LIETUVOS ŽUVININKYSTS SEKTORIAUS 2014–2020 MET …Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1...

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS

SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ

PROGRAMA

(PROJEKTAS)

2014 m. liepos 29 d.

Vilnius

2

TURINYS NAUDOJAMOS SANTRUMPOS IR TERMINAI ............................................................................................. 8

1. LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS

RENGIMAS IR PARTNERIŲ DALYVAVIMAS....................................................................................... 11

1.1 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos rengimas ir partnerių įtraukimas

(pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 17 straipsnio 2 dalį) ........................................................................................ 11

1.2 Ex ante vertinimo rezultatas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto ii

papunktį) .................................................................................................................................................................. 13

1.2.1 Ex ante vertinimo proceso aprašas ................................................................................................................ 13

1.2.2 Ex ante vertintojų rekomendacijų apžvalga ir trumpas aprašas, kaip jos įgyvendintos .............................. 18

2. SSGG IR POREIKIŲ NUSTATYMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 18

STRAIPSNIO 1 DALĮ) ................................................................................................................................ 38

2.1 SSGG analizė ir poreikių nustatymas ............................................................................................................ 38

2.2 Aplinkybių rodikliai, apibūdinantys pradinę padėtį ...................................................................................... 49

3. VEIKSMŲ PROGRAMOS STRATEGIJOS INDĖLIO ĮGYVENDINANT SĄJUNGOS

PAŽANGAUS, TVARAUS IR INTEGRACINIO AUGIMO STRATEGIJĄ APRAŠAS (PAGAL

REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 27 STRAIPSNĮ) ..................................................................... 59

3.1 Strategijos aprašas ....................................................................................................................................... 59

3.2 Konkretūs tikslai ir rezultatų rodikliai ........................................................................................................... 62

3.3 Atitinkamos priemonės ir produkto rodikliai ................................................................................................ 70

3.3.1 Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio

ir mažinant jo kiekį ...................................................................................................................................................... 70

3.3.2 Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas .............................................................. 71

3.3.3 Sistemos, užtikrinančios pusiausvyrą tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių .................... 72

3.3.4 Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei

gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas .................................................................................. 73

3.3.5 Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir

žinių perdavimo gerinimui .......................................................................................................................................... 75

3.3.6 Paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimas ...................................... 77

3.3.7 Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir

darbo sąlygų gerinimą ................................................................................................................................................. 78

3.3.8 Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas,

taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas ......................................................................... 79

3.3.9 Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės

sveikata bei sauga, skatinimas .................................................................................................................................... 80

3

3.3.10 Mokslinių žinių gilinimo bei teikimas ir duomenų rinkimas bei tvarkymo gerinimas ............................. 81

3.3.11 Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus

ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos ........................................................ 82

3.3.12 Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių

bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir

akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose ......... 83

3.3.13 Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas ........................................................ 84

3.3.14 Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas ........................................................................ 85

3.3.15 Integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo ........................ 85

3.4 Aprašas, kaip programa papildomi kiti ESI fondai ......................................................................................... 87

3.4.1 Kitų ESI fondų ir atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio finansavimo priemonių papildomumo ir

koordinavimo tvarka ................................................................................................................................................... 87

3.4.2 Pagrindiniai veiksmai, suplanuoti siekiant sumažinti administracinę naštą ................................................ 89

3.5 Informacija apie makroregionines arba jūrų baseinų strategijas (kai tinkama) ............................................. 92

4. KONKREČIOMS EJRŽF PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI ....................................... 93

4.1 Konkrečių „Natura2000“ teritorijų poreikių ir programos indėlio kuriant darnų žuvų išteklių atkūrimo

teritorijų tinklą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnyje, aprašas

93

4.2 Mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano aprašas (pagal

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies i punktą) ................................................................................. 94

4.3 Supaprastintų sąnaudų apskaičiavimo metodo aprašas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1

dalies b–d punktus .................................................................................................................................................... 95

4.4 Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimo metodo aprašas pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014

96 straipsnį ............................................................................................................................................................... 95

4.5 Kompensacijos apskaičiavimo pagal atitinkamus kriterijus, nustatytus kiekvienos rūšies veiklai, vykdomai

pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 40 straipsnio 1 dalį, 53, 54, 55 ir 67 straipsnius, metodo aprašas .................... 96

4.6 Kalbant apie žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34

straipsnį, toks aprašas turi apimti siektinas reikšmes ir priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti žvejybos

pajėgumus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį. Taip pat reikia įtraukti pagal Reglamento (ES) Nr.

508/2014 33 ir 34 straipsnius mokėtinos priemokos apskaičiavimo metodo aprašą ................................................. 97

4.7 Pavojingų meteorologinių reiškinių ir ekologinių avarijų atvejams skirti savitarpio pagalbos fondai (pagal

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 35 straipsnį) .............................................................................................................. 97

4.8 Techninės paramos naudojimo aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 78 straipsnį)......................... 97

4.8.1 Valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama .................................................................................. 97

4.8.2 Nacionalinių tinklų kūrimas ........................................................................................................................... 98

5. KONKRETI INFORMACIJA APIE INTEGRUOTĄ TERITORINĘ PLĖTRĄ .......................... 100

4

5.1 Informacija apie bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) įgyvendinimą......................................... 100

5.1.1 BIVP strategijos aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 60 straipsnį) ............................................ 100

5.1.2 Nustatant žvejybos ir akvakultūros regionus taikomų kriterijų sąrašas (pagal Reglamento (ES) Nr.

508/2014 18 straipsnio 1 dalies g punktą)................................................................................................................ 102

5.1.3 Vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1

dalies h punktą) ......................................................................................................................................................... 103

5.1.4 Aiškus žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽRVVG), vadovaujančiosios institucijos arba paskirtosios

įstaigos atitinkamų funkcijų vykdant visas su strategija susijusias įgyvendinimo užduotis aprašas (pagal

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies m punkto ii papunktį) .......................................................... 106

5.1.5 Informacija apie išankstinius mokėjimus ŽRVVG (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 2

dalį). Apie ŽRVVG nacionalinius tinklus žr. 4.8.2 punktą (techninė pagalba) .......................................................... 107

5.2 Informacija apie integruotas teritorines investicijas (ITI) (pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 36 straipsnį)

107

6. EX ANTE SĄLYGŲ ĮVYKDYMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 55

STRAIPSNĮ) .............................................................................................................................................. 108

6.1 Taikytinų ex ante sąlygų nustatymas ir jų įvykdymo vertinimas ................................................................. 108

6.1.1 Taikytinų EJRŽF būdingų ex ante sąlygų nustatymas ir jų įvykdymo vertinimas ....................................... 108

6.1.2 Taikytinos bendrosios ex ante sąlygos ir jų įvykdymo vertinimas .............................................................. 114

6.2 Veiksmų, kurių būtina imtis, aprašas, už juos atsakingos įstaigos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis .............. 114

6.2.1 Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti EJRŽF būdingas ex ante sąlygas ................................... 114

6.2.2 Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti bendrąsias ex ante sąlygas ........................................... 114

7. VEIKLOS REZULTATŲ PLANO APRAŠAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013

22 STRAIPSNĮ IR II PRIEDĄ) .............................................................................................................. 115

7.1 Veiklos rezultatų planas ............................................................................................................................. 115

7.2 Produkto rodiklių, įtrauktinų į veiklos rezultatų planą, pasirinkimo pagrindimas ....................................... 117

8. FINANSAVIMO PLANAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 20 STRAIPSNĮ IR

REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 16 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTĄ KOMISIJOS

ĮGYVENDINIMO AKTĄ) ......................................................................................................................... 122

8.1 Bendras planuojamas EJRŽF įnašas kiekvienais metais, EUR ....................................................................... 122

8.2 EJRŽF įnašas ir bendro finansavimo norma, taikoma Sąjungos prioritetams, techninei pagalbai ir kitai

paramai (EUR) ......................................................................................................................................................... 123

8.3 EJRŽF įnašas siekiant ESI fondų teminių tikslų ............................................................................................ 126

9. HORIZONTALIEJI PRINCIPAI ...................................................................................................... 127

5

9.1 Veiksmų, kuriais atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 (*), 7 ir 8 straipsniuose nustatytus

principus, aprašas ................................................................................................................................................... 127

9.1.1 Moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnis) .. 127

9.1.2 Darnus vystymasis ........................................................................................................................................ 127

9.2 Preliminari paramos, naudotinos klimato kaitos tikslams, suma (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18

straipsnio 1 dalies a punktą) ................................................................................................................................... 129

10. VERTINIMO PLANAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 56 STRAIPSNĮ IR

REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 18 STRAIPSNIO 1 DALIES J PUNKTĄ) .......................... 130

11. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014

18 STRAIPSNIO 1 DALIES M PUNKTĄ) ........................................................................................... 132

11.1 Institucijų ir tarpinių institucijų identifikuojamoji informacija .................................................................... 132

11.2 Stebėsenos ir vertinimo procedūrų aprašas ............................................................................................... 133

11.3 Bendra Stebėsenos komiteto sudėtis ......................................................................................................... 135

11.4 Glaustas vykdytinų informavimo ir viešinimo priemonių aprašas ............................................................... 136

12. INFORMACIJA APIE ĮSTAIGAS, ATSAKINGAS UŽ KONTROLĖS IR VYKDYMO

UŽTIKRINIMO SISTEMOS ĮGYVENDINIMĄ (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 18

STRAIPSNIO 1 DALIES O PUNKTĄ) .................................................................................................. 137

12.1 Įstaigos, įgyvendinančios kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą .......................................................... 137

12.2 Glaustas žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei ir vykdymo užtikrinimui, aprašas

137

12.3 Pagrindinė turima įranga, visų pirma laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius ............................................ 137

12.4 Atrinktų veiksmų rūšių sąrašas ................................................................................................................... 137

12.5 Nuoroda į Komisijos nustatytus prioritetus, kaip nustatyta EJRŽF reglamento 20 straipsnio 3 dalyje ......... 139

13. DUOMENŲ RINKIMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 18 STRAIPSNIO 1

DALIES P PUNKTĄ) ................................................................................................................................ 140

13.1 Bendrasis duomenų rinkimo veiklos, numatytos 2014–2020 m., aprašas ................................................... 140

13.2 Duomenų saugojimo metodų, duomenų tvarkymo ir duomenų naudojimo aprašas .................................. 142

13.3 Gebėjimo užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų valdymą aprašas .................... 143

6

14. FINANSINĖS PRIEMONĖS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 2 DALIES IV

ANTRAŠTINĘ DALĮ) ............................................................................................................................... 143

14.1 Planuojamo finansinių priemonių naudojimo aprašas ................................................................................ 143

14.2 Atrinktos EJRŽF priemonės, planuojamos įgyvendinti pasitelkiant finansines priemones ........................... 144

14.3 Preliminarios sumos, kurias planuojama panaudoti pasitelkiant finansines priemones ............................. 144

7

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEDAI: 1. Partnerių, su kuriais konsultuotasi, sąrašas ............................................................................... 145

2. Ex ante vertinimo ataskaita ir santrauka ....................................................................................... 145

3. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ..................................................................... 145

4. Glaustas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas (į glaustą aprašą reikėtų taip pat įtraukti paaiškinimą,

kaip užtikrintas funkcijų atskyrimo ir funkcinės nepriklausomybės principas)

........................................................................................................................................................................ 145

5. Kompensavimo planas, skirtas atokiausiems regionams (Lietuvai neaktualu) ........................... 145

6. Žemėlapiai, kuriuose matyti žvejybos ir akvakultūros sektorių dydis ir vietos, pagrindinių žvejybos

uostų ir akvakultūros vietos, saugomų teritorijų vietos (integruotas pakrantės zonos tvarkymas, saugomos

jūrų teritorijos, „Natura2000“) ............................................................................................................... 145

8

NAUDOJAMOS SANTRUMPOS IR TERMINAI1

AAA – Aplinkos apsaugos agentūra prie LR Aplinkos ministerijos

AI – Audito institucija

AIS – Automatinė identifikavimo sistema

BSE – bendrosios subsidijos ekvivalentas

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra

BKIA – Bendra keitimosi informacija aplinka (anglų k. – Common Information Sharing Environment

(CISE))

BNR – Bendrųjų nuostatų reglamentas

BPV – Bendroji pridėtinė vertė

BSP – Bendroji strateginė programa

BVP – bendrasis vidaus produktas

BŽP – Bendroji žuvininkystės politika

CCTV – įranga, fiksuojanti sugautą laimikį žvejybiniuose laivuose

CECAF – Žuvininkystės komitetas rytų ir vidurio Atlantui

COST – atviros prieigos programa (angl. k. – Common Open Source Tool)

DRP – Duomenų rinkimo programa

DRP Koordinatorius – LR Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas

DRP vykdytojai –Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Žemės ūkio

informacijos ir kaimo verslo centras

EB – Europos Bendrija

EDA – Europos gynybos agentūra (angl. k. – European Defence Agency)

EDRPS – elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema

EEA – Europos aplinkos agentūra (angl. k. – European Environment Agency)

EEB – Europos Ekonominė Bendrija

EFCA – Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (angl. k. – European Fisheries Control Agency)

EJRŽF – Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

EMAS – Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema

EMSA – Europos jūrų saugumo agentūra (angl. k. – European Maritime Safety Agency)

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas

ES – Europos Sąjunga

ES BJRS – Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija

ESF – Europos socialinis fondas

ESI fondai – Europos struktūriniai ir investiciniai fondai (ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EJRŽF ir

EŽŪFKP)

Europol – Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra (angl. k. – European Police Office)

EŽF – Europos žuvininkystės fondas (2007–2013 m. ES programinio laikotarpio žuvininkystės sektoriaus

finansavimo instrumentas)

EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

FARNET – Europos žvejybos regionų tinklas

FRONTEX – Europos išorės sienų valdymo agentūra (angl. k. – European Agency for the Management of

External Borders)

GO – Gamintojų organizacijos

GT – bendrasis tonažas

ICZM – Integruotas pakrančių zonų valdymas

IEZ – išskirtinė ekonominė zona

IJP – Europos Sąjungos integruota jūrų politika

IP – investicinis prioritetas

1 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje naudojamos pagrindinės žuvininkystės

sąvokos ir terminai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr.56-1648; 2013, Nr. 71-

3579) bei atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose.

9

IRT – informacinės ir ryšio technologijos

IS – informacinė sistema

IT – informacinės technologijos

ITI – integruotos teritorinės investicijos

IŽDIS – Integruota žuvininkystės duomenų informacinė sistema

LAS – Laivų aptikimo sistema

LR – Lietuvos Respublika

LSS – Laivų stebėjimo sistema

LŽPGA – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija

MPA – Jūrinės saugomos teritorijos (angl. k. – Marine Protected Areas)

MSFD – Jūrų strategijos pagrindų direktyva (angl. k. − Marine Strategy Framework Directive)

MVĮ – mažos ir vidutinės įmonės

NATURA 2000 – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, skirtas išsaugoti, palaikyti

ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų

natūraliame paplitimo areale

NAŽPGA – Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija

NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos

NPP – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 148

NRD – Nacionalinė reformų darbotvarkė

NVO – nevyriausybinės organizacijos

Partnerystės sutartis – Lietuvos 2014−2020 metų Partnerystės sutartis (pagal BNR: valstybės narės kartu su

partneriais laikantis daugiapakopio valdymo principo parengtas dokumentas, kuriame nustatyta tos valstybės

narės ESI fondų paramos veiksmingo ir efektyvaus naudojimo strategija, prioritetai ir tvarka siekiant

Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų, ir kurį Komisija patvirtina po vertinimo

ir dialogo su atitinkama valstybe nare)

PDD – pilna darbo diena

SESV – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SP – Sąjungos prioritetas

SPAV – Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

SPRFMO – Pietų Ramiojo vandenyno regioninė žvejybos valdymo organizacija (angl. k. – South Pacific

Regional Fisheries Management Organisation)

SSGG analizė – stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė

TAG – Techninių patarėjų grupė (anglų k. − Technical Advisory Group)

TI – Tvirtinančioji institucija

TO – tarpšakinė organizacija

TT – teminis tikslas

TVI – Tarpinė vykdymo institucija (atliekanti Vadovaujančiosios institucijos jai perduotas funkcijas)

UAS – uždarosios akvakultūros sistemos

Veiksmų programa – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programa

2007−2013 m. Veiksmų programa – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa

VI – Vadovaujančioji institucija

VKS – valdymo ir kontrolės sistema

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

VPS – vietos plėtros strategija

VVG – vietos veiklos grupės

ŽĮA – Žuvininkystės įmonių asociacija

ŽMTEK – Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas

ŽRVVG – žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės

ŽŪIKVC – Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

ŽŪM Žuvininkystės departamentas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės

departamentas

10

ŽŪPAIS – Žemės ūkio paramos administravimo informacinė sistema

11

1. LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS

RENGIMAS IR PARTNERIŲ DALYVAVIMAS

1.1 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos rengimas ir partnerių

įtraukimas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 17 straipsnio 2 dalį)

Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.

1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos

fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros

nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos

jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320) (toliau – BNR) 5 str. nuostatas ir siekiant užtikrinti sėkmingą

pasirengimą tinkamai panaudoti 2014−2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF)

paramą, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komitete buvo

patvirtintas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014−2020 m. veiksmų programos (toliau – Veiksmų

programa) rengimo partnerių (institucinių, socialinių-ekonominių, visuomeninių) (toliau – partneriai)

sąrašas. Atrenkant partnerius vadovautasi esamos praktikos, skaidrumo, nešališkumo ir veiksmingumo

principais. Pagal 2012 m. balandį Europos Komisijos parengtą Partnerystės principų projektą,

[SWD(2012)106 final], EJRŽF aktualūs partneriai yra šie: regionų ir vietos valdžios institucijos, žvejybos ir

akvakultūros sektorių ir kitų subsektorių, pvz., perdirbimo sektoriaus, atstovai, socialinių partnerių sektorinės

organizacijos, aplinkosaugos srities nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), žuvininkystės sektoriuje

veikiančios mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijos ir nacionaliniai arba regioniniai žuvininkystės vietos

veiklos grupių tinklai. Nustatant atrankos kriterijus buvo vertinami šie aspektai:

Aktualumas: partneriai turi būti akivaizdžiai susiję arba su žuvininkystės sektoriaus problema, kurią

ketinama spręsti, arba su jos sprendimu. Aktualūs partneriai gali skirtis priklausomai nuo ES struktūrinės ir

investicinės paramos proceso etapo ir sprendžiamo klausimo.

Proporcingumas: turi būti užtikrintas visų aktualių partnerių (teritorinių, socialinių, ekonominių,

nevyriausybinių organizacijų, kt.) atstovavimas.

Atstovavimo apimtis: turėtų būti įtraukti partneriai, atstovaujantys platesniems, o ne siauresniems ir

(arba) individualiems interesams.

Partneriai atrinkti vadovaujantis šiais atrankos kriterijais:

Partnerių tipas Skaičius Atrankos kriterijai*

Kompetentingos

regioninės, vietos,

miesto ir kitos valdžios

institucijos

6 Vykdomosios valdžios ir savivaldos atstovai, ministerijos,

turinčios daugiausiai sąsajų su EJRŽF priemonių įgyvendinimu,

Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančioji institucija,

su žuvininkystės sektoriumi susijusios deleguotas funkcijas

įgyvendinančios institucijos.

Ekonominiai socialiniai

partneriai:

11

Žvejybos Baltijos jūroje,

Baltijos jūros priekrantėje

atstovai

2 1) Ne mažiau 40 procentų bendrojo tonažo (toliau – GT)

žvejybos segmente, 2) Ne mažiau 40 procentų narių, turinčių

teisę žvejoti žvejybos segmente 3) Ne mažiau kaip 40 proc.

ataskaitinių metų kvotos sugavimų (atskirai pelaginių ir atskirai

menkių).

Verslinės žvejybos vidaus

vandenyse atstovai

2 1) Ne mažiau 40 procentų GT žvejybos segmente. 2) Ne mažiau

40 procentų narių, turinčių teisę žvejoti. Nesant 2 atstovų,

tenkinančių šiuos reikalavimus, antras atstovas parenkamas

pagal didžiausias iš nurodytų reikšmių.

Akvakultūros sektoriaus

atstovai

2 1) Ne mažiau 40 procentų įmonių, užsiimančių tvenkinine

akvakultūra ir turinčių veterinarinio patvirtinimo numerį. 2) Ne

mažiau 40 procentų įmonių, užsiimančių tik uždarų sistemų

12

akvakultūra, tiekiančių produkciją vartojimui ir turinčių

veterinarinio patvirtinimo numerį.

Žuvininkystės produktų

perdirbimo sektorius

1 Gamina ne mažiau 40 proc. žuvininkystės produktų perdirbtos

produkcijos.

Žuvininkystės sektoriuje

veikiančių mokslo ir

mokslinių tyrimų

organizacijų atstovai

3 Atlieka mokslinę veiklą ir tyrimus, tiriamuosius darbus

žuvininkystės sektoriuje ar yra mokymo įstaiga, rengianti su

žuvininkystės sektoriumi susijusius specialistus.

Žuvininkystės vietos

veiklos grupių tinklo

atstovai

1

Įstaigų, atstovaujančių

pilietinei visuomenei, ir

įstaigų, atsakingų už

moterų ir vyrų lygybės ir

nediskriminavimo

skatinimą, atstovai

2 Atstovauja pilietinę visuomenę aplinkos, socialiniais ar lygių

teisių aspektais.

Iš viso: 19

* kai yra numatyti keli atrankos kriterijai, partneris turi tenkinti bent vieną iš jų.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais partnerystės principais, partnerystę skatinti numatoma ir ateityje,

tokiu būdu užtikrinant partneriams galimybę aktyviau ir veiksmingiau prisidėti prie Veiksmų programos

įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Tikimasi, kad partnerystės principo skatinimas įsisavinant Europos

Sąjungos (toliau – ES) paramą, padės užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su regioninėmis, vietos, miestų

ir kitomis valdžios institucijomis, taip pat ekonominiais ir socialiniais partneriais bei įstaigomis,

atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, NVO bei įstaigas, atsakingas už

moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Veiksmų programos projekto rengimo derinimo su partneriais aprašymas

Rengiant Veiksmų programos projektą vyko šio dokumento atskirų dalių nuoseklus derinimas su

instituciniais, socialiniais-ekonominiais, visuomeniniais partneriais. 2013 m. vasarį buvo parengta išplėstinė

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus padėties stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė ir poreikių

apžvalga (toliau – SSGG analizė), kurios metu buvo detaliai įvertinta sektoriaus situacija pagal atskiras

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus šakas: žvejybos jūrų vandenyse, žvejybos vidaus vandenyse, akvakultūros,

o taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir rinkodaros srityse. Minėtas dokumentas buvo

teiktas partneriams – pastaboms ir pasiūlymams. Atsižvelgiant į partnerių pastabas buvo pakoreguotas SSGG

analizės pirminis variantas ir dar kartą pateiktas partneriams 2013 m. vasario mėnesį – surengus Lietuvos

žuvininkystės sektoriaus padėties SSGG analizės aptarimą. Aptarimo metu gautos partnerių pastabos

įvertintos, parengta lyginamoji lentelė, kuri raštu teikta tiek partneriams supažindinti, tiek Veiksmų

programos ex-ante vertinimą atliekančiai konsultacinei kompanijai UAB „BGI Consulting” (toliau – Ex ante

vertintojas). Parengta SSGG analizė teikta Veiksmų programos Valdymo Komiteto tvirtinimui ir pakartotinai

– Ex ante vertintojui.

Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 2 d. Europos Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir

Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo [kuriuo panaikinamas Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos] (toliau – EJRŽF reglamentas) ir 2012 m. spalio 23 d. Žemės ūkio ir

žuvininkystės tarybos posėdyje (Briuselis, Belgijos Karalystė) priimtu susitarimu dėl dalinio bendro požiūrio

dėl pasiūlymo dėl EJRŽF reglamento, 2013 m. kovą buvo parengti EJRŽF priemonių, priskirtų I ir II

Sąjungos prioritetams (toliau – SP), aprašymai ir pateikti partneriams susipažinti. 2013 m. balandžio mėnesį

Veiksmų programos Valdymo komitete patvirtinti Veiksmų programos rengimo partnerių atrankos kriterijai

ir partnerių sąrašas.

2013 m. gegužę parengta informacija, kuria nustatyta Veiksmų programos strategija, intervencijos

logika, finansinių išteklių preliminarus paskirstymas tarp SP, įskaitant III ir IV SP priemonių aprašymus, o

taip pat apibrėžta ir detaliai aprašyta rodiklių sistema. Ši medžiaga pateikta partneriams derinimui. Birželį

13

surengtas Veiksmų programos projekto aptarimas. Veiksmų programos rengimo partneriai supažindinti su

Veiksmų programos programavimo logikos struktūra, pristatyti pasirinkti konkretūs uždaviniai pagal

kiekvieną SP, išdiskutuotos priemonės, numatytos pagal pasirinktus konkrečius uždavinius, pristatyta ir

aptarta informacija apie planuojamus finansinius EJRŽF asignavimus pagal atskirus SP, aptarti Veiksmų

programos projekte numatyti rezultato rodikliai. Gautos partnerių pastabos atitinkamai įvertintos, integruotos

į derinamą medžiagą ir pakartinai raštu teiktos partneriams tolesniam derinimui. Minėtas Veiksmų

programos projekto paketas taip pat perduotas Ex-ante vertintojo analizei, pastaboms ir pasiūlymams.

Gavus Ex ante vertintojo parengtas Tarpines ataskaitas – SSGG analizės vertinimą ir Veiksmų

programos strategijos vertinimą, kuriose buvo vertinama Veiksmų programos strategija, jos tinkamumas

strateginės darbotvarkės ir žuvininkystės sektoriaus poreikių kontekste, intervencijos logikos nuoseklumas

bei rodiklių sistemos tinkamumas, atitinkamai buvo išanalizuos ir įvertintos Ex ante vertintojo pateiktos

rekomendacijos. Pagal Ex ante vertintojo rekomendacijas dėl Veiksmų programos projekto intervencijos

logikos ir rodiklių sistemos atlikti daliniai Veiksmų programos projekto pakeitimai. Patikslintos tam tikros

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus SSGG formuluotės, įtraukti Ex ante vertintojų rekomenduoti papildomi

rezultato ir produkto rodikliai. Siekiant kuo detaliau suinteresuotosioms šalims pristatyti siūlomus Veiksmų

programos projekto pakeitimus, 2013 m. rugpjūtį buvo surengtas Pasirengimo Lietuvos žuvininkystės

sektoriaus 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui darbo grupės posėdis, o 2013 m. rugsėjį – projektas

dar kartą pristatytas Veiksmų programos rengimo partneriams. Be Veiksmų programos programavimo

logikos pokyčių po tarpinio ex-ante vertinimo svarstymo Pasirengimo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus

2014–2020 metų programiniam laikotarpiui darbo grupės, o vėliau – ir partnerių nuomonei, pastaboms ir

pasiūlymams taip pat buvo pristatytas Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) detalus

aprašymas bei siūloma Veiksmų programos įgyvendinimo sistema: Veiksmų programos įgyvendinimo

valdymo ir kontrolės mechanizmas, įgyvendinimo stebėsenos, o taip pat informavimo ir viešinimo apie

Veiksmų programą ir jos įgyvendinimą sistema. Visoms suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas ir

pasiūlymus, pastarieji, kur tinkama, buvo integruoti į Veiksmų programos projektą, kuris pakartotinai teiktas

viešam svarstymui ir derinimui su suinteresuotosiomis šalimis Veiksmų programos projektą įkėlus į Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainę.

Atliktas Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) ir parengta SPAV ataskaita, kuri

įgalina įvertinti investicijų į žuvininkystės sektorių tikėtiną poveikį tvariam aplinkos vystymuisi. Remiantis

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, SPAV dokumentas, be kita ko, turi

įvertinti galimas Veiksmų programos pasekmes aplinkai, kuri suprantama kaip biologinė įvairovė,

visuomenė ir jos sveikata, gyvūnija, augalija, dirvožemis, vanduo, oras, klimatas, materialusis turtas,

kultūros paveldas, kraštovaizdis ir šių veiksnių tarpusavio sąveika. Atsižvelgiant į tai, kad SPAV

įgyvendinimas įtraukė įvairias interesų grupes, manoma, kad skirtingų institucijų, atstovaujančių įvairias

tvarios plėtros tikslo sudedamąsias dalis, įžvalgos ir pasiūlymai sustiprino dokumentų analizės metu surinktą

medžiagą ir leidžia patikimai nustatyti planuojamas Veiksmų programos pasekmes aplinkai (atitinkamai ir

tvaraus vystymosi prioritetui). (papildyti po galutinės Ex ante ataskaitos)

Tokiu būdu, Veiksmų programos projekto rengimas vykdytas nuosekliai vadovaujantis partnerystės

principu, t. y. užtikrintas Veiksmų programos projekto atskirų dalių periodiškas pristatymas ir aptarimas su

Veiksmų programos rengimo partneriais ir Pasirengimo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų

programiniam laikotarpiui darbo grupės nariais bei šių klausimų atitinkamas pristatymas Veiksmų programos

Valdymo komiteto posėdžiuose, o taip pat viešas paskelbimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

interneto svetainėje, siekiant sudaryti galimybę visoms suinteresuotosioms šalims išreikšti savo nuomonę,

pastabas ir (ar) pasiūlymus, taip užtikrinant tinkamą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus dalyvių pasirengimą

2014–2020 m. programiniam laikotarpiui.

Veiksmų programos rengimo procese sudarytos plačios galimybės dalyvauti visoms sektoriaus

suinteresuotosioms grupėms, kurios galėjo teikti pastabas ir siūlymus dėl programos tobulinimo. Aktyvus

sektoriaus socialinių-ekonominių partnerių bei kitų suinteresuotųjų pusių įtraukimas įgalino sustiprinti

Veiksmų programos strategijos tinkamumą ir atitikimą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus poreikiams.

1.2 Ex ante vertinimo rezultatas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto

ii papunktį)

1.2.1 Ex ante vertinimo proceso aprašas

14

2013 m. vasario 5 dieną tarp LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) ir UAB BGI Consulting

(toliau – Ex ante vertintojas) pasirašyta sutartis dėl „Žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų

programos išankstinio vertinimo parengimo paslaugos“ (toliau – Paslaugų sutartis). Remiantis Paslaugų

sutartimi buvo parengtos trys Ex ante vertintojo ataskaitos:

1. „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos išankstinio vertinimo

tarpinė ataskaita – SSGG analizės vertinimas“ (toliau – SSGG analizės vertinimas).


tarpinė ataskaita – Veiksmų programos strategijos vertinimas“ (toliau – Veiksmų programos strategijos

vertinimas).


galutinė ataskaita.

Atlikdamas SSGG analizės vertinimą, Ex ante vertintojas siekė identifikuoti galimas SSGG analizės

spragas ar neatitikimus bei patikslinti SSGG identifikuotus žuvininkystės sektoriaus poreikius. Šiam

išankstinio vertinimo etapui keliamas tikslas – užtikrinti, kad visi žuvininkystės sektoriui reikšmingi vidiniai

ir išoriniai veiksniai būtų įtraukti į SSGG analizę, šie veiksniai būtų įvairiapusiškai pagrįsti ir tinkami bei

nekeltų loginių prieštaravimų tarpusavyje, o remiantis SSGG analize, būtų identifikuoti visi svarbiausi

sektoriaus poreikiai. Kitaip sakant, išankstinio vertinimo metu buvo vertinamas atliktos SSGG analizės

pagrįstumas, išbaigtumas, visapusiškumas. Siekiant SSGG analizės komponentus įvertinti įvairiais aspektais

ir pjūviais, buvo pasirinkti tam tikri vertinimo kriterijai: atitikimo strateginėms nuostatoms, pagrįstumo

kiekybiniais duomenimis ir socialinių-ekonominių partnerių pritarimo aspektu. Tokiu būdu buvo

išanalizuotas kiekvienas SSGG analizės komponentas, iš esmės atitinkantis atskirų žuvininkystės sub-

sektorių – žvejybos, akvakultūros, žuvininkystės regionų, su rinkodara ir žuvininkystės produktų perdirbimu

bei su BŽP papildomomis priemonėmis – duomenų rinkimu ir kontrolės stiprinimu, susijusių sričių analizės

vertinimą.

Nepaisant to, kad visose srityse SSGG analizė vertinama teigiamai ir esminių trūkumų neidentifikuota,

visgi, atskirų SSGG analizės komponentų atžvilgiu buvo nustatyti tam tikri neatitikimai. Šie neatitikimai

daugiausia susiję su atskirų komponentų dubliavimu, nepakankamu informacijos pateikimu sektoriaus

esamos būklės aprašyme ar neatitikimu aprašyme pateiktai informacijai. Pastabos ir siūlymai dėl konkrečių

SSGG analizės komponentų tobulinimo buvo pateikti SSGG analizės vertinimo skyriuje „Vertintojų siūlymai

dėl SSGG analizės tobulinimo“. Ex ante vertintojo rekomendacijas išdiskutavus su Veiksmų programos

rengimo partneriais, į tam tikras rekomendacijas buvo atsižvelgta ir padaryti atitinkami Veiksmų programos

projekto pakeitimai.

Įvertinus tai, kad atitinkamos SSGG korekcijos buvo atliktos dar prieš investicijų įgyvendinimą, tai,

neabejotinai, sudaro prielaidas sustiprinti Veiksmų programos planavimą, pagerinti Veiksmų programos

kokybę ir optimizuoti finansinius išteklius, numatomus žuvininkystės tvariai plėtrai 2014−2020 metų

laikotarpyje.

Atlikdamas Veiksmų programos strategijos vertinimą Ex ante vertintojas kėlė tikslą padėti užtikrinti,

kad tai, kas numatyta Veiksmų programoje būtų logiška ir pagrįsta; prioritetai, tikslai, priemonės atitiktų ir

būtų tinkami siekiant reaguoti į nustatytus sektoriaus poreikius, o Veiksmų programos sudedamosios dalys

būtų integralios ir tarpusavyje logiškai susietos. Išankstinio Veiksmų programos strategijos vertinimo

vaidmuo labai svarbus tuo, kad šio vertinimo metu nustatyti neatitikimai gali būti koreguojami dar prieš

Veiksmų programos įgyvendinimą. Tai sudaro sąlygas sustiprinti pačią programą ir sudaro galimybes

geresniam Veiksmų programos įgyvendinimui.

Veiksmų programos strategijos tinkamumas buvo įvertintas dviem aspektais: tinkamumas ES

strateginės darbotvarkės, t.y. strategijos „Europa 2020“ kontekste ir tinkamumas nacionalinės strateginės

darbotvarkės, kurią atspindi Lietuvos 2014−2020 metų Partnerystės sutartis (toliau – Partnerystės sutartis),

kontekste. Atliekant Veiksmų programos strategijos tinkamumo vertinimą buvo atlikta pagrindinių ES

strateginių dokumentų, Partnerystės sutarties ir susijusių dokumentų analizė. Ex ante vertintojo nuomone,

numatyto Veiksmų programos priemonių paketo derėjimas ir prisidėjimas prie „Europa 2020“ abejonių

nekelia. Pasirinktomis priemonėmis planuojama siekti skatinti tvarią ir tausią žvejybą bei akvakultūrą, grįstą

žiniomis bei inovacijomis, didinti sektoriaus konkurencingumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Veiksmų programos projekte pasirinktomis strateginėmis žuvininkystės plėtros kryptimis numatoma prisidėti

prie keturių iš vienuolikos BNR nustatytų teminių tikslų įgyvendinimo: trečiojo – „MVĮ bei žemės ūkio

15

sektoriaus (EŽŪFKP) ir žvejybos bei akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimo“;

ketvirtojo – „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose

sektoriuose rėmimo“; šeštojo – „Aplinkosaugos ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimo“ ir aštuntojo

– „Užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judumo rėmimo“.

Šiame vertinimo etape Ex ante vertintojas išskyrė keletą EJRŽF investavimo Lietuvos žuvininkystės

sektoriuje sričių pagal „Europa 2020“ strategijos tikslus:

o Reikšmingiausias EJRŽF indėlis Lietuvos žuvininkystei 2014−2020 metų laikotarpyje tikėtinas

realizuojant BNR trečiąjį teminį tikslą – šiam tikslui įgyvendinti numatytas didžiausias skaičius skirtingų

priemonių ir didžiausios finansinės apimtys jų realizavimui. Investicijos, galinčios prisidėti prie trečiojo

teminio tikslo, sudaro beveik pusę visų investicijų. Numatoma įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama

skatinti veiklos diversifikavimą, inovatyvių sprendimų diegimą įmonių veikloje, taip pat naujų produktų

kūrimą. Tokio tipo investicijos didins Lietuvos žuvininkystės sektoriaus įmonių inovatyvumą,

konkurencingumą ir sudarys sąlygas realizuoti vieną iš esminių strategijos „Europa 2020“ siekių – skatinti

tausiai išteklius naudojantį, konkurencingą ūkį, šiuo atveju – žuvininkystės sektorių.

o Apie penktadalį Lietuvai tenkančių EJRŽF investicijų numatoma skirti tausesniam išteklių

naudojimui ir poveikiui aplinkai mažinti. Šiais veiksmais būtų sudarytos sąlygos EJRŽF investicijomis

prisidėti prie BNR šeštojo teminio tikslo realizavimo. 2014−2020 metų laikotarpyje Lietuvos žuvininkystėje

numatoma pritaikyti selektyvesnius ir mažesnį neigiamą poveikį jūrų ir vidaus vandenų ekosistemoms

turinčius žvejybos įrankius, įrengti infrastruktūrą, reikalingą nepageidaujamiems sugavimams iškrauti ar

apdoroti, vykdyti atliekų rinkimą iš jūros. Tokio tipo priemonės orientuotos į tausesnį išteklių naudojimą,

mažinant nepageidaujamą žuvų priegaudą ir išmetimus atgal į jūrą ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir

ištekliams. Tai tiesiogiai prisidės siekiant įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ iškeltą tikslą – veiksmingai

naudoti išteklius.

o Apie 15 proc. visų numatomų EJRŽF investicijų tenka priemonėms, skirtoms žuvininkystės

regionų bendruomenėms. Lėšos 2014−2020 metų laikotarpyje gali būti skiriamos žuvininkystės

bendruomenių vietos plėtros strategijoms rengti ir joms įgyvendinti. Įgyvendinant žuvininkystės regionų

vietos veiklos grupių parengtas vietos plėtros strategijas, gali būti realizuojamos įvairios veiklos, pavyzdžiui,

bendruomenės veiklos diversifikavimo skatinimas, socialinio potencialo stiprinimas. Investicijos į

bendruomenių veiklą ir plėtrą prisidės prie užimtumo didinimo nuo žuvininkystės priklausančiuose

regionuose. Užimtumo skatinimas yra vienas iš kertinių „Europa 2020“ tikslų, kurį atspindi BNR aštuntasis

teminis tikslas.

o Mažesne finansine apimtimi Veiksmų programoje pasirinktos priemonės, kuriomis siekiama

prisidėti prie BNR ketvirtojo teminio tikslo įgyvendinimo. Šiam tikslui numatytos tik kelios priemonės,

skirtos laivų energetiniam efektyvumui gerinti. Mažesnį indėlį įgyvendinant BNR ketvirtąjį teminį tikslą

lemia ir bendra programavimo logika – šio teminio tikslo realizavimui EJRŽF reglamente numatyta taip pat

tik keletas priemonių.

Vertinant Veiksmų programos tinkamumą nacionalinės strateginės darbotvarkės kontekste buvo

vertinamas Veiksmų programos atitikimas Partnerystės sutarčiai, kadangi šis dokumentas tinkamai atspindi

pagrindinių nacionalinių strateginių dokumentų – „Lietuva 2030“ ir Nacionalinės pažangos programos

(toliau – NPP) – nuostatas, ir Partnerystės sutartis pagrįstai yra laikoma pagrindiniu Lietuvos strateginės

darbotvarkės dokumentu 2014−2020 m. periodui.

Partnerystės sutartyje nustatyti esminiai nacionaliniai iššūkiai, kurie turėtų būti sprendžiami

2014−2020 m. ESI fondų, tame tarpe ir EJRŽF, investicijomis:

1. Sumanios ekonomikos – ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimo, darnaus vystymosi bei

teritorinės plėtros – iššūkiai.

2. Sumanios visuomenės – atvirumo ir kūrybingumo stokos bei skurdo ir socialinės atskirties –

iššūkiai.

3. Sumanaus viešojo valdymo iššūkiai.

Šiems iššūkiams spręsti Partnerystės sutartyje numatyti taip vadinami investiciniai prioritetai. Ex ante

vertintojas konstatavo, kad Veiksmų programa neprieštarauja Partnerystės sutarčiai ir joje apibrėžtiems

pagrindiniams investiciniams prioritetams – planuojamos Veiksmų programos investicijos turėtų prisidėti

prie pirmųjų dviejų nacionalinių iššūkių sprendimo. Didelę dalį EJRŽF investicijų planuojama nukreipti

darnesniam išteklių naudojimui, jų saugojimui ir stabilumui užtikrinti. Tai apima tiek tiesioginį ( pavyzdžiui,

16

selektyvesnių įrankių įsigijimas), tiek netiesioginį (pavyzdžiui, konsultacijos aplinkosaugos tvarumo

klausimais) poveikį galinčias sukurti investicijas. Tokio tipo investicijos atitinka bendrus nacionalinius

poreikius užtikrinti darnų išteklių naudojimą ir vieną iš sumanios ekonomikos investavimo prioritetinių

krypčių. Investicijos, numatytos į žvejybos ir akvakultūros įmones, taip pat skatins prisidėti sprendžiant

sumanios ekonomikos iššūkį per inovatyvesnio, konkurencingesnio verslo skatinimą. Prie sumanios

visuomenės iššūkio sprendimo EJRFŽ prisidės per investicijas bendruomenių veiklai. Tai turėtų stiprinti

socialinį potencialą, gali prisidėti didinant užimtumą, gerinant gyvenimo kokybę, todėl Ex ante vertintojo

teigimu šios priemonės dera su nustatytomis pagrindinėmis investavimo kryptimis, skirtomis sumanios

visuomenės kūrimo tikslui pasiekti.

Apibendrindamas Ex ante vertintojas nustatė, kad Veiksmų programoje numatyti konkretūs uždaviniai

ir pasirinktas priemonių derinys yra pakankamas ir tinkamas siekiant realizuoti BNR apibrėžtus teminius

tikslus, o taip pat dera su nacionaliniais poreikiais. 2014−2020 m. žuvininkystės sektoriaus plėtrai pasirinkti

9 iš 13 Europos Komisijos siūlytų konkrečių uždavinių bei vienas specifinis nacionalinius Lietuvos

žuvininkystės poreikius atitinkantis konkretus uždavinys, o taip pat pasirinktų EJRŽF priemonių paketas,

pasak Ex ante vertintojo, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad BNR iškelti teminiai tikslai, o kartu ir

strategijos „Europa 2020“ siekiai bei nacionaliniai iššūkiai yra tinkamai atspindėti planavimo lygmenyje. Ex

ante vertintojas taip pat patvirtino, kad Veiksmų programoje pasirinkti konkretūs uždaviniai ir konkrečios

investicijos atitinka bendrus nacionalinius poreikius, apibrėžtus Partnerystės sutartyje, bei neprieštarauja

atliktai SSGG analizei ir atitinka esminius Lietuvos žuvininkystės sektoriaus poreikius bei siekiamas plėtros

kryptis, kurie buvo identifikuoti atlikus sektoriaus SSGG analizę.

Vertinant horizontaliuosius prioritetus Ex ante vertintojas nustatė, kad lyčių lygių galimybių ir

nediskriminavimo principo įgyvendinimas gali būti realizuotas per Veiksmų programoje numatytas

priemones, skirtas žuvininkystės regionų bendruomenių veiklai skatinti ir vietos plėtros strategijoms

įgyvendinti, tokiu būdu sudarant galimybes moterims plačiau įsitraukti į bendruomenių veiklą ir stiprinti jų

vaidmenį bendruomenėse. Ex ante vertintojas taip pat pažymėjo, kad tokių veiksmų realumas priklausys nuo

konkrečių sprendimų, priimamų Veiksmų programos įgyvendinimo periode (pavyzdžiui, nustatant projektų

atrankos kriterijus ir pan.). Įgyvendinant Veiksmų programą taip pat bus svarbu užtikrinti ir „pasyvų“ šio

prioriteto įgyvendinimo požiūrį, kuomet užtikrinama, kad nebūtų įgyvendinami veiksmai, kurie didintų

moterų ir vyrų nelygybę ar sudarytų aplinkybes diskriminacijai, t.y. siekiant užtikrinti, kad investicijos

nepažeistų šio principo ir būtų sudarytos galimybės visiems lygiomis teisėmis dalyvauti projektuose, o

ateityje naudotis sukurtais rezultatais.

Kalbant apie sąlygas ir galimybes tvarios plėtros horizontaliajam prioritetui Lietuvos žuvininkystės

sektoriuje įgyvendinti Ex ante vertintojas nustatė, kad Veiksmų programoje numatytos EJRŽF investicijos

yra tinkamos skatinti tvarų vystymąsi. Suplanuotomis investicijomis siekiama remti subalansuotą Lietuvos

žuvininkystės sektoriaus plėtrą, skatinant tausesnį išteklių naudojimą bei jų atkūrimą. Tokio tipo investicijos

labiausiai sustiprins aplinkosauginę ir ekonominę tvaraus vystymosi dimensijas.

Šiame ex ante vertinimo etape taip pat buvo atliktas ir pasirinktų stebėsenos sistemos rodiklių

tinkamumo vertinimas, ir nustatyta, kad pasirinkta rodiklių sistemos struktūra iš esmės yra tinkama. Kita

vertus, Ex ante vertintojas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti pasirinktų rezultato rodiklių patikimumą ir

pasiekiamumą, būtina pateikti aiškius rodiklių apibrėžimus ir parengti jų skaičiavimo metodikas.

Nežiūrint į tai, kad Ex ante vertintojo išvados dėl Veiksmų programos strategijos atitikimo sektoriaus

poreikiams, strategijos intervencijos logikos nuoseklumo bei stebėsenos sistemos rodiklių tinkamumo, iš

esmės, yra teigiamos, vis tik, kai kurių nežymių neatitikimų ar netikslumų šiais aspektais atliekant Veiksmų

programos analizę buvo nustatyta. Ex ante vertintojo pasiūlymai dėl galimų Veiksmų programos projekto

koregavimų buvo pateikti atskirtu šios ataskaitos priedu „Rekomendacijos intervencijos logikai ir rodiklių

sistemai pagal atskiras priemones“. Ex ante vertintojo rekomendacijos buvo pristatytos partneriams. Po

diskusijų su suinteresuotomis žuvininkystės sektoriaus šalimis kai kurios suderintos rekomendacijos buvo

integruotos į Veiksmų programą.

2014−2020 metų valdymo ir kontrolės sistemos išankstinis vertinimas patvirtino, kad institucinėje

struktūroje lyginant su 2007−2013 m. esminių pokyčių nenumatoma – išlieka tos pačios Veiksmų programos

administravimo institucijos ir jų funkcijos. Kadangi naujuoju programiniu laikotarpiu Veiksmų programos

planuojama intervencijos logika apims santykinai didesnį priemonių skaičių, tai nulems santykinai didesnius

atskirų priemonių administravimo kaštus bei gali suformuoti papildomą žmogiškųjų išteklių poreikį

17

priemonėms administruoti. Įgyvendinimo etape ex ante vertintojas siūlo tematiškai ir sektoriškai artimas

priemones derinti ir jungti tarpusavyje. Įvertinant tai, kad Veiksmų programą administruojančios institucijos

yra tos pačios ir Kaimo plėtros programos, finansuojamos iš EŽŪFKP, atveju, yra svarbu išnaudoti

galimybes užtikrinti aukštesnį valdymo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumą derinant Veiksmų programos

administravimo procesą ir procedūras su Kaimo plėtros programa, tiek kuriant Veiksmų programos

stebėsenos informacinę sistemą, tiek derinant įvairias administravimo procedūras.

1.2.2 Ex ante vertintojų rekomendacijų apžvalga ir trumpas aprašas, kaip jos įgyvendintos

(Koreguosime po Ex ante vertintojų galutinės ataskaitos)

Tema [nustatyta Komisijos] Rekomendacija Kaip rekomendacija įgyvendinta arba kodėl į ją

neatsižvelgta

SSGG analizės komponentų pagrįstumas

Tvaraus žvejybos vystymo stiprybės

„Atsikuriantys menkių ištekliai“ atžvilgiu esamos

padėties aprašyme galima identifikuoti

prieštaravimų. Nors teigiama, kad rytų menkių

išteklių būklė gerėja, tačiau jau keletas metų

neišnaudojama kvota ir mažėja sugavimai, o

tokios tendencijos viena iš priežasčių - šių žuvų

populiacijos mažėjimas.

Siūloma patikslinti stiprybės “Atsikuriantys menkių

ištekliai“ formuluotę suderinant ją su esamos

situacijos analizės nuostatomis arba koreguoti

esamos situacijos analizės nuostatą, kurioje

apibrėžiamas menkių populiacijos mažėjimas.

Neišnaudojama kvota ir mažėjantys sugavimai

nereiškia, kad menkių populiacija mažėja. Kvotos

yra išduodamos atsižvelgiant į tausios žvejybos

reikalavimus, reiškia, jei kvota suteikiama, tai

ištekliai yra pakankami. O kvotos neišnaudojamos

ir sugavimai mažėja dėl viso komplekso įvairiausių

priežasčių: mažėjančių laivyno pajėgumų, žvejybai

netinkamų oro sąlygų, kt.

Tvaraus žvejybos vystymo silpnybė „Dauguma

numatytų žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių

gerinimo priemonių dar neįgyvendintos“

suformuota gana abstrakčiai, pateikiant

nepakankamai informacijos apie programą, kurios

pagrindu įgyvendinamos šios priemonės, taip pat

nenurodant ligšiolinio priemonių įgyvendinimo

mąsto ir rezultatyvumo išreškiant kiekybiniais

rodikliais.

Patikslinti silpnybės formuluotę, nurodant

kiekybinę neįgyvendintų priemonių apimtį

(pavyzdžiui, 2/3) bei nurodant programinį

dokumentą, kurio pagrindu šios priemonės

įgyvendinamos.

Atsižvelgta – formuluotė patikslinta, pateikiant

nuorodą į atitinkamus teisės aktus.

Tvaraus žvejybos vystymo silpnybė

„Nepakankamai išplėtota tikslinė taikomųjų

mokslinių tyrimų, specialistų ruošimo ir

žuvininkystės sektoriaus atstovų kvalifikacijos

kėlimo sistema“ yra suformuluota per plačiai, t.y.

apima kelis švietimo lygius bei taikomųjų

mokslinių tyrimų veiklą. Be to, stokojama

silpnybės pagrįstumo esamos situacijos analizės

aprašyme bei sąsajų su konkrečiomis mokslo,

studijų bei profesinio mokymo institucijų

kiekybinėmis ar kokybinėmis charakteristikomis

bei jų pokyčiais.

Siekiant užtikrinti tinkamą ir tikslingą programos

intervencijų planavimą, rekomenduojam šią

silpnybę išskaidyti į atskiras dalis, aiškiai nurodant

kurioje švietimo sistemos dalyje yra patiriama

daugiausiai su žmogiškųjų išteklių plėtra susijusių

iššūkių (t.y. bendrieji gebėjimai, profesinis

mokymas, studijos, universitetinės studijos ar kt.)

Atsižvelgta – silpnybė išskaidyta, kaip

rekomendavo ex ante vertintojas.

Siūloma atskirti silpnybės dalį dėl taikomųjų

mokslinių tyrimų sistemos bei jos sąsajų su

sektoriaus problematika, aiškiai nurodant problemą,

t.y. ar trūksta tyrėjų, ar taikomųjų tyrimų, ar tyrimų

atitikties ūkio poreikiams ar finansavimo ar kt.

Atsižvelgta – silpnybė suformuluota taip:


mokslinių tyrimų sistema”.

19


neatsižvelgta

Esamos situacijos analizės dalyje rekomenduojama

trumpai apžvelgti, kiek sektoriui reikalingos

kvalifikuotos darbo jėgos yra parengiama visuose

švietimo ir studijų lygmenyse, taip pat, atsižvelgiant

į 2007-13 m. ŠMM įgyvendintas profesinio

mokymo sistemos, kolegijų tobulinimo programas

bei iniciatyvas.

Toks uždavinys nebuvo suformuluotas SSGG

analizės rengėjui, todėl šio pobūdžio analizė

rengiant SSGG nebuvo atlikta. Sutinkame, kad

ateityje būtų tikslinga išanalizuoti ir įvertinti esamą

situaciją dėl kvalifikuotų specialistų rengimo.

Vertintojai iš esmės pritaria tvaraus žvejybos

vystymo galimybei „Socialiai pažeidžiamų ir

socialinės rizikos asmenų grupių įtraukimas į

žuvininkystės sektoriaus veiklą“, tačiau pastebi,

kad galimybės formuluotė galėtų būti patikslinta

nurodant įvardintų grupių įtraukties funkciją, bei

pateikiant nedidelės apimties informaciją esamos

situacijos analizės dalyje.

Siūloma galimybės formuluotę tikslinti taip:

„Socialiai pažeidžiamų ir socialinės rizikos asmenų

grupių įtraukimas į žuvininkystės sektoriaus veiklą

gali prisidėti užtikrinant reikalingą mažiau

kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą“

Atsižvelgta – galimybė suformuluota pagal ex ante

vertintojų rekomendaciją.

Tvaraus žvejybos vystymo grėsmės „Žuvų išteklių

nestabilumas“ ir „Atskirų žuvų rūšių išteklių

būklės kaita ir migracija tarp žvejybos rajonų“ iš

esmės atspindi tą pačią problematiką – žuvų

išteklių kaitą ir dubliuoja viena kitą.

Siūloma tokia grėsmės formuluotė: „Atskirų žuvų

rūšių išteklių būklės kiekybinė kaita ir migracija

tarp žvejybos rajonų“.

Atsižvelgta – grėsmė suformuluota pagal ex ante


Tvaraus žvejybos vystymo grėsmė „Kvalifikuotų

specialistų ir žvejų, galinčių dirbti žvejybos

laivuose, skaičiaus mažėjimas“ formuluotė

neatitinka informacijos, pateikiamos sektoriaus

esamos būklės aprašyme, kur nurodoma, kad

sektoriuje darbuotojų skaičius mažėjo 2006-2008

m., tačiau vėliau stabilizavosi.

Siūloma papildyti ir patikslinti šios grėsmės

argumentaciją, akcentuojant kiekybinius

kvalifikuotų specialistų ir žvejų, galinčių dirbti

žvejybos laivuose, pokyčius ir/arba pagrindinius

veiksnius, lemiančius esamą ar tikėtiną pokytį.



rengiant SSGG nebuvo atlikta, o atitinkama grėsmė

buvo identifikuota remiantis partnerių pasiūlymais

ir rekomendacijomis. Sutinkame, kad ateityje būtų

tikslinga išanalizuoti ir įvertinti esamą situaciją dėl

kvalifikuotų specialistų kiekybinių pokyčių.

Tvarios akvakultūros plėtros silpnybės

„Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

privačiame sektoriuje ir jų emigracija į užsienį“

formuluotė neatitinka informacijos, pateikiamos

Siūloma papildyti ir patikslinti šios silpnybės

argumentaciją, nurodant kiekybinius kvalifikuotų

darbuotojų pokyčius ir/arba pateikiant privataus

sektoriaus atstovų argumentaciją šiuo klausimu.



rengiant SSGG nebuvo atlikta, o atitinkama

silpnybė buvo identifikuota remiantis partnerių

20


neatsižvelgta

sektoriaus esamos būklės aprašyme, kur

nurodoma, kad sektoriuje darbuotojų skaičius

mažėjo 2006-2008 m., tačiau vėliau stabilizavosi,

o akvakultūroje pradėjo augti.

pasiūlymais ir rekomendacijomis. Sutinkame, kad


situaciją dėl kvalifikuotų darbuotojų kiekybinių

pokyčių.

Tvarios akvakultūros plėtros silpnybės


mokslinių tyrimų, specialistų ruošimo ir

akvakultūros sektoriaus atstovų kvalifikacijos

kėlimo sistema, trūksta mokymo ir tyrimų įstaigų“

suformuluota per plačiai, t.y. apima kelis švietimo

lygius bei taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą. Be

to, stokojama silpnybės pagrįstumo esamos

situacijos analizės aprašyme bei sąsajų su

konkrečiomis mokslo, studijų bei profesinio

mokymo institucijų kiekybinėmis ar kokybinėmis

charakteristikomis bei jų pokyčiais.

Siekiant užtikrinti tinkamą ir tikslingą programos

intervencijų planavimą, siūloma šią silpnybę

išskaidyti į atskiras dalis, aiškiai nurodant kurioje

švietimo sistemos dalyje yra patiriama daugiausiai

su žmogiškųjų išteklių plėtra susijusių iššūkių (t.y.

bendrieji gebėjimai, profesinis mokymas, studijos,

universitetinės studijos ar kt.)

Atsižvelgta – silpnybė išskaidyta, kaip

rekomendavo ex ante vertintojas.

Siūloma atskirti silpnybės dalį dėl taikomųjų

mokslinių tyrimų sistemos bei jos sąsajų su

sektoriaus problematika, aiškiai nurodant problemą,

t.y. ar trūksta tyrėjų, ar taikomųjų tyrimų, ar tyrimų

atitikties ūkio poreikiams, ar finansavimo ar kt.

Atsižvelgta – silpnybė suformuluota taip:


mokslinių tyrimų sistema, trūksta tyrimų įstaigų”.

Esamos situacijos analizės dalyje rekomenduojama

trumpai apžvelgti, kiek sektoriui reikalingos

kvalifikuotos darbo jėgos yra parengiama visuose

švietimo ir studijų lygmenyse, taip pat, atsižvelgiant

į 2007-13 m. ŠMM įgyvendintas profesinio

mokymo sistemos, kolegijų tobulinimo programas

bei iniciatyvas.



rengiant SSGG nebuvo atlikta. Sutinkame, kad


situaciją dėl kvalifikuotos darbo jėgos rengimo

visuose švietimo ir studijų lygmenyse.

Tvarios žuvininkystės regionų plėtros silpnybės

„Kai kuriose Lietuvos savivaldybių teritorijose,

pripažintose priklausomomis nuo žuvininkystės,

ŽRVVG net neįsisteigė“ atžvilgiu esamos būklės

aprašyme pateikiama nepakankamai informacijos

apie ŽVVRG esamą situaciją bei tuos regionus,

kuriuose neįsteigė ŽRVVG.

Siūlome papildyti esamos būklės aprašymą

nurodant, kokiose konkrečiai teritorijose ŽRVVG

neįsisteigė, o esant galimybei ir pagrindinius

veiksnius lėmusius tokią situaciją (pvz., per mažas

fizinių ar juridinių asmenų, veikiančių

žuvininkystės sektoriuje, skaičius ar kt.)

„Leader“ (iš apačios į viršų) principas 2007-2013

metų programiniame laikotarpyje žuvininkystės

sektoriuje taikomas pirmą kartą. Dėl patirties stokos

kai kuriose teritorijose, pripažintose

priklausomomis nuo žuvininkystės, nespėjo

susiformuoti vietos iniciatyvinės grupės.

Tvarios žuvininkystės regionų plėtros silpnybės Siūloma patikslinti informaciją ir šios silpnybės Iš dalies atsižvelgta – silpnybė patikslinta pagal ex

21


neatsižvelgta

„Tvarios žuvininkystės regionų plėtros

finansavimas nepakankamas kai kurių

žuvininkystės bendruomenių problemoms

išspręsti“ formuluotė stokoja indikacijos į

konkrečias problemas ar jų sritis bei

bendruomenių, susiduriančių su tomis

problemomis, skaitinę arba procentinę išraišką.

argumentaciją, nurodant pagrindines žuvininkystės

bendruomenių problemas, išskiriant tas problemas,

kurios yra sprendžiamos sunkiau ir/ar neišspręstos.

Esant galimybei, taip pat reikėtų nurodyti, koks

finansavimas buvo skirtas šių problemų sprendimui

praeitame periode ir kodėl jis buvo nepakankamas.

ante vertintojo rekomendaciją: “Tvarios

žuvininkystės regionų plėtros finansavimas

nepakankamas kai kurių 2007−2013 metų

žuvininkystės regionais pripažintų teritorijų tvariam

vystymuisi, rekreaciniams, aplinkosauginiams bei

žuvininkystės bendruomenių (įskaitant žvejų

mėgėjų, turizmo paslaugų, perdirbimo ir kt. sektorių

atstovus) poreikiams užtikrinti.”

Dėl finansavimo nepakankamumo praeitame

periode – Identifikuojant šią silpnybę, buvo

įvertinta tai, kad, nepriklausomai nuo žuvininkystės

bendruomenės dydžio, turi būti nustatyta tam tikra

regiono finansavimo sumos kritinė masė, galinti

prisidėti prie regiono problemų sprendimo. 300-500

tūkst. litų suma, skirta kai kuriems žuvininkystės

regionams, pagal finansavimo kritinės masės

koncepciją buvo nepakankama.

Tvarios žuvininkystės regionų plėtros silpnybės

„Žuvininkystės sektorių susiskaldymas ir

bendradarbiavimo trūkumas“ formuluotė per plati

ir gali būti interpretuotina įvairiapusiškai, t.y. nėra

aišku, ar nurodoma į subsektorinį (žuvininkystė,

akvakultūra) susiskaldymą, ar į asociacijų veiklos

nesutarimus ar bendradarbiavimo/ kooperacijos

trūkumą tarp pavienių privačių subjektų.

Siūloma patikslinti teiginį, juolab, kad dalis

sektoriaus atstovų prieštarauja tokiam teiginiui.

Atsižvelgta – silpnybės formuluotė sušvelninta:

„Žuvininkystės sektorių asocijuotų struktūrų

bendradarbiavimo trūkumas.”

Tarp Tvarios žuvininkystės regionų plėtros

grėsmės „Dėl daugelio priežasčių paskatintų

ekonominių-socialinių sąlygų pokyčių,

nepakankamo dėmesio tvariam žuvininkystės

regionų vystymuisi, žuvininkystės sektorius ir

žuvininkystės bendruomenės gali išnykti“ ir kitų

Siūloma patikslinti grėsmės formuluotę.

Iš dalies atsižvelgta – formuluotė patikslinta: „Dėl

daugelio priežasčių paskatintų ekonominių-

socialinių sąlygų pokyčių ir neskiriant pakankamai

dėmesio tvariam žuvininkystės regionų vystymuisi,

žuvininkystės bendruomenės gali išnykti.”

Išnykimo veiksnys, kylantis iš išorinės aplinkos

22


neatsižvelgta

komponentų pastebimas tam tikras prieštaravimas.

Dauguma tvarios žuvininkystės SSGG analizės

komponentų formuoja idėją apie stiprų, giliomis

tradicijomis paremtą žuvininkystės sektorių ir

neidentifikuojamos sektoriaus išnykimo grėsmė.

vertinimo, nustatytas visų pirma remiantis ES

politikų reglamentavimu: įgyvendinant bendrąją

žemės ūkio politiką, LEADER privalomai numatyta

skirti ne mažiau 5 proc. 2014-2020 m. paramos

lėšų, tuo tarpu paramos žuvininkystei

reglamentavimas jokios proporcijos nenusako.

Nesant rekomendacijų dėl finansavimo, gali

formuotis nepakankamo ŽRVVG finansavimo

grėsmė. Šią grėsmę sąlygoja ir Lietuvos VRM

sprendimai labiau orientuoti įgyvendinti

vienafondes, o ne daugiafondes vietos plėtros

strategijas, kurios užtikrintų integruotą regioninių

problemų sprendimą.

Tvarios žuvininkystės regionų plėtros grėsmės

„Žuvininkystės bendruomenės ir sektoriaus

nykimas dėl ŽRVVG bei VVG veiklos ir

finansavimo apjungimo, esant specifinėms

žuvininkystės bendruomenei ekonominėms-

socialinėms problemoms“ atžvilgiu esamos būklės

aprašyme pateikiama nepakankamai informacijos

tokios grėsmės formuluotei bei tokia formuluotė

prieštarauja kitiems SSGG analizės

komponentams.

Siūloma patikslinti formuluotę, akcentuojant

institucinį ir funkcinį ŽRVVG ir VVG pagrįstumą.

Neatsižvelgta – šios grėsmės atsisakyta.

Tvarios žuvininkystės regionų plėtros grėsmės

„Nepakankamas ŽRVVG veiklos finansavimas

2014-2020 m. laikotarpiu iš ES teikiamos

paramos“ atžvilgiu esamos būklės aprašyme

nepateikiama informacijos apie finansinius

ŽRVVG poreikius.

Siūloma patikslinti identifikuotos grėsmės

argumentaciją, nurodant tinkamam ŽRVVG

funkcionavimui užtikrinti reikalingą finansavimą

2014-2020 m., pagrindžiant tikėtiną finansavimo

trūkumą, 2007-2013 m. programos įgyvendinimo

patirtimi.

Neatsižvelgta – ši grėsmė iš dalies dubliuojasi su

grėsme, identifikuota 1.16 šios lentelės punkte,

todėl jos atsisakyta.

Tarp su rinkodara ir perdirbimu susijusių

priemonių stiprybės „Efektyvi rinkodara

Siūloma tokia silpnybės formuluotė: „Nevienodas

sektoriaus įmonių vadybos ir rinkodaros įgūdžių

Neatsižvelgta – teiginys dėl kai kurių įmonių

silpnos vadybos ir prastų rinkodaros įgūdžių yra

23


neatsižvelgta

tarptautinėse rinkose ir didėjantis žuvininkystės

produktų eksportas į užsienio rinkas“ ir silpnybės

„Silpna kai kurių įmonių vadyba, prasti rinkodaros

įgūdžiai veikti ES rinkoje“ identifikuojamas

prieštaravimas.

lygis, ribojant visų įmonių veiklą rinkoje“ visiškai pagrįstas.

Nepakankamas atskyrimas tarp su rinkodara ir

perdirbimu susijusių priemonių silpnybės

„Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkūs

gamintojai ne visada pajėgūs tinkamai atstovauti

savo interesams ir konkuruoti rinkoje“ ir grėsmės

„Nepakankama mažųjų žuvininkystės produktų

perdirbimo įmonių konkurencija“.

Siūlomos tokios formuluotės: „Nepakankamai

kooperuoti ir asocijuoti smulkūs gamintojai ne

visada pajėgūs tinkamai atstovauti savo interesams

ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje“ ir

„Nepakankama mažųjų žuvininkystės produktų

perdirbimo įmonių vietinė konkurencija“.

Atsižvelgta – formuluotės pakeistos pagal ex ante

vertintojų rekomendacijas.

Nepakankamas atskyrimas tarp BŽP papildomos

priemonės pagal pasidalijamojo valdymo principą

galimybių „Žuvininkystės kontrolės užtikrinimo

priemonių įsigijimas, plėtra ir tobulinimas“ ir

„Novatoriškų žuvininkystės kontrolės sistemų

kūrimas ir bandomųjų projektų įgyvendinimas“

Siūloma tokia galimybės formuluotė: „Novatoriškų

žuvininkystės kontrolės sistemų įsigijimas, plėtra,

taip pat sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų

įgyvendinimas“.

Atsižvelgta – minėta galimybių formuluotė

pakeista pagal ex ante vertintojų rekomendacijas.

Veiksmų programos strategijos atitikimas sektoriaus poreikiams

SSGG analizės metu identifikuotas poreikis

skatinti ir stiprinti žvejų ir mokslininkų partnerystę

ir bendradarbiavimą, tačiau šiai sričiai nenumatyta

investicijų. Mokslinių tyrimų veikla turi ypatingą

svarbą sektoriaus vystymuisi ir, kaip pabrėžiama

strategijoje Europa 2020, pažanga neįmanoma be

investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Investicijos mokslą svarbios, siekiant didinti

sektoriaus konkurencingumą, o glaudesnis žvejų ir

mokslo sektoriaus atstovų bendradarbiavimas

galėtų padėti tobulinti bendrą sektoriaus veiklą.

Rekomenduojama peržiūrėti pasirinktų priemonių

rinkinį įvertinant neatspindėtus poreikius bei

svartyti priemonės 30 (1) (Siekdamas paskatinti

mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis, EJRŽF gali

remti: a) iš vienos arba daugiau nepriklausomų

mokslo institucijų ir vienos arba daugiau žvejų

organizacijų sudaryto tinklo kūrimą. Tinklo veikloje

gali dalyvauti technikos institucijos; b) a punkte

nurodyto tinklo veiklą“) iš EK siūlomo priemonių

sąrašo įtraukimą į Veiksmų programą.

Neatsižvelgta. Nenorėtume sutikti, kad nėra

numatytos priemonės, skatinančios investicijas į

mokslinius tyrimus ir inovacijas ir, atitinkamai, į

mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą. VP

projekte įtrauktos visos EJRŽF reglamento projekte

numatytos priemonės, remiančios mokslinius

tyrimus, inovacijas ir įgyvendinamos su mokslo

įstaigomis: 28(1); 42 (5)(a); 45 (a, b, c); 36 (1); 42

(5)(b). Be to, jų rezultatai bus viešinami privalomai,

už tai atsakinga Valstybė narė. Atsižvelgiant į

fondo dalies Lietuvai dydį ir sektoriaus dydį,

pristeigti neribotą skaičių VšĮ ir tinklalapių,

24


neatsižvelgta

pasivadinsiančių „tinklais“, neduos jokios

pridėtinės vertės, nes informacija turi būti

pateikiama sistemingai. Netgi vienos organizacijos

išlaikymas tik tam, kad būtų talpinama informacija,

nebūtų pagrįstas. Priemonės administravimo ir

integravimo į informacinę sistemą sąnaudos dėl

vieno projekto gali viršyti patį paramos dydį.

Realus mokslinių tyrimų, susijusių su inovacijomis,

finansavimas eis per aukščiau minėtas į VP

įtrauktas priemones, o jų rezultatai bus viešinami

Vadovaujančiosios institucijos, taip pat aktualios

informacijos kaupimu ir viešinimu užsiima(-ims)

ŽRVVG tinklas, gamintojų organizacijos.

SSGG analizės metu identifikuotas poreikis

stiprinti sektoriaus žmogiškuosius išteklius, tačiau

šiai sričiai investicijų nenumatyta. Investicijos į

žmogiškąjį kapitalą svarbios siekiant gerinti

bendrą sektoriaus veiklą ir konkurencingumą.

Rekomenduojama peržiūrėti pasirinktų priemonių

rinkinį įvertinant neatspindėtus poreikius bei

svartyti priemonių 31(1) (Siekdamas remti

žmogiškąjį kapitalą ir socialinį dialogą, EJRŽF gali

remti: a) mokymąsi visą gyvenimą, ekonominio,

techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio

žinių ir novatoriškų metodų sklaidą, naujų

profesinių įgūdžių įgijimą, pirmiausia, kai tai susiję

su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, saugumu, jūrų

sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir

verslumu; b) suinteresuotųjų šalių, įskaitant

organizacijas, remiančias lygias vyrų ir moterų

galimybes, tinklus ir keitimąsi patyrimu bei

geriausia patirtimi; c) socialinio dialogo skatinimą

nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant

žvejus ir kitas suinteresuotąsias šalis) arba 49 (1)

(Siekiant skatinti žmogiškojo kapitalo ir tinklų

kūrimą akvakultūroje, EJRŽF gali remti: a)

Neatsižvelgta. Atsižvelgiant į panašių EŽF

priemonių taikymo rezultatus matome, kad

priemonė taikoma pakankamai chaotiškai ir

atsitiktinai, t. y. dažniausiai kažkuri įmonė savo

nuožiūra suorganizuoja mokymus darbuotojams.

Tačiau kokybiškai įvertinti mokymų programos,

lektoriaus kvalifikacijos ir tokių mokymų

naudingumo, parengti ir patvirtinti metodines

medžiagas žuvininkystės srityje Žemės ūkio

ministerija ir jai pavaldžios įstaigos negali, nes

mokymosi procesai nėra jos kompetencijos dalis.

Be to EJRŽF projekte numatytos priemonės tikrai

negali išspręsti daugelio SSGG identifikuotų

problemų, susijusių su specialistų atitinkamam

darbui rengimu, mokslinių institutų,

besispecializuojančių atitinkamose srityse,

nebuvimu ir t.t. Tuo tarpu, sprendžiant ES

struktūrines problemas svarbi prioritetinė

25


neatsižvelgta

mokymosi visą gyvenimą, mokslo bei technikos

žinių skleidimo ir naujovių diegimo praktiką ir

naujų akvakultūros profesinių įgūdžių įgijimą; b)

akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir

kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir

technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų

galimybes skatinančias įstaigas, tinklų kūrimą ir

keitimąsi patirtimi bei geriausiais praktikos

pavyzdžiais) iš EK siūlomo priemonių sąrašo

įtraukimą į Veiksmų programą.

investicijų sritis taip pat yra žmogiškieji ištekliai:

visuomenės švietimui ir mokymui, socialinės

įtraukties ir užimtumo skatinimui yra numatyta

skirti beveik trečdalį visos ES struktūrinės paramos

2014–2020 metais. T. y. kompetentingos

ministerijos ir institucijos galės spręsti šias

problemas strategiškai ir kompleksiškai visuose

sektoriuose, tame tarpe ir žuvininkystėje. Aišku,

tinkamas atstovavimas, poreikių identifikavimas ir

pagrindimas bus labai svarbūs siekiant atitinkamo

dėmesio žuvininkystės sektoriui ir ta užduotis teks

tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek žuvininkystės

sektoriaus atstovams ir asociacijoms. ESF

investicijų sritis – mokymasis visą gyvenimą.

Suaugusiųjų švietimo sritis bus plėtojama bendrame

šalies švietimo kontekste, kadangi kituose

sektoriuose kaip ir žuvininkystėje trūksta lanksčių

mokymosi organizavimo formų taikymo

darbuotojams, individualiomis pastangomis yra

sunkiai prieinamos kokybiškos ir įvairios

neformaliojo švietimo paslaugos, neišplėtotas

neformaliojo mokymo būdu įgytų kompetencijų

vertinimas ir pripažinimas, yra nevienodas švietimo

paslaugų prieinamumas skirtingoms visuomenės

grupėms ir nesukurtos tvirtos prielaidos mokymosi

lankstumui bei tęstinumui. Žemesnės kvalifikacijos

dirbantys asmenys turi labai mažai galimybių

mokytis. Be to, didelė dalis jų dirba darbą, kuriam

neturi formalios kvalifikacijos. Todėl siekiama

padidinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą

stiprinant neformaliai įgytų kvalifikacijų

26


neatsižvelgta

pripažinimą; skatinant mažiausiai mokymesi

dalyvaujančių suaugusiųjų grupių mokymąsi,

mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties

integralumą; populiarinant mokymosi visą

gyvenimą sampratą.

Mes vertiname kitų fondų 2014-2020 m. teikiamas

galimybes mokymesi ir įgūdžių įgijime kaip labiau

kokybiškas ir pagristas ir labiau užtikrinančias

žuvininkystės sektoriaus poreikius ir todėl,

atsižvelgdami į fondo Lietuvai dydį, paramos

administravimo kaštus, nusprendėme šios

priemonės neįtraukti į VP, tačiau tai nereiškia kad

SSGG identifikuoti poreikiai nebus patenkinti kitais

būdais ir galimybėmis. Numatoma sukurti tikrai

lanksčią ir paprastą sistemą ESF priemonėms

įgyvendinti. Tačiau, jei ESF programos ir

priemonės vis dėlto neatitiks sektoriaus lūkesčių, o

jie tinkamiau galės būti įvykdyti per EJRŽF 31 ir 49

punktų priemones, nekeičiant finansavimo apimčių

ir uždavinių numatytų SP, jos galės būti

įgyvendinamos nekeičiant VP.

Veiksmų programos strategijos intervencijos logikos nuoseklumas

Konkretaus uždavinio „Žuvininkystės poveikio

jūrinei aplinkai mažinimas“ pavadinimas

suplanuotas siauriau nei numatomos investicijos ir

apima tik investicijas į poveikio jūrinei aplinkai

mažinimą. Priemonės suplanuotos plačiau –

numatytos investicijos, mažinančios neigiamą

poveikį ne tik jūrinei aplinkai, bet ir vidaus

vandenų aplinkai.

Rekomenduojama išplėsti konkretaus uždavinio

„Žuvininkystės poveikio jūrinei aplinkai

mažinimas“ pavadinimą ir keisti jo formuluotę į

„Žuvininkystės poveikio jūrinei ir vidaus vandenų

aplinkai mažinimas“

Atsižvelgta – pagal ex ante vertintojų

rekomendaciją suformuluotas konkretus uždavinys

„Žuvininkystės poveikio jūrinei ir vidaus vandenų

aplinkai mažinimas“.

Veiksmų programos strategijos intervencijos Rekomenduojama konkretaus uždavinio Atsižvelgta iš dalies.

27


neatsižvelgta

logika yra sudėtinga, neužtikrinamas aiškus

tematinis ar sektorinis priemonių priskyrimas

konkrečiam uždaviniui, taip pat ne visur išlaikomi

aiškūs ryšiai tarp investicijoms keliamų tikslų ir

planuojamų realių produktų. Siūloma pertvarkyti

Veiksmų programos strategijos intervencijos

logiką perskirstant priemones tarp konkrečių

uždavinių.

„Žuvininkystės poveikio jūrinei aplinkai

mažinimas“ priemonėms 41(1)(2), 42(1)(d) ir

42(6)(a) suformuluoti atitinkamus rezultato

rodiklius.

Dėl 41(1)(2) ir 42(1)(d):

Papildėme rezultato rodikliu, kurio ši priemonė

sieks: „Uostų arba iškrovimo vietų pritaikymas

nepageidaujamų sugavimų, žvejybinės veiklos

atliekų ir jūrų šiukšlių tvarkymui”. Nors pagal

priemonę gali būti remiamos ir investicijos,

susijusios su produkto kokybe ir darbo sauga,

pagrindinis tikslas ir numatomos paramos apimtys

tenka prisitaikymui tvarkyti nepageidaujamus

sugavimus, šiukšles ir yra susijęs su naujų BŽP

reikalavimų įgyvendinimo palengvinimu ir

uždavinio “Žuvininkystės poveikio jūrinei ir vidaus

vandenų aplinkai mažinimas“ įgyvendinimu.

Atsižvelgta iš dalies.

Dėl 42(6)(a):

Ši priemonė labiau susijusi su žuvininkystės išteklių

atkūrimu pagerinant jiems sąlygas, yra ilgalaikio

poveikio aplinkosauginė priemonė, tokiu būdu, jos

rezultatus tiesiogiai priskirti prie konkurencingumo

didinimo nebūtų teisinga. Todėl pasiūlėme naują

rezultato rodiklį „Nerštaviečių ir migruojančių rūšių

migracijos kelių atkūrimas”; jo reikšmė patikslinta

su šios srities specialistais.

Rekomenduojama konkretaus uždavinio „Poveikio

klimato kaitai mažinimas/ efektyvaus energijos

naudojimo skatinimas“ priemonę 72(1)(a) priskirti

kitam konkrečiam uždaviniui.


Norėtume patikslinti, kad investicijos pagal šią

priemonę nėra skirtos GO ir neprisideda prie

siūlomo uždavinio. Siekiant užtikrinti ryšį su

rezultato rodikliais, siūlome naują rezultato rodiklį

„Energijos sunaudojimo efektyvumo didėjimas

(kw/ produkcijos kg) žuvininkystės ir akvakultūros

28


neatsižvelgta

perdirbimo įmonėse”.

Rekomenduojama konkretaus uždavinio

"Konkurencingos žuvininkystės skatinimas"

priemonę 72 (1)(b, c) priskirti kitam konkrečiam

uždaviniui.


Norėtume patikslinti, kad investicijos pagal šią

priemonę nėra skirtos GO ir neprisideda prie

siūlomo uždavinio. Atsižvelgiant į pastabas siūlome

naują II SP konkretų uždavinį: „Prie

konkurencingos žvejybos ir akvakultūros

prisidedančio žuvininkystės ir akvakultūros

produktų perdirbimo skatinimas” bei du jo rezultato

rodiklius: ”Žvejybos ir akvakultūros produktų

perdirbimo kiekis ir vertė” ir “Užimtumo

padidėjimas”.

Atitinkamai priemonė 72 (1)(e) iš uždavinio

„Gamintojų skatinimas ir geresnio koordinavimo

viso sektoriaus mastu užtikrinimas" perkelta į

naująjį konkretų uždavinį.

Rekomenduojama konkretaus uždavinio

„Konkurencingos akvakultūros skatinimas“

priemonę 72(1)( d) priskirti kitam konkrečiam

uždaviniui.

Produkto rodiklių tinkamumas

Neaiškios priemonės 29(1)(c) „Siekdamas

pagerinti bendrą veiklos vykdytojų efektyvumą

bei konkurencingumą ir skatinti tausią

žuvininkystę, EJRŽF gali remti specialistų

konsultacijų aplinkosauginio tvarumo klausimais

teikimą“ produkto rodiklio „Projektai remiantys

inovacijas ir konkurenciją žuvininkystėje“ sąsajos

su realiomis investicijomis pagal priemonę –

investicijos bus skirtos konsultacijoms

aplinkosaugos srityje, o produkto rodiklis matuoja

projektus, remiančius inovacijas ir konkurenciją.

Siūloma keisti produkto rodiklį ir numatyti labiau

susietą su būsimomis investicijomis, pavyzdžiui,

„Projektai skirti išsaugojimui ir žvejybos poveikio

jūrinei aplinkai sumažinimui, vnt.“

Atsižvelgta – pasirinktas ex ante vertintojų

pasiūlytas produkto rodiklis.

Rezultato rodiklių tinkamumas

Dalis uždavinių neapima visų planuojamoms

intervencijoms reikalingų atspindėti aktualių

Rekomenduojama prie konkretaus uždavinio

"Konkurencingos žvejybos skatinimas" įtraukti

Neatsižvelgta – žvejyboje nenumatoma plėtra, ir

papildomos veiklos, įvairinimas planuojama

29


neatsižvelgta

rodiklių. Taip pat kai kurie rezultato rodikliai nėra

specifiški uždavinių atžvilgiu, t.y. skirti matuoti

rezultatams, kurių uždaviniui priskirtos priemonės

nesiekia.

rezultato rodiklį "Sukurtos darbo vietos ne

žuvininkystėje".

esamoms darbo vietoms.

Rekomenduojama prie konkretaus uždavinio

"Konkurencingos žvejybos skatinimas" įtraukti

rezultato rodiklį "Susižeidimų ir nelaimingų

atsitikimų darbe skaičiaus pokytis".

Atsižvelgta – siūlomas rezultato rodiklis į Veiksmų

programos projektą įtrauktas.

Rekomenduojama atsisakyti konkretaus uždavinio

"Gamintojų skatinimas ir geresnio koordinavimo

viso sektoriaus mastu užtikrinimas" rezultato

rodiklio "Užimtumo padidėjimas (PDD)".

Atsižvelgta – atsisakyta rezultato rodiklio

„Užimtumo padidėjimas (PDD)“ "Gamintojų

skatinimo ir geresnio koordinavimo viso sektoriaus

mastu užtikrinimo" kontekste.


jūrinei ir vidaus vandenų aplinkai mažinimas“

rezultato rodikliu „Nerštaviečių ir migruojančių

rūšių migracijos kelių atkūrimas“ („Įrengtų arba

atkurtų žuvitakių skaičius, vnt.“) matuojami

sukurti produktai, todėl rodiklis yra tinkamesnis

kitam stebėsenos lygmeniui.

Siūloma tikslinti rezultato rodiklį. Galimo rezultato

rodiklio pavyzdys – „Tinkamai ir efektyviai

funkcionuojantys žuvitakiai, vnt.“.

Iš dalies atsižvelgta

Rodiklis performuluotas. Pasiūlytas variantas kiek

per platus, skaičiuoti juos šalies mastu beveik

neįmanoma, juolab, kad į atitinkamus teisės aktus

traukiami daugiausiai tie, kuriuos reikia atstatyti; be

to, neturime duomenų, kiek šiuo metu Lietuvoje yra

veikiančių žuvitakių.

Konkretaus uždavinio „Poveikio klimato kaitai

mažinimas/ efektyvaus energijos naudojimo

skatinimas“ rezultato rodikliu „Energijos

sunaudojimo efektyvumo didėjimas (kw/

produkcijos kg) žuvininkystės ir akvakultūros

perdirbimo įmonėse“ („Įdiegtų energiją taupančių

priemonių skaičius, vnt.) matuojami sukurti

produktai, todėl rodiklis yra tinkamesnis kitam

stebėsenos lygmeniui.

Siūloma tikslinti rezultato rodiklį. Galimo rezultato

rodiklio pavyzdys – „Energijos sunaudojimo

efektyvumo didėjimas (kw/ produkcijos kg)

žvejybos ir akvakultūros perdirbimo įmonėse po

intervencijos, proc.“.

Klausimas atviras

Mūsų pirminis pasirinkimas buvo būtent toks,

tačiau įvertinus darbo grupės ir partnerių pastabas

nustatyta, kad apskaičiuoti tokį rodiklį būtų

neįmanoma arba labai sunku techniškai. Todėl

siūlomo rodiklio pasirinkti negalime.

Konkretaus uždavinio „Gamintojų skatinimas ir

geresnio koordinavimo viso sektoriaus mastu

užtikrinimas“ rezultato rodikliu „ES pagamintos

produkcijos augimas (pirminio pardavimo vertė ir

kiekis), tame tarpe GO ir ne GO“ numatoma

Siūloma atsisakyti šių rezultato rodiklių.

Atsižvelgta

Atsisakyta siūlomų rezultato rodiklių pagal ex ante

vertintojo rekomendacijas.

30


neatsižvelgta

matuoti:

Akvakultūros produkcijos vertės

padidėjimas (įskaitant savo produkcijos

perdirbimą), proc.

Akvakultūros produkcijos kiekio

padidėjimas, proc.

Jūrų vandenų žvejybos produkcijos vertės

(įskaitant savo produkcijos perdirbimą),

proc. padidėjimas

Vidaus vandenų žvejybos produkcijos

vertės padidėjimas (įskaitant savo

produkcijos perdirbimą), proc.

Pagamintos produkcijos vertės

padidėjimas žuvininkystės produktų

perdirbimo sektoriuje paramą gavusiose

įmonėse, proc.

Šie rodikliai priežastiniais ryšiais nėra tiesiogiai

susiję su uždaviniu ir jo pagrindu įgyvendinamų

priemonių tikslais, o veikiau atspindi poveikio

elementus, kurių matavimas ir vertinimas nėra

stebėsenos sistemos objektas.

Produkto rodiklių formuluotės

Priemonės 42(5) „Siekdamas skatinti inovacinius

gebėjimus, konkurencingumą ir žvejybos vidaus

vandenyse aplinkosauginį tvarumą, EJRŽF gali

remti naujų inovacijų plėtojimą ir joms sudaryti

palankesnes sąlygas reglamento 36 straipsnyje

nustatytomis sąlygomis“ produkto rodiklis

„Projektai skirti išsaugojimui ir žvejybos poveikio

jūrinei aplinkai sumažinimui, vnt.“ apibūdina

investicijas, kuriomis mažinamas poveikis jūrinei

Siūloma tikslinti priemonės produkto rodiklio

formuluotę "Projektai skirti išsaugojimui ir

žvejybos poveikio jūrinei aplinkai sumažinimui" į

"Projektai skirti išsaugojimui ir žvejybos poveikio

vidaus vandenų aplinkai sumažinimui".


Produkto rodiklio formuluotę „Projektai, skirti

išsaugojimui ir žvejybos poveikio jūrinei aplinkai

sumažinimui“ papildėme ir poveikio vidaus

vandenų aplinkai mažinimu.

Manome, kad nėra tikslinga didinti produktų

rodiklių skaičių, ir bendras rodiklis, skirtas poveikio

tiek jūrinės, tiek vidaus vandenų aplinkos

mažinimui, yra tinkamas. Tokiu būdu, mūsų

31


neatsižvelgta

aplinkai. Tačiau investicijos pagal priemonę bus

skirtos inovacijoms ir žvejybos poveikio vidaus

vandenyse mažinimui.

pasirinkta formuluotė išdėstyta taip: „Projektai,

skirti jūrinės aplinkos išsaugojimui ir žvejybos

poveikio jūrinei ir vidaus vandenų aplinkai

sumažinimui, vnt.”

Priemonės 42 (6) (a) „Vidaus vandenų, įskaitant

nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos

kelius, atkūrimas laikantis Direktyvos 60/2000/EB

nuostatų, nedarant poveikio 38 straipsnio 1 dalies

d punktui“ produkto rodiklis „Projektai skirti

apsaugoti ir atstatyti jūrų biologinius išteklius,

ekosistemas ir mažinti poveikį klimato kaitai,

vnt.“ apibūdina investicijas, kuriomis mažinamas

poveikis jūrinei aplinkai. Tačiau investicijos pagal

priemonę bus skirtos vidaus vandenų išteklių

gerinimui.

Siūloma tikslinti priemonės produkto rodiklio

formuluotę "Projektai skirti apsaugoti ir atstatyti

jūrų biologinius išteklius, ekosistemas ir mažinti

poveikį klimato kaitai" į "Projektai skirti apsaugoti

ir atstatyti vidaus vandenų biologinius išteklius,

ekosistemas".


Manome, kad nėra tikslinga didinti produktų

rodiklių skaičių, ir bendras rodiklis, skirtas tiek

jūrinei, tiek vidaus vandenų aplinkai, yra tinkamas.

Mūsų pasirinkta formuluotė išdėstyta taip:

„Projektai, skirti apsaugoti ir atkurti jūrų ir vidaus

vandenų biologinius išteklius, ekosistemas ir

mažinti poveikį klimato kaitai, vnt.“

Rezultato rodiklių formuluotės

Konkrečiam uždaviniui „Prie konkurencingos

žvejybos ir akvakultūros prisidedančio žvejybos ir

akvakultūros produktų perdirbimo skatinimas“

numatytas rezultato rodiklis „Žuvininkystės ir

akvakultūros produktų perdirbimo kiekis ir vertė“,

tačiau numatyta matuoti tik produktų perdirbimo

vertę − „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų

perdirbimo produkcijos vertės padidėjimas, proc.“,

t.y. siauriau nei numatyta rezultato rodiklio

pavadinime.

Siūloma suderinti rodiklio formuluotes.

Atsižvelgta

Performuluota „Žuvininkystės ir akvakultūros

produktų perdirbimo vertė“ derinimo darbo grupėje

ir su partneriais metu, bei atsižvelgiant į 2007-2013

patirtį nutarta, kad matuoti vertėtų ne kiekius o

vertę, nes ji atspindi inovatyvumą ir pridėtinę vertę.


jūrinei ir vidaus vandenų aplinkai mažinimas“

rezultato rodiklis „Nepageidaujamų sugavimų

pagal atskirus segmentus sumažėjimas”

Siūloma suderinti rezultato rodiklio formuluotes,

numatant rezultato rodiklių atskyrimą pagal

segmentus.

Atsižvelgta

Rezultato rodiklis suformuluotas pagal ex ante


32


neatsižvelgta

(„Nepageidaujamos priegaudos sumažėjimas

paramą selektyvesniems žvejybos būdams ir

įrankiams gavusiose įmonėse ar laivuose, proc.”)

suformuluotas plačiau nei numatoma matuoti ir

turėtų apimti rodiklio matavimą atskiruose

segmentuose.

Konkretaus uždavinio „Prie konkurencingos

žvejybos ir akvakultūros prisidedančio žvejybos ir

akvakultūros produktų perdirbimo skatinimas”

rezultato rodiklis “Žvejybos ir akvakultūros

produktų perdirbimo kiekis ir vertė”, matuojamas

“Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo

produkcijos vertės padidėjimas, proc.”

suformuluotas siauriau ir turėtų apimti ne tik

produkcijos vertės, bet ir kiekio padidėjimą.

Siūloma suderinti rezultato rodiklio formuluotes.


Performuluota „Žuvininkystės ir akvakultūros

produktų perdirbimo vertė“ derinimo darbo grupėje

ir su partneriais metu bei atsižvelgiant į 2007−2013

patirtį nutarta, kad matuoti vertėtų ne kiekius, o

vertę, kadangi būtent vertė atspindi inovatyvumą ir

pridėtinę vertę.

Konkretaus uždavinio „Tinkamos ir aukštos

kokybės duomenų rinkimo ir jų analizės

užtikrinimas“ rezultato rodiklio „Atsakymų

išsamumo padidėjimas (pvz. pilni ir reikalaujamos

kokybės duomenys) pagal kvietimus teikti

duomenis“ detalizavimas turinio ir formos

atžvilgiu nėra aiškus ir kokybiškas Veiksmų

programos dokumentui.

Siūloma patikslinti rodiklių formuluotes.

Atsižvelgta

Bus siekiama išsamumo procentais, o ne pokyčio

tarp procentinių išraiškų.

Rodiklių specifiškumas

Priemonių produkto rodikliai, matuojami kaip

„Projektų skaičius“, yra nepakankamai specifiški

ir nepakankamai atspindi priemonių tikslus.

Siūlome numatyti specifiškesnius produkto

rodiklius.

Neatsižvelgta.

COM pasiūlyti produkto rodikliai buvo daug kartų

aptarinėjami EK ekspertų darbo grupėse, ieškoma

santykio tarp jų informatyvumo, bet tuo pačiu

paprastesnės sistemos. Komisija labai didžiuojasi

sukūrusi rodiklių sistemą, kuri sutraukta į tokį

rodiklių skaičių, kuris nesiekia net 30. Mes

33


neatsižvelgta

pritariame Komisijos pasiūlymui ir tikrai nenorime

sudėtingesnės ir su kitų šalių produkto rodikliais

nepalyginamos sistemos.

Rodiklių išmatuojamumas

Nepateiktos konkretaus uždavinio „Poveikio

klimato kaitai mažinimas/ efektyvaus energijos

naudojimo skatinimas“ rezultato rodiklis

„Energijos sunaudojimo efektyvumo didėjimas

(kw/ produkcijos kg) žvejybos ir akvakultūros

perdirbimo įmonėse“ ir konkretaus uždavinio

„Prie konkurencingos žvejybos ir akvakultūros

prisidedančio žvejybos ir akvakultūros produktų

perdirbimo skatinimas“ rezultato rodiklis

„Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo

produkcijos vertės padidėjimas, proc.“ pradinės

reikšmės.

Siūloma pateikti pradines rodiklio reikšmes

„Energijos sunaudojimo efektyvumas (kw/

produkcijos kg) žvejybos ir akvakultūros

perdirbimo įmonėse“.

Bus matuojami tik paramą gavusių įmonių

rodikliai – iki projekto ir po projekto. Šiuo metu

rengiamas rezultato rodiklių skaičiavimo

aprašymas.

Siūloma pateikti pradines rodiklio reikšmes

„Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo

produkcijos vertė“.




aprašymas.

Nepateiktos konkretaus uždavinio

„Konkurencingos žvejybos skatinimas“ rezultato

rodiklio „Produkcijos vertės padidėjimas“,

konkretaus uždavinio „Konkurencingos žvejybos

skatinimas“ rezultato rodiklio „Pelningumo

padidėjimas (grynojo pelno)“, konkretaus

uždavinio „Gamintojų skatinimas ir geresnio

koordinavimo viso sektoriaus mastu užtikrinimas“

rezultato rodiklio „ES pagamintos produkcijos

augimas (pirminio pardavimo vertė ir kiekis),

tame tarpe GO ir ne GO“ pradinės reikšmės pagal

atskirus segmentus.

Siūloma pateikti pradines rodiklio reikšmes pagal

atskirus segmentus.




aprašymas.

Rodiklių pasiekiamumas

Nepateikti rezultato rodiklių apibrėžimai ir

skaičiavimo metodikos.

Patvirtinus Veiksmų programą, siūloma parengti

rezultato rodiklių apibrėžimus ir jų skaičiavimo Bus matuojami tik paramą gavusių įmonių


34


neatsižvelgta

metodikas bei pateikti su Veiksmų programa

susijusiuose dokumentuose.


aprašymas.

Konkretaus uždavinio „Poveikio klimato kaitai

mažinimas/ efektyvaus energijos naudojimo

skatinimas“ rezultato rodiklio „Kuro sunaudojimo

(litrai/ iškrautam kg) efektyvumo padidėjimas“,

priemonių 36(1), 37(1)(a, b, c, d, e), 42(1)(b),

42(1)(d), 42(5), 39(1) (a, b), 42 (1)(c) produkto

rodiklių pasiekimas kelia abejonių. Investicijos,

turinčios siekti šių rodiklių, yra skirtos laivų

modernizavimui, žvejybos įrankių keitimui.

Panašaus pobūdžio priemonės buvo

įgyvendinamos 2007−2013 m., tačiau nebuvo

patrauklios pareiškėjams ir nebuvo pateikta

paraiškų. Analogiška situacija gali pasikartoti

naujame programavimo laikotarpyje, o tai turėtų

neigiamos įtakos produkto rodiklių pasiekimui.

Siūloma dar kartą peržiūrėti ir įvertinti šių

investicijų aktualumą ir poreikį bei pagrįsti, kaip

bus pritraukti potencialūs pareiškėjai.

Šios investicijos labai svarbios įgyvendinant BŽP

tikslus, kurie taip pat numato papildomus

reikalavimus žvejams dėl žvejybos įrankių

selektyvumo ir išmetimų atsisakymo, tikimės, kad

situacija pasikeis, ir mes jos sieksime. Šių

priemonių neįtraukimui į VP, greičiausiai, EK

nepritartų.

Pradinė Konkretaus uždavinio „Tvarios

akvakultūros, įskaitant biologinę įvairovę,

skatinimas“ rezultato rodiklio "Ekologiškos

akvakultūros produkcijos procentinė dalis"

reikšmė yra 33,5 proc., siektina reikšmė – 32 proc.

Remiantis ekologinės akvakultūros plėtros

tendencijomis ir 2014−2020 m. numatomų

investicijų apimtimi, tokia rodiklio reikšmė yra

nepakankama.

Siūloma numatyti didesnę rezultato rodiklio

reikšmę arba pagrįsti tokios mažos reikšmės

pasirinkimą.

Numatoma, kad nemaža dalis ūkių, šiuo metu

užsiimančių ekologine akvakultūra, jos atsisakys

dėl nepalankių rėmimo sąlygų. Bet tikime, kad

atsiras ir naujų su ES parama pradedančiųjų, tik

antrieji neatsvers pirmųjų sumažėjimo.

Numatomos konkretaus uždavinio

„Konkurencingos žvejybos skatinimas“ rezultato

rodiklio „Nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus

mažėjimas“ reikšmės – po 25 proc. jūrinėje

žvejybos ir vidaus vandenų žvejybos sektoriuose.

Rekomenduojama numatyti 100 proc. rodiklio

pasiekimo reikšmę po intervencijos.

Neatsižvelgta

To pasiekti bus neįmanoma, nes esamos situacijos

rodikliai yra viso sektoriaus, o mes negalime

garantuoti, kad 100 proc. sektoriaus laivų ir įmonių

pasinaudos parama saugumo priemonėms. O dar

35


neatsižvelgta

Nelaimingų atsitikimų prevencija, orientuota į

dirbančiųjų sektoriuje saugumą ir nelaimingų

atsitikimų mažinimą, turėtų siekti maksimalių

galimų tikslų, t.y. nulinės tolerancijos

sužeidimams ar žūtims darbe, taip formuojant

darbo saugumo standartus ir kultūrą.

lieka žmogiškasis faktorius ir force majeure.

Nustačius tokį rodiklį paramą gavusiai įmonei, kuri,

galbūt, kol kas niekada neturėjo nelaimingų

atsitikimų atrodytų keistai 0 mažinti 100 proc.

ŽRVVG strategijos 2007−2013 m. nebuvo

išimtinai orientuotos į užimtumo ir naujų verslų

kūrimosi skatinimą, todėl ne visai aiškus

priežastinis ryšys tarp realių investicijų ir

konkretaus uždavinio „Užimtumo ir teritorinės

sanglaudos žuvininkystės regionuose augimas“

rezultato rodiklių „Užimtumo padidėjimas

(neskaitant ŽRVVG darbuotojų)“ ir „Išsaugotas

užimtumas“. Be to, analogiški rodikliai buvo

įtraukti į 2007−2013 m. stebėseną, tačiau iki 2013

m. nebuvo pasiekti.

Siūloma sustiprinti rezultato rodiklių pasiekimo

tikimybę, skatinant ŽRVVG įtraukti šiuos rodiklius

į savo strategijas.

Šie rodikliai ir jų siekiamybė privalės būti įtraukti į

vietos plėtros strategijas ir atitinkami skatinami.

2007-2013 m. periode rodikliai nebuvo pasiekti iki

2012 m. pabaigos dėl vėlai pradėtų įgyvendinti

projektų. Tačiau 2013 m. pabaigoje jie bus pasiekti,

o iki 2015 m. pabaigos – ir gerokai viršyti.

ŽRVVG strategijos 2007−2013 m. nebuvo

išimtinai orientuotos į užimtumo ir naujų verslų

kūrimosi skatinimą, todėl ne visai aiškus

priežastinis ryšys tarp realių investicijų ir

konkretaus uždavinio „Užimtumo ir teritorinės

sanglaudos žuvininkystės regionuose augimas“

rezultato rodiklio „Verslą pradėjusių įmonių

skaičius“.

Naujuoju laikotarpiu šiek tiek keičiasi tikslai.

Užimtumo ir socialinės sanglaudos skatinimas

tampa prioritetinėmis sritimis įgyvendinant

ŽRVVG strategijas.

Tarpiniams rezultatams 2018 m. įvertinti

nustatytos per aukštos orientyrų reikšmės.

Remiantis 2007-2013 m. patirtimi, iki 2018 m.

realu būtų įgyvendinti 1/3 projektų. Siūloma

numatyti mažesnes orientyro reikšmes.

Atsižvelgta

Iki 2018 m. numatyta įgyvendinti apie 30%

suplanuotų projektų.

Rodiklių patikimumas

Nepateikti detalūs rezultato rodiklių apibrėžimai ir

jų skaičiavimo metodikos.

Patvirtinus Veiksmų programą siūloma parengti

rezultato rodiklių apibrėžimus ir jų skaičiavimo

Detalūs rodiklių apibrėžimai ir jų skaičiavimo

metodikos jau rengiamos ir bus pateiktos.

36


neatsižvelgta

metodikas bei pateikti su Veiksmų programa


Finansavimo plano pagrįstumas

II Veiksmų programos prioriteto investicijomis

siekiama skatinti sektoriaus inovatyvumą.

Tikėtina, kad apie 85 proc. prioriteto investicijų

gali būti skirta inovatyviems sprendimams diegti,

likusi dalis – tradiciniams sprendimams.

Inovatyvių sprendimų įgyvendinimą siūloma

sustiprinti investicijų įgyvendinimo etape,

pavyzdžiui, įgyvendinimo taisyklėse, aiškiai

apibrėžiant, kokios investicijos yra laikomos

inovatyviomis.

Bus atsižvelgta rengiant Įgyvendinimo taisykles.

Veiksmų programos įgyvendinimo etapas

2014-2020 m. veiksmų programos intervencijos

logika apima santykinai didesnį nei 2007-2017 m.

skaičių priemonių, kurių įgyvendinimas gali

pareikalauti daugiau pastangų iš valdymo ir

įgyvendinimo sistemos dalyvių bei pareiškėjų.

Rekomenduojama įgyvendinimo etape tematiškai

artimas priemones derinti/ jungti tarpusavyje.


2007-2013 m. paraiškų nebuvo pateikta pagal

priemones, susijusias su žvejybos laivų

modernizavimu, selektyvių įrankių įsigijimu.

2014-2020 m. suplanuotos analogiškos priemonės.

Tokių priemonių administravimo kaštų ir rezultatų

santykis pasižymi itin mažu efektyvumu.

Rekomenduojama dar kartą peržiūrėti ir įvertinti šių

priemonių aktualumą.

Šios priemonės labai svarbios įgyvendinant naująją

BŽP, jų neįtraukimas būtų nesuprastas ir to

nepalaikytų EK. Bet kokiu atveju mes sieksime jas

išjudinti ir, kaip rodo praktika, kartais paramos

gavėjai yra labai inertiški, pradeda sunkiai, o vėliau,

jei pamato, kad taip daro kiti, ir jie prisijungia.

(Kažkada ir paramos akvakultūrai niekam

nereikėjo, o dabar – nebeužtenka.)

Neišnaudota galimybė užtikrinti aukštesnį

valdymo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumą,

ypač atsižvelgiant į tai, kad vadovaujančioji

institucija yra atsakinga už panašių programų

įgyvendinimą, todėl galima būtų siekti žmogiškųjų

išteklių, administracinių struktūrų ir procesų

optimizavimo.

Siūloma peržiūrėti ŽŪM ir NMA administruojamų

programų administravimo vidaus procedūras ir jų

reglamentavimą siekiant šių programų

administravimą sugretinti ir taikyti vienodas

administravimo procedūras tiek, kiek tai leidžia EK

reglamentai.

Vyksta nuolatinis procedūrų tobulinimas, siekiama

administravimo aiškumo ir supaprastinimo.

Nustatyti informacijos mainų bei sprendimų

komunikavimo iššūkiai, galintys sumažinti

Siūloma atlikti detalią valdymo ir įgyvendinimo

sistemos veiklos ir procesų efektyvumo analizę

Svarstysime šią galimybę.

37


neatsižvelgta

valdymo ir įgyvendinimo sistemos funkcionavimo

efektyvumą.

numatant tinkamus informacijos mainų bei

sprendimų komunikavimo būdus, pavyzdžiui,

darbo grupės, e. dokumentai ar pan.

Vienareikšmio sąvokų ir įvairių reikalavimų

apibrėžimas nebuvimas nulėmė sunkumus ir

nesusipratimus programą administruojančioms

institucijoms komunikuojant su pareiškėjais ir

projektų vykdytojais.

Rekomenduojama aiškiai apibrėžti pagrindines

aktualias sąvokas, reikalavimus pareiškėjams,

projektams, terminams ir t.t. ir pateikti juo su

Veiksmų programa susijusiuose dokumentuose.


ŽRVVG pradėtos steigti 2007-2013 m.

laikotarpiu, stokoja kompetencijų ir patirties

rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas,

todėl strategijų įgyvendinimas buvo komplikuotas.

Rekomenduojama stiprinti ŽRVVG kompetencijas

rengiant ir įgyvendinant strategijas įvairiose srityse

(strategijų rengimas, paraiškų vertinimas ir pan.)

Per pastaruosius kelis metus šioje srityje buvo tikrai

nemažai padaryta.

Veiksmų programos stebėsenos etapas

Pagrindinė 2007-2013 m. Veiksmų programos

stebėsenos problema – specializuotos stebėsenos

informacinės sistemos nebuvimas. Tokią sistemą

svarstoma sukurti, tačiau santykinai nedidelė

Veiksmų programos finansinė apimtis nulemtų

didelius sistemos parengimo kaštus.

Rekomenduojama, rengiant stebėsenos informacinę

sistemą, ieškoti galimybių jungti ir derinti su kaimo

plėtros programos stebėsenos informacine sistema.

Numatoma panaudoti informacinę sistemą (IS),

skirtą EJRŽF veiksmų programai administruoti.

2007-2013 m. laikotarpiu matuojant programos

pasiekimus projektų vykdytojai skirtingai

interpretavo rodiklius ir jų skaičiavimo būdus.

Rekomenduojama parengti aiškius ir detalius

sąvokų, rodiklių apibrėžimus, rodiklių skaičiavimo

metodikas ir pateikti su Veiksmų programa


Šiuo metu – rengiama.

2. SSGG IR POREIKIŲ NUSTATYMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 508/2014 18

STRAIPSNIO 1 DALĮ)

2.1 SSGG analizė ir poreikių nustatymas

EJRŽF Sąjungos prioritetas

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos

skatinimas

Stiprybės Didelis valstybės dėmesys vidaus vandens telkinių žuvų išteklių

atkūrimui, gausinimui ir palaikymui.

Šalies žvejybos sektoriaus daugiametės tradicijos.

Šviežioms žuvims ir jų produktams imli vidaus rinka.

Žvejybos tradicijos, užtikrinančios galimybes gauti žvejybos kvotas

Baltijos jūroje, Atlanto ir Ramiajame vandenynuose.

Veikia pripažinta gamintojų organizacija bei kitos nevyriausybinės

organizacijos, atstovaujančios žvejybos sektoriaus interesus.

Klaipėdoje įsteigtas žuvų aukcionas, užtikrinantis pirminio

pardavimo kontrolę ir žvejų dalyvavimą rinkoje.

Netaikomi išteklių mokesčiai jūrų vandenyse.

Palyginti švarūs vidaus vandens telkiniai.

Palanki žvejybos plėtrai bendra šalies infrastruktūra.

Patraukli rekreacijai gamta ir turtingas žuvininkystės paveldas.

Žvejų verslininkų entuziazmas, stiprus ryšys su savo kraštu, jo

tradicijomis, tėvų paliktu verslu.

Silpnybės Dauguma numatytų (2010 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimas 1098; 2010 m. lapkričio 17 d. LRV

nutarimai 1616, 1617 ir 1618; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

įsakymas 3D-427) žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių gerinimo

priemonių dar neįgyvendintos.

Nepakankami vidaus vandens telkinių vertingų verslinių žuvų

ištekliai.

Pasenęs, energetiškai neefektyvus ir aplinkai nepalankus Baltijos

jūros laivynas.

Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios praktikos sklaida

žvejybos sektoriuje.

Daugumos labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių žvejybos įmonių

ribotos finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir

pardavimų plėtrą, mažas jų pelningumas.

Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas žuvininkystės

sektoriuje ir jų emigracija į užsienį.

Nepakankamai išplėtota tikslinė taikomųjų mokslinių tyrimų

sistema.

Nepakankamai išplėtota specialistų rengimo ir žuvininkystės

sektoriaus atstovų kvalifikacijos kėlimo sistema.

Nepakankamai išplėtota žvejybos infrastruktūra: laivų aptarnavimo,

žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo.

Neišplėtota žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų,

nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei

utilizavimo infrastruktūra.

Nestabilūs žvejybos partnerystės su trečiosiomis šalimis santykiai.

Žvejybos sektoriaus susiskaldymas ir bendradarbiavimo trūkumas.

Nestabilūs ir trumpalaikiai pirmojo pardavimo grandies rinkos

39

dalyvių santykiai.

Galimybės Žuvų išteklių Baltijos jūroje tvarus naudojimas ir natūralus jų

atsinaujinimas.

Atsikuriantys menkių ištekliai.

Atsikuriantys kitų žuvų rūšių ištekliai ir jų tausus naudojimas.

Priemonių, skirtų ilgalaikiam išteklių atkūrimui ir žvejybos

sektoriaus tvariai plėtrai, įgyvendinimas.

Ilgalaikių žvejybos išteklių valdymo planų įgyvendinimas.

Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos

vartojimo efektyvumą, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą.

Pažangių žvejybos metodų diegimas.

Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti saugą laivuose,

darbo ir higienos sąlygas.

Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas.

Žvejybos produktų pridėtinės vertės kūrimas ir tiesioginis

pardavimas.

Kulinarinio paveldo tradicijų, panaudojant vietinę žuvų žaliavą,

atgaivinimas ir pritaikymas turizmui.

Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą veiklą (veiklos

diversifikavimas) ir žvejų perkvalifikavimas.

Žvejybinio (pesco) turizmo plėtra.

Žuvų iškrovimo vietų ir žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūros

plėtra.

Žvejybos įmonių patirties ir gebėjimų reaguoti į rinkos poreikius

ugdymas.

Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

Mokslinės bazės stiprinimas ir mokslininkų bei žvejybos sektoriaus

atstovų dialogo stiprinimas.

Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir Europos

Sąjungos (toliau – ES) institucijoms bei verslo ir mokslo atstovams,

inicijuojant ir vykdant projektus bei keičiantis gerąja patirtimi.

Tarptautinio bendradarbiavimo žuvininkystės sektoriuje plėtra.

Rinkodaros metodų įsisavinimas.

Naujų rinkų paieška ir įsisavinimas.

Verslinės žvejybos ir mėgėjų žvejybos suderinimas.

Socialiai pažeidžiamų ir socialinės rizikos asmenų grupių įtraukimas

į žvejybos sektoriaus veiklą gali prisidėti užtikrinant reikalingą mažiau

kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą.

Grėsmės Menkaverčių žuvų rūšių išteklių gausėjimas ir vertingų žuvų rūšių

išteklių mažėjimas dėl plėšriųjų žuvų pergaudymo.

Invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimas.

Neigiamas nelegalios žvejybos poveikis vidaus vandens telkinių

žuvų ištekliams.

Atskirų žuvų rūšių išteklių būklės kiekybinė kaita ir migracija tarp

žvejybos rajonų.

Dėl aplinkosauginių apribojimų taikymo trumpėjantis žvejybos

vidaus vandenyse laikotarpis.

Plečiamas saugomų teritorijų tinklas gali riboti žvejybos veiklą.

Geras rinkos perspektyvas turinčių žuvų rūšių (menkių, skumbrių,

jūrų ešerių, krevečių ir kt.) kvotų neišžvejojimas dėl nepakankamo turimų

laivų variklių galingumo, neleidžiančio žvejoti didesnio bangavimo

40

sąlygomis.

Žvejybos laivyno nusidėvėjimas ir senėjimas.

Mažėjantis senstančių žvejybos laivų veiklos efektyvumas.

Dideli kuro kainų svyravimai, nekoreliuojantys su produktų kainų

pokyčiais rinkoje.

Kvalifikuotų specialistų ir žvejų, galinčių dirbti žvejybos laivuose,

skaičiaus mažėjimas.

Ekonominis nestabilumas, sąlygojantis produktų vartojimo ir kainų

mažėjimą.

Poreikių nustatymas

remiantis SSGG analize

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas be kita ko, kiek įmanoma

vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį:

pasitelkiant su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusias

inovacijas;

gerinant, pritaikant ir diegiant naujus žvejybos įrankius ir

žvejybos būdus;

įpareigojimui iškrauti visą laimikį prisitaikant žvejybos uostus ir

iškrovimo vietas;

įgyvendinant išsaugojimo priemones.

Skatinant atliekų rinkimą iš jūros.

Vandenų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

įgyvendinant priemones, skirtas apsaugoti ir praturtinti vidaus vandenų

gyvūniją ir augaliją.

Pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių

užtikrinimas pasitelkiant žvejybos galimybių paskirstymo sistemą.

Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną,

konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų

gerinimas:

atliekant veiklos diversifikavimą;

pasitelkiant investicijas į laivus, kuriomis siekiama gerinti darbo

sąlygas, susijusias su sveikata, sauga ir higiena bei gerinti

žvejybos produktų kokybę;

sudarant galimybę pirmiausiai žvejams patiems atlikti sužvejoto

laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginį pardavimą;

gerinant žvejybos uostų, aukcionų ir iškrovimo vietų

infrastruktūrą.

pasitelkiant konsultavimo paslaugas.

Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos

vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimas inovacijų

pagalba tobulinant produktus, procesus ir valdymą, taip pat ir perdirbime

bei prekyboje.

Konkretūs poreikiai, susiję su

darbo vietomis, aplinka,

klimato kaitos švelninimu ir

prisitaikymu prie klimato

kaitos, inovacijų skatinimu

Inovacijų pagalba tobulinant produktus, procesus ir valdymą, taip

pat ir perdirbime bei prekyboje, gerinti, pritaikyti ir diegti selektyvesnius

žvejybos įrankius ir žvejybos būdus.

Atlikti atitinkamas investicijas į laivą ir laivo įrangą siekiant

efektyvesnio energijos panaudojimo, taip mažinant poveikį klimato

kaitai.

Gerinti žvejybos uostų ir aukcionų bei iškrovimų vietų

41

infrastruktūrą;

Išlaikyti darbo vietas verslinės žvejybos (įskaitant su ja susijusias

veiklas) sektoriuje.

EJRŽF Sąjungos prioritetas

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros

skatinimas

Stiprybės Palyginti dideli šalies vandens ištekliai.

Dideli akvakultūros tvenkinių plotai.

Šviežiai žuviai ir jos produktams imli vidaus rinka.

Pakankamai išplėtotas akvakultūros įmonių, gebančių aprūpinti

vartotojus šviežiais akvakultūros produktais ištisus metus, tinklas.

Ilgametės įvairių žuvų rūšių veisimo ir auginimo tvenkiniuose

tradicijos bei patirtis.

Puikūs eksterjero, mėsos išeigos, atsparumo ligoms Lietuvoje

kultivuojamos, konkurencingos Europoje Šilavoto karpių veislės

rodikliai.

Išplėtotas žuvivaisai skirtą produkciją gebančių tiekti akvakultūros

įmonių tinklas, veikia Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos poskyriai,

aprūpinantys valstybinius vidaus vandens telkinius įveisti skirta įvairių

žuvų rūšių jauniklių produkcija.

Palyginti geri tvenkinių įmonių specialistų gebėjimai įsisavinti

rinkoje naujų, perspektyvių žuvų rūšių veisimo ir auginimo technologijas.

Išplėtotas ekologinis žuvininkystės produktų auginimo būdas.

Akvakultūros tvenkiniuose naudojamo vandens kokybė praktiškai

neblogėja ir tai daro teigiamą įtaką nuleidžiamo vandens priimtuvo

ekosistemoms.

Didelis susidomėjimas UAS (ypatingai tarp MVĮ), plėtros

galimybėmis.

Palankios gamtinės ir inžinerinės infrastruktūros sąlygos plėtoti

UAS.

Sąlyginai švaraus požeminio vandens naudojimas apsaugo UAS

auginamas žuvis nuo ligų ir parazitų.

ES ir Lietuvos valstybės finansinė parama sektoriaus plėtrai.

Parama aplinkosaugos priemonių taikymui.

Aktyvus akvakultūros atstovų bendravimas su užsienio

akvakultūros sektoriaus mokslininkais, verslininkais ir kitais atstovais.

Veikia pripažinta gamintojų organizacija bei kitos nevyriausybinės

organizacijos, atstovaujančios akvakultūros sektoriaus interesams.

Yra ES kokybės reikalavimus atitinkančios modernios žuvų

perdirbimo įmonės, galinčios perdirbti vietinius akvakultūros

produktus.

Išaugusi dalies šviežių žuvų rūšių (eršketų, upėtakių, starkių,

tilapijų ir kt.) paklausa vidaus ir kaimyninių šalių rinkose.

Užaugintoms žuvims realizuoti patogi Lietuvos ir aplinkinių šalių

infrastruktūra.

Rekreacijai patraukli akvakultūros tvenkinių aplinka.

Silpnybės Dalis akvakultūros įmonių yra labai priklausomos nuo energetinių

išteklių, tai didina akvakultūros produktų savikainą.

42

Rinkoje ekologiški akvakultūros produktai nėra vertinami, vartotojai

nepasirengę už juos mokėti daugiau.

Maža akvakultūros įmonių gaminamos produkcijos diversifikacija.

Santykinai maža vertingųjų žuvų (eršketų, starkių, upėtakių ir kt.)

ir jų mailiaus, šiųmetukų ir metinukų vietinės produkcijos pasiūla.

Santykinai maža vietinės rinkos vartotojų perkamoji galia.

Akvakultūros įmonėse per mažai išplėtota pridėtinės vertės kūrimo

grandinė, jose trūksta produktų perdirbimo ir sandėliavimo

infrastruktūros.

Nepakankamai panaudotos akvakultūros įmonių ne akvakultūros

produktų gamybos galimybės (rekreacija, edukacija ir pan.).

Akvakultūros sektoriuje trūksta specialistų, turinčių specializuotą

aukštąjį (aukštesnįjį) bei profesinį išsilavinimą.

Akvakultūros įmonių finansiniai ištekliai yra per maži, kad

savomis jėgomis būtų galima atnaujinti, modernizuoti ūkius, įsisavinti

naujausias technologijas.

Akvakultūros sektoriuje labai menkai išplėtota mokslinių tyrimų ir

naujų technologijų taikymo veikla, stabdanti intensyvią jo plėtrą.

Viešosios finansinės paramos skyrimas buvo per mažai siejamas

su akvakultūros įmonių produktyvumo ir efektyvumo rodikliais.

Žuvilesių paukščių daroma žala žuvų ištekliams akvakultūros

ūkiuose per pastaruosius 5 metus gerokai padidėjo.

Mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, žuvininkystės produktų

suvartojimas.

Silpna kai kurių įmonių vadyba, prasti rinkodaros įgūdžiai veikti ES

rinkoje.

Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse tvenkinių akvakultūra

užsiimančių įmonių mažesnis veiklos efektyvumas.

Galimybės Akvakultūros sektoriaus produktyvumo didinimas dabartinėse

akvakultūros įmonėse modernizuojant esamas ir taikant naujas

technologijas, kuriant naujas akvakultūros įmones.

Akvakultūros sektoriaus produkcijos konkurencingumo ir

kuriamos pridėtinės vertės didinimas plečiant gaminamos produkcijos

asortimentą (vertingųjų žuvų rūšių plėtra), plečiant esamų įmonių

produkcijos pridėtinės vertės kūrimo grandinę (produkcijos

perdirbimas), išnaudojant akvakultūros įmonių turimas veiklos

įvairinimo galimybes (rekreacija, edukacija, žuvivaisa ir pan.).

Esamų specialistų teorinių ir praktinių žinių gilinimas

pasinaudojant Lietuvos moksline bei mokymo baze bei ją plečiant,

perimant užsienio šalių akvakultūros sektoriaus gerąją akvakultūros

mokslo ir mokymo bei verslo ir gamybos praktiką.

Aplinkosaugos priemonių akvakultūros tvenkiniuose taikymas ir

plėtra.

Visuomenės susidomėjimo akvakultūros produkcija, gamybos

ypatumais ir taikomais produkcijos kokybės reikalavimais didinimas.

Naujų akvakultūros produkcijos pardavimo rinkų paieška ir esamų

rinkų plėtojimas.

Akvakultūros įmonių priklausomybės nuo energetinių išteklių

mažinimas panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Akvakultūros įmonių ir viešojo finansavimo teikiamų galimybių

panaudojimas viso sektoriaus bendroms problemoms spręsti.

43

Administracinės naštos, tenkančios akvakultūros įmonėms,

mažinimas, plačiau naudojant informacines ir komunikacines

technologijas.

Verslo įmonių patirties ir gebėjimų reaguoti į rinkos poreikius

ugdymas.

Vietinės žaliavos pasiūlos didinimas.

Naujų technologijų, UAS taikymas.

Didėjanti gamyba UAS.

Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir ES

institucijoms bei verslo ir mokslo atstovams, inicijuojant ir vykdant

projektus bei keičiantis gerąja patirtimi.

Tarptautinio bendradarbiavimo žuvininkystės sektoriuje plėtra.

Kulinarinio paveldo tradicijų, panaudojant akvakultūros produktus,

atgaivinimas ir pateikimas vartotojui.

Akvakultūros produktų gamybos ir vartojimo didėjimas nacionaliniu

ir tarptautiniu mastu.

Rinkodaros metodų įsisavinimas.

Kooperacijos plėtra ir asocijuotų struktūrų stiprinimas.

Naujų darbo vietų sukūrimas.

Grėsmės Augantys gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir kiti reikalavimai.

Nestabili ekonominė padėtis vidaus ir eksporto rinkose.

Didėjanti akvakultūros įmonių priklausomybė nuo brangstančių

energetinių išteklių ir didėjančios išlaidos jiems.

Galimi žuvų susirgimai infekcinėmis ir invazinėmis ligomis (taip

pat ir paukščių platinamomis).

Darbo jėgos, ypatingai kvalifikuotos, akvakultūros srityje stoka,

emigracija.

Nesugebėjimas konkuruoti su importuojama pigesne žuvų

produkcija.

Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas.



Paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui

teikimas:

plėtojant ir diegiant technines inovacijas;

pasitelkiant konsultavimo paslaugas.

Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei

gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

investuojant į pelningą akvakultūros veiklą, pridėtinės vertės didinimą bei

veiklų diversifikavimą.

Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo bei su akvakultūra

susijusių ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios

akvakultūros skatinimas remiant investicijas į:

neigiamo poveikio aplinkai ir vandens kokybei mažinimą arba

teigiamo poveikio didinimą;

išteklių naudojimo bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą;

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų

sveikata bei jų gerovė, skatinimas pasitelkiant aplinkos apsaugos

funkcijas atliekančią akvakultūrą.

44

SSGG analizės derėjimas su

akvakultūros daugiamečiu

nacionaliniu strateginiu planu

SSGG analizės rezultatai visiškai atitinka Lietuvos akvakultūros

sektoriaus plėtros 2014-2020 m. plano SSGG rezultatus.






Investuoti į akvakultūros įmones, siekiant neigiamo poveikio

aplinkai mažinimo arba teigiamo poveikio didinimo.

Vystyti aplinkos apsaugos funkcijas atliekančią akvakultūrą.

Kurti ir išlaikyti darbo vietas akvakultūros sektoriuje.

EJRŽF Sąjungos prioritetas BŽP įgyvendinimo skatinimas

Stiprybės Nuolat tobulinamos žuvininkystės duomenų informacinės sistemos

(vCatch, vTrack, IŽDIS).

Įrankių, užtikrinančių žuvininkystės duomenų kokybę, naudojimas.

Plečiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas žuvininkystės

kontrolės ir duomenų rinkimo srityje.

Silpnybės Nerenkami arba ne visa apimtimi renkami aplinkosauginiai,

akvakultūros, mėgėjų žvejybos ir žvejybos vidaus vandenyse duomenys.

Lėšų trūkumas modernioms technologijoms, skirtoms papildomai

stebėti ir rinkti žuvininkystės duomenis bei gerinti žuvininkystės kontrolę,

diegti ir naudoti.

Lėtas kai kurių žuvininkystės kontrolės procedūrų įdiegimas.

Galimybės Duomenų rinkimo ir duomenų valdymo sistemos tobulinimas ir

bandomųjų tyrimų įgyvendinimas.

Bendradarbiavimo stiprinimas tarp valstybės institucijų,

mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus atstovų.

Didėjančios galimybės bendradarbiauti tarptautiniu lygiu

žuvininkystės kontrolės ir duomenų rinkimo srityje.

Novatoriškų žuvininkystės kontrolės sistemų įsigijimas, plėtra ir

tobulinimas, taip pat naujų kontrolės sistemų kūrimas ir bandomųjų

projektų įgyvendinimas.

Institucinių gebėjimų stiprinimas (mokymo ir mainų programos,

seminarai, žiniasklaidos priemonės), veiksmingas viešasis

administravimas.

Grėsmės Informacinių žuvininkystės kontrolės sistemų diegimo ir

integravimo su kitomis valstybėmis problemos.

Dažnai besikeičiantys reikalavimai diegiant žuvininkystės kontrolės

priemones.

Pernelyg sudėtingas kai kurių žuvininkystės kontrolės priemonių ir

procedūrų taikymas (pvz., žvejybos laivų variklio galiai tikrinti).



Tinkamos ir aukštos kokybės duomenų rinkimo ir jų analizės

užtikrinimas.

Efektyvios kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas.






Remiantis SSGG analize identifikuoti poreikiai yra tiesiogiai susiję su

aplinkosauga.

EJRŽF Sąjungos prioritetas Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas

Stiprybės Aktyvūs žuvininkystės bendruomenės lyderiai, vis labiau

45

aktyvėjanti žuvininkystės bendruomenė, įtraukianti daugiau veikėjų/

narių, tame tarpe jaunimo, moterų, neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų

ir socialinės rizikos asmenų.

Patrauklūs rekreacijai, turizmui vietos ištekliai, turtingas

žuvininkystės ir jūrinis paveldas žvejybos ir akvakultūros regionuose.

Stiprėjantys žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių (toliau –

ŽRVVG) administraciniai gebėjimai bei vietos projektų pareiškėjų ir

vykdytojų projektinės veiklos gebėjimai.

Sudarytos galimybės nuolatiniam ŽRVVG, ŽŪM ir NMA dialogui,

organizuojant diskusijas probleminiams ŽRVVG strategijų įgyvendinimo

klausimams nagrinėti.

Įkurtas ŽRVVG tinklas, vienijantis visas ES paramą žuvininkystės

regionų plėtros strategijoms įgyvendinti gavusias ŽRVVG, kuris veikia

regioniniu ir tarptautiniu mastu (FARNET – Europos žvejybos regionų

tinklas; kitos ES šalys narės).

Silpnybės Kai kuriose Lietuvos savivaldybių teritorijose, pripažintose

priklausomomis nuo žuvininkystės, ŽRVVG neįsisteigė.

Remiantis vietos plėtros strategijų vertinimo kriterijais buvo

nepakankamai įvertinta tiek ŽRVVG kaip partnerystės, tiek vietos plėtros

strategijų kokybė, siekiant tvarios regionų plėtros tikslų.

Tvarios žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros finansavimas

nepakankamas kai kurių 2007−2013 metų žuvininkystės regionais

pripažintų teritorijų tvariam vystymuisi, rekreaciniams,

aplinkosauginiams bei žuvininkystės bendruomenių (įskaitant žvejų

mėgėjų, turizmo paslaugų, perdirbimo ir kt. sektorių atstovus) poreikiams

užtikrinti.

Patirties stoka, įgyvendinant ir administruojant regioninio ir

tarptautinio ŽRVVG bendradarbiavimo projektus.

Nesukurta ŽRVVG veiklos stebėsenos ir vertinimo sistema.

Žuvininkystės sektorių asocijuotų struktūrų bendradarbiavimo

trūkumas.

Galimybės Vietos bendruomenių įsitraukimas į sektoriaus valdymą ir viešųjų

gėrybių kūrimą.

Aktyvios, veiklas įvairinančios pakrančių ir vidaus vandenų

bendruomenės.

Vietos bendruomenės iniciatyvos kurtis naujoms ŽRVVG.

Užimtumo ir socialinės įtraukties bendruomenėse, besiverčiančiose

žuvininkyste, didinimas.

Vietos ekonomikos diversifikavimo, ypač susijusio su kitais

ekonomikos sektoriais, skatinimas.

Žvejybos ir akvakultūros regionų vystymo privalumų, visų pirma

gamtos ir kultūros paveldo, kulinarinio paveldo tradicijų, panaudojant

vietinę žuvų žaliavą, panaudojimo skatinimas.

Žuvininkystės bendruomenės gebėjimų, ypač susijusių su verslo

vadyba, ugdymas ir kvalifikacijos, reikalingos pradedant naujas veiklas

kituose sektoriuose, tobulinimas.

Viešojo ir valdžios sektoriaus, verslo, mokslo, aplinkosaugos

bendradarbiavimo skatinimas.

Teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.

ŽRVVG ir kaimo vietovių vietos veiklos grupių (toliau – VVG)

veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo skatinimas.

Žuvininkystės bendruomenių įtraukimas į aukštesnio lygmens

46

sprendimų priėmimą ir politikos formavimą.

Grėsmės Dėl daugelio priežasčių paskatintų ekonominių-socialinių sąlygų

pokyčių ir neskiriant pakankamai dėmesio tvariam žvejybos ir

akvakultūros regionų vystymuisi, žuvininkystės bendruomenės gali

išnykti.

Sudėtingos administravimo procedūros reikalaujančios nuolatinio

konsultavimo.

Informacijos, komunikacijos srautų, bendradarbiavimo kokybės

blogėjimas tarp visų veikėjų, suinteresuotų žvejybos ir akvakultūros

regionų vystymu.

Emigracija, sektoriaus silpnėjimas.

Menkas FARNET komunikacijos įrankių (FCB, Twiter, Linkedln

tinklalapių) panaudojimas.



Užimtumo ir teritorinės sanglaudos žvejybos ir akvakultūros

regionuose augimas, atsižvelgiant į vietos poreikius:

Skatinant naujoves ir pridėtinės vertės bei darbo vietų kūrimą visais

žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapais.

Remiant veiklos diversifikavimą verslinės žvejybos ar kituose

sektoriuose, mokymąsi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimą žvejybos ir

akvakultūros regionuose.

Gausinant ir apsaugant žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos

išteklius, įskaitant kovą su klimato kaita.

Puoselėjant kultūros paveldą žvejybos ir akvakultūros regionuose,

įskaitant žvejybos paveldą.






Gausinti ir apsaugoti žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos

išteklius, įskaitant kovą su klimato kaita.

Darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas visuose verslinės žvejybos ir

akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose žvejybos ir

akvakultūros regionuose.

EJRŽF reglamento Sąjungos

prioritetas Prekybos ir perdirbimo skatinimas

Stiprybės Išplėtotas, ES kokybės reikalavimus atitinkančių, modernių žuvų

perdirbimo įmonių tinklas, leidžiantis plėsti gamybą.

Istoriškai susiformavusi patirtis dirbti tarptautinėse žuvų ir jų

produktų rinkose.

Kai kuriose žuvų perdirbimo įmonėse modernios perdirbimo

technologijos ir aukšta produktų kokybė.

Efektyvi kai kurių įmonių rinkodara tarptautinėse rinkose ir

didėjantis žvejybos ir akvakultūros produktų eksportas į užsienio rinkas.

Finansinis didžiųjų žuvų perdirbimo įmonių potencialas investuoti į

gamybos plėtrą.

Silpnybės Daugumos labai mažų, mažų ir vidutinių žvejybos ir akvakultūros

produktų perdirbimo įmonių ribotos finansinės galimybės investuoti į

gamybos ir pardavimų plėtrą; mažas jų pelningumas.

Nepakankamai išplėtotas Baltijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų

perdirbimas ir žuvų konservų gamyba bei rinkodara.

Mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, žvejybos ir akvakultūros

produktų suvartojimas.

Šviežių aukštos kokybės žaliavų trūkumas perdirbimo įmonėse.

Silpna kai kurių įmonių vadyba, neišvystyti rinkodaros įgūdžiai

47

veikti ES rinkoje.

Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkūs gamintojai ne

visada pajėgūs tinkamai atstovauti savo interesams ir konkuruoti

tarptautinėje rinkoje.

Galimybės Bendrosios ES ir trečiųjų šalių rinkų teikiamos galimybės plėsti

eksportą.

Žuvų perdirbimo įmonių modernizavimas ir gamybos plėtra.

Rinkodaros metodų tobulinimas, ypač mažose ir labai mažose

įmonėse.

Naujų darbo vietų sukūrimas.

Žuvų ir jų produktų gamybos ir vartojimo didėjimas nacionaliniu ir

tarptautiniu mastu.

Žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimo skatinimo sudarytos

prielaidos sektoriaus plėtrai.

Žvejybos ir akvakultūros produktų intervencinių priemonių schemos

įsisavinimas ir taikymas pirminio pardavimo grandyje.

Naujų rinkų paieška ir įsisavinimas.

Kooperacijos plėtra ir asocijuotų struktūrų stiprinimas.

Grėsmės Didėjanti verslo įmonių veiklos priklausomybė nuo sparčiai

brangstančių energetinių išteklių.

Nepakankama mažųjų žvejybos ir akvakultūros produktų

perdirbimo įmonių konkurencija vietinėje rinkoje.

Nepakankamas perdirbimui tinkamų žuvų rūšių pasirinkimas

žaliavų rinkoje mažina gaminamų žvejybos ir akvakultūros produktų

įvairovę.

Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas ir perdirbtų produktų

importas.

Ekonominis nestabilumas, sąlygojantis žvejybos ir akvakultūros

produktų vartojimo ir kainų mažėjimą Lietuvos ir užsienio rinkose.



Geresnis žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas:

remiant gamintojų organizacijų steigimą;

remiant gamybos ir rinkodaros planų rengimą;

taikant rinkodaros priemones.

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo skatinimas:

remiant investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą.






Skatinti akvakultūros ir žvejybos produktų perdirbimą, kuriuo

prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo bei

ekologinės akvakultūros produktų perdirbimo.

Kurti darbo vietas.

EJRŽF reglamento Sąjungos

prioritetas Integruotos jūrų politikos (IJP) įgyvendinimo skatinimas

Stiprybės

Silpnybės

Galimybės

Grėsmės

Poreikių identifikavimas



48





Informacija dėl IJP įgyvendinimo bus parengta po papildomų konsultacijų su Europos Komisija (COM).

49

2.2 Aplinkybių rodikliai, apibūdinantys pradinę padėtį

EJRŽF Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos

žvejybos skatinimas

Aplinkybių rodiklis,

apibūdinantis pradinę situaciją

Pradiniai

metai Vertė

Matavi-

mo vnt. Informacijos šaltinis Pastabos/ pagrindimas

1. Žvejybos laivynas (laivų

skaičius, GT, kW)

2013 m. Laivai iki 12 m,

žvejojantys Baltijos jūros

priekrantėje: 107

GT: 0,229

kW: 2,024

Laivai nuo 12 m iki 60 m,

žvejojantys Baltijos

jūroje: 31

GT: 4,183

kW: 8,549

Laivai nuo 36 m,

žvejojantys tolimuosiuose

vandenyse: 8

GT: 29,7

kW: 30,985

Vnt.

tūkst. t

tūkst. kW

ES žvejybos laivų registras:

http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/4

3805/366433/12-08_STECF+12-10+-

+AER+EU+Fleet+2012_JRC73332.pdf

2. Grynasis pelnas (tūkst. €) 2010 m. Minus 4 mln.€

(atnaujinti!)

tūkst. € http://stecf.jrc.ec.europa.eu/c/document_

library/get_file?uuid=29f4ff84-501f-

4301-8c47-

da2aacd28fbe&groupId=43805

3. Bendroji pridėtinė vertė

vienam darbuotojui, kai

darbuotojų skaičius išreiškiamas

visos darbo dienos ekvivalentais

2010 m. Viso žvejybinio laivyno:

4,7 mln. €

Vienam darbuotojui

tūkst. €

€

http://stecf.jrc.ec.europa.eu/c/document_

library/get_file?uuid=29f4ff84-501f-

4301-8c47-

da2aacd28fbe&groupId=43805

http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/366433/12-08_STECF+12-10+-+AER+EU+Fleet+2012_JRC73332.pdf



http://stecf.jrc.ec.europa.eu/c/document_library/get_file?uuid=29f4ff84-501f-4301-8c47-da2aacd28fbe&groupId=43805








50

(angl. santrumpa FTE; liet.

santrumpa − PDD)2 (tūkst. €

vienam PDD darbuotojui)

(BPV/PDD):

9038,5

(atnaujinti!)

4. Investicijų į ilgalaikį

materialųjį turtą grąža3 (%)

2010 m. Lietuva duomenų nėra

pateikusi

(atnaujinti!)

% http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/4

3805/253903/11-11_STECF+11-17+-

+Balance+capacity+and+fishing+opport

unities_JRC67795.pdf

5. Biologinio tvarumo rodikliai4:

a) tausios žvejybos rodiklis;

b) rizikos grupei priklausančių

išteklių rodiklis

2010 m. Lietuva duomenų nėra

pateikusi

(atnaujinti!)

http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/4

3805/253903/11-11_STECF+11-17+-

+Balance+capacity+and+fishing+opport

unities_JRC67795.pdf

6. Saugomų jūrų rajonų bendras

plotas5:

a) „Natura 2000“ teritorijų,

paskirtų pagal paukščių ir

buveinių direktyvas, bendras

plotas (km2);

b) teritorijų, kurioms taikomos

kitos erdvės apsaugos

priemonės, nurodytos

Direktyvos 2008/56/EB 13

straipsnio 4 dalyje, bendras

2013 m. Natura2000 teritorijos yra

dviejų tipų – paukščių

arba buveinių apsaugai

svarbios teritorijos.

Bendras jų užimamas

plotas 68019,8 ha

(įvertinus šių teritorijų

persidengimą).

ha

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

prie LR Aplinkos ministerijos

2 Užimtumas matuojamas visos darbo dienos ekvivalentais.

3 Kaip apibrėžta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės gairėse. Rodiklio vertė, jei pateikta laivyno ataskaitoje.

4 Kaip apibrėžta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės gairėse. Rodiklių vertės, jei pateiktos laivyno ataskaitoje.

5 Nacionalinių saugomų jūrų rajonų duomenys pateikiami Bendrojoje paskirtųjų teritorijų duomenų bazėje (angl. santrumpa CDDA), kurią tvarko Europos aplinkos agentūra. Aprašomieji ir erdviniai

kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos duomenys pateikiami http://natura2000.eea.europa.eu .

http://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/253903/11-11_STECF+11-17+-+Balance+capacity+and+fishing+opportunities_JRC67795.pdf








http://natura2000.eea.europa.eu/

51

plotas (km2)

7. Ekosistemos rodikliai, susiję su

Direktyvos 2008/56/EB

įgyvendinimu:

a) žmogaus veiklos gerokai

paveikto jūros dugno plotas

pagal skirtingas substrato

rūšis (%)6;

b) vykdant žvejybą atsitiktinai

sužvejotų banginių šeimos

gyvūnų skaičius (priegaudos

kiekis vienam pastangų

vienetui)7

2013 m. Lietuvos pasaulinis

vandenyno sveikatos

indeksas – 57 taškai.

(patikslinti!)

http://www.oceanhealthindex.org/Count

ries/Lithuania

http://cdr.eionet.europa.eu/lt/eu/msfd891

0/msfd4text/envujpg4g/National_text-

based_paper_report_2012.pdf/manage_d

ocument

Aplinkos apsaugos agentūros

prie LR Aplinkos ministerijos

(AAA) užsakymu 2012 m.

atlikta studija („Lietuvos

Baltijos jūros rajono aplinkos

būklės ir žmogaus veiklos

poveikio įvertinimo, siektinos

geros jūros aplinkos būklės ir

jūros aplinkos apsaugos tikslų

nustatymo ataskaita“)

8. Žuvims sužvejoti sunaudojamo

kuro kiekis (litrais kuro vienai

iškrautų žuvų tonai)

2010 m.

2012 m.

2012 m.

Jūrinėje žvejyboje:

0,059

Žvejyba tolimuosiuose

vandenyse:

0,258

Žvejyba Baltijos jūroje:

0,182

Žvejyba priekrantėje:

0,12

Žvejyba vidaus

vandenyse:

l/t

l/t

l/t

l/t

Europos Komisijos 2012 metų ataskaita

Žuvininkystės tarnyba (sugavimai);

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centras (toliau – ŽŪIKVC) (sunaudotas

kuro kiekis).

Sugavimai 2013 m.:

Žvejybos tolimuosiuose

vandenyse – 75.600.000 kg

Atviroje Baltijos jūroje –

15.200.218 kg

Baltijos jūros priekrantėje –

527.487 kg

6 Komisijos sprendime 2010/477/ES nurodytas 6.1.2 rodiklis.

7 Duomenis galima gauti iš ataskaitų apie atsitiktinai sužvejotus banginių šeimos gyvūnus, teikiamų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 812/2004.

http://www.oceanhealthindex.org/Countries/Lithuania

http://www.oceanhealthindex.org/Countries/Lithuania

http://cdr.eionet.europa.eu/lt/eu/msfd8910/msfd4text/envujpg4g/National_text-based_paper_report_2012.pdf/manage_document




52

0,275

(atnaujinti 2013 metams)

l/t Žuvininkystės tarnyba

9. Darbuotojų skaičius (PDD):

a) įdarbintų vyrų ir moterų

skaičius (PDD);

b) įdarbintų moterų skaičius

(PDD)

2012 m. Baltijos jūroje žvejojantys

laivai (>12): užimtų

žmonių skaičius pilną

darbo dieną (PDD) – 181,

iš jų 18 moterų.

Priekrantėje žvejojantys

laivai (˂12 m.): užimtų

žmonių skaičius pilną

darbo dieną (PDD) – 35,

iš jų 4 moterys.

Tolimuosiuose vandenyse

žvejojantys laivai (˃40

m.): užimtų žmonių

skaičius pilną darbo dieną

(PDD) – 365, iš jų 20

moterų.

Iš viso: 581 (iš jų 42

dirbančios moterys).

(atnaujinti 2013 metams)

Vnt. ŽŪIKVC

10. Su darbu susijusių traumų ir

nelaimingų atsitikimų dažnumas:

a) su darbu susijusių traumų ir

nelaimingų atsitikimų

skaičius;

2013 m. Jūrinėje žvejyboje:

o sunkių nelaimingų

atsitikimų skaičius –

0.

o mirtinų nelaimingų

atsitikimų skaičius – 0

Vnt.

Valstybinė darbo inspekcija

53

b) minėtų atvejų procentinė

dalis, palyginti su bendru

žvejų skaičiumi

Vidaus vandenų

žvejyboje:

o sunkių nelaimingų

atsitikimų skaičius –

0.

o mirtinų nelaimingų

atsitikimų skaičius – 1

Jūrinėje žvejyboje – 0 %

%

EJRŽF Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos

akvakultūros skatinimas



Pradiniai

metai

Vertė Matavi-

mo vnt.

Informacijos šaltinis Pastabos/ pagrindimas

1. Akvakultūros produkcijos

apimtis (tonomis)

2013 m. 4209,32 t ŽŪIKVC

2. Akvakultūros produkcijos vertė

(tūkst. €)

2013 m. 9510 tūkst. € ŽŪIKVC

3. Grynasis pelnas (tūkst. EUR) 2013 m. 3770 tūkst. €

Nacionalinė akvakultūros ir žuvų

produktų gamintojų asociacija

4. Ekologinės akvakultūros

produkcijos apimtis (tonomis)

2013 m. 1404,91 t ŽŪIKVC

5. Produkcijos uždarose

akvakultūros sistemose (toliau –

UAS) apimtis (tonomis)

2013 m. 99 t ŽŪIKVC

6. Darbuotojų skaičius (PDD):

a) įdarbintų vyrų ir moterų

skaičius (PDD)

2013 m.

459 darbuotojai

Vnt. ŽŪIKVC

54

b) įdarbintų moterų skaičius

(PDD)

Moterų – 94

EJRŽF Sąjungos prioritetas BŽP įgyvendinimo skatinimas



Pradiniai

metai Vertė

Matavi-

mo vnt. Informacijos šaltinis Pastabos/ pagrindimas

1. Valstybėse narėse nustatyti

dideli pažeidimai (bendras

skaičius per pastaruosius

septynerius metus)

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

7

4

7

7

2

2

3

Žuvininkystės tarnyba

2. Iškrovimų, kuriems taikoma

fizinė kontrolė, dalis (%)

2007−

2013 m.

2007 – 26

2008 – 39

2009 – 34

2010 – 25

2011 – 28

2012 – 31

2013 – 29

% Žuvininkystės tarnyba

3. Kontrolei vykdyti turimi

ištekliai

a) turimi kontrolės laivai ir

orlaiviai (skaičius)

b) darbuotojų skaičius (PDD)

c) skiriamas biudžetas

(pokyčiai per pastaruosius

penkerius metus, tūkst. €)

d) laivai, turintys elektroninio

2013

2008−

2013 m.

3 laivai, 1 orlaivis

12 darbuotojų

2009 – 219.850,56

2010 – 425.104,26

2011 – 371.119,09

Vnt.

Vnt.

€


55

registravimo sistemos (ERS)

ir (arba) laivų stebėjimo

sistemos (LSS) įrangą

(skaičius)

2013

2012 – 508.167,28

2013 – 667.545,18

43 laivai

Vnt.

4. Duomenų, privalomų pateikti

pagal duomenų rinkimo sistemą,

pateikimas8 (%)

2007−

2013 m.

100 %

(patikslinti!)

% Žuvininkystės tarnyba*

(*patikslinti!)

2012 m. Socialiniai-ekonominiai

duomenys:

o Tolimuosiuose jūrų

vandenyse ir Baltijos

jūroje – 100;

o Priekrantės žvejyba –

67;

o Žvejybos ir

akvakultūros produktų

perdirbimo sektoriuje –

85.

Akvakultūros sektoriuje:

o akvakultūros įmonėse ir

ūkiuose*, kuriuose

dirba 5 ir daugiau

darbuotojų – 100;

o akvakultūros įmonėse ir

ūkiuose*, kuriuose

dirba mažiau nei 5

darbuotojai – 50.

(patikslinti 2013 metams)

%

%

%

%

%

ŽŪIKVC Pagal konteksto rodiklį

„Atsakymų išsamumas pagal

DRP kvietimus teikti

duomenis“ akvakultūros

duomenys nėra renkami,

kadangi DRP apima tik jūrinių

žuvų akvakultūrą. Duomenys

renkami vadovaujantis

Eurostato ir Maisto ir Žemės

ūkio organizacijos (angl. k. –

FAO) poreikiais.

*Įskaitant fizinius asmenis,

registruotus valstybės

veterinarinės kontrolės

subjektų, išskyrus maisto

tvarkymo subjektus (veikla

vandens gyvūnų laikymo

įmonės), sąraše, kurių

akvakultūra nėra pagrindinė

veikla.

8 Iš 100 % atėmus atvejus, kai duomenys, nepateikti išsamiai, kaip reikalaujama pagal konkretų duomenų rinkimo modulį, palyginti su bendru duomenų rinkimo atvejų skaičiumi (%).

56

EJRŽF Sąjungos

prioritetas Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas

Aplinkybių

rodiklis,

apibūdinantis

pradinę situaciją

Pradiniai

metai

Vertė Matavi-

mo vnt.

Informacijos

šaltinis

Pastabos/

pagrindimas

1. Pakrantės ilgis,

pagrindiniai

vandens keliai ir

pagrindiniai

vandens telkiniai

a) pakrantės

ilgis (km)

b) pagrindinių

vandens kelių

ilgis (km)

c) pagrindinių

vandens

telkinių

plotas (km2)

2013 m.

Baltijos jūros kranto ilgis – 90 km

Nemuno ilgis Lietuvoje – 359 km

Vidaus vandenys: 2621 km2, iš jų: ežerai – 87 359 ha; tvenkiniai – 24 434 ha; upės –

32 601 ha; Kuršių marios – 413 km2; Nemuno plotas – 46 700 km

2 (Lietuvos

teritorijoje)

Lietuvos

statistikos

departamentas

Aplinkos

apsaugos

agentūra

EJRŽF Sąjungos prioritetas Prekybos ir perdirbimo skatinimas



Pradiniai

metai Vertė

Matavi-

mo vnt. Informacijos šaltinis

Pastabos/

pagrindimas

1. Gamintojų organizacijos (GO),

GO asociacijos, tarpšakinės

organizacijos (TO):

a) GO skaičius

b) GO asociacijų skaičius

c) TO skaičius

2013 m. 3 GO:

1) Nacionalinei akvakultūros ir žuvų produktų

gamintojų asociacijai (NAŽPGA) – 21 įmonė;

2) Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų

asociacijai (LŽPGA) – 36 įmonės;

3) Žuvininkystės įmonių asociacijai (ŽĮA)

„Lampetra“ – 44 įmonės.

Vienetai


57

d) kiekvienai GO priklausančių

gamintojų arba veiklos

vykdytojų skaičius

e) kiekvienai GO asociacijai

priklausančių gamintojų arba

veiklos vykdytojų skaičius

f) kiekvienai TO priklausančių

gamintojų arba veiklos

vykdytojų skaičius

g) GO priklausančių gamintojų

arba veiklos vykdytojų dalis

(%)

h) GO asociacijoms

priklausančių gamintojų arba

veiklos vykdytojų dalis (%)

i) TO priklausančių gamintojų

arba veiklos vykdytojų dalis

(%)

2012 m.:

o Žvejybos įmonės (jūrų vandenų ir Kuršių marių),

susivienijusios į GO (LŽPGA ir ŽĮA

„Lampetra“), sudaro 65% visų žvejybinių

įmonių(jūrų vandenų ir Kuršių marių)

(78/(17+54+45+4)).

Akvakultūros įmonės, susivienijusios į GO

(NAŽPGA), sudaro 74,1% visų akvakultūros įmonių

(20/27).

(Atnaujinti pagal 2013 m. duomenis)

%

2. Metinė ES parduodamos

produkcijos apyvartos vertė9

a) metinė ES parduodamos

produkcijos apyvartos vertė

(tūkst. EUR)

b) produkcijos (vertės), kurią

rinkai pateikė GO, dalis (%)

c) produkcijos (vertės), kurią

rinkai pateikė GO asociacijos,

2012 m.

Perdirbimo įmonių apyvarta (pagamintos ir

parduotos produkcijos bei suteiktų paslaugų vertė) –

296.281,28 Akvakultūros apyvarta (akvakultūroje užaugintų

žuvų pardavimo vertė) – 7.663,35

Žvejybos apyvarta (sužvejotų ir iškrautų žuvų

pardavimo vertė*) – 43.153,38

*be vidaus vandenų sugavimų

Žvejybos vidaus vandenyse apyvarta (ŽĮA

„Lampetra“ faktinė apyvartos vertė)– 1.158,48

tūkst. €

ŽŪIKVC


9 Bazinis laikotarpis: 2009–2011 m.

58

dalis (%)

d) produkcijos (vertės), kurią

rinkai pateikė TO, dalis (%)

e) produkcijos (apimties), kurią

rinkai pateikė GO, dalis (%)

f) produkcijos (apimties), kurią

rinkai pateikė GO asociacijos,

dalis (%)

g) produkcijos (apimties), kurią

rinkai pateikė TO, dalis (%)

Pagal GO (faktinė apyvartos vertė ir procentinė dalis

bendrame kontekste):

Akvakultūroje (NAŽPGA) – 25,76 mln. Lt

(25,76/26,46 = 97,35%)

Žvejyboje* (LŽPGA) –164,76 mln. Lt (164,76/149

= 110,58%**)

(jei bus reikalaujama, bus pateikta papildoma

informacija 2009, 2010 ir 2011 metams)

%

**GO parduoda

didesniais įkainiais,

todėl GO pardavimų

suma ir procentinė

dalis didesnė nei visų

žvejojančių subjektų

pardavimai

EJRŽF Sąjungos prioritetas IJP įgyvendinimo skatinimas

Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę

situaciją

Pradiniai

metai Vertė

Matavi-

mo vnt.

Informacijos

šaltinis

Pastabos/

pagrindimas

1. ES jūrų srities stebėjimui skirta Bendra

keitimosi informacija aplinka (angl. santrumpa

CISE; liet. santrumpa BKIA) (%)

2 Saugomų jūrų rajonų bendras plotas:

a) „Natura 2000“ teritorijų, paskirtų pagal

paukščių ir buveinių direktyvas, bendras

plotas (km2)

b) teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės

apsaugos priemonės, nurodytos

Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4

dalyje, bendras plotas (km2)

2013 m. Natura2000 teritorijos yra dviejų tipų –

paukščių arba buveinių apsaugai svarbios

teritorijos.

Bendras jų užimamas plotas 68019,8 ha

(įvertinus šių teritorijų persidengimą).

ha

Valstybinė

saugomų teritorijų

tarnyba prie LR

Aplinkos

ministerijos

59

3. VEIKSMŲ PROGRAMOS STRATEGIJOS INDĖLIO ĮGYVENDINANT SĄJUNGOS

PAŽANGAUS, TVARAUS IR INTEGRACINIO AUGIMO STRATEGIJĄ APRAŠAS (PAGAL

REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 27 STRAIPSNĮ)

3.1 Strategijos aprašas

Įgyvendinant Veiksmų programą siekiama Bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) ir ES

integruotos jūrų politikos (toliau – IJP) ilgalaikių strateginių tikslų, įskaitant tvarią ir konkurencingą žvejybą

ir akvakultūrą, IJP plėtrą ir subalansuotą žvejybos ir akvakultūros regionų vystymą.

Veiksmų programa, įgyvendindama EJRŽF numatytus SP – Aplinkosaugos požiūriu tvarios,

efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas;

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis

grindžiamos akvakultūros skatinimas; BŽP įgyvendinimo skatinimas; Užimtumo ir teritorinės sanglaudos

didinimas; Prekybos ir perdirbimo skatinimas bei IJP įgyvendinimo skatinimas – yra numačiusi siekti šių

konkrečių tikslų: žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, be kita ko, kiek įmanoma vengiant

nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį; vandenų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir

atkūrimo; pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių užtikrinimo; žvejybos įmonių,

įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo ir

saugos bei darbo sąlygų gerinimo; paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos

vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimo; paramos technologinės plėtros, inovacijų ir

žinių perdavimo gerinimui teikimo; akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei

gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą; vandens biologinės įvairovės apsaugos ir

atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios

akvakultūros skatinimo; akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų

gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimo; mokslinių žinių gilinimo bei teikimo bei duomenų

rinkimo bei tvarkymo gerinimo; paramos teikimo stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms,

stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės

naštos; ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių

bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir

akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose;

žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimo; investicijų į perdirbimo ir prekybos

sektorius skatinimo; tvaraus jūrų ekonomikos ir pakrančių regionų augimo gerinimo skatinimo.

Veiksmų programa siekiama prisidėti prie ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos –

„Europa 2020“ – įgyvendinimo. Siekiant „Europa 2020“ strategijos tikslų, numatoma daugiausia prisidėti

prie šių ES iniciatyvų įgyvendinimo: „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Inovacijų sąjunga“, „Naujų

įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“.

Prisidedant prie iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ planuojama gerinti sąlygas

laipsniškam perėjimui prie tausios žvejybos (atsižvelgiant į didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius),

išmetimų į jūrą draudimo laipsniškam įgyvendinimui, tokiu būdu mažinant žuvininkystės poveikį jūrų

aplinkai. Siekiant, kad tausiau būtų naudojami žvejybos ištekliai, numatoma parama aukšto lygio aplinkos

apsaugą užtikrinančios akvakultūros skatinimui, energiją taupantiems ir poveikį aplinkai mažinantiems

gamybos būdams akvakultūroje ir žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbime skatinimui, kartu siekiant

padidinti iškraunamų produktų kokybę, energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį

žvejybos sektoriuje bei prisidėti prie aplinkos apsaugos ir pagerinti saugą bei darbo sąlygas Lietuvos

žuvininkystės sektoriuje, numatoma remti atitinkamas investicijas laive ir žvejybos uosto teritorijoje, o taip

pat žuvų iškrovimo vietose.

Prisidedant prie iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ numatyta skatinti: užimtumą,

teritorinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį bendruomenėse, besiverčiančiose žuvininkyste, vietos ekonomikos

diversifikavimą, ypač sektoriuose, glaudžiai susijusiose su versline žvejyba ir akvakultūra, naujų darbo vietų

kūrimą ir naujų veiklos galimybių pakrančių zonose plėtrą. Taip pat siekiant prisidėti prie iniciatyvos

„Inovacijų sąjunga“ numatyta remti: gaminių ir procesų naujoves visose gamybos stadijose bei pardavimo ir

platinimo grandyse žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, didinti žvejybos ir akvakultūros produktų pridėtinę

vertę, remti selektyvesnių ir aplinkai palankių žvejybos įrankių ir metodų pritaikymą.

60

Numatoma skatinti socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą žuvininkyste besiverčiančiose

bendruomenėse, taip kuriant didesnę žvejybos ir akvakultūros produktų vertę ir diversifikuojant ekonominę

veiklą. Skatinamas bendruomeniškas požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą. Šis požiūris taip pat susijęs su

žvejybos paveldo puoselėjimu, kuris tampa svarbiu vietos plėtros stimulu ir privalumu.

Siekiant aplinkosauginio tvarumo tikslo, numatyta pagerinti finansavimo galimybes duomenų rinkimui

ir kontrolei, o tai, savo ruožtu, sudaro galimybes jūrų reikalų politikai labiau prisidėti prie strategijos

„Europa 2020“ įgyvendinimo. Lietuvos žuvininkystė valdoma pagal daugiamečius planus, grindžiamus

ekosistemų metodu ir atsargumo principu, siekiant, kad žvejybos veikla mažiau paveiktų jūrų ekosistemas.

Tokiu būdu, žvejybos sektorius įgyja geresnį ir stabilesnį ilgalaikio planavimo ir investicijų pagrindą. Taip

sudaromos sąlygos apsaugoti išteklius ir padidėti sužvejojamų žuvų kiekiams ilgalaikėje perspektyvoje.

Žvejai bus įpareigojami į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Turi būti užtikrinta, kad

žvejybos laivuose būtų registruojama visa žvejybos ir sugautų žuvų apdorojimo veikla tam, kad būtų galima

kontroliuoti, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis. Vadovaujantis tokiu

požiūriu sukuriama galimybė turėti patikimesnių duomenų apie žuvų išteklius, geriau juos valdyti ir

efektyviau naudoti turimus išteklius.

Įgyvendinant Veiksmų programą, didžiulis dėmesys numatomas naujoviškos, gyvybingos ir

konkurencingos verslinės žvejybos ir akvakultūros skatinimui ir darbo vietų kūrimui bei esamų išlaikymui,

pirmiausiai:

siekiant, kad žvejybos ir akvakultūros verslo įmonės dalyvautų savo produktų pirminio perdirbimo,

pardavimo ir rinkodaros veikloje;

skatinant pelningų ir perspektyvių akvakultūros veiklų steigimą ir šio sektoriaus modernizavimą;

skatinant naujų ar patobulintų produktų, procesų, valdymo ir organizacinių sistemų plėtrą, tokiu būdu

didinant žvejybos ir akvakultūros produktų pridėtinę vertę, kartu mažinant gamybos išlaidas ir poveikį

aplinkai;

skatinant akvakultūros įmonių veiklų diversifikavimą, plėtojant tokias veiklas, kaip rekreacinė

žvejyba akvakultūros tvenkiniuose, tiesioginiai pardavimai, su akvakultūra susijusi mokymo veikla;

teikiant paramą konsultavimo paslaugoms.

Veiksmų programos indėlis į strategiją „Europa 2020“ Vadovaudamosi Europos Tarybos 2010 m. birželio 17 d. išvadomis dėl strategijos „Europa 2020“,

ES ir valstybės narės 2014−2020 metų programiniame laikotarpyje siekia pažangaus, tvaraus ir integracinio

ekonomikos augimo, taip skatindamos harmoningą ES ir atskirų valstybių narių plėtrą. Todėl ES ištekliai,

visų pirma, skiriami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Numatyta, kad ES išteklių

panaudojimo efektyvumas turi būti didinamas maksimaliai orientuojantis į konkrečius rezultatus. Europos

Komisijos siūlymu, vykdant strategiją „Europa 2020“, svarbiausiu 2014−2020 m. programinio laikotarpio

elementu laikoma ES sanglaudos politika. EJRŽF, kaip ir kitų Europos struktūrinių ir investicinių fondų

(toliau – ESI fondų), įgyvendinančių ES sanglaudos politiką, veiksmų pagrindu tampa „Europa 2020“

strategijoje nustatyti į ES sanglaudos politikos įgyvendinimą orientuoti prioritetiniai tikslai. Tokiu būdu,

EJRŽF ir kiti ESI fondai siekia ES sanglaudos politikos prioritetinių tikslų įgyvendinimo, pasinaudodami

Komisijos pasiūlytu strateginio programavimo instrumentu – Bendrąja strategine programa (toliau – BSP), ir

didžiausią dėmesį skirdami BNR nustatytų teminių tikslų (toliau – TT), kuriais, iš esmės, siekiama „Europa

2020“ strategijos realizavimo, įgyvendinimui.

Veiksmų programa, siekdama Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų bendrųjų

ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, taip pat ženkliai prisideda siekiant pagrindinių ES

sanglaudos politikos tikslų, nustatytų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus,

tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Siekdama strategijos „Europa 2020“ tikslų, Veiksmų programa

didžiausią dėmesį skiria keletui pagrindinių prioritetų, susijusių su aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai

išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimu,

aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis

grindžiamos akvakultūros skatinimu, BŽP tikslų įgyvendinimu bei regioninio užimtumo ir teritorinės

sanglaudos didinimu, o taip pat prekybos ir perdirbimo skatinimu bei IJP įgyvendinimo skatinimu suteikiant

naują postūmį žvejybos ir akvakultūros regionų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialo proveržiui, tame

tarpe žuvininkystės veiklų įvairinimui į susijusius ekonomikos sektorius.

61

Įgyvendinant Veiksmų programoje numatytas konkrečias priemones siekiama užtikrinti, kad žvejybos

ir akvakultūros veikla prisidėtų prie ilgalaikių tvarių aplinkos sąlygų, kurios būtinos tvariai ekonominei ir

socialinei plėtrai, kūrimo. Veiksmų programa taip pat prisideda prie žuvininkystės sektoriaus produktyvumo

didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje užtikrinimo, stabilių rinkų užtikrinimo, išteklių

prieinamumo ir žvejybos ir akvakultūros produkcijos tiekimo vartotojams prieinamomis kainomis. Tokiu

būdu, Veiksmų programa remia strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų – „Tausus išteklių

naudojimas“, „Inovacijų Sąjunga“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ – įgyvendinimą.

„Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo yra siekiama Veiksmų programai

įgyvendinant atitinkamus BNR TT: MVĮ, žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimo

(trečiasis BNR TT), perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos

žuvininkystės sektoriuje rėmimo (ketvirtasis BNR TT), aplinkosaugos ir efektyvaus išteklių naudojimo

skatinimo (šeštasis BNR TT), o taip pat užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judumo rėmimo (aštuntasis BNR

TT).

Veiksmų programa koncentruojasi ties ribotu skaičiumi aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių

priemonių, tuo pačiu susitelkdama į šių konkrečių tikslų, padėsiančių įgyvendinti strategijos „Europa 2020“

siekius, įgyvendinimą.

1) žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo

laimikio ir mažinant jo kiekį (I SP – Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius

naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas (toliau –

I SP));

2) vandenų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo (I SP);

3) pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių užtikrinimo (I SP);

4) žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei

gyvybingumo didinimo ir saugos bei darbo sąlygų gerinimo (I SP);

5) paramos technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir

žinių perdavimui gerinimo (I SP);

6) paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimo (II SP –

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir

žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas (toliau – II SP));

7) akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant

saugos ir darbo sąlygų gerinimą (II SP);

8) vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų

stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimo (II SP);

9) akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir

visuomenės sveikata bei sauga, skatinimo (II SP);

10) mokslinių žinių gilinimo bei teikimo bei duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimo (III SP – BŽP

įgyvendinimo skatinimas (toliau – III SP));

11) paramos teikimo stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant

institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės

naštos (III SP);

12) ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo

galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse,

priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės

sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose (IV SP – Užimtumo ir teritorinės sanglaudos

didinimas (toliau – IV SP));

13) žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimo (V SP – Prekybos ir

perdirbimo skatinimas (toliau – V SP));

14) investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimo (V SP);

15) integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo (VI SP –

IJP įgyvendinimo skatinimas (toliau – VI SP)).

Veiksmų programoje daug dėmesio skiriama ilgalaikiams strateginiams tikslams, susijusiems su BŽP,

kuria siekiama kurti tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą, o taip pat nuosekliai vykdyti tvarią bei

visapusišką žvejybos ir akvakultūros regionų plėtrą. Veiksmų programa taip pat apima duomenų rinkimo ir

62

kontrolės priemones, bei techninės pagalbos priemonę.

Atsižvelgiant į „Europa 2020“ strategijos integracinio augimo prioritetą, Veiksmų programa skatina

socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą žuvininkyste besiverčiančiose bendruomenėse. Žvejybos ir

akvakultūros regionuose suteikiamos naujų darbo vietų kūrimo ir augimo galimybės akvakultūros ir kituose

sektoriuose, kas sudaro palankias sąlygas ir turi teigiamos įtakos tvariam žuvininkystės augimui ir plėtrai

vietos lygmeniu. Veiksmų programos atitinkamos priemonės visokeriopai skatina bendruomenišką požiūrį į

tvarią žvejybos ir akvakultūros regionų plėtrą.

Sprendžiant vieną iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tausaus išteklių naudojimo tikslų, šioje

srityje Veiksmų programoje numatyta parama selektyvesniems žvejybos įrankiams ir žvejybos būdams,

investicijoms į įrangą laive ir uosto įrenginius, skirtus nepageidaujamiems sugautų žuvų kiekiams laikyti ir

tvarkyti, rinkodaros priemonėms ir perdirbimui, o taip pat skatinant žvejus prisidėti prie jūrų biologinės

įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir jų atkūrimo vykdant tausiosios žvejybos veiklą (įskaitant į jūrą išmestų

šiukšlių rinkimą ir kt. priemones).

Siekiant prisidėti prie „Europa 2020“ tikslo dėl klimato kaitos būtina padidinti išteklių naudojimo

tikslingumą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Atitinkamai, Veiksmų programa remia priemones, kuriomis

skatinama sušvelninti klimato kaitą.

Siekiant paskatinti naujų ar patobulintų produktų, procesų, valdymo ir organizacinių sistemų plėtrą, į

Veiksmų programą įtrauktos priemonės, kuriomis daug dėmesio skiriama naujovėms ir inovacijoms. Šiomis

priemonėmis siekiama padėti žvejybos ir akvakultūros sektoriams padidinti žuvininkystės sektoriaus

tiekiamų produktų pridėtinę vertę, sumažinti jų veiklos poveikį aplinkai, taip pat – mažinti gamybos išlaidas.

Tokio pobūdžio parama yra ypač svarbi nedideliems priekrantės žvejybos laivams ir akvakultūros įmonėms.

Tokiu būdu, Veiksmų programa, vadovaudamasi BŽP reformos prioritetais ir siekdama įgyvendinti

„Europa 2020“ strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skiria žvejybos bei akvakultūros sektoriaus, įskaitant

susijusį perdirbimą, aplinkosauginiam tvarumui, tausumui, inovatyvumui, gyvybingumui ir

konkurencingumui skatinti, remia socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą nuo žuvininkystės

priklausančiose bendruomenėse, visų pirma, skatindama veiklos įvairinimą ir jos plėtrą į susijusius sektorius,

taip pat didžiulį dėmesį skiria duomenų rinkimo, efektyvios kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo

rėmimui. Siekiant reformuotos BŽP tikslų dėl ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimo, kartu siekiant

sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai bei sustabdyti tam tikrų žuvų rūšių išteklių mažėjimą ir suvokiant

būtinybę nedelsiant imtis konkrečių apsaugos priemonių dėl žuvų išteklių atkūrimo, Veiksmų programoje

numatyta remti priemones, kuriomis prisidedama prie BŽP tikslų – skatinti naują požiūrį į žvejybos valdymą,

nustatyti didžiausius leistinus sugavimų kiekius ir laipsniškai uždrausti išmetimus į jūrą, tokiu būdu išlaikant

ar atkuriant tokius žuvų išteklių lygius, kurie sudarytų sąlygas užtikrinti didžiausius tvarius sugaunamus

kiekius, kartu prisidedant prie tausaus gyvųjų biologinių jūrų išteklių naudojimo, įgyvendinimo.

Vadovaudamasi BNR išdėstytomis atitinkamomis nuostatomis, Veiksmų programa, kartu siekdama

bendrųjų strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų ir prioritetų, numato integruotą ESI fondų naudojimą ir

dalyvavimą susijusiuose koordinavimo mechanizmuose.

3.2 Konkretūs tikslai ir rezultatų rodikliai

Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas

Konkretus tikslas Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma

vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį

Rezultato rodikliai,

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama

Rezultato rodiklių pavadinimai ir matavimo

vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 m.

Matavimo

vienetai

Nepageidaujamų

sugavimų

sumažėjimas

Nepageidaujamos priegaudos sumažėjimas

paramą selektyvesniems žvejybos būdams ir

įrankiams gavusiose įmonėse ar laivuose

(pagal atskirus segmentus: tolimuosiuose jūrų

vandenyse, Baltijos jūroje, Baltijos jūros

priekrantėje, vidaus vandenyse) (proc.)

20 proc.

63

Uostų arba iškrovimo

vietų pritaikymas

nepageidaujamų

sugavimų, žvejybinės

veiklos atliekų ir jūrų

šiukšlių tvarkymui

Uostų arba iškrovimo vietų, kuriose pagerinta

infrastruktūra skirta nepageidaujamų

sugavimų, žvejybinės veiklos atliekų ir jūrų

šiukšlių tvarkymui skaičius (vnt.)

2 vnt.



Konkretus tikslas Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 m.

Matavimo

vienetai

Nerštaviečių ir

migruojančių rūšių

migracijos kelių

atkūrimas

Įrengtų arba atkurtų tinkamai ir efektyviai

funkcionuojančių žuvitakių ir migruojančių

rūšių migracijos kelių skaičius (vnt.)

7 vnt.



Konkretus tikslas Pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių

užtikrinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 m.

Matavimo

vienetai

Pelningumo (grynojo

pelno) padidėjimas

Sistemose, perskirstančiose žvejybos

galimybes, aktyviai dalyvaujančių žvejybos

įmonių pelningumo (grynojo pelno)

padidėjimas (visų įmonių palyginus su 2013

m. rezultatu) (proc.)

3 proc.



Konkretus tikslas

Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną,

konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų

gerinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Produkcijos vertės

padidėjimas

Realizuotos produkcijos vertės padidėjimas

Baltijos jūroje žvejojančiose įmonėse (po

projekto įgyvendinimo lyginant su ataskaitiniais

metais iki paramos paraiškos pateikimo pagal

uždavinį pridėtinės vertės kūrimui paramą

gavusiose įmonėse (proc.))

15 proc.


Baltijos jūros priekrantėje žvejojančiose

įmonėse (po projekto įgyvendinimo lyginant su

20 proc.

64

ataskaitiniais metais iki paramos paraiškos

pateikimo pagal uždavinį paramą pridėtinės

vertės kūrimui gavusiose įmonėse (proc.))


vidaus vandenyse žvejojančiose įmonėse (po



uždavinį pridėtinės vertės kūrimui paramą

gavusiose įmonėse (proc.))

20 proc.

Pelningumo

(grynojo pelno)

padidėjimas

Pelningumo (grynojo pelno) padidėjimas

Baltijos jūroje žvejojančiose įmonėse (po



uždavinį pridėtinės vertės kūrimui ir veiklos

įvairinimui paramą gavusiose žvejybos įmonėse

(proc.))

10 proc.

Pelningumo (grynojo pelno) padidėjimas

Baltijos jūros priekrantėje žvejojančiose

įmonėse (po projekto įgyvendinimo lyginant su

ataskaitiniais metais iki paramos paraiškos

pateikimo pagal uždavinį pridėtinės vertės

kūrimui ir veiklos įvairinimui paramą gavusiose

žvejybos įmonėse (proc.))

10 proc.

Pelningumo (grynojo pelno) padidėjimas vidaus

vandenyse žvejojančiose įmonėse (po projekto

įgyvendinimo lyginant su ataskaitiniais metais

iki paramos paraiškos pateikimo pagal uždavinį

pridėtinės vertės kūrimui ir veiklos įvairinimui

paramą gavusiose žvejybos įmonėse (proc.))

10 proc.

Sukurtos darbo

vietos (PDD)

Įgyvendinus projektą žvejybos įmonėje sukurtos

darbo vietos (PDD); (vnt.) (8 įvairinimo ir 33

pridėtinės vertės projektai)

19 vnt.

Išlaikytos darbo

vietos (PDD)

Įgyvendinus projektą žvejybos įmonėje

išlaikytos darbo vietos (PDD); (vnt.) (8

įvairinimo ir 33 pridėtinės vertės projektai)

21 vnt.

Su darbu susijusių

traumų ir

nelaimingų

atsitikimų pokytis

Nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus

sumažėjimas jūrinėje žvejybos sektoriuje (proc.)

(lyginant su 2012 m.)

25 proc.



Konkretus tikslas Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo

efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Kuro sunaudojimo

(litrai/ iškrautam

kg) efektyvumo

padidėjimas

Tolimuosiuose jūrų vandenyse (po projekto



paramą energijos efektyvumui gerinti gavusiose

įmonėse, proc.)

4 proc.

65

Baltijos jūroje (po projekto įgyvendinimo

lyginant su ataskaitiniais metais iki paramos

paraiškos pateikimo pagal uždavinį paramą

energijos efektyvumui gerinti gavusiose

įmonėse, proc.)

4 proc.

Baltijos jūros priekrantėje (po projekto



paramą energijos efektyvumui gerinti gavusiose

įmonėse, proc.)

10 proc.

Vidaus vandenyse (po projekto įgyvendinimo

lyginant su ataskaitiniais metais iki paramos

paraiškos pateikimo pagal uždavinį paramą

energijos efektyvumui gerinti gavusiose

įmonėse, proc.)

10 proc.

Su inovacijomis

susijusių projektų,

kuriais siekta

vystyti ar diegti

naujus arba iš

esmės patobulintus

produktus ar

įrangą arba

procesus ir

metodus, rezultatų

praktinis

pritaikymas

Nauji arba iš esmės patobulinti produktai ar

įranga arba procesai ir metodai, praktiškai

pritaikyti žvejybos sektoriuje, be kita ko, ir

perdirbimo ar rinkodaros lygiu (vnt.)

2 Vnt.


konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas

Konkretus tikslas Paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai (pagal uždavinį konsultavimo

paslaugoms paramą gavusiose įmonėse, proc.)

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Pelningumo pokytis

(grynojo pelno)

Pelningumo (grynojo pelno) padidėjimas, proc.

(paramą valdymo, pagalbos ir konsultavimo

paslaugoms gavusių akvakultūros įmonių

vidutinio pelningumo padidėjimas (lyginant su

2013 m.))

5 proc.

Su inovacijomis

susijusių projektų,

kuriais siekta plėtoti

technines, mokslines

ar organizacines

žinias, kurti ar teikti

rinkai naujas

akvakultūros rūšis,

Techninės, mokslines ar organizacinės žinios,

naujos akvakultūros rūšys, inovaciniai

produktai ar procesai įdiegti akvakultūros

įmonėse (vnt.)

5 vnt.

66

tirti inovacinių

produktų ar

procesų technines ar

ekonomines

galimybes, rezultatų

praktinis

pritaikymas



Konkretus tikslas Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo

didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai (pagal uždavinį paramą gavusiose

įmonėse, proc.)

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Akvakultūros

produkcijos kiekio

ir vertės pokytis

Akvakultūros produkcijos kiekio padidėjimas,

proc. (pagal uždavinį paramą gavusiose

įmonėse po projekto įgyvendinimo lyginant su

ataskaitiniais metais iki pirmos paramos

paraiškos pateikimo)

29 proc.

Akvakultūros produkcijos vertės padidėjimas

(įskaitant savo produkcijos perdirbimą), proc.

(pagal uždavinį paramą gavusiose įmonėse po


metais iki pirmos paramos paraiškos pateikimo)

40 proc.

Naujos darbo vietos,

sukurtos

akvakultūros

sektoriuje (PDD)

Naujos darbo vietos sukurtos (PDD) paramą

gavusiose įmonėse, vnt.

100 vnt.



Konkretus tikslas

Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių

ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros

skatinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Ekologiškų

akvakultūros

produktų ir UAS

išaugintos

produkcijos kiekis

procentinė dalis (iš

bendro

akvakultūros

produkcijos kiekio)

UAS išaugintos produkcijos procentinė dalis 20 proc.

67

Sąjungos prioritetas BŽP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus tikslas Mokslinių žinių gilinimo bei teikimas ir duomenų rinkimas bei tvarkymo

gerinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Atsakymų

išsamumas (pvz.

pilni ir

reikalaujamos

kokybės duomenys)

pagal kvietimus

teikti duomenis

Atsakymų išsamumas, proc.:

1. Biologiniai ir kiti Žuvininkystės tarnybos

renkami duomenys

2. Socialiniai-ekonominiai duomenys

(ŽŪIKVC):

− tolimuosiuose jūrų vandenyse ir Baltijos

jūroje;

− priekrantės žvejyba;

− žvejybos ir akvakultūros produktų

perdirbimo sub-sektoriuje;

− akvakultūros sub-sektoriuje:

o akvakultūros įmonėse, kuriose dirba 5 ir

daugiau darbuotojų;

o akvakultūros įmonėse, kuriose dirba

mažiau nei 5 darbuotojai.

100

100

75

90

100

75

proc.

Sąjungos prioritetas BŽP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus tikslas Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant

institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą, nedidinant

Pelningumo pokytis

(grynojo pelno)

Pelningumo (grynojo pelno) padidėjimas, proc.

(pagal uždavinį paramą išteklių ir energijos

efektyvumo didinimui gavusių akvakultūros

įmonių vidutinis pelningumas po projekto


iki paramos paraiškos pateikimo)

5 proc.



Konkretus tikslas Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata

bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Skaičius ir

procentinė dalis

akvakultūros ūkių

taikančių

aplinkosaugines

priemones

Tvenkinių akvakultūros ūkių, taikančių

aplinkosaugines priemones, skaičius, vnt.

19 vnt.

Tvenkinių akvakultūros ūkių, taikančių

aplinkosaugines priemones, procentinė dalis,

proc.

80 proc.

68

administracinės naštos

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Šiurkščių

pažeidimų kiekis

atsižvelgiant į

atliktų patikrinimų

apimtis

Šiukščių pažeidimų kiekis, padalintas iš atliktų

patikrinimų kiekio (proc.)

Mažiau nei 1 proc.

Fiziškai patikrintų

iškrovimų

procentinė dalis

Fiziškai patikrintų iškrovimų (vnt.) procentinė

dalis per kalendorinius metus, proc.:

Baltijos jūroje


30

20

proc.

Sąjungos prioritetas Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas

Konkretus tikslas

Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir

įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir

sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros

įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos

sektoriuose

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama

Rezultato rodiklių pavadinimai ir matavimo vienetai Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Sukurtos darbo

vietos (neskaitant

ŽRVVG

darbuotojų)

Naujos darbo vietos, sukurtos įvairinant verslinės

žvejybos ar akvakultūros veiklą, paramą gavusiose

įmonėse, vnt. (PDD)

39 vnt.

Naujos darbo vietos, sukurtos verslinės žvejybos,

akvakultūros ar žuvininkystės produktų perdirbimo

sektoriuje, paramą gavusiose įmonėse, vnt. (PDD)

30 vnt.

Išsaugotos darbo

vietos

Įgyvendinto projekto dėka išlaikytos darbo vietos,

vnt. (PDD)

20 vnt.

Pradėtų naujų

verslų skaičius

Naujai žuvininkystės ir glaudžiai susijusiuose

sektoriuose pradėtų verslų (veiklų) skaičius, vnt.

85 vnt.

Sąjungos prioritetas Prekybos ir perdirbimo skatinimas

Konkretus tikslas Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

Rezultato rodikliai kuriuos

numatoma pasiekti su

EJRŽF parama


vienetai

Numatyta pasiekti

reikšmė 2023

metais

Matavimo

vienetai

ES pagamintos

produkcijos augimas

(pirminio pardavimo

vertė ir kiekis), tame

tarpe GO ir ne GO

Metinė akvakultūros produkcijos vertės ir

kiekio dalis, tenkanti GO ir GO asociacijoms,

proc.

98 proc.

Metinė jūrų vandenų (Baltijos jūros ir

priekrantės) žvejybos produkcijos vertės ir

kiekio dalis, tenkanti GO, proc.

95 proc.

Metinė vidaus vandenų žvejybos produkcijos

vertės ir kiekio dalis, tenkanti GO, proc.

70 proc.

Metinė akvakultūros produkcijos vertė, EUR 15 EUR

69

Metinis akvakultūros produkcijos kiekis, t 5100 t


Konkretus tikslas Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai (pagal uždavinį paramą gavusiose

įmonėse, proc.)

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Produkcijos vertės

padidėjimas

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo

produkcijos vertės padidėjimas, proc. (pagal

uždavinį paramą gavusiose įmonėse po projekto


iki paramos paraiškos pateikimo)

10 proc.

Užimtumo

padidėjimas (PDD)

Naujos darbo vietos (PDD), sukurtos žvejybos

ir akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuje

paramą gavusiose įmonėse, vnt.

40 vnt.

Sąjungos prioritetas IJP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus tikslas Integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę

gerinimo

Rezultato rodikliai

kuriuos numatoma

pasiekti su EJRŽF

parama


vienetai

Numatyta

pasiekti reikšmė

2023 metais

Matavimo

vienetai

Informacija dėl IJP įgyvendinimo bus parengta po papildomų konsultacijų su Europos Komisija (COM).

70

3.3 Atitinkamos priemonės ir produkto rodikliai

3.3.1 Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį

Sąjungos

prioritetas

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos

skatinimas

Konkretus

tikslas Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį

Atrinktos atitinkamos

priemonės pavadinimas

Produkto rodikliai pagal priemonę

EJRŽF priemonių derinio pagrindimas

(paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize)

Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

37 Parama

išsaugojimo

priemonių

rengimui ir

įgyvendinimui

1.4. Išsaugojimo

priemonės, žvejybos

poveikio aplinkai

mažinimas ir

žvejybos

suderinimas su rūšių

apsauga*

27

Vnt.

1) Manome, kad svarbu numatyti paramą

pagrindiniame BŽP reglamente numatytų

daugiamečių planų ir kitų apsaugos priemonių

rengimui ir įgyvendinimui ir užtikrinti jau

įgyvendinamų išteklių apsaugos ir atstatymo

priemonių tęstinumą, kadangi tai svarbu

tinkamam žuvų išteklių ir jūrų aplinkos

valdymui užtikrinti ir žuvininkystės poveikio

jūrų aplinkai mažinti.

2) Siekiant išmetamų žuvų kiekio ir

nepageidaujamos priegaudos mažinimo, taip

sumažinant žvejybos poveikį žuvų rūšims ir

aplinkai, pirmiausia, turime paskatinti žvejus

naudoti selektyvesnius žvejybos būdus ar

įrankius tiek remdami jų įdiegimą, tiek

skatindami technologines inovacijas ir

investicijas, gerinančias žūklės priemonių

selektyvumą. Žvejai nelinkę investuoti į

6

38 Žvejybos

poveikio jūrų

aplinkai

mažinimas ir

žvejybos

pritaikymas

gyvūnų apsaugai

6

39 Inovacijos,

susijusios su jūrų

biologinių išteklių

išsaugojimu

6

44.1 (c) Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

6

71

vandenų gyvūnija

bei augalija –

investicijos į

įrangą ir veiksmų

rūšis kaip

nurodyta 38 ir 39

str.

žvejybos įrankius ir būdus, kurie galimai

pasiteisina kitose žvejybos teritorijose, tačiau

nėra išbandyti ir pritaikyti jų žvejybos

teritorijose. Manome, kad jei tam tikromis

aplinkybėmis nepageidaujamas laimikis turi būti

išlaikytas laive ir pristatytas į krantą, būtina ne

tik pritaikyti laivus, bet ir investuoti reikiamas

lėšas į uostų/iškrovimo vietų pritaikymą

nepageidaujamos priegaudos iškrovimui.

Visi paminėti su selektyvesniais žvejybos būdais

ir įrankiais susiję tikslai ir priemonės ne mažiau

svarbios ir vidaus vandenų žvejyboje, ypač

Kuršių mariose.) 3) Nesenai vykdytas bandomasis projektas

„Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“,

neparodė, kad ši problema Lietuvos teritorijos

vandenyse yra ypač aktuali. Tačiau jūros tarša

stambiomis šiukšlėmis ypač pamesta žvejybos

įranga, daro neigiamą poveikį jūros ištekliams,

visų pirma ichtiofaunai, o žvejai netgi ir

atsitiktinai juos užtikę ar ištraukę, nėra skatinami

juos pristatyti į krantą ir perduoti tinkamam

utilizavimui, todėl siekiant neigiamo poveikio

aplinkai mažinimo, numatyta remti žvejų

atliekamą atliekų rinkimą iš jūros, bei kitas

pastangas, kuriomis siekiama geriau valdyti arba

apsaugoti jūrų biologinius išteklius.

43.2 Žvejybos uostai,

iškrovimo vietos,

aukcionai ir

priedangos –

investicijos

siekiant sudaryti

palankesnes

sąlygas vykdyti

įpareigojimą

iškrauti visas

sužvejotas žuvis

Taip

1.3. Pridėtinė vertė,

kokybė,

nepageidaujamos

priegaudos

panaudojimas, taip

pat žvejybos uostai,

iškrovimo vietos

1 Vnt. 6

40.1 (a)

Jūrų biologinės

įvairovės apsauga

ir atkūrimas –

atliekų rinkimas

1.6. Biologinės

įvairovės ir

ekosistemų apsauga

ir atkūrimas*

2 Vnt.

6

3.3.2 Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

72

tikslas






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto

rodiklio

pavadinimas

ir jo

matavimo

vienetas

Siektina

reikšmė 2023

m.

Mata-

vimo

viene-

tas

44.6

Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

vidaus vandenų

gyvūnijos ir

augalijos

apsaugojimas ir

praturtinimas

1.6.

Biologinės

įvairovės ir

ekosistemų

apsauga ir

atkūrimas*

2 Vnt.

Siekiant apsaugoti žuvų išteklius, ypač svarbu

atkurti vidaus vandenų, o kartu ir migracijos

kelių bei nerštaviečių gerą būklę bei imtis kitų

atitinkamų priemonių vandens ištekliams

apsaugoti ir atkurti. Žuvų migracijos kelių ir

nerštaviečių atkūrimas svarbus ir įgyvendinant

tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus –

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo

konvenciją (Žin., 2001, Nr. 50-1742). ES

parama prie šios veiklos prisideda jau nuo

2004−2006 metų BPD laikotarpio – svarbu

užtikrinti jos tęstinumą.

6

3.3.3 Sistemos, užtikrinančios pusiausvyrą tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus

tikslas Sistemos, užtikrinančios pusiausvyrą tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

Produkto

rodiklio

pavadinimas

ir jo

matavimo

Siektina

reikšmė 2023

m.

Mata-

vimo

viene-

tas

73

planą vienetas priemone

36

Parama

sistemoms,

perskirstančioms

žvejybos

galimybes

1.2. Žvejybos

galimybių

paskirstymo

sistemos*

1 Vnt.

Perleidžiamosios žvejybos koncesijos yra

neprivalomojo pobūdžio priemonės, tačiau

tikimasi, kad jų sėkmingas įdiegimas turėtų

padaryti sektorių konkurencingesnį, efektyvesnį

ir bei mažinti jo poveikį kliato kaitai.

6

3.3.4 Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo

sąlygų gerinimas

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus

tikslas

Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas ir saugos bei

darbo sąlygų gerinimas






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

30

Pajamų įvairinimas

ir naujų rūšių

pajamos

Taip

1.9. Žmogiškojo

kapitalo ir

socialinio dialogo

skatinimas, pajamų

įvairinimas ir

naujos jų formos,

pagalba žvejybos

veiklai pradėti ir

15 Vnt.

1) Kadangi žvejybos veiklos plėtra nenumatoma,

taip pat nenumatoma reikšmingos paramos laivų

atnaujinimui, pakeičiant juos ekonomiškai

efektyvesniais ir aplinkai palankesniais, žvejyba

besiverčiančios įmonės ir bendruomenės turi

ieškoti kitų būdų užtikrinti tinkamą veiklos

pelningumą – t.y. padidinti pridėtinę sužvejoto

laimikio vertę ar įvairinti veiklą. Bus skatinamas

tiek tradicinių, krašto paveldo, tiek inovatyvių

metodų ir technologijų taikymas savos

3

32 Sveikata ir sauga 3

44.1 (b) Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

investicijos į laivą

arba asmenims

3

74

skirtą įrangą, kaip

nurodyta 32 str.

sveikata bei sauga produkcijos paruošimui ir tiesioginiam

pateikimui rinkai. Parama yra ypač svarbi

nedidelėms priekrantės žvejybos įmonėms. Baltijos jūroje žvejojantys laivai seniai statyti,

varikliai naudoja daug kuro, jie neturi modernios

įrangos gerai žuvų kokybei palaikyti gabenant iki

kranto. Todėl Baltijos jūros žvejybos laivus būtina

modernizuoti. Modernizavus laivus, pagerėtų sugautų žuvų laikymo sąlygos, būtų užtikrinta jų

gera kokybė iki pristatymo į krantą, gerėtų žvejų

darbo sąlygos. Nors siekiant išvengti bet kokio

galimo žvejybos veiklos galimybių padidėjimo

ES mastu nėra remiamos Lietuvos žvejams taip

reikalingos investicijos į seno, ekonomiškai ir

aplinkosauginiu požiūriu neefektyvaus laivyno

atnaujinimą, tikimasi, kad žvejai pasinaudos

galimybe bent jau pagerinti darbo sąlygas, saugą

ir sužvejotos produkcijos kokybę laivuose (ten,

kur tai techniškai yra įmanoma). Svarbu stiprinti

žvejo profesijos patrauklumą gerinant darbo

sąlygas, higieną ir saugą laivuose.

2) Kadangi 2007−2013 metais nebuvo

įgyvendinti visi tikslai, susiję su uostų ir

iškrovimo vietų modernizavimu, aktualiais

išlieka poreikiai, susiję su iškraunamo produkto

kokybe, energijos vartojimo efektyvu, darbo

sąlygų gerinimu ir iš jūros ištrauktų šiukšlių

surinkimu, uostų ir iškrovimo vietų

infrastruktūros modernizavimas išliks aktuali ir

reikalinga priemonė.

3) Taip pat remiamos naujų veiklų pradžiai ar

plėtrai būtinos specialistų konsultacijos verslo ir

rinkodaros klausimais. Turime paskatinti žvejus

44.4 Vidaus vandenų

žvejybos veiklos

įvairinimas vykdant

kitą, ne žvejybos

veiklą, laikantis šio

reglamento 30

straipsnių sąlygų

3

42 Pridėtinė vertė,

produktų kokybė ir

nepageidaujamo

laimikio

panaudojimas

Taip

1.3. Pridėtinė vertė,

kokybė,

nepageidaujamos

priegaudos

panaudojimas, taip

pat žvejybos uostai,

iškrovimo vietos

35 Vnt.

3

43.1 Žvejybos uostai,

iškrovimo vietos,

aukcionai ir

priedangos – 1)

investicijos,

gerinančios

žvejybos uostų ir

aukcionų

infrastruktūrą arba

iškrovimų vietas ir

priedangas;

3

44.1 (e) Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

investicijos, skirtos

pagerinti sugautų

žuvų pridėtinę vertę

ar kokybę laikantis

3

75

šio reglamento 42

straipsnio sąlygų

naudoti selektyvesnius žvejybos būdus ar

įrankius tiek remdami specialistų konsultacijas

aplinkosauginio tvarumo (ypač pažangesnės ir

selektyvesnės žvejybos įrangos ir būdų

pritaikymo) klausimais.

Aukščiau paminėtos priemonės, poreikiai ir

galimybės taip pat taikomos ir žvejybai vidaus

vandenyse, ypač Kuršių mariose.

4) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES)

duomenimis, ruonių populiacija per pastarąjį

dešimtmetį Baltijos jūroje išaugo nuo 10 iki 25

tūkst. Dėl to ypač kenčia priekrantėje

žvejojančios įmonės. Ruoniai sudrasko tinklus,

suėda arba sugadina juose esančias žuvis.

Kartais patiriami nuostoliai tokie reikšmingi,

kad gali sukelti įmonei rimtų ekonominių

problemų.

44.1 (f) Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

vidaus vandenų

žvejybos uostai,

priedangos ir

iškrovimo vietos

3

40.1 (h) Jūrų biologinės

įvairovės apsauga ir

atkūrimas –

kompensavimo

sistemos už jūrų

žinduolių ir

paukščių daromą

žalą

sužvejojamiems

laimikiams.*

1.6. Biologinės

įvairovės ir

ekosistemų apsauga

ir atkūrimas

28 Vnt.

3

27 Konsultavimo

paslaugos

1.1. Inovacijos,

konsultavimo

paslaugos ir

partnerystė su

mokslininkais

72 Vnt.

3

44.3

Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

konsultavimas

laikantis šio

reglamento 27 str.

3.3.5 Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui

Sąjungos Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos

76

prioritetas skatinimas

Konkretus

tikslas Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

26 Inovacijos

1.1. Inovacijos,

konsultavimo

paslaugos ir

partnerystė su

mokslininkais

2 Vnt.

1) Numatoma, kad šios priemonės padės

sektoriui padidinti tiekiamų produktų pridėtinę

vertę, sumažinti veiklos poveikį aplinkai ir

mažinti gamybos išlaidas. Be to, technologinės

naujovės gali būti naudingos tam pačiam

žvejybos laivui įvairiais aspektais, ne tik

pagerinti selektyvumą, sumažinti kenksmingą

poveikį jūrų aplinkai, bet ir užtikrinti aukštesnį

žvejų apsaugos lygį.

2) EJRŽF parama, siekiant efektyvaus energijos

vartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo,

labai aktuali, ypač šiuo metu, kai kuro kaina

daro neigiamą poveikį konkurencingumui

verslinės žvejybos sektoriuose. Todėl tiek jūrų,

tiek vidaus vandenų žvejybos laivuose reikia

remti pažangiausių technologijų taikymam, taip

pat senųjų variklių keitimą tobulesniais. Deja,

dėl paramos teikimo griežtų reikalavimų ir

apribojančių sąlygų (mažas paramos

intensyvumas, didžioji dalis atviroje Baltijos

jūroje žvejojančių laivų yra virš 24 metrų) šio

tikslo įgyvendinimas leis pasiekti

reikšmingesnių rezultatų tik ribotame žvejybos

3

44.3 Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

naujų inovacijų

plėtojimas ir joms

palankesnių

sąlygų sudarymas

laikantis šio

reglamento 26 str.

3

41.1 (a, b) Energijos

vartojimo

efektyvumas ir

klimato kaitos

švelninimas: a)

investicijos į laivą

b) energijos

vartojimo

efektyvumo

patikrinimai ir

sistemos

1.7. Energijos

vartojimo

efektyvumas ir

klimato kaitos

švelninimas

6 Vnt.

4

77

41.1 (c)

c) tyrimai,

vertinantys

alternatyvių

varomųjų sistemų

ir korpuso dizaino

poveikį energijos

vartojimo

efektyvumui

laivyno segmente ar pavieniuose laivuose.

4

44.1 (d) Vidaus vandenų

žvejyba ir vidaus

vandenų gyvūnija

bei augalija –

investicijos į

laivą ir energijos

vartojimo

efektyvumo

patikrinimus ir

sistemas kaip

nurodyta 41 str.

Vnt. 4

41.2 Pagrindinių arba

pagalbinių

variklių keitimas

arba

modernizavimas

1.8. Variklių

pakeitimas naujais

arba senųjų

modernizavimas

4

Vnt.

4

3.3.6 Paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimas

Sąjungos

prioritetas

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros

skatinimas

Konkretus

tikslas Paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimas

78






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

47 Inovacijos

2.1. Inovacijos,

konsultavimo

paslaugos

105 Vnt.

Siekiant skatinti tvarios ir konkurnecingos

akvakultūros plėtrą, atsižvelgiant į Lietuvos

2014−2020 m. akvakultūros sektoriaus plėtros

planą, numatoma pasitelkti inovacijas, taip pat

valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugas.

3

49

Valdymo,

pagalbos ir

konsultavimo

paslaugos

akvakultūros

ūkiams

3

3.3.7 Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus

tikslas Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą




EJRŽF priemonių derinio pagrindimas (paremtas

ex ante vertinimu ir SSGG analize)

Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto

rodiklio

pavadinimas ir

jo matavimo

vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

48.1 (a-d,

f-h)

Produktyvios

investicijos į Taip

2.2. Gamybinės

investicijos į 94 Vnt.

Siekiant skatinti tvarios ir konkurnecingos

akvakultūros plėtrą, atsižvelgiant į Lietuvos 2014-3

79

akvakultūrą akvakultūrą 2020 m. akvakultūros sektoriaus plėtros planą,

numatoma pasitelkti ekonomiškai naudingas

investicijas į akvakultūros ūkius.

Siekiant prisidėti prie ekonominio augimo ir darbo

vietų kūrimo bus remiamas naujų perspektyvių

akvakultūros įmonių (ypač mažų ir vidutinių įmonių

(toliau – MVĮ)) steigimas ir esamų –

modernizavimas. Siekiant padidinti

konkurencingumą ir ekonominius akvakultūros

verslo rezultatus, bus skatinamos naujovės ir

verslumas.

Naujos, iš papildomos veiklos gautos pajamos

padidintų akvakultūros įmonių ekonominės plėtros

perspektyvas.

Kitas perspektyvus būdas padidinti akvakultūros

įmonių pajamas – didinti savo produkcijos vertę,

atliekant pirminį perdirbimą ir tiesioginį pardavimą,

taip pat pateikiant naujas produkcijos rūšis su

geromis perspektyvomis rinkoje, taip įvairinant

produkciją.

3.3.8 Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius

naudojančios akvakultūros skatinimas

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus

tikslas

Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius

naudojančios akvakultūros skatinimas



Produkto rodikliai pagal priemonę EJRŽF priemonių derinio pagrindimas (paremtas


Teminis

tikslas,

prie kurio Jei rodiklis

turėtų būti

Produkto

rodiklio

Siektina

reikšmė

Mata-

vimo

80

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

pavadinimas ir

jo matavimo

vienetas

2023 m. viene-

tas

prisideda

ma

atrinkta

priemone

48.1 (k)

Produktyvios

investicijos į

akvakultūrą (į

energijos

vartojimo

efektyvumo

didinimą ir

atsinaujinančius

energijos

išteklius)

Taip

2.2. Gamybinės

investicijos į

akvakultūrą

10 Vnt.

4

48.1 (e, i,

j)

Produktyvios

investicijos į

akvakultūrą

(neigiamo

poveikio aplinkai

mažinimas arba

teigiamo poveikio

didinimas ir

išteklių

naudojimo

efektyvumo

didinimas)

6

3.3.9 Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas

81

Sąjungos

prioritetas


skatinimas

Konkretus

tikslas

Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga,

skatinimas






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siekti

na

reikš

mė

2023

m.

Mata-

vimo

viene-

tas

54

Aplinkosaug

os funkcijas

atliekanti

akvakultūra

2.3. Akvakultūros

poveikio aplinkai

mažinimas

(aplinkosaugos

vadyba, audito

sistemos, su

ekologine

akvakultūra

susijusios aplinkos

apsaugos

paslaugos)

19 Vnt.

Tvenkinių akvakultūros ūkiai yra daugelio retų

paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo

migracijos metu vietos, taip pat retų varliagyvių

buveinės, todėl svarbu užtikrinti tvenkinių

akvakultūros ūkių veiklos – atliekančios aplinkos

apsaugos funkcijas tęstinumą (NATURA2000 ir ne

tik teritorijose) ir skatinti akvakultūros veiklą,

darančią teigiamą poveikį ekosistemoms. Atitinkamai

svarbu užtikrinti paramą akvakultūros įmonėms,

kurios NATURA2000 teritorijose turi prisitaikyti prie

aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių dėl

nustatytų papildomų reikalavimų.

6

3.3.10 Mokslinių žinių gilinimo bei teikimas ir duomenų rinkimas bei tvarkymo gerinimas

Sąjungos

prioritetas

BŽP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus

tikslas Mokslinių žinių gilinimo bei teikimas ir duomenų rinkimas bei tvarkymo gerinimas

Atrinktos atitinkamos Produkto rodikliai pagal priemonę EJRŽF priemonių derinio pagrindimas (paremtas Teminis

82

priemonės pavadinimas Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų planą

Produkto

rodiklio

pavadinimas ir

jo matavimo

vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

ex ante vertinimu ir SSGG analize) tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

77

Duomenų

rinkimas

3.2. Duomenų

rinkimo, tvarkymo

ir naudojimo

rėmimas

3 Vnt.

Svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami DRP tikslai

− biologiniai, įvairių sričių kintamųjų, ekonominiai

duomenys, vykdomi moksliniai tyrimai jūroje,

duomenys apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų

ekosistemai bei apie žuvų perdirbimo sektorių

reikalingi ES žvejybos ištekliams ir žuvininkystės

sektoriui įvertinti, būtų renkami, tvarkomi, saugomi

ir teikiami atsakingoms institucijoms ir/ ar

organizacijoms tinkamai ir laiku, taip prisidedant prie

efektyvaus BŽP tikslų siekimo.

6

3.3.11 Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo

veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos

Sąjungos

prioritetas BŽP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus

tikslas

Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo

veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos






Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų planą

Produkto

rodiklio

pavadinimas ir

jo matavimo

vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

83

76.1 (a, b,

c ,d, f, g, h,

i, j)

Kontrolė ir

vykdymo

užtikrinimas

Taip

3.1. Sąjungos

kontrolės ir

reikalavimų

vykdymo

užtikrinimo

sistema

2 Vnt.

Būtina stiprinti žuvininkystės kontrolę, siekiant

laikytis BŽP taisyklių ir tikslų, tuo pačiu užtikrinant

tvarią žuvininkystę. Numatoma, kad 76 straipsnyje

nurodytų priemonių įgyvendinimas įgalins užtikrinti

tinkamą žuvininkystės kontrolės veiklą.

6

76.1 (e)

Kontrolė ir

vykdymo

užtikrinimas 6

3.3.12 Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas

pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose

jūrų ekonomikos sektoriuose

Sąjungos

prioritetas

Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas

Konkretus

tikslas

Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas

pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės

sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose




EJRŽF priemonių derinio

pagrindimas (paremtas ex ante

vertinimu ir SSGG analize)

Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

62.1 (a) Parengiamoji

parama 4.2. Parengiamoji parama 8 Vnt.

Siekiant sėkmingo vietinės

ekonomikos vystymosi, būtinas

žuvininkystės regionų vietos

suinteresuotųjų subjektų, išrinktų

8

64 Bendradarbiavimo

veikla 4.3. Bendradarbiavimas 2 Vnt. 8

84

63

Vietos plėtros

strategijų

įgyvendinimas

Taip 4.1. Įgyvendintų vietos

plėtros strategijų skaičius 10 Vnt.

valdžios atstovų, žvejų organizacijų

ir kt. dalyvavimas ir glaudus jų

bendradarbiavimas. Tokią

partnerystę ir jos teikiamą naudą

vietos ekonomikos augimui gali

paskatinti žuvininkystės vietos

veiklos grupių plėtotė.

8

3.3.13 Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

Sąjungos


Konkretus

tikslas Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas







Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis

turėtų būti

įtrauktas į

veiklos

rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

66

Gamybos ir

prekybos planai

5.1. Gamintojų organizacijų

arba jų asociacijų, kurios

gauna paramą gamybos ir

prekybos planams

įgyvendinti, skaičius

3 Vnt.

Siekiant gamintojų skatinimo ir

geresnio koordinavimo viso

sektoriaus mastu užtikrinimo tikslo,

pirmenybę numatoma teikti GO ir

GO asociacijoms, teikiant paramą,

susijusią su naujų GO įsikūrimu,

kompensacijas už paramą

sandėliavimui ir/ ar pagalbą

gamybos ir rinkodaros planų

rengimui ir įgyvendinimui.

3

67

Parama

sandėliavimui

5.2. Prekybos priemonės ir

pagalba sandėliavimui 7

Vnt. 3

68

Rinkodaros

priemonės Vnt. 3

85

3.3.14 Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

Sąjungos


Konkretus

tikslas Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas







Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis turėtų

būti įtrauktas į

veiklos rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

69

Žvejybos ir

akvakultūros

produktų

perdirbimas

Taip 5.3. Perdirbimas 12 Vnt.

Manome, kad žvejybos ir

akvakultūros produktų perdirbimo

pramonę reikia skatinti taip pat

prisidėti prie kovos su klimato

atšilimu ir aplinkos tarša. Siekiant

efektyviau panaudoti žuvininkystės

išteklius, prisidėti mažinant

populiariausių žuvų rūšių perteklinį

gaudymą, numatoma skatinti

nepakankamai eksploatuojamų ir

perteklinių rūšių žvejybą,

pirmiausiai remiant jų perdirbimą.

Siekiant padidinti ekologinių

akvakultūros gamybos būdų

ekonominę naudą, reikia skatinti

ekologinės akvakultūros produktų

perdirbimą.

3

3.3.15 Integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo

86

Sąjungos

prioritetas IJP įgyvendinimo skatinimas

Konkretus

tikslas Integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo







Teminis

tikslas,

prie kurio

prisideda

ma

atrinkta

priemone

Jei rodiklis turėtų

būti įtrauktas į

veiklos rezultatų

planą

Produkto rodiklio

pavadinimas ir jo

matavimo vienetas

Siektina

reikšmė

2023 m.

Mata-

vimo

viene-

tas

80(1) (c)

Žinių apie jūrų

aplinkos būklę

gerinimas,

siekiant

nustatyti

stebėsenos

programas ir

priemonių

programas,

numatytas

Direktyvoje

2008/56/EB

6.2. Jūsų aplinkos žinių

apsauga ir gerinimas 2 Vnt. 6

Projektų skaičius, išskyrus 4.1* ir 5.1** rodiklius * 4.1. Įgyvendintų vietos plėtros strategijų skaičius

** 5.1. Gamintojų organizacijų arba jų asociacijų, kurios gauna paramą gamybos ir prekybos planams įgyvendinti, skaičius

87

3.4 Aprašas, kaip programa papildomi kiti ESI fondai

3.4.1 Kitų ESI fondų ir atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio finansavimo priemonių papildomumo ir

koordinavimo tvarka

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų visų ESI fondų paramos panaudojimą, tame tarpe EJRŽF,

kiekvieno ESI fondo prioritetai ir konkretūs tikslai įvertinami pagal BNR nustatytų vienuolikos TT prizmę.

Tokiu būdu, įgyvendinant ir derinant EJRŽF SP ir konkrečių tikslų bei planuojamų priemonių įgyvendinimą

su BNR numatytais TT ir ES struktūrinių fondų investiciniais prioritetais (toliau – IP), visų ESI fondų

atžvilgiu susiformuoja akivaizdžios sąsajos, lemiančios ES paramos sinergijas.

EJRŽF paramos sinergijos su kitais ESI fondais galimos per šių TT ir IP įgyvendinimą:

Pagal BNR nustatytą trečiąjį TT „Mažųjų ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) bei

žvejybos ir akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas“ galima EJRŽF ir Europos

regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) sinergija įgyvendinant EJRŽF pirmąjį, antrąjį ir penktąjį SP,

susijusius su aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir

žiniomis grindžiamos žvejybos ir akvakultūros bei prekybos ir perdirbimo skatinimu ir ERPF pirmąjį ir

ketvirtąjį IP: „Verslumo, ypač sudarant palankesnes sąlygas pritaikyti naujas idėjas ekonominei veiklai, ir

naujų įmonių steigimo skatinimas, įskaitant verslo inkubatorius“ (1 IP) ir „MVĮ pajėgumų įsitraukti į

ekonomikos augimo ir inovacijų procesus rėmimas“ (4 IP). ERPF remia į minėtus IP patenkančias veiklas,

išskyrus žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, o EJRŽF – skatina inovacijų diegimą, konsultavimo paslaugų

teikimą, pridėtinės vertės kūrimą žvejyboje ir akvakultūroje, o taip pat naujų įmonių kūrimą ir esančių

įmonių pajėgumų plėtrą – akvakultūros sektoriuje.

Įgyvendinant BNR nustatytą ketvirtąjį TT „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių

technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“ galima EJRŽF ir ERPF sinergija įgyvendinant

EJRŽF 1 SP konkretų tikslą „Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos

vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui“ bei pagal EJRŽF antrojo SP konkretų tikslą

„Vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip

pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas“.

Pagal BNR nustatytą šeštąjį TT „Aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“ taip

pat galima sinergija tarp ERPF ir EJRŽF, įgyvendinant EJRŽF pirmojo SP konkrečius tikslus – „Žvejybos

poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant

jo kiekį“ ir „Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas“ bei antrojo SP konkretų tikslą

„Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės

sveikata bei sauga, skatinimas“, ir ERPF penktąjį IP „Biologinės įvairovės, dirvožemio apsaugos bei

atkūrimo ir ekosistemų funkcijų skatinimas, įskaitant „Natura2000“ ir ekologiškas infrastruktūras“.

Įgyvendinant šį TT EJRŽF sinergija, be kita ko, galima su ERPF ketvirtuoju IP „Kultūrinio ir gamtinio

paveldo apsauga, propagavimas ir vystymas“. Šiuo atveju sinergijos efektas gali būti pasiektas per EJRŽF

ketvirtojo SP „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ konkretų tikslą „ekonomikos augimo,

socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo

rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant

veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose“, tame tarpe skatinant

žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklių, įskaitant kovą su klimato kaita, gausinimą ir saugojimą bei

socialinės gerovės ir kultūros paveldo žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos kultūros

paveldą, puoselėjimą.

Pagal BNR nustatytą aštuntąjį TT „Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“ galima

sinergija tarp ERPF įgyvendinamo IP „Užimtumui palankaus ekonomikos augimo rėmimas kuriant vidinį

potencialą, kaip teritorinės strategijos konkrečioms vietovėms dalį, įskaitant nuosmukį patiriančių

pramoninių regionų pertvarkymą ir specifinių gamtos ir kultūros išteklių prieinamumo bei naudojimąsi jais

gerinimas“ ir EJRŽF ketvirtojo SP „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“, įgyvendinant Veiksmų

programoje keliamą konkretų tikslą „ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo

skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse,

priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose

jūrų ekonomikos sektoriuose“.

Pagal BNR nustatytą dešimtąjį TT „Investicijos į švietimą, gebėjimus ir mokymąsi visą gyvenimą“

88

galima sinergija tarp Europos socialinio fondo (toliau – ESF) ketvirtojo IP, skatinančio galimybių mokytis

visą gyvenimą didinimą, darbo jėgos įgūdžių ugdymą ir kvalifikacijos kėlimą, ir EJRŽF pirmojo ir antrojo

SP, numatančių aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos ir akvakultūros skatinimą, Lietuvos žuvininkystės

sektoriaus dalyviams sudarant galimybes pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimo

galimybėmis įsitraukiant į jau sukurtą ESF lėšomis suaugusiųjų mokymo sistemą ir pasinaudojant esamų

mokymo centrų, turinčių reikiamą suaugusiųjų mokymo metodinę ir dalykinę medžiagą bei kompetentingus

suaugusiųjų mokytojus – andragogus, galimybėmis bei čia įdiegta vaučerių sistema.

Įvertinant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) specifiką, būtina pažymėti, kad

šio fondo remiamos žemės ūkio veiklos daugeliu atvejų yra nesusijusios su žuvininkystės veikla.

Tačiau pagal aštuntąjį TT tarp EŽŪFKP ir EJRŽF galima sinergija. Įgyvendinant EŽŪFKP

prioritetinės srities veiklas, susijusias su veiklos įvairinimu, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo

lengvinimu (parama verslo įkūrimui ir plėtrai, skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaimo gyventojams

ir ūkininkams kaimo vietovėse, užsiimantiems ar ketinantiems užsiimti ne žemės ūkio verslu), ir EJRŽF

ketvirtąjį SP „Užimtumas ir teritorinės sanglaudos didinimas“, pagal kurį, be kita ko, numatomas

žuvininkystės sektoriaus veiklos įvairinimas ir darbo vietų kūrimas žvejybos ir naujose su žvejybos

sektoriumi susijusiose įmonėse, esančiose pripažintuose žvejybos ir akvakultūros regionuose, kurie taip pat

gali sutapti su kaimiškosiomis vietovėmis, galimos sąsajos tarp EŽŪFKP ir EJRŽF.

Analogiškai sąsajos galimos tarp EJRŽF ketvirtojo SP („Užimtumas ir teritorinės sanglaudos

didinimas“) ir ERPF 1 ir 4 IP (pagal BNR trečiąjį TT), kai EJRŽF remia ne žuvininkystės veiklas ir,

atitinkamai, ERPF – skatina verslumą, naujų įmonių steigimą, MVĮ pajėgumų augimą – taip pat ne

žuvininkystės sektoriuje. Tokiais atvejais ypač svarbu užtikrinti, kad būtų išvengta dvigubo tų pačių veiklų

finansavimo iš skirtingų ESI fondų.

Siekiant paspartinti ES IJP įgyvendinimą, kuris iki šiol buvo finansuojamas vadovaujantis ES

tiesioginio valdymo principu, o 2014−2020 m. programiniame laikotarpyje IJP finansavimas vykdomas tiek

pagal ES tiesioginio valdymo, tiek pagal pasidalijamojo valdymo principus, yra skatinamas integruoto jūrų ir

pakrančių valdymo vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, jūros baseino, ES ir tarptautiniu lygmenimis, vystymas

ir įgyvendinimas, prisidedama prie įvairiems jūrų sektoriams abipusiai naudingų tarpsektorinių iniciatyvų

vystymo, remiamas tvarus ekonomikos augimas, užimtumas, inovacijos ir naujos technologijos pakrančių

regionuose, skatinama saugoti jūrų aplinką, visų pirma jos biologinę įvairovę, ir saugomas jūrų teritorijas,

pvz., NATURA2000 teritorijas, ir tausiai naudoti jūros ir priekrantės išteklius bei tiksliau nustatyti žmogaus

veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribas. Jūrų erdvės planavimas nustato tvirtą teisinį pagrindą

jūrų plotų, išteklių ir paslaugų tvariam valdymui. Juo padidinamos jūrų investicijos ir sumažinamos

bendrovių teisinės ir administracinės išlaidos. Integruotas jūrų stebėjimas leidžia suinteresuotoms

institucijoms dalintis duomenimis. Taip išvengiama didelių išlaidų dėl pasikartojančios jūros stebėjimo

veiklos. Vykdant integruotą stebėjimą geriau panaudojami viešieji pinigai. IJP iniciatyva „Jūrų pažinimas

2020 m.“ siekiama apjungti Europos fragmentiškas žinias apie jūras, siekiant sukurti jūrų išteklių duomenų

bazę, kuri būtų nemokama ir viešai prieinama. Verslininkams ir mokslininkams reikia nuoseklių ir kokybiškų

duomenų, kad galėtų vystyti savo verslą ir vykdyti mokslinius tyrimus ir taip didinti Europos

konkurencingumą. Yra preliminariai paskaičiuota, kad vykdydama iniciatyvą „Jūrų pažinimas 2020 m.“, ES

sutaupys maždaug 300 mln. eurų per metus. Įvertinant aukščiau pateiktą informaciją, akivaizdus galimas

ženklus IJP indėlis į strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą – ekonomikos augimą, darbo vietų

kūrimą, aplinkos apsaugos gerinimą, skurdo mažinimą, viešųjų finansų tausų naudojimą. Todėl tikslinga IJP

priemonių įgyvendinimą 2014−2020 metų programiniu laikotarpiu finansuoti maksimaliai koordinuojant ir

derinant visų ESI fondų galimybes. EJRŽF lėšomis finansuojamoje Veiksmų programoje keliamas konkretus

tikslas – remti integruotos jūrų politikos skatinimą, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo.

Siekiant kuo plačiau pasinaudoti BNR numatyta galimybe 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu

rengti ir įgyvendinti integruotus veiksmus, kurie gali būti finansuojami iš kelių ESI fondų ir kitų finansavimo

instrumentų, kartu būtina įvertinti tai, kad tokiais atvejais turi būti įvykdyta pagrindinė sąlyga šiems

integruotiems veiksmams – tai yra užtikrinimas, jog ta pati išlaidų dalis nebus finansuojama iš kelių

finansavimo instrumentų. Todėl kalbant apie aukščiau išdėstytas galimas ESI fondų sinergijas, yra numatyti

veiksmingi ES paramos administravimo koordinavimo mechanizmai, įgalinantys išvengti dvigubo veiklų

finansavimo.

89

Pagrindinė priemonė, kuria siekiama ESI fondų suderinto koordinavimo, yra Stebėsenos komitetai,

kurių svarbiausios funkcijos yra šios – veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos vykdymas, veiksmų

programų siūlomų pakeitimų svarstymas, tarpinstitucinio koordinavimo užtikrinimas, sprendimų dėl projektų

atrankos kriterijų priėmimas. 2014–2020 metų programiniame laikotarpyje planuojama gerinti

suderinamumo koordinavimą per Stebėsenos komitetus, išplečiant jų funkcijas ir į Stebėsenos komitetų

kompetencijos sferą įtraukiant ne tik ESI fondų veiksmų programų įgyvendinimo eigos svarstymus, siūlomų

veiksmų programų pakeitimų vertinimą ir sprendimų priėmimą bei projektų atrankos kriterijų nagrinėjimą ir

atitinkamų sprendimų priėmimą, tačiau papildomai yra numatoma, kad ESI fondų Stebėsenos komitetai

naujojoje finansinėje perspektyvoje kartu kelia ir analizuoja bendras ESI fondų įgyvendinimo problemas bei

tariasi ir kartu ieško sprendimų dėl galimai reikalingų veiksmų programų pakeitimų. Tarpinstitucinės

konsultavimo procedūros, į jas įtraukiant ir atitinkamų sričių ekspertus bei socialinius ekonominius

partnerius, sudarytų sąlygas ne tik tinkamam ESI fondų koordinavimui, tačiau kartu įgalintų užtikrinti kuo

efektyvesnį ESI fondų lėšų panaudojimą.

Pagal 2014–2020 metų programinio laikotarpio veiksmų programas įgyvendinamų projektų dvigubo

finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo sistemą numatoma integruoti į ESI fondų planavimo ir

įgyvendinimo sistemos procedūras, t. y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros turi būti

atliekami kiekviename veiksmų programų ir projektų planavimo ir įgyvendinimo etape. Šių veiksmų visuma

įgalins užtikrinti adekvatų dvigubo finansavimo rizikos valdymą, tokiu būdu sistemingai užtikrinant dvigubo

finansavimo prevenciją ir kontrolę. Be kita ko, ESI fondus administruojančios institucijos turės patikimą

pagrindą tinkamai įvertinti dvigubo finansavimo riziką, naudodamosi informacinės sistemos (toliau – IS)

teikiamomis galimybėmis – renkant ir analizuojant informaciją apie kitų finansavimo šaltinių lėšomis

remiamus projektus.

Siekiant tinkamai koordinuoti ESI fondų vertinimo veiklas 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu bus

sudaryta tarpinstitucinė vertinimo koordinavimo grupė, į kurios sudėtį bus įtraukti institucijų, atsakingų už

ES struktūrinių fondų administravimą, atstovai bei EŽŪFKP ir EJRŽF vadovaujančiosios institucijos (toliau

– VI) atstovai. Tokios tarpinstitucinės koordinavimo grupės bendras darbas įgalins užtikrinti vertinimo

veiklų dubliavimosi išvengimo. Vertinimo koordinavimo grupėje bus vykdomas 2014–2020 m. ES

struktūrinės paramos, tame tarpe, ir EŽŪFKP ir EJRŽF, vertinimo plano ir metinių vertinimo planų bei

šiuose planuose numatytų vertinimų tikslų ir uždavinių derinimas. Dalis vertinimų apims visus penkis ESI

fondus. Atliktuose vertinimuose pateiktų išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo koordinavimas bei

vertinimo rezultatų sklaida bus užtikrinama per 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos,

2014–2020 m. KPP ir Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos Stebėsenos komitetų veiklą.

Viešinimo ir informavimo srityje bus atnaujinamas ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų tinklapis,

kuriame taip pat bus pateikiama aiški informacija ir reikalingos nuorodos į kitas EK programas ir ESI fondų

finansavimo galimybes. Taip bus užtikrinama, kad pareiškėjai gautų pirminę jiems reikalingą informaciją

apie visas ESI fondų ir kitų programų teikiamas galimybes ir nukreipiami į jiems aktualią instituciją arba

internete pateikiamą informaciją.

3.4.2 Pagrindiniai veiksmai, suplanuoti siekiant sumažinti administracinę naštą

2004−2006 metų programiniame laikotarpyje Lietuvos žuvininkystės sektoriui teikiamos ES paramos

kaip ir kitų ES struktūrinės paramos finansinių instrumentų administravimas Lietuvoje buvo vykdomas

vadovaujant ir koordinuojant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Tuo tarpu, 2007−2013 metų

finansinėje perspektyvoje ES parama žuvininkystės sektoriui (vykdoma per Europos žuvininkystės fondą

(toliau – EŽF)), kaip ir Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (toliau – KPP) teikiama parama

(finansuojama per EŽŪFKP), administruojama atskirai nuo 2007−2013 m. ES struktūrinės paramos. Kuriant

ES paramos žuvininkystės sektoriui 2007−2013 m. laikotarpio valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – VKS),

buvo atsižvelgta į 2004−2006 metų programiniame laikotarpyje sukauptą patirtį. 2007−2013 metų ES

paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui VI funkcijas atliko ŽŪM, kuri buvo atsakinga už efektyvų,

veiksmingą ir tinkamą Veiksmų programos valdymą, įgyvendinimą, priežiūrą, prioritetinių krypčių,

priemonių ir jų veiklos sričių administravimą. Tarpinės vykdymo institucijos (toliau – TVI) funkcijas atliko

NMA, atsakinga už Veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą. Audito institucijos

90

(toliau – AI) funkcijas atliko paskirtasis ŽŪM Vidaus audito departamentas, kuris remiantis reglamento (EB)

Nr. 1198/2006 reikalavimais, nustatančiais, kad AI turėtų būti „funkciškai nepriklausoma“ nuo VI (t.y.

ŽŪM), pagal ŽŪM Vidaus audito departamentui priskirtas funkcijas atitinka šio reglamento minėtą nuostatą.

ŽŪM Vidaus audito departamentas pagal atitinkamą funkcijų sritį yra nepriklausomas nuo ŽŪM atsakingo

už žuvininkystės sektorių viceministro ir nuo kitų ŽŪM struktūrinių padalinių, atliekančių VI funkcijas.

Tvirtinančiosios institucijos (toliau – TI) funkcijas atlieka NMA. Laikantis funkcijų atskyrimo principo pagal

reglamento (EB) Nr. 1198/2006 reikalavimus, TI funkcijas NMA atlieka Strateginio valdymo departamento

Veiklos ataskaitų rengimo skyrius, Finansų ir apskaitos departamento Ataskaitų ir koordinavimo skyrius ir

Finansų ir apskaitos departamento Paramos apskaitos skyrius, kurie pagal jiems priskirtas funkcijas yra

nepriklausomi nuo kitų NMA skyrių, atliekančių TVI funkcijas.

Pažymėtina, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 m. veiksmų programos VKS, iš esmės,

veikia tinkamai ir efektyviai. Minėtu laikotarpiu ES paramą administruojantiems darbuotojams buvo

užtikrinta galimybė pakankamu lygmeniu kelti programos ir projektų administravimo gebėjimus ir (ar)

bendrąsias viešosios politikos sričių išmanymo kompetencijas. Mokymams ir kitoms reikiamų gebėjimų

ugdymo formoms yra skiriamas optimalus laikas ir lėšos. Dalį reikiamų kompetencijų ir gebėjimų už ES

paramos administravimą atsakingi VI darbuotojai (tame tarpe ir kitų valdymo ir kontrolės sistemoje

dalyvaujančių institucijų darbuotojai) įgyja tiesiogiai vykdydami jiems pavestas funkcijas. Taip pat už ES

paramos administravimą atsakingiems darbuotojams yra sudaryta galimybė dalyvauti ES struktūrų

organizuojamų darbo grupių veikloje, Europos Komisijos ar kitų ES institucijų rengiamuose su ES programų

ir projektų administravimu susijusiuose seminaruose, konferencijose bei mokymuose, kas suteikia galimybę

ES paramą administruojantiems darbuotojams ne tik tobulinti savo gebėjimus ir kompetencijas ES paramos

administravimo srityje, tačiau kartu padeda kelti ir užsienio kalbų lygį, tarptautinio komunikavimo

gebėjimus bei ugdo kitas bendrąsias kompetencijas.

Įvertinant sukauptą ES paramos administravimo gebėjimų patirtį ir siekiant sukurti dar veiksmingesnę

administracinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymo sistemą, o taip pat tinkamai pasirengti 2014−2020 m. ES

paramos administravimui, planuojama toliau stiprinti su ES paramos administravimu susijusių darbuotojų

mokymų galimybes viso Veiksmų programos ir projektų administravimo ciklo metu. Tokiu būdu,

2014−2020 metų programiniame laikotarpyje Lietuvos žuvininkystės sektoriaus VI (ŽŪM), ir TVI (NMA),

įskaitant ir kitas valdymo ir kontrolės sistemos grandis, yra planuojama:

- toliau rengti mokymus (įskaitant užsienio kalbų kursus) VI, TVI ir kitų su EJRŽF paramos

administravimu susijusių institucijų darbuotojams;

- skatinti dalyvavimą Europos Komisijos, kitų ES valstybių narių, Jungtinio tyrimų centro, Mokymų

tinklo ir kt. organizacijų rengiamuose seminaruose ir konferencijose;

- stiprinti bendradarbiavimą su kitų ESI fondų administravimą vykdančiomis valstybės institucijomis,

o taip pat – vykdymo institucijomis;

- remti gerosios praktikos – Lietuvos ir užsienio – sklaidą, dalintis sukauptomis žiniomis ir gerąja

patirtimi;

- skatinti išorės ekspertų pritraukimą, siekiant giluminių, dalykinių žinių integravimo į Veiksmų

programos ir projektų administravimo procesus 2014−2020 metų programiniame laikotarpyje.

Siekiant sumažinti 2007−2013 metų programinio laikotarpio žuvininkystės sektoriui ES iš EŽF

teikiamos paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, jau 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu

paramos gavėjų patogumui pritaikyta keletas informacinių technologijų (toliau – IT) priemonių, ir ES

paramą žuvininkystės sektoriui administruojanti institucija – ŽŪM (kartu su NMA), yra įgyvendinusi eilę

veiksmų, skirtų pareiškėjų ir projektų vykdytojų administracinės naštos mažinimui pasiekti:

− kai būtina, duomenys tiesiogiai gaunami iš Gyventojų registro tarnybos, Valstybinės socialinio

draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos;

− NMA turi galimybę naudotis prieiga prie kitų registrų ir duomenų bazių, tokiu būdu stengiantis kiek

įmanoma daugiau pasinaudoti įvairiuose registruose ir valstybės IS saugomais duomenimis, netrukdant

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus pareiškėjų ir paramos gavėjų ir taip mažinant popierinės informacijos

srautą;

− atsisakyta dalies popierinių su paramos paraiškomis teikiamų papildomų dokumentų priėmimo;

− supaprastinta dokumentų teikimo tvarka;

− atsisakyta privalomo paramos paraiškos ir pridedamų dokumentų patvirtintų kopijų teikimo;

91

− pareiškėjams ir paramos gavėjams sudaryta galimybė informaciją gauti skirtingų paramos gavėjų

informavimo būdų pagalba (raštu, elektroniniu paštu, telefonu);

− vykdant korespondenciją su EŽF pareiškėjais ir paramos gavėjais pirmenybė teikiama elektroninėms

priemonėms, tokiu būdu spartinant ir efektyvinant procesus, taupant suinteresuotųjų asmenų laiką bei

sukuriant patogesnį komunikavimo mechanizmą;

− mažos vertės projektai pagal atskiras Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų

programos priemones įgyvendinami supaprastinta tvarka.

Kita vertus, būtina pripažinti, kad 2007−2013 metų ES paramos žuvininkystės sektoriui projektų

administravimo integruota IS dabartiniu metu tebėra diegimo stadijoje, todėl iki šiol nėra atlikta tokios

sistemos vertinimo ar studijos. Siekiant toliau mažinti žuvininkystės sektoriaus naujojo 2014−2020 metų ES

finansavimo instrumento – EJRŽF, paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, yra planuojama, kad

toks vertinimas ar studija būtų savalaikiai 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu.

EJRŽF lėšomis įgyvendinamos Veiksmų programos įgyvendinimo priežiūrą 2014–2020 m.

programiniu laikotarpiu planuojama atlikti informacinių sistemų pagalba. Tokiu būdu, paramos

žuvininkystės sektoriui administravimo IS numatyta integruoti į bendrą Žemės ūkio paramos administravimo

IS (toliau – ŽŪPAIS). 2014–2020 m. ES paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui administravimo IS

duomenų analizę planuojama atlikti ir duomenis apdoroti, naudojant tuos pačius ŽŪPAIS įrankius (įvairaus

formato duomenų ataskaitas, darbuotojų darbo krūvių ataskaitas ir kt.). Taip pat numatoma, kad ši

informacija turi apimti ir Statistinių duomenų saugyklą, kurios atnaujinta integracija su ŽŪPAIS numatoma

EJRŽF priemonių atžvilgiu.

2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu, vadovaujantis BNR iškeltu siekiu užtikrinti, kad

paramos gavėjams (projektų vykdytojams) būtų sudaryta galimybė ES paramą administruojančioms

institucijoms visą informaciją pateikti per elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, taip pat užtikrinti,

kad ekvivalenčios informacijos nebūtų reikalaujama pakartotinai, numatoma toliau mažinti administracinę

naštą EJRŽF paramos gavėjams, imantis šių veiksmų:

− efektyviai panaudoti administracinės naštos mažinimo gerąją patirtį, sukauptą 2007–2013 m.

programiniu laikotarpiu;

− išanalizuoti paramos paraiškų administravimo procesą, siekiant identifikuoti ir pašalinti nereikalingus

ar perteklinius procesus/ veiksmus ir keliant tikslą paramos paraiškų administravimo procese kuo efektyviau

panaudoti IT sistemas;

− užtikrinti, kad NMA administruojama IS sudarytų galimybę pareiškėjams prisijungti prie IS ir gauti

reikiamus duomenis apie EJRŽF paramos lėšomis įgyvendinamų projektų administravimo būklę;

− sukurti ŽŪM reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų teikiamų paslaugų IS, kuri užtikrintų

dvipusę komunikaciją tarp pareiškėjo ir NMA;

− plačiau taikyti didžiausių įkainių metodą;

− aktyviau bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis, siekiant sumažinti skirtingų institucijų

pakartotinų vizitų pas EJRŽF paramos gavėjus skaičių.

2007−2013 m žuvininkystės sektoriaus paramos gavėjų administracinių gebėjimų stiprinimas

vykdomas sistemingai ir nuolat, tam tikslui naudojant Veiksmų programos Techninei paramai numatytas

lėšas. Sukurta išvystyta informacijos teikimo ir konsultavimo sistema – Veiksmų programos administravimo

TVI (NMA) tinklalapyje http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20072013-

m-veiksmu-programa/apie-programa/322, kuriame paramos gavėjams teikiama išsami informacija apie

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą, jos administravimą ir įgyvendinimą:

įkelti susiję teisės aktai, reikalavimai pareiškėjams, atmintinės paramos gavėjams, statistiniai duomenys, kt.

aktuali informacija. Be to, veikia NMA pareiškėjams/ paramos gavėjams teikiama konsultavimo telefonu

paslauga, teikiama metodinė pagalba, organizuojami renginiai regionuose, mokymai.

2014−2020 metų programiniame laikotarpyje tęsiama geroji 2007−2013 metų periodu vykdyta

paramos gavėjų gebėjimų stiprinimo praktika, kartu toliau stiprinant paramos gavėjų gebėjimus. 2014−2020

metais numatoma tęsti paramos gavėjų gebėjimų stiprinimą:

- organizuojant mokymus, ypatingą dėmesį skiriant supažindinimui su naujais teisės aktais ar esamų

papildymais, naujais ar pakoreguotais esamais administravimo procesais bei IS administravimo klausimais;

- rengiant apvalaus stalo diskusijas, skirtas tiek paramos gavėjams, tiek socialiniams ir kitiems

http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20072013-m-veiksmu-programa/apie-programa/322

http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20072013-m-veiksmu-programa/apie-programa/322

92

partneriams;

- teikiant individualias konsultacijas paramos gavėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

- užtikrinant operatyvią informacijos sklaidą per žiniasklaidos priemones ir tuo siekiant kuo efektyviau

pateikti informaciją apie teikiamą ES paramą Lietuvos žuvininkystės sektoriui bei operatyviai informuoti

visuomenę apie Veiksmų programos įgyvendinimo rezultatus;

- stiprinant metodinės informacijos rengimą, kartu organizuojant praktinius mokymus/ konsultavimą

metodiniais, dokumentų pildymo ir kt. praktiniais klausimais.

3.5 Informacija apie makroregionines arba jūrų baseinų strategijas (kai tinkama)

ES Baltijos jūros regiono strategija (toliau – ES BJRS) yra pirmoji ES vidaus regioninė strategija. Jos

tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą. Dirbdamos kartu šalys gali įveikti

iškilusius ir ateityje kilsiančius bendrus iššūkius bei užtikrinti tvarų Baltijos jūros valstybių augimą.

Strategija taip pat prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų įgyvendinimo ir stiprina regiono integraciją.

ES BJRS įgyvendina 8 ES valstybės narės: Švedija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija,

Lietuva ir Lenkija, kuriose iš viso gyvena beveik 100 milijonų gyventojų. Kadangi šalys turi bendrų bruožų

ir iššūkių, joms yra būtina suvienyti jėgas ir dirbti kartu. Todėl įgyvendinant ES BJRS regione yra siekiama

trijų pagrindinių tikslų – išgelbėti jūrą, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę.

Pasirenkant Veiksmų programos konkrečius tikslus ir atitinkamas priemones buvo atsižvelgta ir į

susijusių makro-regioninių ir jūrų baseinų strategijų, pirmiausia – į ES BJRS, keliamus tikslus ir uždavinius.

Pagal Veiksmų programoje pasirinktus „žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, be kita ko, kiek

įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį“ ir „vandens biologinės įvairovės ir

ekosistemų apsaugos ir atkūrimo“ konkrečius tikslus (EJRŽF I SP) su ES BJRS keliamais tikslais – būtent,

pirmuoju tikslu „išsaugoti jūrą“, siejamas šių Veiksmų programoje numatytų priemonių įgyvendinimas:

skatinti investicijas į žvejų atliekamą atliekų rinkimą iš jūros (pamestų žvejybos priemonių ir į jūrą

išmestų šiukšlių šalinimas) bei remti pastangas, kuriomis siekiama geriau valdyti arba apsaugoti jūrų

biologinius išteklius (EJRŽF 40(1)(a) str.);

remti techninių ir administravimo priemonių rengimą, plėtojimą, stebėseną ir suinteresuotųjų šalių

dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant BŽP reglamente numatytas apsaugos priemones (daugiamečiai

apsaugos planai ir kt.) (EJRŽF 37 str.);

plėtoti arba diegti naujas technikos arba organizacines žinias, įskaitant tobulesnius žvejybos būdus ir

žvejybos įrankių selektyvumą, mažinti žvejybos poveikį aplinkai arba užtikrinti tvaresnį jūrų biologinių

išteklių naudojimą (EJRŽF 39 str.).

mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, remti išmetimo į jūrą laipsnišką panaikinimą ir sudaryti

palankesnes sąlygas perėjimui prie tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo (EJRŽF 38 str.)

Pagal Veiksmų programoje pasirinktus „Paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant

energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimo“ ir „Paramos technologinės plėtros,

inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimo“ konkrečius tikslus (EJRŽF I ir II SP) su ES BJRS trečiojo

tikslo „kelti gerovę“ (prioritetinė sritis – „visapusiškai išnaudoti regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų

potencialą“) įgyvendinimu siejamas šių Veiksmų programoje numatytų priemonių įgyvendinimas:

remti inovacijas – skatinti investicijas į projektus, kuriais siekiama vystyti ir pritaikyti inovacijas

žvejyboje ir akvakultūroje: naujų arba iš esmės patobulintų žvejybos ir akvakultūros produktų kūrimą, naujų

technologijų pritaikymą, o taip pat naujų arba patobulintų procesų ir metodų bei valdymo ir organizavimo

sistemų kūrimą ir diegimą (EJRŽF 26 ir 47 str.).

Pagal Veiksmų programoje pasirinktą „Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo bei duomenų rinkimo bei

tvarkymo gerinimo“ konkretų tikslą (EJRŽF III SP) su ES BJRS pirmojo tikslo „išsaugoti jūrą“ siekimu

siejamas Veiksmų programoje numatytų priemonių, skirtų tinkamam ir tvariam žuvininkystės valdymui

užtikrinti, įgyvendinimas.

Tokiu būdu, siekiant užtikrinti sinergijas ir papildomumą tarp strategijos „Europa 2020“, ES BJRS,

EJRŽF ir kitų ESI fondų, Veiksmų programoje yra nustatytos sąsajos ne tik su strategija „Europa 2020“ ir

ESI fondais ir jų keliamais tikslais, tačiau kartu – ir tarp ES BJRS tikslų ir prioritetinių sričių bei Veiksmų

93

programos konkrečių tikslų ir pasirinktų įgyvendinti priemonių. Tai įgalina padidinti Lietuvos žuvininkystės

sektoriaus dalyvių pastangas siekti ES, makro-regioninių strategijų, ESI fondų, ir ypač EJRŽF bei šių

dokumentų pagrindu sukurtos Veiksmų programos tikslų.

Pastaruoju metu tampa akivaizdu, kad jūros ir pakrantės yra stipriai veikiamos ekonominių procesų.

Kartu didėja supratimas, kad žemė ir gėlas vanduo yra riboti ištekliai. Todėl būtina ieškoti būdų, kaip tvariau

panaudoti 71 % planetos paviršiaus, kurį sudaro vandenynai, siekiant patenkinti tokius žmogaus poreikius

kaip maistas ir energija. 2012 m. Europos Komisija išplatino komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų

ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“, kurio tikslas – paskatinti valstybes nares pasinaudoti dar

neišnaudotomis Europos regiono vandenynų, jūrų ir pakrančių teikiamomis užimtumo ir augimo

galimybėmis. Augant mėlynajai ekonomikai galima rasti naujų ir novatoriškų sprendimų, kaip padėti ES

įveikti dabartinę ekonomikos krizę. Tai – strategijos „Europa 2020“ jūrų matmuo. Mėlynoji ekonomika gali

padėti užtikrinti ES tarptautinį konkurencingumą ir efektyvų išteklių naudojimą, kurti darbo vietas ir ieškoti

naujų plėtros šaltinių, kartu apsaugant biologinę įvairovę bei jūrų aplinką ir taip išsaugant funkcijas, kurios

būdingos sveikoms ir atsparioms jūrų ir pakrančių ekosistemoms. Remiantis darbo vietų kūrimo potencialo,

technologijų tobulinimo ir inovacijų diegimo potencialo mokslinių tyrimų ir plėtros srityse ES lygmeniu

atliktu tyrimu, buvo nustatyta, kad tvarus mėlynosios ekonomikos augimas ir užimtumas šioje srityje galėtų

būti grindžiami penkiomis vertės grandinėmis: mėlynosios energijos, akvakultūros, jūrų pakrančių ir kruizų

turizmo, jūrų mineralinių išteklių gavybos ir mėlynųjų biotechnologijų skatinimu ir augimu.

Įgyvendinant BŽP reformą Komisija siūlo skatinti veiklą akvakultūros sektoriuje, taikant atvirąjį

koordinavimo metodą, grindžiamą neprivalomomis strateginėmis gairėmis, daugiamečiais nacionaliniais

strateginiais planais ir geriausios patirties ir praktikos mainais. Tokia akvakultūros veikla finansiškai

remiama EJRŽF lėšomis. Įgyvendinant mėlynojo augimo dimensiją, jūrinės akvakultūros sektorius

vartotojams tiektų šviežius ir patikimus produktus. Be to, akvakultūros sektorius gali padėti pakrančių

bendruomenėms įvairinti savo veiklą, kartu mažinant žvejybos intensyvumą, ir taip padėti išsaugoti žuvų

išteklius. Veiksmų programoje didelis dėmesys skiriamas konkurencingos ir aplinkosaugos požiūriu tvarios

akvakultūros, įskaitant biologinę įvairovę, skatinimo priemonėms, didelį dėmesį teikiant aplinkos apsaugos

funkcijos tęstinumo užtikrinimui ir skatinant tokią akvakultūros veiklą, kuri darytų teigiamą poveikį

ekosistemoms, be kita ko, svarbiu šalies prioritetu išlaikant ekologiškos akvakultūros produkcijos gamybos

skatinimą. Lietuvos akvakultūros sektorius daugiausiai orientuotas į tvenkinių akvakultūrą. Paraleliai –

sparčiai vystosi ir plečiasi gamyba uždarosiose akvakultūros sistemose. Jūrinė akvakultūra Lietuvoje kol kas

nėra vystoma, tačiau vystantis technologijoms, taip pat atsiradus jūros akvatorijoje pastatytiems vėjo jėgainių

parkams, ateityje susidarytų sąlygos jūrų akvakultūros fermoms, daugiausia varžų tipo, atsirasti.

4. KONKREČIOMS EJRŽF PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

4.1 Konkrečių „Natura2000“ teritorijų poreikių ir programos indėlio kuriant darnų žuvų išteklių

atkūrimo teritorijų tinklą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

1380/2013 8 straipsnyje, aprašas10

Natura2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas.

Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įrašyti natūralių

buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros

apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale. Į Natura2000

tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Paukščių direktyvą

79/409/EEB. Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819. Šiame sąraše šiuo metu yra 77 teritorijos, kurių

bendras plotas yra 540 tūkst. ha arba užima 8.3 proc. Lietuvos teritorijos. Sudarytas vietovių, atitinkančių

buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m.

birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302. Šiame sąraše šiuo metu yra 299 vietovės, kurių bendras plotas yra 659

tūkst. ha arba užima 10 proc. Lietuvos teritorijos. Įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir išskirtos

vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, nemaža dalimi persidengia.

10

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš

dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir

(EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

94

Persidengimų plotas – apie 392 tūkst. ha.

2014−2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos penktasis

investicinis prioritetas “Biologinės įvairovės, dirvožemio apsauga ir atkūrimas, ekosistemų paslaugų,

įskaitant Natura2000, ir žaliosios infrastruktūros skatinimas” numato konkretų uždavinį “Pagerinti vietinės

augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę”, finansuojamą iš Sanglaudos fondo.

Planuojamos šios investicinio prioriteto įgyvendinimo veiklos: numatoma finansuoti saugomų ir griežtai

saugomų rūšių apsaugos planų ir veiksmų planų konkrečioms saugomoms rūšims rengimą ir apsaugos

priemonių įgyvendinimą tiek Natura2000 teritorijose, tiek kitose šalies teritorijose, taip pat augalų

nacionalinių genetinių išteklių, Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo ir biosaugos užtikrinimo

priemonių įgyvendinimą. Numatoma skirti paramą saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimui,

Natura2000 tinklo optimizavimui steigiant naujas paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas, kadastro

atnaujinimui, monitoringo sistemos ir teritorijų tvarkymo pajėgumų stiprinimui, rezervatų ir Natura2000

teritorijų tvarkymui. Siekiant užtikrinti palankią apsaugos būklę ir toliau bus rengiami gamtotvarkos planai

Natura2000 teritorijose saugomoms gamtinėms buveinėms ir rūšims. Patvirtintais gamtotvarkos planais bus

įgyvendinami buveinių atkūrimo darbai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra

institucija, įgyvendinanti valstybės politiką ir strategiją saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo srityje,

vykdanti saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas ir turinti savarankiško asignavimų valdytojo

statusą. Kadangi išvardintos remiamos veiklos bus vykdomos Natura2000 teritorijose nepriklausomai nuo to,

ar jos yra tiesiogiai susijusios su žuvininkystės veikla ar ne, išvardintų veiklų finansavimas iš EJRŽF nėra

numatomas.

Tačiau reikėtų atkreipti išskirtinį dėmesį į tai, kad tvenkinių akvakultūros ūkiai yra daugelio retų

paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijų metu vietos bei retų varliagyvių buveinės, todėl

svarbu užtikrinti tokių ūkių veiklos tęstinumą. Kai kada šiuose ūkiuose žuvų auginimo technologijų

pakeitimas gali turėti reikšmingos įtakos tiek pačiuose ūkiuose prieglobstį randančioms gyvūnų rūšims, tiek

tame pačiame upės baseine esančioms Natura2000 teritorijoms. Todėl numatoma skirti paramą tvenkinių

akvakultūros ūkiams, kurie Natura2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba

patiria nuostolių dėl nustatytų papildomų reikalavimų šių ūkių veiklai. Lietuvoje 2013 m. duomenimis į

paukščių buveinių apsaugos Natura2000 nustatytas teritorijas patenka trys tvenkinių akvakultūros ūkiai.

4.2 Mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano

aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies i punktą)

2013 m. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės sužvejojo 526 t. žuvų (2012 m. – 482 t.). 2014

m. sausio 31 d. duomenimis verslinę žvejybą vykdė 54 įmonės (daugiausiai labai mažos individualios

įmonės arba uždarosios akcinės bendrovės); ES žvejybos laivų registre buvo įregistruoti 108 žvejybos laivai

(iš viso 228 GT ir 2568 kW). Iš 108 laivų 72 vnt. buvo iki 6 m. ilgio (iš viso 62 GT ir 1318 kW), tarp 6 ir 10

m. ilgio – 26 vnt. (iš viso 69 GT ir 727 kW), o virš 10 m. ilgio – tik 10 vnt. (iš viso 100 GT ir 609 kW).

Beveik pusė laivų (49 vnt.) yra 30 metų ir senesni (seniausi – 1969−1970 m. Rusijoje gaminti metalinio

korpuso, apie 4,65 m. laivai.); tik 13 vnt., daugiausiai medinio korpuso, yra naujesni nei 15 metų.

Atsižvelgiant į Lietuvos mažos apimties priekrantės laivyno dydį, atskiras veiksmų planas nebus

sudaromas. Tikimasi, kad Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės aktyviai naudosis I ir IV SP

numatytomis paramos priemonėmis tiek įvairindami veiklas, tiek kurdami savo produkcijos pridėtinę vertę,

tiek investuodami į žvejybos laivus ir žvejybos įrankius. Didelė paspirtis ir pagalba bus tai, kad projektai,

kurių veiksmai bus susiję su mažos apimties priekrantės žvejyba, galės gauti iki 30 procentinių punktų

didesnį paramos intensyvumą (t. y. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų). Lietuvos žvejybos sektoriui ne

mažesnę reikšmę nei žvejyba Baltijos jūros priekrantėje turi ir mažos apimties žvejyba tarpiniuose Lietuvos

vandenyse. Tarpiniai vandenys – prie upių žiočių esanti jūros dalis, kurioje vanduo yra iš dalies sūrus ir jam

didelę įtaką turi įtekantis gėlas vanduo. Tarpiniai vandenys jungia upių baseinus su jūrų priekrantėmis. Prie

tarpinių vandenų priskiriama Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Kuršių marių dalis (Lietuvos

Respublikos Vandens įstatymas1997 m. spalio 21 d. Nr. VIII-474). Kuršių marios yra Baltijos jūros

pietrytinės dalies sekli ir gėlavandenė lagūna, sudaranti tiesaus trikampio baseiną. Siaura smėlėta Kuršių

nerijos juosta skiria marias nuo Baltijos jūros. Jose 2012 m. žvejybos įmonės sužvejojo 955 t. žuvų. Nors

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme Kuršių marios priskirtos vidaus vandenų kategorijai,

o joje žvejojantys laivai neįtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą, jose vykdoma žvejyba atitinka

95

mažos apimties priekrantės žvejybos pobūdį − žvejyba vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis

mažesnis nei 12 metrų (iš 159 laivų, žvejojančių Kuršių mariose, tik trys laivai yra ilgesni, nei 12 metrų) ir

kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, išvardintų Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 (2) I priedo

3 lentelėje. Patys žvejai yra pajūrio regiono gyventojai, susiduriantys su tokiomis pačiomis socialinėmis ir

ekonominėmis problemomis, kaip ir priekrantės žvejai, todėl projektai, kurių veiksmai bus susiję su mažos

apimties žvejyba tarpiniuose vandenyse (Kuršių mariose), galės gauti iki 30 procentinių punktų didesnį

paramos intensyvumą (t. y. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų).

4.3 Supaprastintų sąnaudų apskaičiavimo metodo aprašas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67

straipsnio 1 dalies b–d punktus

Įgyvendinant VP priemones, kur įmanoma, numatoma nustatyti didžiausius vieneto įkainius panašaus

pobūdžio veiksmams ir investicijoms, pagal kuriuos bus apmokamos tinkamos finansuoti faktiškai patirtos ir

apmokėtos išlaidos, neviršijančios nustatytų didžiausių vieneto įkainių. Didžiausi vieneto įkainiai bus

nustatomi remiantis atliktais rinkos kainų tyrimų duomenimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais (tame

tarpe, reguliuojančiais atlyginimus ir komandiruočių išlaidas), kompetentingų institucijų apskaičiuotais ir

patvirtintais atitinkamos srities standartiniais įkainiais. Remiantis atliktų rinkos kainų tyrimų duomenimis

įkainiai apskaičiuojami kaip aritmetinis rinkos kainų vidurkis (eliminavus rinkos ekstremumus, t. y.

reikšmingai išsiskiriančias didžiausias ir mažiausias rinkos kainas). Įkainiai gali būti atnaujinami vieną kartą

per metus indeksuojant juos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu

vidutiniu metiniu informacijos apdorojimo įrenginių vartotojų kainų indeksu arba patikslinti, remiantis

atliktais rinkos kainų tyrimų duomenimis arba – pasikeitus atitinkamiems teisės aktams.

Standartiniai vieneto įkainiai bus naudojami įgyvendinant priemonę „Aplinkosaugos funkcijas

atliekanti akvakultūra“ pagal EJRŽF 54 str. VI patvirtins tinkamų kompensuoti veiklų (gamtotvarkos darbų)

sąrašą ir jiems taikomų standartinių vieneto įkainių vertes (atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas).

Nustatant/ koreguojant standartinius vieneto įkainius už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą bus

atsižvelgiama į panašaus pobūdžio veiksmams ir panašiems paramos gavėjams taikomus įkainius. Konkretūs

gamtotvarkos darbai ir tikslesnės jų apimtys kiekvienam ūkiui bus pagrįsti parengtuose gamtotvarkos

planuose ar techniniuose tvarkymo projektuose. Gamtotvarkos planai turi būti rengiami, laikantis Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro patvirtintų reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui, kuriuose taip pat yra

detaliai išdėstyta ir informacijos bei ją pagrindžiančios medžiagos pateikimo forma. Į saugomas teritorijas

patenkančių ūkių rengiamus gamtotvarkos planus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o kitų

akvakultūros ūkių atveju − Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Siekiant užtikrinti LR Aplinkos

ministro įsakymų vykdymą Natura2000 teritorijose ir gamtotvarkos darbų aplinkosauginį efektą bei

sumažinti administravimo riziką minėtose teritorijose, numatoma, kad paramos gavėjas apie atliktus

gamtotvarkos darbus turės informuoti Regionų aplinkos apsaugos departamentus apie faktiškai atliktų darbų

įvykdymą. Minėti departamentai iš karto po darbų vykdymo galės atlikti patikrą. Regionų aplinkos apsaugos

departamento išvada, paramos gavėjui ją pristačius TVI, bus pagrindas paramos išmokėjimui. Kitų

akvakultūros ūkių atveju – paramos išmokėjimo pagrindas bus gamtotvarkos plane numatyti, faktiškai atlikti

ir TVI deklaruoti gamtotvarkos darbai.

Standartiniai vieneto įkainiai galės būti pasitelkiami ir teikiant paramą pagal EJRŽF 40(1) straipsnio

(a) dalį, apskaičiuojant kompensaciją žvejams už konkrečių atliekų ištraukimą ir pristatymą pagal atliekų

kategorijas. Bus įdendifikuotos aktualiausios šiukšlių ir pamestų įrankių kategorijos ir atsižvelgiant į jų

pašalinimo naudingumą aplinkai bei įvertinus galimas vidutines pastangų sąnaudas, bus nustatyti

standartiniai įkainiai mato vienetui. Paramos apskaičiavimo būdas turės būti aiškus, lengai apskaičiuojamas

ir nešališkas. Paramos dydis neturėtų skatinti siekti ekonominės naudos specialiai užsiimti atliekų paieška ir

jų pristatymu į krantą, tačiau turėtų užtikrinti motyvaciją aptikus jas – rinkti iš jūros ir pristatyti į krantą

tvarkymui ir utilizavimui.

4.4 Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimo metodo aprašas pagal Reglamento (ES)

Nr. 508/2014 96 straipsnį

Papildomų išlaidų ir negautų pajamų skaičiavimo metodas bus taikomas įgyvendinant priemonę

„Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ pagal EJRŽF 54 str. Parama teikiama paramos gavėjams,

96

įsipareigojusiems ne trumpiau kaip penkerius metus laikytis vandens aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra

griežtesni, nei reikalavimai, privalomi taikant Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

Parama už akvakultūros metodus, kurie yra suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems

taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB

ir 2009/147/EB, ir akvakultūros veiklai, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip

pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą, susidarys iš dviejų pagrindinių dalių:

kompensacijos už atliktus gamtotvarkos darbus ir kompensacijos už laukinių paukščių daromą žalą.

VI patvirtins tinkamų kompensuoti veiklų (gamtotvarkos darbų) sąrašą ir jiems taikomų standartinių

vieneto įkainių vertes (atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas). Konkretūs gamtotvarkos darbai ir tikslesnės

jų apimtys kiekvienam ūkiui bus pagrįsti parengtuose gamtotvarkos planuose ar techniniuose tvarkymo

projektuose. Gamtotvarkos planai turi būti rengiami, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

patvirtintų reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui, kuriuose taip pat yra detaliai išdėstyta ir informacijos

bei ją pagrindžiančios medžiagos pateikimo forma. Į saugomas teritorijas patenkančių ūkių rengiamus

gamtotvarkos planus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o kitų akvakultūros ūkių atveju −

Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Siekiant užtikrinti LR Aplinkos ministro įsakymų vykdymą

Natura2000 teritorijose ir gamtotvarkos darbų aplinkosauginį efektą bei sumažinti administravimo rizikas

minėtose teritorijose, numatoma, kad paramos gavėjas apie atliktus gamtotvarkos darbus turės informuoti

Regionų aplinkos apsaugos departamentus apie faktiškai atliktų darbų įvykdymą. Minėti departamentai iš

karto po darbų vykdymo galės atlikti patikrą. Regionų aplinkos apsaugos departamento išvada, paramos

gavėjui ją pristačius TVI, bus pagrindas paramos išmokėjimui. Kitų akvakultūros ūkių atveju – paramos

išmokėjimo pagrindas bus gamtotvarkos plane numatyti, faktiškai atlikti ir TVI deklaruoti gamtotvarkos

darbai.

Laukiniai vandens paukščiai daro žalą, sulesdami pašarus ir gaudydami žuvį maistui. 2009−2013 m.

paukščių padaryta žala akvakultūros ūkiams buvo skaičiuojama atsižvelgiant į kiekviename ūkyje

suskaičiuotą paukščių kiekį ir nustatytus paukščiadienius bei vidutines paukščių maitinimosi normas.

Referenciniu 2009−2013 m. laikotarpiu surinktus duomenis numatoma panaudoti nustatant galimą laukinių

vandens paukščių daromą žalą 2014−2020 metų laikotarpiu. Siekiant, kad kompensacijos skaičiavimo

schema būtu paprastesnė, ne tokia imli darbui ir skaidresnė, numatoma kad, įvertinus referencinio

2009−2013 m. laikotarpio duomenis, kompensacijos dydis konkrečiam akvakultūros ūkiui už laukinių

vandens paukščių daromą žalą bus apskaičiuojamas vadovaujantis šiais principais:

įvertinama vidutinė laukinių vandens paukščių padaryta žala 2009−2013 m. laikotarpiu lyginant su

sunaudotu pašarų kiekiu ir realizuotos produkcijos apimtimi;

įvertinama, kurią dalį 2009−2013 m. paukščių sulesta pašarų dalis sudarė visų ūkių sunaudotų

pašarų apimtyse;

įvertinama, kurią dalį 2009−2013 m. paukščių maistui sunaudotų žuvų dalis sudarė visų ūkių

realizuotos žuvų produkcijos apimtyse;

konkretaus akvakultūros ūkio patirta žala 2014−2020 m. susiejama su to ūkio parduotos

produkcijos bei sunaudotų pašarų verte;

būtų kompensuojama ne daugiau kaip 50 proc. tokiu būdu apskaičiuotos laukinių vandens paukščių

daromos žalos. 4.5 Kompensacijos apskaičiavimo pagal atitinkamus kriterijus, nustatytus kiekvienos rūšies veiklai,

vykdomai pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 40 straipsnio 1 dalį, 53, 54, 55 ir 67 straipsnius, metodo

aprašas

Numatoma teikti paramą pagal EJRŽF 40(1) straipsnio (a) ir (h) dalis.

Žvejų vykdomą atliekų rinkimą iš jūros numatoma remti dviem formomis:

1) atlyginant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su surinktų atliekų tvarkymu ir

utilizavimu;

2) mokant kompensaciją žvejams pagal standartinius įkainius mato vienetui (kg, m, vnt. atsižvelgiant į

konkrečią atliekų kategoriją).

Bus įdendifikuotos aktualiausios šiukšlių ir pamestų įrankių kategorijos ir atsižvelgiant į jų pašalinimo

naudingumą aplinkai bei įvertinus galimas vidutines pastangų sąnaudas, bus nustatyti standartiniai įkainiai

97

mato vienetui. Paramos apskaičiavimo būdas turės būti aiškus, lengai apskaičiuojamas ir nešališkas. Paramos

dydis neturėtų skatinti siekti ekonominės naudos specialiai užsiimti atliekų paieška ir jų pristatymu į krantą,

tačiau turėtų užtikrinti motyvaciją aptikus jas – rinkti iš jūros ir pristatyti į krantą tvarkymui ir utilizavimui.

Kompensaciją dėl laimikiui daromos žalos, patirtos dėl jūrų žinduolių ir paukščių, numatoma

apskaičiuoti taip:

1) įdentifikuojama minimali žalos riba (mažiausia procentinė dalis nuo pajamų), kuri gali turėti

reikšmingos įtakos žvejybos įmonės veiklos rezultatams ir didžiausia žalos riba (didžiausia procentinė dalis

nuo pajamų), kuri galės būti kompensuojama;

2) pasitelkus gamtosaugos specialistų, atliekančių atitinkamus stebėjimus, duomenis, bus

įdentifikuojamos žvejybos teritorijos, kuriose vidutinė laimikiui daroma žala lyginant su vidutinėmis

žvejybos įmonių, žvejojančių toje teritorijoje, deklaruotomis pajamomis yra lygi arba didesnė nei minimali

žalos riba, bei nustatoma vidutinė daroma žala.

Apskaičiuojant kompensacijas paramos gavėjams bus atsižvelgiama į jų deklaruotas žvejybos pajamas

ir taikomas atbaidymo ir apsaugos priemones (netaikantiems tokių priemonių galima didžiausia

kompensacija bus mažinama.

Kompensacija už sandėliavimą galės būti mokama pripažintoms gamintojų organizacijoms ir

gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 ir 31 str. bei

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 67 str. numatytų reikalavimų ir sąlygų, sandėliuos žvejybos produktus,

išvardintus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede. 2013 m. Lietuvoje buvo viena gamintojų organizacija,

kurios nariai vykdė minėtų žvejybos produktų gamybą. Kompensacija gali sudaryti iki 100 proc. techninių ir

finansinių išlaidų sumos, patirtos stabilizuojant ir sandėliuojant (kai produktai yra stabilizuojami arba

perdirbami ir saugomi rezervuaruose ar narvuose, juos šaldant laivuose arba sausumos įrenginiuose, sūdant,

vytinant, marinuojant ar, jeigu reikia, verdant bei pasterizuojant, kartu atliekant filė gamybos, supjaustymo

ar, jeigu reikia, galvos nupjovimo operacijas arba jų neatliekant) atitinkamus žvejybos produktus, bet per

metus negali būti didesnė nei 2 proc. gamintojų organizacijos narių 2009–2011 m. laikotarpiu rinkai

pateiktos visos produkcijos vidutinės metinės vertės.

Kompensuojama techninių ir finansinių išlaidų suma nustatoma tokiu būdu:

a) techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su

stabilizavimui (įskaitant reikalingą perdirbimą) ir atitinkamų produktų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

b) finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą

palūkanų normą.

Šios techninės ir finansinės išlaidos skelbiamos viešai.

4.6 Kalbant apie žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones pagal Reglamento (ES) Nr.

508/2014 34 straipsnį, toks aprašas turi apimti siektinas reikšmes ir priemones, kurių reikia imtis

siekiant sumažinti žvejybos pajėgumus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį. Taip pat

reikia įtraukti pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 ir 34 straipsnius mokėtinos priemokos

apskaičiavimo metodo aprašą

Priemonių pagal EJRŽF reglamento 33 ir 34 str. įgyvendinimas Lietuvoje nenumatomas.

4.7 Pavojingų meteorologinių reiškinių ir ekologinių avarijų atvejams skirti savitarpio pagalbos

fondai (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 35 straipsnį)

Priemonių pagal EJRŽF reglamento 35 str. įgyvendinimas Lietuvoje nenumatomas.

4.8 Techninės paramos naudojimo aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 78 straipsnį)

4.8.1 Valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama

Techninės paramos tikslas – užtikrinti tinkamą VP įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę, paramos

viešinimą ir visuomenės informavimą apie paramos galimybes.

Įsisavinant ES paramą, svarbu užtikrinti informacijos apie paramą sklaidą, nuolat bendrauti su

98

socialiniais ir ekonominiais partneriais, kitomis suinteresuotomis institucijomis, bendradarbiauti ir keistis

patirtimi su kitomis šalimis.

Vadovaujantis EJRŽF reglamento 78 straipsnio nuostatomis valstybės narės iniciatyva teikiama

techninė parama sudaro iki 6 % bendros VP įgyvendinimui skirtos EJRŽF paramos sumos. 2014−2020 metų

programiniu laikotarpiu techninei paramai numatoma skirti iki 3.805.933 eurų EJRŽF lėšų ir iki 1.268.644

eurų nacionalinės paramos lėšų. Tokiu būdu šiame programiniame laikotarpyje techninei paramai

planuojama skirti iki 5.074.577 eurų sumą. Vadovaujantis fondo reglamentu viešosios paramos

intensyvumas gali sudaryti 100 proc. tinkamų išlaidų. Techninės paramos lėšomis bus remiamos techninės

paramos priemonės, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje. Techninė parama

taip pat bus naudojama remiant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti suinteresuotų partnerių gebėjimus ir

gerinti partnerių tarpusavio keitimąsi gerąja patirtimi. Bus siekiama mažinti paramos gavėjų administracinę

naštą, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas ir veiksmus, kuriais siekiama stiprinti valstybės

narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti VP paramą. Galimi paramos gavėjai –

VP administruojančios institucijos: VI, TVI, AI ir Nacionalinis ŽRVVG tinklas.

Įgyvendinant reglamento Nr. 508/2014 reikalavimus užtikrinti efektyvų VP įgyvendinimą ir viešinimą

bus remiama:

VP administravimo ir įgyvendinimo tobulinimas;

VP įgyvendinimo tyrimai, vertinimas;

viešinimas ir informavimas;

administracinių gebėjimų stiprinimas ir kita.

Techninės paramos lėšomis remiami veiksmai gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais

programiniais laikotarpiais.

4.8.2 Nacionalinių tinklų kūrimas

Vadovaujantis Komisijos siekiu, iškeltu 2014−2020 metų programiniam laikotarpiui – skatinti

valstybes nares stiprinti vietos bendruomenių veiklos grupių tinklų kūrimą ir remti jų veiklą, Veiksmų

programos techninės paramos lėšomis numatoma prisidėti prie Nacionalinio ŽRVVG tinklo (toliau –

ŽRVVG tinklas) veiklos finansavimo. ŽRVVG tinklas Lietuvoje buvo įsteigtas 2010 m. birželį (2010 m.

birželio 28 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre). 2013 metais ŽRVVG tinklas

jungė dešimt žuvininkystės vietos veiklos grupių, kurios yra gavusios finansinę paramą žuvininkystės

regionų VPS įgyvendinti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą.

ŽRVVG tinklo tikslas – suvienyti Lietuvos žuvininkystės sektorių, siekiant sutelkti žuvininkystės

regionų vietos veiklos grupių pastangas, įgyvendinant BŽP regioninę dimensiją, kartu siekiant užtikrinti

efektyvų ir tinkamą ES paramos žuvininkystės sektoriui panaudojimą integruotos BIVP kontekste.

ŽRVVG tinklas, įsteigtas siekiant plėtoti vietos ir tarptautinį bendradarbiavimą, keistis gerąja patirtimi

ir kita informacija tarp žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių Lietuvoje ir ES.

ŽRVVG tinklas:

1. Atstovauja savo narių interesams Lietuvos Respublikos ir ES žuvininkystės sektoriaus organizacijose

ir jų valdymo organuose.

2. Skatina ŽRVVG tinklo narių ir ES valstybių narių žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių ryšių

palaikymą ir plėtojimą, siekiant dalintis aktualia tinklų nariams informacija ir keistis gerąja praktika.

3. Skatina ŽRVVG plėtrą per vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvas ir partnerystę, siekiant

padėti vietos bendruomenėms atsižvelgiant į vietos poreikius ir galimybes gerinti gyvenimo kokybę spręsti

socialines, ekonomines, aplinkos apsaugos problemas, skatinti inovacijas ir jų plėtrą.

ŽRVVG tinklo funkcijos yra šios:

− koordinuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių ŽRVVG veiklą;

− skatinti naujų ŽRVVG steigimąsi, kur tai tinkama, ir jų jungimąsi į nacionalinį ŽRVVG tinklą;

− užtikrinti Lietuvos ŽRVVG tinklo narių vidaus ir tarpvalstybinių ryšių palaikymą, skatinant keitimąsi

99

informacija, patirtimi ir gerąja praktika;

− telkti Lietuvos ŽRVVG veikti kartu, padėti įgyvendinti jų parengtas ir patvirtintas VPS, teikiant

administracinę, teisinę bei kitą reikiamą ir galimą pagalbą;

− organizuoti Lietuvos ŽRVVG bei žuvininkystės sektoriaus darbuotojų tęstinius mokymus bei

kvalifikacijos tobulinimą;

− rinkti, analizuoti ir platinti ŽRVVG nariams aktualią informaciją nacionaliniu lygmeniu.

2014−2020 metų programiniu laikotarpiu ŽRVVG tinklo nariais gali būti:

− ŽRVVG, kurios įgyvendina patvirtintas žuvininkystės regionų VPS pagal Lietuvos žuvininkystės

sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą;

− ŽRVVG, įgyvendinančias žuvininkystės regionų VPS pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus

2014−2020 metų veiksmų programą;

− VVG, įgyvendinančias VPS pagal kitų ESI fondų veiksmų programas ir gaunančias dalinį tokio

daugiafondžio projekto, įgyvendinamo pagal atitinkamas VPS, finansavimą iš EJRŽF, kur tai tinkama.

Nacionalinis ŽRVVG tinklas yra juridinis asmuo, veikiantis asociacijos principu. ŽRVVG tinklas

veikia, vadovaudamasis ŽRVVG tinklo steigiamajame susirinkime patvirtintais ŽRVVG tinklo įstatais.

ŽRVVG tinklui vadovauja ŽRVVG tinklo pirmininkas, renkamas visuotiniame ŽRVVG tinklo narių

susirinkime.

Planuojama, kad 2014−2020 m. laikotarpiu ŽRVVG tinklo veiklai bus skirta ne mažiau kaip 5% visų

techninei paramai numatytų lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014−2020 metų veiksmų

programą.

100

5. KONKRETI INFORMACIJA APIE INTEGRUOTĄ TERITORINĘ PLĖTRĄ

5.1 Informacija apie bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) įgyvendinimą

5.1.1 BIVP strategijos aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 60 straipsnį)

Savivaldybės

Gyventojų

skaičius

2013 metų

pr., tūkst.

Lietuvos akvakultūros

sektoriaus darbuotojų

skaičius pagal įmonės

registracijos vietą

(ŽŪIKVC) 2013, vnt.


žvejojančių įmonių

darbuotojų skaičius pagal

įmonės registracijos vietą

(ŽŪIKVC) 2013 m., vnt.

Baltijos jūroje žvejojančių

įmonių darbuotojų skaičius

pagal įmonės registracijos

vietą (ŽŪIKVC) 2013 m.,

vnt.

Alytaus r. 27.618 14

Kauno m. 86.419 6

Kėdainių r. 51.969 9

Prienų r. 29.023 79

Raseinių r. 36.056 50

Klaipėdos m. 158.541

48 262

Klaipėdos r. 51.614 10 6

Neringos sav. 2.719

22

Palangos m. 15.353

40

Šilutės r. 43.218 23 2

Kazlų Rūdos 12.738 16

Rokiškio r. 33.434 12

Kelmės r. 31.037 23

Šiaulių r. 42.748 24

Šilalės r. 25.533 1

Tauragės r. 42.494 12

Telšių r. 45.474 7

Ignalinos r. 17.568 31

Molėtų r. 20.032 12

Utenos r. 41.751 7

Zarasų r. 17.693 33

Elektrėnų 24.396 15

Šalčininkų r. 33.710 27

Švenčionių r. 26.853 4

Vilniaus m. 537.152 6

Vilniaus r. 95.035 33

Iš viso:

454 118 262

[Papildomai bus pateikta informacija apie esamą situaciją teritorijose, aprašant užimtumo akvakultūros

sektoriuje rodiklius, sugavimų vidaus vandenyse apimtis bei užimtumo ir sugavimų rodiklius Baltijos jūroje

ir Baltijos jūros priekrantėje, o taip pat kt. aktuali informacija, apibūdinanti pradinę padėtį teritorijose.]

Siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pagal iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir

darbo vietų darbotvarkė“ įgyvendinant BIVP numatoma skatinti:

1. Užimtumą, teritorinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį bendruomenėse, besiverčiančiose versline

žvejyba ir akvakultūra.

2. Vietos ekonomikos įvairinimą, naujų darbo vietų kūrimą, įskaitant galimybes verslo plėtrai pakrančių

zonose.

Įgyvendinant žuvininkystės regionų Vietos plėtros strategijas (toliau – VPS) pagal Lietuvos

101

žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą (toliau – 2007−2013 m. Veiksmų programa)

buvo numatyti šie prioritetai:

1. Žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo stiprinimas.

2. Ekonominės veiklos pertvarkymas ir veiklos rūšių įvairinimas.

3. Žuvininkystės produktų vertės didinimas.

4. Mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros ir paslaugų sukūrimas.

5. Žuvininkystės regionų aplinkosauga.

6. Žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymas.

Didžioji dauguma paramą savo atstovaujamo regiono VPS įgyvendinti gavusių ŽRVVG (paramą

strategijoms įgyvendinti 2007−2013 metų programiniu laikotarpiu gavo 10 ŽRVVG) priėmė sprendimą remti

veiklas, numatančias mažos apimties žuvininkystei (daugiausiai rekreacinei) ir turizmui skirtos

infrastruktūros ir paslaugų sukūrimą (9), žuvininkystės regionų aplinkosaugą (8), žuvininkystės sektoriaus

darbuotojų mokymą (7). Tik pusė paramą strategijos įgyvendinimui gavusių ŽRVVG pasirinko remti

veiklas, skirtas ekonominės veiklos pertvarkymui ir veiklos rūšių įvairinimui (5), bei žuvininkystės produktų

vertės didinimui (5). Kelios ŽRVVG pasirinko remti veiklas, skirtas žuvininkystės sektoriaus

konkurencingumo stiprinimui.

Nors esminės žuvininkystės sektoriaus ir žvejybos ir akvakultūros regionų problemos ir siekiamybės

išlieka panašios, tikimasi, kad įgyvendinant BIVP 2014−2020 metų laikotarpyje, didžiausias dėmesys

skiriamas darbo vietų kūrimui versline žvejyba ir akvakultūra besiverčiančiose bendruomenėse, sukuriant

didesnę verslinės žvejybos ir akvakultūros pridėtinę vertę ir įvairinant ekonominę veiklą. Tačiau kartu

skatinamas ir bendruomeninis požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą. Šis požiūris taip pat susijęs su gamtos ir

kultūros paveldu, kuris tampa svarbiu privalumu siekiant žvejybos ir akvakultūros regionų socialinės ir

ekonominės vietos plėtros.

Pirmiausiai siekiant užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimo 2014−2020 m. parama VPS

įgyvendinti gali būti teikiama šiais tikslais:

1. Vertei didinti, darbo vietoms kurti, jaunimui pritraukti ir inovacijoms skatinti visuose žvejybos ir

akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose.

2. Veiklos įvairinimui verslinės žvejybos ir kitoje nei verslinė žvejyba veikloje, mokymuisi visą

gyvenimą ir darbo vietų kūrimui žvejybos ir akvakultūros regionuose remti.

3. Žvejybos ir akvakultūros regionų aplinkos ištekliams didinti ir juos panaudoti, įskaitant klimato

kaitos švelninimo veiksmus.

4. Žvejybos amato paveldui žvejybos ir akvakultūros regionuose puoselėti.

Įgyvendinant aukščiau nurodytus tikslus, parama teikiama taikant atitinkamoms EJRŽF reglamento V

antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose numatytoms priemonėms nustatytas sąlygas ir viešosios pagalbos

intensyvumą (išskyrus 66 ir 67 straipsniuose numatytas priemones). Įgyvendinant 4 tikslą parama gali būti

teikiama, kai projekto reikšmingumas žvejybos amato paveldui yra patvirtintas valstybės pripažintos

kompetentingos institucijos. Tokiu atveju viešosios pagalbos intensyvumas turi atitikti EJRŽF reglamento 95

straipsnio sąlygas.

Siekiamas BIVP strategijų įgyvendinimo rezultatas daugiausiai susijęs su naujų darbo vietų sukūrimu

ir esamų darbo vietų išsaugojimu vystant akvakultūros veiklą, kuriant pridėtinę vertę verslinės žvejybos ir

akvakultūros bei su versline žvejyba ir akvakultūra susijusiuose sektoriuose.

Lietuvos kaimo vietovėse, kaip ir žvejybos ir akvakultūros regionuose, bus tęsiamas BIVP

įgyvendinimas, remiamas iš EŽŪFKP ir EJRŽF. Miestų plėtrai taip pat numatoma taikyti BIVP ir

integruotos teritorinės plėtros (toliau – ITI) instrumentus.

ESI fondų parama vietos plėtrai turi būti nuosekli ir tarpusavyje suderinta. Integruotą požiūrį miesto

vietovėse vietos lygiu užtikrinti turėtų padėti sustiprintas miestų plėtrai skirtų abiejų instrumentų (BIVP ir

ITI) koordinavimas, taip pat BIVP kaimo vietovėse ir žvejybos ir akvakultūros regionuose suinteresuotų

subjektų, išrinktų valdžios atstovų, žvejų organizacijų ir kt. partnerių įtraukimas į viešųjų investicijų

planavimą. Numatoma, kad BIVP miestų vietovėse koordinuos, administruos ir tarpinės vykdymo

institucijos funkcijas atliks Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Kaimo vietovėse ir žvejybos ir

akvakultūros regionuose BIVP administruos ir koordinuos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri

yra VI įgyvendinant abiejų fondų (EJRŽF ir EŽŪFKP) programas Lietuvoje. Vietos veiklos grupių (toliau –

VVG) parengtų strategijų atranką ir tvirtinimą vykdys jungtiniai VPS atrankos komitetai; kaimo vietoves ir

102

žvejybos ir akvakultūros regionus atstovaujančių dvisektorinių kaimo vietovių ir žuvininkystės VVG (toliau

dvisektorinės VVG) VPS atranką vykdys bendras VPS atrankos komitetas, kuriame būtinas kaimo plėtros ir

žuvininkystės sektoriaus atstovų dalyvavimas. Jungtiniai atrankos komitetai bus sudaryti iš sektorinių

ministerijų, atsakingų už atitinkamą sritį, taip pat LR Žemės ūkio ministerijos, LR Vidaus reikalų

ministerijos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kaip ministerijos, atsakingos už nacionalinės

vietos bendruomenių politikos koordinavimą) atstovų, socialinių ir ekonominių partnerių, Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos (ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų VI) atstovų.

Žvejybos ir akvakultūros regionuose VVG atsakingos už jų atstovaujamų žvejybos ir akvakultūros

regionų VPS įgyvendinimą per vietos projektus, dalyvauja vietos projektų atrankos procesuose,

bendradarbiauja su socialiniais ir ekonominiais partneriais, palaiko teritorinius ir tarptautinius

bendradarbiavimo ryšius, dalyvauja mokymuose, teikia konsultacijas. Vietos projektus teikia ir įgyvendina

žvejybos ir akvakultūros regiono vietos pareiškėjai.

Dvisektorinės integruotos VPS gali būti finansuojamos iš EŽŪFKP ir EJRŽF. Tokios dvisektorinės

VVG turi atitikti tinkamumo reikalavimus, numatytus paramos teikimo dvisektorinėms VPS įgyvendinimo

taisyklėse. Kai atrinktai dvisektorinei VPS įgyvendinti yra pasirenkamas pagrindinis fondas, tokiu atveju

dvisektorinių VPS einamosios išlaidos, aktyvaus pritaikymo veiklos išlaidos finansuojamos iš pagrindinio

fondo.

Veiksmų programoje BIVP įgyvendinimui numatyta skirti apytiksliai 16,39% EJRŽF lėšų, kas

sudarytų apie 10.395.562 eurų. Bendras viešas finansavimas, planuojamas pagal IV SP BIVP įgyvendinimui,

sudarytų apytiksliai 12.230.073 eurų.

5.1.2 Nustatant žvejybos ir akvakultūros regionus taikomų kriterijų sąrašas (pagal Reglamento (ES)

Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies g punktą)

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programoje nustatyti žuvininkystės regionų

atrankos kriterijai buvo šie: žuvininkystės regiono vandenų plotas turėjo būti didesnis nei Lietuvos vidurkis

(t.y. didesnis nei 4 proc.), žuvininkystės regione žuvininkystės sektoriuje (įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir

žuvininkystės produktų perdirbimą) turėjo dirbti ne mažiau kaip 50 žmonių.

Be to, žuvininkystės regionas turėjo atitikti ir Veiksmų programoje vartojamą „žuvininkystės regiono“

apibrėžimą: žuvininkystės regionas turi būti aiškiai apibrėžtas teritoriniu požiūriu, gyventojų skaičius šiame

regione turi būti ne mažesnis nei 2 tūkst. ir ne didesnis nei 800 tūkst., regione turi veikti ne mažiau nei 3

žuvininkystės įmonės, regionas turi būti vientisas ekonominiu, socialiniu ir geografiniu požiūriu bei

nepriklausantis kitos ŽRVVG regionui.

Pagal nustatytus kriterijus Lietuvoje 28 savivaldybės buvo pripažintos tinkamomis kurtis ŽRVVG.

Įsikūrusios 12 ŽRVVG apėmė 21 savivaldybę, arba 75 proc. visų savivaldybių, kurios buvo pripažintos

tinkamomis kurtis ŽRVVG. Konkreti įsikūrusi ŽRVVG įvardijo tam tikrą teritoriją – regioną, kurioje numatė

įgyvendinti savo plėtros strategiją. ŽRVVG teritorija galėjo apimti daugiau negu vieną savivaldybės

teritoriją.

Atsižvelgiant į EJRŽF reglamente pateiktus sąvokų išaiškinimus, Lietuvoje žvejybos ir akvakultūros

regionu 2014−2020 m. programiniame laikotarpyje turėtų būti pripažįstamas: regionas su jūros, upės ar ežero

pakrante, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną, kuriame daug darbuotojų dirba verslinės žvejybos arba

akvakultūros sektoriuje ir kuris yra funkciniu požiūriu geografiškai, ekonomiškai ir socialiai susijęs.

Žvejybos ir akvakultūros regiono teritorija turi būti aiškiai apibrėžta – teritorijos atitikimas

žuvininkystės regiono apibrėžčiai nagrinėjamas savivaldybių lygmeniu, t. y. savivaldybės į mažesnius

teritorinius vienetus neskaidomos, savivaldybių skaičius žvejybos ir akvakultūros regione neribojamas.

Tačiau gyventojų skaičius žvejybos ir akvakultūros regione turi būti ne mažesnis nei 10 tūkst. ir ne didesnis

nei 150 tūkst. Dėl išskirtinės žvejybos verslo koncentracijos išimtis šiuo požiūriu taikoma Neringos ir

Klaipėdos miesto savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyventojų skaičius turi tendenciją mažėti,

(pvz., laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2014 m. gyventojų skaičius sumažėjo 1,97 %) vertinant teritorijos atitiktį

šiam kriterijui numatoma taikyti iki 2 % paklaidą.

Įvertinus verslinės žvejybos ir akvakultūros sektorių išsivystymo lygio skirtumus atskirose Lietuvos

savivaldybėse, ir siekiant užtikrinti efektyvų paramos lygį vietos žuvininkystės bendruomenių problemoms

spręsti, išskiriami du žvejybos ir akvakultūros regionų tipai:

103

1. Žvejybos ir akvakultūros regionai. Juose galės būti įgyvendinamos EJRŽF remiamos VPS, kurias

įgyvendins ŽRVVG, arba iš EJRŽF ir EŽŪFKP fondų remiamos dvisektorinės VPS, kurias įgyvendins

dvisektorinės VVG. Įgyvendinant dvisektorines VPS vedančiuoju fondu gali būti EJRŽF arba EŽŪFKP.

Tai teritorijos:

a) turinčios jūros, upės ar ežero pakrantę, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną;

b) kuriose gyventojų skaičius 10,204−153 tūkst. gyventojų (dėl išskirtinės žvejybos sektoriaus

koncentracijos išimtys taikytinos Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybėms);

c) kuriose didelis užimtumas ir bendruomenės priklausomybė nuo žuvininkystės – verslinės žvejybos ir/

ar akvakultūros sektoriuose dirba ne mažiau kaip 40 darbuotojų arba verslinės žvejybos sugavimų apimtys ne

mažesnės kaip 100 tūkst. kg per kalendorinius metus.

2. Žvejybos ir akvakultūros regionai tik dvisektorinėms VPS įgyvendinti. Regionuose, kuriuose

verslinės žvejybos ir akvakultūros verslo ir užimtumo koncentracija mažesnė, EJRŽF galės prisidėti

įgyvendinant dvisektorines VPS (kai EJRŽF nėra vedantysis fondas).

Tai – teritorijos, persidengiančios arba iš dalies persidengiančios su teritorijomis, kuriose gali būti

įgyvendinamos VPS, finansuojamos iš EŽŪFKP fondo:

a) turinčios jūros, upės ar ežero pakrantę, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną;

b) kuriose gyventojų skaičius 10,204−153 tūkst. gyventojų;

c) kuriose ženklus užimtumas ir bendruomenės priklausomybė nuo žuvininkystės, t. y. verslinės

žvejybos ir/ ar akvakultūros sektoriuose dirba ne mažiau kaip 15 darbuotojų arba žvejybos ir akvakultūros

produktų perdirbimo įmonėse dirba ne mažiau kaip 40 darbuotojų arba verslinės žvejybos sugavimų apimtys

ne mažesnės kaip 10 tūkst. kg per kalendorinius metus.

5.1.3 Vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18

straipsnio 1 dalies h punktą)

1. Numatomi šie pagrindiniai VPS rengimo, atrankos ir tvirtinimo etapai:

I. Per VI nustatytą terminą ŽRVVG pateikia paraiškas pripažinti jas tinkamomis rengti ir įgyvendinti

žvejybos ir akvakultūros regionų VPS. Vadovaujančiosios institucijos sudarytas VPS atrankos komitetas,

remdamasis Tarpinės vykdymo institucijos arba išorės ekspertų išvadomis, atrenka, o VI patvirtina ŽRVVG

tinkamomis žvejybos ir akvakultūros regionų VPS 2014−2020 m. laikotarpiui rengti ir gauti parengiamąją

paramą iš EJRŽF.

Tinkančios rengti ir įgyvendinti žvejybos ir akvakultūros regionų vietos plėtros strategijas ŽRVVG

turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi būti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka (teisinė forma – asociacija[1]

), kuris vienija ŽRVVG teritorijos socialiniams ir

ekonominiams interesams atstovaujančius viešojo ir privataus žuvininkystės sektoriaus (verslinės žvejybos ir

akvakultūros) subjektus ir veikia žvejybos ir akvakultūros regiono teritorijoje, kurio valdymo organas,

turintis sprendimų priėmimo teisę (Valdyba):

a. ne mažiau kaip 5 nariai subalansuotai atstovauja pagrindiniams žvejybos ir akvakultūros

regiono suinteresuotiesiems subjektams, t. y. ne daugiau kaip 49 proc. ir ne mažiau kaip 20 proc. valdymo

organo narių sudaro žvejybos ir akvakultūros regiono pilietinės visuomenės atstovai, privačiojo verslinės

žvejybos ir/arba akvakultūros sektoriaus atstovai ir viešojo sektoriaus atstovai;

b. kurį sudaro įvairaus amžiaus (privaloma įtraukti jaunimo ir jaunų žmonių atstovus) skirtingos

lyties atstovai (minimalus reikalaujamas šių atstovų skaičius ŽRVVG valdymo organo sudėčiai nustatomas

priemonės įgyvendinimo taisyklėse);

c. kai tas pats asmuo gali atstovauti žvejybos ir akvakultūros regiono pilietinei visuomenei ir/arba

privačiajam verslinės žvejybos arba akvakultūros sektoriui ir/arba viešajam sektoriui, jis turi pasirinkti

atstovauti vienam iš jų:

c.1) kai asmuo, paskirtas į valdymo organą, pagal teisinę padėtį turi galimybę atstovauti

žvejybos ir akvakultūros regiono pilietinei visuomenei ir/arba privačiajam verslinės žvejybos arba

[1] LR Asociacijų įstatymas 2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969 (aktuali redakcija nuo 2010-12-28).

104

akvakultūros sektoriui ir/arba viešajam sektoriui, jis turi aiškiai raštu išreikšti, kuriam sektoriui

atstovauja;

c.2) vietos savivaldos institucijose dirbantys asmenys turi teisę atstovauti tik viešajam

sektoriui.

d. kai ŽRVVG atstovaujamas žvejybos ir akvakultūros regionas apima kelių savivaldybių

teritoriją, turi būti išlaikytas visų savivaldybių atstovavimo įvairių žvejybos ir akvakultūros regiono

suinteresuotųjų subjektų interesams principas, t.y. į ŽRVVG valdymo organo sudėtį iš visų savivaldybių

teritorijų turi būti išrinkta ir žvejybos ir akvakultūros regiono pilietinės visuomenės ir privačiojo verslinės

žvejybos ir /arba akvakultūros sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovų;

2) užtikrinta valdymo organo atstovų rotacija VPS įgyvendinimo metu;

3) jos įstatuose turi būti užtikrinta lanksti, atvira ir nediskriminuojanti naujų narių priėmimo tvarka.

Turi būti užtikrintas laisvas narių įstojimas ir išstojimas, kai pageidaujantis tapti ŽRVVG ar VVG nariais

subjektai yra žvejybos ir akvakultūros regiono pilietinės visuomenės, privačiojo verslinės žvejybos ir/arba

akvakultūros sektoriaus arba viešojo sektoriaus atstovai,

4) turi turėti administravimo, finansų valdymo ir kt. gebėjimų, reikalingų tinkamai įgyvendinti

strategiją ir administruoti viešąsias lėšas.

5) ŽRVVG ir /arba dvisektorinių VVG atstovaujamų regionų teritorijos negali sutapti, t.y. toje pačioje

vietovėje gali būti įgyvendinama tik viena iš EJRŽF lėšų finansuojama ar iš dalies finansuojama VPS.

6) Turi dalyvauti nacionalinio ŽRVVG tinklo veikloje.

7) Užtikrina tinkamą viešų ir privačių interesų derinimą.

II. ŽRVVG atitiktį nustatytiems reikalavimas, jų parengtų VPS kokybę ir atitiktį keliamiems

reikalavimas pagal VI parengtą tvarką vertina ir pagal parengtą metodiką didžiausią galimą paramos sumą

nustato TVI, kuri gali pasitelkti išorės ekspertus VPS vertinimui atlikti. Remiantis vertinimo išvadomis,

žvejybos ir akvakultūros regiono VPS atrenka VPS atrankos komitetas ir tvirtina VI. Pirmoji VPS atranka ir

tvirtinimas turi būti baigiami ne vėliau kaip per du metus nuo Partnerystės sutarties galutinio patvirtinimo

dienos. Gali būti organizuojama papildoma VPS atranka ir tvirtinimas, bet ne vėliau kaip iki 2017 m.

gruodžio 31 d.

Žvejybos ir akvakultūros regionų VPS tinkamumo kriterijai – remiamos kokybiškos, novatoriškos

strategijos, kuriose turi būti pateikta bent:

1. Žvejybos ir akvakultūros regiono teritorijos ir gyventojų, kuriems taikoma VPS, apibrėžtis.

2. Žvejybos ir akvakultūros regiono teritorijos plėtros poreikių ir galimybių analizė, įskaitant SSGG

analizę.

3. VPS ir jos tikslų apibūdinimas, integruoto ir inovatyvaus VPS pobūdžio apibūdinimas, tikslų ir

uždavinių hierarchija, taip pat aiškūs, išmatuojami produkto ar rezultato rodikliai.

4. Bendruomenės įtraukimo ir dalyvavimo rengiant VPS aprašymas.

5. Veiksmų planas, iš kurio būtų matyti, kaip planuojama pasiekti numatytus tikslus ir įgyvendinti

uždavinius.

6. VPS valdymo ir stebėsenos sistemos aprašymas, iš kurio būtų matyti gebėjimai įgyvendinti VPS, ir

konkrečių VPS įgyvendinimo vertinimo procedūrų aprašymas.

7. VPS finansavimo planas.

Žvejybos ir akvakultūros regionų VPS kokybės vertinimo metu, taikant balų sistemą, nustatoma

tinkamų VPS pridėtinė vertė. Vertinama bent:

1. darbo vietų kūrimo numatomas mastas;

2. VPS investavimo logika;

3. jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. įtrauktų į VVG veiklą mastas.

Detalūs VPS tinkamumo ir kokybės vertinimo kriterijai nustatomi įgyvendinimo taisyklėse, patvirtinus

juos Stebėsenos komitete.

Dvisektorinėms VVG ir VPS taikomi kriterijai

Dvisektorinėms VVG taikomi šie kriterijai:

1. turi atitikti kriterijus, numatytus dvisektorinėms VVG Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m.

programoje;

2. į formuojamą bendrą valdymo organą turi įtraukti tiek žvejybos ir akvakultūros regiono

105

pilietinės visuomenės, tiek privačiojo verslinės žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atstovų;

3. dvisektorinių VVG ir ŽRVVG atstovaujamų regionų teritorijos negali sutapti, t.y. toje pačioje

teritorijoje gali būti įgyvendinama tik viena iš EJRŽF lėšų finansuojama ar iš dalies finansuojama VPS.

4. jos visa atstovaujama teritorija arba dalis jos atstovaujamos teritorijos atitinka reikalavimus,

keliamus kaimo vietovių VVG teritorijoms ir žvejybos ir akvakultūros regionams (kai vedantysis fondas

EJRŽF) arba kaimo vietovių VVG teritorijoms ir žvejybos ir akvakultūros regionams tik dvisektorinėms

VPS įgyvendinti (kai vedantysis fondas EŽŪFKP), o fiziniu (geografiniu) požiūriu persidengia visiškai arba

iš dalies;

5. dalyvauja kaimo vietovių VVG ir nacionaliniame ŽRVVG tinkluose.

Dvisektorinių VVG atitiktį nustatytiems reikalavimas ir jų parengtų dvisektorinių VPS kokybę ir

atitiktį keliamiems reikalavimas pagal VI parengtą tvarką vertina ir pagal parengtą metodiką didžiausią

galimą paramos sumą nustato TVI, kuri gali pasitelkti išorės ekspertus VPS vertinimui atlikti. Remiantis

vertinimo išvadomis, dvisektorines VPS atrenka VPS atrankos komitetas ir tvirtina VI. Pirmoji VPS atranka

ir tvirtinimas turi būti baigiami ne vėliau kaip per du metus nuo Partnerystės sutarties galutinio patvirtinimo

dienos. Gali būti organizuojama papildoma VPS atranka ir tvirtinimas, bet ne vėliau kaip iki 2017 m.

gruodžio 31 d.

Dvisektorinės VPS tinkamumo vertinimo metu ji turi atitikti visus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33

str. nurodytus reikalavimus. VPS kokybės vertinimo metu, taikant balų sistemą, nustatoma tinkamų VPS

pridėtinė vertė. Kokybės vertinimo metu apskaičiuojamos dvi kokybės balų sumos: EŽŪFKP kokybės balas

ir EJRŽF kokybės balas. EŽŪFKP kokybės balas turi būti ne mažesnis nei 70 balų (VPS tinkamumo

kriterijus) ir apskaičiuojamas vertinant bent:

1. darbo vietų kūrimo, įgyvendinant vietos projektus finansuojamus iš EŽŪFKP, mastą;

2. VPS EŽŪFKP investavimo logiką;

3. jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. įtraukties į VVG veiklą mastą;

4. daugiasektorinį VPS pobūdį.

EJRŽF kokybės balas apskaičiuojamas vertinant bent:

1. darbo vietų kūrimo, įgyvendinant vietos projektus finansuojamus iš EJRŽF, mastą;

2. VPS EJRŽF investavimo logiką;

3. jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. įtraukties į VVG veiklą mastą.

Detalūs VPS tinkamumo ir kokybės vertinimo kriterijai nustatomi įgyvendinimo taisyklėse, patvirtinus

juos Stebėsenos komitete.

VPS įgyvendinimui iš EJRŽF finansuojama didžiausia galima paramos suma nustatoma remiantis bent

šiais principais:

bazinė suma paskirstoma nustatytus reikalavimus atitinkančioms VPS, kurias įgyvendina

ŽRVVG jų atstovaujamuose žvejybos ir akvakultūros regionuose.

atsižvelgiant į užimtumą ir vidutinių metinių sugavimų apimtis verslinėje žvejyboje Baltijos

jūroje, mažos apimties verslinėje žvejyboje Baltijos jūros priekrantėje ir verslinėje žvejyboje vidaus

vandenyse.

atsižvelgiant į VPS kokybės balus ir dvisektorinių VPS EJRŽF kokybės balus.

Kai žvejybos ir akvakultūros regiono VPS įgyvendinimas finansuojamas tik iš EJRŽF arba šis fondas

įgyvendinant dvisektorinę VPS yra vedantysis, iki 15 proc. patvirtintos VPS arba dvisektorinės VPS

įgyvendinimo biudžeto gali būti skiriama strategijos įgyvendinimo einamosioms, aktyvaus pritaikymo bei

bendradarbiavimo projektams įgyvendinti skirtoms išlaidoms (toliau veiklos išlaidos). Iš šios dalies

strategijos įgyvendinimo einamosios ir aktyvaus pritaikymo išlaidos gali sudaryti 10−15 proc. strategijos

biudžeto; tuo tarpu, bendradarbiavimo projektams įgyvendinti skirtos išlaidos – 0−5 proc. Kai įgyvendinant

dvisektorinę VPS EJRŽF yra vedantysis fondas, tais atvejais veiklos išlaidoms skiriama strategijos biudžeto

dalis negali sudaryti daugiau kaip 25 proc. visų įgyvendinant dvisektorinę VPS patirtų ir išmokėtų EJRŽF

finansuojamų viešosios paramos lėšų.

106

Parama bendradarbiavimo projektams, kaip atskira priemonė, bus teikiama dvisektorinėms VVG, kai

vedantysis fondas – EŽŪFKP. Detalios paramos teikimo procedūros bus nustatytos priemonės įgyvendinimo

taisyklėse.

5.1.4 Aiškus žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽRVVG), vadovaujančiosios institucijos arba

paskirtosios įstaigos atitinkamų funkcijų vykdant visas su strategija susijusias įgyvendinimo užduotis

aprašas (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies m punkto ii papunktį)

ŽRVVG planuoja ir įgyvendina VPS. VI užtikrina, kad ŽRVVG išrinktų vieną administratorių,

atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba teisės aktų nustatyta tvarka sudarytų bendrą

struktūrą (administraciją).

ŽRVVG uždaviniai:

1. Stiprinti vietos pareiškėjų ir paramos gavėjų gebėjimus rengti, administruoti ir įgyvendinti vietos

projektus.

2. Rengti nediskriminuojančią ir skaidrią vietos projektų atrankos procedūrą ir nustatyti vietos projektų

atrankos objektyvius kriterijus. Siekiant išvengti interesų konflikto, ŽRVVG privalo užtikrinti, kad ne

mažiau kaip 50 proc. valdybos narių, turinčių teisę balsuoti priimant sprendimus, susijusius su vietos

projektų atranka, sudarytų ne viešojo sektoriaus partneriai. Turi būti sudaryta galimybė skųsti sprendimus dėl

vietos projektų atrankos. Taip pat turi būti nustatyta tvarka ir procedūra, leidžianti vietos projektų atrankos

objektyvių kriterijų tvirtinimą bei vietos projektų atranką vykdyti rašytine tvarka.

3. Siekti, kad būtų užtikrinta vietos projektų atitiktis su VPS keliamais uždaviniais ir tikslais. Atrenkant

vietos projektus, kai tai yra aktualu, įvertinti juos vadovaujantis pirmumo kriterijais, tuo pačiu atsižvelgiant į

vietos projektų indėlį įgyvendinant VPS uždavinius ir tikslus.

4. Rengti ir skelbti kvietimus teikti vietos projektų paraiškas, rengti ir skelbti tęstinio vietos projektų

paraiškų teikimo procedūras, apibrėžti vietos projektų paraiškų atrankos kriterijus.

5. Priimti vietos projektų paraiškas ir organizuoti jų vertinimą.

6. Atrinkti vietos projektus, nustatyti didžiausią galimą paramos sumą ir kartu su pasiūlymu skirti

paramą atrinktų projektų finansavimui teikti juos už galutinį tinkamumo finansuoti patikrinimą atsakingai

tarpinei vykdymo institucijai.

7. Vykdyti VPS įgyvendinimo ir remiamų vietos projektų stebėseną bei atlikti konkrečius vertinimo,

susijusio su VPS įgyvendinimu, veiksmus.

ŽRVVG, įgyvendindamos joms keliamus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1. Vietos bendruomenės gebėjimų rengti ir įgyvendinti vietos projektus stiprinimas (administracija).

2. Vietos projektų atrankos procedūrų įskaitant įgyvendinimo taisykles, parengimas (administracija).

3. Vietos projektų atrankos procedūrų, įskaitant įgyvendinimo taisykles, patvirtinimas (valdymo

organas).

4. Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas arba tęstinio vietos projektų paraiškų teikimo procedūrų

rengimas, skelbimas (administracija).

5. Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas arba tęstinio vietos projektų paraiškų teikimo procedūrų

tvirtinimas (valdymo organas).

6. Vietos projektų atrankos specialiųjų kriterijų ir pirmumo kriterijų nustatymas ir tvirtinimas,

užtikrinant vietos projektų indėlio vertinimą, siekiant VPS uždavinių ir tikslų įgyvendinimo (valdymo

organas).

7. Vietos projektų paraiškų priėmimas, administracinės atitikties vertinimas ir tinkamumo paramai

gauti vertinimo organizavimas (administracija).

8. Vietos projektų atranka ir paramos sumos nustatymas (valdymo organas arba EJRŽF projektų

atrankos komitetas).

9. Atrinktų paramai gauti projektų teikimas už galutinį vietos projektų tinkamumo finansuoti vertinimą

atsakingai institucijai (administracija).

10. Mokėjimo prašymų administracinės atitikties vertinimas (administracija).

11. VPS įgyvendinimo ir remiamų vietos projektų stebėsenos bei vertinimo vykdymas (administracija).

12. ŽRVVG strategijos įgyvendinimo tarpinių ir galutinių pasiektų rezultatų analizė ir tvirtinimas

107

(valdymo organas).

Tarpinės vykdymo institucijos funkcijos yra šios:

1. Dokumentacijos pavyzdinių formų parengimas.

2. ŽRVVG vietos projektų tinkamumo finansuoti galutinis įvertinimas.

3. Vietos projektų paramos sutarčių rengimas, derinimas ir pasirašymo organizavimas (kai aktualu).

4. Mokėjimo prašymų vertinimas ir paramos lėšų vietos projektų vykdytojams išmokėjimas.

5. Paramą gavusių įgyvendinamų ir įgyvendintų vietos projektų stebėsena (kai aktualu).

6. ŽRVVG strategijų įgyvendinimo priežiūra.

VPS atrankos komiteto funkcijos yra šios:

1. Atrenka VPS, teikia nuomonę dėl VPS keitimo.

2. ŽRVVG strategijų įgyvendinimo tarpinių ir galutinių pasiektų rezultatų analizė ir rekomendacijų dėl

tinkamo VPS įgyvendinimo teikimas.

3. Vietos projektų atrankos specialiųjų kriterijų ir pirmumo kriterijų derėjimo su VPS, atsižvelgiant į jų

indėlį į VPS uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, vertinimas ir rekomendacijų teikimas.

5.1.5 Informacija apie išankstinius mokėjimus ŽRVVG (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18

straipsnio 2 dalį). Apie ŽRVVG nacionalinius tinklus žr. 4.8.2 punktą (techninė pagalba)

Kai žvejybos ir akvakultūros regiono VPS įgyvendinimas finansuojamas tik iš EJRŽF arba šis fondas

yra vedantysis, po paramos VPS įgyvendinti suteikimo, ŽRVVG gali pateikti mokėjimo prašymą avansiniam

išmokėjimui veiklos išlaidoms apmokėti. Avanso suma negali būti didesnė, nei 15 proc. visų numatytų

ŽRVVG veiklos išlaidų.

5.2 Informacija apie integruotas teritorines investicijas (ITI) (pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013

36 straipsnį)

ITI nenumatomos.

108

6. EX ANTE SĄLYGŲ ĮVYKDYMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 55 STRAIPSNĮ)

6.1 Taikytinų ex ante sąlygų nustatymas ir jų įvykdymo vertinimas

6.1.1 Taikytinų EJRŽF būdingų ex ante sąlygų nustatymas ir jų įvykdymo vertinimas

Ex-ante sąlyga

Sąjungos

prioritetas arba

prioritetai,

kuriems taikoma

taikytina sąlyga

Taikytina

sąlyga

įvykdyta

TAIP /

NE / IŠ

DALIES

Kriterijai

Kriterijai

įvykdyti

(Taip/Ne

)

Savęs vertinimas su paaiškinimas apie kiekvieno

taikytinų ex ante sąlygų kriterijaus įvykdymą

Nuorodos (į strategijas,

teisės aktus ar kitus

susijusius dokumentus,

taip pat į jų skirsnius,

straipsnius ar pastraipas,

drauge su interneto

nuorodomis arba

galimybe susipažinti su

visu tekstu)

Ataskaita apie

žvejybos

pajėgumus

pateikta pagal

Reglamento (ES)

Nr. 1380/2013 22

straipsnio 2 dalį

1 Sąjungos

prioritetas:

Aplinkosaugos

požiūriu tausios,

efektyviai

išteklius

naudojančios,

inovacinės,

konkurencingos ir

žiniomis

grindžiamos

žvejybos

skatinimas

Taip

Ataskaita yra

parengta remiantis

Komisijos

paskelbtomis

bendromis

gairėmis

Taip Europos Komisijos raštas, patvirtinantis, kad

Lietuva yra pateikusi Žvejybos pajėgumų

valdymo ataskaitą (raštas gautas 2013-06-20; Nr.

RI7-1242)

Žuvininkystės tarnybos

dokumentacijos bylos

Žvejybos

pajėgumai neviršija

Reglamento (ES)

Nr. 1380/2013 II

priede nustatytų

viršutinių žvejybos

pajėgumų ribų

Taip Pagal Europos Komisijos reglamentą 26/2004 6

straipsnį Komisijai perduoti duomenys apie su

Lietuvos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus

(įskaitant duomenis apie jų žvejybos pajėgumus)

Sąjungos žvejybos

laivyno registro

duomenys, skelbiami

Europos Komisijos

interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/fisheri

es/fleet/index.cfm?lg=en

Akvakultūros

daugiamečio

nacionalinio

strateginio plano,

nurodyto

Reglamento (ES)

2 Sąjungos

prioritetas:

Aplinkosaugos

požiūriu tausios,

efektyviai

išteklius

Taip

Akvakultūros

daugiametis

nacionalinis

strateginis planas

perduodamas

Komisijai ne vėliau

Taip 2014-07-01 priimtas „Lietuvos akvakultūros

sektoriaus plėtros 2014−2020 metais planas“

(patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2014-07-01

įsakymu Nr. 3D-393 „Dėl Lietuvos akvakultūros

sektoriaus plėtros 2014−2020 metais plano

patvirtinimo“; įsigaliojimo data – 2014-07-03),

LR teisės aktų registras:

https://www.e-

tar.lt/portal/index.html

http://ec.europa.eu/fisheries/fleet/index.cfm?lg=en

http://ec.europa.eu/fisheries/fleet/index.cfm?lg=en

https://www.e-tar.lt/portal/index.html


109

Nr. 1380/2013 34

straipsnyje,

parengimas iki

2014 m. birželio

30 d.

naudojančios,

inovacinės,

konkurencingos ir

žiniomis

grindžiamos

akvakultūros

skatinimas

kaip Veiksmų

programos

perdavimo dieną

kuris bus perduotas Komisijai Veiksmų

programos perdavimo dieną

Veiksmų programa

apima informaciją

apie papildomumą,

susijusį su

Akvakultūros

daugiamečiu

nacionaliniu

strateginiu planu

Taip Į Veiksmų programą integruotos atitinkamos

„Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros

2014−2020 metais plano“ nuostatos

Veiksmų programos

projektas su integruotomis

atitinkamomis „Lietuvos

akvakultūros sektoriaus

plėtros 2014−2020 metais

plano“ nuostatomis 2014

m. rugsėjį bus pateiktas

Europos Komisijai

Administraciniai

gebėjimai: turima

administracinių

gebėjimų,

reikalingų, kad

būtų laikomasi

Reglamento (ES)

Nr. 1380/2013 25

straipsnyje ir

Reglamento (EB)

Nr. 199/2008 4

straipsnyje

nustatytų

žuvininkystės

valdymo duomenų

reikalavimų

3 Sąjungos

prioritetas: BŽP

įgyvendinimo

skatinimas

Taip

Administracinių

gebėjimų parengti

ir taikyti

daugiametę

duomenų rinkimo

programą, kurią

persvarsto ŽMTEK

ir tvirtina

Komisija, aprašas

Taip Administracinės duomenų rinkimo programos

įgyvendinimo sistemos aprašymas pateiktas

Lietuvos nacionalinėje 2011–2013 m.

žuvininkystės duomenų rinkimo programoje,

kurios galiojimas 2014−2016 metams buvo

pratęstas EK įgyvendinimo sprendimu Nr.

C(2013) 5568

EK įgyvendinimo

sprendimas Nr. C(2013)

5568.

2013-12-23 LR žemės

ūkio ministro įsakymas

Nr. 3D-876 „Dėl Lietuvos

nacionalinės

žuvininkystės 2014-2016

metų duomenų rinkimo

programos patvirtinimo“

Administracinių

gebėjimų parengti

ir įgyvendinti

duomenų rinkimo

darbo planus, kurią

persvarsto ŽMTEK

ir tvirtina

Komisija, aprašas

Taip Administracinės duomenų rinkimo programos

įgyvendinimo sistemos aprašymas pateiktas

Lietuvos nacionalinėje 2011–2013 m.

žuvininkystės duomenų rinkimo programoje,

kurios galiojimas 2014−2016 metams buvo

pratęstas EK įgyvendinimo sprendimu Nr.

C(2013) 5568

EK įgyvendinimo

sprendimas Nr. C(2013)

5568.

2013-12-23 LR žemės

ūkio ministro įsakymas

Nr. 3D-876 „Dėl Lietuvos

nacionalinės

žuvininkystės 2014-2016

metų duomenų rinkimo

110


Žmogiškųjų

išteklių, skirtų

dvišaliams ar

daugiašaliams

susitarimams su

kitomis

valstybėmis

narėmis sudaryti,

jei dalijamasi

duomenų rinkimo

įsipareigojimų

įgyvendinimo

darbu, aprašas

Taip 2011-09-12 sudaryta Daugiašalė Lietuvos,

Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos

sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų

rinkimo vidurio Atlante (CECAF)

2014-03-24 sudaryta atnaujinta Daugiašalė

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir

Vokietijos sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių

duomenų rinkimo vidurio Atlante (CECAF)


dokumentų bylos

Administraciniai

gebėjimai: turima

administracinių

gebėjimų,

reikalingų, kad

būtų laikomasi

Sąjungos

kontrolės ir

vykdymo

užtikrinimo

sistemos

įgyvendinimo,

kaip numatyta

Reglamento (ES)

Nr. 1380/2013 36

straipsnyje ir

3 Sąjungos

prioritetas: BŽP

įgyvendinimo

skatinimas

Taip

Administracinių

gebėjimų parengti

ir įgyvendinti

Veiksmų

programos skirsnį

dėl EJRŽF

reglamento 18

straipsnio 1 dalies

o punkte nurodytos

2014–2020 m.

nacionalinės

kontrolės

programos aprašas

Taip Nacionalinei kontrolės programai skirtų

žmogiškųjų ir materialinių išteklių aprašymas

pateiktas 2013 m. Lietuvos žuvininkystės

kontrolės programoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m.

gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-816 „Dėl 2013

metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės programos

patvirtinimo“ ir Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje

2014 metų kontrolės veiksmų programoje,

patvirtintoje 2014 m. vasario 17 d. Žuvininkystės

tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-20 „Dėl

Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 metų

kontrolės veiksmų programos patvirtinimo“


https://www.e-


Administracinių

gebėjimų parengti

ir įgyvendinti

Taip Žmogiškųjų ir materialinių išteklių, skirtų

daugiamečių planų kontrolės programai

įgyvendinti, aprašymas pateiktas 2013 m.


https://www.e-






111

konkrečiau

išdėstyta

Reglamente (EB)

Nr. 1224/2009

nacionalinę

kontrolės veiksmų

programą, taikomą

daugiamečiams

planams, kaip

numatyta

Reglamento (EB)

Nr. 1224/2009, 46

straipsnyje aprašas

Lietuvos žuvininkystės kontrolės programoje,

patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-

816 ir „Dėl 2013 metų Lietuvos žuvininkystės

kontrolės programos patvirtinimo“ ir Lietuvos

žvejybos Baltijos jūroje 2014 metų kontrolės

veiksmų programoje, patvirtintoje 2014 m.

vasario 17 d. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus

įsakymu Nr. V1-20 „Dėl Lietuvos žvejybos

Baltijos jūroje 2014 metų kontrolės veiksmų


Administracinių

gebėjimų parengti

ir įgyvendinti

bendrą kontrolės

programą, kuri gali

būti sukurta su

kitomis

valstybėmis

narėmis, kaip

numatyta

Reglamento (EB)

Nr. 1224/2009 94

straipsnyje, aprašas

Taip Žmogiškųjų ir materialinių išteklių, rodančių

gebėjimą parengti ir įgyvendinti bendras

kontrolės programas, aprašymas pateiktas 2013

m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programoje,



816 „Dėl 2013 metų Lietuvos žuvininkystės









https://www.e-


Administracinių

gebėjimų parengti

ir įgyvendinti

specialiąsias

kontrolės ir

inspektavimo

programas, kaip

numatyta

Taip Žmogiškųjų ir materialinių išteklių, rodančių

gebėjimą parengti ir įgyvendinti bendras

kontrolės programas, aprašymas pateiktas 2013

m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programoje,



816 „Dėl 2013 metų Lietuvos žuvininkystės



https://www.e-


Europos žuvininkystės

kontrolės agentūros

skelbiamos specialiųjų

kontrolės ir inspektavimo





112

Reglamento (EB)

Nr. 1224/2009 95








Lietuvos žuvininkystės kontrolės pareigūnai

dalyvauja vykdant specialiąsias kontrolės ir

inspektavimo programas (Šiaurės rytų Atlanto,

Vakarų vandenų, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros),

taip pat skiriamos žvejybos kontrolės priemonės

(žvejybos kontrolės laivai, orlaiviai,

automobiliai).

Žvejybos kontrolės pareigūnai dalyvauja

inspektorių apsikeitimuose ES ir trečiųjų šalių

uostuose ir žvejybos kontrolės laivuose.

programų vykdymo

ataskaitos:

http://www.efca.europa.e

u/pages/home/docs_basic

docs.htm

Administracinių

gebėjimų taikyti

veiksmingų,

proporcingų ir

atgrasomų sankcijų

už sunkius

pažeidimus, kaip

numatyta

Reglamento (EB)

Nr. 1224/2009 90

straipsnyje, sistemą

aprašas

Taip Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (10

ir 11 skirsniai);

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

(8710

str.);

2013 m. lapkričio 5 d. Žuvininkystės tarnybos

prie Lietuvos Respublikos ministerijos

direktoriaus įsakymas Nr. V1-156 „Dėl sunkių

pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos sudarymo

ir sunkių pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos

darbo reglamento patvirtinimo“

Taikytų sankcijų lygis ir skirtų taškų skaičius

fiksuojamas Nacionaliniame pažeidimų registre,

kuris yra įtrauktas į Integruotą žuvininkystės


https://www.e-



dokumentacijos bylos

Integruota žuvininkystės

duomenų informacinė

sistema

http://www.efca.europa.eu/pages/home/docs_basicdocs.htm





113

duomenų informacinę sistemą.

Administracinių

gebėjimų taikyti

taškų sistemą už

sunkius

pažeidimus, kaip

numatyta

Reglamento (EB)

Nr. 1224/2009 92


Taip Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (59

ir 61 str.);

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

(8710

str.);

2013 m. lapkričio 5 d. Žuvininkystės tarnybos

prie Lietuvos Respublikos ministerijos

direktoriaus įsakymas Nr. V1-156 „Dėl sunkių

pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos sudarymo

ir sunkių pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos

darbo reglamento patvirtinimo“

Taikytų sankcijų lygis ir skirtų taškų skaičius

fiksuojamas Nacionaliniame pažeidimų registre,

kuris yra įtrauktas į Integruotą žuvininkystės

duomenų informacinę sistemą.


https://www.e-


Integruota žuvininkystės

duomenų informacinė

sistema



114

6.1.2 Taikytinos bendrosios ex ante sąlygos ir jų įvykdymo vertinimas

BENDROSIOS EX ANTE SĄLYGOS

TAIKYTINA EX ANTE SĄLYGA IŠPILDYMAS

1. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės

aktus ir politiką ESI fondų srityje.

Įvykdyta

2. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Sąjungos lyčių lygybės teisės aktus ir

politiką ESI fondų srityje.

Įvykdyta

3. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių

konvenciją (JT neįgaliųjų teisių konvencija) ESI fondų srityje pagal Tarybos sprendimą

2010/48/EB

Įvykdyta

4. Nustatyta veiksmingo Sąjungos viešųjų pirkimų teisės taikymo ESI fondų srityje tvarka. Įvykdyta 5. Nustatyta veiksmingo Sąjungos valstybės pagalbos teisės taikymo ESI fondų srityje tvarka. Įvykdyta 6. Nustatyta veiksmingo Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, susijusių su PAV ir SPAV,

taikymo tvarka.

Dalinai įvykdyta

7. Nustatytas statistinis pagrindas, reikalingas programų veiksmingumo ir poveikio

vertinimams atlikti.

Nustatyta rezultato rodiklių sistema, reikalinga norint atrinkti veiklas, kurios veiksmingiausiai

prisideda prie pageidaujamų rezultatų, stebėti pažangą siekiant rezultatų ir atlikti poveikio

vertinimą.

Neįvykdyta

6.2 Veiksmų, kurių būtina imtis, aprašas, už juos atsakingos įstaigos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis

6.2.1 Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti EJRŽF būdingas ex ante sąlygas

Lietuvos žuvininkystės sektoriuje Komisijos nustatytų ex-ante sąlygų neįgyvendintų kriterijų nėra.

6.2.2 Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti bendrąsias ex ante sąlygas

Bendrųjų neįgyvendintų/dalinai įgyvendintų išankstinių (ex ante) sąlygų įvykdymo planų apžvalga.

ĮVYKDYMO PLANAS 6 SĄLYGAI ĮVYKDYMO TERMINAS ATSAKINGA INSTITUCIJA

Parengti ir patvirtinti Administracinių gebėjimų

stiprinimo poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio

pasekmių aplinkai vertinimo srityse, 2015–2020 m.

planą.

2014-12-01 Aplinkos ministerija

ĮVYKDYMO PLANAS 7 SĄLYGAI ĮVYKDYMO TERMINAS ATSAKINGA INSTITUCIJA

Įvykdymo planas šiai sąlygai bus nustatytas

2014−2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų

investicijų Veiksmų programoje.

netaikoma Finansų ministerija

115

7. VEIKLOS REZULTATŲ PLANO APRAŠAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 22

STRAIPSNĮ IR II PRIEDĄ)

7.1 Veiklos rezultatų planas

Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios,

efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis

grindžiamos žvejybos skatinimas

Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama [Produkto

rodikliai iš anksčiau 3.3 skirsnyje atrinktų rodiklių pagal

Sąjungos prioritetus, įtrauktinus į veiklos rezultatų planą] 2018 m. orientyrai

2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

programos

strategija]

Finansinis rodiklis, EJRŽF Eur 2.892.870 8.678.608

1.3. Pridėtinė vertė, kokybė, nepageidaujamos priegaudos

panaudojimas, taip pat žvejybos uostai, iškrovimo aikštelės,

žuvų aukcionų salės ir pastogės

12 36

1.9. Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo skatinimas,

pajamų įvairinimas ir naujos jų formos, pagalba žvejybos veiklai

pradėti ir sveikata bei sauga

5 15

Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios,

efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis

grindžiamos akvakultūros skatinimas




2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

programos

strategija]


2.2. Gamybinės investicijos į akvakultūrą 32 104

Sąjungos prioritetas Bendrosios žuvininkystės politikos

skatinimas




2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

116

programos

strategija]


3.1. Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo

užtikrinimo sistema

0 2

Sąjungos prioritetas Užimtumo ir teritorinės sanglaudos

didinimas




2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

programos

strategija]


4.1. Įgyvendintų vietos plėtros strategijų skaičius 0 10

Sąjungos prioritetas

Prekybos ir perdirbimo skatinimas




2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

programos

strategija]


5.3. Perdirbimas 4 12





2023 m. siektinos

reikšmės

[generuojama

automatiškai iš

veiksmų

programos

skyriaus, kuriame

aprašoma veiksmų

programos

strategija]

Finansinis rodiklis, EJRŽF Eur 200.000 1.000.000

6.2. Jūsų aplinkos žinių apsauga ir gerinimas 0 2

117

7.2 Produkto rodiklių, įtrauktinų į veiklos rezultatų planą, pasirinkimo pagrindimas

Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos

skatinimas

Į veiklos rezultatų planą įtrauktų

produkto rodiklių11

pasirinkimo

loginis pagrindimas, įskaitant

informaciją apie finansinio

asignavimo dalį, kurią atitinka

veiksmai, kuriuos vykdant bus

sukurti produktai, taip pat

metodas, taikytas šiai daliai, kuri

turi būti didesnė negu 50 %

prioritetui skiriamo finansinio

asignavimo, apskaičiuoti.

Pasirinkti rezultato rodikliai matuoja priemonių, nukreiptų verslinės

žvejybos sektoriaus ekonominėms problemoms spręsti, kuriant pridėtinę

vertę, gerinant kokybę ir įvairinant veiklą, įgyvendinimo rodiklius:

1.3. Projektai, skirti produkcijos pridėtinei vertei, kokybei pagerinti,

nepageidaujamiems sugavimams panaudoti bei uostų, iškrovimo vietų

bei aukcionų investicijoms;

1.9. Projektai, skatinantys žmogiškojo kapitalo ar socialinio dialogo

stiprinimą, veiklos įvairinimą ir naujas pajamų rūšis, žvejybos veiklos

pradėjimą ir sveikatos/saugos priemones žuvininkystėje. Numatoma,

kad šių rezultato rodiklių įgyvendinimui bus panaudota apie 83 proc. I

SP įgyvendinti skirtų lėšų. Kita I SP įgyvendinti skirtų lėšų suma bus

panaudota daugiausiai su jūrų ir vidaus vandenų apsaugą ir išsaugojimu,

žvejybos poveikio mažinimu ir kitoms su labiau su tvaria žvejybos

veikla susijusioms priemonėms.

Duomenys arba įrodymai, naudoti

orientyrų ir siektinų reikšmių

vertei nustatyti, taip pat

skaičiavimo metodas, pvz.,

vieneto įkainių duomenys,

lyginamieji standartai, įprastinė

arba buvusi įgyvendinimo norma,

ekspertų patarimai ir ex-ante

vertinimo išvados).

Paramą pagal priemones prisidedančias prie pasirinktus produktų

rodiklių pasiekimo galės gauti tiek Baltijos jūroje, tiek jos priekrantėje,

Kuršių mariose ir kitose vandenyse žvejojančioms įmonėms. Vien

Baltijos jūroje, jos priekrantėje ir Kuršių mariose žvejoja apie 110

įmonių. Tikėtina, kad dalis jų rinksis investuoti į produktų kokybę ir

pridėtinės vertės sukūrimą arba veiklos įvairinimą, o kai kurios į abi iš

šių sričių. Ypač jei priekrantėje ir tarpiniuose vandenyse žvejojančios

įmonės galės gauti iki 80 proc. paramos tinkamoms su versline žvejyba

susijusioms išlaidoms. Kadangi ankstesniais programiniais laikotarpiais

tokios priemonės nebuvo remiamos (išskyrus investicijos į uostus ir

iškrovimo vietas) nėra su kuo palyginti vidutinių praėjusio laikotarpio

paramų dydžių, tačiau investicijomis į verslą kituose žuvininkystės

sektoriuos, galima daryti prielaidą, kad dalis projektų bus mažos

apimties, kurių parama sudarys iki 50 tūkst. Eur (daigiausiai projektai

susiję su kokybės gerinimu, pridėtinės vertės kūrimu, atitinkamos

investicijom laivuose, tokių galėtų būti apie 50 proc. visų projektų),

dalis daug stambesni, kurių parama gali siekti ir 0,5−1,5 mln. Eur

(investicijos į uostus, veiklos įvairinimas, didesnės apimties savos

produkcijos perdirbimo ir tiesioginio realizavimo veiksmai, tokių galėtų

būti apie 12 proc. projektų), likusių projektų vidutinė paramos suma

būtų apie 200 tūkst. Eur.

Numatoma, kad pirmieji projektai galės pūti pateikti ir pradėti

įgyvendinti 2015 m. Patirtis parodė, kad projektų, ypač didesnės

apimties, įgyvendinimas dažnai užtrunka iki 2 metų ir daugiau, o

rezultatai skaičiuojami tik įgyvendinus projektą, todėl daroma prielaida,

kad iki 2018 m. pabaigos bus įgyvendinti projektai, kuriems parama

skirta 2015-2016 m. Todėl tarpiniai rezultatai sudaro apytiksliai 1/3

2023 metų numatomo rezultato.

Informacija, kaip metodika ir

priemonės, naudojamos siekiant

užtikrinti veiklos rezultatų plano

naudojimo nuoseklumą, taikytos

11

Produkto rodikliai apibrėžiami pagal pasirinktas priemones, bet veiklos rezultatų plane naudojamų produkto rodiklių poaibis turės būti

pagrįstas.

118

laikantis partnerystės susitarimo

nuostatų.

Sąjungos prioritetas Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios,

inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros

skatinimas


produkto rodiklių pasirinkimo










Pagrindinis II SP tikslas ir identifikuotas poreikis – tvari (tiek

ekonomiškai, tiek aplinkosaugos požiūriu) akvakultūros sektoriaus

plėtra, todėl pasirinktas rodiklis – 2.2. Projektai, remiantys

perspektyvias investicijas akvakultūroje. Šioms investicijoms remti

numatoma skirti kiek daugiau nei 72 proc. II SP skirtų paramos lėšų.










Įgyvendinant 2007–2013 m. VP, 2014 m. I ketv. duomenimis, parama

investicijoms į akvakultūros įmones buvo skirta 47 projektams

įgyvendinti. Vidutinė skirtos paramos suma buvo apie 190 tūkst. Eur. 27

projektai buvo mažos apimties – iki 50 tūkst. Eur paramos, kitų 20

projektų vidutinė paramos suma sudarė apie 390 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į šio programinio laikotarpio patirtį galima konstatuoti,

kad poreikis šioms investicijos yra ir išlieka didelis, tiek įgyvendinant

mažos apimties projektus, tiek didelės. Todėl numatoma, kad siekiant

šio produkto rodiklio bus įgyvendinti apytiksliai 104 projektai, kuriems

skirta vidutinė viešoji parama sudarys apie 197 tūkst. Lt.






skirta 2015–2016 m. Todėl tarpiniai rezultatai sudaro apytiksliai 1/3







nuostatų.

Sąjungos prioritetas Bendrosios žuvininkystės politikos skatinimas












3.1. Didžiausia III SP paramos dalis skirta būtent remti kontrolę ir

įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą.

119










Kadangi numatoma, jog projektai bus ilgalaikiai, t.y. su remiamas

veiklas įgyvendinančiomis institucijomis bus sudaroma paramos sutartis

visam laikotarpiui, bus įgyvendinti tik du projektai, o jų įgyvendinimas

baigsis ne ankščiau 2020 metų pabaigos. Jei dėl paramos įsipareigojimų

nevykdymo ar kitų priežasčių bus nutraukta paramos sutartis, su

tinkamu paramos gavėju ji bus pasirašoma iš naujo.






nuostatų.

Sąjungos prioritetas Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas












Produkto rodiklis 4.1. Įgyvendintų vietos plėtros strategijų skaičius

geriausiai atspindi IV SP siekiamybę ir atitinkamai VPS įgyvendinimui

numatoma skirti virš 97 proc. IV SP numatytų paramos lėšų.










2007–2013 m. laikotarpiu buvo įgyvendinamos 10 VPS, numatoma kad

nemažiau jų bus įgyvendinta 2014-2020 m. laikotarpiu. Kadangi

strategijos kuriamos ilgam laikotarpiui – tikėtina 2015-2020 metams,

nenumatoma, kad bent dalis jų 2018 m. jau bus baigtos įgyvendinti.

Planuojama, kad VPS bus atrinktos, patvirtintos ir pradėtos įgyvendinti

2015 m. II pusėje – 2016 m. I pusėje. Todėl numatoma, kad iki 2018

pabaigos bus įsisavinta apie 15 procentų lėšų skirtų šiai priemonei. Šios

prielaidos taip pat remiasi 2007–2013 metų finansinio laikotarpio

patirtimi, kuomet dėl administracinių procedūrų VPS ir vietos projektų

įgyvendinimas prasidėjo gana vėlai tik 2010–2011 m. ir įsibėgėjo tik

laikotarpiui einant į pabaigą.






nuostatų.








Priemonės susijusios su žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimu

įgyvendinimui numatoma skirti apie 66 proc. V SP numatytų paramos

lėšų todėl ir pasirinktas produkto rodiklis – 5.3. Projektai, gavę paramą

perdirbimui. Tai daugiau nei per pus mažiau nei buvo skirta paramos

šiam sektoriai 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai susiję ne tik su

apribotomis paramos galimybėmis didelėms įmonėms, bet ir su tuo kad

120






akvakultūros ir žvejybos įmonės, norėdamos investuoti į savo

produkcijos perdirbimą ir tiesioginį realizavimą paramą galės gauti per I

ir II SP priemones.










Įgyvendinant 2007–2013 m. VP, 2014 m. I ketv. duomenimis, parama

investicijoms į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą buvo

skirta 28 projektams įgyvendinti, vidutinė skirtos paramos suma buvo

apie 668 tūkst. Eur. 14 projektų buvo mažos apimtie – iki 50 tūkst. Eur

paramos, kitų 14 projektų vidutinė paramos suma sudarė apie 1,29 mln.

Eur. Atsižvelgiant į tai, kad į savo produkcijos perdirbimą

investuojančios įmonės galės paramos kreiptis pagal kitas priemones,

poreikis šioms investicijos sumažės, tačiau išliks, tiek įgyvendinant

mažos apimties projektus, tiek didelės. Todėl numatoma, kad siekiant

šio produkto rodiklio bus įgyvendinti apytiksliai 12 projektų, kuriems

skirta vidutinė viešoji parama sudarys apie 668 tūkst. Lt.






skirta 2015–2016 m. Todėl tarpiniai rezultatai sudaro apytiksliai 1/3







nuostatų.













6.2. Projektai gavę paramą jūrų aplinkos saugojimui ir žinių apie jūrų

aplinkos būklę gerinimui yra vienintelis produkto rodiklis kurio bus

siekiama įgyvendinant VI SP.










Numatoma įgyvendinti projektus susijusius su žinių apie jūrų aplinkos

būklę gerinimu. Kadangi tai specifiniai projektai, o siekiant rezultato

duomenų rinkimą ir stebėseną bei duomenų įvertinimą reikia vykdyti

eilę metų, tikėtina, kad iki 2018 m. pabaigos pagal šią priemonę

projektai dar bus tebevykdomi.



121




nuostatų.

122

8. FINANSAVIMO PLANAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 20 STRAIPSNĮ IR

REGLAMENTO (ES) Nr. 508/2014 16 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTĄ KOMISIJOS

ĮGYVENDINIMO AKTĄ)

8.1 Bendras planuojamas EJRŽF įnašas kiekvienais metais, EUR

(Lentelės duomenys bus sugeneruoti automatiškai per SFC 2014 sistemą)

Metai Pagrindiniai EJRŽF

asignavimai12

EJRŽF veiklos lėšų rezervas

2014 8.172.293,82 521.679,18

2015 8.277.381,50 528.343,50

2016 8.353.046,80 533.173,20

2017 8.488.432,18 541.814,82

2018 8.685.948,74 554.422,26

2019 8.745.341,70 558.213,30

2020 8.903.163,94 568.287,06

Iš viso: 59.626.288,68 3.805.933,32

12

Pagrindiniai EJRŽF asignavimai = bendri Sąjungos asignavimai, atėmus asignavimus, skirtus veiklos lėšų rezervui.

123

8.2 EJRŽF įnašas ir bendro finansavimo norma, taikoma Sąjungos prioritetams, techninei pagalbai ir kitai paramai (EUR)

Sąjungos

prioritetai

Priemonė(-s) pagal Sąjungos

prioritetą

Bendra parama

Pagrindiniai asignavimai

(visas finansavimas,

atėmus veiklos lėšų

rezervą)

Veiklos rezervas

Veiklos

lėšų

rezervo

suma,

sudaran

ti visos

Sąjungo

s

paramos

dalį

EJRŽF

įnašas

(įskaitant

veiklos lėšų

rezervą)

Nacionalinis

įnašas

(įskaitant

veiklos lėšų

rezervą)

EJRŽF

bendro

finansavimo

dalis

EJRŽF

parama

Nacionalinis

įnašas

EJRŽF

veiklos lėšų

rezervas

Nacionalini

s įnašas13

a b c = a/(a + b)

× 100 d = a – f e = b – g f g = b × (f/a)

h = f/a ×

100

1. Aplinkosaugos

požiūriu tvarios,

efektyviai

išteklius

naudojančios,

inovacinės,

konkurencingos

ir žiniomis

grindžiamos

žvejybos

skatinimas

Str. 41(2) 57.924 57.924 50,0 % 57.924 57.924 0 0

Finansinis paskirstymas likusioms 1

Sąjungos prioriteto priemonėms 10.345.671 3.448.557 75,0 % 9.617.420 3.205.807 728.251,00 242.750,00 7,0 %

2. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius

naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis

grindžiamos akvakultūros skatinimas

21.219.022 7.073.007 75,0 % 19.733.691 6.577.897 1.485.331,00 495.110,00 7,0 %

13

Nacionalinis įnašas proporcingai padalijamas pagrindiniam asignavimui ir veiklos lėšų rezervui.

124

3. BŽP įgyvendinimo

skatinimas

Mokslinių žinių gilinimo

bei teikimo ir duomenų

rinkimo bei tvarkymo

gerinimas

2.757.954 689.488 80,0 % 2.585.582 646.395 172.372,00 43.093,00

Paramos teikimas

stebėsenos, kontrolės ir

vykdymo užtikrinimo

priemonėms, stiprinant

institucinius gebėjimus ir

viešojo administravimo

veiksmingumą,

nedidinant

administracinės naštos str.

76(2)(a-d, f-l)

4.603.658 511.518 90,0 % 4.323.537 480.393 280.121,00 31.125,00 6,08 %

Paramos teikimas

stebėsenos, kontrolės ir

vykdymo užtikrinimo

priemonėms, stiprinant

institucinius gebėjimus ir

viešojo administravimo

veiksmingumą,

nedidinant

administracinės naštos str.

76(2)(e)

78.505 33.645 70,0 % 78.505 33.645 0 0

4. Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas 10.395.562 1.834.511 85,0 % 9.875.784 1.742.785 519.778,00 91.726,00 5,0 %

5. Prekybos ir perdirbimo

skatinimas

Parama sandėliavimui str.

67 292.105 − 100,0 % 292.105 − 0 0

Finansinis paskirstymas

likusioms 5 Sąjungos

prioriteto priemonėms 8.875.888 2.958.629 75,0 % 8.325.808 2.775.269 550.080,00 183.360,00 6,0 %

6. IJP įgyvendinimo skatinimas 1.000.000 333.333 75,0 % 930.000 310.000 70.000,00 23.333,00 7,0 %

Techninė parama 3.805.933 1.268.644 75,0 % 3.805.933 1.268.644 0 0 0

125

Iš viso: 63.432.222 18.209.256 x 59.626.289 17.098.759 3.805.933,00 1.110.497 6,0 %

126

8.3 EJRŽF įnašas siekiant ESI fondų teminių tikslų

Teminis tikslas EJRŽF įnašas,

EUR

3) MVĮ, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP atveju) ir žuvininkystės ir

akvakultūros sektoriaus (EJRŽF atveju) konkurencingumo didinimas; 31.230.332

4) perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų

ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; 325.750

6) aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo

skatinimas; 17.674.645

8) tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas. 10.395.562

127

9. HORIZONTALIEJI PRINCIPAI

9.1 Veiksmų, kuriais atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 (*), 7 ir 8 straipsniuose nustatytus

principus, aprašas

*5 straipsnis apibūdintas veiksmų programos 1 skirsnyje „Veiksmų programos rengimas ir partnerių dalyvavimas“.

9.1.1 Moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnis)

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 straipsnyje nustatytu moterų ir

vyrų lygybės principu, yra siekiama, kad rengiant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant Veiksmų programą ir joje

numatytas remiamas priemones, būtų įtraukiamas, kur tai tinkama, lyčių lygybės aspektas. Be kita ko, Veiksmų

programoje yra siekiama užkirsti kelią ir kitokio pobūdžio diskriminavimo apraiškoms: rasės ar etninės kilmės,

religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Yra orientuojamasi į lygių galimybių ir

nediskriminavimo skatinimą visais Veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo etapais ir vadovaujantis

prieinamumo principu visų visuomenei skirtų produktų ir paslaugų, finansuojamų viešųjų fondų lėšomis, atžvilgiu,

Veiksmų programa siekia šio principo užtikrinimo. Pirmiausia, Veiksmų programos VI (ŽŪM) siekia užtikrinti

prieinamumą visiems galimiems paramos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams – nepriklausomai nuo

lyties suteikiamos teisės dalyvauti projektų veiklose ir naudotis jų rezultatais. Be to, siekiama užkirsti kelią bet

kokiai diskriminacijai, susijusiai su lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine

orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą prieigą prie EJRŽF paramos pagal visus Sąjungos

prioritetus. Vyrų ir moterų lygybė apima lygias teises, atsakomybes ir galimybes abiem lytims. Įgyvendinant šį

principą, svarbu atsižvelgti į moterų ir vyrų žinias, interesus, patirtį, jų vaidmenis, visuomenėje lytims keliamus

reikalavimus, kad abi lytys vienodai galėtų pasinaudoti 2014–2020 m. programinio laikotarpio teikiamomis

galimybėmis.

Kita vertus, įgyvendinant partnerystės principą taip pat siekiama užtikrinti, kad partnerystėje dalyvautų už

lyčių lygybės skatinimą atsakingos atitinkamos įstaigos, kurių atstovai, reikalui esant, teiktų konsultacijas lyčių

lygybės klausimais tam, kad rengiant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant Veiksmų programą, būtų teikiamos

reikalingos žinios moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo klausimais, kai tai yra būtina.

Siekiant susidaryti aiškų vaizdą, kaip įgyvendinant Veiksmų programą yra siekiama lyčių lygybės tikslų,

numatoma įdiegti stebėsenos sistemą ir rinkti atitinkamus duomenis. Šiuo tikslu Veiksmų programos VI drauge su

stebėsenos komitetu atliks bendrą savo veiklos vertinimą, kurio tikslas – išnagrinėti, kaip yra laikomasi lyčių

lygybės principo, įgyvendinant Veiksmų programą. Stebėsenos komiteto sudėtis lyčių atžvilgiu turi būti

proporcinga, todėl komitete planuojama įsteigti už lyčių lygybę atsakingo asmens pareigybę.

Siekiant prisidėti prie jaunimo problemų, ir ypač aukšto jaunimo nedarbo, kurio lygis yra vienas aukščiausių

Europoje – 2011 m. jis siekė net 32,9 proc., sprendimo, Lietuva, suprasdama šios problemos mąstą, pasirinko

jaunimą kaip horizontalųjį principą. Veiksmų programoje taip pat yra numatytos konkrečios priemonės,

įgalinsiančios siekti Lietuvos jaunimo ir ypač nuo didesnių miestų nutolusiuose atokesniuose Lietuvos

žuvininkystės regionuose gyvenančių jaunų žmonių nedarbo ir to pasėkoje besiformuojančios socialinės atskirties

problemų sprendimo. Veiksmų programoje numatyta skatinti verslumą ir užimtumą žuvininkystės sektoriuje,

suteikiant papildomus pirmumo balus (kur aktualu – atsižvelgiant į priemonių specifiką) verslo investiciniams

projektams, kuriuos įgyvendina ar kuriuose numatoma įdarbinti 18-29 metų asmenis. Tokiu būdu, siekiama

jaunimui sudaryti palengvintas galimybes integruotis į darbo rinką – šalinant kliūtis ir didinant jaunų žmonių

motyvaciją dalyvauti darbo rinkoje, plėtojant jaunimo savarankiško užimtumo galimybes, siekiant užtikrinti verslo

konsultavimo paslaugų prieinamumą verslą pradedančiam jaunimui bei finansinių šaltinių prieinamumą jaunimo

verslo pradžiai, taip skatinant jaunimą pradėti verslą ir Veiksmų programai prisidedant prie bendrųjų ESI fondų

Lietuvoje tikslų – kuo efektyviau išnaudoti darbo jėgos, ir ypač jaunimo, potencialą, sumažinti visuomenės

senėjimo poveikį ekonomikos augimui ir ūkio konkurencingumui, o taip pat – ir naštą socialinės apsaugos sistemai.

9.1.2 Darnus vystymasis

Remdamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, pagal kurias priimta pažangaus,

tvaraus ir integracinio ES augimo strategija „Europa 2020“, ES ir valstybės narės turės siekti pažangaus, tvaraus ir

integracinio augimo, kartu skatindamos darnų, subalansuotą ir tvarų ES vystymąsi ir tinkamai įgyvendindamos

aplinkos apsaugos reikalavimus, tausiai naudodamos išteklius, švelnindamos klimato kaitos poveikį bei

128

prisitaikydamos prie klimato kaitos, o taip pat užtikrindamos rizikos prevencijos ir valdymo sistemų tinkamą

veikimą. Tvaraus vystymosi užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių ES iškeltų horizontaliųjų prioritetų. Įvertinant

tai, kad ESI fondai yra pagrindinis ES aplinkos projektų finansavimo šaltinis, jie turi iš esmės prisidėti prie aplinkos

gerinimo, o kovos su klimato kaita tikslams siekti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. ES 2014–2020 m.

biudžeto. ES lėšų, numatytų EJRŽF fondo finansiniais ištekliais finansuojamoje Veiksmų programoje tvaraus

vystymosi tikslams siekti yra numatyta apie 32,6% visų Lietuvai teksiančių EJRŽF lėšų. Didžioji dalis šiam tikslui

pasiekti Veiksmų programoje planuojamų EJRŽF lėšų numatoma skirti įgyvendinant šeštąjį BNR nurodytą TT,

kuriuo skatinimas aplinkosaugos ir išteklių naudojimo veiksmingumo didinimas. Įgyvendinant šias priemones taip

pat bus prisidedama ir prie BNR ketvirtojo TT, kuriuo numatyta visuose ekonomikos sektoriuose remti perėjimą

prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, įgyvendinimo. Vadovaujantis BNR 24(5) straipsnio

nuostatomis yra preliminariai paskaičiuota Veiksmų programoje planuojamų EJRŽF lėšų dalis, teksianti

priemonėms, susijusioms su klimato kaitos tikslų siekimu. Numatyta, kad konkrečioms priemonėms, t. y.

investicijoms į įrangą arba laivą, skirtoms mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti

žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, o taip pat investicijoms į žvejybos įrankius, kurios laikomos

tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas, investicijoms į energijos vartojimo

efektyvumo patikrinimus ir audito sistemas bei Investicijoms į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą,

kuriuo prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą, o taip

kitoms I SP priemonėms įgyvendinti bus skirta apie 25,52 % visų Veiksmų programos lėšų, kurių orientacinė suma

sudarytų apytiksliai 15.319.740 mln. Eurų. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Europos Komisijos

rekomendacijomis, prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio klimato kaitai švelninimo tikslų numatoma siekti

įgyvendinant visų EJRŽF SP priemones, iš kurių, neabejotinai, didžiausias svoris šiuo atžvilgiu tenka I SP

priemonėms.

Lietuvos klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių

politikos strateginis tikslas – sumažinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio (ekonomikos) sektorių, tame tarpe ir

žuvininkystės, pažeidžiamumą, diegiant priemones, leidžiančias išlaikyti ir padidinti jų atsparumą klimato kaitos

pokyčiams, ir užtikrinant palankias visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas. Klimato kaitos poveikio

švelninimas ir prisitaikymas yra pagrindinės išsamios kovos su klimato kaita strategijos dalys. Nors būtina

prisitaikyti prie dabartinės ir būsimos neišvengiamos klimato kaitos, tačiau nereikėtų manyti, kad prisitaikymas

pakeis poveikio švelninimą. Galiausiai poveikio švelninimui reikėtų teikti prioritetą, ypač kalbant apie išteklius.

Siekiant šio tikslo ir naudojant 2014–2020 metų EJRŽF paramą Veiksmų programoje prie darnaus vystymosi

principo, kuriuo kartu siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos,

įgyvendinimo numatyta prisidėti šiose pagrindinėse srityse:

diegiant darnius principus versle: skatinant energiją ir gamtinius išteklius tausojančių procesų (pavyzdžiui,

valdymo sistemų ar energetinių auditų) ir technologijų kūrimą, pritaikymą ir diegimą žuvininkystės įmonėse bei

žuvų iškrovimo vietose;

skatinant darnų išteklių naudojimą: įgyvendinant BŽP reglamente numatytas apsaugos priemones, remiant

investicijas į selektyvesnius žvejybos būdus ir įrangą, kuriais mažinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis

aplinkai, užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir būklės gerinimą, įskaitant vandens

ekosistemų biologinę įvairovę ir funkcionavimą; užtikrinant efektyvų duomenų rinkimą ir žvejybos kontrolę;

teikiant konsultacijas aplinkosauginio tvarumo klausimais žuvininkystės įmonėms.

129

9.2 Preliminari paramos, naudotinos klimato kaitos tikslams, suma (pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18

straipsnio 1 dalies a punktą)

EJRŽF

reglamento

straipsnis

EJRŽF priemonės, kuriomis padedama siekti

klimato kaitos tikslų [atitinkamos EJRŽF

priemonės, kurias valstybė narė įtraukė į veiksmų

programos skyrių „Strategijos aprašas“]

Koeficientas*

Preliminarus

EJRŽF

įnašas, EUR

[susumuota

suma pagal

priemones]

Visų

veiksmų

programai

EJRŽF

skirtų

asignavimų

procentinė

dalis (%)

38 Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir

žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis

40

10.149.156 16.00

39 Su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu susijusios

inovacijos

40

44(1)(c)

Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija

ir augalija − įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip

nurodyta 38 ir 39 straipsniuose

40

44(6)(a)

Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija

ir augalija − vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes

ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimą

40

36 Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms 40

43(1) Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionams

skirtos patalpos ir priedangos

40

41(1)(a, b)

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos

švelninimas − a) investicijas į įrangą arba laivą; b)

energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir

sistemas

100

41(1)(c)

c)tyrimai, vertinantys alternatyvių varomųjų

sistemų ir korpuso dizaino poveikį energijos

vartojimo efektyvumui.

40

41(2) Parama pagrindinių arba pagalbinių variklių

keitimui arba modernizavimui

100

44(1)(d) Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija

ir augalija − kaip nurodyta 41 straipsnyje

40

54 Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra 40

63 Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas 40

69 Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas 40

80(1)(c) Integruotos jūrų politikos vystymas ir

įgyvendinimas

40

*Kai kurioms priemonėms valstybė narė gali pakeisti siūlomą procentinę dalį nuo 0 % iki 40 %, kaip nustatyta

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 215/2014 (OL L 69, 2014 3 8, p. 65).

130

10. VERTINIMO PLANAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 56 STRAIPSNĮ IR

REGLAMENTO (ES) Nr. 508/2014 18 STRAIPSNIO 1 DALIES j PUNKTĄ)

Vertinimo plano

tikslai ir paskirtis

Vertinimo plano tikslas ‒ užtikrinti sistemingą bei savalaikį Veiksmų programos, ar atskirų

jos dalių, efektyvumo, rezultatyvumo ir poveikio analizę.

Siekiant nustatyto tikslo numatyti šie uždaviniai:

nustatyti preliminarius planuojamus vertinimus ir tinkamus vertinimų atlikimo

terminus;

atlikti Veiksmų programos vertinimus, atitinančius teisės aktų reikalavimus ir pagal

atsiradusius poreikius;

naudoti vertinimo metu surinktą informaciją, įgyvendinti vertinimo ataskaitose

pateiktas rekomendacijas ir vertinimų rezultatus integruoti į sprendimų priėmimo procesą.

Valdymas ir

koordinavimas

Veiksmų programos vertinimus planuoja, organizuoja ir įgyvendina VI.

Planuojant, organizuojant ir atliekant vertinimus vadovaujamasi šiais principais:

proporcingas finansinių ir administracinių išteklių, reikalingų vertinimams atlikti,

paskirstymas. Veiksmų programos vertinimų skaičius ir apimtis numatomi proporcingai,

atsižvelgiant į Veiksmų programos finansinę proporciją, reikalavimus ir potencialias rizikos

sritis įgyvendinant Veiksmų programą;

užtikrinamas vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama,

kad dalį Veiksmų programos vertinimų atliks nepriklausomi ekspertai, parinkti taikant

viešųjų pirkimų procedūras;

skatinama partnerystė bei vertinimo kultūros ugdymas. Į vertinimų valdymo bei

koordinavimo procesą įtraukiant kitas institucijas, partnerius;

užtikrinamas vertinimo skaidrumas ir informacijos sklaida. Tuo tikslu organizuojami

vertinimų rezultatų pristatymai, vertinimo ataskaitos skelbiamos viešai, prieinamos visiems

besidomintiems vertinimo rezultatais.

Vertinimai organizuojami ir atliekami pagal sudarytą metinį vertinimų planą, kuris

patvirtinamas Stebėsenos komitete.

Siekiant supaprastinti ir palengvinti vertinimų organizavimo ir valdymo procesą,

kiekvienam numatytam vertinimui atlikti sudaromas atskiras vertinimo projekto valdymo

planas. Vertinimo projekto valdymo plane numatoma vertinimo tema, kas atliks vertinimą,

ar tai būtų vidinis vertinimas, kurį atliks VI darbuotojai, ar išorinis vertinimas, kurį atliktų

išorės ekspertai, biudžetas, terminai, reikalavimai, pagal kuriuos bus vykdoma vertintojų

atranka, vertinimo tikslai ir apimtis, pagrindiniai vertinimo klausimai, techninės užduoties

turinys, vertinimo rezultatų panaudojimas, sklaida ir kt. Kiekvieno vertinimo projekto plano

aspektai pasirenkami atsižvelgiant į vertinimo eigą.

Vertinimų kokybei užtikrinti gali būti sudaroma darbo grupė, ypatingai tuo atveju, kai

atliekami didesnės apimties vertinimai, pvz., tarpinis vertinimas. Darbo grupėje svarstomas

konkretaus vertinimo planavimas, ypatingą dėmesį skiriant vertinimo techninei užduočiai

parengti bei įgyvendinimo eigai suplanuoti.

Darbo grupės veiklos forma ‒ pasitarimai ar diskusijos. Darbo grupė sudaroma iš VI ir TVI

bei įgyvendinančių institucijų (Žuvininkystės tarnybos ir ŽŪIKVC) atstovų. Taip pat į

darbo grupės pasitarimus pagal poreikį, atsižvelgiant į vertinimo tematiką ir specifiką gali

būti kviečiami kitų suinteresuotų institucijų atstovai, partneriai.

VI atsakinga už vertinimo rezultatų pateikimą tikslinėms grupėms, viešinimą ir

rekomendacijų bei vertinimo rezultatų įgyvendinimą ir integravimą į sprendimų priėmimo

procesą.

Koordinavimas: Planuojant ar atliekant Veiksmų programos vertinimus atsižvelgiama į jau

atliktus kitų ESI fondų Veiksmų programų vertinimus, mokslinius tyrimus, auditų išvadas.

Pirmiausia užtikrinama, kad planuojami vertinimo rezultatai nedubliuotų ankstesnių

vertinimų rezultatų, o jau atliktuose vertinimuose, tyrimuose sukurtos naujos žinios, t. y.

surinkta ir susisteminta informacija, statistiniai duomenys, atlikti skaičiavimai ir pan., pagal

poreikį būtų naudojami atliekant Veiksmų programos vertinimus.

Vertinimo temos Esminiai planuojamų vertinimų tikslai ‒ atsiskaityti už teikiamą paramą iš EJRŽF bei

131

ir veikla tobulinti Veiksmų programos įgyvendinimą, t.y. gerinti skiriamos paramos panaudojimo

kokybę, veiksmingumą, nuoseklumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus, konkrečias

įgyvendinimo metu kilusias problemas, ar reaguojant į ekonominius-socialinius pokyčiuos

sektoriuje.

Vertinimai atliekami prieš pradedant įgyvendinti Veiksmų programą (išankstinis

vertinimas), Veiksmų programos įgyvendinimo metu (tarpinis vertinimas) ir baigus

įgyvendinti Veiksmų programą (galutinis vertinimas).

Atlikti išankstinį vertinimą yra privaloma. Esminis vertinimo tikslas ‒ nustatyti, ar rengiama

Veiksmų programa atitinka tikslinės grupės, t. y. žuvininkystės sektoriaus ir teritorijos

poreikius. Vertinimą atlieka išoriniai vertintojai, nepriklausomi nuo už Veiksmų programos

parengimą atsakingos ŽŪM.

Veiksmų programos įgyvendinimo metu vertinimai organizuojami pagal poreikį. Vertinimų

poreikis ir apimtis nustatoma:

vadovaujantis išankstinio vertinimo rekomendacijomis;

atsižvelgiant į ES ir nacionalinius teisės aktus;

atsižvelgiant į problemas nustatytas Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos

metu (pvz., stebėsenos rodiklių reikšmių žemas pasiekimas, netolygus paramos lėšų

įsisavinimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai sektoriuje ir kt.);

vadovaujantis kitais motyvais.

Numatomos vertinimų sritys:

1 sritis. Veiksmų programos stebėsenos rodiklių vertinimai (ypač tai aktualu siekiant

kokybiškai parengti Veiksmų programos metines įgyvendinimo ataskaitas). Vertinimo metu

analizuojama:

stebėsenai renkamų duomenų kokybė ir patikimumas;

veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) rodiklių tinkamumas ir pan.

renkami papildomi duomenys, reikalingi veiksmų programos stebėsenos rodikliams

įvertinti;

kita svarbi informacija.

2 sritis. Veiksmų programos įgyvendinimo pokyčių, siekiant nustatytų tikslų, vertinimas

prioritetų ir (arba) priemonių lygmeniu. Vertinimų metu pagal poreikį analizuojami

kiekybiniai ir kokybiniai duomenys:

paramos lėšų paskirstymas ir įsisavinimas;

konteksto rodiklių pasiekimas;

produkto ir rezultato rodiklių pasiekimas;

investicijų sritys ir gerosios praktikos pavyzdžiai;

socialinės ir ekonominės situacijos pokyčiai;

kita svarbi informacija.

3 sritis. Veiksmų programos administravimo efektyvumo vertinimas. Vertinimo metu

analizuojamas perduotų funkcijų atlikimo kokybė, administravimo proceso organizavimas,

nustatytos procedūros, taisyklės ir kt.

4 sritis. Tematiniai vertinimai. Vertinimas organizuojamas tais atvejais, kai atitinkamo

klausimo, ar temos nagrinėjimas gali sukurti pridėtinę vertę. Nagrinėjama tema ar konkretus

klausimas formuojamas bei vertinimo apimtis nustatoma pagal poreikį, pvz.: Veiksmų

programos (ar jos dalies) rezultatų ir poveikio tęstinumo, pasibaigus Veiksmų programos

įgyvendinimo laikotarpiui, tikimybės vertinimas; poveikio klimato kaitai, kuris pasireiškia

dėl Veiksmų programos (ar jos dalies) įgyvendinimo, vertinimas.

Už Veiksmų programos galutinį vertinimą yra atsakinga Europos Komisija. Galutinis

vertinimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare.

Duomenų ir

informacijos

strategija

VI ir TVI užtikrina, kad būtų surinkti vertinimui reikalingi stebėsenos rodiklių duomenys.

Reguliarus kiekybinių duomenų rinkimas, įgalintų užtikrinti duomenų pateikimą laiku,

siekiant padėti vertinti Veiksmų programos įgyvendinimo pasekmes. VI, padedant TVI,

užtikrina, kad duomenys apie Veiksmų programos įgyvendinimą bei duomenys reikalingi,

stebėsenai ir vertinimui vykdyti, būtų surinkti, tvarkomi ir saugomi elektroniniu būdu.

132

Informacija apie duomenų rinkimą ir tvarkymą pateikiama Veiksmų programos 11 dalyje

„Veiksmų programos įgyvendinimo sistema“.

Vertinimų metu duomenų rinkimo etape VI ir TVI užtikrina duomenų, aktualių vertinimams

atlikti, prieinamumą vertintojams: vertinimui reikalingų stebėsenos duomenų pateikimą, o

taip pat pagalbą, surenkant trūkstamą informaciją iš institucijų, įgyvendinančių duomenų

rinkimo programą (toliau – DRP) ‒ ŽŪIKVC ir Žuvininkystės tarnybos. Daugiau

informacijos apie duomenų rinkimą pagal DRP pateikiama Veiksmų programos 13 dalyje

„Duomenų rinkimas“.

Grafikas Išankstinis vertinimas yra privalomas ir atliekamas rengiant Veiksmų programos projektą.

Veiksmų programos įgyvendinimo metu atliekami vertinimai, kurie gali būti privalomi ir

neprivalomi:

pagal 1 sritį vertinimai neprivalomi ir atliekami nuolat per visą Veiksmų programos

įgyvendinimo laikotarpį, bet ne rečiau kaip kas pusmetį;

pagal 2 sritį atliekami privalomi Veiksmų programos įgyvendinimo metiniai

vertinimai iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Kitas privalomas vertinimas ‒ tarpinis

Veiksmų programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas 2019 m. Esant poreikiui gali būti

atliekama ir daugiau vertinimų pagal šią sritį;

pagal 3 sritį vertinimai privalomi ir atliekami kiekvienų Veiksmų programos

įgyvendinimo metų I ketvirtį už praėjusius metus;

pagal 4 sritį vertinimai nėra privalomi ir jie gali būti atlikti bet kuriuo Veiksmų

programos įgyvendinimo metu.

Galutinis vertinimas yra privalomas ir atliekamas baigiant ar pabaigus įgyvendinti Veiksmų

programą.

Konkretūs

reikalavimai,

taikomi BIVP

vertinimui

Nėra specialiųjų reikalavimų.

Komunikacija Siekiant užtikrinti skaidrumą, vertinimo rezultatų sklaidą ir viešumą:

organizuojami vertinimo rezultatų vieši pristatymai ir aptarimai (viešų posėdžių,

konferencijų, seminarų ar pan. metu);

informacija apie atliktus atitinkamus vertinimus įtraukiama į metines Veiksmų

programos įgyvendinimo ataskaitas, tokiu būdu apie vertinimus būtų informuotas

stebėsenos komitetas ir Europos Komisija;

vertinimų ataskaitos ar jų santraukos skelbiamos internete ir yra viešai prieinamos

visiems suinteresuotiems asmenims.

Ištekliai VI paskiriamas bent vienas žmogus, atsakingas už vertinimų planavimą, vertinimo plano

įgyvendinimą ir jų rezultatų panaudojimą. Siekiant stiprinti vertinimų gebėjimus numatoma

organizuoti atitinkamus mokymus (paskaitas, seminarus, kt.), dalyvauti renginiuose,

organizuojamuose siekiant pasikeisti patirtimi tarp valstybėje narėje veikiančių institucijų ar

patirtimi – su kitomis valstybėmis narėmis. Planuojama tobulinti vertinimo projektų

valdymo įgūdžius, ypač tokiose srityse, kaip tinkamas techninių specifikacijų parengimas,

konkrečių vertinimo metodų taikymas ir kt., kurie reikalingi planuojant vertinimus bei

vykdant jų įgyvendinimo kontrolę.

Pagal BNR 52 straipsnį vertinimai bus finansuojami Techninės paramos, skirtos Veiksmų

programai įgyvendinti, ir valstybės biudžeto lėšomis. Planuojamiems atlikti Veiksmų

programos vertinimams finansiniai ištekliai skiriami proporcingai, atsižvelgiant į bendrą

Veiksmų programai ar konkrečiai priemonei ar priemonių grupei įgyvendinti numatytas

skirti lėšas.

Konkrečiam vertinimui reikalingi finansiniai ištekliai nustatomi pagal planuojamą vertinimo

tipą, apimtį, gilumą ir numatomos taikyti metodikos sudėtingumą.

11. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 508/2014 18

STRAIPSNIO 1 DALIES m PUNKTĄ)

11.1 Institucijų ir tarpinių institucijų identifikuojamoji informacija

Institucija ir (arba) įstaiga Institucijos ir (arba) įstaigos pavadinimas

133

Vadovaujančioji institucija (VI) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Tarpinė vykdymo institucija (atliekanti VI jai

perduotas funkcijas) (TVI)

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio

ministerijos

Tvirtinančioji institucija (TI) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio

ministerijos

Audito institucija (AI) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

11.2 Stebėsenos ir vertinimo procedūrų aprašas

Įgyvendinant VP dalyvauja dvi institucijos – ŽŪM ir jai pavaldi NMA. ŽŪM atlieka VI ir AI funkcijas.

NMA kaip TVI pavesta atlikti dalį VI funkcijų ir paskirtos visos TI funkcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ŽŪM, tiek NMA atlieka dviejų institucijų funkcijas, nustatyta funkcijų atskyrimo

tvarka:

1. Visas AI funkcijas atliks ŽŪM Vidaus audito departamentas, kuris neatlieka jokių VI funkcijų ir yra

tiesiogiai pavaldus LR Žemės ūkio ministrui. Prireikus daliai auditų ir patikrinimų atlikti gali būti perkamos

paslaugos AI atsakomybe.

2. Visas TI funkcijas atliks NMA padalinys (-iai), kurie neatlieka jokių TVI funkcijų. Prireikus mokėjimo

paraiškoms bei metinėms sąskaitoms patvirtinti, prieš išsiunčiant jas Europos Komisijai, gali būti perkamos

paslaugos iš išorės ekspertų TI atsakomybe.

Vadovaujančioji institucija.

VI atsako už VP valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo.

1. Valdydama VP VI:

1.1. teikia pagalbą stebėsenos komitetui šiam atliekant savo darbą, teikia jam informaciją, kuri yra reikalinga jo

funkcijoms vykdyti, visų pirma duomenis, susijusius su VP įgyvendinimo pažanga, padaryta siekiant nustatytų

tikslų, t. y. – finansinius duomenis bei duomenis apie produkto rodiklių ir planuojamų rezultatų pasiekimą;

1.2. kiekvienais metais rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia Europos Komisijai metinę ir galutinę

įgyvendinimo ataskaitas;

1.3. TVI teikia informaciją, kuri yra svarbi jos funkcijoms vykdyti ir projektams įgyvendinti;

1.4. užtikrina viešinimą apie VP plačiajai visuomenei, teikdama informaciją apie ES vaidmenį įgyvendinant

VP;

1.5. kontroliuoja ir vertina TVI (-jai) perduotų VI (-jos) funkcijų atlikimo kokybę.

2. Projektų atrankos srityje VI:

2.1. parengia ir patvirtina atitinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, kurie:

padeda užtikrinti, kad projektu būtų prisidedama siekiant atitinkamo SPkonkrečių tikslų ir rezultato

rodiklių siekimo;

yra nediskriminuojantys ir skaidrūs;

atitinka BNR 7 ir 8 straipsniuose nustatytus bendruosius principus.

2.2. parengia ir patvirtina įgyvendinimo taisykles, kuriose išdėstomi paramos teikimo bendrieji ir specialieji

reikalavimai, tinkamos finansuoti išlaidos, vykdymo terminai ir kt.;

2.3. nustato tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, prie kurių priskiriamos projekto išlaidos.

2.4. atrenka ir tvirtina (arba deleguoja šią funkciją TVI) projektus, tinkamus paramai pagal VP gauti.

3. VP finansų valdymo ir kontrolės srityje VI rengia valdymo pareiškimą ir metinę galutinių audito ataskaitų

ir atliktų patikrinimų santrauką, nurodytą 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES,

Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas

Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 59 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose.

Tarpinė vykdymo institucija.

Valdydama VP TVI:

nustato kompiuterizuotų duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir

auditui, įskaitant duomenis apie atskirus projektų dalyvius, kai taikytina, kaupimo ir saugojimo sistemą:

užtikrina, kad 4.1. punkte nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami į IS ir joje saugomi ir kad rodiklių

duomenys būtų suskirstyti pagal lytį, jei to reikalaujama;

pareiškėjams ir paramos gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims vykdyti ir projektams

134

įgyvendinti.

Projektų atrankos srityje TVI:

vertina paramos paraiškas ir prieš priimant sprendimą dėl paramos skyrimo įsitikina, kad pareiškėjas bei

projektas atitinka paramos teikimo reikalavimus nustatytus VI patvirtintose administravimo ir įgyvendinimo

taisyklėse;

jeigu projektas pradėtas vykdyti prieš pateikiant paramos paraišką, įsitikina, kad buvo laikomasi taikytinos

teisės;

užtikrina, kad projektai, kurie buvo atrinkti siekiant teikti paramą, neapimtų veiklos, įtrauktos į projektus,

kuriems buvo arba turėjo būti taikoma lėšų susigrąžinimo procedūra pagal reglamento 1303/2013 71 straipsnį dėl

to, kad buvo pakeista gamybinės veiklos vieta perkeliant ją už VP įgyvendinimo teritorijos ribų;

teikia išvadą VI dėl projektų tinkamumo/ netinkamumo finansuoti EJRŽF lėšomis arba atrenka ir tvirtina

projektus (kai tokia funkcija perduota TVI) paramai pagal VP gauti.

VP finansų valdymo ir kontrolės srityje TVI:

atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir patikras;

tikrina, ar paramos lėšomis bendrai finansuojamos prekės, paslaugos buvo įsigytos ir ar paramos gavėjų

deklaruotos išlaidos buvo apmokėtos ir atitinka taikytiną teisę, VP ir paramos projektui sąlygas;

užtikrina, kad paramos gavėjai, kuriems atlyginamos tinkamos finansuoti faktiškai patirtos išlaidos, turėtų

atskirą apskaitos sistemą arba atskirą visų su projekto įgyvendinimu susijusių sandorių apskaitos kodeksą;

atlieka paraiškų/ projektų rizikų vertinimą ir valdymą, pažeidimų administravimą;

užtikrina, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti,

būtų saugomi laikantis BNR 72 straipsnio g punkto reikalavimų.

Tvirtinančioji institucija.

TI atsakinga už visų BNR 126 straipsnyje nurodytų funkcijų atlikimą:

mokėjimo paraiškų parengimą ir pateikimą Europos Komisijai bei patvirtinimą, kad mokėjimo paraiškos

parengtos naudojantis patikima apskaitos sistema, yra pagrįstos patikrinamais patvirtinamaisiais dokumentais ir

buvo TVI patikrintos;

metinių sąskaitų nurodytų BNR 137 straipsnyje parengimą;

patvirtinimą, kad parengtos sąskaitos nurodytos 7.2. punkte yra išsamios, tikslios ir teisingos, ir kad į

sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytiną teisę, buvo patirtos įgyvendinant projektus, atrinktus finansavimui

pagal VP taikytinus kriterijus bei laikantis taikytinos teisės;

užtikrinimą, kad veiktų sistema, kurioje kompiuterizuota forma būtų registruojami ir saugomi kiekvieno

patvirtinto projekto apskaitos duomenys, saugomi mokėjimo paraiškoms ir sąskaitoms parengti reikalingi

duomenys, įskaitant duomenis apie susigrąžintinų sumų apskaitą ir išimtų sumų apskaitą panaikinus dalį arba visą

projektui įgyvendinti skirtą paramą;

užtikrinimą, mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais, kad iš TVI būtų gaunama tinkama informacija

apie su išlaidomis susijusias įvykdytas procedūras ir patikrinimus bei būtų atsižvelgta į visų auditų, kuriuos atliko

audito institucija arba kurie buvo atlikti jos atsakomybe, rezultatus;

Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir atitinkamo viešojo, paramos gavėjams sumpokėto įnašo apskaitos

įrašų saugojimą kompiuterizuota forma;

susigrąžintinų sumų apskaitą ir anuliuotų sumų apskaitą, panaikinus dalį projektui skirtos paramos arba

visą paramą. Susigrąžintos sumos iki VP užbaigimo sugrąžinamos į Europos Sąjungos biudžetą, išskaitant jas iš

kitos išlaidų ataskaitos.

Audito institucija.

AI atsakinga už užtikrina visų BNR 127 straipsnyje nurodytų funkcijų atlikimą, vadovaudamasi proporcingumo

principu, kaip tai nustatyta BNR 148 straipsnyje:

VP VKS tinkamo veikimo ir tinkamos projektų imties audito atlikimą, remiantis deklaruotomis išlaidomis

ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus;

audito strategijos parengimą, atnaujinimą ir pateikimą Europos Komisijai, jai paprašius. Audito strategija

parengiama per 8 mėnesius nuo VP patvirtinimo;

audito nuomonės parengimą ir kartu su kontrolės ataskaita pateikimą Europos Komisijai, kaip tai nustatyta

BNR 138 straipsnyje;

kontrolės ataskaitos parengimą, kurioje pateikiamos pagrindinės pagal 8.1 punktą atlikto audito išvados,

135

įskaitant išvadas, susijusias su nustatytais VKS trūkumais, ir siūlomi bei jau įgyvendinti taisomieji veiksmai.

11.3 Bendra Stebėsenos komiteto sudėtis

Stebėsenos komitetą sudaro VI, TVI ir partnerių atstovai.

Institucinę stebėsenos komiteto sudėtį siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Patvirtinus institucinę sudėtį, LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinama stebėsenos komiteto personalinė

sudėtis. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui gali būti suteikiama balsavimo teisė.

Stebėsenos komiteto sudėtis sudaroma ir patvirtinama ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo pranešimo iš Europos

Komisijos gavimo dėl veiksmų programos patvirtinimo gavimo dienos. Sudarytas stebėsenos komitetas parengia

ir patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

Stebėsenos komiteto struktūra

Vykdant Veiksmų programos įgyvendinimo stebėseną, stebėsenos komitetui (toliau – Komitetas) tenka

svarbus vaidmuo, todėl, vadovaujantis partnerystės principu, Komiteto veikloje turi būti užtikrintas aktualių

partnerių (teritorinių, socialinių, ekonominių, įstaigų, atstovaujančių pilietinei visuomenei) dalyvavimas.

Numatomi šie VI atstovai: Ministras (Komiteto pirmininkas), viceministras, kuruojantis žuvininkystės sektorių

(Komiteto pirmininko pavaduotojas), Žuvininkystės departamento atstovas ir Kaimo plėtros departamento

atstovas. Be to, kaip pateikta schemoje aukščiau, be minėtų keturių VI atstovų į Komitetą skiriamas ir vienas TVI

atstovas. Partneriai (Komitete numatomi 23 partnerių atstovai) bus atrenkami pagal nustatytus atrankos kriterijus

(aktualumas, proporcingumas, atstovavimo apimtis), laikantis šių principų: esamos praktikos, skaidrumo,

nešališkumo ir veiksmingumo. Iš viso numatomi 28 Komiteto nariai.

Partnerių tipas Atstovų

skaičius

Atstovaujama institucija, įstaiga, organizacija ir kt.

Kompetentingos

regioninės, vietos, miesto ir

kitos valdžios institucijos

10 LR Aplinkos ministerijos atstovas, LR Finansų ministerijos

atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas, LR Vidaus reikalų

ministerijos atstovas, LR Susisiekimo ministerijos atstovas, LR

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, LR Švietimo ir

mokslo ministerijos atstovas (Lietuvos Respublikos ministerijos,

prisidedančios prie struktūrinių fondų paramos veiksmų

programos ir Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo Lietuvoje),

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas, Savivaldybių

asociacijos atstovas, Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio

ministerijos atstovas.

136

Ekonominiai, socialiniai

partneriai

11 Žvejybos Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje atstovai (2),

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse atstovai (2), Akvakultūros

sektoriaus atstovai (2), Žuvininkystės produktų perdirbimo

sektoriaus atstovas, Žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo

atstovas, Žuvininkystės sektoriuje veikiančių mokslo ir mokslinių

tyrimų organizacijų atstovai (3).

Įstaigos, atstovaujančios

pilietinei visuomenei

2 Aplinkosaugos bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityje

veikiančių organizacijų įstaigų atstovai.

Iš viso partnerių: 23

11.4 Glaustas vykdytinų informavimo ir viešinimo priemonių aprašas

VI atsakinga už informacijos apie Veiksmų programą viešinimą plačiajai visuomenei. Įgyvendinant

viešinimo veiklą VI atsakinga už:

1. Veiksmų programos įgyvendinimo pradžios paskelbimą.

2. ES vaidmenį įgyvendinant Veiksmų programą bei ES įnašą, skirtą jai įgyvendinti.

3. Teikiamas finansines galimybes.

4. Veiksmų programos įgyvendinimo ir pasiekimų viešinimą.

Plati informavimo kampanija apie Veiksmų programą, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, televiziją,

spaudą ir pan., numatoma vykdyti paskelbiant apie Veiksmų programos įgyvendinimo pradžią. Ne mažiau

kaip dvi informavimo kampanijos numatomos Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu, kurių metu

populiarinamos finansavimo galimybės, pristatoma strategija, pagal kurią įgyvendinama Veiksmų programa,

pristatomi Veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai ir pan., pasitelkiant žiniasklaidos priemones,

organizuojant konferencijas, informacinius renginius ir pan.

Informavimo funkcijas apie Veiksmų programos priemones įgyvendina TVI. TVI atsakinga už:

1. Konsultavimą ir informacijos teikimą elektroninėmis priemonėmis apie Veiksmų programoje

numatytas galimybes finansavimui gauti: galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms,

ekonominiams ir socialiniams partneriams, įstaigoms, kurios atstovauja pilietinę visuomenę, ypač tokiose

srityse kaip aplinkosauga, vyrų ir moterų lygybės skatinimas.

2. Informacijos pateikimą bendrame ESI fondų viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar

portale (pagal nustatytus informavimo ir viešinimo reiklavimus):

2.1. Veiksmų programos santraukos paskelbimą;

2.2. informacijos potencialiems paramos gavėjams apie galimybes gauti paramą (teisės aktai,

reglamentuojantys paramos teikimo tvarką, sąlygas ir reikalavimus, paraiškų administravimo tvarką bei

trukmę, atrankos kriterijai, planuojami ir vykstantys kvietimai teikti paramos paraiškas, kontaktinė

informacija, kur galima kreiptis paramos teikimo klausimais ir kita aktuali ir svarbi informacija).

3. Informacijos paskelbimą bendrame ESI fondų viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar

portale arba Veiksmų programos svetainėje, į kurią galima patekti iš bendro ESI fondų viešinimui skirto

internetinio tinklalapio ar portalo:

3.1. Veiksmų programos įgyvendinimo pasiekimai;

3.2. veiksmų sąrašas (CSV arba XML formatu), kuriame pateikiama informacija apie paramos gavėjus,

informacija apie projektus, ES įnašas, kaip numatyta EJRŽF reglamento V priede;

3.3. įgyvendintų projektų pavyzdžiai bei įgyvendinti projektai, skirti investicijoms į inovacijas;

3.4. speciali informacija dėl veiklų, vykdomų pagal EJRŽF reglamento 26, 39, 47, 54 ir 56 straipsnius.

Siekiant kuo plačiau paskleisti informaciją apie Veiksmų programą, apie galimybes gauti paramą

įgyvendinant informavimo ir viešinimo priemones bus siekiama įtraukti ir partnerius, Europos informacijos

centrus, taip pat šalyje veikiančią Europos Komisijos atstovybę.

Paramos gavėjams taikomi gautos paramos projektams įgyvendinti viešinimo reikalavimai nustatomi

atskirose viešinimo taisyklėse.

137

12. INFORMACIJA APIE ĮSTAIGAS, ATSAKINGAS UŽ KONTROLĖS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO

SISTEMOS ĮGYVENDINIMĄ (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 508/2014 18 STRAIPSNIO 1 DALIES o

PUNKTĄ)

12.1 Įstaigos, įgyvendinančios kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą

Institucijų ir (arba) įstaigų pavadinimai

Valdžios institucija/įstaiga 1 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas

Valdžios institucija/įstaiga 2 Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Valdžios institucija/įstaiga 3 Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

12.2 Glaustas žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei ir vykdymo užtikrinimui,

aprašas

2014‒2020 m. žuvininkystės kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo priežiūrą

organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės

departamentas (toliau – ŽŪM Žuvininkystės departamentas), o sistemą įgyvendina Žuvininkystės tarnyba

(Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojai, Žvejybos stebėsenos ir kontrolės, Žvejybos Baltijos

jūroje kontrolės ir Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriai). Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriuje

dirba 7, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriuje – 6, Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriuje – 5

darbuotojai, atsakingi už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, iš kurių Žvejybos stebėsenos

ir kontrolės skyriuje žuvininkystės kontrolės pareigūnų 4, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriuje – 5, o

Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriuje – 2. Žuvininkystės tarnybos atsakingų už žuvininkystės veiklos

stebėseną, kontrolę ir priežiūrą darbuotojų pagrindinė funkcija – verslinės, specialiosios ir mėgėjų žvejybos

reikalavimų įgyvendinimo jūrų vandenyse priežiūra.

Pagal EJRŽF 76(2)(a-l) straipsnio nuostatas kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo sistemos

reikmėms planuojama skirti 4.682.163 Eurų EJRŽF lėšų ir 545.163 Eurų nacionalinių lėšų, kas bendrai

sudarytų 5.227.326 Eurų sumą.

Iš viso duomenų rinkimui bei kontrolei ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo sistemai per laikotarpį

nuo 2014 m. iki 2020 m. planuojama skirti 8.674.768 Eurų sumą.

12.3 Pagrindinė turima įranga, visų pirma laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius

Žvejybos kontrolę vykdo 2 žvejybos kontrolės laivai:

1. 15 m ilgio laivas ,,Vakaris“, skirtas žvejybai Baltijos jūroje kontroliuoti.

2. 10.30 m ilgio kateris ,,Tobis“, skirtas žvejybai Baltijos jūros priekrantėje kontroliuoti.

12.4 Atrinktų veiksmų rūšių sąrašas

Veiksmų rūšys Aprašas

(a) Technologijų, įskaitant kompiuterinę

aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo

sistemas (LAS), apsaugines vaizdo stebėjimo

sistemas (AVSS) ir IT tinklus, kuriuos

naudojant galima rinkti, administruoti,

tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos

valdymą, pateikti duomenis (naudojant su

kontrole susijusias interneto svetaines), keistis

su žuvininkyste susijusiems duomenims

skirtais duomenų atrankos metodais ir juos

rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių

keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas,

įrengimas ir kūrimas.

Planuojama diegti ir atnaujinti informacinių technologijų

sistemų ir tinklų, kuriuose galima rinkti, administruoti,

tvirtinti, analizuoti ir keistis duomenimis bei kurti

duomenims skirtus atrankos metodus, kūrimas, veikimas ir

techninė priežiūra, taip pat sujungimas su tarpsektorinėmis

duomenų keitimosi sistemomis, įgyvendinant Tarybos

reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 reikalavimus

bei Europos Komisijos nustatytus prioritetus.

Pirmiausiai planuojama toliau diegti duomenų patvirtinimo

sistemas, kaip numatyta Reglamento (EK) Nr. 1224/2009

109 straipsnyje, ypač kreipiant dėmesį į sistemų plėtrą,

skirtą keistis žuvininkystės duomenimis tarp valstybių

narių.

(b) Komponentų, įskaitant kompiuterinę

aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra

Planuojama įsigyti, įrengti ar sukurti komponentų, įskaitant

kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, reikalingą

138

reikalingos siekiant užtikrinti subjektų,

užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų

prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms

valstybių narių ir Sąjungos valdžios

institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio

duomenų registravimo ir perdavimo sistemų

(EDRPS), laivų stebėjimo sistemų (LSS) ir

automatinio identifikavimo sistemų (AIS)

komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas.

užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos

produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms

valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant

reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir

perdavimo sistemų, laivų stebėjimo sistemų ir automatinio

identifikavimo sistemų komponentus, įgyvendinant Tarybos

reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 reikalavimus

bei Europos Komisijos nustatytus prioritetus.

Pirmiausiai planuojama įgyvendinti priemones, numatytas

Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr.

1380/2013 15 straipsnyje ir skirtas įgyvendinti žvejybos

laimikio iškrovimo reikalavimus.

(c) Komponentų, įskaitant kompiuterinę

aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra

reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros

produktų atsekamumą, kaip nurodyta

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58

straipsnyje, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas.

Planuojama įsigyti, įrengti ir sukurti komponentų, įskaitant

kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, reikalingą

užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą,

vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58

straipsnio nuostatomis bei Europos Komisijos nustatytais

prioritetais.

(d) Valstybių narių keitimosi duomenimis ir

duomenų analizės programų įgyvendinimas.

Planuojama įgyvendinti valstybių narių keitimosi

duomenimis ir duomenų analizės programas, kurioms bus

suteiktas EK prioritetas, vadovaujantis Europos Tarybos ir

Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 ir kitų ES teisės

aktų reikalavimais.

(e) Patruliuojančių laivų, orlaivių ir

sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su

sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 % viso jų

naudojimo laiko per metus naudojami

žuvininkystės kontrolei.

Planuojama įsigyti patruliuojančių laivų ne trumpiau kaip

60 % viso jų naudojimo laiko per metus naudojant

žuvininkystės kontrolei ir modernizuoti turimus žvejybos

kontrolės laivus, skirtus tinkamai žvejybos stebėsenai ir

kontrolei užtikrinti.

(f) Kitų kontrolės priemonių, įskaitant

prietaisus, kuriais galima matuoti variklio

galią, ir svėrimo įrangą, įsigijimas.

Planuojama įsigyti kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus,

kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą,

įgyvendinant Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1224/2009,

404/2011 ir Europos Tarybos ir Parlamento (ES)

reglamento Nr. 1380/2013 reikalavimus.

(g) Inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų

kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su

žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR

analizę, įgyvendinimas arba su kontrole

susijusių interneto svetainių kūrimas

Planuojama įgyvendinti inovacinių kontrolės ir stebėsenos

sistemų kūrimo ir bandomųjų projektų, susijusių su

žuvininkystės kontrole. Taip pat planuojamas su kontrole

susijusių interneto svetainių atnaujinimas ir (arba) kūrimas,

siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir Parlamento (ES)

reglamento Nr. 1380/2013 bei Tarybos reglamentų (EB) Nr.

1005/2008 ir 1224/2009 tikslus.

(h) Mokymo ir mainų programos, be kita ko,

tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės

veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą

atsakingiems darbuotojams

Planuojama parengti ir įgyvendinti mokymo ir mainų

programas, skirtas už žuvininkystės veiklos stebėseną,

kontrolę ir priežiūrą atsakingų darbuotojų žinių bei

profesinės kvalifikacijos tobulinimui, siekiant įgyvendinti

Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr.

1380/2013 bei Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir

1224/2009 tikslus. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios

su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla.

(i) Ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų

įvertinimas, taip pat atliekant stebėseną,

kontrolę ir priežiūrą kompetentingų valdžios

institucijų patirtų išlaidų įvertinimas

Planuojama atlikti, žuvininkystės kontrolės sistemų

ekonominės naudos analizę ir atliktų auditų įvertinimą, taip

pat kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų

vykdant žuvininkystės stebėseną, kontrolę ir priežiūrą

įvertinimą pagal poreikį. Įgyvendinamos priemonės bus

susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma

žuvininkystės kontrolės veikla.

139

(j) Iniciatyvos, įskaitant seminarus ir

žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis

siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų,

pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir

teisėjų, tiek plačiosios visuomenės

informuotumą apie būtinybę kovoti su

neteisėta, nedeklaruojama ir

nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP

taisyklių įgyvendinimą.

Planuojama organizuoti informavimo ir viešinimo

priemones (seminarus, viešinimo kampanijas ir kt.),

kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz.,

inspektorių, tiek visuomenės informuotumą apie BŽP

taisyklių įgyvendinimą bei būtinybę kovoti su neteisėta,

nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios

valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla.

(k) Veiklos išlaidos, patirtos vykdant

sustiprintą išteklių, kuriems taikomos

specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos,

parengtos pagal Reglamento (EB) Nr.

1224/2009 95 straipsnį ir kuriems taikomas

kontrolės koordinavimas pagal Tarybos

reglamento (EB) Nr. 768/2005 (1) 15 straipsnį,

kontrolę

Planuojama įgyvendinti veiksmus, skirtus vykdyti

sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios

kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį ir kuriems

taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos

reglamento (EB) Nr. 768/2005 (1) 15 straipsnį, kontrolę.

Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios

valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla.

(l) Programos, susijusios su veiksmų plano,

nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr.

1224/2009 102 straipsnio 4 dalį,

įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos

išlaidas.

Planuojama sudaryti atitinkamą veiksmų programą ir

numatyti priemonės trūkumams pašalinti, atsakingoms

institucijoms nustačius poreikį įgyvendinti veiksmų planą,

numatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102

straipsnio 4 dalį. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios

su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla.

12.5 Nuoroda į Komisijos nustatytus prioritetus, kaip nustatyta EJRŽF reglamento 20 straipsnio 3 dalyje

Siekiant įgyvendinti žuvininkystės kontrolę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kuriomis užtikrinamas

bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių laikymasis, taip pat stiprinti Lietuvos žuvininkystės stebėsenos

ir kontrolės sistemą; stiprinti Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimą

žuvininkystės kontrolės srityje su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių žuvininkystės kontrolės

institucijomis; didinti žvejų, kitų suinteresuotų asmenų ir visuomenės supratimą apie ES BŽP taisyklių

įgyvendinimą ir būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba; tobulinti Žuvininkystės

tarnybos specialistų, įgyvendinančių žuvininkystės stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, administracinius gebėjimus,

vadovaujamasi ES prioritetais, kuriuos nustato Europos Komisija (EK), t.y.:

− duomenų patvirtinimo sistemų įdiegimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje;

− veiksmai, susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytu įsipareigojimu iškrauti laimikį,

įskaitant informacinių sistemų papildymus ir atnaujinimus;

− veiksmai, susiję su sugautų žuvų kiekio sertifikatų schema, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III

skyriuje;

− priemonės ir veiksmai, susiję su žvejybos laivų variklių galios nustatymu, patikra ir atitinkamų sertifikatų

išdavimu;

− specialiųjų kontrolės ir inspektavimų programų, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95(4)

straipsnio reikalavimais, įgyvendinimas;

− žuvininkystės produktų atsekamumo sistemos diegimas ir plėtra, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.

1224/2009 58 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 404/2011 67(6) reikalavimais;

− žuvininkystės kontrolės trūkumų šalinimo veiksmų plano įgyvendinimas, EK nustačius tokius trūkumus ir

patvirtinus konkrečių priemonių trūkumams pašalinti planą.

Siekiant prisitaikyti prie kintančių žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo poreikių ir užtikrinti, kad

visos numatytos žuvininkystės kontrolės priemonės atitiktų EK nustatomus prioritetus, šis aprašas turi būti

reguliariai peržiūrimas, remiantis ES prioritetų žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos srityje

pagal BŽP pokyčiais.

140

13. DUOMENŲ RINKIMAS (PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 508/2014 18 STRAIPSNIO 1 DALIES P

PUNKTĄ)

13.1 Bendrasis duomenų rinkimo veiklos, numatytos 2014–2020 m., aprašas

Vadovaujantis EJRŽF 77 str. remiamas biologinių, techninių, aplinkosauginių ir socialinių bei

ekonominių duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas, kaip nurodyta Europos parlamento ir Tarybos

reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir konkrečiau

išdėstyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008.

Renkant, tvarkant ir naudojant šiuos duomenis 2014–2020 m. bus siekiama įvertinti naudojamų jūrų

biologinių išteklių būklę, žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų

ekosistemoms ir žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos socialinius bei ekonominius

rezultatus.

Veiksmų programoje numatyta, kad pagal EJRŽF 77 straipsnį įgyvendinamoms duomenų rinkimo

priemonėms gali būti skirta 2.757.954 Eurų EJRŽF lėšų bei 689.488 Eurų nacionalinių lėšų. Tokiu būdu,

duomenų rinkimo reikmėms 2014−2020 m. laikotarpiu planuojama skirti 3.447.442 Eurų bendro viešo

finansavimo.

1. Veiklos

A dalis – 2014-2016 metai

2014−2016 m. duomenys bus renkami, tvarkomi ir naudojami įgyvendinant Lietuvos nacionalinę

žuvininkystės 2014–2016 metų duomenų rinkimo programą (DRP), kuri patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 30 d.

Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2013)5568 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m.

gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-876 „Dėl Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2014−2016 metų duomenų

rinkimo programos patvirtinimo“.

Bus įgyvendinami šie moduliai: žvejybos sektoriaus įvertinimo modulis (ekonominių kintamųjų rinkimas,

biologinių kintamųjų rinkimas, įvairių sričių kintamųjų rinkimas, jūroje atliekami moksliniai tyrimai),

akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo modulis (akvakultūros

sektoriaus ekonominių duomenų rinkimas, perdirbimo pramonės ekonominių duomenų rinkimas), žvejybos

sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimo modulis ir duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo

sistema, tvarkymo ir naudojimo modulis.

Numatomi rinkti žuvininkystės sektoriaus biologiniai kintamieji 2014−2016 metais:

Su žvejybos specializacija susiję kintamieji:

iškraunamų žuvų kiekis ir ilgių struktūra verslinėje žvejyboje;

išmetamų laimikių kiekis ir ilgių struktūra;

iškraunamų žuvų kiekis ir ilgių struktūra mėgėjų žvejyboje.

Su ištekliais susiję kintamieji. Mėginiai išsamiai biologinei analizei renkami žvejybos reisų metu

laivuose, žuvų aukcione ir laimikių iškrovimo vietose atsižvelgiant į laivo dydį, žvejybos įrankius, žvejybos

rajoną, sezoną ir gaudomą rūšį. Mėginių rinkimo kiekis ir dažnumas, amžiaus ir brandos nustatymas

vykdomas pagal seminarų metu (angl. k. – workshop) priimtas metodikas bei regioninių koordinacinių

susirinkimų metu suderintas veiksmų schemas.

atskira informacija apie amžių;

atskira informacija apie ilgį;

atskira informacija apie svorį;

atskira informacija apie lytį;

atskira informacija apie brandą;

atskira informacija apie vislumą;

atskira informacija apie migracijas, parazitų fauną, įveisimą, populiacijos tankį, kilmę, amžinę

struktūrą pagrindiniuose vidaus telkiniuose (unguriams).

2017−2020 metais DRP įgyvendinimas bus vykdomas vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB)

Nr. 199/2008 arba jį keičiančiais teisės aktais.

Numatomi atlikti moksliniai tyrimai jūroje 2014-2016 metais:

Tarptautinis Baltijos jūros tyrimas tralu (BITS Q1 ir BITS Q4). BITS Q1 atliekamas vasario 15 d. –

kovo 15 d., o BITS Q4 – lapkričio 15 d. – gruodžio 15 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau –

141

IEZ) ir artimuose rajonuose. Tralavimo taškus parenka ICES WGBIFS (angl. k. – Baltic International Fish

Survey Working Group) koordinatorius. Visi duomenys renkami ir analizuojami pagal suderintą tyrimų

schemą bei metodikas.

Tarptautinis Baltijos jūros akustinis (rudeninis) tyrimas (BIAS). BIAS atliekamas rugsėjo 15 d. –

spalio 15 d. Lietuvos IEZ. Visi duomenys renkami ir analizuojami pagal ICES WGBIFS suderintą tyrimų

schemą bei metodikas.

Akustinis šprotų tyrimas (SPRAS). SPRAS atliekamas gegužės mėn. Lietuvos IEZ. Visi duomenys

renkami ir analizuojami pagal ICES WGBIFS suderintą tyrimų schemą bei metodikas.

Numatomi vertinti indikatoriai apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai 2014-2016 metams:

žuvų rūšių apsaugos būklė;

didelių žuvų dalis;

vidutinis didžiausias žuvų ilgis;

naudojamų žuvų rūšių subrendusių individų dydis;

žvejybos veiklos pasiskirstymas;

žvejybos veiklos rūšių grupavimas;

plotai, kuriems nedaro poveikio judrieji dugniniai žvejybos įrankiai;

verslo tikslais naudojamų bei netinkamų naudoti žuvų rūšių, išmetamų į jūrą, kiekis;

žuvims sugauti reikalingų degalų naudojimo efektyvumas.

Žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai kintamųjų informacija renkama apdorojant,

agreguojant, skaidant, analizuojant IŽDIS duomenų rinkmenas ir LSS (angl. k. – Vessels Monitoring System)

duomenis.

Numatomi rinkti žuvininkystės sektoriaus ekonominiai kintamieji 2014−2016 metais:

pajamos;

išlaidos personalui;

energijos išlaidos;

remonto ir techninės priežiūros išlaidos;

kitos veiklos išlaidos;

kapitalo sąnaudos;

kapitalo vertė;

investicijos;

finansinė padėtis;

užimtumas;

laivynas;

pastangos;

žvejybos įmonių skaičius;

produkcijos vertė pagal rūšis.

Numatomi rinkti žuvininkystės sektoriaus įvairių sričių kintamieji 2014−2016 metais:

pajėgumai;

pastangos;

iškrovimai.

Įvairių sričių kintamųjų informacija renkama apdorojant, agreguojant, skaidant, analizuojant IŽDIS

duomenų rinkmenas.

Numatoma atlikti lašišų mėgėjų žvejybos studiją.

Numatoma atlikti duomenų bazės ir IS (IŽDIS) atnaujinimo/tobulinimo darbus, kurie leis efektyviau

apdoroti ir analizuoti duomenis, būtinus DRP įgyvendinimui.

Numatomi rinkti žuvų perdirbimo pramonės ir akvakultūros kintamieji 2014−2016 metais:

pajamos;

išlaidos personalui;

energijos išlaidos;

žaliavų išlaidos;

kitos veiklos išlaidos;

kapitalo sąnaudos;

nepaprastosios išlaidos (grynosios);

kapitalo vertė;

grynosios investicijos;

142

skola;

užimtumas;

įmonių skaičius.

Pagrindinės duomenų rinkimo veiklos, kurios bus vykdomos tarptautiniu lygiu 2014−2016 metais:

įgyvendinama 2014-03-24 sudaryta Daugiašalė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir

Vokietijos sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimo Rytų vidurio Atlante (CECAF);

B dalis – laikotarpis po 2016 metų

Po 2016 m. numatoma rinkti biologinius, techninius, aplinkosauginius ir socialinius bei ekonominius

duomenis apie verslinę žvejybą, mėgėjų žvejybą, akvakultūros veiklą ir žvejybos ir akvakultūros produktų

perdirbimo sektorių pagal tam laikotarpiui numatomos priimti ES daugiametės duomenų rinkimo programos

reikalavimus.

Bus siekiama sudaryti daugiašales arba dvišales sutartis dėl biologinių duomenų rinkimo kituose

tolimuosiuose žvejybos regionuose, kuriuose žvejoja laivai su Lietuvos vėliava.

Numatoma skatinti dalyvavimą Europos Komisijos, kitų ES valstybių narių, Jungtinio tyrimų centro,

Mokymų tinklo ir kt. organizacijų rengiamuose seminaruose ir konferencijose, ICES darbo grupių ir

komitetų veikloje.

2. Pagrindinės duomenų rinkimo tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra nurodytos EJRŽF 77 straipsnyje.

13.2 Duomenų saugojimo metodų, duomenų tvarkymo ir duomenų naudojimo aprašas

1. Duomenys apie įvairių sričių kintamuosius (žvejybos pajėgumus, pastangas, iškrovimus) kaupiami

Integruotoje žuvininkystės duomenų informacinėje sistemoje (IŽDIS), kurioje tvarkomi duomenys pagal

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios

žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, reikalavimus. Ekonominiai duomenys ir duomenys apie žuvų

perdirbimo sektorių kaupiami Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS). Šias

sistemas valdo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o jų tvarkytojai yra: IŽDIS informacinės sistemos –

Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪMPRIS informacinės sistemos – Žemės ūkio informacijos

ir kaimo verslo centras.

Biologiniai duomenys buvo kaupiami ir tvarkomi daugiausia Excel formatu Žuvininkystės tarnyboje prie

Žemės ūkio ministerijos ir patalpinami į regioninę duomenų bazę FishFrame bei DATRAS , tačiau šiuo metu yra

baigiamas kurti (testuojamas) naujas IŽDIS modulis, skirtas biologiniams duomenimis (įskaitant mokslinių tyrimų

jūroje bei stebėtojų ataskaitų duomenis) centralizuotai kaupti ir tvarkyti, tikrinti bei teikti į regionines duomenų

bazes.

IŽDIS palaikymą ir plėtrą vykdo išorinis paslaugų teikėjas (parinktas taikant viešųjų pirkimų procedūrą), o

ŽŪMPRIS – šios informacinės sistemos tvarkytojas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Reguliariai

yra užtikinamas abiejų informacinių sistemų serverių duomenų atsarginių kopijų darymas.

IŽDIS IR ŽŪMPRIS Duomenų bazėse saugomų duomenų saugumas užtikrinamas taikant prieigą per https

tik su slaptažodžiu. IŽDIS yra taikoma prieigos teisių sistema, kai atskiriems vartotojams suteikiama teisė tvarkyti

ar matyti tik specifiniuose informacinės sistemos moduliuose laikomus duomenis. Žemės ūkio informacijos ir

kaimo verslo centras turi ISO sertifikatus, įskaitant ISO 27001 (Informacijos saugos valdymo sistema) ir ISO 9001

(Kokybės valdymas).

2. Artimiausiu metu numatoma įdiegti naują IŽDIS modulį, skirtą biologiniams duomenimis centralizuotai

kaupti ir tvarkyti. Tolesnę IŽDIS ir ŽŪMPRIS informacinių sistemų plėtrą numatoma vykyti atsižvelgiant į šių

sistemų naudotojų poreikius ir ES teisės aktų reikalavimų pokyčius.

3. Po kiekvieno Europos Komisijos šaukimo teikti duomenis duomenų bazėse sukaupti duomenys

agreguojami ir formuojami pagal Europos Komisijos sudarytas formas ar protokolus, kurie atitinka JRC (angl.k. –

Joint Research Centre) duomenų bazės formatą. Po kiekvieno ICES šaukimo teikti duomenis ir prieš ICES

ekspertų susirinkimus (tarp jų ir regioninius koordinacinius susitikimus) biologiniai duomenys agreguojami ir

formuojami bei pateikiami pagal atitinkamų duomenų bazių formas ir protokolus (angl. k. – Regional Database

(RDB)), DATRAS, InterCatch). Duomenų naudotojai yra valstybės narės, Europos Komisijos institucijos.

Biologinių duomenų kokybė užtikrinama renkant duomenis pagal patvirtintas metodikas. Atskirų biologinių

duomenų kokybei ir kiekybei patikrinti yra naudojama COST (angl. k. – Common Open Source Tool) programa, su

143

kuria skaičiuojamas CV (variacijos koeficientas). Įvairių sričių duomenų kokybės tikrinimas atliekamas iškrautų

žuvų kiekius sutikrinant su parduotų žuvų kiekiais, vykdant kryžminį patikrinimą, tokiu būdu užtikrinant 100 proc.

informacijos apie iškrautus ir parduotus žuvų kiekius patikimumą. Kryžminiai patikrinimai vykdomi kartą per

mėnesį. Siekiant užtikrinti ekonominių duomenų kokybę, žvejybos įmonių pateiktiems ekonominiams duomenims

atliekama kryžminė patikra su Žuvininkystės tarnybos administruojamoje IŽDIS sistemoje esančiais duomenimis

pagal žvejybos žurnalus ir pirminio pardavimo pažymas, o žuvų perdirbimo pramonės įmonių metiniams

duomenims – su pusmečio duomenimis, kurie skirti pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. k. – Food

and Agriculture Organisation (FAO)) ataskaitoms rengti. Atliekamas pateiktų duomenų ekspertinis vertinimas –

patikrinama, ar nėra reikšmingų nuokrypių ir ar ataskaitose pateiktos patirtos sąnaudos logiškai atitinka gautas

pajamas bei atliekami kiti su tuo susiję veiksmai. Siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų rinkimą, DRP

Koordinatoriui paprašius, DRP vykdytojai raštu teikia tarpines ataskaitas apie duomenų rinkimo vykdymo eigą ir

rezultatus.

13.3 Gebėjimo užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų valdymą aprašas

Duomenų rinkimo programos (DRP) įgyvendinimą nacionaliniu lygiu koordinuoja LR Žemės ūkio

ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyrius (toliau – DRP Koordinatorius), kuris yra

atsakingas už programos ir metinių planų rengimo koordinavimą, ryšių palaikymą ir duomenų mainus su Europos

Komisija. DRP įgyvendina reikalingą kompetenciją turinčios institucijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro įsakymu – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Žemės ūkio

informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – DRP vykdytojai). Žuvininkystės tarnyba renka žuvininkystės

sektoriaus biologinius duomenis, įvairių sričių kintamųjų duomenis, duomenis apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų

ekosistemai, vykdo jūroje atliekamus mokslinius tyrimus. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras renka

ekonominius duomenis ir duomenis apie žuvų perdirbimo sektorių. Veiksmų, tinkamų finansuoti įgyvendinant

DRP, atrankos kriterijai bus patvirtinti Stebėsenos komiteto.

DRP vykdytojai atsakingi už surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų,

perduodamų DRP Koordinatoriui, kokybę bei išsamumą. Viena iš priemonių, kuria siekiama efektyvaus ir suderinto

nacionalinės DRP įgyvendinimo koordinavimo – nacionaliniai koordinaciniai susirinkimai, organizuojami vieną

kartą per metus (esant poreikiui – du kartus per metus) ir kuriuose dalyvauja Nacionalinis DRP koordinatorius bei

DRP vykdytojai. Taip pat siekiant efektyvaus žuvininkystės DRP įgyvendinimo, DRP vykdytojai dalyvauja

mokslininkų ir ekspertų darbo grupėse bei regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, kuriuose įvertinami

nacionalinių programų regioninio koordinavimo aspektai, teikiamos rekomendacijos, kad būtų užtikrinamas

geresnis nacionalinių programų integravimas ir valstybių narių užduočių pasidalijimas. Nacionalinis DRP

Koordinatorius dalyvauja Europos Komisijos organizuojamuose žuvininkystės nacionalinių DRP Koordinatorių

susirinkimuose.

Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, į DRP administravimą įtraukiama tarpinė vykdymo institucija.

Atrinkti DRP vykdytojai teiks paramos paraiškas tarpinei vykdymo institucijai ir pasirašys paramos sutartis.

Nacionalinis DRP Koordinatorius yra funkciškai nepriklausomas nuo Vadovaujančiosios ir Tvirtinančios

institucijų.

Visi būtini dokumentai, susiję su išlaidų tinkamumu, teikiami tarpinei vykdymo institucijai. Pasikeitus

atitinkamiems ES teisės aktams, reglamentuojantiems finansų administravimą ir valdymą, atitinkamai bus keičiama

VP nustatyta DRP finansų administravimo ir valdymo struktūra ir terminai.

Šiuo metu DRP įgyvendinimui turimi žmogiškieji ištekliai pasiskirstę trijose minėtose institucijose pagal

renkamų, apdorojamų ir analizuojamų duomenų apimtis. DRP naudojamos dvi informacinės sistemos – IŽDIS ir

ŽŪMPRIS bei Baltijos jūros mokslinių tyrimų laivas (traleris) „Darius“. Praėjusiu laikotarpiu didžiausias dėmesys

buvo skiriamas informacinių sistemų plėtojimui bei darbuotojų, dalyvaujančių DRP, kvalifikacijos ugdymui.

14. FINANSINĖS PRIEMONĖS (PAGAL REGLAMENTO (ES) Nr. 1303/2013 2 DALIES IV

ANTRAŠTINĘ DALĮ)

14.1 Planuojamo finansinių priemonių naudojimo aprašas

Siekiant greičiau ir efektyviau įgyvendinti BŽP nuostatas ir pagerinti verslinės žvejybos sektoriaus subjektų

prieinamumą prie finansinių išteklių Lietuvoje, įgyvendinant Veiksmų programą dalį finansavimo I SP

įgyvendinimui numatoma paskirstyti naudojant finansinius instrumentus, kurie bus numatyti atsižvelgiant į

išankstinio (ex-ante) vertinimo rezultatus. Ex ante vertinimas padės 2014−2020 metų programiniame laikotarpyje

tinkamai identifikuoti finansinių instrumentų panaudojimo galimybes ir poreikį Lietuvos žuvininkystės sektoriuje.

Kitų SP įgyvendinimui finansinių instrumentų taikyti kol kas nenumatoma, tačiau ši nuostata gali keistis

atsižvelgiant į finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos įgyvendinimui išankstinio vertinimo

144

rezultatus ar galimus vėlesnius vertinimo rezultatus, jei papildomų vertinimų pareikalautų įvykę esminiai

ekonominės situacijos pokyčiai. Pirmąjį finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos įgyvendinimui

išankstinį vertinimą numatoma atlikti 2014 m. Nustačius finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos

įgyvendinimui poreikį ir galimybes, galės būti teikiamos tiek lengvatinės paskolos, tiek garantijos ar įgyvendinamos

kitos reikalingos finansinės priemonės. Finansiniai instrumentai galės būti derinami su dotacijomis, palūkanų

normų subsidijomis, garantinio mokesčio subsidijomis.

Atsižvelgiant į EJRŽF fondo dalies Lietuvai dydį ir finansiniams instrumentams įgyvendinti numatytas lėšas

ir siekiant optimalaus administravimo kaštų ir naudos santykio, planuojama šių instrumentų administravimo sistemą

suderinti su finansinių instrumentų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programą,

administravimo sistema. Finansiniams instrumentams valdyti ir administruoti bus skiriamas fondo valdytojas.

Numatoma, kad Veiksmų programos finansinių instrumentų priemones valdys ir administruos tas pats fondo

valdytojas kaip ir Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programos finansinių instrumentų valdytojas. Fondo

valdytojas skiriamas VI įsakymu. Skiriant fondo valdytoją turės būti užtikrinta, kad finansinių instrumentų

priemonėms administruoti bus paskirta finansų įtaiga (kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų

įstatymas), šios finansų įstaigos akcijos nuosavybės teise turi priklausyti valstybei, jos veiklos tikslas, be kitų, –

pagerinti verslinės žvejybos sektoriaus subjektų prieinamumą prie finansinių išteklių Lietuvoje, o taip pat privalo

būti užtikrinta, kad būtų laikomasi BNR 32-40 straipsniuose išdėstytų nuostatų. TVI, kaip atsakingai už Veiksmų

programos priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, numatoma pavesti atsakomybę rengti

sutartis su fondo valdytoju dėl finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir jų finansavimo. Sutartis pasirašoma

tarp VI, TVI ir fondo valdytojo. Panaudojant finansavimo instrumentus sugrąžintos lėšos ir palūkanos bus

pakartotinai naudojamos, kaip tai nustatyta BNR. Bus finansuojami galutiniai naudos gavėjai, atitinkantys Veiksmų

programos priemonių, kurios įgyvendinamos taikant finansinius instrumentus, reikalavimus. Teikiant paskolas iš

Veiksmų programos lėšų finansiniams instrumentams įgyvendinti, bus skaičiuojamas paramos intensyvumas,

išreikštas bendrosios subsidijos ekvivalentu (toliau – BSE). Kai ūkio subjektas kreipsis dėl investicinės paramos ir

paskolos, maksimali paramos suma projektui bus mažinama BSE dydžiu.

14.2 Atrinktos EJRŽF priemonės, planuojamos įgyvendinti pasitelkiant finansines priemones

EJRŽF priemonė [pasirinkti priemones iš Komisijos parengto išsiskleidžiamojo sąrašo]

14.3 Preliminarios sumos, kurias planuojama panaudoti pasitelkiant finansines priemones

Bendra EJRŽF suma 2014–2020 m., EUR

145

PROGRAMOS PRIEDAI

1. Partnerių, su kuriais konsultuotasi, sąrašas:

1) Asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“

2) Asociacija „Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija“

3) Asociacija „Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija“

4) Asociacija „Nacionalinė žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija“

5) Asociacija „Vidmarės“

6) Europos regioninės plėtros institutas

7) Klaipėdos universitetas

8) Lietuvos gamtos fondas

9) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

10) Lietuvos Respublikos finansų ministerija

11) Lietuvos savivaldybių asociacija

12) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

13) Ministro pirmininko tarnyba

14) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

15) Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

16) ŽRVVG tinklas

17) Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“

18) Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

19) Žuvų ir žuvų perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“

2. Ex ante vertinimo ataskaita ir santrauka

3. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

4. Glaustas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas (į glaustą aprašą reikėtų taip pat įtraukti

paaiškinimą, kaip užtikrintas funkcijų atskyrimo ir funkcinės nepriklausomybės principas)

5. Kompensavimo planas, skirtas atokiausiems regionams (Lietuvai neaktualu)

6. Žemėlapiai, kuriuose matyti žvejybos ir akvakultūros sektorių dydis ir vietos, pagrindinių žvejybos

uostų ir akvakultūros vietos, saugomų teritorijų vietos (integruotas pakrantės zonos tvarkymas, saugomos

jūrų teritorijos, „Natura2000“)

LIETUVOS ŽUVININKYSTS SEKTORIAUS 2014–2020 MET …Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1...

Documents

Transcript of LIETUVOS ŽUVININKYSTS SEKTORIAUS 2014–2020 MET …Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1...