Liūčių nuotėkio modeliavimo laboratorinė įranga

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETASStatybini konstrukcij katedra

emtvarkos katedra

Petras Punys

LII NUOTKIO MODELIAVIMO LABORATORIN RANGA

IR DARBAI

METODINIAI PATARIMAI

KAUNAS, ARDIVA2008

UDK 627.8 (075.8)Pu-43

ISBN 978-9955-896-08-1

Re cen za vo: doc. dr. Arvydas Povilaitis (LU Vandentvarkos katedra)doc. dr. Laima Taparauskien (LU Melioracijos katedra)

Ap ro buo ta:LU Vandens kio ir emtvarkos fak. Vandentvarkos kate-dros 2008 03 31 posdyje, protokolo Nr. 7, ir Vandens kio ir emtvarkos fak. Studij komisijoje 2008 06 22, protokolo Nr. 15.

Redaktor Laima JonikienMaketavo Laurynas ArminasVirelio dailininkas Dainius Radeckas

Petras Punys, 2008 Lietuvos ems kio universitetas, 2008

Petras Punys

ININERIN HIDROLOGIJAMetodiniai patarimai

Metodiniai patarimai skirti LU Vandens kio ir emtvarkos fakulteto Hidrotechnikos ininerijos ir Vandens apsaugos ini-nerijos bakalaurams, studijuojantiems Ininerin hidrologij. Juose apibdinama LU Hidrologijos laboratorijoje esanti lii nuotkio modeliavimo ranga ir pateikiami 6 laboratori-niai darbai, remiantis Armfi eld kompanijos vadovu S10 rangai (Lii hidrografai) naudoti (Instruction manual. S10, issue 7. Rainfall Hydrographs. October, 2005, Armfi eld, UK).

3

TURINYS

1. VADAS ..........................................................................................................42. RANGOS APIBDINIMAS .........................................................................83. RANGOS NAUDOJIMAS ..........................................................................104. RANGOS PRIEIRA ...............................................................................125. SVOKOS IR TRUMPA TEORIJA .............................................................136. Laboratorinis darbas Nr 1LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS ..........................167. Laboratorinis darbas Nr 2.KELI PAEILIUI SEKANI LII NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS ...........................................................................................218. Laboratorinis darbas Nr 3.LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS VANDENIUI NELAIDIAME BASEINE ............................................................................249. Laboratorinis darbas Nr 4.LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS BASEINE SU RENGTOMIS VANDENS SAUGYKLOMIS ...............................................2710. Laboratorinis darbas Nr 5.LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS DRENUOTAME BASEINE ..........................................................................................................3011. Laboratorinis darbas Nr 6.LITIES JUDJIMO BASEINE POVEIKIO NUOTKIO HIDROGRAFUI MODELIAVIMAS ...........................................................................................3312. LITERATRA ............................................................................................36

4

1. VADAS

Laboratorin ranga (1.11.3 pav.) skirta vieno i svarbesni hidrolo-gijos proces, danai pasitaikanio praktikoje lii nuotkio formavi-mosi dsningum demonstravimui ups baseine (mau masteliu).

Laboratorin ranga S10 reprezentuoja hidrologinio ciklo dal grynj krituli (lities vandens) patekim grunto paviri ir nuotkio susidarym baseino vandentkmse. Grynieji (efektyvs) krituliai yra tie, i kuri atskaitomi vandens nuostoliai, susilaik grunto ir augal pa-viriuje, jo sudrkinimui, igaravimui ir transpiracijai.

Krituliai, patek ant ems paviriaus, isisklaido kelias dalis: infi ltruojasi grunt, upildydami jo tutumas ir papildydami po-

eminio vandens atsargas; upildo paviriaus depresijas (balui susidarymas); likusi vandens dalis, susidariusi paviriuje (pavirinis nuotkis)

arba grunto storymje (vidinis arba hipoderminis nuotkis), teka nuolydio kryptimi link ups vagos ar kito vandens telkinio.

Hidrotechnikos ininieriai, hidrologai, geologai danai susiduria su hidrologini proces problemomis, tokiomis kaip ups baseino vandens balanso sudarymas, pavirinio vandens nuvedimas nuo vairi teritori-j, susisiekimo komunikacijos, ems kio lauk, potvyni prevencijos priemoni parinkimas, vandens erozijos valdymas. Visa tai vienaip ar kitaip slygoja lietaus-lii nuotkio procesas.

Autorius dkoja recenzentams doc. Arvydui Povilaiiui, doc. Lai-ma Taparauskienei ir Vandentvarkos katedros laboratorij vedjui, hi-drotechnikos ininieriui Vytautui Mickeviiui u suteikt technin para-m parengiant ios rangos naudojimo vadov.

5

1.1 pav. Lii nuotkio modeliavimo ranga (LU Hidrologijos laboratorija)Kairje nuotkio rinktuvas, deinje baseinas su purktukais ir uuolaidomis, prie-kyje valdiklis

6

1.2

pav.

Lii

nuotk

io m

odel

iavi

mo ra

ngos

sche

ma

1 b

asei

nas;

2

van

dens

nuo

tki

o i

taka

; 3

per

foru

ota

dren

a; 4

s

upor

tas

su k

ojom

is; 5

i

suka

mos

koj

os; 6

p

urk

tuka

i; 7

de

bi-

tom

atis

; 8

van

dens

tiek

imo

vent

ilis (

i v

ande

ntie

kio)

; 9

ele

ktro

mag

netin

skle

nd;

10

pu

rkt

uk

skle

nds

; 11

pu

rkt

uk

supo

rtas

(rm

as);

12

uu

olai

dos;

13

ju

ngtis

prie

van

dent

ieki

o; 1

4

nuotk

io ri

nktu

vo st

ovas

; 15

nu

otk

io ri

nktu

vas s

u se

kcijo

mis

; 17

la

ta-

kas;

19

ra

ngos

val

dikl

is; 2

0

laik

mat

is

7

1.3 pav. Valdiklio (paymtas 19, 1.2 pav.) schema a) priekin pus; b) galin pus.

8

2. RANGOS APIBDINIMAS

2.1. Apvalga

Lii nuotkio modeliavimo stend sudaro ant grind stovinti metali-n d, imituojanti vandentkms basein (vagos lait), vandens purktu-kai, generuojantys liet-lit ir nuotkio rinktuvas (r. 1.11.2 pav.).

2.2. Baseinas Baseinas (1) pagamintas i emaliu padengtos skardos ir upildomas

vyru. Jis turi nuotkio itak (2), apsaugot tinkleliu nuo vyro iplo-vos. Baseino emutinje dalyje yra perforuota drena (3) su atskira itaka ir paslpta po vyru.

2.3. Basein laikantysis rmas Baseinas laikosi ant dayto metalinio rmo (4) su 4 kojomis (5),

kuriomis galima reguliuoti jo polink (iki 1:100).

2.4. PurktukaiVanduo yra tiekiamas du vir baseino taisytus keturkampius

purktukus (6) per vandens reguliavimo ventil (8) ir debitomat (7). To-kiu bdu galima reguliuoti lities intensyvum ir jos form. Elektroma-gnetin sklend (9), esanti purktuk vamzdyne, leidia sustabdyti ar pa-leisti liet i nuotolinio valdiklio (19). Kiekvienas purktukas turi ventil (10), kuriuo galima keisti lietaus padt baseine.

2.5. Vandens tiekimas Vanduo i vandentiekio tiekiamas rang per dantyt mov (13).

Prie debitomat yra rengtas fi ltras purktukams apsaugoti nuo vanden-tiekio nuosd.

2.6. Purktuk rmasTai daytas rmas (11), laikantis purktukus. Jis remiasi ant ba-

seino krat.

9

2.7. Uuolaidos

Permatoma usklanda neleidia lietaus vandeniui i purktuk tikti u baseino rib.

2.8. Nuotkio rinktuvas Nuotkio surinkimo ir matavimo mazgas yra prie pat itakos (2),

paremtas ant stovo (14) ir gali slankioti iilgai itakos, varomas elek-tros variklio. Permatomas plastmasinis vandens surinkimo indas (15) yra vir stovo. Indas suskirstytas 17 sekcij, i j tik 15 surenka vanden, susidarius baseine, kai is nuotkio rinktuvas juda pro baseino itak. Sekcijose surinktas vanduo vizualiai reprezentuoja nuotkio hidrograf, kur galima fotografuoti. Kiekvienos sekcijos vandens gylis imatuoja-mas prikabinta liniuote.

Vanduo i nuotkio rinktuvo, kuris abiejuose galuose turi skyles, paalinimas per latak (17) centrin nuotkyn. Pirmoji sekcija uti-krina stabili nuotkio bkl i baseino prie eksperimento pradi, o paskutinioji neleidia patvenkti kitas sekcijas ir galima paalinti vanden i baseino, kai nuotkio rinktuvas yra gale, t. y. eksperimentas baigtas.

2.9. Elektrinis valdiklis Jis skirtas rangos nuotoliniam valdymui. Valdiklis (19) laidais su-

jungtas su nuotkio rinktuvu, debitomaiu ir elektromagnetine sklende. Valdikis privalo stovti sausoje vietoje.

Elektroninis laikmatis (20), esantis valdiklio priekyje, paleidia elektrin varikl nurodytas intervalais, priklausomai nuo eksperimento metodikos. Laikmatis turi laikrod, kuris registruoja eksperimento laik ir svarbius vykius. Valdiklis ir laikmatis parodytas 1.3 pav.

2.10. Vandens gylio liniuotBaigus eksperiment galima imatuoti kiekvienos nuotkio rinktu-

vo sekcijos vandens gyl.

2.11. PriedaiPolietileno plvel, skirta vandeniui nelaidiam baseino paviriui

sudaryti, ir keturi plastmasiniai indai vandens saugykloms rengti.

10

3. RANGOS NAUDOJIMAS

3.1. Baseino upildymas vyru

Baseinas yra upildomas vyru arba smliu, priklausomai nuo tyri-m tikslo. Apytiksliai jame telpa 150 kg vyro. Tiriant pavirin nuotk vyras, i kurio privalo bti paalintos molio ar dumblo dalels, turi bti 25 mm diametro daleli frakcijos. Smulkus smlis gali bti nau-dojamas baseino grunto laidumo efektui tirti. Baseine galima suformuoti vandentkms vagos laitus.

3.2. Purktuk naudojimasJie veikia tada, kai yra pakankamas vandens spaudimas. Elektroma-

gnetin sklend (9) reguliuoja vandens tiekim paspaudiant + arba ESC valdiklio mygtukus. Debitas reguliuojamas sklende (8) ir matuojamas debitometru (7). Taip valdant laikmaiu imituojama litis. Jos forma taip pat gali bti reguliuojama naudojant sklendes (10). Pvz., sudarant lit judani emyn, baseinu, itakos link, sklends gali bti:

virutin sklend atidaryta, emutin udaryta; abi sklends atidarytos; virutin sklend udaryta, emutin atidaryta.

3.1. Nuotkio rinktuvasElektroninis laikmatis valdo nuotkio rinktuvo judjim elektros

varikliu. Pastarajam nustatomi laiko intervalai, kai nuotkio rinktuvas juda ir kiekviena jo sekcija stovi tam tikr laik po itaka. Laiko interva-lai privalo atitikti lities ir nuotkio trukm. Paskutinioji yra pagrindinis veiksnys nustatant nuotkio rinktuvo darbo reim.

Laiko intervalas yra pastoviai rodomas laikmaio ekrane (INTERVAL). Jam padidinti ar sumainti naudojami atitinkami mygtukai (INCREASE ir DECREASE ). Bendra laiko trukm apskaiiuojama: laiko intervalas 15. (15 nuotkio rinktuvo sekcij skaiius). Pvz., liiai, kurios nuotkio tru-km yra 5 min., laiko intervalas turi bti 20 s. (560=300:15=20). Atitinka-mai, jei nuotkio trukm siekia 2 min., tada laiko intervalas 8 s.

Kai laikmatis yra nustatomas, vandens tiekimas purktukus palei-diamas mygtuku RAIN (+) ir fi ksuojamas laikas (lities pradia). Lie-taus kiekis yra nustatomas rankiniu bdu, naudojant tkms kontrols

11

ir purktuk sklendes. Eksperimento trukm pastoviai rodoma ekrane (ELAPSED TIME).

Nuotkio rinktuvo eiga paleidiama tinkamu laiku susidarius nuot-kiui, paspaudiant mygtuk COLLECTION (-). Svarbs momentai (pvz., li-ties pabaiga, nuotkio pradia) turi bti uraomi pagal laiko rodmenis.

Kai eksperimentas yra baigtas, vandens tiekimas purktukus pri-valo bti nutrauktas paspaudus RESET (ESC) mygtuk, kuris taip pat sustabdo laikrod.

Nuotkio rinktuve sukauptas vanduo privalo bti imatuotas ir u-raytas, paskui vanduo ipilamas kitam eksperimentui vykdyti.

3.2. Baseino nuolydio keitimasMainant koj aukt galima pakeisti baseino polinkio kamp

(maks. 1:100).

3.3. Debito skaiiavimasDebito reikms (vidutins pagal nustatyt laiko interval) apskai-

iuojamos pagal kiekvienos sekcijos vandens tr ir laiko trukm. Taip pat liniuote imatuojamas vandens auktis.

Hidrografo kokybin iraika gali bti gauta sudarant grafi n pri-klausomyb tarp sekcij vandens aukio ir laiko (laikas = sekcij skaiiuslaiko intervalas). Ordinats (vandens aukio) reikm gali bti konvertuojama debit: debitas=(vandens auktissekcijos plotas)/laiko intervalas.

12

4. RANGOS PRIEIRA

ranga turi bti tinkamai priirima, norint utikrinti jos efektyv ir ilg naudojim. Tai turi atlikti kvalifi kuotas personalas, suprantantis jos veikim.

4.1. KitaLaboratorin ranga privalo bti ijungta i elektros tinklo, jei ji ne-

naudojama. Nuotkio rinktuvo indas turi bti tuias, kai darbas baigtas.

4.2. RCD testasRCD testas (srovs nuotkio kontrol) atliekamas vien kart per

mnes, paspaudus TEST mygtuk. ranga negali bti naudojama, jei srovs nuotkio rel nesuveikia. Tada btina kreiptis elektrik.

4.3. Purktuk valymasJie apirimi ir valomi reguliariais laiko intervalais paalinant pri-

lipusius nemenis.

4.4. Filtro valymasAnalogikai reguliariais laiko intervalais btina j nuimti ir paa-

linti nuosdas ar nevarumus.

4.5. UuolaidosJas btina periodikai iplauti.

4.6. Ilgesnis laikymasJei laboratorin ranga nra naudojama ilgesniam laikui, btina i-

leisti vanden i sistemos ir paalinti vyr. Pastarasis privalo bti idio-vintas, kad nesusidaryt apnaos.

13

5. SVOKOS IR TRUMPA TEORIJA

5.1. Svokos Pavadinimas ApibrimasHidrologija Mokslas apie vandens judjim ir pasiskirstym vir

ems, jos paviriuje ir poemyje. Skiriama hidro-grafi ja, hidrometrija, ininerin hidrologija ir kt.

Hidrologinis ciklas Vandens judjimas tarp atmosferos, emyn ir vandenyn. Baseinas (upynas) ems paviriaus plotas, ant kurio susidars paviri-

nis vanduo, maitina upes bei kitas vandentkmes ir vandens telkinius. Baseinus skiria vandenskyra.

Nuotkis Vanduo, susidars i krituli (pvz., lietaus) vir ems pavir-iaus arba emiau jo ir tekantis link ups ar kitos vandent-kms vagos. Nuotkis gali bti pavirinis arba poeminis.

Poeminis (ba-zinis) nuotkis

Vanduo, susidars i poeminio vandens atsarg ir judantis grun-to storyme link vandentkms vagos ar kito vandens telkinio.

Pavirinis nuotkis Krituli (lities, sniego tirpsmo) vanduo, tekantis baseino paviriumi link vandentkms vagos ar kito vandens telkinio.

Poeminis (grun-tinis) vanduo

Vanduo, esantis emiau ems paviriaus. Tai gali bti dirvoemio drgm, poemio vande-ningi sluoksniai, poemins tkms ir kt.

Poeminis (grun-tinis) nuotkis

Vandens judjimas baseino grunto storyme link van-dentkms vagos ar kito vandens telkinio.

Vaga Gamtinis ar dirbtinis ems linkis, kuriuo teka van-duo (up, vandentkm, drenao griovys ar kanalas).

Vidinis (hipoder-minis) nuotkis

Krituliai, sisunk grunto storym iki pirmosios nelaidios vandensparos ir judantys link vandentkms vagos ar kito van-dens telkinio. Vidinis nuotkis sudaro poeminio nuotkio dal.

Hidrografas (hidrograma)

Vandens debit ar lygi nagrinjamame ups (van-dentkms) pjvyje kitimo laike grafi kas.

Maksimalus (piko) nuotkis

Hidrografo didiausia ordinat (virn).

Hidrografo kilimo dalis

Hidrografo dalis, kurioje nuotkis ba-seine (vandentkmje) didja.

Hidrografo slgio dalis

Hidrografo dalis, kurioje nuotkis basei-ne (vandentkmje) maja.

Vlavimo trukm Vlavimas, ireiktas laiko skirtumu tarp efek-tyvij (grynj) krituli mass centro ir nuot-kio hidrografo piko (maksimalaus debito).

Koncentraci-jos laikas

Laiko trukm lii paviriniam nuotkiui i tolimiau-sio baseino tako pasiekti vandentkms vag. Tai ma-noma, kai baseino pavirius prisotintas vandens.

Transpiracija Vanduo igarinamas augalais.

14

Garavimas Vandens iskirimas i laisvo paviriaus, kai temperatra emesn u virimo.

Krituliai Vanduo, patenkantis i atmosferos lietaus, sniego ar kita forma.Lietaus inten-syvumas

Krituli kiekis, ikrentantis ups baseine per laiko vienet.

Efektyvs (gry-nieji) krituliai

Krituliai, formuojantys nuotk, t. y. krituliai be nuostoli (gara-vimo, sulaikymo ant augal, grunte, jo paviriuje, dubose ir kt.).

Pavirinis vanduo Vanduo, esantis upse, kanaluose, eeruose, pelk-se ar dirbtiniuose paviriniuose vandens telkiniuose. Taip pat ia eina sukauptas vanduo sniege ir lede.

Aeracijos zona Grunto zona, retai upildoma vandeniu. Jos sto-ris nuo ems paviriaus iki daniausiai pirmosios nelaidios vandensparos. emiau jos gruntas nuo-lat upildytas vandens (poeminis vanduo).

5.2. Trumpa teorija

5.2.1. Hidrologinis ciklasHidrologinio ciklo bendroji schema aikiai parodo, kad yra skirtin-

gos vandens judjimo kryptys (5.1 pav.), o procesas krituliainuotkis yra vienas i svarbesni praktiniams tikslams.

5.1 pav. Hidrologinio ciklo bendroji schema

5.2.2. Ryys lietusnuotkis

Lietaus (lities) vanduo, patenkantis vandentkms baseino teri-torij, juda link nuotkio koncentracijos tako (pvz., ups iotys arba laisvai pasirinktas ups skersinis pjvis) ir palieka basein. is koncen-

15

tracijos takas nulemia baseino (upyno) plot. Taiau kartais vandent-kms pavirinio ir poeminio baseino ribos nesutampa, kitaip tariant, poeminio nuotkio judjimas yra sudtingas ir gali maitinti vandeniu kitus gretimus upynus, bet iai laboratorinei rangai is atvejis negalioja (abiej basein ribos sutampa).

Lietui lyjant, laiko trukm susidariusiam vandens nuotkiui pasiek-ti koncentracijos tak priklauso nuo baseino horizontalaus atstumo, kur jis turi veikti, ir vandens tkms greiio. Pastarasis priklauso nuo basei-no paviriaus iurktumo ir jo nuolydio.5.2 pav. (a) parodytos baseino vandens tkms vienodo laiko linijos (izochronos), o 5.2 pav. (b) pavaizduoti tkms greiiai vagoje yra didesni nei baseino paviriuje.

5.2 pav. Vandens tkms vienodo laiko linijos (izochronos) a laitas, b vaga

Didiausias laikas lietaus nuotkiui i tolimiausio baseino tako pa-siekti nuotkio koncentracijos tak yra vadinamas koncentracijos laiku. Tai pasakytina ir apie sniego tirpsmo nuotk.

16

6. LABORATORINIS DARBAS NR 1

LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS

TikslasSumodeliuoti lities nuotkio hidrograf.

MetodikaImituoti paprast lit ir fi ksuoti jos sudaryt nuotk.

TeorijaPrie praddami tyrim studentai privalo turti ini apie pagrin-

dinius hidrologijos procesus ir ryio lietusnuotkis ypatumus. J pa-grindai pateikti 5 skyriuje.

5.1 pav. parodytas tipinis nuotkio hidrografas, sukeltas vienodo intensyvumo lities. Lities grafi kas (hietograma) parodytas virutinje brinio dalyje. Priklausomai nuo lities trukms ir nuotkio koncentra-cijos laiko santykio, galimas vairus maksimalaus debito (piko) stebji-mo laikas. Hidrografo slgio kreiv liiai pasibaigus isitsia.

6.1 pav. Lities hietograma ir nuotkio hidrografas

17

Prasidjus liiai, jei gruntas nra drgnas, jis absorbuoja van-den, toliau papildant poemin vanden. Kai grunto tutumos yra upildomos vandens, atsirads paviriuje perteklinis vanduo tiesio-giai teka ups vag. Pavirinis arba tiesioginis nuotkis pasieks koncentracijos tak sukelia staig hidrografo virutins dalies paki-lim, o poeminio (bazinio) nuotkio padidjimas yra daug maesnis (emutin hidrografo dalis).

Vlavimo laikas (atsilikimas) yra baseino reakcija atsakas lit ir labiausiai priklauso nuo baseino dydio. Modeliuojamas baseinas yra slyginai maas, tad is vlavimo laikas yra labai trumpas apie 60 s. Realiame ups baseine jis siekia valandas.

Ilinkio takas parodo, kad pavirinio nuotkio dalis (tiesiogin prietaka ups vag) visikai sumaja ir up maitina tik vidinis nuot-kis. Tai nulemia slgio kreiv. Bazinio (poeminio) nuotkio dalis taip pat palengva maja, taiau jis yra ilgalaikis ir maitina up iki kitos li-ties. iuo atveju slgio kreiv isitiesina.

Laboratorins rangos parengimas Nustatyti baseino polink 1:100 link nuotkio rinktuvo. Patikrin-

ti, ar nuotkio rinktuvas yra gerai fi ksuotas ir jo galin sekcija yra po baseino itaka;

Naudojant standartin profi l vyre suformuoti sln su vienodu iilginiu nuolydiu iki itakos;

Udaryti debito kontrols ir purktuk sklendes; jungti modeliavimo rang elektros tinkl, paleisti valdikl ir

iorin vandens tiekim; Paspausti RAIN (+) mygtuk valdiklyje. Tada girdti garsas, kai

atsidaro elektromagnetin sklend; Atidaryti purktuk sklendes. Palengva iki puss atidaryti debito

kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus; Lieti tol, kol vyras prisisotins vandens, ir susidars pavirinis

vanduo prads bgti link itakos. Pataisyti anksiau suformuot slnio profi l vyre;

Nustatyti reikaling tyrimui pratekant vandens debit arba palik-ti jau nustatyt. Laikmaio nustatymas:o rankomis pastumti nuotkio rinktuv per 1 sekcij ir imatuoti

pripildymo vandens laik. Grinti nuotkio rinktuv atgal. Jei

18

pripildymo laikas didesnis nei 10 sek., tada padidinti debit. Jei is laikas maesnis nei 10 sek., sumainti debit;

o pastumti nuotkio rinktuv kit sekcij ir imatuoti pripildy-mo vandens laik. Atlikti t pai procedr. Kiekvien kart btina grinti nuotkio rinktuv atgal;

o nustaius debitomat jis privalo likti tokioje bklje per vis eksperiment;

o valdikio laikmaio intervalus fi ksuoti 10 sek., paspaudus IN-CREASE () ir DECREASE () mygtukus;

o nustatyti laiko pradi paspaudus RESET (ESC) mygtuk;o ijungti vandens tiekim; o itutinti nuotkio rinktuv, grinti j gal ir nustatyti 1 sek-

cij po itaka; Jei btina kita debito reikm, tada reikia sureguliuoti debitoma-

t. Laikmatis nustatomas taip:o pastumti nuotkio rinktuv per 1 sekcij ir imatuoti pripildy-

mo vandens laik. Grinti nuotkio rinktuv atgal;o valdikio laikmaio intervalus fi ksuoti paspaudus INCREASE

() ir DECREASE () mygtukus.o nustatyti laiko pradi paspaudus RESET (ESC) mygtuk;o ijungti vandens tiekim; o itutinti nuotkio rinktuv, grinti j gal ir nustatyti 1 sek-

cij po itaka; Palikti bent 1 valand baseine sukauptam vandeniui ibgti. La-

boratorin ranga yra parengta eksperimentui.

Eksperimento eiga

Debitomatis ir laikmatis privalo bti nustatyti pagal aprayt me-todik;

Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi laikmaiu nustaty-tiems trims laikams;

jungti vandens tiekim. Patikrinti, ar nuotkio rinktuvas yra tin-kamoje pozicijoje;

Paspausti lities RAIN (+) mygtuk ir paleisti laikmat; Paspausti laikmatyje nuotkio rinktuvo paleidimo mygtuk COL-

LECTION (-);

19

Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik. Jei atsiranda nenumatyt problem (pvz., sekcijos persipildo vandens) b-tina stabdyti eksperiment, nutraukti lit paspaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po nustatyto laiko paspaudus mygtuk RAIN (+). Paymti laik;

Stebti nuotkio rinktuvo darbo eig, paymint vykius ir fi ksuo-jant laik;

Fiksuoti galutin laik, kai nuotkio rinktuvas yra gale; Kai visi rezultatai (r. toliau) yra ufi ksuoti, grinti laikmat

pradi paspaudus RESET (ESC) mygtuk ir itutinti nuot-kio rinktuv. Leisti vandeniui ibgti i baseino bent 1- valand iki kito eksperimento.

Rezultatai Imatuojamas vandens auktis kiekvienoje nuotkio rinktuvo

sekcijoje. Kiekvienos sekcijos laiko trukm po itaka lygi lai-kmatyje nustatytam laiko intervalui. Pagal iuos duomenis gali-ma sudaryti grafi k (6.2 a pav.), taiau jis sudaromas panaudojant tik 15 vidurini sekcij duomenis (kratiniai du atmetami).

6.2. pav. Laiptuotas (a) ir natralus (b) hidrografas

Kiekvienos sekcijos stulpeliui imatuotam vandens aukiui atidedamas vidurinis takas (tarp pradios ir pabaigos laiko) ir ie takai sujungiami lanksia kreive. Tokiu bdu gauname natral-j hidrograf (6.2 b pav.).

Geriausia hidrografo forma gaunama, kai litis liaujasi prie pa-siekdama nuotkio pik (6.3 pav.), t. y. jos trukm yra iek tiek maesn u baseino nuotkio koncentracijos laik. Jei litis to-

20

liau tsiasi, tada poeminio vandens lygis pasiekia paviri ir su-sidaro tiesioginis pavirinis nuotkis. Jei litis sustabdoma prie moment nuotkis yra suformuotas tik poeminio vandens.

6.3 pav. Hidrografas, kai lities trukm iek tiek maesn u baseino nuotkio koncen-tracijos laik

Eksperimentas pakartojamas esant vairiems baseino nuoly-diams, slnio profi liams, lii trukmei ir laikmaio nustaty-mams, kad bt gautas iliustratyvus hidrografas.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai hidrografe: lities trukm, maksima-

lus debitas, hidrografo kilimo ir slgio fazs, ilinkio takas, vlavimo laikas ir apytiksls pavirinio ir poeminio nuotkio dalys. Gaut hidro-graf palyginti su teoriniu hidrografu ( 6.1 pav.).

21

7. LABORATORINIS DARBAS NR 2.

KELI PAEILIUI SEKANI LII NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS

TikslasSumodeliuoti keli paeiliui sekani lii nuotkio hidrograf.

MetodikaImituoti kelias litis ir fi ksuoti j sudaryt nuotk.

Papildoma rangaMomentin fi lmavimo kamera (pvz., skaitmenin ar Polaroido).

TeorijaPrie tai studentai privalo atlikt 1- laboratorin darb. Nuotkio

kaita i baseino priklauso nuo pastarojo bkls sausas ar drgnas. Kai litys seka paeiliui, pirmoji prisotina vandens baseino grunt, o vlesns litys suformuoja didesnius pavirinio nuotkio debitus.







kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus; Lieti tol, kol vyras prisisotins vandens ir susidars pavirinis van-

duo prads bgti link itakos. Pataisyti anksiau suformuot slnio profi l vyre;

22

Nustatyti reikaling tyrimui pratekant vandens debit. Debito reikm gali bti ta pati kaip ir 1-ame darbe;

Nustatyti laik atitinkani debito reikm ir vliau paspaudus RESET (ESC) mygtuk sustabdyti lit ir fi ksuoti laiko pradi;

Palikti bent 1 valand baseine sukauptam vandeniui ibgti. Laboratorin ranga yra parengta eksperimentui.

Eksperimento eiga Debitomatis ir laikmatis privalo bti nustatyti pagal aprayt me-

todik; Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi 80 % 1-o darbo pa-

prastos lities trukms. Jei yra sekcij vandens lygio fi ksavimo kamera, tai nustatyti pauzs period, kuris btinas itutinti ir paleisti nuotkio rinktuv. Jei kameros nra, tada ilgesns pau-zs yra btinos matavimams prie itutinant nuotkio rinktuvo sekcijas. Btina didelis operatyvumas maiausiai 2 studentai pasiskirst pareigomis turi atlikti ir urayti matavimus. Antros lities trukm gali bti tokia pati kaip ir pirmosios.



LECTION (-); Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik pagal laikmaio

rodmenis. Jei fi lmavimo kamera nenaudojama, btina kuo greiiau imatuoti vandens aukt nuotkio rinktuvo sekcijoje, tol, kol kita sekcija nebus pastumta po itaka. Jei atsiranda nenumatyt proble-m (pvz., sekcijos persipildo vandens) btina stabdyti eksperimen-t, nutraukti lit paspaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po nustatyto laiko paspaudus mygtuk RAIN (+). Sustabdyti nuotkio rinktuv jo eigos gale, paspaudus mygtuk COLLECTION (-). Paymti laik. Jei naudojama kamera, nufotografuoti liniuot ant nuotkio rinktuvo, taip, kad aikiai matytsi vandens auktis. Paskui itutinti nuotkio rinktuv ir grinti j atgal pradin padt antrai eigai;

Po nustatytos pauzs paleisti nuotkio rinktuv, paspaudus myg-tuk COLLECTION (-), ir pradti kit lit RAIN (+) mygtuku.

23

Ufi ksuoti laikus. Stebti ir fi ksuoti reikmes taip, kaip anks-iau;

Sustabdyti lit po nustatyto laiko RAIN (+) mygtuku. Paymti laik;

Fiksuoti galutin laik, kai nuotkio rinktuvas yra gale; Kai visi rezultatai (r. toliau) yra ufi ksuoti, grinti laikmat

pradi, paspaudus RESET (ESC) mygtuk, ir itutinti nuotkio rinktuv. Leisti vandeniui ibgti i baseino bent 1- valand iki kito eksperimento.

Rezultatai Imatuojamas antros eigos nuotkio rinktuvo vandens auktis

sekcijose. Kiekvienos sekcijos laiko trukm po itaka lygi lai-kmatyje nustatytam laiko intervalui.

Pagal iuos duomenis sudaryti imatuot auki grafi k abiems litims, paymint j trukm. Bus pertrkis, kai nuotkio rinktu-vas itutinamas ir vl paleidiamas.

Kiekvienai sekcijai atidedamas vandens auki vidurinis takas ir ie takai sujungiami lanksia kreive. Ibriama tiesi linija tarp vandens gyli matavimo pertrki.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai hidrografe. Aptariami baseino atsako

skirtumai vien ir kit lit. Jei lii trukms yra vienodos, tada antros lities sukeltas nuotkis yra didesnis nei pirmosios. i ypatyb aptaria-ma, paymimi skirtumai tarp hidrografo kylanios ir krintanios dalies.

24


Lities nuotkio hidrografo modeliavimas vandeniui nelaidiame baseine

TikslasSumodeliuoti lii nuotkio hidrograf vandeniui nelaidiame ba-

seine.

Metodika

Imituoti lit ir fiksuoti jos sukelt nuotk nuo vandeniui nepralaidaus baseino.

Papildoma ranga

Polietilenin plvel.

TeorijaPrie tai studentai privalo atlikt 1- laboratorin darb. Nuotkis la-

bai priklauso nuo baseino fi ltracijos savybi (pvz., molio ir smlio grun-tai). Jei baseinas nepralaidus vandeniui, tada vanduo negali fi ltruotis grunt, ir poeminis nuotkis nesusidaro.



Eksperiment lengviausia atlikti tada, kai nra vyro, taiau tai nra patogu, nes jo reikia kitiems tyrimams. Todl siloma taip:o naudojant standartin profi l vyre suformuoti sln su vieno-

du iilginiu nuolydiu iki itakos;o kruopiai padengti plvele vis basein;


iorin vandens tiekim;

25

Paspausti RAIN (+) mygtuk valdiklyje. Tada girdti garsas, kai atsidaro elektromagnetin sklend;

Atidaryti purktuk sklendes. Palengva iki puss atidaryti debito kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus;

Debito dyd siloma palikti t pat, naudot 1-ame darbe; Laikmaio nustatymas toks pat, kaip 1-ame darbe; Leisti susidariusiam vandeniui tekti link itakos ir kontroliuoti,

kad jis nepatekt vyr. Nuotkiui nukreipti link itakos (geres-nei izoliacijai utikrinti) patariama panaudoti plastilin.

Laboratorin ranga yra parengta eksperimentui.

Eksperimento eiga Debitomatis ir laikmatis privalo bti nustatyti pagal pateikt me-

todik; Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi 80 % 1-o darbo pa-

prastos lities trukms; jungti vandens tiekim. Patikrinti, ar nuotkio rinktuvas yra tin-

kamoje pozicijoje; Paspausti lities RAIN (+) mygtuk ir paleisti laikmat; Paspausti laikmatyje nuotkio rinktuvo paleidimo mygtuk COL-

LECTION (-); Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik pagal laikma-io rodmenis. Jei fi lmavimo kamera nenaudojama, btina kuo greiiau imatuoti vandens aukt sekcijoje, tol, kol neatsirado kita. Jei atsiranda nenumatyt problem (pvz., sekcijos persipil-do vandens) btina stabdyti eksperiment, nutraukti lit pa-spaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po nustatyto laiko paspaudus mygtuk RAIN (+). Sustabdyti nuotkio rinktuv jo eigos gale, paspaudus mygtuk COLLECTION (-). Paymti laik;

Imatuoti vandens aukt nuotkio rinktuvo sekcijose (iskyrus dvi kratines);

Kai visi rezultatai yra ufi ksuoti, grinti laikmat pradi paspau-dus RESET (ESC) mygtuk ir itutinti nuotkio rinktuv. Leisti vandeniui ibgti i baseino bent 1- valand iki kito eksperimento.

26

Rezultatai

Sudaryti imatuot vandens auki grafi k paymint j laik. Kie-kvienai sekcijai atidedamas vandens auki vidurinis takas ir ie takai sujungiami lanksia kreive.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai ant hidrografo. Aptariama baseino at-

sako ypatybs hidrografui, esant nelaidiam ir laidiam baseinui (1 dar-bas). Aptariami reals atvejai.

27


LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS BASEINE SU RENGTOMIS

VANDENS SAUGYKLOMIS

TikslasSumodeliuoti lii sukelt nuotkio hidrograf baseine su esamo-

mis vandens saugyklomis (tvenkiniais).

Metodikarengti vien ar kelias vandens saugyklas baseine ir imituojant lit

fi ksuoti jos sukelt nuotkio hidrograf.

Papildoma rangaPlastmasiniai indai ar kitos talpos, imituojanios vandens saugykl

(rezervuar, tvenkin).

TeorijaPrie tai studentai privalo atlikt 1- laboratorin darb. Vandens

saugyklos baseine sulaiko krituli vanden ir sultina nuotkio formavi-mosi proces.



Naudojant standartin profi l vyre suformuoti sln su vienodu iilginiu nuolydiu iki itakos.

rengti vandens saugyklos(-) model vyro baseine: o plastmasinio indo dugne padaryti nedidel skylut ir j paslp-

ti vyre. is indas akumuliuos lietaus vanden ir per skylut pamau ileis j grunt;

o galima rengti kelias vandens saugyklas; o vandens saugyklos, sulaikanios lietaus ir poemin vanden,

gali bti rengtos ir baseino dubose. J onai privalo bti sta-bils (pvz., sutvirtinti papildomais plastmasiniais iedais);

28

Papildomi bandymai bt naudingi parenkant geriausi rengimo technik;




kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus; Debito dyd siloma palikti t pat, naudot 1-ame darbe; Nustatyti laikmat. Eksperimento trukm privalo bti ilgesn, nei

1-ame darbe, nes dalis vandens akumuliuojasi saugyklose. Pata-riama atklikti papildomus bandymus tinkamai laiko trukmei nu-statyti;

Naudoti RESET (ESC) mygtuk liiai sustabdyti ir nustatyti lai-ko pradi;

Leisti vandeniui ibgti i baseino bent 1- valand iki eksperi-mento.



todik; Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi 1-o darbo paprastos

lities trukmei. jungti vandens tiekim. Patikrinti, ar nuotkio rinktuvas yra tin-

kamoje pozicijoje; Paspausti lities RAIN (+) mygtuk ir paleisti laikmat; Paspausti laikmatyje nuotkio rinktuvo paleidimo mygtuk COL-

LECTION (-); Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik pagal laikma-io rodmenis. Jei atsiranda nenumatyt problem (pvz., sekcijos persipildo vandens) btina stabdyti eksperiment, nutraukti li-t paspaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po nustatyto laiko paspaudus mygtuk RAIN (+). Sustabdyti nuotkio rinktuv jo eigos gale, paspaudus mygtuk COLLECTION (-). Paymti laik;

29


Kai visi rezultatai yra ufi ksuoti, grinti laikmat pradi pa-spaudus RESET (ESC) mygtuk ir itutinti nuotkio rinktuv. Leisti vandeniui ibgti i baseino bent 1- valand iki kito eks-perimento.

Eksperimentas gali bti pakartotas esant skirtingam vandens sau-gykl skaiiui.

RezultataiSudaryti imatuot vandens auki grafi k paymint j laik. Kie-

kvienai sekcijai atidedamas vandens auki vidurinis takas ir ie takai sujungiami lanksia kreive.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai hidrografe. Aptariama baseino atsako

specifi ka hidrografui, kai yra ir nra rengt vandens saugykl (1 dar-bas). Paaikinamos hidrografo formavimosi ypatybes.

30


LITIES NUOTKIO HIDROGRAFO MODELIAVIMAS DRENUOTAME BASEINE

TikslasItirti baseino drenao poveik lities nuotkio hidrografui.

Metodikarengti drenao sistem(-as) baseine ir imituojant lit fi ksuoti jos

sukelt nuotkio hidrograf.

Papildoma rangaPolietilenin plvel, trumpas, perforuotas drenao vamzdis, van-

dens pralaidos konstrukcijos ir vairios mediagos drenao efektyvumui pagerinti.

TeorijaPrie tai studentai privalo atlikt 1- laboratorin darb. Gamtins

drenao sistemos yra upi ir upeli tinklas. Dirbtines drenao sistemas laukuose sudaro grioviai, kanalai, latakai (pavirinis drenaas), o poe-mines pakloti vamzdynai (pvz., molio, plastmass) ir kt. priemons.



Naudojant standartin profi l vyre suformuoti sln su vienodu iilginiu nuolydiu iki itakos.

rengti baseine drenao sistem. ia gali bti keli tipai:o griovys (kanalas) iilgai baseino;o keletas lygiagrei griovi;o radialiniai grioviai, atsiremiantys baseino itak;o iilginis griovys su oniniais grioviais (kanal sistema);o lii vandens nuvedimo latakas (suformuojamas naudojant

plastikin dang);

31

o poemins drenos. Tai gali bti perforuotas drenao vamzdis arba kitokios vandens nuvedimo priemons.

Btina paymti, kad baseino modelis yra slyginai maas, todl mint priemoni matmenys neatspindi reali upyn situacijos.

Poeminio drenao taka gali bti itirta. iam tikslui btina prie jos prijungti lanksi arn nuotkiui nuvesti iki jo surinkjo. Kaip alternatyva, drenos nuotk galima surinkti inomos talpos inde ir nustatyti vandens pritekjimo laik. Btina plastilinu ar kita mediaga uklijuoti nenaudojamas vandens itakas. Tiriant drenos tak galima nustatyti varius atvejus:o grunto gylio vir drenos poveik;o grunto laidumo vir drenos poveik;o drenos nuolydio poveik;

rengus drenao sistem baseine, btina sudaryti jos plan, kana-l matmenis, paymti nelaidius plotus, vyro sudaranio vagas frakcijas;




kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus; Debito dyd siloma palikti t pat, naudot 1-ame darbe; Nustatyti laikmat. Eksperimento preliminari trukm tokia pat,

kaip 1-o darbo. Ji labai priklauso nuo rengtos drenao sistemos ypatum. Patariama atlikti papildomus bandymus tinkamai laiko trukmei nustatyti;





todik;

32

Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi 1-o darbo paprastos lities trukmei.



LECTION (-). Jei naudojama lanksti arna, ito atlikti nereikia; Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik pagal laikma-io rodmenis. Jei atsiranda nenumatyt problem (pvz., sekcijos persipildo vandens) btina stabdyti eksperiment, nutraukti li-t paspaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po tam tikro nustatyto periodo paspaudus mygtu-k RAIN (+). Sustabdyti lit nuotkio rinktuv paspaudus myg-tuk COLLECTION (-). Ufi ksuoti laik.



Eksperimentas gali bti pakartotas su skirtingais drenao siste-mos variantais. Btina parinkti optimali lities trukm norint gauti ger hidrografo form.

RezultataiKiekvienam drenao variantui sudaryti imatuot vandens auki

grafi kus, laikantis to paties mastelio, kad bt galima palyginti hidrogra-fus. Kiekvienai sekcijai atidedamas vandens auki vidurinis takas ir ie takai sujungiami lanksia kreive.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai hidrografe. Aptariama baseino, turinio

skirtingas drenao sistemas, atsako specifi ka hidrografams. Paaikinama, kaip drenao sistemos veikia nuotkio formavimsi baseine.

33


LITIES JUDJIMO BASEINE POVEIKIO NUOTKIO HIDROGRAFUI MODELIAVIMAS

TikslasItirti lities judjimo poveik baseine nuotkio hidrografui.

MetodikaImituoti judani ir keiiani pozicij lit iilgai ups baseino ir

fi ksuoti jos sukelt nuotkio hidrograf.

TeorijaPrie tai studentai privalo atlikt 1- laboratorin darb. Kai litis

juda iilgai baseino, tada jos judjimo kryptis pagrindins vagos atvil-giu turi didel poveik hidrografo formai.







kontrols sklend. Tada vanduo prads bgti per purktukus; Debito dyd siloma palikti t pat, naudot 1-ame darbe; Nustatyti laikmat. Eksperimento preliminari trukm tokia pat,

kaip 1-o darbo. Patariama atlikti papildomus bandymus tinkamai laiko trukmei nustatyti;


Udaryti abi purktuk sklendes;

34



Eksperimento eiga Debitomatis ir laikmatis privalo bti nustatyti pagal pateikt me-

todik; Nustatyti lities trukm. Preliminariai ji lygi 1-o darbo paprastos

lities trukmei. Lities judjimo kryptis nustatoma pagal purk-tuk sklendi darbo tvark.

Liiai judant link baseino viraus (auktupio), siloma tokia seka:o emutin sklend atidaryta, auktutin udaryta;o abi sklends yra atidarytos;o emutin sklend yra udaryta, auktutin atidaryta;

Liiai judant link baseino itakos (emupio), siloma tokia seka:o emutin sklend yra udaryta, auktutin atidaryta;o abi sklends yra atidarytos;o emutin sklend yra atidaryta, auktutin udaryta;

Kiekvienos sklends laiko trukm priklauso nuo lities judjimo greiio;

Galimos ir kitos variacijos, pvz., kai litis keiia krypt; jungti vandens tiekim. Patikrinti, ar nuotkio rinktuvas yra tin-

kamoje pozicijoje. Atidaryti reikalingo purktuko sklend; Paspausti lities RAIN (+) mygtuk ir paleisti laikmat; Paspausti laikmatyje nuotkio rinktuvo paleidimo mygtuk COL-

LECTION (-). Jei naudojama lanksti arna, ito atlikti nereikia; Purktukus naudoti pagal anksiau nustatyt tvark; Stebti rangos bsen. Btina fi ksuoti vyki laik pagal laikma-io rodmenis. Jei atsiranda nenumatyt problem (pvz., sekcijos persipildo vandens) btina stabdyti eksperiment, nutraukti li-t paspaudiant RESET (ESC) mygtukus;

Sustabdyti lit po tam tikro nustatyto periodo paspaudus mygtu-k RAIN (+).Sustabdyti lit nuotkio rinktuv paspaudus myg-tuk COLLECTION (-). Ufi ksuoti laik.

35



Eksperimentas gali bti pakartotas itiriant vairias lii judji-mo kryptis baseine.

RezultataiKiekvienai liiai sudaryti imatuot vandens auki grafi kus, lai-

kantis to paties mastelio. Kiekvienai nuotkio rinktuvo sekcijai atideda-mas vandens auki vidurinis takas ir ie takai sujungiami lanksia kreive.

IvadosPaymimi pagrindiniai takai ant hidrografo. Apibdinamas lities

judjimo baseine poveikis hidrografo formai.

12. LITERATRA

1. Instruction manual. S10, issue 7. Rainfall Hydrographs. October, 2005, Armfi eld, UK.

2. Prieiga per internet: http://www.armfi eld.co.uk/ (Armfi eld labo-ratorins rangos gamintojos internetin svetain).

3. Poka, A., Punys, P. Ininerin hidrologija. Kaunas, 1996.4. Punys, P. Pavirinio nuotkio eksperimentiniai tyrimai sukuriant

dirbtin liet. I: LA mokslo darbai, t. XXVII, 4(83), 1981, P. 4252 (rus k.).

Tiraas 250 vnt. Spausdino UAB Ardiva

Jonavos g. 254, LT-44132, Kaunas, Tel.: (8-37) 36 34 01; Faks.: (8-37) 33 47 34;

El. p.: info@ ardiva.lt; www. ardiva.lt.

INZIN_HIDROLOGIJAmetodiniai.jpg08_Inzinerine hidrologijaa.pdf

/ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 300 /GrayImageDepth -1 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 1200 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName (http://www.color.org) /PDFXTrapped /Unknown

/Description >>> setdistillerparams> setpagedevice

Liūčių nuotėkio modeliavimo laboratorinė įranga

Documents

Transcript of Liūčių nuotėkio modeliavimo laboratorinė įranga