MEDICINOS AKADEMIJA Sveikatos psichologijos katedra ...

KAUNAS, 2021

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Sveikatos psichologijos katedra

KAROLIS PODERIS

COVID-19 PANDEMIJOS SUKELIAMO POTRAUMINIO STRESO IR ONKOLOGINIŲ

LIGONIŲ PSICHOLOGINĖS GEROVĖS SĄSAJOS

Sveikatos psichologijos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Leidžiama ginti

(Rengimo komisijos pirmininkas,

Mokslinis laipsnis, vardas,

Vardo pirmoji raidė ir pavarė, parašas)

Studentas Karolis Poderis

Darbo vadovė dr. Raimonda Petrolienė

2

TURINYS

1. ĮVADAS ................................................................................................................................................ 6

1.1. Įžanga .............................................................................................................................................. 6

1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas ..................................................................... 7

1.3. Darbo tikslas ir uždaviniai ............................................................................................................ 10

1.4. Literatūros apžvalga ..................................................................................................................... 11

1.4.1. COVID-19 pandemija ir jos metu atsiradusios rizikos .......................................................... 11

1.4.2. Psichologinė gerovė ............................................................................................................... 14

1.4.3. Onkologiniai ligoniai ir potrauminis stresas .......................................................................... 18

2. TYRIMO METODAI .......................................................................................................................... 24

2.1. Tyrimo eiga ir imtis ...................................................................................................................... 24

2.2. Tyrimo instrumentai ..................................................................................................................... 26

2.3. Duomenų analizės metodai ........................................................................................................... 29

3. REZULTATAI .................................................................................................................................... 31

3.1. Onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas potrauminis

stresas................................................................................................................................................... 31

3.2. Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė COVID-19 pandemijos metu .............. 33

3.3. Onkologine liga sergančių asmenų patiriamo COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio

streso sąsajos su jų psichologine gerove .............................................................................................. 36

REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................................. 52

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 58

LITERATŪRA ........................................................................................................................................ 59

PRIEDAI ................................................................................................. Error! Bookmark not defined.

3

SANTRAUKA

Poderis, K (2021). COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologinių ligonių

psichologinės gerovės sąsajos (Sveikatos psichologijos magistro darbas). Mokslinis vadovas:

dr. Raimonda Petrolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės

sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 63 p.

Tyrimo problema. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 sąlygota pandemija pasaulyje yra gana

naujas reiškinys, vis dar pasigendama atliktų tyrimų, orientuotų į tokias tikslines grupes, kaip

onkologiniai ligoniai, analizuojant jų psichologinę gerovę COVID-19 kaip galimo traumuojančio

įvykio simptomus turinčio reiškinio metu. Todėl kyla esminiai probleminiai klausimai: kokios

egzistuoja COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologinių ligonių psichologinės

gerovės sąsajos; kokį poveikį COVID-19 turi onkologinėmis ligomis sergančių pacientų psichologinei

gerovei.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 309 onkologine liga sergantys asmenys – 143 vyrai ir 166

moterys. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 25 metų iki 83 metų amžiaus.

Tyrimo metodai. Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo instrumentas –

anoniminis klausimynas, kurį sudarė lietuviška psichologinės gerovės skalės suaugusiųjų versija

(LPGS-S) (Kairys ir kt., 2013) ir įvykio poveikio skalės lietuviškoji versija (IES-R) (Kazlauskas, 2006)

bei demografiniai klausimai. Duomenų analizei taikyta koreliacinė analizė ir binarinė logistinė

regresija.

Tyrimo rezultatai. Vyrų ir moterų bendras patiriamas potrauminis stresas reikšmingai nesiskiria.

COVID-19 sukeliamas potrauminis stresas mažai priklauso nuo asmens lyties ir amžiaus. Bendras

psichologinės gerovės rodiklis tarp onkologine liga sergančių vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai

nesiskiria. Visgi vyrų pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, santykiais su artimaisiais ir pasitenkinimas

darbu yra aukštesnis, lyginant su moterimis. Onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė

gerovė statistiškai reikšmingai išreikšta labiau, nei onkologine liga sergančių vyresnių asmenų. Tyrimo

metu taip pat išryškėjo, kad mažesnė potrauminio streso sutrikimo simptomo – dirglumo dėl COVID-

19 pandemijos sukelto streso tikimybė siejasi su didesne onkologine liga sergančio asmens

psichologinės gerovės (optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas tarpasmeniniais

santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu) tikimybe ir mažesne neigiamo

emocingumo tikimybe. Taip pat nustatyta, kad onkologine liga sergančio asmens psichologinės

gerovės, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu, pasitenkinimo darbu didėjimo ir neigiamo emocingumo

mažėjo tikimybė siejasi su asmens vyriška lytimi ir jaunesniu amžiumi (25-54 metai).

Išvados. Nustatyti ryšiai tarp COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir

onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės rodiklių.

Raktažodžiai: onkologiniai ligoniai, potrauminis stresas, psichologinė gerovė, COVID-19

pandemija.

4

SUMMARY

Poderis, K (2021). The links between the post-traumatic stress caused by COVID-19 pandemic

and the psychological well-being of oncological patients (Master’s Thesis in Health Psychology).

Supervisor: lecturer Doctor Raimonda Petrolienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical

Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 63 p.

Research question. Taking into consideration that the COVID-19-induced pandemic is a

relatively new phenomenon in the world, there is still a lack of research focused on target groups such

as oncology patients and analysis of their psychological well-being during COVID-19 as a potentially

traumatic event. This raises fundamental questions: what are the links between the traumatic stress

caused by the COVID-19 pandemic and the psychological well-being of oncology patients; what effect

COVID-19 has on the psychological well-being of patients with oncological diseases.

Research participants. The study involved 309 people with oncological diseases – 143 male and

166 female respondents. The age of the study participants ranges from 25 to 83 years of age.

Research methods. A quantitative study was selected for the study. The research instrument is

an anonymous questionnaire consisting of the Lithuanian version of the adult psychological well-being

scale (LPGS-S) (Kairys et al., 2013) and the Lithuanian version of the event impact scale (IES-R)

(Kazlauskas, 2006) as well as the demographic questions. Correlation analysis and binary logistic

regression were applied to the data analysis.

Research results. The overall post-traumatic stress experienced by men and women does not

differ significantly. The post-traumatic stress caused by COVID-19 has little to do with a person’s

gender and age. The overall rate of psychological well-being does not differ statistically significantly

between male and female oncological patients. However, the satisfaction of male respondents with

regard to their living standards, relationships with the loved ones, and job satisfaction is higher

compared as compared to the female ones. The psychological well-being of younger people with an

oncological disease was statistically significantly higher than that of older people with oncological

diseases. The study also found that the lower likelihood of PTSD-related symptom, irritation, due to the

COVID-19 pandemic was associated with a higher incidence of psychological well-being (optimism,

subsistence satisfaction, job satisfaction), satisfaction with interpersonal relationships, job satisfaction

and a lower probability of negative emotionality. It was also revealed that the likelihood of the

psychological well-being, satisfaction with the standard of living, increase in job satisfaction and

negative emotionality of a person with an oncological disease is related to the male gender and younger

age (25-54 years).

Conclusion. The links between the post-traumatic stress disorder caused by the COVID-19

pandemic and the indicators of psychological well-being of the oncological patients have been

established.

Key words: oncological patients, post-traumatic stress, psychological well-being, COVID-19

pandemic.

5

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Potrauminis stresas – emocinis sutrikimas, atsirandantis po subjektyviai sunkaus, traumuojančio

išgyvenimo, kuris paveikia daugumą jį patyrusio asmens gyvenimo sričių ir organizmo veiklą.

2. Psichologinė gerovė – laimės, pasitenkinimo konstruktas, susidedantis iš optimizmo,

pasitenkinimo pragyvenimo lygiu, neigiamo emocingumo, pasitenkinimo santykiais su

artimaisiais, pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimo fizine sveikata,

pasitenkinimo darbu bei pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje (Kairys ir kt., 2013).

3. Pandemija – ligos išplitimas pasauliniu mastu (PSO, 2010).

4. COVID-19 (kitaip dar koronavirusas) – infekcinė liga, sukeliama koronaviruso SARS-CoV-2,

paveikianti kvėpavimų takus, pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, silpnumu, dusuliu, raumenų,

gerklės, galvos skausmu ir kitais dažniau ar rečiau jai būdingais simptomais.

6

1. ĮVADAS

1.1. Įžanga

2019 m. gruodžio 31 d. Wuhan mieste Kinijoje, Hubei provincijoje, buvo užfiksuotas, kaip

vėliau paaiškėjo, COVID-19 viruso atvejis. Tuomet Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO)

(angl. World Health Organisation), tai įvardino kaip neaiškių priežasčių sukeltą plaučių uždegimą

(PSO, 2020). COVID-19 protrūkio metu, 2020 m. kovo 11 d., PSO COVID-19 ligą paskelbė pandemija

(naujos ligos paplitimas po visą pasaulį, globaliai (PSO, 2010)). 2020 m. lapkričio 26 d. pasaulyje jau

buvo užregistruota 60,8 milijono atvejų ir kiek daugiau nei 1,4 mln. mirčių (Worldometer, 2020), o

2021 metų pradžioje virusas jau buvo palietęs daugiau nei 180 valstybių (Sanyaolu ir kt, 2020). Jau

dabar mokslininkai pastebi, jog persirgus COVID-19 gali likti liekamųjų reiškinių – pavyzdžiui,

viename tyrime teigiama, jog net 87,4 proc. pasveikusiųjų liko pirminis simptomas, dažniausiai skonio

ir uoslės susilpnėjimas arba praradimas bei nuovargis (Carfi, Bernabei ir Landi, 2020).

Tiek žvelgiant į istoriją, tiek matant pastaruoju metu esančią situaciją, galima drąsiai teigti, jog

infekcinių ligų protrūkiai daro poveikį žmonių psichinei sveikatai: žmonės jaučiasi nesaugūs,

neužtikrinti dėl savo ateities, gyvenant informacijos laikais, viešojoje medijoje atsiranda gandai,

skleidžiama dezinformacija. Visuomenės baimė ir nerimas gali peraugti į tokias kraštutines elgesio

formas, kaip, pvz., žmonės iš Wuhano buvo kaltinami dėl koronaviruso protrūkio, o globaliai kinai

buvo stigmatizuojami, spaudoje dažnai atsirasdavo tokios antraštės, kaip „virusas iš Kinijos“, „Kinijos

virusas“ (Usher, Durkin ir Bhullar, 2020). Paaštrėjus bendrai situacijai, kaip teigia El-Terk (2020),

atsiranda pavojus žmonėms, kurie ir taip turi nerimo, depresijos ir kt. psichinės sveikatos sutrikimus,

jog koronaviruso pandemijos situacija darys neigiamą poveikį jų bendrai psichologinei gerovei. Jau yra

matoma, jog atsakas į sumišimą ir baimę gali vesti prie paniško elgesio (pvz., žmonės iš prekybos

centrų pandemijos pradžioje tiesiog šlavė būtiniausias prekes, dėl ko visame pasaulyje jų ėmė trūkti), o

toks elgesys, manoma, yra sąlygojamas kelių priežasčių: pirma, žmonės nori „susigražinti“ kontrolę, o

antra, žmonės COVID-19 vertina kaip labai didelę grėsmę (El-Terk, 2020).

Dėl didelio ligos protrūkio neišvengiamai ribojant žmonių socialinį bendravimą, daugelyje vietų

buvo pradėtas taikyti karantinas. Karantino metu gali padidėti socialinės atskirties jausmas, baimė,

nerimas, jausmas, jog praradai kontrolę savo gyvenime, o didėjant fiziniam atstumui nuo artimųjų,

7

draugų atsiranda iššūkis išlaikyti socialinius ryšius. JAV karantino laikotarpiu vienišumo jausmas

padidėjo 43proc. ir buvo siejamas su depresija ir polinkiu į savižudybę (Killgore ir kt., 2020).

COVID-19 paveikė visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis. Tačiau ypač ši pandemija

pakenkė jau ir taip vienokias ar kitokias rizikas savo gyvenime patiriančius asmenis. Viena tokių

grupių – onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai. Onkologinė liga pati savaime dažnai gali tapti

traumuojančiu įvykiu, galinčiu turėti neigiamos įtakos žmonių psichinei gerovei, tuo tarpu COVID-19

pandemija ir ją lydintys įvairūs šalutiniai veiksniai dar labiau gali paaštrinti šių žmonių situaciją ir šalia

patiriamų išgyvenimų pandemija gali taip pat prisidėti kaip traumuojantis įvykis dar labiau neigiamai

paveikiantis žmonių psichologinė gerovę. Kaip teigia Košir ir kt. (2020), COVID-19 ir su juo susiję

pokyčiai gali turėti įtakos vėžiu sergančių pacientų ir išgyvenusių asmenų psichosocialiniam veikimui.

Tuo tarpu Caruso (2020) pastebi, kad onkologinių ligonių psichologinei gerovei pavojų kelia padidėję

psichologiniai ir emociniai iššūkiai, kylantys iš COVID-19 pandemijos ir susiję su pasunkėjusia prieiga

prie saugios vėžio priežiūros, taip pat pandemijos sąlygota vienatve, socialiniu atsiribojimu,

padidėjusiu neapibrėžtumo jausmu, baime užsikrėsti, o tai gali sukelti pacientams stresą, depresiją ir

nerimą. Miaskowski ir kt. (2020) nustatė, kad COVID-19 padidino streso lygį tarp vėžiu sergančių

pacientų bei viršijo anksčiau nustatytas ribas, ir dabar tai potrauminio streso sukeliamiems

simptomams. Todėl, kaip teigia Miaskowski ir kt. (2020), atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 pandemija

greičiausiai neribotą laiką turės poveikį onkologinių ligų gydymui, sveikatos sistemai kyla iššūkis

stebėti pacientų streso lygį ir simptomų naštą.

1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas

Tyrimo objektas. Pagrindinis šio tyrimo objektas – COVID-19 pandemijos sukeliamo

potrauminio streso ir onkologinių ligonių psichologinės gerovės sąsajos. Šiame darbe COVID-19 liga

analizuojama sveikatos psichologijos kontekste kaip veiksnys, onkologiniams ligoniams sukeliantis

potrauminio streso simptomatiką atitinkantį poveikį ir taip, vienaip ar kitaip, galintis paveikti šių

pacientų psichologinę gerovę.

Problemos apibrėžimas. Nors pastaruoju metu intensyviai dirbama mokslinių tyrimų, susijusių

su žmogaus psichologine savijauta, psichologine gerove ir kt., srityse, tačiau vis dar pakankamai mažai

tyrimų atlikta su tikslinėmis grupėmis, o konkrečiu atveju – su onkologiniais ligoniais, jų psichologine

gerove COVID-19 kaip galimus traumuojančio įvykio simptomus turinčio reiškinio metu. Todėl kyla

esminiai probleminiai klausimai: kokios egzistuoja COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio

streso ir onkologinių ligonių psichologinės gerovės sąsajos; kokį poveikį COVID-19 turi

onkologinėmis ligomis sergančių pacientų psichologinei gerovei?

8

Tyrimo aktualumas. 2017 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

užsakymu „Spinter tyrimai“ vykdė apklausą norėdami sužinoti gyventojų nuomonę apie sveikatos

apsaugos sistemą. Gyventojai sveikatos apsaugos sistema pasitiki kiek geriau nei vidutiniškai – iš 5

galimų balų vidutinis vertinimas 3,45 balo, o 61 proc. teigė, jog nepastebėjo pokyčių sveikatos

sistemoje per paskutiniuosius dvylika mėnesių ir mano, jog niekas nepasikeitė (Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija, 2017). Nors Lietuvoje tyrimų, kuriuose būtų apžvelgiama psichinės

sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje, nėra daug, o jau esantys tyrimai reikalauja tolimesnės

plėtros, visgi turimi duomenys rodo potencialias spragas sveikatos apsaugos sistemoje. Pavyzdžiui,

vieno tyrimo metu apklausus vyresnius, nei 18 metų asmenis 25,64 proc. teigė, jog į psichikos

sveikatos specialistą vengia kreiptis dėl informacijos stokos (Stankevičiūtė, 2019). Apžvelgus

psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą 65 m. ir vyresniems Vilniaus miesto gyventojams

teigiama, jog 17,5 proc. asmenims trūksta informacijos, kur kreiptis dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir

jie tiesiog nežino, o 39,9 proc. žino, tačiau nedaug (Bobinaitė, 2017). Tuo tarpu apie 14 proc. vaikų,

turinčių psichikos, emocijų ir elgesio sutrikimų, visai nepatenka į sveikatos priežiūros sistemą ir

negauna paslaugų (Izokaitis ir kt., 2015). Šios spragos gali padidėti, kadangi pandemijos laikotarpiu

sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas pasunkėjo.

Sveikatos sistemai tenkanti našta dėl COVID-19 stipriai paliečia onkologinius ligonius:

reguliarūs sveikatos patikrinimai yra atidedami, taip pat patys žmonės saugodamiesi viruso yra nelinkę

vykti į gydymo įstaigas; gali būti keičiami gydymo būdai, kaip chirurginis gydymas ar spindulinė

terapija, taip mažinant komplikacijų riziką susirgus COVID-19 (Richards ir k t., 2020). Pavyzdžiui,

JAV daugiau nei ketvirtadalis vėžiu sergančių pacientų pranešė, jog dėl COVID-19 pandemijos 2020

metų balandžio mėnesį vėlavo ligos gydymas (Lai ir kt., 2020). Ankstyva diagnozė ir intervencija yra

vienas svarbiausių veiksnių prognozuojanti ligos eigą ir išgyvenamumą, nes, pavyzdžiui, naujausi

krūties vėžio duomenys rodo, jog 100 proc. moterų išgyvena bent metus, kai vėžys diagnozuojamas

pirmoje stadijoje, tuo tarpu diagnozavus ketvirtoje stadijoje išgyvenamumas krenta iki 66 proc.

(Swainston ir kt., 2020). Onkologine liga sergantys žmonės susiduria su daugybe sveikatos problemų,

gydymas chemoterapija gali sukelti imuninės sistemos susilpnėjimą, paveikti fizinę ir psichologinę

savijautą ir, be to, pacientams, kurie yra ar buvo gydomi nuo vėžio, taip pat yra didesnė galimybė

susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sutrikti inkstų ir plaučių darbas, o tai gali būti potencialios

grėsmės sukeliančios COVID-19 komplikacijas (Disis, 2020). Nors duomenų dar nėra daug, tačiau

daugialypių kintamųjų analizės metu onkologinės ligos diagnozė buvo susijusi su aukštesniu

mirtingumu sergant COVID-19 (Disis, 2020; Curigliano, ir Giuseppe, 2020). Tai reiškia, kad, iš vienos

pusės, onkologiniai ligoniai turi didesnę riziką dėl susilpnėjusios imuninės sistemos užsikrėsti ir

9

sunkiau sirgti COVID-19 ar net mirti, o antravertus, kiekvienam mūsų padidėja rizika dėl esamos

situacijos apskritai laiku negauti reikiamos pagalbos diagnozuojant ligą.

Tiriant bendros populiacijos streso, nerimo ir depresijos lygius COVID-19 metu, atlikus

metaanalizę padidinta simptomatika išreikšta atitinkamai 29,6 proc., 31,9 proc. ir 33,7 proc. žmonių

(Salari ir kt., 2020). Tyrimai rodo, jog onkologiniai ligoniai patiria daugiau neigiamų emocijų, kurios

gali peraugti į potrauminio streso, depresijos ir kitus psichinės sveikatos sutrikimus (Wang ir kt., 2020).

Atlikus 120 studijų metaanalizę paaiškėjo, jog onkologinių pacientų potrauminio streso simptomai 1,66

karto labiau išreikšti nei bendros populiacijos (Swartzman ir kt., 2017). Nerimas ir depresija padidina

riziką susirgti riziką onkologine liga, jau sergantiesiems prastėja ligos prognozė, trumpėja gyvenimo

trukmė (Wang ir kt., 2019). Sergantieji onkologine liga, jų šeimos ir gydantis medicininis personalas -

viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių Todėl galima kelti prielaidas, jog onkologinių ligonių psichinę

sveikatą ir psichologinę gerovę COVID-19 pandemijos situacija paveikia iš neigiamos pusės.

Onkologiniam ligoniui atsiranda papildomų grėsmių siaučiant COVID-19 virusui, jie yra imlesni

užsikrėsti COVID-19 nei bendra populiacija, susirgus padidėja rizikos grėsmė susirgti sunkiai ar

numirti, o taip pat pandemijos situacija gali sustabdyti gydymo planą (Weaver, 2020). Visi šie veiksniai

atskleidžia, kad kalbant apie onkologinius ligonius COVID-19 pandemijos kontekste, jie patiria realiai

didesnę riziką psichikos problemoms, o pati pandemija gali turėti trauminiam įvykiui būdingų

simptomų, neigiamai paveikti onkologinių ligonių psichologinę gerovę. Todėl visi tokio pobūdžio

tyrimai yra svarbūs ne tik siekiant atskleisti onkologinėmis ligomis sergančių žmonių psichologinę

savijautą, tačiau ir siekiant ieškoti realių būdų jiems padėti.

Tyrimo naujumas. Pastaruoju metu įvairiose mokslo srityse gana nemažai pajėgumų sutelkta

su COVID-19 pandemija susijusių reiškinių tyrimams. Psichologija kaip mokslo sritis nėra išimtis – čia

nemažai dėmesio skiriama COVID-19 sąlygotoms žmonių psichologinėms problemoms tirti. Tačiau

taip pat reikėtų pripažinti, kad, nepaisant skiriamų pajėgumų, visgi dar yra konkrečių psichologijos

sričių, orientuotų į tikslines grupes, kuriose tyrimų yra stokojama. Tarp kitų visuomenės grupių nuo

šios pandemijos smarkiai nukentėjo onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kuriems dėl karantino ir

įvairių ribojimų buvo keičiami gydymo planai ir kt. Natūralu, kad ši grupė, patirianti ir taip daug

psichologinių išgyvenimų dėl savo sveikatos būklės ir grėsmės gyvybei, COVID-19 pandemijos metu

patiria papildomą psichologinį spaudimą. Tačiau tyrimų, orientuotų į onkologinių ligonių psichologinę

gerovę COVID-19 pandemijos metu rasti sunku. Visgi keletas jau atliktų tyrimų rodo, kad būtini

tolimesni tyrimai ir ši tema nėra dar pakankamai analizuojama. Pavyzdžiui, atliktas tyrimas atskleidžia,

kad pasunkėjus psichologinės pagalbos prieinamumui, iškyla grėsmė jog, tai gali daryti neigiamą įtaką

onkologinių ligonių psichinei sveikatai, nes išryškėja nuotoliniai psichikos sveikatos paslaugų teikimo

10

trūkumai: klientų saugios erdvės namuose neturėjimas (privatumo trūkumas), neverbalinės

komunikacijos praradimas, žemesnis atvirumo laipsnis konsultacijų metu, grupinių užsiėmimų

sutrikdymas (Millar ir kt., 2020). Košir ir kt. (2020) pristato tyrimą, kurio metu buvo apklausti 177

asmenys nuo 18 iki 39 metų, siekiant atskleisti COVID-19 poveikį jų onkologinės ligos priežiūrai ir

psichologinei savijautai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net trečdalis respondentų nurodė padidėjusius

psichologinius išgyvenimus ir net 60 proc. teigė, kad jaučia nerimą labiau nei prieš COVID-19,

daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nurodė, kad norėtų gauti daugiau informacijos, pritaikytos jiems, kaip

jauniems vėžiu sergantiems pacientams. Caruso ir kt. (2020) pastebi, kad atliktas tyrimas rodo, jog

nuolatinis emocinis ir psichologinis spaudimas, kylantis dėl COVID-19 pandemijos sąlygoto sunkesnio

vėžio priežiūros prieinamumo, vienatvės, socialinio apribojimo, neapibrėžtumo, baimės užsikrėsti ir

kardinalių kasdienybės pokyčių, kelia pavojų onkologinių ligonių psichologinei gerovei, atsiranda

streso, depresijos ir nerimo. Miaskowski ir kt. (2020) atlikę tyrimą nustatė nerimą keliantį aukštą streso

lygį ir nepaprastai didelę simptomų naštą tarp vėžiu sergančių pacientų, o šie rezultatai smarkiai viršija

tuos, kurie šioje populiacijoje buvo nustatyti anksčiau. Miaskowski ir kt. (2020) teigia, kad

onkologinėmis ligomis sergančių asmenų duomenys atskleidžia, kad jų reakcija į COVID-19 keliamus

išgyvenimus yra tokia pati, kaip sergančių potrauminiu streso sutrikimu. Todėl labai svarbu,

atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 pandemija poveikį vėžio priežiūrai turės dar neribotą laiką,

gydytojams išlikti budriems vertinant onkologinių pacientų streso lygį ir simptomų naštą.

Nors, kaip rodo jau atlikti tyrimai, yra aiškus poreikis išsamiems tyrimams analizuojama tema,

tačiau, reikia pastebėti, kad šiuo metu itin sunku surasti tyrimų, susijusių COVID-19 kaip galimu

traumuojančiu įvykiu ir galimai jo sukeltais potrauminiam sindromui būdingais simptomais turinčiais

vienokios ar kitokios įtakos onkologinių ligonių psichologinei būsenai.

1.3. Darbo tikslas ir uždaviniai

Tyrimo tikslas – nustatyti COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologinių

ligonių psichologinės gerovės sąsajas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti onkologine liga sergančių asmenų patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą

potrauminį stresą.

2. Įvertinti veiksnius, atskleidžiančius onkologine liga sergančių psichologinę gerovę COVID-

19 pandemijos metu.

11

3. Nustatyti ryšius tarp COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologine liga

sergančių asmenų psichologinės gerovės rodiklių.

1.4. Literatūros apžvalga

1.4.1. COVID-19 pandemija ir jos metu atsiradusios rizikos

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų pandemijos akivaizdoje – kaip gi susitvarkys

sveikatos sistema su COVID-19? Nors atlikta nemažai tyrimų, kurie orientuoti į ekonomiką, ligoninių

aprūpinimą ir pan., visgi kartu tie patys tyrimai, iliustruojantys COVID-19 sukeltas materialines

problemos žmonijai siunčia ir aiškią žinią, kad visos tos problemos iš esmės labai smarkiai susijusios ir

su žmonių psichologine gerove, nes kuria aplinką, kurioje neišvengiamai kiekvienas gyvena šiuo metu.

Pietryčių Azijoje intensyvios priežiūros ligoniams vidutiniškai tenka 0,7-2,8 lovų per 100

tūkstančių gyventojų, todėl esant ligos protrūkiui gali nepakakti respiratorinių priemonių, specialistų,

vietų ligoninėse (Bhutta ir kt., 2020). Mokslininkai ironiškai lygina: Pietryčių Azijos regionas siunčia

raketas į Marsą, tačiau visuomenė tinkamai nėra paruošta atlaikyti COVID-19 pandemijos (Bhutta ir

kt., 2020). Ir visgi, kaip teigia Bhutta ir kt. (2020), norisi pažymėti, jog Pietryčių Azija nėra kažkuo

išsiskirianti iš bendro pasaulinio konteksto, nes daugeliui pasaulio sveikatos sistemų COVID-19 tapo

didžiuliu iššūkiu. Laborde ir kt. (2020) pastebi, kad kovojant su COVID-19 pandemija iškilo grėsmė

ekonominei krizei, kuri palies vargingiausius pasaulio kraštus, o ypač – kovojant su pasauliniu badu,

nes pasaulinės maisto biržos yra sutrikdytos dėl žmonių bei judėjimo suvaržymų, taip pat mažėja

maisto paklausa, kadangi uždaromos mokyklos, neveikia restoranai. Kai kuriuose valstybėse sutriko

ryžių ir kviečių eksportas, o dėl nepakankamo kiekio pasiūlos, natūraliai kyla klausimai, ar visi žmonės

galės įsigyti tai, ko jiems reikia, ir kaip būtų galima užtikrinti stabilumą (Laborde ir kt., 2020). Šie

tyrimai atskleidžia, kad tokios, rodos, materialinės problemos iš tiesų gali sąlygoti daug psichologinių

problemų, pvz., nerimą, stresą ir kt.

Lietuvoje pirmasis COVID-19 atvejis buvo užfiksuotas 2020 m. vasario 28 dieną. Vyriausybė,

atsižvelgdama į koronaviruso plitimą, nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 16 d. įvedė

karantiną valstybės mastu, o nuo 2020 m. spalio 26 d. karantinas buvo atnaujintas, tačiau tik

savivaldybėse, kuriuose buvo fiksuojamas COVID-19 protrūkis. (Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020). Karantinas paveikė absoliučiai visus žmones bei juridinius asmenis: ribojamas žmonių

judėjimas, atvykus ar grįžus iš užsienio privaloma 14 saviizoliacija, atidedamos kai kurios planinės

sveikatos priežiūros paslaugos, ribojamas žmonių kiekis renginiuose, daugumos įmonių darbo laikas

sutrumpintas, paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu.

12

Galima teigti, jog pirmoji COVID-19 buvo gerai sukontroliuota. „Darnaus vystymosi“

pranešime nepriklausomi ekspertai Lietuvai skyrė ketvirtą vietą tarp „tarptautinių ekonominio

bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“ valstybių, suvaldant COVID-19 sveikatos krizę – Lietuvai

buvo skirtas 0,75 balo iš 1 maksimalaus (Sachs ir kt., 2020). Taip pat Lietuva buvo įtraukta į 20

saugiausių keliauti valstybių, tačiau kartu taip pat verta pažymėti jog Lietuva buvo iš viena didžiausias

priemones taikančių Europos valstybių (Eriksonas, 2020).

Europos komisijos ataskaitoje iki 2020 m. spalio mėnesio Lietuva buvo tarp mažiausiai

COVID-19 atvejų ir mirčių fiksuojančių valstybių (OECD/European Union, 2020). Pirmojo karantino

metu Lietuvoje net 76 dienas, daugiausiai Europos sąjungoje, piliečiai buvo priversti likti namuose,

vidutiniškai tokie suvaržymai truko 47,5 dienas Europos sąjungos valstybėse (OECD/European Union,

2020). Lietuva buvo antra po Danijos pagal per dieną padaromus testus tenkančius 100 tūkstančių

gyventojų, po to kai šalis užregistravo daugiau nei 10 mirčių, vidutiniškai per savaitę, tenkančių

milijonui gyventojų nuo COVID-19 (OECD/European Union, 2020).

Tačiau viskas pasikeitė atėjus antrajai pandemijos bangai, kai iš viena geriausiai situaciją su

COVID-19 suvaldančių valstybių Lietuva perėjo į didžiausius užsikrėtimus 100 tūkstančių gyventojų

skaičiuojančių valstybių sąrašą ne tik Europoje, bet apskritai pasaulyje. Spalio mėnesį užsikrėtusių

atveju skaičius padidėjo nuo 91 spalio mėn. 1 d. iki 1001 atvejo spalio mėn. 31 d., vėliau skaičiai dar

labiau didėjo, gruodžio 24 dieną pasiekti 3966 užsikrėtimo atvejai. Iki 2020 m. gruodžio mėn.

pabaigos beveik 5 proc. Lietuvos populiacijos buvo užsikrėtę ar persirgę COVID-19, o 1 proc.

sergančiųjų mirė (Eriksonas, 2020). Ieškant priežasčių, kodėl situacija taip pasikeitė, Eriksonas (2020)

teigia, kad viena iš priežasčių tai, jog žinutės, ypač socialinėje medijoje, buvo dviprasmiškos,

sumažinamos pandemijos mastą arba jį stipriai dramatizuodamos. Eriksono (2020) nuomone, valstybės

komunikacija sklido „iš viršaus į apačią“, taip individas buvo traktuojamas kaip atskiras subjektas, o tai

reiškia, kad pritrūko solidarumo.

Taip pat prie gilėjančios krizės, turėjusios neigiamos įtakos tiek susirgimų kreivės kilimui, tiek

žmonių psichologinės būsenos prastėjimui prisidėjo ir tai, kad, kaip teigia Eriksonas (2020), prieš kelis

metus atlikta apklausa atskleidė, jog Lietuva yra antra pagal žemiausią altruizmo (neatlygintina pagalba

kitiems visuomenės nariams) lygį tarp Europos sąjungos narių. Altruizmas COVID-19 perspektyvoj

svarbus tuo, kad būtent jis yra susijęs su tokiais asmeniniais pasirinkimais, kaip socialinių normų

laikymasis ar sveikatos rezultatai individualiu lygiu, todėl tai vaidina svarbią rolę norint nukreipti

žmonių sąmoningumą COVID-19 pandemijos metu (Eriksonas, 2020).

COVID-19 pandemija – ne tik pasaulinė sveikatos krizė, bet taip pat ir didžiulis iššūkis

socialiniam, ekonominiam ir politiniam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, pastaruoju metu pasaulyje

13

atliekama gana daug ir įvairių tyrimų COVID-19 tema įvairiose srityse. Lietuvos mokslo taryba (2020),

reaguodama į COVID-19 pandemiją, pradėjo vykdyti projektus, susijusius su mokymusi ir darbu

nuotoliniu būdu, psichologinės sveikatos užtikrinimu, socioekonominiu ir ekonominiu saugumu,

kadangi šios sritys stipriai paveiktos susiklosčiusios situacijos. Pandemijos metu atsiradę suvaržymai ir

naujos sveikatos priemonės sukėlė ir vis dar sukelia nemažai papildomo streso ir nerimo (Kazlauskas ir

Quero, 2020). 2020 m. balandžio mėn. buvo apklausta daugiau nei 2400 žmonių, siekiant atskleisti,

kaip karantino metu pasikeitė jų gyvenimo būdas (Kriaučionienė ir kt., 2020). Kaip teigia

Kriaučionienė ir kt. (2020), beveik pusė respondentų teigė, kad valgė daugiau nei įprastai, dažniau

užkandžiavo, fizinis aktyvumas sumažėjo pas 60,6 proc. respondentų, beveik kas trečias teigė, jog

priaugo svorio. Atlikta daugialypė analizė parodė, kad didesnė svorio padidėjimo tikimybė susijusi su

moterimis, vyresniu amžiumi, dažnesniu užkandžiavimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir padidėjusiu

alkoholinių gėrimų vartojimu (Kriaučionienė ir kt., 2020).

Kita svarbi problema, išryškėjusi COVID-19 pandemijos metu – pasunkėjęs sveikatos paslaugų

prieinamumas. Ypač tai paveikė tuos pacientus, kurie turi įvairias sunkias diagnozes, pvz., serga

onkologinėmis ligomis. Adomavičienės (2020) publikacijoje pateikiamas Nacionalinio vėžio instituto

direktorės Sonatos Jarmalaitės komentaras, kad onkologinių ligų prevencijos programų vykdymas,

lyginant su laikotarpiu iki COVID-19, pandemijos metu sumažėjo beveik dviem trečdaliais, o pirmojo

karantino metu jos buvo apskritai visiškai sustabdytos. Nacionalinio vėžio instituto direktorė taip pat

pastebi, kad padaugėjo vėlyvųjų onkologinių ligų stadijų diagnozių (Adomavičienė, 2020). Nors

Lietuvoje kol kas statistinių duomenų nėra, tačiau remiantis kitų šalių patirtimi galima teigti, kad

tendencijos yra panašios – žvelgiant į aštuonias Jungtinės Karalystės ligonines pastebimas ankstyvosios

diagnozės ir chemoterapijos lankomumo sumažėjimas (Lai ir kt., 2020). Taip pat svarbu ir tai, kad

Lietuvoje vienas didžiausių skirtumų tarp gyvenimo trukmės lyginant vyrus ir moteris – moterys

gyvena beveik 10 metų ilgiau (ES vidurkis netoli 6 metų). Bendrai yra skaičiuojama, jog COVID-19

pandemija visuose valstybėse sumažins numatomą vidutinę gyvenimo trukmę, valstybėse kuriuose

užsikrėtę bus nuo 1 proc. visos populiacijos, skaičiuojama, kad, pvz., Prancūzijoje 2020 metais

gyvenimo trukmė sutrumpės 0,2 metų vyrams ir 0,1 metais moterims, o Lietuvos socialinių mokslų

centro sociologo dr. Daumanto Stumbrio skaičiavimais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė pernai

sutrumpėjo 1,3 metais, moterų – vienais metai (Bakaitė, 2021).

Taip pat, kalbant apie COVID-19 pandemiją ir jos įtaką įvairioms gyvenimo sritims, bene

svarbiausia yra žmonių psichologinė sveikata. Žmogaus studijų centro tyrimas, atliktas Lietuvoje 2020

m. kovo 25-30 dienomis, atskleidė, jog COVID-19 pandemija drastiškai pablogino žmonių emocinę

būseną: patiriančių nerimą padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki

14

46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc. Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras

Chomentauskas tokius neigiamų emocijų pokyčius įvardino kaip keliančius pavojų žmonių fizinei ir

psichinei sveikatai, galinčius atsiliepti mirčių statistikai bei galinčių turėti neigiamų pasekmių

tarpasmeniniams žmonių santykiams ar net smurtui artimoje aplinkoje1. Tuo tarpu 2021 m. atliktas

tyrimas atskleidė, kad situacija dar pablogėjo ir „nuo lapkričio iki kovo mėn. nerimaujančių žmonių

padaugėjo 11 proc. ir pasiekė 54 procentus“, o „18-29 metų grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70

proc., to nebuvo net karantino pradžioje“2. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pastaruoju metu ryškėja

įvairios žmonių psichologinės problemos, sąlygotos SOVID-19 pandemijos.

Taigi, kaip galima matyti, COVID-19 pandemija turėjo įtakos įvairioms žmogaus ir visuomenės

gyvenimo ir veiklos sritims, paliesdama kiekvieną visuomenės narį. Ypač didelis poveikis ir

dažniausiai neigiamas jaučiamas sveikatos srityje – tiek pradedant mažiau išsivysčiusiose šalyse net

esminių poreikių – maisto – užtikrinimo problemomis, gyvenimo trukmės trumpėjimu, sveikatos

paslaugų prieinamumu, tiek baigiant žmonių psichologine gerove, psichologinėmis problemomis ir kt.

Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad daugelis COVID-19 sąlygotų sunkumų skaudžiausiai paliečia

labiausiai pažeidžiamas grupes – žmones su negaliomis, mažas pajamas gaunančius ar konkrečiomis

ligomis sergančias pacientų grupes. Viena jų – onkologiniai pacientai, kurie ir taip patirdami nemažai

streso dėl savo sveikatos būklės ir diagnozės, jaučia ir papildomą spaudimą dėl COVID-19 pandemijos

keliamų iššūkių. Todėl, siekiant toliau plėtoti darbo temą, bus aptariamos esminės psichologinės

gerovės teorinės nuostatos.

1.4.2. Psichologinė gerovė

Psichologinė gerovė – vienas svarbiausių tyrinėjamų objektų ne tik psichologijoje, bet ir

ekonomikoje, politikoje ir kituose moksluose. Kaip teigia Kairys ir kt. (2013a, p. 7), „žmogaus gerovė,

kad ir kaip ji būtų vadinama – laime, subjektyvia ar psichologine gerove – yra viena svarbiausių tiek

psichologinių tyrimų, tiek politikos, tiek kasdienio žmonių gyvenimo temų“. McLellan ir kt. (2012)

pastebi, kad gerovės sąvoką dažnai kartu lydi tokie terminai kaip „pasitenkinimas gyvenimu“, „laimė“,

„klestėjimas“ dažnai neįvertinant, kad tai skirtingos sąvokos. Nors „gerovės“ konstruktui jau kiek

daugiau nei 50 metų, tačiau iki galo nėra nuspręsta, kiek ir kokių turi būti veiksnių nustatant gerovę.

Psichologinė gerovė dažnai tampa tokių psichologijos šakų, kaip socialinė psichologija, asmenybės

1 https://www.vz.lt/rinkodara/2020/04/06/uz-uzdaru-karantino-duru-verda-zmoniu-emociju-katilas 2 https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1375433/naujausias-visuomenes-tyrimas-jaunu-zmoniu-grupeje-nerimo-lygis-

per-karantina-pasieke-neregetas-aukstumas

15

psichologija, raidos psichologija, organizacinė psichologija ir kt., tyrimų objektu (Šarakauskienė,

2012).

Šarakauskienė (2012) pastebi, kad jau nuo ankstesnių laikų siekiant įvertinti, ar žmogus gyvena

gerai, dažniausiai būdavo (ir vis dar yra) vertinama žmogaus materialinė gerovė, fizinė gerovė,

socialinė gerovė. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad net objektyvios aplinkybė (didelės pajamos, ilga

gyvenimo trukmė, sveikata ar pan.) ne visada atspindi subjektyvią asmens gerovę (Šarakauskienė,

2012). Sapranavičiūtė-Zabazlajeva (2015) taip pat pastebi, kad psichologinė gerovė yra labai platus

konstruktas, kuris pasižymi tiek teigiamais, tiek neigiamais elementais. Boehm ir Kubzansky (2012)

kaip teigiamus psichologinės gerovės elementarus išskiria gyvenimo tikslą, teigiamas emocijas,

optimizmą, laimę ir pasitenkinimą savo gyvenimu, o kaip neigiamus – neigiamų emocijų žemas

lygmuo. Boehm ir kt. (2018) teigimu, psichologinė gerovė yra daugiadimensis reiškinys, susijęs ne tik

su streso nebuvimu, bet ir teigiamais jausmais ir mintimis, sudarančiomis sąlygas asmeniui keisti savo

gyvenimo kokybę ir / ar struktūrą. Boehm ir kt. (2018) kaip esminius psichologinės gerovės

konstruktus, kurie susiję su geresne tiek fizine, tiek psichologine sveikata, išskiria pasitenkinimą

gyvenimu, optimizmą, gyvenimo tikslo turėjimą bei aiškius siekius. Bagdonas ir kt. (2013)

psichologinę gerovę apibrėžia kaip vieną iš pozityvios psichologijos konstruktų, kuris kasdienybėje

dažniausiai atpažįstamas kaip pasitenkinimas savimi ir savo gyvenimu ir jo elementais – šeima,

draugais, finansine padėtimi ir kt. – ir yra išgyvenama kaip gyvenimo prasmingumo jausmas.

Kuriant psichologinės gerovės konstruktą, buvo nagrinėjama filosofija, egzistencializmas,

klinikinė raidos ir humanistinė psichologija. Vieną garsiausių ir dažniausiai naudojamų psichologinės

gerovės modelį sukūrė Carol Ryff. Šis modelis laikomas eudaimoniniu ir apima savęs priėmimą,

gyvenimo tikslą, ryšį su aplinkiniais veiksniais, pozityvius santykius, asmeninį augimą ir autonomiją

(Ryff, 2014). Modelis gimė iš minėtųjų disciplinų ir remiantis su jais susijusiais mokslininkais: savęs

realizavimas remiasi psichologų C. Rogers ir G. Allport idėjomis, gyvenimo tikslo komponentas

remiasi psichologės B. Neugarten įžvalgomis, ryšis su aplinkiniais veiksniais raidos – psichologės C.

Bühler ir psichologo E.Erikson idėjomis, pozityvūs santykiai – psichiatro V.Franklio idėjomis,

asmenimis augimas ir autonomija – psichiatro C.Jung’o idėjomis (Ryff ir Singer, 2008). Tačiau šis

modelis turi ir trūkumų – atliekant statistinę analizę matoma, kad kai kurie matmenys persidengia

(Burns ir Machin, 2009). Be to, kaip pastebi Burns ir Machin (2009), sukurti universalų instrumentą,

kuris tiktų visoms populiacijoms ir kultūroms, nėra įmanoma, tačiau dažniausiai psichologinė gerovė

susideda iš dviejų komponentų – eudaimoninio, kuris akcentuojasi į prasmės, savirealizacijos bei

gyvenimo tikslo svarbą, ir hedonistinį komponentą, kuris akcentuojasi į subjektyvią žmogaus patiriama

laimę ir malonumą.

16

Šiame kontekste svarbu aptarti ir lietuvišką psichologinės gerovės konstruktą, nes, kaip buvo

minėta, Burns ir Machin (2009) pastebi, kad priklausomai nuo kultūros gali skirtis ir psichologinės

gerovės konktruktas. Lietuviškosios psichologinės gerovės skalės kūrėjai psichologinę gerovę

apibūdina kaip: „asmens pasitenkinimą gyvenimu, skirtingomis jo sritimis, kartu ir eudaimoniniais

aspektais: galimybėmis augti, kontroliuoti aplinką, save realizuoti ir kt.“ (Kairys ir kt., 2013a, p. 9).

Lietuvių mokslininkų sukurta Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė orientuojasi į šiuos elementus:

• optimizmą (skalė apima asmens optimizmas ir jo tikėjimas, kad jis kontroliuos

savo veiksmus bei aplinką);

• pasitenkinimą pragyvenimo lygiu (asmens pasitenkinimas jo pajamomis ir

pragyvenimo lygiu);

• neigiamą emocingumą (gėdos, kaltės, liūdesio, nerimo ir kitų panašių neigiamų

emocijų išgyvenimas);

• pasitenkinimą santykiais su artimaisiais (pasitikėjimas savo šeimos nariais ir

kitais artimaisiais bei pasitenkinimas santykiais su jais);

• pasitenkinimą tarpasmeniniais santykiais (asmens pasitenkinimas santykiais su

kitais – gebėjimas užmegzti ryšį, komunikuoti, viešojo komunikavimo patirtis ir kt.);

• pasitenkinimą fizine sveikata (savo sveikatos vertinimas, liga, darbingumas,

energingumas);

• pasitenkinimą darbu (pasitenkinimas darbu, profesija, gebėjimas susidoroti su

kasdieninėmis pareigomis);

• pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje (bendra asmens savijauta gyvenant Lietuvoje

ir būnant jos piliečiu) (Bagdonas ir kt., 2013; Kairys ir kt. 2013b).

Kaip galima matyti, lietuviškoji psichologinės gerovės skalė nedaug kuo skiriasi nuo jau

minėtos Carol Ryff. Autoriai mano, jog unikali lietuviška psichologinės gerovės skalė reikalinga tam,

nes gerovė stipriai priklausoma nuo kultūrinio konteksto. Šioje vietoje galima prisiminti vieną

dažniausiai užduodamų klausimų psichologijoje: kas didesnį poveikį turi gyvenime – aplinka, kurioje

augame, kultūrinis kontekstas, ar pačio žmogaus pasirinkimai. Gerovės kontekste iškyla klausimai,

kaip tą aplinkos poveikį integruoti į klausimyną, kadangi kartais aplinka, gali nulemti žmogaus

gyvenimą ir aplinkos veiksniai bus pagrindiniai. Žiūrint į istoriją, pavyzdžiui, karo akivaizdoje, savęs

realizavimas, prasmės jutimas, optimizmas gali visiškai skirtis, jeigu pakeistume kontekstą į taikos

laikotarpį. Mokslinėje literatūroje minimi: aukštesnis išsilavinimas, kuris pozityviai koreliuoja su

asmeniniu augimu, gyvenimo prasme, kurios atradimas vedą į geresnę savęs realizaciją; žemesnis

17

socioekonominis statusas, susijęs su daugialypiais biosocialiniais veiksniais, kurie apima sveikatą,

pajamas, išsilavinimą, susijęs su ligomis, prastesne sveikata ir trumpesne gyvenimo trukme; socialinių

mažumų diskriminacija, kuri dažniausiai siejasi su politiniu ir kultūriniu kontekstu, prastesne bendrąją

psichologine gerove (Ryff ir Singer, 2008).

Nagrinėjant psichologinę gerovę atrandamos kitos potencialiai socialinės problemos. Išryškėja

socialinės nelygybės problemos (ypač – sveikatos srityje). Pastebima, jog didžiulė praraja skiria

aukščiausius hierarchijoje – elitą – ir likusią visuomenės dalį (Ryff, 2018). Pavyzdžiui, JAV gyvenimo

trukmės skirtumas tarp 1proc. turtingiausiųjų ir 1proc. vargingiausių buvo 14,6 metų. Tarp 2001 m. ir

2014 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė vidutiniškai padidėjo 2,34 metais ir 2,91 metais moterims

5 proc. turtingiausiųjų, tačiau 5 proc. vargingiausių gyvenimo trukmė vyrams padidėjo 0,32 metų, o

moterims – 0,04 metų (Chetty ir kt., 2016). Psichologai, tyrinėjantys motyvaciją, pastebėjo, kad

žemesnes pajamas gaunančių asmenų psichologinė gerovė prastesnė, o aukštesnis socialinis statusas

susijęs su narcisizmu ir neetišku elgesiu, lyginant su žemesnės socialinės klasės asmenimis (Manstead,

2018) .

Tuo tarpu tyrimai atskleidžia, kad Lietuvoje labiausiai pasitenkinantys gyvenimu yra dirbantys,

turintys socialinius ryšius ir aktyviai juos plėtojantys (vedę, turintys vaikus, įsitraukę į bendruomenės

veiklą) asmenys, o Kazlauskas ir Želvienė (2013) išskyrė, jog psichologinė gerovė susijusi su

demografiniais veiksniais: amžiumi ir išsilavinimu, o kuo aukštesnės pajamos ir subjektyviai geriau

vertinama sveikata, tuo geresnės psichologinės gerovės. Degutis ir Urbonavičius (2013) taip pat

svarbiausius veiksnius Lietuvoje subjektyvios gerovės atžvilgiu išskyrė sveikatą ir finansinę padėtį.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad psichologinė gerovė – daugiadimensis konstruktas, kurio

pagrindiniai komponentai eudaimoniniai ir hedonistiniai, nusakantys normalų individo funkcionavimą.

Psichologinė gerovė, konstruktas, susidedantis tiek iš objektyvių, tiek iš subjektyvių elementų, kuriam

įtaką daro tiek teigiami, tiek neigiami aspektai. Psichologinė gerovė nėra vien tik neigiamų elementų,

tokių kaip stresas, nebuvimas. Psichologinė gerovė apima skirtingas žmogaus gyvenimo sritis –

optimizmą, santykius, finansinę padėtį, sveikatą ir pan. Svarbu yra ir tai, kad kalbėdami apie

psichologinę gerovę neturime atmesti ir kultūrinio konteksto, kuris kiekvienam asmeniui yra labai

svarbus. Būtent dėl to, konstruojant psichologinės gerovės konstruktus yra atsižvelgiama į unikalią

vienos ar kitos šalies situaciją, kultūrinį kontekstą ir psichologinės gerovės konstruktas yra

praturtinamas būtent tam kultūriniams kontekstui būdingais elementais. Atlikti tyrimai rodo, kad

psichologinei žmogaus gerovei nemažai įtakos daro jo finansinė padėtis ir pajamos, bei jo sveikatos

būklė. Toliau plėtojant darbo temą bus aptariamas potrauminis stresas ir jo sąsajos su onkologinėmis

ligomis.

18

1.4.3. Onkologiniai ligoniai ir potrauminis stresas

Potrauminis stresas – tai nerimo sutrikimas, kurį gali sukelti trauminis įvykis, tiek dalyvaujant

jame, tiek ir stebint (pvz., stichinės nelaimės, dalyvavimas kariniame konflikte, teroristiniai išpuoliai,

autokatastrofos, patirtas smurtas vaikystėje arba esant suaugus).

Kazlauskas ir Želvienė (2016) pastebi, kad potrauminio streso simptomai laikomi patologiniais,

kai jie tęsiasi ilgiau nei mėnesį po traumos, kuri susijusi su distresu ir funkciniais pakitimais (santykių,

socialinių, elgesio). Potrauminis stresas dažnai „slepiasi“ po nerimu, depresija, nuotaikos kitimu bei

priklausomybėmis, o tai dažnai apsunkina galimybę atpažinti šį sutrikimą (Kazlauskas ir Želvienė,

2016). Amerikos psichiatrų asociacijos (2013) (angl. American Psychiatric Association) teigimu,

potrauminio streso sutrikimui būdingi šie bruožai:

• įkyrus, besikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas sapnuose ir / ar prisiminimuose;

• nuolatinis emocinis sąstingis;

• atsiskyrimas nuo žmonių;

• nejautrumas aplinkos poveikiui;

• vengimas traumą primenančių situacijų;

• vegetacinės nervų sistemos jaudrumo padidėjimas, baimingumas, nerimas ir depresyvumas,

suicidinės mintys.

Hamblen (2009) išskiria tris žmonėms, turintiems potrauminio streso sutrikimą, pasireiškiančių

simptomų grupes:

1) pirmoji simptomų grupė susijusi su prisiminimais, situacijomis pvz., į sunkią autoavariją

patekęs žmogus, po to važiuojant automobiliu gali vis prisiminti šį įvykį;

2) antroji simptomų grupė susijusi su vengimu, t. y., žmogus stengiasi save izoliuoti, šalintis vietų,

kurios jam primena trauminį įvykį, jau minėtam pavyzdyje su autoavarija, šiuo atveju, žmogus

pradėtų vengti važiavimo automobiliu;

3) trečioji simptomų grupė susijusi su emocijomis, t. y., žmogus tampa ypač jautrus, dirglus.

Tačiau Hamblen (2009) pripažįsta, kad potrauminio streso metu dažnai atsiranda daugiau

sutrikimų: depresija, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, problemos su atmintimi,

kognityvinių funkcijų sutrikimai. Šios problemos gali būti susijusios su sutrikusiu socialiniu gyvenimu,

santykiais šeimoje ir kt. (Hamblen, 2009).

Kalbant apie potrauminį, svarbu iliustruoti realią situaciją, kurią atskleidžia atlikti moksliniai

tyrimai. Kazlauskas ir Želvienė (2016) pastebi, kad dauguma žmonių per gyvenimą susiduria su

traumuojančiais įvykiais, o mokslininkų duomenimis bent vieną traumuojantį įvykį patiria tarp 70 proc.

19

ir 75 proc. žmonių (Kazlauskas ir Želvienė, 2016). Dauguma žmonių po trauminių patirčių grįžta į

įprastą gyvenimą praėjus šiek tiek laiko, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia stresą sukeliančios

reakcijos ir laikui bėgant net pablogėja, taip išsivysto potrauminis streso sutrikimas. Benjet ir kt. (2016)

atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 68 tūkst. respondentų iš 24 valstybių, duomenimis,

daugiau nei 70 proc. tyrimo dalyvių yra patyrę vienokį ar kitokį traumuojantį įvykį ir net 30,5 proc. Iš

visų kada nors patyrusių traumuojantį įvykį jį yra patyrę keturis ar daugiau įvykių. Tai parodo

pakankamai didelį skaičių žmonių, kuriems teko išgyventi skaudžius įvykius. Sapranavičiūtė-

Zabazlajeva (2015) teigia, kad pasaulyje daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių patiria traumuojančius

įvykius.

Remiantis Baltijos tyrimų 2020 m. balandžio mėnesį atliktos reprezentatyvios vyresnių nei 18

metų apklausos, kurioje dalyvavo 536 žmonių, duomenis, COVID-19 pandemija neigiamos

psichologinės įtakos turėjo 69 proc. gyventojų, 63 proc. gyventojų paveikė finansinę padėtį, 53 proc. –

profesinę veiklą, 49proc. gyventojų – fizinę sveikatą (Baltijos Tyrimai, 2020). Greitai pasikeitęs

gyvenimas turėjo neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai. Policijos generalinis komisaras Renatas

Požėla teigia, jog padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, taip pat teigiama, jog nemažai žmonių

nesilaiko karantino sąlygų (Lietuvos policija, 2020). Galima matyti, jog žmonės patiria COVID-19

sąlygotų problemų – papildomo streso dėl gyvenimo neapibrėžtumo, negalėjimo planuotis veiklų

ateityje.

COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką: sumažėjo viešbučių užimtumas,

keliavimas į užsienio valstybes, įmonės privalėjo trumpinti darbo laiką, atleisti darbuotojus. Remiantis

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2021) duomenimis, nedarbas nuo

2010 m. kovo mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. išaugo nuo 9,3 proc. iki 15,1 proc. (Lietuvos

Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021)

Pandemijos metu galima jausti poliarizaciją: vieni įsibaiminę viruso, stengiasi apsirūpinti

būtinais maisto produktais, ypač pandemijos pradžioje užėjus į parduotuvę, būdavo kai kurių prekių

trūkumas, kita pusė priešingai – piktinasi karantino ribojimais, skleidžiama informacija, jog virusas net

neegzistuoja. Lietuvos traumų psichologijos asociacija (n. d.) kaip vieną iš grėsmių, kilusių COVID-19

pandemijos metu, pažymėjo visuomenės ir bendruomenių susiskaldymą, kuris ardo santarvę ir trukdo

efektyviai kovoti su pačia liga, todėl galima teigti, jog, tam tikra prasme, pandemija skaldo visuomenę į

„tikinčiuosius“ virusu ir „netikinčiuosius“. Klaidinanti informacija, kurios pandemijos metu padaugėjo

visuose žiniasklaidos kanaluose, socialiniuose tinkluose ir kitoje medijoje, veda prie koronaviruso

plitimo, didina stigmatizaciją bei skatina konspiracijos teorijų atsiradimą (Apuke ir Omar, 2020).

Apuke ir Omar (2020) taip pat pažymi, jog informacija iš socialinių tinklų didina bendrą panikos lygį.

20

Vis dažniau iš psichikos sveikatos specialistų pasigirsta nuogąstavimų, kad COVID-19

pandemija gali padidinti savižudybių skaičių. Tokius nuogąstavimus iššaukia patirtis, sąlygota

ankstesnių ligų protrūkių: 1918-1919 m. influenza pandemijos metu JAV padidėjo savižudybių

skaičius, Honkonge 2003 m. SARS epidemijos metu savižudybės išaugo tarp vyresnių žmonių

(Gunnell ir kt., 2020). Nors Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (2020) duomenimis nuo

2013 m. savižudybių skaičius tendencingai mažėjo, tačiau nerimą kelia, jog pasaulinės ekonomikos

krizės akivaizdoje 2008-2009 m. savižudybių skaičius Lietuvoje išaugo. Todėl reaguodama į pavojaus

signalus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (2020) parengė „Ilgalaikių neigiamų

COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą“, kuris koncentruosis į

labiausiai psichologiškai pandemijos paveiktus žmones – bus didinamos psichikos sveikatos specialistų

apimtys, plėtojamos psichosocialinės paslaugos, plėtojamos psichikos sveikatos prevencinės

programos, padidinamas paslaugų prieinamumas mokyklinio amžiaus vaikams ugdymo įstaigose.

COVID-19 pandemija ne tik kelia dar psichologinių problemų, tačiau taip pat ir pati savaime

gali būti traumuojančių įvykių. Kadangi apie ligą vis dar nėra pakankamai daug informacijos,

efektyvaus gydymo taip pat vis dar ieškoma, o vakcinacija vyksta ne taip sparčiai, kaip tikėtasi,

natūralu, kad liga vis dar kelia didelę grėsmę ir yra pavojinga rizikos grupėms. Viena jų – onkologiniai

pacientai. Nors „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove“ penktajame leidinyje (DSM-5)

rašoma: „pavojinga gyvybei liga ar sekinanti sveikatos būklė nebūtinai laikoma traumuojančiu įvykiu.

Medicininiai incidentai, kurie priskiriami traumuojančiais apima staigius, katastrofiškus įvykius.”

(American Psychiatric Association; 2013, p. 274). Kaip galima matyti, pagal naujausią psichinių

sutrikimų klasifikavimą onkologinės ligos nepatenka į DSM-5 apibrėžimą ir tai kelia nemažą diskusiją

tarp psichikos sveikatos ir medicininio personalo, dirbančio su onkologiniais pacientais. Tačiau Leano

ir kt. (2019) pabrėžia, kad formalus ligos nepriskyrimas prie traumuojančių įvykių nereiškia, kad

pacientai negali turėti su onkologine liga susijusio potrauminio streso (Leano ir kt.,2019). Paradoksalu,

tačiau potrauminis streso sutrikimas viena dažniausiai nagrinėjamų temų, kalbant apie onkologinių

pacientų psichinę sveikatą. Hamblen (2009) teigimu, onkologinio ligonio atveju gali sustiprėti

sergančiųjų elgesio ir vengimo modeliai, gali padidinti tikimybę, jog bus nesilaikoma gydymo, ligos

priežiūros, kuris lems prastesnes gydymo ir ligos prognozes. Daugelis onkologinės ligos gydymo

aspektų gali potencialiai veikti kaip trauminiai įvykiai sukeliantys į potrauminiam stresui būdingus

simptomus: nuolatinė baimė laukiant tyrimų rezultatų, galvojimas ir „gyvenimas“ tik liga, bet kokius

nemalonius pojūčius ar skausmus sieti su vėžiu net esant remisijoje, bijoti atkryčio, vengti ligoninių

(Leano,Korman, Golberg ir Ellis, 2019). Lyginant su pavieniais traumuojančiais įvykiais, kaip kad

pavyzdžiui lėktuvo katastrofa onkologinė liga yra nuolatinis, chroniškas besitęsiantis stresorius, nes net

21

ir pasveikus nuolatiniai profilaktiniai patikrinimai gali tapti nuolatiniu stresoriumi. Iš pirmo žvilgsnio

onkologinės ligos patirtis gali būti ne tokia staigi ir gyvybei pavojinga, kaip lėktuvo katastrofa, tačiau ji

susijusi realiu patyrimu, kaip gali kardinaliai pasikeisti gyvenimas ir pačio žmogaus požiūris į save

(Grassi, Spiegel ir Riba, 2017).

Leano,Korman, Golberg ir Ellis (2019) išskiria potrauminio streso sutrikimų rizikos veiksnius

sergant vėžiu: pažengusi ligos diagnozė, jaunesnis amžius, neseniai pasibaigęs gydymas, suprastėjęs

socioekonominis statusas, žemesnis išsilavinimas, traumuojantis įvykis iki vėžio diagnozės, prastas

socialinis palaikymas, psichinių sutrikimų turėjimas praeityje, kai kurie konkretūs ligos tipai. Su vėžiu

susijęs potrauminis stresas apsunkina ligonio grįžimą į įprastą gyvenimą. Nuolatiniai psichologiniai

dirgikliai gali būti po operacijų ar kitų procedūrų likę randai, pasikeitęs kūno vaizdas, atsiradusi

atkryčio baimė, stabdanti grįžimą į darbą ar visuomenę. Potrauminis stresas taip pat susijęs su

onkologine liga gali užkirsti kelią sergančiajam būti emociškai pasiekiamam su artimaisiais

artimiesiems, draugais, todėl tai gali paveikti santykių kokybę, atsirasti vienišumo, apleistumo jausmas

(Caruso ir kt.,2017).

Apskritai egzistuoja nemažai tyrimų, atskleidžiančių onkologinę ligą kaip potrauminio streso

sutrikimą galintį sąlygoti įvykį. Kohortinio tyrimo metu trejus metus stebėta onkologinėmis ligomis

sergantys žmonės, rezultatai nustebino pačius mokslininkus, ištyrus 174 žmones distreso lygis buvo

76 proc. (82 kartais didesnis negu tikėtasi), potrauminio streso kriterijus atitiko 55 proc. (Pranjic,

Bajraktarevic ir Ramic, 2016). Vieno tyrimo metu gerklų vėžiu sergantiesiems buvo vertinama

psichologinės intervencijos nauda ir nors ne visi sergantieji turėjo potrauminio streso sutrikimą, tačiau

rezultatai atskleidė, kad tiems, kuriems buvo taikomos psichologinės intervencijos, pagerėjo gyvenimo

kokybė, jie įsivertino kaip turintys mažiau nerimo, pagerėjo tiek psichinė, tiek fizinė savijauta, savęs

vertinimas bei apskritai geriau vertino visą gydymą lyginant su kontroline grupe (Li ir kt., 2017).

Mystakidou ir kt. (2012) atlikto tyrimo metu išryškėjo, kad 66,7 proc. turinčiųjų potrauminio streso

sutrikimą teigė, jog vėžio diagnozė buvo traumuojantis patyrimas jų gyvenime.

Kaip jau buvo minėta, COVID-19 pavojingiausias vyresnio amžiaus ir kitų susirgimų turintiems

žmonėms. Analizuojant 180 dėl COVID-19 komplikacijų hospitalizuotų pacientų duomenis, net

89,3 proc. sirgo bent dvejomis ligomis, tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus šis skaičius išaugo iki

94,4 proc. Nors dažniausios ligos – širdies ir kraujagyslių, diabetas ir nutukimas (Sanyaolu ir kt.,

2020), visgi išlieka rizika ir kitų gretutinių ligų pacientams, susirgusiems COVID-19. Tai reiškia, kad

onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgus COVID-19 sirgti sunkesne

ligos forma, patirti įvairias ligos komplikacijas ar net mirti. Todėl galima teigti, kad pandeminė

situacija ir ligos grėsmės gali sukelti vienokius ar kitokius simptomus, būdingus potrauminio streso

22

sutrikimui. Tai, kad COVID-19 gali sukelti simptomus, būdingus potrauminio streso sutrikimui ,

patvirtina ir tyrimai. Sisteminėje literatūros apžvalgoje įvertinta jog išreikšti depresiniai simptomai

bendroje populiacijoje padidėjo nuo 3,6 proc. iki 7,2 proc., lyginant su priešpandemine situacija (Xiong

ir kt, 2020). Pastebima, jog lyginant vyrus ir moteris, pastarųjų depresiniai simptomai labiau išreikšti,

taip pat jie ryškesni pas asmenis, kurie jaunesni nei 40 metų (Xiong ir kt, 2020). Kai kuriuose

tyrimuose potrauminio streso simptomai buvo išreikšti net 53,8 proc. tyrime dalyvavusių tiriamųjų, o

moterims taip pat labiau pasireiškė potrauminio streso simptomai COVID-19 pandemijos metu – streso

lygiai svyravo nuo 8,1 proc. iki 81,9 proc. (Xiong ir kt, 2020). Įvairios socialinės ir psichologinės

problemos, kaip rodo statistika, paūmėjo visame pasaulyje pandemijos metu: JAV padidėjo šaunamųjų

ginklų ir alkoholio prekyba; prasidėjus judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimams visame pasaulyje

padaugėjo skambučių į smurto artimoje aplinkoje, savižudybės linijas; Prancūzija pasiūlė nemokamą

apgyvendinimą smurto artimoje aplinkoje aukoms; Australijoje, taip pat ir Lietuvoje, atsirado

koronaviruso pagalbos linijos (Hiscott ir kt, 2020).

Tačiau taip pat yra mokslininkų, teigiančių, jog karantino suvaržymai nebuvo susiję su

psichinės sveikatos pokyčiais – vieno tyrimo metu, apklausus 1443 respondentus, kurie bent 10 dienų

izoliavosi mėnesio laikotarpyje, nenustatyta bendrų psichinių ir nerimo sutrikimų (Zhu ir kt., 2020).

Tačiau tarp apklaustųjų tik 14,3 proc. buvo vyresni nei 51 metai, o būtent vyresnio amžiaus žmonės turi

mažiau socialinių kontaktų, jiems labiau pavojinga COVID-19 liga, todėl galima kelti prielaidas, jog

karantino suvaržymai gali daryti didesnį poveikį vyresnių žmonių psichinei sveikatai nei jaunesniems

žmonėms, nes būtent vyresni žmonės dažniau gyvena vieni, o vienišumas dažnai siejamas su socialine,

izoliacija, aukštu distreso lygiu, nerimu, chronišku skausmu, depresija, aukštesne savižudybės rizika ir

dažniau pasireiškia tarp vyresnių žmonių (Neves,Sanders ir Kokanović, 2019; Beutel ir kt.,2017).

Apibendrinant galima teigti, kad, prisimenant, jog pagrindiniai veiksniai, susiję su potrauminiu

stresu yra ligos grįžimas, trauminė patirtis praeityje, aukštas nerimo, streso lygis, kiti psichiniai

sutrikimai, socialinio palaikymo stoka, ligos grėsmingumas, nekyla abejonių, jog COVID-19

pandemija gali turėti įtakos daugeliui minėtų rizikos veiksnių. Apžvelgus mokslinę literatūra galima

daryti prielaidą, jog onkologiniai pacientai yra jautresni COVID-19 pandemijai ir su tuo susijusios

patirtys gali būti traumuojančios – tai dar viena grėsmė ir taip dažnai nelengvoje ligos eigoje.

Atpažinus potrauminio streso simptomus galima greičiau pradėti intervencijas ir visokeriopai pagerinti

paciento sveikatą. Svarbu pabrėžti jog psichinės sveikatos pablogėjimas daro įtaką visoms žmogaus

gyvenimo sritims bei jį supančiai aplinkai. Net ir vieno simptomo ryškus pasireiškimas gali sutrikdyti

fizinę ir emocinę žmogaus homeostazę.

23

Literatūros apžvalgos apibendrinimas. Taigi, apibendrinant visą atliktą mokslinės literatūros

analizę, galima teigti, kad COVID-19 pandemija iš esmės į visų gyvenimus įnešė daug sumaišties,

nerimo, depresyvios savijautos, baimės ir daugelio kitų neigiamų jausmų ir emocijų, turėjo ir vis dar

turi įtakos kiekvieno psichologinei gerovei – tiek optimizmui, tiek santykiams su artimaisiais ir

aplinkiniais, tiek finansinei ir profesinei situacijai, tiek bendrai aplinkai Lietuvoje. Pati liga – ypač

pavojinga gretutinių ligų turintiems pacientams, kuriems gali pasireikšti sunkesne forma, turėti

komplikacijų ar net, dažniau nei sveikiems, baigti mirtimi. Nuolatinis informavimas, karantinas,

ribojimai ir kitos priemonės siekiant užkirsti kelią COVID-19 sukelia nemažai simptomų, būdingų

potrauminio streso sutrikimui. Todėl tokioms rizikos grupėms, kaip onkologiniai pacientai, kurie ir taip

patiria daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų, prilygstančių potrauminio streso sutrikimui, dėl savo

onkologinės ligos, COVID-19 pandemija ir šios ligos keliamos rizikos gali būti dar vienas papildomas

stresorius, neigiamai veikiantis jų psichologinę gerovę, ligos eigą ir gydymą.

Ir visgi, nors pastaruoju metu ko ne visose mokslo srityse yra padidintas tiek finansavimas, tiek

apskritai interesas tyrimams, susijusiems su COVID-19 pandemija, jos įtaka įvairioms žmogaus ir

visuomenės gyvenimo ir veiklos sritims – ekonomikai, kultūrai, politikai, švietimui, socialiniams

reiškiniams, psichologinei ir fizinei sveikatai, medicininiams tyrimams, siekiant atrasti kuo

efektyvesnius gydymo būdus, kad žmonės galėtų grįžti į normalų (ar bent iš dalies normalų) gyvenimą,

tačiau atsiranda vis didesnis poreikis ypač švietimo ar psichologijos srityse koncentruoti tyrimus į

konkrečias tikslines grupes, siaurinant tyrimo fokusą, siekiant atskleisti, su kokiais iššūkiais

pandemijos metu susiduria įvairaus amžiaus, lyties, fizinės ar psichinės sveikatos, marginalinių grupių

ir kt. atstovai. Todėl, konkrečiai analizuojamos temos atveju, labai svarbu plėtoti tyrimus psichologinės

gerovės srityje, siekiant atskleisti, koks COVID-19 poveikis onkologinių pacientų psichologinei

gerovei, kokios egzistuoja sąsajos tarp galimų potrauminio streso sutrikimui būdingų veiksnių, kuriuos

galimai gali sukelti ir COVID-19, ir psichologinės gerovės onkologinių pacientų grupėje. Todėl toliau,

kitame skyriuje, bus aptariami tyrimo, atlikto siekiant atskleisti minėtus aspektus, metodai, o vėliau

pateikiami rezultatai ir jų aptarimas.

24

2. TYRIMO METODAI

2.1. Tyrimo eiga ir imtis

Tyrimo eiga. Tyrimas atliktas 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais. Tyrimui atlikti

2020 m. lapkričio mėnesį gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.

BEC-SP(M)-40 (2 priedas).

Dėl COVID-19 epidemiologinės situacijos šalyje tyrimo duomenų rinkimas buvo

problematiškas – tyrimas atliktas tiek kontaktiniu, tiek nekontaktiniu būdu. Tyrimą atliko darbo

autorius. Maždaug pusė tyrimo duomenų buvo surinkti LSMU ligoninėje Kauno klinikose onkologijos

ir hematologijos klinikoje, gavus klinikos vadovės prof. Elonos Juozaitytės sutikimą. Kita dalis

duomenų surinkta nekontaktiniu būdu (nuoroda į apklausą: https://forms.gle/g66u7umM3CUFc8UH6).

Tikslinę auditoriją bandyta pasiekti per socialinį tinklą Facebook tokiose grupėse kaip: „DIAGNOZĖ

VĖŽYS – pasikalbėkim”, „gyvenimas sergant krūties vėžiu“, „gyvenimas sergant prostatos vėžiu“,

„gyvenimas sergant melanoma“, „gyvenimas sergant plaučių vėžiu“, „išsigydžiau vėžį“. Užpildyti

klausimyną onkologine liga sergantiems asmenims užtrukdavo apie 20 min.

Etiniai klausimai, atliekant tyrimą. Tyrimo dalyviams buvo pateikta informacija, kokiais

kriterijais remiantis jie parinkti šiam tyrimui dalyvauti ir kodėl būtent jie pakviesti dalyvauti tyrime.

Atkreiptas dėmesys, kad pateiktame klausimyne nėra asmeninės informacijos, kuri leistų atpažinti

konkretų asmenį. Realizuojant pagarbos asmens orumui principą tyrimo dalyviams buvo nurodytas

tyrimo tikslas: ligoninėje besigydantiems asmenims žodžiu, o internetinėje apklausoje – įvadinėje

apklausos dalyje ir nuorodoje į klausimyną. Tyrimo dalyviams aiškinant apie darbo tikslą, nevartota

neigiamą prasmę turinti sąvoka „potrauminis stresas“. Ši sąvoka keista į žodžių junginius „emocinė

būsena“, „kasdienė savijauta“ ir pan. Taip siekta minimizuoti neigiamą žodinės informacijos poveikį

tyrimo dalyvių atsakymams, siekiant išvengti atsakymų turinio subjektyvumo, tendencingumo. Visi

tyrimo dalyviai tyrime dalyvavo savo noru (ir besigydantys ligoninėje, ir klausimyną užpildę

internetinėje erdvėje). Kai kurie asmenys išreiškė nepasitenkinimą tyrimu (vien dėl psichologinio

tyrimo pobūdžio) ir nebuvo linkę pildyti klausimyno, tokiu atveju asmenys nebuvo verčiami dalyvauti

tyrime ir atsakyti į klausimus, tyrimo vykdytojas padėkodavo už sugaištą laiką išklausant prašymą.

Tyrimo dalyviai taip pat buvo informuojami apie tyrimo naudingumą konkrečiai asmeninei praktikai

(kad duomenys bus panaudoti magistriniame darbe apibendrinta forma). Tokia pati informacija buvo

suteikta ir įstaigos vadovei, kuri sudarė galimybes savo vadovaujamoje klinikoje vykdyti apklausą.

https://forms.gle/g66u7umM3CUFc8UH6

25

Tyrimo dalyviams pageidaujant ir skiriant laiko tyrimo vykdytojas sudarė galimybes pačių asmenų

žinių plėtrai, t. y. supažindino apie psichologinės gerovės svarbą, sergant onkologine liga.

Tyrimo imtis. Tiriamąją imtį sudarė 309 onkologine liga sergantys asmenys. Tyrimo dalyvių

amžius nuo 25 metų iki 83 metų (amžiaus vidurkis (st. nuokrypis) – 53,61(10,91) metų). Tyrime

dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis – 52,92 (SN – 9,60), vyrų amžiaus vidurkis – 54,40 (SN – 12,25).

Tyrimu siekta palyginti onkologine liga sergančių asmenų psichologinę gerovę ir COVID-19

pandemijos sukeltą potrauminį stresą pagal amžių. Todėl tyrime dalyvavę onkologine liga sergantys

asmenys pagal imtį buvo skirstytos į dvi kiek įmanoma tolygias grupes (maždaug ties 50 procentiliu):

jaunesni (nuo 25 iki 54 metų) asmenys (n=155, 50,2 proc.) ir vyresni (nuo 55 iki 83 metų) asmenys

(n=154, 49,8 proc.).

Šiek tiek didesnę tyrimo dalyvių dalį sudaro moterys, lyginant su tyrime dalyvavusių vyrų

skaičiumi (žr. 1 lentelę). Didžiausia tyrime dalyvavusių asmenų dalis nurodė turintys aukštąjį

išsilavinimą, o profesinį/ vidurinį išsilavinimą pažymėjo daugiau kaip ketvirtadalis tyrimo dalyvių.

Mažiausią tyrimo dalyvių dalį sudarė onkologine liga sergantys asmenys, kurių išsilavinimas yra

pradinis. Dauguma tyrime dalyvavusių asmenų nurodė gyvenantys mieste.

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių onkologine liga sergančių asmenų socialiniai –demografiniai duomenys

Lytis Absoliutus skaičius Proc.

Vyrai 143 46,3

Moterys 166 53,7

Išsilavinimo grupės

Pradinis 11 3,6

Vidurinis/ profesinis 80 25,9

Aukštesnysis 58 18,8

Aukštasis 160 51,8

Gyvenamoji vieta

Kaimas 49 15,9

Miestelis 54 17,5

Miestas 206 66,7

26

2 lentelėje pateikiamas tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį ir

užimtumą.

2 lentelė. Tyrime dalyvavusių onkologine liga sergančių asmenų socialiniai duomenys

Šeiminė padėtis Absoliutus skaičius Proc.

Vedęs/ ištekėjusi 195 63,1

Vienišas (-a) 14 4,5

Našlys (-ė) 23 7,4

Išsiskyręs (-usi) 46 14,9

Gyvena su partneriu (-e) 31 10,0

Užimtumas

Dirbantis (-i) 189 60,8

Bedarbis (-ė) 49 15,9

Pensininkas (-ė) 72 23,3

Kaip matyti 2 lentelėje, daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių onkologine liga sergančių

asmenų buvo dirbantys asmenys. Maždaug ketvirtadalį sudarė pensininkai ir mažiausią dalį –

nedirbantys asmenys. Taip pat matyti, kad dauguma tyrime dalyvavusių asmenų gyvena susituokę arba

gyvena su partneriu (-e). Mažesnę dalį sudarė asmenys, kurie buvo vieniši, našliai (ės) ar išsiskyrę.

2.2. Tyrimo instrumentai

Siekiant įvertinti onkologine liga sergančių asmenų psichologinę gerovę naudota lietuviška

psichologinės gerovės skalė suaugusiems (LPGS-S; Kairys ir kt., 2013a).

Lietuvišką metodiką, vertinančią psichologinę gerovę, 2013 metais sukūrė A. Kairys, A.

Bagdonas, A. Liniauskaitė, V. Pakalniškienė. Autorių nuomone, psichologinė gerovė yra itin jautrus

kultūriškai reiškinys, todėl ir buvo reikalinga lietuviškoji versija. Pastebėta, kad psichologinės gerovės

rodiklio dedamosios skirtingose kultūrose gali skirtis, o optimalus psichologinės gerovės rodiklio

dedamųjų skaičius yra nuo 8 iki 9 (Bagdonas ir kt. 2013). Sukurtos kelios lietuviškosios psichologinės

gerovės formos - Lietuviška psichologinės gerovės skalė jaunimui (LPGS-J) nuo 18-24 metų amžiaus ir

suaugusiems (LPGS-S). Parengta ir sutrumpinta LPGS forma, skirta greitesniam įvertinimui (LPGS-P)

(Kairys ir kt., 2013a). Kadangi tyrime dalyvavo suaugę asmenys, pasirinkta Lietuviška psichologinės

gerovės skalė, skirta suaugusiems (LPGS-S). Autorių teigimu, trumpoji LPGS versija gali neatskleisti

subtilumų (Kairys ir kt., 2013a), todėl pasirinkta naudoti ilgąją versiją. LPGS-S sudaro 59 teiginiai,

kiekvienas teiginys vertinamas 5 balų skalėje, kur 1 – „Tikrai ne“, o 5 – „Tikrai taip“. Dalis tieginių

27

turėjo būti perkoduoti. Metodikos naudojimo vadovas pateikia instrukciją, kaip apskaičiuoti atskiras

subskales. Didesni visų subskalių įverčiai rodo tos srities aukštesnę psichologinę gerovę (neigiamo

emocingumo atveju, rodo mažesnį neigiamą emocingumą). LPGS-S bendras įvertis skaičiuojamas

pagal subskalių vidurkį (Kairys ir kt., 2013a).

3 lentelėje pateikiamas šiame tyrime nustatytas LPGS-S skalių vidinis suderinamumas. LPGS-S

sudarančios subskalės:

• Optimizmas (O) – ši subskalė vertina asmens optimizmą ir žmogaus vidinį įsitikinimą, kad jis

gali kontroliuoti savo veiksmus, aplinką. Taip pat įtraukti keli teiginiai apie asmens

pasitenkinimą pačiu savimi. Teiginių pavyzdžiai: „Manau, kad sugebu kontroliuoti savo

jausmus ir elgesį“, „Optimistiškai žiūriu į savo ateitį“ ir pan.

• Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (PPL) – subskalė vertina asmens pasitenkinimą pajamomis

ir pragyvenimo lygiu. Teiginių pavyzdžiai: „Esu patenkintas (-a) savo pajamomis“, „Mane

tenkina mano atlyginimas“ ir pan.

• Neigiamas emocingumas (NE) – subskalė vertina asmens nerimastingumą, nuotaikų kaitą,

nusivylimo jausmą, įtampą. Subskalę sudarančių teiginių pavyzdžiai: „Nuolat jaučiu įtampą“,

„Gyvenime nuolat kuo nors nusiviliu“ ir pan.

• Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais (PSSA) – subskalė vertina asmens santykius su šeima

ir artimaisiais: pasitikėjimą šeimos nariais ir pasitenkinimą santykiais su jais. Teiginių

pavyzdžiai: „Man malonu leisti laiką su artimaisiais“, „Esu patenkintas (-a) santykiais su savo

vaikais“ ir pan.

• Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais (PTS) – subskalė vertina asmens pasitenkinimą

santykiais su draugais ir artimais asmenimis, gebėjimą užmegzti artimus santykius, būti

suprastam. Teiginių pavyzdžiai: „Esu patenkintas (-a) santykiais su draugais“, „Galiu pasitikėti

draugais“ ir pan.

• Pasitenkinimas fizine sveikata (PFS) – subskalės vertina asmens pasitenkinimą savo fizine

sveikata. Taiginiai yra apie asmens savo sveikatos vertinimą, ligas, sveikatos būklę. Teiginių

pavyzdžiai: „Man dažnai ką nors skauda“, „Dažnai sergu“ ir pan.

• Pasitenkinimas darbu (PD) – subskalė vertina asmens pasitenkinimą darbu, profesija, taip pat

apie asmens įsitikinimus apie gebėjimą susidoroti su kasdieninėmis profesinėmis pareigomis,

gebėjimą atlikti jas savarankiškai. Subskalę sudarančių teiginių pavyzdžiai: „Jaučiu

pasitenkinimą savo atliekama veikla“, „Esu patenkintas (-a) savo darbo turiniu“ ir pan.

28

• Pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (PGL) – subskalę sudaro tik du teiginiai, kurie vertina

asmens savijautą būnant Lietuvos piliečiu. Teiginių pavyzdžiai: „Jaučiuosi gerai būdamas (-a)

Lietuvos piliečiu (-e)“ ir pan.

3 lentelė. LPGS-S klausimyno skalių vidinis suderinamumas

Skalės Teiginių skaičius Cronbach alpha Vidinis

suderinamumas

Optimizmas (O) 9 0,887 Geras

Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (PPL) 7 0,891 Geras

Neigiamas emocingumas (NE) 8 0,881 Geras

Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais (PSSA 9 0,793 Geras

Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais (PTS) 6 0,837 Geras

Pasitenkinimas fizine sveikata (PFS) 11 0,885 Geras

Pasitenkinimas darbu (PD) 7 0,808 Geras

Pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (PGL) 2 0,841 Geras

Bendras 59 0,955 Puikus

Siekiant įvertinti onkologine liga sergančių asmenų patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą

potrauminį stresą naudota įveikio poveikio skalė (IES-R, angl. Impact of Event Scale – Revised,

Horowitz ir kt., 1979; Weiss, Marmar, 1997). Lietuviškąją versiją 2005 metaus parengė E. Kazlauskas,

D. Gailienė, V. Domanskaitė-Gota, J. Trofimova. Metodika gali būti naudojama moksliniuose

tyrimuose nemokamai, tačiau būtina laikytis etikos principų, nes klausiama apie asmenį traumuojančias

situacija. Taip pat metodika nėra skirta potrauminio streso diagnozei, ko šiame tyrime ir nebuvo siekta.

Metodiką sudaro trys subskalės ir bendras įvertis, iš viso 22 teiginiai. Klausimai skaičiuojami

skalėje nuo 0 iki 5, kai 0 (nėra simptomo), o 5 (simptomas labai stipriai išreikštas). Subskalių

įvertinimas yra skalę sudarančių balų vidurkis. Visi klausimai yra vienakrypčiai. Didesni skalės ir

subskalių įverčiai rodo labiau išreikštą potrauminį stresą.

4 lentelėje pateikiamas šiame tyrime nustatytas IES-R skalių vidinis suderinamumas. IES-R

sudarančios subskalės:

● Vengimas – subskalė vertina asmens jausmų ir minčių vengimą apie traumuojančią situaciją/

įvykį. Teiginių pavyzdžiai: „Jaučiuosi, lyg to nebūtų įvykę, ar tai nebuvo tikra“, „Žinau, kad tai

mane vis dar labai jaudina, bet nevaldau savo jausmų“ ir pan.

29

● Invazija – subskalė vertina, kaip stipriai traumuojanti situacija / įvykis paveikė asmenį, jo

mintis, jausmus, elgesį. Teiginių pavyzdžiai: „Sunku išmiegoti neprabudus“, „Pastebiu, kad

elgiuosi ar jaučiuosi taip, lyg tai vyktų vėl“ ir pan.

● Padidintas dirglumas – subskalė vertina asmens patiriamus neigiamus jausmus ir emocijas,

susijusius su traumuojančia situacija/ įvykiu, taip pat patiriamas fiziologines reakcijas dėl

emocinių išgyvenimų. Teiginių pavyzdžiai: „Prisiminus tai, kyla fiziologinės reakcijos:

prakaituoju, būna sunku kvėpuoti, pykina ar smarkiai plaka širdis“, „4. Jaučiuosi susierzinęs

(-usi) ir piktas (-a)“ ir pan.

4 lentelė. IES-R klausimyno skalių vidinis suderinamumas

Skalės Teiginių skaičius Cronbach alpha Vidinis

suderinamumas

Vengimas 8 0,756 Geras

Invazija 8 0,881 Geras

Padidintas dirglumas 6 0,817 Geras

Bendras 22 0,915 Puikus

2.3. Duomenų analizės metodai

Atlikta kiekybinė duomenų analizė, naudojantis SPSS – angl. Statistical Package for Social

Science – statistinio paketo 25.0 versija.

Prieš atliekant skaičiavimus patikrinta, ar skalės tenkina normalumo sąlygą (Kolmagorov-

Smirnov bei Shapiro-Wilk kriterijais). Nors kai kurių tyrime naudojamų skalių skirstiniai reikšmingai

skiriasi nuo normaliojo (6 priedas), tačiau pagal Shapiro-Wilk kriterijų skirstiniai nėra stipriai nutolę

nuo normaliojo (Shapiro-Wilk kriterijaus reikšmė > 0,9). Pastebima, kad esminis parametras yra

turimos imties didumas (šiuo atveju n=309) ir didelė imtis gali parodyti statistiškai reikšmingą

nuokrypį nuo normaliojo skirstinio netgi tais atvejais, kai šis nuokrypis yra nedidelis ir neesminis

(Vaitkevičius, Saudargienė, 2010). Skalių imties asimetrijos (skewness) ir eksceso (kurtosis)

koeficientai yra tarp -1 ir 1, todėl skaičiavimams pasirinkti parametriniai kriterijai, kadangi šie

kintamieji yra galingesni (Čekanavičius, Murauskas, 2002).

Pasirinktas reikšmingumo lygmuo – 0,05 (Pasikliautinumo lygmuo 95 proc.). Darbe taip pat

išskirtos tendencijos, tendencija laikysime tuomet, kai p<0,1.

Skalių ir subskalių vidinis suderinamumas ir patikimumas apskaičiuotas Chronbach alpha

koeficientu.

30

Uždaviniams įgyvendinti naudota aprašomoji statistika (Minimali ir maksimali reikšmės,

vidurkis, standartinis nuokrypis), Stjudento t statistinis kriterijus nepriklausomoms imtims (lygintos

jaunesnio ir vyresnio amžiaus bei vyrų ir moterų grupės). Atlikta koreliacinė analizė, naudojant

Pearson koreliacijos koeficientą. Laikyta, kad labai silpna koreliacija yra kai r yra nuo 0,3 iki -0,3,

silpna – kai r yra nuo 0,3 iki 0,5 (nuo -0,3 iki -0,5), vidutinė – kai r yra nuo 0,5 iki 0,7 (nuo -0,5 iki -

0,7), stipri – kai r yra nuo 0,7 iki 0,9 (nuo -0,7 iki -0,9), labai stipri – kai r yra nuo 0,9 iki 1,0 (nuo -0,9

iki -1,0) (Čekanavičius, Murauskas, 2002). Taip pat atlikta binarinė logistinė regresija.

Tyrimo metodologijos apibendrinimas. Norint atskleisti iškeltą darbo problemą, buvo pagrista

kiekybinė tyrimo metodologija: pasirinktas tyrimo instrumentas anoniminis klausimynas, kurį sudarė

lietuviška psichologinės gerovės skalės suaugusiųjų versija (LPGS-S) (Kairys ir kt., 2013) ir įvykio

poveikio skalės lietuviškoji versija (IES-R) (Kazlauskas, 2006) bei demografiniai klausimai. Tiriamąją

imtį sudarė 309 onkologine liga sergantys asmenys nuo 25 metų iki 83 metų, tiek vyrai, tiek moterys,

įvairaus išsilavinimo, darbinio statuso, šeiminės padėties. Tyrimas skirtas atskleisti onkologine liga

sergančių asmenų psichologinės gerovės ir COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso

sąsajas, o duomenų analizei taikyta koreliacinė analizė ir binarinė logistinė regresija.

Siekiant atskleisti darbo temą ir atsakyti į iškeltus tikslus, toliau, kitame skyriuje, pristatomi

atlikto tyrimo rezultatai, atskleidžiantys darbe analizuojamą tema – COVID-19 pandemijos sukeliamo

potrauminio streso ir onkologinių ligonių psichologinės gerovės sąsajas.

31

3. REZULTATAI

3.1. Onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos

sukeliamas potrauminis stresas

Siekta nustatyti onkologine liga sergančių asmenų patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą

potrauminį stresą, 5 lentelėje pateikiama onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19

pandemijos sukeliamo potrauminio streso aprašomoji statistika.

5 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas

potrauminis stresas

COVID-19 pandemijos sukeliamas

potrauminis stresas N

Minimali

reikšmė

Maksimali

reikšmė Vidurkis St. nuokrypis

Vengimas 309 1 5 2,48 0,66

Invazija 309 1 5 2,42 0,81

Padidintas dirglumas 309 1 5 2,39 0,77

Bendras patiriamas potrauminis stresas 309 1 4 2,43 0,65

6 lentelėje pateikiamas COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso palyginimas tarp

onkologine liga sergančių vyrų ir moterų, taikant Stjudent t kriterijų palyginti potrauminio streso skalių

vidurkiai tarp vyrų ir moterų.

6 lentelė. Onkologine liga sergančių vyrų ir moterų patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas

potrauminis stresas

COVID-19 pandemijos

sukeliamas potrauminis stresas Lytis n Vidurkis

St.

nuokrypis t p

Vengimas Vyrai 143 2,64 0,60

3,82 <0,001 Moterys 166 2,35 0,69

Invazija Vyrai 143 2,38 0,64

-0,78 0,432 Moterys 166 2,45 0,92

Padidintas dirglumas Vyrai 143 2,33 0,56

-1,28 0,199 Moterys 166 2,44 0,91

Bendras patiriamas potrauminis

stresas

Vyrai 143 2,46 0,53 0,66 0,510

Moterys 166 2,41 0,73

32

Tyrimo rezultatai atskleidė (žr. 6 lentelę), kad onkologine liga sergantys vyrai yra labiau linkę

vengti minčių ir jausmų apie COVID-19 pandemiją, lyginant su onkologine liga sergančiomis

moterimis. Invazija ir padidintas dirglumas dėl COVID-19 pandemijos tarp onkologine liga sergančių

vyrų ir moterų reikšmingai nesiskiria. Be to, bendras patiriamas potrauminis stresas taip pat

reikšmingai nesiskiria.

7 lentelėje pateikiamas COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso palyginimas tarp

onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų, taikant Stjudent t kriterijų palyginti

potrauminio streso skalių vidurkiai tarp jaunesnių ir vyresnių asmenų.

7 lentelė. Onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos

sukeliamas potrauminis stresas

COVID-19 pandemijos

sukeliamas potrauminis stresas Amžius n Vidurkis

St.

nuokrypis t p

Vengimas Jaunesni 155 2,46 0,68

-0,54 0,586 Vyresni 154 2,50 0,65

Invazija Jaunesni 155 2,38 0,81

-0,69 0,490 Vyresni 154 2,45 0,80

Padidintas dirglumas Jaunesni 155 2,39 0,79

0,11 0,905 Vyresni 154 2,38 0,75

Bendras patiriamas potrauminis

stresas

Jaunesni 155 2,42 0,65 0,47 0,634

Vyresni 154 2,45 0,65

Kaip matyti 7 lentelėje, onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų patiriamas

COVID-19 pandemijos sukeliamas potrauminis stresas (taip pat ir jo dedamosios) statistiškai

reikšmingai nesiskiria.

Apibendrinant galima pastebėti, kad patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas potrauminis

stresas menkai priklauso nuo lyties ir amžiaus.

33

3.2. Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė COVID-19

pandemijos metu

Siekta nustatyti onkologine liga sergančių asmenų psichologinę gerovę, 8 lentelėje pateikiama

onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės COVID-19 pandemijos metu aprašomoji

statistika.

8 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė COVID-19 pandemijos metu

Psichologinė gerovė ir jos dedamosios n Minimali

reikšmė

Maksimali

reikšmė Vidurkis St. Nuokrypis

Optimizmas 309 10 45 31,90 7,03

Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu 309 7 35 21,61 7,15

Neigiamas emocingumas 309 8 40 26,27 7,25

Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais 309 16 45 38,28 5,57

Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais 309 6 30 21,61 5,63

Pasitenkinimas fizine sveikata 309 11 54 29,53 9,17

Pasitenkinimas darbu 309 7 35 25,19 5,55

Pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje 309 2 10 8,31 2,00

Psichologinė gerovė (bendra skalė) 309 10 36 25,34 4,56

9 lentelėje pateikiamas psichologinės gerovės rodiklio ir jo dedamųjų palyginimas tarp

onkologine liga sergančių vyrų ir moterų, taikant Stjudent t kriterijų palyginti psichologinės gerovės

skalių vidurkiai tarp vyrų ir moterų.

Kaip matyti 9 lentelėje, onkologine liga sergančių vyrų pasitenkinimas pragyvenimo lygiu,

pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai yra išreikšti

labiau nei onkologine liga sergančių moterų. Be to, onkologine liga sergančių vyrų neigiamas

emocingumas yra statistiškai reikšmingai išreikštas mažiau nei onkologine liga sergančių moterų. Taip

pat nustatyta, kad onkologine liga sergančių moterų optimizmas ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje

yra išreikšti labiau nei onkologine liga sergančių vyrų. Vis dėlto bendras psichologinės gerovės rodiklis

tarp onkologine liga sergančių vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria.

34

9 lentelė. Onkologine liga sergančių vyrų ir moterų psichologinė gerovė COVID-19 pandemijos metu

Psichologinė gerovė ir jos

dedamosios Lytis N Vidurkis

St.

nuokrypis t P

Optimizmas Vyrai 143 30,48 6,81

-3,35 0,001 Moterys 166 33,13 7,01

Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu Vyrai 143 23,24 6,94

3,81 <0,001 Moterys 166 20,20 7,04

Neigiamas emocingumas Vyrai 143 27,46 6,39

2,74 0,006 Moterys 166 25,25 7,80

Pasitenkinimas santykiais su

artimaisiais

Vyrai 143 39,50 5,04 3,67 <0,001

Moterys 166 37,23 5,80

Pasitenkinimas tarpasmeniniais

santykiais

Vyrai 143 21,36 4,92 -0,72 0,472

Moterys 166 21,82 6,18

Pasitenkinimas fizine sveikata Vyrai 143 29,20 8,94

-0,58 0,559 Moterys 166 29,81 9,39

Pasitenkinimas darbu Vyrai 143 26,05 5,69

2,54 0,011 Moterys 166 24,45 5,33

Pasitenkinimas gyvenimu

Lietuvoje

Vyrai 143 7,87 2,11 -3,63 <0,001

Moterys 166 8,69 1,81

Psichologinė gerovė (bendra skalė) Vyrai 143 25,65 4,72

1,10 0,271 Moterys 166 25,07 4,41

10 lentelėje pateikiamas psichologinės gerovės rodiklio ir jo dedamųjų palyginimas tarp

onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų, taikant Stjudent t kriterijų palyginti

psichologinės gerovės skalių vidurkiai tarp jaunesnių ir vyresnių onkologine liga sergančių asmenų.

35

10 lentelė. Onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų psichologinė gerovė COVID-19

pandemijos metu

Psichologinė gerovės ir jos

dedamosios Amžius n Vidurkis

St.

nuokrypis t p

Optimizmas Jaunesni 155 33,15 6,37

3,17 0,002 Vyresni 154 30,64 7,47

Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu Jaunesni 155 22,92 7,33

3,28 <0,001 Vyresni 154 20,29 6,72

Neigiamas emocingumas Jaunesni 155 26,81 7,38

1,31 0,189 Vyresni 154 25,73 7,11

Pasitenkinimas santykiais su

artimaisiais

Jaunesni 155 38,19 5,39 -0,28 0,773

Vyresni 154 38,38 5,76

Pasitenkinimas tarpasmeniniais

santykiais

Jaunesni 155 22,03 5,94 1,32 0,185

Vyresni 154 21,18 5,28

Pasitenkinimas fizine sveikata Jaunesni 155 31,45 9,30

3,75 <0,001 Vyresni 154 27,60 8,66

Pasitenkinimas darbu Jaunesni 155 26,37 5,14

3,84 <0,001 Vyresni 154 24,00 5,70


Lietuvoje

Jaunesni 155 8,21 1,98 -0,89 0,373

Vyresni 154 8,41 2,01

Psichologinė gerovė (bendra skalė) Jaunesni 155 26,14 4,45

3,15 0,002 Vyresni 154 24,53 4,54

Tyrimo rezultatai parodė, kad onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė

statistiškai reikšmingai yra išreikšta labiau, nei onkologine liga sergančių vyresnių asmenų. Taip pat

nustatyta, kad onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo

lygiu, pasitenkinimas fizine sveikata ir pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai yra išreikšti

labiau, nei onkologine liga sergančių vyresnių asmenų.

Apibendrinant galima pastebėti, kad onkologine liga sergančių vyrų ir moterų bei jaunesnių ir

vyresnių asmenų psichologinė gerovė skiriasi, todėl nuspręsta analizuojant onkologine liga sergančių

36

asmenų COVID-19 pandemijos metu patiriamo potrauminio streso sąsajas su jų psichologine gerove,

įvertinti ir asmenų lytį bei amžių.

3.3. Onkologine liga sergančių asmenų patiriamo COVID-19 pandemijos

sukeliamo potrauminio streso sąsajos su jų psichologine gerove

Šiame skyriuje siekta atskleisti, ar onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė ir

atskiros jo dedamosios siejasi su jų COVID-19 pandemijos metu sukeliamu potrauminiu stresu. 11

lentelėje pateikiamos onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su

patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu.

11 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su patiriamu

COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu

Psichologinė gerovė

Patiriamas potrauminis stresas

Vengimas

n=309

Invazija

n=309

Padidintas dirglumas

n=309

Bendras patiriamas

potrauminis stresas, n=309

Pearson koreliacijos koeficientas (p)

Optimizmas -0,236 * -0,413 * -0,452 * -0,421 *

Pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu -0,053 -0,309 * -0,353 * -0,273 *

Neigiamas emocingumas -0,244 * -0,500 * -0,598 * -0,510 *

Pasitenkinimas santykiais

su artimaisiais -0,043 -0,228 * -0,254 * -0,201 *

Pasitenkinimas

tarpasmeniniais

santykiais

-0,262 * -0,321 * -0,341 * -0,353 *

Pasitenkinimas fizine

sveikata -0,198 * -0,361 * -0,430 * -0,376 *

Pasitenkinimas darbu -0,102 -0,298 * -0,350 * -0,286 *


Lietuvoje -0,107 -0,119 ** -0,088 -0,122 **


(bendra skalė) -0,223 * -0,467 * -0,533 * -0,466 *

*p<0,001

**p<0,05

37

Tyrimo rezultatai parodė (žr. 11 lentelę), kad onkologine liga sergančių asmenų psichologinė

gerovė, optimizmas, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais,

pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu (šiuo atveju stebima tik tendencija, p<0,1) ir

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (tik tendencija, p<0,1) statistiškai reikšmingai koreliuoja su

onkologine liga sergančių asmenų vengimu. Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau

išreikšta onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas,

pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu (tik

tendencija) ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (tik tendencija) yra susiję su mažiau išreikštu

vengimu. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių asmenų neigiamas emocingumas yra

susijęs su mažiau išreikštu vengimu.

Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė, optimizmas, pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei

tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas

gyvenimu Lietuvoje statistiškai reikšmingai koreliuoja su onkologine liga sergančių asmenų patiriama

potrauminio streso invazija ir bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos.

Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine liga sergančių asmenų

psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas

santykiais su artimaisiais bei tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas

darbu ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra susiję su mažiau išreikštu bendru patiriamu

potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriama potrauminio streso invazija. Tuo tarpu

mažiau išreikštas onkologine liga sergančių asmenų neigiamas emocingumas yra susijęs su mažiau

išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriama potrauminio

streso invazija.

Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė, optimizmas, pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei

tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu statistiškai

reikšmingai koreliuoja su onkologine liga sergančių asmenų padidintu dirglumu. Neigiamas

koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine liga sergančių asmenų psichologinė

gerovė, labiau išreikštas optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas santykiais su

artimaisiais bei tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu yra

susiję su mažiau išreikštu padidintu dirglumu dėl COVID-19 pandemijos. Tuo tarpu mažiau išreikštas

38

onkologine liga sergančių asmenų neigiamas emocingumas yra susijęs su mažiau išreikštu padidintu

dirglumu dėl COVID-19 pandemijos.

12 lentelėje pateikiamos onkologine liga sergančių vyrų psichologinės gerovės koreliacinės

sąsajos su patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu.

12 lentelė. Onkologine liga sergančių vyrų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su patiriamu




Vengimas

n=143

Invazija

n=143


n=143

Bendras patiriamas



Optimizmas -0,108 -0,300 * -0,377 * -0,285 *

Pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu

0,008 -0,219 ** -0,232 ** -0,160

Neigiamas emocingumas -0,060 -0,318 * -0,426 * -0,288 *


su artimaisiais

0,025 -0,113 -0,153 -0,084

Pasitenkinimas

tarpasmeniniais

santykiais

-0,169 ** -0,289 * -0,256 ** -0,271 *


sveikata

-0,169 ** -0,253 ** -0,316 * -0,272 *

Pasitenkinimas darbu -0,026 -0,314 * -0,302 * -0,236 **


Lietuvoje

-0,043 -0,334 * -0,294 * -0,249 **


(bendra skalė)

-0,093 -0,327 * -0,373 * -0,290 *

*p<0,001

**p<0,05

Kaip matyti 12 lentelėje, onkologine liga sergančių vyrų psichologinė gerovė, optimizmas,

pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (šiuo atveju stebima tik tendencija, p<0,1), neigiamas

emocingumas, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata,

pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje statistiškai reikšmingai koreliuoja su

onkologine liga sergančių vyrų bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos.

Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine liga sergančių vyrų

psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (tik tendencija,

p<0,1), pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu

ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra susiję su mažiau išreikštu bendru patiriamu potrauminiu

39

stresu dėl COVID-19 pandemijos. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių vyrų

neigiamas emocingumas yra susijęs su mažiau išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl

COVID-19 pandemijos.

Onkologine liga sergančių vyrų psichologinė gerovė, optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo

lygiu, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine

sveikata, pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje statistiškai reikšmingai

koreliuoja su onkologine liga sergančių vyrų patiriama potrauminio streso invazija bei padidintu

dirglumu. Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine liga sergančių vyrų

psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas

tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas

gyvenimu Lietuvoje yra susiję su mažiau išreikšta patiriama potrauminio streso invazija bei padidintu

dirglumu. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių vyrų neigiamas emocingumas yra

susijęs su mažiau išreikšta patiriama potrauminio streso invazija bei dirglumu.

Onkologine liga sergančių vyrų pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir pasitenkinimas

fizine sveikata statistiškai reikšmingai koreliuoja su onkologine liga sergančių vyrų patiriamu

potrauminio streso vengimu. Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine

liga sergančių vyrų pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir pasitenkinimas fizine sveikata yra

susiję su mažiau išreikštu patiriamo potrauminio streso vengimu.

13 lentelėje pateikiamos onkologine liga sergančių moterų psichologinės gerovės koreliacinės

sąsajos su patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu. Kaip matyti 13 lentelėje,

onkologine liga sergančių moterų psichologinė gerovė, optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu,

neigiamas emocingumas, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei tarpasmeniniais santykiais,

pasitenkinimas fizine sveikata ir pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai koreliuoja su onkologine

liga sergančių moterų patiriamo potrauminio streso vengimu, invazija, padidintu dirglumu ir bendru

patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos. Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad

labiau išreikšta onkologine liga sergančių moterų psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas,

pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei tarpasmeniniais

santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata ir pasitenkinimas darbu yra susiję su mažiau išreikštu bendru

patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriamo potrauminio streso vengimu,

invazija bei dirglumu. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių moterų neigiamas

emocingumas yra susijęs su mažiau išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19

pandemijos ir patiriamo potrauminio streso vengimu, invazija bei dirglumu.

40

13 lentelė. Onkologine liga sergančių moterų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su patiriamu




Vengimas

n=166

Invazija

n=166


n=166

Bendras patiriamas



Optimizmas -0,275 * -0,513 * -0,543 * -0,511 *

Pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu

-0,186 ** -0,366 * -0,419 * -0,372 *



su artimaisiais

-0,166 ** -0,284 * -0,293 * -0,285 *

Pasitenkinimas

tarpasmeniniais

santykiais

-0,314 * -0,341 * -0,386 * -0,393 *


sveikata

-0,215 ** -0,432 * -0,508 * -0,442 *

Pasitenkinimas darbu -0,228 ** -0,294 * -0,387 * -0,342 *


Lietuvoje

-0,087 0,004 0,004 -0,026


(bendra skalė)

-0,364 * -0,571 * -0,650 * -0,604 *

*p<0,001

**p<0,05

14 lentelėje pateikiamos onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinės gerovės

koreliacinės sąsajos su patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu. Kaip matyti 14

lentelėje, onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė, optimizmas,

pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais

bei tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata ir pasitenkinimas darbu statistiškai

reikšmingai koreliuoja su onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų patiriamo potrauminio streso

invazija, padidintu dirglumu ir bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos.

41

14 lentelė. Onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su

patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu



Vengimas

n=155

Invazija

n=155


n=155

Bendras patiriamas



Optimizmas -0,160 ** -0,371 * -0,466 * -0,383 *

Pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu

-0,022 -0,300 * -0,396 * -0,275 *

Neigiamas emocingumas -0,146 -0,453 * -0,575 * -0,451 *


su artimaisiais

-0,017 -0,247 ** -0,291 * -0,215 **

Pasitenkinimas

tarpasmeniniais

santykiais

-0,267 ** -0,341 * -0,423 * -0,395 *


sveikata

-0,077 -0,371 * -0,483 * -0,357 *

Pasitenkinimas darbu -0,001 -0,236 ** -0,323 * -0,214 **


Lietuvoje

-0,032 -0,077 -0,087 -0,076


(bendra skalė)

-0,133 -0,451 * -0,576 * -0,445 *

*p<0,001

**p<0,05

Analizuojant tyrimo rezultatus matyti (žr. 14 lentelė), kad neigiamas koreliacijos koeficientas

rodo, jog labiau išreikšta onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė, labiau

išreikštas optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei

tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata ir pasitenkinimas darbu yra susiję su mažiau

išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriamo potrauminio

streso invazija bei dirglumu. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų


COVID-19 pandemijos ir patiriamo potrauminio streso invazija bei dirglumu. Labiau išreikšta

onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė (stebima tik tendencija, p<0,1), labiau

išreikštas optimizmas, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais yra susiję su mažiau išreikštu

patiriamo potrauminio streso vengimas. Taip pat stebima tendencija (p<0,1), kad onkologine liga

42

sergančių jaunesnių asmenų neigiamo emocingumo mažėjimas yra susijęs su patiriamo potrauminio

streso vengimo mažėjimu.

15 lentelėje pateikiamos onkologine liga sergančių vyresnių asmenų psichologinės gerovės

koreliacinės sąsajos su patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu.

15 lentelė. Onkologine liga sergančių vyresnių asmenų psichologinės gerovės koreliacinės sąsajos su

patiriamu COVID-19 pandemijos sukeliamu potrauminiu stresu



Vengimas

n=154

Invazija

n=154


n=154

Bendras patiriamas



Optimizmas -0,304 * -0,452 * -0,460 * -0,460 *

Pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu

-0,077 -0,316 * -0,319 * -0,272 *



su artimaisiais

-0,070 -0,211 ** -0,218 ** -0,190 **

Pasitenkinimas

tarpasmeniniais

santykiais

-0,252 ** -0,296 * -0,246 ** -0,304 *


sveikata

-0,330 * -0,349 * -0,395 * -0,403 *

Pasitenkinimas darbu -0,190 ** -0,355 * -0,397 * -0,355 *


Lietuvoje

-0,187 ** -0,166 ** -0,089 -0,171 **


(bendra skalė)

-0,312 * -0,484 * -0,509 * -0,493 *

*p<0,001

**p<0,05

Kaip matyti 15 lentelėje, onkologine liga sergančių vyresnių asmenų psichologinė gerovė,

optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, neigiamas emocingumas, pasitenkinimas santykiais su

artimaisiais bei tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu ir

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje statistiškai reikšmingai koreliuoja su onkologine liga sergančių

vyresnių asmenų patiriamo potrauminio streso invazija ir bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl

COVID-19 pandemijos. Neigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad labiau išreikšta onkologine liga

sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas, pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei tarpasmeniniais santykiais,

pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra susiję

43

su mažiau išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriamo

potrauminio streso invazija. Tuo tarpu mažiau išreikštas onkologine liga sergančių vyresnių asmenų


COVID-19 pandemijos ir patiriamo potrauminio streso invazija. Taip pat matyti, kad labiau išreikšta

onkologine liga sergančių vyresnių asmenų psichologinė gerovė, labiau išreikštas optimizmas,

pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata ir darbu yra susiję su mažiau

išreikštu patiriamo potrauminio streso vengimu. Onkologine liga sergančių vyresnių asmenų neigiamo

emocingumo mažėjimas sietinas su patiriamo potrauminio streso vengimo mažėjimu. Taip pat

nustatyta, kad onkologine liga sergančių vyresnių asmenų dirglumo, sukelto COVID-19 pandemijos

potrauminio streso didėjimas gali būti siejamas su jų optimizmo, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu,

pasitenkinimo santykiais su artimaisiais ir tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimo fizine sveikata ir

darbu mažėjimu, psichologinė gerovė mažėjimu ir neigiamo emocingumo augimu.

Toliau pateikiamos daugiamatės logistinės regresijos modeliai, siekiant prognozuoti onkologine

liga sergančių asmenų psichologinę gerovę pagal patiriamą potrauminį stresą dėl COVID-19

pandemijos. Taip pat įtraukti ir lyties bei amžiaus kintamieji. Logistinės binarinės regresijos

modeliuose priklausomais kintamaisiais laikyti psichologinės gerovės rodikliai (kai reikšmė 1 – mažiau

išreikštas psichologinės gerovės rodiklis ir 2 – labiau išreikštas psichologinės gerovės rodiklis).

Psichologinės gerovės rodikliai padalinti į dvi kiek įmanoma tolygias pagal tyrimo dalyvių skaičių

grupes (ties 50 procentiliu): mažesnė psichologinė gerovė (įverčiai nuo 10,0 iki 25,6) ir didesnė

psichologinė gerovė (įverčiai nuo 25,8 iki 36,0); mažesnis optimizmas (įverčiai nuo 10,0 iki 32,0) ir

didesnis optimizmas (įverčiai nuo 33,0 iki 45,0); mažesnis pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (įverčiai

nuo 7,0 iki 22,0) ir didesnis pasitenkinimas pragyvenimo lygiu (įverčiai nuo 23,0 iki 35,0); mažesnis

neigiamas emocingumas (įverčiai nuo 8,0 iki 27,0) ir didesnis neigiamas emocingumas (įverčiai nuo

28,0 iki 40,00); mažesnis pasitenkinimas santykiais su artimaisiais (įverčiai nuo 16,0 iki 39,0) ir

didesnis pasitenkinimas santykiais su artimaisiais (įverčiai nuo 40,0 iki 45,0); mažesnis pasitenkinimas

tarpasmeniniais santykiais (įverčiai nuo 6,0 iki 22,0) ir didesnis pasitenkinimas tarpasmeniniais

santykiais (įverčiai nuo 23,0 iki 30,0); mažesnis pasitenkinimas fizine sveikata (įverčiai nuo 11,0 iki

29,0) ir didesnis pasitenkinimas fizine sveikata (įverčiai nuo 30,0 iki 54,0); mažesnis pasitenkinimas

darbu (įverčiai nuo 7,0 iki 26,0) ir didesnis pasitenkinimas darbu (įverčiai nuo 27,0 iki 35,0); mažesnis

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje (įverčiai nuo 2,0 iki 8,0) ir didesnis pasitenkinimas gyvenimu

Lietuvoje (įverčiai nuo 9,0 iki 10,0).

Atlikta logistinė regresija, prognozuojant onkologine liga sergančių asmenų psichologinę

gerovę pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį ir amžių

44

(žr. 16 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,761, tai gauname patvirtinimą, kad

logistinės regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 162 asmenų, kurių psichologinė gerovė

buvo labiau išreikšta, 113 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių psichologinė gerovė yra išreikšta

labiau, bendras kategorijų atpažinimas buvo 72 proc. Modelio suderinamumas su duomenimis yra

geras: Cox and Snell's R2=0,264, Nagelkerke's R2=0,352.

16 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės prognozavimas pagal patiriamą COVID-19

pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei lytį ir amžių

Kintamieji Koeficientai St. Nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,679 0,29 5,404 1 0,020 0,507

Amžius -0,046 0,01 12,199 1 <0,001 0,955

Vengimas 0,190 0,28 0,464 1 0,496 1,209

Invazija 0,113 0,36 0,097 1 0,755 1,120

Padidintas dirglumas -1,865 0,38 23,607 1 <0,001 0,155

Konstanta 7,120 1,21 34,785 1 <0,001 1236,658

Kaip matyti 16 lentelėje, lyties, amžiaus ir padidinto dirglumo koeficientai yra statistiškai

reikšmingi. Matome, kad padidinto dirglumo koeficientas yra neigiamas, taigi dirglumo dėl COVID-19

pandemijos sukelto streso mažėjimas sietinas su onkologine liga sergančio asmens psichologinės

gerovės tikimybės augimu. Amžiaus ir lyties koeficientai taip pat yra neigiami, taigi onkologine liga

sergančio asmens psichologinės gerovės tikimybė auga, kai asmuo yra vyras ir asmens amžius yra

jaunesnis.

Toliau pateikiama regresinės analizės modeliai, prognozuojant atskirus psichologinės gerovės

rodiklius. Atlikta logistinė regresija, prognozuojant onkologine liga sergančių asmenų optimizmą pagal

patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį ir amžių (žr. 17 lentelę).

Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,822, tai gauname patvirtinimą, kad logistinės regresijos

modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 142 asmenų, kurių optimizmas buvau labiau išreikštas, 102

buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių optimizmas yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas

buvo 67,3 proc. Modelio suderinamumas su duomenimis yra geras: Cox and Snell's R2=0,177,

Nagelkerke's R2=0,237.

45

17 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų optimizmo prognozavimas pagal patiriamą COVID-19


Kintamieji Koeficientai St. Nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis 0,791 0,27 8,708 1 0,003 2,205

Amžius -,044 0,01 13,386 1 <0,001 0,957

Vengimas -,018 0,25 0,005 1 0,942 0,982

Invazija -0,092 0,31 0,087 1 0,768 0,912

Padidintas dirglumas -1,002 0,32 9,864 1 0,002 0,367

Konstanta 3,842 1,00 14,670 1 <0,001 46,611



pandemijos sukelto streso mažėjimas siejasi su onkologine liga sergančio asmens optimizmo tikimybės

augimu. Amžiaus koeficientas taip pat yra neigiamas, taigi onkologine liga sergančio asmens

optimizmo tikimybė auga, kai asmens amžius yra jaunesnis. Lyties koeficientas yra teigiamas. Taigi

onkologine liga sergančio asmens optimizmo tikimybė auga, kai asmuo yra moteris.

Atlikta logistinė regresija, prognozuojant onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimą

pragyvenimo lygiu pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį

ir amžių (žr. 18 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,182, tai gauname patvirtinimą,

kad logistinės regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 169 asmenų, kurių pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu buvau labiau išreikštas, 111 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių pasitenkinimas

pragyvenimo lygiu yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas buvo 66,0 proc. Modelio

suderinamumas su duomenimis yra geras: Cox and Snell's R2=0,162, Nagelkerke's R2=0,216.

18 lentelėje matyti, kad lyties, amžiaus ir padidinto dirglumo koeficientai yra statistiškai


pandemijos sukelto streso mažėjimas sietinas su onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo

pragyvenimo lygiu tikimybės augimu. Amžiaus ir lyties koeficientai taip pat yra neigiami, taigi

onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo pragyvenimo lygiu tikimybė auga, kai asmuo yra

vyras ir asmens amžius yra jaunesnis.

46

18 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo pragyvenimo lygiu prognozavimas pagal patiriamą

COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei lytį ir amžių

Kintamieji Koeficientai

St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,938 0,27 12,426 1 <0,001 0,391

Amžius -0,050 0,01 16,401 1 <0,001 0,951

Vengimas 0,057 0,24 0,055 1 0,814 1,059

Invazija -0,159 0,31 0,259 1 0,611 0,853


Konstanta 6,159 1,09 32,241 1 <0,001 472,987

Atlikta logistinė regresija, prognozuojant onkologine liga sergančių asmenų neigiamą

emocingumą pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį ir

amžių (žr. 19 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,116, tai gauname patvirtinimą, kad

logistinės regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 164 asmenų, kurių neigiamas

emocingumas buvau labiau išreikštas, 113 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių neigiamas

emocingumas yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas buvo 72,2 proc. Modelio

suderinamumas su duomenimis yra geras: Cox and Snell's R2=0,263, Nagelkerke's R2=0,351.

19 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų neigiamo emocingumo prognozavimas pagal patiriamą COVID-

19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei lytį ir amžių


St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,837 0,29 8,466 1 0,004 0,433

Amžius -0,029 0,01 5,460 1 0,019 0,971

Vengimas 0,076 0,27 0,078 1 0,781 1,079

Invazija 0,379 0,35 1,158 1 0,282 1,461

Padidintas dirglumas -2,137 0,39 30,465 1 <0,001 0,118

Konstanta 6,654 1,18 31,594 1 <0,001 775,985



pandemijos sukelto streso didėjimas sietinas su onkologine liga sergančio asmens neigiamo

emocingumo lygio tikimybės augimu. Amžiaus ir lyties koeficientai taip pat yra neigiami, taigi

47

onkologine liga sergančio asmens neigiamo emocingumo tikimybė mažėja, kai asmuo yra vyras ir

asmens amžius yra jaunesnis.


santykiais su artimaisiais pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei

asmenų lytį ir amžių (žr. 20 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,654, tai gauname

patvirtinimą, kad logistinės regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 176 asmenų, kurių

pasitenkinimas santykiais su artimaisiais buvau labiau išreikštas, 113 buvo ir patvirtintos prie asmenų,

kurių pasitenkinimas santykiais su artimaisiais yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas



20 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo santykiais su artimaisiais prognozavimas pagal

patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei lytį ir amžių


St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,854 0,25 11,471 1 0,001 0,426

Amžius 0,010 0,01 0,831 1 0,362 1,010

Vengimas 0,134 0,24 0,325 1 0,569 1,144

Invazija -0,265 0,31 0,748 1 0,387 0,767


Konstanta 2,193 0,93 5,548 1 0,018 8,962

Kaip matyti 20 lentelėje, lyties koeficientas yra statistiškai reikšmingas. Matome, kad lyties

koeficientas yra neigiamas, taigi onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo santykiais su

artimaisiais tikimybė auga, kai asmuo yra vyras.


tarpasmeniniais santykiais pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei

asmenų lytį ir amžių (žr. 21 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,645, tai gauname


pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais buvau labiau išreikštas, 89 buvo ir patvirtintos prie asmenų,

kurių pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas



48

21 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais prognozavimas pagal



St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis 0,343 0,25 1,830 1 0,176 1,409

Amžius -0,022 0,01 3,819 1 0,051 0,978

Vengimas -0,304 0,23 1,690 1 0,194 0,738

Invazija -0,106 0,30 0,123 1 0,726 0,900


Konstanta 3,116 0,96 10,609 1 0,001 22,556

Kaip matyti 21 lentelėje, amžiaus (šiuo atveju labiau tendencija, p<0,1) ir padidinto dirglumo

koeficientai yra statistiškai reikšmingi. Matome, kad padidinto dirglumo koeficientas yra neigiamas,

taigi dirglumo dėl COVID-19 pandemijos sukelto streso didėjimas sietinas su onkologine liga

sergančio asmens pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais lygio tikimybės augimu. Amžiaus

koeficientas taip pat yra neigiamas, taigi onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo

tarpasmeniniais santykiais tikimybė didėja, kai asmuo yra jaunesnis (tendencija).


fizine sveikata pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį ir

amžių (žr. 22 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,731, tai gauname patvirtinimą, kad

logistinės regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 154 asmenų, kurių pasitenkinimas fizine

sveikata buvau labiau išreikštas, 100 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių pasitenkinimas fizine

sveikata yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas buvo 65,0 proc. Modelio suderinamumas

su duomenimis yra geras: Cox and Snell's R2=0,117, Nagelkerke's R2=0,156.

22 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo fizine sveikata prognozavimas pagal patiriamą

COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei lytį ir amžių


St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,039 0,26 0,024 1 0,878 0,961

Amžius -0,041 0,01 12,555 1 <0,001 0,959

Vengimas -0,069 0,24 0,085 1 0,770 0,933

Invazija 0,139 0,30 0,211 1 0,646 1,150


Konstanta 4,377 0,99 19,450 1 <0,001 79,605

49

Kaip matyti 22 lentelėje, amžiaus ir padidinto dirglumo koeficientai yra statistiškai reikšmingi.

Matome, kad padidinto dirglumo koeficientas yra neigiamas, taigi dirglumo dėl COVID-19 pandemijos

sukelto streso didėjimas siejasi su onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo fizine sveikata

lygio tikimybės augimu. Amžiaus koeficientas taip pat yra neigiamas, taigi onkologine liga sergančio

asmens pasitenkinimo fizine sveikata tikimybė didėja, kai asmuo yra jaunesnis.


darbu pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų lytį ir amžių (žr.

23 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,484, tai gauname patvirtinimą, kad logistinės

regresijos modelis su duomenimis yra suderintas. Iš 149 asmenų, kurių pasitenkinimas darbu buvau

labiau išreikštas, 98 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių pasitenkinimas darbu yra išreikšta labiau,

bendras kategorijų atpažinimas buvo 68,0 proc. Modelio suderinamumas su duomenimis yra geras:

Cox and Snell's R2=0,139, Nagelkerke's R2=0,186.

23 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo darbu prognozavimas pagal patiriamą COVID-19



St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis -0,922 0,26 12,458 1 <0,001 0,398

Amžius -0,046 0,01 14,468 1 <0,001 0,955

Vengimas -0,056 0,24 0,057 1 0,812 0,945

Invazija 0,214 0,31 0,474 1 0,491 1,239


Konstanta 5,554 1,05 28,238 1 <0,001 258,173



pandemijos sukelto streso mažėjimas sietinas su onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo darbu

tikimybės augimu. Amžiaus ir lyties koeficientai taip pat yra neigiami, taigi onkologine liga sergančio

asmens pasitenkinimo darbu tikimybė auga, kai asmuo yra vyras ir asmens amžius yra jaunesnis.


gyvenimu Lietuvoje pagal patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį stresą bei asmenų

lytį ir amžių (žr. 24 lentelę). Kadangi Hosmerio-Lemešou statistikos p=0,202, tai gauname


50

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje buvau labiau išreikštas, 112 buvo ir patvirtintos prie asmenų, kurių

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra išreikšta labiau, bendras kategorijų atpažinimas buvo 62,5

proc. Modelio suderinamumas su duomenimis yra pakankamas: Cox and Snell's R2=0,072,


24 lentelė. Onkologine liga sergančių asmenų pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje prognozavimas pagal



St.

nuokrypis Wald

Laisvės

laipsniai p

Galimybių

santykis

Lytis 1,021 0,25 16,559 1 <0,001 2,776

Amžius 0,023 0,01 4,291 1 0,038 1,023

Vengimas 0,039 0,23 0,030 1 0,862 1,040

Invazija -0,388 0,30 1,655 1 0,198 0,679

Padidintas dirglumas 0,188 0,30 0,396 1 0,529 1,207

Konstanta -2,264 0,92 6,086 1 0,014 0,104

Kaip matyti 24 lentelėje, lyties ir amžiaus yra statistiškai reikšmingi. Amžiaus ir lyties

koeficientai yra teigiami, taigi onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje

tikimybė auga, kai asmuo yra moteris ir asmens amžius yra vyresnis.

Apibendrinant galima pastebėti, kad onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės

rodiklius (bendra psichologinė gerovė, optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas

tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu ir neigiamas

emocingumas) galima prognozuoti pagal padidintą dirglumą dėl COVID-19 pandemijos sukelto streso.

Mažiau išreikštas onkologine liga sergančių asmenų dirglumas dėl COVID-19 pandemijos

sukelto streso yra susijęs su labiau išreikšta psichologine gerove, optimizmu, pasitenkinimu

pragyvenimo lygiu, pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimu fizine sveikata,

pasitenkinimu darbu ir mažiau išreikštu neigiamu emocingumu.

Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, nepaisant to, kad egzistuoja

tam tikri skirtumai tarp tyrime dalyvavusių onkologine liga sergančių vyrų ir moterų psichologinės

gerovės patyrimo (pvz., pasitenkinimas santykiais su artimaisiais bei pasitenkinimas darbu statistiškai

reikšmingai yra išreikšti onkologine liga sergančių vyrų labiau nei onkologine liga sergančių moterų, o

atitinkamai neigiamas emocingumas – statistiškai reikšmingai išreikštas mažiau, onkologine liga

sergančių moterų optimizmas ir pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra išreikšti labiau nei onkologine

liga sergančių vyrų), visgi bendras psichologinės gerovės rodiklis tarp onkologine liga sergančių vyrų

51

ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taip pat išryškėjo, kad onkologine liga sergančių jaunesnių

asmenų optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas fizine sveikata ir

pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai yra išreikšti labiau, nei onkologine liga sergančių

vyresnių asmenų, tačiau jaunesnių ir vyresnių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas

potrauminis stresas (taip pat ir jo dedamosios) statistiškai reikšmingai nesiskiria. Iš esmės, labiau

išreikšta onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė yra susijusi su mažiau išreikštu bendru

patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriama potrauminio streso invazija, o

mažiau išreikštas onkologine liga sergančių asmenų neigiamas emocingumas yra susijęs su mažiau

išreikštu bendru patiriamu potrauminiu stresu dėl COVID-19 pandemijos ir patiriama potrauminio

streso invazija. Apskritai galima pastebėti, kad onkologine liga sergančių asmenų psichologinės

gerovės rodiklių – bendros psichologinės gerovės, optimizmo, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu,

pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimo fizine sveikata, pasitenkinimo darbu,

neigiamo emocingumą – prognozė siejasi su padidintu dirglumu dėl COVID-19 pandemijos sukelto

streso, o mažiau išreikštas onkologine liga sergančių asmenų dirglumas dėl COVID-19 pandemijos

sukelto streso siejasi su labiau išreikšta psichologine gerove (optimizmu, pasitenkinimu pragyvenimo

lygiu, pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimu fizine sveikata, pasitenkinimu darbu ir

mažiau išreikštu neigiamu emocingumu).

52

REZULTATŲ APTARIMAS

Teorinis tyrimo kontekstas. Tarp „darnaus vystymosi tikslų“ kriterijaus, kuris apima sveikatą

ir visapusišką gerovę, Lietuva gana prastai vertina savo subjektyvią gerovę (6,3 balų iš maksimalių 10

balų), taip pat žmonės prastai vertina sveikatos būklę ir ryškėja savo sveikatos įvertinimo skirtumas

tarp aukštesnes ir žemesnes pajamas uždirbančiųjų (Sachs ir kt., 2020).

Pasauliui susidūrus su COVID-19 virusu, praktiškai visose gyvenimo srityse atsirado

neapibrėžtumas, sujaukiantis žmonių gyvenimus bei sukeliantis papildomą įtampą ir stresą. Naujoji

situacija stipriai paveikė žmonių psichinę sveikatą bei pablogino jų psichologinę gerovę, neaplenkdama

ir vienų labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – onkologinių ligonių. Jau dabar yra tyrimų,

atskleidžiančių COVID-19 neigiamą įtaką onkologiniams ligoniams. Miaskowski ir kt. (2020) atlikto

tyrimo, kurio metu buvo apklausta 187 onkologine liga sergantys respondentai, duomenys atskleidė,

kad 31,6 proc. tyrime dalyvavusių pacientų galima išskirti į stresą patiriančių grupę, kurioje statistiškai

reikšmingai išryškėję depresijos (71,2 proc.), nerimo (78,0 proc.), miego sutrikimo (78,0 proc.), vakaro

nuovargio (55,9 proc.), pažinimo sutrikimų (91,5 proc.) ir skausmo (75,9 proc.) simptomai, Nors

situacija pasaulyje ir palietė visus visuomenės narius, tačiau svarbu suprasti, ar COVID-19 pandemijos

pasekmės galėjo išryškėti per tokius konstruktus, kaip psichologinė gerovė ir potrauminis stresas.

Todėl šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso

ir onkologinių ligonių psichologinės gerovės sąsajas. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai:

įvertinti onkologine liga sergančių asmenų patiriamą COVID-19 pandemijos sukeliamą potrauminį

stresą ir palyginti rezultatus lyties ir amžiaus grupėse; įvertinti veiksnius, atskleidžiančius onkologine

liga sergančių psichologinę gerovę COVID-19 pandemijos metu ir palyginti rezultatus lyties ir amžiaus

grupėse; nustatyti ryšius tarp COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologine liga

sergančių asmenų psichologinės gerovės rodiklių.

Onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos sukeliamas

potrauminis stresas. Šiame tyrime gauti rezultatai dėl COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio

streso onkologiniams ligoniams atskleidė, jog vyrų ir moterų bendras patiriamas potrauminis stresas

reikšmingai nesiskiria. Skirtumo tarp lyčių tiriant onkologinių ligonių potrauminį stresą nepastebėjo ir

kiti mokslininkai (Chan ir kt., 2018) ir, nors sisteminės metaanalizės metu buvo rasta, jog

onkologinėmis ligomis sergančios moterys potrauminį stresą patiria dažniau, tačiau tai nebuvo

statistiškai reikšminga (Shand ir kt., 2015). Verta paminėti, kad tiriant potrauminio streso subskales,

53

buvo atskleista, jog vyrai labiau vengia minčių ir jausmų susijusių su COVID-19 pandemija, lyginant

su moterimis (t=3,82, p<0,001). Galima daryti prielaidą, jog šį rezultatą galėtų paaiškinti bendras

moterų polinkis ekspresyviau reikšti savo jausmus lyginant su vyrais, ką patvirtina ir Fischer, LaFrance

(2015) atliktas tyrimas, įrodantis, kad moterys iš prigimties yra ekspresyvesnės nei vyrai.

Taip pat lyginant onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų patiriamą COVID-19

pandemijos potrauminį stresą ir jo sudedamąsias subskales, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria,

tad galima teigti jog šiame tyrime COVID-19 sukeliamas potrauminis stresas mažai priklauso nuo

asmens lyties ir amžiaus.

Šiame tyrime gauti onkologine liga sergančių asmenų patiriamas COVID-19 pandemijos

sukeliamas potrauminio streso skalių vidurkiai (maksimali reikšmė 5): vengimas – 2,48, invazija 2,42,

padidintas dirglumas 2,39, bendras patiriamas potrauminis stresas 2,43. Pagal lytį vyrų vengimas 2,64,

invazija 2,38, padidintas dirglumas 2,33, bendras patiriamas potrauminis stresas 2,46. Atitinkamai

moterų vengimas 2,35, invazija 2,45, padidintas dirglumas 2,44 ir bendras patiriamas potrauminis

stresas 2,41. Lyginant su panašiais tyrimais, kurie naudojo tą patį instrumentą, graikišką jo versiją

(IES-R-Gr), buvo vertinamas onkologinių ligonių potrauminis stresas įtraukiant ligos statusą, depresiją

ir nerimą. Vyrų vengimas 1,48, invazija 1,43, padidintas dirglumas 1,19. Moterų vengimas 1,6, invazija

1,78, padidintas dirglumas 1,43 (Mystakidou, Tsilika, Parpa, Galanos ir Vlahos, 2007). Autoriai teigia,

jog jaunesnės nei 60 metų, praščiau išsilavinusios bei netekėjusios moteriškos lyties atstovės patiria

daugiau padidinto dirglumo požymių, tuo tarpu jaunesni pacientai turi aukštesnius vengimo lygius,

moterys patiria invazijos simptomų.

Onkologine liga sergančių asmenų psichologinė gerovė COVID-19 pandemijos metu.

Analizuojant onkologine liga sergančių psichologinę gerovę COVID- 19 pandemijos metu vyrų ir

moterų grupėse paaiškėjo, kad bendras psichologinės gerovės rodiklis tarp onkologine liga sergančių

vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tačiau vyrų pasitenkinimas pragyvenimo lygiu,

santykiais su artimaisiais ir pasitenkinimas darbu yra aukštesnis, lyginant su moterimis. Nors

konkrečiai susijusių tyrimų pagal lytį rasti nepavyko, visgi Hinz (2017) tyrimas atskleidė, kad žmonės,

jaučiantys didesnį pasitenkinimą savo pragyvenimo lygiu, turi ir geresnius santykius su artimaisiais, tad

šiuo atveju faktas, kad vyrai geriau vertinama savo pragyvenimo lygį, o kartu ir santykius su

artimaisiais, galima sieti su Hinz ir kt. (2017) daroma išvada. Tuo tarpu neigiamas emocingumas –

išreikštas mažiau, ką pastebėjo ir Matthews (2003), teigdamas, kad moterys, sergančios onkologine

liga, patiria daugiau neigiamų išgyvenimų nei vyrai. Tačiau onkologinėmis ligomis sergančių moterų

pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje ir optimizmo įverčiai yra aukštesni, nei šiomis ligomis sergančių

54

vyrų, nors, pvz., Hinz ir kt. (2017) atliktas tyrimas apie apskritai pasitenkinimo gyvenimo skirtumus ir

optimizmą lyties pagrindu nenustatė jokių statistiškai reikšmingų skirtumų.

Svarbu ir tai, kad lyginant onkologine liga sergančių asmenų psichologinės gerovės COVID-19

pandemijos metu rezultatus pagal amžių dvejose grupėse (jaunesni 25-54 m. ir vyresni 55-85 m.)

paaiškėjo, jog onkologine liga sergančių jaunesnių asmenų psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai

išreikšta labiau, nei onkologine liga sergančių vyresnių asmenų. Tačiau šioje vietoje kiek paradoksalu,

nes anksčiau aptartas Lietuvoje atliktas Žmogaus studijų centro tyrimas atskleidė, kad, pvz., nerimo

lygis yra aukštesnis būtent jaunų, 18-29 metų, žmonių grupėje3. Tiriant psichologinės gerovės

subskales, rezultatai parodė, kad jaunesnių asmenų optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu,

fizine sveikata ir darbu yra išreikšti labiau, lyginant su vyresnių asmenų grupe. Galima teigti, jog šie

rezultatai iš esmės yra susiję ne tik su amžiumi, tačiau ir su ateinančia senatve bei su metais

prastėjančia žmonių sveikata.

COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologine liga sergančių asmenų

psichologinės gerovės rodiklių sąsajos. Tyrimo metu taip pat išryškėjo, kad potrauminio streso

sutrikimo simptomo – dirglumo dėl COVID-19 pandemijos sukelto streso – mažėjimas siejasi su

onkologine liga sergančio asmens psichologinės gerovės (optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo

lygiu, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas fizine sveikata, pasitenkinimas darbu)

tikimybės augimu ir neigiamo emocingumo tikimybės mažėjimu. Labai panašūs rezultatai nustatyti

Ruini ir Vescovelli (2013) atlikto tyrimo metu, kuomet buvo tiriama krūties vėžiu sergančių moterų

psichologinė gerovė. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp psichologinės

gerovės ir tokių neigiamų jausmų, kaip irzlumas, baimė ir pan. (Ruini ir Vescovelli, 2013). Tokią pat

išvadą patvirtina ir Joseph ir kt. (2012) atliktas tyrimas su onkologiniais ligoniais.

Taip pat nustatyta, kad onkologine liga sergančio asmens psichologinės gerovės, pasitenkinimo

pragyvenimo lygiu, pasitenkinimo darbu tikimybė auga, ką iš esmės patvirtino ir Kazlausko bei

Želvienės (2013) atliktas tyrimas, o neigiamo emocingumo mažėja, kai asmuo yra vyras ir asmens

amžius yra jaunesnis (25-54 metai).

Onkologine liga sergančio asmens optimizmo tikimybė auga, kai asmens amžius yra jaunesnis

(25-54 metai) (tai patvirtina ir Kazlauskas, Želvienė (2013)), ir kai asmuo yra moteris. Onkologine liga

sergančio asmens pasitenkinimo santykiais su artimaisiais tikimybė auga, kai asmuo yra vyras.

Onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo fizine sveikata tikimybė auga, kai asmuo yra

jaunesnis (25-54 metai), nes, kaip jau buvo minėta, Neves, Sanders ir Kokanović (2019), Beutel ir kt.

3 https://www.vz.lt/rinkodara/2020/04/06/uz-uzdaru-karantino-duru-verda-zmoniu-emociju-katilas

55

(2017) tyrimai atskleidžia, kad tarp vyresnių žmonių labiau pasireiškia tokie simptomai kaip chroniškas

skausmas, nerimas ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos neigiamam savo sveikatos vertinimui. Tačiau

dėl amžiaus šioje vietoje yra matomas paradoksas, nes būtent jaunesnį amžių Leano,Korman, Golberg

ir Ellis (2019) priskiria prie rizikos veiksnių vertinant potrauminio streso sutrikimo simptomus ir

psichologinė gerovę. Onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje tikimybė

auga, kai asmuo yra moteris ir asmens amžius yra vyresnis (55-83 metai).

Tyrimo trūkumai. Vieną iš atlikto tyrimo trūkumų galima išskirti duomenų rinkimą.

Duomenys buvo renkami tiesioginiu anketavimu ir „Facebook“ onkologinių ligonių grupėse. Remiantis

2021 metų sausio statistikos duomenimis, visų „Facebook“ vartotojų, tarp 45 – 65+ metų amžiaus

sudarė 21,8 proc. visų vartotojų (Statista, 2021a). Todėl galima manyti, jog vyresni asmenys rečiau

naudojasi socialiniais tinklais, todėl juos nuotoliniu būdu sunkiau pasiekti. Tiek privalumas, tiek

trūkumas galėjo būti tyrimo trukmė – duomenys buvo renkami kelis mėnesius. Esant karantino

sąlygoms, vyriausybės sprendimai, užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, o vėliau ir kylantys neaiškumai

dėl skiepo, galėjo daryti poveikį tyrimo dalyviams, kadangi viskas kito labai greitai ir, pavyzdžiui,

jeigu būtų apklausiamas tas pats asmuo lapkritį ir sausio mėnesiais, tikėtina, kad rezultatai galbūt

skirtųsi. Taip pat, kadangi potrauminio streso konstruktas yra labai sudėtingas ir kompleksinis, nors

tyrimu ir nebuvo sieta nustatyti potrauminio streso diagnozės, tačiau išreikšta simptomatika galėjo būti

susijusi su jau esančiu potrauminiu streso ar jo išreikštais simptomais. Galiausiai, kadangi tyrėjas

tyrimą atliko pats, tyrimo metu pastebėjo, jog psichologinių klausimynų pildymas vis dar yra stigma,

nepaisant to, kad buvo laikomasi visos psichologinių tyrimų etikos, žmonės išreiškia nepasitenkinimą,

jog yra vertinami, bijo būti identifikuojami, todėl galima kelti hipotezę jog, kai kurie žmonės siekdami

„apsisaugoti“, ne visai atvirai pildė klausimynus

Tyrimo privalumai. Vieną pagrindinių tyrimo privalumų galima skirti tai, jog tyrėjas tuo metu

atliko praktiką onkologijos ir hematologijos klinikoje ir pats galėjo dalinti klausimynus, pasiekti platų

onkologinių ligonių ratą (pvz., vyresnius asmenis). Kitas iš privalumų – elektroninis klausimynas, kuris

sudarė sąlygas atsakyti tiems, kurie dėl fizinės sveikatos negalėjo užpildyti jo tiesiogiai. Be to, pildant

internetiniu būdu, nėra tiesioginės interakcijos su tiriančiuoju, pildantysis jaučiasi saugesnis. Galima

teigti, jog internetinė apklausa geriau padėjo pasiekti kaimo vietovių asmenis, nors Lietuvos statistikos

nėra, tačiau remiantis Jungtinės Karalystės ir JAV patirtimis kaimo vietovių gyventojai yra linkę

naudotis „Facebook“ (Statista, 2021c). Statista (2021b, 2021c) duomenimis, 2018 metais 75 proc.

besinaudojančių „Facebook“ yra iš kaimo vietovių, atitinkamai JAV 2019 m. – 66 proc. 2019 metais.

Taip pat laikas, kada atliktas tyrimas, buvo palankus tyrimo dizainui, nes lapkričio-sausio mėnesiais

56

buvo didžiausi karantino suvaržymai, COVID-19 ligos protrūkiai. Todėl tuo metu geriausiai jautėsi

COVID-19 pandemijos poveikis.

57

Apžvelgus tyrimo rezultatus, galima teikti rekomendacijas:

1) Specialistams / praktikams, dirbantiems su onkologiniais pacientais COVID-19 pandemijos

metu:

a. Atkreipti dėmesį į galimus išryškėjusius COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso

bruožus dirbant su onkologine liga sergančiais asmenimis, siekiant užtikrinti šios visuomenės grupės

psichologinę gerovę, bei laiku užtikrinti reikiamos pagalbos suteikimą.

b. Atkreipti dėmesį į asmens savijautą bei pastebėjus jog asmuo yra dirglesnis, daugiau dėmesio

skirti dirglumo priežasties išsiaiškinimui, būti empatiškiems, atspindėti, bei suteikti palaikymą.

2) Mokslininkams ir tyrėjams:

a. norint atskleisti COVID-19 pandemijos poveikį, tikslinga atlikti longitudinį tyrimą ir stebėti,

kaip keičiasi tiriamųjų reakcijos per tam tikrą laiką;

b. atsižvelgiant į tai, kad psichologinės gerovės konstruktas yra labai priklausomas nuo kultūrinio

konteksto, todėl įdomu būtų palyginti kitų valstybių, kultūrų rezultatus;

c. kadangi pandemijos situacija yra labai retas reiškinys, psichologinius reiškinius yra labai sunku

stebėti bei vertinti, ypač populiacijose, kurios yra labiau pažeidžiamos, todėl procesus ar reiškinius

reiktų interpretuoti labai atsargiai, įvertinant, kad tai gali būti ne tiriamojo reiškinio, bet šalutinio

reiškinio efektas.

3) Sveikatos politikos formuotojams, sveikatos sistemos įstaigoms:

a. Užtikrinti reikiamos pagalbos onkologine liga sergantiems asmenims apimtis ir finansavimą

COVID-19 pandemijos metu, siekiant padėti spręsti pandemijos sukeliamo potrauminio streso

problemas.

58

IŠVADOS

1. Onkologine liga sergantys vyrai yra labiau linkę vengti minčių ir jausmų apie COVID-19

pandemiją, lyginant su onkologine liga sergančiomis moterimis. Invazija ir padidintas dirglumas,

bendras potrauminis stresas dėl COVID-19 pandemijos tarp onkologine liga sergančių vyrų ir

moterų nesiskiria. Onkologine liga sergančių jaunesnių ir vyresnių asmenų patiriamas COVID-19

pandemijos sukeliamas potrauminis stresas nesiskiria.

2. Onkologine liga sergančių vyrų pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas santykiais su

artimaisiais bei pasitenkinimas darbu yra išreikšti labiau, o neigiamas emocingumas yra išreikštas

mažiau, nei onkologine liga sergančių moterų. Onkologine liga sergančių moterų optimizmas ir

pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra išreikšti labiau nei onkologine liga sergančių vyrų. Vis

dėlto bendras psichologinės gerovės rodiklis tarp onkologine liga sergančių vyrų ir moterų

nesiskiria. Onkologine liga sergančių jaunesnių (25-54 metų) asmenų bendra psichologinė

gerovė, optimizmas, pasitenkinimas pragyvenimo lygiu, pasitenkinimas fizine sveikata ir

pasitenkinimas darbu yra išreikšti labiau, nei onkologine liga sergančių vyresnių asmenų (55-83

metų).

3. Nustatyti ryšiai tarp COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologine liga

sergančių asmenų psichologinės gerovės rodiklių: mažėjantis dirglumas dėl COVID-19

pandemijos sukelto streso siejasi su onkologine liga sergančio asmens psichologinės gerovės –

optimizmo, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu, pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais,

pasitenkinimo fizine sveikata, pasitenkinimo darbu – augimo bei neigiamo emocingumo

mažėjimo tikimybe; onkologine liga sergančio asmens psichologinės gerovės, pasitenkinimo

pragyvenimo lygiu, pasitenkinimo darbu augimo, o neigiamo emocingumo mažėjimo tikimybė

siejasi su asmens vyriška lytimi ir jaunesniu amžiumi (25-54 metai); onkologine liga sergančio

asmens optimizmo augimo tikimybė siejasi su asmens amžiumi (kai yra jaunesnis – 25-54 metai)

ir moteriška lytimi; onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo santykiais su artimaisiais

augimo tikimybė siejasi su asmens vyriška lytimi; onkologine liga sergančio asmens

pasitenkinimo fizine sveikata augimo tikimybė siejasi su jaunesniu asmens amžiumi (25-54

metai); onkologine liga sergančio asmens pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje augimo tikimybė

siejasi su moteriška lytimi ir vyresniu asmens amžiumi (55-83 metai).

59

a.

LITERATŪRA

1. Adomavičienė, L. (2020). Registruojamas rekordiškas mirčių perviršis: netekome 60 proc.

daugiau gyventojų, nei tikėtasi. Prieiga internete:

https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1300595/registruojamas-rekordiskas-mirciu-pervirsis-

netekome-60-proc-daugiau-gyventoju-nei-tiketasi.

2. American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental

Disorders. 5th ed. Washington, DC: American Psychiatric Association Press.

3. Apuke, O. D., & Omar, B. (2020). Fake news and COVID-19: modelling the predictors of fake

news sharing among social media users. Telematics and Informatics, 101475. DOI:

https://doi.org/10.1016/j.tele.2020.101475

4. Bagdonas A, Kairys A, Liniauskaitė A, Pakalniškienė V. (2013a). Lietuvos gyventojų

psichologinė gerovė ir jos veiksniai. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

5. Bagdonas, A., Urbanavičiūtė, I., Kairys, A., Liniauskaitė, A., & Girdzijauskienė, S. (2012).

Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė: struktūros paieškos studentų imtyje. Psichologija, 45,

22-41

6. Bakaitė, J. (2021). Skaudžios pandemijos pasekmės: Lietuvoje sutrumpėjo vidutinė gyvenimo

trukmė, nukentėjo ne tik senoliai. Prieiga internete:

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1352061/skaudzios-pandemijos-pasekmes-lietuvoje-

sutrumpejo-vidutine-gyvenimo-trukme-nukentejo-ne-tik-senoliai.

7. Baltijos tyrimai (2020). Covid-19 Ekspresas III: Krizės įtaka. Lietuvos gyventojų nuotaikos:

krizės įtaka įvairioms gyvenimo sritims. Prieiga internete: https://www.baltic-surveys.lt/Covid-

19-ekspresas-iii-krizes-itaka/.

8. Benjet, C., Bromet, E., Karam, E. G., Kessler, R. C., McLaughlin, K. A., Ruscio, A. M.,

Shahly, V., Stein, D. J., Petukhova, M., Hill, E., Alonso, J., Atwoli, L., Bunting, B., Bruffaerts,

R., Caldas-de-Almeida, J. M., de Girolamo, G., Florescu, S., Gureje, O., Huang, Y., Lepine, J.

P., Kawakami, N., Kovess-Masfety, V., Medina-Mora, M. E., Navarro-Mateu, F., Piazza, M.,

Posada-Villa, J., Scott, K. M., Shalev, A., Slade, T., Have, M., Torres, Y., Viana, M. C.,

Zarkov, Z., Koenen, K. C. (2016). The epidemiology of traumatic event exposure worldwide:

results from the World Mental Health Survey Consortium. Psychological medicine, 46(2), 327–

343. DOI: https://doi.org/10.1017/S0033291715001981 9. Beutel, M. E., Klein, E. M., Brähler, E., Reiner, I., Jünger, C., Michal, M., Wiltink, J., Wild, P.,

Münzel, T., Lackner, K. J., & Tibubos, A. N. (2017). Loneliness in the general population:

prevalence, determinants and relations to mental health. BMC psychiatry, 17(1), 97. DOI:

10.1186/s12888-017-1262-x

10. Bhutta, Z. A., Basnyat, B., Saha, S., & Laxminarayan, R. (2020). Covid-19 risks and response

in South Asia. BMJ, 368. DOI: https://doi.org/10.1136/bmj.m1190

11. Bobinaitė, S. (2017). Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas 65 m. ir

vyresniems Vilniaus miesto gyventojams. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas.

12. Boehm, J. K., & Kubzansky L. D. (2012). The hearts content: the association between positive

psychological well-being and cardiovascular health. Psychological bulletin, 138, 655-691. DOI:

https://doi.org/10.1037/a0027448

13. Boehm, J. K., Soo, J., Zevon, E. S., Chen, Y., Kim, E. S., & Kubzansky, L. D. (2018).

Longitudinal associations between psychological well-being and the consumption of fruits and

vegetables. Health Psychology, 37(10), 959–967. DOI: https://doi.org/10.1037/hea0000643.

https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1300595/registruojamas-rekordiskas-mirciu-pervirsis-netekome-60-proc-daugiau-gyventoju-nei-tiketasi

https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1300595/registruojamas-rekordiskas-mirciu-pervirsis-netekome-60-proc-daugiau-gyventoju-nei-tiketasi

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1352061/skaudzios-pandemijos-pasekmes-lietuvoje-sutrumpejo-vidutine-gyvenimo-trukme-nukentejo-ne-tik-senoliai

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1352061/skaudzios-pandemijos-pasekmes-lietuvoje-sutrumpejo-vidutine-gyvenimo-trukme-nukentejo-ne-tik-senoliai

https://www.baltic-surveys.lt/covid-19-ekspresas-iii-krizes-itaka/

https://www.baltic-surveys.lt/covid-19-ekspresas-iii-krizes-itaka/

60

14. Bulotaitė, L., Pociūtė, B., Bliumas, R., & Dovydaitienė, M. (2012). Socialinių mokslų studentų

psichologinės gerovės, patiriamo streso ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajos.

Visuomenės sveikata, 3(58), 85-92.

15. Burns, R. A., & Machin, M. A. (2009). Investigating the structural validity of Ryff’s

psychological well-being scales across two samples. Social indicators research, 93(2), 359-375.

16. Carfì, A., Bernabei, R., & Landi, F. (2020). Persistent symptoms in patients after acute COVID-

19. Jama, 324(6), 603-605. DOI :10.1001/jama.2020.12603.

17. Caruso, R., Belloni, S., Albanesi, B., Piredda, A. & Biagioli, V. (2020). Comment on

“pathways to psychological wellbeing for patients with bladder cancer and their partners-in-

care” and contextualization in the COVID-19 pandemic. European Journal of Oncology

Nursing, 48, 1-2. DOI: https://doi.org/10.1016/j.ejon.2020.101757.

18. Chan, C. M. H., Ng, C. G., Taib, N. A., Wee, L. H., Krupat, E., & Meyer, F. (2018). Course and

predictors of post-traumatic stress disorder in a cohort of psychologically distressed patients

with cancer: A 4-year follow-up study. Cancer, 124(2), 406-416. DOI:

https://doi.org/10.1002/cncr.30980.

19. Chetty, R., Stepner, M., Abraham, S., Lin, S., Scuderi, B., Turner, N., Bergeron, A., & Cutler,

D. (2016). The association between income and life expectancy in the United States, 2001-

2014. Jama, 315(16), 1750-1766. DOI:10.1001/jama.2016.4226.

20. Čekanavičius, V., Murauska, G. (2002). Statistika ir jos taikymai II. Vilius: TEV.

21. Degutis, M., & Urbonavicius, S. (2013). Determinants of subjective wellbeing in Lithuania.

Engineering Economics, 24(2), 111-118. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ee.24.2.2024.

22. El-Terk, N. (2020). Toilet paper, canned food: What explains coronavirus panic buying.

Aljazeera. Prieiga internete: https://www.aljazeera.com/news/2020/03/toilet-paper-canned-

food-explains-coronavirus-panic-buying-200313083341035.html.

23. Eriksonas, L. (2020). Lithuania social briefing: The pandemic opens up questions about the

wellbeing of Lithuania’s society. Prieiga internete: https://china-cee.eu/wp-

content/uploads/2021/01/2020s12_Lithuania.pdf.

24. Fischer, A., & LaFrance, M. (2015). What Drives the Smile and the Tear: Why Women Are

More Emotionally Expressive Than Men. Emotion Review, 7(1), 22–29. DOI:

https://doi.org/10.1177/1754073914544406.

25. Grassi, L., Spiegel, D., & Riba, M. (2017). Advancing psychosocial care in cancer patients.

F1000Research, 6, 2083. DOI: 10.12688/f1000research.11902.1.

26. Gunnell, D., Appleby, L., Arensman, E., Hawton, K., John, A., Kapur, N., Khan, M., O'Connor,

R. C., Pirkis, J., & COVID-19 Suicide Prevention Research Collaboration (2020). Suicide risk

and prevention during the COVID-19 pandemic. The lancet. Psychiatry, 7(6), 468–471. DOI:

https://doi.org/10.1016/S2215-0366(20)30171-1.

27. Hamblen, J. (2009). What is PTSD? Prieiga internete: https://www.mirecc.va.gov/cih-

visn2/Documents/Patient_Education_Handouts/Handout_What_is_PTSD.pdf.

28. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (2020). Lietuvos sveikatos statistika. Health

Statistics of Lithuania. 2019. Prieiga internete:

https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2019.pdf.

29. Hinz, A., Sander, C., Glaesmer, H., Brähler, E., Zenger, M., Hilbert, A., Kocalevent, R. D.

(2017). Optimism and pessimism in the general population: Psychometric properties of the Life

Orientation Test (LOT-R). International Journal of Clinical and Health Psychology, 17(2),

161-170. DOI: https://doi.org/10.1016/j.ijchp.2017.02.003.

30. Hiscott, J., Alexandridi, M., Muscolini, M., Tassone, E., Palermo, E., Soultsioti, M., & Zevini,

A. (2020). The global impact of the coronavirus pandemic. Cytokine & growth factor reviews,

53, 1-9. DOI: https://doi.org/10.1016/j.cytogfr.2020.05.010.

https://www.aljazeera.com/news/2020/03/toilet-paper-canned-food-explains-coronavirus-panic-buying-200313083341035.html

https://www.aljazeera.com/news/2020/03/toilet-paper-canned-food-explains-coronavirus-panic-buying-200313083341035.html

https://china-cee.eu/wp-content/uploads/2021/01/2020s12_Lithuania.pdf

https://china-cee.eu/wp-content/uploads/2021/01/2020s12_Lithuania.pdf

https://www.mirecc.va.gov/cih-visn2/Documents/Patient_Education_Handouts/Handout_What_is_PTSD.pdf

https://www.mirecc.va.gov/cih-visn2/Documents/Patient_Education_Handouts/Handout_What_is_PTSD.pdf

https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2019.pdf

61

31. Izokaitis, M., Liuima, V., Stonienė, L., & Vitkūnienė, O. (2015). Psichikos sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje

apžvalga. Visuomenės sveikata, 3(70), 18-28.

32. Joseph, S., Maltby, J., Wood, A. M., Stockton, H., Hunt, N., & Regel, S. (2012). The

Psychological Well-Being—Post-Traumatic Changes Questionnaire (PWB-PTCQ): Reliability

and validity. Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, 4(4), 420–428.

DOI: https://doi.org/10.1037/a0024740.

33. Kairys, A., Bagdonas, A., Liniauskaitė, A., & Pakalniškienė, V. (2013). LPGS: Lietuviškoji

psichologinės gerovės skalė. Naudojimo vadovas. Vilnius: Vilniaus universitetas.

34. Kairys, A., Liniauskaitė, A., Bagdonas, A. ir Palalniškienė, V. (2013). Lietuvos gyventojų

reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra. Psichologija, 48, 7- 19. DOI:

10.15388/Psichol.2013.1.2629

35. Kazlauskas, E., & Quero, S. (2020). Adjustment and coronavirus: How to prepare for COVID-

19 pandemic-related adjustment disorder worldwide? Psychological Trauma: Theory, Research,

Practice, and Policy, 12(S1), S22. DOI: https://doi.org/10.1037/tra0000706.

36. Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2016). Trauma research in the Baltic countries: From political

oppression to recovery. European Journal of Psychotraumatology, 7(1), 29295. DOI:

https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29295.

37. Kazlauskas, E., & Želvienė, P. (2013). Psichologinės gerovės sąsajos su patirtais stresoriais,

subjektyviai vertinama sveikata ir sociodemografiniais veiksniais. Visuomenės sveikata, 4(63),

96-103.

38. Killgore, W. D., Cloonan, S. A., Taylor, E. C., & Dailey, N. S. (2020). Loneliness: A signature

mental health concern in the era of COVID-19. Psychiatry research, 290, 113117. DOI:

https://doi.org/10.1016/j.psychres.2020.113117

39. Košir, U., Loades, M., Wild, J., Wiedemann, M., Krajnc, A., Roškar, S., Bowes, L. (2020). The

impact of COVID-19 on the cancer care of adolescents and young adults and their well-being:

Results from an online survey conducted in the early stages of the pandemic. Cancer, 126(19),

4414-4422. DOI: https://doi.org/10.1002/cncr.33098.

40. Kriaucioniene, V., Bagdonaviciene, L., Rodríguez-Pérez, C., & Petkeviciene, J. (2020).

Associations between changes in health behaviours and body weight during the COVID-19

quarantine in Lithuania: the Lithuanian COVIDiet Study. Nutrients, 12(10), 3119. DOI:

https://doi.org/10.3390/nu12103119.

41. Laborde, D., Martin, W., Swinnen, J., & Vos, R. (2020). COVID-19 risks to global food

security. Science, 369(6503), 500-502. DOI: 10.1126/science.abc4765.

42. Lai, A. G., Pasea, L., Banerjee, A., Denaxas, S., Katsoulis, M., Chang, W. H., Williams, B.,

Pillay, D., Noursadeghi, M., Linch, D., Hughes, D., Forster, M. D., Turnbull, C., Fitzpatrick, N.

K., Boyd, K., Foster, G. R., Cooper, M., Jones, M., Pritchard-Jones, K., Sullivan, R., Hall, G.,

Davie, C., Lawler, M., & Hemingway, H. (2020). Estimating excess mortality in people with

cancer and multimorbidity in the COVID-19 emergency. MedRxiv, 1-10. DOI:

https://doi.org/10.1101/2020.05.27.20083287

43. Leano, A., Korman, M. B., Goldberg, L., & Ellis, J. (2019). Are we missing PTSD in our

patients with cancer? Part I. Canadian OnCOlOgy nursing JOurnal, 29(2), 141.

44. Lietuvos mokslo taryba (2020). Sprendimams dėl COVID-19 padarinių skirti projektai. Prieiga

internete: https://www.lmt.lt/lt/doclib/ewhemsmktjvga244bf6ykgs9s65vd7k5.

45. Lietuvos policija (2020). Karantino metu policijos taikiklyje – pranešimai apie smurtą artimoje

aplinkoje. Prieiga internete: https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/karantino-metu-policijos-

taikiklyje-pranesimai-apie-smurta-artimoje-aplinkoje.

https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/karantino-metu-policijos-taikiklyje-pranesimai-apie-smurta-artimoje-aplinkoje

https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/karantino-metu-policijos-taikiklyje-pranesimai-apie-smurta-artimoje-aplinkoje

62

46. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2021). COVID-19 pasekmių

valdymas: socialiniai rodikliai. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-

statistika/Covid-19-pasekmiu-valdymas-socialiniai-rodikliai.

47. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (2017). Šalies gyventojų nuomonės

tyrimas dėl sveikatos apsaugos. Vilnius. Prieiga internete:

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Ataskaita%20-

%20SAM%20201707.pdf.

48. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (2020). Ilgalaikių neigiamų COVID-19

pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas. Prieiga internete:

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Covid-

19%20psichikos%20sveikatos%20planas.pdf.

49. Lietuvos respublikos vyriausybė (2020). Nutarimas Dėl karantino Lietuvos Respublikos

teritorijoje paskelbimo. TAR, 2020-03-14, Nr. 5466. Prieiga internete: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab/NjOhXynotM

50. Lietuvos traumų psichologijos asociacija (n. d.). Informacija apie COVID-19 virusą psichikos

sveikatos specialistams. Prieiga internete: https://traumupsichologija.lt/informacija-apie-Covid-

19-virusa-psichikos-sveikatos-specialistams/.

51. Manstead, A. S. (2018). The psychology of social class: How socioeconomic status impacts

thought, feelings, and behaviour. British Journal of Social Psychology, 57(2), 267-291. DOI:

https://doi.org/10.1111/bjso.12251.

52. Matthews B. A. (2003). Role and gender differences in cancer-related distress: a comparison of

survivor and caregiver self-reports. Oncology nursing forum, 30(3), 493–499. DOI:

10.1188/03.onf.493-499.

53. McLellan R., Galton M., Steward S., Page C. (2012). The impact of creative initiatives on

wellbeing: a literature review. Newcastle: CCE.

54. Miaskowski, C., Paul, S. M., Snowberg, K., Abbott, M., Borno, H., Chang, S., Chen, L. M.,

Cohen, B., Hammer, M. J., Kenfield, S. A., Kober, K. M., Levine, J. D., Pozzar, R., Rhoads, K.

F., Van Blarigan, E. L., Van Loon, K. (2020). Stress and Symptom Burden in Oncology

Patients During the COVID-19 Pandemic. Journal of Pain and Symptom Management, 60(5),

e25-e34. DOI: https://doi.org/10.1016/j.jpainsymman.2020.08.037.

55. Millar, C., Campbell, S., Fisher, P., Hutton, J., Morgan, A., & Cherry, M. G. (2020). Cancer

and COVID-19: Patients' and psychologists' reflections regarding psycho-oncology service

changes. Psycho-oncology, 29(9), 1402-1403. DOI: 10.1002/pon.5461.

56. Mystakidou, K., Parpa, E., Tsilika, E., Panagiotou, I., Roumeliotou, A., Galanos, A., &

Gouliamos, A. (2012). Traumatic experiences of patients with advanced cancer. Journal of Loss

and Trauma, 17(2), 125-136. DOI: https://doi.org/10.1080/15325024.2011.595296.

57. Mystakidou, K., Tsilika, E., Parpa, E., Galanos, A., & Vlahos, L. (2007). Psychometric

properties of the Impact of Event Scale in Greek cancer patients. Journal of Pain and Symptom

Management, 33(4), 454-461. DOI: https://doi.org/10.1016/j.jpainsymman.2006.09.023

58. Neves, B. B., Sanders, A., & Kokanović, R. (2019). “It's the worst bloody feeling in the world”:

Experiences of loneliness and social isolation among older people living in care homes. Journal

of aging studies, 49, 74-84. DOI: https://doi.org/10.1016/j.jaging.2019.100785.

59. OECD/European Union (2020). Health at a Glance: Europe 2020: State of Health in the EU

Cycle. OECD Publishing, Paris. Prieiga internete: https://doi.org/10.1787/82129230-en.

60. Phua, J., Faruq, M. O., Kulkarni, A. P., Redjeki, I. S., Detleuxay, K., Mendsaikhan, N., Sann,

K. K., Shrestha, B. R., Hashmi, M., Palo, J. E. M., Haniffa, R., Wang, C., Hashemian, S. M. R.,

Konkayev, A., Mat Nor, M. B., Patjanasoontorn, B., Nafees, K. M. K., Ling, L., Nishimura, M.,

Al Bahrani, M. J., Arabi, Y. M., Lim, C. M., Fang, W. F. (2020). Critical care bed capacity in

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/covid-19-pasekmiu-valdymas-socialiniai-rodikliai

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/covid-19-pasekmiu-valdymas-socialiniai-rodikliai

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Ataskaita%20-%20SAM%20201707.pdf

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Ataskaita%20-%20SAM%20201707.pdf

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Covid-19%20psichikos%20sveikatos%20planas.pdf

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Covid-19%20psichikos%20sveikatos%20planas.pdf

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab/NjOhXynotM

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab/NjOhXynotM

https://traumupsichologija.lt/informacija-apie-covid-19-virusa-psichikos-sveikatos-specialistams/

https://traumupsichologija.lt/informacija-apie-covid-19-virusa-psichikos-sveikatos-specialistams/

https://doi.org/10.1787/82129230-en

63

Asian countries and regions. Read Online: Critical Care Medicine| Society of Critical Care

Medicine, 48(5), 654-662. DOI: https://doi.org/10.1097/CCM.0000000000004222.

61. Pranjic, N., Bajraktarevic, A., & Ramic, E. (2016). Distress and PTSD in patients with cancer:

Cohort study case. Materia socio-medica, 28(1), 12.

62. Ryff, C. D. (2014). Psychological well-being revisited: Advances in the science and practice of

eudaimonia. Psychotherapy and psychosomatics, 83(1), 10-28. DOI:

https://doi.org/10.1159/000353263.

63. Ryff, C. D. (2018). Well-Being With Soul: Science in Pursuit of Human Potential. Perspectives

on Psychological Science, 13(2), 242–248. DOI: https://doi.org/10.1177/1745691617699836.

64. Ryff, C. D., & Singer, B. H. (2008). Know thyself and become what you are: A eudaimonic

approach to psychological well-being. Journal of happiness studies, 9(1), 13-39.

65. Ruini, C. & Vescovelli, F. (2013). The Role of Gratitude in Breast Cancer: Its Relationships

with Post-traumatic Growth, Psychological Well-Being and Distress. Journal of Happiness

Studies, 14(1), pages 263-274.

66. Sachs, J., Schmidt-Traub, G., Kroll, C., Lafortune, G., Fuller, G., Woelm, F. (2020). The

Sustainable Development Goals and COVID-19: Sustainable Development Report 2020.

Cambridge Umniversity Press.

67. Salari, N., Hosseinian-Far, A., Jalali, R., Vaisi-Raygani, A., Rasoulpoor, S., Mohammadi, M.,

Rasoulpoor, S., & Khaledi-Paveh, B. (2020). Prevalence of stress, anxiety, depression among

the general population during the COVID-19 pandemic: a systematic review and meta-analysis.

Globalization and health, 16(1), 1-11. DOI: https://doi.org/10.1186/s12992-020-00589-w.

68. Sanyaolu, A., Okorie, C., Marinkovic, A., Patidar, R., Younis, K., Desai, P., Hosein, Z., Padda,

I., Mangat, J., & Altaf, M. (2020). Comorbidity and its Impact on Patients with COVID-19. SN

comprehensive clinical medicine, 1–8. DOI:https://doi.org/10.1007/s42399-020-00363-4.

69. Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, L. (2015). Vidutinio ir pagyvenusio amžiaus gyventojų

psichologinė gerovė bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Daktaro disertacija. Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas.

70. Shand, L. K., Cowlishaw, S., Brooker, J. E., Burney, S., & Ricciardelli, L. A. (2015). Correlates

of post-traumatic stress symptoms and growth in cancer patients: A systematic review and

meta-analysis. Psycho-oncology, 24(6), 624-634. DOI: https://doi.org/10.1002/pon.3719.

71. Stankevičiūtė, E. (2019). Pacientų nuomonė apie psichikos sveikatos paslaugų teikimą

pirminėje sveikatos priežiūroje. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas.

72. Statista (2021a). Distribution of Facebook users worldwide as of January 2021, by age and

gender. Prieiga internete: https://www.statista.com/statistics/376128/facebook-global-user-age-

distribution/.

73. Statista (2021b). Percentage of adults in the United States who use social networks as of

February 2019, by urbanity. https://www.statista.com/statistics/471436/us-adults-who-use-

social-networks-urbanity/

74. Statista (2021c). Share of users of selected social networks in the United Kingdom (UK) in

January 2018, by geographic area. Prieiga internete:

https://www.statista.com/statistics/611892/penetration-of-social-networks-in-the-united-

kingdom-by-geographic-area/

75. Swainston, J., Chapman, B., Grunfeld, E. A., & Derakshan, N. (2020). COVID-19 lockdown

and its adverse impact on psychological health in breast cancer. Frontiers in psychology, 11,

2033. DOI: https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.02033.

76. Swartzman, S., Booth, J. N., Munro, A., & Sani, F. (2017). Posttraumatic stress disorder after

cancer diagnosis in adults: A meta-analysis. Depression and anxiety, 34(4), 327–339. DOI:

https://doi.org/10.1002/da.22542.

https://www.statista.com/statistics/376128/facebook-global-user-age-distribution/

https://www.statista.com/statistics/376128/facebook-global-user-age-distribution/

https://www.statista.com/statistics/611892/penetration-of-social-networks-in-the-united-kingdom-by-geographic-area/

https://www.statista.com/statistics/611892/penetration-of-social-networks-in-the-united-kingdom-by-geographic-area/

64

77. Šarakauskienė, Ž. (2012). Mokinių psichologinė gerovė: struktūra ir sociodemografiniai bei

asmenybės veiksniai. Daktaro disertacija .Vilniaus universitetas.

78. Usher, K., Durkin, J., & Bhullar, N. (2020). The COVID-19 pandemic and mental health

impacts. International Journal of Mental Health Nursing, 29(3), 315. DOI: 10.1111/inm.12726.

79. Wang, Y. H., Li, J. Q., Shi, J. F., Que, J. Y., Liu, J. J., Lappin, J. M., Leung, J., Ravindran, A.

V., Chen, W. Q., Qiao, Y. L., Shi, J., Lu, L., & Bao, Y. P. (2020). Depression and anxiety in

relation to cancer incidence and mortality: a systematic review and meta-analysis of cohort

studies. Molecular psychiatry, 25(7), 1487-1499. DOI: https://doi.org/10.1038/s41380-019-

0595-x.

80. Weaver, C. H. (2021). Cancer & COVID-19 – What You Need to Know During the „COVID“

Era. Prieiga internete: https://news.cancerconnect.com/treatment-care/cancer-Covid-19-what-

you-need-to-know-during-the-Covid-era-E-lSV5d9mk6w6hphSlU--g.

81. World Health Organisation (2010). What is a pandemic? Prieiga internete:

https://www.who.int/csr/disease/swineflu/frequently_asked_questions/pandemic/en/

82. World Health Organisation (2020). Prieiga internete:

https://twitter.com/WHO/status/1235445761195696131.

83. World Health Organisation (2020). Rolling updates on coronavirus disease (COVID-19).

Prieiga internete: https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/events-as-

they-happen.

84. Worldometers (2020). Coronavirus. Prieiga internete:

https://www.worldometers.info/coronavirus/.

85. Xiong, J., Lipsitz, O., Nasri, F., Lui, L., Gill, H., Phan, L., Chen-Li, D., Iacobucci, M., Ho, R.,

Majeed, A., & McIntyre, R. S. (2020). Impact of COVID-19 pandemic on mental health in the

general population: A systematic review. Journal of affective disorders, 277, 55–64. DOI:

https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.08.001.

86. Zhu, S., Wu, Y., Zhu, C. Y., Hong, W. C., Yu, Z. X., Chen, Z. K., Chen, Z. L., Jiang, D. G., &

Wang, Y. G. (2020). The immediate mental health impacts of the COVID-19 pandemic among

people with or without quarantine managements. Brain, behavior, and immunity, 87, 56–58.

DOI: 10.1016/j.bbi.2020.04.045.

87. Želvienė, P., Kazlauskas, E., & Naujokaitė, A. (2013). Psichologinės gerovės ir psichologinės

traumos sąsajos. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai, (2), 62-66.

https://news.cancerconnect.com/treatment-care/cancer-covid-19-what-you-need-to-know-during-the-covid-era-E-lSV5d9mk6w6hphSlU--g

https://news.cancerconnect.com/treatment-care/cancer-covid-19-what-you-need-to-know-during-the-covid-era-E-lSV5d9mk6w6hphSlU--g

https://www.who.int/csr/disease/swineflu/frequently_asked_questions/pandemic/en/

https://twitter.com/WHO/status/1235445761195696131

https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/events-as-they-happen

https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/events-as-they-happen

https://www.worldometers.info/coronavirus/

MEDICINOS AKADEMIJA Sveikatos psichologijos katedra ...

Documents

Transcript of MEDICINOS AKADEMIJA Sveikatos psichologijos katedra ...