MARIJAMPOLĖS DEGUČIŲ MOKYKLOS–DARŽELIO … · II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI 1....

MARIJAMPOLĖS DEGUČIŲ MOKYKLOS–DARŽELIO

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Ikimokyklinio ugdymo programos (toliau – Programos) teikėjas– Marijampolės

Degučių mokykla–darželis. Teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Įstaigos tipas– mokykla–darželis.

Mokyklos–darželio adresas – Rasos g. 21, LT-68181 Marijampolė; kodas– 190448538;

tel. (8 343) 72445; el. p. [email protected]

1.2. Ugdymo kalba– lietuvių.

1.3. Marijampolės Degučių mokykla–darželis savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais ikimokyklinį bei priešmokyklinį

ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų, biudžetinių įstaigų ir

kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, švietimo ir

mokslo ministerijos norminiais aktais, Lietuvos higienos norma HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo

įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, steigėjo ir jo institucijų teisės aktais, mokyklos–darželio

nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis.

1.4. Vaikai ir jų poreikiai. Įstaigoje vykdomos ikimokyklinio (2-5 metų vaikams) ir priešmokyklinio (6-7 metų

vaikams) ugdymo programos, kurios apima ugdymo procesą ir turinį, metodus bei organizavimo

formas, materialinę bazę, šeimos ir švietimo įstaigų sąveiką.

Degučių mokykloje–darželyje veikia 4 ikimokyklinio amžiaus ir 1 priešmokyklinio ir 1

mišri, integruojanti priešmokyklinio amžiaus vaikus, grupės. Įstaigoje ugdomi specialiųjų ugdymosi

poreikių ugdytiniai, kurie integruojami į ikimokyklinio ugdymo grupes ir tai turi įtakos jų sėkmingai

raidai, brandumui mokyklai bei lemia ugdymo(si) motyvaciją. Dauguma vaikų socialiai aktyvūs,

drąsūs, komunikabilūs, jiems svarbu išreikšti save, realizuoti aktyvios veiklos poreikį. Iš namų

atėjusiems vaikams svarbiausia saugumo jausmas, noras žaisti, bendrauti su kitais vaikais. Kita vertus,

būnant kolektyve, ugdantis drauge, perimant kitų vaikų patirtį kiekvienam svarbu išlaikyti

individualumą, išsaugoti savąjį „aš“.

1.5. Tėvų lūkesčiai. Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus ir lūkesčius vaiko atžvilgiu, Marijampolės Degučių

mokykla–darželis tenkina svarbiausius vaiko poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo,

bendravimo, pažinimo, saviraiškos, puoselėja jo individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą. Tėvams

svarbu, kad darželyje vaikas išmoktų bendrauti, gerai praleistų laiką, jaustųsi jaukiai ir saugiai.

Dauguma tėvų pageidauja, kad vaikas intensyviai ugdytųsi, pasirengtų mokyklai, plėstų

žinias apie supančią aplinką. Tėvai linkę bendrauti ir bendradarbiauti su pedagogais ir tarpusavyje,

domisi vaikų ugdymu, todėl ypatingai svarbus veiksnys– kryptingas, tikslingas mokyklos–darželio,

šeimos ir kitų ugdymo institucijų bendradarbiavimas.

1.6.Auklėtojų ir kitų specialistų pasirengimas. Marijampolės Degučių mokykloje–darželyje dirba 8 ikimokyklinio ugdymo pedagogės, 2

priešmokyklinio ugdymo pedagogės, meninio ugdymo pedagogė, logopedė, socialinė pedagogė. Visi

pedagogai turi pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją.

Pedagogų komanda yra kvalifikuota, kompetentinga, gebanti keistis, nuolat besimokanti,

energinga, aktyviai ieškanti naujovių ir jas įgyvendinanti, todėl nuolat bendradarbiaudami tarpusavyje

ir su šeima, pedagogai siekia konstruktyvaus abipusio dialogo, švietimo paslaugų kokybės bei tėvų ir

pedagogų interesų, poreikių ir lūkesčių dermės.

1.7.Bendruomenės poreikiai.

mailto:[email protected]

2

Įstaigos bendruomenėje formuojamas teigiamas požiūris į vaiko fizinę, protinę, meninę,

pažintinę veiklą, savarankiškumą, saviraišką, deramą vaiko socializaciją ir tinkamą pasirengimą

perėjimui į aukštesnę ugdymo(si) pakopą – priešmokyklinį ugdymą(si).

Ugdymo institucija šiandien adekvačiai reaguoja į asmens poreikius, sociokultūrinius

gyvenimo pokyčius, vykstančius aplinkoje. Tai veiksniai, suteikiantys ugdymo turiniui socialinį,

kultūrinį prasmingumą, neleidžiantys atitrūkti nuo praktikos. Efektyviai veikianti institucija šiandien

privalo pateikti pasirinkimo galimybes mažo vaiko ugdymui, lanksčiai reaguoti į ugdymo turinio,

metodų atnaujinimą, palaikyti ryšį su aplinka.

Turime sukaupę gerąją darbo patirtį sąveikoje su šeima. Tėvai aktyviai įsijungia į

projektinę veiklą. Organizuojami spektakliai vaikams, vyksta tėvų tarpusavio diskusijos, dalijimasis

gerąja ugdymo patirtimi, bendros išvykos, dalyvavimas atvirų durų dienose bei netradiciniuose

renginiuose. Įstaigos švietimo politika remiasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko

gerovės valstybės politikos koncepcija.

Mūsų požiūris į vaiką kaip į individualybę: ne lyginimas jo su kitais, o dėmesio

sutelkimas į tas vaiko asmenybės galias, kurios yra nuspalvintos vaikystės esminių charakteristikų:

smalsumo, tiesioginio ir nuoširdaus bendravimo, pasitikėjimo suaugusiuoju, noro kurti,

eksperimentuoti.

Tikimės, kad Ikimokyklinio ugdymo programos parengimas ir įdiegimas praktikoje

paskatins pedagogus įgyti naujų kompetencijų, nuolat tobulintis ir mokytis visą gyvenimą.

Ikimokyklinio ugdymo programa skirta ikimokyklinio ugdymo pedagogams,

tenkinantiems vaikų ir jų tėvų poreikius, bei tėvams besidomintiems mažų vaikų ugdymu(si).

Ikimokyklinio ugdymo programa yra lanksti, todėl bus nuolat atnaujinama ir tobulinama

atsižvelgiant į vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo rezultatus, poreikių kaitą, tėvų lūkesčius ir

pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas. Ji parengta vadovaujantis ikimokyklinį

ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais, pedagoginės bei metodinės

literatūros šaltiniais.

1.8.Sėkmės kriterijai: gebėjimas apibrėžti ir išsiugdyti naujus ikimokyklinio ugdymo pedagogo vaidmens aspektus,

kurie sietųsi su atsakomybe bei profesionalumo raiška;

galimybė aktyviai dalyvauti patiems pedagogams, modeliuojant ugdymo turinį;

turimi materialiniai ištekliai ugdymo turinio įgyvendinimui.

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI

1. Demokratiškumas. Tai lygiavertė vaiko ir ugdytojo sąveika, kai aktyvus ir vaikas, ir

ugdytojas, orientuojamasi į vaiką kaip asmenybę, aktyviai dalyvaujančią savo pačios tarpsme.

2. Visuminis–integralus ugdymas– paisoma vaikų kultūros dėsningumų, siekiama

vertybinių nuostatų, kūrybinių galių, jausmų, mąstymo, veiksmų plėtotės.

3. Ugdymo individualizavimas grindžiamas kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu,

geriausiai susiformavusiais jų gebėjimais, sudarant sąlygas tobulinti mažiau išugdytas vaiko raidos

sritis, atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus, galimybes juos išryškinti bei

atskleisti. Vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienas vaikas yra vienintelis, unikalus, turintis ryškių, tik

jam vienam būdingų prigimtinių bruožų.

4. Tautiškumas grindžiamas liaudies kultūra, tradicijomis, papročiais, meno integracija į

mažo vaiko kasdieninį gyvenimą.

5.Ugdymo lankstumas ir tęstinumas– vaiko poreikių tenkinimas, lanksčiai prisitaikant

prie vaiko, ikimokyklinio ugdymo turinys derinamas su priešmokyklinio ugdymo turiniu.

6. Šeimos ir darželio sąveika grindžiama tėvų ir pedagogų iniciatyvų derinimu,

partnerystės plėtojimu, tėvų pedagoginiu švietimu.

3

III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS:

Bendradarbiaujant su šeima, puoselėti 2-6 metų vaiko galias, lemiančias asmenybės

vystymąsi, siekiant kokybiško ugdymo, orientuoto į vaiko patirtį, poreikius, interesus ir gebėjimus,

užtikrinti specialiųjų poreikių vaikų integravimąsi į bendrojo ugdymo grupes, teikti jiems kvalifikuotą

korekcinę pagalbą.

UŽDAVINIAI: 1. saugoti ir stiprinti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti socialinį, psichologinį ir

fizinį vaiko saugumą, padėti vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, etninius, socialinius, pažintinius

poreikius;

2. atsižvelgiant į vaiko poreikius, gebėjimus, galias bei tėvų lūkesčius, skatinti kaupti

naują patirtį, tyrinėti, eksperimentuoti, išbandyti naujas veiklos formas bei pažinimo būdus;

3. ugdyti neišplėtotą vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę.

Skatinti komunikacinius, informacinius ir socialinius gebėjimus;

4. plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudarant galimybes patirti pažinimo

džiaugsmą, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus;

5. per žaidimą ir meninę veiklą skatinti vaikų kūrybiškumo ir pažintinių gebėjimų

(mąstymo, vaizduotės, pojūčių, jausmų) plėtotę, palaikant, stiprinant, įtvirtinant besiformuojančius

vaiko gebėjimus, sudarant sąlygas saugiai vystytis jo vidiniam pasauliui;

6. kurti partneriškus tėvų (globėjų) ir įstaigos bendruomenės santykius, formuoti

demokratines tėvų nuostatas, teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą.

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Programos ugdymo turinys siejamas su Programos tikslais ir uždaviniais, apibrėžiančiais

pagrindinius įstaigos siekius; principais, reglamentuojančiais ugdymo proceso organizavimo pobūdį,

ugdymo aplinkos kūrimą, pedagoginės sąveikos būdus ir kt. Programos turinys nėra suskirstytas

amžiaus tarpsniais. Pasiūlytos temos gali būti interpretuojamos pagal vaikų amžių, jų patirties lygmenį,

todėl pedagogai gali sugalvoti įvairius Programos įgyvendinimo variantus ir būdus.

Ugdymo turinys apima penkias ugdytinas kompetencijas: komunikavimo, pažinimo,

sveikatos, saugojimo, socialinę bei meninę ir grindžiamas vaiko savęs suvokimu per sąveikas Aš ir Tu,

Aš ir Mes, Aš ir Aplinka.

Vaikų poreikiai ir tėvų lūkesčiai lėmė, jog ugdymo(si) turinį pateikiame pagal

integruojančias pasaulio pažinimo temas. Temų sistema siekiama:

tradicinių liaudies kultūros vertybių prieinamumo;

gamtos ciklų, ritmų, vyksmo suvokimo;

elementarių civilizacijos, gamybos, komercijos procesų atspindžių mažo vaiko gyvenime;

atsižvelgiama į realias tam tikro amžiaus vaikų galimybes, jų patyrimas plečiamas nuo

„čia ir dabar“ į „kitur“ nuo „praeityje“ į „ateityje“;

temų turinys skatina ne tik pažinti, sužinoti, atrasti, bet ir išreikšti save, kurti, išgyventi,

ieškoti problemų sprendimų būdų.

Integruojančios pasaulio pažinimo temos suskirstytos į penkias grupes:

1) Tai aš;

2) Aš ir kiti;

3) Aš ir gamta;

4) Aš ir kultūra;

5) Aš ir technika.

Organizuojant ikimokyklinio ugdymo procesą, svarbu: orientacija į vaiką, jo poreikius,

interesus, vaikų kultūrą; humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis grindžiamas gyvenimo būdas

vaikų grupėje ir šeimoje; tinkamas žaidimo ir tikslingo ugdymo(si) santykis, pirmenybę teikiant

4

žaidimui; vaiko ir pedagogo sąveika, skatinanti vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinanti jo patirtį,

padedanti perimti kultūrines vertybes.

Vaikų ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuojančius ir nukreipiančius

pačių vaikų aktyvią veiklą, apjungiančius pedagogų ir vaikų pastangas siekiant bendro tikslo. Metodai

nukreipti į visuminį vaikų ugdymą, dėmesys paskirstomas visų kompetencijų (komunikavimo,

pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinės bei meninės) ugdymui, kompleksiškai ugdant bendruosius

bei specialiuosius gebėjimus (meninius, intelektinius ir kt.).

Vaikų ikimokyklinio ugdymo būdai, metodai, formos: vaiko žaidimui ir kitai veiklai

palankios aplinkos sudarymas, ugdančiųjų priemonių keitimas; pedagogo bendravimas su vaiku,

skatinantis aktyvų aplinkos tyrinėjimą; netikėtų, vaikui įdomių pažinimo, bendravimo, saviraiškos

situacijų kūrimas; vaiko sumanyto žaidimo ir kitos veiklos palaikymas, jei reikia, pagalba

įgyvendinant; naujų sumanymų skatinimas; vaiko patirties turtinimas, sudarant tyrinėjimo,

informacijos paieškos, „atradimo“, problemų sprendimo situacijas; skatinant savaip įgyvendinti

pedagogo pasiūlytą idėją, sužinotus ar paties atrastus žaidimo ir veiklos būdus taikyti naujose

situacijose; ypač atsakingas vaiko elgesio ir veiklos modeliavimas, žadinant jautrumą kitam, jo

išgyvenimams, palaikant tinkamus vaikų jausmų raiškos, bendravimo ir bendradarbiavimo būdus,

skatinant sekti geru draugų ar suaugusiojo pavyzdžiu, kuriant elgesio taisykles ir jų laikantis; vaikui

įdomių, jo patirtį plečiančių temų, projektų, žaidimo ir veiklos būdų, žaislų, meno kūrinių, medžiagų

pasiūlymas; vaikų sumanytų projektų įgyvendinimas; vaikų žaidimų ir kūrybinės raiškos dienų ar

savaičių organizavimas; išvykų, atradimų planavimas ir organizavimas kartu su vaikais bei tėvais;

kasdienybės ir švenčių ritmo kūrimas. Galimi ir kiti vaikų ugdymo būdai, atitinkantys svarbiausius

ikimokyklinės grupės veiklos principus.

Ugdymo turinio atranka, konkretizavimas ir pritaikymas

Atrinkdamas ir konkretizuodamas ugdymo turinį pedagogas vadovaujasi: ikimokyklinės

programos tikslais ir uždaviniais; vaiko pažinimu ir jo ugdymosi poreikių įvertinimu; vaiko šeimos

pageidavimų ir galimybių analize; specialistų išvadomis ir rekomendacijomis, jei tai yra specialiųjų

ugdymosi poreikių vaikas arba dėl kokių nors priežasčių buvo atliktas jo pedagoginis, psichologinis

įvertinimas.

Ugdymo turinį pritaiko kiekvienam vaikui ir bendram grupės lygiui. Turinį

pritaikydamas vaikui remiasi geriau susiformavusiais jo gebėjimais ir patirtimi, tuo siekdamas

kompensuoti ir neutralizuoti pastebėtas ugdymosi spragas. Vaiko ugdymosi poreikiai nustatomi per

mėnesį jam pradėjus lankyti priešmokyklinę grupę, stebint jo kasdienę veiklą ir analizuojant darbelius.

Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir

ypatumus.

Socialinės rizikos grupės šeimų vaikams socialiniai įgūdžiai ugdomi sustiprintai ir yra

taikomi specialūs emocinės paramos būdai, žaidimo ir meno terapija. Specialiųjų poreikių vaikams

numatomos stimuliuojančio, korekcinio pobūdžio ugdymo priemonės. Pedagogas nuolat analizuoja ir

vertina savo darbą: kaip jam sekasi įgyvendinti ugdymo turinio tikslus, kokie kiekvieno vaiko

pasiekimai ir spragos, nuolat kūrybiškai atnaujina ugdomąją medžiagą, siekia veiksmingesnių ugdymo

turinio įgyvendinimo būdų.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vaidmenys:

sudaryti kuo geresnes ir saugesnes sąlygas vaiko gyvenimui ir ugdymui(si):

judėjimui parenkama tinkama vieta, saugūs įrengimai ir priemonės judėti kieme, sporto aikštynuose,

išvykose į gamtą. Grupėje vaikų judėjimo įvairovei skatinti įrengiami laipteliai, paaukštinimai,

kopėtėlės, virvės ir kitos priemonės, parūpinama įrangos ir judrumą skatinančių priemonių bei žaislų;

globoti, palaikyti, paremti vaiką: stengiasi, kad kiekvienas įvairių gebėjimų bei

išvaizdos vaikas iš įvairios šeimos aplinkos grupėje jaustųsi saugus, orus, priimamas, vertinamas.

Auklėtoja gina vaiko teises, jeigu jis yra apleistas, skriaudžiamas, patiria prievartą, jeigu jam

nesudaromos tinkamos ugdymosi sąlygos;

5

padėti vaikui ugdytis, palengvinant jo ugdymąsi: auklėtoja atsižvelgia ne tik į šio

amžiaus tarpsnio vaikų galimybes, bet ir į kiekvieno ugdytinio individualumą, skiria berniukų ir

mergaičių fizinius ypatumus, jų poreikius, bendravimo ir žaidimų skirtumus;

būti žaidimų ir veiklos partneriu: auklėtoja įvairina kūno kultūros ugdymo būdus,

ypač dažnai taikydama judriuosius, sportinius ir tradicinius žaidimus, išraišką ir saviraišką judesiu,

kūrybinę improvizaciją;

būti vaikui įdomios, netikėtos patirties šaltiniu: kaitaliojama aktyvi ir „rami“,

dinaminė ir statinė veikla, fizinis krūvis ir atsipalaidavimas;

būti pavyzdžiu, vadovu, patarėju: puoselėjant vaiko sveikatą ir kūno kultūrą,

svarbiausia yra ne pratimai, rikiuotės, varžybos, normos, bet vaiko savijauta, judėjimo džiaugsmas ir

fizinio, emocinio, kūrybinio, socialinio patyrimo bei protinio aktyvumo skatinimas;

tarpininkauti: fiziškai pasyviems, silpnesniems, dažnai sergantiems ar specialiųjų

poreikių turintiems vaikams taikomas aktyvinantis, stimuliuojantis, korekcinis, reabilitacinis ugdymas;

kūno kultūra ikimokyklinėje grupėje neatsiejama nuo muzikos, vaidybos, žaidimo ir darbo veiklos;

atstovauti vaiko teisėms ir jas ginti: siekiama sveikatos ir kūno kultūros ugdymo

formų natūralumo, sukuriant grupėje judėjimui palankias sąlygas. Į sportinius rezultatus

nesiorientuojama;

numatyti, planuoti veiklą: vaikai kiek galima daugiau juda ir žaidžia lauke,

grūdinasi oru, saule ir vandeniu, organizuojamos „tolimosios“ išvykos, sveikatingumo dienos;

stebėti, tyrinėti, analizuoti, vertinti; apmąstyti ir prognozuoti vaiko raidą; tobulinti

ugdymo procesą: atsižvelgiama į paties vaiko ankstesnius pasiekimus, lėtą ar spartų gebėjimų

tobulėjimą.

Taip skatinamas vaiko aktyvumas, nuostata ir gebėjimai pačiam tyrinėti pasaulį, ieškoti

savo vietos jame.

Ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo metodai parenkami remiantis šiais

principais:

1. Atitikimo vaikų amžiui, galimybėms, bendriesiems (bendravimo, žaidimo,

pažinimo ir kt.) ir individualiesiems asmeninės raiškos poreikiams bei interesams, nes

atsižvelgiama į kiekvieno vaiko išgales, patirtį, reikmes, brandos ypatybes. Bendravimas, žaidimas,

darbas, mokymasis vyksta individualiai ar mažose grupelėse, diferencijuojant poveikio metodus,

siekiama, jog kiekvieno vaiko ir auklėtojos sąveika būtų specifinė, individuali.

2. Patrauklumo, nes taikoma lanksčių, patrauklių, skatinančių dalyvauti ugdomojoje

veikloje būdų sistema, prioritetą teikiant natūralioms ugdymo formoms (žaidimas, nereglamentuota

veikla ir kt.) spontaninei veiklai sudarantiems, savarankiškumą bei kūrybiškumą ugdantiems

metodams. Metodai yra maksimaliai priartinti prie vaiko, o aplinka – prie šeimos aplinkos.

3. Integralumo, nes taikomi metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą, dėmesys

paskirstomas visų kompetencijų ugdymui, kompleksiškai taikomiems plėtoti bendruosius bei

specialiuosius gebėjimus (muzikinius, dailės, intelektinius ir kt.), sveikatą stiprinantys metodai.

4. Nuoseklumo ir prieinamumo, nes vaikas vedamas nuo artimų (šeimos, namų,

aplinkos, gimtosios vietovės, gamtos) prie tolimų reiškinių, socialinių grupių bei jų visuomeninių

santykių (tėviškės, gamtinės, daiktinės bei istorinės aplinkos, pasaulio, kosmoso) pažinimo.

5. Atvirumo naujai patirčiai, nes siekiama grįžtamojo ryšio, analizuojamas bei

vertinamas pasirinktų metodų veiksmingumas konkrečiomis ugdymo sąlygomis, apmąstomi būdai

spręsti iškylančias problemas.

Pasirinkti ugdymo metodai atitinka vaikų amžių ir galimybes, individualius poreikius ir

neprieštarauja šiuolaikiniams pedagogikos principams. Jie atnaujinami, papildomi, atsižvelgiant į

vaikų pageidavimus, pedagogų sumanymus, tėvų rekomendacijas, metodų taikymo veiksmingumo

vertinimo rezultatus, informacinę medžiagą, pedagoginę bei metodinę literatūrą.

Kuriant ikimokyklinio ugdymo(si) aplinką keliami šie reikalavimai:

grupės erdvėje vaikas turi rasti viską, ko reikia žaidimams, aktyviai veiklai ir

poilsiui;

6

aplinka kuriama taip, kad vaikas joje jaustųsi esąs šeimininkas – kad galėtų

netrukdydamas kitiems laisvai ją keisti, pritaikyti žaidimams ir veiklai;

aplinka turėtų būti jauki, žaisminga, estetiška ir kūrybiška, funkcionali, skatinanti

vaikų aktyvumą, norą veikti, ugdytis;

grupės erdvė turėtų būti sudaryta iš mažesnių erdvių individualiai, grupelių ir visos

grupės veiklai, turėtų pakakti erdvės judėjimui;

būtina patalpas, baldus, įrangą bei ugdymo priemones pritaikyti vaikų ugdymosi

netolygumams šalinti, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

Emocinis klimatas grupėje

Vaikui garantuojamas ne tik fizinis saugumas, bet ir gera emocinė atmosfera bei palanki

socialinė aplinka. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą (yra išklausomas,

paguodžiamas, jam padedama).

Suaugusieji skatina vaikus ugdytis demokratiškus tarpusavio santykius, pagarbą ir

užuojautą vienas kitam, palaiko norą ir mėginimus pagal galimybes vienas kitam padėti.

Auklėtoja padeda vaikui adaptuotis naujojoje aplinkoje, priimti nuolat vykstančius

aplinkos ir dienos ritmo pasikeitimus, ugdytis nuostatą išbandyti ir perimti dar nežinomus pažinimo

veiklos būdus, pratintis prie naujų žmonių, veikti ne visai įprastose situacijose.

Auklėtojos ir vaiko bei jo šeimos sąveika

Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimą ikimokyklinėje grupėje: jam

tvarkantis, valgant, ruošiantis ilsėtis, eiti į lauką, neformaliai bendraujant su pedagogu ar grupės

svečiais, spontaniškai žaidžiant ar dalyvaujant auklėtojos organizuotoje veikloje.

Auklėtoja kryptingai ir tikslingai planuoja ugdomąją veiklą į ją įtraukdama vaikus,

derindama jų poreikius bei interesus ir programoje numatytus tikslus. Ji taiko įvairius veiklos ir

ugdymo proceso planavimo modelius. Kita vertus, lanksčiai prisitaiko prie netikėtai atsiradusių vaikų

norų, spontaniškai kilusių žaidimų ar kitos veiklos situacijų, įsiklauso į vaikų siūlymus, nebijodama

keisti išankstinių sumanymų ar planų.

Įgyvendinant ugdymo(si) turinį auklėtojai labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip,

kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą.

Vaikai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vienas iš kito.

Grupės auklėtoja bendradarbiauja su kitais pedagogais, specialiąją paramą vaikui

teikiančiais specialistais bei vaiko šeima.

Organizuodama ugdymo procesą auklėtoja remiasi su ikimokyklinio ugdymo tikslais

derančia šeimos patirtimi, vaiko ugdymo tradicijomis, stengiasi teigiamai paveikti šeimos pedagoginę

kultūrą.

Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui kuriama ir pritaikoma vaiko amžiui, poreikiams,

galimybėms atitinkanti įvairiapusė, saugi ir ugdanti aplinka. Ji yra aprūpinta įvairiomis priemonėmis,

skatinančioms vaiko aktyvumą, norą pažinti, stebėti, kurti, tyrinėti, ieškoti, atrasti, bendrauti ir

bendradarbiauti. Priemonės (žaislai, daiktai, įrenginiai, sporto inventorius, muzikiniai instrumentai ir

kitos medžiagos) atitinka vaikų amžių, poreikius, ugdo individualius gebėjimus ir yra išdėstytos

erdvėje orientuojantis į vaikų interesus, savaime kylančius sumanymus, skatina vaikų aktyvumą,

tenkina norą žaisti ir bendrauti.

7

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

TURI-

NIO

SRI-

TYS

UGDYTINOS

VERTYBINĖS

NUOSTATOS,

GEBĖJIMAI, PATIRTIS

VAIKO VEIKSENOS IR

SAVIRAIŠKOS BŪDAI PRIEMONĖS VIETA

KALBA

LITERATŪRA

KLAUSYMASIS

KALBOS SUVOKIMAS BENDRAVIMAS SU

KITAIS

GEBĖJIMAS PASAKOTI

SAVIRAIŠKA

8

K

A

L

B

A

B

E

N

D

-Skatinti kalbinį

kūrybingumą.

-Padėti pajausti gimtosios

kalbos modelį, dėsnius.

-Turtinti žodyną.

-Skatinti domėjimąsi žodžių

sudėtimi, įvairiais žodžių

sudarymo būdais.

-Padėti ugdytis taisyklingo

kalbėjimo įgūdžiams.

-Skatinti pasakojimo,

apibūdinimo, svarstymo,

diskutavimo pradmenis.

-Intuityviai jausti gimtosios

kalbos modelį: kalbant

praktiškai taikyti jos dėsnius

ir normas.

-Skatinti pagal gebėjimus

kalboje vartoti: aukštas,

aukštesnis, aukščiausias,

žemas, žemesnis,

žemiausias.

-Formuoti bendravimo

įgūdžius.

-Padėti įgyti bendravimo

įgūdžių skirtingose

socialinėse situacijose.

-Ugdyti pagarbą

Deklamuoja, vaidina,

imituoja judesiais, mėgdžioja

žodžiais, gestais, mimika.

Žaidžia žodžiais ir kuria

naujus žodžius, ieško panašiai

skambančių, besirimuojančių

žodžių. Kuria išgalvotas

istorijas, bando apibūdinti

jam patikusius daiktus,

reiškinius.

Klausosi grupės draugų,

pedagogų, svečių ar kitų

suaugusiųjų pasakojimų,

radijo ir TV laidų vaikams.

Pratinasi išgirsti pedagogo ar

draugo siūlymus,

Literatūros

kūriniai,

paveikslai,

žaislai,

žaidimai;

Popierius

(kortelės,

juostelės,

lapeliai);

asmeninė

knygelė;

rašikliai,

pieštukai;

popieriniai

lipdukai

(įvairaus

dydžio

kortelės);

atvirukai,

vokai, laiškų

rašymo

lapeliai.

Literatūros

kūriniai,

paveikslai,

žaislai,

žaidimai

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salė.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

R

A

V

I

M

A

S

žmogaus kūrybai ir kultūros

tradicijoms.

-Padėti suvokti kalbą, kaip

pagrindinę bendravimo

priemonę.

-Padėti pastebėti ir suprasti

kitaip galvojantį, kalbantį,

kitokių papročių besilaikantį

žmogų.

pastabas, paskatinimus, į juos

reaguoti. Kalbasi su grupės

draugais, pedagogais,

pasakoja patirtus įspūdžius,

nutikimus.

rūbinė,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salė.

9

L

I

T

E

R

A

T

Ū

R

A

-Sudaryti sąlygas girdėti,

klausytis įvairių žanrų

literatūrą.

-Skatinti literatūros kūrinių

analizę, pokalbius apie

kūrinį.

-Siekti smulkios tautosakos

panaudojimo įvairios

veiklos metu.

-Padėti ugdytis estetiniam

skoniui.

-Suteikti žinių apie

literatūros žanrus.

-Skatinti meilę, pagarbą

knygai.

-Pradėti domėtis skaitymu ir

rašymu.

Vaikas klausosi sekamų

pasakų, sakmių, padavimų,

skaitomų grožinės ir

pažintinės literatūros kūrinių,

deklamuojamų eilėraščių,

muzikos įrašų. Seka girdėtas

pasakas, kuria savo (pasakas

be galo, juokų pasakas,

pasakas apie gyvūnus ir kt.).

Keičia pasakos pabaigą,

pradžią, įvykių seką, įveda

naujus veikėjus, juos keičia ir

kt. Kuria skaičiuotes,

eilėraščius, garsų

pamėgdžiojimus,

greitakalbes, žaidimus. Varto

ir žiūrinėja knygas,

periodinius leidinius, atsineša

mėgstamiausią knygą ir apie

ją pasakoja kitiems.

Iliustruoja knygas, rengia

piešinių parodas. Padedamas

suaugusiųjų, taiso

apiplyšusias knygas, jas

aplenkia, steigia grupės

bibliotekėlę. Kartu su

pedagogu skaito

periodinę vaikų spaudą,

paveikslų, grožinės ir

pažintinės literatūros knygas.

Kuria knygeles, grupės

laikraštį, lankstinuką,

dienoraštį, skelbimus,

kvietimus, sveikinimo

atvirukus, žemėlapius,

kalendorius, grupės taisykles,

dienotvarkę, valgiaraštį,

receptus ir kt.

Literatūros

kūriniai,

paveikslai,

žaislai,

žaidimai.

Knygos

vaikams

(knygelės,

žurnalai,

vaikiškos

enciklopedijos,

dailės albumai

ir kt.);

raidynai;

žodžių

kortelės,

juostelės; stalo

žaidimai su

raidėmis,

užrašai skirti

kalbai ugdyti;

kubeliai,

automobiliai ir

kt. su užrašais;

pasakų,

muzikos įrašai

(kompaktiniai

diskai, garso

kasetės)

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salė.

Pagal

galimybes

lankosi

bibliotekoje,

knygyne,

teatre,

muziejuose,

parodose,

spaustuvėje

ir pan.

10

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

TURI-

NIO

SRI-

TYS

UGDYTINOS

VERTYBINĖS

NUOSTATOS,

GEBĖJIMAI, PATIRTIS

VAIKO VEIKSENOS IR


KAS AŠ?

AŠ – ASMENYBĖ

AŠ IR KITI ŽMONĖS

(MANO GIMTASIS

MIESTAS) AŠ IR GAMTA

AŠ IR DAIKTAI MANO

APLINKOJE

11

A

Š

I

R

K

I

T

I

Ž

M

O

N

Ė

S

-Skatinti domėjimąsi

supančia aplinka.

-Sudaryti sąlygas pažinti

artimiausios aplinkos

įžymias vietas, skatinti ir

pan.

-Sudaryti sąlygas pažinti

ir perimti tautos kultūrą,

papročius, tradicijas.

-Skatinti mylėti gimtąjį

kraštą, jo žmones.

Žaidimas, darbas, mankšta,

piešimas, lipdyba,

karpymas, muzikos

piešimas spalvinėmis

abstrakcijomis arba

linijomis; vaidyba,

skambant muzikai, išgirstos

muzikos apibūdinimas

poetiškais žodžiais bei

simboliais. Vaikas klausosi

sekamų pasakų, sakmių,

padavimų, skaitomų

grožinės ir pažintinės

literatūros kūrinių,

deklamuojamų eilėraščių,

muzikos įrašų. Klausosi

grupės draugų, pedagogų,

svečių ar kitų suaugusiųjų

pasakojimų, radijo ir TV

laidų vaikams. Pratinasi

išgirsti pedagogo ar draugo

siūlymus, pastabas,

paskatinimus, į juos

reaguoti. Gyvendamas

šeimoje ir bendraamžių

grupėje vaikas natūraliai

domisi savimi ir kitais

žmonėmis: jų panašumais ir

skirtumais, išvaizda,

jausmais, mintimis, darbais

ir kūryba, gyvenimo būdu;

žmonių grupėmis – šeima,

vaikų grupe, paslaugų

tarnybomis, profesijomis,

Vandenį geriantis

popierius, vaškas,

parafinas; žvakės;

rašomoji lenta;

lentynėlės,

spintutės, dėžės,

krepšiai žaislams,

medžiagoms ir

priemonėms;

informaciniai

leidiniai

ikimokyklinio

amžiaus vaikams

(knygos, plakatai,

enciklopedijos,

stalo žaidimai ir

kt.); gyvūnų,

augalų,

gamtovaizdžių ir

gamtos paminklų

nuotraukos;

skaičių, formų,

dydžių, spalvų

kortelės;

priešingybių,

priežasties –

pasekmės,

nuoseklumo,

dalies ir visumos

paveikslėliai,

kortelės; laikrodis,

kompasas,

termometrai

(vandens, oro,

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

valgykla,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salė.

Muziejus,

bažnyčia.

Neribotos

žodžio,

garso,

spalvos,

linijos,

judesio,

ritmo,

jungimo

galimybės.

Svarbu

sukurti

jaukią,

saviraišką ir

kūrybą

skatinančią

aplinką,

žadinti vaikų

pasitikėjimą

savo

jėgomis,

12

-Padėti pajausti žmogaus

ir gamtos ryšį.


augalija ir gyvūnija.

-Sudaryti sąlygas

eksperimentuoti, atlikti

bandymus.

-Suteikti žinių apie mūsų

planetą ir kitus dangaus

kūnus.

vietinės bendruomenės

gyvenimo tradicijomis;

praeities ir dabarties

įvykiais – savo augimu,

žmonių gyvenimo

istorijomis, aplinkos

pasikeitimais; gyvenimo

vieta – savo namais,

sodyba, kaimu, gatve,

miestu, kultūrinėmis

vertybėmis; artimiausia

vietove, jos paviršiumi,

natūraliai gamtoje

sutinkamais ir žmonių

auginamais augalais bei

gyvūnais, dangaus kūnais,

gamtos reiškiniais, dienos ir

nakties kaita, metų tėkme.

Tyrinėdami aplinką vaikai

atkreipia dėmesį į jų

kasdieniniam gyvenimui

svarbius dalykus: vaikų

grupės taisykles;

kasdienybės ir švenčių

ritmą, atspindintį vaiką

supančių žmonių gyvenimo

būdą; paros ritmą, nuo

kurio priklauso vaiko

dienos tėkmė; orus, į

kuriuos svarbu atsižvelgti

renkantis drabužius; maistą,

nes natūralesnius,

neperdirbtus produktus

sveikiau valgyti; saugų

elgesį žmogui pavojingose

situacijose.

Varto nuotraukų ir

paveikslų knygas

atpažindamas dažnai

matytus aplinkos vaizdus,

daiktus, reiškinius, keletą jų

įvardija, pakomentuoja.

Seka girdėtas pasakas,

kuria savo (pasakas be galo,

juokų pasakas, pasakas apie

gyvūnus ir kt.). Keičia

pasakos pabaigą, pradžią,

įvykių seką, įveda naujus

veikėjus, juos keičia ir kt.

Kuria skaičiuotes,

eilėraščius, garsų

pamėgdžiojimus,

greitakalbes, žaidimus.

Deklamuoja, vaidina,

imituoja judesiai,

mėgdžioja žodžiais, gestais,

kūno, šilumos),

statoskopas,

įvairios ilgio

matavimo

priemonės,

svirtinės

svarstyklės;

skaičiavimo

pagaliukai,

skaičiuotuvai,

specialios

didaktinės

skaičiavimo

priemonės;

erdvinės ir

plokštuminės

geometrinės

figūros

Literatūra apie

gamtą, paveikslai,

žaislai, žaidimai.

Smilkalai; medžio

lentelės, vaikiškos

vinys; flanelinė

lenta, kilnojamoji

magnetinė lenta;

terariumai,

akvariumai,

narveliai;

puodeliai,

laistytuvai gėlėms,

gėlių žemė;

žmonių buities,

profesijų atributai:

įrankiai, rakandai

(sodo įrankiai,

namų tvarkymo

priemonės,

meistravimo

drąsą,

jautrumą.

Turtinga,

įvairi,

estetiška,

skatinanti

protinę ir

kūrybinę

veiklą

aplinka.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

valgykla,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salės,

lauko

aikštelės,

darželio

teritorija.

Turtinga,

įvairi,

estetiška,

skatinanti

protinę ir

13

A

Š

I

R

G

A

M

T

A

Žaidžia žodžiais ir kuria

naujus žodžius, ieško

panašiai skambančių,

besirimuojančių žodžių.

Darželio gėlyne vaikas

sodina, daigina, laisto,

purškia, ravi gėles ir kitus

augalus, šluosto nuo jų

dulkes; maitina gyvūnėlius

ir valo jų narvelius

pratindamasis sukurti jiems

palankias augimo sąlygas,

išmokti jų priežiūros darbų,

sužinoti jų gyvenimo,

mitybos ir kitus įpročius,

suvokti savo veiklos

poveikį aplinkai, gamtai.

Augalų bei gyvūnų paros ir

metų ritmą, augimui

būtinas sąlygas gretina su

savo augimo istorija,

žmogaus gyvenimo ritmu ir

linija, aiškindamiesi

panašumus ir skirtumus.

Ieško informacijos knygose

apie gamtą, žmonių sukurtą

pasaulį, technikos ir

technologijos stebuklus,

žiūrinėja nuotraukas,

paveikslus, pavadinimus po

jais, klausosi informacinių

tekstų, žiūri filmuotą

medžiagą – aiškinasi, kur ir

kaip gyvena žmonės,

augalai ir gyvūnai, kaip jie

prisitaiko prie gamtos

sąlygų(smėlynuose,

ledynuose, atogrąžose),

„atranda“ gamtos paslaptis,

žmogaus sukurto pasaulio

įvairovę. Klausydamiesi

pasakų, eilių, dainų,

padavimų, sakmių, mįslių,

priežodžių, garsažodžių,

greitakalbių, sužino apie

senolių požiūrį į pasaulį

(gyvūnų charakterio

apibūdinimą, augalų ir

gyvūnų simbolius

tautodailėje, žolelių

mediciną). Įgytą pažinimo

patirtį panaudoja praktinėje

veikloje: bando nuspėti

orus, noriai geria gydomųjų

žolelių arbatą, pamėgdžioja

gyvūnų elgseną žaisdami,

vaidindami, kuria

įrankiai ir

priemonės); vėjo,

vandens malūnai,

parašiutai;

galvosūkiai,

labirintai; gamtos

garsų įrašai,

filmuota

medžiaga;

magnetai,

spyruoklės,

spiralės, tikra

buitinė technika:

radijo aparatai,

fotoaparatai,

telefonai,

žibintuvėliai;

techniniai žaislai

(žybsintys,

pypsintys;

prisukami,

inerciniai,

elektriniai, t.y. su

elementais);

smėlis,

akmenukai,

vanduo, gamtinė

medžiaga;

didinamieji stiklai,

indai ir priemonės

eksperimentavimui

(mėgintuvėliai,

piltuvėliai,

vamzdžiai,

matuokliai,

pipetės, kempinės,

vandenį

sugeriančios

medžiagos, indai

bei priemonės

žaidimui su smėliu

ir vandeniu, muilo

burbulai, žaislinės

plunksnos ir kt.);

laikrodis,

kompasas,

termometrai

(vandens, oro,

kūno šilumos),

statoskopas,

įvairios ilgio

matavimo

priemonės,

svirtinės

svarstyklės,

gamtos garsų

įrašai, filmuota

kūrybinę

veiklą

aplinka.

Augalai,

gyvūnai,

paukščiai,

negyvoji

gamta

žadina jų

vaizduotę,

kuria

emocinę

būseną.

Abiem

atvejais

svarbiausias

vaidmuo

tenka

pedagogui –

atkreipti

dėmesį,

pasiūlyti,

pažadinti

domėjimąsi,

pasigėrėti.

14

A

Š

I

R

D

A

I

K

T

A

I

M

A

N

O

A

P

L

I

N

K

O

J

E

-Padėti pažinti pasaulį ir

orientuotis jame.

-Padėti įgyti žinių apie

erdvę, laiką.

-Padėti atrasti, pajausti

dydžius ir formas.

-Skatinti pažinti skaičius

ir skaičiuoti.

-Sudaryti sąlygas įvairiai

eksperimentuojant,

matuojant, lyginant ir pan.

suvokti matematines

sąvokas

Skirti kūno dalių erdvinę

padėtį. Stebi artimiausią

aplinką, skaičiuoja,

matuoja, lygina, grupuoja

daiktus. Suprasti ir pagal

gebėjimus kalboje vartoti:

apačia, apačioje, dešinė,

dešinėje, kairė, kairėje,

priekyje, užpakalyje, viršus,

viršuje. Vaikai išbando

įvairius pasaulio pažinimo

būdus: visais pojūčiais

tyrinėja tai, kas yra aplink –

įsižiūri, įsiklauso, uodžia,

ragauja, liečia; stebi

atsiradimą, pokyčius –

ilgesnį laiką kryptingai

stebi įdomesnius reiškinius,

ką nors trumpai stebi

kasdien, kartą per mėnesį;

pavadina, apibūdina,

klausinėja, aiškinasi;

skaičiuoja, matuoja; renka,

gretina, lygina, grupuoja,

kolekcionuoja, modeliuoja;

atlieka problemines

užduotis, tyrinėja

techninius atradimus –

magneto trauką,

mikroskopo, teleskopo

galimybes, energiją, žaidžia

su techniniais žaislais,

kompiuteriais, klausosi

muzikos; išbando,

eksperimentuoja

įvairiausius sumanymus;

pratinasi „užsirašyti“

stebėjimo, tyrinėjimo

rezultatus – nupiešti,

paženklinti simboliu,

paveikslėliu, daryti planą,

žemėlapį, „rašo“ savo

gyvenimo istoriją. Vaikai

pavadina, klausinėja,

aiškinasi ir patys aiškina,

apibūdina, dalijasi

patirtimi, ženklina; apmąsto

ir išreiškia savo požiūrį.

Vaiko lankomos

grupės paveikslai,

žaislai, žaidimai;

smėlis,

akmenukai,

vanduo, gamtinė

medžiaga;

didinamieji stiklai,

indai ir priemonės

eksperimentavimui

(mėgintuvėliai,

piltuvėliai,

vamzdžiai,

matuokliai, pipetė,

kempinės, vandenį

sugeriančios

medžiagos, indai

bei priemonės

žaidimui su smėliu

ir vandeniu, muilo

burbulai, žaislinės

plunksnos ir kt.);

laikrodis,

kompasas,

termometrai

(vandens, oro,

kūno šilumos),

statoskopas,

įvairios ilgio

matavimo

priemonės,

svirtinės

svarstyklės;

skaičiavimo

pagaliukai,

skaičiuotuvai,

specialios

didaktinės

skaičiavimo

priemonės;

erdvinės ir

plokštuminės

geometrinės

figūros; pinigų

pavyzdžiai; žaislai

tapatinimui,

grupavimui,

rūšiavimui, serijų

dėliojimui;

išardomieji ir

sudedamieji

žaislai, daiktų

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

valgykla,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salė.

Pagal

galimybes

lankosi

bibliotekoje,

knygyne,

teatre,

muziejuose,

parodose,

spaustuvėje

ir pan.

15

modeliai; aitvarai

(popieriniai,

plastmasiniai,

medžiaginiai ir

kt.); kilnojamoji

magnetinė lenta.

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

TURI-

NIO

SRI-

TYS

UGDYTINOS

VERTYBINĖS

NUOSTATOS,

GEBĖJIMAI,

PATIRTIS

VAIKO VEIKSENOS IR


KŪNO KULTŪRA

SVEIKA GYVENSENA

SAVISAUGA

SAVIKONTROLĖ

SVEIKATOS

SAUGUMAS

JUDESIAI IR KŪNO

GALIMYBĖS

16

A

S

M

E

N

I

N

I

S

S

A

U

G

U

M

A

S

-Padėti įgyti

asmeninės higienos

įgūdžių.

-Skatinti kultūringą

elgesį prie stalo.

Pagal galimybes rūpinasi savo

ir kitų saugumu bei sveikata.

Rūpindamasis asmens higiena,

atlikdamas kasdieninius

saviruošos darbus, vaikas

įpranta laiku keltis, gulti, eiti

dienos poilsio, praustis su

muilu ir šluostytis

rankšluosčiu, prieš valgį ir

pasinaudojęs tualetu plauti

rankas, valytis dantis, skalauti

burną, susišukuoti, teisingai

naudotis stalo įrankiais,

tvarkingai valgyti (neskubėti,

gerai sukramtyti maistą, jausti

malonumą). Išmoksta

savarankiškai užsirišti ir

atsirišti batų raištelius,

susisagstyti drabužius,

susijuosti diržą. Įpranta

apsirengti pagal orą.

Valgydamas pratinasi naudotis

servetėle, kosėdamas ir

čiaudėdamas prisidengti burną

nosine. Išmoksta pasidengti ir

sutvarkyti stalą, žaidimų vietą.

Buityje vaikas vis labiau

pasitiki savimi bei savo

gebėjimais, jaučiasi

savarankiškesnis, ne taip

priklausomas nuo suaugusiojo.

Kalbėdamasis su suaugusiuoju,

vartydamas paveikslėlius,

klausydamasis skaitomų

kūrinėlių, žiūrėdamas filmukus

ir kt., išsiaiškina, kad

rūpinimasis asmens higiena,

tinkama apranga ir maitinimusi

apsaugo nuo ligų, supranta, ką

valgyti sveika, o kas gali

pakenkti sveikatai. Sužino kur

kreiptis susirgus, įvykus

nelaimei.

Servetėlės,

rankšluosčiai, dantų

šepetėlis, pasta,

higienos reikmenys

(muilas); priemonės

varstymui,

segiojimui,

raišiojimui;

kamuoliai, skirti

šokuoti, suptis;

supamieji žaislai;

jėgos ugdymo

priemonės (sunkūs

kamuoliai,

kelmeliai ir kt.);

grūdinimosi

priemonės (indai

vandeniui ir kt.);

riedantys žaislai

(karčiai,

automobiliai,

traukiniai ir kt.),

tarai, triračiai.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

valgykla,

logopedinis

kabinetas,

slaugytojos

kabinetas,

lauko

aikštelės.

Pagal

galimybes

lankosi

bibliotekoje,

knygyne,

teatre,

muziejuose,

parodose,

spaustuvėje

ir pan.

17

J

U

D

E

S

I

A

I

I

R

K

Ū

N

O

G

A

L

I

M

Y

B

Ė

S

-Sudaryti sąlygas

lavinti visas fizines

galias.

-Padėti pajausti savo

kūną ir jo galimybes.

-Skatinti judrią veiklą

ir pratinti kaitalioti ją

su ramia veikla.

-Gebėti būti

aktyviam, judriam.

-Žaisti „Parodyk ir

pasakyk, kur tavo...“

-Skirti kūno dalių

erdvinę padėtį.

Žaisdamas lauke, miške, prie

vandens įvairiais metų laikais

vaikas įpranta susirasti žaidimų

ir pramogų, žaidimų aikštelėje

mokosi važinėtis dviratuku,

rogutėmis, paspirtuku,

vežimėliu, vaikišku

automobiliu. Rungtynėse,

estafetėse išbando savo jėgą,

vikrumą, drąsą, išmoksta

laimėti ir garbingai pralaimėti.

Vaikas pratinasi pats pasirinkti

įvairesnę kūno padėtį:

žaisdamas guli ant kilimo, sėdi

turkiškai, ant kamuolio,

kaladės; piešdamas,

vartydamas knygeles

taisyklingai sėdi prie stalo

šviesioje vietoje. Noriai ir

kantriai atlieka pedagogo

pasiūlytus pratimus ar

judesius, skirtus ydingai

laikysenai taisyti. Rytinė

mankšta, kūno kultūra salėje,

judrieji ir sportiniai žaidimai

lauke yra skirti vaiko fizinių

galių aktyviam ugdymui(si).

Vaikas išbando įvairius

vaikščiojimo, bėgiojimo,

ropojimo, šliaužimo, lipimo,

lindimo, šokinėjimo būdus.

Žaisdamas judriuosius,

improvizacinius, kūrybinius

žaidimus, vaikas atlieka

judesius visu kūnu, rankomis,

kojomis, galva. Atlikdamas

įvairius judesius su lazdelėmis,

juostelėmis, lankais,

kamuoliais, grodamas

žaisliniais muzikos

instrumentais, vaikas lavina

kairės ir dešinės rankos, kojos

judesių tikslumą, taisyklingo

kvėpavimo įgūdžius,

koordinaciją, jėgą, ugdosi

taiklumą. Laisvai judėdamas,

eidamas ratelio, šokdamas,

improvizuodamas, skambant

muzikai, žaidžiant šešėliams ir

šviesai, vaikas ugdosi

saviraiškos kūnu gebėjimą.

Kaspinai, skarelės,

skraistės šokiui;

lankai, šokdynės,

virvutės, kamuoliai,

kėgliai,

badmintonas;

įvairūs treniruokliai

(batutas ir kt.);

šiurkštūs, gruoblėti

kilimėliai;

sūpuoklės, sienelės,

kopėčios,

laipiojimo virvės,

gimnastikos

suoleliai, čiužiniai;

priemonės

estafetėms,

kliūtims; audeklo

atraižos, elastingas

popierius, rupus

žvyras, nugludinti

akmenėliai;

riedučiai,

paspirtukai;

rogutės, slidės.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

muzikos ir

sporto salės,

rūbinė,

valgykla,

logopedinis

kabinetas,

lauko

aikštelės.

18

BEN-

DRA-

VI-

MO

IR

BEN-

DRA-

DAR-

BIA-

VI-

MO

PA-

TIR-

TIS

S

A

V

I

S

A

U

G

A,

S

A

V

I

K

O

N

T

R

O

L

Ė

-Sudaryti sąlygas

jaustis saugiems.

-Padėti vaikams

pajausti, kad jie yra

mylimi, laukiami,

gerbiami.

-Siekti, konfliktines

situacijas spręsti

kartu, ieškant įvairių

sprendimo būdų.

-Turėti atsakomybės,

savitvardos,

savitvarkos

pradmenis.

-Pačiam sumanyti,

planuoti ir

organizuoti žaidimą.

-Padėti ugdytis

savisaugos

įgūdžiams.

-Skatinti jausti

atsakomybę už savo

ir kitų saugumą.

-Suteikti žinių kaip

elgtis pasiklydus,

bendraujant su

svetimais žmonėmis.

-Žinoti ir vengti liesti

namų ir grupės

aplinkoje esančias

pavojingas

medžiagas, buities

technikos prietaisus,

vengti pavojingų

vietų ir rizikingo

elgesio.

-Žinoti, kad žmonės

būna sveiki ir serga,

ir kas jiems gali

padėti.

-Suprasti ką valgyti

sveika, o kas gali

pakenkti sveikatai.

Žaisti „Mano šeima“.

Numatyti savo elgesio

pasekmes. Žaisdamas,

judėdamas, aktyviai veikdamas

bei ilsėdamasis; turėdamas

galimybę su draugais ir

pedagogai pasidalyti ne tik

džiaugsmingais, bet ir

skaudžiais išgyvenimais,

sulaukti jų paramos bei

pagalbos, vaikas jaučiasi

saugus, auga tvirtas,

pasitikintis. Išsidūkdamas,

išsišėldama ir nusiramindamas,

atsipalaiduojamas vaikas

pajunta, kaip gerėja jo

savijauta, dingsta įtampa,

užplūsta energija arba apima

ramybė. Ilgesnį laiką išbuvęs

nejudrus pats pradeda bėgioti,

laipioti, vartytis ar kitaip

aktyviai judėti. Žaisdamas,

bėgiodamas su draugais vaikas

plečia supratimą apie save ir

savo kūną, jo sandarą, įvairią

žmonių išvaizdą, jų panašumus

ir skirtumus. Mokosi jam dar

nežinomų veido ir kūno dalių

pavadinimų.

Išmoksta tradicinių žaidimų

bei pramogų ir pajunta

dalyvavimo kalendorinėse ir

kitose šventėse džiaugsmą.

Judėdamas greta kito, poroje,

ratu, rikiuotėje, laisvai ar

sutartinai su kitais, vaikas

pratinasi laikytis taisyklių,

jausti draugą, pajusti

asmeninės ir bendros erdvės

ribas. Jis gerai įsidėmi saugaus

elgesio miške, prie vandens,

kelyje taisykles, sužino, kaip

elgtis paklydus, pasimetus,

išsigandus. Dalyvaudamas

šventėse vaikas pratinasi

puoštis, padeda ruošti šventinį

stalą, vaišinasi ir įsidėmi

šventinius patiekalus, išmoksta

tradicinių žaidimų. Išmoksta

sugyventi ir natūraliai

Kūno dažai;

paveikslėliai,

knygelės, dėlinės,

loto augimo ir

sveikatos temomis;

vaikams pritaikyti

indai ir stalo

įrankiai, buities

technika, skirta

maistui ruoši;

priemonės

varstymui,

segiojimui,

raišiojimui; įvairios

spynos, užraktai ir

raktai; kabliukai;

užsklandos;

kamuoliai, skirti

šokuoti, suptis;

supamieji žaislai;

jėgos ugdymo

priemonės (sunkūs

kamuoliai,

kelmeliai ir kt.);

grūdinimosi

priemonės (indai

vandeniui ir kt.);

riedantys žaislai

(karučiai,

automobiliai,

traukiniai ir kt.),

ratai, triračiai.

Priemonės

maudymuisi

vonioje, baseine,

skirtos rūbeliams

skalbti, džiovinti;

pirštų, delnų, pėdų

atspaudų darymo

medžiagos (dažai,

molis, smėlis ir kt.);

įvairios spynos,

užraktai ir raktai;

kabliukai;

užsklandos;

kamuoliai, skirti

šokuoti, suptis;

supamieji žaislai;

jėgos ugdymo

priemonės (sunkūs

kamuoliai,

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

prausykla,

rūbinė,

valgykla,

lauko

aikštelės,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salės.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

gretima

grupė,

pagalbinės

darželio

patalpos,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salės,

slaugytojos

kabinetas,

lauko

aikštelės ir

kt.

19

bendrauti su specialiųjų

poreikių vaikais ir

suaugusiaisiais. Įvairiai

judėdamas vaikas tyrinėja

grupės, sporto salės, lauko

aikštelės ar kitą erdvę; išbando

judėjimą vietoje ir keičiant

padėtį erdvėje; judėjimą

skirtingu tempu ir skirtingomis

kryptimis; sužino kur ir kaip

judėti saugu ar pavojinga.

kelmeliai ir kt.);

grūdinimosi

priemonės (indai

vandeniui ir kt.);

riedantys žaislai

(karučiai,

automobiliai,

traukiniai ir kt.),

ratai, triračiai.

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

TURI-

NIO

SRI-

TYS

UGDYTINOS

VERTYBINĖS

NUOSTATOS,

GEBĖJIMAI,

PATIRTIS

VAIKO VEIKSENOS IR


ŠEIMA

BENDRAVIMO

PATIRTIS

KULTŪRINIŲ –

DOROVINIŲ NUOSTATŲ

FORMAVIMAS

SOCIALINĖ PATIRTIS,

ADAPTACIJA

SAVIVOKA,

SAVIRAIŠKA

20

S

A

V

I

V

O

K

A

-Padėti pažinti save,

savo gebėjimus,

galias ir galimybes.

-Skatinti teigiamai

vertinti save.


socialinius,

dvasinius, fizinius,

kultūrinius žmonių

ypatumus.

-Ugdyti vaikų

suvokimą, kad šeima

yra didžiausia

vertybė.

Vaikų grupėje yra palankios

sąlygos natūraliai bendrauti.

Vaikas pratinasi pastebėti ir

priimti kitų vaikų dėmesį,

palankumo ženklus, pats rodo

palankų ir pagarbų dėmesį

kitiems, pajunta mandagaus,

atidaus bendravimo

privalumus. Domisi kitu, jo

žaislais, sumanymais,

nuomone, jausmais, pratinasi

klausytis ir girdėti kalbantįjį,

atsako į klausimus, paaiškina,

pats klausia, kalbina, pasakoja.

Pajunta kartėlį dėl jam

reiškiamo abejingumo ar

netinkamo elgesio, ieško būdų

to išvengti. Žaisdamas, ką nors

veikdamas vienas arba greta

kito, stengiasi susikaupti,

netrukdyti kitiems, dalijasi

patirtimi, žaislais ar

priemonėmis. Kartu su kitais

(dviese, keliese ar su visa

grupe) kuria taisykles, bendrus

darbus, projektus: tariasi, siūlo,

išklauso ir palaiko sumanymus,

derina ketinimus, veiksmus,

kartu siekia numatyto tikslo.

Nebijo rizikuoti ieškodamas

kūrybinių sprendimų, būti

kitoks, gerbia kito savitumą.

Drąsiai imasi spręsti kylančias

problemas, konfliktines

situacijas, pratinasi įveikti

kasdieninius sunkumus. Vaikas

jaučiasi saugus, kai jį palaiko

iškilus sunkumams; žinodamas

elgesio normas, draugų, tėvų ir

pedagogų lūkesčius,

pamokytas tinkamo

Asmeninis žaislas,

albumas, segtuvas

(su šeimos ar grupės

gyvenimo

nuotraukomis,

piešiniais ir kt.);

Lietuvos ir regiono

žemėlapiai;

Lietuvos

Respublikos vėliava

(maža); gaublys,

saugaus eismo ir

elgesio kortelės,

knygelės,

paveikslėliai,

dėlionės, stalo

žaidimai, nuotaikų

kortelės; siužetiniai

žaislai (lėlės,

vežimėliai, baldai,

indeliai, drabužiai,

įvairių profesijų

atributai;

automobiliai,

buities ir kt.

daiktai); žaidimai

poromis, keliese

(domino, loto);

atsipalaidavimo

žaislai (minkšti

žaislai, kamuoliukai

spaudymui

rankomis;

priemonės šviesos

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

gretima

grupė,

pagalbinės

darželio

patalpos,

logopedinis

kabinetas,

muzikos ir

sporto salės,

slaugytojos

kabinetas,

lauko

aikštelės.

Pagal

galimybes

lankosi

bibliotekoje,

knygyne,

teatre,

muziejuose,

parodose,

spaustuvėje

ir pan.

21

S

O

C

I

A

L

I

N

Ė

P

A

T

I

R

T

I

S

IR

A

D

A

P

T

A

C

I

J

A

B

E

N

D

R

A

V

I

M

O

P

A

T

I

R

T

I


technika ir padėti

suvokti jos

reikšmingumą

žmonių gyvenime.


šviesoforo spalvas,

perėjas.

-Padėti įgyti elgesio

gatvėje įgūdžius.

-Sutekti žinių apie

įvairias transporto

priemones.

-Skatinti veiklą su

dviračiais,

paspirtukais,

riedlentėmis,

rogutėmis.

elgesio būdų bei nuolat

skatinamas vaikas stengiasi

atsisakyti nepriimtino elgesio

įpročių. Vaikas aktyviai,

kūrybiškai plėtoja savo

sumanymus arba pedagogų,

tėvų pasiūlytas jam įdomias

temas, idėjas, žaidimus,

skatinančius tyrinėti savo kūną,

jausmus, mintis, kalbą;

atskleisti savo norus, polinkius,

gabumus, kūrybiškumą;

augimo ir keitimosi suvokimą.

Tyrinėja savo ir kitų žmonių

panašumus bei skirtumus;

šeimos, grupės, kiemo

gyvenimą; kaupia ir sistemina

informaciją apie žmones,

įvairias profesijas, tarnybas,

bendruomenę, kaimą ir miestą,

gimtinę, tėvynę Lietuvą ir

pasaulį. Stebi daiktus, meno

kūrinius šeimoje, grupėje,

išvykose; lankosi muziejuose,

parodose, spektakliuose,

koncertuose. Pratinasi

bendrauti su skirtingais

žmonėmis. Į grupę atsineša ir

perkelia savo šeimos teigiamą

patirtį: bendravimo būdą,

žaidimus, pomėgius.

Dalyvaudamas išvykose,

šventėse bendrauja su kitų

vaikų šeimos nariais, skirtingų

socialinių grupių žmonėmis

įvairioje aplinkoje – grupėje,

šeimose, tėvų darbovietėse,

bendruomenės renginiuose.

Užmezgamas artimas ryšys:

vaikas-vaikas; vaikas-tėvai-

ikimokyklinės grupės

pedagogas; vaikas-

bendruomenė.

Stebi, tyrinėja, apmąsto,

vaizduoja, komentuoja vaikų

grupės, šeimos, bendruomenės

gyvenimą; iš draugų, tėvų,

pedagogų, kitų žmonių perima

atitinkamai situacijai

tinkančius elgesio būdus, juos

ir šešėlių žaismui);

veidrodžiai;

raminančios,

aktyvinančios ir kt.

muzikos įrašai,

švenčių atributika

(popierinės

girliandos, širdelės,

kaukės, žaislai

eglutei, konfeti ir

kt.); žaislai, skirti

žaidimui poromis

(šachmatai, šaškės),

keliese (įvairūs

stalo žaidimai);

žaislai-galvosūkiai;

efekto žaislai;

kaladėlės (Duplo,

Lego ir kt.),

teminiai jų rinkiniai,

Vaiko teisių

kortelės ar

paveikslėlių

rinkiniai, knygelės.

Poelgio-pasekmės

paveikslėliai arba

kartoninės dėlionės;

siužetiniai ir

minkšti žaislai,

daiktų modeliai;

konstruktoriai,

mozaikos, medinės,

plastmasinės,

kartoninės dėlionės,

įvairūs stalo

žaidimai (Puzzle ir

kt.); kompiuteriniai

žaislai, skatinantys

vaiką išbandyti

nauja ir kt. saugaus

Vaiko

lankoma

grupė,

gretima

grupė, lauko

aikštelės.

22

S

spontaniškai atspindi

žaidimuose. Stebėdamas

suaugusiuosius, jų veiksmus,

klausydamasis paaiškinimo,

išbando naujus veikimo bei

elgesio būdus, juos perima,

kūrybiškai pritaiko. Žaidžiant

pasitikėti savimi, žaisti laisvai,

išradingai, nesibaiminant

rizikuoti, keisti, daryti savaip,

lanksčiai elgtis įvairiose

situacijose.

eismo ir elgesio

kortelės, knygelės,

paveikslėliai,

dėlionės, stalo

žaidimai, nuotaikų

kortelės.

MENINĖ KOMPETENCIJA

TURI-

NIO

SRI-

TYS

UGDYTINOS

VERTYBINĖS

NUOSTATOS,

GEBĖJIMAI,

PATIRTIS

VAIKO VEIKSENOS IR


MENAS

VAIDYBA

MUZIKA

DAILĖ

23

D

A

I

L

Ė

-Padėti atrasti

meninės raiškos

būdus.

-Skatinti vaikų

kūrybinės veiklos

savitumą.

-Sudaryti sąlygas

spontaniškai meninei

veiklai.

-Skatinti

eksperimentuoti su

įvairiomis dailės

priemonėmis.

-Pratinti piešti,

lipdyti, klijuoti

švariai ir tvarkingai,

sutvarkyti darbo

vietą.

Grožėtis savo ir kitų

dailės kūryba.

Pasako, kas patiko ar

nepatiko.

Piešimas, tapymas,

aplikavimas, atspaudavimas,

liejimas, karpymas,

lankstymas, įvairių gamtinių

medžiagų ir aplinkos daiktų

naudojimas, lipdymas. Vaikai

paprastai dirba po vieną,

grupelėmis ar visa grupe. Jie

savitu būdu – linijų, spalvų ar

formų pagalba ne tik išreiškia

save, mažina emocinę įtampą,

bet ir derina rankos, akies ir

kitų kūno dalių judesius, lavina

kūrybos gebėjimus, mokosi

spręsti problemas, jautriai

reaguoja į savo ir kitų darbus,

mokosi bendrauti vaizdų

kalba, įgyja pasitikėjimo savo

jėgomis. Dailė kaip terapinio

pobūdžio veikla palengvina

vaiko prisitaikymą naujoje

aplinkoje, padeda šalinti

kalbos, elgesio, emocijų

sutrikimus. Kaupiant dailės

raiškos ir kūrybos, regimos

aplinkos pajautimo ir pažinimo

patirtį lavėja estetinė nuovoka.

Veikdami su tapybinėmis,

grafinėmis, formų plokštumoje

ir erdvėje kūrimo priemonėmis

bei įvairiomis dailės

medžiagomis vaikai kuria

pačių išgyventą ir

įsivaizduojamą pasaulį pačių

pasirinkta ar pedagogo siūloma

technika. Saviraiškos procese

vaikai pajunta ir atranda

linijos, spalvos,

Pilki ir spalvoti

minkšti pieštukai,

flomasteriai,

kreidelės (vaško ir

paprastos), įvairaus

dydžio, pločio,

storio teptukai,

vandeniniai,

akvareliniai, guašo

dažai, įvairus

popierius, molis,

plastilinas,

modelinas, žirklės.

Vaikui prieinamos

grafinės, tapybinės,

lipdymo ar

konstravimo

įvairios priemonės

bei medžiagos.

Aplinkos daiktai

taip pat gali tapti

puikia ugdymo

priemone.

Paliekama erdvė

vaiko kūrybai:

pedagogas vaikų

tyrinėjimui siūlo

patrauklią,

neišbandytą

kūrybinio darbelio

idėją arba naują

raiškos būdą, dar

neišbandytas

priemones ir

medžiagas.

Pedagogo

pasiūlymas – tik

paskata vaiko

meniniams

Darbui

pritaikyta

vieta

(saugioje ir

jaukioje

aplinkoje)

sudaro

galimybę

jam pasinerti

į ypatingą

vaizdų

pasaulį. Čia

vaikas kuria

dažniausiai

tik jam

vienam

suprantamus

ir labai

svarbius

dalykus.

Dailės

patirtis

kaupiama ne

tik vaiko

lankomos

grupės

patalpoje,

tam tinka ir

jos veiklos

kampeliai,

muzikos ir

sporto salės,

gretima

grupė,

pagalbinės

darželio

patalpos,

lauko

aikštelės,

muziejus,

bažnyčia.

Svarbu

sukurti

jaukią,

saviraišką ir

kūrybą

24

M

U

Z

I

K

A

-Sudaryti sąlygas

garsinei saviraiškai.

-Padėti ugdytis

muzikavimo

įgūdžiams.

-Susipažinti su

liaudies muzika,

dainomis, rateliais.


muzikos

instrumentus.

-Padėti pajausti ir

išgyventi nuostabą ir

džiaugsmą muzikos

pasaulyje.

-Ugdyti ir puoselėti

vaikų muzikinius

gabumus, padėti

jiems išryškėti ir

atsiskleisti.

formos, medžiagų struktūros

ypatumus, kuriuos sieja su

aplinkoje regimų daiktų

savybėmis. Pajunta ir atranda

formų, spalvų, reiškinių

priešingybes. Ne tik regėjimo,

bet ir kitais pojūčiais pajunta

tai, ką vaizduoja, įsivaizduoja,-

susitapatina. Pojūčiais įgytą

patirtį sieja su vaizduote,

atmintimi, asociacijomis.

Kalbasi apie tai, ką veikia,

mato, jaučia. Pratinasi patys

ant darbelių užsirašyti vardą,

pavardę ar pirmąsias jų raides,

bando kitiems paaiškinti, kas

pavaizduota. Vaikai aktyvūs

savo darbus eksponuodami,

rodydami kitiems. Patirti

įvairios meninės raiškos ir

savęs atradimo džiaugsmą taip

pat galėtų padėti

organizuojamos menų dienos,

kūrybinės raiškos savaitės,

išvykos į parodas, spektaklius,

koncertus, susitikimai su

menininkais.

Ritminis aktyvumas; garsiniai

eksperimentai, grojimas

muzikos instrumentais; vaikų

muzikinis ugdymas pasižymi

veiklos sričių įvairove: tai

dainavimas drauge ir po vieną

ir grojimas, muzikos

klausymas ir judėjimas pagal

ją, kūryba ir improvizavimas,

muzikos pažinimas ir

muzikiniai žaidimai.

Dainuodami vaikai mokosi

pažinti savo balso ypatumus ir

galimybes, pratinasi

taisyklingai kvėpuoti, raiškiai

artikuliuoti ir tiksliai intonuoti.

Taisyklingam kvėpavimui

ugdyti naudojami įvairūs

žaidimai ir pratimai (gėlės

uostymas, pūko ar plunksnos

ieškojimams.

Medžiagos

kūrybiniams

darbams (gipsas,

plastikas, audinys,

medis, akmenėliai

ir kt. lipdymo tešla;

įvairaus formato,

dydžio, spalvos

popierius); antrinės

žaliavos (audinio,

odos, popieriaus

atraižos, įpakavimo

dėžės, seni žurnalai,

laikraščiai,

reklaminiai bukletai

ir kt.).

Grojimas žaisliniais

muzikos

instrumentais ir

gamtos daiktais –

natūrali vaikų

saviraiškos dalis.

Naudotini įvairūs

būgneliai, žaisliniai

klavišiniai

instrumentai. Iš

buitinių atliekų ir

gamtos daiktų

vaikai gaminasi

paprasčiausius

žaislinius muzikos

instrumentus

(molinukai,

akmenukai,

lazdelės, molio

švilpynės,

skatinančią

aplinką,

žadinti vaikų

pasitikėjimą

savo

jėgomis,

drąsą,

jautrumą.

Turtinga,

įvairi,

estetiška,

skatinanti

protinę ir

kūrybinę

veiklą

aplinka.

Augalai,

gyvūnai,

paukščiai,

negyvoji

gamta žadina

jų vaizduotę,

kuria

emocinę

būseną.

Abiem

atvejais

svarbiausias

vaidmuo

tenka

pedagogui –

atkreipti

dėmesį,

pasiūlyti,

pažadinti

domėjimąsi,

pasigėrėti.

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

gretima

grupė,

muzikos ir

sporto salės,

lauko

aikštelės.

Pagal

galimybes

lankosi

25

-Skatinti vaikų

kūrybą, meninę

raišką kaip savitą

komunikacijos būdą.

-Padėti naudojant

vaidybos elementus

išreikšti save, savo

jausmus, emocinę

būseną.

pūtimas, bitės dūzgimas,

gyvatės šnypštimas). Raiškią

tartį lavina skaičiuotės,

greitakalbės, paukščių balsų

pamėgdžiojimai. Tikslaus

intonavimo vaikai mokosi

įvairiu aukštumu kartodami

mįsles ir patarles,

mėgdžiodami pedagogą, vienu

skiemeniu dainuodami

melodiją be žodžių, drauge

tęsdami vieną toną,

užsidengdami vieną ausį (kad

girdėtų savo balsą) ir pan.

Grodami vaikai susipažįsta su

įvairiais garso išgavimo būdais

– mušimu, pūtimu, braukimu.

Grojant lavėja judesių

koordinacija, plaštakų bei

pirštų motorika, turtėja

tembrinė klausa, ugdomas

ritmo jausmas. Vaikai kuria ir

improvizuoja padainuodami

savo vardą, sugalvodami

melodiją mįslei ar patarlei,

išreikšdami tam tikrą nuotaiką

garsais, skambančią muziką

perteikdami judesiais ar

pavaizduodami spalvomis.

Muzikos valandėlių metu

klausomasi skambančios tylos,

gamtos garsų ir civilizacijos

trūkumo, įvairiais daiktais

išgaunamų garsų, šiuolaikinės

ir senovinės, liaudies ir

profesionaliosios, lietuvių ir

kitų tautų muzikos. Siekiama,

kad repertuarą sudarytų

skirtingų dermių (ne tik

mažoro, bet ir minoro, taip pat

ir senovinių dermių) ir

skirtingo metro (ne tik dviejų,

bet ir trijų dalių bei mišraus)

muzika. Klausantis gamtos

garsų ir muzikos, turtėja ir

plečiasi vaikų muzikinės

kalbos patirtis.

Meninė veikla padeda vaikui

pažinti ir išreikšti save

pačiomis įvairiausiomis meno

priemonėmis bei formomis:

metalofonai,

atskiros metalofono

plokštelės, smuikas,

išilginė fleita,

kanklės,

akordeonas,

ritminiai mušamieji

instrumentai

(perkusija) ar savos

gamybos

instrumentai);

muzikos centras

arba garso grotuvas,

būtiniausi įrašai

(populiari klasikinė,

liaudies, vaikų ir kt.

muzika); muzikos

ženklų rinkiniai

muzikos raštui

(penklinių, natų,

pauzių ženklai).

Priemonės tapymui,

kūrybiniams

darbams (įvairūs

dažai: guašas,

akvarelė, kreidelės,

pastelė, klijai, balta

teatre,

muziejuose,

parodose ir

pan.

26

V

A

I

D

Y

B

A

-Sudaryti sąlygas

laisvai interpretacijai.

-Skatinti vaikus

veikti naudojant lėlių

teatrą.

-Sudaryti sąlygas ir

skatinti apjungti

dailę, muziką,

piešimą.

-Pastebėti ir jautriai

reaguoti į aplinkos

daiktus ir reiškinius.

-Gebėti atskirti

išmonę nuo realybės.

-Turėti estetinės

nuostatos pradmenis.

vaidinant, šokant,

muzikuojant, kuriant dailės

darbelius. Vaikų spontaniškos

saviraiškos poreikį, jų

prigimtinį potraukį judėti

tenkina šokis. Vikrumą,

koordinaciją, mokosi pajusti

erdvę. Šokis glaudžiai siejasi

su muzikavimu ir vaidyba.

Kuria scenelių siužetus,

pasiskirsto vaidmenimis, juos

atlieka, parengia skelbimą ir

programėles, pakviečia

žiūrovus ir pan. Nuolat

įsitraukdami į vaidybinę

veiklą, vaikai džiaugiasi

galimybe patenkinti įvairiopos

kūrybinės saviraiškos poreikį,

„atranda“ save, tvirtina

kūrybinius ir socialinius

gebėjimus, pasitikėjimą ir

teigiamą savęs vertinimą.

Dekoruoja vaidinimui skirtą

vietą (scenos dekoracijoms,

personažų kostiumams,

reikmenims, įgarsinimui

pritaiko daiktus iš grupės,

darželio, namų aplinkos,

sukaupto teatrinio rekvizito,

panaudodami įvairias dailės

technikas kuria dekoracijų ir

kostiumų detales). Parodo

parengtas vaidybines sceneles

draugams (savo ir kitų grupių

vaikams), tėveliams švenčių ir

koncertų metu. Vaidinime

atskleidžia įvairius meninius

gebėjimus: padainuoja

žinomas daineles, eina ratelius,

šoka, pagroja ar sukuria garsus

elementariais instrumentais,

parenka kūrinius muzikiniam

fonui. Pasirodydami

žiūrovams, vaikai plečia

socialinio bendravimo patirtį,

pratinasi laisvai ir kūrybingai

bendrauti viešose situacijose,

pajunta meninės

komunikacijos grožį bei

teikiamą malonumą. Stebi

įvairius teatro vaidinimus

grupėje, darželyje, namuose,

ir spalvota kreida,

pilki ir spalvoti

pieštukai, įvairaus

dydžio, pločio,

storio teptukai,

žirklės,

kanceliariniai

peiliukai,

pagaliukai ir kt.);

priemonės darbo

vietai uždengti;

apranga darbui su

dažais; širmelė ir

kita įranga teatrui;

pirštukų lėlės, lėlės

marionetės, lėlės

ant lazdelių ir kt.;

apranga ir vaidybos

atributika vaikams

(skraistės,

skrybėlės,

bižuterija, karūnos

ir kt.); antrinės

žaliavos (audinio,

odos, popieriaus

atraižos, įpakavimo

dėžės, seni žurnalai,

laikraščiai,

reklaminiai bukletai

ir kt.); efekto žaislai

(popieriniai

fejerverkai ir kt.).

Švenčių atributika

(popierinės

girliandos, širdelės,

kaukės, žaislai

eglutei, konfeti ir

kt.); širmelės,

užtiesalai, dėžės,

krepšiai,

pagalvėlės,

kilimėliai; vaikiška

bižuterija (karoliai,

segės, dirželiai),

rūbai, skraistės ir

kt., skirti

persirenginėjimui,

„puošimuisi“;

siužetiniai žaislai

(lėlės, vežimėliai,

baldai, indeliai,

drabužiai, įvairių

Vaiko

lankoma

grupė, jos

veiklos

kampeliai,

gretima

grupė,

muzikos ir

sporto salės,

lauko

aikštelės.

Patirti

įvairios

meninės

raiškos ir

savęs

atradimo

džiaugsmą

taip pat

galėtų padėti

organizuoja-

mos menų

dienos,

kūrybinės

raiškos

savaitės,

išvykos į

parodas,

spektaklius,

koncertus,

susitikimai

su

menininkais.

Pedagogas

įžvelgia,

fiksuoja

vaikams

kilusias

idėjas, kartu

su jais, jų

tėvais ir

kitais

suaugusiais

kuria idėjų

realizavimo

projektus,

pertvarky-

mus

vaidinimams,

koncertams,

šventėms.

27

V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Pedagogas, siekdamas pažinti vaiką visus metus pagal poreikį jį stebi, nuolat bendrauja su

tėvais, siekdamas išsiaiškinti vaiko savijautą, individualius poreikius, interesus, įvairių gebėjimų lygį,

bendravimo ir veiklos ypatumus, namų kultūrinę aplinką, šeimos lūkesčius ir nuostatą į ugdymą(si).

Pedagogas laiku pastebėjęs vaiko elgesio problemas, ryškią įgūdžių ar patirties stoką, atpažįsta

specialiuosius ugdymo poreikius.

Rugsėjo mėnesį natūralioje kasdieninėje aplinkoje stebimi niekur to nefiksuojant naujai

atvykę vaikai, renkami faktai apie jų poreikius, gebėjimus, bendraujant su tėvais aiškinamos

individualios vaiko savybės, analizuojami veiklos produktai (piešiniai, darbeliai), kalbamasi su

logopedu, slaugytoja. Kartu su tėvais ir specialistais numatoma kiekvieno vaiko ugdymo kryptis,

individualizavimo ir paramos formos.

Įstaigoje yra susitarta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai bus vertinami du

kartus per metus: pasibaigus pirmajam pusmečiui – sausio mėnesio viduryje ir mokslo metų gale –

gegužės mėnesio pabaigoje.

Sausio mėnesį surinktus vaiko stebėjimo faktus, pokalbių su tėvais išvadas, veiklos

produktų analizės išvadas bei tyrimų duomenis pateisina „Vaiko stebėjimo kortelėje“ (1 priedas), kuri

bus pildoma kiekvienam vaikui kas pusmetį. Šios kortelės rengiamos trimečiams, keturmečiams,

penkiamečiams ir šešiamečiams vaikams. Kortelėje be vaiko asmens duomenų (vardo, pavardės,

gimimo datos, gupių pavadinimo) bus pateikti ugdymo pasiekimai pagal kompetencijas:

komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinę bei meninę, be to, išskiriamas vaiko

pasirengimas rašymui bei skaitymui ir matematinių vaizdinių formavimosi gebėjimai. Ugdymo

pasiekimai vertinami pildant atitinkamas skiltis A – labai gerai, B – gerai, C – silpnai lygiais. Po šio

vertinimo fiksuojamas pasiekimų lygis, numatomi tolimesni ugdymo tikslai.

Gegužės mėnesio pabaigoje, pasitarus su logopedu, meninio ugdymo pedagogu, vaikų

slaugytoja, įvertinama vaiko padaryta pažanga ir pildoma šios kortelės antro pusmečio skiltis tokiais

pat A, B, C lygiais (kortelė pateikiama priede Nr. 1).

Vaikų vertinimo rezultatai, pageidaujant tėvams, pateikiami individualių pokalbių metu.

kultūros institucijose. Dalijasi

įspūdžiais, išgyvenimais,

kilusiomis mintimis, vaidyba ir

piešiniais atkuria personažų

žodžius (intonacijas) ar kūno

judesius, elgesio būdą.

Pasakoja apie stebėtus artistų

ir pačių atliekamus vaidmenis,

savais žodžiais nusako, kuo

skiriasi pagrindinės teatro

rūšys (lėlių, dramos, operos,

baleto, cirko).

profesijų atributai).

28

Priedas Nr. 1

VAIKO STEBĖJIMO KORTELĖ

Vaiko vardas, pavardė ....................................................................................

Amžius ................................. Gimimo data ............................................

Auklėtojų vardai ir pavardės........................................................................................................

Ruduo (data)............................................... Pavasaris (data)...............................................

1. Kalba

Eil.

Nr.

Turinys V y s t y m a s i s

(susiformavę gebėjimai, mokėjimai, įgūdžiai)

Žiema Pavasaris

1. Taisyklingai taria beveik

visus kalbos garsus.

2. Stengiasi kalbėti

taisyklingai.

3. Klausinėja, ką reiškia

nežinomi žodžiai.

4. Gali paaiškinti kai kurių

žodžių reikšmes.

5. Daro nedaug gramatinių

klaidų.

6. Deklamuoja mintinai

eilėraščius.

7. Moka patarlių, mįslių,

priežodžių.

8. Pasakoja apie įvykį.

9. Nuosekliai atpasakoja

įvykį.

10. Nuosekliai dėsto mintis.

11. Pasakoja išgalvotas

istorijas.

12. Pastebi savo ir draugų

klabos klaidas.

13. Pasakoja apie tai, ką

mato iliustracijose.

14. Prisijungia pasakojant

gerai žinomą pasaką ir kt.

15. Pasakoja gerai žinomą

istoriją.

29

16. Vartoja vaizdingus

žodžius, palyginimus.

Išvados, numatomi ugdymo tikslai

2. Kūrybingumas

Eil.

Nr.



Žiema Pavasaris

1. Drąsiai reiškia savo

nuomonę (pasitiki

savimi).

2. Moka save įvertinti.

3. Yra iniciatyvus ir

savarankiškas.

4. Mąsto greitai (sugeba

išsakyti daug idėjų per

tam tikrą laiką).

5. Mąsto originaliai (sugeba

pateikti nestandartinius,

originalius atsakymus).

6. Drąsiai ir laisvai

fantazuoja.

7. Domisi pasakomis, pats

jas kuria, inscenizuoja.

8. Domisi knygomis, bando

eiliuoti.

9. Kūrybiškai naudoja

spalvas, formas, linijas.

10. Pastebi jį supančios

aplinkos grožį.

11. Turi muzikinių gebėjimų.

12. Lengvai įsijaučia į kito

žmogaus, daikto

vaidmenį.

13. Domisi vaidmenimis.

14. Sugeba pavaizduoti

situaciją, išreikšti

jausmus.

15. Su dideliu malonumu

vaidina arba pats kuria

vaidinimus.


30

3. Socialinė ir emocinė raida

Eil.

Nr.



Žiema Pavasaris

1. Supranta ir prisitaiko prie

darželio darbotvarkės.

2. Neverkia skirdamasis su

tėvais.

3. Pasidalija su kitais

žaislus ir kitus daiktus.

4. Žaidžia šalia vaikų

vienas.

5. Žaidžia su vienu ar

dviem vaikais.

6. Dalyvauja grupiniuose

žaidimuose.

7. Bendrauja ir sutaria su

bendraamžiais bei

suaugusiais.

8. Džiaugiasi savo

laimėjimais.

9. Tausoja, saugo savo ir

kitų žaislus, daiktus.

10. Supranta kitų jausmus

(liūdesį, džiaugsmą,

pyktį).

11. Ištikus nesėkmei,

paguodžia vaikus.

12. Padeda kitiems, yra

draugiškas.

13. Pasitiki savo jėgomis.

14. Be suaugusiojo pagalbos

geba išspręsti konfliktinę

situaciją.

15. Veiksmingai,

nekalbėdamas kviečia

žaisti kartu.

16. Įsitraukia į žaidimą, kai

kiti pasiūlo arba

paklausia: „Ar aš galiu

žaisti kartu?“

17. Gerbia ir užjaučia

neįgalius, senyvo

amžiaus žmones ir pan.


31

4. Pažinimo įgūdžiai

Eil.

Nr.



Žiema Pavasaris

1. Išmano, iš ko pagaminti

daiktai, tyrinėja juos, kad

suprastų jų veikimo

principą

2. Atlikdamas įvairius

veiksmus naudojasi

įgytomis žiniomis ir

patirtimi (vaidina įvairius

personažus, pvz.

gydytoją, pardavėją).

3. Pritaiko turimą

informaciją ar patyrimą

(pvz., žaisdamas šeimą,

naudojasi žiniomis apie

savo šeimą).

4. Sistemingai ieško tyrimo

objektų.

5. Randa daugiau nei vieną

problemos sprendimo

būdą.

6. Žino ir pasako kur jis

gyvena.

7. Skiria spalvas, suranda

jas aplinkoje ir pavadina.

8. Rūšiuoja, klasifikuoja

daiktus pagal formą,

dydį, spalvą.

9. Supranta ateities įvykių

laiką, pvz., kad po

savaitės bus jo

gimtadienis.

10. Skaičiuoja iki..... ir

daugiau.

11. Pažįsta raides...................

12. Bando skaityti.

13. Išvardija savaitės dienas.

14. Vartoja sąvokas rytoj,

šiandien, vakar.

15. Domisi grožine ir

pažintine literatūra, TV

laidomis.

16. Turi žinių apie

suaugusiųjų darbą.

17. Pažįsta Lietuvos

32

simbolius (vėliavą,

herbą).

18. Domisi Lietuvos istorija.


5. Savarankiškumo įgūdžiai

Eil.

Nr.



Žiema Pavasaris

1. Pripranta sėdėti prie

stalo.

2. Valgo šaukštu ir geria iš

puoduko šiek tiek

išlaistydamas.

3. Nusivelka lengvus

drabužius, kai šie

atsagstyti

4. Geba savarankiškai

nusiplauti rankas, veidą,

valyti dantis, bet

dažnokai reikia priminti,

paraginti.

5. Stengiasi pats apsirengti,

nusirengti.

6. Priminus tvarko daiktus,

žaidimo vietą.

7. Pavalgo be suaugusiojo

pagalbos.

8. Valgo beveik

neišlaistydamas maisto.

9. Nuplauna ir šluostosi

rankas, kai padeda

suaugusieji.

10. Nori daryti viską pats,

nors tai jam nelabai

sekasi.

11. Savarankiškai

nusiprausia, valo dantis,

nueina į tualetą,

susišukuoja.

12. Savarankiškai apsirengia

ir nusirengia.

13. Padeda žaislus į vietą.

14. Atlieka įsipareigojimus ir

konkrečias užduotis.

33


6. Viso kūno judesiai

Eil.

Nr.



Žiema Pavasaris

1. Eina, bėgioja laisvai

įveikdamas kliūtis.

2. Šokinėja nuo įvairių

įrengimų lengvai

nusileisdamas ant abiejų

kojų.

3. Šokinėja iš vietos

atsispirdamas abiem

kojomis.

4. Atlieka šuoliukus

siekdamas pakabinto

daikto

5. Pralenda pro įvairias

kliūtis.

6. Išlaiko pusiausvyrą

lėčiau ir greičiau eidamas

įvairiais siaurais

paaukštinimais.

7. Laipioja ir kybo ant

įvairių įrengimų.

8. Dešine ir kaire ranka

atmuša keliskart nuo

žemės kamuolį.

9. Varo kamuolį pirmyn.

10. Valdo kamuolį kojomis.

11. Juda ir keičia judesius

paisydamas muzikos

tempo ir pobūdžio.

12. Važinėja dviračiu

įveikdamas kliūtis.

13. Važinėja paspirtukais,

riedučiais.

14. Šokinėja per šokdynę.


Kas gerai sekasi

Kas sunkiau pavyksta

Mėgstamiausi žaidimai namuose ir darželyje

Kitos pastabos

MARIJAMPOLĖS DEGUČIŲ MOKYKLOS–DARŽELIO … · II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI 1....

Documents

Transcript of MARIJAMPOLĖS DEGUČIŲ MOKYKLOS–DARŽELIO … · II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI 1....