Mano Ariogala2011.02.20 Nr. 4 ariogalamano@gmail.com

4psl.2011.02.20 Nr. 4 Mano Ariogala

Išsigelbėjimas ar paskutinis mados klyksmas

Kokios asociacijos pirmiausia kyla išgirdus žodį ekologija? Mokslo šaka? Aplinkosauga? Apdairumas ir toliaregiškas požiūris sprendžiant inžinerines problemas? O gal tai terminas, žymintis naujos epochos pradžią? Pavyzdžiui, XXI amžius – ekologijos amžius, arba dar geriau: tiesiog „ekoamžius“. Tokia iniciatyva būtų įdomi, tačiau ji turi konkurentą – XXI amžių jau pradėta laikyti „informacijos amžiumi“. O gal įmanoma simbiozė, tarkim „ekologinės informacijos amžius“? Kaip pavadinti XXI amžių tenuspręs tie, kurie informacijos priemones valdys šio ir XXII šimtmečių sandūroje. O kol kas siūlau kritiškai pamąstyti, kokį realų poveikį šiandieninei visuomei daro vis labiau į kasdienybę besibraunantis „ekologiško gyvenimo“ propagavimas.

Tiek internetiniai, tiek tradiciniai žodynai pirmuoju sakiniu terminą „ekologija“ aiškina kaip mokslą, tirianti gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka. Daugelis enciklopedijų ir žinynų dar prideda infomacijos apie ekologijos, kaip mokslo, šakos atmainas, pateikia aiškinimų apie jų ryšį su kitomis disciplinomis. Periodiniai informacijos šaltiniai labiau orientuojasi į šiandien aktualias ir vis dažniau eskaluojamas problemas, susijusias su aplinkosauga, alternatyviąja energetika ir sveika gyvensena. Žiniasklaidos dėka vis dažniau girdime apie ekologinius reikalavimus, ekologinį sąmoningumą, ekologiškus pasirinkimus ir ekologinius laimėjimus. Ekologiškas ūkininkavimas, aprūpina ekologiškais maisto produktais, ekologiški sprendimai pramonėje, dovanoja ekologiškus įrengimus ir techniką, ekologiškas mąstymas, skatina

ekologišką vartojimą ir ekologišką atliekų perdirbimą. Plačiau 2psl.

R. Pakso garbei – nesuvaidintas spektaklis

Vasario 5 d. (šešdienį) 14:00 val. Ariogalos kultūros namuose vykęs renginys, kaip skelbė organizatoriai, buvo skirtas partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso susitikimui su rinkėjais. Tačiau skambėjo ne vien pagiriamosios ir agitacinės kalbos - reginį kiek paįvairino atviras santykių aiškinimasis, kuriame dalyvavo ir susirinkusieji, ir politikai.

Žmonės beveik visiškai užpildė salę.

Renginio programą atidarė daina –

koncertavo kolektyvas, vadovaujamas

Renatos Aleksiejienės. Partijos Tvarka ir

teisingumas Ariogalos poskyrio pirmininkė

Dalia Skeberdienė pacitavo dvasingą

kažkokio žymaus žmogaus sentenciją apie

meilę bei gerus darbus ir pristatė partijos

pirmininką R. Paksą, Seimo narį Remigijų

Ačą, jo padėjėją Aldoną Radčenko ir dar du

garbingus svečius. Plačiau 4psl.

Nori gyventi šiltai – atiduok šiltas kelnes

Inga Jocutė

Šilumos vartotojai klausia valdinininkų, kodėl taip brangiai mokame už šilumą ir kas dėl to kaltas? Šilumos tiekėjai atsako, kad kainas nustato valstybė. Premjeras, Andrius Kubilius, tai vadina politikavimu prieš savivaldos rinkimus. Kas vyksta iš tiesų? Gruodžio mėnesio sąskaita už šilumą Ariogalos miestelio gyventojus tiesiog šokiravo. Manau, ne tik Ariogalos, bet ir aplinkinių miestų.

Valstybinė energetikos inspekcija tvirtina, kad nors gyventojai

dažnai piktinasi gautomis sąskaitomis, tokie pasipiktinimai

paprastai būna juridiškai nepagrįsti, o pasiskundus sąskaitos už

šildymą nesumažėja. Dėl didelių sąskaitų dejuojančių gyventojų

skundų klausantys valdininkai tikina, kad mokesčiai už šilumą

dažniausiai apskaičiuojami teisingai, o daug mokėti žmonėms

reikia todėl, kad jie sunaudoja labai daug šilumos. Pasak

šilumos tiekėjų, apskaita už šilumą teisinga, tačiau, norint

mažiau mokėti už šilumą, reikia taupyti. O kaip taupyti, jeigu

šiluma prisukama daugiabučiuose iki minimumo, termometro

stulpelis, kai kuriuose butuose, rodo vos 15 laipsnių šilumos?

Gal gerbiamieji valdininkai galėtų pasiūlyti kažką

protingo?Daugiabučių gyventojų susirinkime, vykusiame

Ariogalos pradinės mokyklos salėje, gerbiami valdininkai

nudžiuginti sugebėjo tik tuo, kad sąskaitos už gruodžio mėnesį

Plačiu 3psl

Ką veikti po pamokų?Eimantas Žemaitis

Moksleivi, atsibodo kasdien slankioti

maršrutu pamokos – namai? Tėveliai,

nesmagu kasdien žiūrėti į savo vaiką,

tuščiai leidžianti brangias dienas namie

prie kompiuterio? Nesijaudinkite,

Ariogalos gimnazija turi ką pasiūlyti.

Popamokinė veikla yra neatsiejama

ugdymo dalis. Nauji įgūdžiai, linksmos

pažintys, įdomi veikla, nauji draugai ar

tiesiog patirtis tam tikroje srityje visada

pravers gyvenime. Taigi, ką veikti? Štai

jums ir atsakymas.

2010/11 mokslo metais gimnazijoje

oficialiai yra įregistruoti net 27

neformaliojo ugdymo užsiėmimai. 5-iose

ugdymo kryptyse pabandyti atrasti save

gali kiekvienas. Meno srityje, potraukį

dainuoti galima patenkinti mokytojos

Lilijanos Šimkūnienės muzikos studijoje

“Gama” arba geros nuotaikos kupiname

Plačiau 3psl.

socialinis ugdymas. Labai aktyviai gimnazijoje reiškiasi sveikos gyvensenos klubas. Vyresniais sveikuoliais rūpinasi Virginija

Petrošienė, o mažiesiems sveiko gyvenimo pradmenis aiškina Auksė Jankūnienė. Mažiesiems natūralumo mylėtojams skirta Nijolės

Junkienės „Žalioji akademija“. Didelis projektas yra nuo 2004 metų egzistuojantis tolerancijos centras, šiuo metu gimnazijoje

diriguojamas A. Bautronio ir D.Ūselienės. Renatos Bagdonienės pagalbos grupė mokiniams „Noriu“ yra pasirengusi padėti iškilus

jaunimui aktualioms problemoms. Neskaitant šių veiklų, gimnazijoje yra ir pačių mokinių inicijuojamų veiklų. Gabus ir aktyvus

jaunimas visada gali pabandyti laimę bandant patekti į Lyderių klubą, tampat jau daugelį metų egzistuoja ir break dance šokio grupė

„Soulsquad“. Tad, matome, jog veikti tikrai yra ką. Tereikia tik šiek noro. Tolimesniuose straipsniuose smulkiau apžvelgsime šias

veiklas, ir jų pasiekimus, tad susidomėję kuria nors veikla, apie ją galės sužinoti kur kas daugiau. Na, o nekantrieji visada gali

pasistenkti susisiekti su užsiėmimų vadovais ir gal net prisijunkti prie jų veiklos.

Po gėlių įteikimo R. Paksui ir padėkos R. Aleksiejienei už muziką kalbą pradėjo partijos Raseinių skyriaus pirmininkas R. Ačas. Pirmiausia balsu įvertino salės užpildymą ir kontingentą - kokią dalį susirinkusiųjų, jo nuomone, sudarė partijos nariai. Paskui išreiškė apgailestavimą dėl prastos kultūros namų pastato būklės ir pasakė tai, kas vėliau truputį išderino renginio programą. Kalbėdamas apie Ariogalos miestelio reikalus, R. Ačas sukritikavo ilgametį seniūną, pabrėždamas, kad žmonės buvę nepatenkinti jo darbu, tačiau neminėdamas jo pavardės – esą ir taip aišku, ką turįs galvoje.

Politikas dar pasakė, kad šiandien (vasario 5-ąją) oficialiai pradėjo veikti partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus Ariogalos poskyris, kurio būstinė kartu yra ir jo, kaip Seimo nario priimamasis. Pristatęs šio poskyrio vedėję Genovaitę Masalskienę, į ją kreiptis pasiūlė visiems – esą problemas ten galima spręsti rajono, respublikiniu ir net europiniu lygiu.

D. Skeberdienei išvardinus trylika partijos kandidatų nuo Ariogalos rinkimams į Raseinių rajono savivaldybės tarybą, R. Ačas dar trumpai pasidžiaugė, kad šį tryliktuką sudaro labai gražūs ir geri žmonės ir išreiškė pritarimą, kad Ariogališkiai verti turėti savo savivaldybę.

Kreipimąsi į susirinkusius R. Paksas pradėjo pasisveikinimu „Labas vakaras“. Tačiau, iš salės išgirdęs atsakymą (ar pataisymą) „Laba diena“ ir žvilgtelėjęs į savo laikrodį, pasitaisė. Paskui suskubo pagirti visus atėjusius, nepabūgusius bjauraus oro bei slidaus kelio ir pasakė esąs maloniai nustebintas, kad partijos kandidatų sąraše nuo Ariogalos puikuojasi tiek daug moterų. Pagiriamojoje kalboje R. Ačui pirmininkas išsakė padėką už puikų darbą partijos labui Seime ir rajone. R. Paksas netgi pajuokavo, kad kol kas nežino, kaip reikės išsiversti Vilniuje be šio žmogaus, kai jis taps rajono meru ir, tesėdamas pažadą rinkėjams, grįš dirbti į Raseinius.

Nenukrypdamas nuo rinkimų temos, R. Paksas neslėpė šiandien atvykęs agituoti. Pasveikino ariogališkius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo meilės, vilties, stiprybės ir niekada nenusivilti savo valstybe. Pradėdmas kalbą apie Lietuvos problemas, Prezidentas susirinkusiems priminė nesenai paskelbtą Europos žmogaus teisių teismo nuosprendį, palankų jo atžvilgiu. Paskui pasiūlė pagalvoti, kas per septynis metus, praėjusius nuo prieš jį suorganizuotos apkaltos, šalyje pasikeitė į gera? „Ar sumažėjo korupcija? Ar tarp valdininkų mažiau vagių? Ar pagerėjo sveikatos apsauga? Ar pakilo pragyvenimo lygis? Ar nuslūgo emigracijos tempai? Ar sumažėjo savižudybių skaičius?“ – retoriškai klausinėjo R. Paksas. Tęsdamas kalbą, prisipažino ir pats ilgai nežinojęs, kodėl Lietuvoje tokios geros sąlygos klestėti oligarchijai ir jos veiksmus toleruojantiems įstatymams. Tačiau dabar jau žinąs būdą, kaip tam padaryti galą: „Atstovaujamąją demokratiją reikia palaipsniui keisti tiesiogine demokratija“ – problemos sprendimą įvardino Prezidentas ir smulkiau išdėstė tokios valdymo formos principus, privalumus bei įgyvendinimo galimybes. Darkart palinkėjęs gerų švenčių, partijos pirmininkas žodį perdavė pirmajam savo pavaduotojui Vytautui Kamblevičiui. Kalbėjęs be mikrofono, šis žmogus pagyrė Ariogalos kraštą, partijos sąrašo moteris ir partijos Raseinių skyriaus pirmininką. Energingai kvietė ne tik balsuoti už Tvarką ir teisingumą, bet ir kiekvienam suagituoti po dešimt kitų rinkėjų. „Tam, kad Ačas būtų meras, o trylika moterų įeitų į tarybą“ – ugningai baigė V. Kamblevičius.

R. Pakso susitikimą su rinkėjais pagyvino paskutinė renginio dalis, kurioje klausimus pradėjo uždavinėti susirinkusieji. Primas prabilo pilietis, kuris pirmiausia prisipažino esąs didelis nušalinto Prezidento gerbėjes, tačiau išreiškė nepasitenkinimą, šalia savo favorito matydamas A. Radčenko. Esą ši moteris tarybinbiais laikais, buvo labai aktyvi Komunistų partijos veikėja ir visaip kenkė jo šeimai. Atremti priekaištus griebėsi R. Ačas, siūlydamas nesigilinti į praeitį. Tačiau žmogus nenurimo ir replikuodamas toliau gynė savo poziciją, net tada kai kita pilietė atsistojusi pasakė, jog būdama invalidė ir turėdama vos 15 proc. darbingumo gali prieš A. Radčenko atsiklaupti – esą tiek gero pastaroji yra padariusi. R. Ačui paprašius baigti kivirčus, į žodžių mūšį įsijungė ir Benjamina Eimutienė. Ši pedagogė, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatė, patikino, kad per ilgus savo darbo metus mažai sutikusi tokių nuostabių moterų, kaip A. Radčenko.

Aistros šiek tiek nurimo, kai R. Paksas atsakinėjo į dar vienos moters klausimą, apie gyvenamųjų namų renovacijos eigą. Tačiau proga klausti pasinaudojo ir buvęs miestelio seniūnas. Šis pirmiausia pakomentavo susitikimo pradžioje R. Ačo išsakytus teiginius dėl prasto jo darbo ir dar pridūrė klausimą R. Paksui. Iškart po Prezidento atsakymo, prie mikrofono vėl suskubo Seimo narys ir keliais triuškinamais kontrargumentais buvusio seniūno atžvilgiu pasiekė, kad salėje pasigirstų plojimai.

Renginio programą dainomis baigė R. Aleksiejienė ir Ariogalos gimnazijos mokytojas Andrius Baltronis.

R. Pakso garbei – nesuvaidintas spektaklis

Skelbimai ir straipsniai priimami ariogalamano@gmail.com Klubas „Mano Ariogala“ Redaktorė Gintarė Greičiūtė gintaregreiciute@yahoo.com

Korespondentai Eimantas Žemaitis gramas23@gmail.com Antanas Germanavičius medisggerman@yahoo.com Steponas Nacius steponiukas@yahoo.com

Inga Jociutė ingajoc@googlemail.com Techninis centras Julius Barodicas 9exclusive9@gmail.com

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomone.

Spausdino firma „Alio Raseiniai“

2psl. 3psl.2011.02.20

Nr. 4 2011.02.20 Nr. 4 Mano Ariogala Mano Ariogala

Išsigelbėjimas ar paskutinis mados klyksmasDienraščiai, radijas ir televizija pateikia

informacijos apie inovatyvius ekologiškus sprendimus, dar galinčius „išgelbėti“ mūsų planetos atmosferą, biosferą, dirvožemį ir vandenį. Visomis įmanomomis priemonėmis už ekologiškus pasirinkimus pasisako politikai, mokslininkai, visuomenininkai ir pramogų pasaulio atstovai. „Žaliosios žinios“, „žaliosios rubrikos“ straipsniai ir interviu „žaliojo“ gyvenimo temomis jau tapo neatsiejama beveik kiekvieno save gerbiančio leidinio ar publicistinės televizijos laidos dalimi. Norėtųsi pasveikinti tokias iniciatyvas. Kadangi šio fenomeno apraiškais pastebėti galima jau beveik visose gyvenimo srityse, galima būtų lengviau atsipūsti: pagaliau visuomenė ir jos iškiliausieji pabudo, susiprato ir pradėjo žadinti vieni kitus. Greit viskas žemėje susitvarkys ir tuoj vėl džiaugsimės, žaliuojančiomis pievomis, maudysimės tyrame vandenėlyje, degindami kurą nejausime keisto plasmasės kvapo ir valgysime maistą, o ne jo pakaitalus. Kalbama apie natūralias gamtos dovanas, kurios buvo ir prieš tūkstančius metų. Keista tik tai, kad norint jas vėl turėti teks truputį „pamokėti“.

Nereikia būti labai akylu, kad pastebėtum, jog visas šis ekologinis projektas, akivaizdžai koordinuojamas pasauliniu lygiu. Viešėję užsieny tikriausiai pastebėjo, kad ir ten daug kalbama apie chemijos prikimštus maisto produktus ir užterštus vandens telkinius. O siūlomos išeitys šabloniškos ir pasikartojančios – pirkti „eko“, „bio“ arba „be jokių E“ ženklu pažymėtus maisto produktus, piltis biokurą, rinktis elektra ar hibridiniais varikliais varomus varomus automobilius ir kitaip „palaikyti“ visomis išgalėmis už švarų orą ir sveiką maistą kovojantį gamintoją. Šiems produktams reklamuoti pasitelkiamos pačios išradingiausios technologijos, dažnai propaguojamų pasirinkimų nesibodima pavadinti madingais. Atrodytų nekalti triukai, tol kol nestabteli pamąstyti, ką reiškia „mada“

...Tiesa, kad „pralenda“ ne tik vartojimą skatinanti reklama. Štai dažnai girdime kvietimus vietoj automobilio rinktis viešąjį transportą ar važiuoti dviračiu, o gavę dokumentą elektroniniu paštu, po pagrindine informacija randame prierašą, raginantį nesant būtinybei nespausdinti, ir taip prisidėti prie popieriaus taupymo ir miškų išsaugojimo. Informacijos apie tai, kokias namų darbo priemones naudoti, norint išvengti karštligiško buitinės ir asmens higienos priemonių pirkimo apstu daugelyje leidinių. Galima rasti nemokamų seminarų apie sveiką gyvenseną, mitybą, saviugdą ir savigydą. Juose galima susipažinti su būdais, kaip susikurti sveikesnę aplinką gyventi ir patiems pasigaminti

gydomųjų preparatų. Tačiau dažniausiai dėl savo kuklaus įvaizdžio ir siūlomų metodų paprastumo, tokie „mokytojai“ atrodo įtartinai. Liaudies medicina ir rytietiški gydymosi metodai vis dar specialistų vadinami „alternatyviais“, kadangi jų teigiamas poveikis pajuntamas ne iš karto, o praktikavimui būtinos žinios ir domėjimasis. Tai nėra intensyvus kelių savaičių gydymo kursas, o integralus tobulėjimas skirtas kūno, proto ir dvasios būklės gerinimui. Kadangi šios priemonės mažai veiksmingos ūminių susirgimų, traumų ir kitų krizių atvejais, o nukreiptos į ligų prevenciją ir organizmo atsparumo didinimą, tai pažangos ištroškusioje visuomenėje prigyja nebent tie jų elementai, kurie reikalauja mažiausiai valios pastangų arba gali žengti koja kojon su mada.

Alternatyvioji sveikos gyvensenos ir prevencinės medicinos filosofija neragina skiepytis, kimšti ekologiškų vitaminų ir maisto papildų taigi neprisideda prie vartojimo skatinimo, o tai, kaip žinia, trukdo išbristi iš pasaulį kamuojančios krizės. Kapitalistų leidžiami įstatymai alternatyvių metodų lyg ir nedraudžia, bet, prisidengdami demokratijos principais, sudaro sąlygas gyvuoti išradingiausioms pinigų uždirbimo schemoms. Ekologija čia pasitarnauja puikiai. Viena grupė gąsdina užterštu vandeniu ir maistu, kita vaikšto po butus, siūlydama stebuklingus, nuo 180-ties teršalų vandenį išvalančius filtrus ir žaliai įpakuotais maisto produktais pildo „ekologiškų“ prekių skyrelius prekybos centruose. Nepanašu į keistą sutapimą? Beje teko girdėti, kad Italijoje viena stambi automobilių gamykla praėjusį dešimtmetį su vyriausybės pagalba „inicijavo“ daugiamilijardinės vertės šalies automagistralių tinklo renovacijos projektą. Esą tam, kad naujais, dabar jau 100 procentų mokamais, greitkeliais būtų patogiau keliauti. O norintiems ekologiškesnio pasirinkimo, vis dar liko galimybė sėsti į elektrinius traukinius. Tiesa taip pat atnaujintus, ir greitesnius. Suprantama, ir bilietas „truputį brangesnis“ nei prieš tai..

Kaip jau sakiau, ekologija kainuoja. Štai apie ekologiją rašantis lietuviškas žurnalas „Green'as“, nagrinėja tikrai įdomias temas. Paskaičius pavyzdžiui 2010 Nr.2 (4) galima sužinoti, kur įsigyti ekologiškų ir natūralių maisto produktų, higienos priemonių su Himalajų druska, ekologiško maistelio kūdikiams. Taip pat informuojama pas ką užsisakyti ekologiško namo projektą ir kas parduoda natūralius dažus sienoms dažyti. Radau net „žalios“ keptuvės aprašymą, be abejo, su nuoroda, kaip ją nusipirkti. Pasigedau tiktai „ekologiškų“ SMS kreditų reklamos, bet spėju kad, statant ekologišką namą, ekologiški bankai pasiūlytų ekologišką paskolą.

Nori gyventi šiltai – atiduok šiltas kelnes

Inga Jocutė

kai kuriems namams bus perskaičiuotos, nes neaišku, kokiu būdu dalis šilumos reguliavimo prietaisai buvo sugedę. O kas už tai atsakingas? UAB “Raseinių šilumos tinklai” turėtų šilumos reguliavimą daugiabučiuose tikrinti reguliariai, o ne tada, kai gyventojai susirūpina ir patys juos kviečia. Juk paprastas žmogelis nieko ten nesusigaudo. Jam paaiškinama, kur atsukti, kur prisukti, o kaip patikrinti ar viskas veikia pagal nustatytus parametrus ir normas? Manau, tai tikrai ne gyventojų atsakomybė, .

Ne viena vyriausybė yra akcentavusi būtinybę renovuoti sovietmečiu pastatytus daugiabučius, tačiau iki šiol, tik keli šimtai iš jų modernizuoti. Šiemet pagal naująją renovavimo programą ketinama renovuoti dar šešis daugiabučius. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 20 tūkst. senos statybos daugiabučių. Ne paslaptis, kad Ariogaloje jų yra dauguma. Kai kurie gyventojai juos renovuoja savo lėšomis. Dedami plastikiniai langai, kampiniu butų sienos apšiltinamos savomis lėšomis. Tas pats ir su stogais.

Turite piktybiškai už šildymą nemokantį kaimyną – už jį mokėsite jūs. Šilumą tiekianti įmonė garsėja neūkiškumu – vėl kentės jūsų piniginė. Šilumos kainų nustatymo metodikoje “velnias koją nusisuktų” – būkite tikri, sąskaitos už šildymą tik didės. Taigi, pasirodo, kad mokame ne tik už savo būstą, bet dar ir kaimynų būsto šildymo sąskaitas padengiame. Kur ieškoti teisybės? O tokiu nemokių daugiabučių gyventojų Ariogaloje rasime ne vieną. Aišku, jie nesiviešina ir yra neviešinami, todėl nesužinosime kuriam kaimynui gera padarėme, savo pinigine palengvinome. Gal valdininkams reikėtų imtis spręsti ir šitą klausimą? Bet manau, jie vadovaujasi principu: Ir šuo kariamas pripranta. O ar mes priprasime ir toliau mokėsime milžiniškus pinigus už šiltą būstą ar bent jau vadinama šiltu?

o šilumos tinklų

Norint nemokėti už kaimynų šildymą tektu kreiptis į teismą. Kiek kainuotų šitoks bylinėjimasis su šilumos tinklais lieka neaišku. O ir ar ką laimėtume, taip pat lieka didelis klaustukas. Ginčuose su šilumos tiekėju vadovaujamasi šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais bei šilumos vartotojų sutartimi.

Šilumos tiekėjai vis dėlto yra atsakingi už visų namo butuose esančių šilumos apskaitos prietaisų rodmenų kontrolę, nes nesąžiningo vartotojo skolos dori jo kaimynai mokėti neprivalo. Teigiama, kad šilumos tiekėjai dėl didėjančios dujų kainos labai daug nuostolių patyrė, jiems tenka skolintis iš bankų, kad tuos nuostolius padengtų. Todėl šilumos kainą neva geriau didinti dabar – kitaip vėliau teks mokėti dar brangiau. Taiga išeina, kad skundžiamės veltui – šiluma vistiek brangs. Todėl veržkimės diržus jau dabar, nes iš vargano minimalaus atlyginimo vargiai ar įstengsime apmokėti sąskaitas už butą. Teks maudytis po šaltu vandeniu, įsigyti “burzuiką”, o galiausiai atsijungti nuo bendro šildymo ir gyventi kaip kas išmano.

Absoliučią daugumą centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuva gamina degindama importuojamas dujas iš Rusijos (taip, Gazprom), kurių tūkstantis kubinių metrų prie sienos kainuoja per 800 Lt.

Taigi taip išeina, kad Lietuvos valdininkai, tik didins, didins ir didins. Tik štai pasiklausius tokių argumentų, kažkaip keistai šildymo kainos Estijoje ima atrodyti. Net šilumos tiekėjos pavadinimas, pavyzdžiui, Taline labai Lietuvai pažįstamas - „Dalkia“. Tik, matyt, Estijos valdžia kainas kažkaip kitaip kontroliuoja. Nes ten, nespėjusios nė labai padidėti, tos kainos jau mažinamos.

Atidžiau palyginus kainas iš tiesų kyla klausimas, kaip Estijos šilumos tiekėjai nebankrutavo. Juk Lietuvoje postringaujama apie šimtus milijonų siekiančius šilumininkų nuostolius. Bet estų šilumininkams apie jokius nuostolius, pasirodo niekas net kalbėti neleidžia. Nes jau dabar estai šalies konkurencijos tarnybos sprendimu yra priversti šilumos kainą mažinti. Logiška – juk dujų kaina jau pradėjo smarkiai mažėti. Beje, Taline šilumos kaina – viena didžiausių Estijoje, o Lietuvoje yra daugybė vietų, kur gyventojai priversti mokėti gerokai brangiau už sostinės gyventojus.

Ką veikti po pamokų?Eimantas Žemaitis

Folkloro klube, kuriam vadovauja Dobilas Juška. O jaunesniosiomis

muzikos žvaigždėmis rūpinasi Džiuljeta Banienė su savo choru

“Dainorėliai”. Norintys pasimokyti groti gitara visada kviečiami į

Marijaus Liako “Jaunųjų bardų” būrelį bei tikybos mokytojos

Laimutės Nerverdauskienės vadovaujamą sakralinės muzikos grupę

“Giesmelė”. Ariogalos gimnazijoje taipat veikia ir du teatro būreliai:

jaunaisiais aktoriais užsiėma Aldona Zajančkauskienė, na o šiek tiek

vyresnių mokinių laukia Vilma Šegždienė ir jos teatras

“Talenčiukai”. Galiausiai, pora kartų į savaitę gimnazijos sienas

drebina šokių studija “Mozaika” su Maryte Kvietkuviene

priešakyje.

Gimnazistų kūrybingumą siekia ugdyti Dalė Ūselienė su floristikos

būreliu ”Gyvenimas iš naujos” bei Daiva Stankienė su meninių

karpinių grupe “Karpinukas”. Taip pat yra ir būrelis dalininkų

būrelis “Dailiokai”.

Sporto srityje irgi netuščia – net 7 veiklos. Krepšiniu rūpinasi

treneriai Renatas Dabašinskas ir Darius Gricius, būsimas

lengvosios atletikos žvaigždes ugdo Aivaras Pranckevičius.

Taipogi lengvaja atletika užsiėma mokytojos Birutė

Balžakienė („Olimpinės viltys“) ir Diana Vitauskienė

(„Olimpinis judėjimas“).

Tinklinio mėgėjams yra skirtas Leono Klimo būrelis „Setas“.

R. Višinskas mokykloje organizuoja gan populiaraus stalo

teniso užsiėmimus. Ne už kalnų startuos organizuojamas

gimnazijos stalo teniso turnyras. Jaunuosius sportinikus

pamokyti kvadrato visada pasirengusi mokytoja Benjamina

Eimutienė. Ji taipat rūpinasi ir ne tokiu aktyviu sporto –

šaškėmis. Sigitas Grigaliūnas vadovauja šachmatų būreliui

„Šachas“.

Labai svarbus mūsų kraštui yra ir pilietinis ugdymas. Todėl

kraštotyrininkus mums ruošia mokytoja Rasa Zaikaitė. Tie,

kuriuos labiau traukia praeitis, gali kreiptis į Janiną

Kolesinskienę ir tapti „Muziejininku“. Bene įdomiausia ir

aktyviausia pilietinio ugdymo veikla yra „Jaunųjų šaulių“

užsiėmimai. Jiems vadovauja mokytojas Andrius Bautronis.

Na ir paskutinė, bet tikrai neprastesnė už kitas veiklos sritis –