LINKĖJIMAI, MAISTASNaudinga knygelė apie tai, ko nesuvalgome

TURINYS

LINKĖJIMAS NEIŠMESTI GERO MAISTO + PAAIŠKINIMAS, KODĖL TAI SVARBU

KODĖL LINKIME SUMAŽINTI NESUVALGYTO MAISTO KIEKĮ?

KĄ DARYTI, KAD LINKĖJIMAI IŠSIPILDYTŲ?

ŽODYNĖLIS

Mažiau nesuvalgyto maisto = pilnesnė piniginė

Mažiau išmesto maisto = daugiau galimybių

Mažiau išmesto maisto = lengviau aplinkai

1 idėja: maistą galima planuoti

2 idėja: apsipirkti apgalvotai 3 idėja: kaip padėsi, taip ir rasi

4 idėja: likučių likimas – tavo rankose

5 idėja: gėris vardu Kompostas

1...............................4 2...............................7 3...............................17 4...............................32

Šį leidinį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Jis taip pat finansuojamas Lietuvos vartotojų instituto bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos vartotojų institutas yra atsakingas už leidinio turinį, kuris nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

© — 2018 m. — Lietuvos vartotojų institutas. Visos teisės saugomos. Europos Sąjungai suteikta licencija su sąlygomis.

54

1. Linkėjimas neišmesti gero maisto + paaiškinimas, kodėl tai svarbu

Maistas – tai energija. Mes jį taip mėgstame, kad kartais prisiperkame, užsisakome arba prigaminame daugiau, nei pajėgiame suvalgyti. Deja, šis maistas neretai atsiduria šiukšliadėžėje, nors to lengva išvengti.

Kas atsitinka, kai užsistovėjęs, nesuvalgytas ar užmirštas maistas iškeliauja pas šiukšles? Pirma, išmesdami maistą švaistome pinigus. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad vidutinis namų ūkis Estijoje kasmet išmeta maisto, kurio vertė – 200 eurų [3], o didesnių pajamų valstybėse ši suma – dar įspūdingesnė.

Maisto atliekų susidaro visoje tiekimo grandinėje: ūkiuose, sandėliuojant, tvarkant ir transportuojant, gamyboje, prekybos centruose, restoranuose ir namuose [1]. Manote, daugiausia maisto iššvaisto prekybos centrai? Valstybėse, kurių gyventojai gauna didesnes pajamas, daugiausia maisto (53 proc.) išmetama namų ūkiuose. Mažesnių pajamų šalyse daugiausia maisto prarandama žemės ūkio ir derliaus apdorojimo sektoriuose.

DAUGIAUSIA MAISTO IŠŠVAISTOMA NAMUOSE [1]

Europos Sąjungoje (ES) kasmet iššvaistoma apytiksliai 88 milijonai tonų maisto. Vertinant pinigais, tai prilygsta metiniam ES biudžetui įvairioms visų valstybių narių paramos programoms [1].

““

Pasaulyje iššvaistoma beveik 1,3 milijardo tonų maisto. Tai reiškia, kad visame pasaulyje trečdalis vartoti pagaminamo maisto nueina perniek. Piniginė šio kiekio išraiška netelpa galvoje – apie 865 milijardus eurų per metus [2]!

“

“

Daugiau informacijos apie maisto atliekų poveikį mūsų aplinkai ir klimatui rasite 2 skyriuje.

53 % 19 % 12 % 11 % 5 %

namų ūkiai perdirbimasmaitinimo paslaugos gamyba

didmeninė ir mažmeninė prekyba

Antra, išmesdami maistą, švaistome išteklius, kurie buvo naudojami jam gaminti: žemę, vandenį, energiją ir mūsų pačių darbą. Turbūt žinote, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. O maisto atliekos juk taip pat gausiai išskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip spartindamos klimato kaitą.

1/3 maisto iššvaistoma

6 7

PASAULYJE DAUGIAUSIA IŠŠVAISTOMA ŠAKNIAVAISIŲ, VAISIŲ IR DARŽOVIŲ [4]

Mūsų sprendimai ir pasirinkimai nėra tik mūsų asmeninis reikalas, nes maisto vartojimas turi įtakos visos planetos sveikatai, taigi ir ateities kartų gyvenimo kokybei. Maisto švaistymas – pasaulinė problema. Vis dėlto kiekvienas galime prisidėti prie jos sprendimo. Galimybės imtis pokyčių ir mažinti išmetamo maisto kiekį – mūsų pačių rankose.

Kokios yra pagrindinės maisto švaistymo priežastys ir kaip išgelbėti gerą maistą, sužinosite 3 skyriuje.

45 %

35 %30 %

20 %

2. Kodėl linkime sumažinti nesuvalgyto maisto kiekį?

Maisto švaistymas nėra tik vietinė problema. Jo sukeltos socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės pasekmės juntamos visame pasaulyje. Tai, kas vyksta didesnių pajamų šalyse, smarkiai veikia mažesnių pajamų šalis. Apžvelkime šias pasekmes išsamiau.

Mažiau nesuvalgyto maisto = pilnesnė piniginė

Ar kada nors aplankė mintis, kad išmesdami sugedusį arba dar visai gerą maistą išmetame ir pinigus? Pavyzdžiui, jei maistas sugenda dėl to, kad jį netinkamai laikome, kartu su juo į šiukšliadėžę iškeliauja ir mūsų sumokėti pinigai. Mažiau išmetamo maisto – mažesnės namų (asmens, šeimos) išlaidos. ES namų ūkiuose kasmet išmetamo maisto bendra kaina – 143 milijardai eurų [1]. Tinkamai planuojant ir laikant maistą, sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti smagiems savaitgaliams arba atostogoms.

Maisto švaistymas nenaudingas niekam: dėl jo didelių nuostolių patiria ne tik vartotojai, bet ir ūkininkai, gamintojai bei mažmenininkai. Besivystančiose valstybėse dėl iššvaistomo maisto daugiausia nukenčia ūkininkai ir ūkių darbuotojai: dėl pasenusių ūkininkavimo technologijų ir prastų saugojimo sąlygų perniek nueina dideli produkcijos kiekiai. Išsivysčiusiose valstybėse didžiausius ekonominius nuostolius dėl didelio susidarančių maisto atliekų kiekio patiria namų ūkiai ir jų gyventojai.

Kai kurių maisto produktų iššvaistoma daugiau nei kitų. Pasaulyje per metus daugiausia iššvaistoma šakniavaisių, vaisių ir daržovių: apie 45 proc. visos produkcijos [4]. Kalbant apie vartotojus, Suomijoje ir Estijoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiausia iššvaistoma namuose pagaminto maisto (20–35 proc.), taip pat vaisių ir daržovių (apie 17 proc.) bei pieno produktų (apie 17 proc.) [3, 5].

143 milijardai eurų

98

Pajamos ir išmetamas maistas tarpusavyje susiję. Didesnių pajamų ES valstybėse (pvz., Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose) namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis yra didesnis nei mažesnių pajamų valstybėse (kaip antai Estijoje).

“

“200 €

340 €598 €

20 kg 47 kg 77 kg

Maisto atliekos (išvengiamos) vienam gyventojui per metus

Maisto atliekų (išvengiamų) kaina vid. namų ūkiui per metus

Mažiau išmesto maisto = daugiau galimybiųNors pasaulyje milijonai žmonių badauja ar neturi pakankamai maisto, kiekvienais metais milijonai tonų maisto iššvaistoma. Maisto švaistymas atveria ir socialinės nelygybės opas: didesnių pajamų valstybėse vartotojai išmeta tonas gero maisto, o vargingesnėse šalyse žmonės kenčia maisto nepriteklių. Iš tiesų kiekvienoje šalyje, taip pat ir turtingesnėse, yra daugybė žmonių, kurie neišgali nusipirkti tinkamo maisto, kai kiti jo perka per daug, leidžia jam sugesti arba išmeta dar gerą.

Pasaulyje maisto trūksta vienam iš devynių žmonių ir dauguma alkstančiųjų gyvena neturtingose valstybėse, daugiausia Afrikoje ir Azijoje. Gyventojų skaičiui ir maisto poreikiui didėjant, ši problema taps dar aštresnė, ypač dėl klimato kaitos ir stiprėjančios konkurencijos dėl išteklių. Vien Europoje perniek nueina tiek maisto, kad pakaktų pamaitinti 200 milijonų žmonių [4]!

Nelygios galimybės apsirūpinti maistu – ne vienintelė opi problema. Daug mūsų maisto pagaminama tose šalyse, kurių dauguma gyventojų neišgali prasimaitinti. Pavyzdžiui, daug ES rinkai skirtų šparaginių pupelių užauginama Kenijoje – valstybėje, kurioje trūksta vandens įvairiems žmonių poreikiams. Nepaisant vandens trūkumo, dalis jo sunaudojama auginant šparagines pupeles, kurios eksportuojamos į kitas šalis, tačiau dažnai nesuvalgomos ir išmetamos pasiturinčių vartotojų. Taip švaistomas ne tik maistas, bet ir jam užauginti naudotas vanduo bei kiti vertingi ištekliai.

Daug maisto iššvaistoma aukštesnio pajamų lygio valstybėse, kuriose gyvena tik 15 proc. Žemės rutulio gyventojų, bet suvartojama didžioji dalis pasaulio išteklių, įskaitant ir išteklius iš mažesnių pajamų šalių [8].

“

“

Estija [3] Nyderlandai [6] Jungtinė Karalystė [7]

Estija [3] Nyderlandai [6] Jungtinė Karalystė [7]

Maisto švaistymo pasaulyje lygis1,3 milijardo tonų per metus

Išsaugojus šį kiekį,

būtų galima pamaitinti

apie 3 milijardus žmonių

10 11

2.3. Mažiau išmesto maisto = lengviau aplinkai

Kaip dėl maisto švaistymo nukenčia aplinka? Panagrinėkime pavyzdį: dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir suvartojamo maisto kiekio vienam žmogui, taip pat dėl to, kad vienas trečdalis viso pagaminamo maisto nueina perniek, didėja kruopų ir grūdų poreikis. Kad gautų gerą ryžių derlių, ūkininkams būtinas didelis gėlo vandens kiekis, jie naudoja vis daugiau pesticidų ir aria vis didesnius žemės plotus. Ryžių auginimas ne tik daro poveikį gamtai, žemei ir vandeniui, bet ir palieka ryškų anglies dioksido pėdsaką. Ryžių laukai išskiria daug metano dujų, kurios stipriai veikia klimato kaitą. Metano išsiskyrimas yra natūralus procesas, tačiau jei ryžiai iššvaistomi, nesuvalgomi, žalingos metano dujos į aplinką patenka tuščiai.

Išmesti 1,3 milijardo tonų pagaminto maisto – tai vėjais paleisti milžiniškus kiekius vandens ir energijos, veltui alinti žemę, eikvoti žmogiškuosius ir kitus išteklius, taip pat be jokio reikalo teršti aplinką. Pažvelkime, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai susiję su dideliais, globaliais procesais.

KRUOPOS IR GRŪDINĖS KULTŪROS PALIEKA DIDŽIAUSIĄ ANGLIES DIOKSIDO PĖDSAKĄ, O JŲ IŠŠVAISTOMA DAUGIAUSIA [9]

Anglies dioksido pėdsakas Maisto švaistymas

Grūdinės kultūros (išskyrus

naudojamas alui gaminti)

30 %

20 %

10 %

0 %

Daržovės Mėsa Pienas ir kiaušiniai (išskyrus sviestą)

Vaisiai (išskyrus

naudojamus vynui gaminti)

Krakmo-lingieji šaknia-vaisiai

Žuvis ir jūrų

gėrybės

Ankštiniai ir aliejiniai augalai

1,4 milijardo žmonių jau šiandien gyvena vietovėse, kuriose nepakanka gėlo vandens visiems visuomenės poreikiams patenkinti [11].

“

“Vanduo

Vanduo, ypač gėlas, yra svarbus maisto gamybos išteklius. Kiekvienam maisto produktui reikia skirtingo kiekio vandens: auginant, perdirbant ir ruošiant namuose. Pavyzdžiui, mėsai reikia daug daugiau vandens nei daržovėms [10]. Todėl sumažinti maisto atliekų kiekį – tai tausoti vandenį.

17 196 l

Šokoladas, 1 kg

3 178 l

Sūris, 1 kg

5 553 l

Sviestas, 1 kg

287 l

Bulvės, 1 kg

132 l

Kava, 1 puodelis

196 l

1 kiaušinis

214 l

Pomidorai, 1 kg

2 495 l

Ryžiai, 1 kg

1 608 l

Duona, 1 kg

822 l

Obuoliai, 1 kg

15 415 l

Jautiena, 1 kg

4 325 l

Vištiena, 1 kg

400 l

1312

Žemė

Maisto produktams – grūdinėms kultūroms, daržovėms, mėsai – gaminti reikia daug derlingos žemės. Tam, kad būtų patenkinti turtingesnių valstybių poreikiai, besivystančiose šalyse kertami miškai atlaisvinant plotus žemės ūkiui plėtoti. Sumažinus maisto atliekų kiekį, sumažėtų ir gaminamų maisto produktų kiekiai, taigi ir spaudimas naikinti miškų ekosistemas.

MĖSOS IR PIENO GAMYBAI NAUDOJAMA BEVEIK 80 PROC. VISŲ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ [12]

Grūdinės kultūros (išskyrus

naudojamas alui gaminti)

Krakmo-lingieji šaknia-vaisiai

Ankštiniaiir aliejiniai

augalai

Vaisiai (išskyrus

naudojamus vynui gaminti)

Mėsa ir pienas

Kiaušiniai Daržovės

1,4 milijardo hektarų žemės, arba 28 proc. pasaulio žemės ūkio naudmenų, kiekvienais metais naudojama gaminant maistą, kuris nesuvartojamas [12]. Šis plotas tik šiek tiek mažesnis nei Rusija ir didesnis nei visa Kanada.

“

“

Maisto švaistymas Žemės naudmenų naudojimas

Biologinė įvairovė

Kadangi Žemės ekosistema yra labai sudėtinga, žemės naudojimas ir visas žemės ūkis daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Ar galite įsivaizduoti ateitį be paukščių ir jų čiulbesio? Biologinė įvairovė nyksta dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – pesticidai. Juos naudojant maisto produktų gamyboje, žalingą poveikį patiria ir dėl to net gali išnykti ištisos žinduolių, paukščių, varliagyvių ir vabzdžių (įskaitant bites) rūšys. Kuo daugiau maisto produktų iššvaistoma, tuo didesnis poveikis biologinei įvairovei. Mažindami maisto atliekų kiekį, ne tik prisidedame prie tikslingesnio turimų maisto išteklių panaudojimo, bet ir mažiname pesticidų poreikį bei poreikį plėsti dirbamos žemės plotus, taigi paliekame daugiau erdvės natūralioms ekosistemoms ir jų gyventojams.

Bitės ir kiti vabzdžiai yra gyvybiškai svarbūs pasaulinei maisto gamybai, nes jie apdulkina tris ketvirtadalius visų pasėlių.

““

JEI NELIKS BIČIŲ, ŠTAI KO NELIKS MŪSŲ MENIU:

90 %80 %70 %60 %50 %40 %30 %20 %10 %0%

14 15

Pasaulinėje maisto sistemoje 38 proc. energijos sunaudojama gaminant maistą, kuris vėliau iššvaistomas [14].

“

“

DAUGIAUSIA ENERGIJOS REIKIA VIENAM KILOGRAMUI JAUTIENOS PAGAMINTI [13]

Klimato kaita

Kaip sakėme, mūsų maisto gamybos sistemos suvartoja daugybę energijos, įskaitant tą energiją, kuri naudojama gaminant, transportuojant, skirstant ir laikant maistą. Taigi maisto švaistymas – vienas iš reikšmingų klimato kaitos veiksnių greta transporto, gamybos, energetikos, šildymo ir kitų sektorių.

Visame pasaulyje dėl maisto atliekų kasmet į aplinką patenka 4,4 gigatonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai reiškia, kad teršalų, išmetamų dėl maisto atliekų, poveikis pasauliniam atšilimui yra beveik toks pat, kaip ir kelių transporto [9].

“

“

kWh vienam kg

1

2

38

9

63

25

13

Energija

Sunku įsivaizduoti tokią žmogaus veiklą, kuriai nereikėtų energijos. Neatsinaujinantys energijos ištekliai, pavyzdžiui, iškastinis kuras, – didžiulis galvos skausmas: smarkiai didėjant jų naudojimui kyla vis daugiau aplinkosaugos problemų, kaip antai didėjantis oro užterštumas ir klimato kaita. Vis didesnis energijos poreikis jaučiamas ir žemės ūkio gamybos bei maisto perdirbimo sektoriuose – visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Tačiau poreikiai nevienodi: 1 kg jautienos pagaminti reikia apytiksliai 70 kartų daugiau energijos nei tokiam pačiam kiekiui daržovių, grūdų ar vaisių [13]. Kodėl? Daugiausia energijos įvairiuose etapuose sunaudoja įrenginiai ir transportavimas: nuimant derlių ir paruošiant pašarinius grūdus, juos transportuojant galvijams, vežant galvijus į skerdyklas, šaldant mėsą ir vežant ją į prekybos centrus, namo, toliau ją šaldant ir galiausiai gaminant valgį.

Gamyba nuo užauginimo iki

išvežimo iš ūkio

Perdirbimasnuo ūkio vartų iki pardavimo vietos

Vartojimasnuo pardavimo vietos iki

jūsų lėkštės

RUOŠIANT MAISTĄ DIDŽIULIS ENERGIJOS KIEKIS SUNAUDOJAMAS GAMYBOS, PERDIRBIMO IR VARTOJIMO ETAPUOSE

Jautiena

Kiauliena

Sūris

Vištiena

Kiaušiniai

Obuoliai

Pienas

Kukurūzai

16 17

Jei nustebote perskaitę, kad maisto švaistymas gali spartinti klimato kaitą, prisiminkite, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų maisto auginimo cikle susidaro natūraliai (žr. 6 puslapyje pateiktą pavyzdį apie ryžius), be to, maistas yra tapęs pasauline preke ir nukeliauja ilgą kelią, kol atsiduria mūsų lėkštėje. Tai verta turėti omenyje dedant į savo pirkinių krepšelį vynuoges iš Čilės (nukeliavusias 12 000 km), morkytes iš Pietų Afrikos (10 000 km), brokolius iš Ispanijos (1 500 km), jautieną iš Brazilijos (10 000 km) ir pan., nes transporto sektorius yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Kai maisto atliekos išmetamos sąvartyne, prasideda jų anaerobinis skaidymasis ir išsiskiria metano – labai stipraus poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Padėtis nėra be išeities: iš visų klimato kaitos veiksnių maisto atliekų problema turbūt lengviausiai sprendžiama ir prie to savo kasdieniame gyvenime gali prisidėti kiekvienas. Kitame skyriuje rasite paprastų patarimų, ką daryti, kad maisto atliekų jūsų namuose susidarytų mažiau arba išvis neliktų.

Beveik pusė (49 proc.) ES piliečių teigia vienaip ar kitaip prisidėję prie veiksmų klimato kaitos problemai spręsti [15]. Padidinkime šį skaičių!

“

“

ŠILTNAMIOEFEKTĄ SUKELIANČIOS

DUJOS

3. Ką daryti, kad linkėjimai išsipildytų?

Dažnas teigia, kad maisto nešvaisto arba neišmeta. Kad ir kaip ten būtų, verta skirti dėmesio savo įpročiams ir net užmesti akį į tą šiukšliadėžę, paslėptą po kriaukle... Ką gi matome?

PAGRINDINĖS MAISTO ŠVAISTYMO PRIEŽASTYS [3]:

43 %

5 %6 %

14 %

12 %

12 %

8 %

maistas sugenda (perkame daugiau, nei galime suvalgyti)

maistas per ilgai užsiguli šaldytuve

pasibaigia vartojimo terminas

maisto pagaminame per daug, o likučių nusprendžiame nelaikyti arba nenorime jų valgyti

lieka nevalgomų maisto dalių

nebesinori daugiau valgyti kitos priežastys

1918

Kiekvienas galime imtis nedidelių pokyčių, kurie labai svarbūs siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį. Jei apsisprendėte, toliau pateikti pasiūlymai jums padės suprasti, nuo ko pradėti: galite pasinaudoti bent vienu patarimu, o gal panorėsite mesti sau iššūkį ir įgyvendinti daugiau permainų.

2 idėjaPirkite tai, ko reikia

1 idėja Planuokite iš anksto ir gaminkite tiek, kiek būtina

3 idėjaTinkamai laikykite

5 idėjaTai, ko negalite suvalgyti, kompostuokite arba atiduokite perdirbti

4 idėjaViską suvalgykite arba likučius suvartokite vėliau

1 idėja: maistą galima planuotiPagrindinė priežastis, dėl kurios 43 proc. visų atvejų maistas išmetamas, yra ta, kad jis sugenda. Pamirštame, ką turime šaldytuve, šaldiklyje ir spintelėse, jei reguliariai jų neperžiūrime ir neplanuojame savo meniu pagal tai, ką būtina suvartoti pirmiausia. Štai keletas patarimų, kaip planuoti savaitės maisto meniu ir porcijas bei susidaryti pirkinių sąrašą.

Išsiaiškinkite, ko turite, ir atitinkamai planuokite savo maistą

Pažiūrėkite, ko turite šaldytuve ir spintelėse.

Skirkite laiko savaitės meniu planui ir susidarykite pirkinių sąrašą.

Pirkinius susirašykite popieriuje, telefono užrašinėje arba atsisiųskite programėlę.

“

“Dažnai neaišku, kiek prireiks kruopų ir kitų maisto produktų, kurių tūris gaminant keičiasi. Ši lentelė padės nustatyti, kiek ryžių, makaronų, grikių ir kuskuso virti gaminant garnyrą prie antrojo patiekalo.

RyžiaiValgomieji šaukštai

Suaugusysis 60–90 g 4

Vaikas (4–10 m.) 35–55 g 2

MakaronaiSuaugusysis 75 g 8

Vaikas (4–10 m.) 45–60 g 5

Grikiai

Suaugusysis 75 g 4

Vaikas (4–10 m.) 45–60 g 3

Kuskusas

Suaugusysis 100 g 6

Vaikas (4–10 m.) 45–60 g 4

Valgomieji šaukštai

Planuokite savo porcijas

2120

Kaip apsispręsti dėl kitų maisto produktų kiekio, kaip antai mėsos, žuvies ir daržovių? Reikiamą kiekį nustatysite pagal savo kumštį, saują, rieškutes ir plaštaką. Kiekį vaikams nustatysite pagal jų plaštaką. Taip mažiau išmesite ir neteks nerimauti dėl kūno linijų.

SUAUGUSYSIS VAIKAS

vienas kumštis

Kruopos, krakmolingos daržovės ir ankštiniaiKruopų ir krakmolingų daržovių porcija yra lygi jūsų kumščio dydžiui.

vienas kumštis

ištiesta plaštaka

ŽuvisIštiesta plaštaka – žuvies porcijos orientyras.

ištiesta plaštaka

viena sauja

Daržovės (nekrakmolingos), vaisiai ir riešutaikaip užkandžiaiViena daržovių, vaisių ar riešutų porcija telpa į vieną jūsų saują.

viena sauja

rieškutės

Daržovės (nekrakmolingos)Dvi sudėtos jūsų saujos – geras tinkamo kiekio orientyras.

rieškutės

2 idėja: apsipirkti apgalvotai

Nuo mūsų apsipirkimo įpročių ir sprendimų, kuriuos priimame prekybos centruose, labai priklauso išmetamo maisto kiekis. Štai keli paprasti patarimai, kaip išvengti bereikalingų pirkinių, sutaupyti pinigų ir išmesti mažiau maisto.

Neikite pirkti maisto išalkę

Neikite pirkti maisto, jei esate alkani, nes rizikuosite prisipirkti daugiau, nei jums reikia, arba nukrypsite nuo savo pirkinių sąrašo.

Išsiaiškinkite, kuo skiriasi terminai „Tinka vartoti iki...“ ir „Geriausias iki...“

Terminas „Tinka vartoti iki...“ susijęs su maisto sauga. Maisto produktai gali būti vartojami iki šio termino, tačiau jam praėjus juos vartoti nesaugu. Šį terminą rasite ant greitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, mėsos, žuvies produktų ir paruoštų salotų.

Terminas „Geriausias iki...“ susijęs su maisto kokybe. Pasibaigus šiam terminui maisto produktą valgyti saugu, tačiau gali būti, kad jo kokybė bus prastesnė, o skonis ir tekstūra – ne patys geriausi. Šį terminą rasite ant šaldytų, džiovintų, konservuotų ir kitų maisto produktų pakuočių.

Beveik 40 proc. europiečių prisipažįsta, kad terminai maisto produktų etiketėse „Tinka vartoti iki...“ ir „Geriausias iki...“ jiems atrodo painūs. Pabandykime išsiaiškinti ir išvengti maisto švaistymo.

viena plaštaka

Paukštiena arba mėsaPagal rankos plaštaką galima nustatyti raudonos mėsos, vištienos ar kiaulienos porcijos dydį. Mėsos storis turėtų būti maždaug toks, kaip jūsų plaštakos storis. viena plaštaka

TINKA VARTOTI IKI

12.12.19TINKA VARTOTI IKI

12.12.19NKANKA

GERIAUSIAS IKI12.12.24GERIAUSIAS IKI12.12.24

AU

.12I

4G

22 23

Pirkite tiksliai tiek, kiek reikiaPirmenybę teikite sveriamiems maisto produktams (sūriui, mėsai, žuviai, riešutams ir t. t.). Tokiu būdu galėsite nusipirkti tiek, kiek reikia, neprisipirksite bereikalingai ir išvengsite maisto švaistymo.

Dukart pagalvokitePrieš įsidėdami į pirkinių krepšelį „tris už vieno kainą“ arba „megapakuotę“, pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek visko. Jei taip, pasirūpinkite, kad produktai būtų tinkamai laikomi ir suvartojami iki galiojimo termino pabaigos.

Neįprastų formų vaisiai ir daržovėsDaug vaisių ir daržovių keliauja į sąvartyną vien dėl to, kad jų dydis, forma ir spalva neatitinka standarto, nors jie yra visiškai tinkami valgyti.

3 idėja: kaip padėsi, taip ir rasi

Nemažai maisto, kurį išmetame, būtų galima suvalgyti vėliau, jei jis būtų laikomas šaldytuve arba užšaldomas. Tinkamas maisto laikymas namuose ne tik leidžia užtikrinti maisto saugą, bet ir padeda jį ilgiau išlaikyti, kad nesugestų. Štai pluoštas patarimų, kaip tvarkytis savo virtuvėje, kaip laikyti vaisius bei daržoves ir kuo efektyviau pasinaudoti šaldikliu, kad maisto atliekų būtų mažiau.

Kai įmanoma, visada rinkitės stiklines arba nerūdijančio plieno dėžutes. Maistui laikyti naudokite kuo mažiau plastiko. Sakysite neįmanoma, juk plastiko yra visur, tačiau pasidomėkite alternatyvomis ir pabandykite. Stiklinius indus galima laikyti ir šaldiklyje; svarbiausia žinoti, koks kiekis ir kokie produktai gali būti šaldomi.

“

“Pagrindiniai patarimai, kaip laikyti maisto produktus

Apsižiūrėkite, kokių maisto produktų turite lentynose, spintelėse, šaldytuve, sugrupuokite juos, kad susidarytumėte aiškesnį vaizdą. Visada galėsite viską patogiai apžvelgti, jei produktus išdėliosite dėžutėse, padėkluose, dubenėliuose ir kituose induose ir galbūt net pažymėsite juos užrašais.

Tikrai verta nuolat domėtis, ar koks nors maisto produktas nesislepia nuo jūsų šaldytuve ar lentynos kamputyje. Tokį „auditą“ atlikite bent kartą per mėnesį. Maistas neužsistovės, ir žinosite, kokių produktų galite netrukus pristigti.

Maistą sudėkite taip, kad tie produktai, kurie gali sugesti greičiausiai, būtų lentynų ar stalčių priekyje.

Patarimai, kaip laikyti vaisius, daržoves ir prieskonines žolesVaisius laikykite atskirai nuo daržovių. Dauguma vaisių nokdami išskiria etileno dujų. Nemažai daržovių yra ypač jautrios etilenui ir dėl to gali greičiau sugesti. Jei norite, kad jūsų vaisiai ir daržovės ilgiau laikytųsi, į etileną reaguojančius produktus laikykite atskirai nuo šių dujų išskiriančių maisto produktų (arba priešingai, norėdami pagreitinti nokimo procesą, sudėkite juos šalia). Verta žinoti, kurias daržoves ir vaisius reikia laikyti kambario temperatūroje, o kuriuos – šaldytuve.

Jei naudojate plastikines dėžutes, rinkitės tas, ant kurių yra perdirbimo ženklas ir skaičius (1, 2, 4 arba 5) trikampyje. Kitais skaičiais pažymėtos talpyklos nėra saugios maistui laikyti.

“

“

Įsitikinkite, kad jūsų plastikinio indo / maišelio sudėtyje nėra BPA (bisfenolio A), kuris kenkia hormoninei sistemai, gali sukelti vėžį ir kitų sveikatos problemų.

“

“

P S

geriaupateikti

išverstus užrašus

2524

Bananai (nesunokę)

Agurkai

Baklažanai

Šparaginės pupelės

Svogūnai

Bulvės

Vasariniai moliūgai

Saldžiosios bulvės

Arbūzai

Žieminiai moliūgai

Daug etileno išskiriantys maisto produktai

Šiuos maisto produktus laikykite kambario temperatūroje

GERIAUSIA VIETA VAISIAMS IR DARŽOVĖMS LAIKYTI

Etilenui jautrūs maisto produktai

Bananai (sunokę)

Pomidorai

Abrikosai

Avokadai

Mangai

Melionai

Nektarinai

Papajos

Persikai

Kriaušės

Slyvos

Obuoliai

Šilauogės

Abrikosai

Avokadai

Mangai

Melionai

Nektarinai

Papajos

Persikai

Kriaušės

Slyvos

Daug etileno išskiriantys maisto produktai

Etilenui jautrūs maisto produktai

Brokoliai

Briuseliniai kopūstai

Kopūstai

Morkos

Žiediniai kopūstai

Daržiniai porai

Sėjamosios salotos

Žirniai

Avietės

Braškės

Šiuos maisto produktus laikykite šaldytuve

Sudėkite šiuos produktus į

šaldytuvą, jei jie sunokę

Vaisiams ir daržovėms būtina kvėpuoti, todėl nelaikykite jų hermetiškuose plastikiniuose maišeliuose. Jei vis dėlto naudojate plastikinius maišelius, pradurkite juose skylučių. Geriausia vaisius ar daržoves sudėti į daugkartinio naudojimo tinklinį arba popierinį maišelį. Vaisių ir daržovių nelaikykite suslėgtų – palikite vietos oro cirkuliacijai, nes priešingu atveju jie greičiau suges.

Salotų lapai ir prieskoninės žolės ilgiau išliks švieži, jei apšlakstysite juos vandeniu, suvyniosite į popierinį rankšluostį ir šaldytuve laikysite įdėję į maišelį arba dėžutę. Dėl to jie išliks traškūs visą savaitę.

Prieskonines žoles, kaip antai bazilikus, petražoles arba pipirmėtes, pamerkite į vandenį (kaip merkiate gėles). Laikyti jas galite šaldytuve arba kambario temperatūroje atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip jos ilgiau išliks šviežios.

Nepamirškite tradicinių būdų maistui išsaugoti: žoleles, vaisius, daržoves smagu džiovinti, iš uogų išsivirti uogienės, prisimarinuoti agurkų ir įvairių daržovių salotų.

Laikymas šaldytuve

Šaldytuvas – puikus išradimas, padedantis išsaugoti maistą optimaliomis sąlygomis. Šaldytuve ne tik yra skirtingi skyriai, tarnaujantys skirtingiems tikslams, bet ir nevienodos temperatūros zonos. Perskaitykite šiuos patarimus ir pagalvokite, ar maisto produktus laikote tinkamoje vietoje.

Kiekviename šaldytuve temperatūros zonos šiek tiek skiriasi priklausomai nuo jų atstumo nuo šaldymo elemento. Peržiūrėkite savo šaldytuvo specifikacijas.

“

“

Tamsios lapinės daržovės

Alyvuoges

Grybai

26 27

ŠaldiklisŠaldyta mėsa ir kiti šilumai ar šviesai jautrūs produktai, kurie gali sugestiJeigu sriubą, sultinį ir padažus šaldote plastikiniuose maišeliuose, juos sudėkite horizontaliai, kad neapšaltųViršutinė lentynaParuoštas maistas, pagardai, marinuoti produktai ir vaisiai

Vidurinė lentynaMaisto likučiai, sūris, kiaušiniai dėžutėse, šalti pjaustyti produktai ir su-muštinių duonaApatinė lentynaŽalia mėsa ir paukštiena, žuvis, pienas ir kiti pieno produktai

Traškios daržovėsDaržovės ir prieskoninės žolės

+4 °C

+2 °C

–18 °C

Viršutinė lentynaKiaušiniai, sviestas ir dažnai vartojamas sūris. Sūrį laikykite suvyniotą į vaškuotą arba kepimo popierių

Vidurinė lentynaPagardai ir padažai

Apatinė lentynaVisi gėrimai

+10 °C

Kad maisto produktus būtų galima ilgiau vartoti, laikykite juos atskirose talpyklose (atskirų produktų laikymo sąlygos gali būti skirtingos).

Paprastai atidarius fasuoto maisto pakuotę, ji jau nebėra sandari. Produktai gali vienas kitą užteršti, imti skleisti prastą kvapą ar tiesiog greičiau sugesti.

Nedėkite į šaldytuvą šilto maisto. Pirmiau jį atvėsinkite (geriausia – per dvi valandas). Nepamirškite maisto kuo nors uždengti – taip sumažinsite kryžminės taršos riziką.

Šaldytuve laikomą maistą pažymėkite etiketėmis (užrašais) ar kitu Jums priimtinu būdu. Pažymėtas produktas nepasimes: visada matysite jo galiojimo datą ir laiku jį suvartosite. Pavyzdžiui, tą maistą, kurį reikia suvartoti pačiu artimiausiu metu, galite pažymėti raudonais segtukais!

Maistą užšaldykite padaliję į nedideles porcijas, kurias galima iš karto suvalgyti. Pavyzdžiui, įsigiję daug mėsos, ją užšaldykite supjaustę nedideliais gabaliukais – išvengsite maisto švaistymo, daugiau sutaupysite.

“

“

Jei parduotuvėje pirktas maistas pažymėtas terminu „Tinka vartoti iki...“, iki tos datos jį galite bet kuriuo metu saugiai užšaldyti – taip „įšaldysite“ ir vartojimo terminą; vėliau galėsite maistą atšildyti ir suvartoti per 24 valandas.

“

“

Maisto produktai turi būti sudėti į uždaromas dėžutes arba sandarius maišelius, kurie nepraleidžia oro ir neišleidžia drėgmės (priešingu atveju maistas gali apšalti). Pavyzdžiui, galima naudoti stiklinius, metalinius indus, plastikines dėžutes arba maišelius, kurių sudėtyje nėra bisfenolio ir kurie pritaikyti šaldyti.

Ant maišelio / dėžutės užrašykite maisto užšaldymo datą, kad žinotumėte, kiek laiko jis užšaldytas.

Laikymas šaldiklyje

Nevyniokite kietojo ir fermentinio sūrio į plastikinę plėvelę. Sūriui būtina kvėpuoti. Geriausia jį suvynioti į kepimo arba vaškuotą popierių, tik tada nesuspaudžiant apvynioti plėvele ar įdėti į maišelį. Taip įvyniojus sūris neišdžius.

Vidutinė temperatūra šaldytuve turi būti nuo +2 iki +4 °C. Durelėse esančiame skyriuje šiek tiek šilčiau – apytiksliai +10 °C.

“

“

Salotos

SriubaMakaronai

vertimas, datą rašyti taip:2018.10.12

2018 10 12

2018 10 122018 10 12

28 29

ŽEMIAU IŠVARDYTI PRODUKTAI, KURIUOS SAUGU UŽŠALDYTI –18 °C TEMPERATŪROJE

Vaisiai. Pavyzdžiui, užšaldyti pernokę bananai (nulupti ir supjaustyti) puikiai tinka tirštiesiems kokteiliams. Pasiruoškite tirštajam kokteiliui skirtą rinkinį: sudėkite į maišelį įvairių pernokusių vaisių ir lengvai sutrinamų uogų. Vaisius ir uogas šaldiklyje galite laikyti 6–8 mėnesius.

Daržovės. Galite užšaldyti įvairių (nevandeningų) daržovių (pavyzdžiui, morkų, žirnelių, pupelių, brokolių, žiedinių kopūstų, kukurūzų), tačiau daugelį jų pirmiausia reikėtų apvirti, tada trumpai įmerkti į ledinį vandenį. Šaldiklyje jas galima laikyti iki 8 mėnesių.

Paruoštas maistas. Sriubas, troškinius, makaronus, ryžius ir kitą paruoštą maistą šaldiklyje galima saugiai laikyti iki 3 mėnesių.

Duona ir kepiniai. Užšaldytą duoną supjausčius riekėmis galima skrudinti net jos neatšildžius. Užšaldyti taip pat galima spurgas, kišą ir kitus kepinius – tiesiog išimkite juos iš šaldiklio ir pašildykite orkaitėje. Šaldiklyje kepinius galima laikyti iki 3 mėnesių.

Mėsos produktai (pvz., dešrelės, malta mėsa ir kumpis). Šaldiklyje saugu laikyti 1–6 mėnesius.

Prieskoninės žolės. Krapų ir petražolių galima užšaldyti dėžutėje, užsegamuose šaldymo maišeliuose ar ledukų šaldymo inde (galima sumaišyti su aliejumi). Šaldiklyje juos galima laikyti iki 8 mėnesių.

Sviestą ir margariną šaldiklyje laikykite ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

SOUP12.10.18

Atšildyto maisto nedėkite atgal į šaldiklį ne tik dėl kokybės, bet ir dėl saugos.

“

“MAISTO PRODUKTAI, KURIŲ NEGALIMA UŽŠALDYTI ARBA KURIE PAPRASTAI NĖRA LAIKOMI ŠALDIKLYJE

Produktai, kuriuose daug vandens (pvz., salotos, bulvės, agurkai, ridikai), minkštos prieskoninės žolelės, taip pat visi gazuoti gėrimai.

4 idėja: likučių likimas – tavo rankoseVisada lieka šiek tiek nesuvalgyto jogurto, duonos ar vakarykščių ryžių. Pietus ar vakarienę dažniausiai gaminame lengviausiu ir patogiausiu būdu – iš naujų maisto produktų, tačiau daug įdomiau naujus patiekalus kurti kūrybiškai panaudojant tai, ko yra šaldytuve. Štai keli pasiūlymai, kaip panaudoti dažniausiai pasitaikančius maisto likučius.

Pagaminote per daug maisto?Pasidalykite su kuo nors!

Maistą atvėsinkite, padalykite į porcijas ir taip užšaldykite – galėsite pašildyti ir suvalgyti vėliau.

Patarimų, kaip laikyti maistą, rasite 3 skyriuje.

3130

Kaip paruošti valgį iš dažniausiai pasitaikančių maisto likučių

Daržovių liekanas (pvz., porų galus, morkų kotus) panaudokite sultiniui. Sudėkite į dėžutę arba maišelį, įdėkite į šaldiklį ir sunaudokite tada, kai susikaupusio kiekio pakaks sultiniui.

Garuose troškintos, keptos ar kepsninėje paruoštos daržovės puikiai tinka trintai sriubai. Pakaitinkite jas kartu su daržovių arba vištienos sultiniu ir pagardinkite grietinėle arba kokosų pienu. Sriubą sutrinkite ir įberkite prieskonių.

Virtų bulvių arba ryžių, mėsos, sumuštiniams naudojamų produktų likučiai ir apdžiūvusios daržovės tinka omletui paįvairinti.

Neretai lieka nesuvalgytos avižinės košės. Ji puikiai tinka blynams, spurgoms, sausainiams ir net tirštiesiems kokteiliams ruošti.

Kartais lieka šiek tiek duonos, kuri begulėdama gali sužiedėti. Ją galite paversti traškiais skrebučiais salotoms, panaudoti mėsos kukuliams ar paruošti prancūziškų skrebučių.

Grybų kotai puikiai tinka sultiniui, suteikia jam delikatesinį skonį. Grybų kotais taip pat galite pagardinti pusryčių omletą.

Makaronų likučius panaudoja net italai, tad kodėl negalėtumėte ir jūs? Sunaudokite juos salotoms, sriubai ar apkepkite su aštriais prieskoniais.

Ryžius visada galite panaudoti gamindami naujus patiekalus, pavyzdžiui, apkepdami juos su daržovėmis ar ruošdami gardų desertinį ryžių pudingą.

5 idėja: gėris vardu Kompostas

Didžioji dalis buitinių atliekų (40 proc.) tinka kompostui ruošti, tarp jų ir vaisių bei daržovių likučiai ar lupenos, kavos tirščiai. Kai vietovėje nėra biologinių atliekų surinkimo sistemos, tokias maisto atliekas galima kompostuoti namų sąlygomis.

Kompostavimas turi daug privalumų. Pirmiausia, taupote pinigus, nes prieskoninėms daržovėms ir augalams nereikia pirkti cheminių trąšų – turite savo gamybos vertingų maistingųjų medžiagų. Taip pat padedate taupyti išteklius, nes šios naudingos organinės medžiagos nepatenka į sąvartyną. Taip prisidedate prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

Namų sąlygomis paruoštas kompostas puikiai tinka balkoninėms gėlėms ir žolelėms, taip pat kitiems augalams. Jei komposto turite daugiau, nei jums reikia, pasidalykite juo su draugais ar kaimynais.

“

“Kompostavimas patalpoje

Geriausiai žinomas kompostavimo patalpų viduje būdas – naudoti komposto dėžę su sliekais, tačiau ne kiekvienas sutiks, kad jo namuose būtų šimtai sliekų. Gera žinia ta, kad viduje įmanoma kompostuoti ir be sliekų, pavyzdžiui, pagal japonišką metodą, vadinamą bokashi. Šiuo atveju naudojamas mikroorganizmų mišinys, kuriuo padengiamos maisto atliekos arba apvytę augalai. Taip pašalinamas kvapas, apribojama parazitų atsiradimo rizika ir pagreitinamas irimas. Kompostavimui viduje galima taikyti ir įvairius kitus metodus bei įrangą – šiek tiek panaršę internete tikrai rasite jums tinkamiausią variantą.

Kompostuoti galima visas organines medžiagas, kurių susidaro virtuvėje ir kitur (kavos tirščius, vyniojamąjį popierių, kartoną ir t. t.). Nekompostuojamos tik gyvūninės kilmės medžiagos, kaip antai kaulai, mėsos ir žuvies atliekos, riebalai ir aliejus, pieno produktai, kiaušiniai (išimtis – kiaušinio lukštai).

32 33

4. Žodynėlis Anglies dioksido pėdsakas = bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamas dėl žmonių veiklos, paprastai išreiškiamas anglies dioksido (CO2) tonų ekvivalentu.

Apšalimas šaldiklyje = maistui šaldiklyje praradus drėgmę atsiradusios pilkai baltos dėmės ar plotai. Tai nekenksminga, tačiau nukenčia produkto kokybė. Nedideles paveiktas vietas prieš atšildant ir gaminant (arba vėliau) galima nupjauti.

Biologinė įvairovė = gyvųjų organizmų įvairovė, apimanti genetinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę.

BPA = bisfenolis A – cheminė medžiaga, naudojama tam tikriems plastikams gaminti. Produktai, kurių sudėtyje yra BPA, gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.

„Geriausias iki...“ = maisto produkto tinkamumo vartoti terminas, susijęs su kokybe, o ne su sauga. Šiam terminui pasibaigus maisto produktą valgyti saugu, tačiau jo kokybė gali būti prastesnė, o skonis ir tekstūra – ne patys geriausi. Šį vartojimo terminą rasite ant įvairiausių maisto produktų, pvz., ant šaldytų, džiovintų ir konservuotų gaminių pakuočių.

Klimato kaita = statistiškai patikimas klimato (jo savybių vidutinių reikšmių ir (ar) jų kintamumo) pokytis, trunkantis ilgą laiką (nuo dešimtmečių iki milijonų metų).

Kompostavimas = reguliuojamas procesas, kurio metu organinė medžiaga natūraliai suyra ir susidaro maistmedžiagių turtingas produktas, vadinamas kompostu.

Maisto atliekos = maistas, pagaminamas žmogui vartoti, tačiau nesuvartojamas ir išmetamas. Ši sąvoka apima ir maisto produktus, kurie sugenda prieš juos išmetant, ir tuos, kurie juos išmetant dar yra tinkami valgyti.

Pesticidai = medžiagos, skirtos piktžolių, vabzdžių ir kitų žemės ūkio kenkėjų kontrolei. Ši sąvoka apima herbicidus, insekticidus, vabzdžių repelentus ir kita.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos = junginių (dažniausiai CO2, metano, azoto suboksido ir fluorintų dujų) grupė, kuri sulaiko šilumą atmosferoje ir didina Žemės paviršiaus temperatūrą, t. y. skatina šiltnamio efektą ir lemia pasaulinę klimato kaitą.

„Tinka vartoti iki...“ = maisto produkto tinkamumo vartoti terminas, susijęs su jų sauga. Tai svarbiausias terminas, kurį būtina atsiminti. Maisto produktai gali būti vartojami iki šio termino, o jam pasibaigus produktą vartoti rizikinga. Tokias frazes su nurodytu terminu (data) rasite ant greitai gendančių maisto produktų pakuočių, pvz., mėsos, žuvies produktų ir paruoštų salotų.

Šaltiniai

[1] Stenmark et al., 2016. Estimates of European food waste level. FUSIONS project.

[2] Gustavsson et al., 2011. Global food losses and food waste.

[3] Moora et al., 2015. Analysis of food waste and food loss in Estonian households and the food service sector. SEI Tallinn. (In Estonian)

[4] 70 Years of FAO (1945-2015), 2015. Food and Agriculture Organization of the United Nations.

[5] Silvennoinen et al., 2014. Foodwaste volume and composition in Finnish households. British Food Journal, Vol. 116 Issue: 6, 1058-1068.

[6] Facts and figures on consumer food waste in 2013. Government of the Netherlands. * Average household size in the Netherlands in 2013, 2,17 persons (Statista.com).

[7] Household food waste: restated data for 2007-2015, Final report, 2018. WRAP.

[8] We eat responsibly. Glopolis, 2018.

[9] Food wastage footprint and Climate Change. FAO.

[10] Water Footprint Network interactive tool, 2017.

[11] Lundqvist et al., 2008. Saving Water: From Field to Fork – Curbing Losses and Wastage in the Food Chain. SIWI.

[12] Food wastage footprint. Impacts on natural resources. FAO, 2013.

[13] List of Foods by Environmental Impact and Energy Efficiency. The Oil Drum, 2010.

[14] Energy-smart food for people and climate. FAO, 2011. [15] Special Eurobarometer 435: Climate change. Directorate-General for Communication, 2015.

Šios knygos iliustracijos sukurtos naudojant toliau išvardytų šaltinių medžiagą:

Maisto porcijų lentelė, p. 20: fondo „Heart Foundation“ tinklavietė.Vaisių ir daržovių lentelės, p. 24: tinklavietė „Eating Well“.Šaldytuvo infograma, p. 26: tinklavietė „Serious Eats“.

34 35

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................

Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga