maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT...

4
#4(23) noemberi, 2015 weli 2 maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba daiwyo gagrZeleba me-2 gverdze gagrZeleba me-3 gverdze agrodazRveva 10 dekembramde moqmedebs stiqiuri movlenebis Sedegad fermers zarali, agrodazRvevis sapilote prog- ramis farglebSi 2015 wlis 11 dekem- bramde aunazRaurdeba, anu, 10 dekembris CaTvliT. am etapisTvis agrodazRvevis programaSi sul xuTi sadazRvevo kom- paniaa CarTuli. sadazRvevo polisiT fermers SesaZlebloba aqvs daazRvios Semdegi saxis kulturebi: qeri, simindi, vaSli, atami, mandarini, venaxi, Txi- lis nargavebi, kartofili da xorbali. mosavali dazRveulia iseTi riskebisgan, rogorebicaa: setyva, qariSxali, Warbi naleqi, saSemodgomo yinva. zogadad, agrodazRvevis programa 2014 wlis pirveli seqtembridan amoq- medda da dRemde araerT fermers aunaz- Raura bunebis mier miyenebuli zarali. bolo wlebSi, momxmarebelTa mxridan sagrZnoblad gaizarda moTxovna adgilo- brivi warmoebis produqciaze, maT Soris bostneuli erT-erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli mizniT mimzidveli naklebad iyo, ZiriTadad adgilobrivi momxarebisTvis gamoiyeneboda. amJamad, regionSi bostneuli kulturebiT 900 heqtramde farTobia dakavebuli da maT Soris nivris kulturas 30 heqtramde uWiravs, mosavals ki saSualod 4-6 tonis farglebSi iZleva. aWaris regionSi, bazarze, nivris war- moebas ZiriTadad misdevs xulos, Suaxevisa da qedis municipalitetebis mTis mosax- leoba. bunebrivia, rom, arsebuli terito- riebi, maTi adgilmdebareobidan gamomdin- are, iZleva saSualebas, warmoebuli iqnas maRali xarisxis, ekologiurad sufTa pro- duqcia. nivris mwarmoebeli fermerebisgan miRebuli informaciiT, amJamad aRniSnuli zonis mosaxleobidan TiToeuls saSualod 1 000 kvadratul metrze 400-600 kilogra- mamde niori mohyavs. aseTi dabali mosavlianoba ganpirobebu- lia primitiuli teqnologiebisa da dabalproduqtiuli sargavi masalis gamo- yenebiT. maRalmosavliani jiSebis dargviT, SesaZlebelia, saheqtro mosavlianoba 4-6 tonidan 10-12 tonamde gaizardos. yove- live zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, a(a)ip „agroservis centris“ iniciativiTa da gaeros ganviTarebis programis dafi- nansebiT, qedis, Suaxevisa da xulos munic- ipalitetebSi mewyo sacdel-sademonstra- cio nakveTebi, sadac nivris axal jiSze (lubaSa) dakvirvebas awarmoeben saqarT- velos soflis meurneobis saministos samecniero kvleviTi centri da baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetis mecnier-TanamSromlebi. saqarTvelos soflis meurneobis sami- nistroSi, aWaris avtonomiuri respub- likis soflis meurneobis saministros a(a)ip `agroservis centris~ sapilote proeqtis angariSis prezentacia gaimarTa. Sexvedraze aWaris soflis meurneo- bis ministrma zaur futkaraZem xazgas- miT aRniSna proeqtis ganxorcielebaSi donori organizaciebis mxardaWeris mniSvneloba. prezentaciis dasasruls, saqarTvelos soflis meurneobis min- istris moadgilem daviT galegaSvilma `agroservis centris~ sapilote proeqti `agroservis centris~ dublireba sxva regionebSi igegmeba `agroservis centris~ direqtorma evropis akademiis seminarSi miiRo monawileoba „agroservis centris“ direqtori, aWaris soflis meurneobis ministrTan erTad, evropis akademiis seminarsa da agrogamofenaSi iRebda monawileobas. goCa beriZe da zaur futkaraZe semi- narze evropis akademiis mier italiaSi, samxreT tirolis regionSi, soflis meurneobisa da agroturizmis ganvi- Tarebis mimarTulebiT ganxorcielebul proeqtebs gaecnen. garda amisa, agroga- mofenaze AGRIALP in Bolzano-ze daaTva- lieres saerTaSoriso kompaniebis mier warmoebuli agroteqnologiebi. vizitis farglebSi isini samxreT tirolis regionSi arsebul sawarmoebsa da organ- izaciebsac estumrnen, sadac soflis meurneobis dargSi regionis gamocdile- basa da miRwevebs gaecnen. 3 warmatebulad Seafasa da gamoTqva mosaz- reba, rom aWaraSi miRebuli gamocdileba SesaZloa saqarTvelos masStabiT iqnes gamoyenebuli. am sakiTxTan dakavSire- biT, ENPARD aWaris proeqtebis menejers, baton laSa komaxiZes vesaubreT. _ `agroservis centris~ proeqtis dub- lireba sxva regionebSic igegmeba, ratom? _ `agroservis centris~ Seqmna es iyo evropis saministros programa, sof- lis meurneobis ganviTarebisa da sof- lis xelSewyobisaTvis. modulze muSaoba 2013 wlis maisSi daiwyo da misi pirveli etapi 2016 wlis aprilSi mTavrdeba, anu, realurad 6 Tve darCa dasasrulamde. Tvi- Ton proeqti ramdenime mimarTulebisagan Sedegba, erT-erTi aris fermerebisTvis momsaxurebis miwodeba da xarisxis gazrda. am kuTxiT bevri ram gakeTda aWaraSi `agro- servis centrTan~ erTad. is rac SemuSa- vda am periodis ganmavlobaSi, eqstenciis models vgulisxmob, iTvleba erT-erT warmatebul praqtikad saqarTveloSi da yvela ganixilavs, SesaZlebelia Tu ara am modelis gadaReba sxva regionebSi. aWaraSi citrusis sakoordinacio Stabi amoqmedda saqarTvelos mTavrobis xelSewyo- biT, soflis meurneobis saministrom da soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagentom samrewvelo gadamuSavebisT- vis gankuTvnili mandarinis realizaciis xelSemwyobi RonisZieba dawyo. sawar- moebSi mandarinis organizebulad Cab- arebis mizniT, baTumSi sakoordinacio Stabi amoqmedda, romelic aWaris mTav- robis Tavmjdomarem arCil xabaZem, saqarTvelos soflis meurneobis minis- trma oTar daneliam da aWaris soflis meurneobis ministris moadgilem ioseb abulaZem gaxsnes. kompaniebi, romlebic samrewvelo gadamuSavebisTvis gankuT- vnil 1 kilogram mandarins aranakleb 0.20 larad Seisyidian, soflis meurne- obis proeqtebis marTvis saagentosgan 1 kilogram mandarinze 0.10 laris odeno- bis saxelmwifo subsidias miiReben.

Transcript of maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT...

Page 1: maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli

#4(23) noemberi, 2015 weli

2

maRalmTian aWaraSi nivris

kulturis ganviTareba daiwyo

gagrZeleba me-2 gverdze

gagrZeleba me-3 gverdze

agrodazRveva 10 dekembramde

moqmedebs

stiqiuri movlenebis Sedegad fermers zarali, agrodazRvevis sapilote prog­ramis farglebSi 2015 wlis 11 dekem­bramde aunazRaurdeba, anu, 10 dekembris CaTvliT. am etapisTvis agrodazRvevis programaSi sul xuTi sadazRvevo kom­paniaa CarTuli. sadazRvevo polisiT fermers SesaZlebloba aqvs daazRvios Semdegi saxis kulturebi: qeri, simindi, vaSli, atami, mandarini, venaxi, Txi­lis nargavebi, kartofili da xorbali. mosavali dazRveulia iseTi riskebisgan, rogorebicaa: setyva, qariSxali, Warbi naleqi, saSemodgomo yinva.

zogadad, agrodazRvevis programa 2014 wlis pirveli seqtembridan amoq­medda da dRemde araerT fermers aunaz­Raura bunebis mier miyenebuli zarali.bolo wlebSi, momxmarebelTa mxridan

sagrZnoblad gaizarda moTxovna adgilo­brivi warmoebis produqciaze, maT Soris bostneuli erT­erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli mizniT mimzidveli naklebad iyo, ZiriTadad adgilobrivi mom xarebisTvis gamoiyeneboda. amJamad, re gionSi bostneuli kulturebiT 900 heq tramde farTobia dakavebuli da maT Soris nivris kulturas 30 heqtramde uWiravs, mosavals ki saSualod 4­6 tonis farglebSi iZleva.

aWaris regionSi, bazarze, nivris war­moebas ZiriTadad misdevs xulos, Suaxevisa da qedis municipalitetebis mTis mosax­

leoba. bunebrivia, rom, arsebuli terito­riebi, maTi adgilmdebareobidan gamomdin­are, iZleva saSualebas, warmoebuli iqnas maRali xarisxis, ekologiurad sufTa pro­duqcia. nivris mwarmoebeli fermerebisgan miRebuli informaciiT, amJamad aRniSnuli zonis mosaxleobidan TiToeuls saSualod 1 000 kvadratul metrze 400­600 kilogra­mamde niori mohyavs.

aseTi dabali mosavlianoba ganpirobebu­lia primitiuli teqnologiebisa da dabalproduqtiuli sargavi masalis gamo­yenebiT. maRalmosavliani jiSebis dargviT, SesaZlebelia, saheqtro mosavlianoba 4­6 tonidan 10­12 tonamde gaizardos. yove­live zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, a(a)ip „agroservis centris“ iniciativiTa da gaeros ganviTarebis programis dafi­nansebiT, qedis, Suaxevisa da xulos munic­ipalitetebSi mewyo sacdel­sademonstra­cio nakveTebi, sadac nivris axal jiSze (lubaSa) dakvirvebas awarmoeben saqarT­velos soflis meurneobis saministos samecniero kvleviTi centri da baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetis mecnier­TanamSromlebi.

saqarTvelos soflis meurneobis sami­nis troSi, aWaris avtonomiuri respub­likis soflis meurneobis saministros a(a)ip `agroservis centris~ sapilote pro eqtis angariSis prezen tacia gaimarTa. Sexvedraze aWaris soflis meurneo­bis ministrma zaur futkaraZem xazgas­miT aRniSna proeqtis ganxorcielebaSi donori organizaciebis mxardaWeris mniSvne lo ba. prezentaciis dasasruls, saqarTvelos soflis meurneobis min­istris moadgi lem daviT galegaSvilma `agroservis centris~ sapilote proeqti

`agroservis centris~ dublireba

sxva regionebSi igegmeba

`agroservis centris~

direqtorma evropis akademiis

seminarSi miiRo monawileoba

„agroservis centris“ direqtori, aWaris soflis meurneobis ministrTan erTad, evropis akademiis seminarsa da agrogamofenaSi iRebda monawileobas. goCa beriZe da zaur futkaraZe semi­narze evropis akademiis mier italiaSi, samxreT tirolis regionSi, soflis meurneobisa da agroturizmis ganvi­Tarebis mimarTulebiT ganxorcielebul proeqtebs gaecnen. garda amisa, agroga­mofenaze AGRIALP in Bolzano­ze daaTva­lieres saerTaSoriso kompaniebis mier warmoebuli agroteqnologiebi. vizitis farglebSi isini samxreT tirolis regionSi arsebul sawarmoebsa da organ­izaciebsac estumrnen, sadac soflis meurneobis dargSi regionis gamocdile­basa da miRwevebs gaecnen.

3

warmatebulad Seafasa da gamoTqva mosaz­reba, rom aWaraSi miRebuli gamocdileba SesaZloa saqarTvelos masStabiT iqnes gamoyenebuli. am sakiTxTan dakavSire­biT, ENPARD aWaris proeqtebis menejers, baton laSa komaxiZes vesaubreT.

_ `agroservis centris~ proeqtis dub-lireba sxva regionebSic igegmeba, ratom?

_ `agroservis centris~ Seqmna es iyo evropis saministros programa, sof­lis meurneobis ganviTarebisa da sof­lis xelSewyobisaTvis. modulze muSaoba 2013 wlis maisSi daiwyo da misi pirveli etapi 2016 wlis aprilSi mTavrdeba, anu, realu rad 6 Tve darCa dasasrulamde. Tvi­Ton proeqti ramdenime mimarTulebisagan Sedegba, erT­erTi aris fermerebisTvis momsaxurebis miwodeba da xarisxis gazrda. am kuTxiT bevri ram gakeTda aWaraSi ̀ agro­servis centrTan~ erTad. is rac SemuSa­vda am periodis ganmavlobaSi, eqstenciis models vgulisxmob, iTvleba erT­erT warmatebul praqtikad saqarTveloSi da yvela ganixilavs, SesaZlebelia Tu ara am modelis gadaReba sxva regionebSi.

aWaraSi citrusis

sakoordinacio Stabi amoqmedda

saqarTvelos mTavrobis xelSewyo­biT, soflis meurneobis saministrom da soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagentom samrewvelo gadamuSavebisT­vis gankuTvnili mandarinis realizaciis xelSemwyobi RonisZieba dawyo. sawar­moebSi mandarinis organizebulad Cab­arebis mizniT, baTumSi sakoordinacio Stabi amoqmedda, romelic aWaris mTav­robis Tavmjdomarem – arCil xabaZem, saqarTvelos soflis meurneobis minis­trma oTar daneliam da aWaris soflis meurneobis ministris moadgilem – ioseb abulaZem gaxsnes. kompaniebi, romlebic samrewvelo gadamuSavebisTvis gankuT­vnil 1 kilogram mandarins aranakleb 0.20 larad Seisyidian, soflis meurne­obis proeqtebis marTvis saagentosgan 1 kilogram mandarinze 0.10 laris odeno­bis saxelmwifo subsidias miiReben.

Page 2: maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli

2 #4(23)

WWW.AGROSC.GE

dasawyisi pirvel gverdze

maRalmTian aWaraSi nivris kulturis

ganviTareba daiwyo

SerCeuli nivris jiSi gamoy­vanilia ukrainaSi, seleqciis gziT. is saSualo simwifis pe riodisaa. misi mosavlianoba heqtarze 10­12 tonas aRwevs. nivris bolqvi Sedgeba 4­7 kbi­lisgan, bolqvis saSualo wona ki 60­80 gramia. mwvane foT­lebis sigrZe 60 santimetram­dea, xolo mcenaris simaRle srul zrdaSi 110 santimetrs aRwevs. aRniSnuli nivris ji Sis yvavili Seicavs 40­dan 80 calamde sahaero kbilanebs, egreT wodebul kviWiWebs.

sademonstracio nakveTebi SerCeuli aris zRvis donidan 2 300 metr simaRleze. arsebul nakveTebze nivris maRalpro­duqtiulobis masalis rgvis garda, ganxorcieldeba nivris warmoebisTvis Tanamedrove teq nologiebis da ner gva, niada­gis struqturis gaumjobeseba, mineraluri da organuli sa ­su qebis raciona luri gamoye­ne ba. warmoebuli mosavlis 80 %­s samomavlod gamoiyeneben sargav masalad da SeRavaTiani pirobebiT gadaecemaT regionis fermerebsa da agromewarmeebs.

„Cvens regionSi niors yvela piradi moxmarebisTvis gamoi­yenebda da, Tu produqtis zedmeti raodenoba darCebo­daT, mxolod maSin gahqondaT bazarze, ise savaWro daniSnule­bas aravin arZlevda. rogorc ki xelvaCauris SemogarenSi xalxi dasaxlda, TandaTan Camoyalib­dnen bostneulis mwarmoebeli fermerebi. Cveni mebostneebi da xelov nebulebi iyvnen qin­

Zis, prasis, Tvis bolokis war­moebaSi, niori ki mcire raode­nobiT mohyavdaT. importuli produqcia, romelic CvenTan ucxoeTidan Semodis, naklebad gamoirCeva sagemovno Tvise­bebiT, amitom Turqul niors mosaxleoba met­naklebad yidu­lobs, radgan sakuTar miwaze moyvanili urCevnia. aseve, niors didi raodenobiT awarmoeben genmodificirebuli saxiT, rac

qarTvel myidvels ar izidavs. aqedan gamomdinare, bazarze qarTuli nivris simcirem masze moTxovna gamoiwvia. yovelive amaze dakvirvebiT, gagviC­nda idea, rom Cvens regionSi, mTis zonaSi, sademonstracio nakveTebi gagvekeTebina. aWaris regions namdivilad aqvs imis potenciali, rom kargi xarisxis niori awarmoos. gvindoda, adg­ilobrivi mcxovreblebisTvis stimuli migveca, raTa uaxloes momavalSi bazarze arsebuli ucxouri produqcia CveniT Cag­venacvlebina. davukavSirdiT ukrainul kompania „garliks“, maTgan SevisyideT erTi tona nivris Tavebi, igive bolqvebi da sademonstracio nakveT­ebSi davrgeT. Cvens miwaze es produqti kargad gaixarebs da warmoeba gaizrdeba. arsebuli jiSi erT heqtarze maqsimum 14 tonas iZleva. sademonstra­cio nakveTebi Svid fermerTan erTad movawyveT. Cveni miza­nia, es produqti maRal doneze ganvaviTaroT da sxva qveynebze ar viyoT damokidebuli,“ _ ganacxda „agroservis cnetris“ direqtoris moadgilem, levan bolqvaZem.

mandarinis realizaciis xel­Sewyobis programis biujeti 2 000 000 laria. saxelmwifo programa 2016 wlis pirvel Tebervlamde gagrZeldeba; 09:00 saaTidan 21:00 saaTamde imuSavebs cxeli xazic (2470101), sadac nebismier msurvels eqneba saWiro infor­maciis miRebis SesaZlebloba.

„Stabma funqcionireba mTav­robis gankargulebiT 31 oqtomb­ers daiwyo. proeqti gulisxmobs arastandartuli mandarinis realizaciis xelSewyobas. am proeqtis farglebSi orien­tirebulebi varT mandarinis eqsportze. ra daxmarebac iqneba

saWiro saxelmwifos mxir­dan – sabuTebis momzadeba Tu sxva – amis koordinacias Cven vakeTebT. aris damatebiTi gemi, romelic kviraSi orjer ganax­orcilebs eqsports. ukve meore welia, rac am saqmeSia Stabi Car­Tuli. SarSanac igive proeqti xorcieldeboda da subsidiac igive gaicemoda. imis gamo, rom wels 30%­iT gazrdilia mosval­ianoba, Cvenc ufro mobilize­bulebi varT, raTa warmatebiT Catardes yvela procesi da meti sikeTe miiRos fermerma. Cven gavqonda Sexvedrebi gamge­belTan, movinaxuleT pavil­ionebi, qarxnebi da ase Semdeg. mogexenebaT, rom uamindobis gamo nayofma ver moaswro dam­wifeba da am etapisTvis rTveli aqtiur fazaSi ar Sesula, Tumca, 300 tonamde eqporti ukve ganx­orcielda. Cven maqsimalurad vakontrolebT situacias, raTa kritikuli momenti ar Seiqm­nas,“ – ganacxda arastandartuli mandarinis realizaciis xelSe-mwyobi jgufis xelmZRvanelma daviT umekaSvilma.

aWaraSi citrusis

sakoordinacio Stabi

amoqmedda

citrusis mimRebi kidev

erTi sawarmo aWaraSi

mimdinare wels regionSi citrusis sezonze gaixsneba citrusis mimReb­damxarisxe­bel­SemfuTavi kidev erTi axali sawarmo – Sps ̀ agoinvest­servisi~, romelic arCil xaba­Zem, oTar daneliam da ioseb abulaZem daaTvalieres. sawar­mom SeRavaTiani agrokredi­tis farglebSi 240 aTasi aSS dolariT isargebla da Tana­medrove teqnologiuri xaze­biT aRiWurva. aseve, USAID/REAP proeqtis farglebSi SeZenil iqna sortirebis xazi parafinirebis mowyobilobiT, ori cali 1,5­toniani da erTi cali 1­toniani eleqtro damt­virTavi, sasawyobe meurneobaSi dasatvirTi samuSaoebis war­moebisTvis. Tanamedrove da nad­garebis saSualebiT, grantis mimRebi SeZlebs bazarze pro­duqciis stabiluri miwodebis uzrunvelyofas. sortirebis

xazi Seamcirebs xilis daziane­bas da gazrdis produqciis xarisxsa da Senaxvis vadas. REAP proeqtis grantis Rirebuleba Seadgens 138,600 aSS dolars. aRniSnul sawarmos 24 saaTis ganmavlobaSi SeeZleba 150 tona citrusovanTa nayofis miRe­ba­daxarisxeba da parafi nireba. sawarmoSi citrusi moxvdeba evro standartebis mi xedviT p ale tebad Sekrul 15­kilogra­miani tevadobis yuTebSi. kompan­ias aseve gaaCnia samacivre meur­neoba, sadac Se saZ lebelia 500 tona sxvada sxva saxis xil­bost­neulis Senaxva. sawarmo mimdi­na re wlis sezonze miiRebs da gadaamuSavebs 5000 tonaze met citrusovanTa nayofs, rome­lic ukrainis, belorusiisa da baltiispireTis bazrebze iqneba eqsportirebuli. sawarmoSi 70­mde adamiania dasaqmebuli.

dasawyisi pirvel gverdze

Page 3: maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli

#4(23)

WWW.AGROSC.GE

3

aq saubari ar aris `agros­ervis centris” dakopirebaze, ubralod igulisxmeba Sesabam­isi praqtikis danergva da gan­viTareba. 27 noembers Sexvedras gavmarTavT sxvadasxva regionis warmomadgenlebTan, sadac am sakiTxze visaubrebT. dRemde 5­6 Sexvedras vumaspinZleT, `agro­servis cnetrSi” Camogvyavda sxvadasxva regionis warmomad­genlebi, romlebic ecnobodnen yvelafers, rasac vakeTebdiT. yovelive aman didi daintereseba gamoiwvia maTi mxridan. dai­wyo saubari imaze, rom is rac aWaraSi soflis ganviTarebisT­vis keTdeba bevrad ukeTesia, vidre sxvagan, amitom SesaZle­belia misi magaliTis gadaRebac. cota xnis ukan, Sexvedra gvqonda baton nodar kereseliZesTan da baton daviT galegaSvilTan, sasixarulo iyo, Cveni Sroma ase dafasda da masSi saministrom bevri dadebiTi daianxa. Tumca, es imas ar niSnavs, rogori ̀ agro­servis centric” aWaraSia, igive iyos kaxeTSic. principi iqneba erTi­ rogor avawyveT, ras dav­eyrdeniT da ra davudeT safuZ­vlad am yovelvies.

_ 27 noembris Sexvedra konk-retulad ras Seexeba?

_ 27­Si Camodis delegacia saministrodan, aWarisa da sxva­dasxva regionebis warmomadgen­lebi. erTad gavecnobiT pro­eqts, romelic SeiZleba iTqvas iqneba generaluri repeticia yovelafris dagvirgvinebis. seri o zulad ganvixilavT `agro­servis centris” dublirebis sakiTxs da aseve, gaimarTeba proeqtis prezentacia, romelic gulisxmobs `agroservis cen­tris” am 3 wliani moRvaweobis Sefasebas­ra Sedegi moitana, ra

gakeTda, ramdenad efeqturad muSaobdnen eqstenciis TanamS­romlebi da ase Semdeg. am pro­gramis farglebSi grovdeba statistikuri da analizuri informacia fermeris meurneo­bis Sesaxeb. anu, es ukavSirdeba resstrs, romlis meSveobiTac TiToeuli fermeris irgvliv

iqmneba istoria­ra urTierToba hqonda `agroservis centrTan”, romel miznobriv programebSi CaerTo da sxva. aRniSnul pro­gramaSi CarTulia bevri sam­saxuri da fermeris aRricx­uli monacemebis mixedviT, imis dadgenac ki SeiZleba aris Tu ara raime epidemiis gavrceleba mosalodneli.

_ riTi aris upiratesi `agro-servis centri”, sxva regionebSi arsebuli sainformacio-sakon-sultacio centrebisgan?

_ saqarTvelos masStabiT 250 sainformaciao­sakonsultacio centria, romlebic daaxloebiT igivea, rac aWaraSi `agroservis centri”. maTi erT­erTi ZiriT­adi mizanic, fermerebTan muSao­baa. eqstencia TavisTavad niS­

navs konsultaciebis, rekomen­daciebisa da momsaxurebis gaw­evas. es yvelaferi erTi pake­tiT unda gadaeces fermers da sworad SeirCes misi miwodebis gza. Tumca, mniSvnelovania kidev erTi garemoeba _ Tavad fermere­bis codnis donis amaReleba. sam­wuxarod, saqarTveloSi fermeri

Zalian CamorCeba Tanamedrove soflis meurneobis praqtikas. am yovelvieze zrunavs `agro­servis centri”. dRes aWaraSi yvela aRairebs, rom ̀ agroservis centris” xelmZRvanelobasTan da soflis meurneobis saminis­trosTan erTad, CamovaylibeT modeli, romelic maqsimalurad efeqtiania fermerisTvis. Cven ukve gvaqvs Sedegebi, fermerebi dadebiTad arian ganwyobilebi da bevr rames swavloben Cvengan.

_ rogor SeafasebdiT `agro-servis centris” saqmianobas am mcire periodis ganmavlobaSi?

_ Cven yvelaferi SevqmeniT nulidan. davamkvidreT iseTi mimarTuleba saqarTveloSi, rogoricaa media eqstencia. anu, yvela media sSualeba CavrTeT

imaSi, rom emsaxuron soflis meunreobis ganviTarebas. aWaris televiziaSi, Cveni dafinansebiT, aris ori gadacema: agrobiznesi da agrorCevebi. maTi meSveo­biT, fermerebs aswavlian pir­velad warmoebas, rogor Secva­lon araefeqturi meurneoba, efeqturiT da ase Semdeg. mag­aliTad, erT­erTi mimarTuleba, rasac Cven vuwevT populirebas aris sufris yurZeni. Zalian martivi daTvlebi aCvenebs, rom sufris yurZeni 4­jer met moge­bas tovebs, vidre citrusi. SevqmeniT video rgolebi, rom­lebic meuneobis sworad warmoe­bas exeba, magaliTad kalmaxis gamozrdas, rogor kvebon, gaam­ravlon da sxva. yovelTviurad ibeWdeba 35 sxvadasxva tipis aTasobiT bukleti, romleb­Sic mokled aris ganmartebuli ra, rogor unda gakeTdes. gam­oveciT 15­mde wigni sasof­lo­sameurneo mimarTulebiT, romlebic manamde fizikurad ar arsebobda. radioSi gvaqvs dReSi 5­jer 5 wuTiani Wra, imis mixed­viT Tu romeli meurneobaa aqtu­aluri. davnergeT SMS Setyo­binebebi, romlis meSveobiTac fermers mudmivad aqvs infor­macia siaxleebTan dakavSirebiT. SevqmeniT `agroservis centris” veb­gverdi, sadac yvela masala atvirTulia da aris onlain kon­sultaciebi. axali momsaxurebis servisebi davnergeT _ piru­tyvis xelovnuri ganayofiereba, niadagis agroqimiuri analizebi adgilze. namdvilad SemiZlia vTqva, rom `agroservis centri” SesaniSnavi Semsrulebeli part­nioria. gamovyof goCa beriZis rols, didia misi pirovnuli wvlili am saqmeSi.

`agroservis centris~ dublireba sxva regionebSi igegmeba

dasawyisi pirvel gverdze

`agroservis centris~ Caqvis citrusis sanerge meurneobis forTxolis nergebiT evropis moedani damSvenda. 18 espanuri, Tur­quli da iaponuri jiSis forTxolisa da greifru­tis nergebi moedanze memed abaSiZis mxridan dairgo.

gamwvanebis aqciaSi monawileobas iRebd­nen: aWaris mTavrobis Tavmjdomare arCil xabaZe, baTumis meri gia ermakovi, aWaris umaRlesi sabWos Tav­mjomare avTandil beriZe da sxva ofi­cialuri pirebi. aqciaSi CarTulebi iyvnen skola „monpar­nasis“ moswavleebic. moedanze citrusis

nargavebi umaRlesi sabWos deputatis akaki ZnelaZis iniciativiTa da ”agroservis centris” organizebiT gaS­enda. aqcia mravaljeradia da qalaqis sxvadasxva skveris gamwvaneba samomavlodac ige­gmeba.

evropis moedans citrusis nergebi Seemata

`agroservis centris~ direqtorma evropis akademiis seminarSi miiRo monawileoba

dasawyisi pirvel gverdze

„samxreT tirolis regioni Zalian hgavs maRalmTian aWaras ­ isic, maRalmTiani aWaris msgavsad, mciremiwianobiTa da mTa­gora­kiani reliefiT xasiaTdeba, Tumca, Cvengan gansxvavebiT, tirolis regionSi Zalian kargadaa ganviTarebuli soflis meurneoba da agroturizmi. CvenTvis aucilebelia maTi gamocdilebis gaziareba da Cvens praqtikaSi misi danergvis xelSewyoba,“ ­ ganacxada goCa beriZem.

`agroservis centris~ direqtori da aWaris soflis meurneobis ministri italiis qalaq bolcanoSi 4­dRiani oficialuri vizitis farglebSi, 9­12 noembers stumrobdnen.

Page 4: maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT erT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli

4 #4(23)

WWW.AGROSC.GE

agrorCevebi `agroservis centrisgan~

mkiTxvelis azri CvenTvisumTavresia!

mogvwereT, mogvawodeT TqvenTvis saintereso Temebi

da winadadebebi qvemoT miTiTebul misamarTze:

saqarTvelo, baTumi (6010)gogebaSvilis 46a

el.fosta:[email protected]

tel.: 592 100 829

WWW.AGROSC.GEgazeTSi gamoTqmuli mosazrebebi avtoriseulia da ar gamoxatavs evrokavSirisa da gaerosganviTarebis programis Tvalsazriss.

gazeTi gamodis evrokavSirisa da gaeros ganviTarebis programis `ENPARD Ajara _ soflis meurneobis ganviTarebis mxardaWera aWaris avtonomiur respublikaSi~ xelSewyobiT

gazeTi dakabadonda da daibeWdaSps `gazeTi saqarTvelos macneSi~

mravalwlovan kulturebs Taviseburi movla-patronoba esaWiroeba. sasurveli kulturis baRis gaSeneba fermerma mas Semdeg unda daiwyo, roca masze saWiro informacias gaecnoba. albaT, yvela fer-merma icis, rom kargad movlili kul-tura baraqian mosavals iZleva. statiidan SeityobT, rogor unda dargoT, mouaroT da upatronoT Txils, mocvsa da kakals.

kaklis gamravleba:kakali ZiriTadad imynoba velur

saZireebze. yvelaze aRiarebuli veluri saZirea jiSi „paradoqsi“. myonoba SesaZle­belia zafxulis bolos, an adre gazafx­ulze. orive SemTxvevaSi, ori kviris gan­mavlobaSi, Cven SegviZlia davinaxoT gax­arebis Sedegi. mynoba warmatebulad Segvi­Zlia CavTvaloT, rodesac kalusi mTli­anad gakeTebuli aqvs rbilobis garSemo.

niadagi:kakali kargad xarobs Rrma, noyier,

Tixa­kirian da Tixnar niadagebSi. gruntis wylis done ar unda iyos 2 metrze axlos. mZlavri fesvTa sistemis gamo kargad viTardeba qvian da RorRian niadagebzec. Candleris jiSis nergebi irgveba 6x6m­ze da 6x5 m­ze. dargvamde aucilebelia ormos momzadeba. ormos siRrme unda iyos 0,70 m, xolo diametri 1 metramde. amasTan TiToeul ormoSi winaswar unda iqnes Set­anili 4 – 10kg biosasuqi, an 15­20 kg. winaswar momzadebuli organuli sasuqi.

dargva:kaklis gaSenebis optimaluri vadaa gvi­

ani Semodgoma (noemberi) da adre gazafx­uli (marti). nergebis ormoSi dargvis win unda Seikvecos fesvebi, amoivlos wun­wuxSi da Cairgos ormoSi ise, rom fesvis yeli an namyeni adgili miwis zedapiri­dan 7­10 sm­is zeviT darCes. axalCar­guli nergi aucileblad unda moirwyos da aikras Wigoze. kaklis dargvisas unda SevinarCunoT centraluri (gamagrZele­beli) Rero, romelic dargvis dros ar unda gadaiWras.

kaklis mavnebel-daavadebani da maTTan brZolis RonisZiebani:

mcenareze SesaZlebelia gavrceldes mavnebelTa iseTi saxeobebi, rogori­caa kakalis qeCiseburi tkipa, amerikuli TeTri pepela, vaSlis nayofWamia da bugri. axalgazrda nargavebSi maT winaamRdeg sabrZolvelad gamoiyeneba fosfororgan­uli preparatebisa da mineraluri zeTis kombinirebuli nazaviT Sesxureba.

Txilis gaSeneba:Txilis samrwvelo daniSnulebis baRis

gasaSeneblad gadamwyveti mniSvneloba aqvs nakveTis sworad SerCevas. gansakuTre­buli yuradReba unda gamaxvildes adgilis reliefze. Txilis baRis gaSeneba rekomen­direbulia im adgilebSi, sadac haeris mini­maluri temperatura ar ecema minus 23­25°C­mde. Txilis kultura egueba TiTqmis yvela tipis niadags, garda mZime Txilnarisa da daWaobebuli adgilebisa. rigis mimar­Tuleba vake adgilebSi nebismieri SeiZleba iyos, xolo ferdobze rigebis horizon­taluri mimarTuleba eZleva. ufro didi daqanebis ferdobebze rekomendirebulia terasebis mowyoba.

niadagis momzadeba:mcenaris dargvamde dasargavi ormos

momzadeba ori kviriT adre tardeba. ormos sidide 40x50x50 sm­ia, sadac Setanili unda iqnes 10­15 kg. organuli sasuqi. ner­gis dargvisTanave aucilebelia morwyva. samrewvelo baRis gaSeneba unda moxdes ori­sami jiSis nergebiT, raTa damamtve­rianebeli jiSis faqtori iqnes gaTval­iswinebuli. Txilis baRis gaSenebisTvis saukeTeso periodi 15 noembridan 15 ian­vramdea. Txilis kulturis biologiuri Taviseburebebidan gamomdinare, nergis fesvis yeli unda daifaros miwiT 7­10 sm­is simaRleze. axlad gaSenebuli Txilis baRSi mizanSewonilia rigTaSoris saToxni par­kosani kulturebis Tesva (soio, lobio da sxva), romlebic yvavilobis periodSi Caix­vneba niadagSi. axalgazrda baRSi niadagis dakordeba pirveli sami weliwadi ar aris rekomendirebuli, radgan aeraciis Sez­Rudva anelebs mcenaris zrda ganviTarebas.

Txilis mavnebel-daavadebebi da maT winaaRmdeg brZolis RonisZiebebi:

Txilis kulturaze saqarTveloSi 100­ze meti saxeobis mavnebel daavadebaa dafiq­sirebuli. amaTgan yvelaze metad gavrcele­bulia: cxvirgrZelebi, CrCilebi, bugrebi, sxvadasxva saxis fTolWamiebi, xvatarebi, mzomelebi, abreSumxveviebi, xerxiebi, tki­pebi, foTolxveviebi, xarabuzebi da a.S. daavadebebidan gavrcelebulia: nacari, yavisferi da nacrisferi sidample, xavsebi, liqenebi. maT winaaRmdeg sabrZolvevald qimiuri preparatebis gamoyeneba unda Sewydes 1­1.5 TviT adre mosavlis aRebamde.

mocvis baRis gaSeneba:gaSenebamde 1­2 wliT adre niadagi unda

moixvnas 40­50 sm­is siRrmeze. Semdeg jvaredinad gadaixvnas 30­35 sm­is siRrmeze, daifarcxos da daigegmos. lurji mocvis gaSeneba, rogorc wesi xdeba bazo­kvlevis (sferuli) sistemiT. rigTaSorisebSi daS­orebis manZili unda iyos 3­3,2 m. xolo rigebSi mcenareTa Soris daSoreba 0,9­1,2 m. gazafxulze da SemodgomiT dargvis win rwyaven gogirdmJavisa da (30 ml akumla­toris mJava 10 litr wyalSi) sufris Zmris xsnariT (100 ml ­ 10 litr wyalSi). nerge­bis dargvisas mcenaris fesvTa sistema mTlianad unda moTavsdes niadagSi, moit­kepnos da moirwyas. sasurvelia mulCireba da wveTobrivi morwyvis sistemis mowyobac. mulCireba xdeba mcenaris gardi­gardmo 60 sm­is gaswvriv.

movla-patronoba:mocvis plantaciebSi pirvel sam weli­

wads mcenaris gamokveba xdeba winaswar momzadebuli mineraluri sasuqebis nazaviT. nazavis Tanafardoba Semdegnairia: amoni­umis sulfati 90 gr, superfosfati 110 gr, da kaliumis sulfati 40 gr. msgavsi nazavi SeaqvT nergis irgvliv Semdegi odenobiT: erT wlian buCqze erTi sufris kovzi, or wlianze ori sufris kovzi da ase Semdeg. vegetaciis periodSi gamokveba msgavsi naza­viT xdeba orjer­adre gazafxulze mcenaris masiuri yvavilobisas da nayofis gamonask­visas. sasuqebis Setana pirvel sam weliwads unda moxdes 15 ivlisamde, raTa buCqis gan­totvilma nazardebma moaswros gamerqneba.

niadagis damuSaveba:misi damuSaveba dauSvebelia 2­3 sm­is

siRrmeze metad, raTa fesvTa sistema ar daziandes. axal mozard buCqs regularu­lad sxlaven, mesame wlidan naklebi inten­sivobiT.

mavnebel-daavadebebTan brZolis Ronis-Ziebani:

masze xSirad SeiZleba gavrceldes iseTi daavadebebi, rogoricaa moniliozuri sid­ample, ylortebis fomofsisuri Wknoba, nac­risferi sidample, Stambis kibo da ylortis wveroebis xmoba. wvimian da nestian pirobebSi kidev SesaZlebelia ganviTardes nacrisferi obi. yvela am daavadebebis Tavidan asac­ileblad mcenereebis Sesxureba xdeba iseTi fungicidebiT, rogoricaa tofsini, upareni, spilenZis qlorJangi, kuprozani da sxva.