemsreksørtemitnec4iki.3.1suinsklatlabrisulkraksuryksði,)ejytðkua

àteneivþuiatil5

samitrikunøiþdemøièouilgypsøtikriøilge.4.1økað,smëtulgesmëtemajuanrismënidëlak

ityradiatomidieltnirutensamiðour

omivadrap)økaðøj(øiþdemøiðaniak

3,1(øinserotsrisnemsreksørtemitnec21.5.1iebøtravðirisamitrikunøilousuas)ejytðkuaortem

saminivasisapøþualði

soneidemàrtem.buk1þuøtil04

,tnagedapsamijolaþusrasaminikianusokðiM.2,iminguussitnaigleiaigrastaenabratnaiknevtap

,simogaiþdemsimënimehc,uinednavujoumaketunsiainilanumokrisiaininomarp,siatkudorpsotfan

:simokeiltaiebsialaðretsiainitiub

riøtem02–øièoupaløjøteikriøièouilgyps.1.2riøtem01–øièoupaløjøtðknimo,øinsenes

øinsenes

,soneidemàrtem.buk1þuøtil001,sodialðiominisegorsiagsënitkaf

-ðiomisieváokðimriomylavðiotolpsodialšiomivadivkiløiniradap,sodial

riøièoupaløjøteikiebøièouilgypsøtem02iki.2.2øinidleþokðimøièoupaløjøtðknimøtem01ikiemiavasiukðimesoutriks,esoupylksriesoutolp

itleþta

,ádemàtnikianusàneivkeikþuiatil5,sodialðiominisegorsiagsënitkaf

-ðiomisieváokðimriomylavðiotolpsodialðiomivadivkiløiniradap,sodial

okðimsaminikianusøkunidosriøkunijëS.3esounyledemriesounygiad

omivadrapøkunidosriøkunijësaniak

:esojicatnalpsaminikianusøkunidoS.4

øiþdemøinsenesriøtem01.1.4 ádemþuøtil006

øiþdemøtem01iki.2.4 ádemþuøtil003

ømûrk.3.4 àmûrkþuøtil001

104

riesoutolpøinidleþokðim,esoukðimsamivaneiÐ.5itleþtaiukðimesoutriks,esoupylks

àratkehàtuaneiðunþuøtil005

øinicamrofni,øplutsøiþribriøbir,ølatravK.6riøininhcetoib,øinicaerker,øinirsiagðeirp,ødnets

abrasaminidagusøinigneráokðimøtiksaminikianus

rianiakotnomerraomytatstaøjabraominidagusøjlëdøiniradap

sodialðiomivadivkilominikianus

,øilek,oþanerd,øivoirgominisuasokðiM.7abrasaminidagusøinigneráøinireniþni

saminikianus

rianiakotnomerraomytatstaøjabraominidagusøjlëdøiniradap

sodialðiomivadivkilominikianus

,suinidnirgaptnadkyvityradap,iamidieþaP.8:sumitrikokšimsuiniratinasriomydgu

onylounuajoinimiavasraoikšimoponitoguas.1.8saminikianusørûtlukokðimri

sodialðiomirûktaokðimsënitkaf

piat,ukialujoutytatsunsamylavðienøièeivatrik.2.8usisajobirsoiruk,øtsoujoièolpørtem03tap

,siailekomiþevðisoneidemrisimëþribsimokeiltaomitriksaminitðmalðþu

øtolpøtsrevþuraøièeivatriksënitkafsodialðiomylavði

105

MIÐKØ PRISKYRIMO MIÐKØ GRUPËMS TVARKA(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. rugsëjo 26 d.

nutarimu Nr. 1171 (Þin., 2001, Nr. 84-2931))

1. Ði tvarka reglamentuoja miðkø priskyrimà miðkø grupëms.2. Visi Lietuvos Respublikos miðkai nepriklausomai nuo nuosavybës for-

mos turi bûti priskirti miðkø grupëms. Miðkø grupës skirstomos á pogrupius.3. Miðkus grupëms Aplinkos ministerijos teikimu priskiria Lietuvos Res-

publikos Vyriausybë, tvirtindama miðkø priskyrimo miðkø grupëms sàraðus (to-liau vadinama – sàraðai).

4. Sàraðai rengiami vadovaujantis Miðkø priskyrimo miðkø grupëms nor-matyvais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Aplinkos ministe-rija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintus sàraðus parengia pri-skyrimo miðkø grupëms planus (toliau vadinama – planai). Planø mastelis –1:50000. Praktiniam naudojimui gali bûti rengiami ir stambesnio mastelio pla-nai.

5. Parengtus ir suderintus su Þemës ûkio ministerija sàraðus Aplinkos mi-nisterija teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

6. Aplinkos ministerija patvirtintus sàraðus ir planus pateikia Valstybineiaplinkos apsaugos inspekcijai, apskrièiø virðininkams, Aplinkos ministerijos re-gionø aplinkos apsaugos departamentams, miðkø urëdijoms, nacionaliniø ir re-gioniniø parkø direkcijoms, kitoms suinteresuotoms valstybës ir savivaldybiøinstitucijoms.

7. Sàraðai tikslinami:7.1. kai pakitæs miðkas nebeatitinka reikalavimø, numatytø miðkø grupei,

kuriai jis priskirtas, ar pakinta sàlygos, dël kuriø miðkas buvo priskirtas grupei;7.2. ásteigus naujas saugomas teritorijas ar pakeitus jø ribas, ar patvirtinus

saugomø teritorijø planavimo dokumentus;7.3. inventorizavus medþiais savaiminukais apaugusià ne miðko þemæ ir ðioje

þemëje áveistà miðkà.8. Aplinkos ministerija gautus pasiûlymus dël miðkø priskyrimo miðkø gru-

pëms patikslinimo per 1 mënesá apsvarsto, parengia patikslintø sàraðø projek-tus ir ne vëliau kaip per 4 mënesius nuo pasiûlymø gavimo patikslintus sàra-ðus teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

___________________________

106

.liE

.rN

ëpur

gøkði

Miai

pur

goP

sitriks

apënic

knuF

iavyt

amr

oN

.1.ëpurg

Iiainitavreze

Riakði

m

itoduan,itguaiailarûtans ukði

mitkilapiu

mykom

ris

mamiryt

smainilsko

msouj

øinibytslav,øtavrezerøinibytslav

sytnase,iakðim

øjirotiretognirotino

msorefsoib,øtavrezer

økrapesojirotiret

øiburypaøinitavrezer,øtavrezer

.2.ëpurg

IIsoilaicepS

seitri ksap:iakði

mø

metsisokE.

Aiakði

msoguaspa

øinitsuardiakði

m,øinigolodep,øinigolo

mletitnirkitþu-ooz-øininato b,øinigolooz,øininatob

,øinitsuardøiniteneg

okðim,øinigol

,øiladøinitsuard

øtikri

oiþdziavotðark,sëbytrev

sënigoloibso

moguasesoiruk

soikotsukði

møj

tnakialap,àmijoguasði

øtëlageij

àjicknufàið

dak,sëlkûbitkiltaiaisuaireg

,esouinigolodep,esouinigolomlet

sytnase,iakðim

-olooz-esouininatob,esouinigolooz,esouininatobøiðûr

øið,esouinitsuardesouiniteneg

okðim,esouinig

riesoukrap

esouinibytslavesouiènase,esouinitsuard

tappiat,esojirotiret

ognirotinom

sorefsoibesoiruk,esylad

øinitsuardøtik

rioiþdziavotðark

sëbytrevsënigoloib

somoguas

. 3ø

moguasoinit

magoiþdziavotðark

,øtkejbori

øinievubøilketði

sotmag

iakðim

øpylks

oinitmag

sumoguasitoguasði

samoguas,sutkejbo

oiþdziavotðarkøilketði

sotmag

sumoguas,senievub

soikotsukði

møj

tnakialap,supylksøtëlag

eijàjicknuf

àiðdak,sëlkûb

itkiltaiaisuaireg

oiþdziavotðarkoinit

magø

moguassytnase,iakði

mø

moguas,esonozsoguaspa

øjri

esojirotiretøtkejbo

øilketðisot

magesou

moguasri

esojirotiretøinievub

:sumivalakier

souiðlagapa

mairiksirP.esoupylks

imoguas

oratkeh5,0

piakinseþamiaineivap

)asonoz

soguaspaøj

riiatkejbooiþdziavotðark

oinitmag

imi

myþeij

teb,imairiksirpeniuipurgop

maiðisivi

mokiats

meijri

ejogaiþdem

sokravtokðim

;iamivalakier

soguaspaotke jbo

omaknitita

øtikri

sojicargim

ønûvyglëdsytnatnikiaineivap

)biatkejbo

oiþdziavotðarkoinit

magøièsaþeirp

øinitruk,sëteivadarønûvyg,sëteiv

mirep,sëteivadzil(,i

mairiksirpeniuipurgopmaið

)sëteivkoutønivretet

ris

meijri

ejogaiþdem

sokravtokðimi

mimyþ

eijteb

;samiþer

soguaspasatytatsun

samokiat

MIÐ

KØ

PR

ISK

YR

IMO

MIÐ

KØ

GR

UP

ËM

S N

OR

MA

TY

VAI

(Pat

virt

inta

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os V

yria

usyb

ës 2

001

m.

rugs

ëjo

26 d

. nu

tari

mu

Nr.

117

1 (Þ

in.,

2001

, N

r. 8

4-29

31))

107

–satolp

sulamini

møpylks

øilketðisot

magø

moguas)c

iaratkeh 3

.4ri

sorûjsojitla

Bøira

møiðru

Køiènarkap

iakðim

øiram

øiðruK

risorûj

sojitlaBitoguasði

ásuvamrofisus

ejoknilpaejoisuai

mitrari

sebytrevsenit

mag,ádziavotðarkojëv

risnednav

ounàþour

sëtnarkapsojizore

sojitlaB

ounuilotoun

ortemolik

1sytnase,iakði

m01iki(iþa

M.sëtnarkapøira

møiðru

Kri

sorûjsënibir

ortemolik 1

tnasytnase,iakði

m)øratkeh

01piakinsedi

D.iuipurgopmaiði

mairiksirp,sojinilái

motsriks,sojinilsënibir

tnasytnase,iakði

møratkeh

simobir

øpylkssilad

.5iainizoreðeirp

iakðim

risnednav

ou námeþovriditoguaspa

sojesonitëkitiaisuaibal

sojizoreojëv

esoteivo

midarista

soiruk,esëvoteivesoiknalapiajizore

sytnase,iakðim

øiþdraksri

øbuad)a:sui

myþopsouiðlagap

somairiks

,øinëlsøipu

oiþdylounoinsedid

ri051

sûtats,iatialð,sovugar

)b;iatialðøiniklet

snednavøtik

riøreþe

rairivta,imotsupiavgnel

)c;soteivøþuailðoun

onoigeroinitsrak

)d;ianylëmsi

majouvitlukersula

miniM.së

meþsëpurg

VIønoz

otsraksuavysnetni

oiðtnajou

mroF.saratkeh1

–satolp

økðim

øið01–5

ria

madedirpøtialð

eirp,supylksoipurgop

siladënitialððeirp

oièolpørte

m

.6.ëpurg

IIsoilai cepS

iakðim

seitriksapiainicaerke

R.B

iakðim

iakrapokði

msenicaerker

sënemousivitniknet

saiknalap,sagylàsityra dus,semkier

,iumijoièðkiavisap,iu

mzirut,iuisliopialkieviatik

riienirûtluk,iutropssolkiev

soiðitniþam

utrak,ejotmag

øiðitoguasðiriiaknilpaákievop

àgnilaþà

mulibatsøkði

m

usiakðimi

majoduans

mëmkier

sënemousiv,iuisli op

-ajouiþavirp(arûtkurtsarfni

riagnará

amaknitita

omijëvots

øilibomotua

rioisliop,siailek

siaisiam

omijënidils,øièarivd,o

mijoièðkiavisap,simëletðkia

,siaimidûlpap,si

moteivøinigner

øinisam,siakat

sulamini

M.)siainitatsri

agnaráatriksiuisliop

airiavá.iaratkeh 3

–iuipurgopmaiðitriksirp

satolpsitnase

agnaráatëni

mus

–sadnirgap

omiryksir

Pokði

mitnitrivtapakravt

ajàtytatsunabra

sakrapokði

møinibytsla

V.iatnemukod

omivanalp

sojirotiretokrap

iakðim

ønozøinicaerker

økrap

108

.liE

.rN

ëpur

gøkði

Miai

pur

goP

sitriks

apënic

knuF

iavyt

amr

oN

.7iakði

møtroruk

,ønednavøinilareni

mitoguasði,àknilpa

øjri

suilketðiovrup

ojomodyg

sotmag

otroruksaisà

modygsatik

saiknalap,sagylàsityradus,sebytrevitûb

)smajotyknal(

smajotoduan

otroruksukði

mitykiatirpiailamiska

m,ejotmag

àmulibats

øjitoguasðiutrak,iulskit

maið

iakšim

syt naseesonoz

soguaspaII

riI

øtroruk

.8iakði

møtsei

m,senicaerker

øjotnevygøtsei

mitniknetityradus,se

mkiersoneigih

risojiratinas

smainisa

m,iajicaerkersaiknalap,sagylàs

,àroøtsei

mitninyrg,ejotmag

smainigner

riitoumrof,àdziavánitetse

øjitniregsunyde

msuisuai

maknitmatitykialap

øtseim

suryksði,iakðim

sytnaseesojirotiret

øtseim

ris ukrap

okðim,suinitsuard

suiènaseesojirotiret

sukðim

suinizoreðeirp

.9iainicaerker

iapylksokði

mmap

murtsuikierop

sënemousivitniknet

-ijoièðkiavisap,ejotmagiu

mivaisliop,iaiðanap

riiumivalkyvots,iutrops,s

mam

itkiltas

mojicknufs

moiðsukði

mitykiatirp

-keh05ikiiuisliop

maivysnetniimajoduaniakðicidart

,esëreþeap(esëteivaislio p

esënitkafiapylksokði

mørat

-idiaþ(àgnará

àmaikier

esoiènirut,)rutikri

esouipuap)iaiðanap

riseteivalkyvots,sui

midûlpap,seletðkiaø

m

.01.ëpurg

IIIiainiguasp

Aiakði

m

øinitsuardiakði

m,øinigolofro

moeg,øinigoloegitnirki tþupiat,øinitsuard

øinirûtluk,øinifargordihruk,øilad

øinitsuardoiþdziavotðark

tap,àguaspa,øibytrev

øinigoloibarën

eijdak,sëlkûb

soikotsukði

mitykialaputrak,sajicknuf

saiðitkiltaøtëlag

àneidemi

madoukudorp

,esouini golofromoeg,esouinigoloeg

sytnase,iakðim

øið,esouinitsuardesouinirûtluk,esouinifargordih

esouinibytslavesouiènase,esouinitsuard

øiðûrpiat,esojirotiret

ognirotinom

sorefsoibri

esoukraparën

esoiruk,esyladøinitsuard

oiþdziavotðarktap

øibytrevøinigoloib

.11øinibytslav

økrapønoz

øiniguaspaiakði

m

risolkiev

suagomþ

àmaigienit niþa

mus-ytslavákievop

øtkejbosorûtkurtsarfni

-nav,øinitsuard,øtavrezerøkrap

øinibàneide

mitoukudorpriiaknilpa

øned

esotytatsunejudiv

økrapøinibytslav

sytnase,iakðim

esonozsoguaspa

109

.21-er

øinibytslavri

øtavrezøinibytslav

soguaspaøkrap

iakðim

ønoz

riøtavrezer

øinibytslavitnirkitþusoknilpa

so isuaimitra

økrapøinibytslav

oiþdziavotðarkri

øibytrevøinit

magàneide

mitoukudorp,àmulibats

øinibytslavri

øtavrezerøinibytslav

sytnase,iakðim

esonozsoguaspa

økrap

.31ølky

magønoz

øiniratinasiakði

m

øiènaiðretàj

sagylàsso knilpaitnireg

itoukudorp,esonozoikievop

ølkymag

àneidem

.esonozsoguaspa

sëniratinasølky

magsytnase,iakði

mla gap

somotatsun

sonozsoguaspa

sëniratinaSsu

mivalakiersojiretsini

msoguaspa

sotakievS

.41sëniguaspa

øileksënite tse

riiakði

msë

mðkier

uirûiþopuinitetseitoguasði

øilekapri

sunydem

suisuaignitrevøilek

omsie

suavysnetniádzia votðarkàneide

mitoukudorp,ejoknilpa

ørtem 001iki

sytnaseimairiksirpiuipurgop

maiðokði

møilek

otðarkri

øinilartsigam

ounuilotoun

raønypeil,ønyvelk,ønylouþà

)a:aryesouiruk,iapylks

,ønyðup)b;esëteivagua

esosivøiènagua ,ønyde

muam

riesëteivagua

)L,

N,Ð(esongërd

riesosuas

øiènaguaørte

m05

øiènase,ønydem

)c;ætrevænitetse

øièniruto

mijëvotsøilibo

motuara

oisliopoun

uilotounsi

mobirøpylks

samakeilta

samiryksir

P.øiletðkia

.51økual

iainiguaspaiakði

m

seniteiviuikûsë

meþsaiknalapityradus

ojëvoun

sukualitoguas,sagylàsota

milkitoukudorp,sojizore

snednavri

àneidem

økualsytnakeilta,iakði

moiþdziavotðarkorga

isiv)a:i

mairiksirps

meiJ.sajicknufseniguaspa

ønemduan

oikûsë

meþprat

)oratkeh1iki(iaineivap

,iakðimiaineivap

øratkeh5–1,1

)b;iakðim

æpretisáokði

møratkeh

5piak

oin sedidoisuai

mitraoun

øþam

sëpurg)c;ørte

m004

piakuaiguad

ælotunajiðriven

satolpsardneb

øiruk,økðim

)øratkeh5ik i(

piaksinseþa

men

–sa

mutstaoivasuprat

o,øratkeh01

ørtem 001

.61iainilkës

okðim

ianydem

,àdnofonegønyde

møgnitre vitoguasði

sojickelesokði

msunyde

mitoduanriiu

miniguaðiøne

mdosø

maknit,iartëlpàneide

mitoukudorp

sëtsykninilkëssënickelesitriksirp,ianyde

miainilkëss

makðim

øtkejbo

110

.liE

.rN

ëpur

gøkði

Miai

pur

goP

sitriks

apënic

knuF

iavyt

amr

oN

.71øiniklet

snednavønoz

soguaspaiakði

m

,àmiþer

oigyløini klet

snednavitykialapounitoguas(

sumivaryvs

ojitniþam

ounsuiniklet

snednavitoguas,)øinyvtopàneide

mitoukudorpri

soðrat

ønozsoguaspa

øinikletsnednav

sytnase,iakðim

smonoz

soguaspaøiniklet

snednaV.esojirotiret

sutytats unsojiretsini

msoknilp

Alagapa

mairiksirpsu

mivalakier

.81.ëpurg

VIiakði

miainikÛ

rioikû

seilaðitkeitiamaikuart repen

sitnakialàneide

ms

mëmkier

øjotnevygri

ømivalakier

soguasoknilpaitykialap,àroitylav,økði

mtnanilaunen

ágylsnednav

oinitnurg

smëpurg

økðim

III–Iitriksirpen,iakðimitikisiv

111

MIÐKØ SAVININKØ ATSAKOMYBË PAGALADMINISTRACINIØ TEISËS PAÞEIDIMØ KODEKSÀ

Miðkø savininkai, paþeidæ Miðkø ástatymà, Privaèiø miðkø tvarkymo ir nau-dojimo nuostatus ir kitus teisës aktus, baudþiami administracine tvarka, kuriànumato ðie administraciniø teisës paþeidimø kodekso straipsniai:

519 straipsnis. Valstybinæ aplinkos apsaugos ir miðkø kontrolæ vykdanèiøpareigûnø teisëtø nurodymø nevykdymas.

Valstybinæ aplinkos apsaugos ir miðkø kontrolæ vykdanèiø pareigûnø tei-sëtø nurodymø paðalinti aplinkos apsaugos ir miðkø naudojimo, atkûrimo ir ap-saugos reikalavimø paþeidimus nevykdymas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 100iki 200 litø ir pareigûnams – nuo 300 iki 600 litø.

60 straipsnis. Neteisëtas miðkø þemës naudojimas.Pastatø, statiniø statymas miðkø þemës sklypuose, taip pat ðiø sklypø nau-

dojimas kitiems tikslams be reikiamo leidimo uþtraukia baudà pilieèiams nuo250 iki 500 litø ir pareigûnams – nuo 500 iki 1 000 litø.

61 straipsnis. Miðkotvarkos projektø sudarymo ir tvirtinimo, miðko nau-dojimo, medienos gabenimo reikalavimø, apvaliosios medienos matavimo, ap-skaitos ir þenklinimo tvarkos paþeidimas.

Birþiø atrëþimas ir medþiø atrinkimas bei þenklinimas kirtimui paþeidþiantbirþiø atrëþimo, pagrindiniø, ugdymo ir sanitariniø kirtimø, privaèiø miðkø tvar-kymo ir naudojimo nustatytà tvarkà, taip pat medienos ruoðos, gabenimo, miðkoiðtekliø naudojimo tvarkos paþeidimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 200 iki500 litø ir pareigûnams – nuo 400 iki 1 000 litø.

Specialiøjø þemës ir miðko naudojimo sàlygø, nurodytø þemës nuosavybësdokumente ar miðkotvarkos projekte, paþeidimas miðko þemëje uþtraukia baudàpilieèiams nuo 200 iki 500 litø ir pareigûnams nuo 400 iki 1 000 litø.

621 straipsnis. Savavaliðkas medþiø ir krûmø kirtimas, naikinimas arbaþalojimas privaèiuose miðkuose.

Savavaliðkas medþiø ir krûmø kirtimas, naikinimas arba þalojimas privaèiuo-se miðkuose uþraukia administracinæ baudà priklausomai nuo iðkirsto medþiøir krûmø kiekio: iki 10 ktm medþiø ir krûmø – bauda nuo 200 iki 400 litø, nuo10 iki 100 ktm – nuo 2 000 iki 4 000 litø, nuo 100 iki 300 ktm – nuo 5 000 iki10 000 litø, nuo 300 iki 500 ktm – nuo 10 000 iki 15 000 litø, daugiau nei 500ktm – nuo 15 000 iki 30 000 litø. Visais atvejais administracinë bauda skiriamasu paþeidimo árankiø ir priemoniø konfiskavimu ar be konfiskavimo bei su ið-kirstos medienos konfiskavimu.

Kai ðià paþaidà padaro asmuo, jau baustas uþ ðiame straipsnyje numatytus

112

paþeidimus, nuobauda dar grieþtesnë. Kai iðkertama, sunaikinama ar suþalo-jama medþiø ar krûmø: iki 10 ktm – bauda nuo 500 iki 1 000 litø, nuo 10 iki100 ktm – nuo 4 000 iki 8 000 litø, nuo 100 iki 300 ktm – nuo 30 000 iki 40 000litø, nuo 300 iki 500 ktm – nuo 40 000 iki 50 000 litø, daugiau nei 500 ktm –nuo 50 000 iki 60 000 litø. Visais atvejais su bauda taikomas ir paþeidimo pa-darymo árankiø, priemoniø bei neteisëtai iðkirstos medienos konfiskavimas.

622 straipsnis. Savavaliðkai iðkirstø medþiø ir krûmø, augusiø miðko þe-mëje, ištraukimas arba išveþimas (be leidimo).

Pagal ðá straipsná baudþiama, kai savavaliðkai iðtraukiama arba iðveþama:iki 10 ktm medþiø ar krûmø medienos – nuo 200 iki 400 litø bauda, nuo 10 iki100 ktm – nuo 2 000 iki 4 000 litø, nuo 100 iki 300 ktm – nuo 5 000 iki 10 000litø, nuo 300 iki 500 ktm – nuo 10 000 iki 15 000 litø, daugiau nei 500 ktm –nuo 15 000 iki 30 000 litø. Visais atvejais bauda skiriama su traukimo ar iðve-þimo priemoniø konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kai ðià paþaidà padaro asmuo, jau baustas uþ ðiame straipsnyje numatytuspaþeidimus, nuobaudos dar grieþtesnës. Kai savavaliðkai iðtraukiama arba iðve-þama: iki 10 ktm medþiø ir krûmø medienos – bauda nuo 500 iki 1 000 litø, nuo10 iki 100 ktm – nuo 4 000 iki 8 000 litø, nuo 100 iki 300 ktm – nuo 30 000 iki40 000 litø, nuo 300 iki 500 ktm – nuo 40 000 iki 50 000 litø, daugiau nei 500ktm – nuo 50 000 iki 60 000 litø. Visais atvejais bauda skiriama su traukimo ariðveþimo priemoniø konfiskavimu.

63 straipsnis. Savavaliðkas miðko þeldiniø ir jaunuolyno naikinimas arbaþalojimas.

Savavaliðkas pomiðkio, miðko þeldiniø, sëjinukø arba sodinukø miðko dai-gynuose bei plantacijose, taip pat savaiminës kilmës jaunuolynuose, skirtuosemiðkui atkurti, naikinimas arba þalojimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 50iki 100 litø ir pareigûnams – nuo 100 iki 300 litø.

64 straipsnis. Miðko iðtekliø naudojimo ir jø atkûrimo paþeidimas.Pagrindiniø kirtimø patvirtintos metinës birþës neteisëtas virðijimas uþtrau-

kia baudà pilieèiams nuo 100 iki 300 litø ir pareigûnams – nuo 200 iki 500 litø.Miðkø neatkûrimas per Lietuvos Respublikos miðkø ástatymo nustatytus ter-

minus uþtraukia baudà proporcingai uþ kiekvienà neatkurtà miðko hektarà pi-lieèiams po 500 litø ir pareigûnams po 800 litø. Ta pati veika, padaryta asmens,bausto administracine nuobauda uþ ðio straipsnio antrojoje dalyje numatytà pa-þeidimà uþtraukia baudà proporcingai uþ kiekvienà neatkurtà miðko hektaràpilieèiams po 1 000 litø ir pareigûnams – po 1 500 litø.

Iðkirsto ar kitaip sunaikinto miðko sklypo neatkûrimas Lietuvos Respubli-kos miðkø ástatymo nustatytomis medþiø rûðimis uþtraukia baudà pilieèiams uþneatkûrimà puðimis, uosiais, klevais ar liepomis nuo 50 iki 100 litø, uþ neatkû-

113

rimà àþuolais – nuo 100 iki 200 litø ir pareigûnams uþ neatkûrimà puðimis, uo-siais, klevais ar liepomis – nuo 100 iki 200 litø, uþ neatkûrimà àþuolais – nuo200 iki 400 litø.

65 straipsnis. Ðienaujamø pievø ir ganyklø gadinimas miðkø þemëje ir sa-vavaliðkas ðienavimas bei gyvuliø ganymas.

Savavaliðkas ðienavimas ir gyvuliø ganymas miðkuose ir miðku neapaugu-sioje þemëje uþtraukia baudà pilieèiams nuo 50 iki 100 litø ir pareigûnams –nuo 100 iki 200 litø.

68 straipsnis. Savavaliðkas miðko paklotës naikinimas, þalojimas ar rin-kimas.

Savavaliðkas miðko paklotës naikinimas, þalojimas ar rinkimas uþtraukiabaudà pilieèiams nuo 50 iki 100 litø ir pareigûnams –nuo 150 iki 300 litø.

69 straipsnis. Iðlauþø, iðvartø ir nukirstø medþiø pasisavinimas.Iðlauþø ir iðvartø pasisavinimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 25 iki 50

litø ir pareigûnams – nuo 50 iki 100 litø.Nukirstø medþiø pasisavinimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 250 iki 500

litø, pareigûnams – nuo 500 iki 1 000 litø.71 straipsnis. Sausinimo grioviø, drenaþo sistemø ir kitokiø miðko árengi-

niø naikinimas arba gadinimas miðko þemëje.Sausinimo grioviø, drenaþo sistemø ir kitokiø miðko árenginiø naikinimas

arba gadinimas miðkø þemëje uþtraukia baudà pilieèiams nuo 50 iki 100 litø irpareigûnams – nuo 150 iki 300 litø.

72 straipsnis. Miðkø, þemës ir saugomø teritorijø riboþenkliø, kvartaliniøstulpø ir þenklø, informaciniø stendø, prieðgaisriniø ir rekreaciniø árenginiøgadinimas, naikinimas ar savavaliðkas perkëlimas.

Miðkø, þemës ir saugomø teritorijø riboþenkliø, kvartaliniø stulpø ir þen-klø, informaciniø stendø, prieðgaisriniø ir rekreaciniø árenginiø gadinimas, nai-kinimas ar savavaliðkas perkëlimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 100 iki 500litø ir pareigûnams – nuo 150 iki 750 litø.

74 straipsnis. Skruzdëlynø naikinimas arba þalojimas.Skruzdëlynø naikinimas arba þalojimas uþtraukia baudà pilieèiams nuo 50

iki 100 litø ir pareigûnams – nuo 150 iki 300 litø.77 straipsnis. Prieðgaisrinës miðkø apsaugos reikalavimø paþeidimas.Prieðgaisrinës miðkø apsaugos reikalavimø paþeidimas uþtraukia baudà pi-

lieèiams nuo 50 iki 100 litø ir pareigûnams – nuo 150 iki 300 litø.Miðko naikinimas arba þalojimas já padegant arba nerûpestingai elgiantis

su ugnimi, taip pat kitoks prieðgaisrinës miðkø apsaugos reikalavimø paþeidi-mas, sukëlæs miðko gaisrà arba jo iðplitimà uþtraukia baudà pilieèiams nuo 500iki 1 000 litø ir pareigûnams – nuo 1 000 iki 2 000 litø.

114

771 straipsnis. Miðko sanitarinës apsaugos reikalavimø paþeidimas.Miðko sanitarinës apsaugos reikalavimø paþeidimas uþtraukia baudà pilie-

èiams nuo 50 iki 200 litø ir pareigûnams – nuo 100 iki 300 litø.Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda uþ

ðio straipsnio pirmojoje dalyje numatytà paþeidimà uþtraukia baudà nuo 500iki 1 000 litø.

115

KOMPENSACIJØ PRIVATAUS MIÐKO SAVININKAMS IRVALDYTOJAMS, KURIØ VALDOSE STEIGIAMA NAUJA

SAUGOMA TERITORIJA, KEIÈIAMAS ESAMOS SAUGOMOSTERITORIJOS STATUSAS ARBA NUSTATYTI VEIKLOSAPRIBOJIMAI REALIAI SUMAÞINA GAUNAMÀ NAUDÀ

ARBA UÞDRAUDÞIA ANKSÈIAU VYKDYTÀ VEIKLÀ,APSKAIÈIAVIMO IR IÐMOKËJIMO TVARKOS APRAÐAS

(Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. gruodþio 3 d.nutarimu Nr. 1578 (Þin., 2004, Nr. 177-6554))

(Pagrindinës nuostatos)

Ðis apraðas reglamentuoja kompensacijø apskaièiavimà ir iðmokëjimà pri-vataus miðko savininkams ir valdytojams, kuriø valdose steigiama nauja sau-goma teritorija, keièiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatytiveiklos apribojimai realiai sumaþina gaunamà naudà arba uþdraudþia anksèiauvykdytà veiklà. Ðis apraðas netaikomas apskaièiuojant ir iðmokant kompensa-cijas privataus miðko savininkams ir valdytojams, kai steigiant saugomas teri-torijas ar keièiant jø ribas þemë paimama visuomenës poreikiams. Ðiuo atvejukompensacijos iðmokamos laikantis Praðymø paimti þemæ visuomenës porei-kiams pateikimo bei nagrinëjimo ir su þemës paëmimu susijusiø nuostoliø at-lyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës.

Kompensacijos pagal ðá apraðà apskaièiuojamos ir mokamos praðymus patei-kusiems privataus miðko savininkams ar valdytojams, kuriø valdose saugoma te-ritorija ásteigta, jos statusas pakeistas ir kuriø gaunama nauda realiai sumaþëjaarba uþdraudþiama anksèiau vykdyta veikla dël to, kad nustatomi ðie apribojimai:

• uþdraudþiami pagrindiniai miðko kirtimai, kai privataus miðko savinin-kas ar valdytojas patiria nuostolius, prilygstanèius brandaus medyno lik-vidinës medienos vertei;

• nustatomas papildomas reikalavimas visam laikui palikti neiðkirstà tamtikrà dalá brandaus medyno likvidinës medienos, kai privatus miðko sa-vininkas ar valdytojas patiria nuostolius, prilygstanèius paliekamos neið-kirstos likvidinës medienos vertei;

• padidinamas pagrindiniø miðko kirtimø amþius, kai vëlesniam laikui ati-dedamas brandaus medyno likvidinës medienos iðkirtimas ir pajamø uþparduotà medienà gavimas ir tolesnis investavimas;

• uþdraudþiamas pagrindinio plyno miðko kirtimo bûdas arba sumaþina-mas leistinas pagrindinio plyno miðko kirtimo birþës plotas ar plotis, kaidalis brandaus medyno likvidinës medienos turi bûti paliekama neiðkirs-

116

ta ir vëlesniam laikui atidedamas pajamø uþ ðià medienos dalá gavimasir tolesnis investavimas.

Prašymai išmokëti kompensacijà uþ pagrindiniø miðko kirtimø uþdraudimàarba pagrindiniø miðko kirtimø amþiaus padidinimà pateikiami, kai medynas pa-siekia pagrindiniø kirtimø amþiø arba galiojusá iki apribojimø nustatymo pagrin-diniø miðko kirtimø amþiø, jeigu nustatant apribojimus toks amþius padidintas.

Praðymai iðmokëti kompensacijà uþ pagrindinio plyno miðko kirtimo bûdouþdraudimà, leistino pagrindinio plyno miðko kirtimo birþës ploto ar ploèio su-maþinimà arba nustatytà papildomà reikalavimà visam laikui palikti neiðkirstàtam tikrà dalá brandaus medyno likvidinës medienos pateikiami, kai ávykdomimiðko kirtimai, laikantis nustatytø naujø veiklos apribojimø. Jei dël saugomo-je teritorijoje nustatytø veiklos apribojimø miðko valdoje esantis brandus me-dynas turi bûti iðkertamas daugiau nei per 2 kirtimo atvejus, praðymas iðmo-këti kompensacijà turi bûti pateikiamas kiekvienàkart ávykdþius kirtimà.

Kad kompensacijos uþ nustatytus veiklos apribojimus privataus miðko sa-vininkams ar valdytojams bûtø iðmokëtos kitais metais, praðymus iðmokëti jieturi pateikti ne vëliau kaip iki einamøjø metø balandþio 1 dienos. Praðymasiðmokëti kompensacijà pateikiamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos ap-saugos departamentui pagal miðko valdos buvimo vietà. Kartu su praðymu ið-mokëti kompensacijà privataus miðko savininkas ar valdytojas turi pateikti Ne-kilnojamojo turto registro centrinio duomenø banko informaciná iðraðà, miðkovaldymo teisæ patvirtinantá dokumentà ir patvirtintà miðko valdos, kurioje nu-statyti veiklos apribojimai, miðkotvarkos projektà. Kompensacijai apskaièiuotireikalingus duomenis nustato miðkotvarkos projekto rengëjas.

Kompensacija apskaièiuojama dabartine verte pagal susidaranèius pajamønuostolius:

• kaip vienkartinë kompensacija – uþ nustatytà draudimà vykdyti pagrin-dinius miðko kirtimus arba nustatytà papildomà reikalavimà visam lai-kui palikti neiðkirstà tam tikrà dalá brandaus medyno likvidinës medie-nos, kompensuojant negautas uþ likvidinæ pajamas, kurios bûtø gautosrealizavus ðià medienà, jeigu apribojimai nebûtø nustatyti;

• kaip kasmetinë kompensacija – uþ pagrindiniø miðko kirtimø amþiauspadidinimà, pagrindinio plyno kirtimo bûdo uþdraudimà ar leistino pa-grindinio plyno kirtimo birþës ploto ar ploèio sumaþinimà, apskaièiuo-jant jà kaip vidutines komerciniø bankø uþ ilgalaikius teminuotus indë-lius mokamas palûkanas, kurios bûtø gautos komerciniame bankelaikant lëðas, gautas uþ realizuotà medienà, jeigu apribojimai nebûtø nu-statyti. Kasmetinë kompensacija mokama tiek metø, kiek metø atide-damas medienos brandþiame medyne iškirtimas.

117

TURINYS

ÁVADAS ......................................................................................................................... 3

I. PAGRINDINIAI TEISËS AKTAI .......................................................................... 4Lietuvos Respublikos miðkø ástatymas .............................................................. 4

Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatai .......................................... 22

II. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS ....................................................................... 30

III. MIŠKO KIRTIMAS ........................................................................................... 31Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarkos apraðas ............................................. 31

Kirstinø medþiø þenklinimo privaèiuose miðkuose tvarkos apraðas ........... 40

Birþiø atrëþimo ir ávertinimo taisyklës ............................................................ 43

Miðko kirtimo privaèiose valdose, kurioms nëra sudarytas miðkotvarkosprojektas, tvarkos apraðas ................................................................................. 51

Privaèiuose miðkuose pribræstanèiø medynø ir brandþiø bei perbrendusiømedþiø nebrandþiuose medynuose pagrindiniø kirtimø tvarka .................. 54

Pagrindiniø miðko kirtimø taisyklës ................................................................ 57

Miðko ugdymo kirtimø taisyklës ...................................................................... 59

Privatizuojamø miðkø kirtimo tvarka .............................................................. 61

Miðkø iðkirtimo technologinëms ir gamybinëms miðkø ûkio reikmëmstvarka ................................................................................................................... 64

Apvaliosios medienos, pagamintos privaèiuose miðkuose, gabenimo tvarkosapraðas ................................................................................................................. 66

Savavaliðkai iðkirstø medþiø ir krûmø, augusiø miðko þemëje, irpagamintos apvaliosios medienos iðtraukimo arba išveþimo tvarka ........... 70

Miðko þemës pavertimo kitomis naudmenomis tvarka ................................ 73

IV. MIÐKO ATKÛRIMAS IR ÁVEISIMAS ............................................................ 76Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatai ............................................................. 76

Miðko áveisimo ne miðko þemëje taisyklës ..................................................... 78

V. MIŠKO APSAUGA ............................................................................................... 82Miðko sanitarinës apsaugos taisyklës .............................................................. 82

Miðkø prieðgaisrinës apsaugos taisyklës ......................................................... 90

VI. KITI TEISËS AKTAI ......................................................................................... 97Miðko darbø saugos taisyklës DT 1-96 ........................................................... 97

Privataus miðko naudojimo ir tvarkymo statistinë ataskaita ....................... 99

Fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika miðkuose padarytos þalosaplinkai atlyginimo tvarka .............................................................................. 101

Fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika miðkuose padarytos þalosmiðko valdytojø, savininkø ir naudotojø miðkui, turtui ar interesamsatlyginimo dydþiai ............................................................................................ 103

118

Miðkø priskyrimo miðkø grupëms tvarka ..................................................... 105

Miðkø priskyrimo miðkø grupëms normatyvai ............................................. 106

Miðkø savininkø atsakomybë pagal Administraciniø teisës paþeidimøkodeksà .............................................................................................................. 111

Kompensacijø privataus miðko savininkams ir valdytojams, kuriø valdosesteigiama nauja saugoma teritorija, keièiamas esamos saugomos teritorijosstatusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumaþina gaunamànaudà arba uþdraudþia anksèiau vykdytà veiklà, apskaièiavimo iriðmokëjimo tvarkos apraðas ............................................................................ 115

119

120

MIÐKO SAVININKUIprivaèiø miðkø tvarkymà

reglamentuojantys dokumentai

Tiraþas 2 100 egz. Uþsakymas 215

Iðleido Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Spausdino BÁ UAB „Baltijos kopija“

Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius