ARm1 v v v v v v vvvvvvvv v v vvvvvvvvvvvvv vvvvvvvvvvv v ...
mažosios Lietuvos etnografinis kostiumas · 'hoprqdl gdxprqdl gdoprqdl glpåxndl wdã ¡v ndsã...
Transcript of mažosios Lietuvos etnografinis kostiumas · 'hoprqdl gdxprqdl gdoprqdl glpåxndl wdã ¡v ndsã...
Mažosios Lietuvos etnografinis kostiumas
skirta Tautinio kostiumo metams
Lietuvininkės tautinis kostiumas
Lietuvininkės kostiumą sudarė
sijonai, marškiniai, liemenė,
švarkelis, prijuostė, galvos danga,
apavas (kojinės, avalynė), juosta,
delmonas, papuošalai, drobulė,
skaros, pirštinės, riešinės.
Sijonai (marginės, kedeliai, kedelaičiai)
XVII – XVIII a. lietuvininkės dėvėjo margines –nesiūtus sijonus, iš dryžuoto ar languoto vilnonioaudinio. XIX a. pr. dėvėti dryžuoti (juoda, raudona;raudona, mėlyna, žalia, juoda, geltona) ar languoti(juoda, raudona, balta ir t. t.). XIX a. vid. ir pab.lietuvininkių sijonai buvo vienspalviai, išilgadryžiai irlanguoti, tamsesnių spalvų: derinamos tamsiai mėlyna,raudona ir balta; juoda ir žalia ir bei kitos spalvos.
XIX a. pab. paplito juodi ir tamsiai rudi sijonai, ataustiskersiniais žalios, mėlynos, geltonos spalvos ruoželiais,smulkiai klostyti arba plisuoti.
Marškiniai (papetės, prymarškiniai)
Moterų marškiniai, kaip ir visoje Lietuvoje – balti
lininiai, medvilniniai (vėlesnio laikotarpio). Marškinius
siuvo iš stačiakampių audinio gabalų. Jų dalys turėjo
pavadinimus: stuomuo, rankovė, rankogalis, pažastinis,
įduras, perpetė, apykaklė, bamba. XVIII a. lietuvininkės
marškinius siuvinėjo sudėtingais geometriniais ir
augaliniais įvairių spalvų raštais.
Liemenės (kiklikas, vystė)
XVII – XVIII a. dėvėtos trumpos (iki liemens)vienspalvės (žalios, mėlynos, raudonos, juodos)vilnonės arba iš gėlėto aksomo siūtos liemenės.Vienspalvės vilnonės liemenės puoštos kukliu, baltais,juodais, raudonais siūlais mašinine siūle nusiūtuornamentu. XIX a. vid. dėvėtos namų darbo vilnonės arpusvilnonės žalios, mėlynos, violetinės, rudos, juodosliemenės su įaustomis siauromis ryškesnių spalvųjuostelėmis. Liemenių susegimas dažniausiai paslėptas,neakcentuojamas, kartais apvedžiojamas puošniomisvienspalvėmis virvelėmis.
Švarkeliai
Švarkelius lietuvininkės dėvėjo nuo XVIII a. Švarkeliai, kaip ir liemenės, buvo prigludę, neilgi, pasiūti iš vienspalvio, ypač šiame regione mėgto tamsiai mėlyno audinio.
Prijuostės (šiuršis)
XIX a. pr. lietuvininkių prijuostės buvo balto lino, suišilgai įaustais raudonų dryžių raštais. Kartais tokiosišilgadryžės prijuostės apačioje raštai būdavo įaudžiamiskersai. XIX a. antroje pusėje prijuostės tamsesnės,vienspalvės, tolygiai margos, gėlėtos, dažniausiaišilkinės. Prie juosmens – smulkiai klostytos (parauktos).Surišamos įverta ar prisiūta vienspalve arba raštuotajuostele.
Galvos danga
Šukuosena ir įvairūs galvos papuošalai visada buvo
neatskiriama aprangos dalis, papildė, dažnai ir keitė
kostiumo stilių. Merginos kasas pynė iš daugybės
sruogų ir įvairiai dėjo jas apie galvą. Į kasa įpindavo
kaspinų, juostelių. Vainiku sudėtas kasas apjuosdavo
mėlynu, žaliu, juodu arba violetiniu kaspinėliu, baltu
raiščiu, šimtarašte juostele.
Ypatinga buvusi jaunamarčių galvos danga. XVIII –XIX a. pr. jaunos moterys puošėsi kykais. Tai puošnus,iš kiauraraščių pinikų (mezginių, nėrinio, muslino artiulio) pagamintas galvos apdangalas su šonuosesvyrančiais puošnaus audinio galais.
Delmonai (daumonai, dalmonai, dimžukai, tašės, kapšės, krapštės)
Delmonas – puošni juosmeninė kišenė nosinei, šukoms,pinigams, maldaknygei, siūlams, adatinei, raktams ir kitomssmulkmenoms susidėti. Lietuvininkės delmonus nešiojo jau XVIIa. pab. – XVIII a. pr. Delmonai siūti iš tamsių spalvų milelio,čerkaso, puošnesni – iš aksomo, gelumbės, velveto, satino,medvilnės, austinių juostų ir diržų, audinių skutelių. Ypačpuošnūs išeiginiai delmonai įvairiai ir gausiai siuvinėtisimetriškomis kompozicijomis iš geometrinių, augalinių, kartaissu gyvūninių motyvų derinių. Moterys turėjo po keletą delmonų,kuriuos dažniausiai siuvosi ir siuvinėjosi pačios. Buvo segamiprie diržo arba parišami juosta dešiniajame šone ar per vidurįpilvo ant marginės (nesiūto sijono). Dauguma jų plokščioskišenės formos: stačiakampiai, į viršų smailėjantys irsuapvalintais kampais, laužytos ar taurės formos.
Papuošalai
XVIII – XIX a. pr. lietuvininkės mūvėdavo daugsidabrinių, metalinių, žalvarinių žiedų. Pagrindiniaimoterų ir merginų papuošalai – gintaro ir vienspalvio arįvairiaspalvio stiklo karoliukai. Gintariniai karoliaibūdavo suveriami iš tekinto gintaro gabalėlių.
Avalynė
XVII – XVIII a. lietuvininkės kasdien avėjo medinėmis klumpėmis, naginėmis. Išeigai pasiturinčios moterys turėjo batelius (raudonos spalvos). XIX a. – XX a. pr. avėti odiniai batai (kurpės). Avalynė – trumpa ir ilga (aulai iki pusės blauzdų). Trumpoji užsegama, įaunama ar suvarstoma, o ilgoji per priekį suvarstoma. Batai tamsiai rudi arba juodi.
Lietuvininkų vyrų aprangaLiteratūros apie vyrų drabužius nėragausu. XIX a. antroje pusėje dėvėtipaprasti ir monotoniški spalvųdrabužiai. Spalviniu požiūriuišsiskyrė tik galvos dangospapuošalai, susijuosimo priemonės,kaklaskarės ir avalynės raiščiai. XIXa. pab. lietuvininkų vyrų tradiciniųišeiginių drabužių komplektąsudarė: marškiniai, kelnės, liemenė,sermėga (švarkas), galvos danga,kaklaskarė, susijuosimo priemonės,apavas.
MarškiniaiVyrų marškiniai buvo siuvami ištokių pat medžiagų kaip ir moterųmarškiniai. Marškiniams skirtądrobės gabalą (stuomenį)jaunamartės paprastai dovanodavovyro tėvams ir giminėms. Vilkėjotrumpus (rankos ilgio) marškinius,kuriuos suleisdavo į kelnes.Išeiginiai marškiniai – apatinisvyriškio kostiumo drabužis, ant jųvilkosi liemenes ir sermėgas.Marškiniai nebuvo puošiami, kartaisjų priekyje, abipus užsegimo,siuvamos kelios siauros klostelės.Marškinius užsekdavo ir sagomis aružrišdavo raišteliais.
Kelnės
Lietuvininkai mūvėjo ilgas,neplačias ir trumpas, žemiau keliųpatrauktas kelnes. Iki XX a. pr.kelnės siuvamo iš vilnonės,pusvilnonės ar lininės namų darbomedžiagos. XIX a. mūvėtosspalvotos išilgadryžės kelnės,lietuvininkai derino raudoną,geltoną, plytinę, juodą spalvas.Siuvo ir vienspalves kelnes, visųnatūralios vilnos tonų arba dažytas.Kelnių galai buvo įleidžiami įaulinius batus, jos apaunamoskojinėmis arba apvyniojamos autais.Kelnės buvo be kanto.
LiemenėsMažojoje Lietuvoje liemenespradėjo dėvėti kartu su miestemadingais švarkais (surdotais).Pati liemenė nebuvo laikomaišeiginiu drabužiu. Klaipėdoskrašte liemenės buvo nešiojamosiki XX a. pr. Liemenės – trumpos(8 – 10 cm žemiau juosmens).Lietuvininkų liemenės tamsiosarba margos, siūtos su šviesiulininiu ar medvilniniu pamušalu,negilia kaklo iškirpte, nepuoštosjokiais apsiuvais.
Apavas
Lietuvininkai kojų pėdas ir blauzdasvyniojo autais arba avėjo kojines(žekes): linines baltas arba vilnonesmėlynas. Autas - tai įvairaus dydžiomedžiagos gabalas, kurioapvyniojama koja. Buvo nešiojamosir megztos margaspalvės kojinės,geometriniu ar ornamentiniu raštu.Populiariausias išeiginių vyrų apavasbuvo odinės naginės, klumpės. Patsbrangiausias išeiginis apavas –auliniai batai.
Vaikiški tautiniai drabužiai
Vaikiški tautiniai drabužiai buvo
įprastinė šventinė apranga.
Dažniausiai vaikui siūdavo iš
medžiagų, kurios atlikdavo nuo
suaugusiųjų, taigi ir vaikiški
drabužiai atitiko pagrindinius
regiono bruožus.