MECHANINIO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMO...
Transcript of MECHANINIO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMO...
1 /38
MECHANINIO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMO DARBAI
Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemų įrengimas
2 /38
Parengė:
Darbo vadovas: dr. Lina Šeduikytė
Recenzavo:
G.Andriukaitienė
L.Gagytė
V. Stasiulis
P.Banaitis
V.Šukys
E.Natkevičius
A.Reklaitis
Teikė medžiagą:
UAM „AMALVA“
UAB „Pentacom“
3 /38
TURINYS
I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS ................................................................................... 4
II SKYRIUS. NUORODOS ............................................................................................................... 4
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS ..................................................................................... 5
IV SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI ........... 6
Darbuotojų mokymas ir instruktavimas ................................................................................................. 6
Asmeninės apsaugos priemonės ............................................................................................................ 7
Saugos reikalavimai naudojant kopėčias ............................................................................................... 7
Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones .................................................................................. 7
Saugos reikalavimai tvarkant atliekas .................................................................................................... 8
V SKYRIUS. KINTAMOJO ORO SRAUTO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMAS ..................... 8
Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemos .............................................................................................. 8
Vėdinimo įrenginio montavimas ......................................................................................................... 11
Ortakių tinklo įrengimas ...................................................................................................................... 15
Difuzoriai, jų rūšys ir montavimas....................................................................................................... 27
Sklendės, su elektrine pavara, montavimas ......................................................................................... 28
Triukšmo slopintuvo montavimas ....................................................................................................... 32
Elektrinės dalies montavimas .............................................................................................................. 32
VI SKYRIUS. KOKYBĖS KONTROLĖ ........................................................................................ 37
4 /38
I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši technologinis aprašas taikomas įrengiant pastatų mechaninio vėdinimo sistemas, taupančias
energiją.
2. Aprašas suderintas su STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas”, kitais
Lietuvoje ir Europos sąjungoje galiojančiais norminiais dokumentais ir gamintojų
rekomendacijomis.
II SKYRIUS. NUORODOS
3. Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų ir standartų:
3.1. statybos techninį reglamentą STR 2. 01.01 (01):2005 “Esminis statinio reikalavimas.
Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.
Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);
3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.
Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.
Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr. 1-34);
3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.
Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256);
3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.
Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 2008, Nr. 35-1255);
3.7. statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin.,
2004, Nr. 54-1851);
3.8. respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin.,1994, Nr. 24-
394);
3.9. higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami
dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (Žin.,
2004, Nr. 45-1490);
3.10. higienos normą HN 51:2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami
dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
3.11. higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo
patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485);
3.12. Lietuvos standartą LST EN 832+AC:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos
sąnaudų šildymui apskaičiavimas. Gyvenamieji pastatai“;
3.13. Lietuvos standartą LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji
reikalavimai“;
3.14. Lietuvos standartą LST EN 1366-1:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai
bandymai. 1 dalis. Kanalai“;
3.15. Lietuvos standartą LST EN 1366-2:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai
bandymai. 2 dalis. Priešgaisrinės sklendės“;
3.16. Lietuvos standartą LST 1678:2001 „Pastatų vėdinimas. Patalpos vidaus aplinkos
projektavimo reikalavimai“;
3.17. Lietuvos standartą LST EN ISO 7726:2002 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Fizinių
dydžių matavimo priemonės“;
3.18. Lietuvos standartą LST L ENV 12097:2001 „Pastatų vėdinimas. Ortakių tinklas. Ortakių
tinklo komponentams keliami reikalavimai, siekiant palengvinti tokių tinklų priežiūrą“;
5 /38
3.19. Lietuvos standartą LST EN 12599:2001/AC:2002 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti
sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo
metodai“;
3.20. Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2002 „Statybos gaminių ir statinio elementų
klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis. Klasifikacija pagal degumo bandymų duomenis“;
3.21. Lietuvos standartą LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo
sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti“;
3.22. Lietuvos standartą LST EN 26184-1:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 1 dalis.
Degiųjų dulkių sprogumo ore rodiklių nustatymas“ (ISO 6184-1:1985);
3.23. Lietuvos standartą LST EN 26184-2:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 2 dalis.
Degiųjų dujų sprogumo ore rodiklių nustatymas“ (ISO 6184-2:1985);
3.24. Lietuvos standartą LST EN 26184-3:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 3 dalis.
Degalų ir oro mišinių, išskyrus dulkių ir oro bei dujų ir oro mišinius, sprogumo rodiklių
nustatymas“ (ISO 6184-3:1985);
3.25. Lietuvos standartą LST EN 26184-4:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 4 dalis.
Sprogimo slopinimo sistemų veiksmingumo nustatymas“ (ISO 6184-4:1985);
3.26. „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“ (Žin., 1999, Nr. 112-3270);
3.27. „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles“ (Žin., 2005, Nr. 26-852);
3.28. „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles (Žin., 2005, Nr. 9-299).
3.29. www.statybostaisykles.lt naudojimosi taisyklės.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
4.1. energijos sąnaudos – išmatuotas panaudotos energijos kiekis;
4.2. jaučiamoji oro kokybė – subjektyvus oro kokybės pojūtis. Jaučiamoji oro kokybė vertinama
pagal tai, kiek nuošimčių žmonių gali būti nepatenkintų patalpos oro kokybe;
4.3. jaučiamoji temperatūra – tokia tolygios temperatūrinės aplinkos temperatūra, kai žmogaus
šilumos mainai spinduliavimu ir konvekcija yra tokie patys kaip realioje nevienodos
temperatūros aplinkoje;
4.4. kintamo oro srauto sistema – sistema, kurios debitas yra keičiamas pagal šilumos, aušinimo ar
švaraus oro poreikį; trumpinys - VAV (angl. Variable Air Volume);
4.5. kolektorius – vienodo skerspjūvio ortakio dalis, prie kurios jungiamos atšakos;
4.6. mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius;
4.7. normalios eksploatacijos sąlygos – sąlygos, atitinkančios technologinių procesų ir pastatų
eksploatavimo taisykles;
4.8. normali veikla – veikla, vykstanti normaliomis naudojimo sąlygomis, patalpose, kurioms
taikomas šis Reglamentas;
4.9. normalios lauko sąlygos – sąlygos projektinių lauko oro parametrų ribose;
4.10. nuolatinio žmonių buvimo vieta – patalpa, kur žmogus būna be pertraukos ilgiau kaip dvi
valandas;
4.11. oras:
4.11.1. lauko – įtekantis į sistemą arba tiesiogiai į patalpą neapdorotas pastato aplinkos oras;
4.11.2. tiekiamas – kokiu nors būdu apdorotas įtekantis į patalpą ar sistemą oras;
4.11.3. patalpos – oras patalpoje arba jos veiklos zonoje;
4.11.4. pertekantis – oras iš vienos patalpos į kitą patalpą pertekantis per angas arba tiekiamas
vėdinimo sistemomis;
6 /38
4.11.5. ištraukiamas –oras, paliekantis šalinamas iš patalpą;
4.11.6. šalinamas – išmetamas į atmosferą oras;
4.11.7. recirkuliuojantis – gražintas į oro apdorojimo įrangą ištrauktas oras;
4.12. oro kokybės kategorija:
4.12.1. šalinamo oro – išmetamo į atmosferą oro užterštumo apibūdinimas;
4.12.2. ištraukiamo oro – nevalyto ištraukiamo iš patalpos oro užterštumo apibūdinimas;
4.12.3. patalpos oro – patalpos oro švarumo apibūdinimas.
4.13. oro kondicionavimas – oro paruošimo procesas, kai patalpoje automatiškai
palaikomi iš anksto numatyti mikroklimato parametrai (oro temperatūra, santykinė drėgmė,
judrumas ir kt.);
4.14. oro užtvara – į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos
pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara – sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro
poveikiu. Pripildomojo tipo – sulaikanti aukštesniu tambūro oro slėgiu;
4.15. žemesnės temperatūros palaikymo režimas – patalpos mikroklimato režimas, kai
šilumos srautas valdomas taip, kad patalpose būtų palaikoma žemesnė nei norminė vidaus oro
temperatūra;
4.16. šaltasis laikotarpis – šaltesnysis metų laikotarpis, apribotas datomis, kai lauko oro
temperatūros metinės eigos kreivė, sudaryta pagal daugiamečių stebėjimų duomenis, pereina
per 10 oC vertę;
4.17. šildymas – teigiamos, aukštesnės už lauko, vidaus temperatūros palaikymas
patalpose arba jų atskirose dalyse;
4.18. šiltasis laikotarpis – šiltesnysis metų laikotarpis, apribotas datomis, kai lauko oro
temperatūros metinės eigos kreivė, sudaryta pagal daugiamečių stebėjimų duomenis, pereina
per 10 oC vertę;
4.19. švarus oras – oras, kuris užterštas mažiau nei leidžiama pagal visuomenės sveikatos
priežiūros dokumentų reikalavimus;
4.20. vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą;
4.21. veiklos zona – patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi
reikiami oro parametrai. Jei specialiai nėra numatyta kitaip – erdvė nuo 0,05 iki 1,8 m virš
grindų, kurios vertikalios ribos nuo vidinių ir lauko sienų nutolusios 0,5 m, o nuo lauko langų
ir durų bei nuo mikroklimato palaikymo įrangos – 1,0 m atstumu;
4.22. žemiausia ir aukščiausia leistinoji temperatūra – atitinkamai apatinė ir viršutinė
normuojamo temperatūrų intervalo riba.
IV SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI
5. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas:
5.1. Įmonės vadovas privalo nustatyti darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir
sveikatos srities tikrinimo tvarką įmonėje;
5.2. Vykdant darbus turi būti parengta technologinė kortelė su saugos sprendiniais.
5.3. Prieš pradedant dirbti, Įmonės vadovo nustatyta tvarka darbuotojas mokomas įmonėje ar
mokymo įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojams, vykdantiems pavojingus darbus,
kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386
patvirtintame pavojingų darbų sąraše, tarp jų:
5.3.1. atliekantiems krovinių kėlimo rankomis darbus;
5.3.2. atliekantiems darbus aukštyje;
7 /38
5.3.3. atliekantiems medienos, metalų, betono gaminių ir kitų medžiagų pjaustymo, šlifavimo
darbus, kai naudojama nemechanizuota pastūma;
5.3.4. atliekantiems krovinių kėlimo darbus mechaniniais, tame tarpe ir savaeigiais krautuvais;
5.3.5. atliekantiems pastolių statymo, ardymo, remonto, perstatymo darbus;
5.4. Elektros darbus turi atlikti kvalifikaciją turintis specialistas.
5.5. Darbuotojai, dirbantys statybvietėje ir (ar) naudojantys darbo įrenginius, priemones, medžiagas
pagal gamintojo pateiktas instrukcijas ir (ar) rekomendacijas instruktuojami kaip saugiai
atlikti darbus (pvz.: kaip saugiai dirbti su medienos, akmens, metalo pjovimo įrankiais,
grąžtais, kampiniais šlifuokliais, kada ir kaip naudoti asmenines apsaugos priemones);
5.6. Mokymo medžiaga, gamintojo pateiktos instrukcijos, rekomendacijos ir kita informacija turi
būti parengtos lietuvių arba kita darbuotojams suprantama kalba;
5.7. Vykdant darbus konkrečiame objekte ir susidarius aplinkybėms ar atsiradus nenumatytiems
pavojams darbuotojai prieš tokių darbų pradžią privalo būti instruktuojami papildomai kaip
tokius darbus vykdyti saugiai.
6. Asmeninės apsaugos priemonės
6.1. Konkrečios asmeninės apsaugos priemonės darbuotojams parenkamos įvertinus
profesinę riziką darbo vietose;
6.2. Visi statybvietėje esantys asmenys privalo dėvėti apsauginius šalmus;
6.3. Dirbant su elektriniais įrankiais būtina naudoti asmenines apsaugos priemones pagal
gamintojų naudojimo instrukcijose nurodytą paskirtį (pvz., apsaugai nuo dulkių būtina
naudoti respiratorius, akių apsaugai naudoti apsauginius akinius arba skydelį).
7. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias
7.1. Darbai gali būti vykdomi nuo kopėčių tik tada, kai dėl darbų apimties, ar statybvietės ypatumų
netikslinga naudoti kitų, saugesnių įrenginių (pvz.: surenkamų paaukštinimo priemonių ir t.t.);
7.2. Ypatingosios nuostatos dėl kopėčių naudojimo
7.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Nešiojamosios
kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai
būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamosios kopėčios, išskyrus virvines kopėčias, turi būti
saugiai pritvirtintos taip, kad nejudėtų ir nesisuptų.
7.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių
ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą
eliminuojančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos,
kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti. Naudojant daugiadales (sekcijines)
sudedamąsias arba ištraukiamąsias kopėčias, atskiros jų dalys turi būti tvirtai sujungtos viena
su kita ir fiksuotos. Mobilios (perstumiamos) kopėčios turi būti pastatytos stabiliai ir lipant jos
neturi judėti.
7.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir
laikytis. Kai lipant kopėčiomis rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi
trukdyti saugiai lipti ir laikytis.
8. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones
8.1. Darbuotojams išduodamos darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos;
8.2. Darbo priemonės turi būti prižiūrimos, tikrinamos ir taisomos gamintojo instrukcijoje
nustatyta tvarka;
8 /38
8.3. Naudoti kilnojamus elektrinius įrankius ir prietaisus tik su nepažeista kabelio, rankenų
izoliacija, tvarkingais kištukais ir tvarkingais įjungimo ir išjungimo mechanizmais;
8.4. Kvalifikuotas specialistas pagal įžeminimo schemą turi įrengti įžeminimą, kuris apsaugotų
nuo elektros išlydžio, kai yra naudojami elektriniai įrankiai;
8.5. Neleisti, kad ant elektrinių įrankių ir prietaisų paviršiaus patektų vandens ar jie sudrėktų.
9. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas
9.1. Atliekas leisti iš didesnio nei 3 m aukščio, galima tik uždarais latakais, vamzdžiais, dėžėse
– konteineriuose;
9.2. Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m
aukščio. Vieta, į kurią metamos statybinės atliekos, turi būti aptverta;
9.3. Turi būti naudojamas atskiras konteineris, skirtas statybinių medžiagų atliekoms.
V SKYRIUS. KINTAMOJO ORO SRAUTO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMAS
10. Vėdinimo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad eksploatuojant patalpas
normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose
vietose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro
kokybės parametrus. Sistemų našumas ir jų schemos turi užtikrinti tokių parametrų kaip oro,
patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros; oro santykinės drėgmės; oro greičio ir teršalų
koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams. Sistemų sukeliamas triukšmas ir
virpesiai veiklos zonoje ir pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.
11. Vėdinimo sistemos montavimo darbai gali būti pradedami, kai atlikti šie darbai:
11.1. sumontuotos perdangos plokštės, pastatytos sienos ir pertvaros, prie kurių bus tvirtinama
įranga;
11.2. įrengtos nišos, lizdai, grioveliai sienose, pertvarose ir perdangose reikalingos ortakių,
vamzdynų ir kitų sistemos elementų montavimui;
11.3. projekte nurodytose įrenginių montavimo vietose įrengta patalpų hidroizoliacija;
11.4. įrengtos grindys įrenginių montavimo patalpose;
11.5. visų patalpų vidaus ir išorės sienose nužymėtos vėdinimo įrenginių tvirtinimo vietos;
11.6. nutinkuotos sienos ir nišos vietose, kur bus montuojami oro tiekimo įrenginiai ar tiesiami
vamzdžiai;
11.7. sumontuotos visos įdėtinės detalės, reikalingos ortakių ir vamzdynų tvirtinimui;
11.8. įrengtos stoginių ventiliatorių ir vamzdynų atramos;
12. Montuojant vėdinimo sistemas, turi būti užtikrinta: sujungimų sandarumas ir tvirtinimo detalių
tvirtumas; ortakių ašių tiesumas; armatūros kokybė; galimybė prieiti remonto metu;
numatytos vėdinimo įrenginių aptarnavimo zonos. VAV sistemos darbo ir energijos sąnaudų
mažinimo užtikrinimui būtinai turi būti suderinta matavimo, kontrolės ir valdymo automatika
13. Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemos
13.1. Kintamojo oro srauto (toliau „VAV“ – ang.: Variable Air Volume) sistema – šiuolaikinis
sprendimas energiniu ir higieniniu požiūriu, kadangi vėdinimo oro tiekiama tiek, kiek reikia.
Sistemos gali būti naudojamos vėdinti (kai šildymą atlieka šilumnešio šildymo sistemos),
šildyti ir vėdinti, kai vėsinama savarankiškai arba derinama su kitais perteklinės šilumos
šalinimo metodais.
13.2. VAV sistema užtikrina vėdinimą tik ten kur reikia ir kada reikia. Toks oro kiekių
palaikymo būdas sumažina vėdinimo sistemų eksploatavimo sąnaudas.
9 /38
13.3. Kintamo oro srauto (VAV) sistemos bendru atveju susideda iš:
13.3.1. vėdinimo įrenginio (su VAV valdymo režimu);
13.3.2. ortakių tinklo;
13.3.3. oro paskirstymo ir šalinimo įrenginių;
13.3.4. patalpų oro srauto reguliavimo sistemų.
13.4. VAV sistemose tiekiamo ir šalinamo oro srautai patalpose nuolat keičiasi. Sistema veikia
pagal poreikį (nuo 100% iki minimumo 10-30%).
13.5. VAV veikimo principas:
13.5.1. Visų vėdinamų patalpų oro sklendės yra atidarytos. Į patalpas yra tiekiamas
projektinis oro kiekis (1 a) pav.).
a)
b)
1 pav. VAV veikimo principas
13.5.2. Jei kai kurios patalpos nenaudojamos, sklendės į jas vedančiuose ortakiuose
uždaromos. Vėdinimo intensyvumas automatiškai pakoreguojamas iki sumažinto oro
kiekio poreikio (1 b) pav.).
13.6. Galimi VAV valdymo būdai (2 pav.):
13.6.1. Dviejų srautų VAV valdymas. Dviejų srautų VAV valdymo režime
reguliuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai pagal atskirus ortakiuose sumontuotus
slėgio jutiklius. Šis valdymo būdas aktualus, kai reikia reguliuoti tiekiamo ir šalinamo oro
srautus, nepriklausomai vienas nuo kito.
13.6.2. Vieno srauto VAV valdymas. Vieno srauto VAV valdymas vyksta pagal
slėgio jutiklį, esantį viename iš tiekiamo arba ištraukiamo oro ortakių. Kitas oro srautas
reguliuojamas sinchroniškai pagal pirmąjį. Valdantysis oro srautas vadinamas „Valdovu“
(angl. Master), o valdomasis „Pavaldiniu“ (angl. Slave).
a) Dviejų srautų VAV valdymas
b) Vieno srauto VAV valdymas
2 pav. VAV valdymo būdai
13.7. Naudojant VAV funkciją, vėdinimo sistemos reguliuojamus pokyčius atlieka kita,
nepriklausoma, valdymo sistema, kontroliuojanti vėdinimo poreikius skirtingose patalpose.
Sistema susideda iš sklendžių su elektrinėmis pavaromis, kurios yra valdomos rankiniu būdu
10 /38
(mygtuko paspaudimu) ar automatiniu būdu (pagal laikmatį, judesio jutiklius, oro kokybės,
CO2, drėgmės ir kt. jutiklius) (3 pav.). Integruota valdymo automatika užtikrina saugų
vėdinimo įrenginio darbą, kontroliuoja nustatytus vėdinimo sistemos parametrus, optimizuoja
įrenginio veikimo kaštus. Valdymo automatikos ir priedų pavyzdžiai pateikiami 4 pav.
a) Diskretinis rankinis valdymas. Oro sklendės su
el. pavaromis valdomos jungikliu.
b) Automatinis valdymas laikmačiu. Oro sklendės
su el. pavaromis valdomos savaitiniu laikmačiu.
c) Automatinis skaitmeninis valdymas. Oro
sklendės su el. pavaromis valdomos judesio
jutikliu.
d) Automatinis moduliuojamas (proporcingas)
valdymas. Oro sklendės su el. pavaromis
valdomos išoriniu valdikliu, sąveikaujančiu su
skirtingų tipų jutikliais: CO2, drėgmės, oro
kokybės ar kt.
3 pav. Sklendžių pavarų valdymo būdai
Valdymo automatika
Tinklo modulis skirtas įrenginiams prijungti prie
kompiuterinio tinklo
Oro sklendė su el. pavara
Slėgio jutiklis
Oro kokybės jutiklis
Drėgmės jutiklis
CO2 jutiklis
Slėgio jungiklis
11 /38
Judesio jutiklis
Hidrostato jutiklis
CO2 jungiklis
4 pav. VAV sistemos valdymo automatika ir priedai
13.8. VAV funkcijos veikimui vėdinimo įrenginio valdymui reikalingi slėgio jutikliai (4 pav.),
kuriuos reikia sumontuoti ant tiekiamojo ir ištraukiamo oro ortakių. Vėdinimo įrenginys,
mažindamas oro kiekį palaiko pastovų oro slėgį sistemoje. T.y. užsidarinėjant sklendėms
patalpose, sistemoje pakyla slėgis – todėl oro srautas sumažinamas, siekiant šį slėgį palaikyti
pastovų.
14. Vėdinimo įrenginio montavimas
14.1. Vėdinimo įrenginį reikia jungti į elektros lizdą su įžeminimu, atitinkantį elektrosaugos
reikalavimus. Prietaisas turi būti išjungtas, maitinimo kabelis ištrauktas iš lizdo, prieš
atliekant bet kokius darbus.
14.2. VAV sistemose gali būti naudojami įvairių tipų ir konstrukcijų vėdinimo įrenginiai turintys
VAV funkciją. Bendru atveju vėdinimo įrenginiai susideda iš rotacinių ar plokštelinių
šilumokaičių, tiekiamo ir šalinamo oro filtrų, elektrinių arba vandeninių oro šildytuvų,
ventiliatorių ir valdymo automatikos.
14.3. Vėdinimo įrenginių su rotaciniais ir plokšteliniais šilumokaičiais schemos pateikiamos 5
pav.
a) Horizontaliojo vėdinimo įrenginio su rotaciniu
šilumokaičiu principinė schema
Paaiškinimas:
1. Rotacinis šilumokaitis
2. Tiekiamo oro filtras
3. Šalinamo oro filtras
4.Tiekiamojo oro ventiliatorius
5. Šalinamojo oro ventiliatorius
b) Vertikaliojo vėdinimo įrenginio su rotaciniu
šilumokaičiu principinė schema
Paaiškinimas:
1. Rotacinis šilumokaitis
2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis)
3. Tiekiamo oro filtras
4. Šalinamo oro filtras
5. Tiekiamojo oro ventiliatorius
12 /38
6. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis)
7. Valdymo automatika
6. Šalinamojo oro ventiliatorius
c) Horizontaliojo vėdinimo įrenginio su
plokšteliniu šilumokaičiu principinė schema
Paaiškinimas:
1. Plokštelinis šilumokaitis
2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis)
3. Tiekiamo oro filtras
4. Šalinamo oro filtras
5. Tiekiamojo oro ventiliatorius
6. Šalinamojo oro ventiliatorius
8. Kondensato drenažas
10. Įvadinio laido pajungimo vieta
d) Vertikaliojo vėdinimo įrenginio su plokšteliniu
šilumokaičiu principinė schema
Paaiškinimas:
1. Plokštelinis šilumokaitis
2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis)
3. Tiekiamo oro filtras
4. Šalinamo oro filtras
5. Tiekiamojo oro ventiliatorius
6. Šalinamojo oro ventiliatorius
7. Kondensato drenažas
8. Įvadinio laido pajungimo vieta
5 pav. Vėdinimo įrenginių principinės schemos
14.4. Vėdinimo įrenginį reikia statyti atskiroje patalpoje ant lygaus ir kieto paviršiaus su
vibroizoliacine tarpine (6 a) pav.). Rekomenduojama, ortakius prie vėdinimo įrenginio jungti
per elastinę jungtį. Turi būti numatytas praėjimas prie įrenginio, reikalingas aptarnavimo ir
gedimo metu. Priešais įrenginio aptarnavimo skydą turi būti ne mažiau 600 mm. Vėdinimo
įrenginys gali būti montuojamas virš pakabinamų lubų arba ant sienos (žiūrėti 6 b) ir c) pav.).
Vibroizoliacinės tarpinės reikalingos kabinant įrenginį. Pakabinamose lubose turi būti
numatytas priėjimas prie prietaiso.
14.5. Įrenginio laikiklis gaminamas iš 2,5 mm cinkuoto lakštinio plieno pagal EN 10142.
13 /38
6 pav. Įrenginio pastatymo vietos parinkimas ir aptarnavimo erdvė
Paaiškinimas:
1. Vėdinimo įrenginys
2. Sujungimas su ortakiais
3. Triukšmo slopintuvas
4. Vibroizoliacinė tarpinė
5. Laikiklis (b ir c)
6. Pakabinamų lubų laikiklis (komplektuojamas kartu su įrenginiu)
14.6. Nedidelius įrenginius galima įrengti įvairiose pagalbinėse patalpose, kai kuriuos iš jų
galima sumontuoti po pakabinamomis lubomis.
14.7. Drenažo įrengimas
14.7.1. Vėdinimo įrenginyje su plokšteliniu šilumokaičiu, turi būti teisingai įrengtas
kondensato drenažas. Drenažo atvamzdis (sifonas) turi būti užpildomas vandeniu ir
prijungiamas.
14.7.2. Drenažo linijos turi būti izoliuotos tose vietose, kuriose gali lašėti
kondensatas. Nešildomose patalpose sumontavus įrenginį, kondensato vamzdis turi būti
izoliuotas ir šildomas šildomu kabeliu.
14.7.3. Kondensato sifonas turi būti su vožtuvu, neleidžiančiu pasiurbti oro iš
aplinkos.
14 /38
7 pav. Įrenginio montavo schema
a) Vertikalaus b) Horizontalaus
8 pav. Kondensato vamzdžio pajungimo būdai ir drenažo rinktuvė
14.8. Vėdinimo įrenginio dalių sujungimas (jei jie pagaminti iš atskirų dalių)
14.8.1. Vėdinimo įrenginiai dažniausiai yra gaminami iš atskirų dalių. Atskiros dalys
surenkamos montavimo vietoje. Tarpas tarp atskirų dalių sandarinamas sandarinimo
tarpine. Dalių sujungimo kampai tolygiai suveržiami varžtais. Tarpinė klijuojama prieš
sujungiant dalis. Sandarinimo tarpinė ir tvirtinimo detalės įdedamos į vėdinimo įrenginį.
Sujungimo schema pateikiama 9 pav.
15 /38
9 pav. Prietaiso dalių tvirtinimo detalės
14.9. Vandeninių šildytuvų pajungimas
14.9.1. Tik specialiai apmokytas darbuotojas gali įrenginį pajungti prie šildymo
sistemos. Jungiant šildytuvo atvamzdžius prie sistemos, juos reikia prilaikyti vamzdiniu
raktu, kaip parodyta 10 pav. Eksploatuojant vėdinimo įrenginį žemesnėje nei 0C
aplinkoje, kaip šilumnešį reikia naudoti vandens-glikolio mišinį arba naudoti atskirą
siurbliuką, kuris užtikrintų pastovų srautą per šilumokaitį, ir palaikyti ne mažesnę nei
25C iš šilumokaičio ištekančio šilumnešio temperatūrą.
10 pav. Šildymo atvamzdžio pajungimas
14.9.2. Jungiant vamzdžius reikia numatyti, kad būtų galima lengvai prieiti techninio
aptarnavimo metu. Šildytuvo vamzdžių montavimo metu šilumnešio tiekimas turi būti
atjungtas. Šildytuvas turi būti užpildytas šilumnešiu prieš paleidžiant vėdinimo įrenginį.
15. Ortakių tinklo įrengimas
15.1. Ortakių sistema oras teka į įrenginį ir iš jo. Siekiant mažų energijos sąnaudų, reikiamo
oro kiekio, žemo triukšmo lygio – parenkama ortakių sistema su mažais oro greičiais ir slėgio
nuostoliais.
16 /38
15.1.1. Jungiant ortakių sistemas būtina sumontuoti triukšmo slopintuvus. Tokiu
būdu ventiliatorių keliamas triukšmas nepateks į patalpas.
15.1.2. Tiesiame ortakyje būtina palikti vietos temperatūros jutikliui, kuris
montuojamas tiekiamojo oro ortakyje už šildytuvo. Turi būti užtikrintas priėjimas prie
jutiklio techninio aptarnavimo metu. Trigubas ortakio diametras – minimalus atstumas
nuo vėdinimo įrenginio iki jutiklio.
15.1.3. Sumontavus įrenginį reikia jį patikrinti, t.y. apžiūrėti įrenginio vidų, pašalinti
montavimo metu atsiradusias šiukšles, pažiūrėti ar nėra likusių įrankių.
15.2. Ortakiai turi būti montuojami iš pramoniniu būdu pagamintų detalių ir mazgų. Į statybos
objektą vėdinimo sistemos detalės turi būti pristatomos pilnai sukomplektuotos su fasoninėm
ir jungimo detalėmis, tarpikliais bei tvirtinimo detalėmis. Ortakiai montuojami pagal projekto
nurodymus.
15.3. Ortakių viduje ir 50 mm atstumu nuo ortakio išorės draudžiama tiesti degiųjų medžiagų
transportavimo vamzdynus, kabelius ir elektros laidus. Šiomis komunikacijomis taip pat
draudžiama kirsti ortakius.
15.4. Ortakių tinklas turi būti įžemintas.
15.5. Reikalavimai minimaliems atstumams pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Reikalavimai minimaliems atstumams
Apvaliems ortakiams Stačiakampiams ortakiams
Atstumai nuo ortakio ašies iki
statybinių konstrukcijų
l = 0,5Dmax + 50, mm
čia: Dmax – išorinis ortakio
diametras (kartu su
izoliacija), mm
l = 0,5bmax + x, mm
čia: bmax – maksimalus ortakio plotis, mm; х
– atstumas nuo ortakio iki sienos, mm.
(kai ortakio plotis 100-400 mm, х = 100
mm; kai 400-800 mm, х = 200 mm; kai 800-
1500 mm, х = 100 mm)
Minimalūs atstumai nuo
ortakio ašies iki elektros tinklų
l = 0,5Dmax + 300, mm l = 0,5bmax + 300, mm
Minimalūs atstumai nuo
ortakio ašies iki šilumos tinklų
l = 0,5Dmax + 250, mm l = 0,5bmax + x, mm
Montuojant keletą ortakių
lygiagrečiai minimalūs
atstumai tarp ortakių ašių
l = 0,5(Dmax + D'max ) +
250, mm
čia: Dmax ir D'max – ortakių
diametrai, mm
l = 0,5 (bmax + b'max ) + x, mm
čia: b'max ir bmax – ortakių pločiai, mm
Minimalūs atstumai nuo
ortakio ašies iki lubų
l = 0,5Dmax + 100, mm l = 0,5bmax + x, mm
15.6. Atšakos jungiamos išpjovus tikslios formos angą magistraliniame ortakyje, taip kad išpjautos
angos skerspjūvis būtų ne mažesnis už atsišakojančio ortakio skerspjūvį.
15.7. Kuomet naudojami kūginiai perėjimai (ortakio skerspjūviui sumažinimui ar padidinimui)
maksimalus vienos kūgio kraštinės plėtimosi kampas neturi būti statesnis nei 1:7 arba 16
laipsnių.
15.8. Angos, ortakių valymui, turi būti įrengiamos ne mažesniu kaip 6m atstumu tiesiuose
ortakiuose. Jos įrengiamos ir prie kiekvieno posūkio. Apžiūros liukai įrengiami prie
17 /38
reguliavimo, uždarymo vožtuvų, ugnies vožtuvų. triukšmo slopintuvų (iš vienos pusės),
ventiliatorių (iš abiejų pusių). Apžiūros liukų dydis turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta 2 ir 3
lentelėse.
2 lentelė. Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai apvaliuose ortakiuose
Apvalūs ortakiai
Ortakio skersmuo d, mm Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai
A B
200≤d≤315 300 100
315<d≤500 400 200
>500 500 400
Jei reikalinga žmogui patekti 600 500
3 lentelė. Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai stačiakampiuose ortakiuose
Stačiakampiai ortakiai
Ortakio kraštinė a (mm) Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai
A B
≤200 300 100
200<a≤500 400 200
>500 500 400
Jei reikalinga žmogui patekti 600 500
18 /38
15.9. Siekiant identifikuoti ortakius, turi būti tvirtinamos spalvotos 300 mm ilgio juostelės prie
kiekvieno ortakio, kiekvienoje zonoje. Intervalas - ne didesnis nei 15 m. Juostelės taip pat
tvirtinamos prie kiekvieno sujungimo, vožtuvo, visose prieigose į inspektavimo ir į priežiūros
šachtas, atraminių sienų ir t.t. Trikampio formos plokštelės tvirtinamos prie ortakių, pažymint
oro srovės kryptį. Naudotinas lygiakraštis trikampis, minimalus kraštinės ilgis – 150 mm.
15.10. Ortakiai turi būti standūs ir gerai pritvirtinti, jie turi būti sandarūs ir nejudrūs bet kokiomis
sistemos darbo sąlygomis.
15.11. Apvalių ortakių sujungimas
15.11.1. Mova yra naudojama apvalių ortakių sujungimui. Vidinis ortakio diametras
D turi atitikti išorinį D1 įmovos diametrą. Tai užtikrins sistemos sandarumą (11 pav.).
11 pav. Apvalių ortakių sujungimas naudojant movą
15.11.2. Sujungimo etapai (12 pav.): atrenkamos reikalingos detalės ir patikrinamos
(a) ant vidinės movos krašto plonai užtepama 2-3mm. pločio hermetiko juostelė (b);
ortakis sujungiamas su mova, sujungimo metu hermetikas vienodai pasiskirsto paviršiuje
(c). Sujungimo vieta fiksuojama savisriegiais varžtais metalas-metalas, arba sąvaržomis,
taip pat sujungimo vieta apvyniojama aliuminio lipnia juosta ar drėgmei atsparia armuota
lipnia juosta 3 kartus (d). Fasoninių detalių sujungimui naudojamos išorinės movos
(e).
19 /38
12 pav. Apvalių ortakių sujungimas naudojant movas
15.11.3. Ortakių montavimo metu naudojamos medžiagos: aliuminio lipni juosta (13
pav. a), armuota lipni juosta (13 pav. b), ir savisriegiai varžtai(13 pav. c).
a) b) c)
13 pav. Ortakių montavimo medžiagos
15.11.1. Naudojant movas ir fasonines dalis su guminėmis tarpinėmis, hermetiko
tepti negalima, o sandarinimo juostas, jei sujungimas kokybiškas, nėra plyšių ar skylių,
naudoti nebūtina.
14 pav. Fasoninės dalys su gumine tarpine
15.12. Stačiakampių ortakių sujungimas
15.12.1. Į ortakio vidų neturi išsikišti stačiakampių ortakių tarpikliai, sandarinantys
flanšinius sujungimus. Vienoje flanšo pusėje turi būti visos ortakio flanšinio sujungimo
veržlės ( 15 pav.). Jeigu ortakis vertikalus, flanšiniame sujungime varžtas dedamas iš
viršaus, veržlė užsukama iš apačios.
20 /38
15 pav. Stačiakampių ortakių sujungimas
15.12.2. Stačiakampiai ortakiai, kurių kraštinės iki 500 mm pločio, sujungiami L
flanšais su sandarinimo intarpais ir L flanšo kampais (16 pav.) ir varžtais.
16 pav. L flanšai ir L flanšo kampai
15.12.3. L flanšai supjaustomi atitinkamais ilgiais pagal stačiakampio ortakio
skerspjūvio perimetro kraštines.
15.12.4. L flanšo kampai turi ribotuvą (17 pav. a), todėl L flanšo ilgis turi būti
trumpesnis nei ortakio skerspjūvio kraštine. L flanšai sujungiami su L flanšo kampais
taip, kad susidarytu rėmelis (17 pav. b, c, d), kuris yra tvirtinamas ant stačiakampio
ortakio profilio (17 pav. e).
a) b) c)
21 /38
d) e)
17 pav. L flanšo ir L flanšo kampo sujungimas į rėmelį ir tvirtinimas prie ortakio
15.12.5. Stačiakampiams ortakiams, kurių kraštinės 500 mm ir didesnio pločio,
naudojami tie patys L flanšai ir L flanšo kampai bei sąvarža su varžtu (18 pav.).
18 pav. Stačiakampių ortakių sujungimas sąvarža su varžtu
15.12.6. Ortakių tvirtinimo metu reikia naudoti galvanizuotus varžtus, veržles,
atramas, kad tarp šių elementų ir jungiamų metalinių dalių nebūtų galvaninės korozijos.
Visi negalvanizuoti minkštojo plieno įtaisai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Taip pat
reikia naudoti gumos (dielektriko) intarpus tvirtinimo/pakabinimo elementams, jeigu jie
yra skirtingų metalų.
15.13. Horizontalių ortakių tvirtinimas
15.13.1. Vėdinimo sistema ir horizontalusis ortakių tinklas gali būti kabinamas prie
lubų, sienų, kolonų, sijų ir t.t. Tvirtinimo sistema turi būti tokia, kad nebūtų perduodama
jokio įtempimo į ortakių sujungimo siūles.
15.13.2. Horizontalūs stačiakampiai ortakiai prie lubų tvirtinami (19 pav.) sriegto
strypo ir antivibracinio Z-formos (a) ar L-formos (b) laikiklių pagalba. Didesni ortakiai
(skerspjūvio kraštinės ilgis virš 400 mm.) gali būti tvirtinami sriegto strypo ir tvirtinimo
profilio U30x30x2 (c) pagalba. Tarp tvirtinimo profilio ir ortakio paviršiaus dedamas
guminis tarpiklis.
22 /38
15.13.3. Horizontalūs apvalūs ortakiai prie lubų gali būti tvirtinami sriegto strypo ir
apkabos su guminiu tarpikliu (d) ar montavimo juostos ir apkabos su guminiu tarpikliu
(e) pagalba.
a) b) c) d) e)
19 pav. Horizontalių stačiakampių ir apvalių ortakiu tvirtinimo prie lubų būdai
15.13.4. Nerekomenduojama horizontalius ortakius tvirtinti prie lubų tik perforuotos
montavimo juostos pagalba, be papildomų guminiu tarpiklių (20 pav.). Tvirtinant šiuo būdu
ženkliai padidėja ortakiu perduodamo triukšmo lygis ir ortakio vibracija, eksploatavimo metu
gali būti pažeistas ortakio vientisumas sandūros vietoje.
20 pav. Nerekomenduojamas horizontalaus ortakio tvirtinimo būdas.
15.13.5. Ortakių tvirtinimo elementai prie lubų ar sienos tvirtinami specialių ankerių
pagalba.
15.13.6. Lubose ar sienoje gręžiama skyle, įkalamas ankeris, į kuri įsukamas sriegtas
strypas (prie kurio tvirtinamas ortakio laikiklis) ar varžtas (kurio pagalba tvirtinamas
kronšteinas)
23 /38
21 pav. Ortakio tvirtinimas specialiais ankeriais
15.13.7. Horizontalūs stačiakampiai ortakiai prie sienų tvirtinami ant kronšteinų (22
pav.), pritvirtintų prie konstrukcijos specialiais ankeriais. Tarp kronšteino ir ortakio
paviršiaus dedamas guminis tarpiklis.
22 pav. Horizontalių stačiakampių ortakių tvirtinimo prie sienos būdas
15.13.8. Horizontalūs apvalūs ortakiai prie sienų tvirtinami panašiu būdu, kaip ir prie lubų (19
pav. d). Prie sienos specialiais ankeriais tvirtinamas kronšteinas, ant kurio sriegto strypo ir
apkabos su guminiu tarpikliu pagalba uždedamas ortakis.
15.13.9. Jei horizontalūs ortakiai tarpusavyje jungiami be flanšų, rekomenduojama tvirtinti:
15.13.9.1. kas 4 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio
kraštinės ilgis ne didesnis kaip 400 mm;
15.13.9.2. kas 3 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio
kraštinės ilgis lygus arba didesnis kaip 400 mm.
15.13.10. Jei horizontalių ortakių sujungimas flanšinis, rekomenduojama tvirtinti:
15.13.10.1. kas 6 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio
kraštinės ilgis ne didesnis kaip 2000 mm;
15.13.10.2. kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio kraštinės ilgis
lygus arba didesnis kaip 2000 mm, tvirtinimo atstumai nustatomi techninėje dokumentacijoje.
15.14. Vertikalių ortakių tvirtinimas
24 /38
15.14.1. Su suvirintais arba užkniedytais kaiščiais vertikalūs ortakiai turi būti paremiami
prie sujungimų plieninėmis apkabomis, kad ortakių tinkle atramos būtų apsaugotos nuo
nuslydimo.
15.14.2. Vertikalūs ortakiai neturi nukrypti nuo vertikalės daugiau kaip 2 mm vienam
metrui ortakio ilgio.
15.14.3. Prie sienų vertikalūs apvalūs ortakiai (skersmuo iki 1000 mm) tvirtinami
naudojant kronšteinus. Sienoje gręžiamos skylės, kalami ankeriai, tvirtinami kronšteinai.
Prie kronšeinų prisukamas antivibracinis L-formos profilis, prie kurio atitinkamai
tvirtinama ortakio apkaba su guminiu tarpikliu. (23 pav.).
23 pav. Vertikalaus ortakio tvirtinimas: kronšteinas, ankeriais pritvirtintas prie sienos (a) , antivibracinis
laikiklis L-formos (b), ortakio apkaba su guminiu tarpikliu (c)
15.14.4. Vertikalius ortakius rekomenduojama tvirtinti kas 4 m. Daugiaaukščiuose
pastatuose, kurių aukšto aukštis neviršija 4 m, ortakiai tvirtinami tarpaukštinėse
perdangose. Ortakių nuokrypis nuo vertikalės turi būti ne didesnis kaip 2 mm vienam
metrui ilgio.
15.14.5. Ortakių, pagamintų iš polimerinių medžiagų, pakabos įrengiamos ne didesniu
kaip 2 m atstumu viena nuo kitos. Apkabų skersmuo turi būti didesnis už ortakio 10%.
15.15. Ortakių izoliavimo variantai
15.15.1. Paviršiams izoliuoti naudojami minkšti nedegūs akmens vatos dembliai ir kevalai,
turintys aliuminio folijos išorinę dangą, armuota galvanizuotos vielos tinkleliu, kurio
akies diametras yra 25 mm.
15.15.2. Ortakiai izoliuojami jau sumontuoti. Flanšiniai ortakių sujungimai ir tvirtinimo
elementai taip pat turi būti izoliuoti akmens vatos dembliais. Sandūros tarp ortakių turi
būti užsandarintos lipnia aliuminio juosta. Papildomai gali būti naudojamos metalinės ar
plastikinės sąvaržos, tvirtinamos kas 300 mm. (24 pav.).
25 /38
24 pav. Apvalių ir stačiakampių ventiliacijos ortakių izoliavimo būdai
15.15.3. Nedegus akmens vatos demblius prie ortakio paviršiaus gali būti
tvirtinamas keliais būdais: virinamomis (klijuojamomis) smeigėmis, arba
klijais.
15.15.3.1. Tvirtinant pirmuoju variantu, ortakio paviršius turi būti nuvalytas ir
nuriebalintas, smeigės specialiu virinimo aparatu privirinamos prie ortakio
paviršiaus. Virinant smeiges reikia laikytis nurodytų atstumų (25 pav.)
25 pav. Smeigių virinimo prie ortakių paviršiaus schema
15.15.3.2. Šį tvirtinimo metodą galima naudoti tiek stačiakampiams, tiek ir apvaliems
ortakiams. Ant smeigių dedamas akmens vatos demblis, kuris prie ortakio
prispaudžiamas smeigės kepurėle ir ant smeigių galų prieinamose vietose, uždedamas
plastmasinis antgalis. (26 pav.).
26 /38
26 pav. Smeigių virinimo schema, demblio tvirtinimas smeige
15.15.4. Smeigių virinimui naudojamas specialus virinimo aparatas (27 pav.)
27 pav. Naudojamos smeigės ir smeigių virinimo aparatas
15.15.5. Tvirtinant antruoju variantu, pasirenkami akmens vatos dembliai su klijais
padengtu paviršiumi. Šio tvirtinimo varianto privalumas – montavimo patogumas ir
greitis. Ortakio paviršius turi būti nuvalytas ir nuriebalintas. Akmens vatos demblis
supjaustomas gabalais pagal ortakio matmenis. Nuplėšiama plėvelė nuo klijuojamo
akmens vatos dembliaus paviršiaus, ir demblius klijuojamas spaudžiant jį nuo ortakio
centro į kraštą (28 pav.).
28 pav. Klijuojamo akmens vatos dembliaus montavimo eiga
27 /38
15.15.6. Kad izoliacija nuo savo svorio neslinktų žemyn, kai izoliuojami vertikalūs
ortakiai, turi būti papildomi tvirtinimai arba atramos. Tai gali būti lankas, atraminis
žiedas, metalinio tinklelio pririšimas prie pastato konstrukcijų plienine viela ir pan.
Atstumas tarp vertikalių atramų neturi viršyti normalaus atstumo tarp aukštų (apie 3m).
15.15.7. Priklausomai nuo projekto, gali būti naudojamos ir antikondensacinė izoliacija.
16. Difuzoriai, jų rūšys ir montavimas
16.1. Difuzoriai gali būti skirti oro tiekimui (29 pav. a), oro šalinimui (29 pav. a) ir universalūs (29
pav. c). Lubiniai apvalūs difuzoriai gali būti plastikiniai, ar pagaminti iš perforuotos skardos,
dažomi milteliniu būdu. Jie yra naudojami tiek esant pastoviam, tiek ir kintamam oro srautui.
Difuzorių pajungimo flanšas yra apvalus, su sandarinimo guma, todėl jie gali būti pajungiami
prie ortakio tiesiogiai arba per difuzorių pajungimo dėžę.
a) b) c)
29 pav. Difuzorių rūšys
16.2. Jungiant difuzorių tiesiogiai prie lankstaus ortakio, jis prie ortakio yra tvirtinamas sąvarža ar
plastikiniu dirželiu (30 pav. a), ištraukta ortakio dalis grąžinama atgal į lubas (30 pav. b), ir
difuzorius yra tvirtinamas prie lubų spyruokliniais fiksatoriais iš viršaus (30 pav. c).
Pritvirtinus difuzorių prie lubų, į jį yra įsukama difuzoriaus pralaidumą reguliuojanti dalis (30
pav. d).
a) b) c) d)
30 pav. Lubinio apvalaus difuzoriaus pajungimas prie lankstaus ortakio
1- lankstus ortakis, 2- sąvarža ar plastikinis dirželis, 3- difuzorius
16.3. Jungiant difuzorių tiesiogiai prie paprasto ortakio, jis įstatomas į ortakio vidų ir prisukamas
savisriegiais varžtais (31 pav.).
28 /38
31 pav. Lubinio apvalaus difuzoriaus pajungimas
prie ortakio
32 pav. Difuzorių pajungimo dėžė
16.4. Difuzorių pajungimo dėžė naudojama, kai reikalinga išleisti ar paimti didesnį oro kiekį.
Jungiant difuzorių prie ventiliacijos sistemos per difuzorių pajungimo dėžę atliekami šie
veiksmai:
16.4.1. Prie ortakio savisriegiais varžtais arba kniedėmis jungiama difuzorių
pajungimo dėžė (32 pav.) ;
16.4.2. Difuzorių dėžė prie lubų tvirtinama sriegto strypo ir ankerių, arba ankerinių
varžtų pagalba;
16.4.3. Prie difuzorių pajungimo dėžės kniedėmis ar savisriegiais varžtais jungiamas
difuzorius.
17. Sklendės, su elektrine pavara, montavimas
17.1. Sklendė, su elektrine pavara, turi būti sumontuota tiesioje ortakio dalyje.
17.2. Cilindrinės ir stačiakampės sklendės su elektrine pavara, šalutinės valdymo sklendės ir
montavimo apkabos pavyzdžiai pateikiami 33 pav. Cilindrinės sklendės dydžiai pateikiami 4
lentelėje.
a) Cilindrinė sklendė su elektrine pavara
b) Stačiakampė sklendė su elektrine pavara
29 /38
c) Šalutinė valdymo sklendė, cilindrinis variantas
d) Šalutinė valdymo sklendė, stačiakampis
variantas
e) montavimo apkaba
33 pav. Sklendės ir montavimo apkaba
4 lentelė. Cilindrinės sklendės ir montavimo apkabos dydžiai.
Nr. Dydis (mm) Svoris
d A C Sklendė Montavimo
apkaba
100 99 472 45 1.9 0.4
125 124 472 45 2.0 0.4
160 159 472 45 2.1 0.6
200 199 472 45 2.3 0.6
250 249 522 45 3.4 0.7
315 314 522 45 4.4 0.8
400 399 695 57 6.0 1.2
500 499 822 57 9.0 1.4
30 /38
17.3. Cilindrinės sklendės montavimo rekomendacijos pateiktos 34 pav.
a) Atstumai iki vietinių kliūčių (alkūnių,
trišakių)
b) Atstumas iki triukšmo slopintuvo
c) Atstumai iki tvirtinimo elementų.
Paaiškinimas:
1. Cilindrinė sklendė, su elektrine pavara
2. Montavimo apkaba
3. Triukšmo slopintuvas
d) Cilindrinės sklendės, su elektrine pavara,
detalizuota schema
Paaiškinimas:
1. Plastikinis antgalis
2. Sklendės vožtuvas
3. Sandarinimo tarpiklis
4. Valdiklis
5. Oro srauto skalė
34 pav. Cilindrinės sklendės, su elektrine pavara, montavimo pavyzdžiai ir reikalavimai
31 /38
5 lentelė. Cilindrinių sklendžių montavimo atstumai
Nr. A (mm) Montavimo atstumai (A + 10 mm)
100 472 482
125 472 482
160 472 482
200 472 482
250 522 532
315 552 562
400 695 705
500 822 832
6 lentelė. Stačiakampių sklendžių montavimo atstumai
Tipas E (m2 = 5%) E (m2 = 10%)
Vienas 90 kampas E = 3 x B E = 2 x B
Viena T forma E = 3 x B E = 2 x B
Paaiškinimas:
E – tiesioji dalis
B – ortakio plotis
H – ortakio aukštis
Stačiakampės sklendės, su elektrine pavara, detalizuota
Paaiškinimas:
1. Slėgio jutiklis
2. Sklendės vožtuvas
3. Pavara
4. Valdiklis
32 /38
schema
35 pav. Stačiakampės sklendės, su elektrine pavara, montavimo pavyzdžiai ir
reikalavimai
18. Triukšmo slopintuvo montavimas
18.1. Reikalavimai galioja tiek tiekiamo, tiek ir šalinamo oro ortakiams, esant stačiakampėms
sklendėms su elektrine pavara. 36 pav. pateikiama triukšmo slopintuvo su pertvaromis
montavimo vieta ir reikalavimai atstumams.
36 pav. Triukšmo slopintuvo tiesioje dalyje montavimas
Paaiškinimas: E – tiesioji dalis
1. Stačiakampės sklendės, su motorizuota pavara.
2. 500 mm tiesaus ortakio ilgis.
3. Triukšmo slopintuvas su pertvaromis.
19. Elektrinės dalies montavimas
19.1. Elektrinė dalis – viena iš svarbiausių užtikrinant tinkamą VAV sistemos darbą ir energijos
taupymą. Nesuderinus matavimo, kontrolės ir valdymo automatikos gali kilti rizika
netinkamam VAV sistemos darbui.
19.2. Montavimo darbus gali atlikti tik reikalingą kvalifikaciją turintys darbuotojai.
19.3. Valdymo grandinės kabelius rekomenduojama kloti atskirai nuo galios kabelių arba naudoti
ekranuotus kabelius. Kabelio ekranavimas t.b. įžemintas.
19.4. Tarpusavyje sumontavus vėdinimo įrenginio dalis (kai įrenginys susideda iš kelių dalių),
sujungiami įrenginio sekcijų jungiamieji kabeliai ir laidai. Jungčių sujungimas vykdomas
griežtai pagal sujungimo schemoje nurodytą numeraciją arba atitinkamą žymėjimą.
19.5. Kai įrenginys skirtas 230V AC; 50 Hz maitinimo įtampai, šalia įrenginio turi būti įrengta
atitinkama rozetė su įžeminimu. Įrenginiai, skirti 400 V AC maitinimo įtampai, turi būti
prijungti prie stacionarios instaliacijos standžiuoju kabeliu. Įrenginiams reikia papildomai su-
montuoti automatinį jungiklį su maksimalios 30 mA nuotėkio srovės rele.
19.6. Išorinių elementų prijungimas
19.6.1. Kiekvieno gamintojo vėdinimo įrenginiai ir išoriniai elementai gali būti
prijungiami skirtingu būdu, pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas. Žemiau
pateikiamas vienas iš galimų variantų.
19.6.2. Išorinių prijungimų gnybtai yra vėdinimo įrenginio viduje, valdiklio dėžutėje.
Prie jų prijungiami visi išoriniai automatikos elementai.
33 /38
37 pav. Valdiklis su prijungimo gnybtais
19.7. Temperatūros jutiklių montavimas
19.7.1. Tiekiamo oro temperatūros jutiklis (38 a pav.) montuojamas ortakyje
numatytoje vietoje po aušintuvo sekcijos (jei numatyta). Minimalus atstumas nuo
įrenginio sekcijos oro angos iki jutiklio turi būti ne mažesnis kaip du apvalaus pajungimo
diametrai arba stačiakampio pajungimo įstrižainė.
19.7.2. Vandens temperatūros jutiklis (38 b pav.) montuojamas ant grįžtančio
vandens vamzdžio, kuo arčiau šildytuvo korpuso, arba apatinėje šilumokaičio dalyje.
Jutiklį patartina termiškai izoliuoti.
a) Tiekiamo oro temperatūros jutiklis b) Vandens temperatūros jutiklis
38 pav. Temperatūros jutiklių pavyzdžiai
19.7.3. Jutiklis statomas statmenai vandens srautui arba kampu į srautą, kad vanduo
gerai apiplautų jutiklį.
19.7.4. Jutiklis turi būti maksimaliai įkištas į vamzdį ar šilumokaitį, daugiau kaip 2/3
jutiklio ilgio.
19.7.5. Kaip alternatyva panardinamiems temperatūriniams jutikliams, galima statyti
kapiliarinius jutiklius. Kapiliaras išvedžiojamas horizontaliai 20-30 cm žingsniu apatinėje
šilumokaičio dalyje ir turi dengti ne mažiau puse šilumokaičio.
19.8. Slėgio jutiklių montavimas
19.8.1. Užsakant VAV funkciją, kartu su įrenginiu komplektuojami du kanaliniai
slėgio jutikliai. Vienas jutiklis montuojamas ant tiekiamo oro ortakio, kitas ant
šalinamojo.
19.8.2. Reikalavimai montavimui:
34 /38
19.8.2.1. jutiklis montuojamas vertikalioje padėtyje, oro vamzdeliais žemyn;
19.8.2.2. jutiklis montuojamas patogioje vietoje, stengiantis jį sumontuoti kuo arčiau prie
ortakio vietos kur bus jungiamas oro vamzdelis;
19.8.2.3. jutiklio oro vamzdelis prie ortakio jungiamas tiesiojoje ortakio dalyje. Tiesios
atkarpos minimalus atstumas – dvi įstrižainės stačiakampio ortakio arba du diametrai
apvalaus;
19.8.2.4. jutiklis prisukamas dviem skardvaržčiais, tiesiai prie ortakio.
39 pav. Slėgio jutiklio matmenys
19.8.3. Kiekvienam jutikliui prijungiamas vienas oro vamzdelis, kurio vienas galas
prijungiamas tiesiai prie jutiklio (40 pav.), o kitas vamzdelio galas, pragręžus kiaurymę
ortakyje, praveriamas pro sandariklį ir iškišamas į ortakio vidų. Vamzdeliai, jungiantys
jutiklius su ortakiais, t.b. kuo trumpesni.
19.8.4. Prie tiekiamo oro ortakio pritvirtinto jutiklio, prijungiamas vamzdelis į ženklu
„+” pažymėtą vietą, o prijungimas „-” paliekamas atviras. Šalinamajam orui skirtam
jutikliui, vamzdelis prijungiamas atvirkščiai, t.y. jungiamas prie „-”, o prijungimas
pažymėtas „+” paliekamas atviras.
35 /38
40 pav. Slėgio jutiklio vamzdelių prijungimas
19.8.5. Jutikliai trimis laidais sujungiami su išorinių prijungimų dėžute, esančia ant
įrenginio sienelės (žr. įrenginio automatikos montavimo instrukciją).
41 pav. Slėgio jutiklių prijungimas prie įrenginio esant „Dviejų srautų VAV“ funkcijai
19.8.6. Gali būti naudojamas „vieno srauto VAV“. Šiuo atveju reikalingas tik vieno
oro srauto slėgio jutiklis, kuris montuojamas kintamoje ortakių sistemoje.
36 /38
42 pav. Slėgio jutiklio prijungimas prie įrenginio esant „Vieno srauto VAV“ funkcijai
19.8.7. Slėgio jutiklių ir VAV sistemos kalibravimas atliekamas pagal gamintojo
pateiktą instrukciją.
19.9. Valdymo pulto montavimas ir prijungimas
19.9.1. Patalpose, kuriose montuojamas valdymo pultas, turi būti užtikrintos šios
aplinkos sąlygos: aplinkos temperatūra 0C - 40 ribose; santykinis drėgnis 20% - 80%
ribose; užtikrinta apsauga nuo atsitiktinių, vertikaliai krintančių vandens lašų.
19.9.2. Valdymo pultas pajungiamas pro kiaurymę apatinėje arba nugarinėje pusėje.
19.9.3. Pultelis g.b. tvirtinamas ant potinkinio montavimo dėžutės arba arba bet
kokioje pragręžus dvi skyles ant tvirtinamo paviršiaus.
19.9.4. Valdymo pultas prijungiamas prie valdiklio dėžutės. Pultelio jungimo su
įrenginiu kabelio ilgis negali viršyti 150 m. Kabelio tipas nurodytas įrenginio principinėje
elektrinėje schemoje.
19.9.5. Vėdinimo įrenginio darbo parametrai nustatomi atsižvelgiant į gamintojo
pateiktą vartotojo instrukciją.
19.10. Įrenginių valdymas per internetą
19.10.1. Keisti nustatymus, aktyvuoti papildomas funkcijas, stebėti vėdinimo įrenginių
veikimą galima ir kompiuteriu. Tam naudojamas specialus tinklo modulis. Šis modulis
37 /38
prijungiamas prie vėdinimo įrenginio valdiklio. Kompiuteris prie tinklo modulio gali būti
prijungiamas tiesiogiai, naudojant vietinį kompiuterinį tinklą ar internetą. Tam
naudojamas standartinis kompiuterinio tinklo kabelis ir kiti kompiuterinio tinklo
komponentai.
VI SKYRIUS. KOKYBĖS KONTROLĖ
20. Kokybės kontrolė
20.1. 7 lentelėje pateikiami svarbiausi kontrolės objektai įrengiant kintamojo oro srauto vėdinimo
sistemas.
7 lentelė. Kokybės reikalavimai, kontrolės būdai ir metodai
Trumpiniai: SPVP - statinio projekto vykdymo priežiūra; SSTP - statinio statybos techninė priežiūra;
SSV – statinio statybos vadovas; RĮA – rangovo įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą
statybvietėje; SK – statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius; A – atsakingas; D –
dalyvis; I – informuojamas.
Eil.
Nr.
Kontrolės objektas Kontrolės etapai Kontrolės būdai Pastabos Atsakingi/Dalyviai
1. Specifikacija - tikrinamos medžiagų
atitikties deklaracijos.
Dokumentų
tikrinimas
Neatitikimai negalimi A: SSTP
D: SPVP; SSV;
- tikrinama, ar kartu su
medžiagomis yra
pateikti medžiagų
saugos duomenų lapai.
Dokumentų
tikrinimas
Neatitikimai negalimi A: RĮA;
- tikrinama sistemos
sudedamųjų elementų
atitiktis Projektui.
Projekto
tikrinimas
Neatitikimai negalimi A: SPVP
D: SSTP, SSV
2. Žiniaraščiai tikrinami/sutikslinami
numatyti Projekte
statybos darbai ir jų
kiekiai .
Projekto
tikrinimas
A:SSV, SSTP
D: SPVP
I: Užsakovas
3. Darbuotojų
mokymas
- tikrinama, ar
darbuotojai moka ir
žino kaip naudoti darbo
priemones, asmenines
apsaugos priemones ir
yra susipažinę su
medžiagų saugos
duomenų lapuose
pateikta informacija.
Dokumentų
tikrinimas,
pokalbis
Neatitikimai negalimi
Esant būtinybei,
tikrinami darbuotojo
praktiniai gabumai
A: RĮA;
4. Darbo priemonės - tikrinama, ar išduotos
darbo priemonių
techninė būklė atitinka
gamintojo pateiktuose
naudojimo
dokumentuose
keliamus reikalavimus.
Dokumentų
tikrinimas,
vizualiai
A: RĮA;
- tikrinama, ar elektros
instaliacija įrengta taip,
kad nekeltų pavojaus
darbuotojų saugai ir
sveikatai .
Vizualiai A: RĮA
I: SK;
38 /38
- tikrinama, ar elektros
įrankių ir prietaisų
nepažeista kabelio,
rankenų izoliacija, ar
kištukai yra tvarkingi,
ar tvarkingi įjungimo ir
išjungimo
mechanizmai.
Vizualiai A: RĮA;
5. Tvirtinimo
elementų įrengimas
- tikrinama, ar
tvirtinimas atliekamas
pagal projektinius
nurodymus.
Projekto
tikrinimas
A:SSV, SSTP
D: SPVP
I: Užsakovas
- tikrinama, ar
tvirtinimo vietos
mechaniškai patvarios,
ar pakankamai tankiai
sudėti elementai.
Vizualiai A: RĮA;
6. Ortakių montavimas - tikrinama, ar
sumontavus ortakius
neliko dulkių, šiukšlių.
Vizualiai A: RĮA;
- tikrinama, ar ortakiai
sumontuoti sandariai,
ar nesimato plyšių, ar
tarpinės visur sudėtos ir
suveržtos.
Vizualiai A: RĮA;
7. Izoliacijos
įrengimas - tikrinama, kaip
šilumos izoliacija
prigludusi prie
paviršiaus (t.b. išvengta
šalčio tiltelių).
Vizualiai Perspaudimas ne
daugiau kaip 5mm.
A: SSTP; SSV
8. VAV įrengimas - tikrinama, ar visi
prietaisai sujungti pagal
gamintojo
rekomendacijas;
Vizualiai A: RĮA;
- tikrinama, ar
patikimai pajungtos
slėgio matavimo
žarnelės, kiti VAV
elementai.
Vizualiai A: RĮA;
* PAPILDOMAI BŪTINA VADOVAUTIS KONKRETAUS GAMINTOJO REKOMENDACIJOMIS