7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. sausio 18 d., penktadienis Nr. 3 (1017) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Koncertas Sausio 13-ajai Ðv. Jonø baþnyèioje

3Apie aktoriø Sauliø Balandá

4Ar turime socialiai angaþuotà teatrà

6Gedimino Pranckûno fotografijos

7Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda

8Prancûzø kino festivalis „Þiemos ekranai“

Kæstutis Ðapoka

Rièardo Nemeikðio kûryba yrakontekstinë savitai marginaliu sta-tusu, iðkrentanti ið kokios nors mû-sø dailës tradicijos. Todël ji tampaypaè priklausoma nuo socialinio is-torinio konteksto, kita vertus, ðisaspektas paverèia jà lanksèià ir, kaipjau minëjau, kontekstualià, o ir pa-togià ávairioms interpretacijoms.

Þinoma, galime atsekti ðioká to-ká istoriná prieþastingumà ir plasti-næ logikà, nes tokia plastika, kokiànaudojo ir naudoja Nemeikðis,vargu ar galëjo atsirasti anksèiaunei 9-ojo deðimtmeèio pabaigojear 10-ojo pradþioje, laikotarpiu, sie-jamu su Ars tradicijos (su)irimu irinterdisciplininiu lûþiu dailëje. Ta-èiau þiûrint kiek lokalesniu þvilgs-niu, net ðio konteksto ribose Ne-meikðio kûryba nëra visai tipinë.

Todël nenuostabu, kad, pavyz-dþiui, 10-ajame deðimtmetyje jo kû-ryba buvo traktuojama labiau kaip„marginali“, nei kaip „originali“. Jineturëjo nieko bendra su tuometi-nës tapybos problematika, nusi-driekusia nuo paskutiniø perpuvu-sios (tai nebûtinai reikia suvoktineigiama prasme) Ars estetikos ma-nieringø atgarsiø pseudomitologinë-je fantastinëje 9-ojo deðimtmeèioantros pusës tapyboje (prisiminki-me Algá Skaèkauskà, Ðarûnà Saukà,Jonà Gasiûnà, Vidmantà Ilèiukà irpan.), pavëluotai atrasto ir energin-gai keletà metø kultivuoto vokiðkoir skandinaviðko neoekspresioniz-mo iki ávairiø „tapybos mirties“ mi-tologijos pavidalø.

Nemeikðio monochrominës„ruþåvos“ drobës su dantimis, su-dëtos viena ant kitos tarsi „dantøprotezai“, á drobes tiesmukai „áterp-ti“ putplasèio objektai, sparnai iðplunksnø ar priklijuotos plytos tuo-metinio skonio fone, þinoma, tie-siog objektyviai negalëjo bûti „gra-þesnës uþ duris“. Tai atrodë perdaug tiesmuka ir netaðyta.

Galbût tuo metu ávaizdþiui kiekpakenkë dalyvavimas gana retro-gradinei kaunietiðkos tapybos sam-

Skausmas paðirdþiuoseRièardo Nemeikðio paroda „Blizguèiai“ VDA galerijoje „Akademija“

pratai atstovavusios „Angies“ gru-pës veikloje (nors suteikë galimybædaþniau dalyvauti parodose). Gal-bût (nusiritant iki sàmokslo teorijø)netgi galima teigti, kad Nemeikðio kû-rybos „marginalumu“ pasinaudojoapsukresni „Angies“ nariai, norë-dami labiau iðryðkinti savo kûrybos„aktualumà“ ir pan.

Ið dalies tam átakos turëjo ir darvienas Nemeikðio kûriniø – homemade – lygmuo. Ðiam menininkuitolimas „glamûrinis“, dekoratyvuskièas. Jo kûryba visà laikà (ypaè taiiðryðkëjo pradëjus daryti didþiuliøformatø pseudoabstrakèius pieði-nius ant suklijuotø rudo pramoni-nio popieriaus rulonø) veikiau buvoprisodrinta gaivaliðko „pankiðkumo“,savotiðko grubaus, nepretenzingo pa-darymo, netgi „mëgëjiðkumo“, de-ranèio su bukomis „metaforomis“, kaiþiûrovas tarsi ávaromas á kampà, ver-èiamas abejoti ir svarstyti – ar meni-ninkas ið jø tyèiojasi, ar jam tiesiog

savo kûrinyje ko nors nepavyko ágy-vendinti?

Bûna menininkø, kurie þûtbûtstengiasi „bûti aktualûs ðiandienoskontekste“, uoliai seka meno (rin-kos ar institucines) madas, todëlperiodiðkai „keièia odà“, neva „ne-atpaþástamai transformuojasi“. Ta-èiau, sakykime, atëjus kitoms ma-doms ir aktualijoms, jø ankstesnëkûryba greitai nuvertëja, daþnai,tarsi nudþiûvus ir nubyrëjus spyg-liams nuo kalëdinës eglutës, iðryð-këja dirbtinai sukonstruoto „aktu-alumo“ karkasas.

O Nemeikðio atvejis kiek kitoks.Menininkas tarsi koks „savamoks-lis“ (pozityviàja prasme) iðlieka sta-bilus ir maþai pakitæs (jei ne for-maliai, tai esminiais pasaulëþiûrosdalykais) deðimtmeèiais, bet bûtenttodël gali drastiðkai skirtis poþiûrisá tokià kûrybà, interpretacijos gali

N U K E L T A Á 6 P S L .

Rièardas Nemeikðis. Ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

M u z i k a

Anonsai

Koncertø sezonas tæsiasiLietuvos nacionalinë filharmo-

nija pradeda 2013-uosius ir tæsda-ma 72-àjá koncertø sezonà siûloklausytojams daugybæ progø atrastisave muzikos pasaulyje. Per pen-kis sezono mënesius vien Vilniujepristatomos 57 ávairiø kolektyvø arpavieniø atlikëjø parengtos kon-certinës programos, dar 7 naujosprogramos lauks klausytojø Trakuo-se, Salos pilyje. Dauguma jø bus pa-siûlytos ir ávairiø Lietuvos miestøir miesteliø publikai.

Pasak LNF generalinës direkto-rës Rûtos Prusevièienës, kiekvienassiûlomas ir kruopðèiai planuojamaskoncertas yra savaip svarbus, ádo-mus, ásimintinas. Á pasiûlà átraukia-mi visi jau áprasti koncertø þanrai –nuo orkestro muzikos iki renginiøvisai ðeimai, gerai þinomi ir debiu-tuojantys ar publikai dar maþiau pa-þástami atlikëjai, kûriniai ið auksofondø ir premjeros.

Orkestro muzikos koncertuoseesame ápratæ girdëti vienà ið LNFkolektyvø – Lietuvos nacionalinásimfoniná orkestrà (LNSO). Taèiauporà sausio vakarø (16 ir 19 d.)klausytojø laukia staigmena: tradi-ciná simfoninio orkestro skambesáprogramose „Orkestras ið arti“ pa-keis orkestro grupiø – variniø pu-èiamøjø ir muðamøjø bei styginiø irmediniø puèiamøjø – garsai. Skam-bës ávairiø laikotarpiø klasika: nuoG.F. Händelio „Karaliðkøjø fejer-

verkø muzikos“ iki F. Latëno „Pa-sadoblio“, o prie dirigento pultostos sveèias ið Norvegijos PerasKristianas Svensenas bei origina-lias idëjas noriai ágyvendinantis ma-estro Modestas Pitrënas. Keli sau-sio koncertai pratæs Slavø tradicinësmuzikos mokyklos inicijuojamà,gruodá pradëtà festivalá „Kalëdiniaivakarai“: sausio 26 d. Filharmoni-joje su LNSO ir maestro Juozu Do-marku koncertuos pianistas An-drejus Korobeinikovas, o 27 d.muzikuos Tarptautinio V. Spivako-vo fondo globojami jaunieji Rusi-jos talentai. Sausio 27 d. koncerteTaikomosios dailës muziejuje pri-siminsime lietuviø kompozitoriø,legendiná dainø bei liaudies kapeløðvenèiø dirigentà ir muzikantà Jur-gá Gaiþauskà.

Daugumà vasario koncertø sim-boliðkai sieja meilës tema. Vasario2 d. Roberto Ðerveniko diriguoja-mo LNSO ir smuikininko Philip-pe’o Grafino koncertas Filharmo-nijoje skiriamas meilæ Lietuvai nekartà iðpaþinusio kompozitoriausRodiono Ðèedrino 80-meèiui. Va-sario 3 d. Taikomosios dailës mu-ziejuje koncertuosiantys daininin-kë Sigutë Stonytë ir ValstybinisVilniaus kvartetas, be kita ko, atliksR. Schumanno ciklà „Moters meilëir gyvenimas“. Vasario 6 d. Filharmo-nijoje prasidës ir iki balandþio 1 d.truks IV J.S. Bacho muzikos festiva-lis, radæsis ið pagrindinio festivaliokoncertø atlikëjo – ansamblio „Mu-sica humana“ meno vadovo ir diri-

gento Algirdo Vizgirdos meilësðiam didþiajam muzikos genijui. Va-sario 14 d. Filharmonijoje dainuo-sianti Judita Leitaitë improvizuosmeilës tema. Vasario 28 d. Filhar-monijoje po ilgesnës pertraukos ið-girsime orkestrà „Kremerata Bal-tica“ ir jo meno vadovà bei solistà,smuikininkà Gidonà Kremerá, osolo violonèele grieð Giedrë Dir-vanauskaitë. Meile muzikai vienaipar kitaip alsuos visi penkiolika va-sará numatytø koncertø, ið jø praðy-te praðosi iðskiriami dar trys: vasario9 d. su LNSO koncertuos 2012 m.tarptautinio Yehudi Menuhinosmuikininkø konkurso Pekine nuga-lëtojas Kennethas Renshaw ir diri-gentas Jorge Uliarte’as, vasario 20 d.grieð Lietuvos kamerinis orkestrasir jo meno vadovas, smuikininkasSergejus Krylovas, o vasario 23 d. suLNSO iðgirsime arfos solo – skam-bins jaunoji arfininkë Joana Dau-nytë, diriguos emocingasis sveèiasið Prancûzijos Olivier Grangeanas.

Kovà numatyta 19 koncertiniøprogramø, tiesianèiø muzikiniustiltus tarp ávairiø ðaliø atlikëjø, þan-rø, progø. Orkestro muzikos kon-certuose su LNSO pasirodys smui-kininkas Eugene’as Ugorskis irdirigentas Vladimiras Lande (ko-vo 2 d.), pianistë Natalia Trull irdirigentas Robertas Ðervenikas(kovo 9 d.), pianistë Mûza Rubac-kytë ir dirigentas Alainas Paris (ko-vo 16 d.), baritonas Thomas Tauerisir dirigentas Juozas Domarkas (ko-vo 23 d.); su LKO grieð altininkas

Maksimas Rysanovas (kovo 6 d.),koncertuos Martyno Staðkaus diri-guojamas M.K. Èiurlionio menømokyklos simfoninis orkestras,choras ir solistai (kovo 20 d.), sudþiazo virtuozu trombonininku Ja-mesu Morrisonu gros Valstybinispuèiamøjø orkestras „Trimitas“(kovo 21 d.), su tarptautine solistøkomanda Vilniuje pasirodys Klai-pëdos kamerinis orkestras (kovo27 d.). Kovo 3 d. dar kartà iðgirsi-me orkestrà „Kremerata Baltica“,jis dalyvaus IV tarptautinio J. Hei-fetzo smuikininkø konkurso finaleir baigiamajame koncerte. Ið kame-riniø kovo koncertø minëtini smui-kininko Algimanto Pesecko (kovo10 d.) ir dainininkës Inesos Lina-burgytës (kovo 13 d.) koncertinësveiklos jubiliejams skirti reèitaliai.Tradiciðkai Verbø sekmadiená, kovo27 d., Vilniaus arkikatedroje Vals-tybinis Vilniaus kvartetas grieð J. Hayd-no „Septynis paskutinius mûsø Ið-ganytojo þodþius ant kryþiaus“.

Balandþio 1 d. Velykø ðventëms Fil-harmonijoje nuskambës IV J.S. Ba-cho muzikos festivalio baigiamasiskoncertas. Balandá numatyta 16koncertø, dauguma jø – kamerinioþanro. Prie keliø norisi stabtelti: ba-landþio 3 d. Filharmonijoje skam-bës vargonai – jais grieð vargoni-ninkë Karolina Juodelytë, o fleitaantrins Vytenis Gurstis; balandþio6 d. su LKO grieð violonèelininkasDavid Geringas, o solo obojumi grosRobertas Beinaris; balandþio 14 d.konceptualià programà „Nuo mad-

rigalo iki aleatorikos“ Taikomosiosdailës muziejuje pristatys smuiki-ninkë Ingrida Armonaitë ir pianis-të Indrë Baikðtytë; balandþio 17 d.Filharmonijoje koncertuos 2012 m.tarptautinio karalienës Elþbietossmuikininkø konkurso nugalëtojasAndrejus Baranovas ir pianistasDarius Maþintas, o balandþio 24 d.fortepijoniniø kvintetø programàpaþers Mûza Rubackytë ir Valstybi-nis Vilniaus kvartetas, balandþio 28 d.Taikomosios dailës muziejuje Èiur-lionio kvartetas muzikuos su per-kusininku Bo Håkanssonu.

Devyni geguþës koncertai – tarsimuzikinë puokðtë sezono pabaigai.Pagrindinis þiedas – LNSO sezonopabaigos koncertas su orkestro me-no vadovu ir vyr. dirigentu JuozuDomarku, koncertas vyks geguþës11 d., o su orkestru solo skambinspianistë ið Pietø Korëjos Yeol EumSon. Savom spalvom ir atspalviaisgeguþës koncertø puokðtën ásiliesgeguþës 4 d. vyksiantis LKO, solis-tø ir Kauno valstybinio choro kon-certas, skirtas ðio choro meno va-dovo ir dirigento, maestro PetroBingelio jubiliejui; geguþës 8 d. nu-matytas dainininko Vaido Vyðniaus-ko ir pianisto Povilo Jaramino kon-certas „Muzika, kurià verta mylëti“,geguþës 9 d. – Tarptautinio bûgnøir perkusijos festivalio pradþios kon-certas su solistais perkusininkais irLKO. Tradiciðkai geguþës puokðtæapipins „Àþuoliuko“ ir „Liepaièiø“chorø dainorëliai.

LNF INF.

Þivilë Ramoðkaitë

Laisvës gynëjø diena, Sausio13-oji, paminëta gausiais rengi-niais, tarp kuriø, kaip áprasta, svar-bià vietà uþëmë muzika. Vilniujesurengti du klasikos koncertai – Na-cionaliniame operos ir baleto teat-re buvo atliktas grandiozinis Anto-nino Dvorþako „Requiem“, oÐv. Jonø baþnyèioje sausio 12 d.skambëjo Algirdo Martinaièio ora-torija „Gailestingumo altorius“.Apsistosiu prie ðio áspûdingo mu-zikos vakaro.

Ir veikalas, ir jo atlikimas nusi-pelno didþiausiø pagyrimø. Nedaþ-nai bûna, kad vadinamøjø proginiøkoncertø programai neturëtumepriekaiðtø. Kiek kartø oficialiuosevalstybiniø minëjimø koncertuosematëme ið nuobodulio snûduriuo-janèià publikà arba nepasitenkinimàspinduliuojanèius muzikos profesio-nalus. Renkant tokiems koncertamsprogramà labai sunku rasti tikràjáaukso vidurá, kuris tenkintø abi mi-nëtas puses. Lietuviø kompozito-riø ir teoretikø vertinami ir reko-menduojami veikalai daþniausiaisunkiai skinasi kelià á platesnæ klau-sytojø auditorijà... Pasirodo, tai nevisa tiesa: ne tik uþsienyje, bet ir

Lietuvoje yra veikalø, kurie vieno-dai vertingi ir patrauklûs tiek mu-zikams, tiek publikai, tik reikia juosprisiminti. Prie tokiø kûriniø pri-klauso Ðv. Jonø baþnyèioje skam-bëjusi A. Martinaièio oratorija„Gailestingumo altorius“ sopra-nui, mecosopranui, chorui ir stygi-niø orkestrui, kurià atliko AstaKrikðèiûnaitë, Ieva Prudnikovaitë,Klaipëdos miðrus choras „Auku-ras“ (vadovas Alfonsas Vildþiûnas),Ðiauliø valstybinis choras „Polifoni-

ja“ (vadovas Tomas Ambrozaitis) irKlaipëdos kamerinis orkestras (va-dovas Mindaugas Baèkus), diriguo-jami Modesto Pitrëno.

Vilniuje kûrinys skambëjo seniai,premjera ávyko 2007 m., apie já kal-bëta ir raðyta maþai, tad dabar jistapo tarsi naujai atrastas. Tiesa, pra-ëjusià vasarà jis buvo atliktas pajû-ryje, o dar seniau áraðytas ir á CD(ðiek tiek kita redakcija). A. Marti-naitis, savo kûrinius datuojantisnuo 1978 metø, á religinæ muzikà

atsigræþë 1993 m. („Abaddon“, „Si-loamo tvenkinys“) ir nuo to laikoraðë jos daug, naudodamas liturgi-nius, ðv. Pranciðkaus ir kitus tekstus.Ði oratorija buvo sukurta VilniausDievo gailestingumo ðventovës uþ-sakymu. Vilnieèiai, eidami pro ðiàðventovæ, gali paþvelgti á jos ðven-èiausià relikvijà – Gailestingojo Jë-zaus paveikslà, nutapytà pagal ðv.Faustinos regëjimus. Ðis paveiks-las buvo labai svarbus ir kompozi-toriui, kuriant oratorijà. Rinkda-masis kûrinio tekstà, A. Martinaitisperskaitë sesers Faustinos Kowals-kos dienoraðèius, iðrinko ið jø tamtikras reikðmingas vietas, tarsi pa-sakojanèias istorijà apie paveikslàir skambanèias kaip tikëjimà grin-dþianèios sentencijos. Keturios kû-rinio dalys atliekamos be pertraukos.Pirmoji „O Kraujau ir Vandenie“ tar-si seka minëtà paveikslà, kuriame iðJëzaus ðirdies sklinda dvi srovës:kraujo ir vandens. Antroji „Svei-kas, gailestingumo soste“, kaip irþodinis tekstas, yra pakilios nuo-taikos, vyrauja maþoriðki skambe-siai. Treèioji dalis „Dievo gailestin-gumà giedosiu“ iðsiskiria choronuo piano iki fortissimo skanduoja-mu maldos tekstu, kartojamu daugkartø: „Dievo gailestingumà giedo-

Sausio 13-ajai – „Gailestingumoaltorius“Vilniaus, Klaipëdos ir Ðiauliø muzikø koncertas Ðv. Jonø baþnyèioje

siu per amþius, nes jis yra svarbiau-sia Dievo savybë, o mums – nepa-liaujamas stebuklas.“ Finalinëjeketvirtoje dalyje „Dievo gailestin-gumo litanija“ pasikartoja kai ku-rie anksèiau skambëjæ motyvai, su-jungiantys visà kûrinio muzikà ádarnià visumà. Daliø seka ir iðdës-tymas – dar vienas itin harmonin-gas ðio muzikinio statinio bruoþas.

Klausantis kûrinio puikiai girdikiekvienà þodinio teksto frazæ,meistriðkai ágarsintà nepaprastairaiðkiomis muzikinës retorikos fi-gûromis, kai þodþiai ir muzika susi-lydo á prasmingà ir giliausias emo-cijas veikiantá viená. Kûrinio tëkmëjegirdimas ir visas Martinaitis – jo pa-mëgtas, skaudþià átampà kuriantisostinato, ið istorijos gelmiø sklindan-ti bibliniø psalmiø melodika, orga-num stiliaus paralelizmai, grau-dþios liaudiðkos religinës giesmës,J.S. Bacho polifonijos atskambiaiir kartu – puoðnûs, XIX a. iðpuo-selëtos harmonijos akordai... Ðiospriemonës susilydo ir kuria jaudi-nantá muzikos paveikslà. Regis,kompozitoriaus rankà iðties vedþio-jo nepaprastas ákvëpimas.

Apie atlikimà sakiau: jis buvo pui-kus, taigi – bravo visiems.

Asta Krikðèiûnaitë, Ieva Prudnikovaitë L . S I N K E V I È I A U S N U O T R .

7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 3 psl.

T e a t r a s

Daiva Ðabasevièienë

Saulius Balandis, netrukus ðvæ-siantis savo penkiasdeðimtmetá,suþvaigþdëjusiame teatro pasauly-je pelnë uþdaro, nesiblaðkanèio ak-toriaus vardà. Jis baigë pirmàjá re-þisieriaus Jono Vaitkaus dramosaktoriø kursà (1981–1985). Mokësikartu su Diana Anevièiûte, Remigi-jum Buèiu, Povilu Budriu, NeringaBulotaite, Tauru Èiþu, IngeborgaDapkûnaite, Virginija Kelmelyte,Arûnu Sakalausku, Ramune Skar-dþiûnaite, pirmuosius spektaklius jiesukûrë Kauno valstybinio dramosteatro scenoje.

Vaitkaus auklëtiniai þinojo, kadscenoje privalu intensyviai iðgyven-ti savo personaþø likimus, mintis iridëjas. Pirmasis ásimintinas jø spek-taklis – Jeano Anouilh’aus „Anti-gonë“ (1986), kuriame, uþmerkæakis ir „prirakinti“ prie këdþiø, jieperteikë maiðtaujanèios jaunos as-menybës tragedijà. Saulius Balan-dis vaidino Hemonà – lyrikà, nuotada pradëjo formuotis ðio akto-riaus „ásimylëjëlio“ amplua. Kitasreikðmingas kurso spektaklis buvo„Literatûros pamokos“ (1989), ta-pæs savotiðku jaunimo manifestu.Apie pirmuosius scenos darbus ak-torius sako: „Darbo suvokimas, su-pratimas, aktorinë elgsena – patssvarbiausias dalykas, kurio J. Vaitkusmus mokë dar studijø metais. Manetai þavi ir dabar. Praeina kiek laiko,vël viskà prisimeni ir jo pamokas su-voki kiek kitaip. Suvokimas ateina lai-kui bëgant, sukûrus naujø darbø.Reikalinga laiko distancija, kad su-sivoktum, kad netikëtai nusiritæsdugnan galëtum vël ið jo pakilti.“

1988 m. Saulius Balandis pradë-jo dirbti Lietuvos valstybiniameakademiniame (dabar – Nacionali-nis) dramos teatre. Taèiau didesniovaidmens teko laukti ilgokai. Tai bu-vo Pulkininkas Fiodoro Dostojevskio„Stepanèikovo dvare“ (1998), kuria-me karaliauja Fomos Fomyèiaus(Rolandas Kazlas) skleidþiama bai-më. Dvaras pritvinkæs jausmø iraistrø, jo ðeimininkas, Sauliaus Ba-landþio Pulkininkas, stengiasi su-taikyti sveèius ir ðeimynykðèius, jissupranta Fomos Fomyèiaus klas-tà, taèiau jo begalinis noras tikëtineleidþia pripaþinti realybës. Ðyp-sena, gerumu spindinèios akys, daþ-nai á prieká iðtiestos rankos – lygpagalbos praðymas. Balandis kuriateisingà, bet aklà þmogø, bijantá su-vokti tikrovæ. Aktorius nepaskæstagausybëje balsø, jo herojus aristok-ratiðkas, raiðkios dikcijos. Apskri-tai Balandþio sceninis balsas ypa-tingas – já galima girdëti ir tada, kaijis kalba tyliai, ir kai beria þodþiusgreitakalbe.

Aktoriø energijos proverþiai pri-artino spektaklá „Madam Bovari“(2003) prie didþiøjø Flaubert’o ro-mano iðgyvenimø. DidþiausiasEmos Bovari uþtarëjas, nuolatinisgyvenimo palydovas (ir kûrinio pa-sakotojas) – Autorius, kurá vaidi-no Saulius Balandis. Santûriai, be

Paþenklintas meninës vienatvësApie aktoriø Sauliø Balandá

iðorinës afektacijos perteikdamasgiliausius jausmus, jis prakalbo apieaistrø iðvargintas sielas, kankinosidël savo netobulo kûrinio, savo ne-rimà ir skausmà sudëjo á Rudolfoatsisveikinimo laiðkà, kuriame me-lodrama virto tragedija.

Aktoriø vertina visi su juo dirbæreþisieriai. Kûræs spektaklius suIrena Buèiene, Olegu Kesminu,Gyèiu Padegimu, Ramuèiu Rimei-kiu, Juliumi Dautartu, Evaldu Ja-ru, Yana Ross ir kitais reþisieriais,ðokæs Anþelikos Cholinos spektak-liuose, bene brandþiausius vaidme-nis jis suvaidino Gintaro Varnospektakliuose. Ið J. Vaitkaus gavæsprofesijos pamatus, G. Varno spek-takliuose jis tarsi iðlaisvino akto-riaus sielà. 2001 m. reþisierius pakvietëS. Balandá Kauno dramos teatre kurtipagrindiná vaidmená Jeano-Luco La-garce’o „Tolimoje ðalyje“. Jo Lui –lyg Jeano Cocteau Anapusybën áþen-gæs Orfëjas. Lui aktorius kûrë leng-vai, ðvelniai, nebijodamas suklysti. Joherojus – dràsus, raiðkus ir, be abe-jo, lyriðkas, iðsaugantis savo jaus-mø paslaptis, bijantis ðvelnumo: „Obaisiausias dalykas – vël ásimylëti...“

Liûdnas aktoriaus þvilgsnis, iðki-lus stotas, þmogiðkas kuklumas ir ið-didumas pravertë kuriant Artûrà ki-tame G. Varno spektaklyje – TankredoDorsto ir Ursulos Ehler „Nusiaub-toje ðalyje“ (2004). Paslaptingas, kil-nus, lyg ið kito laiko atëjæs herojus –subrandintas tarsi paties aktoriaus,ten, kaþkur uþ teatro ribø....

Áspûdinga Sauliaus Balandþiofilmografija. Pirmà kartà kine, bû-damas deðimtmetis, jis vaidino Sta-sio Motiejûno, Algimanto Kundelioir Gyèio Lukðo filme „Linksmosiosistorijos“ (1973). Dar nepradëjusástudijuoti já kvietë Almantas Grike-vièius („Faktas“, 1980), MarijonasGiedrys („Amerikoniðkoji tragedija“,1981), Vytautas Þalakevièius („Atsi-praðau“, 1982), Arûnas Þebriûnas(„Turtuolis, vargðas...“, 1982). Vë-liau filmavosi garsiame AlgimantoPuipos filme „Moteris ir keturi josvyrai“ (1984), Raimundo Banioniofilme „Mano maþytë þmona“(1984), Lietuvos ir kitø ðaliø kino

studijø darbuose. Iðorinës ir vidi-nës savybës lëmë ir partizano Juo-zo Lukðos-Daumanto vaidmenáJ. Vaitkaus reþisuotame filme „Vie-nui vieni“ (2003).

Nemaþai vaidmenø Saulius Ba-landis yra sukûræs televizijos seria-luose, bet pagrindinë jo kûryboserdvë buvo ir yra teatras. Apie ak-toriø kalba reþisieriai Jonas Vait-kus ir Gintaras Varnas.

Jonas Vaitkus: Pirmame manorengtame aktoriø kurse Saulius tu-rëjo savo aurà, savo matymà, savopasaulëþiûrà, pasaulëjautà, stubu-rà, o kuriant bendrus darbus – vie-tà, kurios niekas kitas negalëjo uþ-imti. Kai statëme „Literatûrospamokas“, „Antigonæ“, „Elektrà“,„Mamutø medþioklæ“, kursas lygturëjo tapti teatru. Bet ásikiðo ko-munistø Centro komitetas, „Lite-ratûros pamokos“ buvo sustabdy-tos, studentams nebuvo leistasuvaidinti Sofoklio „Elektros“ ir Ka-zio Sajos „Mamutø medþioklës“.Saulius jau nuo pirmøjø spektak-liø iðsiskyrë patirtimi, kurios buvoágijæs lankydamas Valerijos Kara-lienës dramos bûrelá. Jis be galodarbðtus, gali kurti ávairiausius vaid-menis. Taèiau labiausiai jam tinkatruputá romantiðki, virð realybës pa-

kylëti tipaþai. Jis turi tokiø þmogið-kø savybiø, kurios scenoje nepra-randamos. Jo biografijoje nemaþaiemocinës patirties: netektys, suvo-kimas, kas svarbiausia. Sauliui ge-rai sekësi kine, bet kino Lietuvojebuvo ir yra nedaug, tad, manau, jogalimybës èia taip ir nebuvo panau-dotos iki galo.

Gintaras Varnas: Saulius Balan-dis – graþus aktorius. Juk vis dëltoaktoriai (bent kai kurie ið jø) turibûti graþûs. Man Saulius – tipiðkasVerdi herojus tenoras. Jaunystëjejis daug filmavosi. Gal dël to kar-tais norisi sakyti, kad jis labiau kinoaktorius. Nelengva buvo nuspræs-ti, koká aktoriø pakviesti Lui vaid-meniui J.-L. Lagarce’o „Tolimojeðalyje“. Tuomet Saulius buvo lygprimirðtas, kelerius metus nevaidi-næs didesniø vaidmenø. Tas mûsøpasirinkimas – pavyzdys, kaip reikianepamirðti aktoriø. Po poros metøjis gavo ir pagrindiná Artûro vaid-mená Tankredo Dorsto „Nusiaubtojeðalyje“. Spektaklyje yra du pagrindi-niai vaidmenys – Merlinas ir Artû-ras. Galiu pasakyti, kad Merlinai kei-tësi, o Artûras – niekada.

Saulius – labai darbðtus aktorius.Pamenu, repetuojant „Tolimà ða-lá“ jis ir á Vilniø beveik nevaþinëda-

vo. Ið tø repeticijø man liko labaigeri atsiminimai. Apskritai „Tolimo-je ðalyje“ visa aktoriø komanda la-bai „sulipo“. Todël pjesëje skam-bantys tekstai apie ðeimà – „tikrojiðeima“, „pasirinktoji ðeima“ – buvotikrovë. Ið pradþiø net kai kurie gar-sûs aktoriai atkrito, bet tie, kurie pa-siekë finalà, labai susidraugavo... Irscenografas Andris Freibergas labaiprie to prisidëjo. Viskas vyko su ákvë-pimu. Sauliaus personaþas visà lai-kà scenoje: viskas yra apie já, per já.

O „Nusiaubtoje ðalyje“ buvo pa-prasèiau – mes jau buvome paþásta-mi. Saulius në kiek nesvyruodamasið karto nërë á medþiagà. Jam pati-ko savotiðka ðio neaprëpiamo dar-bo „avantiûra“. Artûro vaidmuo la-bai svarbus spektaklyje, nors negalisakyti, kad tai dëkingas, „iðraðytas“vaidmuo. Merlinas, Gineverë, Mor-dredas turi daugiau aistringø sce-nø, o Artûras ne. Bet tai nereiðkia,kad jo vaidmuo maþesnis.

Po „Tolimos ðalies“ staiga visiprisiminë Sauliø Balandá: pradëjojá kviesti vaidinti visuose serialuo-se, vienu metu jis buvo beveik kiek-viename televizijos kanale. Tai bu-vo labai juokinga. Po darbo ðiuosedviejuose spektakliuose Sauliø vi-sada prisimenu kaip labai patikimàaktoriø, kuris niekada nevëluoja,niekada nepraleidþia repeticijø.Man jis lyg ramstis, ant kurio laiko-si spektaklis.

Balandis vieniðas teatre, taip irneradæs savo reþisieriaus, o gal re-þisieriai neatrado jo? Daugelá ak-toriø siejame su Korðunovu, Nekro-ðiumi, Tuminu, o jis – lyg niekieno.Tai ne gyvenimo, o meninë vienat-vë. Abiejuose spektakliuose – ir„Tolimoje ðalyje“, ir „Nusiaubtojeðalyje“ – sutapo jo ir personaþø,kurie ið esmës yra vieniðiai, jause-na. Manau, tas vieniðumas artimasaktoriaus prigimèiai.

Po didesniø vaidmenø prasidë-jo serialø era, jis turi savo gerbëjø.Publika, kuri þiûri TV serialus, yraSauliø tiesiog ásimylëjusi. Bet jukaktoriams to ir reikia, jie turi bûtimylimi ir garbinami. Tik kaip po tovaidinti teatre?

„Moteris ir keturi jos vyrai“

„Tolima ðalis“ D . M A T V E J E V O N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Nors pastaruoju metu teatrinisgyvenimas atrodo suaktyvëjæs, in-tensyvesnis ir, regis, ádomesnisveiksmas vyksta ne teatrø scenose,o gatvëje, virtualioje erdvëje, spau-dos konferencijose, „Menø spaus-tuvës“ infotekoje prie arbatos. Tadvis daþniau þvilgsnis nuo to, kasvyksta scenose, krypsta á teatrali-zuotà gyvenimà uþ jø.

Toks teatralizuotas renginys,kaip protestai prie Nacionaliniodramos teatro prieð Romeo Cas-tellucci spektaklá „Apie Dievo sû-naus veido koncepcijà“, priminë netik koks svarbus ir paveikus gali bû-ti teatras, bet kad ir visuomenë galismarkiai paveikti spektaklio suvo-kimà. Teatralizuoti visuomenës ren-giniai taip pat gali bûti (ir ne vienoteatro ar performanso tyrinëtojoyra) laikomi spektakliais. Tiesa, re-tai turinèiais estetiniø pretenzijø,o ðis atvejis ir ne toks paveikus kaipteatro menas. Taèiau protestaisprieð spektaklá, kaip ir paèiu spek-takliu, siekta komunikuoti ir teat-rinëmis priemonëmis perteikti jokûrëjams bei þiûrovams svarbø pra-neðimà.

Panaðiø vaidinimø mieste galimapamatyti bene kasdien. Vieðosioseerdvëse nuolat kas nors vyksta: teat-ralizuotos ðventës, protestai, eise-nos, spûstys piko metu, naktinis gy-venimas savaitgaliais ar kalëdinisapsipirkimas. Visa tai yra sociali-niai vaidinimai, vieðo gyvenimo per-formansai. Ir nors tokie vaidinimaiá teatrologø akiratá Lietuvoje pa-tenka ganëtinai retai, pastaruojumetu bûtent juos tyrinëti atrodone tik ádomiau, bet ir prasmingiau:jie tiksliau apibûdina visuomenæ,kurioje vyksta, o ir jaudina tiek da-lyvius, tiek stebëtojus kur kas la-biau nei profesionalus teatras, pa-maþu tampantis tiesiog laisvalaikiopraleidimo forma.

Tad kalbant apie teatro meno ir(pasiskolinus Richardo Schechne-rio terminà) gatvës teatro santyká,dabar, kaip ir vos atgavus nepri-klausomybæ, gatvë atrodo ádomes-në. Tik ðá kartà tai nereiðkia teatrøiðtuðtëjimo. Skirtumas tik tas, kadtai, kas vyksta scenoje, retai jaudi-na ir daro poveiká. Vienas ið árody-mø – plojimai. Jau seniau pastebë-ta ne tik tai, kad plojama viskam besaiko, bet ir tai, kad plojimai pakeitëfunkcijà: jie nebëra padëka atlikë-jams. Plojimai tapo þiûrovø spek-takliu. Pasibaigus pasyviam stebëji-mui tamsoje, publika stojasi atliktisavo spektaklio. Tad vargu ar gali-ma kalbëti apie emociná, o juo la-biau intelektiná dalyvavimà spektak-lyje, kai dauguma þiûrovø telaukia,kada galës atlikti savo vaidmená.

Gatvë ðiuo atveju turi didelá pra-naðumà. Èia nereikia laukti tamso-je, kad galëtum atlikti kad ir maþà,nesvarbø savo vaidmená. Gatvëje vi-si visada matomi, visi visada vaidi-na. Galima net ir pasirinkti – liktitiesiog stebëtoju, praeiviu ar ási-

Teatro menas vs. gatvës teatrasAr scenos pakyla yra aukðèiau tikrovës

traukti á vykstanèius þaidimus, ðven-tes, protestus, kurti veiksmà. Vai-dinimas gatvëje jaudina kur kas la-biau nei teatre ne tik todël, kad galibûti visada matomas (net jei aplin-kui nëra þmoniø, galima vaidintinemaþà miesto dalá stebinèioms ka-meroms), bet ir todël, kad daro re-alø poveiká. Ypaè ásitraukus á poli-tizuotus visuomeninius veiksmus.Tiesa, Lietuvoje protestai, riauðës,masinës akcijos yra retas reiðkinys

norà tapti jø dalyviais. Vilniuje Na-cionalinis dramos teatras, gavæsnaujà vadovà, perëmë ir naujà(mano manymu, labai sveikintinà)veikimo bûdà: kuriama viso sezo-no koncepcija, istorija. Tiesa, ne vi-sada pavyksta iðlaikyti saikà (kaip,pavyzdþiui, nutiko kaunieèiams, re-klamuojant „Apsivalymà“ Laisvësalëjos gëlynuose prismaigsèius áspë-jimø, kad atëjo metas apsivalyti), okartais sukuriamos istorijos yra

tojiðkos kultûros pavojus iðryðkina„No Theatre“ spektaklis „Kovosklubas“ ir Agniaus Jankevièiaus„Gelbëkime meilæ“, tëvø ir vaikøsantykius bei konfliktus gvildena„Ðitas vaikas“. Taèiau ir ðie bandy-mai neretai tëra laikraðtiniø tiesøiliustracijos, o ne saviti, provokuo-jantys, aðtrûs meno kûriniai. O jeiir pavyksta autentiðkiau paþvelgti áproblemà, daþnai nukenèia spek-taklio forma (kaip nutiko „Ðitamvaikui“). Beje, pavyzdþiø, rodanèiø,kad teatras gali bûti ir aktualus, irpaveikus, ir estetiðkai patrauklus,labai toli ieðkoti nereikia, – uþten-ka nusigauti iki Talino, kur teatras„No 99“ spektakliais „Kaip paaið-kinti paveikslus negyvam triuðiui“,„Estijos pakilimas ir nuopuolis“(„The Rise and Fall of Estonia“)ar projektu „Suvienytoji Estija“ de-monstruoja kartu ir aukðtà meninálygá, ir socialiná angaþuotumà.

Lietuvoje sëkmingiausias tokiosocialiai angaþuoto teatro pavyzdysvis dar yra „Iðvarymas“. Nesigili-nant á spektaklio kokybæ, negalimaatmesti publikos susidomëjimo, ak-tyviø reakcijø. Didþiàjà necenzûri-nei leksikai nealergiðkø þiûrovø dalá„Iðvarymas“ átraukia, uþvaldo. Taipnutinka pasitelkus populiariosioskultûros priemones, nesvetimasO. Korðunovo spektakliams. O gy-va muzika, tiesioginis kreipimasis áþiûrovus leidþia pasijusti dalyviais.Kad ir tais paèiais „obuoliukais“,bet vis dëlto nebe tamsoje tûnan-èiais anonimais. Tokiu bûdu „Iðva-rymas“ priartëja prie gatvës teatro.Deja, emigracija, viena svarbiausiøtemø, spektaklyje supaprastinamair, panaðiai kaip tautos iðnykimàprognozuojanèiose baimingosepublikacijose, demonizuojama. Oir tai, kad spektaklis priartëja priegatvës teatro, nëra pats geriausiassprendimas: teatras, jungdamasdaugybæ iðsilavinusiø, savitai màs-tanèiø þmoniø, turëtø siûlyti ne vi-zualiai efektingesnæ gatvës teatroversijà, bet naudodamasis tuo, kas

ir retai duoda laukiamø rezultatø.Taèiau ðiuolaikinëje Vakarø kultû-roje (pvz., Didþiojoje Britanijoje,juo labiau Prancûzijoje) tokia prak-tika neabejotinai yra reikðminga vie-ðojo gyvenimo dalis.

Teatrus dar akivaizdþiau nei gat-vë nurungia gatvës funkcijas ið da-lies perimantys prekybos centrai sujuose praktikuojamais vartojimo ri-tualais. Prekybos centruose kuria-mos alëjos su suoliukais, kad bûtøgalima ne tik pirkti, bet ir stebëtiperkanèiuosius stilingø vitrinø sce-nografijoje. Èia realus veiksmasnëra toks intriguojantis ar nenu-spëjamas kaip gatvëje, taèiau rin-kodara (nors ja teatrai Lietuvojenegali pasigirti, nes arba dar netikijos reikalingumu, arba ji yra perbrangi) meistriðkai kuria nuolat þa-dinamo ir niekada iki galo nepa-tenkinamo geismo istorijà.

Paradoksalu, bet teatras, uþsi-imantis istorijø pasakojimu, intri-gos apie spektaklius, apie patá te-atrà kûrimu pasinaudoja kur kasreèiau. Pastaruoju metu galima ið-skirti tik abu nacionalinius dramosteatrus. Kauno dramos teatras jauporà metø kuria atskirø spektakliøistorijas, þadinanèias smalsumà ir

ádomesnës uþ paèius spektaklius(gundanèios vaizduotës chimeros,pasijodinëjimai Laisvës alëja pri-statant „Markizæ de Sad“).

Nepasakodamas istorijø apiespektaklius, teatras dar reèiau pra-byla apie visuomenæ jaudinanèiasistorijas. Tiesiogiai, nemetaforizuo-jant, nesupoetinant scenoje anali-zuoti socialinæ, politinæ problemà,regis, laikoma prastu skoniu. To-dël Garliavos istorija (nors èia gallabiau tiktø þodis „isterija“), rinki-mø karnavalai, VEKS ar Lietuvosvardo paminëjimo tûkstantmetisteatro scenoje beveik neataidi. Ta-èiau atsiduria informacijos priemo-nëse, pirmuose laikraðèiø pusla-piuose, ásispraudþia á visø sociumonariø sàmonæ. Taip teatralai iðlie-ka „aukðèiau“ kasdienybës ir palai-ko atskirtos nuo visuomenës, ne-naudingos veiklos ávaizdá. Vargu artai gali padëti teatrui tapti traukosvieta.

Vis dëlto pastaruoju metu gali-ma pastebëti proðvaisèiø: emigra-cijos temà palietë Oskaro Korðu-novo „Iðvarymas“, ðiuolaikinæpolitikà uþkabina Jono Vaitkaus„Visuomenës prieðas“, ArtûroAreimos „Julijus Cezaris“, varto-

vyksta gatvëje, kurti naujà realybæ.Spektaklis, kuriame pavyko su-

kurti naujà realybæ, taèiau nepavy-ko pasinaudoti gatvës vaidinimais,nors tema to tarsi ir reikalavo, yra„Kovos klubas“. Apie anarchijà ðia-me kûrinyje kalbëti neverta, nestvarkingai surikiuotas veiksmas, pa-garba Chucko Palahniuko knygaivisas anarchistines intencijas paver-èia tiesiog viena ið reklamos prie-moniø. Taèiau galima kalbëti apievartotojiðkos visuomenës kritikà.Teatras tam, regis, yra puiki prie-monë, nors „Kovos klube“ ne visaipavyko atskleisti daiktø pertekliausir prasmës trûkumo prieðprieðà.Estetiðkas, elegantiðkas spektaklisgreièiau asocijavosi su turëjimo,vartojimo geismu, ne su prieðini-musi jam, o su sëdëjimu prekyboscentre ant suoliuko. Kitaip nei ðárudená „Sirenose“ rodytame ðvei-carø „Krautproduktion“ spektak-lyje „Apie gyvenimo trumpumà“,kur gyvenimo prasmës paieðkosdaiktø perpildytoje scenoje, nesu-sikalbant ir net nemëginant vie-niems kitø iðgirsti, naudojantis pla-èiausio vartotojø tinklo, interneto,medþiaga, demaskuoja vartotojið-ko rojaus tuðtybæ. Arba A. Jankevi-èiaus „Gelbëkime meilæ“, kur ko-vos buvo kur kas daugiau nei„Kovos klube“. Tiesa, A. Jankevi-èiui, pasirinkusiam kovoti ne prieðvartotojiðkumo siaubà (nors ir tospektaklyje yra), o uþ meilæ, pasi-sekë labiau.

Pasiryþti kurti socialiai angaþuotàteatrà, iðlaikyti tinkamà gatvës ir me-no santyká nëra lengva. Tai puikiaipavyko Shakespeare’ui, derinu-siam poetinæ ir buitinæ kalbà, filo-sofijà ir savo laiko aktualijas. Stoko-jant ir dramaturgijos, ir reþisûros,teatro menas jauèiasi esàs virð tik-rovës, o gatvës teatras tampa vislabiau jaudinantis ir intriguojantis.Todël, net ir palaikant teatro me-nà, já stebëti, apie já raðyti darosi vismaþiau ádomu.

„Kovos klubas“

„Iðvarymas“ D . M A T V E J E V O N U O T R .

S . S I R U T A V I È I A U S N U O T R .

Premjeros

„Rojus“Vasario mënesá Nacionaliniame

dramos teatre ávyks premjera – re-þisieriaus Eimunto Nekroðiaus spek-taklis pagal treèiàjà Dante’s „Die-viðkosios komedijos“ dalá „Rojus“.Spektaklio versija buvo sukurtapraëjusiø metø rugsëjá Italijoje, Vi-èencos „Olimpico“ teatre. Tai se-niausias pasaulio teatras po stogu,pastatytas XVI a. pagal þymaus italørenesanso architekto Andrea Palla-dio projektà ir saugomas UNESCO.

Eimuntas Nekroðius pernai bu-vo pakviestas tapti ðiame teatre vy-kusio 65-ojo klasikiniø spektakliøciklo meno vadovu. Specialiai ðiaiprogramai ir buvo sukurtas spek-taklis „Rojus“. Italø teatro kritikaipo premjeros vienbalsiai teigë, kadNekroðiui pavyko ne tik sukurti begalo ðviesø, poetiðkà ir átaigø spek-taklá, bet ir pasinaudoti „Olimpi-

co“ teatro energetika savojo spek-taklio emocinei átaigai kurti.

Kaip ir spektaklyje „Dieviðkoji ko-medija“ pagal pirmas dvi Dante’s po-emos dalis, „Rojuje“ Dantës vaidmenákuria Rolandas Kazlas, Beatrièæ – Ie-va Triðkauskaitë. Drauge su jais sce-noje iðvysime ir daug jaunøjø akto-riø, vaidinusiø pirmajame spektaklyje.„Rojus“ iðlaiko loginá ir emociná„Dieviðkosios komedijos“ tæstinu-mà, bet kartu gali bûti þiûrimas beisuvokiamas ir kaip savarankiðkasspektaklis.

Naujasis Eimunto Nekroðiausspektaklis kuriamas teatrui „Me-no fortas“ bendradarbiaujant suVièencos miesto teatru, Tarptauti-niu Stanislavskio fondu (Maskva),remiant Lietuvos kultûros minis-terijai ir prodiuseriui Aldo Migue-liui Grompone (Roma, Italija).

„Rojaus“ premjera ávyks LNDTvasario 12 ir 13 d. 18.30.

„ M E N O F O R TO “ I N F.

7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 5 psl.

D a i l ë

Violeta Juðkutë

Ðiais metais Vilniaus dailës aka-demijos leidykla iðleido VirginijosIdzelytës albumà „Scenografija“(knygos dailininkë Agnë Dautar-taitë-Krutulë, tekstø autorë Aud-ronë Girdzijauskaitë). V. Idzelytë –þinoma teatro dailininkë, sukûrusi78-iø spektakliø scenografijas irkostiumus, gavusi ne vienà apdo-vanojimà, Vilniaus dailës akademi-jos profesorë.

Albumas yra daugiasluoksniskaip pats teatras, galintis sudomintine tik profesionalus ar melomanus,bet ir platesnæ skaitanèiøjø publi-kà. A. Girdzijauskaitës tekstas –pokalbis su V. Idzelyte – yra toksinformatyvus ir intriguojantis, kad

knygà ádomu sklaidyti nieko net ne-þinant apie teatrà. Dailininkës uþ-kulisinio darbo dþiaugsmai, lûkes-èiai ir neiðsipildþiusios svajonësátraukia kaip detektyvas. Iðsisakytanesislapstant, neretuðuojant pra-eities. Tekstas tampa maþa lietuvið-ko teatro istorijos dalimi.

Albumas yra nedidelio formatoir apimties, patogus skaityti ir var-tyti. Spektakliø scenografijos ir kos-tiumø eskizai pramainiui su foto-

Giedrë Legotaitë

Trumpai, bet ryðkiai sausio 7–9 d. LDS galerijoje „Meno parkas“veikë Þidrijos Januðaitës paroda„Nurimæs protas. Susitikimai“, kurbuvo eksponuojamos penkioskompozicijos. Ant kiekvienos tapy-tos drobës projektuotas videovaiz-das sudarë atskirà ir vientisà kûri-ná. Kamera uþfiksuota pavirðiaisjudanti ðviesa, o jos ðeðëlinis slinki-mas ne atitiko drobës pavirðiø, betjá transformavo, pavertë kita, lygpovandenine erdve. Tapyto ir fil-muoto vaizdo sàjunga nulëmëþiûrovo emocijø ir minèiø antplû-dþius bei atoslûgius (ir èia jau iðpatirties).

Savità menininkës darbø kolori-tà (ryðkios ar tamsios spalvos deri-nimas su asketiðka gruntuotos dro-bës iðvaizda) ðákart prigesino tamsierdvë. Ekspozicijoje dalyvavo min-èiø ir jausmø eigà ar kryptá ðiek tiekdiktuojantis gongo garsas.

Ðiuose kûriniuose drobë atsto-vauja gyvenimui, o projekcija – jojudëjimui. Kelios dimensijos sutei-kia menininkës pasakojimui aplin-kà, o svarbiausia – postûmá vaizdi-

niams impulsams rutuliotis. Penkidvigubi kûriniai nevienalyèiai: vienoskompozicijos kontrastingesnës irjose ðviesos judëjimas apèiuopia-mesnis, kitos – labiau niuansuotosir slinktis ten ðvelnesnë. Drobë,kaip ir gyvenimas, turi savo nelygu-mø, jais tai judama sparèiau, taitarsi visai sustojama vietoje.

„Filmuoju krentanèià natûraliàðviesà bei jos judëjimà. Uþfiksuotusðviesos þaidimø stebëjimus rodau antuþtapytø drobiø, taip vizualiai iðreikð-dama tuðtumos atsivërimo idëjà perminimalø formø kitimà laike, suku-riant erdvës daugiasluoksniðku-mà.“ (Þ. Januðaitë) Interpretuotigyvenimo sluoksnius, priklausomainuo suvokëjo, galima keliais bû-dais. Galima ieðkoti jø skirtumø ar,prieðingai, – bendrumø, jungtiestaðkø.

Siekis suteikti savo kûriniams gy-vybës (judëjimo) Þidrijos Januðai-tës sprendþiamas pasitelkus skir-tingas priemones: aliejø, kaligrafijà,videoprojekcijà. O jø jungtis – sa-votiðkas objekto (drobës) galiø pa-didinimas. Pasakodama apie savokûrinius, autorë cituoja filosofusMaurice’à Merleau-Ponty, Marti-

nà Buberá (jo dialogo filosofijà, kaspadeda ðioje parodoje suvokti „su-sitikimo“ reikðmæ, nes „þmogus yrasusitikimas, o susitikimas visada yradialogas“). Menininkës dëmesá þmo-gaus daugialypumui ir jo susiliejimuisu aplinka atskleidþia M. Merleau-Ponty mintis, kad „mûsø kûnas irpasaulis yra ne tik glaudþiai susijæ, oir yra vienas ávykis, tik artikuliuoja-mas kaip pasaulio ávykiø iðraiðka“.

Þvelgiant á ekspozicijà liko áspû-dis, kad paèios drobës spinduliuo-ja. Akivaizdu, kad ðviesa èia yra be-ne svarbiausias menininkës kûrybosobjektas. Dël to prisiminiau kitàðviesa uþliûliavusià ekspozicijà –praëjusá pavasará Berlyne matytà /patirtà britø menininko AnthonyMcCallo ðviesos skulptûrø instaliaci-jà „Penkios minutës grynos skulptû-ros“ („Five Minutes of Pure Sculp-

Iðjudinanti ðviesaÞidrijos Januðaitës paroda „Nurimæs protas. Susitikimai“ Kaune

grafijomis parodo ilgà dailininkësnueità kelià nuo minties gimimo ikiidëjos realizavimo.V. Idzelytës es-kizai yra savarankiðki meno kûri-niai – dailininkë yra puiki pieðëja,meistriðkai perteikianti nuotaikaspopieriaus lakðte (H. Ibseno „Ju-nas Gabrielis Borkmanas“, B. Sruo-gos „Skirgaila“). Pamatai ir nustem-bi – kaip galima ðiuos paveikslusrealizuoti materijoje, perkelti á sce-nos erdvæ? Bet spektakliø fotogra-fijos átikina, kad ávyko, buvo ágyven-dinta. Gal ne visada taip, kaipnorëta, bet visuomet iki maþiausiossmulkmenos apgalvotai ir nepasi-duodant.

Palietus vyðninës spalvos medþia-giná knygos virðelá delne lieka rau-donas Ariadnës siûlas, vedantisteatro labirintais.

Teatras knygojeVirginija Idzelytë. Scenografija [albumas].

Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2013,

155 p.

ture“). Joje buvo suteikta galimybëpatirti áþengimà á ðviesà, kad ir kaipstebukliðkai tai skambëtø. Áþengæsá ðviesà, tiesiogine to þodþio pras-me jà dar ir pamatai. O juk papras-tai ðviesà ne matome, o matomedël jos.

Þidrijos Januðaitës kûriniø su-kurta aplinka leido patirti dar kito-ká susitikimo su ðviesa bûdà – susi-tapatinimo su ja, buvimo ja. Ar toksir buvo siekis – leisti pajusti ramu-mo, stabtelëjimo, meditacijos bû-senà, bûti uþliûliuotam ir tada pa-siekti tam tikrà nuðvitimà? Manau,tikrai taip.

Pastaruoju metu ir kitø meninin-kø darbuose matomas stiprus do-mëjimasis ðiomis bangomis kaipkûrinio objektu, o ne priemone. Þi-noma, nieko stebëtino, juk tai vizu-alumo ðaknis. Menininkai per vi-

zualumà (bet nebûtinai tik per já)bando sukonstruoti daugiau pojû-èiø dirginantá kûriná. Prisiminkimekad ir kruopðtø menininkës AgnësJonkutës ðviesos tyrimà. Dël subtilausspalvos niuansavimo savo darbuoseautorë geba tapybine kalba perkeltisuvokëjà á tikrovæ virð vizualumo.

Ne, ðviesos substancijos analizënëra naujiena. Taèiau tai jautru,gyva ir kartu sunkiai suvokiama.„Pastovus kitimas, judesys tarsisunaikina prasmës paieðkos pras-mæ. Gal net paèià prasmës pras-mæ. Tada nurimsta viskà vertinantisprotas.“ (Þ. J.)

Pagrindinæ parodos temà liudi-ja pavadinimas, o jà komentuojaanotacijoje paraðyta autorës min-tis, kad ðia ekspozicija siekiama nevertinti, o pasiduoti aplinkai ir pa-bûti su sutiktu savimi.

Ekspozicijos fragmentai A . R E K Ð T Y T Ë S N U O T R A U K O S

H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkma-nas“. Freken Elos kostiumo eskizas

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Turiu iðkart pasakyti, kad manosantykiai su Baþnyèia sudëtingi. Ta-èiau jø nedetalizuosiu. Man tik buvonetikëta, kad tokie santûrûs, lako-

Artëjimas, arba matyti odaGedimino Pranckûno fotografijø paroda Vilniaus rotuðëje

Þolynø tolumoje grakðtus silue-tas ar galvotas kupolas, átrauktas ákrûmynø peèius, lengvai antropo-morfizuojamas. Senoji tradicija darlabai gyva. Baþnyèios statinys veikiakaip asmuo, tiesa – niekas nebesi-gilina, kuri jos kûno dalis ir kodëlgalëtø bûti ranka ar inkstas. Pranc-kûno nuotraukose toji vieta-asmuoatrodo nepasiekiama, jo paties netðiek tiek paslëpta. Vis ið uþ krûmo.Menininkas apþvelgia jà ið toli, tar-si nedrástø prieiti ar besislapstyda-mas kurtø strateginius artëjimoplanus. Èia atstumas sukelia dau-giausiai átampos ir jaudulio.

Kaip autorius vis dëlto patekovidun, lieka neaiðku – nuotrauko-se to nematome. Ðita „filmo“ at-minties dalis iðkirpta. Nerodomasnë vienas fasadas, altorius, jokiopaveikslo anei bendro vaizdo – nie-ko ið to, kur paprastai þiûrima ver-tinant baþnyèios groþá. Jei toliautarsime, kad baþnyèia yra lyg as-muo, o fotoaparatas, sakytum, pra-tæsia autoriaus þvilgsná, tai jis taipir nepaþvelgia á veidà. Jo akys visnudelbtos pakampësna, klaidþiojakaþkur lubomis, pakeliui kliûdamosuþ visokiø atbrailø. Ilgainiui imi átar-ti, kad kontaktas su aplinka èia vyks-ta labiau per klausà, nei per regà.O gal apskritai – per odà?

Kad Pranckûnà domina visai nearchitektûrinës struktûros, iðaiðkë-ja tose fotografijose, kur baþnyèioserdvë tampa tik fonu, o pagrindi-nis veikëjas yra ðviesa. Kai ðviesuslopinëlis, spindulys ar ðvytintis lan-

gas nukonkuruoja frizus ar kituserdvës tûrius, supranti, kad ieðko-ma kaþko uþ baþnyèios „kûno“.Tampa akivaizdu, kad visas tas at-brailas fotografas átraukia á kadràtik tam, kad suprastø, kaip joje ið-sidësto ðviesos pluoðtai, kaip ðvie-sa ant mediniø ornamentø pavirs-ta blikais, kaip kloja kampus, kaipvirtusi kolona dengia tamsias niðasar pabyra ant ðiurkðtaus pavirðiaus.Taèiau tai ne fizikinis ar formalisti-nis tyrimas. O intuityvus. Galbûtnet ðiek tiek egzistencinis.

Man labiausiai panaðu, kad ðvie-sà Pranckûnas „mato“ kone savooda – susitapatina su vaizduoja-momis detalëmis ir gali beveik fi-ziðkai pajusti ðviesos ðilumà ir ge-rumà. Toji ðviesa, mano supratimu,ðitaip ieðkant ar laukiant veikia kaipatgalinio ryðio ávaizdis ir pozityvo(visomis prasmëmis) apraiðka.

Besidairydama po parodà ilgai-niui nustoju bandyti atpaþinti vie-tas, tikrinti su meno istorija, suprasti„pasakojimà“, o panyru á tiesiog pa-buvimà. Prisimenu, kad tokiø erd-viø tyluma kitokia: ðnaranti, kosèio-janti, susikaupusi. Laikas tensulëtëja. Gera galvoti apie ðimtme-èius, kultûras, þmones, jø maldas,savo maldas, ðá bei tà spëlioti. Tie-sa, man ten gera tik tol, kol tylu.

Paroda veikia iki sausio 31 d.

Vilniaus rotuðë (Didþioji g. 31)

Ekspozicija veikia pirmadiená–penktadiená

12–18 val.

bûti kardinaliai prieðingos skirtin-gose epochose, sociokultûrinëse si-tuacijose. Bûtent todël Nemeikðiokûrybà (tiek ankstyvàjà, tiek dabar-tinæ) labai smagu ir netikëta „at-rasti ið naujo“.

Nemeikðio „blizguèiø periodas“formaliai skiriasi nuo ankstesniø„periodø“, bet kartu visiðkai natû-raliai tæsia minëtus „pankiðkus“, iðdalies „mëgëjiðkus“ ir þiûrovà trik-danèius plastinius leitmotyvus. Pa-brëþtinai pigios medþiagos – popie-rinis kartonas ir blizguèiai – kupinosbrutalios (beveik) proletarinës ener-gijos. „Mëgëjiðka“ estetika „tiesiaiðviesiai“ bedama á banalø miesèio-niðkà mentalitetà.

Tiesa, þodis „miesèioniðkas“ èiaproblemiðkas, nes Nemeikðio karto-nai, iðmarginti blizguèiø ornamentais,apeliuoja jau ne tiek á „miesèionið-kà“, „vidurinájá socialiná sluoksná“,kiek á sunkiau klasifikuojamus, spe-cifinius paribius – þemojo (t.y. pro-letariðko) ir vidurinio sluoksniosandûros lygmenis. Tiesa, ir „pro-letariðkas“ lygmuo taip pat nëragrynas, nes (laimei?) neturime pra-

moninëms ðalims bûdingo miestie-tiðko proletariato, jam daþniausiaiatstovavo (atstovauja) „suproletarë-jæ“ atvykëliai ið Lietuvos kaimø (so-vietmeèiu – „kolûkiø ir tarybiniøûkiø gyvenvieèiø“). Taigi kalbamelabiau apie „agrarinio-proletari-nio“ mentaliteto personifikacijas.

Kartoninës dëþës, plytos ir vien-kartiniai blizguèiai nedviprasmiðkaiapeliuoja á tam tikrus socialiniussluoksnius, kuriuose nëra „manie-ringo, rafinuoto snobizmo“, o dva-sinis ir estetinis lygmuo paprastasir aiðkus „kaip plyta“. Prie kartonøpritvirtinti berþelis, kastuvas ar ða-kës kalba patys uþ save. Atrodo,tuoj ið kur nors iðdygs koks „prole-taras“, griebs kurá nors padargà irapdergs galerijos parketo grindisanglimis ar mëðlu! Galø gale tokia„kartotinë estetika“ netiesiogiaiasocijuojasi su darbo liaudies pa-radais, eitynëmis stalinmeèiu su im-provizuotomis butaforinëmis kom-pozicijomis sunkveþimiø këbuluoseir pan., taigi tam tikra prasme kal-ba apie prievartà ir melà.

Vis dëlto Nemeikðis savo kûry-

boje nëra moralizuotojas – nei ðio„beveik proletarinio“ mentaliteto„advokatas“, propaguotojas, neiarðus kritikas. Jis nëra nei atvirasdeðinysis, nei radikalus kairysis,nors pastaroji pozicija artimesnë –pats Nemeikðis prasitaria, kad jamartimas socdemiðkas màstymas(toks ne tiek skurdþios, kiek „be-veik proletariðkos“ estetikos lyg-muo ið dalies kai kuriais formaliaisaspektais suartina Nemeikðio ir Eg-lës Ridikaitës kûrinius).

Kalbant apie grynai formalø pa-rodos struktûros lygmená, manosubjektyvia nuomone, ið visumoskiek iðkrenta blizguèiø ir drobës,blizguèiø ir klijuotës deriniai, „pa-gardinti“ savitiksliais tapybiniais argrafiniais efektais. Sakyèiau, ðiuo-se darbuose tiesiog formaliai perdaug plastiniø lygmenø, kurie tar-pusavyje nesusikalba.

Kad ir kaip bûtø, Nemeikðio dar-buose slypi dar vienas lygmuo, by-lojantis apie (galbût slepiamà) jaut-rø menininko bûdà. Ið tiesø, netikonografine prasme kai kurie Ne-meikðio kartonai su blizguèiais ne-

tikëtai atsiveria vadinamosios„krikðèioniðkos normatyvinës me-tafizikos“ plotmëje, nes asociaty-viai suveikia ne tik dieviðka blizgu-èiø, t.y. blizgumo, dieviðkos auksospalvos etimologija, bet ir meninin-ko iðdëlioti ornamentai, kurie, pa-vyzdþiui, „altoriniame“ kûrinyje „Vi-durdienis, viskas bus gerai“ (2009)perða mintá apie dieviðkøjø, dan-giðkøjø spinduliø ir stigmø gavimovaizdavimo etimologijà.

Þinoma, spekuliuoti ðiuo lygme-niu – sudëtingas, pavojingas ir sli-dus kelias, juo labiau kad (vëlgi) pi-gios, profaniðkos kûriniø medþiagostarsi paneigia normatyvine prasmereliginá turiná. Kita vertus, galime

Skausmas paðirdþiuoseA T K E L T A I Ð 1 P S L .

spëti, kad Nemeikðis savo kûriniaisne tik „skëlë riebø bajerá“, bet jamir „skaudëjo“, „maudë paðirdþius“,nedavë ramybës nerimas dël „ámes-tumo á beprasmiðkà, melu persisun-kusià tikrovæ“ ir kartu kamavo pras-mës, pateisinimo ilgesys... Tadaatsiveria skaudesnis Nemeikðio kû-rybos matmuo, kurá bent jau psi-chologine prasme galima, anot vie-no Nemeikðio bièiulio, pavadinti irreliginiu.

Paroda veikia iki sausio 19 d.

VDA galerija „Akademija“

(Pilies g. 44, Vilnius)

Dirba pirmadiená–ðeðtadiená 12–18 val.

niðki ir nieko neperðantys fotografi-jø ciklai privertë dar kartà pergalvotità savo santyká ir padëjo paèiai sauatskirti kelis dalykus. Ilgalaikius –tikëjimà ir ákrautas erdves (baþny-èias) – nusprendþiau pasilikti sau,

o kitkas – visai atskira tema.43 Gedimino Pranckûno klasi-

kine sidabro þelatinos technika at-liktos fotografijos priminë, kadbaþnyèia, kaip erdvë, yra ypatinga.Parodoje gan kebliu (dël konotaci-jø á istoriná laikotarpá) pavadinimu„Apðvietos þymës“ rodomi vaizdai,fotografuoti baþnyèiose, esant na-tûraliam apðvietimui, ir kelios ið ki-to ciklo, kur „vaizdai fiksuoti 150–200 m spinduliu aplink VilniausVieðpaties Dangun Þengimo (Mi-sionieriø) ir Ðvè. Jëzaus Ðirdies (Vi-zièiø) baþnyèias“.

Ðventoviø vidaus nuotraukomsdokumentinis apraðymas bûtø rei-kalingas gal tik tam, kad laikui bë-gant neuþmirðtum, kuri detalë iðkur. Mat visa ekspozicija ið pirmoþvilgsnio atrodo kaip beveik abst-rakèiø vaizdø serija. Taèiau labai nu-stembi, kai jà pasekus susidëlioja la-bai konkreti istorija. Tiesa – neliteratûriðka, o grynai intuityviai su-vokiama.

Fotografas elgiasi panaðiai kaiptrilerio ar mistinio filmo kûrëjas:nerodo viso vaizdo, nepateikia aið-kumo – sukuria apèiuopiamumostokà. Tos stokos genama einu nuovieno vaizdo prie kito, nuo to priedar kito. Alkis suprasti tik auga, ap-þiûros tempas greitëja. Taèiau jaupati imu suvokti, kad atsakymo èiair negali bûti. Parodos objektas, kogero, ir yra tas jaudinantis artëji-mas. Galbût ir baimë nusivilti, ir kaipjos dugnas – stebuklo ilgesys. Ap-èiuopiamas lieka tik pats artëjimas.Gediminas Pranckûnas. Ið ciklo „Apðvietos þymës“

Rièardas Nemeikðis. Be pavadinimo

7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 7 psl.

D a i l ë

Vidas Poðkus

Te neapsigauna Malonusis Skaity-tojas ir pavadinime pavartoto epiteto,,maþosios“ tegul nelaiko bûdvardþiu,apibrëþianèiu A. Barzdukaitës-Vait-kûnienës drobiø dydþius.

Nors kita vertus – dabartinëje ta-pybinio nususimo epochoje, kai ko-losalûs dydþiai yra daugiau buvu-sio monumentalumo (áspûdingøgabaritø klasikine ðio þodþio pras-me) parodija, aptariamos autorëskûriniø mastelis yra pakankamaiáspûdingas. Gal ir ne gigantiðkas,taèiau gniauþiantis kvapà. Ko vertavien dioramiðko pobûdþio kompo-zicija „Pavasario piknikas“, kuriojebeveik (o gal ir ne beveik, bet ið tie-sø) ðimto aðtuoniasdeðimt laipsniøkampu iðskleistame vaizde galimaiðvysti kone visas standartinio, sta-tistinio ir áprasto mûsø laikø lietu-vio buities detales – nekilnojamojoir kilnojamo turto atributus: gyve-namosios bei buitinës paskirties pa-status, vaismedþius, dirbamos (te-gul ir ðiek tiek apleistos, gal netdirvonuojanèios – manykime, kadtai yra ne asmeninio abejingumoagrokultûrai, bet ið Europos Sàjun-gos struktûriniø ar dar kokiø norsfondø gaunamø iðmokø ar kom-pensacijø padarinys) þemës lopi-nëlá, miðko kampelá, tà þaliàjá auk-sà, kurá galima vertingai parduotiðaltai nusispjaunant á visokiausiøapsiseilëjusiø romantikø a la Bara-nauskas rypavimus, þydro ar ðvel-niai apniukusio dangaus skiautelæ(ði dar kol kas nëra integrali mer-kantiliø pirkimo–pardavimo sandë-riø dalis, taèiau bûkime optimistais –bus ir tokia), kepsninæ (anksèiauvadinta ðaðlykine, taèiau dël paki-tusiø mitybos áproèiø ir paávairëju-sio maitinimosi raciono daþniauávardijama nevartotinu ,,grilio“ ter-minu) su konkreèiu turiniu – dû-mø apgaubtu kadaise antibiotikaisbei kitokiais papildais negailestin-gai ðerto gyvûnëlio torsu.

A. Barzdukaitës-Vaitkûnienëskûrybos kontekste terminas ,,ma-þosios“ vartotinas kalbant apienuotaikas – jaukias, malonias irlengvas. Juk tokia – idiliðka, per-smelkta lengvabûdiðkumo ir koke-tuojanèio þaismingumo yra ðios ta-

pytojos darbø dvasia. Norint tuoásitikinti, tereikia uþsukti á paplûdi-myje ásikûrusá ir kiaurà parà (ar bentiki ankstyvo ryto) veikiantá barà, at-sipalaidavus pasisukti vienoje iðdaugelio karuseliø, ramiai pasi-vaikðèioti po pavësingà provincijosparkelá (karðtà vasaros dienà taibûtø ypaè malonu). Iðvardinau tikkelis dailininkës motyvus, jos nuo-lat regimus ir fiksuojamus, kuriuo-se, lyg tame Bermudø trikampyje,pastaruoju metu yra pasiklydusi josikonografija bei naratyvas. O kurdar ávairiausi fontanai, sûpuoklës,paviljonai ir visi kiti mûsø buitá pa-puoðiantys, bûtá palengvinantysatributai, árankiai ir instrumentai!

Lygiai taip pat Maloniajam Skai-tytojui nereikëtø apsigauti dël ki-tos parodos recenzijos pavadinimepavartotos, ðiek tiek áþûlios ir pro-vokuojanèios sàvokos „orgija“. Or-gijà mûsø gyvenime galima supras-ti visaip. Tai priklauso nuo kiekvienoindividualaus sugedimo laipsnio.Vienam orgija yra seksualinis siau-tulys su ðampano purslais ir rau-donaisiais ikrais, kitam – papras-tos sporto (krepðinio ar rankinio)varþybos, kuriø metu jis patirs jei-gu ne fizinæ ekstazæ, tai bent mora-liná pasitenkinimà.

Orgija A. Barzdukaitës-Vaitkû-nienës tapyboje – tai jaukios iðky-los gamtoje su apdairiai pasiimtakepsnine, pasivaikðèiojimas po at-rakcionø parkà (tikintis, kad tenneatsitiks tai, kà prieð kelias vasa-ras patyrë Palangoje nekaltai pasi-linksminti ketinæ vaikai ir jø tëvai –t.y. kad neteks pakyboti þemyn gal-va), sëdëjimas gamtoje, bet bûtinaisu rûgðtaus vyno taure ar bent jaurûkytos viðtos kulðimi.

Ar netgi deformuotos pieðiniolinijos, iðplaukæ siluetai ar juo la-biau transcendentiðkai (su visaisfluorescenciniais atspalviais ir va-riacijomis) ðvytinèios spalvos nëraiðgautos paèiai autorei patekus áeuforinæ bûsenà? Tokios juk musapninka nuolatiniø, besikartojan-èiø orgijø metu. Nekalbu apie alko-holio ar sunkiai virðkinamo, gluta-matais prisodrinto maisto sukeltasvizijas, kuriø metu viskas akyse rai-buliuoja. Panaðiai tinklainëje vin-guriuoja ir be saiko, bakchanaliðkai

pasisukus karusele (uþtenka deðim-ties rateliø, ir galvosûkis garantuo-tas) arba net romantiðkai pasëdëjuskokioje pavësingoje, deguonies pri-sodrintoje altanoje. Lygiai taip pat pa-stovûs bei pasikartojantys vaizdai svin-guoja A. Barzdukaitës-Vaitkûnienëstapyboje...

Su Friedricho Nietzsche’s este-tinëmis paþiûromis susipaþinusiamMaloniajam Skaitytojui neturëtøkilti jokiø abejoniø ir dël to nevertanet diskutuoti, nes ir taip aiðkø aið-kiausia, kad A. Barzdukaitës-Vait-kûnienës tapyboje dominuoja neapoloniðkas, o dionisiðkas pradas.Tapyba jai – spalvinë bakchanalijasu visais koloristiniais apsvaigimais,ekstazëmis, sàmonës netekimais irnet po to kamuojanèiais abstinen-ciniais sindromais.

Tapybos bakchanaliðkumas yradar stipresnis dël minëtøjø buiti-niø orgijø kaip kûrybinio impulso,svarbiausio motyvo ir stimuliato-

Maþosios buitinës orgijosAuðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda „Pastovûs vaizdai“ VDA ekspozicijø salëse „Titanikas“

riaus. Èia galima viskà sudëlioti ávietas, konstatuojant, kad A. Barz-dukaitë-Vaitkûnienë (it kokia ávai-riaspalvë ir labai ekspresyvi mûsølaikø paproèiø metraðtininkë) áam-þina statistiniø tautieèiø ir bendra-pilieèiø orgijas (vadinkime jas tie-siog pobûviais, vakarëliais, ,,tûsais“,joninëmis ar poilsiu gamtoje), tas,kurios neásivaizduojamos be pikni-ko, vykstanèio ið kruvinai uþdirbtø pi-nigø ásigytame þemës sklype, priklau-sanèiame tam konkreèiam privaèiamasmeniui, be ðaðlyko, deðreliø, kiau-lienos, po to apsunkusio kûno irtaukais aptekëjusiø smegenø.

Maloniajam Skaitytojui reikëtøásidëmëti, kad buitiðka, konkreèiau –kûniðka – yra ir pati A. Barzdukai-tës-Vaitkûnienës tapybos plastika.Kûniðka tikràja to þodþio prasme.Visas juk mûsø materialus pasau-lis ir yra ne kas kita kaip gyvø irnegyvø kûnø konglomeratas. Beje,ðis organikos ir neorganikos, na-

tûraliø kûnø ir padarytø dirbiniø,taèiau turinèiø labai aiðkius ir ap-èiuopiamus pavidalus, dualizmasdailininkës kûryboje veikia kaip dupoliai, savotiðkas pliusas ir minu-sas, áskeliantys kûrybinës intrigosátampà.

Giliau skrodþiant A. Barzdukai-tës-Vaitkûnienës tapybos kûnà no-rom nenorom reikia pripaþinti, kadji yra net ne kûniðka, o labai kon-kreèiai mësiðka – panaði á tas më-sas, kurias ávairiausiø pjausniø pa-vidalais vaizduoja pati dailininkë.A. Barzdukaitës-Vaitkûnienës tapy-bos pavirðiai yra tokie stangrûs irmalonûs ne tik akiai (tos hedonis-tiðkai uþteptos spalvos, tie epikû-riðkai sutepti potëpiai!), bet ir ran-kai, net burnai, kad stovëdamasprieð juos, tuos paveikslus, jautiesipats esantis tø maþøjø (nes vël pa-kartosiu – kûniðkai maloniøjø) orgijødalyvis. Tai skani tapyba, ir tiek, kuli-nariðkai tariant – tokia pat gardi kaipir pagal visokiausius receptus uþma-rinuota, kimðta ir kitaip paruoðtamësa (vegetarai ir þmonës, nemëgs-tantys tapybos, to nesupras).

Net toks charakteringas A. Barz-dukaitës-Vaitkûnienës tapymo ele-mentas kaip tarp puikiausiai ir ma-loniausiai suderintø spalviniøplokðtumø netikëtai iðsprogstantisnuodingos raudonos, geltonos arþalios plotelis – nedidelis, bet ið es-mës pakeièiantis visà semantikà,primena á mësas dedamà aitriàjàpaprikà. Maþutëlæ, bet nulemian-èià visà skoná. Tie spalviniai, diso-nansiðki akcentai, panaðiai kaip de-guto ðaukðtas medaus statinëje,pakeièia visà lengvabûdiðkà buiti-niø A. Barzdukaitës-Vaitkûnienësorgijø atmosferà – joje be visos tosidilës ir seilæ varvinanèiø kvapø esa-ma kaþko tokio, kà metaforiðkai ga-lima pavadinti raudonosios mirtieskauke (jeigu prisimintume EdgaràA. Poe) arba tiesiog giliai smingan-èiu tiesos geluonimi, savo dûrimuprimenanèiu, kad po bet kurios or-gijos reikia atsibusti ir pamatyti tai,kas vyksta ið tikrøjø.

Paroda veikia iki sausio 26 d.

VDA ekspozicijø salës „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Auðra Barzdukaitë-Vaitkûnienë. „Karuselë prie jûros“. 2011 m.

Ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

K i n a s

Sausio 24 – vasario 8 d. Lietuvo-je rengiamas prancûzø kino festi-valis „Þiemos ekranai“. Filmai busrodomi Vilniuje, Kaune, Klaipëdo-je, Alytuje, Marijampolëje, Ðiau-liuose ir Panevëþyje. Ðiemet jau að-tuntojo festivalio rengëjai, regis,atsisakë ambicingos idëjos pristaty-ti tai, kas ádomiausia sukurta pran-cûzø kine, ir nusprendë rengti te-minæ filmø perþiûrà. Ðiø metø tema –meilë. Tradicinë retrospektyva ðiemetskirta kino klasikui Ericui Rohme-rui. Festivalyje þada apsilankyti re-þisieriai Stéphane’as Cazes, Da-mienas Odoulis, aktorë Marie-EveNadeau ir kino kritikas, „Cahiersdu cinéma“ redaktorius Jeanas-Philippe’as Tessé.

Pagrindinæ „Þiemos ekranø“programà sudaro septyni pastarai-siais metais sukurti filmai. Jø reþi-sieriai – ir debiutantai, ir pripaþintikûrëjai. Dviejø ið jø autorius – po-etas, reþisierius, scenarijø autorius,operatorius ir prodiuseris Damie-nas Odoulis (g. 1968). Ðeðiolikosmetø tapæs klajûnu, o devyniolikos –iðspausdinæs eiles, dvideðimties jissukûrë pirmà trumpo metraþo fil-mà. Reþisierius sulaukë kritikø irþiûrovø dëmesio po to, kai sukûrëfilmà „Dvelksmas“, apdovanotàVenecijos kino festivalyje. Ðá nespal-votà poetiðkà pasakojimà apie ini-ciacijà „Þiemos ekranai“ Lietuvosþiûrovams pristatë 2007 metais.Lietuvoje rodytas ir kitas Odoulio

Meilës spalvos ir atspalviaiKo laukti ið „Þiemos ekranø“

filmas „Rièardo O. istorija“. Ðie-met bus galima pamatyti 2010 m.Odoulio sukurtà filmà „Likæs pa-saulis“ („Le reste du monde“), ku-riame pagrindinius vaidmenis su-kûrë Judith Morisseau, Marie-EveNadeau, Mathieu Amalricas, Em-manuelle Béart. Filmo herojë – dvi-deðimt devyneriø Eva, kuri turi ap-sispræsti, ar iðsaugos kûdiká.

Pernai Odoulio sukurtas auto-biografinis filmas „Vilko turtai“(„La richesse du loup“), kuriamepagrindinius vaidmenis sukûrë patsreþisierius ir Marie-Eve Nadeau, yraeksperimentinës formos. Uþkadri-ná pasakojimà kuria moteris. Olafupavadintas herojus dingo, palikæsjai dëþutæ su vaizdajuostëse uþfik-suotais septyniø paskutiniø jø ben-dro gyvenimo metø vaizdais. Dienapo dienos Mari þiûri nufilmuotusvaizdus, gilinasi á vyro gyvenimofragmentus ir bando atkurti þmo-gø, kurá myli.

Pasak kanadietës reþisierës An-ne Émond, jos filmà „Naktis Nr. 1“(„Nuit #1“, Kanada, 2011) ákvëpëErico Rohmero „Mano naktis suMod“, ypaè aktoriai, kurie filme tar-si naujai atranda ir „iðranda“ mei-læ. Todël ji norëjusi savo filme paty-rinëti kondensuotus vienos naktiesjausmus. Émond filmo herojai Ni-kolajus ir Klara per vienà naktá no-ri patirti visus meilës etapus. Jø is-torija galëtø trukti mënesá, metus,visà gyvenimà...

Jauno reþisieriaus Stéphane’oCazes (g. 1983) filmas „Omblina“(„Ombline“, 2012) pasakoja apiedvideðimtmetæ, kuri nuteisiamatrejus metus kalëti. Kalëjime ji pa-gimdo sûnø. Ástatymas jai suteikiateisæ bûti su kûdikiu pirmus 18 më-nesiø. Omblina (Mélanie Thierry)kovoja, kad galëtø priþiûrëti sûnøkuo ilgiau ir auginti já pasibaigusbausmei. Kova uþ sûnø ir ryðys sujuo jaunai moteriai taps ir paskatakovoti uþ save, naujà gyvenimà. Fil-mas kurtas tikrame kalëjime.

Populiaraus aktoriaus ir reþisie-riaus Bruno Podalydês komedija„Sudie, Berta“ („Adieu Berthe oul’enterrement de mémé“, 2012) ðie-met buvo rodyta Kanuose. Prancû-zø kritikai teigia, kad tai graþiau-sias, labiausiai jaudinantis reþisieriausfilmas, melancholijos ir burleskos, ðvel-

numo ir paðaipø kokteilis, bei lygina„Sudie, Berta“su Nanni Moretti irDino Risi komedijomis. Filmo he-rojus vaistininkas Armanas ið pra-dþiø taip nemano. Jis net ðiek tiekpamirðo savo senelæ, kuri mirë irkurià reikia palaidoti. Vaistininkasdirba kartu su þmona, bet slaptarengia dovanà meiluþës Aliks duk-ters gimtadieniui. Tad laidotuvësjam visai nerûpi. Pagaliau, kas bu-vo ta Berta? Pagrindinius vaidme-nis ðioje melancholiðkoje komedi-joje sukûrë populiarûs aktoriaiValérie Lemercier, Denis Poda-lydês, Isabelle Candelier, BrunoPodalydês.

Ðiemet Kanuose, „Kritikø savai-tës“ programoje, rodytas ir Louis-Do de Lencquesaing’io filmas„Ðuoliais“ („Au galop“, 2012). Fil-mo herojë Ada mano, kad susikû-

rë jà tenkinantá ir laimingà gyveni-mà. Bet jos kelyje pasitaiko Polis,Ados gyvenimas ágauna naujà pa-greitá... Ði meilës istorija primenasentimentalià freskà, sudëliotà iðdaugybës istorijø ir daugybës ryð-kiø personaþø, bet visus juos vieni-ja noras sekti paskui savo jausmusir geismus, nepaisant amþiaus ir fi-zinës bûsenos. Pagrindiniame vaid-menyje pamatysime 7-ojo deðimt-meèio þvaigþdæ Marthe Keller.

Truffaut ir Rohmero tradicijastæsiantis Jacques’as Doillonas pa-siþymi savitu stiliumi. Per 46-eriuskarjeros metus reþisierius sukûrëdaugiau kaip pusðimtá filmø ir pel-në Kanø, Berlyno, Venecijos ir ki-tø kino festivaliø apdovanojimus.

Doillonas mëgsta stebëti vaikus,paauglius, fiksuoti jø jausmus atsi-dûrus suaugusiøjø pasaulyje arsprendþiant savo problemas. Nau-jausio reþisieriaus filmo „Tavo vai-kas“ („Un enfant de toi“, 2012) he-rojai Aja ir Luisas kadaise mylëjovienas kità, jie turi dukrelæ Linà,bet poros keliai iðsiskyrë. Kiekvie-nas gyvena savo gyvenimà, bet yraistorijø, kurias pamirðti nelengva,o septyneriø metø Lina bûtinai noriiðsiaiðkinti keblius mamos santykiussu vyrais. Filme vaidina reþisieriausir Jane Birkin duktë Lou Doillon,reþisierius ir aktorius SamuelisBenchetrit, o maþoji Olga Milshteinlaikoma didþiausiu filmo atradimu.

„ 7 M D “ I N F .

Ekranuose pasirodo jaunosprancûzø reþisierës Katell Quillé-véré filmas „Meilë kaip nuodai“(„UnPoison violent“, 2010). Tai pasako-jimas apie keturiolikmetæ Anà, ku-ri palieka internatà ir gráþta á gim-tàjá kaimà. Per atostogas ji turipasirengti konfirmacijai. Gráþusinamo, Ana suþino, kad tëvas pali-ko ðeimà. Mama ieðko paramos passavo jaunystës draugà kunigà. Mer-gaitë bendrauja su seneliu. Ji taippat suartëja su savo bendraamþiulaisvûnu Pjeru. Draugystë paþadi-na Anos geismus. Slaptos mergai-tës mintys sukasi apie tai, kam ati-duoti savo sielà ir kûnà, – Dievui arkam nors kitam...

Katell Quillévéré gimë 1980 m.Abidþane, studijavo filosofijà 8-aja-me Paryþiaus universitete, 2005 m.sukûrë pirmà trumpo metraþo fil-mà. „Meilë kaip nuodai“ yra jos pil-nametraþis debiutas. Filmas sulaukëprestiþinio Jeano Vigo apdovanoji-mo. Pateikiame pokalbio su reþisie-re fragmentus, parengtus pagal re-klaminæ filmo medþiagà.

Kodël pasirinkote toká filmo pava-dinimà?

Jis atitinka Gainsbourg’o dainà

(prancûziðkai filmo pavadinimasskamba „Þiaurûs nuodai“), kuriðiais þodþiais apibûdina meilës jaus-mà. Man tie þodþiai ávardija tai, kaspriverèia jausti, kad gyvename, ir kar-tu tai, kas verèia kentëti. Ðis dvipras-miðkumas formuoja mûsø santykásu pasauliu. Filmo herojei Anai„þiaurûs nuodai“ susijæ ir su lais-ve, kurios ji trokðta, kuri yra vie-natvës forma.

Filmas pasakoja apie perëjimà iðvaikystës á paauglystæ. Ar ið patpradþiø norëjote kurti filmà apietokio pobûdþio kelionæ?

Visada þinojau, kad tai bus labaijaunos mergaitës, iðgyvenanèiosprieðtaravimà tarp to, ið kur ji einair kur nori atsidurti, istorija. Norë-jau stebëti, kaip iðsilaisvina gims-tantis geismas ir seksualumas. Taisukelia skausmà ir Anai, ir jos arti-miesiems. Juo labiau kad tuo paèiumetu ima byrëti jos ðeima.

Norëjote kalbëti ir apie ðeimà?Taip. „Meilë kaip nuodai“ taip

pat yra ir filmas apie ðeimà. Tai bu-vo scenarijaus raðymo iððûkis: rastipusiausvyrà tarp paauglystës kro-nikos ir filmo-mozaikos, kur susi-

kerta daugelio personaþø likimai.Kad suprastume Anos trajektori-jà, kartais reikia pasakoti apie jàsupanèiø suaugusiøjø elgesá. Pa-auglystë – tai tas metas, kai mûsøegzistencija dar ne visai priklausomums. Ana gyvena ðeimos gaubte,kur laikà valdo suaugusieji, kur at-rodo, kad viskas vyksta lëtai, siekia-ma viskà atidëti. Kartu su scenaris-te Mariette Désert ieðkojome tokiospasakojimo struktûros, kuri primin-tø tà pamirðtà jausmà. Ið tikrøjø visipersonaþai ko nors iðmoksta. Ma-ma Þana iðgyvena iðsiskyrimo iðban-dymà. Senelio laukia akistata su mir-timi. Sujaudintas Þanos draugystëskunigas ima abejoti tikëjimu...

Viena stipriøjø filmo savybiø ta, kadprie klasikinio pasakojimo apiepaauglystæ prisideda herojës tikëji-mo tema.

Ana uþaugo labai tiksliai apibrëþ-toje terpëje. Tai katalikiðkoji pro-vincijos burþuazija. Nuo pat pirmø-jø filmo kadrø aiðku, kad ji ir tiki, irabejoja vienu metu. Jos laukia kon-firmacija – svarbus tikinèiosios gy-venimo etapas. Bet kartu viena josdalis atstumia ðá pasiþadëjimà. Taiiðreiðkia ir santyká su pasauliu, nes

jos kûnas, o vëliau ir protas atmetakaltæ ir kanèià. Bet kita jos dalis vistiek nori aukotis, atiduoti save. Sac-rum paieðkos vyksta toliau.

Katalikybës temà jaunieji prancûzøkino kûrëjai ðiek tiek apleido...

Religija uþaðtrina prieðtaravimustarp mums imponuojanèio elgesioir mûsø troðkimø. Ðis konfliktasmane giliai jaudina. Kitaip nei 7–10-ojo deðimtmeèiø kartos, Ana ne-atmeta anksèiau sukurtø modeliø.Ji nusprendþia priimti visus prieð-taravimus ir jais pasinaudoti. Se-nelio laidotuvëse skaitydama ero-tiná eilëraðtá, ji pasirenka daugiaunebesaugoti savo tëvø. Ji atsiverialaisvei, neieðko prieglobsèio. Betlaisvë nëra labai ðvelnus dalykas.

Filme daug muzikos.Visiðkai natûraliai, beveik pasà-

moningai muzika buvo labai svarbikuriant filmà. Gal todël, kad dai-navimas visada siejasi su tikëjimu.

Dirbau su Olivier Mellano, jis su-kûrë muzikà baþnyèios scenoms. Jodëka galima pajusti baroko dvelks-mà. Pasakojimui kartais stigo jaus-mingesniø personaþø santykiø.Frankas Beauvais man pareko-mendavo amerikieèiø religiná fol-klorà. Man atrodo, kad ði muzika,kartu ir melancholiðka, ir ðviesi, la-bai tiko filmui.

Kà manote apie tai, kad pirmasisfilmas visada bûna pats autobiog-rafiðkiausias?

Taip, tai daþnai atsitinka. „Meilëkaip nuodai“ – labai asmeniðkas fil-mas. Bet kai apsisprendi papasa-koti apie save, neiðvengiamai susi-pina tai, kà patyrei, tai, kà norëjaipatirti, ir tai, kà bijojai patirti. Tadaautobiografiðkumas nutolsta. Irkuo labiau filmas ásibëgëja, tuo jistampa atviresnis, tuo daugiau vie-tos lieka kitiems.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë

Paauglystës kelionëPokalbis su filmo „Meilë kaip nuodai“ reþisiere Katell Quillévéré

„Sudie, Berta“

7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 9 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Rubeno Fleischerio „Gangsteriømedþiotojai“ („Gangster Squad“,JAV, 2013) – dar vienas filmas apiedorus policininkus, kurie nesitaiks-to su blogiu. Blogá ðiame filme ákû-nija gangsteris Mikis Koenas (Sea-nas Pennas vaidina koncentruotàprievartà). Þiaurus prasimuðëlisnori, kad Los Andþelas priklausy-tø tik jam. Koenui jau priklausonarkotikø verslas, vieðnamiai, betjo tikslai dar didesni. Jis nori taptiVakarø pakrantës mafijos ir loði-mø verslo visagaliu. Koenas tiki,kad begaliniam þiaurumui ir prie-vartai Angelø mieste nepasiprie-ðins niekas, juolab kad jam dirbakorumpuoti teisëjai, policininkai irnet prokurorai.

Todël policijoje atsiranda slaptasbûrys, kurio tikslas – iðguiti Koenàið miesto, árodyti, kad kiekvienas joveiksmas sulauks atoveiksmio. Bû-riui vadovauja Dþonas O’Mara(Josh Brolin) – Antrojo pasauli-nio karo veteranas, padorus poli-cininkas bei þmogus. Ásimintinà blo-giukà ne viename filme sukûræsaktorius ðákart savo herojø tarsi ap-supa dorybiø ðarvais, todël Dþonoabejoniø ar silpnybës akimirkos la-bai netikëtos. Kita vertus, paþvel-gæs á Brolino herojø net nesuabe-joji, kad jis – tos epochos þmogus.

Taèiau Dþono dorybës nereiðkia,kad bûrys veiks tik legaliais bûdais.Atvirkðèiai – gangsteriø medþioto-jø metodai në kiek nenusileidþianusikaltëliø, skirtumas tik tas, kad

Mûðis su drakonu Angelø miesteNauji filmai – „Gangsteriø medþiotojai“

jie yra gërio pusëje. Ðià akivaizdþiàmoralinæ dilemà kiekvienas bûrionarys iðspræs pats. Savais bûdais irargumentais. Vienas tikës, kad taidaro dël savo vaikø ateities, kitaskerðys uþ nuþudytà draugà, treèiaskovos, nes kitaip negali.

„Gangsteriø medþiotojai“ – ið tøfilmø, kurie ið pradþiø suþadina se-no gero film noir nostalgijà. Iðkartatpaþástami motyvai – 5-asis deðimt-metis Los Andþele; didëjantis ir ke-liantis grësmæ visuomenei nusikals-tamumas; korumpuoti policininkai,prokurorai ir teisëjai; mafijos ka-rai; policininkas, ásimylëjæs gangs-terio merginà, ir doras policinin-kas, kovojantis uþ tai, kad nugalëtøteisingumas. Sàsajas su anuo kinupabrëþia ir tai, kad didþioji filmoveiksmo dalis vyksta naktá – tamsiødidmiesèio dþiungliø ávaizdis jukneatsiejamas nuo juodojo kino. Ðisiðvardijimas, þinoma, dvelkia naf-talinu, bet filmo kûrëjai ádëjo labaidaug pastangø, kad „Gangsteriømedþiotojai“ suspindëtø visu ret-ro kino groþiu. Milþiniðkos irkruopðèios jau iðnykusio Los An-dþelo – kinø kvartalo, madingo res-torano, mafiozo pilies ar kà tik at-siradusiø priemiesèiø namø –dekoracijos atrodo solidþiai. Ge-rai pasiûtus kostiumus vilkintys po-licininkai atrodo vyriðkai, o þiaurausMikio Koeno ðilkiniai marðkiniailiudija ne tik moralinê personaþodegradacijà, bet ir tikrà prabangà.

Taèiau visas tas iðorinis spinde-sys negali pridengti personaþø vien-matiðkumo, juk tam, kad jie taptø

gyvais þmonëmis, neuþtenka vienoskitos iðkalbingos detalës. Nes ið tik-røjø apie gangsteriø medþiotojussuþinome nedaug, regis, tik tiek,kad vieno nesupainiotume su kitu.Dþono þmona laukiasi, bet jo ðir-dis nesudrebës, kai reikës apsi-spræsti, ar pasiduoti, ar kovoti to-liau. Graþuoliukas Dþeris (RyanGosling) nuoðirdþiai pamilsgangsterio merginà Greisæ (Em-ma Stone), juodaodis Kolmenas(Anthony Mackie) lemiamà akimir-kà pataikys aukai peiliu, o GiovanniRibisi Konvëjus ras sprendimà netkebliausioje situacijoje.

Vieno ðtricho visam filmui neuþ-tenka, bet reþisieriui, regis, tai nëmotais. Jis rodo þûtbûtiná blogio irgërio karà, kuriame gali bûti tik vie-nas nugalëtojas. Rodo pasiremda-mas sena kaip pasaulis schema:Dþonas (karalius Artûras, RobinasHudas, Tadas Blinda...) suburia bû-rá iðtikimø draugø ir stoja á kovà suMikiu Koenu (drakonu, þemval-dþiu, piktadariu...). Ið pradþiø jiepralaimi, bet paskui ágyja patirtiesir nuosekliai siekia lemiamo mû-ðio, kuris ir patvirtins jø tiesà. Pa-keliui á pergalæ teks prarasti drau-gø, patirti pavojø, pakliûti á prieðogudriai paspæstus spàstus, bet nar-suoliai sulauks atpildo – graþuolësmeilës (ðeimyninës laimës, nusikal-tëlio þlugimo, miesto ateities...).Schema – amþina, bet visada svar-bu, kuo jà uþpildysi. Fleischeris pa-sirinko retro spindesá ir dinamið-kas, tiksliai sumontuotas kraujo irprievartos prisodrintas susidûrimø

(susiðaudymø, gaudyniø) scenas.Filmà þiûrëti ádomu, galvoti apie já –visai ne. Atvirkðèiai – panorau vëlpaþiûrëti Curtiso Hansono „LosAndþelo paslaptis“ ir Briano DePalmos „Juodàjà orchidëjà“.

Postmodernistinis panaðaus po-bûdþio kinas ápratino prie blogiodviprasmiðkumo. Net tø filmø tei-suoliai, regis, ðiek tiek susigësta, kaituri prisipaþinti ginantys teisybæ irgërá. Þaidimas þanrais ir kino isto-rija verèia tokiuose filmuose ieðko-ti antrojo dugno. Fleischeris neþai-dþia ir nekuria paslëptø prasmiø.Jei „Gangsteriø medþiotojai“ kuonors ir stebina, tai tik tuo tiesiai iðekrano skambanèiu kvietimu nesi-taikstyti su neteisybe, prievarta,mafija, korupcija. Ratas apsisukoir þiûrovams reikia kuo daugiau pa-prastumo? Ko gero, atsakymà visdëlto pateiks reþisieriaus pasirin-kimas. Fleischeris kol kas, regis, ið-garsëjo tik komedija „Zombiø þe-

më“, o stilingà filmà sukurti dabarsugeba kiekvienas ðiek tiek praku-tæs Holivudo reþisierius.

Taèiau tokie paprasti ir sudëtin-gø aukðtumø nesiekiantys filmaitiksliai fiksuoja visuomenës permai-nas. Nors „Gangsteriø medþioto-jø“ moterys – Dþono þmona (Mi-reille Enos) ir graþuolë Greisë –yra antrojo plano personaþai, o fil-me veikia tik vyrai, vis dëlto jos ne-labai tilptø á tradiciná film noir. Tar-si tik vyrø fone egzistuojanèiosmoterys ið tikrøjø uþtikrina bûriosëkmæ: Dþono þmona – kai pade-da jam atsirinkti bendradarbius,Greisë – kai sutinka liudyti teismeprieð Koenà. Permainas atspindiir etninë gangsteriø medþiotojø bû-rio sudëtis – jame yra ir juodaodis,ir meksikietis. Kita vertus, þanriniskinas tuo ir svarbus, kad net ir keis-damasis jis lieka toks pat. Tad kam,jei ne jam, sekti amþinas pasakas?

Rodo TV

Kûnø garbintojaiPernykðèio Steveno Soderberg-

ho filmo „Magiðkas Maikas“ (LNK,19 d. 23.20) herojui jau trisdeðimtir jis iðbandë ne vienà profesijà. Bu-vo statybininkas, gamino baldus,svajojo tapti verslininku. Maikas(Channing Tatum) turi daug talen-tø – gali sutvarkyti stogà, suremon-tuoti automobilá. Bet vakare jis –striptizo ðokëjas viename Floridosnaktiniame klube. Scenoje jis pa-virsta Magiðku Maiku. Ne tik puikichoreografija, bet ir vyriðkas þave-sys pavertë Maikà moterø numylë-tiniu. Jo gyvenimas – nesibaigiantiðventë, juolab kad Maikas ið tø re-tø þaviø vaikinø, kurie nekelia jo-kios grësmës. Bet vienà dienà altruis-to Maiko mokiniu tampa jaunasvaikinas Adamas (Alex Pettyfer).Maikas ásimyli jo seserá Bruk, tikmerginai nepatinka jo naktinis dar-bas. Todël Maikui teks apsispræsti,kà pasirinkti, – meilæ ar darbà.

Filmo pagrindu tapo dabar vie-na didþiøjø Holivudo vilèiø vadina-mo Channingo Tatumo jaunystëspatirtis. Jis taip pat buvo striptizoðokëjas. Taèiau tai nëra autobiog-rafinis filmas, nors iðgirdæs Tatu-mo pasakojimà Soderberghas jamliepë: „Sëskis raðyti scenarijø, o aðjá ágyvendinsiu.“ Aktorius yra prisi-paþinæs, kad vaidinant Maikà jam

svarbiau buvo atkurti ne realybëjeiðgyventus epizodus, bet to gyveni-mo laikotarpio atmosferà, ið naujoatsidurti laike, kai domino daugkas ir norëta iðbandyti viskà.

Tegu jûsø neatbaido banalus siu-þetas. Soderberghas sàmoningaipasinaudojo daugybe filmø apieðou verslà kliðiø. Bet „MagiðkasMaikas“ ne toks paprastas, kaip galipasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Tai fil-mas, kuris tyrinëja moralæ visiðkainemoralizuodamas. Soderberghasjá apibûdino taip: „Man MagiðkasMaikas“ pasakoja apie tai, kaip su-klystame priimdami blogus spren-dimus ir apsisupdami blogais þmo-nëmis. Bûta þenklø, bet Maikas jønepastebëjo. Jam stinga distanci-jos, kad pamatytø visà situacijà.“

Pasak reþisieriaus, filmo koncepci-ja europietiðka, nes filmo herojusgreièiau atsiduria prieðais veidrodá(jaunasis Adamas, kurá Maikasimasi globoti), o ne prieðais langà.Bet kartu Soderberghui tai ir labaiamerikietiðkas filmas, nes jame at-skleista visuomenës bûsena, JAVuþvaldþiusi depresija ir kûnø gar-binimas.

Depresija – vienas svarbiausiø2002 m. Christopherio Nolano fil-mo „Nemiga“ (BTV, 24 d. 22.40) mo-tyvø. Filmo herojø, patyrusá LosAndþelo detektyvà Vilà Dormerá(Al Pacino) kankina depresija irkaltës jausmas. Kartu su partneriuHepu (Martin Donovan) jie vykstaá Aliaskà tirti þiaurios þmogþudys-tës. Nuþudyta septyniolikmetë mer-

gina, o apylinkëse, matyt, siauèiaserijinis þudikas. Aliaskoje tyrëjamsið didmiesèio padeda jauna polici-ninkë Elë (Hilary Swank). Ganagreit atsiranda ir átariamasis – vie-niðius ir romantikas Finèas (RobinWilliams), bet þudikas daug gud-resnis, nei galima buvo tikëtis.

Kai Vilas nuðauna Hepà rûkepalaikæs þudiku, detektyvà ima kan-kinti nemiga, jà tik pagilina balto-sios naktys bei katës ir pelës þaidi-mas su þudiku. Taèiau „Nemiga“ádomi ne kaip detektyvas, o kaipbandymas paaiðkinti, kiek toli gali-ma nueiti tikint, kad elgiesi gerai irteisingai. Tai ir vaidina Alas Paci-no, rodydamas savo nemigos, betdar labiau kaltës jausmo ir abejo-niø iðsekintà personaþà.

Kûræs „Nemigà“ Nolanas darbuvo tik pakeliui á dabartinæ – „Tam-siojo riterio“ ar „Pradþios“ sëkmæ.Dar nepriklausë nuo bûtinybës su-dominti ir suþavëti mases. Uþtat„Nemiga“ ir stebina preciziðka re-þisûra, subtiliais ir ásimenanèiaisantrojo plano personaþais ir visamlaikui atmintyje iðliekanèia filmoplastika, atmosfera.

Tà patá vakarà (24 d. 22.35) LNKparodys Dwighto H. Little’o filmà„Þmogþudystë Baltuosiuose rûmuo-se“. Jo siuþetas neámantrus: ame-rikieèiø pagrobimas Ðiaurës Korë-joje sukelia pasipiktinimo bangàBaltuosiuose rûmuose. JAV prezi-

dentas pasirengæs net atakuoti ko-munistus ir iðgelbëti ákaitus, kai rû-muose aptinkamas moters, buvusiossekretorës, lavonas. Tyrimas pave-damas Harlanui (Wesley Snipes),kuris jau anksèiau bendradarbiavosu specialiosiomis tarnybomis. Betðákart jo laukia tylëjimo siena. To-dël netrukus Harlanui prireiks slap-tosios agentës (Diana Lane) pa-galbos.

Filmas kaip filmas, nors viena ap-linkybë gana pikantiðka – jis sukur-tas pagal buvusio JAV prezidentoHary S. Trumano dukters Marga-ret Truman romanà. Bet mûsø sàly-gomis man pasirodë ádomi iðeitiessituacija. Pabandykite ásivaizduotilietuviðkà filmà, þinoma, geriau ko-medijà, apie Prezidentûroje rastàmoters lavonà. Arba filmà su nevienoje amerikieèiø juostoje maty-ta situacija, kai JAV prezidentastampa þudiku (zombiu, vampyru,etc.) Manau, kad vos tik pasklistøgandai apie panaðø filmà, Lietuvo-je kiltø patriotinë diskusija apie na-cionalines vertybes ir kitokius tau-tai svarbius dalykus, nes kinas yraveidrodis, o lietuviø tauta vengiatokiø akistatø. Todël tokio ar pa-naðaus lietuviðko filmo artimiausio-je ateityje neprognozuoju. Tekstenkintis þmogþudystëmis Vaðing-tone.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

„Magiðkas Maikas“

„Gangsteriø medþiotojai“

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

S a u s i o 1 8 – 2 7

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Minios“

Paroda „Marðas. Iljos Fiðerio 1946—1953

metø fotografijos“

Paroda „Apie praeivius ir kaimynus“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-osioms

gimimo metinëms

iki 27 d. — paroda „Domicelë Tarabildienë.

Kûrybos versmës“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Paroda „Sveika, jûra! Marinistiniai peizaþai

XVII—XX a. tapyboje“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

Primityviosios tapybos paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Atraskime savàjá paveldà: Lentvario

baþnyèia ir jos dekoras. 1905–1943“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ksenijos Jaroðevaitës paroda „Sàþinës sàskaita“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 27 d. — paroda „Panorama 14. Rinktiniai

darbai ið LE FRESNOY meno centro metinës

parodos“

iki 20 d. — Ðejlos Kameriã (Bosnija ir Herce-

govina) personalinë paroda

Paroda „Pamiðëliai laisvëje: Fluxus festivaliai

Europoje 1962—1977“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

nuo 22 d. — choreografijos paroda „Ant ribos“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 26 d. — paroda „Grafika nuo pieðinio iki

ðeðëlio. 2013“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 19 d. — Izraelio menininkiø Danielle

Itzhaqi ir Dror Shohet instaliacija

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Ketvirtadienio perþiûra: Romos Auðkalnytës

instaliacijos „Objektas 2“ ir „Smalsumas“

nuo 22 d. — Nerijaus Ermino paroda

Lino Jusionio paroda „Tik sniege liko þymës“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 19 d. — Juozo Budraièio fotografijø

paroda „Mano kinas. 1970—1990“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Karinos Lukauskaitës tekstilës paroda-

instaliacija „Ðirdies koordinatës“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Benignos Kasparavièiûtës paroda „Tapyba“

„The Gardens“Konstitucijos pr. 12A

Laros Favaretto paroda

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Felikso Jakubausko tekstilë

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

nuo 25 d. — Eriko Daugulio kûrybos darbø

paroda

Sigitos Dackevièiûtës skulptûros paroda

Algio Kasparavièiaus paroda „Ákandin savæs“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Tarptautinë vaikø kûriniø paroda „Lidice

2012“, skirta Lidicës apylinkiø vaikams,

þuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais,

atminti

iki 24 d. — Algimanto Barzdþiaus fotografi-

jos paroda „Vaþiuok, fiksuok, neemigruok“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Vladislovo Þiliaus (1939—2012) kûrybos

paroda „Ðvytëjimai“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Simono Kulieðiaus paroda „Fiksuotas peizaþas“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Sandros Malaðkevièiûtës juvelyrikos ir objektø

paroda „Plaukai ant irklø“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

iki 25 d. — paroda „Maþieji formatai mene“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Gedimino Pranckûno fotoparoda „Apðvietos

þymos“

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

Elvyros Kairiûkðtytës pieðiniai

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Spalva ðviesoje (Malvina ir vaikai)“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda „Þinutë ateièiai“, skirta UNESCO

programos „Pasaulio atmintis“ 20-meèiui

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Graþinos Vitartaitës tapyba

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

iki 27 d. — G¸rano Andreaso Ohldiecko

grafikos paroda „Atspaudai ir kitos klaidos“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Algimanto Miðkinio Lietuvos dailës kolekcijos

ekspozicija

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Viginto Stankaus paroda „Pagrindinis

herojus (ne) þmogus“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Lietuvos fotomëgëjø sàjungos 80-meèiui

skirta paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Valdos Verikaitës stiklo papuoðalø paroda

„Spindinèios angelø istorijos“

Tapybos paroda „Dailininkas Stasys Sèesnu-

levièius: ðeðëlyje palikta kûryba“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo18 d. — ðiuolaikinio Ðvedijos meno

paroda „Falling from Grace“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 27 d. — Elenos Salnik darbø paroda

„Kilnojamas turtas“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras18 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

19 d. 18.30 — G. Puccini „MADAM

BATERFLAI“. Dir. — M. Staðkus

20 d. 18 val. — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

23 d. 18.30 — A. Ðenderovo „DEZDEMONA“.

Dir. — R. Ðervenikas

24 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — G. Rinkevièius

25 d. 18.30 — R. Ðèedrino „ANA

KARENINA“. Dir. — A. Ðulèys

26 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — J. Geniuðas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

18 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

19 d. 18.30 — J. Giraudoux „IR VËL VISKAS

BUS GERAI“. Reþ. — C. Grauþinis

20 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

22, 23 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

25 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

26 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈI-

KOVO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Maþoji salë

18 d. 19 val. — P. Süskindo „KONTRA-

BOSAS“. Reþ. — V. Masalskis

19 d. 16 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

20 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

24 d. 19 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

25 d. 19 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës

U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — B. Mar

26 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

Studija

20 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS

ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Dekoracijø dirbtuvës

24 d. 20 val. — G. Labanauskaitës

„RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Vilniaus maþasis teatras18 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

19 d. 18.30 — PREMJERA! H. Ibseno

„HELGELANDO KARÞYGIAI“.

Reþ. — R. Cicënas

20 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

22 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS,

TUO PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas

(VðÁ „Laimingi þmonës“)

23 d. 18.30 — „SELAVY!“. N. Narmontaitës

muzikinis spektaklis

24 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS?“ Reþ. — J. Vaitkus

26 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

Valstybinis jaunimo teatras18 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS

VILNIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus,

A. Vidþiûnas

19 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

19 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN

SHOW — VISKAS APIE VYRUS“.

Reþ. — P.E. Landi

20 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

20 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

22 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

23 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

24 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

25 d. 18 val. — V. Sigarevo „GUPELË“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

26 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

26 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

Rusø dramos teatras18 d. 18 val. — A. Vvedenskio „EGLUTË PAS

IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

19 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUK-

LINGOJI KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

19 d. 18 val. — N. Gogolio „LOÐËJAI“.

Reþ. — M. Byèkovas (Rusija)

20 d. 12 val. — J. Ðvarco „SNIEGO KARA-

LIENË“. Reþ. — A. Ðèiuckis

20 d. 18 val. — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

25, 26 d. 18 val. — PREMJERA! A. Jablons-

kajos „STABMELDÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

27 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“

(pagal H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

19 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà „Kiðkiø sukilimas“). Scen.

aut., reþ. ir dail. — R. Drieþis

20 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

25 d. 18 val. — „PASVYDO“ (pagal

A. Strazdo eilëraðèius). Reþ. ir dail. —

A. Bagoèiûnaitë-Paukðtienë

26 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasa-

kas). Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvëFestivalis „Kitoks teatras vaikams“

18 d. 14 val. Juodojoje salëje — „KLINSJ“.

Reþ. — K.B. Lindeberg (Norvegija)

18 d. 12, 14 val. Kiðeninëje salëje — „RAU-

DONKEPURAITË“ (Klaipëdos lëliø teatras)

19 d. 12, 14 val. Juodojoje salëje — „VËL

IR VËL“ („Aaben Dans“, Danija)

19 d. 14 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „GAIDELIS PINIGAUTOJAS“.

Reþ. — Ð. Datenis (Jaunøjø scenos meninin-

kø programa „Atvira erdvë“)

20 d. 12 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MOZAIKA“. Choreogr. — B. Banevièiûtë

(teatras „Dansema“)

20 d. 13 val. Kiðeninëje salëje — „PASAKA

APIE KARALIUS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo

teatras“)

21 d. 12 val. Stiklinëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. Statybininkø

pasakos. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo

teatras“)

22 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“.

Reþ. — A. Giniotis

23 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ATVIRAS

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 26 d. — Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnie-

nës tapybos paroda „Pastovûs vaizdai“

iki 19 d. — Kosto Dereðkevièiaus paroda

„Tapyba 1968—1987. Sutikta moteris“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

nuo 21 d. — Pijaus Burako paroda „Ðiuolai-

kinis plakatas“

iki 19 d. — Rièardo Nemeikðio paroda

„Blizguèiai“

Galerija „Artifex“Gaono g. 1

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Trylikto taðko

projekcijos“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. liaudies meno rinkiniai

Dailë

Senamiestyje labai maþu atstumu susitvenkusios veikia trys parodos,kurios rodo tam tikrus Lietuvos dailës bûklës simptomus: Dainius Lið-kevièius bando suprasti save per savo paties palikimà (VDA galerijoje„Artifex“ iki vasario 9 d. ir www.katinelis-and-gaidelis.com), Rièardas Ne-meikðis toliau „echidnai“ blizga ant kartono (VDA galerijoje „Akademi-ja“ iki sausio 19 d.), o Benigna Kasparavièiûtë su maniakiðku uþsidegi-mu pasiduoda banaliausioms buvimo menininku kliðëms (Marijos irJurgio Ðlapeliø namuose-muziejuje iki sausio 30 d.). Tai ne suðukuotasir aplaiþytas, Europai lengvai virðkinamas meno produktas, o meno gy-venimo aðakos. Iki saldumo aðtrios.

Lyriðkesnë, be nuodo ir visai á kitas sferas nusitaikiusi Karinos Lu-kauskaitës instaliacija ið veltinio „Pamënkalnio“ galerijoje. Ðios jau ge-rai þinomos menininkës kûriniai pirmiausiai veikia per kûnà, per lytëji-mà. Parodà galima apþiûrëti iki sausio 30 d.

Teatras

Ðiuolaikinæ visuomenæ mëgstantis kritikuoti reþisierius Jonas VaitkusRusø dramos teatre sausio 25, 26 d. 18 val. pristatys naujà premjerà„Stabmeldþiai“ pagal ukrainieèiø dramaturgës Annos Jablonskajos topaties pavadinimo pjesæ. Spektaklis pirmiausia intriguoja tuo, kad ðiameteatre reþisierius nëra tik sveèias, kaip jam daþniausiai áprasta, bet irteatro vadovas, tad yra gerai susipaþinæs su vaidinsianèia trupe, dël kogalime sulaukti netikëtø sprendimø ir atradimø.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS

Kino teorija : ávadas per jusliø prizmæ / Thomas Elsaesser, Malte Hagener ; ið anglø kalbos

vertë Rima Bertaðavièiûtë. – Vilnius : Mintis, [2012] (Vilnius : Spauda). – 254, [1] p. – (Kino

raðtai / sudarytoja Natalija Arlauskaitë). – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-5-417-01050-7 :

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Kvepalai : vieno þudiko istorija : [romanas] / Patrick Süskind ; ið vokieèiø kalbos vertë Vilija

Gerulaitienë. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 237, [1] p. – Tiraþas

1200 egz. – ISBN 978-609-01-0802-4 (ár.) :

Pasiklydæs veidrodis : [romanas] / Franšoise Sagan ; ið prancûzø kalbos vertë Violeta

Tauragienë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 127, [1] p. –

(“Baltø lankø” rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-

23-619-1 (ár.) :

Sudeginta gyva : [tikra istorija] / Souad kartu su Marie-Thérêse Cuny ; ið prancûzø kalbos

vertë Laima Raèienë. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 218, [3] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0746-1 (ár.) :

Tarnaitës pasakojimas : [romanas] / Margaret Atwood ; ið anglø kalbos vertë Nijolë Regina

Chijenienë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 332,

[1] p. – (“Baltø lankø” rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 1700 egz. – ISBN 978-

9955-23-626-9 (ár.) :

GROÞINË L I TERATÛRA VA IKAMS

Baltosios pelytës nuotykiai : [apysakaitë vaikams] / Kornejus Èiukovskis ; [dailininkë Herta

Matulionytë-Burbienë]. – Vilnius : Alka, 2013 ([Utena] : Utenos Indra). – 20, [3] p. : iliustr. –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-540-37-3

Graþiausios mano pasakos / atpasakojo ir iliustravo Tony Ross ; [ið anglø kalbos vertë Vida

Bekðtienë]. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2012] (Vilnius : BALTO print). – 92, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-16-424-1

Lilë nori bûti viena : [apysaka] / Jacqueline Wilson ; ið anglø kalbos vertë Lina Bûgienë ;

[iliustracijø autorius Nick Sharratt]. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Spauda). – 275,

[2] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0743-0 (ár.) : [21 Lt 19 ct]

Miðko þvëreliø nuotykiai : garsø knyga : [pasakëlë / Ilga Lazareviè ; ið rusø kalbos vertë

Jûratë Þiþytë ; dailininkai Vitalijus Ðvarovas, Jelena Almazova]. – [Vilnius] : Presvika, [2013]

(Spausd. Kinijoje). – [18] p. : iliustr. – Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN

978-9955-22-599-7 (ár.)

Muminukas ir þiemos sniegas : [pasakojimas] pagal originalias Tove Jansson knygas / ið

anglø kalbos vertë Violeta Palèinskaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2012 (Spausd. Kinijoje). – [26]

p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-077-2 (ár.)

Nepaprastas parðelis : [pasakëlë] / Daniel Napp ; [ið vokieèiø kalbos vertë Audronë

Kavarskaitë]. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – [30] p. :

iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9955-23-598-9 (ár.) : [15 Lt 33 ct]

Nuskendæs Atlantidos miestas ir pabëgimas nuo aborigenø : [komiksø knyga : þurnalo

“Donaldas ir kiti” priedas / ið anglø k. vertë Robertas Kundrotas]. – Vilnius : Egmont Lietuva,

[2012] (Vilnius : Spauda). – 79, [1] p. : iliustr. + paleontologo rinkinys. – Antr. p. ir virð. virð

antr.: Disney. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-609-414-468-4. – ISBN 9786094144684

(klaidingas) (ár.)

Pasipûtëlë papûga : pasakëèios vaikams / Sergejus Michalkovas ; [dailininkë Herta

Matulionytë-Burbienë]. – Vilnius : Alka, 2013 ([Utena] : Utenos Indra). – 28, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-540-42-7

Ragana Lilë atranda Amerikà : [apysaka] / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras

Èetrauskas ; iliustravo Birgit Rieger. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). –

52, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-0793-5 (ár.) : [12 Lt 71 ct]

Ragana Lilë ðvenèia Kalëdas / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Vitalija Rudokienë ir Loreta

Paðkevièienë ; iliustravo Birgit Rieger. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). –

91, 61, [6] p. : iliustr., nat. – Turinys: Ragana Lilë ir Kalëdø burtai : [apysaka] ; Stebuklingos

Kalëdos su ragana Lile : meistrauk, þaisk, dovanok. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-

01-0794-2 (ár.) : [17 Lt 65 ct]

Saldþiø sapnø maðinoms að linkiu / [Sherri Duskey Rinker ir Tom Lichtenheld] ; ið anglø

kalbos vertë Saulius Repeèka. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Kaunas : Spindulio

sp.). – [32] p. : iliustr. – Aut. nurodyti virð. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-

609-2 (ár.) : [17 Lt 64 ct]

Suvyniota diena, arba Kokio dydþio bûna didelë meilë : [pasakos] / Jonas Liniauskas ;

iliustravo Þivilë Ðimënienë. – Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : Spauda). – 99, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-01-0184-1 (ár.) : [17 Lt 65 ct]

Ðalin letenas, sûriasnuki! / Dþeronimas Stiltonas ; [ið italø kalbos vertë Lina Gauèytë ;

iliustracijos: Mak [i.e. Mark] Nithael, Kat Steven, Topika Topraska … [et al.]. – [Vilnius] :

“Baltø lankø” leidyba, [2012] (Vilnius : Kopa). – 117, [11] p. : iliustr. – (Ûsuotos istorijos ; 3). –

Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-9955-23-628-3

Vaizdai ið gyvenimo bobulytës ir kt. : [eilëraðèiai] / Antanas Ðimkus ; [dailininkë] Ieva

Babilaitë. – Vilnius : Bernardinai.lt, [2012] (Vilnius : Facili-lit). – [44] p. : iliustr. – Virð. antr. ir

aut. nenurodyti. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-8086-02-7 (ár.)

Viskas mano! Arba deðimt gudrybiø, kaip viskà gauti / Nele Moost ; [ið vokieèiø kalbos vertë

Dalia Kiþlienë] ; iliustravo Annet Rudolph. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Vilnius :

Spauda). – [26] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-627-6 (ár.) :

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laborato-

rija „Atviras ratas“)

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

25 d. 12 val. Juodojoje salëje — „PASAU-

LIO SUTVËRIMAS“. Choreogr. — B. Banevi-

èiûtë (ðokio teatras „Dansema“)

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARA-

BIÐKA NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„cezario grupë“)

26 d. 12 val. Juodojoje salëje — PREM-

JERA! „SUPERAGENTAS 000“. Reþ. —

A. Gluskinas (teatras „cezario grupë“)

26 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

Vilniaus kamerinis teatrasKonstitucijos pr. 23

19 d. 12 val. — „NULËPAUSIO GIMTADIE-

NIS“. Reþ. — R. Vikðraitis

26 d. 12 val. — „PLËÐIKAS HOCENPLOCAS“

(pagal O. Preussler apysakà). Reþ. — E. Jaras

26 d. 18.30 — „KAI ÞMONËS VAIDINO

DIEVÀ...!“ (pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir

V. Kesselman pjesæ „Anos Frank dieno-

raðtis“). Reþ. — A. Gian (JAV), M. Maèiulis

K A U N A S

Kauno dramos teatras19 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“. Reþ. — I. Paliulytë

19 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

19 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“.

Reþ. — R. Banionis

20 d. 14 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliulytës

„ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir pasakø

motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

20 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishimos

„MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima

22 d. 19 val. Maþojoje scenoje — Ð. Alei-

chemo „MENDELIO MILIJONAI“.

Reþ. — A. Pociûnas

23 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schille-

rio „PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

23 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

24 d. 18.30 PREMJERA! „JERUZALË“ (pagal

J. Butterworth). Reþ. — R. Atkoèiûnas

25 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „MODE-

RATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

25 d. 19 val. Maþojoje scenoje — I. Hage-

rup „STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

26 d. 12 val. Rûtos salëje — L. Carrollio

„ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“. Adaptacijos

aut. ir reþ. — E. Piotrowska

26 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „LAIMINGI“.

Reþ. — A. Areima

Kauno muzikinis teatras18 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

19 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNO-

SPARNIS“. Dir. — J. Geniuðas

20 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

20 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

23 d. 17 val. — G. Gladkovo „BRËMENO

MUZIKANTAI“. Dir. — J. Vilnonis

24 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

25 d. 18 val. — Ch. Gounod „FAUSTAS“.

Dir. — J. Geniuðas

26 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno maþasis teatras20 d. 12 val. — „KREIVOS DAIKTØ

ISTORIJOS“. Reþ. — A. Baniûnas

25 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“).

Reþ. — V. Balsys

26 d. 18 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno kamerinis teatras18 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

19 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 18 val. — C. Fréchette „ÞANAS IR

BEATRIÈË“. Reþ. — S. Rubinovas

24 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

25 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

26 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras18 d. 18.30 — V.V. Landsbergio „ATËJAU,

PAMAÈIAU, NEGALËJAU ARBA — VISIÐKAS

RUDNOSIUKAS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

19 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø

muziejuje — „KIÐKIS DRÀSUOLIS“.

Reþ. — A. Þiurauskas

19 d. 18 val. — „KITAIS METAIS TUO PAÈIU

LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas

20 d. 12 val. — „TIGRIUKAS PETRIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

26 d. 12 val. — „PRINCESËS GIMTADIENIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras19 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

P.O. Enquisto „LÛÐIES VALANDA“.

Reþ. — M. Íimele

20 d. 12 val. Þvejø rûmuose — K. Macijaus-

ko „ATRASTAS LOBIS“. Reþ. — K. Macijauskas

25, 26 d. 18 val. Þvejø rûmuose — „CARYL

CHURCHILL TOP GIRLS (NEPRILYGSTA-

MOSIOS)“. Reþ. — G. Padegimas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras20 d. 12 val. — „VERPALØ PASAKOS“

Klaipëdos lëliø teatras19 d. 12 val. — „APAPA“. Reþ. — G. Radvila-

vièiûtë

20 d. 12 val. — „STEBUKLINGAS PELENËS

LAIKAS“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras18 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS

PUNTILA IR JO TARNAS MATIS“.

Reþ. — A. Pociûnas

19 d. 18 val. — E. Rostand’o „SIRANO DE

BERÞERAKAS“. Reþ. — A. Pociûnas

20 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“). Insceni-

zacijos aut. ir reþ. — I. Norkutë

20 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

23 d. 18 val. — „URVINIS ÞMOGUS“. Vaidina

D. Meðkauskas („Idioteatras“)

25 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS

DUJOS“. Reþ. — T. Jaðinskas

26 d. 18 val. — J. Ðvarco „ÐEÐËLIS“.

Reþ. — N. Ogaj-Ramer

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras18 d. 18 val. — M. Zalytës „VISI ÞMONËS

KATINAI“. Reþ. — A. Këleris

19 d. 17 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

20 d. 17 val. — E. Kauzaitës „ÐVYTINÈIØ

BURBULØ PARTIJA“. Reþ. — K. Smoriginas

25 d. 18 val. — W. Weinberger „SEX GURU“.

Reþ. — S. Uþdavinys („Domino teatras“)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija19 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — „Orkestras ið arti 2“:

M. Pitrënas, Lietuvos nacionalinio simfoninio

orkestro grupës, solistai: I. Girdþiûnaitë

(smuikas), R. Grakauskaitë (smuikas),

D. Juozapaitienë (altas), V. Palejus (obojus),

V. Giedraitis (klarnetas). Dir. — M. Pitrënas.

Programoje J.S. Bacho, A. Pasculli,

G. Mahlerio, U. Giedraitytës, R.V. Williamso,

F. Latëno kûriniai

25 d. 12, 18 val. Klaipëdos koncertø

salëje — Visai ðeimai. Teatralizuotas koncer-

tas „Èipolino nuotykiai“. Variniø puèiamøjø

kvintetas „Vilniaus Brass“: L. Lapë (trimitas),

A. Baranauskas (trimitas), L. Dakinevièius

(valtorna), M. Dakinevièius (trombonas),

S. Kirsenka (tûba). Dalyvauja aktoriai

G. Glemþaitë ir G. Zapalskis. Programoje

K. Chaèaturiano baleto „Èipolinas“ muzikos

fragmentai (S. Kirsenkos aranþuotë)

26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — menø festivalis „Kalë-

diniai vakarai“. Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistas A. Korobeinikovas

(fortepijonas, Rusija). Dir. — J. Domarkas.

Programoje M. Musorgskio, D. Ðostakovi-

èiaus, W.A. Mozarto, F. Liszto kûriniai

27 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — „Kalëdiniai vakarai“.

V. Spivakovo fondo stipendininkai — jaunieji

virtuozai (Rusija): L. Kaganeris (akordeonas,

Omskas), D. Borodinas (smuikas, Maskva),

M. Molèanova (fortepijonas, Maskva).

Programoje J.S. Bacho, F. Chopino,

P. Èaikovskio, V. Barkausko ir kt. kûriniai

27 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

J. Gaiþauskà prisimenant. Trio „Keturstygis“:

N. Gatelienë (smuikas), A. Statkus (altas),

V. Gaiþauskaitë-Velièkienë (violonèelë).

Dalyvauja A. Bruþaitë (kanklës). Programoje

J. Gaiþausko, L. van Beethoveno kûriniai

V I LN IUS

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

23 d. 17 val. — Lietuvos muzikos ir teatro

akademijos dainavimo dëstytojos A. Liutkutës

studentës. Koncertmeisterë G. Muralytë-

Eriksonë

Ðv. Jonø baþnyèia19 d. 18 val. — J. Landsbergytë (vargonai) ir

D. Sadauskas (baritonas). Programoje

O. Messiaeno, È. Sasnausko, J. Tamulionio,

M. Regerio kûriniai

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas21 d. 17.30 — P. Venclovo naujos knygos „Ið

tamsos á tamsà“ pristatymas. Dalyvauja

raðytojai V. Martinkus, D. Muðinskas,

R. Ðerelytë, literatûros kritikas A. Guðèius,

leidyklos „Versus aureus“ redaktorë

O. Gudþiûnienë ir kt. Knygos fragmentus

skaitys Kauno kamerinio teatro aktorë

K. Kazakevièiûtë

Mokytojø namai18 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja

duetas „Neteisëtai padaryti“ (R. Petrauskas ir

Ð. Gedvilas)

21 d. 18 val. 215 aud. — lektoriaus

A. Þarskaus paskaita „Gimdymo slëpiniai:

asmens sveikata ir gaminimas“

22 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Pasidainavimai su Veronika“. Sveèiuose

religinës muzikos ansamblis „Giesmiø tarnai“.

Vakarà veda V. Povilionienë

23 d. 18 val. Svetainëje — ið renginiø ciklo

„Pasaulio ðventës“: „Kinø tikrieji Naujieji

metai“. Vakaro vieðnia Vilniaus universiteto

Konfucijaus instituto direktorë W. Liying

25 d. 17 val. Didþiojoje salëje — Vilniaus

mokytojø namø senjorø klubo „Svetoè“

koncertas

25 d. 18 val. Svetainëje — klubo „Vieniðas

vilkas“ koncertas V. Juroniui atminti. Daly-

vauja Ð. Maèiulis ir „Vilkai“, A. Belkinas,

G. Deièko, grupës „Dinozaurai“ ir kt.

12 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 18 d. | Nr. 3 (1017)

S a u s i o 1 8 – 2 4

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Dþekas Ryèeris ***Átariamasis nuþudæs penkis þmones praðo tik vieno – surasti Dþekà

Ryèerá... Filmas sukurtas pagal britø raðytojo Lee Childo romanø sagosapie karinës þandarmerijos tyrëjà ir klajoklá Dþekà Ryèerá devintàjà kny-gà. Knygoje apraðytà beveik dviejø metrø ûgio Ryèerá filme vaidina netoks aukðtas ir jau penkiasdeðimtmetis Tomas Cruise’as, bet to pakanka,kad jo herojus bûtø nenugalimas. Ðákart Ryèeriui teks susidurti su galin-gu prieðu, sauganèiu didelæ paslaptá. Christopherio McQuarrie filmetaip pat vaidina Rosamund Pike, Robertas Duvallas ir kino reþisieriusWerneris Herzogas (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai)

Meilë kaip nuodai ****Tai pasakojimas apie keturiolikmetæ Anà, kuri ið internato gráþta á

gimtàjá kaimà. Per atostogas ji turi pasirengti konfirmacijai. Gráþusi na-mo, Ana suþino, kad tëvas paliko ðeimà. Mama ieðko paramos pas savojaunystës draugà kunigà. Mergaitë bendrauja su seneliu. Ji taip pat suar-tëja su savo bendraamþiu laisvûnu Pjeru. Draugystë paþadina Anos geis-mus. Slaptos mergaitës mintys sukasi apie tai, kam atiduoti savo sielà irkûnà, – Dievui ar kam nors kitam... Pilnametraþiame Katell Quillévérédebiute, apdovanotame Jeano Vigo premija, pagrindinius vaidmenis su-kûrë Clara Augarde, Lio, Michel Galabru, Stefano Cassetti, Thierry Neu-vic, Franšois Bernard (Prancûzija, 2010). (Vilnius)

Provokuojantys uþraðai ****Ðeðiolikmetis vaikinas mëgsta lankytis savo bendramokslio namuose.

Jis stebi draugo ðeimos gyvenimà, o vëliau já apraðo savo raðiniuose.Prancûzø kalbos mokytojas supranta, kad vaikinas ið paskutinio suolotalentingas ir iðsiskiria ið kitø mokiniø, kuriuos jis laiko idiotais. Betsvetimo gyvenimo stebëjimas iðprovokuoja virtinæ nekontroliuojamø ávy-kiø. Filmà sukûræs garsus prancûzø reþisierius Franšois Ozonas tvirtina,kad ispanø dramaturgo Juano Mayorgos pjesë, tapusi filmo pagrindu,leido jam prabilti apie savo darbà, apie kinà, apie tai, ið kur ateina ákvëpi-mas, kas yra kûrëjas ir kas yra þiûrovas. Prancûzø kritikø tarp geriausiøpraëjusiø metø filmø daþnai minimuose „Provokuojanèiuose uþraðuo-se“ vaidina Fabrice’as Luchini, Ernstas Umhaueris, Kristin Scott Tho-mas, Emmanuelle Seigner, Yolande Moreau, Jeanas-Franšois Balmeras(Prancûzija, 2012). (Vilnius)

Su Naujaisiais, mamos! **Pernykðèio naujametinio rusø filmo „Mamos“ tæsinys – penkios nove-

lës, kuriø herojai – motinos ir jø vaikai. Naujas istorijas, jø herojus irnuotykius vël sujungë meilës mamai tema. Noveles sukûrë Sarikas An-dreasjanas („Paryþius“), Artiomas Aksionenka („Mamø karas“), Dmit-rijus Graèiovas („Violonèelistas“), Klimas Poplavskis („Saliamono spren-dimas“) ir Antonas Bormatovas („Laimingi skaièiai“), jose vaidinaJelizaveta Bojarskaja, Maksimas Matvejevas, Pavelas Volia, Irina Roza-nova, Alainas Delonas ir kiti rusø serialø bei televizijos gerbëjams geraipaþástami aktoriai (Rusija, 2012). (Vilnius, Klaipëda)

Vargdieniai ***Victoro Hugo romano pagrindu sukurto miuziklo ekranizacija. Veiks-

mas nukelia á XIX amþiø, o socialinës neteisybës prislëgtà prancûzø liau-dies likimà ákûnija katorgininkas Þanas Valþanas (Hugh Jackman). Jisbuvo nuteistas uþ tai, kad pavogë duonos. Sugebëjæs gráþti á doros kelià irpraturtëjæs, Valþanas padeda visiems vargdieniams. Taèiau já persekiojaParyþiaus policijos inspektorius Þaveras (Russell Crowe). Valþanas jauèia-si atsakingas uþ Fantinos (Anne Hathaway) mirtá, todël prisiekia globotijos dukterá Kozetæ (Amanda Seyfried). Jos laimë – pagrindinis Valþanogyvenimo tikslas. Filmà kûræs Tomas Hooperis („Karaliaus kalba“) neslepiamiuziklo sàlygiðkumo, greièiau atvirkðèiai (D. Britanija, JAV, 2012). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis18 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) —

13.30, 16, 18.20, 20.45, 23 val.; 19—24 d. —

13.30, 16, 18.20, 20.45

18 d. — Paskutinë tvirtovë (JAV) — 11.40,

14, 16.30, 19, 21.30, 23.45; 19—23 d. — 11.40,

14, 16.30, 19, 21.30; 24 d. — 14, 16.30,

19, 21.30

19 d. — G. Donizetti „Marija Stiuart“. Tiesiogi-

në premjeros transliacija ið Niujorko Metro-

politano operos — 19.55

24 d. — Iðtrûkæs Dþiango (JAV) — 19 val.

18, 21—24 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) —

14.05, 16.30, 19, 21.30; 19, 20 d. — 11.40,

14, 16.30, 19, 21.30

18—20 d. — Vargdieniai (D. Britanija, JAV) —

11.20, 14.40, 18, 21.10; 21—24 d. — 14.40,

18, 21.10

18 d. — Kietaðikniai (JAV) — 14.20, 16.45,

19.15, 21.45, 23.59; 19—24 d. — 14.20,

16.45, 19.15, 21.45

18 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakraðty

(3D, JAV) — 11.20, 15.40, 18, 23.59; 19—

23 d. — 11.20, 15.40, 18 val.; 24 d. — 11.20,

15.40

18—24 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 12,

14.20, 19.15; 18, 20—24 d. — Ralfas Griovë-

jas (3D, JAV) — 11, 17.40; 19 d. — 11 val.

(lietuviø k.); 18—24 d. — 16.45 (originalo k.)

Pi gyvenimas (JAV) — 12.15, 15.20, 18.20

18 d. — Pi gyvenimas (3D, JAV) — 20.15,

23.15; 19—23 d. — 20.15

18, 20—24 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë

(3D, JAV) — 13.40, 20.45; 19 d. — 13.40

18—24 d. — Optimisto istorija (JAV) — 21.45

Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV, Singapû-

ras, Honkongas) — 21 val.

Zambezija (PAR) — 11 val.

Zambezija (3D, PAR) — 13.20

18—20 d. — Legendos susivienija (JAV) — 12 val.

18—20 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) —

11.20, 17.40; 21—24 d. — 17.40

18—20 d. — Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) —

12.30, 16.45; 21—24 d. — 16.45

18—24 d. — Provokuojantys uþraðai (Pran-

cûzija) — 14.30, 18.45

18 d. — Sëkmës dþentelmenai (Rusija) — 21.15,

23.30; 19—24 d. — 21.15

18—24 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 14.45,

21 val.

Forum Cinemas Akropolis18—24 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinso-

nas) — 16.30, 19.10, 21.40

Paskutinë tvirtovë (JAV) — 11, 13.30, 16, 18.30,

21 val.

24 d. — Iðtrûkæs Dþiango (JAV) — 19 val.

18—24 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) —

12.30, 14.45, 19.30, 21.50

18—20 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11.15,

13.45, 16.15, 18.45; 21, 22, 24 d. — 13.45,

16.15, 18.45; 23 d. — 13.45, 16.15; Ralfas

Griovëjas Ralfas Griovëjas (3D, (JAV) — 10.30,

13.15, 15.45; Kietaðikniai (JAV) — 15.30, 18,

20.30; Vargdieniai (D. Britanija, JAV) — 14.15,

17.30, 20.45

18—24 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakrað-

ty (3D, JAV) — 11.30, 13 val.

18—23 d. — Pi gyvenimas (3D, JAV) — 18.15,

21.15

18—24 d. — Sëkmës dþentelmenai (Rusija) —

12, 17.45; Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) —

14.30, 20.15; Legendos susivienija (JAV) —

10.15, 12.15

18—21, 24 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 21.30

18—24 d. — Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) —

17.15

Zambezija (3D, PAR) — 10.45; Zambezija

(PAR) — 14 val.

„Skalvijos“ kino centras18 d. — Pabandom ið naujo (JAV) — 17 val.;

19 d. — 20.50; 20 d. — 16.40; 21 d. — 15 val.

(seansas senjorams); 21 d. — 21.10; 22 d. —

21.10; 23 d. — 21.10; 24 d. — 17 val.

18 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) —

19 val.; 19 d. — 19 val.; 20 d. — 18.40;

21 d. — 17 val.; 22 d. — 19.20; 23 d. — 17 val.;

24 d. — 19 val.

18 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 21 val.;

20 d. — 20.30; 21 d. — 18.50; 22 d. — 17 val.;

23 d. — 18.50; 24 d. — 20.50

19 d. — „Skalvijos” kino akademijos I kurso

moksleiviø darbø perþiûra — 16.30

19 d. — ciklas „Karlsono kinas“. Kuosvarnis

(Olandija) — 15 val.; 20 d. — 15 val.

Pasaka18 d. — Kolka Cool (Latvija) — 17.15; 19 d. —

17.45; 23 d. — 18.30; 24 d. — 21 val.

18 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 19 val.;

19 d. — 19.15, 21.30; 20 d. — 20.15; 21—

23 d. — 20.30; 24 d. — 15.30, 17.15

18 d. — Paslëptas veidas (Ispanija, Kolum-

bija) — 21.15; 19 d. — 21.15; 20 d. —

17.15; 24 d. — 19.30

18 d. — Didieji lûkesèiai (D. Britanija, JAV) —

17 val.; 19 d. — 17.30; 20 d.— 17 val.;

21 d. — 18 val.; 23 d. — 18.15; 24 d. — 15 val.

18 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV, Prancûzija) —

19.30; 19 d. — 20 val.; 20 d. — 19.30; 24 d. —

20 val.

18 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

19.15; 19 d. — 15, 19.30; 20 d. — 19.15;

23 d. — 20.45

18 d. — Optimisto istorija (JAV) — 21 val.;

19 d. — 17 val.; 20, 22, 23 d. — 18 val.

19 d. — Virð ástatymo (JAV) — 15.15

19 d. — Kai Kalëdø Senelis nukrito á þemæ

(Vokietija) — 15.30; 20 d. — 16 val.

20 d. — Ledynmetis 4 (JAV) — 15 val.

20 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.

20 d. — Veidas uþ balso — Virgilijus Kæstutis

Noreika (reþ. V. Vareikytë) — 15.30

Ozo kino salë19, 23 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 16.30

18, 22, 24 d. — Tëvas (reþ. M. Sargsyanas) —

16.30

18 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe

(D. Britanija, JAV) — 18 val.

19 d. — Ðokëja tamsoje (Danija, Prancûzija,

Ðvedija) — 18 val.

22 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 18 val.

23 d. — Rikis (Prancûzija, Italija) — 18 val.

24 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 18 val.

K A U N A S

Forum Cinemas18, 19 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) —

15.45, 18.15, 20.15, 22.30; 20—24 d. — 15.45,

18.15, 20.15

18, 19 d. — Paskutinë tvirtovë (JAV) — 11,

13.30, 16, 18.30, 21.45, 23.59; 20—24 d. —

11, 13.30, 16, 18.30, 21.45

19 d. — G. Donizetti „Marija Stiuart“. Tiesiogi-

në premjeros transliacija ið Niujorko Metropo-

litano operos — 19.55

22 d. — Kambarys 304 (Danija) — 16.15

24 d. — Iðtrûkæs Dþiango (JAV) — 19 val.

18, 19 d. — Kietaðikniai (JAV) — 14.15,

16.30, 19, 21.30, 23.50; 20—23 d. — 14.15,

16.30, 19, 21.30; 24 d. — 14.15, 16.30, 19 val.

18, 19 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 14.45,

18, 20.45, 23.25; 20—24 d. — 14.45, 18,

20.45

18 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) —

16.15, 21.15, 20, 23 val.; 19 d. — 16.15,

21.15; 20, 21, 23, 24 d. — 16.15, 21.15,

20 val.; 22 d. — 21.15, 20 val.

18, 20—24 d. — Ralfas Griovëjas (3D, JAV) —

10.30, 13, 14.45, 17.30; 19 d. — 10.30, 13,

14.45

18—20 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11.30,

14, 18.45; 21—23 d. — 10.30, 13, 14.45;

24 d. — 10.30, 13 val.

18—24 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakrað-

ty (3D, JAV) — 10.45, 12.45

Legendos susivienija (JAV) — 12 val.;

Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) — 14.30,

21 val.; Vargdieniai (D. Britnija, JAV) —

11.15, 17.45; Zambezija (3D, PAR) — 10.15;

Zambezija (PAR) — 12.15

18, 19 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 23.40

Romuva18 d. — Virð ástatymo (JAV) — 17 val.; 20 d. —

18 val.

18 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 19 val.;

19 d. — 18, 20 val.; 20 d. — 16 val.

19 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) —

18 val.; 20 d. — 14 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas18—24 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinso-

nas) — 17.30, 19.45, 22 val.

18 d. — Paskutinë tvirtovë (JAV) — 14, 16.30,

19, 21.30, 23.50; 19—24 d. — 14, 16.30,

19, 21.30

24 d. — Iðtrûkæs Dþiango (JAV) — 19 val.

18 d. — Kietaðikniai (JAV) — 13.45, 16.15,

18.45, 21.15, 23.30; 19—24 d. — 13.45,

16.15, 18.45, 21.15

18—20 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11, 13.20,

16, 18.15; 21—24 d. — 13.20, 16, 18.15;

Ralfas Griovëjas (3D, JAV) — 10.15, 12.30,

15.15

18—24 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakrað-

ty (3D, JAV) — 12.45, 15 val.; Hobitas.

Nelaukta kelionë (JAV) — 10.45, 21 val.;

Vargdieniai (D. Britanija, JAV) — 14.30,

17.45

18 d. — Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) —

20.45, 23 val.; 19—24 d. — 20.45

18—24 d. — Zambezija (3D, PAR) — 10.30;

Pi gyvenimas (JAV) —11.15

18—23 d. — Pi gyvenimas (3D, JAV) — 18.30

18—23 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) —

21.30

18—24 d. — Legendos susivienija (JAV) —

11.30

Ð IAUL IA I

Forum Cinemas18—24 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinso-

nas) — 19, 21.30; Paskutinë tvirtovë (JAV) —

11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.; Karaliðkas

romanas (Danija, Vokietija, Prancûzija,

D. Britanija) — 15.15

24 d. — Iðtrûkæs Dþiango (JAV) — 19 val.

18—24 d. — Kietaðikniai (JAV) — 12.30,

14.45, 17, 19.15, 21.45

18—20 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 10.15,

12.45, 18.15; 21—23 d. — 12.45, 18.15;

24 d. — 12.45

18—24 d. — Ralfas Griovëjas (3D, JAV) — 13,

16.15

18—20 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 11.15º,

21.15; 21—24 d. — 21.15

18—24 d. — Vargdieniai (D. Britanija, JAV) —

14.15, 17.45

18—20 d. — Legendos susivienija (JAV) —

10.30

18—24 d. — Zambezija (3D, PAR) — 10.45,

10.45

18—23 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 20.45

„Meilë kaip nuodai“