maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT...
Transcript of maRalmTian aWaraSi nivris kulturis ganviTareba …agrosc.ge/storage/pdf/newspaper35.pdfbostneuli erT...
#4(23) noemberi, 2015 weli
2
maRalmTian aWaraSi nivris
kulturis ganviTareba daiwyo
gagrZeleba me-2 gverdze
gagrZeleba me-3 gverdze
agrodazRveva 10 dekembramde
moqmedebs
stiqiuri movlenebis Sedegad fermers zarali, agrodazRvevis sapilote programis farglebSi 2015 wlis 11 dekembramde aunazRaurdeba, anu, 10 dekembris CaTvliT. am etapisTvis agrodazRvevis programaSi sul xuTi sadazRvevo kompaniaa CarTuli. sadazRvevo polisiT fermers SesaZlebloba aqvs daazRvios Semdegi saxis kulturebi: qeri, simindi, vaSli, atami, mandarini, venaxi, Txilis nargavebi, kartofili da xorbali. mosavali dazRveulia iseTi riskebisgan, rogorebicaa: setyva, qariSxali, Warbi naleqi, saSemodgomo yinva.
zogadad, agrodazRvevis programa 2014 wlis pirveli seqtembridan amoqmedda da dRemde araerT fermers aunazRaura bunebis mier miyenebuli zarali.bolo wlebSi, momxmarebelTa mxridan
sagrZnoblad gaizarda moTxovna adgilobrivi warmoebis produqciaze, maT Soris bostneuli erTerT pirvel adgilzea. aWaris avtonomiur respublikaSi nivris warmoeba komerciuli mizniT mimzidveli naklebad iyo, ZiriTadad adgilobrivi mom xarebisTvis gamoiyeneboda. amJamad, re gionSi bostneuli kulturebiT 900 heq tramde farTobia dakavebuli da maT Soris nivris kulturas 30 heqtramde uWiravs, mosavals ki saSualod 46 tonis farglebSi iZleva.
aWaris regionSi, bazarze, nivris warmoebas ZiriTadad misdevs xulos, Suaxevisa da qedis municipalitetebis mTis mosax
leoba. bunebrivia, rom, arsebuli teritoriebi, maTi adgilmdebareobidan gamomdinare, iZleva saSualebas, warmoebuli iqnas maRali xarisxis, ekologiurad sufTa produqcia. nivris mwarmoebeli fermerebisgan miRebuli informaciiT, amJamad aRniSnuli zonis mosaxleobidan TiToeuls saSualod 1 000 kvadratul metrze 400600 kilogramamde niori mohyavs.
aseTi dabali mosavlianoba ganpirobebulia primitiuli teqnologiebisa da dabalproduqtiuli sargavi masalis gamoyenebiT. maRalmosavliani jiSebis dargviT, SesaZlebelia, saheqtro mosavlianoba 46 tonidan 1012 tonamde gaizardos. yovelive zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, a(a)ip „agroservis centris“ iniciativiTa da gaeros ganviTarebis programis dafinansebiT, qedis, Suaxevisa da xulos municipalitetebSi mewyo sacdelsademonstracio nakveTebi, sadac nivris axal jiSze (lubaSa) dakvirvebas awarmoeben saqarTvelos soflis meurneobis saministos samecniero kvleviTi centri da baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetis mecnierTanamSromlebi.
saqarTvelos soflis meurneobis saminis troSi, aWaris avtonomiuri respublikis soflis meurneobis saministros a(a)ip `agroservis centris~ sapilote pro eqtis angariSis prezen tacia gaimarTa. Sexvedraze aWaris soflis meurneobis ministrma zaur futkaraZem xazgasmiT aRniSna proeqtis ganxorcielebaSi donori organizaciebis mxardaWeris mniSvne lo ba. prezentaciis dasasruls, saqarTvelos soflis meurneobis ministris moadgi lem daviT galegaSvilma `agroservis centris~ sapilote proeqti
`agroservis centris~ dublireba
sxva regionebSi igegmeba
`agroservis centris~
direqtorma evropis akademiis
seminarSi miiRo monawileoba
„agroservis centris“ direqtori, aWaris soflis meurneobis ministrTan erTad, evropis akademiis seminarsa da agrogamofenaSi iRebda monawileobas. goCa beriZe da zaur futkaraZe seminarze evropis akademiis mier italiaSi, samxreT tirolis regionSi, soflis meurneobisa da agroturizmis ganviTarebis mimarTulebiT ganxorcielebul proeqtebs gaecnen. garda amisa, agrogamofenaze AGRIALP in Bolzanoze daaTvalieres saerTaSoriso kompaniebis mier warmoebuli agroteqnologiebi. vizitis farglebSi isini samxreT tirolis regionSi arsebul sawarmoebsa da organizaciebsac estumrnen, sadac soflis meurneobis dargSi regionis gamocdilebasa da miRwevebs gaecnen.
3
warmatebulad Seafasa da gamoTqva mosazreba, rom aWaraSi miRebuli gamocdileba SesaZloa saqarTvelos masStabiT iqnes gamoyenebuli. am sakiTxTan dakavSirebiT, ENPARD aWaris proeqtebis menejers, baton laSa komaxiZes vesaubreT.
_ `agroservis centris~ proeqtis dub-lireba sxva regionebSic igegmeba, ratom?
_ `agroservis centris~ Seqmna es iyo evropis saministros programa, soflis meurneobis ganviTarebisa da soflis xelSewyobisaTvis. modulze muSaoba 2013 wlis maisSi daiwyo da misi pirveli etapi 2016 wlis aprilSi mTavrdeba, anu, realu rad 6 Tve darCa dasasrulamde. TviTon proeqti ramdenime mimarTulebisagan Sedegba, erTerTi aris fermerebisTvis momsaxurebis miwodeba da xarisxis gazrda. am kuTxiT bevri ram gakeTda aWaraSi ̀ agroservis centrTan~ erTad. is rac SemuSavda am periodis ganmavlobaSi, eqstenciis models vgulisxmob, iTvleba erTerT warmatebul praqtikad saqarTveloSi da yvela ganixilavs, SesaZlebelia Tu ara am modelis gadaReba sxva regionebSi.
aWaraSi citrusis
sakoordinacio Stabi amoqmedda
saqarTvelos mTavrobis xelSewyobiT, soflis meurneobis saministrom da soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagentom samrewvelo gadamuSavebisTvis gankuTvnili mandarinis realizaciis xelSemwyobi RonisZieba dawyo. sawarmoebSi mandarinis organizebulad Cabarebis mizniT, baTumSi sakoordinacio Stabi amoqmedda, romelic aWaris mTavrobis Tavmjdomarem – arCil xabaZem, saqarTvelos soflis meurneobis ministrma oTar daneliam da aWaris soflis meurneobis ministris moadgilem – ioseb abulaZem gaxsnes. kompaniebi, romlebic samrewvelo gadamuSavebisTvis gankuTvnil 1 kilogram mandarins aranakleb 0.20 larad Seisyidian, soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagentosgan 1 kilogram mandarinze 0.10 laris odenobis saxelmwifo subsidias miiReben.
2 #4(23)
WWW.AGROSC.GE
dasawyisi pirvel gverdze
maRalmTian aWaraSi nivris kulturis
ganviTareba daiwyo
SerCeuli nivris jiSi gamoyvanilia ukrainaSi, seleqciis gziT. is saSualo simwifis pe riodisaa. misi mosavlianoba heqtarze 1012 tonas aRwevs. nivris bolqvi Sedgeba 47 kbilisgan, bolqvis saSualo wona ki 6080 gramia. mwvane foTlebis sigrZe 60 santimetramdea, xolo mcenaris simaRle srul zrdaSi 110 santimetrs aRwevs. aRniSnuli nivris ji Sis yvavili Seicavs 40dan 80 calamde sahaero kbilanebs, egreT wodebul kviWiWebs.
sademonstracio nakveTebi SerCeuli aris zRvis donidan 2 300 metr simaRleze. arsebul nakveTebze nivris maRalproduqtiulobis masalis rgvis garda, ganxorcieldeba nivris warmoebisTvis Tanamedrove teq nologiebis da ner gva, niadagis struqturis gaumjobeseba, mineraluri da organuli sa su qebis raciona luri gamoyene ba. warmoebuli mosavlis 80 %s samomavlod gamoiyeneben sargav masalad da SeRavaTiani pirobebiT gadaecemaT regionis fermerebsa da agromewarmeebs.
„Cvens regionSi niors yvela piradi moxmarebisTvis gamoiyenebda da, Tu produqtis zedmeti raodenoba darCebodaT, mxolod maSin gahqondaT bazarze, ise savaWro daniSnulebas aravin arZlevda. rogorc ki xelvaCauris SemogarenSi xalxi dasaxlda, TandaTan Camoyalibdnen bostneulis mwarmoebeli fermerebi. Cveni mebostneebi da xelov nebulebi iyvnen qin
Zis, prasis, Tvis bolokis warmoebaSi, niori ki mcire raodenobiT mohyavdaT. importuli produqcia, romelic CvenTan ucxoeTidan Semodis, naklebad gamoirCeva sagemovno TvisebebiT, amitom Turqul niors mosaxleoba metnaklebad yidulobs, radgan sakuTar miwaze moyvanili urCevnia. aseve, niors didi raodenobiT awarmoeben genmodificirebuli saxiT, rac
qarTvel myidvels ar izidavs. aqedan gamomdinare, bazarze qarTuli nivris simcirem masze moTxovna gamoiwvia. yovelive amaze dakvirvebiT, gagviCnda idea, rom Cvens regionSi, mTis zonaSi, sademonstracio nakveTebi gagvekeTebina. aWaris regions namdivilad aqvs imis potenciali, rom kargi xarisxis niori awarmoos. gvindoda, adgilobrivi mcxovreblebisTvis stimuli migveca, raTa uaxloes momavalSi bazarze arsebuli ucxouri produqcia CveniT Cagvenacvlebina. davukavSirdiT ukrainul kompania „garliks“, maTgan SevisyideT erTi tona nivris Tavebi, igive bolqvebi da sademonstracio nakveTebSi davrgeT. Cvens miwaze es produqti kargad gaixarebs da warmoeba gaizrdeba. arsebuli jiSi erT heqtarze maqsimum 14 tonas iZleva. sademonstracio nakveTebi Svid fermerTan erTad movawyveT. Cveni mizania, es produqti maRal doneze ganvaviTaroT da sxva qveynebze ar viyoT damokidebuli,“ _ ganacxda „agroservis cnetris“ direqtoris moadgilem, levan bolqvaZem.
mandarinis realizaciis xelSewyobis programis biujeti 2 000 000 laria. saxelmwifo programa 2016 wlis pirvel Tebervlamde gagrZeldeba; 09:00 saaTidan 21:00 saaTamde imuSavebs cxeli xazic (2470101), sadac nebismier msurvels eqneba saWiro informaciis miRebis SesaZlebloba.
„Stabma funqcionireba mTavrobis gankargulebiT 31 oqtombers daiwyo. proeqti gulisxmobs arastandartuli mandarinis realizaciis xelSewyobas. am proeqtis farglebSi orientirebulebi varT mandarinis eqsportze. ra daxmarebac iqneba
saWiro saxelmwifos mxirdan – sabuTebis momzadeba Tu sxva – amis koordinacias Cven vakeTebT. aris damatebiTi gemi, romelic kviraSi orjer ganaxorcilebs eqsports. ukve meore welia, rac am saqmeSia Stabi CarTuli. SarSanac igive proeqti xorcieldeboda da subsidiac igive gaicemoda. imis gamo, rom wels 30%iT gazrdilia mosvalianoba, Cvenc ufro mobilizebulebi varT, raTa warmatebiT Catardes yvela procesi da meti sikeTe miiRos fermerma. Cven gavqonda Sexvedrebi gamgebelTan, movinaxuleT pavilionebi, qarxnebi da ase Semdeg. mogexenebaT, rom uamindobis gamo nayofma ver moaswro damwifeba da am etapisTvis rTveli aqtiur fazaSi ar Sesula, Tumca, 300 tonamde eqporti ukve ganxorcielda. Cven maqsimalurad vakontrolebT situacias, raTa kritikuli momenti ar Seiqmnas,“ – ganacxda arastandartuli mandarinis realizaciis xelSe-mwyobi jgufis xelmZRvanelma daviT umekaSvilma.
aWaraSi citrusis
sakoordinacio Stabi
amoqmedda
citrusis mimRebi kidev
erTi sawarmo aWaraSi
mimdinare wels regionSi citrusis sezonze gaixsneba citrusis mimRebdamxarisxebelSemfuTavi kidev erTi axali sawarmo – Sps ̀ agoinvestservisi~, romelic arCil xabaZem, oTar daneliam da ioseb abulaZem daaTvalieres. sawarmom SeRavaTiani agrokreditis farglebSi 240 aTasi aSS dolariT isargebla da Tanamedrove teqnologiuri xazebiT aRiWurva. aseve, USAID/REAP proeqtis farglebSi SeZenil iqna sortirebis xazi parafinirebis mowyobilobiT, ori cali 1,5toniani da erTi cali 1toniani eleqtro damtvirTavi, sasawyobe meurneobaSi dasatvirTi samuSaoebis warmoebisTvis. Tanamedrove da nadgarebis saSualebiT, grantis mimRebi SeZlebs bazarze produqciis stabiluri miwodebis uzrunvelyofas. sortirebis
xazi Seamcirebs xilis dazianebas da gazrdis produqciis xarisxsa da Senaxvis vadas. REAP proeqtis grantis Rirebuleba Seadgens 138,600 aSS dolars. aRniSnul sawarmos 24 saaTis ganmavlobaSi SeeZleba 150 tona citrusovanTa nayofis miRebadaxarisxeba da parafi nireba. sawarmoSi citrusi moxvdeba evro standartebis mi xedviT p ale tebad Sekrul 15kilogramiani tevadobis yuTebSi. kompanias aseve gaaCnia samacivre meurneoba, sadac Se saZ lebelia 500 tona sxvada sxva saxis xilbostneulis Senaxva. sawarmo mimdina re wlis sezonze miiRebs da gadaamuSavebs 5000 tonaze met citrusovanTa nayofs, romelic ukrainis, belorusiisa da baltiispireTis bazrebze iqneba eqsportirebuli. sawarmoSi 70mde adamiania dasaqmebuli.
dasawyisi pirvel gverdze
#4(23)
WWW.AGROSC.GE
3
aq saubari ar aris `agroservis centris” dakopirebaze, ubralod igulisxmeba Sesabamisi praqtikis danergva da ganviTareba. 27 noembers Sexvedras gavmarTavT sxvadasxva regionis warmomadgenlebTan, sadac am sakiTxze visaubrebT. dRemde 56 Sexvedras vumaspinZleT, `agroservis cnetrSi” Camogvyavda sxvadasxva regionis warmomadgenlebi, romlebic ecnobodnen yvelafers, rasac vakeTebdiT. yovelive aman didi daintereseba gamoiwvia maTi mxridan. daiwyo saubari imaze, rom is rac aWaraSi soflis ganviTarebisTvis keTdeba bevrad ukeTesia, vidre sxvagan, amitom SesaZlebelia misi magaliTis gadaRebac. cota xnis ukan, Sexvedra gvqonda baton nodar kereseliZesTan da baton daviT galegaSvilTan, sasixarulo iyo, Cveni Sroma ase dafasda da masSi saministrom bevri dadebiTi daianxa. Tumca, es imas ar niSnavs, rogori ̀ agroservis centric” aWaraSia, igive iyos kaxeTSic. principi iqneba erTi rogor avawyveT, ras daveyrdeniT da ra davudeT safuZvlad am yovelvies.
_ 27 noembris Sexvedra konk-retulad ras Seexeba?
_ 27Si Camodis delegacia saministrodan, aWarisa da sxvadasxva regionebis warmomadgenlebi. erTad gavecnobiT proeqts, romelic SeiZleba iTqvas iqneba generaluri repeticia yovelafris dagvirgvinebis. seri o zulad ganvixilavT `agroservis centris” dublirebis sakiTxs da aseve, gaimarTeba proeqtis prezentacia, romelic gulisxmobs `agroservis centris” am 3 wliani moRvaweobis Sefasebasra Sedegi moitana, ra
gakeTda, ramdenad efeqturad muSaobdnen eqstenciis TanamSromlebi da ase Semdeg. am programis farglebSi grovdeba statistikuri da analizuri informacia fermeris meurneobis Sesaxeb. anu, es ukavSirdeba resstrs, romlis meSveobiTac TiToeuli fermeris irgvliv
iqmneba istoriara urTierToba hqonda `agroservis centrTan”, romel miznobriv programebSi CaerTo da sxva. aRniSnul programaSi CarTulia bevri samsaxuri da fermeris aRricxuli monacemebis mixedviT, imis dadgenac ki SeiZleba aris Tu ara raime epidemiis gavrceleba mosalodneli.
_ riTi aris upiratesi `agro-servis centri”, sxva regionebSi arsebuli sainformacio-sakon-sultacio centrebisgan?
_ saqarTvelos masStabiT 250 sainformaciaosakonsultacio centria, romlebic daaxloebiT igivea, rac aWaraSi `agroservis centri”. maTi erTerTi ZiriTadi mizanic, fermerebTan muSaobaa. eqstencia TavisTavad niS
navs konsultaciebis, rekomendaciebisa da momsaxurebis gawevas. es yvelaferi erTi paketiT unda gadaeces fermers da sworad SeirCes misi miwodebis gza. Tumca, mniSvnelovania kidev erTi garemoeba _ Tavad fermerebis codnis donis amaReleba. samwuxarod, saqarTveloSi fermeri
Zalian CamorCeba Tanamedrove soflis meurneobis praqtikas. am yovelvieze zrunavs `agroservis centri”. dRes aWaraSi yvela aRairebs, rom ̀ agroservis centris” xelmZRvanelobasTan da soflis meurneobis saministrosTan erTad, CamovaylibeT modeli, romelic maqsimalurad efeqtiania fermerisTvis. Cven ukve gvaqvs Sedegebi, fermerebi dadebiTad arian ganwyobilebi da bevr rames swavloben Cvengan.
_ rogor SeafasebdiT `agro-servis centris” saqmianobas am mcire periodis ganmavlobaSi?
_ Cven yvelaferi SevqmeniT nulidan. davamkvidreT iseTi mimarTuleba saqarTveloSi, rogoricaa media eqstencia. anu, yvela media sSualeba CavrTeT
imaSi, rom emsaxuron soflis meunreobis ganviTarebas. aWaris televiziaSi, Cveni dafinansebiT, aris ori gadacema: agrobiznesi da agrorCevebi. maTi meSveobiT, fermerebs aswavlian pirvelad warmoebas, rogor Secvalon araefeqturi meurneoba, efeqturiT da ase Semdeg. magaliTad, erTerTi mimarTuleba, rasac Cven vuwevT populirebas aris sufris yurZeni. Zalian martivi daTvlebi aCvenebs, rom sufris yurZeni 4jer met mogebas tovebs, vidre citrusi. SevqmeniT video rgolebi, romlebic meuneobis sworad warmoebas exeba, magaliTad kalmaxis gamozrdas, rogor kvebon, gaamravlon da sxva. yovelTviurad ibeWdeba 35 sxvadasxva tipis aTasobiT bukleti, romlebSic mokled aris ganmartebuli ra, rogor unda gakeTdes. gamoveciT 15mde wigni sasoflosameurneo mimarTulebiT, romlebic manamde fizikurad ar arsebobda. radioSi gvaqvs dReSi 5jer 5 wuTiani Wra, imis mixedviT Tu romeli meurneobaa aqtualuri. davnergeT SMS Setyobinebebi, romlis meSveobiTac fermers mudmivad aqvs informacia siaxleebTan dakavSirebiT. SevqmeniT `agroservis centris” vebgverdi, sadac yvela masala atvirTulia da aris onlain konsultaciebi. axali momsaxurebis servisebi davnergeT _ pirutyvis xelovnuri ganayofiereba, niadagis agroqimiuri analizebi adgilze. namdvilad SemiZlia vTqva, rom `agroservis centri” SesaniSnavi Semsrulebeli partnioria. gamovyof goCa beriZis rols, didia misi pirovnuli wvlili am saqmeSi.
`agroservis centris~ dublireba sxva regionebSi igegmeba
dasawyisi pirvel gverdze
`agroservis centris~ Caqvis citrusis sanerge meurneobis forTxolis nergebiT evropis moedani damSvenda. 18 espanuri, Turquli da iaponuri jiSis forTxolisa da greifrutis nergebi moedanze memed abaSiZis mxridan dairgo.
gamwvanebis aqciaSi monawileobas iRebdnen: aWaris mTavrobis Tavmjdomare arCil xabaZe, baTumis meri gia ermakovi, aWaris umaRlesi sabWos Tavmjomare avTandil beriZe da sxva oficialuri pirebi. aqciaSi CarTulebi iyvnen skola „monparnasis“ moswavleebic. moedanze citrusis
nargavebi umaRlesi sabWos deputatis akaki ZnelaZis iniciativiTa da ”agroservis centris” organizebiT gaSenda. aqcia mravaljeradia da qalaqis sxvadasxva skveris gamwvaneba samomavlodac igegmeba.
evropis moedans citrusis nergebi Seemata
`agroservis centris~ direqtorma evropis akademiis seminarSi miiRo monawileoba
dasawyisi pirvel gverdze
„samxreT tirolis regioni Zalian hgavs maRalmTian aWaras isic, maRalmTiani aWaris msgavsad, mciremiwianobiTa da mTagorakiani reliefiT xasiaTdeba, Tumca, Cvengan gansxvavebiT, tirolis regionSi Zalian kargadaa ganviTarebuli soflis meurneoba da agroturizmi. CvenTvis aucilebelia maTi gamocdilebis gaziareba da Cvens praqtikaSi misi danergvis xelSewyoba,“ ganacxada goCa beriZem.
`agroservis centris~ direqtori da aWaris soflis meurneobis ministri italiis qalaq bolcanoSi 4dRiani oficialuri vizitis farglebSi, 912 noembers stumrobdnen.
4 #4(23)
WWW.AGROSC.GE
agrorCevebi `agroservis centrisgan~
mkiTxvelis azri CvenTvisumTavresia!
mogvwereT, mogvawodeT TqvenTvis saintereso Temebi
da winadadebebi qvemoT miTiTebul misamarTze:
saqarTvelo, baTumi (6010)gogebaSvilis 46a
el.fosta:[email protected]
tel.: 592 100 829
WWW.AGROSC.GEgazeTSi gamoTqmuli mosazrebebi avtoriseulia da ar gamoxatavs evrokavSirisa da gaerosganviTarebis programis Tvalsazriss.
gazeTi gamodis evrokavSirisa da gaeros ganviTarebis programis `ENPARD Ajara _ soflis meurneobis ganviTarebis mxardaWera aWaris avtonomiur respublikaSi~ xelSewyobiT
gazeTi dakabadonda da daibeWdaSps `gazeTi saqarTvelos macneSi~
mravalwlovan kulturebs Taviseburi movla-patronoba esaWiroeba. sasurveli kulturis baRis gaSeneba fermerma mas Semdeg unda daiwyo, roca masze saWiro informacias gaecnoba. albaT, yvela fer-merma icis, rom kargad movlili kul-tura baraqian mosavals iZleva. statiidan SeityobT, rogor unda dargoT, mouaroT da upatronoT Txils, mocvsa da kakals.
kaklis gamravleba:kakali ZiriTadad imynoba velur
saZireebze. yvelaze aRiarebuli veluri saZirea jiSi „paradoqsi“. myonoba SesaZlebelia zafxulis bolos, an adre gazafxulze. orive SemTxvevaSi, ori kviris ganmavlobaSi, Cven SegviZlia davinaxoT gaxarebis Sedegi. mynoba warmatebulad SegviZlia CavTvaloT, rodesac kalusi mTlianad gakeTebuli aqvs rbilobis garSemo.
niadagi:kakali kargad xarobs Rrma, noyier,
Tixakirian da Tixnar niadagebSi. gruntis wylis done ar unda iyos 2 metrze axlos. mZlavri fesvTa sistemis gamo kargad viTardeba qvian da RorRian niadagebzec. Candleris jiSis nergebi irgveba 6x6mze da 6x5 mze. dargvamde aucilebelia ormos momzadeba. ormos siRrme unda iyos 0,70 m, xolo diametri 1 metramde. amasTan TiToeul ormoSi winaswar unda iqnes Setanili 4 – 10kg biosasuqi, an 1520 kg. winaswar momzadebuli organuli sasuqi.
dargva:kaklis gaSenebis optimaluri vadaa gvi
ani Semodgoma (noemberi) da adre gazafxuli (marti). nergebis ormoSi dargvis win unda Seikvecos fesvebi, amoivlos wunwuxSi da Cairgos ormoSi ise, rom fesvis yeli an namyeni adgili miwis zedapiridan 710 smis zeviT darCes. axalCarguli nergi aucileblad unda moirwyos da aikras Wigoze. kaklis dargvisas unda SevinarCunoT centraluri (gamagrZelebeli) Rero, romelic dargvis dros ar unda gadaiWras.
kaklis mavnebel-daavadebani da maTTan brZolis RonisZiebani:
mcenareze SesaZlebelia gavrceldes mavnebelTa iseTi saxeobebi, rogoricaa kakalis qeCiseburi tkipa, amerikuli TeTri pepela, vaSlis nayofWamia da bugri. axalgazrda nargavebSi maT winaamRdeg sabrZolvelad gamoiyeneba fosfororganuli preparatebisa da mineraluri zeTis kombinirebuli nazaviT Sesxureba.
Txilis gaSeneba:Txilis samrwvelo daniSnulebis baRis
gasaSeneblad gadamwyveti mniSvneloba aqvs nakveTis sworad SerCevas. gansakuTrebuli yuradReba unda gamaxvildes adgilis reliefze. Txilis baRis gaSeneba rekomendirebulia im adgilebSi, sadac haeris minimaluri temperatura ar ecema minus 2325°Cmde. Txilis kultura egueba TiTqmis yvela tipis niadags, garda mZime Txilnarisa da daWaobebuli adgilebisa. rigis mimarTuleba vake adgilebSi nebismieri SeiZleba iyos, xolo ferdobze rigebis horizontaluri mimarTuleba eZleva. ufro didi daqanebis ferdobebze rekomendirebulia terasebis mowyoba.
niadagis momzadeba:mcenaris dargvamde dasargavi ormos
momzadeba ori kviriT adre tardeba. ormos sidide 40x50x50 smia, sadac Setanili unda iqnes 1015 kg. organuli sasuqi. nergis dargvisTanave aucilebelia morwyva. samrewvelo baRis gaSeneba unda moxdes orisami jiSis nergebiT, raTa damamtverianebeli jiSis faqtori iqnes gaTvaliswinebuli. Txilis baRis gaSenebisTvis saukeTeso periodi 15 noembridan 15 ianvramdea. Txilis kulturis biologiuri Taviseburebebidan gamomdinare, nergis fesvis yeli unda daifaros miwiT 710 smis simaRleze. axlad gaSenebuli Txilis baRSi mizanSewonilia rigTaSoris saToxni parkosani kulturebis Tesva (soio, lobio da sxva), romlebic yvavilobis periodSi Caixvneba niadagSi. axalgazrda baRSi niadagis dakordeba pirveli sami weliwadi ar aris rekomendirebuli, radgan aeraciis SezRudva anelebs mcenaris zrda ganviTarebas.
Txilis mavnebel-daavadebebi da maT winaaRmdeg brZolis RonisZiebebi:
Txilis kulturaze saqarTveloSi 100ze meti saxeobis mavnebel daavadebaa dafiqsirebuli. amaTgan yvelaze metad gavrcelebulia: cxvirgrZelebi, CrCilebi, bugrebi, sxvadasxva saxis fTolWamiebi, xvatarebi, mzomelebi, abreSumxveviebi, xerxiebi, tkipebi, foTolxveviebi, xarabuzebi da a.S. daavadebebidan gavrcelebulia: nacari, yavisferi da nacrisferi sidample, xavsebi, liqenebi. maT winaaRmdeg sabrZolvevald qimiuri preparatebis gamoyeneba unda Sewydes 11.5 TviT adre mosavlis aRebamde.
mocvis baRis gaSeneba:gaSenebamde 12 wliT adre niadagi unda
moixvnas 4050 smis siRrmeze. Semdeg jvaredinad gadaixvnas 3035 smis siRrmeze, daifarcxos da daigegmos. lurji mocvis gaSeneba, rogorc wesi xdeba bazokvlevis (sferuli) sistemiT. rigTaSorisebSi daSorebis manZili unda iyos 33,2 m. xolo rigebSi mcenareTa Soris daSoreba 0,91,2 m. gazafxulze da SemodgomiT dargvis win rwyaven gogirdmJavisa da (30 ml akumlatoris mJava 10 litr wyalSi) sufris Zmris xsnariT (100 ml 10 litr wyalSi). nergebis dargvisas mcenaris fesvTa sistema mTlianad unda moTavsdes niadagSi, moitkepnos da moirwyas. sasurvelia mulCireba da wveTobrivi morwyvis sistemis mowyobac. mulCireba xdeba mcenaris gardigardmo 60 smis gaswvriv.
movla-patronoba:mocvis plantaciebSi pirvel sam weli
wads mcenaris gamokveba xdeba winaswar momzadebuli mineraluri sasuqebis nazaviT. nazavis Tanafardoba Semdegnairia: amoniumis sulfati 90 gr, superfosfati 110 gr, da kaliumis sulfati 40 gr. msgavsi nazavi SeaqvT nergis irgvliv Semdegi odenobiT: erT wlian buCqze erTi sufris kovzi, or wlianze ori sufris kovzi da ase Semdeg. vegetaciis periodSi gamokveba msgavsi nazaviT xdeba orjeradre gazafxulze mcenaris masiuri yvavilobisas da nayofis gamonaskvisas. sasuqebis Setana pirvel sam weliwads unda moxdes 15 ivlisamde, raTa buCqis gantotvilma nazardebma moaswros gamerqneba.
niadagis damuSaveba:misi damuSaveba dauSvebelia 23 smis
siRrmeze metad, raTa fesvTa sistema ar daziandes. axal mozard buCqs regularulad sxlaven, mesame wlidan naklebi intensivobiT.
mavnebel-daavadebebTan brZolis Ronis-Ziebani:
masze xSirad SeiZleba gavrceldes iseTi daavadebebi, rogoricaa moniliozuri sidample, ylortebis fomofsisuri Wknoba, nacrisferi sidample, Stambis kibo da ylortis wveroebis xmoba. wvimian da nestian pirobebSi kidev SesaZlebelia ganviTardes nacrisferi obi. yvela am daavadebebis Tavidan asacileblad mcenereebis Sesxureba xdeba iseTi fungicidebiT, rogoricaa tofsini, upareni, spilenZis qlorJangi, kuprozani da sxva.