MENO PROPAGANDA NR.7

2013 Gegužė Nr. 7

INTERVIU SU MENININKU TADU BUJANAUSKU

JAK: KŪRYBINGOS PAMOKOS MOKSLEIVIAMS

SUTRAUKTI ŠVIESĄ

MUZIKOS APŽVALGA: MARIJA MEDVEDEVA QUINTET

POVILAS RAMANAUSKAS: „NE ATSPINDĖTI, O ŠVIESTI“

V D A K a u n o Fa k u l t e t o s t u d e n t ų l a i k r a š t i s

Rašyk straipsnius apie meno ir kultūros įvykius.

Kurk foto reportažus.

Prisidėk prie laikraščio maketavimo.

Publikuok savo darbą ant laikraščio viršelio.

PA R A Š Y K M U M S : P R O PAG A N DA M E N O @ G M A I L . CO M

Laukiame jūsų idėjų ir pasiūlymų!

>>!<<

LAIKRAŠTIS „MENO PROPAGANDA“

KVIEČIA PRISIJUNGTI PRIE VEIKLOS!

>>@<<

TURINYS

Povilas Ramanauskas: „Ne atspindėti, o šviesti“ ..........................4-7

Sutraukti šviesą ...........................................................................8-10

Interviu su menininku Tadu Bujanausku .......................................8-9

JAK: kūrybingos pamokos moksleiviams ...................................12-14

Muzikos apžvalga: Marija Medvedeva Quintet .........................14-15

REDAKCIJA:Muitinės g. 2 - 109 kab.LT-44280, KaunasEl. paštas: [email protected]

REDAKCINĖ KOLEGIJA:Vytautas Paplauskas [email protected]

Ieva Emilija Samuolytė[email protected]

DIZAINERĖ-MAKETUOTOJA:Indrė [email protected]

KALBOS REDAKTORĖ:Birutė Paplauskaitė[email protected]

REDAKCIJOS ADMINISTRATORĖ:Meda Dubietytė[email protected]

VIRŠELIO AUTORIUS:Tadas Bujanauskas

Laikraštį spausdina VDA Kauno Fakulteto spaustuvė.Dėkojame dekanui J. Audėjaičiui ir viešųjų ryšių atstovei K. Daubarytei!

Laikraštyje skelbiama informacija necenzūruojama. VDA Kauno Fakulteto administracija už straipsnių turinį neatsako.

Tiražas - 250 egz.

REDAKCIJOS ŽODISLaikraščio „Meno Propaganda“ komanda sveikina visus pagaliau sulaukus šilto pavasario! Dabar pats tinkamiausias metas patogiai įsitaisyti jaukioje Senamiesčio lauko kavinėje, užsisakyti kavos ir atsiversti naujausią „Meno Propaganda“ numerį.

Šiame numeryje pristatysime ne menką būrį jaunų kūrėjų - tiek menininkų, tiek visuomenėje aktyviai veikiančių jaunų žmonių. Reikia pripažinti, kad jaunoji kar-ta tikrai nesnaudžia, laukdama tinkamo momento, bet jau dabar užsiima veikla, prisidedančia prie visuomenės gerovės bei kultūros sklaidos. Tad, perfrazuojant LOESJE mintį (šio numerio galiniame viršelyje) - jaunimas mūsų dabartis, o ne ateitis.

„Meno Propaganda“ komanda, visiškai palaikydama šią nuostatą, siekia prisidėti prie jaunų kūrėjų matomumo bei supažindinti skaitytojus su jų idėjomis ir darbais. Tad trumpai apie tai, ką rasite šiame numeryje.

Išsamus ir informatyvus Kipro Šumsko straipsnis supažindins su Užupio Kūrybiniu Klasteriu. UKK - tai keliolikos įmonių junginys, ar, paprasčiau tariant, bendruomenė žmonių, kuriančių interaktyvias mokomąsias programas, pritaikomas ir universite-tams. Tokiu būdu UKK siekia kelti studijų Lietuvoje patrauklumą, skatinti jaunimą pasilikti studijuoti Lietuvoje.

Praeitame numeryje rašėme apie VDA architektų bendruomenę „ARCHbase“, o šį kartą pristatysime visus jaunuosius architektus jungiančią organizaciją - Jaunųjų Architektų Klubą (JAK). Apžvalginiame straipsnyje skaitykite apie JAK socialinei di-enai parengtą projektą moksleiviams bei kitas jų veiklos sritis.

Kalbant apie jaunuosius menininkus, muzikos apžvalgininkė Aistė paruošė tekstą apie „Marija Medvedeva Quintet“ koncertą Punto Jazz palėpėje. Rasite ir interviu su šio projekto iniciatore, Marija Medvedeva, kuri mielai papasakojo apie savo muzikinę veiklą.

Pakalbinome ir vizualiojo meno atstovus, šiuolaikinį meną kuriančius Povilą Ramanauską ir Tadą Bujanauską. Tai du labai skirtingi, bet talentingi, savitai pasaulį jaučiantys menininkai. Povilas labiau gilinasi į žmogaus vidinį pasaulį, asmenines pat-irtis. Ne mažiau svarbūs jo kūryboje formos ieškojimai, tapybos žanro permąstymas. Tuo tarpu Tadas savo žvilgsnį nukreipia į išorę. Socialiai ir politiškai angažuotas men-ininkas ironišku žvilgsniu stebi ir juokiasi iš visuomenės reiškinių.

Tad tiek žinių iš mūsų. Tikimės, kad maloniai leisite laiką su „Meno Propaganda“ ir neužmiršite mūsų prasidėjus vasarai!

Vytautas

4 meno propaganda

POVILAS RAMANAUSKAS: „NE ATS PINDĖTI, O ŠVIESTI“ Kalbino: Vytautas Paplauskas

Neseniai eksponavai darbus parodoje „Tinkamos vietos ieškojimas“. Kokia parodos idėja, ką nurodo pavadinimas?

Parodos pavadinimas gali būti supran-tamas gan plačiai. Tai tinkamos vietos ieškojimas tinkamam potėpiui užtepti, tinkamai spalvai atrasti. Tinkamai vi-zualiai raiškai pasirinkti, norint išreikšti savo idėją. Tinkamai vietai surasti savo kūriniui eksponuojant jį erdvėje. Taip pat „Tinkamos vietos ieškojimas“ kalba ir apie tinkamo kelio pasirinkimą kiekvieno iš mūsų gyvenime, menininko kūrybinio kelio ieškojimą.

Parodą surengei kartu su kitu jaunu menininku, Andriumi Zakarausku. Kaip atsirado jūsų duetas?

Susipažinome, pradėjome bendrauti, kalbėtis apie kūrybą. Pastebėjome, kad mūsų estetinis šiuolaikinės tapy-bos suvokimas yra panašus. Kilo mintis surengti parodą kartu.

Ekspozicija pradedama tavo darbu „Užuolaida“. Šiuo atžvilgiu, vizual-iai itin paveikus kūrinys tarsi scenos uždanga įveda žiūrovą į visą parodą. Kitame darbe ekspozicijos dalimi tampa galerijos užuolaida. Kiek tau svarbus darbų išdėstymas ir pateiki-mas, kokią įtaką tam daro ekspozici-jos erdvė?

Man ekspozicijos kūrimas yra labai svar-bus. Stengiuosi visada, kad ekspozicija taip pat būtų tarytum tam tikras kūrinys.

Šiuo atveju, per ekspoziciją žiūrėti, kaip atsiskleidžia kūriniai. Taip pat ekspon-avimo procesas yra labai malonus daly-kas, tai - kūrybinis procesas, naujo dar-bo kūrimas. Ekspoziciją kūrėme kartu su Andrium. Ieškojome tinkamo varianto. Be abejo, erdvė visada diktuoja sąlygas. Eksponuoti kūrinius vis naujoje erdvėje yra įdomu. Tiesą sakant, keletui darbų eksponavimo vietą jau iš anksto buvau nusižiūrėjęs ir sumanęs, kas kur bus. Šioje parodoje didesnė dalis darbų buvo sukurti naudojant tradicines tapybos kūrimo priemones. Nors buvo ir darbų, kurie pratęsia ankstes-nius bandymus peržengti tapybos ribas. Tarkime, kūrinys „Užuolaida“, prisimenant tavo anksčiau kurtus darbus, gali būti suprastas kaip dar viena tapybos drobės transformaci-ja. Tad ar dabartiniais darbais tęsi ankstesnius kūrybinius ieškojimus, ar ieškai naujų kelių? Taip, tęsiu ir ieškau naujų kelių. Kūrybos proceso metu ateina daug naujų idėjų kitiems kūriniams. Tad procesas vis tęsiasi, kūrybiniai ieškojimai tęsiasi.

Kiek savo kūrybinio proceso metu vadovaujiesi intuicija ir jausmu, ir kiek - apgalvota koncepcija? Kaip šie du aspektai persipina?

Visai neseniai, Balandžio 16 - Gegužės 3 d. VDU menų galerijoje „101“ vyko paroda „Tinkamos vietos ieškojimas“, kurioje savo darbus eksponavo du jauni, šiuolaikinę tapybą atstovaujantys menininkai. Vienas iš jų - Povilas Ramanauskas, savo kūryboje nuolat ieškantis tos ribos, kuri balansuoja tarp tapybos ir „netapybos“ sąvokų. Jaunasis menininkas pasidalino min-timis apie praėjusią parodą, tapybos meną bei visą savo kūrybą.

„Horizontas“, 190x140cm. Drobė, aliejus. 2013

meno propaganda 5

POVILAS RAMANAUSKAS: „NE ATS PINDĖTI, O ŠVIESTI“

Daugelio menininkų Lietuvoje kūryba

atspindi, kaip veidrodis, ar tai Vakarus ar

tai ką kitą. Bet manau, geriau

stengtis ne atspindėti, o šviesti,

kad ir silpnai.

Manau, pradedant kurti būni apgalvojęs, kas ir kaip, tačiau proceso metu jau negali remtis vien anksčiau apgalvota koncepcija. Tenka rem-tis ir intuicija ar atsitiktinumais.

Paroda „Tinkamos vietos ieškojimas“ jau pasibaigė. Kokie tolesni tavo planai? Ar kūrybiniai etapai siejasi su dalyvavimu vienose ar ki-tose parodose?

Taip, paroda veikė VDU menų galerijoje „101“ iki Gegužės 3 d. Šiuo metu pradėjau tapyti didelio formato drobę galerijos „Meno Par-kas“ projektui mito ir meno tema. Taip pat įgyvendinu kūrybines idėjas Kauno bienalei „Unitekstas“, jaunųjų menininkų projektų programai. Kūrybiniai etapai iš dalies siejasi su dalyvavimu parodose, nes kuriant darbus daugmaž žinau, kur jie bus eksponuojami. Tad tenka apmąstyti ir vyksiančios parodos koncepciją, erdvę.

Grįžkime prie tavo senesnių kūrinių. Darbų serija „Introspekcija“ bal-ansuoja tarp tapybos ir „netapybos“. Kaip kilo noras ieškoti naujų raiškos būdų? Kas šiuos darbus sieja su tapyba?

Tiesiog kūrybinio proceso metu kilo minčių apie tūrinę tapybą. Norėjosi pabrėžti tapybos objektiškumą ar galimybę kurti tapybinę instaliaciją. Mano manymu, tapyba jau seniai „išlipo“ iš įprasto tapybos suvokimo rėmo, peržengė įprastas žanro ribas. Šiuo atveju, norėjau

Parodos „Tinkamos vietos ieškojimas“ ekspozicija VDU menų galerijoje „101“. 2013

„Užuolaida“, 190x80cm. Medvilnė, medis, aliuminio juosta, šviesa. 2013

Kompozicijos fragmetas, 40x30cm.Užuolaida, drobė, chromas. 2013

6 meno propaganda

„Introspekcijos“ ciklu parodyti, kaip aš suvokiu tapybą. Šiuos darbus su tapy-ba sieja viskas, nes tai yra tapyba. Es-minis tapybos dalykas, manau, yra kurti iliuziją dvimatėje plokštumoje. „Intro-spekcijos“ serijoje iliuzija kuriama tiek dvimatėje, tiek trimatėje plokštumoje.

Vizualiajame mene labai svarbi šviesa. Daugelyje savo darbų šviesą perteiki ne tradicinėmis tapybos priemonėmis, bet pasitelkiant natūralų ar dirbtinį aplinkos apšvietimą. Ką tau reiškia šviesa ir kaip su ja dirbi?

Šviesa yra viskas. Tai pats svarbiausias dalykas. Reikia ją stebėti. Stebėti tave supančią aplinką. Stengtis prisijaukinti šviesą, tapybą.

Dažniausiai naudoji monochromines spalvas, ypač baltą. Kokią reikšmę ji turi tavo kūryboje?

Tūrinių tapybos darbų atveju, balta buvo naudojama sąmoningai. Man pakako baltos spalvos idėjai išreikšti, nes šviesos pagalba atsiranda šešėliai, pustoniai. Ypatingos simbolinės reikšmės balta spalva man neturi. Tačiau, šviesos atžvilgiu, balta spalva geriausiai su ja sutaria.

Savaitraštyje „Literatūra ir Menas“ publikuotoje recenzijoje D. Gambickaitė teigia, kad tavo darbuose prasmė kuri-amia „ne per formą, o pačia forma“. Ar sutinki su šiuo teiginiu?

Iš dalies sutinku, bet visgi sakyčiau, kad prasmė kuriama ir per spalvą, tonus, ir per formą, ir taip pat pačia forma. Esminis elementas tūriniuose tapy-bos darbuose yra šviesa. Tad šviesos ir formos žaismės pagalba yra kuriamas paveikslas, atsiranda šešėliai, pustoniai.

Ar tau svarbus grįžtamasis ryšys iš meno kritikų, žiūrovų?

Taip. Įdomu, ką apie tavo kūrybą mano kiti. Tiek meno kritikai, tiek draugai, pažįstami ir kiekvienas sutiktas žmogus, žiūrovas. Kiekvieno nuomonę ir įžvalgas visada yra įdomu išgirsti.

Neseniai baigei magistro studijas VDA Kauno Fakultete. Bakalauro studijų metais kurį laiką mokeisi ir meno aka-demijoje Italijoje. Kaip šios institucijos prisidėjo prie tavo, kaip menininko, for-mavimosi? Kiek svarbūs yra dėstotojai ir aplinka, kurioje mokaisi?

Manau, prie menininko, kaip požiūrio į gyvenimą, formavimosi prisideda tiek genai, tiek pamatytas geras filmas, tiek

Lietuvos oras. Be abejo, reikia būti kaip kempinei ir sugerti į save tiek in-formacijos, kiek gali. Reikia išmokti amatą, tapybos technikas, reikia pa-sistengti išmokti mąstyti tinkamai. Taip, aišku, institucijos prisidėjo svar-iai. Taip pat reikia daug dirbti, kurti, eksperimentuoti, nes kitaip gali nieko neišeiti, arba bus neįdomu. Taip pat labai prisidėjo ir dėstytojai, labiausiai išskirčiau Eimutį Markūną, Paolo Gob-bi. Žinoma, svarbi ir aplinka, kiekvie-nas sutiktas žmogus.

Kiekvienas menininkas neišvengia-mai egzistuoja ir platesniame meno kontekste. Kalbant apie lietuvių šiuolaikinę tapybą, pastebimos įvairios kryptys. VDU menų galeri-joje „101“ gana neseniai vyko paro-da „Eurostandartai“, kurioje rodytų autorių darbai atspindi dabartines meno tendencijas Vakaruose. Taip pat esama ir jaunų menininkų, tęsiančių modernistų tradicijas. Ar, perfrazuojant paskutinės tavo paro-dos pavadinimą, randi sau tinkamą vietą Lietuvos meno kontekste?

Darbų serija „Introspekcija“. 2012 190x140x10cm. Rėmas,drobė, akrilas. 2012

Esminis tapybos dalykas, manau,

yra kurti iliuziją dvimatėje plokštumoje.

„Introspekcijos“ serijoje iliuzija kuriama

tiek dvimatėje, tiek trimatėje plokštumoje.

meno propaganda 7

Šiuolaikinio ir apskritai meno yra tiek daug, kad norom nenorom galima atrasti labai daug panašiai kuriančių ar kūrusių menininkų. Tad, šiuo atveju galima atrasti daug menininkų artimų sau. O skirstyti, šiuolaikinis ar modernus, ar dar koks kitoks, ne visada norisi, o gal jau net ir nereikia. Norisi apsiriboti žodžiu menas. Pastebėjimas dėl „Eurostandartų“ - o kas neatspindi dabartinių meno tendencijų Vakaruose? Sakyčiau, žodis atspindėti čia taikliai yra panaudojamas, nes daugelio menininkų Lietuvoje kūryba atspindi, kaip veidrodis, ar tai Vakarus ar tai ką kitą. Bet manau, geriau stengtis ne atspindėti, o šviesti, kad ir silpnai. Manau, kad randu tinkamą vietą Lietuvos meno kontekste, bet tuo pačiu vis dar ieškau.

Pabaigai - klausimas vaizduotei. Kokį kūrinį norėtum sukurti, jei turėtum neribo-tas galimybes? Tarkime, būtų prieinami bet kokie masteliai, medžiagos ar erdvės.

Šitas klausimas man pasirodė labai sunkus. Nes esu įpratęs apmąstyti kūrybines idėjas pagal turimus resursus. Mėgstu svajoti apie nelabai realiai įgyvendinamus

kūrinius, tačiau tai lieka svajonėmis. Atsakant į šį klausimą, manau, norėčiau kurti galeriją kaip meno kūrinį. Kurti erdves, dirbti su šviesa. Be abejo, su architektų pagalba, suku-rti tokią erdvę, kuri būtų kaip tapybos darbas tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Tarkim, kurti juodas, pilkas, baltas galerijos erdves. Apgalvojant kaip turėtų veikti erdvę natūrali ir dirbtinė šviesa. Taip pat erdvę paruošti tinkamą eksponuoti meno kūriniams, kai kuriuose erdvėse eksponuoti tapy-bą ar objektus, tačiau suvokiant tą erdvę kaip vienį.

Darbų serijos „Introspekcija“ ekspozicija galerijoje „Meno Parkas“. 2012 Povilas Ramanauskas parodos „Tinkamos vietos ieškojimas“ atidarymo metu.

190x140x50cm. Rėmas,drobė, akrilas. 2012 190x140cm. Drobė, aliejus. 2012 190x140x40cm. Rėmas, drobė, akrilas. 2012

8 meno propaganda

SUTRAUKTI ŠVIESĄ Autorius: Kipras ŠumskasFotografijos: Užupio kūrybinio klasterio archyvas

Nuo 2012-ųjų metų rugsėjo švietimo sri-tyje buvo ne tik atverstas naujas puslapis, bet ir imta rašyti kone nauja knyga. Keletas pačių įtakingiausių pasaulyje universitetų padarė savo kursus ir paskaitas prieina-mus absoliučiai visiems. Galima lengvai įstoti į, pavyzdžiui, Harvardo universitetą ir nuotoliniu būdu nemokamai studijuoti vienose iš geriausių studijų programų pa-saulyje – geriausių bent jau pagal pasaulinį universitetų reitingą. Studijuojantieji gali matyti ir girdėti visas paskaitas, kurios veda-mos universitetuose, pasiekiama tapo ir visa tekstinė, informacinė disciplinų medžiaga. Bet svarbiausia yra tai, kad studijuojantieji gali produktyviai bendrauti ne tik su kitais studentais, bet ir su, tarkime, Stenfordo, Harvardo ar Berklio universitetus jau baigu-siais žmonėmis – šioje bendruomenėje arti-mai dalinamasi naudinga patirtimi, kuriami

bendri projektai, gaunamas atgalinis ryšys. V.Ratkevičius teigia iškart pajutęs neabejotiną šio drąsaus projekto naudą, kai pats ėmė nuotoliniu būdu klausyti „Pažangaus verslumo“ paskaitų Stanfordo universitete. Šiame kurse, beje, tuo metu studijavo beveik devyni tūkstančiai žmonių. „Tikslu, paprasta, unikalu, išskirtiniai dėstytojai – tai buvo su niekuo nepalygina-ma, geriausia mano akademinė patirtis per pastaruosius dvidešimt metų“, – įspūdžiais dalinasi verslininkas, jau ilgai bendradarbi-aujantis su universitetais Lietuvoje ir ger-okai už jos ribų.

Deja, jau dabar aiškiai matoma didelė prob-lema – klasterio vadovas įsitikinęs, jog šis gerbiamiausių universitetų žingsnis sti-priai atsilieps lietuvių ištikimybei Lietuvai. Ypač ištikimybei vietos švietimo įstaigoms ir studijuojančiojo darbui. Mat taip studi-juojantys žmonės su didžiausiu užsidegimu praleidžia kiauras naktis klausydamiesi paskaitų ir bendraudami su pasirinkto universiteto bendruomenės nariais. Ver-slininkas pasakoja, kad ryte, grįžę „į pilką realybę“, jie nebeturi motyvacijos ir energi-jos studijuoti ar netgi dirbti, po to, kai visą naktį bendravo su žymiausių universitetų publika ir kartu su jais tobulino šviežius, beprotiškai įdomius sumanymus.

Užupio Kūrybinis Klasteris tiki radęs sprendimą šiam artėjančiam ištikimybės nu-osmukiui. Vilniuje, Užupyje įsikūrusį klasterį sudaro apie dvidešimt įmonių, kurios vienaip

ar kitaip prisideda prie bendrų viso klasterio tikslų. Viena pagrindinių šių įmonių veiklos krypčių yra mokomųjų žaidimų kūrimas. Klasteris stengiasi panaikinti ribas tarp pramoginių ir edukacinių žaidimų. Tam, kad žaidžiantysis jaustų kuo didesnį malonumą ir kartu įgytų reikalingų žinių. Pradėję nuo šviečiamųjų žaidimų kaliniams 2004-aisi-ais, klasterio nariai toliau kūrė mokomuo-sius žaidimus suaugusiems, studentams ir paaugliams. Šiuo metu klasteris kuria MMO RPG 3D Flash formato žaidimus, ku-rie kol kas yra tikra naujovė ne tik Baltijos šalims. Vienas iš lietuvių sukurtų produktų yra smagus internetinis verslumo žaidimas, kuriame asmuo gali pradėti savo verslą, susikurti sau įvaizdį, „gyventi“ savo verslo rinkoje, atlikti sudėtingas užduotis, spręsti iškylančias problemas, bendrauti su kitais žaidžiančiais. Taip mokomasi tiek vady-bos, tiek antreprenerystės, aiškiai juntama verslo dinamika, ugdomas kūrybiškumas bei daugybė kitų realiose rinkose būtinų gebėjimų. Beje, nemažai tokio tipo žaidimuose gvildenamų idėjų iš tikro virsta sėkmingomis verslo iniciatyvomis.

Taigi, iškyla pats svarbiausias klausimas – kaip Lietuvai sukurti atsvarą atviroms minėtų universitetų programoms? „Atsaky-mas paprastas – pasinaudoti šiuo jų žingsniu ir integruoti jų kursus į mokymo progra-mas Lietuvoje,“ – teigia V.Ratkevičius. Pašnekovas netgi pateikia rytų kovos meno „Aikido“ pavyzdį, kur priešininko naudojama jėga ir energija yra panaudojamos prieš jį

Ar žinomiausiems pasaulio universitetams padarius savo studijas nemokamai internetu pasiekiamas visiems, Lietuva sugebės išlaikyti susidomėjimą studijomis čia? Juk dabar įmanoma gauti anksčiau labai saugotą informaciją iš Harvardo, Kembridžo ar Masačusetso universitetų. Galima klausytis ten vykstančių paskaitų, kartu su kitais studijuojančiais atlikti realias užduotis ir bendradarbiauti su visa universiteto ben-druomene kuriant naujus projektus. Apie visa tai ir kaip Lietuva gali patobulinti savo studijas pasakoja Užupio Kūrybinio Klasterio vadovas Vytautas Ratkevičius.

Tikslu, paprasta, unikalu, išskirtiniai

dėstytojai – tai buvo su niekuo nepalyginama,

geriausia mano akademinė patirtis per pastaruosius

dvidešimt metų.

meno propaganda 9

patį. Savaime suprantama, į minėtus univer-sitetus nereikėtų žiūrėti kaip į priešą, tačiau pasinaudoti jų nemokamai atiduodamomis programomis mūsų švietimui tobulinti yra tikrai prasminga. Klasterio vadovas tvirtina, kad pažvelgus į pasaulyje aukščiausiai re-itinguojamus universitetus pasidaro aišku, kodėl jie yra taip aukštinami:

1) jie susikūrė privilegijuotųjų įvaizdį ir išlaikė uždaras elitines universiteto bendruomenes. 2) jų programose dėsto kruopščiai atrinkti, geriausius įvertinimus gaunantys dėstytojai. 3) šios programos spinduliuoja nenunei-giamu emociniu prieraišumu – žmonės įgyja emocinę priklausomybę, nes tokios studijos žavi, įtraukia, intriguoja ir ap-dovanoja malonumu.

Dėl pirmojo faktoriaus – universitetų įvaizdžio – Lietuvos švietimo įstaigos gali tiesiog pasinaudoti jau sukurtu šių garsių universitetu įvaizdžiu, įtraukdamos pasirink-tas programas į čia, Lietuvoje, dėstomus modulius. Antruoju privalumu, dėstytojais, lietuviai irgi gali pasinaudoti tiesiog perim-dami šias visiems nemokamai pasiekiamas akademinio pasaulio garsenybių paskaitas. Na, o trečioji užduotis – emocinė ištikimybė studijoms, gali būti lengvai įgyvendinta studijų programose naudojant žaidimo principą. Ties šiuo principu klasteris dirba jau nebe pirmus metus.

Daugybė psichologinių tyrimų patvir-tino, kad žaidžiančiųjų žaidimus emocinis prisirišimas prie žaidimo yra išskirtinai didel-is. Ir kalbama ne vien apie stalo žaidimus ar sportą, o labiausiai apie kompiuterinius žaidimus. Pavyzdžiui, vien žaidimą „World Of Warcraft“ kasdien žaidžia per penkiolika milijonų asmenų. O joks dėstymo metodas pasaulyje dar nebuvo patvirtintas nauding-esniu nei grynoji aktualios srities praktika, lydima grupinio darbo ir būtent žaidybinių elementų. Vadinasi, lietuviams reikalinga studijų programa, kurioje būtų įtraukti

Žmogus išmoksta daugiausiai, kai sistema

taikosi prie jo. Naudojant lietuvių klasterio sukurtą

modelį bus galima kaip įmanoma asmeniškiau

pateikti dėstomas programas

pasirinktam žmogui.

Tęsinys 10 psl. >>>

UŽUPIO KŪRYBINIS KLASTERIS (Užupis Creative Cluster)

Veiklą pradėjo: 2004 /// Klasterio įmonių skaičius: 22

Pagrindinės veiklos: mokomųjų žaidimų kūrimas; tyrimų atlikimas; mokymų įgyvendinimas; „Klasterio Dienų“ organizavimas; žurnalo “UCC games industry news” leidimas (žurnalas platinamas nemoka-mai, 3000 egzempliorių tiražu); reguliarus dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, mugėse, parodose.

Svarbiausi projektai: “Mokomųjų žaidimų ir simuliatorių žaidžiamasis momentas”; “Saugumas informacinių technologijų tinkle”; “Simuliatorių kūrimo socialiniai ir psichologiniai aspektai”; “IT simuliatorių programavimo technologijų ir kūrimo metodikų taikymas”; “Simuliatorių grafinio dizaino ir vartotojų sąsajos”; “Simuliatorių techninė įranga”.

naudingiausi žinomų universitetų moduliai ir kuri būtų pririšanti studijuojančiuosius emociškai, kad išlaikytų jų ištikimybę ir teiktų malonumą.

Labai džiugu žinoti, jog tokia progresyvi mokymosi programa Lietuvoje yra jau sukurta Užupio Kūrybinio Klasterio. Klas-terio tyrėjai, atlikdami mokslinius tyrimus, tokią programą netgi išbandė su Vilniaus Vytauto Didžiojo Gimnazijos 9-10 klasių moksleiviais, kuriems, beje, puikiai sekėsi įveikti kai kuriuos žymiųjų universitetų pratimus. Mokslinis eksperimentas su lietuvių gimnazistais patvirtino, kad panaši sistema gali būti lengvai įdiegta ir mokyklose. Žinoma, tokį modelį gali naudoti ne tik didieji Lietuvos miestai – aptartas švietimo pliūpsnis gali nesunkiai paplisti ir po atokiausius šalies kampus. V.Ratkevičius pastebėjo, kad didžiųjų miestų moksleivių susidomėjimas šiomis programomis buvo tikrai ryškus, tačiau mažesnėse gyvenvietėse besimokantys paaugliai pademonstravo netgi dar dau-giau motyvacijos ir smalsumo.

Po truputį prie klasterio veiklos prisideda ir kitos švietimo įstaigos. Dabar progra-mos yra testuojamos Tauragės „Versmės“ gimnazijoje, Marijampolės „Sudūvos“ gimnazijoje, Kauno Šv.Mato gimnazijoje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo Gimnazijoje, Šiaulių Universiteto Gimnazijaoje ir kt. Didinant panašių programų pasiekiamumą galėtų prisijungti ir Kauno Technologijų Universiteto Inovacijų ir verslo centras, Klaipėdos Mokslo ir Technologijų Parkas bei kiti inkubatoriai ar įmonių junginiai.

10 meno propaganda

INTERVIU SU MENININ KU TADU BUJANAUSKUKalbino: Ieva Emilija Samuolytė

Studijavai JAV Baltimorėje „Towson“ universitete grafinį dizainą. Kaip ten patekai? Kodėl būtent pasirinkai studijas ten kažkur už Atlanto - juk tiek nuostabių universitetų Europoje…

Studijuoti JAV pasirinkau ne aš, o veikiau-siai visi Olimpo kalno dievai, susėdę ir aptarę tolesnį mano gyvenimą. Tad pasirinkimas buvo labai lengvas ir paprastas, nes vos ne vienintelis ir mažai priklausantis nuo manęs. Tais gūdžiais 2006 metų laikais dar buvau kvailutis kaip piemenėlis ir tada atrodė, kad

viskas bus smagu, kaip ir buvo. Nes teko dar ir vidurinės mokyklos porą klasių užbaigt te-nai, tai po to edukacinė sistema man sakė - va, arba mokykis šalia namų ir visai pigiai, arba važiuok į Jutos valstiją ir mokykis bran-giai, o rezultate išmok vis tiek tą patį.

Emigracijos tema pasaulyje, o ypač Lietu-voje, labai opi. Kodėl nebuvai (o gal dar būsi) vienas iš tų lietuvių, kuris spjauna į viską ir iškeliauja laimės ieškoti už jūrų, marių? Manau puikią galimybę pasilikti turėjai JAV?

>>> Tęsinys iš 9 psl.

Šią sukurtą mokymosi programą V.Ratkev-ičius jau kurį laiką detaliai derina su Myko-lo Riomerio Universitetu, Vilniaus Ged-imino Technikos Universitetu, Kazimiero Simonavičiaus Universitetu ir keliais kitais. Klasterio vadovo nuomone, labai naudinga yra b urti vietines bendruomenes tokiose vietose kaip bibliotekos, kad būtų galima rezultatyviai siekti bendrų tikslų. „Supran-tama, jog yra minčių kurti ir naują, atskirą mokymosi įstaigą, kurioje būtų integruo-tos šios programos ir kuri būtų pasiekia-ma absoliučiai visiems“, – atskleidžia V.Ratkevičius. „Bet labai svarbu yra demis-tifikuoti didžiuosius pasaulio universitetus, tai yra parodyti lietuviams, jog tos mokymo įstaigos nėra kokioje nors tobuloje pasakų šalyje. Taip, jos turi daugiau paramos, tinkamiau pateikia paslaugas vartotojui ir yra apipynusios savo bendruomenę privi-legijomis, tačiau gaunamų žinių pagrind-as dažnai būna labai panašus į Lietuvoje dėstomų programų bazę.“

Vienas perspektyviausių dalykų švietime, apie kurį vieningai atsiliepia žymūs edu-kacijos ekspertai yra personalizacija – mokomų dalykų pritaikymas konkrečiam žmogui. Juk nebereikia įrodinėti, jog visi mokosi skirtingais tempais ir yra priklau-somi nuo skirtingų aplinkybių. Žmogus išmoksta daugiausiai, kai sistema tai-kosi prie jo. Naudojant lietuvių klasterio sukurtą modelį bus galima kaip įmanoma asmeniškiau pateikti dėstomas programas pasirinktam žmogui. „Tai yra kompromiso ieškojimas tarp to, kam žmogus gabus ir tarp to, ko jis nori, kuo domisi, kas jam pat-inka“, – džiaugiasi V.Ratkevičius.

Šia ir kitomis Užupio Kūrybinio Klasterio ini-ciatyvomis jau senokai domisi įvairios stam-bios įmonės, tarp jų ir technologijų lyderiai, įsikūrę Silicio slėnyje (angl. Silicon Valley), kuriame ir patiems klasterio darbuotojams teko ne kartą lankytis darbo reikalais. Taigi, šių inovacijų realizavimas Lietuvoje gali prasidėti žymiai greičiau, nei buvo tikėtasi.

Pabaigoje liko tik neišvengiamas klausi-mas – ar Lietuvos pedagogai nebijos tok-io švietimo bangos išplitimo Lietuvoje? V.Ratkevičius atsako klausimu: „Koks sąžiningas pedagogas nenorėtų dirbti su labiau užsidegusiais ir daugiau naudingų žinių turinčiais studentais? Juolab, jei šie kūrybingi lietuviai, baigę studijas ar vis dar studijuodami, kurtų savo inovatyvius pro-jektus čia, taip keldami mūsų visų pragyven-imo lygį, gyvenimo kultūrą ir kokybę.“

„BEARD“. Plaukai. 2012„Gay liberation deconstructs social norms“. Koliažas. 2011

„THE WHITE HOUSE“. Kaukė, kartonas, akrilas, flomasteriai. 2013

meno propaganda 11

INTERVIU SU MENININ KU TADU BUJANAUSKUŠiaip nežinau. Tas spjovimas ar nespjovimas tai labai pompastiškas dalykas, nes kažkaip nematau čia labai didelio tokio apibrėžimo, ar tu būni vienoj vietoj ar kitoj. Kažkaip man papraščiau viskas susivokia, gal dėl to, kad neskaitau knygų. Nes pastaraisiais metais tai taip įvairiai buvo. Truputį pagyvenau Baltimorėj, paskui kiek ilgėliau Vilniuj. Tad viskas nuo aplinkybių susiklosto. Kažkaip nejaukiai jaučiuosi, kai reikia konkrečiai pasakyti, kur aš gyvenu. Tada atrodyčiau kaip koks elektros stulpas, įkastas į žemę ir niekados nepasijudinantis, nebent per Katrinos uraganą nuvertų taifūnas.

Aiškią įtaką tavo darbams daro politika, ir daugiausia JAV. Tokią temą pasirenki intu-ityviai ar vis tik domiesi ja rimtai (rimčiau nei eilinis pilietis)? Kaip manai, kokią įtaką tavo menui ar apskritai menui daro poli-tika? O gal menas politikai?

Aha, su ta įtaka tai sunkesnis dalykas. Man atrodo, kad čia labiau pasąmoninis reiškinys, kai vieną kartą susapnuoji ir pa-darai darbelį, kitą kartą negali užmigti tai užsirašai ir ryt iš ryto padarai darbelį, na o trečią kartą visokie kiti dalykai, plaukiojan-tys internetuose ir žiniasklaidoje, sudomina ir iššaukia juoką. Nes neišeina neatsižvelgti į įvykius - labai viskas juokinga, ypač Li-etuvoje. O kas liečia pasaulį, tai apskritai dauguma žmonių juokingi. Man tai atrodo, kad knygų neskaitymas dar toli gražu ne toks jau ir juokingas, palyginus su kitom nesąmonėm. O bendrai, tai aišku, kad

daro įtaką. Viskas viskam daro, nes smagu papirštauti viens į kitą (aha, tu va taip, o mes va taip, tai va ir jūs dėl to taip) ir t.t.

Tavo darbuose dažnai atsikartoja sek-sualumo/intymumo tema. Tačiau nuogas kūnas vaizduojamas visai ne erotiškai, netgi priešingai - pabrėžiant atstumiančią žmogaus fiziologinę prigimtį. Kai ku-riuose darbuose atskleidi ir visuomenėje represuotą seksualumą - homoseksualius santykius. Tad kokia sesksualumo reikšmė tavo kūryboje, ką apskritai apie tai manai?

Na, kaip, šitas atsakymas apie seksualumą darbeliuose tai galėtų būti paseka arba pratęsimas, pereinantis iš praeitų atsakymų. Nežinau, man tai nuo labai seniai jau faini absoliučiai visi žmonės ir labai keista, kad vienoj ar kitoj valstybėj turėtų gyventi tik robotai ir žemdirbiai. Tad kažkaip natūraliai šitos temos ateina pas mane, kai aplinkui matai didžiausius pa-saulyje nesusipratimus, žmonių negerbimą ir idiotiškus žmonių mąstymus. Tai ir refer-uoju į visa tai, nes juokinga. Per daug tai aš nemėgstu lyst, nes tuomet irgi gaunasi la-bai nesubjektyvi nuomonė ir galima be galo be krašto koliotis su visais. Bet tiesiog man patinka visokie žmonės, o per darbelius juokiuosi ir šiepiu dar kažkaip reformaci-jos epochos nepereinančią ir kažkur ties baroku užstrigusią Lietuvos visuomenę. Tiesa, pamiršau parašyt apie pirmą klausimo dalį. Kas liečia vienokį ar kitokį seksualumą, tai čia irgi pas mane nemažai

sarkazmo vyrauja, nes kiek galima rodyt krūtis ir užpakalį, o kai moteriai virš 30-ies, tai jau niekam nebeįdomu ir tada sako ff-fuuuu. Mano akys verkia dėl visuotinio sek-sizmo apraiškų prie kiekvieno kampo, tai iš to verksmo pro svogūno prizmę turbūt ir gaunasi kažkoks kitoks seksualumas.

Fluxus ir ironija man neatsiejami dalykai. O kas tau yra Fluxus? Ir ironija?

Fluxus tai panašiai kaip ankstyvą rytą braid-yti po pelkę, girdint kranklio raudonom kojom balsą. O ironija tai greičiausiai tas objektas, kurio visada klausdavau mamos arba tėčio - ką reiškia ironija, nes niekad taip ir neatsimindavau. Nemėgau lietuvių kalbos pamokų.

Kokia tavo nuomonė apie Fluxus Lietu-voje? Gal gali palyginti Užatlantinį Fluxus judėjimą su lietuviškuoju? Beje - Kaune ar Vilniuj geresnė Fluxus ministerija?

Kaip čia pasakius. Dažnai stengiuosi užsi-merkt, kai Lietuvoje pasigirsta žodis F. Neži-nau, kažkaip įtariu, kad Lietuvoje nelabai ir buvo toks reiškinys kaip Fluxus ir nelabai ir bus. Vien prisidengti tuo žodžiu, nes madin-ga, neužteks. Šiaip tai labai graudus vaizdas ir be galo juokingas. Žmonės, neturintys su juo nieko bendra, naudoja ant kiekvieno kampo. Nežinau, kartais man žmonės sako, kad aš fluxusistas, bet man pačiam tai neapsiverčia liežuvis apie savo vienokią ar kitokią kūrybą


„Finger-print family tree“. Popierius, tušas. 2011

12 meno propaganda

JAK: KŪRYBINGOS PAMOKOS MOK SLEIVIAMS

Kaip minėjau, šią puikią programą parengė jaunieji architektai, atstovaujantys JAK – jaunų architektų iki 40 m. bendruomenę, aktyviai dalyvaujančią miesto formavimo procese bei visuomenės švietime. Šie jauni žmonės - Mykolas Svirskis, Mindau-gas Butvila, Edgaras Janutauskas, Rasa Makaraitytė, Jurgita Pajuodytė, Ieva Radzivonaitė ir Goda Juškevičiūtė.Jų parengtą kūrybinę programą sudarė keturios pamokos, apie kurių eigą

mielai papasakojo vienas iš organizatorių - Mykolas Svirskis.

PIRMOJI - ISTORIJOS PAMOKA Pamoka vyko ant pėsčiųjų tilto į Nemuno salą. Šioje vietoje mokinių jau laukė kėdės, kurias paskui jie visą laiką nešiojosi su savi-mi. Pamokos vedėjas - Dr. Vaidas Petrulis, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas - pa-sakojo apie tos Kauno vietos istorinę raidą. Šaunu tai, kad mokiniai nuo tilto galėjo

Parengė: Vytautas Paplauskas /// Fotografijos: Mykolas Svirskis ir Vytautas Paplauskas

Ar įsivaizduojate tokią pamoką, kurios metu nereikėtų sėdėti suole uždaroje patalpoje ir konspektuoti tekstų iš knygos? Šiuo atžvilgiu, vie-nai Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokų klasei labai pasisekė, nes Jaunųjų Architektų Klubas (JAK) jiems suorganizavo tikrai išskirtinį pamokų ciklą. Šiai klasei pasisekė ir todėl, kad tuo metu kai dauguma moksleivių ėjo į mišką rinkti šiukšlių, mat buvo socialinė diena, jie turėjo galimybę klausyti įdomių paskaitų gryname ore bei atlikti įvairias kūrybines užduotis.

taip garsiai šnekėt, kad čia Fluxus. Tiesiog man jis buvo per didis meno reiškinys, kad visiems pradedantiesiems kūrėjams apie jį taip garsiai šnekėti. Nors Lietuvoj to tikrai netrūksta, dėl to ir juokinga.

O kas liečia Fluxus ministeriją, tai neįtikėtino lygio absurdas. Vieta, kuri suburia hipsterius, repo koncertus ir juokingus workshop’us, gi nieko bendro neturi su Fluxus judėjimu ir veikiausiai nebūtinai turėtų būti pavadinta kaip Fluxus ministerija. Arba aš ufonautas.

Norėčiau labai sužinoti, ką veiki šiuo

metu Lietuvoje? Kokia kūryba užsiiminėji? Kokios lietuviškos aktualijos, vaizdiniai, garsai, jausmai šiuo metu tave inspiruoja?

Hm, šiuo metu tai nežinau. Karts nuo karto vis padarau darbelį kitą, jei ateina minčių, o jų ateina, tai kažkaip gaunasi šis tas. Bet čia grynai laisvalaikio hobis ir užsiėmimas. Aš net nelabai vertinu tai kaip kažkokį meną ar kažką. Kai pradėjau piešti, ban-dyti sujungti linijas ir klijuoti popierėlius į albumus ar gamint kaukes, niekad nema-niau, kad kažkam patiksiu ir būsiu įdomus išskyrus keletą draugų. Ir dabar kartais pagalvoju, kad jei tai, ką darau, niekam ne-

patika, tai svarbu, kad man pačiam smagu nesąmonės. Gal paskui senatvėj ar kai numirsiu kas nors turės pinigų ir padarys parodėlę mano. Būtų labai smagu. Na, o paskui, aišku, dienos darbus padirbu, daug uždirbu, sumas skaičiuoju, gimdau vaikus ir kasdien visus kviečiu į vestuves.

Gal norėtum ką nors palinkėti/padėkoti /pasireklamuoti mūsų studentiškai skai-tytojų auditorijai?

Trumpa reklama: http://whitehousevs-slippers.tumblr.com/ Ačiū skaičiusiems - meilės, pinigų, šampano.


>>>

„Erasing book for kids (erase your most unpopular politician)“. Popierius, grafitas. 2013

„Letter to Rolandas (neturiu žodžių)“. Popierius. 2013

/////////

meno propaganda 13

JAK: KŪRYBINGOS PAMOKOS MOK SLEIVIAMSmatyti kiekvieną objektą, apie kurį buvo pa-sakojama. Pamoka neprailgo ir dėl jaunųjų architektų sugalvotų užduočių, kurios ska-tino vaizduotę ir erdvės suvokimą. Mokiniai turėjo atspėti ar įsivaizduoti, kiek pakopų sudaro laiptus, koks tilto ilgis ir plotis mat-uojant žmogaus žingsniais, kiek žirafų ar dramblių galėtų atlaikyti toks tiltas.Visus savo pastebėjimus ir mintis mokiniai turėjo žymėti lapeliuose vizualiai - nenaudojant al-fabeto bei skaičių.

ANTROJI - LITERATŪROS PAMOKADviem grupėmis suskirstyti mokiniai nuo tilto žingsniavo link santakos, pakeliui at-likdami dar vieną užduotį - vieni skaičiavo pravažiuojančius automobilius, kiti - Ne-muno šlaito medžius. „Užduotis buvo duota tam, kad pažiūrėti, ar apskritai atsiras bent vienas, kuris skaičiuos iki galo, bei kaip kinta elgesys žmogaus, kuris skaičiuoja au-tomobilius ir to, kuris skaičiuoja medžius. Visos užduotys buvo tam, kad parodyti, jog dažna situacija gyvenime yra vienetinė, o mes per daug susikaustę, kad joje sudalyvautumėme“ - užduoties tikslą atskleidė Mykolas. Pasiekę santaką mokiniai klausėsi Jėzuitų gimnazijos mokytojos Marija Baltuškaitės pasakojimo apie literatūrą.

TREČIOJI - ISTORIJOS PAMOKAPirminė šios pamokos idėja buvo at-vesti mokinius, susikabinusius kėdėmis, į Rotušės aikštę ir pravesti pamoką aikštės

viduryje. Visgi istorijos mokytoja Ona Žutkienė nusprendė mokinius susodinti ant suoliuko šalia Rotušės. Mykolas teigia, kad buvo įdomu stebėti šią situaciją - „vienas iš pagrindinių tikslų, kurį iškėlėme, tai - pro-vokuoti ir žiūrėti, kas vyks, kiek mes patys ir mokiniai sugebėsime išlipti iš stereotipų ar daryti kad ir absurdiškiausius dalykus, kurie leistų praplėsti mūsų psichologinio komfor-to ribas. Visgi pamoka nebuvo standartinė, nes situacija išprovokavo pačią mokytoją paruošti kitokias užduotis“.Pamoką užbaigė komandinis žaidimas aikštės viduryje, kurio tikslas buvo judant ratu perimti iš šalia esančio žmogaus krentančią kėdę, jai nespėjus paliesti žemės. „Idomu tai, kad vienintelį kartą, kai nukrito kėdė, ją laikė žmogus iš organizatorių, o ne klasės narys“ - pastebi Mykolas.

KETVIRTOJI - DISKUSIJŲ, BAIGIAMOJI PAMOKAPaskutinioji pamoka vyko išties išskirtinėje vietoje - Jėzuitų gimnazijos stogo terasoje, nuo kurios atsiveria platus Kauno miesto vaizdas. Ratu susėdę mokiniai bei organiza-toriai dalinosi įspūdžiais, pastebėjimais bei mintimis apie projektą. Kiekvienas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę apie vyku-sias pamokas, išskirti labiausiai patikusius momentus ar paminėti trūkumus. Tarkim, vieniems dėl automobilių triukšmo ant tilto buvo sunku susikoncentruoti, o kitiems - kaip tik lengviau sutelkti dėmesį į pašnekovą. Taip pat buvo diskutuojama, kaip būtų galima

patobulinti ar sutvarkyti miesto krantinę bei patį miestą. „Tai buvo eksperimentas, kuris vis dar tęsiasi, o ką konkretaus jis atneš, gal pamatysime kažkada“ - užbaigia Mykolas.Pasibaigus visai programai, kalbėjomės su projekto organizatoriais apie vykusį renginį bei Jaunųjų Architektų Klubo (JAK) veiklą.

Kaip manote, ar renginys pavyko?Daugiau ar mažiau, bet pavyko.

Kas iniciavo šį projektą - Jėzuitų gimnazija ar JAK?Viskas prasidėjo nuo to, kai kartą atėjau (Mindaugas Butvila) pravesti paskaitos apie architektūrą Jėzuitų gimnazijoje, kurią pats esu baigęs. Po paskaitos viena moky-toja užsiminė turinti 11-okų klasę ir pasiūlė suorganizuoti jiems veiklos artėjančiai socialinei dienai. Tad bendromis jėgomis su mokytoja paruošėme programą. Mūsų idėja buvo tokia, kad nebūtinai turi spręsti miesto problemas rinkdamas šiukšles. Stengėmės kelti klausimą, kuo tu gali būti naudingas miestui per kūrybos, diskusijų prizmę.

Kaip vyko pasiruošimas projektui?Susitikome su mokytoja toje pačioje vieto-je kaip ir visada - trečiadienį senamiesčio Cofee Inn - ir per porą kartų parengėme programą. Tai nebuvo labai ilgas procesas - per vieną susitikimą sugalvojome idėją, o kitame aptarėme detales.

Kaip pasirinkote vietas, kuriose turėjo vyk-ti pamokos?Neatsitiktinai pasirinkome keturias vietas pamokoms. Visas jas jungė Nemuno linija, kadangi projektas buvo skirtas socialinei dienai. Pagalvojome, kad komunikacija turėtų vykti su upe, nes tai pasyvi miesto dalis, praktiškai neturinti funkcijų, išskyrus Santakos parką ar Daugirdo amfiteatrą. Mi-estas gyvena sau, o upe sau.

Ar dažnai bendradarbiaujate su moksleiviais?Turėjom užsiėmimus su įvairaus amžiaus vai-kais - darželinukais, pradinių klasių moksleivi-

>>>

[JAK] Dirbtuveles Facebook’e:https://www.facebook.com/JakDirbtuveles?fref=ts


14 meno propaganda

O, taip! Labai džiaugiuos, kad turėjau galimybę išgirsti „Marija Medvedeva Quintet“, Gegužės 1 d. grojusį Punto Jazz palėpėje. Šį penketuką drąsiai galiu vadinti tarptautiniu, kadangi visi muzikantai yra iš skirtingų šalių ir netgi žemynų. Marija Med-vedeva - saksofonas altas (Lietuva), Ales-sandro Bianchi - saksofonas tenoras (Italija), Christos Yerolatsitis – klavišiniai (Kipras), Da-vid Barker – mušamieji (Olandija), Matheus Nicolaiewsky – bosinė gitara (Brazilija). Tad, pats likimas, ko gero, norėjo, kad jie susiburtų į nuostabųjį kvintetą ir skleistų tą stebuklingą muziką pasauliui.

MUZIKOS APŽVALGA: MARIJA MEDVEDEVA QUINTETTeksto autorė: Aistė ImenickaitėFotografavo: Gintarė Imenickaitė

Šis projektas toks šviežias kaip ką tik padėtas vištos kiaušinis ir toks nenusakomas kaip tas žolės kvapas po lietaus. Likau pakerėta jų pasirodymo. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nesitikėjau, jog bus taip gerai. Galvojau, kad tai bus eilinis jaunuolių, mėgstančių pagroti džiazą ir ne tik, pasirodymas. Bet bet bet... likau nuoširdžiai nustebinta.

KELI PRISIMINIMAI IŠ VAKARO Stovėjau sau lauke ir mėgavaus saulute, kai netikėtai užgrojo muzika, kuri taip gražiai pakvietė į vidų paklausyt koncerto (geresnio pakvietimo tikėtis negalėjau). Nežinau,

ar patys muzikantai, ar pati atmosfera, ar galbūt ir atmosfera, ir muzikantai nukėlė mane į Naująjį Orleaną (nesvarbu, kad ten nė karto nebuvau, bet tuo metu būtent taip įsivaizdavau džiažo gimtinę). Žmonių buvo tiek, kad būtų galima suskaičiuoti ant dviejų rankos ir vienos kojos pirštų. Tinka-mas skaičius jaukiam pasirodymui. Pasijutau lyg sėdėčiau su savais nepažįstamais. Labai patiko muzikantės Marijos sukurti kūriniai „Aš skiriu“, kuris buvo skirtas jos tėveliams ir kūrinys, kuris buvo skirtas močiutei. Labai smagu klausytis gražios muzikos, o dar sma-giau matyti kaip pats muzikantas yra nuo jos

ais. Aišku, darydavome šiek tiek kitokius da-lykus, ne paskaitas, o daugiau architektūrines dirbtuvėles, darydavom iš įvairių medžiagų 3D objektus, namus ar erdves.

Vadinasi, edukaciniai užsiėmimai jums ne naujiena. O kaip sekėsi dirbti su vyresnio amžiaus moksleiviais, lyginant su mažaisiais?Atrodo, kad jie drovesni už tuos mažylius. Jie ne taip stipriai nori reikštis, turi daug minčių, bet nutyli, pasilieka sau. Bet mes ir norime tai pralaužti.

Tokia veikla duoda puikų supratimą apie mokytojo darbą. Gal norėtumėte ateityje

dirbti nebūtinai architektais, bet mokytojais?Iš tikrųjų, tokia veikla įdomi. Tai gaunasi kaip derinimas dviejų dalykų, nes esi ne tipinis mokytojas, bet užsiimi kūryba. Ir tau pačiam tenka pasukti galvą, ir vaikams duoti pasukti galvą, kažką iš jų išmoksti, o jie - iš tavęs.

Tad, kaip jauniems architektams, tai duoda didelę naudą.Taip, tai labai stiprus asmenybės ugdymas. Kuo mes anksčiau pradedame tokius dalykus daryti, tuo geriau užsiauginame tą kitą kartą, kuri yra mato ir pastebi dalykus.

Žodžiu, auginate naująją architektų kartą.Gal svarbiau skatinti ir užauginti brandžią visuomenę, formuoti požiūrį nuo pat

mažumės, ko Lietuvoje yra mažiau nei Va-karuose. Svarbu išauginti kritiškai mąstantį žmogų, kuriam rūpėtų jo miestas, kuris atkreiptų dėmesį į aplinką, namus ir galėtų apie tai padiskutuoti. Kalbant apie šiukšlių rinkimą, galbūt to reikėtų daug mažiau, jei būtų kitoks mąstymas. Mūsų viena iš siekiamybių buvo skatinti moksleivius labiau reikštis, jungtis į visuomenę, nebijoti siūlyti savo idėjų. Tikrai yra veiklų, į kurias jie galėtų įsijungti ir būti naudingi.

Pabaigai - kokie tolimesni JAK planai?Artimiausias ir didžiausias renginys - Kauno Architektūros festivalis, kuriam ir skirsim daugiausia laiko. Festivalis vyks Rugsėjo - Spalio mėnesiais visame Kaune, tad žadame daug renginių.Vienas iš renginių planuojams Žalgirio Areno-je, kurioje gausime savo erdvę. Taip pat vyks interaktyvūs užsiėmimai miesto erdvėse, sakykim instaliacijos, erdvių keitimas.Pats festivalis yra skirtas atkreipti visuomenės dėmesį, suburti architektus spręsti miesto problemas. O mes tą dėmesį patrauksim su vaikais. Sakykim, duotume vaikams erdvę, kurioje jie galėtų kurti ir taip ugdytume miesto gyventoją, kuris jaustų, kad tai jo namai. Festivalio metu bendradarbiausim su Architektūros vaikų fondu, todėl turėsime nuo 100 iki 200 vaikų. Iki šiol dirbdavom mažesniais masteliais, su 10-30 vaikų skirtingose mokyklose. Todėl, artėja tikrai didelis renginys.


>>>

/////////

meno propaganda 15

apsvaigęs. Muzika muzikantui ir turi būti it narkotikas, kuris jį išlaisvina. Norėjau sužinoti daugiau apie šį projektą, tad nusprendžiau paimti interviu iš Marijos Medvedevos. Štai ir ji!

Labas, Marija, kaip pavyko suburti šį tarptautinį projektą? Sveiki. Mes visi esame draugai, gyvename tame pačiame mieste. Manau, kiekvienas muzikantas mėgsta groti ir keliauti. Kai paklausiau, ar norėtų su manimi važiuoti į Lietuvą, visi iškart sutiko.

Kiek laiko kartu jau grojate?Susibūrėme prieš porą savaičių iki at-vykstant į Lietuvą. Visi labai užsiėmę, šiuo metu dirba ties daug kitų projektų, todėl turėjome tik kelias repeticijas. Kadangi esame pažįstami iš anksčiau, susigroti sunku nebuvo.

Kas yra sunkiausia grojant penkiese?Surasti bendrą kompromisą. Visi turime stiprų charakterį ir begalę idėjų. Dėl to kartais negalėdavome apsispręsti, kokį variantą grosime.

Kvintete visi kalbate skirtingomis kalbomis. Kalbos barjeras vis tiek kažkiek trukdo kūrybai, ar, galbūt, būtent muzika padeda susikalbėti?

Kai patenki į situaciją, kuriuoje reikia paaiškinti tiksliai, ką turi omenyje, suran-di daug skirtingų būdų tai padaryti. Dažniausiai mes tiesiog pradėdavome groti, klausėmės vieni kitų ir žiūrėjom kaip viskas pasisuks.

Kokiose šalyse teko pagastroliuoti su šiuo projektu?Esame šviežia grupė, todėl spėjome pasiro-dyti tik Olandijoje ir Lietuvoje. Bet planuo-jame nesustoti.

Koks didžiausias skirtumas koncertuojant Lietuvoje ir užsienyje?Lietuvoje organizatoriai riboja nemokamus gėrimus (šypsosi).

Ar atsimenate, koks buvo Jūsų pirmasis koncertas?O taip... Tai buvo pirmasis mano pusmečio koncertas Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje. Man buvo labai bloga, visas kūnas drebėjo, o kai mokytojas atėjo ir pasakė, kad dabar mano eilė, pamiršau, ką išvis turiu groti. Grojau su įrašu, kai jį įjungė, mano pirštai automatiškai pradėjo groti ir tik kūrinio viduryje supratau, kad jau pusę pragrojau.Prieš tai grojau fortepijonu ir darydavau koncertus namuose, šeimos draugams, bet tai jau kas kita.

Grojate saksofonu, kodėl pasirinkote šį muzikos instrumentą? Tai buvo mano mamos idėja. Mes pamatėme per televizorių soluojantį saksofonistą, ku-riam pritarė bigbendas. Mama paklausė, galbūt ir aš norėčiau pabandyti, nes mergaitė su saksofonu atrodo labai gražiai. Aš sutikau ir kitą dieną jau užpildžiau prašymą stoti į muzikos mokyklą.

Pati kuriate muziką. Kas Jus įkvepia ją rašyti?Mano šeima ir draugai. Aš juos labai myliu ir noriu jiems duoti kažką, kas liks amžiams. Ir muzika man padeda tai pa-daryti.

Kelerių metų parašėte savo pirmąjį kūrinį?Kiek atsimenu, šešerių. Tai buvo mano fortepijono mokytojos namų darbas. Trump-as kūrinys - 4 taktų.

Kai parašote kūrinį, kam pirmiausia duo-date jį įvertinti?Pirmam sutikusiam žmogui, kai tik išbėgu iš klasės.

Ko palinkėtumėt mūsų skaitytojams?Labai svarbu gyvenime daryti tai, ką norime. Visi tai žinome, bet ne visi nuoširdžiai suprantame. Linkiu neleisti aplinkai keisti tikrojo savęs.

>>>

MENO PROPAGANDA NR.7

Documents

Transcript of MENO PROPAGANDA NR.7