© - Lietuvos standartizacijos departamentas, 2007 Be raštiško Lietuvos standartizacijos departamento leidimo draudžiama atgaminti, išleisti, platinti ar viešai skelbti visą šį leidinį arba jo dalis.

LIETUVOS STANDARTAS LIETUVIŠKOJI VERSIJA

LST EN 1993-1-8+AC 2007 m. spalis

ICS 91.010.30 Nuo 2010-03-01 pakeičia LST L ENV 1993-1-1+A1+A2:2000

Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-8 dalis. Mazgų projektavimas

Eurocode 3: Design of steel structures – Part 1-8: Design of joints

Europos standartas EN 1993-1-8:2005 su įrašyta į tekstą pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 turi Lietuvos standarto LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006 statusą.

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAST. Kosciuškos g. 30, LT-01100 Vilnius

Tel. 270 93 60, faks. 212 62 52, el. paštas lstboard@lsd.lt interneto tinklalapis http://www.lsd.lt

Nuorodinis žymuo

LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006

Terminų (lt): 9 Puslapių: 134 Kainų grupė: XB

LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006

II

Nacionalinė pratarmė

Šis Lietuvos standartas yra Europos standartizacijos komiteto (CEN) technikos komiteto CEN/TC 250 Structural Eurocodes (Konstrukcijų eurokodai) parengto Europos standarto EN 1993-1-8:2005 su pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 Eurocode 3: Design of steel structures – Part 1-8: Design of joints, kurį Lietuvos standartizacijos departamentas (LST TK 38 Statybinės konstrukcijos) atgaminimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą LST EN 1993-1-8:2005 su pataisa LST EN 1993-1-8:2005/AC:2006, angliškosios versijos tapatus vertimas į lietuvių kalbą.

Iškilus neaiškumų ar ginčų dėl Lietuvos standarto lietuviškosios versijos dalykinio turinio, pirmenybė teikiama Lietuvos standarto angliškajai versijai, iš kurios buvo versta.

Europos standarto pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 įrašyta į standarto tekstą ir pažymėta vertikalia linija kairiojoje paraštėje.

LST TK 37 Terminologija atliko lietuviškų terminų ekspertizę ir teikia juos vartoti.

Nacionalinės išnašos pažymėtos žvaigždutėmis (*).

Lietuvos standarto išleidimo metu visi lietuviškosios ar oficialiosios Europos standarto versijos skyriuje Norminės nuorodos nurodyti Europos standartai buvo perimti kaip Lietuvos standartai.

Tarptautinius standartus, neperimtus kaip Lietuvos standartus, galima įsigyti Lietuvos standartizacijos departamente.

Kai bus parengtas nacionalinis priedas (NA) su Lietuvos pasirinkimo parametrais, kuriuos taip pat reiks taikyti projektuojant statinius, statomus Lietuvoje, šis standartas bus papildytas.

CEN

Europos standartizacijos komitetas European Committee for Standardization

Comité Européen de Normalisation Europäisches Komitee für Normung

Management Centre: rue de Stassart, 36 B-1050 Brussels

© 2005 CEN Visos teisės naudoti šį standartą bet kokiomis formomis ir priemonėmis visame pasaulyje priklauso CEN nacionalinėms standartizacijos institucijoms.

Nuorodinis žymuo EN 1993-1-8:2005+AC:2005

EUROPOS STANDARTAS EUROPEAN STANDARD NORME EUROPÉENNE EUROPÄISCHE NORM

EN 1993-1-8 2005 m. gegužė

+AC 2005 m. gruodis

ICS 91.010.30 Pakeičia ENV 1993-1-1:1992

Lietuviškoji versija

Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-8 dalis. Mazgų projektavimas

Eurocode 3: Design of steel structures – Part 1-8: Design of joints

Eurocode 3: Calcul des structures en acier – Partie 1-8: Calcul des assemblages

Eurocode 3: Bemessung und Konstruktion von Stahlbauten – Teil 1-8: Bemessung von Anschlüssen

Šis standartas yra lietuviškoji Europos standarto EN 1993-1-8:2005 su įrašyta į tekstą pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 versija. Iš anglų kalbos vertė Lietuvos standartizacijos departamentas (LST TK 38 Statybinės konstrukcijos). Šis standartas lietuvių kalba turi tą patį statusą, kaip ir standartas oficialiosiomis kalbomis.

Šį Europos standartą CEN priėmė 2004 m. balandžio 16 d.

Šio Europos standarto pataisą trimis oficialiosiomis kalbomis CEN priėmė 2005 m. gruodžio 21 d.

CEN nariai yra įsipareigoję laikytis CEN ir CENELEC vidaus reglamentų, kurie nustato sąlygas, kaip šiam standartui suteikti nacionalinio standarto statusą be jokių pakeitimų. Naujausius tokių nacionalinių standartų sąrašus ir su jais susijusių nuorodinių leidinių bibliografinius duomenis pateikus prašymą galima gauti Valdymo centre arba iš bet kurio CEN nario.

Šis Europos standartas išleistas trimis oficialiosiomis kalbomis (anglų, prancūzų ir vokiečių). Standarto versija bet kuria kita kalba, išleista CEN nario atsakomybe išvertus į jo kalbą ir įregistruota Valdymo centre, turi tą patį statusą, kaip ir standarto versijos oficialiosiomis kalbomis.

CEN narės yra Airijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos nacionalinės standartizacijos institucijos.

2 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Turinys

Puslapis

1 Įvadas.......................................................................................................................................................8 1.1 Taikymo sritis............................................................................................................................................8 1.2 Norminės nuorodos ..................................................................................................................................8 1.3 Skirtumas tarp principų ir taikymo taisyklių ........................................................................................... 10 1.4 Terminai ir apibrėžtys ............................................................................................................................ 11 1.5 Simboliai ................................................................................................................................................ 13 2 Projektavimo pagrindai....................................................................................................................... 19 2.1 Prielaidos............................................................................................................................................... 19 2.2 Bendrieji reikalavimai............................................................................................................................. 19 2.3 Veikiančios jėgos ir momentai ............................................................................................................... 19 2.4 Mazgų laikomoji galia ............................................................................................................................ 19 2.5 Projektavimo prielaidos ......................................................................................................................... 20 2.6 Kerpamųjų apkrovų veikiami mazgai, kuriuos veikia smūgiai, vibracija ir (arba) apkrova, kintanti į

priešingos krypties apkrovą ................................................................................................................... 20 2.7 Sankirtų ekscentricitetas........................................................................................................................ 20 3 Varžtinės, kniedinės ar kaištinės jungtys ......................................................................................... 22 3.1 Varžtai, veržlės ir poveržlės................................................................................................................... 22

3.1.1 Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 22 3.1.2 Įtempimo varžtai..................................................................................................................... 22

3.2 Kniedės.................................................................................................................................................. 22 3.3 Inkariniai varžtai..................................................................................................................................... 22 3.4 Varžtinių jungčių kategorijos.................................................................................................................. 22

3.4.1 Kerpamosios jungtys.............................................................................................................. 22 3.4.2 Tempiamosios jungtys ........................................................................................................... 23

3.5 Varžtų ir kniedžių skylių išdėstymas...................................................................................................... 24 3.6 Skaičiuotinė atskirų jungių laikomoji galia ............................................................................................. 26

3.6.1 Varžtai ir kniedės.................................................................................................................... 26 3.6.2 Injektavimo varžtai ................................................................................................................. 30

3.7 Jungių grupė .......................................................................................................................................... 31 3.8 Ilgieji mazgai.......................................................................................................................................... 31 3.9 Neslankiosios jungtys, kuriose naudojami 8.8 arba 10.9 klasės varžtai ............................................... 32

3.9.1 Skaičiuotinė slenkamoji galia ................................................................................................. 32 3.9.2 Tempimas ir kirpimas kartu.................................................................................................... 33 3.9.3 Mišriosios jungtys................................................................................................................... 33

3.10 Sumažinimas, atsižvelgiant į jungių skyles........................................................................................... 33 3.10.1 Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 33 3.10.2 Projektavimas pagal grupinį išplėšimą................................................................................... 33 3.10.3 Viena lentyna sujungti kampuočiai ir kiti nesimetriškai prijungti tempimo veikiami

elementai................................................................................................................................ 34 3.10.4 Ąsiniai kampuočiai ................................................................................................................. 35

3.11 Traukiamosios jėgos.............................................................................................................................. 36 3.12 Jėgų pasiskirstymas tarp jungių, kai yra saugos ribinis būvis ............................................................... 36 3.13 Kaiščiais sudaromos jungtys ................................................................................................................. 36

3.13.1 Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 36 3.13.2 Kaiščių projektavimas ............................................................................................................ 37

4 Virintinės jungtys ................................................................................................................................ 39 4.1 Bendrieji dalykai .................................................................................................................................... 39 4.2 Eksploatacinės suvirinimo medžiagos................................................................................................... 39 4.3 Geometrija ir matmenys ........................................................................................................................ 39

4.3.1 Virintinės siūlės tipas.............................................................................................................. 39 4.3.2 Kertinės virintinės siūlės......................................................................................................... 39 4.3.3 Kertinės uždarojo kontūro virintinės siūlės............................................................................. 41 4.3.4 Sudurtinės virintinės siūlės..................................................................................................... 41 4.3.5 Kniedinės virintinės siūlės...................................................................................................... 41 4.3.6 Platėjančios nuosklembos virintinės siūlės............................................................................ 41

4.4 Virintinės siūlės su intarpais .................................................................................................................. 42

3 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.5 Skaičiuotinė kertinės virintinės siūlės laikomoji galia .............................................................................42 4.5.1 Virintinių siūlių ilgis..................................................................................................................42 4.5.2 Efektyvusis siūlės storis..........................................................................................................42 4.5.3 Skaičiuotinė kertinių virintinių siūlių laikomoji galia.................................................................43

4.6 Skaičiuotinė kertinių uždarojo kontūro virintinių siūlių laikomoji galia ....................................................45 4.7 Skaičiuotinė sudurtinių virintinių siūlių laikomoji galia ............................................................................45

4.7.1 Visiškai įvirintos sudurtinės virintinės siūlės ...........................................................................45 4.7.2 Iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės ..........................................................................45 4.7.3 Tėjiniai sudurtiniai mazgai ......................................................................................................45

4.8 Skaičiuotinė kniedinių virintinių siūlių laikomoji galia .............................................................................46 4.9 Jėgų pasiskirstymas...............................................................................................................................46 4.10 Jungtys su nestandintomis juostomis.....................................................................................................46 4.11 Ilgieji mazgai...........................................................................................................................................48 4.12 Ekscentrinės apkrovos veikiamos pavienės kertinės arba vienpusės iš dalies įvirintos sudurtinės

virintinės siūlės .......................................................................................................................................48 4.13 Viena lentyna jungiami kampuočiai........................................................................................................49 4.14 Suvirinimas šaltai formuotose zonose....................................................................................................49 5 Analizė, klasifikavimas ir modeliavimas............................................................................................50 5.1 Visuminė analizė ....................................................................................................................................50

5.1.1 Bendrieji dalykai......................................................................................................................50 5.1.2 Visuminė analizė pagal tamprųjį modelį .................................................................................50 5.1.3 Visuminė analizė pagal standųjį plastiškąjį modelį .................................................................51 5.1.4 Visuminė analizė pagal tamprųjį plastiškąjį modelį.................................................................51 5.1.5 Santvarų visuminė analizė......................................................................................................52

5.2 Mazgų klasifikavimas .............................................................................................................................53 5.2.1 Bendrieji dalykai......................................................................................................................53 5.2.2 Klasifikavimas pagal standį.....................................................................................................54 5.2.3 Klasifikavimas pagal stiprumą ................................................................................................56

5.3 Sijos su kolona mazgų modeliavimas ....................................................................................................56 6 H formos arba dvitėjus profiliuočius jungiantys konstrukciniai mazgai........................................60 6.1 Bendrieji dalykai .....................................................................................................................................60

6.1.1 Pagrindai.................................................................................................................................60 6.1.2 Konstrukcinės savybės ...........................................................................................................60 6.1.3 Pagrindiniai mazgo komponentai............................................................................................61

6.2 Skaičiuotinė laikomoji galia ....................................................................................................................64 6.2.1 Vidinės jėgos...........................................................................................................................64 6.2.2 Kerpamosios jėgos .................................................................................................................64 6.2.3 Lenkiamieji momentai .............................................................................................................66 6.2.4 Tempimo veikiamas lygiavertis tėjinis galinis elementas........................................................66 6.2.5 Gniuždymo veikiamas lygiavertis tėjinis galinis elementas ....................................................70 6.2.6 Skaičiuotinė pagrindinių komponentų laikomoji galia .............................................................71 6.2.7 Skaičiuotinė sijos su kolona mazgų bei sandūrų lenkiamoji galia ..........................................86 6.2.8 Skaičiuotinė kolonos pėdų su pėdos plokštėmis laikomoji galia ............................................91

6.3 Sukamasis standis .................................................................................................................................94 6.3.1 Pagrindinis modelis.................................................................................................................94 6.3.2 Pagrindinių mazgų komponentų standžio koeficientai...........................................................96 6.3.3 Mazgai su galinėmis plokštelėmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi arba daugiau

varžtų eilių...............................................................................................................................98 6.3.4 Kolonų pėdos ........................................................................................................................100

6.4 Sukamoji geba......................................................................................................................................101 6.4.1 Bendrieji dalykai....................................................................................................................101 6.4.2 Varžtiniai mazgai...................................................................................................................101 6.4.3 Virintiniai mazgai...................................................................................................................102

7 Tuščiavidurių profiliuočių mazgai ....................................................................................................103 7.1 Bendrieji dalykai ...................................................................................................................................103

7.1.1 Taikymo sritis ........................................................................................................................103 7.1.2 Taikymo sritis ........................................................................................................................103

7.2 Projektavimas.......................................................................................................................................104 7.2.1 Bendrieji dalykai....................................................................................................................104 7.2.2 Tuščiavidurių profiliuočių mazgų irties pobūdžiai .................................................................105

4 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.3 Virintinės siūlės.................................................................................................................................... 108 7.3.1 Skaičiuotinė laikomoji galia .................................................................................................. 108

7.4 Virintiniai CHS elementų mazgai......................................................................................................... 109 7.4.1 Bendrieji dalykai ................................................................................................................... 109 7.4.2 Plokštuminiai mazgai ........................................................................................................... 109 7.4.3 Erdviniai mazgai................................................................................................................... 116

7.5 Virintiniai CHS arba RHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų mazgai..................................... 117 7.5.1 Bendrieji dalykai ................................................................................................................... 117 7.5.2 Plokštuminiai mazgai ........................................................................................................... 117 7.5.3 Erdviniai mazgai................................................................................................................... 128

7.6 CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų iš dvitėjų arba H formos profiliuočių virintiniai mazgai .... 129 7.7 CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų elementų iš lovinių profiliuočių virintiniai mazgai............. 133

5 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pratarmė Šį Europos standartą EN 1993 Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas parengė CEN technikos komitetas CEN/TC 250 Structural Eurocodes (Konstrukcijų eurokodai), kurio sekretoriatas yra BSI. CEN/TC 250 yra atsakingas už visus konstrukcijų eurokodus.

Šiam Europos standartui nacionalinio standarto statusas turi būti suteiktas išleidžiant tapatų tekstą arba patvirtinimo pranešimą ne vėliau kaip iki 2005 m. lapkričio mėn., o jam prieštaraujantys nacionaliniai standartai turi būti paskelbti netekusiais galios ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo mėn.

Šis eurokodas pakeičia ENV 1993-1-1.

Vadovaudamosi CEN ir CENELEC vidaus reglamentais, šį Europos standartą privalo įgyvendinti Airijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos nacionalinės standartizacijos institucijos.

Eurokodų programos ištakos

1975 m. Europos Bendrijos Komisija, remdamasi 95 sutarties straipsniu, priėmė sprendimą dėl statybos srities veiksmų programos. Programos tikslas – pašalinti technines prekybos kliūtis ir darninti technines specifikacijas.

Remdamasi šia programa, Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti darniųjų techninių taisyklių, skirtų statiniams projektuoti, rinkinį, kuris pirmąjį etapą būtų alternatyva galiojančioms nacionalinėms šalių narių taisyklėms, o vėliau jas pakeistų.

Penkiolika metų Komisija, padedama Vadovaujančiojo komiteto, kuriame buvo ir valstybių narių atstovai, vadovavo Eurokodų programai ir XX a. devintajame dešimtmetyje buvo sudaryta pirmoji eurokodų karta.

Komisija su ES ir ELPA šalimis narėmis, remdamasi Komisijos ir CEN sutartimi1,1989 m. nusprendė eurokodų rengimą ir išleidimą perduoti CEN per įgaliojimus, kad ateityje jiems būtų suteiktas Europos standarto (EN) statusas. Tai de facto susieja eurokodus su visomis Tarybos direktyvų sąlygomis ir (arba) Komisijos sprendimais dėl Europos standartų (pvz., Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos gaminių (SPD) ir Tarybos direktyvų 93/37EEB, 92/50/EEB bei 89/440/EEB dėl viešųjų darbų ir paslaugų bei ekvivalentiškas ELPA direktyvas, inicijuotas siekiant suderinti tarptautinę rinką).

Konstrukcijų eurokodų programą sudaro šie standartai, paprastai susidedantys iš keleto dalių:

EN 1990 Eurocode 0: Basis of structural design; EN 1991 Eurocode 1: Actions on structures; EN 1992 Eurocode 2: Design of concrete structures; EN 1993 Eurocode 3: Design of steel structures; EN 1994 Eurocode 4: Design of composite steel and concrete structures; EN 1995 Eurocode 5: Design of timber structures; EN 1996 Eurocode 6: Design of masonry structures; EN 1997 Eurocode 7: Geotechnical design; EN 1998 Eurocode 8: Design of structures for earthquake resistance; EN 1999 Eurocode 9: Design of aluminium structures.

Eurokoduose pripažįstama kiekvienos šalies narės valdžios įstaigų atsakomybė ir išsaugota jų teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti su reglamentuojamais saugos dalykais susijusias reikšmes, kurios įvairiose šalyse yra skirtingos.

1 Sutartis tarp Europos Bendrijos Komisijos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dėl veiklos, susijusios su pastatų ir statinių

projektavimo EUROKODAIS (BC/CEN/03/89).

6 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Eurokodų statusas ir taikymo sritis

ES ir ELPA šalys narės pripažįsta, kad eurokodai yra taikomi kaip pamatiniai dokumentai tokiais tikslais:

– kaip priemonė parodyti, kad pastatai ir inžineriniai statiniai atitinka esminius Tarybos direktyvos 89/106/EEB reikalavimus, ypač pirmąjį esminį reikalavimą Mechaninis atsparumas ir pastovumas ir antrąjį esminį reikalavimą Sauga gaisro atveju;

– kaip pagrindas parengti statybos darbų ir su jais susijusių inžinerinių paslaugų sutartis;

– kaip pagrindas parengti darniuosius statybos gaminių techninius reikalavimus (EN ir ETA).

Eurokodai tiek, kiek jie yra susiję su pačiais statybos darbais, turi tiesioginę sąsają su aiškinamaisiais dokumentais2, nurodytais 12 SPD straipsnyje, nors jie yra kitokio pobūdžio negu darnieji gaminių standartai3. Todėl iš eurokodų kylančius techninius aspektus turi reikiamai įvertinti gaminių standartus rengiantys CEN technikos komitetai ir (arba) EOTA darbo grupės, kad šie techniniai reikalavimai ir eurokodai būtų visiškai suderinti.

Eurokodų standartuose pateikiamos bendrosios tradicinių ir modernių konstrukcijų bei jų elementų projektavimo taisyklės. Neįprastos konstrukcijų formos ar projektavimo sąlygos nėra specialiai aptariamos ir tokiais atvejais projektuotojui prireiks papildomų specialių žinių.

Eurokodus perimantys nacionaliniai standartai

Kai eurokodai perimami kaip nacionaliniai standartai, jie turi apimti visą CEN išleisto eurokodo tekstą (įskaitant visus priedus) ir gali turėti nacionalinį antraštinį lapą, nacionalinę pratarmę ir nacionalinį priedą.

Nacionaliniame priede gali būti tik informacija apie tuos parametrus, kuriuos eurokodas leidžia pasirinkti. Jie vadinami nacionaliniais parametrais ir taikomi toje šalyje statomiems pastatams ir inžineriniams statiniams projektuoti, t. y.:

– reikšmės ir (arba) klasės, kurių alternatyvos pateikiamos eurokode;

– reikšmės, kurias reikia taikyti, kai eurokode pateiktas tik simbolis;

– šaliai būdingi duomenys (geografiniai, klimatiniai ir kt.), pvz., sniego (apkrovos) žemėlapis;

– taikytina procedūra, kai eurokode pateikiamos alternatyvios procedūros.

Nacionaliniame priede taip pat gali būti:

– sprendimai dėl informacinių priedų taikymo;

– nuorodos į neprieštaraujančią papildomą informaciją, padedančią vartotojui taikyti eurokodą.

2 Pagal SPD 3.3 straipsnį esminius reikalavimus (ER) reikia konkrečiai suformuluoti aiškinamuosiuose dokumentuose, kad būtų aiški

sąsaja tarp esminių reikalavimų ir darniųjų hEN ir ETAG/ETA pagal įgaliojimus. 3 Pagal SPD 12 straipsnį aiškinamieji dokumentai turi:

a) suteikti esminiams reikalavimams konkretų pavidalą, suderinant terminiją ir techninius pagrindus bei nurodant, kur reikia, kiekvieno reikalavimo klases arba lygius;

b) nurodyti šių reikalavimo klasių arba lygių koreliavimo metodus su techniniais reikalavimais, t. y. skaičiavimo ir patvirtinimo metodus, technines projekto taisykles ir kt.;

c) tapti pagrindu rengiant darniuosius standartus ir nurodymus Europos techniniams liudijimams. Eurokodai de facto turi panašią reikšmę ir nustatant esminius ER 1 ir iš dalies ER 2 reikalavimus.

7 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Sąsaja tarp eurokodų ir gaminių darniųjų techninių reikalavimų (EN ir ETA)

Būtina, kad darniosios statybos gaminių techninės specifikacijos būtų suderintos su darbų techninėmis taisyklėmis4. Be to, visuose statybos gaminių ženklinimo CE ženklu dokumentuose, kuriuose yra nuoroda į eurokodus, turėtų būti aiškiai nurodoma, į kuriuos nacionalinius parametrus atsižvelgta.

EN 1993-1-8 nacionalinis priedas

Šiame standarte reikšmės pateikiamos su pastabomis, nurodančiomis, kur galima nacionalinė pasirinktis. Todėl nacionaliniame standarte, perimančiame EN 1993-1-8, turi būti nacionalinis priedas su visais nacionaliniais parametrais, kuriuos reikia taikyti projektuojant atitinkamoje šalyje statomas plienines konstrukcijas.

EN 1993-1-8 nacionalinė pasirinktis galima šiose teksto dalyse:

– 2.2(2);

– 1.2.6 (6 grupė: kniedės);

– 3.1.1(3);

– 3.4.2(1);

– 5.2.1(2);

– 6.2.7.2(9).

4 Žr. SPD 3.3 str. ir 12 str., taip pat ID1 4.2, 4.3.1, 4.3.2 ir 5.2.

8 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 Įvadas

1.1 Taikymo sritis

(1) Šioje EN 1993 dalyje pateikiama projektavimo metodika, skirta projektuoti daugiausia statinių apkrovų veikiamiems mazgams, sudarytiems iš S235, S275, S355 ir S460 klasių plieno.

1.2 Norminės nuorodos

Šiame Europos standarte kitų leidinių nuostatos pateiktos datuotosiomis arba nedatuotosiomis nuorodomis. Šios norminės nuorodos rašomos atitinkamose teksto vietose, o leidinių sąrašas pateikiamas šiame skyriuje. Datuotosiomis nuorodomis pateiktų leidinių pataisos arba keitiniai šiame standarte galioja tik tada, jeigu jie įtraukti į šį standartą kaip pataisos arba keitiniai. Kai nuoroda nedatuotoji, galioja vėliausias pateiktų leidinių leidimas (įskaitant keitinius).

1.2.1 Nuorodiniai standartai. 1 grupė: virintiniai statybiniai plienai

EN 10025-1:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 1: General technical delivery conditions.

EN 10025-2:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 2: Technical delivery conditions for non-alloy structural steels.

EN 10025-3:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 3: Technical delivery conditions for normalized/normalized rolled weldable fine grain structural steels.

EN 10025-4:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 4: Technical delivery conditions for thermomechanical rolled weldable fine grain structural steels.

EN 10025-5:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 5: Technical delivery conditions for structural steels with improved atmospheric corrosion resistance.

EN 10025-6:2004, Hot rolled products of structural steels – Part 6: Technical delivery conditions for flat products of high yield strength structural steels in quenched and tempered condition.

1.2.2 Nuorodiniai standartai. 2 grupė: leidžiamosios nuokrypos, matmenys ir techninės įvykdymo sąlygos

EN 10029:1991, Hot rolled steel plates 3 mm thick or above – Tolerances on dimensions, shape and mass.

EN 10034:1993, Structural steel I- and H-sections – Tolerances on shape and dimensions.

EN 10051:1991*, Continuously hot-rolled uncoated plate, sheet and strip of non-alloy and alloy steels – Tolerances on dimensions and shape.

EN 10055:1995, Hot rolled steel equal flange tees with radiused root and toes – Dimensions and tolerances on shape and dimensions

EN 10056-1:1995*, Structural steel equal and unequal leg angles – Part 1: Dimensions.

EN 10056-2:1993, Structural steel equal and unequal leg angles – Part 2: Tolerances on shape and dimensions.

EN 10164:1993*, Steel products with improved deformation properties perpendicular to the surface of the product – Technical delivery conditions.

* Išleisti EN 10051:1991+A1:1997, EN 10056-1:1998, EN 10164:2004.

9 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1.2.3 Nuorodiniai standartai. 3 grupė: statybiniai vamzdiniai profiliuočiai

EN 10219-1:1997**, Cold formed welded structural hollow sections of non-alloy and fine grain steels – Part 1: Technical delivery requirements.

EN 10219-2:1997**, Cold formed welded structural hollow sections of non-alloy and fine grain steels – Part 2: Tolerances, dimensions and sectional properties.

EN 10210-1:1994**, Hot finished structural hollow sections of non-alloy and fine grain structural steels – Part 1: Technical delivery requirements.

EN 10210-2:1997**, Hot finished structural hollow sections of non-alloy and fine grain structural steels – Part 2: Tolerances, dimensions and sectional properties.

1.2.4 Nuorodiniai standartai. 4 grupė: varžtai, veržlės ir poveržlės

EN 14399-1:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 1: General requirements.

EN 14399-2:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 2: Suitability test for preloading.

EN 14399-3:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 3: System HR -Hexagon bolt and nut assemblies.

EN 14399-4:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 4: System HV -Hexagon bolt and nut assemblies.

EN 14399-5:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 5: Plain washers for system HR.

EN 14399-6:2002***, High strength structural bolting for preloading – Part 6: Plain chamfered washers for systems HR and HV.

EN ISO 898-1:1999, Mechanical properties of fasteners made of carbon steel and alloy steel – Part 1: Bolts, screws and studs (ISO 898-1:1999).

EN 20898-2:1993, Mechanical properties of fasteners – Part 2: Nuts with special proof load values – Coarse thread (ISO 898-2:1992).

EN ISO 2320:1997, Prevailing torque type steel hexagon nuts – Mechanical and performance requirements (ISO 2320:1997).

EN ISO 4014:2000, Hexagon head bolts – Product grades A and B (ISO 4014:1999).

EN ISO 4016:2000, Hexagon head bolts – Product grade C (ISO 4016:1999).

EN ISO 4017:2000, Hexagon head screws – Product grades A and B (ISO 4017:1999).

EN ISO 4018:2000, Hexagon head screws – Product grade C (ISO 4018:1999).

EN ISO 4032:2000, Hexagon nuts, style 1 – Product grades A and B (ISO 4032:1999).

EN ISO 4033:2000, Hexagon nuts, style 2 – Product grades A and B (ISO 4033:1999).

EN ISO 4034:2000, Hexagon nuts – Product grade C (ISO 4034:1999).

EN ISO 7040:1997, Prevailing torque hexagon nuts (with non-metallic insert), style 1 – Property classes 5, 8 and 10.

EN ISO 7042:1997, Prevailing torque all-metal hexagon nuts, style 2 – Property classes 5, 8, 10 and 12.

EN ISO 7719:1997, Prevailing torque type all-metal hexagon nuts, style 1 – Property classes 5, 8 and 10.

** Išleisti EN 10219-1:2006, EN 10219-2:2006, EN 10210-1:2006 ir EN 10210-2:2006. *** Originale klaidingai nurodyti Europos standartų išleidimo metai. Turi būti EN 14399-1:2005, EN 14399-2:2005, EN 14399-3:2005,

EN 14399-4:2005, EN 14399-5:2005 ir EN 14399-6:2005.

10 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

ISO 286-2:1988, ISO system of limits and fits – Part 2: Tables of standard tolerance grades and limit deviations for hole and shafts.

ISO 1891:1979, Bolts, screws, nuts and accessories – Terminology and nomenclature – Trilingual edition.

EN ISO 7089:2000, Plain washers – Nominal series – Product grade A.

EN ISO 7090:2000, Plain washers, chamfered – Normal series – Product grade A.

EN ISO 7091:2000, Plain washers – Normal series – Product grade C.

EN ISO 10511:1997, Prevailing torque type hexagon thin nuts (with non-metallic insert).

EN ISO 10512:1997, Prevailing torque type hexagon nuts, thin nuts, style 1, with metric fine pitch thread – Property classes 6, 8 and 10.

EN ISO 10513:1997, Prevailing torque type all-metal hexagon nuts, style 2, with metric fine pitch thread – Property classes 8, 10 and 12.

1.2.5 Nuorodiniai standartai. 5 grupė: eksploatacinės suvirinimo medžiagos ir suvirinimas

EN 12345:1998****, Welding-Multilingual terms for welded joints with illustrations. September 1998.

EN ISO 14555:1998, Welding-Arc stud welding of metallic materials. May 1995.

EN ISO 13918:1998, Welding-Studs for arc stud welding. January 1997.

EN 288-3:1992*****, Specification and approval of welding procedures for metallic materials – Part 3: Welding procedure tests for arc welding of steels. 1992.

EN ISO 5817:2003, Arc-welded joints in steel – Guidance for quality levels for imperfections.

1.2.6 Nuorodiniai standartai. 6 grupė: kniedės

PASTABA Informaciją galima pateikti nacionaliniame priede.

1.2.7 Nuorodiniai standartai. 7 grupė: plieninių konstrukcijų darbų vykdymas

EN 1090-2, Requirements for the execution of steel structures.

1.3 Skirtumas tarp principų ir taikymo taisyklių

(1) Galioja EN 1990 1.4 taisyklės.

**** Standartas paskelbtas netekusiu galios, išleistas EN ISO 17659:2004. ***** Standartas paskelbtas netekusiu galios, išleistas EN ISO 15614-1:2004.

11 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1.4 Terminai ir apibrėžtys

(1) Vartojami toliau pateikti terminai ir apibrėžtys.

1.4.1 1.4.1

pagrindnis mãzgo komponeñtas

mazgo dalis, kuri turi įtakos vienai ar daugiau jo konstrukcinių savybių

de Grundkomponente (eines Anschlusses)

en basic component (of a joint)

fr composant de base (d’un assemblage)

1.4.2 1.4.2

jungts

dviejų ar daugiau elementų jungimo vieta. Projektuojant – tai pagrindinių komponentų sąranka, reikalinga jų elgsenai apibūdinti perduodant jungtyje atitinkamas vidines jėgas ir momentus

de Verbindung

en connection

fr attache

1.4.3 1.4.3

prijungtsis elemeñtas

bet kuris elementas, prijungtas prie laikančiojo elemento

de angeschlossenes Bauteil

en connected member

fr élément attaché

1.4.4 1.4.4

mãzgas

dviejų ar daugiau konstrukcinių elementų sujungimo vieta. Projektuojant – tai visų pagrindinių komponentų sąranka, reikalinga jų elgsenai apibūdinti tarp prijungtųjų konstrukcijos elementų perduodant atitinkamas vidines jėgas ir momentus. Sijos su kolona mazgą sudaro sienelės plokštelė ir viena jungtis (vienpusio mazgo konfigūracija) arba dvi jungtys (dvipusio mazgo konfigūracija), žr. 1.1 paveikslą

de Anschluss

en joint

fr assemblage

1.4.5 1.4.5

mãzgo konfigūrãcija

mazgo ar mazgų tipas arba schema išdėstymo zonoje, kurioje susikerta dviejų ar daugiau tarpusavyje sujungtų elementų ašys, žr. 1.2 paveikslą

de Anschlusskonfiguration

en joint configuration

fr configuration de l’assemblage

1.4.6 1.4.6

sukamóji gebà

kampas, kuriuo atitinkamo atsparumo mazgas gali pasisukti nesuirdamas

de Rotationskapazität

en rotational capacity

fr capacité de rotation

12 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1.4.7 1.4.7

sukamàsis stañdis

momentas, kuris sukelia tik vieną mazgo posūkį

de Rotationssteifigkeit

en rotational stiffness

fr rigidité en rotation

1.4.8 1.4.8

konstrùkcinės mãzgo savýbės

prijungtųjų elementų jėgų ir momentų laikomoji galia, sukamasis standis ir sukamoji geba

de Kennwerte (eines Anschlusses)

en structural properties (of a joint)

fr propriétés structurales (d’un assemblage)

1.4.9 1.4.9

plokštumnis mãzgas

plokštuminis strypinės konstrukcijos mazgas, sujungiantis vienoje plokštumoje esančius elementus

de ebener Anschluss

en uniplanar joint

fr assemblage plan

Mazgas = šlyties veikiama sienelės plokštelė + jungtis

a) vienpusio mazgo konfigūracija

Kairysis mazgas = šlyties veikiama sienelės plokštelė + kairioji jungtis Dešinysis mazgas = šlyties veikiama sienelės plokštelė + dešinioji jungtis

b) dvipusio mazgo konfigūracija

1 – šlyties veikiama sienelės plokštelė;

2 – jungtis;

3 – komponentai (pvz., varžtai, galinė plokštelė).

1.1 paveikslas. Sijos su kolona mazgo konfigūracijos dalys

13 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1

1

2

5

4

5

2

3 3

1 – vienpusio sijos su kolona mazgo

konfigūracija; 2 – dvipusio sijos su kolona mazgo

konfigūracija; 3 – sijos sandūra; 4 – kolonos sandūra; 5 – kolonos pėda.

a) pagrindinės ašies mazgo konfigūracijos

Dvipusio sijos su kolona mazgo konfigūracija Vienpusio sijos su kolona mazgo konfigūracija

b) silpnosios ašies mazgo konfigūracijos (taikytina tik pusiausviriems momentams Mb1,Ed = Mb2,Ed)

1.2 paveikslas. Mazgų konfigūracijos

1.5 Simboliai

(1) Šiame standarte taikomi šie simboliai:

d – vardinis varžto skersmuo, kaiščio skersmuo arba jungės skersmuo;

d0 – varžto, kniedės ar kaiščio skylės skersmuo;

do,t – tempiamojo paviršiaus skylės dydis, paprastai skylės skersmuo, tačiau jei skylės pailgos ir statmenos tempiamajam paviršiui, reikėtų taikyti skylės ilgio matmenį;

do,v – šlyjamojo paviršiaus skylės dydis, paprastai skylės skersmuo, tačiau jei skylės pailgos ir statmenos šlyjamajam paviršiui, reikėtų taikyti skylės ilgio matmenį;

dc – laisvasis kolonos sienelės aukštis;

dm – atstumo tarp varžto galvutės ar veržlės (kuri mažesnė) šoninių briaunų arba plokštumųvidurkis;

fH,Rd – skaičiuotinis Herco slėgis;

fur – nustatytoji kniedės tempiamoji stiprio riba;

14 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

e1 – galinis atstumas nuo jungės skylės centro iki gretimo bet kurios dalies galo, matuojamasapkrovos perdavimo kryptimi, žr. 3.1 paveikslą;

e2 – šoninis atstumas nuo jungės skylės centro iki gretimo bet kurios dalies krašto, matuojamas statmenai apkrovos perdavimo krypčiai, žr. 3.1 paveikslą;

e3 – atstumas nuo pailgos skylės ašies iki gretimo bet kurios dalies galo ar krašto, žr. 3.1 paveikslą;

e4 – atstumas nuo pailgos skylės galinio suapvalinimo spindulio centro iki gretimo bet kurios dalies galo ar krašto, žr. 3.1 paveikslą;

eff – kertinės virintinės siūlės efektyvusis ilgis;

n – trinties paviršių arba jungių skylių šlyjamajame paviršiuje skaičius;

p1 – atstumas tarp jungių centrų apkrovos perdavimo krypties linijoje, žr. 3.1 paveikslą;

p1,0 – atstumas tarp kraštinės linijos jungių centrų apkrovos perdavimo kryptimi, žr. 3.1 paveikslą;

p1,i – atstumas tarp vidinės linijos jungių centrų apkrovos perdavimo kryptimi, žr. 3.1 paveikslą;

p2 – atstumas tarp gretimų jungių linijų, matuojamas statmenai apkrovos perdavimo krypčiai, žr. 3.1 paveikslą;

r – varžtų eilės numeris;

PASTABA Varžtinėje jungtyje, kurioje yra daugiau kaip viena tempiama varžtų eilė, varžtų eilės numeruojamospradedant nuo toliausiai nuo gniuždymo centro esančios eilės.

ss – standžiosios atramos ilgis;

ta – jungiamojo kampuočio storis;

tfc – kolonos juostos storis;

tp – po varžtu ar veržle esančios plokštelės storis;

tw – sienelės ar iškyšos storis;

twc – kolonos sienelės storis;

A – bendrasis varžto skerspjūvio plotas;

A0 – kniedės skylės plotas;

Avc – kolonos šlyjamasis plotas, žr. EN 1993-1-1;

As – varžo arba inkarinio varžto tempiamųjų įtempių plotas;

Av,eff – efektyvusis šlyjamasis plotas;

Bp,Rd – varžto galvutės ir veržlės praspaudžiamoji kerpamoji galia;

E – tamprumo modulis;

Fp,Cd – skaičiuotinė išankstinio įtempimo jėga;

Ft,Ed – skaičiuotinė varžto tempiamoji jėga, kai yra saugos ribinis būvis;

Ft,Rd – skaičiuotinė varžto tempiamoji galia;

FT,Rd – lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia;

Fv,Rd – skaičiuotinė varžto kerpamoji galia;

Fb,Rd – skaičiuotinė varžto glemžiamoji galia;

Fs,Rd,ser – skaičiuotinė varžto slenkamoji galia, kai yra tinkamumo ribinis būvis;

Fs,Rd – skaičiuotinė varžto slenkamoji galia, kai yra saugos ribinis būvis;

Fv,Ed,ser – skaičiuotinė varžto kerpamoji jėga, kai yra tinkamumo ribinis būvis;

Fv,Ed – skaičiuotinė varžto kerpamoji jėga, kai yra saugos ribinis būvis;

Mj,Rd – skaičiuotinė mazgo lenkiamoji galia;

15 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Sj – mazgo sukamasis standis;

Sj,ini – pradinis mazgo sukamasis standis;

Vwp,Rd – kolonos sienelės plokštelės plastinė šlyjamoji galia;

z – petys;

µ – slydimo koeficientas;

φ – mazgo pasisukimo kampas.

(2) 7 skyriuje vartojamos šios standartinės tuščiavidurių profiliuočių santrumpos:

CHS – apskritasis vamzdis;

RHS – stačiakampis vamzdis, įskaitant ir kvadratinius vamzdžius.

g tarpas Užlaidos koeficientas λov = (q / p) × 100 %

a) tarpas b) užlaida

1.3 paveikslas. Mazgai su tarpu ir užlaida

(3) 7 skyriuje vartojami šie simboliai:

Ai – i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) skerspjūvio plotas;

Av – juostos šlyjamasis plotas;

Av,eff – efektyvusis juostos šlyjamasis plotas;

L – elemento geometrinis ilgis;

Mip,i,Rd – skaičiuotinė mazgo lenkiamoji galia, išreikšta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidiniu plokštuminiu lenkiamuoju momentu;

Mip,i,Ed – skaičiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidinis plokštuminis lenkiamasis momentas;

Mop,i,Rd – skaičiuotinė mazgo lenkiamoji galia, išreikšta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidiniulenkiamuoju momentu iš plokštumos;

Mop,i,Ed – skaičiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidinis lenkiamasis momentas iš plokštumos;

Ni,Rd – skaičiuotinė mazgo ašinė galia, išreikšta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidine ašine jėga;

Ni,Ed – skaičiuotinė i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidinė ašinė jėga;

Weℓ,i – skaičiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) tamprusis skerspjūvio atsparumo momentas;

16 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Wp ,i – skaičiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) plastinis skerspjūvio atsparumo momentas;

bi – bendrasis RHS i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) plotis iš plokštumos;

beff – ryšių elemento jungties su juosta efektyvusis plotis;

be,ov – uždengiančiojo ryšių elemento jungties su uždengiamuoju ryšių elementu efektyvusis plotis;

be,p – efektyvusis praspaudimo kerpamasis plotis;

bp – plokštelės plotis;

bw – efektyvusis juostos sienelės plotis;

di – i CHS elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) išorinis skersmuo;

dw – dvitėjo arba H formos juostos elemento sienelės aukštis;

e – mazgo ekscentricitetas;

fb – juostos šoninės sienelės klumpamasis stipris;

fyi – i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) stipris pagal takumo ribą;

fy0 – juostos elemento stipris pagal takumo ribą;

g – tarpas tarp K arba N mazgo tinklelio elementų (neigiamos g reikšmės reiškia užlaidą q); tarpas g matuojamas išilgai juostos jungiamojo paviršiaus, tarp gretimų tinklelio elementų galų, žr. 1.3 paveikslo a);

hi – bendras i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) skerspjūvio aukštis plokštumoje;

k – atitinkamoje lentelėje pateikiamas koeficientas su indeksais g, m, n arba p;

– elemento klumpamasis ilgis;

p – uždengiančiojo tinklelio elemento sąlyčio su juostos paviršiumi ploto ilgis, kai nėra uždengiamojo tinklelio elemento, žr. 1.3 paveikslo b);

q – užlaidos ilgis, matuojamas juostos paviršiuje tarp K arba N mazgo tinklelio elementų, žr. 1.3 paveikslo b);

r – tėjinio arba H formos profiliuočio šaknies spindulys arba stačiakampio vamzdžio kampinis spindulys;

tf – tėjinio arba H formos profiliuočio juostos storis;

ti – i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) sienelės storis;

tp – plokštelės storis;

tw – tėjinio arba H formos profiliuočio sienelės storis;

α – atitinkamoje lentelėje pateikiamas koeficientas;

θi – priglaustinis kampas tarp i tinklelio (i = 0, 1, 2 arba 3) elemento ir juostos;

κ – koeficientas, apibrėžiamas jo taikymo vietoje;

µ – atitinkamoje lentelėje pateikiamas koeficientas;

φ – kampas tarp erdvinio mazgo plokštumų.

(4) 7 skyriuje taikomi šie sveikųjų skaičių indeksai:

i – sveikojo skaičiaus indeksas, naudojamas mazgo elementui pažymėti, i = 0 reiškia juostą, o i = 1, 2 arba 3 – tinklelio elementus. Dviejų tinklelio elementų mazguose i = 1 paprastai žymi gniuždomą elementą, o i = 2 – tempiamą elementą, žr. 1.4 paveikslo b). Jei tinklelio elementas vienas, jo i = 1, nesvarbu, ar jis būtų gniuždomas, ar tempiamas, žr. 1.4 paveikslo a);

i ir j – sveikojo skaičiaus indeksai, naudojami mazguose su užlaida, kuriose i žymi uždengiantįjį, o j – uždengiamąjį tinklelio elementą, žr. 1.4 paveikslo c).

17 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) 7 skyriuje taikomi tokie įtempių koeficientai:

n – santykis (σ0,Ed/fy0)/γM5 (taikomas RHS juostoms);

np – santykis (σp,Ed/fy0)/γM5 (taikomas CHS juostoms);

σ0,Ed – didžiausiasis mazgo juostos gniuždomasis įtempis;

σp,Ed – σ0,Ed reikšmė, išskyrus įtempį su juostos ašimi lygiagrečių komponentų, perduodančių to mazgo tinklelio elementų ašines jėgas, žr. 1.4 paveikslą.

(6) 7 skyriuje taikomi šie geometriniai santykiai:

β – tinklelio elementų vidutinio skersmens ar pločio ir atitinkamų juostos matmenų santykis:

– T, Y ir X mazguose:

0

1

dd ;

0

1

bd arba

0

1

bb ;

– K ir N mazguose:

0

21

2 ddd + ;

0

21

2 bdd + arba

0

2121

4 bhhbb +++ ;

– KT mazguose:

0

321

3 dddd ++ ;

0

321

3 bddd ++ arba

0

321321

6 bhhhbbb +++++ ;

βp – santykis bi / bp;

γ – juostos pločio arba skersmens ir dvigubo jos sienelės storio santykis:

0

0

2 td ;

0

0

2 tb arba

f2 tb0 ;

η – tinklelio elemento gylio ir juostos skersmens arba pločio santykis:

0

ihd

arba 0b

hi ;

ηp – santykis hi / bp;

λov – užlaidos koeficientas, išreikštas procentais (λov = (q / p) × 100 %), kaip pavaizduota 1.3 paveikslo b).

(7) Kiti simboliai apibrėžiami atitinkamuose skyriuose, kuriuose yra vartojami.

PASTABA Apskritųjų profiliuočių simboliai pateikiami 7.2 lentelėje.

18 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

a) mazgas su vienu tinklelio elementu

b) dviejų tinklelio elementų mazgas su tarpu

c) dviejų tinklelio elementų mazgas su užlaida

1.4 paveikslas. Tuščiavidurių profiliuočių santvaros mazgo matmenys ir kiti parametrai

19 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

2 Projektavimo pagrindai

2.1 Prielaidos

(1) Šioje EN 1993 dalyje pateikiami projektavimo metodai yra pagrįsti prielaida, kad statybos standartas atitinka 1.2 nurodytus darbų vykdymo standartus ir naudojamos EN 1993 arba atitinkamose medžiagų bei gaminių specifikacijose nurodytos statybinės medžiagos bei gaminiai.

2.2 Bendrieji reikalavimai

(1)P Visų mazgų skaičiuotinė laikomoji galia turi būti tokia, kad konstrukcija atitiktų visus šiame standarte ir EN 1993-1-1 pateikiamus pagrindinius projektavimo reikalavimus.

(2) Daliniai mazgų patikimumo koeficientai γM yra pateikiami 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Daliniai mazgų patikimumo koeficientai

Elementų ir skerspjūvių laikomoji galia γM0, γM1 ir γM2 žr. EN 1993-1-1 Varžtų laikomoji galia Kniedžių laikomoji galia Kaiščių laikomoji galia γM2 Virintinių siūlių laikomoji galia Atraminių plokštelių laikomoji galia Slenkamoji galia: – saugos ribinio būvio (C kategorija); – tinkamumo ribinio būvio (B kategorija).

γM3 γM3,ser

Injektavimo varžto glemžiamoji galia γM4 Tuščiavidurių profiliuočių santvaros mazgų laikomoji galia γM5 Kaiščių laikomoji galia, kai yra tinkamumo ribinis būvis γM6,ser Stipriųjų varžtų išankstinis įtempimas γM7 Betono laikomoji galia γc žr. EN 1992

PASTABA γM skaitinės reikšmės gali būti nustatytos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos šios reikšmės: γM2 = 1,25; γM3 = 1,25 bei γM3,ser = 1,1; γM4 = 1,0; γM5 = 1,0; γM6,ser = 1,0; γM7 = 1,1.

(3)P Varginami mazgai taip pat turi atitikti EN 1993-1-9 pateikiamus principus.

2.3 Veikiančios jėgos ir momentai

(1)P Kai yra saugos ribinis būvis, mazgus veikiančios jėgos ir momentai turi būti nustatomi laikantis EN 1993-1-1 pateikiamų principų.

2.4 Mazgų laikomoji galia

(1) Mazgų laikomoji galia turi būti nustatoma pagal jų pagrindinių sudedamųjų dalių laikomąją galią.

(2) Mazgai gali būti projektuojami taikant analizę pagal tiesinį tamprųjį arba tamprųjį plastiškąjį modelį.

(3) Jei kerpamajai apkrovai išlaikyti naudojamos skirtingo standžio jungės, didžiausio standžio jungės turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų skaičiuotinę apkrovą. Šio projektavimo metodo išimtis nurodyta 3.9.3.

20 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

2.5 Projektavimo prielaidos

(1)P Mazgai turi būti suprojektuoti remiantis tikrąja vidinių jėgų ir momentų pasiskirstymo prielaida. Jėgų pasiskirstymui nustatyti turi būti taikomos šios prielaidos:

a) atliekant analizę numatomos vidinės jėgos ir momentai yra pusiausviri su mazgus veikiančiomis jėgomis ir momentais;

b) kiekvienas mazgo elementas gali išlaikyti vidines jėgas ir momentus;

c) šio pasiskirstymo sukeltos deformacijos neviršija jungių ar virintinių siūlių ir sujungtų dalių deformavimosi gebos;

d) numatomas vidinių jėgų pasiskirstymas turi būti realus atsižvelgiant į santykinį mazgo dalių standį;

e) pagal bet kokį analize pagal tamprųjį plastiškąjį modelį pagrįstą projektavimo modelį numatomos deformacijos grindžiamos standžiojo kūno pasisukimo ir (arba) plokštuminėmis deformacijomis ir

f) bet kuris taikomas modelis atitinka bandymų rezultatų įvertinimą (žr. EN 1990).

(2) Šioje dalyje pateikiamos taikymo taisyklės atitinka 2.5(1) reikalavimus.

2.6 Kerpamųjų apkrovų veikiami mazgai, kuriuos veikia smūgiai, vibracija ir (arba) apkrova, kintanti į priešingos krypties apkrovą

(1) Jei kerpamųjų apkrovų veikiamus mazgus veikia smūgiai ar reikšminga vibracija, turi būti taikomas vienas iš šių sujungimo būdų:

– suvirinimas;

– varžtai su fiksuojančiaisiais įtaisais;

– įtempimo varžtai;

– injektavimo varžtai;

– kitų tipų varžtai, kurie veiksmingai apsaugo nuo sujungtų dalių judėjimo;

– kniedės.

(2) Jei mazge slydimas nėra priimtinas (dėl to, kad pasikeistų kerpamosios apkrovos kryptis, arba dėl kokios kitos priežasties), B ar C kategorijų jungtyse turi būti naudojami įtempimo varžtai (žr. 3.4), suleidžiamieji varžtai (žr. 3.6.1), kniedės ar suvirinimas.

(3) Apsaugos nuo vėjo ir (arba) pastovumo ryšiams sudaryti A kategorijos jungtyse galima naudoti varžtus (žr. 3.4).

2.7 Sankirtų ekscentricitetas

(1) Jei sankirtos turi ekscentricitetą, mazgai ir elementai turi būti suprojektuoti, kad išlaikytų susidarančius momentus ir jėgas, išskyrus konkrečių tipų konstrukcijas, jei buvo įrodyta, jog joms tai nebūtina, žr. 5.1.5.

(2) Kampuočius ar tėjinius profiliuočius jungiant viena ar dviem varžtų eilėmis, į visus galimus ekscentricitetus turi būti atsižvelgiama pagal 2.7(1). Ekscentricitetai plokštumoje ir iš plokštumos turi būti nustatomi išnagrinėjant elemento sunkio centro ašies ir išdėstymo linijos jungties plokštumoje tarpusavio padėtis (žr. 2.1 paveikslą). Vienoje lentynoje varžtais prijungtam tempiamam kampuočiui gali būti taikomas 3.10.3 pateikiamas supaprastintasis projektavimo metodas.

PASTABA Ekscentriciteto įtaka kampuočiams, naudojamiems kaip gniuždomieji sienelių elementai, nurodyta EN 1993-1-1 BB priedo 1.2.

21 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 – sunkio centro ašys; 2 – jungės; 3 – išdėstymo linijos.

2.1 paveikslas. Jungių išdėstymo linijos

22 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3 Varžtinės, kniedinės ar kaištinės jungtys

3.1 Varžtai, veržlės ir poveržlės

3.1.1 Bendrieji dalykai

(1) Visi varžtai, veržlės ir poveržlės turi atitikti 1.2.4 išvardytus 4 grupės nuorodinius standartus.

(2) Šio standarto taisyklės galioja 3.1 lentelėje nurodytų klasių varžtams.

(3) 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8 ir 10.9 klasių varžtų stipris pagal takumo ribą fyb ir tempiamoji stiprio riba fub yra pateikiami 3.1 lentelėje. Šios reikšmės, atliekant projektinius skaičiavimus, turi būti laikomos charakteristinėmis reikšmėmis.

3.1 lentelė. Vardinės varžtų stiprio pagal takumo ribą fyb ir tempiamosios stiprio ribos fub reikšmės

Varžto klasė 4.6 4.8 5.6 5.8 6.8 8.8 10.9

fyb (N/mm2) 240 320 300 400 480 640 900

fub (N/mm2) 400 400 500 500 600 800 1 000

PASTABA Nacionaliniame priede kai kurios varžtų klasės gali būti išbrauktos.

3.1.2 Įtempimo varžtai

(1) Kaip įtempimo varžtus galima naudoti tik 8.8 bei 10.9 klasių varžtų sąrankas, atitinkančias 1.2.4 išvardytų nuorodinių standartų, skirtų 4 grupės stipriesiems konstrukciniams varžtams, reikalavimus dėl išankstinio įtempimo, taikant užveržimo kontroliavimą pagal 1.2.7 nurodyto 7 grupės nuorodinio standarto reikalavimus.

3.2 Kniedės

(1) Plieninių kniedžių medžiagos savybės, matmenys ir leidžiamosios nuokrypos turi atitikti 1.2.6 nurodytų 6 grupės nuorodinių standartų reikalavimus.

3.3 Inkariniai varžtai

(1) Inkariniams varžtams gali būti naudojamos šios medžiagos:

– 1.2.1 pateikiamų 1 grupės nuorodinių standartų reikalavimus atitinkančių klasių plienai;

– 1.2.4 išvardytų 4 grupės nuorodinių standartų reikalavimus atitinkančių klasių plienai;

– EN 10080 reikalavimus atitinkančių klasių plienai, naudojami armatūros strypams,

su sąlyga, kad vardinis stipris pagal takumo ribą nėra didesnis kaip 640 N/mm2, kai inkariniai varžtai turi išlaikyti šlyties poveikį, ir ne didesnis kaip 900 N/mm2 – kitais atvejais.

3.4 Varžtinių jungčių kategorijos

3.4.1 Kerpamosios jungtys

(1) Kirpimo veikiamos varžtinės jungtys turi būti suprojektuotos vienu iš toliau nurodytų būdų.

23 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

a) A kategorija. Laikomojo tipo

Šios kategorijos jungtyse turi būti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasės varžtai. Išankstinis apkrovimas nebūtinas, specialieji sąlyčio paviršių reikalavimai netaikomi. Skaičiuotinė ribinė kerpamoji apkrova neturi viršyti skaičiuotinės kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6, ir skaičiuotinės glemžiamosios galios, nustatytos pagal 3.6 bei 3.7.

b) B kategorija. Neslankios, kai yra tinkamumo ribinis būvis

Turi būti naudojami 3.1.2(1) nuostatas atitinkantys įtempimo varžtai. Kai yra tinkamumo ribinis būvis, slydimo neturi būti. Skaičiuotinė tinkamumo kerpamoji apkrova neturi viršyti skaičiuotinės slenkamosios galios, nustatytos pagal 3.9. Skaičiuotinė ribinė kerpamoji apkrova neturi viršyti skaičiuotinės kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6, ir skaičiuotinės glemžiamosios galios, nustatytos pagal 3.6 bei 3.7.

c) C kategorija. Neslankios, kai yra saugos ribinis būvis

Turi būti naudojami 3.1.2(1) nuostatas atitinkantys įtempimo varžtai. Kai yra saugos ribinis būvis, slydimo neturi būti. Skaičiuotinė ribinė kerpamoji apkrova neturi viršyti skaičiuotinės slenkamosios galios, nustatytos pagal 3.9, ir skaičiuotinės glemžiamosios galios, nustatytos pagal 3.6 bei 3.7. Be to, jei jungtį veikia tempimas, turi būti patikrinama saugos ribinio būvio skaičiuotinė grynojo skerspjūvio ties varžtų skylėmis plastinė laikomoji galia Nnet,Rd (žr. EN 1993-1-1 6.2).

Šių jungčių projektinių patikrinimų suvestinė pateikiama 3.2 lentelėje.

3.4.2 Tempiamosios jungtys

(1) Tempimo veikiamos varžtinės jungtys turi būti suprojektuotos vienu iš toliau nurodytų būdų.

a) D kategorija. Jungtys, neatliekančios įtempimo

Šios kategorijos jungtyse turi būti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasės varžtai. Išankstinis įtempimas nebūtinas. Ši kategorija neturi būti taikoma, jei jungtis veikianti tempiamoji apkrova dažnai kinta. Tačiau ji gali būti taikoma normalias vėjo apkrovas išlaikyti suprojektuotoms jungtims.

b) E kategorija. Įtempimo jungtys

Turi būti naudojami 8.8 ir 10.9 klasių kontroliuojamo užveržimo 1.2.7 nurodyto 7 grupės nuorodinio standarto reikalavimus atitinkantys įtempimo varžtai.

Šių jungčių projektinių patikrinimų suvestinė pateikiama 3.2 lentelėje.

24 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.2 lentelė. Varžtinių jungčių kategorijos

Kategorija Kriterijai Pastabos Kerpamosios jungtys

A laikomojo tipo

Fv,Ed ≤ Fv,Rd Fv,Ed ≤ Fb,Rd

Išankstinis įtempimas nebūtinas. Gali būti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasių varžtai.

B neslankios, kai yra tinkamumo

ribinis būvis

Fv,Ed.ser ≤ Fs,Rd,ser Fv,Ed ≤ Fv,Rd Fv,Ed ≤ Fb,Rd

Turi būti naudojami įtempiamieji 8.8 arba 10.9 klasių varžtai. Dėl slenkamosios galios, kai yra tinkamumo ribinis būvis, žr. 3.9.

C neslankios, kai yra saugos ribinis

būvis

Fv,Ed ≤ Fs,Rd Fv,Ed ≤ Fb,Rd

Fv,Ed ≤ Nnet,Rd

Turi būti naudojami 8.8 arba 10.9 klasių įtempimo varžtai. Dėl slenkamosios galios, kai yra saugos ribinis būvis, žr. 3.9. Nnet,Rd žr. 3.4.1(1) c).

Tempiamosios jungtys

D neįtemptosios

Ft,Ed ≤ Ft,Rd Ft,Ed ≤ Bp,Rd

Išankstinis įtempimas nebūtinas. Gali būti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasių varžtai.Bp,Rd žr. 3.4 lentelėje.

E įtemptosios

Ft,Ed ≤ Ft,Rd Ft,Ed ≤ Bp,Rd

Turi būti naudojami 8.8 arba 10.9 klasių įtempimo varžtai. Bp,Rd žr. 3.4 lentelėje.

Į skaičiuotinę tempiamąją jėgą Ft,Ed turi būti įskaičiuojamos visos dėl traukiamojo poveikio susidarančios jėgos, žr. 3.11. Tiek kerpamosios, tiek tempiamosios jėgos veikiami varžtai taip pat turi atitikti 3.4 lentelėje pateikiamus kriterijus.

PASTABA Jei išankstinis įtempimas, atliekant slenkamosios galios projektinius skaičiavimus, tiesiogiai netaikomas, tačiau jis būtinas dėl darbų vykdymo arba kaip kokybės užtikrinimo priemonė (pvz., ilgalaikiškumo), tuomet išankstinio įtempimo lygis gali būti nurodomas nacionaliniame priede.

3.5 Varžtų ir kniedžių skylių išdėstymas

(1) Mažiausieji bei didžiausieji tarpai tarp varžtų bei kniedžių ir atstumai iki galo bei krašto nurodyti 3.3 lentelėje.

(2) Varginamoms konstrukcijoms taikomi mažiausieji bei didžiausieji tarpai ir atstumai iki galo bei krašto nurodyti EN 1993-1-9.

25 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.3 lentelė. Mažiausieji bei didžiausieji tarpai ir atstumai iki galo bei krašto

Didžiausieji 1) 2) 3)

Konstrukcijos iš EN 10025 reikalavimus atitinkančių plienų, išskyrus EN 10025-5

reikalavimus atitinkančius plienus

Konstrukcijos iš EN 10025-5 reikalavimus

atitinkančių plienų Atstumai ir tarpai, žr.

3.1 paveikslą Mažiausieji Atmosferos sąlygų ir

kitų koroziją sukeliančių veiksnių veikiamas plienas

Atmosferos sąlygų ir kitų koroziją

sukeliančių veiksnių neveikiamas plienas

Naudojamas neapsaugotas plienas

Atstumas iki galo e1 1,2 d0 4 t + 40 mm Didesnioji iš reikšmių:8 t arba 125 mm

Atstumas iki krašto e2 1,2 d0 4 t + 40 mm Didesnioji iš reikšmių:8 t arba 125 mm

Pailgų skylių atstumas e3

1,5 d0 4)

Pailgų skylių atstumas e4

1,5 d0 4)

Tarpas p1 2,2 d0 Mažesnioji iš reikšmių: 14 t arba 200 mm

Mažesnioji iš reikšmių: 14 t arba 200 mm

Mažesnioji iš reikšmių: 14 tmin arba 175 mm

Tarpas p1,0 Mažesnioji iš reikšmių: 14 t arba 200 mm

Tarpas p1,i Mažesnioji iš reikšmių: 28 t arba 400 mm

Tarpas p2 5) 2,4 d0 Mažesnioji iš reikšmių: 14 t arba 200 mm

Mažesnioji iš reikšmių: 14 t arba 200 mm

Mažesnioji iš reikšmių: 14 tmin arba 175 mm

1) Didžiausiosios tarpų, atstumų iki krašto ir galo reikšmės yra neribojamos, išskyrus atvejus, kai yra: – gniuždomieji elementai, kad būtų išvengta vietinio klupumo ir užkirstas kelias atvirų elementų korozijai; – atviri tempiamieji elementai, kad būtų užkirstas kelias korozijai. 2) Gniuždomos plokštelės, esančios tarp jungių, vietinė klumpamoji galia turi būti apskaičiuojama pagal EN 1993-1-1, klumpamąjį

ilgį prilyginant 0,6 p1. Vietinio klupumo tarp jungių tikrinti nebūtina, jei p1/t yra mažiau kaip 9 ε. Atstumas iki krašto neturi būti didesnis, nei nurodoma gniuždomųjų elementų išsikišusios dalies vietinio klupumo reikalavimuose, žr. EN 1993-1-1. Atstumui iki galo šis reikalavimas netaikomas.

3) t yra plonesniosios išorinės prijungtos dalies storis. 4) Pailgų skylių matmenų apribojimai yra pateikiami 1.2.7 nurodytame 7 grupės nuorodiniame standarte. 5) Jei jungės išdėstytos šachmatine tvarka, mažiausiasis atstumas tarp eilių gali būti p2 = 1,2 d0, jei mažiausiasis atstumas tarp bet

kurių dviejų jungių L yra ne mažesnis kaip 2,4 d0, žr. 3.1 paveikslo b).

26 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Šachmatine tvarka išdėstytų jungių eilės

a) atstumų tarp jungių simboliai b) atstumų tarp šachmatine tvarka išdėstytų jungių simboliai

p1 ≤ 14 t ir ≤ 200 mm p2 ≤ 14 t ir ≤ 200 mm p1,0 ≤ 14 t ir ≤ 200 mm p1,i ≤ 28 t ir ≤ 400 mm

1 – išorinė eilė 2 – vidinė eilė

c) šachmatinis išdėstymas gniuždomuosiuose elementuose

d) šachmatinis išdėstymas tempiamuosiuose elementuose

e) pailgų skylių atstumai nuo galo ir krašto

3.1 paveikslas. Jungių atstumų nuo galo bei krašto ir tarpų tarp jų žymenys

3.6 Skaičiuotinė atskirų jungių laikomoji galia

3.6.1 Varžtai ir kniedės

(1) Kirpimo ir (arba) tempimo veikiamos atskiros jungės skaičiuotinė laikomoji galia yra nurodyta 3.4 lentelėje.

27 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(2) Pagal 3.1.2(1), atliekant įtempimo varžtų projektavimo skaičiavimus, taikytinas skaičiuotinis išankstinis įtempimas Fp,Cd turi būti apskaičiuojamas taip:

Fp,Cd = 0,7 fub As / γM7. (3.1)

PASTABA Jei išankstinis įtempimas, atliekant projektinius skaičiavimus, netaikomas, žr. 3.2 lentelės pastabą.

(3) 3.4 lentelėje pateikiama skaičiuotinė srieginės varžto dalies tempiamoji ir kerpamoji galia turi būti taikoma tik varžtams, pagamintiems laikantis 1.2.4 išvardytų 4 grupės nuorodinių standartų. Varžtams su įsriegtais sriegiais, pvz., inkariniams varžtams ar templėms, pagamintiems iš apskritų plieninių strypų, kurių sriegiai atitinka EN 1090 reikalavimus, turi būti taikomos atitinkamos 3.4 lentelės reikšmės. Varžtams su įsriegtais sriegiais, kurie neatitinka EN 1090 reikalavimų, atitinkamos 3.4 lentelės reikšmės turi būti dauginamos iš 0,85.

(4) 3.4 lentelėje pateikiama skaičiuotinė kerpamoji galia Fv,Rd turi būti taikoma tik tuomet, kai varžtai naudojami skylėse, kurių vardinės tarpų reikšmės nėra didesnės už 1.2.7 pateikiamo 7 grupės nuorodinio standarto nustatytų normalių skylių tarpų reikšmes.

(5) M12 ir M14 varžtai taip pat gali būti naudojami skylėse su 2 mm tarpais, jei skaičiuotinė varžtų grupės glemžiamoji galia yra ne mažesnė už jų skaičiuotinę kerpamąją galią. Be to, 4.8, 5.8, 6.8, 8.8 ir 10.9 klasių varžtų 3.4 lentelėje pateikiama skaičiuotinė kerpamoji galia Fv,Rd turi būti dauginama iš 0,85.

(6) Suleidžiamieji varžtai turi būti projektuojami taikant varžtams, naudojamiems normaliose skylėse, skirtą metodą.

(7) Suleidžiamojo varžto sriegis neturi patekti į kirpimo plokštumą.

(8) Suleidžiamojo varžto srieginės dalies atkarpa, patenkanti į laikomąją atkarpą, neturi būti didesnė už 1/3 plokštelės storio, žr. 3.2 paveikslą.

(9) Suleidžiamiesiems varžtams taikoma skylių leidžiamoji nuokrypa turi atitikti 1.2.7 minimo 7 grupės nuorodinio standarto reikalavimus.

(10) Vienos užlaidos mazguose, kuriuose naudojama tik viena varžtų eilė (žr. 3.3 paveikslą), po veržle ir po varžto galvute turi būti padėtos poveržlės. Kiekvieno varžto skaičiuotinė glemžiamoji galia Fb,Rd turi būti ne didesnė kaip:0

Fb,Rd ≤ 1,5 fu d t / γM2. (3.2)

PASTABA Vienos užlaidos mazguose neturi būti naudojamos pavienės kniedės.

(11) Vienos užlaidos mazguose su 8.8 arba 10.9 klasių varžtais turi būti naudojamos pakietintosios poveržlės, jei mazge yra tik vienas varžtas arba viena varžtų eilė.

(12) Jei kerpamąją apkrovą varžtai ir kniedės perduoda per intarpus, kurių bendras storis tp yra didesnis už vieną trečdalį vardinio skersmens d (žr. 3.4 paveikslą), skaičiuotinė kerpamoji galia Fv,Rd, kuri apskaičiuojama, kaip nurodyta 3.4 lentelėje, turi būti dauginama iš pataisos koeficiento βp, apskaičiuojamo taip:

βp = ptd

d38

9+

, bet βp ≤ 1. (3.3)

(13) Dvigubų kerpamųjų jungčių su intarpais iš abiejų sandūros pusių tp turi būti prilyginamas storesniojo intarpo storiui.

(14) Kniedinės jungtys turi būti suprojektuotos kerpamosioms jėgoms perduoti. Jei veikia tempimas, skaičiuotinė tempiamoji jėga Ft,Ed neturi viršyti 3.4 lentelėje nurodytos skaičiuotinės tempiamosios galios Ft,Rd.

(15) S235 plieno fur reikšmė po sukniedijimo gali būti laikoma lygia 400 N/mm2.

28 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(16) Paprastai kniedės aprėpiamasis ilgis neturi būti didesnis kaip 4,5d, jei kniedijama kūju, ir 6,5d, jei kniedijama presuojant.

t<t/3

3.2 paveikslas. Suleidžiamųjų varžtų srieginė koto dalis laikomojoje atkarpoje

3.3 paveikslas. Vienos užlaidos mazgas su viena varžtų eile

Intarpinės plokštelės

t p

3.4 paveikslas. Per intarpus einančios jungės

29 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.4 lentelė. Skaičiuotinė atskirų kirpimo ir (arba) tempimo veikiamų jungių laikomoji galia

Irties pobūdis Varžtai Kniedės Kerpamoji galia vienai kirpimo plokštumai Fv,Rd =

M2

ubv

γα Af

:

– kai kirpimo plokštuma eina per srieginę varžto dalį ( A – tempiamųjų įtempių plotas, kai varžto plotas As):

– 4.6, 5.6 ir 8.8 klasių: αv = 0,6; – 4.8, 5.8, 6.8 ir 10.9 klasių: αv = 0,5;

– kai kirpimo plokštuma eina per nesrieginę varžto dalį (A – tai bendrasis varžto skerspjūvio plotas): αv = 0,6.

Fv,Rd = M2

ur,γ

060 Af

Glemžiamoji galia 1), 2), 3) Fb,Rd =

M2

ub

γtdfak1 ,

čia αb yra mažiausioji iš reikšmių: αd; u

ub

ff

arba 1,0;

apkrovos perdavimo kryptimi:

– galinių varžtų: αd =0

13 de ; vidinių varžtų: αd = 4

13 0

1 −dp ;

statmenai apkrovos perdavimo krypčiai:

– kraštinių varžtų: k1 yra mažiausioji iš reikšmių: 7,18,20

2 −de arba 2,5;

– vidinių varžtų: k1 yra mažiausioji iš reikšmių: 7,14,10

2 −dp arba 2,5.

Tempiamoji galia 2) Ft,Rd = 2 ub s

M2

k f Aγ

,

čia varžtų su paslepiamąja galvute: k2 = 0,63; kitais atvejais: k2 = 0,9.

Ft,Rd = 00,6 ur

M2

f Aγ

Praspaudžiamoji kerpamoji galia Bp,Rd= 0,6 π dm tp fu / γM2 patikrinimas nebūtinas

Kirpimas ir tempimas kartu 1,01, 4

v,Ed t,Ed

v,Rd t,Rd

F FF F

+ ≤

1) Varžtų glemžiamoji galia Fb,Rd: – kai skylės yra padidinto skersmens: lygi 0,8 normaliose skylėse esančių varžtų glemžiamosios galios; – kai skylės pailgos ir skylės išilginė ašis yra statmena jėgos perdavimo krypčiai: lygi 0,6 normaliose apskritose skylėse

esančių varžtų glemžiamosios galios. 2) Varžto su paslepiamąja galvute: – glemžiamoji galia Fb,Rd turi būti grindžiama plokštelės storiu t, kuris lygus prijungtos plokštelės storiui, atėmus pusę

galvutės įleidimo gylio; – nustatant tempiamąją galią Ft,Rd, įleidimo kampas ir gylis turi atitikti 1.2.4 išvardytų 4 grupės nuorodinių standartų

reikalavimus; kitu atveju tempiamoji galia Ft,Rd turi būti atitinkamai pakoreguojama. 3) Kai varžto apkrova neina lygiagrečiai su šonu, glemžiamoji galia gali būti patikrinama atskirai pagal su galu lygiagrečias ir

statmenas varžto apkrovos dedamąsias.

30 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.6.2 Injektavimo varžtai

3.6.2.1 Bendrieji dalykai

(1) Injektavimo varžtai gali būti naudojami kaip alternatyva įprastiems varžtams ir kniedėms A, B bei C kategorijų jungtyse, apibrėžtose 3.4.

(2) Injektavimo varžtų gamybos ir montavimo informacija yra pateikiama 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte.

3.6.2.2 Skaičiuotinė laikomoji galia

(1) Jungtims su 8.8 arba 10.9 klasės injektavimo varžtais turi būti taikomas nuo 3.6.2.2(2) iki 3.6.2.2(6) nurodytas metodas. Varžtų sąrankos turi atitikti 1.2.4 išvardytų 4 grupės nuorodinių standartų reikalavimus, tačiau jei naudojami įtempiamieji varžtai, žr. 3.6.2.2(3).

(2) Bet kurio A kategorijos jungties varžto skaičiuotinė ribinė kerpamoji apkrova turi būti ne didesnė už mažesniąją iš šių reikšmių: skaičiuotinės varžto kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6 ir 3.7; skaičiuotinės dervos glemžiamosios galios, nustatytos pagal 3.6.2.2(5).

(3) B ir C kategorijų jungtyse turi būti naudojami įtempiamieji injektavimo varžtai, su kuriais turi būti naudojamos iš anksto įtemptos varžtų sąrankos pagal 3.1.2(1) nuostatas.

(4) Bet kurio B kategorijos jungties varžto skaičiuotinė tinkamumo kerpamoji apkrova ir bet kurio C kategorijos jungties varžto skaičiuotinė saugos kerpamoji apkrova turi būti ne didesnė už atitinkamo ribinio būvio skaičiuotinę varžto slenkamąją galią, nustatytą pagal 3.9, pridedant atitinkamo ribinio būvio skaičiuotinę dervos glemžiamąją galią, nustatytą pagal 3.6.2.2(5). Be to, B arba C kategorijos jungties skaičiuotinė varžto saugos kerpamoji apkrova neturi būti didesnė už skaičiuotinę varžto kerpamąją galią, nustatytą pagal 3.6, nei už skaičiuotinę varžto glemžiamąją galią, nustatytą pagal 3.6 ir 3.7.

(5) Skaičiuotinė dervos glemžiamoji galia Fb,Rd.resin gali būti nustatoma taip:

Fb,Rd,resin = t s b,resin b,resin

M4

k k d t fβγ

; (3.4)

čia:

Fb,Rd,resin – injektavimo varžto glemžiamoji galia;

β – koeficientas, priklausantis nuo sujungtų plokštelių storių santykio, nurodytas 3.5 lentelėje ir 3.5 paveiksle;

fb,resin – dervos glemžiamasis stipris, nustatomas pagal 1.2.7 nurodytą 7 grupės nuorodinį standartą;

tb,resin – efektyvusis dervos glemžiamasis storis, nurodytas 3.5 lentelėje;

kt – tinkamumo ribinio būvio (ilgalaikis): 1,0;

– saugos ribinio būvio: 1,2;

ks – skylių su normaliais tarpais – 1,0, o padidinto skersmens skylių – (1,0 – 0,1m);

m – skirtumas (mm) tarp normalios ir padidinto skersmens skylės matmenų. Jei pailgos skylės yra trumpos, kaip nustatyta 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte, m = 0,5 × (skylės ilgio ir pločio skirtumas (mm)).

(6) Skaičiuojant varžto, kurio aprėpiamasis ilgis viršija 3d, glemžiamąją galią, efektyviajam glemžiamajam storiui tb,resin nustatyti turi būti imama ne didesnė kaip 3d reikšmė (žr. 3.6 paveikslą).

31 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

σ

σσσ

σ

σ

1

112

2

2

1

2

2

1

2

t

t

t

t1.0

1,01,33

2.0 /

β

t

3.5 paveikslas. Koeficientas β, kaip sujungtų plokštelių storių santykio funkcija

3.5 lentelė. β ir tb,resin reikšmės

tl/t2 β tb,resin ≥ 2,0

1,0 < tl / t2 < 2,0 ≤ 1,0

1,0 1,66 – 0,33 (t1 / t2)

1,33

2 t2 ≤ 1,5 d t1 ≤ 1,5 d t1 ≤ 1,5 d

3.6 paveikslas. Ilgų injektavimo varžtų ribinis efektyvusis ilgis

3.7 Jungių grupė

(1) Skaičiuotinė jungių grupės laikomoji galia gali būti imama kaip atskirų jungių skaičiuotinių laikomųjų galių Fb,Rd suma, jei kiekvienos atskiros jungės skaičiuotinė kerpamoji galia Fv,Rd yra ne mažesnė už skaičiuotinę glemžiamąją galią Fb,Rd. Kitu atveju skaičiuotinė jungių grupės laikomoji galia turi būti laikoma lygia jungių skaičiui, padaugintam iš mažiausiosios bet kurios iš atskirų jungių skaičiuotinės laikomosios galios.

3.8 Ilgieji mazgai

(1) Jei atstumas Lj tarp mazgo galinių jungių centrų, matuojant jėgos perdavimo kryptimi (žr. 3.7 paveikslą), yra didesnis kaip 15 d, skaičiuotinė visų jungių kerpamoji galia Fv,Rd, apskaičiuojama pagal 3.4 lentelę, turi būti sumažinama padauginant ją iš pataisos koeficiento βLf, apskaičiuojamo taip:

151

200j

LfL d

dβ

−= − , (3.5)

32 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

bet βLf ≤ 1,0 ir βLf ≥ 0,75.

(2) 3.8(1) nuostata negalioja, jei jėgų perdava tolygiai pasiskirsčiusi per visą mazgo ilgį, pvz., šlytis perduodama tarp profiliuočio sienelės ir juostos.

3.7 paveikslas. Ilgieji mazgai

3.9 Neslankiosios jungtys, kuriose naudojami 8.8 arba 10.9 klasės varžtai

3.9.1 Skaičiuotinė slenkamoji galia

(1) Įtempiamųjų 8.8 arba 10.9 klasės varžtų skaičiuotinė slenkamoji galia turi būti nustatoma taip:

Fs,Rd = M3

s

γµnk Fp,C; (3.6)

čia:

ks – nurodytas 3.6 lentelėje;

n – trinties paviršių skaičius;

µ – slydimo koeficientas, nustatomas specialiais bandymais su trinties paviršiumi pagal 1.2.7 minimą 7 grupės nuorodinį standartą arba, kai taikytina, imamas iš 3.7 lentelės.

(2) 8.8 ir 10.9 klasių varžtų, kurie atitinka 1.2.4 išvardytus 4 grupės nuorodinius standartus ir yra kontroliuojamai užveržiami pagal 1.2.7 minimo 7 grupės nuorodinio standarto reikalavimus, išankstinio įtempimo jėga Fp,C, taikytina (3.6) lygtyje, turi būti nustatoma taip:

Fp,C = 0,7 fub As. (3.7)

3.6 lentelė. ks reikšmės

Apibūdinimas ks Varžtai normaliose skylėse 1,0 Varžtai padidinto skersmens skylėse arba trumpose pailgose skylėse, kurių išilginė ašis yra statmena apkrovos perdavimo krypčiai 0,85

Varžtai ilgose pailgose skylėse, kurių išilginė ašis yra statmena apkrovos perdavimo krypčiai 0,7

Varžtai trumpose pailgose skylėse, kurių išilginė ašis yra lygiagreti su apkrovos perdavimo kryptimi 0,76

Varžtai ilgose pailgose skylėse, kurių išilginė ašis yra lygiagreti su apkrovos perdavimo kryptimi 0,63

33 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.7 lentelė. Įtempiamųjų varžtų slydimo koeficientas µ

Trinties paviršių klasė (žr. 1.2.7 minimą 7 grupės nuorodinį standartą) Slydimo koeficientas µ

A 0,5 B 0,4 C 0,3 D 0,2

1 PASTABA Bandymų ir kontrolės reikalavimai pateikiami 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte.

2 PASTABA Bet kokio paviršiaus apdorojimo klasifikacija turi būti pagrįsta bandiniais, kurie atitinka konstrukcijoje naudojamus paviršius, ir taikoma metodika, nustatyta 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte.

3 PASTABA Trinties paviršiaus klasės apibrėžtys pateikiamos 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte.

4 PASTABA Jei naudojamos dažomosios paviršiaus apdorojimo priemonės, laikui bėgant gali nelikti išankstinio įtempimo.

3.9.2 Tempimas ir kirpimas kartu

(1) Jei neslankiąją jungtį, be kerpamosios jėgos Fv,Ed arba Fv,Ed,ser, veikia tempiamoji jėga Ft,Ed arba Ft,Ed,ser, kuri gali sukelti slinkimą, skaičiuotinė vieno varžto slenkamoji galia turi būti nustatoma taip:

B kategorijos jungties – Fs,Rd,ser =serM3,

serEd,t,Cp,s ),(γ

µ FFnk 80− ; (3.8a)

C kategorijos jungties – Fs,Rd = M3

Edt,Cp,s ),(γ

µ FFnk 80−. (3.8b)

(2) Jei lenkiamojo momento perdavimo jungtyje gniuždomosios pusės sąlyčio jėga atsveria veikiančią tempiamąją jėgą, slenkamosios galios mažinti nebūtina.

3.9.3 Mišriosios jungtys

(1) Taikant išimtį 2.4(3) nuostatoms, 8.8 ir 10.9 įtempimo klasių varžtai jungtyse, kurios saugos ribinio būvio sąlygomis suprojektuotos kaip neslankiosios (C kategorija pagal 3.4), gali būti laikomi perduodančiais dalį apkrovos virintinėms siūlėms, jei šie varžtai galutinai priveržiami pabaigus suvirinimą.

3.10 Sumažinimas, atsižvelgiant į jungių skyles

3.10.1 Bendrieji dalykai

(1) Projektuojant elementus, skylės turi būti sumažinamos laikantis EN 1993-1-1 reikalavimų.

3.10.2 Projektavimas pagal grupinį išplėšimą

(1) Grupinis išplėšimas – tai šlyjamoji skylių eilės irtis ties varžtų eile išilgai kirpimo paviršiaus, dėl kurios atsiranda tempiamasis trūkis išilgai varžtų grupės tempiamojo paviršiaus varžtų skylių. Grupinis išplėšimas pavaizduotas 3.8 paveiksle.

34 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(2) Skaičiuotinė koncentrinės apkrovos veikiamos simetrinės varžtų grupės grupinio išplėšimo galia Veff,1,Rd apskaičiuojama taip:

Veff,1,Rd = fu Ant / γM2 + (1 / √3) fy Anv / γM0; (3.9)

čia:

Ant – grynasis tempiamasis plotas;

Anv – grynasis šlyjamasis plotas.

(3) Skaičiuotinė ekscentrinės apkrovos veikiamos varžtų grupės grupinio šlyties išplėšimo galia Veff,2,Rd yra apskaičiuojama taip:

Veff,2,Rd = 0,5 fu Ant / γM2 + (1 / √3) fy Anv / γM0. (3.10)

3

4

NEd

NEd

1

2

N Ed

N Ed

1 – maža tempiamoji jėga; 2 – didelė šlyjamoji jėga; 3 – maža šlyjamoji jėga; 4 – didelė tempiamoji jėga.

3.8 paveikslas. Grupinis išplėšimas

3.10.3 Viena lentyna sujungti kampuočiai ir kiti nesimetriškai prijungti tempimo veikiami elementai

(1) Į mazgų ekscentricitetą (žr. 2.7(1)) ir tarpų tarp varžtų bei atstumų iki kraštų įtaką turi būti atsižvelgiama nustatant:

– nesimetrinių elementų;

– nesimetriškai sujungtų simetrinių elementų, pvz., viena lentyna sujungtų kampuočių,

skaičiuotinę laikomąją galią.

35 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(2) Pavienis tempiamas kampuotis, prijungtas viena varžtų eile vienoje lentynoje (žr. 3.9 paveikslą), gali būti laikomas koncentriškai apkrautu visame efektyviajame grynajame pjūvyje, kurio skaičiuotinė ribinė laikomoji galia turi būti nustatoma taip:

1 varžtu – Nu,Rd = 2 0

2

2,0 ( 0,5 ) u

M

e d t fγ

− ; (3.11)

2 varžtais – Nu,Rd = 2 net u

M2

A fβγ

; (3.12)

3 ar daugiau varžtų – Nu,Rd = 3 net u

M2

A fβγ

; (3.13)

čia:

β2 ir β3 – pataisos koeficientai, priklausantys nuo žingsnio p1, nurodyto 3.8 lentelėje. Kai yra tarpinės p1 reikšmės, β reikšmė gali būti nustatoma tiesine interpoliacija;

Anet – grynasis kampuočio skerspjūvio plotas. Nelygiašonio kampuočio, prijungto mažąja lentyna, Anet turi būti prilyginamas lygiaverčio lygiašonio kampuočio, kurio lentynos yra mažosios lentynos, grynajam skerspjūvio plotui.

3.8 lentelė. Pataisos koeficientai β2 ir β3

Žingsnis p1 ≤ 2,5 do ≥ 5,0 do 2 varžtai β2 0,4 0,7 3 ir daugiau varžtų β3 0,5 0,7

a) 1 varžtas; b) 2 varžtai; c) 3 varžtai.

3.9 paveikslas. Viena lentyna jungiami kampuočiai

3.10.4 Ąsiniai kampuočiai

(1) 3.10 paveiksle pavaizduotas ąsinis kampuotis jungia kampuočio elementą ir jo junges prie įdėklų ar kitos atraminės dalies. Jis turi būti suprojektuotas, kad perduotų jėgą, kuri 1,2 karto viršija prijungto kampuočio iškyšoje veikiančią jėgą.

(2) Ąsinį kampuotį su kampuočio iškyša jungiančios jungės turi būti suprojektuotos, kad perduotų jėgą, kuri 1,4 karto viršija prijungto kampuočio iškyšoje veikiančią jėgą.

36 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Lovinį ar panašų elementą jungiantys ąsiniai kampuočiai turi būti suprojektuoti, kad perduotų jėgą, kuri 1,1 karto viršija lovio juostose, prie kurių yra jungiami, veikiančią jėgą.

(4) Ąsinį kampuotį su loviniu ar panašiu elementu jungiančios jungės turi būti suprojektuotos, kad perduotų jėgą, kuri 1,2 karto viršija lovio juostose, kurias jungia, veikiančią jėgą.

(5) Visais atvejais ąsinis kampuotis su kampų įdėklų ar kita atramine dalimi turi būti jungiamas ne mažiau kaip dviem varžtais ar kniedėmis.

(6) Ąsinio kampuočio jungtis su kampų įdėklu ar kita atramine dalimi turi baigtis ties prijungto elemento galu. Ąsinio kampuočio jungtis su elementu turi tęstis nuo elemento galo iki taško, esančio už tiesioginės elemento jungties su kampų įdėklu ar kita atramine dalimi.

3.10 paveikslas. Ąsiniai kampuočiai

3.11 Traukiamosios jėgos

(1) Kai jungės turi išlaikyti tempiamąją jėgą, jos turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų papildomą jėgą, galinčią susidaryti, kai yra traukiamasis poveikis.

PASTABA 6.2.4 pateikiamose taisyklėse netiesiogiai atsižvelgiama į traukiamąsias jėgas.

3.12 Jėgų pasiskirstymas tarp jungių, kai yra saugos ribinis būvis

(1) Jei mazgą veikia lenkiamasis momentas, vidinių jėgų pasiskirstymas gali būti tiesinis (t.y. proporcingas atstumui iki sukimosi centro) arba plastinis (t.y. priimtinas bet koks pusiausviras pasiskirstymas, jei neviršijama komponentų laikomoji galia ir jų tąsumas yra pakankamas).

(2) Tamprusis tiesinis vidinių jėgų pasiskirstymas turi būti taikomas šiais atvejais:

– kai varžtai naudojami C kategorijos neslankiajai jungčiai sudaryti;

– kerpamosiose jungtyse, kurių skaičiuotinė jungės kerpamoji galia Fv,Rd yra mažesnė už skaičiuotinę glemžiamąją galią Fb,Rd;

– kai jungtis veikia smūgiai, vibracija ar besikeičiančių priešingų krypčių apkrovos (išskyrus vėjo apkrovas).

(3) Kai mazgą veikia tik koncentrinė kerpamoji apkrova, ji gali būti laikoma vienodai išskirstyta tarp jungių, jeigu jų dydis ir klasė yra vienodi.

3.13 Kaiščiais sudaromos jungtys

3.13.1 Bendrieji dalykai

(1) Jei yra pavojus, kad kaiščiai atsipalaiduos, jie turi būti įtvirtinti.

(2) Kaištinės jungtys, kurioms nereikia suktis, gali būti projektuojamos kaip vieno varžto jungtys, jei kaiščio ilgis yra mažiau kaip 3 kartus didesnis už jo skersmenį (žr. 3.6.1). Visais kitais atvejais turi būti taikomas 3.13.2 pateikiamas metodas.

37 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Kaiščiais sujungto nesustandinto elemento, kuriame yra kaiščio skylė, geometrija turi atitikti 3.9 lentelėje pateikiamus matmenų reikalavimus.

3.9 lentelė. Elementų su kaiščiais galuose geometrijos reikalavimai

A tipas: nustatytas storis t

0 02

:2 3 2 3Ed M0 Ed M0

y y

F d F da c

t f t fγ γ

≥ + ≥ +

B tipas: nustatyta geometrija

0

00,7 : 2,5Ed M

y

Ft d t

fγ

≥ ≤

(4) Kaiščiais jungiami elementai turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų ekscentriškumo. Jie turi būti pakankamo dydžio, kad paskirstytų apkrovą iš elemento zonos su skyle kaiščiui į toliau nuo kaiščio esančią jo dalį.

3.13.2 Kaiščių projektavimas

(1) Pilnavidurių apskritųjų kaiščių projektavimo reikalavimai yra pateikiami 3.10 lentelėje.

(2) Kaištyje veikiantys lenkiamieji momentai turi būti apskaičiuojami remiantis tuo, kad jungiamos dalys sudaro lankstines atramas. Paprastai turi būti daroma prielaida, kad reakcijos tarp kaiščio ir sujungtų dalių tolygiai išskirstomos išilgai kiekvienos dalies sąlyčio zonos, kaip pavaizduota 3.11 paveiksle.

(3) Jei naudojamas keičiamasis kaištis, be 3.13.1 ir 3.13.2 nuostatų, sąlyčio glemžiamasis įtempis turi atitikti sąlygą:

σh,Ed ≤ fh,Rd; (3.14)

kai:

σh,Ed = 02

( )0,591 Ed,serE F d d

d t−

; (3.15)

fh,Ed = 2,5 fy / γM6,ser; (3.16)

38 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

čia:

d – kaiščio skersmuo;

d0 – kaiščio skylės skersmuo;

FEd,ser – skaičiuotinė jėga, perduodama į atramą, kai veikiama tinkamumo ribinio būvio charakteristinio derinio apkrovomis.

3.10 lentelė. Kaištinių jungčių projektavimo kriterijai

Irties pobūdis Projektavimo reikalavimai Kaiščio kerpamoji galia Fv,Rd = 0,6 A fup / γM2 ≥ Fv,Ed Plokštelės ir kaiščio glemžiamoji galia Fb,Rd = 1,5 t d fy / γM0 ≥ Fb,Ed Jei naudojamas keičiamasis kaištis, jis taip pat turi atitikti šį reikalavimą Fb,Rd,ser = 0,6 t d fy / γM6,ser ≥ Fb,Ed,ser

Kaiščio lenkiamoji galia MRd = 1,5 Weℓ fyp / γM0 ≥ MEd Jei naudojamas keičiamasis kaištis, jis taip pat turi atitikti šį reikalavimą MRd,ser = 0,8 Weℓ fyp / γM6,ser ≥ MEd,ser

Kaiščio kerpamoji ir lenkiamoji galia kartu 22

v,EdEd

Rd v,Rd

FMM F

⎡ ⎤⎡ ⎤+ ⎢ ⎥⎢ ⎥

⎢ ⎥⎣ ⎦ ⎣ ⎦≤ 1

d – kaiščio skersmuo; fy – mažesnioji iš skaičiuotinių kaiščio ir prijungtosios dalies stiprių reikšmių; fup – kaiščio tempiamoji stiprio riba; fyp – kaiščio stipris pagal takumo ribą; t – prijungtosios dalies storis; A – kaiščio skerspjūvio plotas.

3.11 paveikslas. Lenkiamasis momentas kaištyje

39 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4 Virintinės jungtys

4.1 Bendrieji dalykai

(1) Šio skyriaus nuostatos galioja virinamiesiems statybiniams plienams, kurie atitinka EN 1993-1-1 reikalavimus ir kurių medžiagos storis yra ne mažesnis kaip 4 mm. Šios nuostatos taip pat galioja mazgams, kurių virintinės siūlės metalo savybės yra suderinamos su virinamojo metalo savybėmis, žr. 4.2.

Kai virinamos plonesnės medžiagos, turi būti vadovaujamasi EN 1993 1.3 dalimi, o nurodymai dėl statybinių tuščiavidurių profiliuočių, kurių medžiagos storis yra ne mažesnis kaip 2,5 mm, yra pateikiami šio standarto 7 skyriuje.

Virinant statramsčius reikėtų vadovautis EN 1994-1-1.

PASTABA Daugiau informacijos apie statramsčių virinimą galima rasti EN ISO 14555 ir EN ISO 13918.

(2)P Varginamosios virintinės siūlės turi atitikti ir EN 1993-1-9 nustatytus principus.

(3) Jei nenurodyta kitaip, paprastai būtinas C kokybės lygis, reglamentuojamas EN ISO 25817. Virintinių siūlių kontrolės dažnumas turi būti nustatytas pagal 1.2.7 minimo 7 grupės nuorodinio standarto taisykles. Virintinių siūlių kokybės lygis turi būti parenkamas pagal EN ISO 25817. Apie varginamųjų apkrovų veikiamų konstrukcijų virintinių siūlių kokybės lygį žr. EN 1993-1-9.

(4) Turi būti imtasi apsaugos nuo išsisluoksniavimo priemonių.

(5) Nurodymai dėl išsisluoksniavimo yra pateikiami EN 1993-1-10.

4.2 Eksploatacinės suvirinimo medžiagos

(1) Visos eksploatacinės suvirinimo medžiagos turi atitikti susijusius standartus, išvardytus 1.2.5 5 grupės nuorodiniuose standartuose.

(2) Pridėtinio metalo nustatytasis stipris pagal takumo ribą, tempiamoji stiprio riba, pailgėjimas irties momentu ir mažiausioji Šarpio bandymo su V įpjova energijos reikšmė turi būti ne blogesni už pagrindinio metalo parametrus.

PASTABA Paprastai saugu naudoti elektrodus, kurie yra geresni už nustatytus naudojamoms plieno klasėms.

4.3 Geometrija ir matmenys

4.3.1 Virintinės siūlės tipas

(1) Šiame standarte reglamentuojamas kertinių virintinių siūlių, kertinių uždarojo kontūro virintinių siūlių, sudurtinių virintinių siūlių, kniedinių virintinių siūlių ir virintinių siūlių su platėjančia nuosklemba projektavimas. Sudurtinės virintinės siūlės gali būti visiškai įvirintos arba iš dalies įvirintos. Kertinės uždarojo kontūro virintinės siūlės ir kniedinės virintinės siūlės taip pat gali būti daromos ir aplink apskritas ar pailgas skyles.

(2) Dažniausi mazgų ir virintinių siūlių tipai yra pavaizduoti EN 12345.

4.3.2 Kertinės virintinės siūlės

4.3.2.1 Bendrieji dalykai

(1) Kertinės virintinės siūlės gali būti naudojamos dalims, kurių suvirinamieji paviršiai sudaro nuo 60° iki 120° kampą, jungti.

(2) Leistini ir mažesni kaip 60° kampai. Tačiau tokiais atvejais virintinė siūlė turi būti laikoma iš dalies įvirinta sudurtine siūle.

40 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Kai kampas didesnis kaip 120°, kertinių virintinių siūlių laikomoji galia turi būti nustatomas bandymais pagal EN 1990 D priedą Projektavimas taikant bandymus.

(4) Ties dalių galais ar šonais besibaigiančios kertinės virintinės siūlės turi būti baigiamos nenutrūkstamomis ir viso dydžio grįžtamosiomis atkarpomis, kurių ilgis – ne mažesnis kaip dvigubas siūlės statmuo, jei tai leidžia prieiga ar mazgo konfigūracija.

PASTABA Jei virintinės siūlės trūkiosios, ši taisyklė galioja tik kampuose esančiai galutinei siūlės atkarpai.

(5) Galinės grįžtamosios atkarpos turi būti nurodytos brėžiniuose.

(6) Apie vienpusių kertinių virintinių siūlių ekscentricitetą žr. 4.12.

4.3.2.2 Trūkiosios kertinės virintinės siūlės

(1) Trūkiosios kertinės virintinės siūlės neturi būti daromos korozinėmis sąlygomis.

(2) Trūkiosios kertinės virintinės siūlės tarpai (L1 arba L2) tarp kiekvienų siūlės atkarpų Lw galų turi atitikti 4.1 paveikslo reikalavimus.

(3) Trūkiosios kertinės virintinės siūlės tarpai (L1 arba L2) turi būti lygūs mažesniajai iš reikšmių: atstumui tarp siūlės atkarpų priešingose pusėse galų arba atstumui tarp siūlės atkarpos toje pačioje pusėje galų.

(4) Bet kuri trūkioji virintinė siūlė visuose sujungtosios dalies galuose visuomet turi baigtis siūlės atkarpa.

(5) Spragotojo elemento, kurio plokštelės sujungtos trūkiosiomis kertinėmis virintinėmis siūlėmis, abiejose plokštelės pusėse turi būti ištisinė kertinė siūlė, kurios ilgis kiekviename gale sudaro ne mažiau kaip tris ketvirčius siauresniosios iš atitinkamų plokštelių pločio (žr. 4.1 paveikslas).

Mažesnioji iš reikšmių: Lwe ≥ 0,75 b ir 0,75 b1. Spragotųjų tempiamųjų elementų: mažiausioji iš reikšmių: L1 ≤ 16 t, 16 t1 ir 200 mm. Spragotųjų gniuždymo ar šlyties veikiamų elementų: mažiausioji iš reikšmių: L2 ≤ 12 t, 12 t1, 0,25 b ir 200 mm.

4.1 paveikslas. Trūkiosios kertinės virintinės siūlės

41 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.3.3 Kertinės uždarojo kontūro virintinės siūlės

(1) Kertinės uždaro kontūro virintinės siūlės, t.y. kertinės siūlės aplink apskritas ar pailgas skyles, gali būti daromos tik tada, kai reikia perduoti šlytį arba apsaugoti nuo klupumo ar užeinančių viena ant kitos dalių atsiskyrimo.

(2) Kertinei uždarojo kontūro virintinei siūlei tinkamos apskritosios skylės skersmuo arba pailgos skylės plotis turi būti ne mažiau kaip keturis kartus didesnis už dalies, kurioje ji yra, storį.

(3) Pailgų skylių galai turi būti pusapvaliai, išskyrus tuos galus, kurie tęsiasi iki atitinkamos dalies krašto.

(4) Atstumas tarp kertinių uždarojo kontūro virintinių siūlių centrų turi būti ne didesnis už tą, kuris būtinas apsaugoti nuo vietinio klupumo, žr. 3.3 lentelę.

4.3.4 Sudurtinės virintinės siūlės

(1) Visiškai įvirinta sudurtinė virintinė siūlė – tai virintinė jungtis, kurioje siūlės metalas prasiskverbia kiaurai per visą pagrindinį metalą ir susilydo su juo per visą jungties storį.

(2) Iš dalies įvirinta sudurtinė virintinė siūlė – tai virintinė jungtis, kurioje siūlės metalas prasiskverbia ne per visą pagrindinio metalo storį.

(3) Trūkiosios sudurtinės virintinės siūlės neturi būti naudojamos.

(4) Apie ekscentriškąsias vienpuses iš dalies įvirintas sudurtines virintines siūles žr. 4.12.

4.3.5 Kniedinės virintinės siūlės

(1) Kniedinės virintinės siūlės gali būti naudojamos:

– šlyčiai perduoti;

– apsaugoti nuo klupumo arba užeinančių viena ant kitos dalių atsiskyrimo;

– spragotųjų elementų komponentams sujungti,

tačiau jos neturi būti naudojamos išoriniam tempimui atlaikyti.

(2) Kniedinei virintinei siūlei tinkamos apskritos skylės skersmuo arba pailgos skylės plotis turi būti bent 8 mm didesnis už dalies, kurioje ji yra, storį.

(3) Pailgų skylių galai turi būti pusapvaliai arba jų kampai suapvalinti ne mažiau kaip dalies, kurioje jos yra, storio spinduliu, išskyrus tuos galus, kurie tęsiasi iki sujungtos dalies krašto.

(4) Kniedinės virintinės siūlės storis ne didesnio kaip 16 mm storio pagrindinėje medžiagoje turi būti lygus pagrindinės medžiagos storiui. Kniedinės virintinės siūlės storis didesnio kaip 16 mm storio pagrindinėje medžiagoje turi būti lygus bent pusei pagrindinės medžiagos storio ir ne mažesnis kaip 16 mm.

(5) Atstumas tarp kniedinių virintinių siūlių centrų turi būti ne didesnis už tą, kuris, būtinas apsaugoti nuo vietinio klupumo, žr. 3.3 lentelę.

4.3.6 Virintinės siūlės su platėjančia nuosklemba

(1) Pilnavidurių strypų skaičiuotinis platėjančios nuosklembos virintinių siūlių efektyvusis storis jiems liečiantis su pilnavidurio profiliuočio paviršiumi yra pavaizduotas 4.2 paveiksle. Stačiakampių vamzdžių skaičiuotinis virintinių siūlių su platėjančia nuosklemba efektyvusis storis parodytas 7.3.1(7).

42 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

a

4.2 paveikslas. Pilnavidurių profiliuočių su platėjančia nuosklemba virintinių siūlių efektyvusis storis

4.4 Virintinės siūlės su intarpais

(1) Jei virintinės siūlės daromos su intarpais, plokštelės turi būti nupjaustytos sulig suvirinamos dalies kraštu.

(2) Jei dvi suvirinamos dalys yra atskiriamos intarpu, kurio storis yra mažesnis už virintinės siūlės statinio aukštį, kurio reikia jėgai perduoti, reikiamas statinio aukštis turi būti padidinamas intarpo storiu.

(3) Jei dvi suvirinamos dalys yra atskiriamos intarpu, kurio storis yra ne mažesnis už virintinės siūlės statinio aukštį, kurio reikia jėgai perduoti, kiekviena iš dalių turi būti prijungiama prie intarpo virintine siūle, galinčia perduoti skaičiuotinę jėgą.

4.5 Skaičiuotinė kertinės virintinės siūlės laikomoji galia

4.5.1 Virintinių siūlių ilgis

(1) Kertinės virintinės siūlės efektyvusis ilgis l turi atitikti atkarpą, kurioje siūlė yra viso dydžio. Jis gali būti laikomas lygiu bendrajam siūlės ilgiui, sumažintam dvigubu efektyviuoju siūlės storiu a. Jei siūlė yra viso dydžio per visą ilgį, įskaitant pradžią ir pabaigą, efektyvusis ilgis neturi būti sumažinamas siūlės pradžios ar pabaigos atkarpa.

(2) Mažesnio kaip 30 mm arba mažesnio nei šešiagubo siūlės storio (taikoma didesnioji reikšmė) ilgio siūlė neturi būti projektuojama apkrovai laikyti.

4.5.2 Efektyvusis siūlės storis

(1) Kertinės virintinės siūlės efektyvusis storis a turi būti prilyginamas aukščiui didžiausiojo trikampio (su vienodais ar nevienodais statiniais), kurį galima įbrėžti tarp lydomų paviršių ir siūlės paviršiaus, matuojamo statmenai šio trikampio išorinei kraštinei (žr. 4.3 paveikslą).

(2) Kertinės virintinės siūlės efektyvusis storis neturi būti mažesnis kaip 3 mm.

(3) Nustatant giliosios kertinės virintinės siūlės skaičiuotinę laikomąją galią, galima atsižvelgti į jos papildomą storį (žr. 4.4 paveikslą), jei preliminarūs bandymai rodo, jog nuolat bus galima pasiekti reikalingą įvirinimą.

4.3 paveikslas. Kertinės virintinės siūlės storis

43 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.4 paveikslas. Giliosios kertinės virintinės siūlės storis

4.5.3 Skaičiuotinė kertinių virintinių siūlių laikomoji galia

4.5.3.1 Bendrieji dalykai

(1) Skaičiuotinė kertinės virintinės siūlės laikomoji galia turi būti nustatoma taikant 4.5.3.2 nurodytą kryptinį metodą arba 4.5.3.3 nurodytą supaprastintąjį metodą.

4.5.3.2 Kryptinis metodas

(1) Pagal šį metodą virintinės siūlės ilgio vieneto perduodamos jėgos yra suskaidomos į su siūlės išilgine ašimi lygiagrečias ir jai statmenas dedamąsias bei į siūlės plokštumai statmeną ir skersinę dedamąsias.

(2) Skaičiuotinis siūlės skerspjūvio plotas Aw turi būti prilyginamas Aw = ∑a eff.

(3) Skaičiuotinis siūlės skerspjūvio plotas turi būti laikomas sutelktu siūlės šaknyje.

(4) Daroma prielaida, kad virintinės siūlės įtempiai pasiskirstę tolygiai siūlės skerspjūvyje. Taip gaunami normaliniai ir šlyjamieji įtempiai (pavaizduoti 4.5 paveiksle):

– σ┴ yra siūlei statmeni normaliniai įtempiai;

– σ║ yra su siūlės ašimi lygiagretūs normaliniai įtempiai;

– τ┴ yra šlyjamieji įtempiai siūlės plokštumoje ir statmeni siūlės ašiai;

– τ║ yra šlyjamieji įtempiai siūlės plokštumoje ir lygiagretūs su siūlės ašimi.

4.5 paveikslas. Įtempiai kertinės virintinės siūlės skerspjūvyje

(5) Su siūlės ašimi lygiagretūs normaliniai įtempiai σ║, tikrinant siūlės skaičiuotinę laikomąją galią, nenagrinėjami.

44 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(6) Skaičiuotinė kertinės virintinės siūlės laikomoji galia yra pakankama, jei laikomasi abiejų šių sąlygų:

[σ┴2 + 3 (τ┴2 + τ║2)] 0,5 ≤ fu / (βwγM2) ir σ┴ ≤ 0,9 fu / γM2; (4.1)

čia:

fu – vardinė silpnesnės iš sujungtų dalių tempiamoji stiprio riba;

βw – atitinkamas koreliacijos koeficientas iš 4.1 lentelės.

(7) Skirtingų medžiagos stiprumo klasių virintinės siūlės turi būti projektuojamos taikant žemesnės stiprumo klasės medžiagos savybes.

4.1 lentelė. Kertinių virintinių siūlių koreliacijos koeficientas βw

Standartas ir plieno klasė

EN 10025 EN 10210 EN 10219

Koreliacijos koeficientas βw

S 235 S 235 W S 235 H S 235 H 0,8

S 275 S 275 N/NL S 275 M/ML

S 275 H S 275 NH/NLH

S 275 H S 275 NH/NLH S 275 MH/MLH

0,85

S 355 S 355 N/NL S 355 M/ML

S 355 W

S 355 H S 355 NH/NLH

S 355 H S 355 NH/NLH S 355 MH/MLH

0,9

S 420 N/NL S 420 M/ML S 420 MH/MLH 1,0

S 460 N/NL S 460 M/ML

S 460 Q/QL/QL1 S 460 NH/NLH S 460 NH/NLH

S 460 MH/MLH 1,0

4.5.3.3 Supaprastintasis kertinės virintinės siūlės skaičiuotinės laikomosios galios nustatymo metodas

(1) Kaip alternatyva 4.5.3.2 nurodytam būdui, skaičiuotinė kertinės virintinės siūlės laikomoji galia gali būti laikoma pakankama, jei bet kuriame jos taške visų siūlės perduodamų jėgų vienetinio ilgio atstojamoji atitinka šį kriterijų:

Fw,Ed ≤ Fw,Rd; (4.2)

čia:

Fw,Ed – skaičiuotinė virintinės siūlės vienetinį ilgį veikiančios jėgos reikšmė;

Fw,Rd – skaičiuotinė vienetinio ilgio virintinės siūlės laikomoji galia.

(2) Nepriklausomai nuo virintinės siūlės plokštumos krypties veikiančios jėgos atžvilgiu, skaičiuotinė vienetinio ilgio laikomoji galia Fw,Rd turi būti nustatoma taip:

Fw,Rd = fvw.d a; (4.3)

čia fvw.d yra skaičiuotinis siūlės kerpamasis stipris.

(3) Skaičiuotinis siūlės kerpamasis stipris fvw.d turi būti nustatomas taip:

45 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

fvw.d = M2w

u /γβ

3f; (4.4)

čia fu ir βw yra apibrėžti 4.5.3.2(6).

4.6 Skaičiuotinė kertinių uždarojo kontūro virintinių siūlių laikomoji galia

(1) Skaičiuotinė kertinių uždarojo kontūro virintinių siūlių laikomoji galia turi būti nustatoma taikant vieną iš 4.5 aprašytų metodų.

4.7 Skaičiuotinė sudurtinių virintinių siūlių laikomoji galia

4.7.1 Visiškai įvirintos sudurtinės virintinės siūlės

(1) Visiškai įvirintos skverbties sudurtinės virintinės siūlės skaičiuotinė laikomoji galia turi būti prilyginama silpnesniosios iš sujungtų dalių skaičiuotinei laikomajai galiai, jei siūlė sudaryta naudojant tinkamas eksploatacines medžiagas, kuriomis sudarytų virintinių tempiamųjų bandinių mažiausiasis stipris pagal takumo ribą ir mažiausiasis tempiamasis stipris yra ne mažesni už nustatytus pagrindinei medžiagai.

4.7.2 Iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės

(1) Iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės skaičiuotinė laikomoji galia turi būti nustatoma taikant 4.5.2(3) nurodytą giliajai kertinei virintinei siūlei skirtą metodą.

(2) Iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės storis turi būti ne didesnis už galimą pasiekti įvirinimo gylį (žr. 4.5.2(3)).

4.7.3 Tėjiniai sudurtiniai mazgai

(1) Tėjinio sudurtinio mazgo, sudaryto dviem iš dalies įvirintomis sudurtinėmis virintinėmis siūlėmis, sustiprintomis užklotinėmis kertinėmis siūlėmis, skaičiuotinė laikomoji galia gali būti nustatoma kaip ir visiškai įvirintos sudurtinės virintinės siūlės (žr. 4.7.1), jei bendrasis vardinis siūlės storis, išskyrus nesuvirintą tarpą, yra ne mažesnis už tėjinio mazgo statmenį sudarančios dalies storį t, su sąlyga, kad nesuvirintas tarpas yra ne didesnis už mažesniąją iš šių reikšmių: (t / 5) arba 3 mm (žr. 4.6 a∗∗∗∗∗∗ paveikslą).

(2) Tėjinio sudurtinio mazgo, kuris neatitinka 4.7.3(1) reikalavimų, skaičiuotinė laikomoji galia turi būti nustatoma taikant kertinei virintinei siūlei arba giliajai kertinei virintinei siūlei 4.5 nurodytą metodą, atsižvelgiant į įvirinimo gylį. Siūlės storis turi būti nustatomas atitinkamai pagal kertinių virintinių siūlių nuostatas (žr. 4.5.2) arba iš dalies įvirintų sudurtinių virintinių siūlių nuostatas (žr. 4.7.2).

anom,1 + anom,2 ≥ t

cnom turi būti mažesnioji iš reikšmių: t / 5 arba 3 mm

4.6 paveikslas. Tėjinių sudurtinių virintinių siūlių efektyvusis visiškas įvirinimas

∗∗∗∗∗∗ Originale yra klaida. Turi būti (žr. 4.6 paveikslą).

46 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.8 Skaičiuotinė kniedinių virintinių siūlių laikomoji galia

(1) Skaičiuotinė kniedinės virintinės siūlės (žr. 4.3.3) laikomoji galia Fw,Rd turi būti nustatoma taip:

Fw,Rd = fvw,d Aw; (4.5)

čia:

fvw.d – skaičiuotinis virintinės siūlės kerpamasis stipris, nurodytas 4.5.3.3(3);

Aw – skaičiuotinis siūlės skerspjūvio plotas, kuris turi būti laikomas lygiu skylės skerspjūvio plotui.

4.9 Jėgų pasiskirstymas

(1) Jėgų pasiskirstymas virintinėje jungtyje gali būti apskaičiuojamas darant prielaidą, kad tamprioji arba plastinė elgsena atitinka 2.4 arba 2.5 nuostatas.

(2) Priimtina daryti supaprastinto apkrovos pasiskirstymo virintinėse siūlėse prielaidą.

(3) Tikrinant virintinės siūlės laikomąją galią nereikia įtraukti liekamųjų įtempių ir su jėgos perdavimu nesusijusių įtempių. Tai konkrečiai taikoma su virintinės siūlės ašimi lygiagretiems normaliniams įtempiams.

(4) Virintiniai mazgai turi būti suprojektuoti reikiamos deformavimosi gebos. Tačiau ji neturi priklausyti nuo virintinių siūlių tąsumo.

(5) Mazguose, kuriuose gali susiformuoti plastiniai lankstai, virintinės siūlės turi būti projektuojamos taip, kad turėtų bent ne mažesnę kaip silpniausiosios iš prijungtųjų dalių skaičiuotinę laikomąją galią.

(6) Kituose mazguose, kuriuose dėl per didelės deformacijos galimybės būtina mazgų sukimosi deformacijos geba, virintinės siūlės turi būti pakankamai stiprios, kad nenutrūktų, kol gretimas pagrindinis metalas pasiekia bendrąją takumo ribą.

(7) Jei skaičiuotinė trūkiosios virintinės siūlės laikomoji galia yra nustatoma taikant bendrąjį ilgį tot, siūlės

vienetinio ilgio kerpamoji jėga Fw,Ed turi būti dauginama iš koeficiento (e + ) / , žr. 4.7 paveikslą.

4.7 paveikslas. Jėgos trūkiosiose virintinėse siūlėse skaičiavimas

4.10 Jungtys su nestandintomis juostomis

(1) Kai skersinė plokštelė (arba sijos juosta) yra privirinama prie dvitėjo, H formos ar kitokio profiliuočio nestandintos juostos (žr. 4.8 paveikslą) ir jei laikomasi 4.10(3) sąlygų, statmenai nestandintai juostai veikianti jėga neturi būti didesnė už jokią iš šių skaičiuotinių laikomųjų galių:

– dvitėjo arba H formos profiliuočio atraminio elemento sienelės laikomosios galios, nurodytos atitinkamai 6.2.6.2 arba 6.2.6.3;

– RHS elemento skersinės plokštelės laikomosios galios, nurodytos 7.13 lentelėje;

47 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

– atraminės juostos laikomosios galios, apskaičiuojamos taikant 6.2.6.4.3(1) pateikiamą (6.20) formulę ir darant prielaidą, kad veikianti jėga yra sutelkta juostos efektyviajame plotyje beff, nurodytame atitinkamai 4.10(2) arba 4.10(4).

4.8 paveikslas. Nestandinto tėjinio mazgo efektyvusis plotis

(2) Nestandinto dvitėjo arba H formos profiliuočio efektyvusis plotis beff turi būti apskaičiuojamas taip:

beff = fw tkst 72 ++ ; (4.6a)

čia:

k = ( / ) ( / )f p y,f y,pt t f f , bet k ≤ 1; (4.6b)

fy,f – dvitėjo arba H formos profiliuočio juostos stipris pagal takumo ribą;

fy,p – prie dvitėjo arba H formos profiliuočio privirintos plokštelės stipris pagal takumo ribą.

Dydis s turi būti nustatomas taip:

– valcuoto dvitėjo arba H formos profiliuočio – s = r; (4.6c)

– virintinio dvitėjo arba H formos profiliuočio – s = a2 (4.6d)

(3) Nestandinta dvitėjo arba H formos profiliuočio juosta turi atitikti šią sąlygą:

beff ≥ (fy,p / fu,p)bp; (4.7)

čia:

fu,p – prie dvitėjo arba H formos profiliuočio privirintos plokštelės stiprio riba;

bp – prie dvitėjo arba H formos profiliuočio privirintos plokštelės plotis.

Priešingu atveju mazgas turi būti standinamas.

(4) Kitokių profiliuočių, pvz., dėžinių ar lovinių profiliuočių, prie kurių prijungtos plokštelės plotis yra panašus į juostos plotį, efektyvusis plotis beff turi būti apskaičiuojamas taip:

beff = 2 tw + 5 tf, bet beff ≤ 2 tw + 5 k tf. (4.8)

PASTABA Dėl tuščiavidurių profiliuočių žr. 7.13 lentelę.

48 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Net jei beff ≤ bp, plokštelę prie juostos jungiančios virintinės siūlės turi būti suprojektuotos, kad perduotų skaičiuotinę plokštelės laikomąją galią bP tP fy,P / γM0, darant tolygaus įtempių pasiskirstymo prielaidą.

4.11 Ilgieji mazgai

(1) Mazgų su užlaida kertinės virintinės siūlės skaičiuotinė laikomoji galia turi būti sumažinama padauginant ją iš pataisos koeficiento βLw, taip įvertinant netolygaus įtempių pasiskirstymo išilgai siūlės įtaką.

(2) 4.11 nuostatos negalioja, kai įtempių pasiskirstymas išilgai virintinės siūlės atitinka įtempių pasiskirstymą gretimame pagrindiniame metale, pvz., kai siūlė jungia sudėtinio skerspjūvio sijos juostą ir sienelę.

(3) Ilgesnių kaip 150a mazgų su užlaida pataisos koeficientas βLw turi būti prilyginamas βLw.1, apskaičiuojamam taip:

βLw.1 = 1,2 − 0,2Lj / (150a), bet βLw.1 ≤ 1,0; (4.9)

čia Lj yra bendras užlaidos ilgis jėgos perdavimo kryptimi.

(4) Plokštinių elementų skersines sąstandas jungiančių ilgesnių kaip 1,7 m kertinių virintinių siūlių pataisos koeficientas βLw gali būti prilyginamas βLw.2, apskaičiuojamam taip:

βLw.2 = 1,1 − Lw / 17, bet βLw.2 ≤ 1,0 ir βLw.2 ≥ 0,6, (4.10)

čia Lw yra virintinės siūlės ilgis metrais.

4.12 Ekscentrinės apkrovos veikiamos pavienės kertinės arba vienpusės iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės

(1) Vietinio ekscentriciteto turi būti vengiama, jei tik įmanoma.

(2) Į vietinį ekscentricitetą (jėgos, kuriai turi būti priešinamasi, veikimo linijos atžvilgiu) turi būti atsižvelgiama šiais atvejais:

– kai aplink išilginę virintinės siūlės ašį perduodamas lenkiamasis momentas sukelia tempimą virintinės siūlės šaknyje (žr. 4.9 paveikslo a));

– kai statmenai išilginei virintinės siūlės ašiai perduodama tempiamoji jėga sukelia lenkiamąjį momentą, dėl kurio siūlės šaknyje atsiranda tempiamoji jėga (žr. 4.9 paveikslo b)).

(3) Į vietinį ekscentricitetą nebūtina atsižvelgti, jei virintinė siūlė yra aplink visą statybinio tuščiavidurio skerspjūvio elemento perimetrą einančių siūlių grupės dalis.

e e

a) lenkiamasis momentas sukelia tempimą virintinės siūlės šaknyje

(b) tempiamoji jėga sukelia tempimą virintinės siūlės šaknyje

4.9 paveikslas. Pavienės kertinės arba vienpusės iš dalies įvirintos sudurtinės virintinės siūlės

49 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.13 Viena lentyna jungiami kampuočiai

(1) Naudojant viena lentyna jungiamus kampuočius, gali būti atsižvelgiama į virintinių galinių jungčių su užlaida mazgų ekscentricitetą taikant efektyvųjį skerspjūvio plotą ir laikant, kad elementą veikia ekscentrinė apkrova.

(2) Lygiašonio kampuočio arba plačiąja lentyna prijungto nelygiašonio kampuočio efektyvusis skerspjūvio plotas gali būti laikomas lygiu bendrajam skerspjūvio plotui.

(3) Nustatant skaičiuotinę skerspjūvio laikomąją galią, turi būti laikoma, kad nelygiašonio kampuočio, prijungto mažąja lentyna, efektyvusis skerspjūvio plotas atitinka lygiaverčio lygiašonio kampuočio, kurio lentyna yra mažosios lentynos pločio, grynąjį skerspjūvio plotą, žr. EN 1993-1-1. Tačiau nustatant skaičiuotinę gniuždomo elemento klumpamąją galią (žr. EN 1993-1-1) turi būti taikomas tikrasis bendrasis skerspjūvio plotas.

4.14 Suvirinimas šaltai formuotose zonose

(1) Suvirinimas gali būti atliekamas ne didesniu kaip 5 t atstumu į bet kurią pusę nuo šaltai formuotos zonos (žr. 4.2 lentelę), jei laikomasi vienos iš šių sąlygų:

– šaltai formuotos zonos po šaltojo formavimo, bet prieš suvirinimą, yra normalizuojamos;

– santykis r / t atitinka susijusią reikšmę, pateikiamą 4.2 lentelėje.

4.2 lentelė. Šaltai formuotų zonų ir gretimo metalo suvirinimo sąlygos

Didžiausiasis storis (mm)

Dažniausiai: r / t Šaltojo formavimo

deformacija (%) vyrauja statinės

apkrovos

vyrauja varginamosios

apkrovos

Aliuminiu oksidintasramaus stingimo

plienas (Al ≥ 0,02 %)

≥ 25 ≥ 10 ≥ 3,0 ≥ 2,0 ≥ 1,5 ≥ 1,0

≤ 2 ≤ 5

≤ 14 ≤ 20 ≤ 25 ≤ 33

bet koks bet koks

24 12 8 4

bet koks 16 12 10 8 4

bet koks bet koks

24 12 10 6

50 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5 Analizė, klasifikavimas ir modeliavimas

5.1 Visuminė analizė

5.1.1 Bendrieji dalykai

(1) Į mazgų elgsenos įtaką įrąžų pasiskirstymui konstrukcijoje ir visoms konstrukcijos deformacijoms paprastai turi būti atsižvelgiama, tačiau jeigu įtaka yra gana maža, jos galima nepaisyti.

(2) Nustatant, ar reikia atsižvelgti į mazgų elgsenos įtaką, galima skirti tris supaprastintuosius mazgų modelius:

– paprastąjį, laikant, kad mazgas neperduoda lenkiamųjų momentų;

– vientisąjį, laikant, kad mazgo elgsena gali neturėti poveikio analizei;

– pusiau vientisą, kai į mazgo elgseną atliekant analizę turi būti atsižvelgiama.

(3) Atitinkamas mazgo modelio tipas turi būti nustatomas pagal 5.1 lentelę, atsižvelgiant į mazgo klasifikaciją ir pasirinktą analizės metodą.

(4) Atliekant analizę naudojama skaičiuotinė mazgo momento ir pasisukimo charakteristika gali būti supaprastinama pritaikant atitinkamą kreivę, įskaitant tiesinę aproksimaciją (pvz., dvitiesę arba tritiesę), su sąlyga, kad visa aproksimuota kreivė yra žemiau skaičiuotinės momento ir pasisukimo charakteristikos.

5.1 lentelė. Mazgo modelio tipas

Visuminės analizės metodas Mazgo klasifikacija

Pagal tamprųjį modelį Tariamai lankstinis Standusis Pusiau standus

Pagal standųjį plastiškąjį modelį Tariamai lankstinis Viso stiprumo Dalinio stiprumo

Pagal tamprųjį plastiškąjį modelį Tariamai lankstinis Standusis ir viso

stiprumo

Pusiau standus ir dalinio stiprumo Pusiau standus ir viso stiprumo Standusis ir dalinio stiprumo

Mazgo modelio tipas Paprastasis Vientisasis Pusiau vientisas

5.1.2 Visuminė analizė pagal tamprųjį modelį

(1) Mazgai turi būti klasifikuojami pagal savo sukamąjį standį (žr. 5.2.2).

(2) Mazgų stipris turi būti pakankamas, kad perduotų mazguose veikiančias jėgas ir momentus, kurie nustatomi analize.

(3) Atliekant pusiau standaus mazgo analizę paprastai naudojamas sukamasis standis Sj, atitinkantis lenkiamąjį momentą Mj,Ed. Jei Mj,Ed neviršija 2/3 Mj,Rd, atliekant visuminę analizę gali būti naudojamas pradinis sukamasis standis Sj,ini (žr. 5.1 paveikslo a)).

(4) Atliekant supaprastinimą 5.1.2(3), analizėje gali būti taikomas sukamasis standis Sj,ini / η, atitinkantis visas momento Mj,Ed reikšmes, kaip pavaizduota 5.1 paveikslo b), kur η yra patikslinamasis standžio koeficientas iš 5.2 lentelės.

(5) H formos ar dvitėjus profiliuočius jungiančių mazgų Sj yra pateikiamas 6.3.1.

51 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Mj

φ

Mj,Ed

Mj,Rd

2/3 Mj,Rd

Sj,ini

Mj

φ

Mj,Ed

Mj,Rd

Sj,ini / η

a) Mj,Ed ≤ 2/3 Mj,Rd b) Mj,Ed ≤ Mj,Rd

5.1 paveikslas. Sukamasis standis, taikytinas atliekant visuminę analizę pagal tamprųjį modelį

5.2 lentelė. Patikslinamasis standžio koeficientas η

Jungties tipas Sijos su kolona mazgai

Kitų tipų mazgai (sijų mazgai, sijų sandūros,

kolonų pėdos Virintinė 2 3 Varžtais jungiamos galinės plokštelės 2 3

Varžtais jungiamo jungiamojo kampuočio

2 3,5

Pėdos plokštė – 3

5.1.3 Visuminė analizė pagal standųjį plastiškąjį modelį

(1) Mazgai turi būti klasifikuojami pagal jų stiprį, žr. 5.2.3.

(2) H formos arba dvitėjus profiliuočius jungiančių mazgų Mj,Rd yra nurodytas 6.2.

(3) Tuščiavidurius profiliuočius jungiantiems mazgams gali būti taikomas 7 skyriuje pateiktas metodas.

(4) Mazgo sukamoji geba turi būti pakankama, kad išlaikytų analize nustatomą sukimąsi.

(5) H formos arba dvitėjus profiliuočius jungiančių mazgų sukamoji geba turi būti patikrinama pagal 6.4.

5.1.4 Visuminė analizė pagal tamprųjį plastiškąjį modelį

(1) Mazgai turi būti klasifikuojami pagal standį (žr. 5.2.2) ir stiprį (žr. 5.2.3).

(2) H formos arba dvitėjus profiliuočius jungiančių mazgų Mj,Rd yra nurodytas 6.2, Sj – 6.3.1, o φCd – 6.4.

(3) Tuščiavidurius profiliuočius jungiantiems mazgams gali būti naudojamas 7 skyriuje pateiktas metodas.

(4) Nustatant vidinių jėgų ir momentų pasiskirstymą turi būti naudojama mazgų momento ir pasisukimo charakteristika.

(5) Atliekant supaprastinimą gali būti pasiremiama 5.2 paveiksle pavaizduota dvitiese momento ir pasisukimo charakteristika. Patikslinamasis standžio koeficientas η turi būti imamas iš 5.2 lentelės.

52 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.2 paveikslas. Supaprastintoji skaičiuotinė dvitiesė momento ir pasisukimo charakteristika

5.1.5 Santvarų visuminė analizė

(1) 5.1.5 pateikiamos nuostatos galioja tik konstrukcijoms, kurių mazgai yra patikrinami pagal 7 skyrių.

(2) Ašinių jėgų pasiskirstymas santvaroje gali būti nustatomas darant prielaidą, kad elementai yra sujungti lankstiniais mazgais (taip pat žr. 2.7).

(3) Tiek projektuojant elementus, tiek projektuojant mazgus, galima neatsižvelgti į antrinius momentus, susidariusius dėl mazgų sukamojo standžio, jei yra laikomasi abiejų šių sąlygų:

– mazgo geometrija atitinka 7.1, 7.8, 7.9 arba 7.20 lentelėje nustatytas tinkamumo ribas;

– elemento geometrinio ilgio ir aukščio santvaros plokštumoje santykis yra ne mažesnis už atitinkamą mažiausiąją reikšmę. Pastatų konstrukcijas atitinkanti mažiausioji reikšmė gali būti 6. Kitose EN 1993 dalyse gali būti taikomos didesnės reikšmės.

(4) Į tarp santvaros plokščių veikiančių skersinių apkrovų (plokštumoje arba iš plokštumos) sukeliamus momentus turi būti atsižvelgiama projektuojant elementus, kuriuos tos apkrovos veikia. Turi būti laikomasi 5.1.5(3) sąlygų:

– tinklelio elementai gali būti laikomi lankstais, kurie sujungti su juostomis, todėl juostų elementus veikiančių skersinių apkrovų sukeliami momentai neturi būti paskirstomi į tinklelio elementus ir atvirkščiai;

– juostos gali būti laikomos nekarpytosiomis sijomis su paprastosiomis atramomis santvarų mazguose.

(5) Dėl ekscentriciteto atsirandančių momentų galima nepaisyti projektuojant tempiamus juostų elementus ir tinklelio elementus. Jų taip pat galima nepaisyti projektuojant jungtis, jei ekscentricitetas neviršija šių ribų:

– –0,55 d0 ≤ e ≤ 0,25 d0; (5.1a)

– –0,55 h0 ≤ e ≤ 0,25 h0; (5.1b)

čia:

e – 5.3 paveiksle nurodytas ekscentricitetas;

d0 – juostos skersmuo;

h0 – juostos aukštis santvaros plokštumoje.

(6) Jei ekscentricitetas atitinka 5.1.5(5) nurodytas ribas, į dėl ekscentriciteto atsirandančius momentus turi būti atsižvelgiama projektuojant gniuždomus juostų elementus. Šiuo atveju dėl ekscentriciteto atsirandantys momentai turi pasiskirstyti tarp gniuždomų juostos elementų iš abiejų mazgo pusių pagal jų santykinius standžio koeficientus I / L (L – elemento geometrinis ilgis, išmatuotas tarp santvaros mazgų ašių centrų).

53 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(7) Jei ekscentricitetas viršija 5.1.5(5) nurodytas ribas, projektuojant mazgus ir gniuždomus juostų elementus turi būti atsižvelgiama į dėl ekscentriciteto atsirandančius momentus. Šiuo atveju dėl ekscentriciteto atsirandantys momentai turi pasiskirstyti tarp visų mazge sujungtų elementų pagal jų santykinius standžio koeficientus I / L.

(8) Projektuojant juostą turi būti atsižvelgiama į dėl momentų juostoje kylančius įtempius, taip pat į juos turi būti atsižvelgiama nustatant koeficientus km, kn ir kp, vartojamus projektuojant mazgus (žr. 7.2–7.5 lenteles, 7.10 lentelę ir 7.12–7.14 lenteles).

(9) Atvejai, kuriais turi būti atsižvelgiama į momentus, pateikiami 5.3 lentelėje.

arba

d0

arba

d0

arba

d0

5.3 paveikslas. Mazgų ekscentricitetas

5.3 lentelė. Atsižvelgimas į lenkiamuosius momentus

Lenkiamojo momento priežastis Komponento tipas Antrinė įtaka Skersinė apkrova Ekscentricitetas

Gniuždomoji juosta Taip Tempiamoji juosta Ne Tinklelio elementas Ne

Mazgas

Ne, jei laikomasi 5.1.5(3) sąlygų Taip

Ne, jei laikomasi 5.1.5(5) sąlygų

5.2 Mazgų klasifikavimas

5.2.1 Bendrieji dalykai

(1) Visų mazgų detalės turi atitikti prielaidas, padarytas taikant atitinkamą projektavimo metodą, ir neturi daryti įtakos jokiai kitai konstrukcijos daliai.

(2) Mazgai gali būti klasifikuojami pagal jų standį (žr. 5.2.2) ir stiprį (žr. 5.2.3).

PASTABA Nacionaliniame priede, be pateiktosios 5.2.2.1(2), gali būti pateikiama papildomos informacijos apie mazgų klasifikavimą pagal standį ir stiprį.

54 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.2.2 Klasifikavimas pagal standį

5.2.2.1 Bendrieji dalykai

(1) Mazgas pagal savo sukamąjį standį gali būti klasifikuojamas kaip standusis, tariamai lankstinis arba pusiau standus lyginant jo pradinį sukamąjį standį Sj,ini su 5.2.2.5 pateikiamomis klasifikacijos ribomis.

PASTABA H formos ir dvitėjus profiliuočius jungiančių mazgų Sj,ini nustatymo taisyklės yra pateikiamos 6.3.1. Tuščiavidurius profiliuočius jungiančių mazgų Sj,ini nustatymo taisyklės šiame standarte nepateikiamos.

(2) Mazgas gali būti klasifikuojamas pagal eksperimentų rezultatus, ankstesnių panašių atvejų tinkamų eksploatacinių savybių patirtį arba bandymų rezultatais grindžiamus skaičiavimus.

5.2.2.2 Tariamai lankstiniai mazgai

(1) Tariamai lankstinis mazgas turi galėti perduoti vidines jėgas nesukeldamas reikšmingų momentų, kurie galėtų paveikti elementus ar visą konstrukciją.

(2) Tariamai lankstinis mazgas turi galėti išlaikyti skaičiuotinių apkrovų sukeltą sukimąsi.

5.2.2.3 Standieji mazgai

(1) Gali būti laikoma, kad standiesiems priskiriami mazgai turi pakankamą sukamąjį standį, kad būtų galima taikyti visišku nekarpytumu pagrįstą analizę.

5.2.2.4 Pusiau standūs mazgai

(1) Mazgas, kuris neatitinka standžiojo mazgo arba tariamai lankstinio mazgo kriterijų, turi būti klasifikuojamas kaip pusiau standus mazgas.

PASTABA Pusiau standūs mazgai tarp elementų sukuria numatomo laipsnio sąveiką, pagrįstą skaičiuotine mazgų momento ir pasisukimo charakteristika.

(2) Pusiau standūs mazgai turi galėti perduoti vidaus jėgas ir momentus.

5.2.2.5 Ribų klasifikacija

(1) Mazgų, išskyrus kolonų pėdas, ribų klasifikacija yra pateikiama 5.2.2.1(1) ir 5.4 paveiksle.

55 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

φ

1 zona: standusis, jei Sj,ini ≥ kb E Ib / Lb;

čia:

kb = 8 rėmuose, kurių ryšių sistema sumažina horizontalųjį poslinkį ne mažiau kaip 80 %;

kb = 25 kituose rėmuose, jei kiekviename aukšteKb / Kc ≥ 0,1*).

2 zona: pusiau standus

Visi 2 zonos mazgai turi būti klasifikuojami kaip pusiau standūs. 1 ir 3 zonų mazgai taip pat gali būti priskiriami pusiau standiesiems.

3 zona: tariamai lankstinis, jei Sj,ini ≤ 0,5 E Ib / Lb

*) Rėmų, kurių Kb / Kc < 0,1, mazgai turi būti priskiriami pusiau standiesiems.

Paaiškinimas: Kb – vidutinė visų sijų, esančių to aukšto viršuje, Ib / Lb reikšmė; Kc – vidutinė visų kolonų, esančių tame aukšte, Ic / Lc reikšmė; Ib – sijos inercijos momentas; Ic – kolonos inercijos momentas; Lb – sijos tarpatramis (atstumas tarp kolonų centrų); Lc – aukšto kolonos aukštis.

5.4 paveikslas. Mazgų klasifikacija pagal standį

(2) Kolonų pėdos gali būti priskiriamos standžiosioms, jei laikomasi šių sąlygų:

– rėmuose, kurių ryšių sistema sumažina horizontalųjį poslinkį ne mažiau kaip 80 % ir kuriuose galima nepaisyti deformacijos įtakos:

– jei 0λ ≤ 0,5; (5.2a)

– jei 0,5 < 0λ < 3,93 ir Sj,ini ≥ 7 (2 0λ – 1) E Ic / Lc; (5.2b)

– jei 0λ ≥ 3,93 ir Sj,ini ≥ 48 E Ic / Lc; (5.2c)

– kitais atvejais, jei Sj,ini ≥ 30 E Ic / Lc. (5.2d)

Čia:

0λ – kolonos, kurios abu galai laikomi lankstiniais, liaunis;

Ic, Lc – nurodyti 5.4 paveiksle.

56 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.2.3 Klasifikavimas pagal stiprumą

5.2.3.1 Bendrieji dalykai

(1) Mazgas gali būti klasifikuojamas kaip viso stiprumo, tariamai lankstinis ar dalinio stiprumo, lyginant jo skaičiuotinę lenkiamąją galią Mj,Rd su jo jungiamų elementų skaičiuotinėmis lenkiamosiomis galiomis. Klasifikuojant mazgus skaičiuotinė elemento laikomoji galia turi būti laikoma lygia greta mazgo esančio elemento galiai.

5.2.3.2 Tariamai lankstiniai mazgai

(1) Tariamai lankstinis mazgas turi galėti perduoti vidines jėgas, nesukeldamas reikšmingų momentų, kurie galėtų paveikti elementus ar visą konstrukciją.

(2) Tariamai lankstinis mazgas turi galėti išlaikyti skaičiuotinių apkrovų sukeliamą sukimąsi.

(3) Mazgas gali būti priskiriamas tariamai lankstiniam, jei jo skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd yra ne didesnė nei 0,25 viso stiprumo mazgo skaičiuotinės lenkiamosios galios, o sukamoji geba taip pat yra pakankama.

5.2.3.3 Viso stiprumo mazgai

(1) Skaičiuotinė viso stiprumo mazgo laikomoji galia turi būti ne mažesnė už prijungtųjų elementų galią.

(2) Jei mazgas atitinka 5.5 paveikslo kriterijus, jis gali būti priskiriamas viso stiprumo mazgui.

a) kolonos viršuje

Mj,Rd

Mj,Rd ≥ Mb,pℓ,Rd

arba

Mj,Rd ≥ Mc,pℓ,Rd

b) kolonos atkarpoje

Mj,Rd

Mj,Rd ≥ Mb,pℓ,Rd

arba

Mj,Rd ≥ 2 Mc,pℓ,Rd

Paaiškinimas: Mb,pℓ,Rd – skaičiuotinė sijos plastinė lenkiamoji galia; Mc,pℓ,Rd – skaičiuotinė kolonos plastinė lenkiamoji galia.

5.5 paveikslas. Viso stiprumo mazgai

5.2.3.4 Dalinio stiprumo mazgai

(1) Mazgas, kuris neatitinka viso stiprumo mazgo arba tariamai lankstinio mazgo kriterijų, turi būti priskiriamas dalinio stiprumo mazgui.

5.3 Sijos su kolona mazgų modeliavimas

(1) Modeliuojant mazgo deformavimosi elgseną reikia atsižvelgti į sienelės plokštelės šlyties deformaciją ir jungčių pasisukimo deformaciją.

(2) Mazgų konfigūracijos turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų vidinius lenkiamuosius momentus Mb1,Ed bei Mb2,Ed, ašines jėgas Nb1,Ed bei Nb2,Ed ir šlyjamąsias jėgas Vb1,Ed bei Vb2,Ed, kuriomis mazgus veikia prijungtieji elementai, žr. 5.6 paveikslą.

(3) Sienelės plokštelėje susidaranti šlyjamoji jėga Vwp,Ed turi būti apskaičiuojama taip:

57 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Vwp,Ed = (Mb1,Ed − Mb2,Ed) / z − (Vc1,Ed − Vc2,Ed) / 2; (5.3)

čia z yra petys, žr. 6.2.7.

(4) Norint sumodeliuoti mazgą taip, kad jis kuo tiksliau atkartotų numatomą elgseną, šlyties veikiama sienelės plokštelė ir kiekviena iš jungčių turi būti modeliuojamos atskirai, atsižvelgiant į elementuose veikiančius vidinius momentus bei jėgas, kurie veikia ties sienelės plokštelės pakraščiu (žr. 5.6 paveikslo a) ir 5.7 paveikslą).

(5) Taikant supaprastinimą 5.3(4) būdui, vienpusio mazgo konfigūracija gali būti modeliuojama kaip pavienis mazgas, o dvipusio mazgo konfigūracija – kaip du atskiri, bet tarpusavyje susiję mazgai – po vieną iš abiejų pusių. Dėl to dvipusio sijos su kolona mazgo konfigūracija turi dvi momento ir pasisukimo charakteristikas: vieną – dešiniajam mazgui, o kitą – kairiajam.

(6) Dvipusiame sijos su kolona mazge kiekvienas mazgas turi būti modeliuojamas kaip atskira sukamoji spyruoklė, kaip pavaizduota 5.8 paveiksle, kur kiekviena spyruoklė turi momento ir sukimosi charakteristiką, pagal kurią įvertinama šlyties veikiamos sienelės plokštelės elgsena ir atitinkamų jungčių įtaka.

(7) Nustatant kiekvieno iš mazgų skaičiuotinę lenkiamąją galią ir sukamąjį standį, galima šlyties veikiamos sienelės plokštelės įtaka turi būti įvertinama pagal transformacijos parametrus β1 ir β2:

– β1 – dešiniojo mazgo transformacijos parametro β reikšmė;

– β2 – kairiojo mazgo transformacijos parametro β reikšmė.

PASTABA Transformacijos parametrai β1 ir β2 yra tiesiogiai taikomi 6.2.7.2(7) ir 6.3.2(1). Jie taip pat taikomi 6.2.6.2(1) ir 6.2.6.3(4) kartu su 6.3 lentele šlyties pataisos koeficientui ω nustatyti.

(8) Apytiksles β1 ir β2 reikšmes, paremtas sijų momentų Mb1,Ed ir Mb2,Ed ties sienelės plokštelės pakraščiu reikšmėmis (žr. 5.6 paveikslo a)), galima gauti iš 5.4 lentelės.

a) reikšmės ties sienelės plokštelės pakraščiu b) reikšmės ties elementų vidurio linijų sankirta

Parodytos jėgų ir momentų kryptys laikomos teigiamomis, taikant (5.3) ir (5.4) lygtis.

5.6 paveikslas. Mazgą veikiančios jėgos ir momentai

58 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Mb2,Ed

Nb2,Ed Vb2,Ed Vb1,Ed

Mb1,Ed

Nb1,Ed

a) šlyjamosios jėgos sienelės plokštelėje b) jungtys ir sijose veikiančios jėgos bei momentai

5.7 paveikslas. Sienelės plokštelę ties jungtimis veikiančios jėgos ir momentai

x xx3 21

Vienpusio mazgo konfigūracija Dvipusio mazgo konfigūracija

1 – mazgas; 2 – 2-asis mazgas (kairysis); 3 – 1-asis mazgas (dešinysis).

5.8 paveikslas. Mazgo modeliavimas

(9) Kaip alternatyva 5.3(8), tikslesnės β1 ir β2 reikšmės, paremtos sijų momentų Mj,b1,Ed ir Mj,b2,Ed reikšmėmis ties elementų vidurio linijų sankirta, gali būti nustatomos pagal 5.6 paveikslo b) pavaizduotą supaprastintą modelį taip:

β1 = 1 /,b2,Ed ,b1,Edj jM M− ≤ 2; (5.4a)

β2 = 1 /,b1,Ed ,b2,Edj jM M− ≤ 2; (5.4b)

čia:

Mj,b1,Ed – lenkiamasis momentas ties sankirta iš dešiniosios pusės sijos;

Mj,b2,Ed – lenkiamasis momentas ties sankirta iš kairiosios pusės sijos.

(10) Jei yra nestandinto dvipusio sijos su kolona mazgo konfigūracija, kurioje abiejų sijų aukštis yra nevienodas, nustatant skaičiuotinę lenkiamąją galią turi būti atsižvelgiama į tikrąjį šlyjamųjų įtempių pasiskirstymą kolonos sienelės plokštelėje.

59 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.4 lentelė. Apytikslė transformacijos parametro β reikšmė

Mazgo konfigūracijos tipas Poveikis β reikšmė

Mb1,Ed β ≈ 1

Mb1,Ed = Mb2,Ed β = 0 *) Mb1,Ed / Mb2,Ed > 0 β ≈ 1 Mb1,Ed / Mb2,Ed < 0 β ≈ 2

Mb1,Ed + Mb2,Ed = 0 β ≈ 2

*) Šiuo atveju β reikšmė yra tiksli reikšmė, o ne aproksimacija.

60 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6 H formos arba dvitėjus profiliuočius jungiantys konstrukciniai mazgai

6.1 Bendrieji dalykai

6.1.1 Pagrindai

(1) Šiame skyriuje pateikiami projektavimo metodai bet kokio tipo rėmų mazgų konstrukcinėms savybėms nustatyti. Kad būtų galima taikyti šiuos metodus, mazgas turi būti sumodeliuotas kaip pagrindinių komponentų sąranka (žr. 1.4(1)).

(2) Šiame standarte taikomi pagrindiniai komponentai yra nurodyti 6.1 lentelėje, o jų savybės turi būti nustatomos pagal šio standarto nuostatas. Gali būti taikomi ir kiti pagrindiniai komponentai, jei jų savybės yra pagrįstos bandymais arba bandymais paremtais analizės ar skaitmeniniais metodais, žr. EN 1990.

PASTABA Šiame standarte pateikiami mazgų pagrindinių komponentų projektavimo metodai yra bendrosios paskirties ir gali būti taikomi panašiems kitų mazgų konfigūracijų komponentams. Specialieji projektavimo metodai, pateikiami skaičiuotinei mazgo lenkiamajai galiai, sukamajam standžiui ir sukamajai gebai nustatyti, yra pagrįsti numanomu vidinių jėgų pasiskirstymu 1.2 paveiksle pavaizduotose mazgų konfigūracijose. Kai mazgų konfigūracijos yra kitokios, projektavimo metodai skaičiuotinei mazgo lenkiamajai galiai, sukamajam standžiui ir sukamajai gebai nustatyti turi būti grindžiami atitinkamomis vidinių jėgų pasiskirstymo prielaidomis.

6.1.2 Konstrukcinės savybės

6.1.2.1 Skaičiuotinė momento ir pasisukimo charakteristika

(1) Mazgas gali būti pateikiamas kaip sukamoji spyruoklė, jungianti prijungtųjų elementų vidurio linijas sankirtos taške, kaip pavaizduota 6.1 paveikslo a) ir b) – vienpusio sijos su kolona mazgo konfigūracijoje. Spyruoklės savybės gali būti išreiškiamos skaičiuotine momento ir pasisukimo charakteristika, kuri apibūdina mazgą veikiančio lenkiamojo momento Mj,Ed ir atitinkamo prijungtųjų elementų tarpusavio posūkio kampo φEd sąryšį. Paprastai skaičiuotinė momento ir pasisukimo charakteristika yra netiesinė, kaip pavaizduota 6.1 paveikslo c).

(2) Skaičiuotinė momento ir pasisukimo charakteristika (žr. 6.1 paveikslo c)) turi apibrėžti šias tris pagrindines konstrukcijos savybes:

– lenkiamąją galią;

– sukamąjį standį;

– sukamąją gebą.

PASTABA Tam tikrais atvejais tikroji mazgo momento ir sukimosi elgsena aprėpia tam tikrą sukimąsi dėl tokių poveikių kaip varžto poslinkis, suleidinio netikslumai ir – kai projektuojamos kolonų pėdos – pamato ir grunto sąveika. Dėl to gali įvykti nemažas pradinis lankstinis pasisukimas, kurį gali prireikti įtraukti į momento ir sukimosi charakteristiką.

(3) Sijos su kolona mazgo momento ir pasisukimo charakteristika turi atitikti konstrukcijos visuminės analizės prielaidas ir elementų projektavimo prielaidas, žr. EN 1993-1-1.

(4) Skaičiuotinė dvitėjų ir H formos profiliuočių mazgų ir kolonų pėdų momento ir sukimosi charakteristika, nustatyta pagal 6.3.1(4), gali būti laikoma atitinkančia 5.1.1(4) reikalavimus, o supaprastinta ji taikoma visuminėje analizėje.

6.1.2.2 Skaičiuotinė lenkiamoji galia

(1) Skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd, kuri yra lygi didžiausiajam skaičiuotinės momento ir pasisukimo charakteristikos momentui (žr. 6.1 paveikslo c)), turi būti tokia, kokia nurodyta 6.1.3(4).

61 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1.2.3 Sukamasis standis

(1) Sukamasis standis Sj, kuris yra kirstinis standis, kaip nurodyta 6.1 paveikslo c), turi būti toks, koks pateikiamas 6.1.3(4). Skaičiuotinei momento ir sukimosi charakteristikai šis Sj apibūdinimas tinka iki pasisukimo kampo φXd, kuriam esant Mj,Ed pirmąsyk pasiekia Mj,Rd, tačiau ne didesniems pasisukimo kampams, žr. 6.1 paveikslo c). Pradinis sukamasis standis Sj,ini, kuris yra skaičiuotinės momento ir sukimosi charakteristikos tampriojo intervalo nuolydis, turi būti toks, koks nurodytas 6.1.3(4).

6.1.2.4 Sukamoji geba

(1) Skaičiuotinė mazgo sukamoji geba φCd, kuri lygi didžiausiajam pasisukimo kampui pagal skaičiuotinę momento ir sukimosi charakteristiką (žr. 6.1 paveikslo c)), turi būti tokia, kokia nurodyta 6.1.3(4).

Mφ j,EdEd

90°

1

M

MM

S

S

j

j,Rd

j,Ed

j,ini

j

φ φ φ

φ

Ed Xd Cd

1– Sj riba

a) mazgas b) modelis c) skaičiuotinė momento ir pasisukimo charakteristika

6.1 paveikslas. Skaičiuotinė mazgo momento ir pasisukimo charakteristika

6.1.3 Pagrindiniai mazgo komponentai

(1) Skaičiuotinė mazgo momento ir pasisukimo charakteristika turi priklausyti nuo jo pagrindinių komponentų savybių, kurios turi būti tokios, kokios nurodytos 6.1.3(2).

(2) Pagrindiniai mazgo komponentai turi atitikti nurodytus 6.1 lentelėje, kurioje pateikiamos taikymo taisyklės, kuriomis turi būti vadovaujamasi vertinant komponentų konstrukcines savybes.

(3) Tam tikri mazgo komponentai gali būti sustiprinti. Išsamesnė informacija apie skirtingus sustiprinimo metodus pateikiama 6.2.4.3 ir 6.2.6.

(4) Pagrindinių mazgo komponentų savybių ir mazgo konstrukcinių savybių sąryšis turi būti toks, koks nurodytas tolesnėse teksto dalyse:

– lenkiamosios galios – 6.2.7 ir 6.2.8;

– sukamojo standžio – 6.3.1;

– sukamosios gebos – 6.4.

62 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentelė. Pagrindiniai mazgo komponentai

Taikymo taisyklių nuoroda Komponentas Skaičiuotinė

lenkiamoji galia Standžio

koeficientas Sukamoji

geba

1 Šlyties veikiama kolonos sienelės plokštelė

VEd

VEd

6.2.6.1 6.3.2 6.4.2 ir 6.4.3

2 Skersinio gniuždymo veikiama kolonos sienelės plokštelė

Fc,Ed

6.2.6.2 6.3.2 6.4.2 ir 6.4.3

3 Skersinio tempimo veikiama kolonos sienelės plokštelė

Ft,Ed

6.2.6.3 6.3.2 6.4.2 ir 6.4.3

4 Lenkimo veikiama kolonos juosta

Ft,Ed

6.2.6.4 6.3.2 6.4.2 ir 6.4.3

5 Lenkimo veikiama galinė plokštelė

Ft,Ed

6.2.6.5 6.3.2 6.4.2

6 Lenkimo veikiamas jungiamasis kampuotis

Ft,Ed

6.2.6.6 6.3.2 6.4.2

7

Gniuždymo veikiamos sijos ar kolonos juosta ir sienelė

Fc,Ed

6.2.6.7 6.3.2 *)

*) Apie šią dalį informacijos neturima.

63 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentelė (tęsinys)

Taikymo taisyklių nuoroda Komponentas Skaičiuotinė

lenkiamoji galia Standžio

koeficientas Sukamoji

geba

8 Tempimo veikiama sijos sienelė

Ft,Ed 6.2.6.8 6.3.2 *)

9 Tempimo arba gniuždymo veikiama plokštelė

Fc,Ed Fc,Ed

Ft,EdFt,Ed

kai tempiama: – EN 1993-1-1 kai gniuždoma: – EN 1993-1-1

6.3.2 *)

10 Tempimo veikiami varžtai

Ft,Ed

Su kolonos juosta: – 6.2.6.4; su galine plokštele: – 6.2.6.5; su jungiamuoju kampuočiu: – 6.2.6.6.

6.3.2 6.4.7

11 Kirpimo veikiami varžtai

Fv,Ed

3.6 6.3.2 6.4.2

12

Glemžimo veikiami varžtai (sijos juostoje, kolonos juostoje, galinėje plokštelėje ar jungiamajame kampuotyje)

Fb,Ed

Fb,Ed

3.6 6.3.2 *)

13 Gniuždymo veikiamas betonas, įskaitant skiedinį

6.2.6.9 6.3.2 *)

14

Lenkimo, kai yra gniuždymas, veikiama pėdos plokštė

6.2.6.10 6.3.2 *)

15 Lenkimo, kai yra tempimas, veikiama pėdos plokštė

6.2.6.11 6.3.2 *)

16 Tempimo veikiami inkariniai varžtai 6.2.6.12 6.3.2 *)

*) Apie šią dalį informacijos neturima.

64 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentelė (pabaiga)

Taikymo taisyklių nuoroda Komponentas Skaičiuotinė

lenkiamoji galia Standžio

koeficientas Sukamoji

geba

17 Kirpimo veikiami inkariniai varžtai 6.2.2 *) *)

18 Glemžimo veikiami inkariniai varžtai 6.2.2 *) *)

19 Virintinės siūlės 4 6.3.2 *)

20 Sija su stormena

6.2.6.7 6.3.2 *)

*) Apie šią dalį informacijos neturima.

6.2 Skaičiuotinė laikomoji galia

6.2.1 Vidinės jėgos

(1) Dėl vidinių jėgų ir momentų elemente atsiradę įtempiai gali būti laikomi neturinčiais įtakos pagrindinių mazgo komponentų skaičiuotinei laikomajai galiai, išskyrus 6.2.1(2) ir 6.2.1(3) nurodytus atvejus.

(2) Nustatant gniuždymo veikiamos kolonos sienelės skaičiuotinę laikomąją galią, reikia atsižvelgti į išilginius įtempius kolonoje, žr. 6.2.6.2(2).

(3) Į šlytį kolonos sienelės plokštelėje turi būti atsižvelgiama nustatant šių pagrindinių komponentų skaičiuotinę laikomąją galią:

– skersinio gniuždymo veikiamos kolonos sienelės, žr. 6.2.6.2;

– skersinio tempimo veikiamos kolonos sienelės, žr. 6.2.6.3.

6.2.2 Kerpamosios jėgos

(1) Sijos sienelę, esančią virintinėse jungtyse ir varžtinėse jungtyse su galinėmis plokštelėmis, jungiančios virintinės siūlės turi būti suprojektuotos, kad perduotų kerpamąją jėgą iš prijungtosios sijos į mazgą, nenaudojant sijų juostas jungiančių virintinių siūlių.

(2) Kiekvienos varžtų eilės, esančios varžtinėse jungtyse su galinėmis plokštelėmis, skaičiuotinė kirpimo ir tempimo kartu laikomoji galia turi būti patikrinama taikant 3.4 lentelėje pateikiamą kriterijų ir atsižvelgiant į bendrąją varžto tempiamąją jėgą, įskaitant visas jėgas, atsiradusias dėl traukiamojo poveikio.

PASTABA Taikant supaprastinimą, varžtai, kurie turi išlaikyti tempimą, gali būti laikomi turinčiais visą savo tempiamąją galią, jei galima įrodyti, kad skaičiuotinė kerpamoji jėga nėra didesnė už šių galių sumą:

a) varžtų, kurie neturi išlaikyti tempimo, bendrosios skaičiuotinės kerpamosios galios ir

b) varžtų, kurie turi išlaikyti ir tempimą, (0,4–1,4) karto bendrosios skaičiuotinės kerpamosios galios.

65 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Varžtinėse jungtyse naudojant juostos jungiamuosius kampuočius galima daryti prielaidą, kad sijos gniuždomąją juostą jungiantis jungiamasis kampuotis perduoda sijos šlyjamąją jėgą kolonai, jei:

– tarpas g tarp sijos galo ir kolonos paviršiaus nėra didesnis už jungiamojo kampuočio storį ta;

– jėga neviršija jungiamojo kampuočio su kolona jungiančių varžtų skaičiuotinės kerpamosios galios;

– sijos sienelė atitinka EN 1993-1-5 6 skyriaus reikalavimą.

(4) Skaičiuotinė mazgo kerpamoji galia gali būti nustatoma pagal vidinių jėgų pasiskirstymą tame mazge ir jo pagrindinių komponentų šių jėgų skaičiuotinę laikomąją galią, žr. 6.1 lentelę.

(5) Turi būti įrodoma, kad pėdos plokščių, kuriose nėra specialių pasipriešinimo šlyčiai elementų, tokių kaip, blokinių ar strypinių šlyjamųjų jungiamųjų elementų, skaičiuotinė pėdos plokštės trinties laikomoji galia (žr. 6.2.2(6)) arba, jei varžtų skylės yra nepadidintos, skaičiuotinė inkarinių varžtų kerpamoji galia (žr. 6.2.2(7)) yra pakankama skaičiuotinei kerpamajai galiai perduoti. Skaičiuotinė blokinių arba strypinių šlyjamųjų jungiamųjų elementų glemžiamoji galia betono atžvilgiu turi būti patikrinama pagal EN 1992.

(6) Skaičiuotinė kolonos pėdos trinties laikomoji galia Ff,Rd tarp pėdos plokštės ir skiedinio turi būti nustatoma taip:

Ff,Rd = Cf,d Nc,Ed; (6.1)

čia:

Cf,d – trinties tarp pėdos plokštės ir skiedinio sluoksnio koeficientas. Gali būti vartojamos šios reikšmės:

– kai naudojamas smėlio ir cemento skiedinys: Cf,d = 0,20;

– kitų tipų skiedinio trinties koeficientas Cf,d turi būti nustatomas bandymais pagal EN 1990 D priedą;

Nc,Ed – skaičiuotinė ašinės gniuždomosios jėgos kolonoje reikšmė.

PASTABA Jei koloną veikia ašinė tempiamoji jėga, Ff,Rd = 0.

(7) Skaičiuotinė inkarinio varžto kolonos pėdos kerpamoji galia Fvb,Rd turi būti prilyginama mažesniajai iš F1,vb,Rd ir F2,vb,Rd reikšmių, kur:

– F1,vb,Rd – skaičiuotinė inkarinio varžto kerpamoji galia, žr. 3.6.1;

– F2,vb,Rd = b ub s

Mb

f Aαγ

; (6.2)

čia:

αb = 0,44 – 0,0003 fyb;

fyb – inkarinio varžto stipris pagal takumo ribą; 235 N/mm2 ≤ fyb ≤ 640 N/mm2.

(8) Skaičiuotinė kolonos pėdos plokštelės kerpamoji galia Fv,Rd turi būti apskaičiuojama taip:

Fv,Rd = Ff,Rd + n Fvb,Rd, (6.3)

čia n yra inkarinių varžtų pėdos plokštėje skaičius.

(9) Pagrinde naudojamas betonas ir armatūra turi būti projektuojami pagal EN 1992.

66 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2.3 Lenkiamieji momentai

(1) Bet kurio mazgo skaičiuotinė lenkiamoji galia gali būti nustatoma pagal vidinių jėgų pasiskirstymą tame mazge ir jo pagrindinių komponentų šių jėgų skaičiuotinę laikomąją galią, žr. 6.1 lentelę.

(2) Jei ašinė jėga NEd prijungtajame elemente neviršija 5 % jo skerspjūvio skaičiuotinės laikomosios galios Npℓ,Rd, sijos su kolona mazgo ar sijos sandūros skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd gali būti nustatoma taikant 6.2.7 nurodytą metodą.

(3) Skaičiuotinė kolonos pėdos lenkiamoji galia Mj,Rd gali būti nustatoma taikant 6.2.8 nurodytą metodą.

(4) Visų mazgų virintinės siūlės turi būti tokio dydžio, kad skaičiuotinę mazgo lenkiamąją galią Mj,Rd visuomet ribotų kitų jo pagrindinių komponentų skaičiuotinė laikomoji galia, o ne virintinių siūlių skaičiuotinė laikomoji galia.

(5) Sijos su kolona mazge arba sijų sandūroje, kuriuose bet kuriuo atitinkamu apkrovimo atveju turi susidaryti ir pasisukti plastinis lankstas, virintinės siūlės turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų įrąžas, atsiradusias esant momentui, kuris yra ne mažesnis už mažesniąją iš šių galių:

– skaičiuotinę prijungtojo elemento plastinę lenkiamąją galią Mpℓ,Rd;

– α kartų didesnę už mazgo skaičiuotinę lenkiamąją galią Mj,Rd;

čia:

α = 1,4 – rėmams, kurių ryšių sistema atitinka EN 1993-1-1 5.2.1(3) (5.1) kriterijų, esant pokrypiui;

α = 1,7 – visais kitais atvejais.

(6) Varžtinėje jungtyje, kurioje tempimas veikia daugiau kaip vieną varžtų eilę, taikant supaprastinimą vienos iš varžtų eilės indėlio galima nepaisyti, jei nepaisoma ir visų kitų arčiau gniuždymo centro esančių varžtų indėlio.

6.2.4 Tempimo veikiamas lygiavertis tėjinis galinis elementas

6.2.4.1 Bendrieji dalykai

(1) Varžtinėse jungtyse tempimo veikiamas lygiavertis tėjinis galinis elementas gali būti taikomas modeliuoti šių pagrindinių komponentų:

– lenkimo veikiamos kolonos juostos;

– lenkimo veikiamos galinės plokštelės;

– lenkimo veikiamos juostos jungiamojo kampuočio;

– lenkimo dėl tempimo veikiamos pėdos plokštės

skaičiuotinei laikomajai galiai.

(2) Šių pagrindinių elementų modeliavimo lygiaverčiais tėjiniais galiniais elementais, įskaitant emin, eff ir m reikšmes, metodai yra pateikiami 6.2.6.

(3) Galimi lygiaverčio tėjinio galinio elemento irties pobūdžiai gali būti laikomi panašiais į numatomus atstojamojo pagrindinio komponento irties pobūdžius.

(4) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento bendrasis efektyvusis ilgis ∑ eff (žr. 6.2 paveikslą) turi būti toks, kad skaičiuotinė jo juostos laikomoji galia būtų lygiavertė jo atstojamojo pagrindinio mazgo komponento galiai.

PASTABA Lygiaverčio tėjinio galinio elemento efektyvusis ilgis – tai tariamasis ilgis, kuris nebūtinai atitinka atstojamojo pagrindinio mazgo komponento fizinį ilgį.

(5) Skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia turi būti nustatoma pagal 6.2 lentelę.

PASTABA Į traukiamuosius poveikius yra tiesiogiai atsižvelgiama nustatant skaičiuotinę tempiamąją galią pagal 6.2 lentelę.

67 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(6) Tais atvejais, kai gali atsirasti traukiamųjų poveikių (žr. 6.2 lentelę), skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia FT,Rd turi būti laikoma lygia mažiausiajai reikšmei iš trijų galimų irties pobūdžių: 1-ojo, 2-ojo arba 3-iojo.

(7) Tais atvejais, kai traukiamųjų poveikių atsirasti negali, skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia FT,Rd turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei iš dviejų galimų irties pobūdžių pagal 6.2 lentelę.

6.2 paveikslas. Lygiaverčio tėjinio galinio elemento matmenys

68 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2 lentelė. Skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos laikomoji galia FT,Rd

Gali atsirasti traukiamųjų jėgų, t.y. Lb ≤ Lb* Traukiamųjų jėgų

nėra 1-asis irties

pobūdis 1-asis metodas 2-asis metodas (alternatyvus metodas)

be atraminių plokštelių FT,1,Rd =

4 pl,1,RdMm

FT,1,Rd = (8 2 )2 ( )

w pl,1,Rd

w

n e Mmn e m n

−

− +

su atraminėmis plokštelėmis

FT,1,Rd = 4 2pl,1,Rd bp,RdM Mm+ FT,1,Rd =

(8 2 ) 42 ( )w pl,1,Rd bp,Rd

w

n e M n Mm n e m n

− +

− +

2-asis būdas FT,2,Rd =

2 pl,2,Rd t,RdM n Fm n

+ Σ

+

FT,1-2,Rd = 2 pl,1,RdMm

3-asis būdas

FT,3,Rd = t,RdFΣ

1-asis būdas: visiškasis juostos plastiškumas; 2-asis būdas: varžto irtis, kai yra juostos plastiškumas; 3-asis būdas: varžto irtis; Lb – varžto pailgėjimas, prilyginamas aprėpiamajam ilgiui (bendram medžiagos ir poveržlių storiui),

pridedant pusę varžto galvutės aukščio ir veržlės aukščio sumos arba – inkarinio varžto pailgėjimas, prilyginamas 8 vardinių varžto skersmenų, skiedinio sluoksnio,

plokštelės storio, poveržlės ir pusės veržlės aukščio sumai;

Lb* =

3

38,8 s

eff,1 f

m AtΣ

;

FT,Rd – skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia; Q – traukiamoji jėga; Mpℓ,1,Rd = 20,25 /ff,1 f y M0e t f γΣ ;

Mpℓ,2,Rd = 20,25 /eff,2 f y M0t f γΣ ;

Mbp,Rd = 20,25 /eff,1 bp y,bp M0t f γΣ ;

n = emin, bet n ≤ 1,25m; Ft,Rd – skaičiuotinė varžto tempiamoji galia, žr. 3.4 lentelę; ∑Ft,Rd – visų varžtų tėjiniame galiniame elemente bendroji Ft,Rd

reikšmė; ∑ eff,1 – 1-ojo irties pobūdžio ∑ eff reikšmė;

∑ eff,2 – 2-ojo irties pobūdžio ∑ eff reikšmė; emin, m ir tf yra nurodyti 6.2 paveiksle. fy,bp – atraminių plokštelių stipris pagal takumo ribą; tbp – atraminių plokštelių storis; ew = dw / 4; dw – poveržlės skersmuo arba atstumas atitinkamai tarp

varžto galvutės ar veržlės briaunų.

1 PASTABA Galima daryti prielaidą, kad varžtiniuose sijos su kolona mazguose ar sijų sandūrose atsiras traukiamųjų jėgų.

2 PASTABA Pagal 2-ąjį metodą tėjinio galinio elemento juostą veikianti varžto jėga laikoma tolygiai išskirstyta atitinkamai po poveržle, varžto galvute ar veržle (žr. paveikslą), o ne sutelkta ties varžto vidurio linija. Dėl šios prielaidos pagal 1-ąjį būdą reikšmė gaunama didesnė, tačiau FT,1-2,Rd reikšmė ir 2-ojo bei 3-ojo būdo parametrai nesikeičia.

69 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2.4.2 Atskiros varžtų eilės, varžtų grupės ir varžtų eilių grupės

(1) Nors tikroje tėjinio galinio elemento juostoje jėgos ties kiekviena varžtų eile paprastai yra lygios, kai pagrindiniams 6.2.4.1(1) išvardytiems komponentams modeliuoti taikomas lygiavertis tėjinis galinis elementas, turi būti paisoma jėgų skirtingumo kiekvienoje varžtų eilėje.

(2) Varžtų eilių grupei modeliuoti, taikant lygiaverčio tėjinio galinio elemento metodą, gali prireikti padalyti grupę į keletą atskirų varžtų eilių ir, modeliuojant kiekvieną atskirą varžtų eilę, taikyti lygiavertį tėjinį galinį elementą.

(3) Varžtų eilių grupei modeliuoti taikant tėjinio galinio elemento metodą, turi būti laikomasi šių sąlygų:

a) jėga ties kiekviena varžtų eile neturi viršyti skaičiuotinės laikomosios galios, nustatytos vertinant tik tą atskirą varžtų eilę;

b) bendroji kiekvieną varžtų eilių grupę, sudarytą iš dviejų ar daugiau gretimų varžtų eilių, veikianti jėga turi neviršyti tos varžtų eilių grupės skaičiuotinės laikomosios galios.

(4) Nustatant skaičiuotinę pagrindinio komponento, modeliuojamo tėjiniu galiniu elementu, tempiamąją galią turi būti apskaičiuojami šie parametrai:

a) skaičiuotinė atskiros varžtų eilės laikomoji galia, nustatoma nagrinėjant tik tą varžtų eilę;

b) kiekvienos varžtų eilės indėlis į dviejų ar daugiau gretimų varžtų grupės eilių skaičiuotinę laikomąją galią, nustatomą nagrinėjant tik tas varžtų eiles.

(5) Atskiros varžtų eilės ∑ eff turi būti laikomas lygiu 6.2.6 lentelėje nurodytam efektyviajam ilgiui eff, tą varžtų eilę laikant atskira varžtų eile.

(6) Varžtų eilių grupės ∑ eff turi būti laikomas lygiu 6.2.6 lentelėje nurodytų efektyviųjų ilgių eff sumai, kiekvieną varžtų eilę laikant atskira varžtų grupės dalimi.

6.2.4.3 Atraminės plokštelės

(1) Atraminės plokštelės gali būti naudojamos lenkimo veikiamai kolonos juostai sustiprinti, kaip pavaizduota 6.3 paveiksle.

(2) Kiekviena atraminė plokštelė turi tęstis bent iki kolonos juostos krašto ir ne mažesniu kaip 3 mm atstumu nuo šaknies apvalumos arba virintinės siūlės krašto.

(3) Atraminė plokštelė turi tęstis už toliausios tempimą laikančios varžtų eilės, pavaizduotos 6.3 paveiksle.

(4) Jei naudojamos atraminės plokštelės, skaičiuotinė tėjinio galinio elemento laikomoji galia FT,Rd turi būti nustatoma taikant 6.2 lentelėje nurodytą metodą.

hbp

ebp

ebp

1

1

hbp ≥ ∑ eff,1

ebp ≥ 2 d

1 – atraminė plokštelė

6.3 paveikslas. Kolonos juosta su atraminėmis plokštelėmis

70 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2.5 Gniuždymo veikiamas lygiavertis tėjinis galinis elementas

(1) Plieną su betonu jungiančiuose mazguose gniuždymo veikiamo lygiaverčio tėjinio galinio elemento juosta gali būti taikoma modeliuoti šių pagrindinių komponentų:

– lenkimo, kai yra glemžiamasis slėgis, į pamatą veikiamos plieninės pėdos plokštės;

– glemžimo veikiamos betono ir (arba) skiedinio mazgo medžiagos

skaičiuotinei laikomąjai galiai.

(2) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento efektyvusis ilgis leff ir bendrasis efektyvusis plotis beff turi būti tokie, kad skaičiuotinė tėjinio galinio elemento gniuždomoji galia būtų tolygi jo atstojamo pagrindinio mazgo komponento galiai.

PASTABA Lygiaverčio tėjinio galinio elemento efektyvusis ilgis ir efektyvusis plotis yra tariamieji ilgiai ir gali skirtis nuo jų atstojamo pagrindinio mazgo komponento fizinių matmenų.

(3) Skaičiuotinė tėjinio galinio elemento juostos gniuždomoji galia FC,Rd turi būti nustatoma taip:

FC,Rd = fjd beff leff; (6.4)

čia:

beff – tėjinio galinio elemento efektyvusis plotis, žr. 6.2.5(5) ir 6.2.5(6);

leff – tėjinio galinio elemento efektyvusis ilgis, žr. 6.2.5(5) ir 6.2.5(6);

fjd – skaičiuotinis mazgo glemžiamasis stipris, žr. 6.2.5(7).

(4) Per tėjinį galinį elementą perduodamos jėgos turi būti laikomos tolygiai pasiskirstančiomis, kaip pavaizduota 6.4 paveikslo a) ir b). Slėgis į susidarantį laikantįjį plotą neturi būti didesnis už skaičiuotinį glemžiamąjį stiprį fjd, o papildomas glemžiamasis plotis c neturi būti didesnis už:

c = t [fy / (3fjd γM0)]0,5; (6.5)

čia:

t – tėjinio galinio elemento juostos storis;

fy – tėjinio galinio elemento juostos stipris pagal takumo ribą.

(5) Jei pagrindinio mazgo komponento, modeliuojamo tėjiniu galiniu elementu, fizinio ilgio iškyša yra mažesnė už c, efektyvusis plotas turi būti toks, koks pavaizduotas 6.4 paveikslo a).

(6) Jei pagrindinio mazgo komponento, modeliuojamo tėjiniu galiniu elementu, fizinio ilgio iškyša vienoje pusėje yra didesnė už c, turi būti neatsižvelgiama į papildomos iškyšos dalį, viršijančią c plotį, žr. 6.4 paveikslo b).

71 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

leff

beff

c≤ c

≤ c

≤ c

leff

beff

cc

c

c

a) trumpa iškyša b) ilga iškyša

6.4 paveikslas. Gniuždymo veikiamas lygiaverčio tėjinio galinio elemento plotas

(7) Skaičiuotinis mazgo glemžiamasis stipris fjd turi būti nustatomas taip:

fjd = βj FRdu / (beff leff); (6.6)

čia:

βj – pamatų mazgo medžiagos koeficientas, kuris gali būti prilyginamas 2/3, jei skiedinio charakteristinis stipris yra ne mažesnis kaip 0,2 betono pamatų charakteristinio stiprio, o skiedinio storis yra ne didesnis kaip 0,2 mažiausiojo plieninės pėdos plokštės storio. Jei skiedinio storis yra didesnis kaip 50 mm, jo charakteristinis stipris turi būti ne mažesnis kaip betono pamatų;

FRdu – skaičiuotinė sutelktoji laikomoji galia, nurodyta EN 1992, kur Ac0 turi būti laikomas lygus dydžiui (beff leff).

6.2.6 Skaičiuotinė pagrindinių komponentų laikomoji galia

6.2.6.1 Šlyties veikiama kolonos sienelės plokštelė

(1) Galioja 6.2.6.1(2)–(14) nurodyti projektavimo metodai, jei kolonos sienelės liaunis atitinka sąlygą d / tw ≤ 69 ε.

(2) Vienpusio mazgo arba dvipusio mazgo, kurio sijų aukštis yra panašus, nestandintos kolonos sienelės plokštelės, kurią veikia skaičiuotinė šlyjamoji jėga Vwp,Ed (žr. 5.3(3)), skaičiuotinė plastinė šlyjamoji galia Vwp,Rd turi būti apskaičiuojama taip:

Vwp,Rd = 0

0,9

3y,wc vc

M

f A

γ; (6.7)

čia Avc yra kolonos šlyjamasis plotas, žr. EN 1993-1-1.

(3) Skaičiuotinė šlyjamoji galia gali būti padidinta naudojant sąstandas arba papildomas sienelės plokšteles.

(4) Jei skersinės sienelės sąstandos naudojamos tiek gniuždomojoje, tiek tempiamojoje zonose, kolonos sienelės plokštelės skaičiuotinė plastinė šlyjamoji galia Vwp,Rd gali būti padidinama iki Vwp,add,Rd, kuri apskaičiuojama taip:

Vwp,add,Rd = 4 pl,fc,Rd

s

Md

, bet Vwp,add,Rd ≤ 2 2pl,fc,Rd pl,st,Rd

s

M Md+

; (6.8)

72 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

čia:

ds – atstumas tarp sąstandų vidurio linijų;

Mpl,fc,Rd – skaičiuotinė kolonos juostos plastinė lenkiamoji galia;

Mpl,st,Rd – skaičiuotinė sąstandos plastinė lenkiamoji galia.

PASTABA Virintiniuose mazguose skersinės sąstandos turi būti sulygiuotos su atitinkama sijos juosta.

(5) Jei naudojamos įstrižinės sienelės sąstandos, skaičiuotinė kolonos sienelės plastinė šlyjamoji galia turi būti nustatoma pagal EN 1993-1-1.

PASTABA Dvipusių sijos su kolona mazgų konfigūracijose, kurios neturi įstrižinių kolonos sienelių sąstandų, abi sijos laikomos esančiomis panašaus aukščio.

(6) Jei kolonos sienelė yra sustiprinama pridedant papildomą sienelės plokštelę (žr. 6.5 paveikslą), šlyjamasis plotas Avc gali būti padidinamas dydžiu bs twc. Jei kitoje sienelės pusėje pridedama papildoma plokštelė, šlyjamasis plotas papildomai neturi būti didinamas.

(7) Papildomos sienelės plokštelės taip pat gali būti naudojamos mazgo sukamajam standžiui padidinti didinant šlyties, gniuždymo ar tempimo veikiamos kolonos sienelės standį (žr. 6.3.2(1)).

(8) Papildomos sienelės plokštelės plieno klasė turi būti tokia pati kaip kolonos.

(9) Plotis bs turi būti toks, kad papildoma sienelės plokštelė tęstųsi bent iki šaknies apvalumos arba virintinės siūlės krašto.

(10) Ilgis s turi būti toks, kad papildoma sienelės plokštelė tęstųsi per visą tempimo ir gniuždymo veikiamos sienelės efektyvųjį plotį (žr. 6.5 paveikslą).

(11) Papildomos sienelės plokštelės storis ts turi būti ne mažesnis už sienelės plokštelės storį twc.

(12) Virintinės siūlės tarp papildomos sienelės plokštelės ir profiliuočio turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų veikiančias skaičiuotines jėgas.

(13) Papildomos sienelės plokštelės plotis bs turi būti mažesnis už 40 ε ts.

(14) Nekorozinėje aplinkoje gali būti naudojamos trūkiosios virintinės siūlės.

beff,c

s

beff,t l

a) plokštelės vieta

t t

t w c s

s

bS

r+tS

t t t t

t w c w c s s

s

bS bS

PASTABA Turi būti nagrinėjama galimybė privirinti ties kampu.

b) skerspjūvio su išilginėmis virintinėmis siūlėmis pavyzdys

6.5 paveikslas. Papildomų sienelių plokštelių pavyzdžiai

73 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2.6.2 Skersinio gniuždymo veikiama kolonos sienelė

(1) Skaičiuotinė skersinio gniuždymo veikiamos nestandintos kolonos sienelės laikomoji galia turi būti apskaičiuojama taip:

Fc,wc,Rd = wc eff,c,wc wc y,wc

M0

k b t fωγ

, bet Fc,wc,Rd ≤ wc eff,c,wc wc y,wc

M1

k b t fω ργ

; (6.9)

čia:

ω – pataisos koeficientas, norint nustatyti galimą šlyties kolonos sienelės plokštelėje poveikį, pateikiamas 6.3 lentelėje;

beff,c,wc – gniuždymo veikiamos kolonos sienelės efektyvusis plotis:

– kai jungtys virintinės:

beff,c,wc = 2 2 5 ( )fb b fct a t s+ + + ; (6.10)

ac, rc ir ab yra nurodyti 6.6 paveiksle.

– kai yra varžtinės jungtys su galinėmis plokštelėmis:

beff,c,wc = 2 2 5 ( )fb p fc pt a t s s+ + + + ; (6.11)

sp – ilgis, nustatomas pagal 45° sklaidą per galinę plokštelę (ne mažiau kaip tp, o jei galinės plokštelės ilgio žemiau juostos pakanka – iki 2 tp);

– kai yra varžtinės jungtys su juostos jungiamuoju kampuočiu:

beff,c,wc = 2 0,6 5 ( )a a fct r t s+ + + ; (6.12)

– valcuoto dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: s = rc;

– virintinio dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: s = 2 ca ;

ρ – plokštelės klupumo pataisos koeficientas:

jei pλ ≤ 0,72, tai ρ = 1,0; (6.13a)

jei pλ > 0,72, tai ρ = ( pλ − 0,2) / pλ 2; (6.13b)

pλ – plokštelės liaunis:

pλ = 20,932 eff,c,wc wc y,wc

wc

b d f

E t; (6.13c)

– valcuoto dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: dwc = hc − 2 ( tfc + rc);

– virintinio dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: dwc = hc − 2 (tfc + c2a );

kwc – pataisos koeficientas, nurodytas 6.2.6.2(2).

74 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.3 lentelė. Pataisos koeficientas ω, norint nustatyti šlyties poveikį

Transformacijos parametras β Pataisos koeficientas ω 0 ≤ β ≤ 0,5 ω = 1 0,5 < β < 1 ω = ω1 + 2 (1 − β)(1 − ω1) β = 1 ω = ω1

1 < β < 2 ω = ω1 + (β − 1)( ω2 − ω1) β = 2 ω = ω2

ω1 = 2

1

1 1,3 ( / )eff,c,wc wc vcb t A+ ω2 =

2

1

1 5, 2 ( / )eff,c,wc wc vcb t A+

Avc – kolonos šlyjamasis plotas, žr. 6.2.6.1; β – transformacijos parametras, žr. 5.3(7).

(2) Jei didžiausieji išilginiai gniuždomieji įtempiai σcom,Ed, kai yra ašinė jėga ir lenkiamasis momentas (greta valcuoto profiliuočio šaknies apvalumos arba virintinio profiliuočio virintinės siūlės), kolonos sienelėje viršija 0,7 fy,wc, turi būti atsižvelgiama į įtempių ir momento įtaką gniuždymo veikiamos kolonos sienelės skaičiuotinei laikomajai galiai, (6.9) lygtyje nurodytą Fc,wc,Rd reikšmę padauginant iš pataisos koeficiento kwc, kuris lygus:

– kai σcom,Ed ≤ 0,7 fy,wc: kwc = 1;

– kai σcom,Ed > 0,7 fy,wc: kwc = 1,7 /com,Ed y,wcfσ− . (6.14)

PASTABA Paprastai pataisos koeficientas kwc = 1,0 ir mažinti nebūtina. Todėl atliekant išankstinius skaičiavimus, kai išilginiai įtempiai nežinomi, jį galima praleisti ir patikrinti vėliau.

Virintinis mazgas Mazgas su galine plokštele Mazgas su juostos jungiamuoju kampuočiu

a) vertikalioji projekcija

b) valcuota kolona

c) virintinė kolona

6.6 paveikslas. Nestandintos kolonos skersinis gniuždymas

75 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Gniuždymo veikiamos nestandintos kolonos sienelės kolonos šoninio perkrypio formos klupumo, pavaizduoto 6.7 paveiksle, paprastai išvengiama naudojant konstrukcinius įtvirčius.

6.7 paveikslas. Nestandintos sienelės kolonos šoninio perkrypio formos klupumas

(4) Skersinio gniuždymo veikiamos kolonos sienelės skaičiuotinei laikomajai galiai padidinti galima naudoti sąstandas arba papildomas sienelės plokšteles.

(5) Gniuždymo veikiamos kolonos sienelės skaičiuotinei laikomajai galiai padidinti gali būti naudojamos skersinės sąstandos arba atitinkamai išdėstytos įstrižinės sąstandos (kartu arba vietoje skersinių sąstandų).

PASTABA Virintiniuose mazguose skersinės sąstandos turi būti sulygiuotos su atitinkama sijos juosta. Varžtinių mazgų gniuždomojoje zonoje sąstanda turi būti sulygiuota su gniuždymo centru, kaip pavaizduota 6.15 paveiksle.

(6) Jei nestandinta kolonos sienelė yra sustiprinama pagal 6.2.6.1 pridedant papildomas sienelės plokšteles, sienelės efektyvusis storis gali būti laikomas lygiu 1,5 twc, jei pridedama viena papildoma sienelės plokštelė, arba 2,0 twc, jei papildomos sienelės plokštelės pridedamos iš abiejų sienelės pusių. Kai skaičiuojamas pataisos koeficientas ω norint nustatyti galimų šlyjamųjų įtempių poveikį, sienelės šlyjamasis plotas Avc gali būti padidinamas tik iki dydžio, leidžiamo nustatant jos skaičiuotinę šlyjamąją galią (žr. 6.2.6.1(6)).

6.2.6.3 Skersinio tempimo veikiama kolonos sienelė

(1) Skaičiuotinė skersinio tempimo veikiamos nestandintos kolonos sienelės laikomoji galia turi būti nustatoma taip:

Ft,wc,Rd = eff,t,wc wc y,wc

M0

tb fωγ

; (6.15)

čia:

ω yra pataisos koeficientas, norint nustatyti galimą šlyties kolonos sienelės plokštelėje poveikį.

(2) Kai jungtis virintinė, tempimo veikiamos kolonos sienelės efektyvusis plotis beff,t,wc turi būti apskaičiuojamas taip:

beff,t,wc = 2 2 5 ( )fb b fct a t s+ + + ; (6.16)

čia:

– valcuoto dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: s = rc;

– virintinio dvitėjo arba H formos profiliuočio kolonos: s = 2 ca ;

čia ac ir rc yra nurodyti 6.8 paveiksle, o ab – 6.6 paveiksle.

(3) Kai jungtis yra varžtinė, tempimo veikiamos kolonos sienelės efektyvusis plotis beff,t,wc turi būti prilyginamas kolonos juostą atstojančio lygiaverčio tėjinio galinio elemento efektyviajam ilgiui, žr. 6.2.6.4.

76 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(4) Pataisos koeficientas ω, norint nustatyti galimą šlyties kolonos sienelės plokštelėje poveikį, turi būti skaičiuojamas pagal 6.3 lentelę, taikant beff,t,wc reikšmę, pateikiamą atitinkamai 6.2.6.3(2) arba 6.2.6.3(3).

(5) Skaičiuotinei kolonos sienelės tempiamajai galiai padidinti gali būti naudojamos sąstandos arba papildomos sienelės plokštelės.

(6) Skaičiuotinei tempimo veikiamos kolonos sienelės laikomajai galiai padidinti gali būti naudojamos skersinės sąstandos ir (arba) atitinkamai išdėstytos įstrižinės sąstandos.

PASTABA Virintiniuose mazguose skersinės sąstandos paprastai yra lygiuojamos su atitinkama sijos juosta.

(7) Prie kolonos juostos esančios ir įstrižines sąstandas jungiančios virintinės siūlės turi būti visiškai įvirintos pavirinant šaknį, o bendras siūlės storis turi būti lygus sąstandų storiui.

(8) Jei nestandinta kolonos sienelė yra sustiprinama pridedant 6.2.6.1 atitinkančias papildomas sienelės plokšteles, skaičiuotinė tempiamoji galia priklauso nuo papildomas sienelės plokšteles jungiančių išilginių virintinių siūlių storio. Efektyvusis sienelės storis tw,eff turi būti toks:

– jei išilginės virintinės siūlės yra visiškai įvirintos sudurtinės siūlės, kurių storis yra a ≥ ts:

– kai yra viena papildoma sienelės plokštelė: tw,eff = 1,5 twc; (6.17)

– kai iš abiejų pusių yra papildomos sienelės plokštelės: tw,eff = 2,0 twc; (6.18)

– jei išilginės virintinės siūlės yra kertinės virintinės siūlės, kurių storis a ≥ / 2st , ir yra viena ar dvi papildomos sienelės plokštelės:

– iš S235, S275 arba S355 klasių plieno: tw,eff = 1,4 twc; (6.19a)

– iš S420 arba S460 klasių plieno: tw,eff = 1,3 twc. (6.19b)

(9) Kai skaičiuojamas pataisos koeficientas ω, norint nustatyti galimų šlyjamųjų įtempių poveikį, papildomomis sienelės plokštelėmis sustiprintos kolonos sienelės šlyjamasis plotas Avc gali būti padidinamas tik iki dydžio, leidžiamo nustatant jos skaičiuotinę šlyjamąją galią (žr. 6.2.6.1(6)).

6.2.6.4 Skersinio lenkimo veikiama kolonos juosta

6.2.6.4.1 Nestandinta kolonos juosta, varžtinė jungtis

(1) Skersinio lenkimo veikiamos nestandintos kolonos juostos (kartu su susijusiais tempimo veikiamais varžtais) skaičiuotinė laikomoji galia ir irties pobūdis turi būti prilyginami lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos parametrams (žr. 6.2.4). Tai taikoma:

– kiekvienai atskirai varžtų eilei, kuri turi išlaikyti tempimą;

– kiekvienai varžtų eilių grupei, kuri turi išlaikyti tempimą.

(2) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi būti nustatomi pagal 6.8 paveikslą.

(3) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis atskiroms varžtų eilėms ir varžtų grupėms turi būti nustatomas pagal 6.2.4.2 nuostatas, remiantis 6.4 lentelėje kiekvienai varžtų eilei pateikiamomis reikšmėmis.

77 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

mrc

0,8 rc e

emin

a) už kolonos juostą siauresnė privirinta galinė plokštelė

mrc

0,8 rc emin

b) už kolonos juostą platesnė privirinta galinė plokštelė

mrc

0,8 rc e

e min

c) juostos jungiamasis kampuotis

6.8 paveikslas. Matmenys e, emin, rc ir m

78 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.4 lentelė. Nestandintos kolonos juostos efektyvieji ilgiai

Atskirai nagrinėjama varžtų eilė Varžtų eilė, nagrinėjama kaip varžtų eilių grupės dalis Varžtų

eilės vieta Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Vidinė varžtų eilė 2 π m 4 m + 1,25 e 2 p p

Galinė varžtų eilė

Mažesnioji iš reikšmių: 2 π m; π m + 2 e1.

Mažesnioji iš reikšmių: 4 m + 1,25 e; 2 m + 0,625 e + e1.

Mažesnioji iš reikšmių: π m + p; 2 e1 + p.

Mažesnioji iš reikšmių: 2 m + 0,625 e + 0,5 p;e1 + 0,5 p.

1-asis irties pobūdis:

eff,1 = eff,nc, bet eff,1 ≤ eff,cp; ∑ eff,1 = ∑ eff,nc, bet ∑ eff,1 ≤ ∑ eff,cp.

2-asis pobūdis: eff,2 = eff,nc; ∑ eff,2 = ∑ eff,nc.

6.2.6.4.2 Standinta kolonos juosta, varžtinis mazgas su galine plokštele arba su juostos jungiamuoju kampuočiu

(1) Lenkimo veikiamos kolonos juostos skaičiuotinei laikomajai galiai padidinti gali būti naudojamos skersinės sąstandos ir (arba) atitinkamai išdėstytos įstrižinės sąstandos.

(2) Skaičiuotinė skersinio lenkimo veikiamos standintos kolonos juostos (kartu su susijusiais tempimo veikiamais varžtais) laikomoji galia ir irties pobūdis turi būti prilyginami lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos parametrams (žr. 6.2.4), taikant:

– kiekvienai atskirai varžtų eilei, kuri turi išlaikyti tempimą;

– kiekvienai varžtų eilių grupei, kuri turi išlaikyti tempimą.

(3) Varžtų eilių grupės abiejuose sąstandos šonuose turi būti modeliuojamos kaip atskiros lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos (žr. 6.9 paveikslą). Skaičiuotinė laikomoji galia ir irties pobūdis kiekvienam lygiaverčiam tėjiniam galiniam elementui turi būti nustatomi atskirai.

79 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 – greta sąstandos esanti galinė varžtų eilė; 2 – galinė varžtų eilė; 3 – vidinė varžtų eilė; 4 – greta sąstandos esanti varžtų eilė.

6.9 paveikslas. Standintos kolonos juostos modeliavimas atskirais tėjiniais galiniais elementais

(4) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi būti nustatomi pagal 6.8 paveikslą.

(5) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis eff pagal 6.2.4.2 nuostatas turi būti nustatomas remiantis 6.5 lentelėje kiekvienai varžtų eilei pateikiamomis reikšmėmis. 6.5 lentelėje taikytina α reikšmė turi būti nustatoma pagal 6.11 paveikslą.

(6) Sąstandos turi atitikti 6.2.6.1 nustatytus reikalavimus.

80 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.5 lentelė. Standintos kolonos juostos efektyvieji ilgiai

Atskirai nagrinėjama varžtų eilė Varžtų eilė, nagrinėjama kaip varžtų eilių grupės dalis Varžtų eilės

vieta Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Greta sąstandos esanti varžtų eilė

2 π m α m π m + p 0,5 p + α m − (2 m + 0,625 e)

Kita vidinė varžtų eilė 2 π m 4 m + 1,25 e 2 p p

Kita galinė varžtų eilė

Mažesnioji iš reikšmių: 2 π m; π m + 2 e1

Mažesnioji iš reikšmių: 4 m + 1,25 e; 2 m + 0,625 e + e1.

Mažesnioji iš reikšmių: π m + p; 2 e1 + p.

Mažesnioji iš reikšmių: 2 m + 0,625 e + 0,5 p;e1 + 0,5 p.

Greta sąstandos esanti galinė varžtų eilė

Mažesnioji iš reikšmių: 2 π m; π m + 2 e1.

e1 + α m − (2 m + 0,625 e) netaikytina netaikytina

1-asis irties pobūdis: eff,1 = eff,nc, bet eff,1 ≤ eff,cp; ∑ eff,1 = ∑ eff,nc, bet ∑ eff,1 ≤ ∑ eff,cp.

2-asis pobūdis: eff,2 = eff,nc; ∑ eff,2 = ∑ eff,nc.

α reikšmė turi būti imama iš 6.11 paveikslo.

6.2.6.4.3 Nestandinta kolonos juosta, virintinė jungtis

(1) Virintinio mazgo lenkimo, atsirandančio dėl sijos juostos sukeliamo tempimo ar gniuždymo, veikiamos nestandintos kolonos juostos skaičiuotinė laikomoji galia Ffc,Rd turi būti nustatoma taip:

Ffc,Rd = /eff,b,fc fb γ,fb M0b t f γ ; (6.20)

čia beff,b,fc yra efektyvusis plotis beff, apibrėžtas 4.10, kai sijos juosta laikoma plokšte.

PASTABA Taip pat žr. 4.10(4) ir 4.10(6) nustatytus reikalavimus.

6.2.6.5 Lenkimo veikiama galinė plokštelė

(1) Lenkimo veikiamos galinės plokštelės (kartu su susijusiais tempimo veikiamais varžtais) skaičiuotinė laikomoji galia ir irties pobūdis laikomi esantys panašūs į lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos parametrus (žr. 6.2.4). Tai taikoma:

– kiekvienai atskirai varžtų eilei, kuri turi išlaikyti tempimą;

– kiekvienai varžtų eilių grupei, kuri turi išlaikyti tempimą.

(2) Galinės plokštelės varžtų eilių grupės, esančios bet kurioje sąstandos pusėje, turi būti laikoma atskirais lygiaverčiais tėjiniais galiniais elementais. Jei galinės plokštelės yra pailgintos, ilginamojoje dalyje esanti varžtų eilė taip pat turi būti laikoma atskiru lygiaverčiu tėjiniu galiniu elementu (žr. 6.10 paveikslą). Skaičiuotinė laikomoji galia ir irties pobūdis kiekvienam lygiaverčiam tėjiniam galiniam elementui turi būti nustatomi atskirai.

81 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Matmuo emin, reikalingas 6.2.4 pateiktiems skaičiavimams, turi būti gaunamas pagal 6.8 paveikslą ir taikytinas tarp sijos juostų esančiai galinės plokštelės daliai. Galinės plokštelės pailgėjimas emin turi būti laikomas lygiu ex, žr. 6.10 paveikslą.

(4) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis eff turi būti nustatomas pagal 6.2.4.2, remiantis 6.6 lentelėje kiekvienai varžtų eilei pateikiamomis reikšmėmis.

(5) 6.6 lentelėje taikytinos m ir mx reikšmės turi būti nustatomos pagal 6.10 paveikslą.

p

e

e

Galinės plokštelės pailgėjimas ir jos dalis, esanti tarp sijos juostų, yra modeliuojami kaip dvi atskiros lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos.

Galinei plokštelei pailginti nustatant skaičiuotinę lygiaverčio tėjinio galinio elemento laikomąją galią, vietoj e ir m taikomi ex ir mx.

6.10 paveikslas. Pailgintos galinės plokštelės modeliavimas atskirais tėjiniais galiniais elementais

82 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.6 lentelė. Galinės plokštelės efektyvieji ilgiai

Atskirai nagrinėjama varžtų eilė Varžtų eilė, nagrinėjama kaip varžtų eilių grupės dalis Varžtų eilės

vieta Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Apskritiminis modelis eff,cp

Neapskritiminis modelis eff,nc

Varžtų eilė už sijos tempiamosios juostos

Mažiausioji iš reikšmių: 2 π mx; π mx + w; π mx + 2 e.

Mažiausioji iš reikšmių: 4 mx + 1,25 ex; e + 2 mx + 0,625 ex; 0,5 bp; 0,5 w + 2 mx + 0,625 ex.

– –

Varžtų eilė žemiau sijos tempiamosios juostos

2 π m α m π m + p 0,5 p + α m − (2 m + 0,625 e)

Kita vidinė varžtų eilė 2 π m 4 m + 1,25 e 2 p P

Kita galinė varžtų eilė 2 π m 4 m + 1,25 e π m + p 2 m + 0,625 e + 0,5 p

1-asis irties pobūdis: eff,1 = eff,nc, bet eff,1 ≤ eff,cp; ∑ eff,1 = ∑ eff,nc, bet ∑ eff,1 ≤ ∑ eff,cp.

2-asis pobūdis: eff,2 = eff,nc; ∑ eff,2 = ∑ eff,nc.

α reikšmė turi būti imama iš 6.11 paveikslo.

83 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 paveikslas. Standintų kolonos juostų ir galinių plokštelių α reikšmės

6.2.6.6 Lenkimo veikiamas juostos jungiamasis kampuotis

(1) Varžtais tvirtinamos lenkimo veikiamos juostos jungiamojo kampuočio (kartu su susijusiais tempimo veikiamais varžtais) skaičiuotinė laikomoji galia ir irties pobūdis turi būti laikomi esantys panašūs į lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos parametrus (žr. 6.2.4).

(2) Lygiaverčio tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis eff turi būti laikomas lygiu 0,5 ba (ba – jungiamojo kampuočio ilgis, žr. 6.12 paveikslą).

84 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi būti nustatomi pagal 6.13 paveikslą.

6.12 paveikslas. Juostos jungiamojo kampuočio efektyvusis ilgis eff

a) tarpas g ≤ 0,4 ta b) tarpas g > 0,4 ta

PASTABOS:

– jungiamasis kampuotis prie kolonos juostos jungiamas ne daugiau kaip viena varžtų eile;

– jungiamasis kampuotis prie sijos juostos jungiamas neribotu varžtų eilių skaičiumi;

– jungiamojo kampuočio ilgis ba gali skirtis tiek nuo sijos juostos pločio, tiek nuo kolonos juostos pločio.

6.13 paveikslas. Varžtais tvirtinamo jungiamojo kampuočio matmenys emin ir m

6.2.6.7 Gniuždymo veikiamos sijos juosta ir sienelė

(1) Sijos juostos skaičiuotinės gniuždomosios galios ir gretimos sijos sienelės gniuždomosios zonos atstojamoji gali būti laikoma veikiančia ties gniuždymo centru (žr. 6.2.7). Bendra skaičiuotinė sijos juostos ir sienelės gniuždomoji galia išreiškiama taip:

Fc,fb,Rd = Mc,Rd / (h − tfb); (6.21)

čia:

h – prijungtosios sijos aukštis;

Mc,Rd – skaičiuotinė sijos skerspjūvio lenkiamoji galia, jei reikia, sumažinta atsižvelgiant į šlytį, žr. N 1993-1-1. Sijos su stormena Mc,Rd gali būti apskaičiuojama nepaisant tarpinės juostos;

tfb – prijungtosios sijos juostos storis.

85 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jei sijos aukštis, įskaitant stormeną, yra didesnis kaip 600 mm, sijos sienelės indėlis į skaičiuotinę gniuždomąją galią turi būti ne didesnis kaip 20 %.

(2) Jei sija sustiprinama stormenomis, jos turi būti išdėstytos taip, kad:

– stormenos plieno klasė atitiktų elemento plieno klasę;

– stormenos juostos dydis ir sienelės storis turi būti ne mažesni už atitinkamus elemento parametrus;

– stormenos juostos su elemento juosta sudaromas kampas turi būti ne didesnis kaip 45°;

– standžiosios atramos ilgis ss turi būti laikomas lygiu su sija lygiagrečios stormenos juostos storiui.

(3) Jei sija yra sustiprinama stormenomis, skaičiuotinė gniuždymo veikiamos sijos sienelės laikomoji galia turi būti nustatoma pagal 6.2.6.2.

6.2.6.8 Tempimo veikiama sijos sienelė

(1) Varžtinėje jungtyje su galine plokštele skaičiuotinė sijos sienelės tempiamoji galia turi būti nustatoma taip:

Ft,wb,Rd = /eff,t,wb wb y,wb M0b t f γ . (6.22)

(2) Tempimo veikiamos sijos sienelės efektyvusis plotis beff,t,wb turi būti prilyginamas lenkiamą galinę plokštelę atstojančio lygiaverčio tėjinio galinio elemento efektyviajam ilgiui, pagal 6.2.6.5 nustatomam atskirai varžtų eilei ar varžtų grupei.

6.2.6.9 Gniuždymo veikiamas betonas, įskaitant skiedinį

(1) Mazgo, esančio tarp pėdos plokštės ir jos betoninės atramos, skaičiuotinė glemžiamoji galia turi būti nustatoma atsižvelgiant į skiedinio ir betoninės atramos medžiagų savybes bei matmenis. Betoninė atrama turi būti suprojektuota pagal EN 1992.

(2) Gniuždymo veikiamo betono (įskaitant skiedinį) kartu su susijusia lenkimo veikiama pėdos plokšte skaičiuotinė laikomoji galia Fc,pl,Rd turi būti laikoma esanti panaši į lygiaverčio tėjinio galinio elemento galią (žr. 6.2.5).

6.2.6.10 Lenkimo dėl gniuždymo veikiama pėdos plokštė

(1) Lenkimo dėl gniuždymo veikiamos pėdos plokštės kartu su betonine plokšte, ant kurios pastatyta kolonos pėda, skaičiuotinė laikomoji galia Fc,pl,Rd turi būti laikoma esanti panaši į lygiaverčio tėjinio galinio elemento galią (žr. 6.2.5).

6.2.6.11 Lenkimo dėl tempimo veikiama pėdos plokštelė

(1) Lenkimo dėl tempimo veikiamos pėdos plokštelės (kartu su susijusiais tempimo veikiamais inkariniais varžtais) skaičiuotinė laikomoji galia Ft,pl,Rd ir irties pobūdis gali būti nustatomi taikant 6.2.6.5 pateikiamas taisykles.

(2) Nagrinėjant pėdos plokštę, galinčių susidaryti traukiamųjų jėgų neturi būti paisoma.

6.2.6.12 Tempimo veikiamas inkarinis varžtas

(1) Inkariniai varžtai turi būti suprojektuoti, kad išlaikytų skaičiuotinių apkrovų poveikius. Jie turi turėti pakankamą tempiamąją galią keliamųjų jėgų ir lenkiamųjų momentų poveikiui išlaikyti.

(2) Skaičiuojant dėl lenkiamųjų momentų inkariniuose varžtuose susidarančias tempiamąsias jėgas, petys neturi būti imamas didesnis už atstumą tarp gniuždomosios pusės atraminio ploto sunkio centro ir tempiamosios pusės varžtų grupės sunkio centro.

PASTABA Įtakos gali turėti inkarinių varžtų padėties leidžiamosios nuokrypos.

86 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Skaičiuotinė inkarinių varžtų laikomoji galia turi būti prilyginama mažesniajai iš šių reikšmių: skaičiuotinei inkarinio varžto tempiamajai galiai (žr. 3.6) arba skaičiuotinei betono ir inkarinio varžto sukibimo galiai, kaip nurodo EN 1992-1-1.

(4) Inkariniai varžtai pamate turi būti įtvirtinami vienu iš šių būdų:

– kabliu (6.14 paveikslo a));

– poveržline plokštele (6.14 paveikslo b));

– kokiu nors kitu įbetonuotu atitinkamu apkrovos išskirstymo elementu;

– kokiu nors kitu tvirtinimo įtaisu, kuris yra tinkamai išbandytas ir patvirtintas.

(5) Jei varžtai tvirtinami kabliu, inkaravimo ilgis turi būti toks, kad būtų apsaugota nuo sukibties netekimo anksčiau, nei varžtas pasiekia takumo ribą. Inkaravimo ilgis turi būti skaičiuojamas pagal EN 1992-1-1 nuostatas. Šis inkaravimo tipas neturi būti taikomas varžtams, kurių stipris pagal takumo ribą fyb yra didesnis kaip 300 N/mm2.

(6) Jei inkariniai varžtai turi poveržlinę plokštelę ar kitą apkrovos išskirstymo elementą, į sukibties indėlį neturi būti atsižvelgiama. Visa jėga turi būti perduodama per apkrovos išskirstymo elementą.

1 – pėdos plokštė; 2 – skiedinys; 3 – betoninis pamatas.

(a) kablys (b) poveržlinė plokštelė

6.14 paveikslas. Inkarinių varžtų tvirtinimas

6.2.7 Skaičiuotinė sijos su kolona mazgų bei sandūrų lenkiamoji galia

6.2.7.1 Bendrieji dalykai

(1) Veikiantis skaičiuotinis lenkiamasis momentas Mj,Ed turi atitikti nelygybę:

j,Ed

j,Rd

MM

≤ 1,0. (6.23)

87 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(2) Taikant 6.2.7 pateikiamus mazgo skaičiuotinės lenkiamosios galios Mj,Rd nustatymo metodus, nereikalinga atsižvelgti į jokią prijungtajame elemente kartu veikiančią ašinę jėgą NEd. Tie metodai neturi būti taikomi, jei ašinė jėga prijungtajame elemente viršija 5 % skaičiuotinės jo skerspjūvio plastinės laikomosios galios Npℓ,Rd.

(3) Jei ašinė jėga NEd prijungtajame elemente viršija 5 % skaičiuotinės jo skerspjūvio laikomosios galios Npl,Rd, įprastai gali būti taikomas šis metodas:

,Ed ,Ed

,Rd ,Rd

j j

j j

M NM N

+ ≤ 1,0; (6.24)

čia:

Mj,Rd – skaičiuotinė mazgo lenkiamoji galia, kai neįvertinama ašinė jėga;

Nj,Rd – skaičiuotinė mazgo ašinė galia, kai neįvertinamas veikiantis lenkiamasis momentas.

(4) Skaičiuotinė virintinio mazgo lenkiamoji galia turi būti nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo a).

(5) Varžtinio mazgo su neišsikišusia galine plokštele, kurioje tempimo yra veikiama tik viena varžtų eilė (arba mazgo, turinčio tik vieną tempimo veikiamą varžtų eilę, žr. 6.2.3(6)), skaičiuotinė lenkiamoji galia turi būti nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo c).

(6) Varžtinio mazgo, kai naudojamas juostos jungiamasis kampuotis, skaičiuotinė lenkiamoji galia turi būti nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo b).

(7) Varžtinio mazgo su galine plokštele, kuriame tempimo yra veikiama daugiau kaip viena varžtų eilė, skaičiuotinė lenkiamoji galia paprastai turi būti nustatoma, kaip nurodyta 6.2.7.2.

(8) Taikant supaprastinimą su atsarga, pailgintos galinės plokštelės mazgo, kuriame tempimo yra veikiamos tik dvi varžtų eilės, skaičiuotinė lenkiamoji galia gali būti aproksimuojama, kaip pavaizduota 6.16 paveiksle, su sąlyga, kad bendroji skaičiuotinė laikomoji galia FRd neviršija 3,8 Ft,Rd (Ft,Rd yra nurodyta 6.2 lentelėje). Šiuo atveju visa galinės plokštelės tempiamoji sritis gali būti laikoma vienu pagrindiniu komponentu. Jei abi varžtų eilės yra apytiksliai vienodai nutolusios į abi puses nuo sijos juostos, ši galinės plokštelės dalis, nustatant jėgą F1,Rd, varžtų eilėje gali būti laikoma tėjiniu galiniu elementu. Tuomet F2,Rd reikšmę galima laikyti lygia F1,Rd, taigi FRd gali būti prilyginama 2 F1,Rd.

(9) Gniuždymo centru turi būti laikomas gniuždomųjų jėgų sukeliamų įtempių bloko centras. Supaprastinant gniuždymo centru galima laikyti 6.15 paveiksle nurodytą vietą.

(10) Elemento sandūra arba tempimo veikiama jos dalis turi būti suprojektuota, kad perduotų visus momentus ir jėgas, kurie toje vietoje veikia elementą ar jo dalį.

(11) Sandūros turi būti suprojektuotos, kad išlaikytų prijungtuosius elementus savo vietoje. Tikėtina, jog atraminėje sandūroje gali nebūti trinties jėgų tarp sąlyčio paviršių, kad prijungtieji elementai išliktų savo vietoje.

(12) Jei įmanoma, elementai turi būti išdėstomi taip, kad visų sudurtinių elementų sunkio centrų ašis sutaptų su elemento sunkio centro ašimi. Jei yra ekscentricitetas, turi būti atsižvelgiama į atsirandančias atstojamąsias jėgas.

88 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jungties tipas Gniuždymo centras Petys Jėgų pasiskirstymas

a) virintinė jungtis

Sutampa su gniuždomosios juostos centru

z = h – tfb

h – prijungtosios sijos aukštis

tfb – sijos juostos storis

b) varžtinė jungtis, kai naudojami juostos jungiamieji kampuočiai

Sutampa su ant gniuždomosios juostos esančio jungiamojo kampuočio lentynos centru

Atstumas nuo gniuždymo centro iki tempimo veikiamos varžtų eilės

c) varžtinė jungtis su galine plokštele, turinčią tik vieną tempimo veikiamą varžtų eilę

Sutampa su gniuždomosios juostos centru

Atstumas nuo gniuždymo centro iki tempimo veikiamos varžtų eilės

d) varžtinė jungtis su galine plokštele, turinčią tik dvi tempimo veikiamas varžtų eiles

Sutampa su gniuždomosios juostos centru

Įprastiniuose skaičiavimuose z galima laikyti atstumą nuo gniuždymo centro iki atkarpos tarp tų dviejų varžtų eilių vidurio

e) kitokios varžtinės jungtys su galine plokštele, turinčią dvi ar daugiau tempimo veikiamų varžtų eilių

Sutampa su gniuždomosios juostos centru

Apytikslė reikšmė gali būti nustatoma imant atstumą nuo gniuždymo centro iki atkarpos, esančios tarp tolimiausių tempimo veikiamų dviejų varžtų eilių, vidurio

Tikslesnė reikšmė gali būti nustatoma petimi z laikant atstumą zeq, nustatomą taikant 6.3.3.1 nurodytą metodą

6.15 paveikslas. Gniuždymo centras, petys z ir jėgų pasiskirstymas skaičiuotinei lenkiamajai galiai Mj,Rd nustatyti

89 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.16 paveikslas. Supaprastintieji varžtinių mazgų su pailgintomis galinėmis plokštelėmis modeliai

(13) Jei elementai neparuošti visiškam atraminiam sąlyčiui, turi būti naudojamas sudurtinis elementas, perduodantis ties sandūros vieta elemente veikiančias vidines jėgas ir momentus, įskaitant momentus, atsiradusius dėl ekscentriciteto, pradinių nuokrypų ir antrosios eilės deformacijų. Vidinės jėgos turi būti ne mažesnės už šlyjamąją jėgą, lygią 2,5 % silpnesniojo skerspjūvio ašinės galios abiejų ašių kryptimi, o momentai turi būti ne mažesni už momentą, lygų 25 % silpnesniojo skerspjūvio lenkiamosios galios aplink abi ašis.

(14) Jei elementai paruošti visiškam atraminiam sąlyčiui, turi būti naudojamas sudurtinis elementas, perduodantis 25 % didžiausiosios kolonoje veikiančios gniuždomosios jėgos.

(15) Gniuždymo veikiamų elementų atraminių galų lygiavimas turi būti išlaikomas uždengiamosiomis plokštelėmis ar kitomis priemonėmis. Sudurtinis elementas ir jo jungės turi būti tokio dydžio, kad ties atraminiais galais perduotų jėgas, veikiančias statmenai elemento ašiai. Projektuojant sandūras taip pat turi būti atsižvelgiama į antrosios eilės poveikius.

(16) Lanksčiųjų elementų sandūros turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) gniuždomosios juostos turi būti laikomos gniuždomaisiais elementais;

b) tempiamosios juostos turi būti laikomos tempiamaisiais elementais;

c) šlyties veikiamos dalys turi būti suprojektuotos, kad perduotų kartu veikiančius šiuos poveikius:

– šlyjamąją jėgą ties sandūra;

– dėl abiejose sandūros pusėse esančių jungių grupių sunkio centrų ekscentriciteto (jei jis yra) atsirandantį momentą;

– sienelės ar dalies perduodamą momento, deformacijos ar sukimosi dalį, neatsižvelgiant į jokį įtempių, kurie buvo numatyti projektuojant elementą ar dalį, perdavimą į gretimas dalis.

6.2.7.2 Sijos su kolona mazgai, kai naudojamos varžtinės jungtys su galinėmis plokštelėmis

(1) Skaičiuotinė sijos su kolona mazgo, kai naudojama varžtinė jungtis su galinėmis plokštelėmis, lenkiamoji galia Mj,Rd gali būti nustatoma taip:

Mj,Rd = r tr,Rdr

h FΣ ; (6.25)

čia:

Ftr,Rd – efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės tempiamoji galia;

hr – r varžtų eilės atstumas iki gniuždymo centro;

r – varžtų eilės numeris.

90 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

PASTABA Varžtiniame mazge, kuriame tempimo yra veikiama daugiau kaip viena varžtų eilė, varžtų eilės numeruojamos pradedant toliausiai nuo gniuždymo centro esančia varžtų eile.

(2) Kai varžtinėse jungtyse naudojamos galinės plokštelės, gniuždymo centras turi būti laikomas esantis vienoje linijoje su prijungtojo elemento gniuždomosios juostos centru.

(3) Efektyvioji skaičiuotinė kiekvienos varžtų eilės tempiamoji galia Ftr,Rd turi būti nustatoma paeiliui, pradedant nuo 1-osios varžtų eilės, t.y. labiausiai nuo gniuždymo centro nutolusios eilės, tuomet pereinant prie 2-osios eilės ir t.t.

(4) Nustatant efektyviąją skaičiuotinę r varžtų eilės tempiamąją galią Ftr,Rd, visų arčiau gniuždymo centro esančių varžtų eilių efektyviosios skaičiuotinės tempiamosios galios turi būti nepaisoma.

(5) Efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės tempiamoji galia Ftr,Rd turi būti prilyginama jos, kaip atskiros eilės, skaičiuotinei tempiamajai galiai Ft,Rd, nustatytai pagal 6.2.7.2(6), laikantis 6.2.7.2(7), (8) ir (9) pateikiamų sąlygų, jei reikia, sušvelnintų.

(6) Efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės, kaip atskiros eilės, tempiamoji galia Ftr,Rd turi būti prilyginama mažiausiajai šių pagrindinių komponentų vienos eilės skaičiuotinės tempiamosios galios reikšmei:

– tempimo veikiamos kolonos sienelės: Ft,wc,Rd žr. 6.2.6.3;

– lenkimo veikiamos kolonos juostos: Ft,fc,Rd žr. 6.2.6.4;

– lenkimo veikiamos galinės plokštelės: Ft,ep,Rd žr. 6.2.6.5;

– tempimo veikiamos sijos sienelės: Ft,wb,Rd žr. 6.2.6.8.

(7) Jei reikia, efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės tempiamoji galia Ftr,Rd turi būti sumažinama iki mažesnės nei 6.2.7.2(6) nurodytos reikšmės Ft,Rd, kad būtų užtikrinta, jog, atsižvelgus į visas varžtų eiles iki r eilės ir įskaitant ją, yra laikomasi šių sąlygų:

– bendroji skaičiuotinė laikomoji galia ∑Ft,Rd ≤ Vwp,Rd / β, kur β yra iš 5.3(7) žr. 6.2.6.1;

– bendroji skaičiuotinė laikomoji galia ∑Ft,Rd nėra didesnė už mažesniąją iš šių reikšmių:

– skaičiuotinę gniuždymo veikiamos kolonos sienelės laikomąją galią Fc,wc,Rd žr. 6.2.6.2;

– skaičiuotinę gniuždymo veikiamos sijos juostos ir sienelės laikomąją galią Fc,fb,Rd žr. 6.2.6.7.

(8) Jei reikia, efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės tempiamoji galia Ftr,Rd turi būti sumažinama iki mažesnės nei 6.2.7.2(6) nurodytos reikšmės Ft,Rd, kad būtų užtikrinta, jog toje pačioje varžtų eilių grupėje esančių varžtų eilių iki r eilės imtinai skaičiuotinių laikomųjų galių suma neviršija visos tos grupės skaičiuotinės laikomosios galios. Turi būti patikrinama šių pagrindinių komponentų laikomoji galia:

– tempimo veikiamos kolonos sienelės: Ft,wc,Rd žr. 6.2.6.3;

– lenkimo veikiamos kolonos juostos: Ft,fc,Rd žr. 6.2.6.4;

– lenkimo veikiamos galinės plokštelės: Ft,ep,Rd žr. 6.2.6.5;

– tempimo veikiamos sijos sienelės: Ft,wb,Rd žr. 6.2.6.8.

(9) Jei vienos iš pirmesnių varžtų eilių x efektyvioji skaičiuotinė tempiamoji galia Ftx,Rd yra didesnė kaip 1,9 Ft,Rd, efektyvioji skaičiuotinė r varžtų eilės tempiamoji galia Ftr,Rd, jei reikia, turi būti sumažinama, kad būtų užtikrinta, jog:

Ftr,Rd ≤ Ftx,Rd hr / hx; (6.26)

čia:

hx – x varžtų eilės atstumas iki gniuždymo centro;

91 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

x – toliausiai nuo gniuždymo centro esanti varžtų eilė, kurios skaičiuotinė tempiamoji galia yra didesnė kaip 1,9 Ft,Rd.

PASTABA Nacionaliniame priede gali būti pateikiama papildomos informacijos apie (6.26) lygties taikymą.

(10) Nuo 6.2.7.2(1) iki 6.2.7.2(9) aprašytas metodas gali būti taikomas varžtais jungiamai sijų sandūrai su virintinėmis galinėmis plokštelėmis (žr. 6.17 paveikslą), nepaisant su kolona susijusių elementų.

6.17 paveikslas. Varžtais jungiamos sijų sandūros su virintinėmis galinėmis plokštelėmis

6.2.8 Skaičiuotinė kolonos pėdų su pėdos plokštėmis laikomoji galia

6.2.8.1 Bendrieji dalykai

(1) Kolonų pėdos turi būti pakankamo dydžio, standumo ir stiprumo, kad galėtų perduoti kolonose veikiančias ašines jėgas, lenkiamuosius momentus ir šlyjamąsias jėgas į jų pamatus ar kitas atramas, neviršijant šių atramų laikomosios galios.

(2) Skaičiuotinis laikomasis stipris tarp pėdos plokštės ir jos atramos gali būti nustatomas remiantis tolygiu gniuždomosios jėgos pasiskirstymu visame atraminiame plote. Betoninių pamatų laikomieji įtempiai neturi viršyti 6.2.5(7) nurodyto skaičiuotinio laikomojo stiprio fjd.

(3) Jei kolonos pėdą kartu veikia ašinė jėga ir lenkimas, jėgos tarp pėdos plokštės ir jos atramos, atsižvelgiant į santykinį veikiančios ašinės jėgos ir lenkiamojo momento dydį, gali pasiskirstyti vienu iš šių būdų:

– jei dominuoja gniuždomoji ašinė jėga, po abiem kolonos juostomis gali susidaryti visiškasis gniuždymas, kaip pavaizduota 6.18 paveikslo a);

– jei dominuoja tempiamoji jėga, po abiem juostomis gali susidaryti visiškasis tempimas, kaip pavaizduota 6.18 paveikslo b);

– jei dominuoja lenkiamasis momentas, po viena kolonos juosta gali susidaryti gniuždymas, o po kita – tempimas, kaip pavaizduota 6.18 paveikslo c) ir d).

(4) Pėdos plokštės turi būti projektuojamos taikant 6.2.8.2 ir 6.2.8.3 pateikiamus metodus.

(5) Šlyjamajai jėgai tarp pėdos plokštės ir jos atramos atlaikyti turi būti taikomas vienas iš šių būdų:

– skaičiuotinė trinties laikomoji galia mazge, esančiame tarp pėdos plokštės ir jos atramos;

– skaičiuotinė inkarinių varžtų kerpamoji galia;

– skaičiuotinė pamatą supančios dalies šlyjamoji galia.

92 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jei inkariniai varžtai naudojami siekiant pasipriešinti šlyjamosioms jėgoms tarp pėdos plokštės ir jos atramos, pagal EN 1992 reikalavimus taip pat turi būti patikrinama, ar atramos betone nėra įtrūkių.

Jei pirmiau minėti būdai netinkami, šlyjamosioms jėgoms tarp pėdos plokštės ir jos atramos perduoti turi būti naudojami specialūs elementai, pvz., blokiniai ar strypiniai šlyjamieji jungiamieji elementai.

MEd

zC,l

z

= =

zC,r

NEd

MEd

zT,l

zzT,r

NEd

= =

a) kolonos pėdos jungtis, kai dominuoja gniuždomoji ašinė jėga

b) kolonos pėdos jungtis, kai dominuoja tempiamoji ašinė jėga

MEd

zC,l

z

= =

zT,r

NEd

MEd

zT,l

z

= =

zC,r

NEd

c) kolonos pėdos jungtis, kai dominuoja lenkiamasis momentas

d) kolonos pėdos jungtis, kai dominuoja lenkiamasis momentas

6.18 paveikslas. Kolonos pėdos jungčių peties z nustatymas

6.2.8.2 Tik ašinių jėgų veikiamos kolonos pėdos

(1) Simetrinės kolonos pėdos plokštės, kurias koncentriškai veikia ašinės gniuždomosios jėgos, skaičiuotinė laikomoji galia Nj,Rd gali būti nustatoma sudedant trijų 6.19 paveiksle pavaizduotų tėjinių galinių elementų (du tėjiniai galiniai elementai – po kolonos juostomis ir vienas – po kolonos sienele) atskiras laikomąsias galias FC,Rd. Šie trys tėjiniai galiniai elementai neturi užeiti vienas ant kito, žr. 6.19 paveikslą. Kiekvieno iš šių tėjinių galinių elementų skaičiuotinė laikomoji galia turi būti apskaičiuojama taikant 6.2.5 pateikiamą metodą.

1 3

2

1 – 1-asis tėjinis galinis elementas; 2 – 2-asis tėjinis galinis elementas; 3 – 3-iasis tėjinis galinis elementas.

6.19 paveikslas. Neužeinantys vienas ant kito tėjiniai galiniai elementai

6.2.8.3 Ašinių jėgų ir lenkiamųjų momentų veikiamos kolonų pėdos

(1) Ašinės jėgos kartu su lenkiamuoju momentu veikiamos kolonos pėdos lenkiamoji galia Mj,Rd turi būti nustatoma taikant 6.7 lentelėje pateikiamą metodą, jei tiesiogiai po kolonos sienele esančios betono dalies (2-ojo tėjinio galinio elemento pagal 6.19 paveikslą) indėlio į gniuždomąją galią nepaisoma. Pagal šį metodą taikomi šie parametrai:

– FT,l,Rd – skaičiuotinė kairiosios mazgo pusės tempiamoji galia, žr. 6.2.8.3(2);

– FT,r,Rd – skaičiuotinė dešiniosios mazgo pusės tempiamoji galia, žr. 6.2.8.3(3);

93 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

– FC,l,Rd – skaičiuotinė kairiosios mazgo pusės gniuždomoji galia, žr. 6.2.8.3(4);

– FC,r,Rd – skaičiuotinė dešiniosios mazgo pusės gniuždomoji galia, žr. 6.2.8.3(5).

(2) Skaičiuotinė kairiosios mazgo pusės tempiamoji galia FT,l,Rd turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei iš šių pagrindinių komponentų skaičiuotinės laikomosios galios reikšmių:

– tempimo veikiamos kolonos sienelės po kairiąja kolonos juosta Ft,wc,Rd, žr. 6.2.6.3;

– lenkimo veikiamos pėdos plokštės po kairiąja kolonos juosta Ft,pl,Rd, žr. 6.2.6.11.

(3) Skaičiuotinė dešiniosios mazgo pusės tempiamoji galia FT,r,Rd turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei iš šių pagrindinių komponentų skaičiuotinės laikomosios galios reikšmių:

– tempimo veikiamos kolonos sienelės po dešiniąja kolonos juosta Ft,wc,Rd, žr. 6.2.6.3;

– lenkimo veikiamos pėdos plokštės po dešiniąja kolonos juosta Ft,pl,Rd, žr. 6.2.6.11.

(4) Skaičiuotinė kairiosios mazgo pusės gniuždomoji galia FC,l,Rd turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei iš šių pagrindinių komponentų skaičiuotinės laikomosios galios reikšmių:

– gniuždymo veikiamo betono po kairiąja kolonos juosta Fc,pl,Rd, žr. 6.2.6.9;

– gniuždymo veikiamos kairiosios kolonos juostos ir sienelės Fc,fc,Rd, žr. 6.2.6.7.

(5) Skaičiuotinė dešiniosios mazgo pusės gniuždomoji galia FC,r,Rd turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei iš šių pagrindinių komponentų skaičiuotinės laikomosios galios reikšmių:

– gniuždymo veikiamo betono po dešiniąja kolonos juosta Fc,pl,Rd, žr. 6.2.6.9;

– gniuždymo veikiamos dešiniosios kolonos juostos ir sienelės Fc,fc,Rd, žr. 6.2.6.7.

(6) Kaip skaičiuoti zT,l, zC,l, zT,r, zC,r, žr. 6.2.8.1.

94 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.7 lentelė. Skaičiuotinė kolonos pėdų lenkiamoji galia Mj,Rd

Apkrova Petys z Skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd z = zT,l + zC,r NEd > 0 ir e > zT,l NEd ≤ 0 ir e ≤ –zC,r Kairioji pusė veikiama

tempimo Dešinioji pusė veikiama gniuždymo

Mažesnioji iš reikšmių: / 1

T,1,Rd

C,r

F zz e +

ir / 1

C,r,Rd

T,1

F zz e−

−.

z = zT,l + zT,r NEd > 0 ir 0 < e < zT,l NEd > 0 ir -zT,r < e ≤ 0 Kairioji pusė veikiama tempimo Dešinioji pusė veikiama tempimo

Mažesnioji iš reikšmių:

/ 1T,1,Rd

T,r

F zz e +

ir / 1

T,r,Rd

T,1

F zz e −

.

Mažesnioji iš reikšmių:

/ 1T,1,Rd

T,r

F zz e +

ir / 1

T,1,Rd

T,1

F zz e −

.

z = zC,l + zT,r NEd > 0 ir e ≤ –zT,r NEd ≤ 0 ir e > zC,l Kairioji pusė veikiama gniuždymo Dešinioji pusė veikiama tempimo

Mažesnioji iš reikšmių: / 1

C,1,Rd

T,r

F zz e−

+ ir

/ 1T,r,Rd

C,1

F zz e −

.

z = zC,l + zC,r NEd ≤ 0 ir 0 < e < zC,l NEd ≤ 0 ir –zC,r < e ≤ 0 Kairioji pusė veikiama gniuždymo Dešinioji pusė veikiama gniuždymo

Mažesnioji iš reikšmių:

/ 1C,1,Rd

C,r

F zz e−

+ ir

/ 1C,r,Rd

C,1

F zz e−

−.

Mažesnioji iš reikšmių:

/ 1C,1,Rd

C,r

F zz e−

+ ir

/ 1C,r,Rd

C,1

F zz e−

−.

MEd > 0 – pagal laikrodžio rodyklę, NEd > 0 – tempimas:

e = Ed

Ed

MN

= Rd

Rd

MN

.

6.3 Sukamasis standis

6.3.1 Pagrindinis modelis

(1) Mazgo sukamasis standis turi būti nustatomas pagal jo pagrindinių komponentų lankstumą, kurį nusako tampriojo standžio koeficientas ki, apskaičiuojamas pagal 6.3.2.

PASTABA Šie tampriojo standžio koeficientai yra bendrosios paskirties.

(2) Varžtiniuose mazguose su galinėmis plokštelėmis, kuriuose tempimo yra veikiama daugiau kaip viena varžtų eilė, susijusių pagrindinių komponentų standžio koeficientai ki turi būti sudedami. Sijų su kolonomis mazgams bei sijų sandūroms skirtas metodas yra pateikiamas 6.3.3, o kolonų pėdoms – 6.3.4.

(3) Varžtiniuose mazguose su galinėmis plokštelėmis, kuriuose tempimo yra veikiama daugiau kaip viena varžtų eilė, taikant supaprastinimą bet kurios varžtų eilės indėlio gali būti nepaisoma, jei taip pat nepaisoma visų kitų arčiau gniuždymo centro esančių varžtų eilių indėlio. Išliekančių varžtų eilių skaičius nebūtinai turi būti toks pats, koks taikomas nustatant skaičiuotinę lenkiamąją galią.

(4) Jei ašinė jėga NEd prijungtajame elemente neviršija 5 % skaičiuotinės jo skerspjūvio laikomosios galios Npℓ,Rd, sijos su kolona mazgo arba sijų sandūros sukamasis standis Sj, kai mazgo lenkiamasis momentas Mj,Ed mažesnis už skaičiuotinę lenkiamąją galią Mj,Rd, pakankamai tiksliai gali būti apskaičiuojamas taikant šią lygtį:

Sj = 2

1

ii

Ez

kµ ∑

; (6.27)

čia:

ki – pagrindinio mazgo komponento i standžio koeficientas;

z – petys, žr. 6.2.7;

95 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

µ – standžio santykis Sj,ini / Sj, žr. 6.3.1(6).

PASTABA Pradinis mazgo sukamasis standis Sj,ini yra nustatomas taikant (6.27) lygtį ir vartojant µ = 1,0 reikšmę.

(5) Kolonos pėdos sukamasis standis Sj, kai mazgo lenkiamasis momentas Mj,Ed mažesnis už skaičiuotinę lenkiamąją galią Mj,Rd, pakankamai tiksliai gali būti apskaičiuojamas pagal 6.3.4.

(6) Standžio koeficientas µ turi būti nustatomas taip:

– jei Mj,Ed ≤ 2/3 Mj,Rd:

µ = 1; (6.28a)

– jei 2/3 Mj,Rd < Mj,Ed ≤ Mj,Rd:

µ = ( / ),Ed ,Rd1,5 j jM M Ψ , (6.28b)

kur koeficientas ψ yra imamas iš 6.8 lentelės.

6.8 lentelė. Koeficiento ψ reikšmė

Jungties tipas ψ Virintinė 2,7 Varžtinė, su galinėmis plokštelėmis 2,7 Varžtinė, su juostos jungiamuoju kampuočiu 3,1 Pėdos plokštės jungtys 2,7

(7) Pagrindiniai komponentai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti skaičiuojant virintinio sijos su kolona mazgo ir mazgo su juostos jungiamuoju kampuočiu standį, yra nurodyti 6.9 lentelėje, o pagrindiniai varžtinės jungties su galinėmis plokštelėmis ir pėdos plokštės komponentai yra nurodyti 6.10 lentelėje. 6.9 ir 6.10 lentelėse pateikti pagrindinių komponentų standžio koeficientai ki yra naudojami 6.11 lentelėje pateiktuose skaičiavimuose.

(8) Sijos su kolona mazgų, sudarytų panaudojant galines plokšteles, standžiui nustatyti turi būti taikoma toliau aprašoma procedūra. Pagal 6.3.3 nustatomas lygiavertis mazgo standžio koeficientas keq ir lygiavertis petys zeq. Tuomet mazgo standis pagal 6.3.1(14) nustatomas remiantis standžio koeficientais keq (mazgui) bei k1 (šlyties veikiamos kolonos sienelei) ir petimi z, kuris prilyginamas lygiaverčiam mazgo pečiui zeq.

6.9 lentelė. Mazgai, sutvirtinti virintinėmis jungtimis arba varžtinėmis juostų jungiamųjų kampuočių jungtimis

Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas virintinėmis jungtimis Standžio koeficientai ki, į kuriuos reikia atsižvelgti

Vienpusis k1; k2; k3 Dvipusis – momentai yra vienodi ir priešingų krypčių k2; k3 Dvipusis – momentai yra nevienodi k1; k2; k3 Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas varžtinėmis juostų jungiamųjų

kampuočių jungtimis Standžio koeficientai ki, į kuriuos reikia

atsižvelgti Vienpusis k1; k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **) Dvipusis – momentai yra vienodi ir priešingų krypčių k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **) Dvipusis – momentai yra nevienodi k1; k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **)

Momentai yra vienodi ir

priešingi

Momentai yra nevienodi

*) Du k11 koeficientai – po vieną kiekvienai juostai.

**) Keturi k12 koeficientai – po vieną kiekvienai juostai ir jungiančiam kampuočiui.

96 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.10 lentelė. Mazgai, sutvirtinti varžtinėmis jungtimis, naudojant galines plokšteles ir pėdos plokštes

Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas varžtais, kai naudojamos galinės plokštelės

Tempimo veikiamų varžtų eilių skaičius

Standžio koeficientai ki, į kuriuos reikia atsižvelgti

Viena k1; k2; k3; k4; k5; k10 Vienpusis Dvi ar daugiau k1; k2; keq

Viena k2; k3; k4; k5; k10 Dvipusis – momentai yra vienodi ir priešingų krypčių Dvi ar daugiau k2; keq

Viena k1; k2; k3; k4; k5; k10 Dvipusis – momentai yra nevienodi Dvi ar daugiau k1; k2; keq

Sijų sandūra, sutvirtinta varžtais, kai naudojamos galinės plokštelės

Tempimo veikiamų varžtų eilių skaičius

Standžio koeficientai ki, į kuriuos reikia atsižvelgti

Viena k5 [kairėje]; k5 [dešinėje]; k10 Dvipusis – momentai yra vienodi ir priešingų krypčių Dvi ar daugiau keq

Pėdos plokštės jungtys Tempimo veikiamų varžtų eilių skaičius

Standžio koeficientai ki, į kuriuos reikia atsižvelgti

Viena k13; k15; k16 Pėdos plokštės jungtys

Dvi ar daugiau k13; k15 ir k16 – kiekvienai varžtų eilei

6.3.2 Pagrindinių mazgų komponentų standžio koeficientai

(1) Pagrindinio mazgo komponento standžio koeficientai turi būti nustatomi taikant 6.11 pateikiamas lygtis.

6.11 lentelė. Pagrindinių mazgų komponentų standžio koeficientai

Komponentas Standžio koeficientas ki Nestandinta, vienpusis mazgas arba dvipusis mazgas, kurio sijų aukštis yra panašus

standinta

k1 = 0,38 VCAzβ

; k1 = ∞.

Šlyties veikiama kolonos sienelė

z – petys iš 6.15 paveikslo; β – transformacijos parametras pagal 5.3(7). nestandinta standinta

k2 = 0,7 eff,c,wc wc

c

b td

; k2 = ∞.

Gniuždymo veikiama kolonos sienelė

beff,c,wc – efektyvusis plotis pagal 6.2.6.2. standinta arba nestandinta varžtinė jungtis, kurioje tempimo yra veikiama viena varžtų eilė, arba nestandinta virintinė jungtis

standinta virintinė jungtis

k3 = 0,7 eff,t,wc wc

c

b td

; k3 = ∞.

Tempimo veikiama kolonos sienelė

beff,t,wc – tempimo veikiamos kolonos sienelės efektyvusis plotis pagal 6.2.6.3. Jei tempimas veikia vieną mazgo varžtų eilę, beff,t,wc turi būti laikomas lygiu mažiausiajam iš efektyviųjų ilgių eff (atskirai arba kaip varžtų eilių grupės daliai), šiai varžtų eilei nurodytų 6.4 lentelėje (nestandintai kolonos juostai) arba6.5 lentelėje (standintai kolonos juostai).

97 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 lentelė (tęsinys)

Komponentas Standžio koeficientas ki Lenkimo veikiama kolonos juosta (kai tempimo yra veikiama viena varžtų eilė)

k4 = 3

3eff fc0,9 t

m;

eff – mažiausiasis iš efektyviųjų ilgių eff (atskirai arba kaip varžtų eilių grupės daliai), šiai varžtų eilei nurodytų 6.4 lentelėje (nestandintai kolonos juostai) arba 6.5 lentelėje (standintai kolonos juostai);

m – nurodytas 6.8 paveiksle. Lenkimo veikiama galinė plokštelė (kai tempimo yra veikiama viena varžtų eilė)

k5 = 3

3eff p0,9 t

m;

eff – mažiausiasis iš efektyviųjų ilgių eff (atskirai arba kaip varžtų eilių grupės daliai), šiai varžtų eilei nurodytų 6.6 lentelėje;

m – paprastai nurodytas 6.11 paveiksle, tačiau jei varžtų eilė yra pailgintos galinės plokštelės ilginamojoje dalyje: m = mx, kur mx yra nurodytas 6.10 paveiksle.

Lenkimo veikiamas juostos jungiamasis kampuotis

k6 = 3

30,9 eff at

m;

eff – juostos jungiamojo kampuočio efektyvusis ilgis pagal 6.12 paveikslą; m – nurodytas 6.13 paveiksle.

Tempimo veikiami varžtai (viena varžtų eilė)

k10 = 1,6 As / Lb – įtempiamieji arba neįtempiamieji; Lb – varžto pailgėjimo ilgis, kuris lygus aprėpiamajam ilgiui (bendram elementų ir

poveržlių storiui) pridedant pusę varžto galvutės ir veržlės aukščių sumos. neįtempiamieji įtempiamieji *)

k11 (arba k17) = 2

16

b ub

M

16 n d fE d

; k11 = ∞.

Kirpimo veikiami varžtai

dM16 – M16 varžto vardinis skersmuo; nb – kirpimo veikiamų varžtų eilių skaičius.

neįtempiamieji įtempiamieji *)

k12 (arba k18) = b b t u24 n k k d fE

; k12 = ∞.

Glemžimo veikiami varžtai (kiekvieno j komponento, kurį glemžia varžtai) kb = kb1,

bet kb ≤ kb2; kb1 = 0,25 eb / d + 0,5, bet kb1 ≤ 1,25; kb2 = 0,25pb / d + 0,375, bet kb2 ≤ 1,25; kt = 1,5 tj / dM16, bet kt ≤ 2,5.

eb – atstumas nuo varžtų eilės iki laisvo plokštelės krašto apkrovos perdavimo kryptimi;

fu – plieno, kuriame tvirtinamas varžtas, tempiamoji stiprio riba;

pb – tarpai tarp varžtų eilių apkrovos perdavimo kryptimi;

tj – to komponento storis. Gniuždymo veikiamas betonas (įskaitant skiedinį)

k13 = eff eff

1,275cE b l

E;

beff – tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis plotis, žr. 6.2.5(3); leff – tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis, žr. 6.2.5(3).

98 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 lentelė (pabaiga)

Komponentas Standžio koeficientas ki Lenkimo dėl gniuždymo veikiama plokštelė

k14 = ∞.

Šis koeficientas jau įvertintas skaičiuojant standžio koeficientą k13.

su traukiamosiomis jėgomis **) be traukiamųjų jėgų **)

k15 = 3

3eff p0,85 t

m; k15 =

3

3eff p0,425 t

m;

Lenkimo dėl tempimo veikiama pėdos plokštė (kai tempimo yra veikiama viena varžtų eilė)

leff – tėjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis, žr. 6.2.5(3); tp – pėdos plokštės storis; m – atstumas, nurodytas 6.8 paveiksle.

su traukiamosiomis jėgomis **) be traukiamųjų jėgų **)

k16 = 1,6 As / Lb, k16 = 2,0 As / Lb,

Tempimo veikiami inkariniai varžtai

Lb – inkarinio varžto pailgėjimo ilgis, prilyginamas 8 vardinių varžto skersmenų, skiedinio sluoksnio, plokštelės storio, poveržlės ir pusės veržlės aukščio sumai.

*) Jei varžtai yra suprojektuoti, kad neslinktų veikiant atitinkamai apkrovai. **) Traukiamosios jėgos gali susidaryti, jei Lb ≤

3

38,8 s

eff

m Al t

.

1 PASTABA Skaičiuojant beff ir leff, atstumas c turi būti laikomas lygiu 1,25 pėdos plokštės storio.

2 PASTABA Atraminės plokštelės turi būti laikomos neturinčiomis įtakos mazgo sukamajam standžiui Sj.

3 PASTABA Virintinių siūlių (k19) standžio koeficientas turi būti prilyginamas begalybei. Skaičiuojant sukamąjį standį Sj, į šį komponentą nereikia atsižvelgti.

4 PASTABA Gniuždymo veikiamų sijos juostos ir sienelės (k7), tempimo veikiamos sijos sienelės (k8), tempimo ar gniuždymo veikiamos plokštelės (k9) ir sijų su stormena (k20) standžio koeficientai turi būti prilyginami begalybei. Skaičiuojant sukamąjį standį Sj, į šiuos komponentus nereikia atsižvelgti.

5 PASTABA Jei naudojama papildoma sienelės plokštelė, atitinkamų pagrindinių mazgo komponentų standžio koeficientai nuo k1 iki k3 turi būti padidinami taip:

– k1 – šlyties veikiamos kolonos sienelės turi būti grindžiamas padidintu šlyjamuoju plotu Avc pagal 6.2.6.1(6);

– k2 – gniuždymo veikiamos kolonos sienelės turi būti grindžiamas sienelės efektyviuoju storiu pagal 6.2.6.2(6);

– k3 – tempimo veikiamos kolonos sienelės turi būti grindžiamas sienelės efektyviuoju storiu pagal 6.2.6.3(8).

6.3.3 Mazgai su galinėmis plokštelėmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi ar daugiau varžtų eilių

6.3.3.1 Bendrasis metodas

(1) Mazgų su galinėmis plokštelėmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi ar daugiau varžtų eilių, pagrindiniai su visomis šiomis varžtų eilėmis susiję komponentai turi būti vertinami taikant vieną lygiavertį standžio koeficientą keq, nustatomą taip:

keq = eff,r r

eq

r

k h

z

∑; (6.29)

čia:

hr – atstumas tarp r varžtų eilės ir gniuždymo centro;

99 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

keff,r – r varžtų eilės efektyvusis standžio koeficientas, atsižvelgiant į atitinkamai 6.3.3.1(4) arba 6.3.3.1(5) išvardytų pagrindinių komponentų standžio koeficientus ki;

zeq – lygiavertis petys 6.3.3.1(3).

(2) r varžtų eilės efektyvusis standžio koeficientas keff,r turi būti nustatomas taip:

keff,r = 11

,rii k∑; (6.30)

čia ki,r yra standžio koeficientas, atitinkantis i komponentą r varžtų eilės atžvilgiu.

(3) Lygiavertis petys zeq turi būti nustatomas taip:

zeq =

2eff,r r

eff,r r

r

r

k h

k h

∑∑

. (6.31)

(4) Sijos su kolona mazgo, sudaryto jungtimi su galine plokštele, koeficientas keq turi būti grindžiamas (ir pakeičiamas) standžio koeficientais ki, taikomais:

– tempimo veikiamai kolonos sienelei (k3);

– lenkimo veikiamai kolonos juostai (k4);

– lenkimo veikiamai galinės plokštelei (k5);

– tempimo veikiamiems varžtams (k10).

(5) Sijų sandūros, sutvirtintos varžtais, kai naudojamos galinės plokštelės, koeficientas keq turi būti grindžiamas (ir pakeičiamas) standžio koeficientais ki, taikomais:

– lenkimo veikiamoms galinėms plokštelėms (k5);

– tempimo veikiamiems varžtams (k10).

6.3.3.2 Supaprastintasis metodas, taikomas pailgintoms galinėms plokštelėms, kuriose tempimo yra veikiamos dvi varžtų eilės

(1) Jungtims su pailginta galine plokštele, kuriose tempimo yra veikiamos dvi varžtų eilės (viena – ilginamojoje galinės plokštelės dalyje ir viena – tarp sijos juostų, žr. 6.20 paveikslą), priklausančių pagrindinių komponentų standžio koeficientams gali būti taikomas pakeistų reikšmių rinkinys, kad būtų įvertinamas bendras abiejų varžtų eilių indėlis. Kiekviena iš šių pakeistų reikšmių turi būti laikoma lygia dvigubai atitinkamai vienos varžtų eilės pailgintos galinės plokštelės ilginamojoje dalyje reikšmei.

PASTABA Taikant šią aproksimaciją sukamasis standis gaunamas šiek tiek mažesnis.

(2) Taikant šį supaprastintąjį metodą petys z turi būti prilyginamas atstumui nuo gniuždymo centro iki atkarpos tarp dviejų tempimo veikiamų varžtų eilių vidurio, žr. 6.20 paveikslą.

100 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.20 paveikslas. Petys z pagal supaprastintąjį metodą

6.3.4 Kolonų pėdos

(1) Ašinės jėgos kartu su lenkiamuoju momentu veikiamos kolonos pėdos sukamasis standis Sj gali būti apskaičiuojamas taikant 6.12 lentelėje nurodytą metodą. Pagal šį metodą taikomi šie standžio koeficientai:

kT,1 – kairiosios mazgo pusės tempiamojo standžio koeficientas, kuris turi būti prilyginamas kairiosios mazgo pusės standžio koeficientų k15 ir k16 (nurodytų 6.11 lentelėje) sumai;

kT,r – dešiniosios mazgo pusės tempiamojo standžio koeficientas, kuris turi būti prilyginamas dešiniosios mazgo pusės standžio koeficientų k15 ir k16 (nurodytų 6.11 lentelėje) sumai;

kC,1 – kairiosios mazgo pusės gniuždomojo standžio koeficientas, kuris turi būti prilyginamas kairiosios mazgo pusės standžio koeficientui k13 (nurodytam 6.11 lentelėje);

kC,r – dešiniosios mazgo pusės gniuždomojo standžio koeficientas, kuris turi būti prilyginamas dešiniosios mazgo pusės standžio koeficientui k13 (nurodytam 6.11 lentelėje).

(2) Kaip skaičiuoti zT,1, zC,1, zT,r, zC,r, žr. 6.2.8.1.

101 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.12 lentelė. Kolonų pėdų sukamasis standis Sj

Apkrova Petys z Sukamasis standis Sj,ini z = zT,1 + zC,r NEd > 0 ir e > zT,1 NEd ≤ 0 ir e ≤ –zC,r Kairioji pusė veikiama

tempimo Dešinioji pusė veikiama gniuždymo

2

( )T,1 C,r k1 / 1 /E z e

k k e eµ + +, kur ek = 1

1

C,r C,r T,1 T,

T, C,r

z k z kk k

−

+

z = zT,1 + zT,r NEd > 0 ir 0 < e < zT,1 NEd > 0 ir –zT,r < e ≤ 0 Kairioji pusė veikiama tempimo Dešinioji pusė veikiama tempimo

2

( )T,1 T,r k1 / 1 /E z e

k k e eµ + +, kur ek = ,1T,r T,r T,1

T,1 T,r

Tz k z kk k

−

+

z = zC,1 + zT,r NEd > 0 ir e ≤ –zT,r NEd ≤ 0 ir e > zC,l Kairioji pusė veikiama gniuždymo Dešinioji pusė veikiama tempimo

2

( )C,1 T,r k1 / 1 /E z e

k k e eµ + +, kur ek = T,r T,r C,1 C,1

C,1 T,r

z k z kk k

−

+

z = zC,1 + zC,r NEd ≤ 0 ir 0 < e < zC,1 NEd ≤ 0 ir -zC,r < e ≤ 0 Kairioji pusė veikiama gniuždymo Dešinioji pusė veikiama gniuždymo

2

( )C,1 C,r k1 / 1 /E z e

k k e eµ + +, kur ek = C,r C,r C,1 C,1

C,1 C,r

z k z kk k

−

+

MEd > 0 – pagal laikrodžio rodyklę, NEd > 0 – tempimas, µ žr. 6.3.1(6).

e = Ed

Ed

NM =

Rd

Rd

NM .

6.4 Sukamoji geba

6.4.1 Bendrieji dalykai

(1)P Jei atliekama visuminė analizė pagal standųjį plastišką modelį, mazgas ties plastinio lanksto vieta turi turėti pakankamą sukamąją gebą.

(2) Varžtinio arba virintinio mazgo sukamoji geba turi būti nustatoma pagal 6.4.2 arba 6.4.3 nuostatas. Šiose teksto dalyse pateikiami projektavimo metodai galioja tik S235, S275 bei S355 klasių plienui ir mazgams, kurių skaičiuotinė ašinė jėga NEd prijungtajame elemente neviršija 5 % skaičiuotinės jo skerspjūvio plastinės laikomosios galios Npℓ,Rd.

(3) Alternatyva 6.4.2 ir 6.4.3 – mazgo sukamosios gebos tikrinti nebūtina, jei jo skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd yra bent 1,2 karto didesnė už skaičiuotinę prijungtojo elemento skerspjūvio plastinę lenkiamąją galią Mpl,Rd.

(4) 6.4.2 ir 6.4.3 nenurodytais atvejais sukamoji geba gali būti nustatoma bandymais pagal EN 1990 D priedą. Kaip alternatyva gali būti taikomi atitinkami skaičiavimo modeliai, jeigu jie yra pagrįsti bandymų pagal EN 1990 rezultatais.

6.4.2 Varžtiniai mazgai

(1) Sijos su kolona mazgas, kurio skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd priklauso nuo šlyties veikiamos kolonos sienelės plokštelės skaičiuotinės laikomosios galios, atliekant visuminę analizę pagal plastiškąjį modelį gali būti laikomas turintis pakankamą sukamąją gebą, jei d / tw ≤ 69 ε.

(2) Mazgas, sudarytas varžtais jungiamos galinės plokštelės ar juostos jungiamojo kampuočio jungtimi, atliekant visuminę analizę pagal plastiškąjį modelį gali būti laikomas turintis pakankamą sukamąją gebą, jei laikomasi šių sąlygų:

a) skaičiuotinė mazgo lenkiamoji galia priklauso arba nuo:

– lenkimo veikiamos kolonos juostos arba

– lenkimo veikiamos sijos galinės plokštelės ar tempiamos juostos jungiamojo kampuočio;

102 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

b) kolonos juostos arba sijos galinės plokštelės ar tempiamos juostos jungiamojo kampuočio (nebūtinai to paties pagrindinio komponento, kai a) storis t atitinka:

t ≤ /ub y0,36 d f f ; (6.32)

čia fy yra atitinkamo pagrindinio komponento stipris pagal takumo ribą.

(3) Varžtine jungtimi sudarytas mazgas, kurio skaičiuotinė lenkiamoji galia Mj,Rd priklauso nuo kirpimo veikiamų varžtų skaičiuotinės laikomosios galios, atliekant visuminę analizę pagal plastiškąjį modelį neturi būti laikomas turinčiu pakankamą sukamąją gebą.

6.4.3 Virintiniai mazgai

(1) Virintinės sijos su kolona jungties sukamoji geba φCd gali būti laikoma esanti ne mažesnės reikšmės, nustatomos pagal toliau nurodytą išraišką, jeigu kolonos sienelė yra standinta, kad išlaikytų gniuždymą, bet nestandinta, kad išlaikytų tempimą, o jos skaičiuotinė lenkiamoji galia nepriklauso nuo kolonos sienelės plokštelės skaičiuotinės šlyjamosios galios, žr. 6.4.2(1):

φCd = 0,025 hc / hb; (6.33)

čia:

hb – sijos aukštis;

hc – kolonos aukštis.

(2) Pagal šio skyriaus nuostatas suprojektuoto nestandinto virintinio sijos su kolona mazgo sukamoji geba φCd gali būti laikoma ne mažesnė kaip 0,015 radianų.

103 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7 Tuščiavidurių profiliuočių mazgai 7.1 Bendrieji dalykai

7.1.1 Taikymo sritis

(1) Šiame skyriuje pateikiamos išsamios taikymo taisyklės, skirtos plokštuminių ir erdvinių santvarinių konstrukcijų mazgų, sudarytų iš apskritųjų, kvadratinių ar stačiakampių vamzdžių, ir plokštuminių santvarinių konstrukcijų mazgų, sudarytų iš vamzdžių ir atvirųjų profiliuočių, statinei skaičiuotinei laikomajai galiai nustatyti.

(2) Statinė skaičiuotinė mazgų laikomoji galia yra išreiškiama didžiausiąja skaičiuotine tinklelio elementų ašine ir (arba) lenkiamąja galia.

(3) Šios taikymo taisyklės galioja tiek EN 10210 reikalavimus atitinkantiems karštai valcuotiems tuščiaviduriams profiliuočiams, tiek EN 10219 reikalavimus atitinkantiems šaltai formuotiems tuščiaviduriams profiliuočiams, jei statybinių tuščiavidurių profiliuočių matmenys atitinka šio skyriaus reikalavimus.

(4) Karštai valcuotų tuščiavidurių profiliuočių ir šaltai formuotų tuščiavidurių profiliuočių galutinio gaminio vardinis stipris pagal takumo ribą neturi būti didesnis nei 460 N/mm2. Galutinių gaminių, kurių vardinis stipris pagal takumo ribą didesnis kaip 355 N/mm2, šiame skyriuje nurodyta statinė skaičiuotinė laikomoji galia turi būti sumažinama koeficientu 0,9.

(5) Tuščiavidurių profiliuočių vardinis sienelės storis neturi būti mažesnis kaip 2,5 mm.

(6) Tuščiavidurių profiliuočių juostos vardinis sienelės storis neturi būti didesnis kaip 25 mm, jei nėra imamasi specialių priemonių užtikrinti, kad medžiagos storinės savybės bus reikiamos.

(7) Dėl nuovargio įvertinimo žr. EN 1993-1-9.

(8) Reglamentuojami mazgų tipai pavaizduoti 7.1 paveiksle.

7.1.2 Taikymo sritis

(1) Tuščiavidurių profiliuočių mazgų taikymo taisyklėmis gali būti vadovaujamasi tik tuomet, jei laikomasi visų nuo 7.1.2(2) iki 7.1.2(8) sąlygų.

(2) Elementų gniuždomosios dalys turi atitikti EN 1993-1-1 nurodytus 1 arba 2 klasių reikalavimus grynojo lenkimo sąlygomis.

(3) Kampas θi tarp juostų bei tinklelio elementų ir tarp gretimų tinklelio elementų turi būti:

θi ≥ 30°.

(4) Mazge jungiamų elementų galai turi būti paruošti taip, kad jų skerspjūvio forma nebūtų pakitusi. Šiame skyriuje nenagrinėjamos jungtys suplotais ir išpjaustytais galais.

(5) Tam, kad mazgai su tarpu būtų pakankami tinkamoms virintinėms siūlėms sudaryti, tarpas tarp tinklelio elementų turi būti ne mažesnis kaip (t1 + t2).

(6) Mazguose, turinčiuose užlaidą, ši užlaida turi būti pakankamai didelė, kad tinklelio elementų sujungtis būtų pakankama reikiamai šlyčiai iš vieno tinklelio elemento į kitą perduoti. Bet kuriuo atveju užlaida turi būti ne mažesnė kaip 25 %.

(7) Jei užeinantys vienas ant kito tinklelio elementai yra skirtingo storio ir (arba) stiprumo klasių, kitą elementą turi dengti mažiausios ti fyi reikšmės elementas.

(8) Jei užeinantys vienas ant kito tinklelio elementai yra skirtingo pločio, siauresnysis elementas turi dengti platesnįjį.

104 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

K mazgas KT mazgas N mazgas

T mazgas X mazgas Y mazgas

DK mazgas KK mazgas

X mazgas TT mazgas

DY mazgas XX mazgas

7.1 paveikslas. Tuščiavidurių profiliuočių santvarų mazgų tipai

7.2 Projektavimas

7.2.1 Bendrieji dalykai

(1)P Skaičiuotinės tinklelio elementų ir juostų ašinės jėgos neturi viršyti skaičiuotinės elementų laikomosios galios, nustatytos pagal EN 1993-1-1.

(2)P Skaičiuotinės tinklelio elementų ašinės jėgos, kai yra saugos ribinis būvis, neturi viršyti atitinkamai 7.4, 7.5, 7.6 arba 7.7 nurodytos skaičiuotinės mazgo laikomosios galios.

105 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Įtempiai σ0,Ed arba σp,Ed juostoje ties mazgu turi būti nustatomi taip:

σ0,Ed = 0

0,Ed 0,Ed

el,0

N MA W

+ ; (7.1)

σp,Ed = 0

p,Ed 0,Ed

el,0

N MA W

+ ; (7.2)

čia:

Np,Ed = 0

cos0,Ed ,Edi ii

N N θ>

−∑ .

7.2.2 Tuščiavidurių profiliuočių mazgų irties pobūdžiai

(1) Tuščiavidurių profiliuočių jungčių ir tuščiavidurių profiliuočių bei atvirųjų profiliuočių jungčių skaičiuotinė mazgų laikomoji galia turi būti grindžiama šiais atitinkamais irties pobūdžiais:

a) juostos viršaus irtis (juostos viršaus plastinė irtis) arba juostos plastifikacija (juostos skerspjūvio plastinė irtis);

b) juostos šoninės sienelės irtis (arba juostos sienelės irtis), kai pasiekta takumo riba, dėl suardymo ar nepastovumo (juostos šoninės sienelės arba juostos sienelės deformavimosi ar klupumo), gniuždant tinklelio elementą;

c) juostos šlyjamoji irtis;

d) tuščiavidurio profiliuočio juostos sienelės praspaudžiamoji kerpamoji irtis (plyšių susidarymas, dėl kurio tinklelio elementai atitrūksta nuo juostos elemento);

e) tinklelio elemento irtis sumažėjus efektyviajam pločiui (virintinių siūlių ar tinklelio elementų supleišėjimas);

f) tinklelio elemento arba tuščiavidurio profiliuočio juostos elemento klupumo vietinė irtis mazgo vietoje.

PASTABA Pusjuodžiu šriftu šiame sąraše išspausdinti žodžių junginiai vartojami įvairiems irties pobūdžiams aprašyti skaičiuotinės laikomosios galios lentelėse, pateikiamose nuo 7.4 iki 7.7 poskyriuose.

(2) 7.2 paveiksle pavaizduoti CHS tinklelio ir juostų elementų mazgų nuo (a) iki (f) irties pobūdžiai.

(3) 7.3 paveiksle pavaizduoti RHS tinklelio ir juostų elementų mazgų nuo (a) iki (f) irties pobūdžiai.

(4) 7.4 paveiksle pavaizduoti CHS arba RHS tinklelio elementų ir dvitėjų arba H formos profiliuočių juostų elementų mazgų nuo (a) iki (f) irties pobūdžiai.

(5) Nors mazgo su tinkamai suformuotomis virintinėmis siūlėmis laikomoji galia paprastai yra didesnė veikiant tempimui nei veikiant gniuždymui, kitu atveju skaičiuotinė mazgo laikomoji galia paprastai grindžiama gniuždymo veikiamo tinklelio galia, kad būtų išvengta galimos per didelės vietinės deformacijos ar sukamosios gebos sumažėjimo.

106 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobūdis Ašinė apkrova Lenkiamasis momentas

a

b

c

d

e

f

7.2 paveikslas. CHS elementų mazgų irties pobūdžiai

107 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobūdis Ašinė apkrova Lenkiamasis momentas

a

b

c

d

e

f

7.3 paveikslas. RHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų mazgų irties pobūdžiai

108 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobūdis Ašinė apkrova Lenkiamasis momentas

a – –

b

c

d – –

e

f

7.4 paveikslas. CHS arba RHS tinklelio elementų ir dvitėjų arba H formos profiliuočių juostų elementų mazgų irties pobūdžiai

7.3 Virintinės siūlės

7.3.1 Skaičiuotinė laikomoji galia

(1)P Tinklelio elementus su juostomis jungiančios virintinės siūlės turi būti suprojektuotos taip, kad turėtų pakankamą laikomąją galią netolygiai pasiskirsčiusiems įtempiams išlaikyti ir pakankamą sukamąją gebą lenkiamiesiems momentams persiskirstyti.

(2) Virintiniuose mazguose jungtis paprastai turi būti formuojama pagal viso tuščiavidurio profiliuočio perimetrą sudurtine virintine siūle, kertine virintine siūle arba jų deriniu. Tačiau iš dalies užeinančiuose vienas ant kito mazguose paslėptosios jungties dalies virinti nebūtina, jei ašinės jėgos tinklelio elementuose yra tokios, kad juostos ašiai statmenos jų dedamosios nesiskiria daugiau kaip 20 %.

(3) Tipinė informacija apie virintines siūles yra pateikiama 1.2.7 minimame 7 grupės nuorodiniame standarte.

(4) Tinklelio elemento perimetro vienetinio ilgio skaičiuotinė virintinės siūlės laikomoji galia paprastai turi būti ne mažesnė už to elemento skerspjūvio vienetinio ilgio perimetro skaičiuotinę laikomąją galią.

109 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Reikiamas siūlės storis turi būti nustatomas pagal 4 skyrių.

(6) 7.3.1(4) pateikiamo kriterijaus galima nepaisyti, jei mažesnį virintinės siūlės dydį galima pateisinti atsižvelgiant tiek į laikomąją galią, tiek į deformavimosi gebą bei sukamąją gebą, ir atsižvelgiant į tai, kad tik dalis jos ilgio yra veiksminga.

(7) Skaičiuotinis statybinių stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių platėjančios nuosklembos virintinės siūlės storis yra nurodytas 7.5 paveiksle.

7.5 paveikslas. Skaičiuotinis statybinių stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių platėjančios nuosklembos virintinės siūlės storis

(8) Apie suvirinimą šaltai formuotose srityse žr. 4.14.

7.4 Virintiniai CHS elementų mazgai

7.4.1 Bendrieji dalykai

(1) Jei mazgų geometrija atitinka 7.1 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, virintinių apskritųjų vamzdinių elementų mazgų skaičiuotinė laikomoji galia gali būti nustatoma taikant 7.4.2 ir 7.4.3 nuostatas.

(2) Jei mazgai atitinka 7.1 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinėti tik juostos viršaus irtį ir praspaudžiamąją kerpamąją irtį. Skaičiuotinė jungties laikomoji galia turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei pagal šiuos abu kriterijus.

(3) Jei mazgai neatitinka 7.1 lentelėje nurodytų tinkamumo ribų, turi būti išnagrinėjami visi 7.2.2 išvardyti kriterijai. Be to, turi būti atsižvelgiama į mazgų sukamojo standžio sukeliamus antrinius momentus.

7.1 lentelė. Virintinių CHS tinklelio elementų ir CHS juostų mazgų tinkamumo ribos

0,2 ≤ di / d0 ≤ 1,0 paprastai 2 klasė ir 10 ≤ d0 / t0 ≤ 50, bet X mazgams: 10 ≤ d0 / t0 ≤ 40 2 klasė ir 10 ≤ di / ti ≤ 50 λov ≥ 25 % g ≥ t1 + t2

7.4.2 Plokštuminiai mazgai

(1)P Tik ašinių jėgų veikiamose tinklelio elementų jungtyse skaičiuotinė vidinė ašinė jėga Ni,Ed neturi viršyti skaičiuotinės virintinio mazgo ašinės galios Ni,Rd, pateikiamos atitinkamai 7.2, 7.3 arba 7.4 lentelėse.

(2) Lenkimo kartu su ašine jėga veikiamos tinklelio elementų jungtys turi atitikti sąlygą:

2ip, ,Ed op, ,Ed,Ed

,Rd ip, ,Rd op, ,Rd

i ii

i i i

M MNN M M

⎡ ⎤⎢ ⎥+ +⎢ ⎥⎣ ⎦

≤ 1,0; (7.3)

110 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

čia:

Mip,i,Rd – skaičiuotinė lenkiamoji galia plokštumoje;

Mip,i,Ed – skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas plokštumoje;

Mop,i,Rd – skaičiuotinė lenkiamoji galia iš plokštumos;

Mop,i,Ed – skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas iš plokštumos.

7.2 lentelė. Skaičiuotinė virintinių CHS tinklelio elementų ir CHS juostų mazgų ašinė galia

Juostos viršaus irtis – T ir Y mazgai

N1,Rd = 0,2 2

0 2

1( ) /

sinp y0

M52,8 14,2k f tγ

β γθ

+

Juostos viršaus irtis – X mazgai

N1,Rd = 20

1/

sin ( )p y0

M55,2

1 0,81k f t

γθ β−

Juostos viršaus irtis – K ir N mazgai su tarpu arba užlaida

N1,Rd =

N2,Rd = 1

2

sinsin 1,RdN

θθ

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis – K, N bei KT mazgai su tarpu ir visi T, Y bei X mazgai [i = 1, 2 arba 3]

Kai di ≤ d0 − 2 t0: Ni,Rd = 00 2

1 sin/

3 2 siny

M5i

ii

ft d

θπ γ

θ+

Koeficientai kg ir kp

kg = ( )⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

−++

1,330,510,0241

0

2120

t/gexp

,, γγ (žr. 7.6 paveikslą)

Kai np > 0 (gniuždymas): kp = 1 − 0,3 np (1 + np), bet kp ≤ 1,0. Kai np ≤ 0 (tempimas): kp = 1,0.

50

1

1

200 / 2,108,1

sin M ypg

ddtfkk

γ θ ⎟ ⎟

⎠

⎞ ⎜⎜⎝

⎛+

111 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.3 lentelė. Skaičiuotinė mazginius lakštus su CHS elementais jungiančių virintinių mazgų galia

Juostos viršaus irtis

Ni,Rd = 2 20 ( ) /p y0 M54 20k f t β γ+

Mip,i,Rd = 0

Mop,i,Rd = 0,5 bi Ni,Rd

Ni,Rd = 20 /p y0

M551 0,81

k f tγ

β−

Mip,i,Rd = 0

Mop,i,Rd = 0,5 bi Ni,Rd

Ni,Rd = ( )20 /p y0 M55 1 0,25k f t η γ+

Mip,i,Rd = hi Ni,Rd

Mop,i,Rd = 0

Ni,Rd = ( )20 /p y0 M55 1 0,25k f t η γ+

Mip,i,Rd = hi Ni,Rd

Mop,i,Rd = 0

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis

itmaxσ = ( / / )Ed Ed el iN A M W t+ ≤ 0 ( / ) /y0 M52 3t f γ

Tinkamumo ribos Koeficientas kp

Papildomai prie 7.1 lentelėje nurodytų ribų: β ≥ 0,4 ir η ≤ 4; čia: β = bi / d0 ir η = hi / d0.

Kai np > 0 (gniuždymas): kp = 1 − 0,3 np (1 + np), bet kp ≤ 1,0. Kai np ≤ 0 (tempimas): kp = 1,0.

112 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.4 lentelė. Skaičiuotinė dvitėjus, H formos arba RHS profiliuočius su CHS elementais jungiančių virintinių mazgų galia

Juostos viršaus irtis

1h

d

1N

0

1b

t 0

N1,Rd = kp fy0 t02 (4 + 20 β2)(1 + 0,25 η) / γM5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd / (1 + 0,25 η)

Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

1N

1N1h

d0t 0

N1,Rd = ( )2

0 /p y0M5

51 0,25

1 0,81k f t

η γβ

+−

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd / (1 + 0,25 η)

Mop,1,Rd = 0,5b1 N1,Rd

1N

1h

d0

1b

t0

N1,Rd = kp fy0 t02 (4 + 20 β2)(1 + 0,25 η) / γM5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd

Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

1N

1N

1h

d0t 0

N1,Rd = ( )20 /p y0

M55

1 0,251 0,81

k f tη γ

β+

−

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd

Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis

Dvitėjai arba H formos profiliuočiai: max 1tσ = ( ) 1/ /Ed Ed elN A M W t+ ≤ 0 ( / ) /y0 M52 3t f γ .

RHS profiliuočiai: max 1tσ = ( ) 1/ /Ed Ed elN A M W t+ ≤ 0 0( / 3) /y M5t f γ .

Tinkamumo ribos Koeficientas kp

Papildomai prie 7.1 lentelėje nurodytų ribų: β ≥ 0,4 ir η ≤ 4; čia: β = b1 / d0 ir η = h1 / d0.

Kai np > 0 (gniuždymas): kp = 1 − 0,3 np(1 + np), bet kp ≤ 1,0. Kai np ≤ 0 (tempimas): kp = 1,0.

113 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali būti prilyginamas reikšmei taške, kuriame tinklelio elemento vidurio linija susikerta su juostos elemento paviršiumi.

(4) Skaičiuotinė lenkiamoji galia plokštumoje ir skaičiuotinė lenkiamoji galia iš plokštumos Mi,Rd turi būti imamos atitinkamai iš 7.3, 7.4 arba 7.5 lentelių.

(5) 7.6 lentelėje nurodytų specialiųjų virintinių siūlių tipų mazgai turi atitikti atitinkamus kiekvienam tipui lentelėje nurodytus projektavimo kriterijus.

(6) Koeficiento kg reikšmės, skirtos 7.2 lentelėje pateiktiems K, N ir KT mazgams apskaičiuoti, yra nurodytos 7.6 paveiksle. Koeficientas kg yra taikomas mazgų su tarpu bei užlaida tipams aprėpti g dydį nustatant tarpui ir užlaidai; neigiamos g reikšmės vartojamos užlaidai q išreikšti, kaip pavaizduota 1.3 paveikslo b).

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

-12 -8 -4 0 4 8 12

,

,

,

,

,

,

,

,

k

g / t0

g

γ = 7,5γ = 10

γ = 12,5γ = 15

γ = 17,5

γ = 20γ = 22,5

γ = 25

Mazgai su užlaida

(q = –g) Mazgai su tarpu

7.6 paveikslas. Koeficiento kg reikšmės, skirtos 7.2 lentelėje pateiktiems skaičiavimams

114 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.5 lentelė. Skaičiuotinė virintinių CHS tinklelio elementų ir CHS juostų mazgų lenkiamoji galia

Juostos viršaus irtis – T, X ir Y mazgai

d

M

1

1

d

t 0

0

ip,1

θ

Mip,1,Rd = 20 1

1/

siny0

p M54,85f t d

kγ β γθ

Juostos viršaus irtis – K, N, T, X ir Y mazgai

d

1

1

d

t 0

0

Mop,1

θ

Mop,1,Rd = 20 1

1/

siny0

p M52,7

1 0,81f t d

k γθ β−

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis – K bei N mazgai su tarpu ir visi T, X bei Y mazgai Kai d1 ≤ d0 − 2t0:

Mip,1,Rd = 2

0 1 12

1

sin/

siny0

M51 3

3 4

f t d θγ

θ+ ;

Mop,1,Rd = 2

0 1 12

1

sin/

siny0

M53

3 4

f t d θγ

θ+ .

Koeficientas kp

Kai np > 0 (gniuždymas): kp = 1 − 0,3 np (1 + np), bet kp ≤ 1,0. Kai np ≤ 0 (tempimas): kp = 1,0.

115 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.6 lentelė. Specialiųjų tipų virintinių CHS tinklelio elementų ir CHS juostų mazgų projektavimo kriterijai

Mazgo tipas Projektavimo kriterijai Jėgos gali būti tempiamosios arba gniuždomosios, bet abiejuose elementuose turi veikti ta pačia kryptimi.

N1,Ed ≤ N1,Rd; čia N1,Rd yra N1,Rd reikšmė, X mazgui nurodyta 7.2 lentelėje.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniuždymo, o 2-asis – visuomet yra veikiamas tempimo.

N3N N1 2

31 2θ

θθ

N1,Ed sinθ1 + N3,Ed sinθ3 ≤ N1,Rd sinθ1;

N2,Ed sinθ2 ≤ N1,Rd sinθ1; čia N1,Rd yra N1,Rd reikšmė, K mazgui nurodyta

7.2 lentelėje, bet 0

1

dd pakeitus:

0

321

dddd

3++ .

Visi tinklelio elementai visuomet turi būti veikiami gniuždymo arba tempimo.

N1,Ed sinθ1 + N2,Ed sinθ2 ≤ Nx,Rd sinθx;

čia Nx,Rd yra Nx,Rd reikšmė, X mazgui nurodyta 7.2 lentelėje, o Nx,Rd sinθx yra didesnioji iš reikšmių:

│N1,Rd sinθ1│ ir │N2,Rd sinθ2│.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniuždymo, o 2-asis – visuomet yra veikiamas tempimo.

Ni,Ed ≤ Ni,Rd;

čia Ni,Rd yra Ni,Rd reikšmė, K mazgui nurodyta 7.2 lentelėje, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjūvyje galioja nelygybė:

2 2

0,Ed 0,Ed

pl,0,Rd pl,0,Rd

N VN V

⎡ ⎤ ⎡ ⎤+⎢ ⎥ ⎢ ⎥

⎢ ⎥ ⎢ ⎥⎣ ⎦ ⎣ ⎦≤ 1,0.

116 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.4.3 Erdviniai mazgai

(1) Kiekvienoje atitinkamoje erdvinio mazgo plokštumoje turi būti tenkinami 7.4.2 nurodyti projektavimo kriterijai, taikant pagal 7.4.3(2) nustatytą sumažintą skaičiuotinę laikomąją galią.

(2) Skaičiuotinė kiekvienos atitinkamos erdvinio mazgo plokštumos laikomoji galia turi būti nustatoma 7.7 lentelėje nurodytu atitinkamu pataisos koeficientu µ sumažinant atitinkamo plokštuminio mazgo laikomąją galią, apskaičiuotą pagal 7.4.2 nuostatas ir taikant kp atitinkančią juostos jėgą.

7.7 lentelė. Erdvinių mazgų pataisos koeficientai

Mazgo tipas Pataisos koeficientas µ TT mazgas 60° ≤ φ ≤ 90°

1-asis elementas gali būti veikiamas tempimo arba gniuždymo.

µ = 1,0

XX mazgas

1-asis ir 2-asis elementai gali būti veikiami gniuždymo arba tempimo. N2,Ed / N1,Ed yra neigiamas, jei vienas elementas yra veikiamas tempimo, o kitas – gniuždymo.

µ = /2,Ed 1,Ed1 0,33 N N+ ,

atsižvelgiant į N1,Ed ir N2,Ed ženklą, kai: │N2,Ed│ ≤ │N1,Ed│.

KK mazgas 60° ≤ φ ≤ 90°

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniuždymo, o 2-asis – visuomet yra veikiamas tempimo.

µ = 0,9, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjūvis tenkina nelygybę:

2 2

0,Ed 0,Ed

pl,0,Rd pl,0,Rd

N VN V

⎡ ⎤ ⎡ ⎤+⎢ ⎥ ⎢ ⎥

⎢ ⎥ ⎢ ⎥⎣ ⎦ ⎣ ⎦≤ 1,0.

117 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.5 Virintiniai CHS arba RHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų mazgai

7.5.1 Bendrieji dalykai

(1) Jei mazgų geometrija atitinka 7.8 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, tinklelio elementų, sudarytų iš tuščiavidurių profiliuočių, ir juostų elementų, sudarytų iš stačiakampių ar kvadratinių vamzdinių virintinių mazgų, skaičiuotinė laikomoji galia gali būti nustatoma taikant 7.5.2 ir 7.5.3 nuostatas.

(2) Kai mazgai atitinka 7.8 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, reikia atsižvelgti į tik atitinkamoje lentelėje nurodytus projektavimo kriterijus. Skaičiuotinė jungties laikomoji galia turi būti laikoma lygia mažiausiajai reikšmei pagal visus taikytinus kriterijus.

(3) Kai mazgai neatitinka 7.8 lentelėje nurodytų tinkamumo ribų, turi būti atsižvelgiama į visus 7.2.2 išvardytus kriterijus. Be to, reikia atsižvelgti į mazgų sukamojo standžio sukeliamus antriniai momentus.

7.8 lentelė. Virintinių CHS arba RHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų mazgų tinkamumo ribos

Mazgo parametrai [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas] bi / ti ir hi / ti arba di / ti Mazgo tipas bi / b0

arba di / b0 Gniuždymas Tempimas

h0 / b0 ir

hi / bi

b0 / t0 ir

h0 / t0

Tarpas arba užlaida bi / bj

T, Y arba X bi / b0 ≥ 0,25 ≤ 35

ir 2 klasė

–

K su tarpu

N su tarpu

bi / b0 ≥ 0,35 ir

≥ 0,1 + 0,01 b0 / t0

bi / ti ≤ 35 ir

hi / ti ≤ 35 ir

2 klasė ≤ 35

ir 2 klasė

g / b0 ≥ 0,5 (1 − β), bet ≤ 1,5 (1 − β) 1)

ir ne mažesnis kaip: g ≥ t1 + t2

K su užlaida N su užlaida bi / b0 ≥ 0,25 1 klasė

bi / ti ≤ 35 ir

hi / ti ≤ 35

≥ 0,5, bet ≤ 2,0

2 klasė λov ≥ 25 %,

bet λov ≤ 100 % 2) ir bi / bj ≥ 0,75

Apskritas tinklelio elementas

di / b0 ≥ 0,4, bet ≤ 0,8 1 klasė di / ti ≤ 50 Kaip nurodyta pirmiau, bet bi pakeičiant į di,

o bj – į dj. 1) Jei g / b0 > 1,5 (1 − β) ir g / b0 > t1 + t2, mazgas laikomas dviem atskirais T arba Y mazgais. 2) Užlaida gali būti padidinama, kad dengiamojo tinklelio elemento apatinė dalis galėtų būti privirinama prie juostos.

7.5.2 Plokštuminiai mazgai

7.5.2.1 Nesustiprinti mazgai

(1) Tik ašinių jėgų veikiamose tinklelio elementų jungtyse skaičiuotinė ašinė jėga Ni,Ed neturi viršyti skaičiuotinės virintinio mazgo ašinės galios Ni,Rd, nustatytos atitinkamai pagal 7.5.2.1(2) arba 7.5.2.1(4).

(2) Virintinių mazgų, esančių tarp tinklelio elementų, sudarytų iš kvadratinių ar apskritųjų vamzdžių, ir juostų elementų, sudarytų iš kvadratinių vamzdžių, kurių geometrija atitinka 7.8 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas ir papildomas 7.9 lentelėje nurodytas sąlygas, skaičiuotinė ašinė galia gali būti nustatoma taikant 7.10 lentelėje pateikiamas išraiškas.

(3) Kai mazgai atitinka 7.9 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinėti tik juostos viršaus irtį ir tinklelio elemento irtį dėl sumažėjusio efektyviojo pločio. Skaičiuotinė ašinė galia turi būti laikoma lygia mažesniajai reikšmei pagal šiuos abu kriterijus.

PASTABA 7.10 lentelėje pateikiama mazgų, esančių tarp tuščiavidurių profiliuočių tinklelio elementų, ir juostų elementų, sudarytų iš kvadratinių vamzdžių, skaičiuotinė ašinė galia buvo supaprastinta netaikant projektavimo kriterijų, kurie pagal 7.9 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas niekuomet nėra kritiniai.

(4) Bet kurių nesustiprintų virintinių CHS arba RHS tinklelio elementų ir RHS juostų mazgų, kurie atitinka 7.8 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, skaičiuotinė ašinė galia gali būti nustatoma atitinkamai taikant 7.10, 7.11, 7.12 arba 7.13 lentelėse pateikiamas išraiškas. Apie sustiprintus mazgus žr. 7.5.2.2.

118 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.9 lentelė. Papildomos 7.10 lentelės taikymo sąlygos

Tinklelio elemento tipas Mazgo tipas Mazgo parametrai

T, Y arba X bi / b0 ≤ 0,85 b0 / t0 ≥ 10

Kvadratinis vamzdis K su tarpu arba N su

tarpu 0,6 ≤

1

21

2bbb + ≤ 1,3 b0 / t0 ≥ 15

T, Y arba X b0 / t0 ≥ 10

Apskritasis vamzdis K su tarpu arba N su

tarpu 0,6 ≤

1

21

ddd

2+ ≤ 1,3 b0 / t0 ≥ 15

119 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.10 lentelė. Skaičiuotinė kvadratinių ar apskritųjų vamzdžių virintinių mazgų ašinė galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas]

T, Y ir X mazgai Juostos viršaus irtis β ≤ 0,85

N1,Rd = ( )

20

1 1/

sin sinn y0

M52 4 1

1k f t β β γ

β θ θ⎛ ⎞

+ −⎜ ⎟− ⎝ ⎠

K ir N mazgai su tarpu Juostos viršaus irtis β ≤ 1,0

Ni,Rd = 0,5 2

0 1 2

0

8,9/

sin 2n y0

M5i

k f t b bb

γγ

θ⎛ ⎞+⎜ ⎟⎝ ⎠

K ir N mazgai su užlaida *) Tinklelio elemento irtis 25 % ≤ λov < 50 %

Ni,Rd = ( )2 4 /50ov

y eff e,ov M5i i i if t b b h tλ

γ⎛ ⎞+ + −⎜ ⎟⎝ ⎠

Tinklelio elemento irtis 50 % ≤ λov < 80 %

Ni,Rd = 2 4 /y eff e,ov M5i i i if t b b h t γ⎡ ⎤+ + −⎣ ⎦

Tinklelio elemento irtis λov ≥ 80 %

i arba j elementai gali būti veikiami gniuždymo arba tempimo, tačiau vienas elementas turi būti veikiamas tempimo, o kitas – gniuždymo.

Ni,Rd = 2 4 /y e,ov M5-i i i i if t b b h t γ⎡ ⎤+ +⎣ ⎦

Parametrai beff, be,ov ir kn

beff = 0

0 0

10/

y0

yi

i i

f tb

b t f t, bet beff ≤ bi

be,ov = 10/

y

y

j ji

j j i i

f tb

b t f t, bet be,ov ≤ bi

Kai n > 0 (gniuždymas): kn = β

n,, 4031 − ,

bet kn ≤ 1,0.

Kai n ≤ 0 (tempimas): kn = 1,0.

Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau minėtos reikšmės dauginamos iš π / 4; b1 ir h1 pakeičiami į d1, o b2 ir h2 – į d2.

*) Turi būti patikrinamas tik dengiantysis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaičiuotinė mazgo laikomoji galia, padalyta iš skaičiuotinės plastinės tinklelio elemento laikomosios galios) turi būti laikomas lygiu dengiančiojo elemento veiksmingumui.

120 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.11 lentelė. Skaičiuotinė virintinių RHS arba CHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų T, X ir Y mazgų ašinė galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1] Juostos viršaus irtis β ≤ 0,85

Ni,Rd = 20

1 1

2 4 1 /(1 )sin sin

n y0M5

k f t η β γβ θ θ

⎛ ⎞+ −⎜ ⎟− ⎝ ⎠

Juostos šoninės sienelės irtis 1) β = 1,0 2)

Ni,Rd = 00

1

210 /

sin sinb i

M5i

f t ht γ

θ θ⎛ ⎞

+⎜ ⎟⎝ ⎠

Tinklelio elemento irtis β ≥ 0,85 Ni,Rd = (2 4 2 ) /y eff M5i i i if t h t b γ− +

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis 0,85 ≤ β ≤ (1 – 1 / γ)

Ni,Rd = 0

11

22 /

sin3 siny0

e,p M5if t h

b γθθ

⎛ ⎞+⎜ ⎟

⎝ ⎠

1) X mazgams, kurių θ < 90°, taikytina mažesnioji iš šių reikšmių, o K bei N mazgams su tarpu – 7.12 lentelėje nurodytos juostos šoninių sienelių skaičiuotinės atsparumo šlyčiai reikšmės.

2) Kai 0,85 ≤ β ≤ 1,0, taikoma tiesinė interpoliacija tarp juostos viršaus irties reikšmės (kai β = 0,85) ir juostos šoninės sienelės irties (šoninės sienelės klupumo ar juostos šlyties) pagrindinės reikšmės (kai β = 1,0).

Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau minėtos reikšmės dauginamos iš π / 4; b1 ir h1 pakeičiami į d1, o b2 ir h2 – į d2.

beff = 0

0 0

10/

y0

yi

i i

f tb

b t f t, bet beff ≤ bi.

be,p = ibtb 00

10 , bet be.p ≤ bi.

Kai veikia tempimas: fb = fy0. Kai veikia gniuždymas: fb = χ fy0 (T ir Y mazgai); fb = 0,8 χ fy0 sin θi (X mazgai);

čia χ yra lenkiamojo klupumo koeficientas, gaunamas pagal EN 1993-1-1, taikant atitinkamą klupumo kreivę ir sąlyginį liaunį λ , apskaičiuojamą taip:

λ =

0

0

12sin

3, 46

y0

i

ht

Ef

θ

π

⎛ ⎞−⎜ ⎟

⎝ ⎠ .

Kai n > 0 (gniuždymas): kn = β

n,, 4031 − ,

bet kn ≤ 1,0.

Kai n ≤ 0 (tempimas): kn = 1,0.

121 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.12 lentelė. Skaičiuotinė virintinių RHS arba CHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų K ir N mazgų ašinė galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1 arba 2] K ir N mazgai su tarpu Juostos viršaus irtis

Ni,Rd = 20 1 2 1 2

0

8,9/

sin 4n y0

M5i

k f t b b h hb

γγ

θ⎛ ⎞+ + +⎜ ⎟⎝ ⎠

Juostos šlytis

Ni,Rd = 5/3 siny0

i

vM

f Aγ

θ

N0,Rd = ( ) ( )20 0 1 / /v y v y0 Ed pl,Rd M5A A f A f V V γ

⎡ ⎤− + −⎢ ⎥

⎣ ⎦

Tinklelio elemento irtis

Ni,Rd = ( )2 4 /y eff M5i i i i if t h t b b γ− + +

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis β ≤ (1 – 1 / γ)

Ni,Rd = 0 2/

sin3 siny0

e,p M5i

iii

f t hb b γ

θθ

⎛ ⎞+ +⎜ ⎟

⎝ ⎠

K ir N mazgai su užlaida Kaip nurodyta 7.10 lentelėje Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau minėtos reikšmės dauginamos iš π / 4; b1 ir h1 pakeičiami į d1, o b2 ir h2 – į d2.

beff = 0

0 0

10/

y0

yi

i i

f tb

b t f t, bet beff ≤ bi

be,p = 0 0

10ib

b t, bet be.p ≤ bi

Av = (2 h0 + α b0) t0

Kvadratinio arba stačiakampio tinklelio elemento:

α =

20

2

341

1

tg

+;

čia g yra tarpas, žr. 1.3 paveikslo a).

Apskritojo tinklelio elemento: α = 0

Kai n > 0 (gniuždymas): kn = β

n,, 4031 − ,

bet kn ≤ 1,0.

Kai n ≤ 0 (tempimas): kn = 1,0.

122 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.13 lentelė. Skaičiuotinė mazginius lakštus arba dvitėjus ar H formos profiliuočius su RHS elementais jungiančių virintinių mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1] N1,Rd = 511 Meffy /btf γ *)

Juostos šoninės sienelės sutraiškymas, kai b1 ≥ b0 − 2 t0 N1,Rd = 0 1 0(2 10 ) /y0 M5f t t t γ+

Praspaudžiamoji kerpamoji irtis, kai b1 ≤ b0 − 2 t0 0

t i

bi

t

b0

h

1N

0

N1,Rd = ( )0

12 2 /3

y0e,p M5

f tt b γ+

Išilginė plokštelė Juostos viršaus irtis

0t0 h

b0

t i

ih

1N

t1 / b0 ≤ 0,2

N1,Rd = ( )20

1 0 1 01 0

2 / 4 1 / /1 /m y0

M5k f t

h b t bt b

γ+ −−

Dvitėjis arba H formos profiliuotis

Taikant įprastinę aproksimaciją, jei η ≥ 2 β−1 ,dvitėjo arba H formos profiliuočio N1,Rd gali būti laikoma lygi dviejų į dvitėjo arba H formos profiliuočio juostas panašaus dydžio skersinių plokštelių anksčiau lentelėje nurodytai skaičiuotinei laikomajai galiai.

Jei η < 2 β−1 , turi būti taikoma tiesinė interpoliacija tarp vienos ir dviejų plokštelių reikšmių. Mip,1,Rd = N1,Rd (h1 − t1)

Tinkamumo ribos Papildomai prie 7.8 lentelėje nurodytų ribų: 0,5 ≤ β ≤ 1,0; b0 / t0 ≤ 30.

Parametrai beff, be,p ir km

beff = 01

0 0 1

10/

y0

y1

f tb

b t f t, bet beff ≤ bi

be,p = 100 /

10 btb

, bet be.p ≤ bi

Kai n > 0 (gniuždymas): km = )n(, −131 ,

bet km ≤ 1,0. Kai n ≤ 0 (tempimas): km = 1,0.

*) Kertine virintine siūle sudaromos jungtys turi būti projektuojamos pagal 4.10 reikalavimus.

123 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Lenkimo kartu su ašine jėga veikiamos tinklelio elementų jungtys turi atitikti šį reikalavimą:

, ip, ,Ed op, ,Ed

,Rd ip, ,Rd op, ,Rd

i ii Ed

i i i

M MNN M M

+ + ≤ 1,0; (7.4)

čia:

Mip,i,Rd – skaičiuotinė lenkiamoji galia plokštumoje;

Mip,i,Ed – skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas plokštumoje;

Mop,i,Rd – skaičiuotinė lenkiamoji galia iš plokštumos;

Mop,i,Ed – skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas iš plokštumos.

(6) Skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali būti prilyginamas jo dydžiui taške, kuriame tinklelio elemento vidurio linija kerta juostos elemento paviršių.

(7) Skaičiuotinė nesustiprintų mazgų lenkiamoji galia plokštumoje ir skaičiuotinė lenkiamoji galia Mi,rd iš plokštumos turi būti imamos atitinkamai iš 7.13 arba 7.14 lentelių. Apie sustiprintus mazgus žr. 7.5.2.2.

(8) 7.15 ir 7.16 lentelėse nurodyti specialiųjų tipų virintiniai mazgai turi atitikti atitinkamus kiekvienam tipui toje lentelėje nustatytus projektavimo kriterijus.

7.5.2.2 Sustiprintieji mazgai

(1) Gali būti naudojami įvairūs mazgų sustiprinimo būdai. Atitinkamas būdas priklauso nuo irties pobūdžio, kuris, jei nėra sustiprinimo, lemia skaičiuotinę mazgo laikomąją galią.

(2) Mazgo atsparumui juostos viršaus irčiai, praspaudžiamajai kerpamajai irčiai arba tinklelio elemento irčiai dėl sumažėjusio efektyviojo pločio padidinti gali būti naudojamos juostos sutvirtinimo plokštelės.

(3) Mazgui sustiprinti, apsaugant nuo juostos šoninės sienelės irties arba juostos šlyjamosios irties gali būti naudojama šoninių plokštelių pora.

(4) Tam, kad daliniai tinklelio elementai neužeitų vieno ant kito K arba N mazge, tinklelio elementai gali būti privirinami prie vertikaliosios sąstandos.

(5) Taip pat gali būti naudojamas bet kuris šių mazgų sustiprinimo būdų derinys.

(6) Sustiprinimui naudojamo plieno klasė turi būti ne žemesnė už juostos elemento plieno klasę.

(7) Skaičiuotinė sustiprintųjų mazgų laikomoji galia turi būti nustatoma taikant 7.17 ir 7.18 lenteles.

124 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.14 lentelė. Skaičiuotinė virintinių RHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų mazgų lenkiamoji galia

T ir X mazgai Skaičiuotinė laikomoji galia Lenkiamieji momentai plokštumoje (θ = 90°) Juostos viršaus irtis β ≤ 0,85

Mip,1,Rd = 20 1

1 2 /2 11n y0 M5k f t h η γ

η ββ

⎛ ⎞+ +⎜ ⎟⎜ ⎟−−⎝ ⎠

Juostos šoninės sienelės sutraiškymas 0,85 ≤ β ≤ 1,0

Mip,1,Rd = ( )20 1 00,5 5 /yk M5f t h t γ+

fyk = fy0 – T mazgų; fyk = 0,8 fy0 – X mazgų. Tinklelio elemento irtis 0,85 ≤ β ≤ 1,0

Mip,1,Rd = ( )( )1 1 1 1 11 / /y pl,1 eff M5f W b b b h t γ− −

Lenkiamieji momentai iš plokštumos (θ = 90°) Juostos viršaus irtis β ≤ 0,85

Mop,1,Rd = ( )( )

1 0 120

1 2 (1 )/

2 1 1n y0 M5h b b

k f tβ β

γβ β

⎛ ⎞+ +⎜ ⎟+⎜ ⎟− −⎝ ⎠

Juostos šoninės sienelės sutraiškymas 0,85 ≤ β ≤ 1,0

Mop,1,Rd = ( )0 0 0 1 0( ) 5 /yk M5f t b t h t γ− + fyk = fy0 – T mazgų; fyk = 0,8 fy0 – X mazgų. Juostos iškreipiamoji irtis (tik T mazgai) *)

Mop,1,Rd = ( )( )0 1 0 0 0 0 0 02 /y0 M5f t h t b h t b h γ+ +

Tinklelio elemento irtis 0,85 ≤ β ≤ 1,0

Mop,1,Rd = ( )( )2 21 1 10,5 1 / /y1 pl,1 eff M5f W b b b t γ− −

Parametrai beff ir kn

beff = 01

0 0 1

10/

y0

y1

f tb

b t f t,

bet beff ≤ b1

Kai n > 0 (gniuždymas): kn = β

n,, 4031 − ,

bet kn ≤ 1,0.

Kai n ≤ 0 (tempimas): kn = 1,0. *) Šis kriterijus netaikomas, jei nuo juostos iškreipiamosios irties apsaugoma kitomis priemonėmis.

125 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.15 lentelė. RHS tinklelio elementų ir RHS juostų specialiųjų tipų virintinių mazgų projektavimo kriterijai

Mazgo tipas Projektavimo kriterijai Jėgos gali būti tempiamosios arba gniuždomosios, bet abiejuose elementuose turi veikti ta pačia kryptimi.

N1,Ed ≤ N1,Rd; čia N1,Rd yra N1,Rd reikšmė, X mazgui nurodyta 7.11 lentelėje.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniuždymo, o 2-asis – visuomet veikiamas tempimo.

N3N N1 2

31 2θ

θθ

N1,Ed sin θ1 + N3,Ed sin θ3 ≤ N1,Rd sin θ1;

N2,Ed sin θ2 ≤ N1,Rd sin θ1; čia N1,Rd yra N1,Rd reikšmė, K mazgui nurodyta

7.12 lentelėje, bet 0

2121

4 bhhbb +++ pakeitus į

0

321321

6 bhhhbbb +++++ .

Visi tinklelio elementai visuomet turi būti veikiami gniuždymo arba tempimo.

N1,Ed sin θ1 + N2,Ed sin θ2 ≤ Nx,Rd sin θx; čia Nx,Rd yra Nx,Rd reikšmė, X mazgui nurodyta 7.11 lentelėje, o Nx,Rdsinθx yra didesnioji iš reikšmių:

│N1,Rd sin θ1│ ir │N2,Rd sin θ2│.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniuždymo, o 2-asis – visuomet veikiamas tempimo.

Ni,Ed ≤ Ni,Rd; čia Ni,Rd yra Ni,Rd reikšmė, K mazgui nurodyta 7.12 lentelėje, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjūvis tenkina nelygybę:

2 2

0,Ed 0,Ed

pl,0,Rd pl,0,Rd

N VN V

⎡ ⎤ ⎡ ⎤+⎢ ⎥ ⎢ ⎥

⎢ ⎥ ⎢ ⎥⎣ ⎦ ⎣ ⎦≤ 1,0.

126 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.16 lentelė. RHS elementų virintinių alkūninių mazgų ir alkūninių juostų mazgų projektavimo kriterijai

Mazgo tipas Projektavimo kriterijai Virintiniai alkūniniai mazgai

Jei veikia grynasis lenkimas, skerspjūvis turi būti 1 klasės, žr. EN 1993-1-1.

NEd ≤ 0,2 Npℓ,Rd

ir Ed Ed

pl,Rd pl,Rd

N MN M

+ ≤ κ

Jei θ ≤ 90°: κ = [ ] 00

8000

00

2113

h/bt/b

h/b, +

+ .

Jei 90° < θ ≤ 180°: κ = ( )( )901221 κθ −− )/(cos ; čia κ90 yra κ reikšmė, kai θ = 90°.

tp ≥ 1,5 t ir ≥ 10 mm

Ed Ed

pl,Rd pl,Rd

N MN M

+ ≤ 1,0

Alkūninė juosta

i

j

Įsivaizduojamoji juostos tąsa

Ni,Ed ≤ Ni,Rd;

čia Ni,Rd yra Ni,Rd reikšmė, K arba N mazgui su užlaida nurodyta 7.12 lentelėje.

127 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.17 lentelė. Skaičiuotinė RHS arba CHS tinklelio elementų ir RHS juostų elementų virintinių sustiprintų T, Y ir X mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1] Sustiprinta juostos plokštelėmis, kad būtų išvengta juostos viršaus irties, tinklelio elemento irties arba praspaudžiamosios kerpamosios irties. Tempiamoji apkrova βp ≤ 0,85

p ≥ ( )sin p pi

ii

hb b b

θ+ −

≥ ii sin/h, θ51

ir bp ≥ b0 − 2 t0 Ni,Rd =

( )2

1 / sinyp p

pi i

f t

b b θ⋅

−

2 /4 1 / /

sinp

p M5i

ii

h bb b γ

θ⎛ ⎞

+ −⎜ ⎟⎝ ⎠

Gniuždomoji apkrova βp ≤ 0,85

p ≥ ( )sin p pi

ii

hb b b

θ+ −

≥ 1,5 / sini ih θ

ir bp ≥ b0 − 2 t0 Ni,Rd turi būti prilyginama Ni,Rd reikšmei, kuri T, X arba Y mazgui nurodyta 7.11 lentelėje, tik kn = 1,0, o t0 pakeitus į tp ir taikant tik juostos viršaus irčiai, tinklelio elemento irčiai ir praspaudžiamajai kerpamajai irčiai.

Sustiprinta šoninėmis plokštelėmis, kad būtų išvengta juostos šoninės sienelės klupumo ir juostos šoninės sienelės šlyties.

p ≥ 1,5 / sini ih θ

Ni,Rd turi būti prilyginama Ni,Rd reikšmei, kuri T, X arba Y mazgui nurodyta 7.11 lentelėje, tik t0 pakeitus į (t0 + tp) ir taikant tik juostos šoninės sienelės klumpamajai ir juostos šoninės sienelės šlyjamajai irčiai.

128 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.18 lentelė. Skaičiuotinė RHS arba CHS tinklelio elementų ir RHS juostų virintinių sutvirtintų K ir N mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1 arba 2] Sustiprinta juostos plokštelėmis, kad būtų išvengta juostos viršaus irties, tinklelio elemento irties arba praspaudžiamosios kerpamosios irties.

p ≥ ⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛++

2

2

1

151θθ sin

hgsin

h,

bp ≥ b0 − 2 t0 tp ≥ 2 t1 ir 2 t2 Ni,Rd turi būti prilyginama Ni,Rd reikšmei, kuri K arba N mazgui nurodyta 7.12 lentelėje, tik t0 pakeitus į tp ir taikant tik juostos viršaus irčiai, tinklelio elemento irčiai ir praspaudžiamajai kerpamajai irčiai.

Sustiprinta šoninių plokštelių pora, kad būtų išvengta juostos šlyjamosios irties.

p ≥ ⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛++

2

2

1

151θθ sin

hgsin

h,

Ni,Rd turi būti prilyginama Ni,Rd reikšmei, kuri K arba N mazgui nurodyta 7.12 lentelėje, tik t0 pakeitus į (t0 + tp) ir taikant tik juostos šlyjamajai irčiai.

Jei užlaidos nepakanka, skiriamąja plokštele sustiprinama tarp tinklelio elementų.

t o

bo

to

t t1 2 N2N1

tp ≥ 2 t1 ir 2 t2 Ni,Rd turi būti prilyginama Ni,Rd reikšmei, kuri K arba N mazgui su užlaida nurodyta 7.12 lentelėje (kai λov < 80 %), tik 7.10 lentelėje pateikiamoje be,ov lygtyje bj, tj ir fyj pakeitus į bp, tp ir fyp.

7.5.3 Erdviniai mazgai

(1) Kiekvienoje atitinkamoje erdvinio mazgo plokštumoje turi būti laikomasi 7.5.2 pateikiamų projektavimo kriterijų, taikant iš 7.5.3(2) gautas sumažintas skaičiuotinės laikomosios galios reikšmes.

(2) Kiekvienos atitinkamos erdvinio mazgo plokštumos skaičiuotinė laikomoji galia turi būti nustatoma 7.19 lentelėje pateikiamą atitinkamą pataisos koeficientą µ taikant atitinkamo plokštuminio mazgo laikomajai galiai, apskaičiuotai pagal 7.5.2, taikant atitinkamą juostos apkrovą erdvinėje sistemoje.

129 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.19 lentelė. Erdvinių mazgų pataisos koeficientai

Mazgo tipas Pataisos koeficientas µ TT mazgas 60° ≤ φ ≤ 90° 1-asis elementas gali būti veikiamas tempimo arba gniuždymo.

µ = 0,9

XX mazgas 1-asis ir 2-asis elementai gali būti veikiami gniuždymo arba tempimo. N2,Ed / N1,Ed yra neigiamas, jei vienas elementas yra veikiamas tempimo, o kitas – gniuždymo.

µ = ( )0,9 1 0,33 /2,Ed 1,EdN N+ ,

atsižvelgiant į N1,Ed ir N2,Ed ženklą, kai │N2,Ed│ ≤ │N1,Ed│.

KK mazgas 60° ≤ φ ≤ 90°

µ = 0,9, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjūvis tenkina nelygybę:

2 2

0,Ed 0,Ed

pl,0,Rd pl,0,Rd

N VN V

⎡ ⎤ ⎡ ⎤+⎢ ⎥ ⎢ ⎥

⎢ ⎥ ⎢ ⎥⎣ ⎦ ⎣ ⎦≤ 1,0.

7.6 CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų, sudarytų iš dvitėjų arba H formos profiliuočių, virintiniai mazgai

(1) Jei mazgų geometrija atitinka 7.20 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, skaičiuotinė mazgų laikomoji galia turi būti nustatoma taikant atitinkamai 7.21 arba 7.22 lentelėse pateikiamas išraiškas.

130 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.20 lentelė. CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų, sudarytų iš dvitėjų arba H formos profiliuočių, virintinių mazgų tinkamumo ribos

Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas] bi / ti ir hi / ti arba di / ti Mazgo tipas

dw / tw Gniuždymas Tempimas

hi / bi b0 / tf bi/bj

X 1 klasė

ir dw ≤ 400 mm

≥ 0,5, bet ≤ 2,0

–

T arba Y K su tarpu N su tarpu

1,0 –

K su užlaida N su užlaida

2 klasė ir

dw ≤ 400 mm

1 klasė ir

i

i

ht≤ 35

i

i

bt≤ 35

i

i

dt≤ 50

i

i

ht≤ 35

i

i

bt≤ 35

i

i

dt≤ 50

≥ 0,5, bet ≤ 2,0

2 klasė

≥ 0,75

(2) Kai mazgai atitinka 7.20 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinėti tik atitinkamoje lentelėje nurodytus projektavimo kriterijus. Skaičiuotinė jungties laikomoji galia turi būti laikoma lygia mažiausiajai reikšmei pagal visus taikytinus kriterijus.

(3) Kai mazgai neatitinka 7.20 lentelėje nurodytų tinkamumo ribų, turi būti nagrinėjami visi 7.2.2 išvardyti kriterijai. Be to, turi būti atsižvelgiama į mazgų sukamojo standžio sukeliamus antrinius momentus.

(4) Tik ašinių jėgų veikiamose tinklelio elementų jungtyse skaičiuotinė ašinė jėga Ni,Ed neturi viršyti pagal 7.21 lentelę nustatytos skaičiuotinės virintinio mazgo ašinės galios Ni,Rd.

(5) Lenkimo kartu su ašine jėga veikiamos tinklelio elementų jungtys turi atitikti šį reikalavimą:

ip,i,Edi,Ed

i,Rd ip,i,Rd

MNN M

+ ≤ 1,0; (7.5)

čia:

Mip,i,Rd – skaičiuotinė plokštuminė lenkiamoji galia;

Mip,i,Ed – skaičiuotinis plokštuminis vidinis lenkiamasis momentas.

131 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.21 lentelė. Skaičiuotinė CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų, sudarytų iš dvitėjų arba H formos profiliuočių, virintinių mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas]

T, Y ir X mazgai Juostos sienelės irtis pasiekus takumo ribą

N1,Rd = 1

/sin

y0 w wM5

f t bγ

θ

Tinklelio elemento irtis 1

bo

tw oht f

N1

b1

h11t

r

θ

N1,Rd = 12 /y1 eff M5f t p γ

K ir N mazgai su tarpu [i = 1 arba 2] Juostos sienelės pastovumas

Ni,Rd = 1

/sin

y0 w wM5

f t bγ

θ

Tinklelio elemento irtis

Ni,Rd = 2 /y eff M5i if t p γ

Tinklelio elemento irtis neturi būti tikrinama, jei: g / tf ≤ 20 − 28 β; β ≤ 1,0 − 0,03 γ; čia γ = b0 / 2 tf, jei yra CHS elementai: 0,75 ≤ d1 / d2 ≤ 1,33, o jei yra RHS elementai: 0,75 ≤ b1 / b2 ≤ 1,33.

Juostos šlytis

Ni,Rd = /3 siny0 v

M5i

f Aγ

θ

N0,Rd = ( ) ( )20 1 / /v y0 v y0 Ed p1,Rd M5A A f A f V V γ

⎡ ⎤− + −⎢ ⎥

⎣ ⎦

K ir N mazgai su užlaida *) [i = 1 arba 2] Tinklelio elementai irtis 25 % ≤ λov < 50 %

Ni,Rd = ( )( 2 ) / 50 /y eff e,ov ov M5i i i if t p b h t λ γ+ + −

Tinklelio elemento irtis 50 % ≤ λov < 80 %

Ni,Rd = ( )2 /y eff e,ov M5i i i if t p b h t γ+ + −

Tinklelio elemento irtis λov ≥ 80 %

i ir j elementai gali būti veikiami tempimo arba gniuždymo.

Ni,Rd = ( )2 4 /y i e,ov M5i i i if t b b h t γ+ + −

peff = 2 7 /w f y0 yit r t f f+ + , bet peff ≤ bi + hi – 2 ti T, Y, X mazgams ir K bei N mazgams su tarpu; beff ≤ bi + hi – 2 ti K ir N mazgams su užlaida.

Av = A0 − (2 − α) b0 tf + (tw + 2 r) tf;

RHS tinklelis: α = ( )2 2

11 4 / 3 fg t+

;

CHS tinklelis: α = 0. be,ov = 10

/y

y

j ji

j j i i

f tb

b t f t,

bet be,ov ≤ bi.

bw = ( )5sin f

i

i

ht r

θ+ + ,

bet bw ≤ 2 ti + 10 (tf + r).

Jei tinklelio elementai yra iš CHS profiliuočio, pirmiau minėtos tinklelio elementų irties laikomosios galios reikšmės dauginamos iš π / 4, b1 ir h1 pakeičiami į d1, o b2 ir h2 – į d2. *) Turi būti patikrinamas tik dengiamasis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaičiuotinė

mazgo laikomoji galia, padalyta iš skaičiuotinės plastinės tinklelio elemento laikomosios galios) turi būti laikomas lygiu dengiamojo elemento veiksmingumui.

132 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(6) Skaičiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali būti prilyginamas jo dydžiui taške, kuriame tinklelio elemento vidurio linija kerta juostos elemento paviršių.

(7) Skaičiuotinė plokštuminė lenkiamoji galia Mip,1,Rd turi būti imama iš 7.22 lentelės.

(8) Jei naudojamos juostos sąstandos (žr. 7.7 paveikslą), T, X, Y, K ir N mazgų su tarpu (7.22 lentelė) tinklelio irties skaičiuotinė laikomoji galia Ni,Rd yra nustatoma taip:

Ni,Rd = 2 fyi ti(beff + beff,s) / γM5; (7.6)

čia:

beff = tw + 2 r + 7 tf fy0 / fyi, bet ≤ bi + hi – 2 ti;

beff,s = ts + 2 a + 7 tf fy0 / fyi, bet ≤ bi + hi – 2 ti;

beff + beff,s ≤ bi + hi – 2 ti;

čia:

a – sąstandos virintinės siūlės storis; jei naudojamos vienpusės kertinės virintinės siūlės, 2 a tampa a;

s – reiškia sąstandą.

(9) Sąstandos turi būti ne plonesnės už dvitėjo profiliuočio sienelę.

7.22 lentelė. Skaičiuotinė tinklelio elementų iš stačiakampių vamzdžių ir juostų, sudarytų iš dvitėjų arba H formos profiliuočių, virintinių mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Skaičiuotinė laikomoji galia [i = 1 arba 2, j = dengiamasis tinklelio elementas]

T ir Y mazgai Juostos sienelės irtis pasiekus takumo ribą

Mip,1,Rd = 10,5 /y0 w w M5f t b h γ

Tinklelio elemento irtis

Mip,1,Rd = 1 1 1( ) /y1 eff M5f t b h t γ−

Parametrai beff ir bw

beff = 2 7 /w f y0 y1t r t f f+ + , bet beff ≤ bi. bw = ( )1

15

sin fh

t rθ

+ + , bet bw ≤ ( )12 10 ft t r+ + .

133 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Tinklelio elemento su sąstandomis (dešinėje) ir be jų (kairėje) efektyvusis perimetras

7.7 paveikslas. Juostų, sudarytų iš dvitėjo profiliuočio, sąstandos

7.7 CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų elementų, sudarytų iš lovinių profiliuočių, virintiniai mazgai

(1) Jei mazgų geometrija atitinka 7.23 lentelėje nurodytas tinkamumo ribas, skaičiuotinė vamzdinių profiliuočių tinklelio elementų ir juostų elementų iš lovinių profiliuočių virintinių mazgų laikomoji galia gali būti nustatoma naudojantis 7.24 lentele.

(2) Turi būti atsižvelgiama į mazgų lenkiamojo standžio sukeliamus antrinius momentus.

(3) Skaičiuotinė mazgo su tarpu juostos skerspjūvio ašinė galia N0,Rd turi būti nustatoma įvertinant šliejamąją jėgą, kuri per juostą perduodama tarp tinklelio elementų, neatsižvelgiant į antrinį momentą. Patikra turi būti atliekama pagal EN 1993-1-1.

7.23 lentelė. CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų elementų, sudarytų iš lovinių profiliuočių, virintinių mazgų tinkamumo ribos

Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas] bi / ti ir hi / ti arba di / ti Mazgo tipas

bi / b0 Gniuždymas Tempimas

hi / bi b0 / t0 Tarpas arba užlaida

bi / bj

K su tarpu

N su tarpu

≥ 0,4

ir

b0 ≤ 400 mm

0,5 (1 – β*) ≤ g / b0* ≤ 1,5 (1 –β*)1)

ir

g ≥ t1 + t2

K su užlaida

N su užlaida

≥ 0,25

ir

b0 ≤ 400 mm

1 klasė ir

i

i

ht≤ 35

i

i

bt≤ 35

i

i

dt≤ 50

i

i

ht≤ 35

i

i

bt≤ 35

i

i

dt≤ 50

≥ 0,5,

bet

≤ 2,0

2 klasė

25 % ≤ λov < 100 %

bi / bj ≥ 0,75

β* = b1 / b0*.

b0* = b0 – 2 (tw + r0).

1) Ši sąlyga galioja tik tuomet, kai β ≤ 0,85.

134 p. EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.24 lentelė. Skaičiuotinė CHS arba RHS tinklelio elementų ir juostų elementų, sudarytų iš lovinių profiliuočių, virintinių mazgų laikomoji galia

Mazgo tipas Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = uždengiamasis tinklelio elementas]

K ir N mazgai su tarpu Tinklelio elemento irtis

Ni,Rd = ( )2 4 /y eff M5i i i i if t b b h t γ+ + −

Juostos irtis

t

t

rb

hw

0

0

0

0

N bjj

htj j

jθ

t

b N

h

i

i

i

i

iθ

Ni,Rd = /3 siny0 v

M5i

f Aγ

θ

N0,Rd = ( ) ( )20 1 / /v y0 v y0 Ed pl,Rd M5A A f A f V V γ

⎡ ⎤− + −⎢ ⎥

⎣ ⎦

K ir N mazgai su užlaida *) Tinklelio elemento irtis 25 % ≤ λov < 50 %

Ni,Rd = ( )( )2 4 / 50 /y eff e,ov ov M5i i i if t b b h t λ γ+ + −

Tinklelio elemento irtis 50 % ≤ λov < 80 %

Ni,Rd = ( )2 4 /y eff e,ov M5i i i if t b b h t γ+ + −

Tinklelio elemento irtis λov ≥ 80 %

t

t

b

hw

0

0

0

N bjj

htj j

jθ

t

b N

h

i

i

i

i

iθ

r0

Ni,Rd = ( )2 4 /y e,ov M5i i i i if t b b h t γ+ + −

Av = A0 − (1 − α) b0* t0

b0* = b0 – 2 (tw + r0)

Kai yra RHS: α = ( )2 2

11 4 / 3 fg t+

.

Kai yra CHS: α = 0.

Vpl,Rd = /3

y0 vM5

f Aγ

VEd = (Ni,Ed sin θi)max

beff = 0*

0 0

10/

y0

yi

i i

f tb

f tb t, bet beff ≤ bi.

be,ov = 10/

y

y

j ji

j j i i

f tb

b t f t, bet be,ov ≤ bi.

Jei tinklelio elementai yra iš CHS profiliuočio (išskyrus juostos irtį), pirmiau minėtos laikomosios galios reikšmės dauginamos iš π / 4, b1 ir h1 pakeičiami d1, o b2 ir h2 – d2. *) Turi būti patikrinamas tik uždengiantysis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaičiuotinė

mazgo laikomoji galia, padalinta iš skaičiuotinės plastinės tinklelio elemento laikomosios galios) turi būti laikomas lygiu dengiančiojo elemento veiksmingumui.