Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų...

METODINĖS REKOMENDACIJOSNEVALSTYBINIAMS

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIOUGDYMO PROGRAMŲ

TEIKĖJAMS

TURINYS

1

ĮVADAS V.Gražienė ……………………………………………………….……………………4

I. NEVALSTYBINIŲ IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS…………………….……………..6

1.1. Būdai fiziniams ir juridiniams asmenims steigti/pertvarkyti nevalstybinę įstaigą, teikiančią ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (įstaigos steigimo formos) O. Pacevičienė......................6

1.2. Įstaigos steigimo/pertvarkos tvarka. Teisės aktai ir nuostatos, kuriomis būtina vadovautis. Įstaigos steigimo dokumentai. O. Pacevičienė.................................................................................7

1.3. Įstaigos, įstaigos filialo steigimo ir registravimo dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui, kitiems registrams ir notariniai veiksmai S. Maželis .......................................................20

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS SĖKMĘ UŽTIKRINANTYS VEIKSNIAI .....................................30

2.1. Ugdymo kokybę įtakojantys veiksniai: ugdymo aplinka, vaikų sveikatos užtikrinimas, personalas S. Maželis, R. Rimkienė..................................................................................................30

2.2. Materialiųjų išteklių telkimo ir valdymo aspektai: verslo planas ir kiti rentabilios įstaigos veiklą užtikrinantys veiksniai. S. Maželis, R. Rimkienė..............................................................................36

III. NEVALSTYBINIŲ IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ TEIKĖJŲ UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS ...........................................43

3.1. Šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio samprata V.Gražienė .......... 43

3.2. Ugdymo turinio programos rengimą įtakojantys veiksniai (reikalavimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos rengimui, ugdymo turinio formavimo alternatyvos) V.Gražienė

IV. PRIEDAI...................................................................................................................................56

1. Įstaigos steigimo sutarties pavyzdys. O.Pacevičienė....................................................................57

2. Įstaigos veiklos įstatų pavyzdys O.Pacevičienė............................................................................60

3. Verslo plano pavyzdys R.Rimkienė...............................................................................................66

4. Ugdymo programos pavyzdys R.Rimkienė....................................................................................77

5. Juridinio asmens steigimo dokumentų sudarymo, notarinių veiksmų atlikimo ir registravimą bei kitus veiksmus nurodantys duomenys. S. Maželis..........................................................................100

6. Teisės aktų sąrašas O.Pacevičienė..............................................................................................109

7. Panaudotos literatūros sąrašas, internetinės nuorodos................................................................112 8. Rekomenduojamos literatūros sąrašas, internetinės nuorodos ................................... .............113

ĮVADAS

Lietuvoje vyrauja valstybinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektorius, kuris teikia gana unifikuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bei kitas paslaugas,

2

reikalingas ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms. Valstybė iki šiol menkai skatino privačių asmenų dalyvavimą steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, organizuojant jų veiklą. Buvo skiriama per mažai valstybės ir savivaldybių dėmesio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai bei paslaugų įvairovei. Dėl šių priežasčių šalyje pastebimos tik atskirų asmenų iniciatyvos steigti nevalstybinius darželius. Steigėjams stinga ne tik valstybės finaninės, bet ir metodinės pagalbos, nes nėra parengta jokios metodinės medžiagos ir metodinių priemonių, skirtų nevalstybiniams ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams, tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse privačių teikėjų veikla ir pagalba jiems yra pakankamai išplėtota.

2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir gyventojų lūkesčiai“ (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm) atskleidė, kad šeimos, auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pageidauja labai įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Tokiai poreikių įvairovei patenkinti reikalinga plėtoti nevalstybinį sektorių, teikiant nevalstybinių įstaigų steigėjams ir programų teikėjams visokeriopą, o pirmiausia, metodinę pagalbą.

Šios metodinės rekomendacijos skirtos padėti fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, ketinantiems teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą nevalstybinėse įstaigose.

Metodinių rekomendacijų nevalstybiniams ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams (toliau – Metodinės rekomendacijos) parengimas yra “Mokyklų tobulinimo programos plius” 11 komponento „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra " viena iš veiklų. Komponentas suplanuotas įgyvendinant 2007 – 2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-03-V priemonę „Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas ypač kaimo vietovėse“ bei “Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos” įgyvendinimo priemonių plano 3.3. priemonę „Teikti konsultacinę ir metodinę pagalbą (mokymas, informaciniai leidiniai ir kita) nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjams ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams“.

Leidinys sudarytas iš 3 skyrių ir priedų.

Pirmajame skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas“ aprašomos 2009 metais galiojančiais teisės aktais nustatytos fizinių ir juridinių asmenų galimybės steigti/pertvarkyti nevalstybinę įstaigą, teikiančią ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, nuosekliai išdėstoma, kokiais teisės aktais ir/ar konkrečiomis jų nuostatomis vadovaujantis atliekami įstaigos steigimo/pertvarkos veiksmai, veiklos nuostatų rengimo ypatumai, procedūros ir veiksmai, kurie atliekami įstaigą įregistruojant.

Antrajame skyriuje „Įstaigos veiklos sėkmę užtikrinantys veiksniai (švietimo ekonomikos ir vadybos ypatumai“ aprašomas nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų pasirengimas pradėti vykdyti veiklą, pristatomi ir analizuojami materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių telkimo ir valdymo aspektai, pateikiami reikalavimai patalpoms, ugdymo aplinkai, personalui, pateikiami rentabilios įstaigos veiklą užtikrinantys veiksniai.

Trečiajame leidinio skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų ugdymo turinio formavimas” pristatoma šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio samprata, pagrindžiami ugdymo turinio programos rengimą įtakojantys veiksniai, aprašomi reikalavimai ikimokyklinio ugdymo programos rengimui, pristatomos ugdymo turinio formavimo alternatyvos (pvz. taikant M. Montesori, Š. Suzuki ir kt. metodines sistemas; atsižvelgiant į vaikų specifinius ugdymosi poreikius – gabių, neįgaliųjų ir kt.).

Prieduose pateikiami konkretūs reikalingų parengti dokumentų pavyzdžiai: įstaigos steigimo sutartis, įstaigos veiklos įstatai, verslo planas, ugdymo programa, kurie iliustruoja

3

rekomendacijose pateiktos medžiagos pritaikymą praktikoje, taip pat prieduose pateikti teisės aktų, panaudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašai ir internetinės nuorodos. Kiekvienos leidinio dalies stilių lėmė jame nagrinėjamas specifinis objektas, pvz., teisės aktus pristatantis skyrius yra labiausiai grįstas dokumentų analize.

Metodinės rekomendacijos turėtų sudaryti prielaidas atsirasti naujoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugoms nevalstybiniame sektoriuje, kurios leistų lanksčiau derinti šeimos, auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pareigas su profesine veikla, suteiktų galimybę tobulinti ikimokyklinį ugdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisinė bazė gali būti koreguojama, todėl asmenys, naudodamiesi šiomis rekomendacijomis, turėtų nuolat pasitikslinti, ar pateikti teisės aktai yra vis dar aktualūs.

I. NEVALSTYBINIŲ IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS TEISINIS

REGLAMENTAVIMAS

1.1. BŪDAI FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS STEIGTI/PERTVARKYTI NEVALSTYBINĘ ĮSTAIGĄ, TEIKIANČIĄ IKIMOKYKLINĮ IR PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ (ĮSTAIGOS STEIGIMO FORMOS) O.Pacevičienė

Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, jį įgyvendinantys teisės aktai, taip pat kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklą, sąrašas pateikiamas 6 priede.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 7 straipsnį ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Atkreiptinas dėmesys, kad švietimo strateginiuose dokumentuose artimiausiu metu yra numatyta pradėti teikti ikimokyklinį ugdymą nuo gimimo.

Pagal Švietimo įstatymo 7 straipsnį ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

Švietimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui tais kalendoriniais metais, kai jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas tėvų prašymu gali būti teikiamas anksčiau, jeigu vaikas tam pakankamai subrendęs, ir jam yra suėję ne mažiau kaip 5 metai. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Taigi, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas gali vykdyti juridiniai asmenys (švietimo teikėjai), kurių:

pagrindinė veikla yra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas; pagrindinė veikla yra kitokia švietimo veikla arba švietimo pagalba; įstaigos, įmonės, organizacijos, kurių pagrindinė veikla nėra švietimas (kitas švietimo

teikėjas).

1.2. ĮSTAIGOS STEIGIMO/PERTVARKOS TVARKA. TEISĖS AKTAI IR NUOSTATOS, KURIOMIS BŪTINA VADOVAUTIS. ĮSTAIGOS STEIGIMO DOKUMENTAI. O.Pacevičienė

4

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=2550&Zd=%F0vietim&BF=4#73z%2373z


Įstaigos, kurios pagrindinė veikla – ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, t. y., ikimokyklinio ugdymo įstaigos, steigimo tvarkos teisinis reglamentavimas

Steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) ir kitais teisės aktais.

Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 11, p.94) paaiškinama, kad įstaiga yra susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybių funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kita. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus švietimo (ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo) srityje.

Pagal Švietimo įstatymą ikimokyklinio ugdymo įstaiga plačiąja prasme dar vadinama mokykla. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra paaiškinta, kad mokykla – tai įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis ir (arba) neformalusis švietimas. Švietimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra neformalusis švietimas.

Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 11 dalį ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis, darželis, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis, lopšelis-darželis ir darželis.

Kas galėtų steigti nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą?

Pagal Civilinio kodekso 2.60 straipsnį juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Švietimo įstatyme nustatyta, kas galėtų steigti nevalstybinę mokyklą (ikimokyklinio ugdymo įstaigą). Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį nevalstybinė mokykla (taip pat ir nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga) yra Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla.

Švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje atitinkamai vadovaujasi Švietimo įstatymu, taip pat priklausomai nuo teisinės formos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais.

Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnį biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta jos steigimo akte bei nuostatuose. Kadangi kalbame tik apie nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimą, tai jos teisinė forma – viešoji įstaiga, todėl savo veikloje ji turėtų vadovautis Švietimo įstatymu ir Viešųjų įstaigų įstatymu.

Kaip sudaroma steigimo sutartis?

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta steigimo sutartis. (Priedas Nr.1) Viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsniu nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo sutartyje turi būti nustatyta:

5

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);2) įstaigos pavadinimas;3) įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;4) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;5) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;6) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;7) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka;9) steigimo sutarties sudarymo data.

Steigimo sutartyje gali būti ir kitų, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

Steigimo aktui taikomi steigimo sutarties reikalavimai, išskyrus reikalavimų nustatyti ginčų tarp steigėjų sprendimų tvarką ir steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarką.

Kaip sudaromas įstaigos ar jos filialo pavadinimas?

Civiliniame kodekse (2.39–2.43 straipsniai) ir kituose teisės aktuose daug dėmesio skiriama įstaigos pavadinimo sudarymui. Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal Civilinio kodekso komentarą (Priedas Nr.7, 11, p.109) pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas ir yra jo identifikavimas, t. y. vieną juridinį asmenį atskirti nuo kitų. Juridinio asmens pavadinimas taip pat gali, bet neprivalo suteikti tam tikros informacijos apie patį juridinį asmenį, jo veiklą, steigėjus ir panašiai.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalimi, įstaigos pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 74 punktą steigiamas nevalstybinis juridinis asmuo turi gauti šiuos leidimus (sutikimus):

1. Jeigu steigiamo arba įsteigto juridinio asmens pavadinime ketinama vartoti žodį ,,katalikų“, turi būti rašytiniai Katalikų Bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimo dokumentai;

2. Jeigu steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, juridinio asmens, filialo ar atstovybėspavadinime ketinama vartoti trumpąjį valstybės pavadinimą "Lietuva", steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

2.1. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visaspavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į kito jo steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, kurio vienintelis steigėjas ar dalyvis yra šis juridinis asmuo, pavadinimą;

2.2. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į šio juridinio asmens steigiamo arba įsteigto filialo arba atstovybės pavadinimą;

2.3. juridinis asmuo, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, keičiapavadinimą;

2.4. juridinis asmuo ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos teritorijosadministracinių vienetų yra įsteigęs filialus ar atstovybes;

2.5. užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija steigia ar yra įsteigusi juridinįasmenį ir jo pavadinime Lietuvos vardą vartoja kartu su steigėjo ar dalyvio pavadinimu;

6

2.6. juridinio asmens filialą, atstovybę steigia ar yra įsteigęs užsienio juridinis asmuoar kita organizacija;

2.7. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 3 Lietuvoje įsteigtijuridiniai asmenys;

2.8. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų; 2.9. steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo pavadinime Lietuvos vardą vartoja

norėdamas nurodyti geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje jis veiks ar veikia, ir tai yraįtvirtinęs savo steigimo dokumentuose;

2.10. juridinis asmuo yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė, bendrija arcentras, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo ar kita valstybėspripažinta religinė bendrija.

Filialo ar atstovybės pavadinime privalo būti juridinio asmens (steigėjo) pavadinimas iržodis "filialas" ar "atstovybė.

Švietimo įstatymo 41 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Todėl darant ir rašant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinimą, turėtų būti vadovaujamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintomis Švietimo įstaigų pavadinimų kūrimo ir rašymo taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra nustatyta, kad įstaigų pavadinimai turi ne tik atitikti įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, bet ir bendrinės kalbos normas. Įstaigų pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs, juose vengtina nebūtina informacija. Šiose taisyklėse teikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip sudaryti įstaigos pavadinimą, taip pat pateikta pavyzdžių. Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinime gali būti žymimas steigėjo vardas ir pavardė arba vien pavardė, pavyzdžiui, Marijos Petrauskienės lopšelis – darželis. Jeigu nenurodomas įstaigos steigėjas, reikėtų žymėti įstaigos priklausomybę, pavyzdžiui, Kirtimų nevalstybinis darželis. Jeigu įstaiga turi simbolinį vardą, vietovė pavadinime gali būti nenurodoma, pavyzdžiui, nevalstybinis lopšelis - darželis ,,Šviesos spindulėlis“. Jeigu steigėjų daugiau kaip du, pavadinime rašomas miesto, jo dalies, miestelio ar kaimo pavadinimas arba simbolinis vardas, pridedant žodį ,, nevalstybinis“, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio nevalstybinis lopšelis – darželis, arba Klaipėdos nevalstybinis darželis ,,Saulutė“. Įstaigos steigėjas gali būti įvardijamas apibendrintai, pavyzdžiui, Zarasų rajono sentikių lopšelis – darželis. Jeigu įstaigoje ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, gali būti nurodomas žodis ,,specialus“, pavyzdžiui, Vilniaus Naujininkų nevalstybinis specialus lopšelis – darželis, arba Kauno miesto nevalstybinis sutrikusios klausos vaikų lopšelis – darželis.

Pagal Civilinio kodekso 2.41 straipsnio 1 dalį juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į Juridinių asmenų registrą. Tokiu būdu steigėjams sudaryta galimybė apsaugoti steigiamo juridinio asmens pavadinimą iki registracijos. Juridinio asmens pavadinimo įtraukimas į Juridinių asmenų registrą yra laikinas ir gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Juridinio asmens įsteigto ikimokykliniam ar/ir priešmokykliniam ugdymui skirto filialo pavadinime turi būti juridinio asmens (steigėjo) pavadinimas ir žodis „filialas“.

Kas gali atstovauti įstaigai?

Vadovaudamiesi Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamai įstaigai, gali steigiamos įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos įsteigus viešąją įstaigą patvirtina įstaigos vadovas ar įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.

7

Kam reikalingas steigiamasis susirinkimas?

Kaip jau buvo minėta, viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodomas steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka.

Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad steigiamasis susirinkimas turi būti šaukiamas iki įstaigą įregistruojant Juridinių asmenų registre. Steigiamasis susirinkimas turi paskirti įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie numatyti įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi steigėjai. Jei įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip, vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.

Kokia įstaigos įstatų paskirtis ir kokie jų sudarymo ypatumai?

Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus. Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 11, p.120) paaiškinta, kad jeigu juridinis asmuo yra steigiamas sudarant steigimo sutartį ir turi įstatus, steigimo dokumentais turi būti laikomi tik įstatai. Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nustatyta, kas turi būti nurodoma juridinio asmens įstatuose. Šie reikalavimai įstatams yra bendri visiems juridiniams asmenims (įstaigoms, įmonėms, organizacijoms).

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje. ( Priedas Nr.2)

Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodomi tokie duomenys:

1) viešosios įstaigos pavadinimas;2) teisinė forma;3) viešosios įstaigos buveinė;4) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;5) veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodytos veiklos sritys bei

rūšys);6) naujų dalininkų priėmimo tvarka;7) dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;8) dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka;9) visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo

tvarka;10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo

tvarka;11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija;12) įstatų keitimo tvarka;13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams

tvarka;15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša

informacija;16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, įstatuose gali būti nurodomos

ir kitos, Viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos. Dabar išsamiau panagrinėsime nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose

nurodomus duomenis.Apie nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinimo sudarymą jau kalbėjome

anksčiau.

8

Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose reikia nurodyti, kad jos teisinė forma yra viešoji įstaiga.

Pagal Civilinio kodekso 2.49 straipsnį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas. Apibūdinama įstaigos buveinę nurodomos patalpų, kuriose yra buveinė, adresas. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, būtina žinoti, kur galima rasti jo valdymo organus, siųsti korespondenciją ir t. t.

Civilinio kodekso komentare (125 psl) paaiškinama, kad juridinio asmens valdymo organai gali būti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai. Nuolatiniu valdymo organu laikomas tas, kuris reguliariai sprendžia juridinio asmens veiklos klausimus. Kai iš steigimo dokumentų negalima nustatyti, kuris įstaigos valdymo organas atitinka šį kriterijų, nuolatiniu valdymo organu laikomas tas, kurį formuoja dalyvių susirinkimas.

Nevalstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nuolatiniu valdymo organu galėtų būti laikomas vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas. Kaip jau buvo minėta, į steigiamos viešosios įstaigos vadovo pareigas asmuo skiriamas steigiamojo susirinkimo sprendimu, o vėliau įstaigos vadovo skyrimo pareigoms ir atleidimo iš jų klausimą sprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas.

Ir pagal Civilinio kodekso 2.47 straipsnį, ir pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnį steigimo dokumentuose būtina aiškiai ir išsamiai apibūdinti įstaigos tikslus, apibrėžti veiklos sritis ir rūšis.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikslai formuluojami laikantis švietimui keliamų tikslų ir principų, atsižvelgus į įstaigos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitokių vykdomų veiklų paskirtį. Pagal Švietimo įstatymo 7 straipsnį ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Pagrindinė ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos sritis – švietimas. Švietimo veiklos rūšis įstaiga nurodo vadovaudamasi Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK 2 red.), patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877). Įstatuose reikėtų nurodyti pagrindinę ir kitas veiklos rūšis. Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 10 dalį neformaliojo švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliąją švietimo veiklą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pagrindinė veikla – ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas.

Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 14, p.119) nurodoma, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. Taigi pagal Viešųjų įstaigų įstatymą nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos dalyvių susirinkimas yra visuotinis dalininkų susirinkimas. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 1 dalį viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos steigėjai, Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Viešųjų įstaigų nuostatos taikomos ir dalininkams, ir savininkui. Įstatuose reikėtų numatyti turtines ir neturtines dalininko teises. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnį įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

1. dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo

ir kitų įstaigos organų susirinkimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus

9

sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigų įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją;

5. kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises.

Įstaigos dalininko turtinės teisės:

1. Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka gauti likviduojamos įstaigos turto dalį;2. Kitos įstatymuose ar įstatuose nustatytos turtinės teisės.Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui dalininko

teises. Visuotinio dalininko susirinkimo kompetencija nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 10

straipsnyje.

Visuotinis dalininkų susirinkimas

Visuotinis dalininkų suirinkimas atlieka šias funkcijas:1. keičia įstaigos įstatus;2. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;3. skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;4. sudaro kolegialius organus, jei tokie numatyti įstaigos įstatuose;5. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;6. nustato informaciją, pateikiamą visuomenei apie įstaigos veiklą;7. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo,

nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;8. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;9. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą; 10. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą

likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;12. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;13. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;14. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme ir įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo

kompetencijai priskirtus klausimus.Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime

dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus 8, 9 ir 10 punktuose nurodytus sprendimus, priimamus kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato įstaigos įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.

Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi įstaigos dalininkai. Jei įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip, vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą.

Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų

susirinkimo sprendimams.

Įstaigos valdymo organai

10

Kaip jau minėjome anksčiau, nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi turėti vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. Įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą, veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų teikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminę reikšmę įstaigos veiklai, įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą teikimą visuomenei, viešos informacijos skelbimą, kitus veiksmus, vadovui numatytus Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei įstatuose.

Įstaigos įstatuose gali būti numatomas ir kolegialus įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių organų skaičius, kompetencija, šių organų sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma įstaigos įstatuose.

Įstaigos filialai ir atstovybės

Steigiamos įstaigos įstatuose būtina nurodyti filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarką.

Pagal Civilinio kodekso 2.53 ir 2.54 straipsnius juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turi savo buveinę, atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, nėra juridinis asmuo ir veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.

Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnį juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinio asmens atstovybė, kaip ir juridinio asmens filialas, nėra juridinis asmuo, ir veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.

Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatų specifiškumas

Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose, be duomenų, nurodytų Viešųjų įstaigų įstatyme, gali būti nurodoma įstaigos grupė, įstaigos tipas, ugdymo kalba, ugdytinio priėmimo tvarka, įstaigos bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė, savivalda, darbuotojų priėmimo į darbą, darbo apmokėjimo tvarka ir kiti klausimai. Mokyklų (tarp jų ir ikimokyklinio ugdymo) grupes ir tipus nustato Švietimo įstatymo 41 straipsnis. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga priskiriama neformaliojo švietimo mokyklų grupei. Neformaliojo švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliojo švietimo veiklą. Kaip buvo minėta, pagrindinė ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikla yra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, todėl ši įstaiga priklauso ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipui.

Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį priėmimo į neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato steigėjas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 45 straipsniu santykiai tarp ugdytinio (vaiko) ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos įforminami rašytine sutartimi. Šią sutartį už vaiką jo vardu sudaro tėvai (globėjai) veikdami išimtinai vaiko interesais. Sutartyje nurodoma: sutarties šalys, ugdymo programa, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindas ir padariniai.

Ikimokyklinis ugdymas organizuojamas ir vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ši programa sudaroma vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas ir vykdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ši programa turi atitikti Bendrosios priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi

11

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=85447&Zd=Prie%F0mokykl%2Bugdym%2Borganizav&BF=4#3z%233z


programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147, tikslus, nuostatas, ugdytinas kompetencijas.

Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenė – tai vienos įstaigos ugdytiniai (vaikai), jų tėvai, įstaigos darbuotojai, dalyvaujantys ugdymo procese, taip pat kiti asmenys, siejami ugdymosi toje įstaigoje santykių ir bendrų švietimo tikslų.

Vaikų (ugdytinių), jų tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė turi atspindėti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų, dalyvaujančių ugdymo procese, teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos vadovaujantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 232 straipsnį darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės aprašymai (nuostatai).

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos savivalda grindžiama ugdymo tikslais ir vykdoma veikla. Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnį savivaldos institucijos kolegialiai svarsto veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose, priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisina ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatai.

Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnį aukščiausioji ikimokyklinio ugdymo įstaigos savivaldos institucija yra įstaigos taryba, kuri atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams, atstovauja ugdytiniams, jų tėvams (globėjams), darbuotojams, dalyvaujantiems ugdymo procese, ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo apmokėjimo tvarka nustatoma vadovaujantis Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais.

Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, asmuo, ugdantis ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikus pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, vadinamas mokytoju. Mokytojų kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-506 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162 patvirtinti Reikalavimai valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams. Šiais reikalavimais gali vadovautis ir nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai.

Įstaigų, kurių pagrindinė veikla yra kitokia švietimo veikla arba švietimo pagalba, bei įstaigų, įmonių, organizacijų, kurių pagrindinė veikla nėra švietimas (kitas švietimo teikėjas)

galimybės teikti ikimokyklinį ir (ar) priešmokyklinį ugdymą

Paprastai ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas vykdo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau jas gali vykdyti ir kiti juridiniai asmenys.

Ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas gali būti tik viena iš įmonės, įstaigos arba organizacijos veiklos sričių. Svarbiausia, kad ši veikla būtų įteisinta juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose) ir atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Jeigu viešoji įstaiga, pagal savo steigimo ir veiklos dokumentus negali vykdyti ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programų, bet planuoja tokią veiklą vykdyti, turi patalpas, reikiamą personalą ir kitas sąlygas, būtinas sėkmingai ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo veiklai, turėtų būti parengti įstaigos įstatų pakeitimai, t. y. patikslinami įstaigos veiklos tikslai, veiklos sritys ir rūšys, įrašomi kiti reikalingi duomenys. Pakeisti įstatai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami Juridinių asmenų registre.

12

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=82566&Zd=&BF=1



Viešoji įstaiga, ikimokykliniam ir (arba) priešmokykliniam ugdymui vykdyti gali steigti filialą, kuris vykdytų ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą. Tokiu atveju vadovaujantis Civilinio kodekso 2.54 straipsniu ir viešosios įstaigos įstatais parengiami filialo nuostatai, atitinkamai pakeičiami viešosios įstaigos įstatai. Teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti viešosios įstaigos įstatai ir šios įstaigos filialo nuostatai įregistruojami Juridinių asmenų registre.

Pažymėtina, kad ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą gali vykdyti ne tik viešosios įstaigos, bet ir kitos teisinės formos juridinis asmuo, pavyzdžiui, akcinė bendrovė. Šiuo atveju ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas nėra pagrindinė veikla, tačiau ši veikla turi būti įrašyta juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose), be to, juridinis asmuo, vykdantis ikimokyklinio ugdymo ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus teikėjams, vykdančioms ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.

Jeigu ne viešoji įstaiga, o kitos teisinės formos juridinis asmuo, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, siektų, kad jo pagrindinė veikla būtų ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio, atitinkamą teisinę formą reglamentuojančio įstatymo ir įstaigos steigimo dokumentų (įstatų) nustatyta tvarka šis juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija) turėtų būti pertvarkoma į viešąją įstaigą (nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą). Šiuo atveju vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir juridinio asmens įstatais turi būti atliktos procedūros, susijusios su juridinio asmens teisinės formos pakeitimu (pertvarkymu). Teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pakeičiami ir įregistruojami juridinio asmens įstatai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nėra licencijuojama veikla, todėl šiai veiklai vykdyti nereikalingas kompetentingų institucijų leidimas (licencija).

Kaip jau buvo minėta, Švietimo įstatyme įteisinta, kad ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas gali vykdyti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, t. y. laisvieji mokytojai. Pažymėtina, kad individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“. Šiame sąraše nėra tokios veiklos kaip ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas.

Praktikoje laisvaisiais mokytojais, vykdančiais ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, vadinami asmenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ir Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi vykdo tokią individualią veiklą: vaikų dienos priežiūros veikla, kodas 88.91 (nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veiklos rūšis), vaikų ir jaunimo papildomo mokymo veikla (įeina į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klases 85.51; 85.52; 85.59). Tačiau tai nėra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, kadangi pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių tokios veiklos yra:

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas - 85.10.10; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas – 85.10.20.

Nagrinėjant teisės aktų, reglamentuojančius ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, visumą, tampa akivaizdu, kad vienas žmogus negalėtų vykdyti ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programų. Siekiant įgyvendinti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programos tikslus, uždavinius, sudaryti vaikui saugias ir sveikas sąlygas, tinkamą ugdymui aplinką, būtina turėti kvalifikuotą personalą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-366 ,, Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 "Ikimokyklinio ugdymo 2005 mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo“ ikimokykliniam ir (arba) priešmokykliniam ugdymui nustatyti skaitlingesnį personalą numatantys reikalavimai, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo grupėje turi būti ne mažiau kaip du darbuotojai, vaikai turi būti maitinami vietoje šiltu maistu (turi būti virėjas (virėja)) ir t. t. Vadinasi, tam, kad būtų vykdoma ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programa, būtina įsteigti juridinį asmenį (įstaigą, įmonę arba organizaciją) .

13




1.3. ĮSTAIGOS, ĮSTAIGOS FILIALO STEIGIMO IR REGISTRAVIMO DOKUMENTŲ PATEIKIMAS JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRUI, KITIEMS REGISTRAMS IR NOTARINIAI VEIKSMAI. S. Maželis.

Pagal Civilinio kodekso 2.63 straipsnį juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik jį įregistravus Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre juridinis asmuo įgyja juridinio asmens teises ir pareigas ir gali pradėti vykdyti veiklą, sudaryti sandorius ir pan. Tokiu būdu, Juridinių asmenų registras yra juridinio asmens (juridinių asmenų) duomenų kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė. Juridinių asmenų registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407.

Panagrinėsime veiksmus, kuriuos turėtų atlikti steigiamos nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios teisinė forma – viešoji įstaiga steigėjas ar jo įgaliotas fizinis asmuo, kad įstaiga būtų įregistruota Juridinių asmenų registre

Notariniai veiksmai su juridinių asmenų steigimo dokumentais

Pagal Juridinių asmenų registro nuostatus, prieš pateikiant Juridinių asmenų registrui juridinio asmens, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga steigimo ir registravimo dokumentus, jų atiktis teisės aktų reikalavimams turi būti patvirtinta notaro.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus, notaras tvirtina Juridinių asmenų registrui teikiamų juridinio asmens steigimo ir registravimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir duomenų tikrumą ir nusprendžia, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos. Notarui pateikiami dokumentai turi būti tvarkingi, surašyti valstybine kalba ir atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu steigimo ir registravimo dokumentai surašyti ne valstybine kalba, būtina pridėti jų vertimus, pasirašytus vertėjo.

Kadangi Juridinių asmenų registre registruojami ne tik juridiniai asmenys, bet ir jų, o taip pat ir užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, todėl tais atvėjais, kai steigiami užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės notarui pateikiami:

1. filialo ar atstovybės steigėjo registravimo pažymėjimo nuorašas ar registro, kuriame saugoma steigėjo byla, išrašas, patvirtinti nustatyta tvarka;

2. dokumentai, kuriuose nurodomas steigėjo veiklos pobūdis, įstatinis (pasirašytas) kapitalas ir ūkinės veiklos vieta, jeigu tai nenustatyta steigėjo įstatuose ar kitame steigimo dokumente ir legalizuoti steigimo dokumentų nuorašai.

Dokumentų legalizavimo tvarka reglamentuota Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079.

Juridinių asmenų registre registruojami ne tik naujai įsteigti, bet ir po reorganizavimo ar pertvarkymo atsiradę juridiniai asmenys, todėl notarui yra pateikiamas sprendimas apie juridinio asmens reorganizavimą ar pertvarkymą, įstatai kartu sprendimu apie jų priėmimą.

Juridinių asmenų registrui teikiamų juridinio asmens, jo filialo, atstovybės dokumentų ir duomenų notariniai veiksmai atliekami bet kurioje notaro kontoroje ir už atlyginimą. Atlygimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr.1R-69 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Atlikus juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės (jei tokie yra) steigimo dokumentų ir duomenų notarinius veiksmus, šiuos dokumentus Juridinių asmenų registrui gali teikti notaras, jeigu

14

dokumentų ir duomenų teikėjas – steigėjas ar jo įgaliotas fizinis asmuo to pageidauja. Daugiau informacijos apie notarui teikiamus juridinių asmenų, jų filialų, atstovybių dokumentus, atlygimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžius galima rasti Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje, svetainės adresas www.notarai.lt.

Registravimas Juridinių asmenų registre ir kiti steigėjo veiksmai

Notarui patvirtinus nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir duomenų tikrumą, dokumentai ir duomenys teikiami Juridinių asmenų registrui ir pradedama vykdyti įstaigos registravimo Juridinių asmenų registre procedūra

Atkreiptinas dėmesys, kad Juridiniai asmenys pagal jų buveinę registruojami valstybės įmonės Registrų centro Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus filialuose.

Juridinių asmenų, filialų ir atstovybių dokumentai teikiami paštu arba asmeniškai bet kuriam Registrų centro filialui ar bet kuriam filialo skyriui, įsteigtam kitoje vietovėje, nei yra filialo buveinė.

Kaip jau minėjome, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos teisinė forma yra viešoji įstaiga, todėl išsamiau panagrinėsime, kam, kaip ir kokie parengti įstaigos steigimo ir registravimo dokumentai pateikiami, kad įstaiga būtų įregistruotas Juridinių asmenų registre.

Notarui ir po to Valstybės įmonės Registrų centro filialui pateikiami šie nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos (filialo, jei toks yra) dokumentai ir duomenys:

1. steigimo aktas (steigimo sutartis),

2. įstatai,

3. prašymas registruoti Juridinių asmenų registre – JAR-1 forma;

4. vienasmenio valdymo organo JAR-VO-V forma;

5. taisyklės, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu JAR-T forma;

6. asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys –JAR-PP forma;

7. užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės veiklos (jei tokia vykdoma) – JAR-FV forma;

8. kiti dokumentai ir duomenys, nurodyti Juridinių asmenų registro nuostatuose ir Juridinių asmenų registravimo taisyklėse.

Jeigu nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos (filialo, jei toks yra) įstatuose numatyta visuomenei naudinga veikla, nustatyta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme , norintis įregistruoti paramos gavėjo statusą, juridinis asmuo prašyme registruoti Juridinių asmenų registre – JAR-1 formoje apie tai turėtų būti pažymėta.

Jeigu nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos (filialo, jei toks yra) pavadinime vartojamas žodis „katalikų“, notarui ir Valstybės įmonės Registrų centro filialui teikiamas rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.

Steigiant užsienio juridinio asmens filialą, valstybės įmonės Registrų centro filialui papildomai pateikiami filialo steigėjo steigimo dokumentai ir jų pakeitimai, steigėjo paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentai, o įstatymų numatytais atvejais – konsoliduotos finansinės atskaitomybės dokumentai, jeigu tokia atskaitomybė būtina pagal užsienio valstybės įstatymus, taikomus steigėjui, steigėjo įregistravimo pažymėjimo nuorašas ar registro, kuriame saugoma steigėjo byla, išrašas.

Valstybės įmonės Registrų centro filialui steigiamos nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos (filialo, jei toks yra) steigimo dokumentus teikia steigėjas arba jo įgaliotas fizinis asmuo,

15

http://www.notarai.lt/

todėl jam (jiems) būtina žinoti, kad pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį, įstaigos (filialo, jei toks yra) įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų sudarymo datos.

Prašymų ir pranešimų formos, atlyginimo už registravimą Juridinių asmenų registre dydžiai, Valstybės įmonės Registrų centro filialų ir skyrių kontaktiniai duomenys, kita informacija yra valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje, svetainės adresas www.registrucentras.lt/Juridinių asmenų registras.

Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta, kad sprendimą dėl nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos (filialo, jei toks yra) įregistravimo, pasikeitusių registravimo dokumentų ir (ar) duomenų įregistravimo arba atsisakymą įregistruoti Juridinių asmenų registre šio registro tvarkytojas priima per 5 darbo dienas nuo dokumentų ir (ar) duomenų gavimo. Įregistravęs nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą (filialą, jei toks yra), Juridinių asmenų registro tvarkytojas išduoda nustatytos formos registravimo pažymėjimą, grąžina įstatų (filialo nuostatų) originalo egzempliorių, pirmajame jo lape uždeda spaudą su įrašu „Įregistruota Juridinių asmenų registre“, rašo datą ir suteiktą identifikavimo kodą. Registravimo pažymėjimas, įstatų (filialo nuostatų) originalo įregistruotas egzempliorius prašymą pateikusio asmens pageidavimu įteikiami asmeniškai arba siunčiami paštu.

Būtina žinoti, kad patalpų savininkui, steigiančiam juridinį asmenį ar juridinio asmens filialą, nereikalinga Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti pažymą apie patalpų suteikimą, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į šias patalpas.

Jeigu keičiamas nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) pavadinimas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui gražinamas registravimo pažymėjimo originalas ir pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad apie pavadinimo keitimą buvo pranešta vieną kartą viešai arba visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.

Priede Nr. 5 pateikiami Juridinio asmens steigimo dokumentų sudarymo, notarinių veiksmų atlikimo ir registravimą bei kitus veiksmus nurodantys duomenys.

Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo dokumentų, registravimo procedūrų, leidimo-higienos paso gavimo ir kt. trukmė priklauso nuo įstaigos teisinės formos. Vidutiniškai tai trunka iki 40 darbo dienų, išlaidos šioms procedūroms atlikti gali sudaryti iki 3000 Lt. Steigiant juridinio asmens ikimokyklinio ugdymo filialą, ši suma gali būti mažesnė.

Įstaigos antspaudo užsakymo veiksmai

Kai turite Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) registravimo pažymėjimą, reikalinga organizuoti antspaudo su rekvizitais pagaminimą. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 657 nustatė užsakymų pagaminti antspaudus priėmimo ir pagamintų antspaudų išdavimo tvarką, pagal kurią asmuo, pageidaujantis užsakyti pagaminti antspaudą, kreipiasi į antspaudo gamintoją tiesiogiai ir antspaudo gamintojui pateikia:

1. ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) registravimo pažymėjimo kopiją;2. asmens tapatybę įrodantį dokumentą arba įgaliojimą atsiimti antspaudą už kitą asmenį ir

asmens tapatybę įrodantį dokumentą.Antspaudas atiduodamas asmeniui, kai šis pateikia mokėjimo pavedimą su banko žymomis

arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už antspaudo pagaminimą.

Higienos paso gavimo veiksmai

16

http://www.registrucentras.lt/

Atlikus nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) steigimo ir registravimo procedūras, būtinas tam, kad galima būtų pradėti vykdyti veiklą, teks kreiptis į teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą leidimui-higienos pasui gauti. 2009 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-593 pakeistos Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-791 ir naujai išdėstytos ekonominės veiklos rūšys, kurioms vykdyti būtina turėti leidimą-higienos pasą. Taisyklėse nurodyta, kad norint verstis ikimokykliniougdymo veikla, būtina turėti leidimą-higienos pasą, kuris paliudija apie tai, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus ir suteikia jo turėtojui teisę verstis pase nurodyta ūkine komercine veikla. Tokiu būdu, prieš pradėdamas vykdyti šią veiklą, Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) vadovas turi kreiptis į apskrities, kurios teritorijoje įstaiga vykdys ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžią teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai dėl leidimo-higienos paso išdavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 m. programoje yra numatyta nuo 2010 metų liepos 1 d. panaikinti apskritis, todėl ateityje galimi procedūriniai pasikeitimai šioje srityje.

Kas privalo turėti leidimą-higienos pasą? Visi fiziniai, juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse filialai, kurie ketina verstis ūkine komercine veikla. Prie jų priskiriamos ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jų filialai (jei tokių yra).

Kada išduodamas leidimas-higienos pasas?

1. prieš pradedant vykdyti ūkinę komercinę veiklą;2. pasibaigus leidimo-higienos paso galiojimui;3. norint pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą po leidimo-higienos paso galiojimo

panaikinimo;4. atlikus patalpų, kuriose vykdoma ūkinė komercinė veikla, rekonstrukciją ar remonto

darbus, kuriuos užbaigus būtina nustatyta tvarka statinį pripažinti tinkamu naudoti;5. pasikeitus ūkinės komercinės veiklos sąlygoms, kurioms keliami kiti arba papildomi

visuomenės sveikatos saugos reikalavimai.

Kur reikia kreiptis, norint gauti leidimą-higienos pasą?

Leidimus-higienos pasus išduoda apskrities, kurios teritorijoje nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar filialas (jei toks yra) versis (verčiasi) veikla, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldi teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga (VSC): Alytaus VSC, Kauno VSC, Klaipėdos VSC, Marijampolės VSC, Panevėžio VSC, Šiaulių VSC, Tauragės VSC, Telšių VSC, Utenos VSC, Vilniaus VSC.

Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti leidimą higienos pasą?

Pareiškėjas – nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar filialo (jei toks yra) vadovas leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai pateikia:

1. paraišką gauti leidimą-higienos pasą;

17

http://www.vvspt.lt/pub/imagelib/file/paraiska%20leidimui-higienos%20pasui.doc

http://www.vvspt.lt/paslaugos/licencijos-ir-leidimai/leidimai-higienos-pasai/#1.3._Kokius_dokumentus%231.3._Kokius_dokumentus

http://www.vvspt.lt/paslaugos/licencijos-ir-leidimai/leidimai-higienos-pasai/#1.2.Kur_reikia_kreiptis%231.2.Kur_reikia_kreiptis

http://www.vvspt.lt/paslaugos/licencijos-ir-leidimai/leidimai-higienos-pasai/#Kas_privalo_tur_ti_leidim_-higienos_pas_%23Kas_privalo_tur_ti_leidim_-higienos_pas_

2. juridiniai asmenys – registravimo pažymėjimo kopiją, filialai – filialo registravimo pažymėjimo kopiją ir savo steigėjo įregistravimo pažymėjimo išrašą ar registro, kuriame saugoma steigėjo byla, išrašą;

3. dokumentą, įrodantį teisę naudotis patalpomis, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, arba jo kopiją;

4. patalpų, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, kadastrinių matavimų (inventorizacinės) bylos eksplikacijas su patalpų brėžiniais arba jų kopijas;

5. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, jeigu ūkinė komercinė veikla bus vykdoma gyvenamajame name. Jei numatoma tuo pačiu adresu vykdyti kelias ūkinės komercinės veiklos rūšis, kiekvienai iš jų pateikiama atskira paraiška. 2–5 punktuose numatyti dokumentai jau yra pateikti, apie tai pažymima paraiškoje gauti leidimą-higienos pasą, nurodant, kokie dokumentai, kada ir kokiu tikslu leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai buvo pateikti, ir patvirtinant, kad dokumentuose nurodyti duomenys nėra pasikeitę.

Kiek tai kainuoja?

Už leidimo-higienos paso išdavimą rinkliavos mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 ab "Swedbank", įmokos kodas – 5755). (Priedas Nr. 5. – Juridinio asmens steigimo dokumentų sudarymo, notarinių veiksmų atlikimo ir registravimą bei kitus veiksmus nurodantys duomenys).

Per kiek laiko išduodamas leidimas-higienos pasas?

Per 5 darbo dienas įvertinama, ar pateikti visi reikalingi dokumentai ir dokumentų kopijos, patikrinama ar teisingai užpildyta paraiška. Taip pat per tą laiką iš Juridinių asmenų registro gaunamas statinio (-ių), kuriame (-iuose) numatoma vykdyti ar vykdoma veikla pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos išrašas. Nustačius, kad pateikti ne visi dokumentai ar, kad paraiška užpildyta neteisingai, kad pateiktos dokumentų kopijos kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, ar kyla pagrįstų neaiškumų dėl statinio (-ių), kuriame (-iuose) numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla registracijos, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas, siūlant pateikti trūkstamus dokumentus, ištaisyti nurodytus trūkumus, pateikti dokumentų originalus (sutikrinti su pateikta kopija) ar notaro patvirtintas kopijas.

Jei per 45 dienas nuo rašto išsiuntimo pareiškėjui dienos negaunama prašoma informacija, paraiška anuliuojama ir nenagrinėjama.

Gavus visus teisingai užpildytus dokumentus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedamas atlikti ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas. Jei vertinimo pažymos išvadoje nurodyta, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, sprendimas išduoti leidimą-higienos pasą priimamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po vertinimo atlikimo.

Priėmus sprendimą išduoti leidimą-higienos pasą, pareiškėjas apie tai informuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu, nurodant, kad privalo sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir atvykti atsiimti leidimą-higienos pasą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos.

Leidimas-higienos pasas atiduodamas, pareiškėjui pateikus mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava ir pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą arba įgaliojimą atsiimti dokumentus už kitą asmenį ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Leidimus-higienos pasus išduodanti institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduoda leidimo-higienos paso dublikatą - išduoto leidimo-higienos paso nuorašą su

18

http://www.vvspt.lt/paslaugos/licencijos-ir-leidimai/leidimai-higienos-pasai/#1.5._Per_kiek_laiko%231.5._Per_kiek_laiko

http://www.vvspt.lt/paslaugos/licencijos-ir-leidimai/leidimai-higienos-pasai/#1.4.%20Kiek%20tai%20kainuoja%231.4.%20Kiek%20tai%20kainuoja

žyma „Dublikatas“. Leidimas-higienos pasas atiduodamas pareiškėjui tada, kai jis pateikia mokėjimo pavedimą su banko žyma arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą arba įgaliojimą atsiimti dokumentus už kitą asmenį ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą.

Registravimas kituose registruose

Juridinių asmenų registre įregistruotos nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar jos filialo (jei toks yra) duomenys – pavadinimas, buveinė, teisinė forma ir kita informacija tą pačią dieną automatiniu būdu yra siunčiami Švietimo ir mokslo institucijų registrui. Švietimo įstaigų, iš jų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų filialų (jei tokie yra) duomenys – švietimo įstaigos grupė, pagrindinis ir kiti tipai, pagrindinė ir kitos paskirtys, mokymo (ugdymo) programos, mokymo kalbos, mokymo formos, kiti, tik švietimo įstaigoms būdingi duomenys, Juridinių asmenų registre neregistruojami, todėl tokie duomenys registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre ir iš jo viešai skelbiama išsami ir kokybiška informacija apie Lietuvoje veikiančias valstybines ir nevalstybines mokyklas, iš jų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, priėmimo (stojimo ar mokymosi) į jas galimybes. Informacija skelbiama Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinės sistemos (AIKOS) svetainėje, svetainės adresas www.aikos.smm.lt, kad svetainės vartotojai – politikai, tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai, švietimo paslaugų teikėjai ir kiti vartotojai galėtų šią informaciją naudoti.

Atkreipiame rekomendacijų skaitytojų dėmesį, kad nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar jos filiale (jei toks yra) vykdomas priešmokyklinis ugdymas yra iš dalies finansuojamas iš valstybės biudžeto taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą po to, kai įstaiga ar jos filialas (jei toks yra) įregistruota Švietimo ir mokslo institucijų registre.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos apie save ir savo filialą (jei toks yra) teikia duomenis pagal ugdymo įstaigos buveinę savivaldybėms (savivaldybių administracijų švietimo padaliniams), duomenų registravimo kortelėje pasirinktu būdu – elektroniniu paštu, faksu, paštu arba asmeniškai, pasirinkdamos duomenų registravimo kortelių formas, jose įrašydamos duomenis pagal kortelių pildymo tvarkos aprašą ir registro klasifikatorius. Registro tvarkytojų savivaldybėse duomenys (asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono numeris), duomenų registravimo kortelių formos ir jų pildymo tvarkos aprašas, švietimo klasifikatoriai yra Švietimo ir mokslo institucijų registro tvarkymo įstaigos – Švietimo informacinių technologijų centro interneto svetainėje, svetainės adresas www.itc.smm.lt/ nuorodose: Sistemos, Registrai, Duomenų bazės. Švietimo ir mokslo institucijų registre įregistruojama neatlygintinai, informacija apie įregistravimą siunčiama duomenų teikėjams tuo pačiu būdu, kaip buvo teikiami registravimo duomenys.

Kai registravote nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą Juridinių asmenų registre, teks teikti deklaracijas ir atlikti mokestines prievoles, kadangi esate mokesčių mokėtojas. Juridinių asmenų registre įregistruoti juridiniai asmenys įregistruojami Mokesčių mokėtojų registre automatiniu būdu per 2 darbo dienas, kai duomenys buvo gauti iš Juridinių asmenų registro, todėl atvykti į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją nereikia. Mokesčių mokėtojų registro tikslas – tvarkyti mokesčių mokėtojų apskaitą ir kontroliuoti mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą. Mokesčių mokėtojai, tarp jų ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi informuoti Mokesčių mokėtojų registro tvarkytoją tik apie tokių savo registravimo duomenis ir pakeitimus:

buveinės telefono numerį, fakso numerį, elektroninio pašto adresą; buveinės darbo laiką; vykdomą pagrindinę veiklos rūšį (-is); apskaitą tvarkančio asmens duomenis; nesavarankiškų struktūrinių padalinių duomenis.

19

http://www.aikos.smm.lt/

Registruotis Mokesčių mokėtojų registre reikia tame apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje, kurio teritorijoje yra įregistruota Jūsų ikimokyklinio ugdymo įstaiga ar filialas. Mokesčio mokėtojo registre įregistruojama nemokamai. Į Mokesčių mokėtojų registrą įregistruotam juridiniam asmeniui priskiriamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kurio paskirtis – sudaryti galimybę nustatyti mokesčių mokėtojo tapatybę, atpažinti jį. Mokesčių mokėtojų registre įregistruoto juridinio asmens mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris yra identiškas jo juridinio asmens kodui, suteiktam Juridinių asmenų registro ir kuris yra nurodytas to juridinio asmens registravimo pažymėjime. Daugiau informacijos apie duomenų ir jų pakeitimų pateikimo tvarką ir kitus aktualius su registravimu bei išregistravimu iš Mokesčių mokėtojų registro susijusius klausimus galėsite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos svetainėje, svetainės adresas www.vmi.lt nuorodoje Aptarnavimas.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 1 dalimi visi draudėjai registruojami tame pačiame apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje. Vadinasi, įregistruodami juridinį asmenį Mokesčių mokėtojų registre, tuo pačiu jis įregistruojamas ir draudėju, o draudėjo registravimo duomenys perduodame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl juridiniam asmeniui papildomai dėl registravimo atvykti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių nereikia.

Visa aktuali informacija draudėjams yra skelbiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interneto svetainėje, svetainės adresas: www.sodra.lt

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS SĖKMĘ UŽTIKRINANTYS VEIKSNIAI

2.1. UGDYMO KOKYBĘ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI: UGDYMO APLINKA, VAIKŲ SVEIKATOS UŽTIKRINIMAS, PERSONALAS S. Maželis, R. Rimkienė

Kiekvienas asmuo, prieš pradėdamas teikti ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą, turėtų susipažinti su ugdymo kokybę, o tuo pačiu ir įstaigos sėkmę lemiančiais veiksniais. Veiksnių gali būti labai daug ir įvairių. Dažniausiai išskiriami šie: ugdymo aplinka, personalas, vaikų sveikatos užtikrinimas, ugdymo turinys/programa. Ugdymo turinys – ypatingas veiksnys, todėl jam rekomendacijose skiriamas ypatingas dėmesys (žr. III skyrių). Pabandysime atskleisti kitų aukščiau išvardintų veiksnių ypatumus.

Koks dokumentas reglamentuoja reikalavimus ugdymo aplinkai?

Ugdymo aplinka, kurioje bus ugdomi vaikai, turi būti maksimaliai saugi, švari, jauki, estetiška, skatinanti vaikus veikti, kurti. Reikalavimus ugdymo aplinkai reglamentuoja Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-366 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Higienos norma HN 75:2008 taikoma visoms statomoms, rekonstruojamoms ir veikiančioms įstaigoms ir privaloma visiems juridiniams asmenims, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, sveikatos priežiūros darbuotojams, vykdantiems šių įstaigų higienos priežiūrą ir sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms.

Kokie yra reikalavimai ugdymo patalpoms?

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga, turinti iki 20 vaikų, gali veikti gyvenamajame name ar kitos paskirties pastate. Tokiais atvejais ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpos turi turėti

20

http://www.sodra.lt/

http://www.vmi.lt/

atskirą įėjimą, būti izoliuotos nuo kitų patalpų, triukšmo ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų saugai ir sveikatai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatas turi būti ne aukštesnis kaip trijų aukštų. Pirmame ir antrame aukšte įrengiamos vaikų ugdymo patalpos. Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga. Iki 3 metų amžiaus vaikų grupių patalpos įrengiamos pirmame aukšte su atskiru išėjimu į lauką. Higienos normoje teigiama, kad Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turi būti tokios patalpos:

iki 1 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys, miegamasis, tualetas-prausykla, virtuvėlė, maitinimo krūtimi patalpa;

1–3 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys, miegamasis, tualetas-prausykla;

3–7 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys-miegamasis, tualetas-prausykla. Įrengiant patalpas ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų grupėje turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3 m-2 plotas, o 3-7 metų grupėje – 4,0 m-2 plotas (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėle patalpos).

Planuojant patalpas ir apdailą svarbu, kad visi įrenginiai būtų saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį, amžiaus ypatumus ir turi būti paženklinti. Baldų ženklinimas ir dydžiai pateikti šios higienos normos lentelėse. Baldų (lovų,spintelių, praustuvių ir kt.), kitų įrenginių skaičius turi atitikti higienos normose nurodytus reikalavimaus. Nustatyti skirtingi reikalavimai pagal vaikų amžių, vaikų skaičių grupėje. Techninės priemonės (kompiuteriai, televizoriai) gali būti naudojamos tik 3 metų ir vyresnių vaikų ugdymui. Visa kompiuterinė įranga turi būti saugi ir nepavojinga sveikatai. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos patalpų grindys, sienos, tualetų kabinos ir lentynos turi būti lygios, o jų apdaila lengvai valoma. Sienos vaikų ugdymo patalpose turi būti nudažytos tik šviesiomis spalvomis. Keliami tam tikri reikalavimai grupių patalpoms, kuriose yra vaikų su regėjimo sutrikimais: patalpų, baldų ir įrengimų spalvai, apdailos medžiagoms, grindų dangai. Higienos normose nurodyti reikalavimai patalpų apšvietimui.

Kokie yra reikalavimai įrenginių, inventoriaus, žaislų priežiūrai?

Higienos normoje detaliai paaiškinama kaip, kada, kiek kartų reikia valyti ir prižiūrėti langus, baldus, žaislus, kaip vėdinti bendrąsias ir grupės patalpas, kaip apsaugoti lauko aikšteles, smėlio dėžes ir kokias valymo priemones galima naudoti. Ypatingas dėmėsis turėtų būti skiriamas minkštam inventoriui: lovos skalbiniams, rankšluosčiams, čiužiniams, kilimams, užuolaidoms. Paskelbus karantiną, patalpos, įrenginiai, žaislai, inventorius valomi, dezinfekuojami pagal specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, nurodymus. Šios higienos normos 1 priede pateikiami valymo ir dezinfekcijos būdai bei priemonės.

Jeigu vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būna 4 val. ar ilgiau, turi būti organizuojamas jų maitinimas. Vaikai turi būti maitinami kas 3,5–4,0 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo ir suderintus su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti higienos normų reikalavimus. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles. Organizuojant vaikų maitinimą draudžiama vartoti subproduktus, grybus, sultinių koncentratus, saldainius, konditerijos gaminius su kremu ir (ar) šokoladu, nealkoholinius gėrimus su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais), gazuotus gėrimus.

Kokie pateikiami dokumentai priimant vaiką į ugdymo įstaigą? Vaiko sveikatos užtikrinimas

Priimant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir vėliau kiekvienais metais tėvai turi pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą (Forma Nr. 027-1). Draudžiama priimti vaikus, turinčius ūmių užkrečiamųjų

21

ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, aštriai kosti, yra pūlingų išskyrų iš nosies ar kt.). Įstaigoje turi būti numatyta vieta, kur vaikas galėtų būti izoliuojamas iki atvykstant tėvams. Po ligos vaikas gali būti priimtas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą tik su gydytojo pažyma. Vaiko dienos režimas įstaigoje turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.

Kokie yra reikalavimai ugdymo įstaigos personalui?

Nevalstybinių šveitimo įstaigų, siekiančių teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą, tolesnės veiklos sėkmė priklauso nuo daugelio dalykų, bet svarbiausia – žmogiškieji ištekliai/personalas. Mokėjimas atsirinkti tinkamus žmones ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra labai svarbus sėkmingos veiklos veiksnys. Tik kūrybinga, profesionali, turinti savo kultūrą ir tradicijas komanda gali sėkmingai realizuoti įstaigos strategiją, misiją, numatytus tikslus ir uždavinius.

Didžiausia atsakomybė planuojant žmogiškuosius išteklius tenka nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir filialo (jei toks yra) vadovui. Kiekvienu atveju prieš nusprendžiant priimti darbuotoją, vadovas turi aiškiai apibrėžti, kokias pareigas, funkcijas turės atlikti darbuotojas, koks atsakomybės lygis bus jam suteiktas (ar jis turės sau pavaldžių darbuotojų). Svarbu apibrėžti, kokių rezultatų darbuotojas turės pasiekti ir kokias užduotis atlikti. Vadovas turi įsivaizduoti, kokio žmogaus reikia, negalvodamas apie konkrečius žmones, o tiesiog apie vaidmenis, kurios reikės atlikti.

Ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą teikti siekiančioje įstaigoje turėtų dirbti kvalifikuoti ir turintys pašaukimą šiam darbui pedagogai. Profesinis pašaukimas turėti būti veiklos pagrindas. Taigi formuojant ikimokyklinės įstaigos personalą, dera galvoti apie žmones, kurie yra motyvuoti dirbti tokį darbą ir yra emociškai tam nusiteikę, suvokia tokio darbo prasmę bei turi teigiamas profesines nuostatas, siekia nuolatinio tobulėjimo, savo darbe vadovaujasi besimokančios organizacijos koncepcijos nuostatomis bei kompetencijas.

Pirmiausia reikia apsispręsti, kokio skaičiaus darbuotojų reikia. Lietuvos higienos norma HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato, kad vienu metu grupėje turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai. Priklausomai nuo to, kokias kitas paslaugas planuojama teikti – priklausys ir kitų darbuotojų skaičius (pvz., jei įstaiga turi daug grupių, gali būti reikalingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, jei bus ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, reikalingas psichologas, logopedas, kūno kultūros specialistas, medicinos sesuo ar kt.). Ieškant reikalingo darbuotojo patartina pasinaudoti:

asmeniniais kontaktais, kolegų rekomendacijomis. Šis paieškos būdas yra patikimiausias, nes padeda surinkti daugiau išsamios ir objektyvios informacijos apie pretendentą iš patikimų žmonių. Pokalbio metu vadovas gali išsamiai apibūdinti, kokio darbuotojo (asmeninės savybės, kompetencija, kvalifikacija) pageidauja bei išgirsti daugiau ir išsamesnės informacijos;

skelbimai laikraščiuose. Skelbimai laikraščiuose dažniausiai pritraukia labai daug kandidatų. Tai geras būdas pritraukti ir pasirinkti tinkamiausius kandidatus iš atsiliepusių į skelbimą. Paprastai, skelbimas pritraukia aktyvius darbo rinkoje ir motyvuotus darbuotojus. Skelbime turi būti aiškiai suformuluoti ieškomam darbuotojui keliami reikalavimai.

paieška universitetuose, kolegijose. Taip galima surasti jaunus ir entuziastingus darbuotojus, kurie, nors ir linkę mokytis, stokos darbo patirties. Įstaigos vadovas, galvodamas apie resursų planavimą, turėtų bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis bei kviesti studentus atlikti praktiką savo įstaigoje ir „prisiauginti“ naujus darbuotojus;

22

įdarbinimo agentūrų paslaugomis: agentūros suteikia informaciją iš savo tvarkomos duomenų bazės, bet šios paslaugos nemažai kainuoja;

internetiniai skelbimai ir duomenų bazės; valstybinių darbo biržų paslaugos.

Apibendrinant galima teigti, kad norint rasti tinkamą darbuotoją, reikėtų pasitelkti įvairius paieškos būdus ir derinti juos – tiek atvirą personalo paiešką, tiek asmeninius, kolegų pateiktus kontaktus ar darbo rinkos informaciją.

Atrenkant darbuotojus į ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą, patartina atsižvelgti į konkrečias pareigas ir reikalavimus joms. Antra vertus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogas yra atsakingas už visavertį vaiko ugdymą, todėl rekomenduotina jį atrenkant taikyti ne tik formalius reikalavimus, bet ir atsižvelgti į jo profesinį kryptingumą, kuris neatsiejamas nuo savęs pažinimo bei savęs vertinimo.

Renkantis tinkamą darbuotoją, pvz., auklėtoją, patartina:Susipažinti su „Pavyzdiniu auklėtojo pareigybės aprašymu“ (2005) taip pat su

„Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pavyzdiniu pareiginiu aprašu“ (2003 www.smm.lt/ugdymas), su „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartu“ (2008), apibrėžiančiu ugdytojo veiklos sritis ir kompetencijas (www.pmmc.lt);

susipažiniti su gyvenimo aprašymu (CV). Atrenkant pretendentą, gali taip pat padėti, diplomų ir sertifikatų analizė ar raštu pristatyta veiklos viziją (konkrečių darbinių problemų sprendimo ir kt.). CV dažniausiai – pirmasis kontaktas su būsimu pretendentu. Tačiau CV atskleidžia tik profesinę kompetenciją ir profesinį tinkamumą, bet ne pretendento gebėjimus ar asmenines savybės. Norint labiau pažinti būsimą organizacijos narį, pravartu pasiūlyti paruošti asmens savybių aprašymą;

gauti rekomendacijas iš buvusių kandidato darboviečių. Rekomendacijos suteikia mažiau prieinamos kitais būdais. Jas galima naudoti, norint patikrinti kandidato suteiktą informaciją arba nuspėti darbo sėkmę. Rekomendacija, kaip ir CV irgi neturtų būti pagrindiniu atrankos įrankiu, nes ji tik papildo kitais būdai gautą informaciją.

susitikti su pretendentu pokalbiui, interviu. Vykdant atranką į privačią ikimokyklinio ugdymo mokyklą, pokalbio metu išaiškėja daug svarbių dalykų: pretendento motyvacija dirbti ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, jo asmenybės savybės, bendravimo gebėjimai ir bendradarbiavimo patirtis, o svarbiausia - požiūris į darbą su mažais vaikais, pašaukimas tam darbui. Pokalbiui dera pasiruošti. Jei pokalbiui pasiruošta kruopščiai, gerai apmąstyti klausimai, pokalbis turėtų padėti apsispręsti dėl pretendento tinkamumo dirbti švietimo įstaigoje.

Vykdant personalo atranką svarbu žinoti, kad kandidatai irgi renkasi. Ne tik būsimasis vadovas vertina potencialius darbuotojus, bet ir jie vertina vadovą bei būsimą darbovietę.

Vertinant ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo mokyklos įstaigos pedagogų atranką personalo vadybos aspektu, galima teigti, kad kiekvienos organizacijos veiklos kokybė daugiausia priklauso nuo personalo kvalifikacijos ir motyvacijos, bet kaip minėta anksčiau, pedagoginėje veikloje atsiranda papildomas kriterijus – pašaukimas profesijai.

Atrenkant ir vertinant dirbti ikimokyklinėje grupėje pageidaujantį pretendentą, siūloma išsiaiškinti, ar jis gebės:

įgyvendinti alternatyvių metodinių sistemų ( M.Montesori, R.Šteinerio, Š.Suzuki, Regio Emilio ar kt.) keliamus tikslus, uždavinius ir ugdymo turinį. Būtina, kad tokiu atveju pretendentas turėtų kvalifikacinių kursų baigimo pažymėjimą;

dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo veikloje, o vėliau ją diegti ir tobulinti;

užtikrinti savo darbo kokybę (organizuoti ir vykdyti ugdomąjį procesą grupėje, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius ir amžių, įstaigos ikimokyklinio ugdymo programos tikslus;

23

http://www.pmmc.lt/

saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.;

derinti vaikų ugdymą, priežiūrą, globą; bendradarbiauti su šeima, skatinti tėvus (globėjus) dalyvauti grupės veikloje, derinti šeimos

ir įstaigos interesus, didinti vaiko kokybiško ugdymo(-si) galimybes; sistemingai informuoti tėvus (globėjus) apie vaikų pasiekimus, ugdymo(-si) poreikius ar iškilusias problemas (sveikatos, prigimtinius, socialinių poreikių tenkinimo ir pan.);

bendradarbiauti su kitais grupėje, įstaigoje dirbančiais specialistais (meno pedagogu, specialiuoju pedagogu, logopedu ar kt.) vaikų ugdymo klausimais;

informuoti įstaigos administraciją apie vaiko turimas socialines ar sveikatos problemas, pastebėtą ar įtariamą vaiko teisių pažeidimą;

sistemingai stebėti ir vertinti vaiko gebėjimus, socialinę kultūrinę kompetenciją, brandumo mokyklai lygmenį, įvairiais būdais fiksuoti vaiko pasiekimus;

daryti išvadas apie kiekvieno vaiko patirties kaupimo ypatumus, prireikus inicijuoti individualių ugdymo(-si) programų rengimą, dalyvauti jas rengiant;

organizuoti pedagoginį procesą, orientuotą į individualius vaiko ugdymo(-si) poreikius, priešmokyklinio ugdymo tikslus, uždavinius, standartus;

kurti stimuliuojančią, funkcionalią, dinamišką, psichologiškai ir fiziškai saugią ugdymo(-si) aplinką;

supažindinti šeimą su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ypatumais, nuolat informuoti apie vaiko daromą vystymosi pažangą; skatinti tėvus dalyvauti grupės veikloje, rūpintis tėvų švietimu, pagal kompetenciją teikti jiems informaciją, konsultuoti;

parinkti ugdymo metodus ir priemones, atitinkančias specialiuosius vaikų ugdymo(-si) poreikius;

taikyti specialias kalbos mokymo metodikas vaikams iš kitakalbių ar mišrių šeimų, jeigu tėvai ketina juos leisti į mokyklą negimtąja kalba;

bendradarbiauti su kitais pedagogais (logopedais, specialiaisiais, socialiniais pedagogais, darželio auklėtojomis, būsimąja mokytoja ir kt.);

bendrauti ir bendradarbiauti su vietos bendruomene, administracinėmis bei socialinės rūpybos įstaigomis, įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir kt., prisidėti prie bendruomenės socialinių programų įgyvendinimo.

2.2. MATERIALIŲJŲ IŠTEKLIŲ TELKIMO IR VALDYMO ASPEKTAI: VERSLO PLANAS IR KITI RENTABILIOS ĮSTAIGOS VEIKLĄ UŽTIKRINANTYS VEIKSNIAI S. Maželis, R. Rimkienė

Verslo planas ir jo rengimo ypatumai

Žengiant pirmuosius žingsnius, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigėjui rekomenduotina įvertinti aplinkybes, kurios gali įtakoti planuojamos veikos galimybes ir sėkmę, o taip pat numatyti veiklos rizikas ir jų valdymo būdus. Todėl siūloma atlikti būsimos veiklos prognozes/ analizę. Tokios analizės forma galėtų būti nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos verslo planas. Verslo planas – tai dokumentas, pagrindžiantis veiklos sumanymo esmę, veiklos pelningumą, konkurencingumą tam tikram laikotarpiui. Plane detaliai aprašoma pasirinktoji veikla ir jos vystymui egzistuojanti potenciali rinka, žmogiškieji, finansiniai ir kiti resursai, kurie užtikrina veiklos sėkmę. Pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigos kūrimo ir jos augimo sėkmingą strategiją, numačius galimus finansavimo šaltinius, būtina apskaičiuoti, kiek lėšų reikės įstaigos kūrimui ir jos veiklos plėtrai. Tai padaryti padeda ikimokyklinio ugdymo įstaigos verslo planas. Tinkamai parengtas verslo planas lemia tai, kad kreditorius, esant reikalui, sutinka paskolinti trūkstamų pinigų

24

kiekį. Investuotojai ir bankai lengviau suteikia steigiamai įstaigai kreditą, jei jiems pateikiami įrodymai apie tai, kada įstaiga patirs sėkmę.

Įvairūs autoriai siūlo skirtingus verslo plano turinio išdėstymo variantus, tačiau jie visi iš esmės nesiskiria. Pagrindinės bet kurio verslo plano dalys yra rinkodaros ir finansiniai planai. Pagal svarbą po pastarųjų seka gamybos ir organizacinis planai, nors kai kuriais atvejais, priklausomai nuo to, kokiam verslui rengiamas planas, jiems gali būti teikiama pirmenybė. Tai lemia ir rengiamo verslo plano tikslai, kurie sąlyginai gali būti skirstomi į vidinius (pavyzdžiui, pagrįsti ir patikrinti naują idėją) ir išorinius (pavyzdžiui, informuoti apie įmonės veiklą šalies visuomenę). Verslo planas apima abiejų tipų tikslus, todėl kad siekiama ir apskaičiuoti lėšas, reikalingas verslui pradėti bei vystyti, ir pristatyti idėją, analizuojant rinkodaros komplekso elementus bei verslo rinkodaros aplinkas. Verslo plano struktūra nėra griežtai nustatyta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias dalis. Verslo plano rekomenduojamas turinys pateikia bendrąsias nuorodas verslo plano rengėjui apie verslo plano struktūrą, pagrindines dalis ir priedus. Tai yra rekomendacinio pobūdžio informacija, todėl konkrečią verslo plano struktūrą numato jo rengėjas. Verslo plano rengėjas neprivalo pateikti visos informacijos, nurodytos šiame turinyje, tačiau banko darbuotojams nustačius, kad projekto įvertinimui trūksta duomenų, gali jų papildomai paprašyti iš verslo plano rengėjo.

10 svarbiausių klausimų, į kuriuos turi atsakyti verslo planas:

Kokią paslaugą ruošiatės teikti, ar bus pakankama paklausa Jūsų planams įgyvendinti? Kokia pardavimų apimtis reikalinga, kad pradėtumėte gauti sėkmę, ar ta apimtis nėra

didesnė už gamybos pajėgumus ir įmanomus pardavimus? Kokius turite privalumus lyginant su esamais ar galimais konkurentais? Ar turite patirtį šioje srityje ar panašioje veikloje; jei ne, kaip šalinsite šią spragą? Ar atsižvelgėte į papildomų lėšų poreikį Jūsų verslo plėtimui finansuoti? Kokias investicijas ruošiatės daryti? Ar reikės papildomų darbuotojų, kur juos rasite? Kokius finansavimo šaltinius numatote (ilgalaikė paskola, trumpalaikis kreditavimas, akcijų

emisija, siekiate kurti bendrą įmonę ir pan.)? Ar parengėte grynųjų pinigų srautų prognozę, ar joje atsispindi visos įmanomos pajamos ir

išlaidos? Ar įvertinote verslo riziką ir numatėte būdus jai sumažinti? Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių domina viskas apie skolininką, o partnerį – viskas apie

savo partnerį, todėl prieš suteikdami paskolą ar pradėdami bendradarbiauti, jie turi įsitikinti, kad Jūs grąžinsite skolą arba kad įdėti pinigai grįš. Tai žinoti labai svarbu ir Jums (savininkams, akcininkams), nes nuo to didele dalimi priklausys Jūsų ateitis.

Verslo planas pateikiamas atspausdintas. Pageidautinas teksto šriftas Times New Roman, 12p., tarpas tarp eilučių ne didesnis nei 1,5. Verslo plano pavyzdys pateikiamas 3 priede.

Manytume, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos vykdoma veikla ekonominiu požiūriu naudingesnė už vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigų vykdomą veiklą, todėl svarbu sukaupti kapitalą pirmiems veiklos metams, vėliau tai turėtų padengti paslaugų gavėjai. Tačiau kaip jau rašėme anksčiau, paslaugos kokybė turi tenkinti jos gavėjus.

Šeimos ir ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programos teikėjų bendradarbiavimas

25

Nevalstybinių švietimo įstaigų, siekiančių teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą veiklos sėkmė ypatingai priklauso nuo bendravimo ir bendradarbiavimo su šią įstaigą pasirinkusiomis šeimomis. Todėl rekomenduotina kurti tvirtą pedagogų, šeimų ir bendruomenės narių partnerystę, kuri būtina sėkmingam vaikų ugdymuisi. Siekiant geriau atliepti kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, šeimų lūkesčius derinti darbo ir šeimos pareigas, svarbu atsižvelgti į šeimų ir bendruomenių įvairovę. Pvz. jei įstaigą ketina lankyti vaikai iš skirtingomis kalbomis kalbančių šeimų arba vaikai turi elgesio reguliavimo, emocijų, intelekto sutrikimų, tuomet bendradarbiavimo pobūdį su tokių vaikų šeimomis gali nulemti šie specifiniai vaikų ir/ar jų šeimų ypatumai. Kai abu tėvai dirba savaitgaliais, antroje dienos pusėje ar slenkančiu darbo grafiku, tuomet derėtų kurti lankstų ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbo laiką.

Rekomenduojame neužmiršti, kad šeima turi didžiausios įtakos vaikui ir yra pagrindinis jo ugdytojas. Šeima trokšta didžiausio gėrio savo vaikui ir nori, kad jis būtų pilnavertis, laimingas pilietis. Todėl šeimai turi būti suteiktas ypatingas vaidmuo ugdant vaiką. Šeimos nariai turi būti įtraukiami į sprendimų dėl jų vaikų ugdymosi ir socialinio gyvenimo grupėje priėmimą. Su šeimų nariais reikėtų tartis, kuriant ugdymosi aplinką, planuojant ir vertinant įstaigos veiklą.

Įstaigos, siekiančios teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą turėtų apgalvoti sąveikos su šeima būdus. Dažniausiai rekomenduojamos įvairios savivaldos formos: įstaigos taryba, įstaigos tėvų komitetas ar pan.

Švietimo įstaigos taryba. Daugelis tėvų, suvokdami švietimo paslaugų svarbą jų vaikui, noriai dalyvauja švietimo įstaigų veikloje. Tėvai gali įtakoti įstaigos veiklą per įvairias savivaldos institucijas. Svarbiausia įstaigos savivaldos institucija yra šveitimo įstaigos taryba, kurią renka įstaigos bendruomenė. Į įstaigos tarybą reikėtų pakviesti ir tėvus. Tėvai (globėjai), pedagogai kartu su įstaigos vadovu sprendžia kilusias problemas dėl įstaigos darbo tvarkos, metodų bei ugdymo kokybės.

Įstaigos tėvų komitetas. Tėvų komitetą gali sudaryti iš kiekvienos grupės po vieną atstovą. Šis komitetas išsirenka įstaigos X tėvų komiteto pirmininką. Tėvų komitetas susirenka pagal poreikį ir sprendžia įvairias, dažniausiai organizacines, problemas: padeda planuojant ir organizuojant įvairius renginius, įsigyjant ugdymo priemones, atstovaujant įstaigą ar kt. Tėvų komitetas gali teikti pasiūlymus rengiant įstaigos ugdymo programą, įstaigos perspektyvinę veiklos programą, diskutuojant dėl įstaigos mikroklimato. Nevalstybinė šveitimo įstaiga, siekianti teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą, galėtų kviesti kuo daugiau vaikų tėvų (globėjų) į įstaigos bendruomenės veiklą, nes tėvai (globėjai ) gali inicijuoja įvairius renginius (pvz., bendras sporto varžybas, teminius vakarus, šventes ir kt.).

Grupių tėvų komitetai. Įstaigos vaikų tėvai (globėjai) gali būti pasitelkiami, sprendžiant įvairius ugdymo ar veiklos klausimus: gali teikti pagalbą grupės auklėtojai, padėti planuoti veiklą, organizuojant grupės šventes, ekskursijas. Pvz.: vaiko tėvas, mama ar seneliai, iš anksto suderinę su auklėtoja, pasakoja apie savo profesiją. Grupės tėvų komitetas gali tapti veikli savivaldos institucija įstaigoje, grupėje. Įstaigos nuostatuose galima įteisinti grupių tėvų komitetus. Tėvų komitetas renkamas balsų dauguma grupės tėvų susirinkimo metu. Tėvų komitetai dažniausiai spendžia lokalias, konkrečios grupės bendruomenei iškilusias problemas.

Kiti tėvų (globėjų) dalyvavimo savivaldoje būdai. Įstaigos bendruomenės veikla priklauso ne vien tik nuo iniciatyvių tėvų geranoriškumo, bet ir nuo pedagogų bei įstaigos administracijos noro ir gebėjimų įtraukti kuo daugiau tėvų į šią veiklą. Pvz., X įstaigoje įkurtas Tėvų klubas. Šio klubo įkūrimo iniciatoriai yra įstaigos tarybos nariai. Klubo veikloje dalyvauja ne tik ugdytinių tėvai, bet ir seneliai, kurie savanoriškai dirba su vaikais, organizuoja įvairių būrelių veiklą, jiems vadovauja. Atviros, siekiančios bendradarbiauti švietimo įstaigos yra patrauklesnės vaikams bei jų tėvams.

Siūlome neužmiršti, kad kiekviena šeima nori jausti, kad jos vaidmuo vaiko ugdyme yra pozityviai vertinamas, kad personalas siekia ją pažinti ir kviečia tapti ugdymo proceso dalyve,

26

partnere. Kuriant grupės, įstaigos bendruomenę, svarbu, kad šeimos geriau pažintų vienas kitą, dalintųsi turima patirtimi, taptų besimokančios bendruomenės dalimi.

Įstaigos komanda

Vien tik ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbančio personalo kvalifikacija ir kompetencija gerai atlikti jam pavestas pareigas dar negali užtikrinti įstaigos veiklos sėkmės. Nepakanka turėti tik puikias auklėtojas, reikia siekti, kad visi įstaigos darbuotojai siektų tų pačių tikslų – pvz., padėti įstaigai tapti patrauklia, vaikų noriai lankoma įstaiga.

Labai svarbus veiksnys, lemiantis įstaigos veikos kokybę yra įstaigos komanda, kurią sudaro: administracija, auklėtojai, kiti specialistai, aptarnaujantis personalas. Komanda – tai žmonės su savo kultūra, jausmais ir emocijomis. Ji nesusikuria iš karto, o praeina tam tikrus formavimosi etapus. Jos raidai daug įtakos turi įstaigoje patiriamos emocijos, skatinimo sistema.

Dauguma komandų susiduria su konfliktais, ypač komandos formavimosi pradžioje. Tai suprantama ir normalu, nes kiekvienas komandos narys turi savo lūkesčius, kurie gali skirtis nuo kitų komandos narių lūkesčių. Šiuo laikotarpiu derėtų išsiaiškinti požiūrių skirtumus ir atrasti asmeninį santykį su kitais komandos nariais. Jei komandos narys neišsigąsta konfliktų ir nebijo jų įvardinti bei spręsti, turėtų susiformuoti nauji, realistiškesni lūkesčiai komandos atžvilgiu. Išsprendus esminius nesutarimus, nusistovi komandos normos.

Komandai susiformuoti reikia laiko. Ji susiformuoja tuomet, kai pastebimi geros komandos bruožai:

Komandos nariai gerai sutaria tarpusavyje; Komandos lyderis turi gerus komunikacinius įgūdžius ir stengiasi vienyti komandą; Komandos nariai noriai bendradarbiauja; Komandoje vyrauja maloni atmosfera; Komandos nariai pasitiki vienas kitu; Komanda ir jos nariai yra pasiruošę rizikuoti ir įveikti sunkumus; Komandos nariai žino kokie yra komandos tikslai bei uždaviniai; Komandos nariai žino savo pareigas komandoje; Komandos nariai žino kaip išsiaiškinti komandos ar jos narių klaidas nieko

asmeniškai nekaltinant; Komandai nestinga naujų idėjų; Kiekvienas komandos narys žino, kad jis turi įtakos komandos planams; Komanda moka džiaugtis rezultatais ir švęsti pergalę; Komanda turi būti efektyvi.

Jos efektyvumas gali būti nustatomas pagal šiuos požymius: Tikslai yra nustatyti visų komandos narių kartu. Kiekvienas narys jiems pritaria bei

nori juos įgyvendinti; Kiekvienas narys aktyviai dalyvauja komandos veikloje. Komandos nariai yra

pasiskirstę pareigomis, kurias stengiasi atlikti gerai, kad būtų pasiekti nusistatyti tikslai;

Kiekvienas narys išsako savo nuomonę, įvertina komandos darbą. Taip yra išsiaiškinami narių jausmai bei norai;

Sprendimų priėmimas yra procesas, kurio metu gali dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę kiekvienas narys;

Komandoje gali kilti konfliktų. Kiekvienas narys gali turėti neigiamų emocijų ar nesutikti su kitų narių nuomone, bet komanda turi sugebėti išspręsti šiuos konfliktus;

Komandos narių sugebėjimai, įgūdžiai, žinios bei patirtis yra žinomi komandai ir naudojami pagal poreikius;

27

Komandoje yra skatinamas kūrybingumas bei rizika.Komandos nariams ar komandai padarius klaidas iš jų mokomasi, bet nėra baudžiama;

Darni komanda laiduoja įstaigos veiklos sėkmę, nes sukuriamas palankus vaikų ugdymui mikroklimatas, tai tiesiogiai įtakoja vaikus, tėvus (globėjus).

Ugdymo įstaigos kultūra

Įstaigos kultūra - tai dar vienas įstaigos veiklos sėkmę užtikrinti padedantis veiksnys. Įstaigos kultūra dažniausiai apibūdinama, remiantis tam tikrais požymiais. Vienas iš jų galėtų būti tikslų bendrumas. Vaikų ugdymas ir vaikų interesai atsidurs dėmesio centre, jei įstaigos komandą vienija bendri tikslai. Tam pasiekti rekomenduotina skatinti visus pedagoginės bendruomenės narius kartu svarstyti svarbius klausimus, skatinančius susikalbėjimą ir bendrą suvokimą. Ypač svarbiu įstaigos kultūros požymiu laikomi susitarimai. Pavyzdžiui, susitarimas dėl to, kas įstaigoje yra svarbiausia – ar sveikos gyvensenos reikalavimų paisymas, ar vaikų kūrybiškumo ugdymas, ar tvarka ir švara ir t.t. Įstaigos bendruomenės narių susitarimai ir vertybės turėtų atsispindėti įstaigos filosofijoje ir ugdymo tiksluose bei visose veiklose. Rekomenduotume nepagailėti laiko ir energijos organizuojant pokalbius apie vertybes, nepaisant to, kad tai ne visiems patinka, nes tai verčia prisiimti atsakomybę priimant esminius sprendimus. Bendrosios vertybės yra prielaida organizacijos etikai, moralei, požiūriui į žmogų, gamtą ir visuomenę formuotis.

Kitas įstaigos kultūros požymis galėtų būti atsakomybė už sėkmę. Kiekvienas pedagogas ir visa pedagogų bendruomenė turi tikėti savo įstaigos misija ir dėl galimų nesėkmių nekaltinti vaiko prigimties ir socialinės aplinkos faktorių ( pvz., “pusė grupės vaikų – iš rizikos šeimų, vadinasi, nieko su jais nepasieksime”).

Kolegialumas kaip įstaigos kultūros požymis gali pasireikšti įvairiais būdais – kaip bendrumo jausmas, kaip abipusė pagalba, kaip pokalbiai, žinių ir patirties sklaida, kaip bendras požiūris į ikimokyklinės ir/ar priešmokyklinės įstaigos paskirtį. Kiekvienoje įstaigoje, be abejonės, yra vienokių ar kitokių kolegialumo požymių. Literatūros šaltiniuose pačiu stipriausiu, profesionaliausiu kolegialumo įrodymu laikomas bendras darbas, kai kartu planuojama, tiriama, veikiama, vertinama.

Atkreiptinas dėmesys ir į pagarbą bei atvirumą. Ugdymo institucijos kultūra plėtosis, kai įvairios pedagogių idėjos ir nuomonės bus reikšmingos, o jų įvairovė bus vertinama kaip stiprybė (bet ne kaip “maištas”). Svarbi ne tik nuomonių, bet ir veiksmų laisvė, kai “individams suteikiama laisvė įvairiais būdais siekti bendrų tikslų” (Stoll, Fink, 1998, p.120). Tobulintini įgūdžiai bendrai dirbant išklausyti, įsiklausyti ir išgirsti vieniems kitus, o kritinį mąstymą vertinti, kaip skatinimą tobulėti. Reiktų nepervertinti socialinio statuso požymių: įstaigos vadovų nuomonė vien dėl vadybinės hierarchijos nėra geresnė ar teisingesnė už pedagogų nuomonę. Patirtis – svarbu, tačiau jauno specialisto idėjos nėra automatiškai prastesnės dėl patirties neturėjimo, negu kelis dešimtmečius dirbančio žmogaus. Tolerantiškumas kitaip galvojančiam skatins atsisakyti alternatyvių idėjų sąstingio.

Nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis - modernioje įstaigoje ypatingai svarbus veiksnys. Darbuotojams turėtų būti sukuriamos sąlygos ne tik išoriniam, bet ir vidiniam motyvavimui. Turbūt nėra idealaus metodo, kaip tai pasiekti, tačiau viena iš prielaidų – darbuotojo kūrybiškumo skatinimas, inovacijų palaikymas.

Rizika. Ieškant naujovių ir jas taikant, tenka įveikti adaptaciją, neretai ir nesėkmes. Pedagogų bendruomenė turėtų kurti psichologinio saugumo atmosferą ne tik vaikams, bet ir kolegoms, t. y., tiems, kurie bando naujoves ir klysta. Be to, svarbu grįžtamasis ryšys, pokalbiai, nesėkmių priežasčių ir pasekmių vertinimas, objektyvių ir subjektyvių veiksnių analizė, nes antraip bandantis naujoves kolega gali netekti pasitikėjimo savimi ir vėl grįžti prie išbandytų, tradicinių strategijų.

Ugdymo institucijos kultūros požymis – gera psichologinė atmosfera, kai skiriama dėmesio tiek rimtiems darbams, tiek gerai pedagogų savijautai. Žmogus turi jaustis vertinamas ir pagiriamas

28

už pastangas (ne tik už rezultatus). Jei pedagogai pasitiki vienas kitu, jie jaučiasi įstaigoje saugiai. Nedominuoja nei individualizmas (kai vyrauja atsiskyrimas, izoliacija ir pedagogai dirba “kas sau”), nei chaotiškas bendradarbiavimas, nei dirbtinis kolegialumas (primestas, nurodytas), nei pedagogų susivienijimas į mažas grupeles. Individualiais ar kolektyviniais atsiminimais apie kažkuo ypatingus vaikus, šeimas, tradicijas, įvykius, įspūdžiais, simboliais, geru humoru palaikoma ir tvirtinama įstaigos psichologinė atmosfera, kurią akivaizdžiai jaučia ne tik pedagogai, bet ir vaikai, ir tėvai.

Šiose rekomendacijose nėra pateikiamas baigtinis įstaigos veiklos sėkmę lemiančių veiksnių sąrašas. Tai lemia konkretus socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas.

III. NEVALSTYBINIŲ IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ TEIKĖJŲ UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS

3.1. ŠIUOLAIKINIO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO TURINIO SAMPRATA V.Gražienė

Šiandien ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinys suprantamas ne kaip griežtai reglamentuota programa ar vien temų sąvadas, o kaip kompleksiškas procesas, kuriame pabrėžiama turima vaiko patirtis ir parodomos ugdymo sąsajos su socialine kultūrine jo gyvenamąja aplinka. Tokia ugdymo turinio samprata padeda gerinti ugdymo kokybę, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro palankiausias sąlygas kiekvienam vaikui įgyti ir plėtoti asmenines kompetencijas. Ugdymo tikslai priartinami prie realių vaiko ugdymosi poreikių, bei šeimos ir bendruomenės lūkesčių, ugdymo turinys tampa visapusiškesnis, kompleksiškesnis. Taigi, koreguojama iki šiol gyvybinga tiek pedagogų, tiek tėvų nuostata, kad vaikų brandinimo mokyklai tikslas darželyje yra svarbesnis, nei vaikų asmenybės puoselėjimas ar jų kompetencijų plėtojimas.

Ugdymo(si) turinys šiandien apibūdinamas kaip „į vaiko kompetencijų (vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir patirties) ugdymą (si) orientuota tematika bei problematika, vaiko veiksenos bei veikla, jo pasaulio pažinimo ir saviraiškos būdai, ugdymosi aplinka, ugdomoji medžiaga“ (Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006), p.40).

Ikimokyklinio ugdymo programų teikėjams rekomenduotina vadovautis vyraujančia šiuolaikine ugdymo turinio samprata pagal 2004 metais UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos), priimtus susitarimus (www.unesco.org).

Pagal UNESCO ugdymo turinys susideda iš: jau turimos vaiko patirties, ugdymo programos, ugdymo metodų ir ugdymo konteksto, vaikų pasiekimų vertinimo būdų, ugdymo aplinkos ir priemonių.

Kaip rengiama ikimokyklinio ugdymo programa?Rengdami Ikimokyklinio ugdymo programą (toliau – Programa) nevalstybinių ikimokyklinio

ugdymo programų teikėjai, turi remtis ”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu“ (http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm).

Programa rengiama pirmiausiai atsižvelgiant į tai, kokio amžiaus vaikus ketinama ugdyti šioje įstaigoje. Galima pasirengti programą, skirtą vaikų nuo 1 iki 6 metų ugdymui, kuria galėtų naudotis ir lopšelio, ir darželio grupės. Atkreiptinas dėmesys, kad programa gali aprėpti ir kūdikių ugdymą, jei įstaiga savo įstatuose tai numačiusi.

29

http://www.unesco.org/

Ugdymo tikslai keliami ir ugdymo turinys formuojamas pagal konkrečią įstaigą lankančių vaikų poreikius, pasirinktą ugdymo sistemą/metodiką ar jos elementus, tėvų pageidavimus ir lūkesčius, steigėjo galimybes. Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai turėtų kelti šiuos uždavinius:

tenkinti vaikų poreikius ir padėti jiems įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų,

padėti šeimai ugdyti vaiką, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas taip pat turi būti pagrįstas finansiškai, tai yra,

turi būti atsižvelgta ir į ugdomosios aplinkos kūrimo galimybes, o taip pat ir į žmogiškuosius resursus (auklėtojų, specialistų, kitų darbuotojų skaičių ir kvalifikaciją bei turimas kompetencijas).

Novatoriška ugdymo turinio samprata sudaro daug galimybių jos realizavimo įvairovei ikimokyklinio ugdymo programose, todėl nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjai turi patys analizuoti šiandieninio ikimokyklinio ugdymo pedagogines tendencijas, vaikų ir šeimų poreikius ir nuspręsti, kas talpintina ugdymo programos turinyje, nusatyti jo, ribas, pagrindines veiklos kryptis.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjai, numatydami ugdymo programos turinį, turėtų išanalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie lemia ugdymo kokybę ir įstaigos veiklos sėkmę. Į pagalbą šiai veiklai atlikti galima pasinaudoti Ikimokyklinio ugdymo mokyklos audito metodika, kurią galima atrasti Švietimo ir mokslo ministerijos internetiniame puslapyje (http://www.smm.lt), ir joje pateikiamomis įstaigos veiklos vertinimo sritimis – etosu (įstaigos mikroklimato ypatumai) vaiko ugdymo ir ugdimosi specifika, vaiko ugdymo(si) pasiekimais, parama ir pagalba vaikui, šeimai, ištekliais ir institucijos valdymu - ir jų kokybės požymiais.

Kuo vadovautis, priešmokykliniame ugdyme nustatant ugdymo turinį?

Nevalstybinių priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai turi vadovautis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“ bei „Priešmokyklinio ugdymo(si) standartais“ (http://www.smm.lt).

Vadovavimasi „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“ reiškia, kad ugdymo įstaiga turi siekti išugdyti šioje programoje nurodytas priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas, pagrįstas priešmokyklinio amžiaus vaiko raidos dėsniais. Konkretūs priešmokyklinio ugdymo uždaviniai keliami ir ugdymo turinys formuojamas pagal konkrečią įstaigą lankančių vaikų poreikius, mokymosi stilių, tėvų pageidavimus ir lūkesčius, steigėjo galimybes. Priešmokyklinio ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas taip pat turi būti pagrįstas finansiškai. Atkreipiame rekomendacijų skaitytojų dėmesį, kad priešmokyklinis ugdymas yra iš dalies finansuojamas iš valstybės biudžeto taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Tai reglamentuota Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785.

Todėl nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai taip pat turi galimybę gauti šias lėšas. Pasirenkant ugdymo metodus, priemones, turi būti atsižvelgta ir į ugdomosios aplinkos kūrimo galimybes, ir žmogiškuosius resursus (pedagogų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų, skaičių, kvalifikaciją bei kompetencijas).

3.2. UGDYMO PROGRAMOS RENGIMĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI (REIKALAVIMAI IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS RENGIMUI,

30

UGDYMO TURINIO FORMAVIMO ALTERNATYVOS) V.Gražienė

Ikimokyklinio ugdymo(si) turinys ir metodai formuluojami, sėkmės rodikliai numatomi, steigėjams atsižvelgiant į keletą svarbių veiksnių:1. Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjams būtina numatyti tikslus, uždavinius, turinį ir metodus, užtikrinančius konkrečios grupės vaikų poreikių tenkinimą. Tinkamai parengta programa garantuoja vaikams galimybę rinktis veiklą pagal interesus ir poreikius, garantuoja interesų bei poreikių plėtojimąsi ir naujų atsiradimą, konkrečiam amžiaus tarpsniui svarbių vaiko gebėjimų nuoseklų ugdymą(si).

Formuojant ikimokyklinio ugdymo programą, svarbu: išmanyti išskirtinius atitinkamo amžiaus tarpsnio (pvz. kūdikių, ankstyvojo amžiaus (1-3

metų), ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikų raidos ypatumus ir poreikius, atpažinti ir tenkinti konkrečių vaikų poreikius (pvz. specialiuosius ugdymos poreikius); išmanyti mišrių amžiaus grupių veiklos ypatumus (kai grupę lanko įvairaus amžiaus vaikai, pvz., broliukai ir sesutės);

žinoti įvairius vaikų mokymosi stilius (vizualinį, audialinį, kinetinį ir mišrųjį) ir atpažinti konkrečią kiekvieno vaiko mokymosi stiliaus raišką;

būti susipažinus su konkrečia vaikų patirtimi pažinimo (mokymosi) srityje; suvokti išskirtinius įvairiuose regionuose (pvz., mieste ir kaime, vienkiemyje, priemiesčio

gyvenvietėje) augančių vaikų poreikius ir žinoti savo įstaigos vaikų grupės poreikius; išmanyti, atpažinti ir gebėti tenkinti ypatingus ir išskirtinius gabių ir talentingų vaikų

poreikius; išmanyti nepalankioje ar socialinės atskirties aplinkoje augančių vaikų (netektį patyrusių,

globėjų auginamų, skurdo sąlygomis augančių, smurtą patiriančių ir kt.) raidos ypatumus ir atpažinti konkrečią kiekvieno vaiko šių ypatumų raišką;

išmanyti specialiuosius vaikų ypatumus ir poreikius (atvykusių į Lietuvą gyveni ir dirbti užsieniečių, dvikalbių ir daugiakalbių šeimų vaikų poreikius; vaikų, turinčių emocinių, elgesio, kalbos, pažinimo, intelekto, klausos, regos, judesio ir padėties sutrikimų, poreikius);išmanyti ir gebėti tenkinti mergaičių ir berniukų poreikius.

2. Rengiant programą, būtina žinoti tėvų nuostatas, lūkesčius ir poreikius. Kadangi kiekvienos šeimos socialinis, ekonominis statusas ir kultūra yra skirtingi, formuojant Programą svarbu:

pažinti įstaigą lankančių vaikų šeimas, ugdymo šiose šeimose tradicijas, vaikų vystymosi ypatumus;

laikytis konfidencialumo principo, neviešinti šeimai nepageidaujamos informacijos; stengtis kuo daugiau sužinoti ir kaupti informaciją apie emocinę, socialinę ir kultūrinę vaikų

aplinką; žinoti vietos bendruomenės vertybes, išmanyti vietos bendruomenės kultūrą, istoriją ir kt.; vertinti vaikų į ugdymo įstaigą iš namų ir bendruomenės aplinkos atsineštą patirtį; stengtis sukurti vaikui saugios jausenos namie, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

grupėje sąlygas; numatyti vaiko ugdymo darną garantuojančias sąlygas.Išryškėjus tėvų ir bendruomenės poreikiams, kurie neatitinka šiuolaikinių vaiko ugdymo

tendencijų ar gali būti žalingi vaikui, programoje turėtų būti numatomos tėvų švietimo ir jų požiūrio keitimo gairės. Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams formuojant ugdymo turinį, dera ypač atidžiai išnagrinėti specifinius bendruomenės poreikius (pavyzdžiui, tautinio tapatumo jausmo žadinimo ir tautinio identiteto puoselėjimo uždaviniai derintini su tolerancijos kitoms tautoms, religijoms, kalboms nuostatomis, ypač jei bendruomenė kuriuo nors požymiu nėra vienalytė).3. Kuriamos ugdymo programos turinį lemia ir konkrečios įstaigos tipas, ugdymo organizavimo modelis (kiek valandų per dieną, kiek dienų per savaitę bus vykdomas ugdomais procesas) bei kitos

31

sąlygos (pvz., materialinis steigėjo pajėgumas). Ugdymo programos turinys apimtimi bei keliamais specifiniais tikslais skirsis:

įvairaus amžiaus vaikų grupėse: lopšelio, arba ankstyvojo ugdymo grupėse, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupėse, taip pat mišriose grupėse;

įvairios paslaugų teikimo trukmės grupėse: kelias valandas ar pusę dienos veikiančiose, visos dienos grupėse, savaitinėse ar savaitgalio grupėse;.

įvairaus tipo institucijose: dienos centruose, vasaros stovyklose, daugiafunkciniuose ugdymo centruose kaime ar mažuose miesteliuose;

įvairaus profilio/krypties, priklausančios nuo steigėjo poreikio ir specifikos, grupėse: įsteigtose prie įmonių jų darbuotojų vaikams; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, įsteigtose atvykusių gyventi ar dirbti užsienio piliečių (pvz., ambasadų darbuotojų) vaikams; konfesiniu ar etniniu pagrindu suformuotose grupėse; alternatyvius metodus taikančiose institucijose ar tam tikro profilio (pvz., meninio, sveikatos stiprinimo) įstaigose.

4. Natūralu ir pozityvu, jei nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai, formuodami ugdymo turinį, siekia išryškinti regiono savitumus ir įstaigos aplinkos teikiamas galimybes (arba subalansuoti esamus aplinkos trūkumus). Remiantis artimiausios aplinkos pažinimo svarbos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo laikotarpiu principu, ugdymo programoje gali atspindėti:

regiono specifika (pvz., kurortinė vietovė, pramonės centras); konkretaus etnografinio Lietuvos regiono savitumas (Aukštaitijos, Žemaitijos ir kt.):

tradicijos, kalbinis ir kultūrinis paveldas (šventės, papročiai, amatai, apranga, tarmė ir kt.); gyvenamosios vietovės ypatumai, pvz., konkretaus kaimo ar miestelio istorijos faktai ir

plėros planai (numatomas tiesti kelias, statoma gamykla, oro uostas, baseinas, maldos namai ir kt.), kultūros paminklai; didmiesčio konkretaus rajono savitumas (pvz., Klaipėdos uosto, Vilniaus Užupio, Kėdainių senamiesčio), gyvenamosios vietovės specifika (pvz., pasienio gyvenvietė).

5. Strateginių švietimo dokumentų (koncepcijų, programų, nutarimų ir kt.) išmanymas programų teikėjams padės analizuoti ugdymo prioritetus, numatyti siekius, veiksnius, kokybės kriterijus, numatyti galimybes ugdymo kokybei gerinti. Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams formuojant ugdymo turinį, rekomenduojama susipažinti su „Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija“ (1995), „Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija“ (2005), „Netradicinio ugdymo koncepcija“ (2010) ir kt.

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo proceso analizei ir vaiko ugdymo(si) rezultatų numatymui bei refleksijai programų teikėjams gali būti naudinga „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika“(2005).6. Pedagogų kompetencija ir kūrybiškumas yra svarbios ugdymo programos sėkmės prielaidos, nes nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai turi teisę ir laisvę patys rinktis, modeliuoti, išmėginti ir tobulinti ikimokyklinio ugdymo programą (priešmokyklinio ugdymo srityje privalu vadovautis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“, pritaikant ją savo reikmėms). Į kūrybinį programos rengimo procesą rekomenduojama įtraukti vaikus ir tėvus, nes taip programoje tiesiogiai atsispindės jų poreikiai ir lūkesčiai. 7. Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams formuojant ugdymo turinį, praverstų bendradarbiavimas su kitais valstybinių ir nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjais, todėl skalintina keistis patirtimi, aptarti pasiekimus ir problemas, dalyvauti bendruose projektuose, būti imliems socialiniams iššūkiams.

Kaip kurti ikimokyklinio ugdymo programą?

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ikimokyklinio ugdymo programa kuriama ir atnaujinama,

32

vadovaujantis ”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu”. Kuriant programą, laikomasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamų sąvokų.

Programą turi sudaryti tokios dalys:

bendrosios nuostatos;

ikimokyklinio ugdymo principai;

tikslai ir uždaviniai; turinys, metodai ir priemonės;

ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas;

naudota literatūra ir šaltiniai.

Bendrosiose nuostatose „nurodomas švietimo teikėjo pavadinimas, teisinė forma, grupė, tipas, adresas; aprašomi vaikai ir jų poreikiai; pedagogų vykdančių ikimokyklinio ugdymo programą ir kitų specialistų pasirengimas; švietimo teikėjo savitumas; tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai. Atskleidžiamas požiūris į vaiką ir jo ugdymą remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija“ (”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“ (http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm) ir kitais teisės aktais.

Steigėjų, pedagogų ir tėvų požiūrį į vaiką ugdymo programoje atspindi principai, kuriais bus grindžiamas ugdymas.

Rekomenduotina vadovautis šiais principais:Humaniškumo – pripažįstama teisė būti kitokiam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti. Ugdymas vyksta ramioje, saugioje aplinkoje, kurioje vaikas turi galimybių išreikšti save, atskleisti savo gebėjimus, kūrybiškumą;

Demokratiškumo – pripažįstama lygiavertė vaiko ir suaugusiojo partnerystė ir sąveika, kai aktyvus ir vaikas, ir ugdytojas, kai orientuojamasi į vaiką kaip į asmenybę. Šeimos ir darželio sąveika grindžiama tėvų ir auklėtojų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, tėvų pedagoginiu švietimu. Vaikams sudaroma galimybė kritiškai mąstyti, rinktis sau įdomią veiklą, elgtis savarankiškai, tačiau susitariama dėl kai kurių taisyklių;

Tolerancijos – vaikų skirtybės suprantamos kaip norma ir laikoma, kad visiems vaikams naudinga ugdytis, nes jie praturtina vienas kitą tuo, kad jie yra skirtingi;Socialinio kultūrinio kryptingumo – ugdymo turinys orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą;

Tęstinumo – pripažįstama, kad vaiko gyvenimas grupėje yra jo gyvenimo šeimoje tąsa. Grupėje kuriama namų aplinka, švenčiamos šventės, kalbama apie tuos darbus, kuriuos dirba jų tėvai, šeimos nariai;Konfidencialumo – informacija apie vaiką, jo šeimą, vaiko ugdymo(si) pasiekimus ir problemas neviešinama; Grįžtamojo ryšio - pripažįstama nuolatinio ugdymo proceso vertinimo, ugdytojų veiklos

refleksijos, padedančios analizuoti vaikų pasiekimus ir siekti kokybinių pokyčių, svarba; pabrėžiama tėvų ir pedagogų keitimosi informacija apie vaiko ugdymą(si) būtinybė.

Požiūris į vaiką programoje gali būti atskleidžiamas ne per principus, bet nurodant kokiomis ugdymo filosofijos krypties nuostatomis bus vadovaujamasi. Pvz., jei vadovaujamasi humanistine ugdymo filosofija, tai gali būti pateikiamos tokios sudedamosios nuostatos:

vaiko teigiamo savęs vertinimo; atvirumo patirčiai; mokėjimo įvardinti ir valdyti savo jausmus, poelgius; kurti ir laikytis bendrai priimtų vertybių ir bendravimo normų; partneriškų, draugiškų pedagogo ir vaiko santykių; suteikti kuo daugiau erdvės vaiko saviraiškai;

33

vystyti vaiko gebėjimą mokytis, rasti sau reikalingą informaciją, gebėti ją taikyti, sprendžiant problemas;

Jei vadovaujamasi progresyviojo ugdymo filosofinės krypties nuostatomis, tuomet jos sudedamosios galėtų būti:

gerbti ir vertinti kiekvieno vaiko individualumą; sudaryti sąlygas dirbti savo tempu ir pagal savo jėgas; sudaryti galimybę laisvai rinktis veiklos formas; organizuoti veiklą individualiai, mažose grupelėse, su visa grupe; ugdymą integruoti; mokytis dirbti komandoje.Jei įstaigoje bus vadovaujamasi asmenybės skleidimą(si) skatinančios ugdymo filosofinės

krypties nuostatomis, tuomet sudedamosios dalys galėtų būti: gerai žinoti vaiko raidos ypatumus ir dėsningumus; mokėti organizuoti socialinę sąveiką, lemiančią emocinę ir pažintinę raidą; remtis vaikų pomėgiais, poreikiais, vystant jų tolesnį pažinimą; tinkamai parengti aplinką įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams.

Jei jūsų įstaigoje bus vadovaujamasi konstruktyvizmo filosofinės krypties nuostatomis, tuomet sudedamosios dalys galėtų būti::

ugdyti vaiką, atsižvelgiant į jo turimą patirtį, nes vaikas – aktyvus savo žinojimo, identiteto, kultūros kūrėjas;

sudaryti galimybes vaikui dalyvauti programos kūrime ir pertvarkyme – atsižvelgti į vaiko siūlomas idėjas;

skatinti vaiko kritinį mąstymą priimant informaciją; išlaikyti pusiausvyrą tarp auklėtojos planuojamos ir paties vaiko siūlomos, savaiminės

veiklos; ugdymą(si) numatyti taip, kad būtų skatinamas vaikų tarpusavio bendradarbiavimas,

paskatinimas, palankumas, pagalba;skatinti vaikus eksperimentuoti, bandyti, atrasti, daryti savo išvadas.

Rengiant šią programos dalį galima pasinaudoti ir universaliais ugdymo principais: Integralumo principas reiškia, kad ugdymo turinys sudaromas atsižvelgiant į visuminį vaiko

pasaulio suvokimą ir mąstymo bei veiklos konkretumą bei sinkretiškumą. Ugdomojo proceso metu siekiama vertybinių nuostatų, jausmų, mąstymo ir veiksmų dermės, vaiko vidinio ir išorinio pasaulio vienovės;

Individualizavimo principas reiškia, kad atsižvelgiama į kiekvieno vaiko amžių, individualų vystymosi tempą, planuojama tokia veiklos apimtis, kuri užtikrina sėkmingą kiekvieno vaiko ugdymą(-si). Atsižvelgiama į individualumą sąlygojančius veiksnius: šeimos kultūrą, tradicijų įvairovę, vaiko amžių, specialiuosius poreikius, gebėjimus, lytį, charakterį, temperamentą, išmokimo stilių, pomėgius, geriau ir menkiau išsivysčiusius gebėjimus, vaiko savęs vertinimą.

Diferencijavimo principas reiškia, kad ugdymo procesas grindžiamas visapusišku amžiaus tarpsnio ypatumų žinojimu, atsižvelgiama į vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius. Ugdymo tikslai ir uždaviniai diferencijuojami. Sudaromos palankios ugdymuisi sąlygos vaikams, turintiems ypatingų poreikių (gabiems, turintiems specialiuosius poreikius ar kt.). Ugdymo diferencijavimo siekimą atsižvelgiant vaikų mažių, poreikius, geriau ar silpniau išsivysčiusius gebėjimus.

Patartina dalyje „Ikimokyklinio ugdymo principai“ aprašyti tik tuos pedagoginius principus ar filosofines nuostatas, kurių bus laikomasi „kuriant, planuojant ugdymo turinį, ugdymo metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo aplinką, organizuojant ugdymo procesą, numatant pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais formas“ (”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“ (http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm).

34

Dalyje „Tikslai ir uždaviniai“ „nurodomi konkretaus švietimo teikėjo vaikų ugdymo tikslai. Pageidautina, kad jie būtų grindžiami bendrosiomis žmogaus vertybinėmis nuostatomis (tautiškumo, pilietiškumo, demokratiškumo ir kt.). Uždaviniai formuluojami aiškiai, yra konkretūs, įgyvendinami, turi atitikti vaikų amžių, individualias jų ypatybes, tenkinti vaikų ir tėvų (globėjų) lūkesčius, atitikti realias švietimo teikėjo galimybes bei neprieštarauti šiuolaikinės pedagogikos nuostatoms“ (”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“ (http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm).

Formuluojant konkretaus švietimo teikėjo vaikų ugdymo tikslus, galima vadovautis bendriausiu tikslu - atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat etninius, socialinius bei pažintinius poreikius.

Formuluojant konkretaus švietimo teikėjo vaikų ugdymo uždavinius, galima vadovautis bendriausiais uždaviniais:

Saugoti ir stiprinti psichinę ir fizinę vaiko sveikatą, laiduoti jo saugumą, tenkinti judėjimo, aktyvumo, saviraiškos poreikius.

Padėti vaikui pažinti save, jį supantį pasaulį jam priimtinais pasaulio pažinimo būdais, sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, atrasti, skatinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi.

Ugdyti sąvybes padedančias gyventi nuolat besikeičiančiame pasaulyje: savivertę, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, rūpinimąsi savimi ir kitais, bendruomeniškumo jausmą.

Ugdyti bendravimą ir bendradarbiavimą su bendraamžiais ir suaugusiais, laikantis dorovinių elgesio normų, ugdant kalbinę bei plėtojant emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį.

Veikiant kartu su šeima individualizuoti ugdymą. Sukurti saugią, stimuliuojančią, inkliuzyvinę ugdomąją aplinką.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjai gali kelti ir kitus uždavinius, nulemtus programos, ugdymo modelio ir kontekstų, pvz., intensyvesnio sveikatos, ekologinio, meninio ugdymo; kryptingesnės socializacijos ar pan.

Dalyje „Ugdymo turinys, metodai, priemonės“ „nurodomas ugdymo turinys, metodai ir priemonės, kurie padės įgyvendinti išsikeltus uždavinius, pvz. aprėpti visų vaikui reikalingų kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninės) ugdymą. Priklausomai nuo pasirinktos pedagoginės sistemos, ugdymo turinys išdėstomas pagal kompetencijas, projektus, temas ir kt. Numatomi ugdymo metodai bei pagrindinės ugdymo priemonės planuojamam ugdymo turiniui įgyvendinti“ (”Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“ (http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm).

.

Kuriant programą, siūlytina atsižvelgti į šiuos ugdomosios aplinkos kūrimo reikalavimus. Aplinka turi būti:

saugi; jauki, primenanti namus; kviečianti, skatinanti eksperimentuoti, kurti; lengvai prieinama, patogi; besikeičianti, labili; atitinkanti vaiko raidą.Atkreipiame dėmesį, kad programoje svarbu nepamiršti ir psichologinės, ir fizinės ugdomosios

aplinkos.

35

Psichologinė aplinka:

demonstruoja, kad vaikas yra laukiamas; sudaromos sąlygos vaikui suvokti, kad juo rūpinamasi, jis yra gerbiamas; grupėje nėra baimės, pažeminimo, nejaučiamas nerimas; vaikai jaučiasi patogiai ir užtikrintai ; bendravimo tonas, stilius (kalbėjimas, klausymas ir kt.) stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ; pasitaikančios ir vaiko daromos klaidos priimamos kaip natūralus dalykas. Fizinė aplinka: saugi, erdvi, funkcionali, žaisminga, estetiška; vaikas grupėje jaučiasi šeimininku – pats gali keisti, transformuoti, pritaikyti grupės erdvę

savo sumanymams; aplinka sudaryta individualiai, grupelių ir visos grupės veiklai ; pakankamai erdvės

judėjimui; veiklos erdvės/centrai ar kampeliai sutvarkyti taip, kad vaikai, veikdami juose, netrukdo

kitiems; ugdymo tikslams naudojamos sienos, langai, durys, grupės apšvietimas ir kt.; ir lauke, ir grupėje yra individualiai vaiko veiklai, poilsiui, „vienatvei“ skirta erdvė ; grupėje yra vieta asmeniniams vaiko daiktams pasidėti. svarbus grupės aplinkos komponentas – minkšti elementai (kilimas, pagalvėlės,

minkštasuolis ir kt.).Dalyje „Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas“ aprašomi susitarimai dėl vaikų ugdymo

pasiekimų vertinimo metodų, vertinimo dažnumo, taip pat pasiekimų fiksavimo ir pateikimo vaikams, tėvams formų.

Atliekant vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimą, vadovaujamasi įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos ar ugdymo sistemos nuostatomis.

Pvz., jei pasirenkama humanistinė ugdymo filosofija, tuomet vertinant atsižvelgiama ir vadovauamasi:

pagarba kiekvieno vaiko individualumui ir asmenybei, pozityvumu – vertina, kad pasidžiaugtų vaiko laimėjimas, išankstinių nuostatų vengimu, objektyvumu ir sąžiningumu, informacijos kaupimo šaltinių ir būdų įvairove, surinktos informacijos analize, tėvų informavimu, konfidencialumu ir kt.Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas gali būti atliekamas pagal pasirinktus būdus, pvz. vaiko

raidos sritis, pagal kompetencijas ir kt. Siūloma, numatant vertinimo būdus, apgalvoti kaip jie padės atlikti vaiko pažangos, pasiekimų įvertinimą bei jį užfiksuoti, informuoti tėvus.

Kaip vienas iš pavyzdžių gali būti „Vaiko dienoraštis“. Jį rengiant auklėtojoms gali talkinti tėvai. Dienoraščiuose gali būti aprašoma vaikų adaptacija įstaigoje, sveikatos stovis, bendravimas, sensorinis ugdymas, veiksmai su daiktais, judesiu lavinimas, elgesys, bendravimas su bendraamžiais, tyrinėjimai ir kt.

Kitas pavyzdys, kai medžiaga apie ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimus kaupiama „Vaiko aplanke“. Aplanko turinį gali sudaryti: kūrybiniai vaikų darbelių pavyzdžiai, nuotraukos, vaiko stebėjimų aprašai, įdomios, originalios vaiko mintys, ugdytojų pokalbiai su vaiku, specialistų komentarai, šeimos narių pastebėjimai, individualios programos ar kt.

36

Vaikų pasiekimų vertinime gali dalyvauti: vaiką ugdantys pedagogai, specialistai, vaiko tėvai, pats vaikas. Duomenys apie vaikų pasiekimus yra konfidencialūs. Su individualiais pažangos vertinimo rezultatais individualių pokalbių metu supažindinami: vaiko tėvai, pats vaikas, pagal poreikį su vaiku dirbantys specialistai.

Rekomenduotina sistemingai informuoti šeimą apie vaiko raidą ir pažangą, tartis dėl tolesnio vaiko ugdymo/si krypčių ir metodų.

Dalyje „Naudotini šaltiniai ir literatūra“ išvardijami literatūra ir šaliniai, kuriais remiantis rengta programa.

Patarimai priešmokyklinio ugdymo programos teikėjams

Kaip jau minėta, priešmokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja „Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“. Joje nusakyti pagrindiniai vaikų nuo 5 iki 6/7 metų ugdymo(si) tikslai, principai, sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinos vaikų kompetencijos, nurodytos vaikų ir ugdytojų veiklos kryptys ir būdai. Atsižvelgiant į grupės vaikų poreikius, buvimo grupėje trukmę (visos, puse dienos ar 4 valandų), šeimų lūkesčius, programa gali būti naudojama lanksčiai ir kūrybiškai. Nevalstybinių priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai privalo vadovautis „Priešmokyklinio ugdymo standartu“, kuriame yra nurodyti laukiami ugdymo rezultatai, arba pasiektinas vaikų kompetencijų lygmuo. Šią programą realizuoti gali padėti susipažinimas su priešmokyklinio ugdymo organizavimą valstybiniame sektoriuje reglamentuojančia teisine baze, kaip pvz.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pavyzdinis pareiginis aprašas Priešmokyklinio ugdymo priemonės samprata. Šių teisės aktų ieškokite Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm

Kokių esama ugdymo turinio formavimo alternatyvų?

Steigėjai, pedagogų bendruomenė ir tėvai renkasi pageidaujamą ugdymo turinio formavimo alternatyvą. Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai, formuojantys ugdymo turinį, turėtų pagrįstai nuspręsti, kokia metodologija bus vadovaujamasi, tai yra, kokie esminiai ugdymo tikslai, lemiantys ugdymo kryptį, bus keliami. Steigėjai, pedagogų bendruomenė ir tėvai apsisprendžia, ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programoms bus keliamas tikslas ugdyti bendrąsias vaikų kompetencijas, ar labiau akcentuoti kurią nors vieną iš jų (pvz., sveikatos, jei vaikų grupė turi specialiųjų poreikių; meninę, jei vaikų grupė sudaryta iš itin gabių vaikų; komunikavimo, jei vaikų grupė sudaryta iš kitakalbių vaikų); ar vadovautis tradicinėmis metodikomis (pvz., integruoto ugdymo turinio sklaida, pagrįsta teminiu principu), ar pasirinkti alternatyvesnes metodikas (pvz., ugdymo turinį formuoti projektinės veiklos principu, akcentuojant vaikų veiklinimą (J.Diuji idėjos), ugdymo turinį formuoti, diegiant M.Montesori idėjas ir taikant konkrečias tos sistemos metodines priemones) ir kt.

Rinkdamiesi ugdymo kryptį, programos rengėjai turi būti susipažinę su įvairių ugdymo filosofinių teorijų esminėmis idėjomis, nes sprendimas turi garantuoti ikimokyklinio ugdymo programos kokybę bei šiuolaikinį ugdymą.

Esama keleto ugdymo kryptį apsprendžiančių galimybių: galima vadovautis nacionaline ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo samprata ir jos

įgyvendinimą reglamentuojančiais bei užtikrinančiais dokumentais (koncepcijomis,

37

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/priemones_samprata.doc

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/pareiginiai_nuost.doc

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/modeliai_isakymui.doc

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/ikimokyklinis/priesm_ugd_organizavimo_aprasas.doc

programomis);

galima vadovautis netradicinio ugdymo metodinėmis sistemomis (M.Montesori, R.Šteinerio, Š.Suzuki, Regio Emilia ar kt.)

vadovaujamasi kūrybiška įvairių metodinių sistemų elementų ar idėjų sinteze;

vadovaujamasi metodinėmis sistemomis ar idėjomis (pvz., O.Dekrolio, S.Frenė, J. Diuji, L.Malaguzi, H.Gardnerio), kurios neprieštarauja bendražmogiškoms vertybėms bei nacionalinei švietimo krypčiai ir principams.

Bet kurios pasirinktos ir neprieštaraujančios bendražmogiškoms vertybėms bei nacionalinei švietimo krypčiai ir principams metodinės sistemos rėmuose galimos įvairios variacijos arba alternatyvos, pvz., ikimokyklinis ugdymas etniniu pagrindu suformuotose grupėse (galima, pavyzdžiui, Lietuvos romų vaikų ugdymo programa); ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programa tam tikro profilio (pvz., meninio, sveikatos stiprinimo) įstaigose ir kt.

IV. PRIEDAI

1 priedas

STEIGIMO SUTARTIS

(pavyzdys)

38

Vilnius, du tūkstančiai devintųjų metų spalio 19 dieną

1. Steigėjai:1.1. Jeigu steigėjai yra fiziniai asmenys, nurodyti fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus , adresus; 1.2. Jeigu steigėjai yra juridiniai asmenys, nurodyti juridinių asmenų pavadinimus, buveines, kodus, jų atstovų vardus ir pavardes

2. Viešosios įstaigos pavadinimas – Vilniaus nevalstybinis darželis ,,Sveikuolis“. 3. Viešosios įstaigos buveinė – ...................................

4. Viešosios įstaigos veiklos sritis – švietimas.5. Viešosios įstaigos veiklos tikslai:5.1. padėti priimamiems į darželį vaikams tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir

etninės, socialinius, pažintinius poreikius;5.2. ugdyti priimamo į darželį vaiko asmenybę, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti

už savo veiksmus, diegti bendrąsias žmogaus vertybes;5.3. skatinti vaikų iniciatyvumą ir kūrybiškumą;5.4. ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;5.5. sudaryti sąlygas įgyti kiekvienam žmogui reikalingų gebėjimų;5.6. padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. 6. Steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir

terminai: 6.1. solidariai padengti išlaidas, susijusias su viešosios įstaigos steigimu ir veikla;6.2. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo viešosios įstaigos įregistravimo

Juridinių asmenų registre įnešti po ..... (suma skaičiais ir žodžiais) litų;6.3. solidariai atsakyti už prievoles, pagrįstas įstatymų, kitų teisės aktų, sandorių ir

kitų įsipareigojimų vykdymą;6.4. sudaryti sąlygas, būtinas vaiko ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui,

užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama ugdymo aplinka.Atskirų steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai gali būti skirtingi. Kai kurie

steigėjai gali turėti tik turtinius arba neturtinius įsipareigojimus. 7. Steigimo išlaidų kompensavimo tvarka:7.1. Steigimo išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais.7.2. Steigimo išlaidas steigėjai kompensuoja lygiomis dalimis. 7.3. Steigimo išlaidas gali kompensuoti ir tretieji asmenys, jeigu su jais sudarytos

civilinės sutartys.8. Ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka:Ginčai tarp steigėjų sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus – įstatymų. nustatyta

tvarka.9. Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir

įgaliojimai;Steigiamai viešajai įstaigai turi teisę atstovauti .............. nurodyti vardą (vardus),

pavardę (pavardes), asmens kodą (kodus), adresą (adresus). Šie asmenys steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų gali sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešąjai įstaigai prievolės atsiranda tuomet, kai juos po viešosios įstaigos įsteigimo patvirtina viešosios įstaigos vadovas. Jeigu viešosios įstaigos vadovas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.

10. Steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka:10.1. Steigiamąjį susirinkimą sušaukia steigėjų įgaliotas asmuo – nurodyti vardą,

pavardė, asmens kodą, adresą.

39

10.2. Susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos;

10.3. Apie sušaukiamo steigėjų susirinkimo datą, laiką, adresą ir darbotvarkę kiekvienas steigėjas informuojamas registruotu paštu.

10.4. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi steigėjai. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą.

10.5. Sprendimai steigiamajame susirinkime priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų steigėjų.

10.6. Steigimo sutartis sudaryta ....... egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią.

11. Steigimo sutartį turi pasirašyti visi steigėja arba jų įgalioti asmenys. Jeigu steigėjai yra fiziniai asmenys, nurodomi jų vardai, pavardės;Jeigu steigėjai yra juridiniai asmenys, nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, jų

įgaliotų atstovų pavadinimai, vardai , pavardės. Juridinio asmens atstovo asmens parašas tvirtinamas juridinio asmens antspaudu.

2 priedas

IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAVYZDYS

PATVIRTINTA

40

Vilniaus nevalstybinio darželio ,,Sveikuolis“visuotinio dalininkų susirinkimo200......................... nutarimu Nr. (1 priedas – Steigiamojo susirinkimo 200..........protokolas Nr. )

VILNIAUS NEVALSTYBINIO DARŽELIO ,,SVEIKUOLIS“ ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įstaigos pavadinimas – Vilniaus nevalstybinis darželis ,,Sveikuolis“ (toliau – darželis).

2. Teisinė forma – viešoji įstaiga, priklausomybė – nevalstybinė. 3. Darželio grupė – neformaliojo švietimo mokykla.4. Darželis priskiriamas ikimokyklinio ugdymo mokyklos tipui.5. Mokymo kalba – lietuvių.6. Darželio veiklos tikslai:6.1. padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius,

pažintinius poreikius;6.2. ugdyti vaiko asmenybę, savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus,

diegti bendrąsias žmogaus vertybes; 6.3. skatinti vaikų iniciatyvumą ir kūrybiškumą;6.4. ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius; 6.5. sudaryti sąlygas įgyti kiekvienam žmogui reikalingų komunikacinių gebėjimų; 6.6. padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.7. Darželio veiklos sritis – švietimas.8. Darželio veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): 8.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas (kodas 85.10.10); 8.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas (85.10.20);8.3. sportinis ir rekreacinis švietimas (kodas 85.51); 8.4. kultūrinis švietimas (kodas 85.52).9. Darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, sąskaitas banke,

vėliavą, emblemą ir kitą atributiką, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), kitais teisės aktais ir šiais įstatais. Darželis yra paramos gavėjas. Darželio veiklos laikotarpis neribotas.

II. VAIKŲ (UGDYTINIŲ) PRIĖMIMAS Į DARŽELĮ

10. Vaikų (ugdytinių) priėmimo į darželį tvarką tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

11. Darželis, atstovaujamas direktoriaus ar jo įgalioto asmens, ir vaiko tėvai (globėjai) veikdami išimtinai vaiko interesais dėl vaiko ugdymo sąlygų darželyje, sudaro dviem egzemplioriais sutartį, kurioje nustatomos vaiko (ugdytinio), jo tėvų (globėjų) ir darželio teisės, pareigos ir atsakomybė.

III. DARŽELIO DALININKAI

12. Darželio dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs darželiui įnašą ir turi Lietuvos

41

Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.

13. Darželio naujais dalininkais gali tapti fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikę dalininkui raštišką prašymą ir gavę darželio visuotinio dalininkų sutikimą bei padarę piniginius įnašus į darželio kapitalą. Visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimas dėl naujų dalininkų laikomas priimtu, jei už jį balsuoja visi darželio dalininkai. Nauji dalininkai įgyja visas turtines ir neturtines teises bei pareigas nuo tada, kai nustatyta tvarka yra įregistruojamas jų įnašas į darželio kapitalą. Naujų dalininkų įnašų į darželio kapitalą mokėjimo tvarką nustato darželio visuotinis dalininkų susirinkimas. Naujas dalininkas turi padaryti įnašą į įstaigos kapitalą per 20 kalendorinių dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo dėl jo tapimo dalininku priėmimo dienos.

14. Darželio dalininkas turi teisę perleisti kitiems asmenims dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka.

IV. VALDYMAS

15. Darželio organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – darželio direktorius.

16. Visuotinis dalininkų susirinkimas:16.1. keičia darželio įstatus;16.2. priima sprendimą pakeisti darželio buveinę;16.3. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo

taisykles;16.4. skiria ir atleidžia darželio direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas;16.5. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;16.6. nustato informaciją, pateikiamą visuomenei apie darželio veiklą;16.7. priima sprendimą dėl darželiui nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto

perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;16.8. priima sprendimą dėl darželio reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų

tvirtinimo;16.9. priima sprendimą pertvarkyti darželį;16.10. priima sprendimą likviduoti darželį ar atšaukti jo likvidavimą;16.11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais

sprendimą likviduoti darželį priima visuotinis dalininkų susirinkimas;16.12. nustato darželio vidaus kontrolės tvarką;16.13. priima sprendimą dėl darželio audito ir renka audito įmonę;16.14. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme ir darželio įstatuose visuotinio dalininkų

susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.17. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi darželio

dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, išskyrus 16.7, 16.8, 16.9 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma – ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Dalininkų pritarimu visuotiniame dalininkų susirinkime stebėtojų teisėmis gali dalyvauti ir kiti asmenys.

18. Darželiui vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų visuotinis dalininkų susirinkimas.

19. Kasmet per keturis mėnesius nuo darželio finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Darželio direktorius visuotiniame dalininkų susirinkimui privalo pateikti darželio metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų darželio veiklos ataskaitą.

20. Direktorius turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą kiekvienam

42

dalininkui ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo dienos pasirašytinai arba registruotu laišku. Prireikus apie visuotinį dalininkų susirinkimą galima pranešti ir telefonu arba elektroniniu paštu, jei visi dalininkai su tuo sutinka ir jei raštu patvirtina, kad jiems tinkamai pranešta, ir visi dalyvauja taip sušauktame visuotiniame dalininkų susirinkime. Susirinkimas gali būti sušaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo sutinka visi dalininkai.

21. Darželio direktorius organizuoja darželio veiklą ir veikia darželio vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darželio darbuotojais, vykdo kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose ir pareigybės aprašyme.

22. Darželio direktorius atsako už visą darželio veiklą ir jos rezultatus.23. Nesant darželio direktoriaus (ligos laikotarpiu, atostogų metu ir kitais atvejais)

darželiui vadovauja kitas visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtas asmuo. 24. Darželio direktorius ir kiti darbuotojai atsako už įstatymų, kitų teisės aktų

vykdymą. V. DARŽELIO SAVIVALDA

25. Darželio savivalda grindžiama švietimo tikslais, darželyje vykdomomis švietimoprogramomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis. 26. Darželio savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal savo kompetenciją priima sprendimus, daro įtaką darželio direktoriaus priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę darželio valdymo priežiūrą.

27. Darželio taryba – aukščiausioji darželio savivaldos institucija, atstovaujanti darželio bendruomenei. Už savo veiklą darželio taryba atsiskaito ją rinkusiems darželio bendruomenės nariams.

28. Darželio taryboje vaikų tėvams (globėjams), auklėtojams ir kitiems darbuotojams atstovaujama lygiomis dalimis. Tėvus (globėjus) į tarybą renka vaikų tėvų susirinkimas, auklėtojus ir kitų darbuotojų atstovus – visuotinis darbuotojų susirinkimas. Į tarybos posėdžius gali būti kviečiami visi su ugdymo procesu susiję asmenys.

29. Darželio tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Darželio direktorius negali būti tarybos pirmininkas, jis taryboje dalyvauja stebėtojo teisėmis.

30. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per metus. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

31. Darželio taryba svarsto ir aprobuoja darželio įstatus, ugdymo organizavimo tvarką, inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir darželio bendruomenės bendradarbiavimą, svarsto darželio finansavimo klausimus, vykdo kitas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

32. Darželio tarybos nuostatus tvirtina darželio tarybos pirmininkas.33. Darželio taryba kasmet per keturis mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos už

savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems darželio bendruomenės nariams.34. Atsižvelgiant į darželio bendruomenės poreikius, tradicijas, darželyje gali veikti

įvairios tėvų savivaldos institucijos.

VI. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

35. Darželio įstatų pakeitimus darželio tarybos pritarimu tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

36. Darželio įstatai keičiami direktoriaus, darželio tarybos arba dalininkų iniciatyva.37. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

43



VII. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

38. Darželis gali turėti filialų ir atstovybių. Filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.

39. Darželio filialai ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Dokumentai ir kita informacija teikiama dalininkams visuotinio dalininkų susirinkimo metu. Jei dalininkams dokumentai arba informacija reikalinga prieš visuotinį dalininkų susirinkimą, dokumentai ir informacija dalininkams teikiama nemokamai per 10 kalendorinių dienų nuo jų rašytinio prašymo, pateikto darželio direktoriui dienos.

41. Pranešimai, skelbimai ir informacija apie darželio veiklą teikiama visuomenei darželio interneto svetainėje. Visais atvejais, kai pranešimai ir skelbimai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami šalies dienraštyje ,,.....................“ (reikėtų nurodyti konkretaus dienraščio pavadinimą).

Priedas Nr. 3

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „XXX“

VERSLO PLANAS2010-2014

(pavyzdys)

44

Situacijos analizė

Lietuvoje vyrauja valstybinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektorius, kuris teikia gana unifikuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bei kitas paslaugas, reikalingas ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms.

Švietimo ir mokslo ministerijos pateikti duomenys apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičių Lietuvoje nuo 2000-2005 metų rodo ikimokyklinio ugdymo įstaigų nuolatinį mažėjimą: 2005 metų pabaigoje šalyje buvo 656 ikimokyklinio ugdymo įstaigos arba 58 įstaigomis mažiau nei 2000 metais.

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertindamas Lietuvos ataskaitą dėl Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo, 2006 m. kovo 17 d. išvadose išreiškė susirūpinimą dėl mažo vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičiaus. Lietuvai buvo rekomenduota pagerinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą šalyje, įskaitant ir kaimo vietovėse gyvenančius vaikus.

2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu VPU atliktas tyrimas „Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir gyventojų lūkesčiai“ (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm) atskleidė, kad šeimos, auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pageidauja labai įvairių, tame tarpe ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstaus įstaigos lankymo grafiko.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta ypatingai sparčiai augančiuose naujuosiuose mikrorajonuose. Tai patvirtina ne vienerius metus esanti praktika, kuomet vaikas, jam gimus, įrašomas į eilę artimiausioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos tvarkomoje Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje, adresas www.aikos.smm.lt skelbiami duomenys rodo, kad 2009 m. spalio mėn. 25 d. Lietuvoje neformaliojo vaikų švietimo mokyklų tinklą sudaro 620 mokyklų (darželiai, lopšeliai-darželiai), iš jų pagal priklausomybę – 609 savivaldybių, 3 valstybinės ir 8 nevalstybinės mokyklos. Veikia ir 113 mokyklų-darželių (formaliojo švietimo mokyklos), iš jų 112 savivaldybių. Šie duomenys rodo, kad 98% sudaro savivaldybių įsteigtos mokyklos, po jų – 9 nevalstybinės, kurių steigėjai yra fiziniai ar (ir) juridiniai asmenys. Susiklosčiusią padėtį galima nusakyti taip: esama pasiūla minimali, o paklausa maksimali.

VšĮ XXX steigiama tikslu bent iš dalies patenkinti Vilniuje gyvenančių šeimų poreikį gauti aukščiausios kokybės vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, atitinkančias šiuolaikinius reikalavimus ir atliepiančias šeimų lūkesčius.

Rinka ir konkurencijaVšĮ XXX konkurentus galima suskirstyti į tris grupes:

valstybiniai vaikų darželiai; nevalstybiniai vaikų darželiai; auklių paslaugos.

Kalbant apie valstybinius vaikų darželius iš karto galima išskirti esminį jų konkurencinį pranašumą - tai žema kaina. Būtent šis faktorius lemia didelę šių darželių paklausą. Tačiau dabar rinkoje susidariusi tokia situacija, kad valstybinių vaikų darželių paklausa viršija pasiūlą. Jau tapo įprastu reiškiniu vaiką į darželį užregistruoti prieš kelis metus nuo lankymo pradžios. Galima nurodyti ir dar kelis šių darželių trūkumus:

sunki materialinė padėtis, kadangi savivaldybės šioms įstaigoms skiria minimaliai lėšų;

tampa įprastu reiškiniu, kai vaikai į darželį priimami pagal šeimų gyvenamąją vietą;

nepakankamai lankstus kai kurių darželių darbo grafikas;

45

nevisada pakankama ugdymo paslaugų kokybė; ne visi darželiai prieinami ugdymo naujovėms.

Švietimo ir mokslo ministerijos tvarkomoje Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje (svetainės adresas http://www.aikos .smm.lt) skelbiami duomenys rodo, kad 2009 m. spalio mėn. 25 d. Vilniaus mieste užregistruotos tik dvi nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai nevalstybinis vaikų darželis "Nendrė" ir Vilniaus nevalstybinis SOS darželis.

Tėvų apsisprendimą leisti vaiką į nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą lemia eilė faktorių, tarp kurių pagrindiniai yra šie:

tenkina socialinių ir edukacinių paslaugų kokybė; tenkinama vaiko bendravimo su bendraamžiais poreikio kokybė; užtikrinamos geresnes vaiko ugdymo sąlygos.

Kaip alternatyva vaikų darželiams pastaruoju metu vis populiaresnės tampa auklių paslaugos. Nors auklių statusas, atrodytų, išgyvena renesansą, tačiau, įvertinus kitų šalių patyrimą, vargu ar galima tikėtis, kad ši vaikų ugdymo forma labai plėsis. Vis dėlto, auklių pagalba galima išvengti tam tikrų nepatogumų. Didelis šios paslaugos privalumas - dėmesys skiriamas tik individualiam vaikui ar keliems vaikams. Be to, auklės paslaugomis galima naudotis pagal lankstų grafiką, t.y. galimas vaiko visos dienos priežiūros pakeitimas į tam tikras valandas ar net atskiras dienas. Tačiau ir čia atsiranda tam tikrų nepatogumų. Bene didžiausia problema - pasitikėjimas aukle. Nepriklausomai nuo to, ar ji vaikus prižiūrės kliento namuose, ar savo, iš klientų pusės turi būti įsitikinimas jos sąžiningumu ir kompetencija. Paprastai auklės dirba ne pagal oficialią darbo sutartį, o pagal neformalų susitarimą. Tokiu atveju gali kilti problemų paskirstant pareigas ir atsakomybę. Be to, kartais būna sunku įvertinti auklės kvalifikaciją ir jos tinkamumą.

Reikia pažymėti dar vieną auklių paslaugos trūkumą - tai galimas vaiko izoliavimas nuo kitų vaikų, kuris vėliau gali peraugti į tam tikras psichologines problemas dėl nesugebėjimo pritapti prie bendraamžių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos paruoštoje priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje pažymima, kad lankiusieji darželį vaikai paprastai esti įgiję socialinės, emocinės, komunikacinės, pažintinės patirties, - jie sugeba bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, lengviau priima naujoves ir prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, yra savarankiškesni, smalsesni. Tuo tarpu vaikams, ugdytiems namuose, trūksta bendravimo su vienmečiais ir svetimais suaugusiais patirties.

Kuo VšĮ XXX pranašesnė už konkurentus?A. Pranašumai prieš valstybinius vaikų darželius:

Paslaugų lankstumas ir įvairovė (papildomi užsiėmimai, kelionės, muziejų lankymas, tėvų konsultavimas ir t.t.);

Malonus bendravimas su šeimomis; Turtinga ugdomoji aplinka; Mažesnės vaikų grupės; Pastovus pedagogų profesinis tobulėjimas.

B. Pranašumai prieš nevalstybinius vaikų darželius: Didesnė paslaugų įvairovė; Geresnė aplinka; Agresyvesnė paslaugų reklama; Aukštesnė pedagogų kvalifikacija.

C. Pranašumai prieš auklių paslaugas: Garantijos dėl vaiko saugumo; Tinkama darbuotojų kvalifikacija; Vaiko bendravimas su bendraamžiais; Įvairiapusiškesnės paslaugos;

46

Panaši kaina už geresnę paslaugų kokybę. D. Konkurencinį pranašumą rinkoje paprastai nulemia tam tikros prekės ar paslaugos

kokybės ir kainos santykis. Privataus vaikų darželio pozicija yra tokia: lyginant su valstybiniais vaikų darželiais - kaina didesnė, kokybė geresnė.

Tokia situacija apibūdinama kaip galima sėkmė; lyginant su auklių paslaugomis - ta pati kaina (o kai kuriais atvejais net

žemesnė) už geresnę kokybę. Tai yra sėkmingas pirkinys.Taigi, steigiamo privataus vaikų darželio paslauga turėtų būti sėkminga. Tačiau

nereikia pamiršti, kad konkurencinį pranašumą lemia eilė įvairiausių elementų, kuriuos ne visada iš anksto galima įvertinti. Be to, didelę grėsmę steigiamam vaikų darželiui kelia tiesioginiai jų konkurentai - kiti nevalstybiniai vaikų darželiai. Atsižvelgiant į šį faktorių steigiamame vaikų darželyje stengsimės išryškinti išskirtinius jo požymius, kurie įtikintų vartotoją to darželio ypatingumu.

Siūlomos paslaugosVšĮ XXX tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, suteikiant aukščiausios

kokybės vaikų ugdymo paslaugas, atitinkančias šiuolaikinius reikalavimus ir atliepiančias kiekvienos šeimos lūkesčius.

VšĮ XXX bus teikiamos šios paslaugos: Vaikų nuo 1 metų iki 7 metų ugdymas pilną darbo dieną (12 val.); Vaikų nuo 1 metų iki 7 metų ugdymas pagal lankstų su šeimomis suderintą

grafiką; Papildomi užsiėmimai su vaikais (įvairūs būreliai, ekskursijos, užsienio kalba

ir t.t.); Tėvų konsultavimas; Kitų švietimo įstaigų pedagogų konsultavimas; Tarptautinių stovyklų šeimoms organizavimas; Vaikiškų knygelių ir pedagoginės literatūros biblioteka vaikams ir šeimoms; Vaikų gimtadienio švenčių organizavimas; Vaikų priežiūra jų namuose ligos atveju.

VšĮ XXX teikiamos ugdymo paslaugos bus grindžiama supratimu, kad ugdymas(is) yra konstruktyvi paties individo veikla, sudarant jam ugdymo(si) sąlygas bei suteikiant paramą. Įstaigos pedagogai suvokia, kad vaikai ugdosi, remdamiesi sukaupta patirtimi, įgūdžiais bei jiems būdingais pasaulio pažinimo ir mokymosi būdais.

Įstaigoje bus ugdomos tos vaikų būdo savybes, kurių prireiks sparčiai keičiantis laikui: Nebijoti pokyčių ir juos įtakoti Kritiškai mąstyti, gebėti rinktis Matyti sunkumus ir mokėti juos įveikti Būti kūrybingiems, lakios vaizduotės ir išradingiems Rūpintis savimi, bendruomene, šalimi ir aplinka Įstaigos bendruomenė realizuos ugdymą vadovaudamasi šiomis vertybėmis: Meile ir pagarba vaikams ir jų šeimoms Tikėjimu vaiku ir jo šeima Vaiko ir jo šeimos kultūros supratimu ir vertinimu Vaikų grupės ir individualiai kiekvieno vaiko raidos ypatumų žinojimu Gebėjimu reflektuoti savo veiklą Atvirumu Nuolatiniu atsinaujinimu.

Įstaiga bus atvira šeimai: bus sistemingai teikiama informacija apie vaiko raidą ir pasiekimus, teikiamos darželio ugdymo specialistų ir kitų pedagogų konsultacijos, organizuojamos Atvirų durų dienos, susitikimai su sveikatos ir kitais ugdymo specialistais, bendros šventės,

47

vakaronės. Organizuojamos pažintinės išvykos, ekskursijos, bendri kultūriniai renginiai. Sąveikaujant su šeima bus siekiama:

Užmegsti ir palaikyti abipusiai draugiškus, atvirus, neformalius santykius. Susipažinti su šeimos kultūra, tradicijomis ir drauge ieškos bendrų ugdomojo

poveikio vaikui priemonių. Išklausyti šeimos nuomonę, pageidavimus ir stengtis į juos atsižvelgti. Asmeniškai informuoti apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus, pasidžiaugti jais

bei drauge spręsti iškilusias problemas. Supažindinti šeimos narius, kaip jie galėtų prisidėti prie vaiko ugdymo.

Materialiniai ir žmogiškieji ištekliaiSiekiant užtikrinti pakankamą mokių klientų skaičių, VšĮ XXX bus steigiama Vilniaus

mieste, XXX mikrorajone. Tam tikslui bus nuomojamos numatomai veiklai tinkamos patalpos. Tinkamas personalo pasirinkimas yra vienas svarbiausių uždavinių steigiant privatų

vaikų darželį. Kuo aukštesnės kvalifikacijos bus darbuotojai, kuo efektyviau bus organizuojamas jų darbas, tuo didesnis bus įstaigos konkurencinis pranašumas. Būtent gera profesinė reputacija turi būti vienas esminių veiksnių, lemiančių šios paslaugos paklausą. Juk privatus vaikų darželis iš kitų išsiskirs ne tik veiklos kokybe, bet ir kaina, tad tėvams būtina žinoti, kad jų pinigai yra išleisti tikslingai, t.y. vaikais rūpinasi tos srities profesionalai, turintys tinkamą kvalifikaciją ir puikiai išmanantys savo darbą žmonės.

Darželio personalas - tai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį analogiškoje srityje. Vienas iš svarbiausių reikalavimų šiems darbuotojams - didelis atsakomybės laipsnis, komunikabilumas, aktyvumas, mokėjimas dirbti su vaikais, mokėjimas lanksčiai veikti įvairiose situacijose. Auklėtojai su savo padėjejais bus grupuojami pagal jų charakteristikų panašumą, sugebėjimą dirbti kartu, abipusį supratimą, kadangi jų abipusiai santykiai turi tiesioginės įtakos kiekvienoje vaikų grupėje vyraujančiai atmosferai.

Šiolaikinė visuomenė įpareigoja pedagogus keisti požiūrį į savo vaidmenį ugdymo procese, rinktis ugdymo metodus, kurie tenkintų individualiuosius vaiko poreikius ir užtikrintų jo ugdymosi sėkmę.

Ugdymo kokybę užtikrina pedagogai, kurie nuolatos rūpinasi savo asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu, geba reflektuoti, įsivertinti savo darbo veiksmingumą, geba dirbti komandoje, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pedagogo pareiga yra įgyvendinti nacionalinius švietimui keliamus reikalvimus, remiantis įsitikinimu, kad kiekvienas vaikas gali patirti sėkmę ugdymosi procese, jeigu jam bus suteikta geriausia įmanoma parama iš pedagogo pusės. Pedagogas savo pavyzdžiu turi demonstruoti, kad mokymosi procesas teikia džiaugsmą ir kiekvienas žmogus turi tobulėti, norėdamas atliepti naujus kasdienio gyvenimo ir profesinius iššūkius, pokyčius visuomenėje, vis didėjančius informacijos kiekius, naujų technologijų atsiradimą.

VšĮ XXX į komandą subūrėme puikius savo srities specialistus. Visos auklėtojos, pedagogės yra profesionalios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistės, kvalifikuotos, išsilavinusios, patyrusios. Planuojame nuolatos organizuoti vidinius mokymus, kviestis išorės konsultantus bei tobulinti savo kompetenciją. Įstaigoje dirbs profesionali psichologė, kuri konsultuos tėvus, pedagogus, organizuos mūsų vidinius mokymus bei rūpinasis psichologiškai saugios aplinkos kūrimu mūsų įstaigoje.

Finansinė analizėVerslo planas ruošiamas dviejų metų laikotarpiui, nes būtent tokiam periodui bus

imama paskola.

48

Valstybinės institucijos nereglamentuoja kainos dydžio vaikų darželiuose (tiek valstybiniuose, tiek privačiuose). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1170 „Dėl užmokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose” pažymima, kad užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose dydį nustato šių įstaigų steigėjas.

Siekiant užsitikrinti teigiamą finansinį rezultatą, paslaugų kainą orientuosime į kaštus, tiksliau - taikysime visuminių kaštų metodą. Pagrindas kainai nustatyti šiuo metodu yra bendrieji kaštai, prie kurių pridedamas tam tikras antkainio dydis. Šis priedas gali būti keičiamas priklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų.

Vis dėlto negalime apsiriboti vien kaštų metodu, kadangi klientui rūpi ne tik tai, ką jis objektyviai gavo, bet ir tai, kaip gavo ar mano gavęs. Kainos, sudarytos remiantis tik kaštais, neatspindi rinkos paklausos ir gali būti daug aukštesnės ar žemesnės, nei vartotojas yra pasiruošęs mokėti. Todėl remsimės kaštais, nustatydami kainą, bet taip pat atsižvelgsime ir į realią naudą, kurią suteikiame klientui. Vadinasi, kaštų metodas bus papildomas dar vienu kainos nustatymo metodu - pasiūlos - paklausos metodu. Įmonė nustatydama kainą šiuo metodu remsis suvokiama verte, kurią ši paslauga turi vartotojams. Į formuojamą paslaugos kainą įskaičiavome ir su paskola susijusius mokesčius bankui.

Lėšų poreikio apskaičiavimasĮstaigos steigimo išlaidos: VšĮ XXX steigimo ir registravimo dokumentų parengimas – XX LtNotarinės paslaugos – XX LtĮstaigos antspaudo gamyba – XX LtIšlaidos susijusios su higienos paso gavimu – XX LtIšlaidos reklamai (skelbimai spaudoje, internetinėse svetainėse, lankstinukai) – XX LtIš viso: XX Lt.Patalpos:Patalpų remonto darbai – XX LtPatalpų nuomos mokestis metams - XX LtIš viso: XX Lt.

Baldai ir kt:Lovos (xx vienetų) – XX LtStalai (xx vienetų) – XX LtKėdės (xx vienetų) – XX LtMolbertai (xx vienetų) – XX LtLentynos (xx vienetų) – XX LtKompiuteriai (xx vienetų) – XX LtRūbinių spintelės (xx vienetų) – XX LtStaliukai smėliui ir vandeniui – (xx vienetų) – XX LtIndai (xx vienetų) – XX LtKilimai (xx vienetų) – XX LtUžuolaidos (xx vienetų) – XX LtPatalynė (xx vienetų) – XX LtRankšluoščiai (xx vienetų) – XX LtUgdymo priemonės (žaislai, knygos ir kt.) – XX LtKanceliarinės prekės – XX LtIš viso: XX Lt.

Personalas:VšĮ XXX dirbs 12 darbuotojų. Jiems skirtas darbo užmokestis (su mokesčiais per

mėnesį):

49

Įstaigos direktorius XXX Lt/ mėn. 4 auklėtojos. Kadangi darželyje bus sudarytos 4 vaikų grupės, atitinkamai reikės ir 4

auklėtojų. Vienos auklėtojos atlyginimas sudarys XXX Lt; viso auklėtojams teks išmokėti XXX * 4 = XXX Lt/ mėn.

Auklėtojų padėjėjos. Jų kaip ir auklėtojų reikės 4. Vienos auklėtojos padėjojos atlyginimas sudarys XXX Lt; viso joms teks išmokėti XXX * 4 = XXX Lt/ mėn.

2 virėjos, iš kurių viena dirbs 0,5 etato. Vieno etato atlyginimas XXX Lt; viso virėjoms teks išmokėti XXX Lt/ mėn.

Psichologė. Ji dirbs 0,5 etato ir gaus XXX Lt/mėn. atlyginimą.Iš viso: XX Lt.

Visų darbuotojų atlyginimas skaičiuojamas fiksuotai pagal etatus.VšĮ XXX, esant reikalui, bus sudaromos terminuotos sutartys su kitais specialistai. Jų

darbo apmokėjimui bus naudojamos už papildomas paslaugas gautas mokestis.Su banko paskola susijusios išlaidos – XX LtNumatomi finansavimo šaltiniaiBanko paskola 5 metams – XX LtŠeimų pradinis įnašas – XX LtŠeimų mokestis už paslaugas – XX LtPriešmokyklinėje grupėje ugdomų vaikų finansavimas iš moksleivių krepšelio –XX LtMokestis už papildomas paslaugas šeimoms – XX LtPaslaugos kainos nustatymasTam, kad VšĮ XXX veikla būtų rentabili, būtina gauti pajamas, kurios viršytų išlaidas.

Mūsų pajamos tiesiogiai priklauso nuo paslaugų kainos. Todėl prieš nustatant paslaugų kainą, paskaičiavome sąnaudas ir tuo pačiu sužinojome paslaugų savikainą.

Išanalizavus steigiamos įstaigos VšĮ XXX sąnaudas, matome, kad vidutiniškai per mėnesį turėsime apie XX Lt sąnaudų, kurių didžiąją dalį sudarys pastovios sąnaudos.

Norėdami gauti 20% antkainį, paslaugos kainą vienam žmogui nustatėme taip:P = S * (1 + G/ 100)čia P - norima kaina;S - savikaina; šiuo atveju ji bus XX Lt (gaunama sudėjus numatomas išlaidas ir

padalinus iš vaikų skaičiaus);G – pageidaujamas antkainis (procentais).Kaina = (XX * (1 + 20/ 100)) = XX Lt/ metus 1 vaikuiPaskolos atidavimo laikasPer pirmus veiklos metus tikimės uždirbti XX Lt. Priklausomai nuo verslo vystymosi

sėkmės esant paslaugos paklausai, ateinančiais metais kainą bus galima koreguoti ir atitinkamai gauti kitokią antkainio sumą.

Praktiškai, pirmuosius metus dar negalėsime gauti realaus pelno, kadangi išlaidos, patirtos verslo pradžioje, dar nebus visiškai padengtos.

Atlikus visus skaičiavimus, manome, kad per penkis metus atiduosime iš banko gautą paskolą.

Apibendrinant VšĮ XXX finansinį planą galima reziumuoti, jog projekto finansavimo poreikis sudaro XX Lt, kurių didžioji dalis bus skirta ilgalaikiam turtui įsigyti. Taip pat nemažai lėšų bus skirta reklamai ir ugdymo priemonėms. Projektas didžiąja dalimi bus finansuojamas iš išorinių šaltinių.

Projekto finansinė analizė parodė, kad organizacijos veikla bus naudinga, todėl įstaiga turės pakankamai pinigų grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas. Projektas turėtų atsipirkti mažiau nei per penkis metus.

VšĮ XXX veiklai pradėti reikia ilgalaikės XX tūkst. Lt banko paskolos, kurią

50

grąžinsime kas ketvirtį per 5 metus, su X % metinėmis palūkanomis. Palūkanos taip pat bus mokamos kas ketvirtį. Mokėjimų pradžią prašome atidėti 3 mėnesiams.

Rizikos įvertinimasVertinant VšĮ XXX veiklą pagal atskiras rizikos rūšis, galima teigti, jog aktualiausia

yra verslo rizika, pasireiškianti per šiuos veiksnius: veiklos produkto paklausa; konkurencijos laipsnis; ekonominė aplinka.

VšĮ XXX riziką veiklos produkto paklausos srityje didžiąja dalimi sąlygoja ganėtinai aukšta paslaugos kaina. Ši kaina ypač išsiskiria iš valstybinių vaikų darželių kainų, kadangi pastaroji paslauga yra valstybės remiama ir paslaugos vartotojai apmoka tik dalį realios kainos. Būtent kaina ir yra pagrindinis veiksnys, ribojantis privataus vaikų darželio paklausos dydį.

Siekiant sumažinti šią riziką, visų pirma bus stengiamasi panaikinti neapibrėžtumą, palaikant glaudžius ryšius su visuomene ir tuo pačiu skleidžiant informaciją apie šios paslaugos kokybę, privalumus ir kitus aktualius aspektus. Vaikų darželio veikla bei marketingo veiksmai nuo pat pradžių bus orientuoti į vieną tikslinę rinką, kurios pagrindinis požymis - aukštas pajamų lygis. Koncentruota marketingo strategija yra vienas pagrindinių veiksnių, padėsiančių surasti paslaugos pirkėją. Būtent išskiriant paslaugos kokybę iš kitų analogiškų paslaugų, o taip pat sukuriant prestižinės prekės įvaizdį, kuris tenkintų pripažinimo, pagarbos bei saviraiškos poreikius, galima įtikinti pirkėją, jog paslaugos kaina yra pagrįsta ir teisinga.

Veiklos produkto paklausos riziką galima vertinti ir kitu aspektu - tai darželio lankomumas, kuris kinta priklausomai nuo vaikų sergamumo ir kitų priežasčių. Siekiant minimizuoti šią riziką ir užsitikrinti tam tikrą pajamų lygį, net vaikui nesant darželyje bus imamas tam tikras minimalus mokestis (siekiant išvengti piktnaudžiavimo vieta).

Kaip jau minėjome auksčiau, privataus vaikų darželio konkurencinė analizė parodė, jog pagrindiniai šio darželio konkurentai - valstybiniai ir nevalstybiniai vaikų darželiai bei auklių paslaugos. Vietų skaičiaus mažėjimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tendencija turi teigiamos įtakos steigiamam darželiui, kadangi tai tiesiogiai atspindi mažėjančią šios paslaugos pasiūlą ir tuo pačiu didina privataus vaikų darželio potencialių vartotojų skaičių. Sunku daryti analogiškas išvadas apie auklių paslaugas, kadangi šiuo klausimu nėra statistinės medžiagos. Vis dėlto žiūrint iš ateities perspektyvos reikia atidžiai įvertinti tiesioginių konkurentų grupę - panašaus veiklos pobūdžio kitus privačius vaikų darželius. Nors jų kol kas yra tik keli, esant tokiai rinkos situacijai, kai paklausa viršija pasiūlą, galima tikėtis, jog artimiausioje ateityje privatus vaikų darželių sektorius taps ganėtinai svaria alternatyva valstybiniam sektoriui. Vadinasi, planuojant steigiamo darželio veiklą labai aktuali darosi lojalių klientų sąvoka.

Tiek veiklos produkto paklausa, tiek konkurencijos laipsnis priskiriami prie nesistemingos rizikos. Tai reiškia, kad šią riziką sąlygojančius veiksnius organizacija gali kontroliuoti.

Šalies ekonominė situacija taip pat priskiriama prie privataus vaikų darželio verslo rizikos veiksnių. Tačiau ši rizikos kategorija priklauso organizacijos makroaplinkai. Ekonominė situacija sudaro sistemingos rizikos grupę, todėl pati organizacija jos veikti negali ir tiesioginės įtakos jai neturi. Šios rizikos poveikis steigiamam vaikų darželiui pasireiškia per žmonių perkamąją galią. Ekonominės situacijos gerėjimas atitinkamai turi nulemti didesnį susidomėjimą ir augančią privataus vaikų darželio paklausą. Žinoma, galimas ir atvirkštinis variantas.

Siekiant apsidrausti nuo finansinės rizikos ir tuo pačiu laiku sumokėti palūkanas bei grąžinti paskolą, VšĮ XXX atidžiai rinksis finansavimo šaltinius, įvertindamas įvairias alternatyvas (paskolos, įvairios nuomos sutartys, pirkimas išsimokėtinai ir pan.). Be to, įstaigoje bus sudarytas specialus piniginis rezervinis fondas, iš kurio padengiami nedideli nuostoliai ar būtinos mokėtinos sumos.

51

Kaip matyti, VšĮ XXX veikla yra susijusi su tam tikromis rizikos rūšimis, iš kurių bene svarbiausia yra verslo rizika. Tačiau įstaiga yra numačiusi eilę priemonių ir veiksmų, padėsiančių kiek galima labiau minimizuoti rizikos poveikį.

Nedidelis tiesioginių konkurentų skaičius ir per maža ikimokyklinio ugdymo paslaugų pasiūla formuoja palankią aplinką privačiam vaikų darželiui. Tačiau darželio steigimo perspektyvas labiausiai riboja ekonominė šalies padėtis, atspindinti vartotojų pajamų lygį. Kaip matyti iš finansinės plano dalies, įsteigti privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą be valstybės paramos yra ganėtinai brangu, todėl privataus vaikų darželio veikloje neišvengiamai susiduriama su veiklos produkto paklausos rizika. Vis dėlto verslo plano finansinė dalis rodo, jog steigti privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą yra tikslinga.

Priedas Nr. 4

Ikimokyklinio ugdymo programa(pavyzdys;

vienas iš galimų programos variantų)

„Svaja“

Svarbu yra, kad žmogus būtų sveikas, protingas, bet svarbiausia, kad jis būtų dorovingasŠatrijos Ragana

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjo pavadinimas: X miesto lopšelis-darželis „Svaja“Grupė: neformaliojo švietimo mokykla.Įstaigos tipas: lopšelis-darželisTeisinė forma: Steigėjas: X savivaldybės tarybaGrupių kaičius: 7Pagrindinės veiklos rūšys: ikimokyklinis ugdymas Ugdymo kalba: lietuviųĮstaigos adresas: XXXElektroninis paštas: XXX

52

Lopšelis-darželis „Svaja“ įsikūręs daugiabučių namų mikrorajone. Įstaigą lanko vaikai ne tik iš lietuviškų šeimų, bet ir iš kitos kultūrinės aplinkos (15%). Įstaigoje puoselėjamos etnokultūros tradicijos ir tuo pačių ji atvira kitoms kultūroms. Šeimos aktyviai dalyvauja ne tik vaiko ugdyme, bet ir lopšelio – darželio kultūriniame gyvenime. Atsižvelgiant į tėvų (globėjų) lūkesčius, siekiama padėti vaikui perimti lietuvių tautos kultūros vertybes, papročius, tradicijas, jas puoselėti ir kartu kurti šiuolaikinę įstaigos bendruomenę, atvirą kitoms kultūroms. Darželyje grupės komplektuojamos atsižvelgiant į šeimos poreikius: to paties ir skirtingo amžiaus. Lopšelis – darželis dalyvauja tarptautiniame vaikų ugdymo projekte „Step by Step“ ir diegia į vaiką ir į šeimą orientuotą ugdymo metodiką „Gera pradžia“. Atsižvelgiant į tai, įstaigos pedagoginėje veikloje atsispindi šie pagrindiniai metodikos bruožai:

kiekvieno vaiko ugdymosi individualizavimas; planinga veikla ir išmokti vaikams rinktis veiklą padedantys veiklos centrai; šeimos dalyvavimas.

Vadovaujantis šiais pagrindiniais metodikos bruožais bei ugdymo principais1 (sąveikos, tautiškumo, įvairovės, ugdymo individualizavimo, refleksijos) vaikams keliami realūs ugdymo tikslai ir uždaviniai ir suteikiama galimybė ugdytis taip, kad būtų maksimizuota ugdymo(si) sėkmės galimybė.

Vaikų lopšelyje – darželyje „Svaja“ teikiamos šios paslaugos:

Vaikų nuo 1 metų iki 7 metų ugdymas pilną darbo dieną (12 val.); Vaikų nuo 1 metų iki 7 metų ugdymas pagal lankstų su šeimomis suderintą

grafiką; Papildomi užsiėmimai su vaikais (įvairūs būreliai, ekskursijos, užsienio kalba

ir t.t.); Tėvų konsultavimas; Kitų švietimo įstaigų pedagogų konsultavimas; Vasaros stovyklų šeimoms organizavimas; Žaisloteka, vaikiškų knygelių ir pedagoginės literatūros (mainų) biblioteka

vaikams ir įstaigos šeimoms; Vaikų gimtadienio švenčių organizavimas; Esant paklausai, organizuojamos šeštadieninės mokyklėlės.

Įstaigos pedagogai. Įstaigos pedagogai siekia pažinti kiekvieną vaiką ir jo šeimą. Tai profesionalūs, turintis pašaukimą dirbti šį darbą, aktyviai ieškantys naujovių, puikūs savo srities specialistai bei pripažįstantys mokymosi visą gyvenimą svarbą. Visos auklėtojos, pedagogės yra profesionalios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistės, kvalifikuotos, išsilavinusios, patyrusios. Įstaigoje kartą per ketvirtį vyksta profesinio tobulinimo renginiai, lankosi išorės konsultantai. Profesionali psichologė konsultuoja tėvus, pedagogus, organizuoja seminarus, diskusijas mokymus bei rūpinasis psichologiškai saugios aplinkos kūrimu. Auklėtojos ir pedagogai siekia nuolatinio tobulėjimo ir ugdymo kokybės. Du kartus permetus pedagogai vertina savo pedagoginę veiklą vadovaudamiesi tarptautiniais pedagogo standartais. Įstaigoje yra auklėtojų, įgijusių gretutines specialybes: psichologo, socialinio pedagogo.

1 Žr. skyrių "Ugdymo principai”

53

Lopšelio – darželio pedagogai vadovausis požiūriu, kad ugdymas(is) - konstruktyvi paties vaiko veikla, o ugdytojų vaidmuo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas ir kur reikia suteikti paramą. Siekdami visuminio vaiko ugdymo pedagogai vadovaujasi šiomis vertybėmis:

Meile ir pagarba vaikams ir jų šeimoms; Tikėjimu vaiku ir jo šeima; Vaiko ir jo šeimos kultūros supratimu ir vertinimu; Vaikų grupės ir individualiai kiekvieno vaiko raidos ypatumų žinojimu; Etninės kultūros tradicijų, vertybių puoselėjimu; Gebėjimu reflektuoti savo veiklą; Atvirumu; Nuolatiniu atsinaujinimu.

Palanki ugdomoji aplinka.2 Grupės ugdomoji aplinka laiduoja darnią vaiko socialinę, emocinę, fizinę, pažintinę ir kalbos raidą. Ugdytojai (tėvai, pedagogai) kuria tokią ugdomąją (dvasinę ir daiktinę) aplinką, kurioje vaikas yra skatinamas pažinti, atrasti, džiaugtis. Atsižvelgdami į tai ir numatydami ugdomąją aplinką jie:

siekia išugdyti teigiamą vaikų savęs supratimą, pasitikėjimą savimi ir kitais; kuria natūralų ir savitą vaikų grupės gyvenimo ritmą; atsižvelgiant į situaciją, geba pasirinkti ugdymo metodus ar juos derinti; derina judrią ir ramią veiklą lauke ir patalpoje, individualią vaikų veiklą su bendrą visų (ar

grupelės) veikla; laisvą spontanišką vaikų veiklą derina su numatyta bei organizuota veikla.

Lopšelio – darželio b endrosios patalpos (laiptinių aikštelės, laiptai, koridoriai, sienos ir t.t) maksimaliai naudojamos vaiko ugdymusi(si), etninės kultūros puoselėjimui, vaikų, tėvų, senelių parodoms rengti, estetiniam visų bendruomenės narių ugdymui. Laiptinės išnaudojamos netradiciniams ugdymo būdams: laiptinės teatras, lietuvių amatų kūrybinė dirbtuvė, parodos kitų kultūrų pažinimui. Bendro naudojimo patalpose siekimą atspindėti bendruomenėje, Vilniuje ir Lietuvoje vykstančius visuomeninio gyvenimo reiškinius. Įstaigoje yra įrengta „Klėtelė“ kuri turtinga ir spalvinga įvairiomis priemonėmis, tautodailės dirbiniais, buities rakandais, nuotraukomis ir kt.

Ankstyvojo amžiaus vaikų grupės suskirstytos į šias erdves: muzikos ir judesių lavinimo, grožinės literatūros ir ramybės, tyrinėjimų ir kūrybinė, vaidmenų žaidimų. Kuriant erdves ir parenkant žaislus, atsižvelgiama į vaikų amžių, raidos ypatumus, individualius poreikius, interesus ir gebėjimus. Grupės patalpa, inventorius, žaislai bei kitos ugdymo priemonės nuolat prižiūrimi, kad nesukeltų grėsmės mažylių sveikatai. Grupės aplinka priartinta prie namų aplinkos – šeimos narių nuotraukos, daug žaislų (vežimėliai, mašinėlės, muzikiniai žaislai, lėlės, knygelės, bokšteliai, piramidės, kaištukai ar kt.) bei priemonių, kurios skatina visuminį vaikų ugdymą(si). Grupės aplinkos kūrime dalyvauja tėvai (globėjai). Grupės aplinka kuriama laipsniškai, nuosekliai.

Darželio grupėse įkurti centrai. Dominuoja šie: grožinės literatūros, meno, statybinių, vaidmeninių žaidimų, valgio gaminimo, konstravimo/matematinių pradmenų ugdymo, tyrinėjimų ir smėlio - vandens. Grupės aplinka keičiama atsižvelgiant į vaikų amžius, lytį, poreikius ir pomėgius.

2 Žr. Skyrius „Programos tikslas ir uždaviniai“, „Ugdymo turinys, metodai ir priemonės“, „Ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimas“.

54

Veiklos centrai - laboratorijos, kuriose patys vaikai ugdosi žaisdami ir naudodami įvairias priemones. Vaikai gali laisvai keliauti iš vieno centro į kitą.

Šalia lopšelio - darželio yra parkas, įstaigos teritorijoje daug vietos žaidimams bei judriai veiklai. Įrengtos medinės priemonės sudaro puikias galimybes vaikų judėjimo, žaidimų poreikiams tenkinti. Būdami lauke, vaikai naudoja daug įvairių priemonių, žaislų. Žiemą, tėvams padedant, įrengiamas sniego kalnelis, čiuožykla. Planuodami palankią ugdomąją aplinką, pedagogai atsižvelgia į ugdymo tikslus, uždavinius ir stengiasi sudaryti tokias vaiko ugdymosi sąlygas, kurios užtikrintų vaiko ugdymo(si) sėkmės galimybę.

Sąveika su šeima. Pedagogai suvokia, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su šeima – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymosi sėkmę. Jie vadovaujasi principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui. Atsižvelgiant į tai jie siekia:

1. Užmegzti ir palaikyti abipusiai draugiškus, atvirus, neformalius santykius. 2. Susipažinti su šeimos kultūra, tradicijomis ir drauge ieškos bendrų ugdomojo poveikio

vaikui priemonių.3. Atskleisti šeimai vaiko gyvenimo lopšelyje-darželyje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis.4. Išklausyti šeimos nuomonę, pageidavimus ir stengtis į juos atsižvelgti.5. Asmeniškai informuoti tėvus (globėjus) apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus, pasidžiaugti jais

bei drauge spręsti iškilusias problemas.6. Supažindinti šeimos narius, kaip jie galėtų prisidėti prie vaiko ugdymo ir siekti aktyvaus

bendradarbiavimo su lopšelio-darželio personalu ir dalyvavimo vaiko ugdyme. Sąveikaudami su tėvais (globėjais) pedagogai naudoja įvairius (formalius ir neformalius)

bendravimo ir bendradarbiavimo būdus. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko adaptacijai naujoje aplinkoje. Šiuo sudėtingu vaikui laikotarpiu šeimos nariai kviečiami pabūti su vaiku grupėje. Tai padeda saugiai jaustis tiek vaikui, tiek tėvams (globėjams). Bendraujant ir bendradarbiaujant su šeima vadovaujamasi partnerystės, kolegialumo, tarpusavio supratimo ir pagarbos principais. Įstaiga atvira šeimai: sistemingai teikiama informacija apie vaiko raidą ir pasiekimus, teikiamos darželio ugdymo specialistų ir kitų pedagogų konsultacijos, organizuojamos atvirų durų dienos, susitikimai su sveikatos ir kitais ugdymo specialistais, bendros šventės, vakaronės. Organizuojamos pažintinės išvykos, ekskursijos, bendri kultūriniai renginiai. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų (vyrų) įtraukimui į įstaigos gyvenimą, ugdymo procesą: organizuojamos parodos, tėveliai supažindina ugdytinius su savo profesijom.

Kadangi įstaigą lanko įvairių kultūrų, poreikių turintys vaikai, buriamos šeimų paramos grupės:

šeimos, atvykusios iš kitos kultūrinės aplinkos, šeimos, auginančios elgesio problemų turinčius vaikus ar kt.

Siekiama padėti šeimoms ir mokytis iš jų:

daugiavaikėms šeimoms padedama paruošti dokumentus socialinei paramai gauti; pagal poreikį tėvams (globėjams) teikiama pedagogų, psichologų, ir kitų specialistų pagalba; šeimos, kuriose gyvena kelios kartos – seneliai, vaikai, vaikaičiai, kviečiamos pasidalinti

vertybėmis, ugdymo patirtimi; skirtingų tautų šeimos skatinamos atskleisti savo tautos kultūros tradicijas, savitumą.

Visi bendravimo ir bendradarbiavimo būdau su šeima padeda kurti įstaigos bendruomenę, jos kultūrą, o svarbiausia - užtikrinamas vaiko ugdymo įstaigoje ir namuose perimamumas ir kokybė.

55

Programos filosofija. Ugdymas(is) įstaigoje grindžiamas vaiko ir pedagogo kūrybinės sąveikos, spontaniškojo-situacinio ugdymo, ugdymo situacijų inicijavimo, ugdančiosios aplinkos (erdvių, centrų) kūrimo sinteze. Šias ugdymo technologijas sąlygoja įstaigos savitumas, pasirinkta ugdymo filosofija. Ji grindžiama konstruktyvizmo teorija, pripažįstančia, kad vaikai ugdosi, bandydami perprasti juos supantį pasaulį. Ugdymasis – vaikų, tėvų, kitų vaikų ir aplinkos sąveika. Vaikai konstruoja arba kuria savitą pasaulio suvokimą. Jie įprasmina, kas vyksta aplink, jungdami naujus potyriu su tuo, ką jau yra suvokę. (Jcqeline ir Martin Brooks).

Programoje atsispindi asmenybės sklaidą skatinantis požiūris – suvokiant, kad žaisdami vaikai aktyviai ugdosi, nuolat sužino ką nors naujo apie juos supantį pasaulį, vystosi pagal vaikystei būdingas stadijas, kad kiekvienas vaikas nepakartojama asmenybė, o auklėtojo pareiga padėti vaikui rasti jį tenkinančius atsakymus, nesupaprastinat klausimo esmės ir neperkraunat informacija. (Seefeldt, Bredekamp).

Programa paremta aktyvaus vaikų ugdymo teorijos teiginiais ir grindžiama įsitikinimu, kad vaikai geriausiai vystosi tada, kai patys renkasi patirties kaupimo būdą. Gerai apgalvota ir pritaikyta aplinka (erdvės, centrai) skatina būti veikliems, kūrybingiems. Vaikas sparčiau ugdosi tyrinėdamas aplinką, aktyviai dalyvaudamas veikloje, išgyvendamas, patirdamas, kurdamas. (J. Piaget).

Metodikos „Gera pradžia“ filosofija papildo minėtas teorines kryptis ir skatina pedagogus užtikrinti normalią kiekvieno vaiko raidą. Todėl vaikai lopšelyje – darželyje:

ugdosi palankioje ir skatinančioje aplinkoje, ugdomi taip, kad įgytų etninės kultūros (ir kitų kultūrų) pažinimo pradmenis, jaučia rūpestingą, palaikančią pedagogų ir tėvų (globėjų) paramą, turi galimybę ugdytis savikontrolę, gali pajausti savo sugebėjimus įvairiai veikdami, ugdomi taip, kad galėtų džiaugtis pažinimo procesu ir būtų aktyvūs.

Socialiniai partneriai. Vyksta bendradarbiavimas su Vilniaus krašto etnografiniu muziejumi. Kadangi diegiama į vaiką ir į šeimą orientuota ugdymo metodika „Gera pradžia“, vyksta bendradarbiavimas su kitomis šią metodiką diegiančiomis ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogėmis bei pradinių klasių mokytojais. Vilniaus pedagoginis universitetas ir Vilniaus kolegija domisi metodika „Gera pradžia“ todėl lopšelyje – darželyje studentai atlieka pedagoginę praktiką.

II. UGDYMO PRINCIPAI

Įstaigos savitumą apsprendžiantys veiksniai (vaikų ir šeimų kultūrų įvairovė, puoselėjamos etnokultūros tradicijos, ugdomoji aplinka, sąveikos su šeima būdų įvairovė) pasirinkta ugdymo filosofija, metodika „Gera pradžia“ sąlygoja šiuos pagrindinius ugdymo principus: pozityvios sąveikos, tautiškumo, įvairovės, ugdymo individualizavimo ir savirefleksijos.

Pozityvi sąveika. Auklėtoja vadovaujasi nuostata, kad sąveika tarp jos ir vaiko, vaikų tarpusavio sąveika, ugdytojų tarpusavio sąveiką turi lemiamos įtakos vaiko fizinei, socialinei, emocinei, pažintinei ir kalbos raidai. Sąveikaujant vaikams tarpusavyje siekiama, kad jie mokytųsi vieni iš kitų, dalintųsi turima patirtimi, jausmais ir nuomonėmis. Auklėtoja atlieka svarbų vaidmenį suteikdama vaikui galimybę įsitraukti į prasmingą bendravimo ir bendradarbiavimo procesą. Ji skatina vaiko raidą, modeliuoja pagarbų elgesį su visais vaikui svarbiais suaugusiais. Ugdymo proceso metu siekiama sąveikos, kuri remiasi pagarba, gebėjimu įsiklausyti į kito nuomonę.

56

Skatinamas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis, rūpestingumas ir atsakingo bendruomenės nario formavimasis.

Tautiškumas. Padedama vaikui perimti tautos kultūros tradicijas, papročius, etnokultūros vertybes. Drauge su šeimos nariais per tradicines metų šventes bei pasitelkiant kitus ugdymo būdus siekiama, kad nuo mažens vaikai gerbtų tautos tradicijas, papročius, vertybes. Organizuojamos ekskursijos į senamiestį, Gedimino pilį, Etnografinį muziejų bei Vilniaus krašto muziejų. Įvairios veiklos metu vaikai supažindinami su tautosakos kūrinėliais, liaudies šokiais, žaidimais, tautodaile, papročiais, darbo įrankiais, drabužiais, maistu, žmogaus rankomis suformuotu kraštovaizdžiu – piliakalnis ir kt. Tautiškumo pradmenis ugdomi natūraliai gebant išnaudoti susiklosčiusias situacijas „Čia ir dabar“.

Įvairovė. Vaikų, šeimų kultūrinė įvairovė suprantama kaip norma ir laikoma, kad visiems vaikams naudinga ugdytis, nes jie praturtina vienas kitą tuo, kad jie yra skirtingi. Auklėtoja drauge su šeima siekia vaiko gyvenimo darnos tiek namuose tiek grupėje. Grupės aplinka, o esant reikalui bendros lopšelio – darželio patalpos, atspindi vaikų ir jų šeimų kultūrų įvairovę. Vaikai skatinami ir mokomi priimti žmonių įvairovę. Įstaigos bendruomenė tiki, kad skirtingumai yra sveikintini ir nereikia jų vengti, nes jie ugdo vaikuose palankų požiūrį į įvairovę bei padeda pažinti pasaulį tokį, koks jis yra - žmonės skirtingi pagal tautybę, amžių, lytį , pagal išvaizdą, pomėgius ar kt.

Ugdymo individualizavimas. Atsižvelgiama į vaiko raidos ypatumus, individualius vaiko gyvenimo įpročius, sąveikos su kitais ypatumus (mėgsta žaisti vienas, prisirišęs prie suaugusiojo ar kt.), į kiekvieno vaiko individualumą, unikalumą, jo gyvenimo ritmą. Siekiama, kad ugdomoji aplinka padėtų vaikui gerai, saugiai jaustis ir visokeriopai būtų pritaikyta vaiko reikmėms. Vaikai nuolat stebimi ir fiksuojami jų pasiekimai ir pažanga. Grupės aplinka, priemonės, mikroklimatas skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, leidžia rinktis patiems veiklas, žaidimus. Lanksti dienotvarkė leidžia vaikams ugdytis savo ritmu (vaikas gali vėliau atvykti į vaikų darželį, nemiegoti pietų miego). Siekiant sužinoti kiekvieno vaiko reikmes, atsižvelgiama į individualumą sąlygojančius veiksnius:

šeimos kultūrą ir tradicijų įvairovę; vaiko amžių, lytį; vaiko išsivystymo lygį; charakterį ir temperamentą; ugdymosi, pasaulio pažinimo būdą; pomėgius; geriau ir menkiau išsivysčiusius gebėjimus; vaiko savęs vertinimą.

Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, elgesio problemų bei atvykusiems iš kitos kalbinės aplinkos, ugdymo turinį auklėtojos modeliuoja, atsižvelgdamos į jų individualumą ir unikalumą. Lopšelio – darželio ugdytojai bendrauja ir bendradarbiauja su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais: psichologu, logopedu, kūno kultūros pedagogu. Esant reikalui vyksta konsultacijos su Pedagogine – psichologine tarnyba, Vaiko raidos centru.

Savirefleksija. Kiekviena auklėtoja atlieka savirefleksiją, savianalizę, stengiasi kritiškai analizuoti savo profesinę veiklą, patirtį, kompetencijas. Ji du kartus per metus atlieka savo profesinės veiklos įsivertinimą ir atsižvelgiant į rezultatus, rengia tobulėjimo planą. Savirefleksijos rezultatai turi reikšmės įstaigos programos tobulinimui. Mokslo metų pabaigoje (gegužės, birželio mėn. ) įstaigos pedagoginė bendruomenė apmąsto parengtos programos kokybę:

Ar iškelti uždaviniai atitinka vaikų poreikius, šeimų lūkesčius? Ar ugdymo programoje įstaigos savitumą atspindintis veiksniai atitinka naujai

atvykusių vaikų, šeimų lūkesčius ir laikmetį? Ką, įgyvendinant programą, reikėtų keisti? Atnaujinat programą, kokias dalis reikia papildyti, kodėl?

57

Ko reikėtų programoje atsisakyti? Kas ugdymo programoje yra labai gerai?

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ir šeimos kultūrą, vaiko sveikatą, individualias galimybes, gebėjimus, poreikius, siekiama sukurti visiems vaikams lygias galimybes ugdytis, padėti pajusti savo galias ir vertę, ugdantis individualiai bei mokantis gyventi ir veikti kartu.

Programos tikslas - atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat etninius, socialinius bei pažintinius poreikius.Programos uždaviniai:

1. Saugoti ir stiprinti psichinę ir fizinę vaiko sveikatą, laiduoti jų saugumą. 2. Padėti vaikui tenkinti judėjimo, aktyvumo, saviraiškos poreikius. 3. Padėti formuotis vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams, skatinti vaiko kalbos

ugdymąsi - pagrindinę vaiko bendravimo ir saviraiškos priemonę. 4. Padėti vaikui pažinti save, jį supantį pasaulį jam priimtinais pasaulio pažinimo būdais,

sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, atrasti, skatinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi.5. Gerbti kiekvieno vaiko ir jo šeimos kultūros individualumą ir unikalumą. 6. Padėti vaikui ugdytis savybes padedančias gyventi nuolat besikeičiančiame pasaulyje:

savivertę, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, rūpinimąsi savimi ir kitais, visuomeniškumo jausmą.

7. Sąveikaujant su šeimomis individualizuoti ugdymą.8. Sukurti saugią, stimuliuojančią ugdomąją aplinką.

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Ugdymo turinys parenkamas toks, kad būtų sudarytos sąlygos vaikams veikti ir ugdytis, atsižvelgiant į patirties kaupimo ir pasaulio pažinimo būdą, sinkretišką vaiko kultūrą, jo poreikius, geriau ir silpniau išsivysčiusius gebėjimus. Kurdama ugdymo turinį, auklėtoja vadovaujasi šiomis nuostatomis:

orientuojamasi į visuminį vaiko (raidos sričių ar kompetencijų) ugdymąsi; orientuojamasi į vaiko poreikius, interesus, galimybes bei patirtį; turinys - aktualus vaikui: ,,čia ir dabar”, ”noriu”, ”reikia”; įvairiai modeliuojant ugdymo turinį, padedama vaikui formuotis pozityvias asmenines

vertybines nuostatas; išnaudojamos susidariusios galimybes vaikų socializacijos, ekologinio ugdymo(si), kritinio

mąstymo, savimonės, savivertės formavimuisi. Ugdymo turinys orientuojamas į programos tikslo ir uždavinių realizavimą.

58

Tradicinių ir šiuolaikiškų ugdymo metodų dermė

Ugdymo formų ir metodų parinkimą lemia „Svajos“ programos ugdymo filosofija. Įstaigoje diegiama metodika „Gera pradžia“, todėl vaikų ugdymas(is) grindžiamas vaiko ir pedagogo kūrybinės sąveikos, spontaniškojo-situacinio ugdymo, ugdymo situacijų inicijavimo, ugdančiosios aplinkos (erdvių, centrų) kūrimo sinteze. Atsižvelgiant į įstaigos filosofiją, ugdant vaiką taikomi metodai, kurie padeda vaikams ugdytis šias savybes:

dorovingumą, pagarbą, toleranciją pagarbą etninei ir kitų kultūrų tradicijoms; atsparumą pokyčiams ir gebėjimą juos įtakoti; kritinį mąstymą; gebėjimą rinktis; sunkumų atpažinimą ir mokėjimą juos įveikti; kūrybingumą, lakią vaizduotę ir išradingumą; rūpesti savimi, aplinka, bendruomene, šalimi.

Vaikai ugdomi, taikant tradicinius ir šiuolaikiškus ugdymo metodus bei priemones:

įvairius žaidimus, projektinį metodą, bendradarbiavimą veikiant centruose, planavimą (pasižymėjimą) pasirenkant veiklą, minčių lietų, stebėjimą, šventes, pramogas, vakarones, knygelių skaitymą, jų kūrimą, eilėraščių rašymą, probleminių situacijų sprendimą, diskusijas, atvirus klausimus, plakatų piešimą, teminių enciklopedijų kūrimą, kompiuterius, temos nagrinėjimą taikant ŽNI modelį, (Žinau, Noriu sužinoti, patirti, Išmokau, patyriau), taisykles, ryto ratą, ryto žinias, autoriaus kėdę, išvykas, ekskursijas, ugdomąją aplinką – veiklos centrus, kviečiant į ugdomąją veiklą šeimos narius, kitus socialinius partnerius ir kt.

Auklėtoja suvokia, kad pagrindinis ugdymo metodas vaikui – pavyzdys. Ji modeliuoja tokį elgesį, kuris ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, kūrybiškumą, pagarbą vienas kitam ir saugumo jausmą.

Lopšelio – darželio pedagogai yra sukaupę metodinių priemonių, švenčių ir kitų veiklų planų, aprašymų ir kt. Sukauptos priemonės nuolat atnaujinamos, papildomos ir naudojamos vaikų ugdymui(si).

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO(SI) TURINYS(Nuo 1 iki 3 metų)

Šiame amžiaus tarpsnyje ugdymo turinys - visas vaiko gyvenimas grupėje: atėjimas į grupę, valgymas, žaidimai, ruošimasis miegui, ėjimas į lauką, bendravimas, spontaniški žaidimai ar ugdytojų siūloma veikla. Ypatingas dėmesys yra skiriamas vaikų dienotvarkei grupėje, laipsniškiems vaiko perėjimams nuo vienos veiklos prie kitos. Jų metu išnaudojama kiekviena situacija vaiko priežiūrai ir ugdymui(si). Siekiama sukurti jaukią, šiltą atmosferą, malonų bendravimą su mažyliais. Auklėtoja padeda vaikams saugiai ir gerai jaustis grupės aplinkoje. Svarbus dėmesys lopšelio grupėje skiriamas: kalbos supratimui, kalbėjimui, judesių lavinimui, emociniam, socialiniam, pažintiniam vaiko ugdymui(si).

Ypatingą dėmesį auklėtoja skiria mažylių savitarpio santykių užmezgimui todėl ji:

59

sukuria pasitikėjimu grįstus santykius su vaikais ir skatina tokius santykius tarp jų pačių, bendrauja taip, kad jie jaustųsi gerbiami, suprasti ir vertinami, kasdieninę priežiūrą pritaiko individualiems vaiko poreikiams, sudaro galimybes pasirinkti.

Auklėtoja padeda vaikams susitarti vieniems su kitais: skatina bendravimą, o esant reikalui, sudaro galimybę vaikui pabūti vienam, skatina vaikus padėti vienas kitam, kalba su vaikais apie pagalbą ir draugystę, pasiūlo priemones ir žaislus kurie skatina bendravimą. Ji paruošia ugdomąją aplinką, kurioje vaikai gali žaisti ir dalintis žaislais. Ugdydama vaikus, ji vadovaujasi šiomis nuostatomis:

pripažįsta vaikų teisę bijoti, skatina daryti tai, ko jie nebijo, pripažįsta vaikų jausmus, neneigia jų, įvardija jausmus, apibūdina jausmus, padeda vaikams pastebėti kitu žmonių jausmus, pripažįsta skausmingas vaikui (verkimą, liūdesį keliančias ar kt.) situacijas, stengiasi būti pastovi ir staigiai nekeičia savo elgesio, kalba su vaikais apie jų jausmus, atidžiai stebi vaikus.Auklėtoja stengiasi pažinti kiekvieną vaiką, jo raidos ypatumus, pasaulio pažinimo būdą,

individualų vystymosi tempą, poreikius, gebėjimus, interesus ir per sąveiką bei įvairią vaikų veiklą siekia vaiko ugdymo individualizavimo ir visuminio jo ugdymo(si).

Vaiko ugdymas(si) skatinamas, sukuriant jam tinkamą aplinką: jaukias erdves, galimybę rinktis veiklą ir priemones, laisvai judėti, taikomi vaiko dėmesį patraukiantis žaislai ir priemonės. Auklėtoja vaikui daro poveikį, modeliuodama aplinką, ją keisdama, pritaikydama, turtindama, emociškai skatindama vaiko norą pažinti jį supantį pasaulį, bendrauti ir veikti. Lopšelio grupė suskirstyta į erdves. Kiekvienoje erdvėje (jos gali keistis), atsižvelgiant į vaikų poreikius, vyksta visumis ugdymas, didesnį dėmesį skiriant tobulintinoms vaiko raidoms sritims.

Vaiko raidos skatinimas muzikos ir judesių lavinimo erdvėje

Skatinti vaikus muzikuoti, groti, dainuoti individualiai ir drauge su kitais. Tenkinti didėjantį jų judėjimo poreikį; palaikyti fizinį aktyvumą; suteikti įvairių galimybių lavintis judesiams ir smulkiajai motorikai; skatinti drąsiau ir su didesniu pasitikėjimu tyrinėti supančią aplinką, įveikti nesudėtingas kliūtis; padėti orientuotis erdvėje. Palaikyti vaikų norą bendrauti, suprasti, kalbėti; skatinti žaisti garsais, pavadinti daiktus, žaislus. Ugdyti ir lavinti sensomotorinius įgūdžius, tobulinti manipuliaciją, pusiausvyros išlaikymo įgūdžius. Skatinti įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, skatinti vis sudėtingesnius judesius. Ugdyti pasitikėjimą savimi. Veikla„Grojimas“ įvairiais barškučiais; supimasis sūpuoklėmis, laipiojimas kopėtėlėmis, nusileidimas nuo kalnelio, važinėjimas mašinėlėmis, jų stumdymas, traukimas, važiavimas triratuku. Skatinti siekti, liesti, baksnoti, judinti, tempti ir gaudyti, sūpuoti pakabinamus žaislus. Sudaryti sąlygas įlipti ir išlipti į tam skirtas dėžes, landžioti, šokinėti, šliaužti per tunelius, čiuožti kalneliais, mėtyti į krepšį kamuolius, ridenti juos, pagauti ir spirti. Dėlioti įvairios formos daiktus į jiems skirtas tokio pat pavidalo vietas (įdubas ar pan.).PriemonėsĮvairūs muzikos instrumentai, barškučiai, CD grotuvas ir pan.; sūpynės, supuoklės, čiuožynė, triratukai, įvairaus dydžio kamuoliai, kamuoliai šokinėjimui, kopėtėlės, įvairaus dydžio dėžės, pakabinami žaislai ant gumų, gumos, pakabinamas ar pastatomas krepšys, tuneliai, didelės mašinos, vežimai, ratukiniai žaislai, neaukštos lipynės, balionai, kaištukai, dėlionės, užkabinami žaislai ir kt.

Vaiko raidos skatinimas grožinės literatūros – ramybės erdvėje

Padėti vaikui adaptuotis ir saugiai jaustis lopšelio grupėje. Stengtis išlaikyti ryšį tarp lopšelio ir vaiko namų: matydami savo šeimos nuotraukas, vaikai turi galimybę išreikšti savo mintis, jausmus,

60

skatinami kalbėti, nesudėtingomis frazėmis pavadinti kai kuriuos vidinius išgyvenimus ar pojūčius. Skatinti prieraišumą žmonėms, padėti įgyti bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais įgūdžių pradmenis. Skatinti klausytis nesudėtingų grožinės literatūros tekstų, žiūrėti jų iliustracijas bei kalbėti. Ugdyti socialinius, emocinius įgūdžius: skatinti reikšti emocijas. Padėti ugdytis pažinimo gebėjimams, skatinti vaiko smalsumą, aplinkos tyrinėjimą. Vartant knygeles, lavinti smulkiąją motoriką, pirštų riešo koordinaciją. Skatinti vaiko smalsumą, norą tyrinėti, domėtis supančia aplinka. Veikla Knygelių žiūrinėjimas, vartymas, iliustracijų komentavimas, manipuliavimas daiktais, žaislais, individualus bendravimas ar pabuvimas drauge su vienu vaiku ar grupele skaitant, dainuojant, padedant nusiraminti. Pokalbiai apie šeimos narius, ramios muzikos klausymas ar kt.PriemonėsKnygelės su šeimos gyvenimo, artimiausiais aplinkos vaizdais, šeimos nuotraukos, CD grotuvas, namelis ar palapinė, minkštos pagalvėlės, čiužinukai, minkšti žaislai, supama kėdė ar fotelis, vaikų mėgiami žaislai ir kt.

Vaiko raidos skatinimas tyrinėjimų, kūrybinėje erdvėjeSkatinti vaiką atlikti įvairius veiksmus su didaktiniais žaislais: išdėlioti, surinkti, ridenti, sumauti žiedus ir kt. Padėti susipažinti su piešimo, tapymo, aplikavimo ir kt. priemonėmis, medžiagomis. Sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, eksperimentuoti. Lavinti vaiko kalbą - kalbėjimą ir kalbos supratimą; skatinti vaiko bandymus bendrauti su kitais. Ugdyti suvokimą apie daiktų savybes (spalvą, formą, dydį,). Lavinti mąstymą, dėmesį. Plėsti sensorinį vaiko patyrimą, sudaryti sąlygas kaupti įspūdžius apie aplinkos daiktus bei reiškinius. Pratinti vaikus žaisti mažomis grupelėmis šalia vienas kito.Veikla Eksperimentavimas su dailei, lipdymui skirtomis medžiagomis, tapymas, piešimas įvairia technika, naudojant įvairias medžiagas. Manipuliavimas įvairiais žaislais, daiktais. Vėrimas, movimas, įvairių bokštų, piramidžių, statymas, konstravimas. Daiktų rūšiavimas, grupavimas. Vaikai skatinami išdėlioti, surinkti, ridenti, sumauti žiedus ir kt.

Priemonės

Dažai, skirti piešti pirštais, guašas, pieštukai, kreidelės, plastilinas, modelinas, molis, druskinė tešla, įvairūs žaislai. Priemonės, skirtos žaidimams su vandeniu ir smėliu, įvairaus dydžio teptukai, spaudai, molbertai, įvairios trinkelės, piramidės, konstruktoriai ir kt.

Vaiko raidos skatinimas vaidmenų žaidimų erdvėje

Lavinti vaiko kalbą, turtinti jo žodyną. Skatinti kalbėtis vienam su kitu, pavadinti žaislus, veiksmus, paprašyti norimo žaislo. Skatinti veikti įsivaizduojamoje situacijoje (šeimoje, virtuvėje, poliklinikoje ar pan.) ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Gerbti vaikų pastangas modeliuoti žaidime suaugusiųjų gyvenimą. Praturtinti vaikų veiklą sudėtingesniais veiksmais. Ugdyti mąstymą, gebėjimą lyginti daiktų, reiškinių savybes ir kt. Skatinti pažintinę, socialinė, meninė vaikų raidą. Lavinti rankos-akies koordinaciją, ervės pojūčius. Ugdyti kūrybiškumą, vaizduotę. Skatinti ugdytis samprotavimo ir problemų sprendimo gebėjimo pradmenis.

Veikla

Žaidimai, „Verdu košytę“, „Pamaitinkime lėlytę“, Padainuokime lopšinę lėlytei“, „Pastatykime namelį šuneliui“, „Atnešk katytę , sviedinuką“, ar kt., bendravimas ir bendradarbiavimas su suaugusiais ir bendraamžiais, įspūdžių, jausmų perteikimas kalbant, žaidžiant, atliekant tam tikrus vaidmenis. Žaidimai su kaladėlėmis („Statau tvorelę katinėliui“, „Lovytė lėlytei“, „Mašinų stovėjimo aikštelė“ ar pan.

61

Priemonės

Specialūs teminiai rinkiniai pvz., „Parduotuvė“, „Šeima“, „Poliklinika ir pan., vaidmenų atributai: indeliai, viryklės, maži baldeliai, įvairios karūnėlės, skaros, staltiesėlės, drabužiai persirengimui, lėlės, stalo teatras, pirštinių teatras ir kt.; realūs ir neapibrėžtos paskirties žaislai, daiktai.

IKIMOKYKLINIO AMŽIUS VAIKŲ UGDYMO(SI) TURINYS (Nuo 3 iki 5/6 metų)

Darželio grupėje ugdomoji aplinka – vienas pagrindinių ugdymo turinio sudarymo, parinkimo būdų. Grupės aplinka atspindi regiono, miesto, Lietuvos gyvenimą. Auklėtoja sudaro sąlygas vaikams ugdytis žaidžiant, įvairiai veikiant, eksperimentuojant, bendraujant ir bendradarbiaujant. Per vaikui palankią ugdomąją aplinką siekiama kalbos, pažintinio, socialinio - emocinio, fizinio jo raidos skatinimo ir ugdymo(si). Vaikai renkasi veiklą atitinkamai suplanuotoje ir įrengtoje grupėje.

Vaiko raidos skatinimas grožinės literatūros centreUgdyti vaikų meilę knygai, skatinti pagarbiai elgtis su knyga. Sužadinti norą domėtis knyga; lavinti supratimą apie knygas ir kitus tekstus: kūrinys turi pradžią ir pabaigą, jame veikia skirtingi veikėjai, yra veiksmo vieta, įvykių seka, gali vykti dialogas ir kt. Skatinti suvokti knygų ir kitų tekstų prasmę, pvz., parašyti laišką senelei. Ugdyti šnekamosios ir rašytinės kalbos suvokimo pradmenis. Lavinti pažintinius gebėjimus: kiekvieną pasakytą žodį galima užrašyti ir perskaityti, raidės seka tam tikra tvarka (iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią); yra mažosios ir didžiosios raidės, knygos turi bendrų bruožų (pvz., viršelį, nugarėlę, autorių, iliustracijos) ir kt. Knygelių, grožinės literatūros, enciklopedijų vartymas, žiūrėjimas, „skaitymas“ pagal vaikų pasirinktas ar tėvų bei pedagogo pasiūlytas temas, projektus. Susipažinimas su įvairiais rašytiniais šaltiniais: grožinės literatūros, knygelių, vaikiškų enciklopedijų „skaitymas“ mįslių, patarlių, priežodžių, eilėraščių įsiminimas. Pokalbiai, pasakojimai, ženklų, raidžių, žodžių, ornamentų, rašto elementų kopijavimas, karpymas, įrašų klausymas, „paveikslėlių“ istorijos, žaidimai su raidėmis, dėlionėmis, didaktiniai žaidimai; knygelių gamyba, laiškų rašymas.

Priemonės Bibliotekėlė, vieta rašyti ir klausytis įrašų, pakankamai pagalvėlių, pieštukų, flomasterių, įvairaus popieriaus, raidelių, (iš popieriaus, vielos, molio) įvairių paveikslėlių, pirktos ir savo gamybos knygelės.

Vaiko raidos skatinimas meno centre

Skatinti emocinę vaiko raidą: suteikti galimybė bendrauti be žodžių, ieškoti būdą jausmams išreikšti, pašalinti emocinę įtampą, įgauti pasitikėjimo savo jėgomis, džiaugtis asmenine kūryba. Padėti įgyti socialinių įgūdžių: skatinti rasti sprendimą ir įveikti sunkumus. Padėti būti nepriklausomam, suteikti galimybę dirbti su kitais ir išmokti palaukti savo eilės. Padėti pajusti atsakomybę ir rūpintis priemonėmis, skatinti gerbti kitų idėjas. Vaikas ugdomas fiziškai: lavėja pirštų ir riešo judesiai, skatinami viso kūno judesiai, lytėjimo pojūčiai, tobulėja gebėjimas vizualiai skirti objektus, derinama akies ir rankos koordinacija. Ugdomas vaiko kūrybingumas: jis skatinamas originaliai mąstyti, nedaryti kategoriškų išvadų, pratinamas gerbti kultūros ir meno

62

paveldą. Ugdomi pažintiniai gebėjimai, kalba: plečiamas žodynas, jam padedama suvokti priežasties ir pasekmės dėsnius, sužino apie linijas, spalvas, formas, medžiagų struktūrą, atpažįsta savo parašytą vardą, kai auklėtoja užrašo datą ir vardą ant jo darbelio, pats pradeda rašyti savo vardą, ilgiau sutelkia dėmesį Pratinamas tvarkos eiliškumo, planavimo.VeiklaKūrybiniai vaikų darbeliai pagal pasirinktas, aktualias temas, projektus. Dailės darbeliai: tapymas pirštais, kempinių atspaudai ar kt., dėmių liejimas, siūlo atspaudai, tapymas ant vaškinėmis kreidelėmis nupiešto piešinio, lipdymas tešla, lėlių gamyba iš popierinių maišelių ir kt. medžiagų, erdvinių kompozicijų (kabančios arba ant tvirto pagrindo), projektavimas, pynimas, siuvinėjimas. Parodų, įvairių konkursų organizavimas. Parodų aptarimas, projektų apipavidalinimas, apibendrinimas, aptarimas. Auklėtojų ir vaikų bendras dainavimas, ritmo atkartojimas judesiu ar garsu, šokiai, muzikiniai žaidimai, grojimas elementariais muzikos instrumentais, vaikų skatinimas kurti, improvizuoti. Muzikos instrumentų gamyba, atvykstančių muzikinių kolektyvų koncertai, pažintinės išvykos ar kt.

Priemonės Dailės priemonės: vandeniniai dažai, guašas, teptukai, molbertai; spec. dažai arba pagaminti iš kukurūzų, krakmolo, muilo drožlių; skirtingų formų poroloninės kempinėlės, sagos, banguotas popierius, butelių dangteliai ir pan., vaškinės kreidelės, flomasteriai, žirklės, klijai, molis, popierius, vielutės, juostelės, sąvaržėlės, virvelės, gamtinė medžiaga. Įvairūs, nesudėtingi muzikos instrumentai (barškučiai, švilpynės, dūdelės ir kt.), muzikiniai įrašai, CD grotuvas ir kt.

Vaiko raidos skatinimas konstravimo/matematinių pradmenų ugdymo centre

Padėti įgyti socialinių įgūdžių: skatinti rasti sprendimą ir įveikti sunkumus. Padėti būti nepriklausomam, suteikti galimybę dirbti su kitais ir išmokti palaukti savo eilės. Padėti pajusti atsakomybę ir rūpintis priemonėmis, skatinti gerbti kitų įdėjas.Ugdyti gebėjimą grupuoti daiktus pagal spalvas, dydį, formą. Skatinti įsiminti skaitmenys, jų seką. Ugdyti gebėjimą daiktų kiekį sieti su skaičiumi. Pamokyti iš eilės didėjančia ir mažėjančia tvarka pasakyti skaičius, atrasti skaičiaus „kaimynus“. Skatinti skirti daiktų, formą, spalvą, dydį. Suteikti galimybę manipuliuoti konkrečiais daiktais, praktiškai veikiant tikrovėje: lyginant, apibūdinant, rūšiuojant, matuojant, tyrinėjant ir eksperimentuojant. Lavinti loginį mąstymą, smulkiąją motoriką.

VeiklaGeometrinių figūrų, lyginimas, tyrinėjimas, atradimas aplinkoje, žodinių uždavinių kūrimas, žaidimai su smulkiais konstruktoriais. Prasmingas skaičiavimas susijęs su daiktais kelintinis skaičiavimas. Klasifikavimas, matavimas, lyginimas. Geometrinių figūrų kopijavimas, spausdinimas, karpymas. Laikrodžio, laiko, metų laikų, kalendoriaus stebėjimas, fiksavimasPriemonėsĮvairių dydžių, spalvų skaičių trafaretai, matavimo priemonės, įvairaus ilgio liniuotės, svarstyklės, kalendorius, įvairios mozaikos, figūrėlės, monetos, dėlionės, loto, lego, domino, popierius, žirklės, pieštukai, spalvoti pieštukai trintukai, flomasteriai. Skaičių „kasos“, „šimtalangė“

Vaiko raidos skatinimas statybinių žaidimų centre

Lavinti vaiko kalba: pratinti pavadinti statinį, apibūdinti įvairių kaladėlių dydžius spalvas ir formas, aptarti ir planuoti veiklą su kitu vaiku. Skatinti ir turtinti vaikų socialinę, emocinę raidą: mokyti žaisti su draugu, pratinti sutikti su kito nuomone, diskutuoti, dalintis, planuoti, pratinti gerbti kitų pastangas, siekti iškelto tikslo, stiprinti pasitikėjimą savimi. Ugdyti draugiškumo jausmą. Tenkinti vaikų poreikį žaisti nedidelėmis grupelėmis. Tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą žaisti vienam ir su draugu. Partinti dalintis turimomis kaladėlėmis, tartis, projektuoti. Tobulinti vaiko judesių koordinaciją, lavinti pirštų, riešo ir viso kūno judesius, jų

63

dermę. Padėti išlaikyti statinio pusiausvyrą, lavinti regimąjį suvokimą. Skatinti vaiku įgyti matematikos pradmenis: kaladėlių, žaislų, daiktų aukštis, svoris, dydis, tūris, forma, kryptis, matavimas, skaičiavimas, eiliškumas, rūšiavimas, orientacija ervėje . Supažindinti su medžiagomis: mediena, plastmasė ar kt.Veikla Dėliojimas eilėmis, statymas, konstravimas, uždarų erdvių formavimas, matavimas, lyginimas. Statinių „Mano miestas“, „Gedimino pilis“, „Garažas“, „Virtuvę“, Zoologijos sodas“, „Cirkas“ ar kt. pritaikymas kitiems žaidimams. Vyksta artimiausios aplinkos tyrinėjimas: įvairių statybinių reiškinių, daiktų svorio skirtumų pastebėjimas, eksperimentavimas ir pan.

Priemonės

Įvairaus dydžio, formų, spalvų kaladėlės, lentelės, kubai, piramidės, medinės, kartoninės, plastiko priemonės, kliūčių ruožas, palapinės; įvairios mašinėlės, maketai, planai, knygos, žurnalai, užrašai, saugaus eismo ženklai, popierius, pieštukai, žirklės ir kt..

Vaiko raidos skatinimas vaidmeninių žaidimų centre

Žaisdami vaidmeninius žaidimus, vaikai skatinami bendrauti, o planuojant žaidimą, vaikai skatinami logiškai dėstyti mintis, įvardinti žaislų, žaidybinių veiksmų ir pan. Pavadinimus, suvokti loginę įvykių seką. Padėti vaikams suvokti žmonių vaidmenis, elgesį. Pratinti apibūdinti savo žaidimą, situaciją, papasakoti, ką ruošiasi vaidinti. Ugdyti vaikų supratimą apie rašmenis (receptas, pirkinių sąrašas, meniu ar kt. ). Ugdyti matematikos pradmenis: skatinti pažinti skaitmenis (telefonas, svarstyklės, pinigai: sąskaitą už valgį ir kt.). Ugdyti bendravimo ir socialinius, emocinius įgūdžius: gebėjimą pristaikyti prie naujų situacijų, ginti savo teises, gebėjimą žaisti su kitais vaikais, susitarti. Veikla Savarankiška, spontaniška vaikų veikla, siužetiniai-vaidmeniniai žaidimai: „Parduotuvė“, „Kirpykla“, „Poliklinika“, „Šeima“, „Gimimo diena“; įvairių literatūrinių kūrinių ar realaus gyvenimo siužetų inscenizacijos, improvizacijos: „Mano šunelis susirgo“ „Skudurinė Onutė“, „Katinėlis ir gaidelis“, „Auksinis raktelis“, „Gimimo diena“ ar kt.PriemonėsŽaislinė virtuvė, lentyna vaikų persirengimo ar lėlių drabužiams, lėlės, įvairūs buitiniai daiktai (mobilieji ir stacionarūs telefonai, laikrodžiai, kompiuteris). Įvairūs drabužiai persirengimui, karolių, skarų, skrybėlių, rankinių, vyriškų ir moteriškų batų ir t.t. stalo, pirštinių teatro priemonės, priemonių rinkiniai įvairiems siužetams vystyti.

Vaiko raidos skatinimas valgio gaminimo centre

Lavinti vaiko kalbą: išklausyti vaiko papasakojimo apie kokio nors patiekalo gamybą, stengtis plėtoti žodyną (minkyti, pjaustyti, maišyti ar kt.), skatinti vartoti girdėtus žodžius savo kalboje. Skatinti „skaityti“ tai, kas nupiešta ir parašyta receptų knygelėse, pratinti akimis sekti tekstą. Suteikti galimybę gaminti valgį, tyrinėti įvairius maisto produktus, sužinoti apie jų kilmę, sandarą, kam ir kur jie naudojami. Ugdyti uoslės, skonio (paragauti, pauostyti) pojūčius. Pratinti vaikus naudotis stalo įrankiais, naudotis virtuviniu peiliu, mikseriu, įvairiais plakikliais ir kt. priemonėmis. Lavinti akies-rankos koordinaciją ir pirštų bei riešo judesius. Gamindamas valgį, vaikas sužino, koks maistas tinka ar kenkia sveikatai, įgis sveikos gyvensenos pradmenis. Vaikai skatinami užrašyti nesudėtingų užkandžių receptus – tobulinimi rašymo pradmenys. Valgio gaminimas lavina pirštų ir riešo judesius, akies - rankos koordinaciją. Vaikai susipažįsta su skirtingų kultūrų valgiais. Turtinamos žinios apie kiekį, svorį, matavimą, pradedama suvokti skaičių reikšmę. Vaikai susiduria su visumos ir dalies sąvoką, pvz., kai reikia padalinti obuolį, pyragą į tam tikras dalis, skatinamas matematikos pradmenų ugdymas. Lavėja socialiniai, emociniai įgūdžiai: vaikai pratinasi laukti

64

savo eilės, dirbti drauge, dalintis, ima suvokti žmonių pvz., skonio skirtingumus.Valgio gaminimas suteikia vaikams daug džiaugsmo, kad jie patys sugeba kažką pasigaminti. VeiklaVaikai skuta, lupa, pjausto daržoves, gamina mišraines, daro pyragaičius, tepa sumuštinius. Grupėje kaupiami nesudėtingi lietuviškų ir kitų kultūrų valgių receptai. Į valgio gaminimo ir receptų kūrimo procesą kviečiami dalyvauti ir šeimos nariai. Vyksta išvykos į kavinę ir kt. Priemonės Įvairi buitinė technika, maistui pjaustyti skirtos lenteles, įrankiai, indai įvairiems negendantiems produktams (kruopoms, cukrui), įvairūs rakandai, servetėlės, stalo reikmenys. Receptų, stalo serviravimo knygos, tėvų ir vaikų paruoštos receptų knygelės.

Vaiko raidos skatinimas tyrinėjimų, smėlio-vandens centre

Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti, džiaugsmingai atrasti. Kaupti vaiko patirtį išsiaiškinant vandens ir smėlio savybes, eksperimentuojant. Suteikti galimybę kasti, sijoti, lipdyti, statyti, rausti tunelius, mėgautis vandens ir smėlio savybėmis. Ugdyti matematinius pradmenis: forma, kiekis, svoris, tūris. Lavinti vaikų kalbą ir turtinti žodyną, pvz., drėgnas, birus smėlis, drungnas vanduo ir kt. Skatinti loginį mąstymą. Veikla Įvairūs eksperimentavimai: vandens pilstymas į indelius, matavimas, lyginimas, temperatūros skirtumo pajautimas, vandens dažymas. Žaidimai su spalvomis, elementų piešimas ant šlapio smėlio, bandymai, eksperimentai su burbulais, muilu, skęstančių ir plaukiančių daiktų lyginimas, stebėjimas ir klausinėjimas. Matavimai, eksperimentai su vandeniu, popieriumi, smėliu, sniegu. Svogūnų sodinimas, pomidorų ar kt. sėklų sėjimas bei stebėjimai, kaip auga grupėje pasodintos gėlės, anksti pavasarį pasodinti svogūnai, pasėtos sėklos ir kt. sėklų sėjimas grupėje į lovelius. Orų stebėjimas ir oro kalendoriaus žymėjimas, kalendoriaus analizavimas, aptarimas, pokalbis, demonstravimas, lyginimas, klasifikavimas, fiksavimas, bandymų atlikimas PriemonėsStalas, vonelės su vandeniu ir smėliu, kibirėliai, įvairios smėlio formelės, puodeliai, įvairūs semtuvėliai, šaukštai, vandens ir muilo burbulai, įvairios tirpios medžiagos (druska, cukrus, dažai). Įvairių formų akmenukai, kriauklelės, medinės lentelės „laivai“ ir kt. Medžių šakelės, sodinukai ar sėklos, akvariumas. Įvairi gamtinė medžiaga, nekenksmingos buitinės atliekos, laikrodžiai, kompasas, fotoaparatai, smėlio laikrodžiai padidinimo stiklai, mikroskopas, lupa, termometrai. Įvairūs sraigteliai, varžtai, vinutės, raktai. Klijai, žirklės, popierius, žymimas gamtos kalendorius.

Atsižvelgiant į situaciją (vaikų poreikius, kasdienio gyvenimo reiškinius ir kt.), auklėtojos pasitelkia ir kitus ugdymo turinio kūrimo šaltinius:

Žaidimus – etiniai, vaidmeniniai, statybiniai, didaktiniai, muzikiniai, judrieji, kompiuteriniai, su taisyklėmis.

Projektus - „Aš ir mano šeima“, „Mano gatvė“, „Mano gimtasis miestas - Vilnius“, „Kuo mes panašūs ir kuo skiriamės“, „Žemė – žmonių planeta“ „Mano draugai“, ar kt. Tiek projektai, tiek temos grindžiami nuoseklumo ir perimamumo principu, nuo vaikui artimos (šeimos, namų, aplinkos, gimtosios vietovės, gamtos) prie tolimesnės aplinkos ir reiškinių.

Temas - „Mano šeima“, „Mano grupė“, „Močiutės skrynia“, „Rudens gėrybės“, „Lygiadienis“, „Iš kur atsiranda sniegas?“ ar kt. Temų šaltiniai - grupės įvykiai, vaikai, tėvai, pedagogai, metų laikų kaita, kalendorinės šventės, visuomeninio gyvenimo reiškiniai ar kt.

65

Turinio sritis – kalba, grožinė literatūra, matematika, pasaulio pažinimas, menai, technologijos, kūno kultūra.

V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMASVaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslas – pažinti vaiką, nustatyti jo pasiekimų lygį bei numatyti tolesnius jo ugdymosi tikslus ir uždavinius. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas darželyje vykdomas kelis kartus per metus: lopšelio grupėje - kartą per ketvirtį, darželyje – kartą per pusmetį. Kasdieninėje veikloje vaikas skatinamas pats save įsivertinti. Geresniam vaiko pažinimui auklėtojos naudoja įvairius metodus, pvz., stebėjimą, kūrybinių darbelių analizę, pokalbį ar kt. Stebėjimo ir pažinimo procesas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant su tėvais (globėjais) bei su kitais vaiko ugdyme dalyvaujančiais specialistais (logopedu, muzikos vadovu, kūno kultūros pedagogu ar kt.).

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas auklėtojoms padeda: labiau pažinti vaiką, individualizuoti ugdymą, padėti vaikui siekti vis aukštesnės savo vystymosi pakopos, sustiprinti sąveiką su šeima, kokybiškiau planuoti, modeliuoti ugdymo turinį, suvokti, ką reikėtų keisti ugdymo procese (ugdymo aplinką, metodus, priemones ar kt.), tobulinti parengtą programą3.

Medžiaga apie ankstyvojo amžiaus vaiko pasiekimus kaupiama „Vaiko dienoraštyje“. Medžiaga apie ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimus kaupiama „Aplanke“. Sukaupta medžiaga apie vaiką saugoma, kol vaikas išeina į priešmokyklinę grupę. Ji gali būti atiduodama priešmokyklinio ugdymo pedagogui arba tėvams.

Vertinimas padeda auklėtojai ir šeimai išsiaiškinti ne tik vaiko pasiekimus ir pažangą, bet ir identifikuoti galimus raidos sutrikimus. Esant reikalui auklėtojos sudaro individualią vaiko ugdymo(si) programą.

Pedagoginės veiklos įsivertinimas Du kartus per metus (rudenį ir pavasarį) pedagogės atlieka savo pedagoginės veiklos įsivertinimą. Jos vadovaujasi tarptautiniais Pedagogo standartais, kurie apima šias sritis:

1. Sąveiką: vaikų tarpusavio, pedagogo ir vaikų bei ugdytojų, 2. Šeimą ir bendruomeną 3. Inkliuziją, įvairovę ir demokratines vertybes 4. Vertinimą ir planavimą 5. Ugdymo strategijas 6. Ugdomąją aplinką 7. Profesinį tobulėjimą.

Įsivertinę savo pedagoginę veiklą (stipriąsias ir tobulintas sritis), pedagogai numato savo profesinio tobulėjimo gaires. Tai padeda pedagogėms būti lanksčioms, atviroms, gebančiom dirbti kokybiškai ir pripažįstančiomis mokymosi visą gyvenimą svarbą.

VI. NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI1. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.). Vilnius, Minklės leidyba, 20012. Artyn vaiko. II dalis. Egmonto projektas vaikų darželiams. Vilnius, UAB „Polilogas“, 1998.

3 Programa bus atnaujinama kas 3 metus.

66

3. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius, Švietimo aprūpinimo centras, 2003

4. Bredekampt, S.,& Copple (1997). Developmentally appropriate practice in early chaildhood programs. Washington, DC: NAEYC, 1997

5. Caughlin P.A. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius, 1997.6. Competent teachers of 21 Century. ISSA‘S DEFINITION OF Quality pedagogy. Hungary:

2009.7. Daniels Elen R., Statford K. Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Vilnius, 2000.8. Gage N. J., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.9. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. Vilnius: Leidybos centras,

1993. 10. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai. Vilnius: Presvika, 2001. 11. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas. 2005 12. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos

įstatymu NR I-98313. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m.gegužės 20 d. Nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko

gerovės valstybės politikos koncepcija (Žin., 2003, Nr. 52-2316)14. Lietuvos Respublikos švietimo įsakymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 15. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija. Kaunas, 1989 16. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius:

Švietimo aprūpinimo centras, 2004 17. Vaikų teisių konvencija, Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas, 2000.

www.smm.lt

67

Priedas Nr. 5

JURIDINIO ASMENS STEIGIMO DOKUMENTŲ SUDARYMO, NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO IR REGISTRAVIMĄ BEI KITUS VEIKSMUS NURODANTYS DUOMENYS S. Maželis

Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos filialo, užsienio valstybės juridinio asmens filialo registravimo juridinių asmenų registre

schema(teisinė forma – viešoji įstaiga, viešosios įstaigos filialas, užsienio juridinio asmens bei kitos organizacijos filialas)

Dokumentų ir

duomen

ų gavėjai

Prašymas irpapildomos

formos

Steigimo

sutartis (steigimo aktas)

Juridinio asmens įstatai (filialo

nuostatai)

Savininko sutikimas suteikti patalpas buveinei

Steigiamojo

susirinkimo

protokolas

Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie

steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo

organų narius ir patvirtintus nuostatus

Registravimo rinkliavos

sumokėjimą patvirtinantis dokumentas

Steigėjo registrav

imo pažymėj

imas

Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir registruoti galima

Laikinas pavadinimo įregistravimas Notar

as- - - - - - - - -

RC JAR-5 - - - - - + - -

Juridinio asmens registravimas

Notaras

JAR-1JAR- VO-V

JAR-TJAR-PP

+(2 egz.)

+(3 egz.)

+ + - - Notarui pareikalavus įstatymų nustatytiems notariniams veiksmams

atlikti

RC JAR-1JAR-VO-V

JAR-TJAR-PP

+(1 egz.)

+(2 egz.)

+ + + -

Juridinio asmens filialo registravimas

68

Notaras

JAR-1JAR-VO-V

JAR-TJAR-PP

- +(2 egz.)

pliussteigėjo įstatai

(2 egz.)

- +(sprendimas dėl filialo

steigimo, valdymo organų narių paskyrimo ir nuostatų patvirtinimo)

- + Notarui pareikalavus įstatymų nustatytiems notariniams veiksmams

atlikti

RC JAR-1JAR-VO-V

JAR-TJAR-PP

- +(2 egz.)

- + + +

Užsienio valstybės juridinio asmens filialo registravimas

Notaras

JAR-1JAR-VO-V

JAR-TJAR-PPJAR-FV

+plius

steigėjo steigimo sutartis(1 egz.)

+ (2 egz.)

pliussteigėjo įstatai

+ - +(sprendimas dėl filialo

steigimo, valdymo organų narių paskyrimo ir nuostatų patvirtinimo)

+ Notarui pareikalavus įstatymų nustatytiems notariniams veiksmams atlikti

RC JAR-1JAR-VO-VJAR-TJAR-PPJAR-FV

+ (2 egz.)

Įstatų (nuostatų) pakeitimų registravimas

Notaras

JAR-1JAR-VO-VJAR-PP

- +pakeitimai(3egz.) visas pakeistas tekstas (3 egz.)

+(jei buveinė keičiama)

+sprendimas dėl įstatų ar nuostatų pakeitimo

- - Notarui pareikalavus įstatymų nustatytiems notariniams veiksmams atlikti

RC JAR-1JAR-VO-V

- +pakeitimai

+(jei

+sprendimas įstatų ar

+ -

69

JAR-PP (2egz.) visas pakeistas tekstas (2 egz.)

keičiama)

nuostatų patvirtinimo

Teisinio statuso (reorganizuojamas, dalyvaujantis reorganizavime) registravimas

Notaras

JAR-1JAR-TST1

Reorganizavimo sąlygos(2 egz.)

- Sprendimas dėl reorganizavimo (2 egz.)

-

RC JAR-1JAR-TST1

Reorganizavimo sąlygos(1 egz.)

Sprendimas dėl reorganizavimo (1 egz.)

+ -

Teisinio statuso (pertvarkomas) registravimas

Notaras

JAR-1JAR-TST1

Pertvarkymo sąlygos (2 egz.)

Sprendimas dėl pertvarkymo (2 egz.)

-

RC JAR-1JAR-TST1

Pertvarkymo sąlygos(1 egz.)

Sprendimas dėl pertvarkymo (1 egz.)

+ -

Po reorganizavimo, pertvarkymo registravimas

Notaras

JAR-1JAR- VO-V

JAR-TJAR-PP

+(2 egz.)

+(3 egz.)

+ - - Notarui pareikalavus įstatymų nustatytiems notariniams veiksmams

atlikti

RC JAR-1JAR- VO-V

JAR-TJAR-PP

+(1 egz.)

+(2 egz.)

+ + -

70

Atlyginimo už juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų steigimo dokumentų sudarymą, jų notarinių veiksmų atlikimą, registravimą ir kitų veiksmų atlikimą duomenys

Paslaugos rūšis Atlyginimo dydis Paslaugos pavadinimas Atlyginimo už paslaugą pagrindas Paslaugos atlikimo trukmė (darbo

dienos)A. Steigimo dokumentai

Apie 2000 Lt Už juridinio asmens steigimo akto ir įstatų projektų sudarymą

Sutartinė paslaugos kaina 3

B. Notariniai veiksmai su steigimo dokumentais

Nuo 0,1 iki 0,3 procento nuo steigiamo juridinio asmens įstatinio kapitalo sumos (jei toks formuojamas atitinkamai juridinio asmens teisinei formai), bet ne mažiau kaip 250 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt (apie 300 Lt)

1. Už notarinius juridinio asmens steigimo sutarties veiksmus Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 1R-69„Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“

2

Apie 200 Lt2. Už juridinio asmens steigimo dokumento (įstatai) atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės

1

71

Nuo 50 iki 75 procentų atlyginimo, nustatyto atitinkamai juridinio asmens teisinei formai(apie 120 Lt)

3. Už filialo ar atstovybės nuostatų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, pakeitimą, taip pat patvirtinimą, kad filialą ar atstovybę įregistruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės

1

Apie 20 Lt 4. Už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą: pavadinimo, kodo, teisinės formos, buveinės, finansinių metų, veiklos laikotarpio, taisyklės, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu, organų narių skaičius (už visus duomenis kartu arba keičiant bet kurį iš šių duomenų), kitų duomenų (kiekvieno)

1

72

Auksčiau nustatytas atlyginimas, atitinkamai juridinio asmens teisinei formai

5. Už reorganizuojamo ar pertvarkomo juridinio asmens ar asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės

C. Registravimas

Kito (išskyrus UAB, AB) juridinio asmens – 107 Lt

Juridinio asmens filialo ar atstovybės - 50 procentų nustatyto atlyginimo

Už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių įregistravimą

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1694“Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už naudojimąsi Juridinių asmenų registro duomenimis bei informacija ir atlyginimo už Juridinių asmenų registro duomenų vienetą dydžių patvirtinimo“

5

D. Anspaudas 50 Už anspaudo pagaminimą Pagal susitarimą 1

E. Leidimas-higienos pasas

Objektams iki 35 kv. metrų – 126,00 Lt;nuo 35 iki 100 kv. metrų – 183,00 Lt;nuo 100 iki 2500 kv. metrų – 278,00 Lt;virš 2500 kv. metrų – 394,00 Lt

Už leidimo-higienos paso išdavimą 30

73

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=294548



6 priedas

TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014)2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262)3. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2659)4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853)5. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752)6. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 33-807)7. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225)8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-

3099)9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1057 ,,Dėl

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4344)

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 ,,Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 107-4810)

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1079 ,,Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 118-4477)

12. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 55 ,,Dėl Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklių“ (Žin., 1996, Nr. 60-1433)

13. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 119-4877)

14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. ISAK-627 ,,Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 52-1752)

15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1180 ,, Dėl Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 84-3118)

16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1478 „Dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo“ (Žin., 2003, Nr. 111-4970)

17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. ISAK-506 ,,Dėl Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 43-1395)

18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1026 ,,Dėl Metodinių rekomendacijų dėl ikimokyklinio ugdymo lėšų skyrimo vienam vaikui principo taikymo“ (Žin., 2007, Nr. 63-2442)

19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. ISAK-1836 ,,Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 100-4088)

74

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=107727&Zd=ikimokykl%2Bugdym&BF=1








http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=68604&Zd=Prie%F0mokykl%2Bugdym%2Borganizav&BF=1






http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=17902&Zd=Vaik%2Bteis%2Bapsaug%2Bpagrind%2B&BF=1

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=55744&Zd=darbo%2B&BF=1

20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1557,,Dėl Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3522)

21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 1187 ,,Dėl Pavyzdinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir darželių-mokyklų bylų nomenklatūros“ (Žin., 2000, Nr. 82-2496)

22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. ISAK-1162 „Dėl Reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 124-4495)

23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1871 ,,Dėl Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatų“ (Žin., 2004, Nr. 174-6459)

24. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. ISAK-29 „Dėl Švietimo ir mokslo institucijų duomenų registravimo kortelių formų ir jų pildymo tvarkos aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 8-250)

25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-366 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo 2005 mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005)

26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-58 ,,Dėl Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašo ir Vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijų patvirtinimo“(Žin., 2009, Nr. 18-714)

27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 ,,Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352)

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 1R-503 ,,Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 128-5230)

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 57 ,,Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 87-2075; 2001, Nr. 85-2996)

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1R-204 „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamų prašymų, pranešimų ir kitų formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 79-3120)

31. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 657 „Dėl Leidimų užsakyti pagaminti antspaudus su Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbu išdavimo, antspaudų saugojimo, apskaitos, sunaikinimo bei veiklos ataskaitos pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 127-5767)

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 ,,Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 112 – 4992).

33. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818)

34. Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339),

www.infolex.lt;www.lrs.lt; www.smm.lt;www.vmi.lt;www.notarai.lt;

75

http://www.notarai.lt/

http://www.vmi.lt/

http://www.smm.lt/

http://www.lrs.lt/

http://www.infolex.lt/








www.itc.smm.lt;www.sodra.lt

Priedas Nr. 7

PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS, INTERNETINĖS NUORODOS

1. Ankstyvojo amžiaus vaikų (nuo gimimo iki trejų metų) pasiekimų bei pažangos vertinimo gairės ir aprašas (2008). - Vilnius: Presvika2. Ankstyvojo ugdymo vadovas (2001). - Vilnus: Minklė3. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa (2003). - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų bei pažangos vertinimo gairės ir aprašas (2008). - Vilnius: Presvika5. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartas (2008). - Vilnius: Judex 6. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai (2001). - Vilnius: Presvika7. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983. (Vaikų teisių konvencija, 2000, Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas)8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-12-29 įsakymas Nr. 2667 „Dėl gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategijos“9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003-10-15 įsakymas Nr. ISAK-1343 ”Dėl priešmokyklinio ugdymo sampratos”.10. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija (1989). – Kaunas: Šviesa11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, antroji knyga ,,Asmenys” (2002). - Vilnius: Justitia 12. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006). - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras13. Pavyzdinis auklėtojo pareigybės aprašymas (2005)14. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigybės aprašymas (2003)15. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas (2004). - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centraswww.smm.lt; www.pmmc.lt; www.aikos.lt www.registrucentras.lt www.unesco.org

Priedas Nr. 8

REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS, INTERNETINĖS NUORODOS

1. Ankstyvojo ugdymo vadovas (2001). - Vilnus: Minklė2. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa (2003). - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai (2001). - Vilnius: Presvika4. Kokybiškas ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas. Metodinė priemonė lopšelių auklėtojams, tėvams, ugdantiems vaikus nuo gimimo iki trejų metų (2009). - Vilnius5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-12-29 įsakymas Nr. 2667 „Dėl gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategijos“

76

http://www.unesco.org/

http://www.registrucentras.lt/

http://www.aikos.lt/

http://www.pmmc.lt/

http://www.smm.lt/

http://www.sodra.lt/

http://www.itc.smm.lt/

6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003-10-15 įsakymas Nr. ISAK-1343 ”Dėl priešmokyklinio ugdymo sampratos”.7. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006). - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras8. Netradicinio ugdymo koncepcija (2010). – Valstybės žinios, 2010.03.16., Nr.309. Pavyzdinis auklėtojo pareigybės aprašymas (2005)10. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigybės aprašymas (2003) 11. Vaikų teisių konvencija (2000). - Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetaswww.smm.lt; www.pmmc.lt;www.aikos.lt; www.eurydice.org;http://ec.europa.eu/education

77

http://ec.europa.eu/education

http://www.eurydice.org/

http://www.aikos.lt/

http://www.pmmc.lt/

http://www.smm.lt/

Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų...

Documents

Transcript of Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų...