Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas

(www.izvalga.lt)

V.Snitka

Lietuva 2017 metais - kokiomis įžvalgomis remtis ir kuriomis strategijomis pasikliauti?

Įžvalga -sisteminis ilgos perspektyvos vizijos kūrimo procesas, apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau besiremiantis šiandienos sprendimais.

Strateginis planas - koordinuojamų veiksmų, būtinų keliamiems tikslams pasiekti, visuma.

Nacionalinis planas yra apjungtos veiklos visuma, finansuojama iš Valstybės biudžeto.

Nacionalinės programos - Nacionalinio plano instrumentai

ĮVADAS

Kuriant įžvalgas skiriami trys tikslų tipai:

Galima ateitis – tai vaizduotės kuriama vizija, scenarijai

Tikėtina ateitis – tai alternatyvos, kurios tikėtina kad realizuosis, remiasi detaliomis galimų vystymosi trajektorijų analitinėmis studijomis ir tyrimais

Norima, siektina ateitis – analizuojamos galimybės ir trukdžiai judėti link tos ateities, dedamos pastangos šiandien, kad siektini tikslai realizuotųsi.

Ar turi Lietuva viziją, kurios siekia ??

SLĖNIAI ????????

ES plėtra

5 %

2.5 %

ES-15

Lietuva

1

2

3

Šuolis?

BV

P (

pe

r ca

pit

a)

1985 1995 2005 2006 2015

Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?)

8%

BVP/capita: World Facts and Figures,2003

EU 18.000 -32.000 USD, Lietuva – 8.400 USD, 13 000 2005

ES-25

EU Plėtra: 45EU Plėtra: 45% daugiau smegen% daugiau smegenųų ! !

Ar 45% daugiau Ar 45% daugiau žinių ir kūrybingumožinių ir kūrybingumo ? ?

EU-15: 370 mil. BVP 8500 milijardo EUREU-15: 370 mil. BVP 8500 milijardo EUR

EU-25: 445 mil. BVP 8860 milijardo EUREU-25: 445 mil. BVP 8860 milijardo EUR

EU-29: 541 mil. BVP 9450 milijardo EUREU-29: 541 mil. BVP 9450 milijardo EUR

Ekonominis augimas prasideda nuo organizacinių gebėjimų mobilizuoti resursus

Lester Thurow, Creating wealth, 2000

Konkurencinėje kovoje laimi tos šalys, kurios sugeba efektyviau naudoti resursus (dažniausiai ribotus).

M.Porteris, The Competitive Advantage of Nations

Žemas Lietuvos ūkio produktyvumas rodo, kad neefektyviai yranaudojami resursai - žmogiški, kapitalo, natūralūs.

BVP –Produktyvumo augimo santykis

Prognozės slidus dalykas

Įžvalga nėra prognozė

Prognozė – pasyvus veiksmas

“Mechatronikos klasterio” iniciatyvinės grupės paskirtis – pasiekti, jog per 2004 metus klasterizacijos procesai susijusiuose pramonės sektoriuose įgytų tokį mąstą, kad antroje metų pusėje būtų galima konstatuoti tokio klasterio egzistavimą. Tolesne klasterio plėtra ir vystymusi turėtų rūpintis klasterio narių interesus atstovaujanti Taryba.

SEB 200.000 000 Lt paskola “Ekranui”

Rezultatas 2006

Bankrutavo pagrindiniai žaidėjai

Ištrauka ir Tarybos posėdžio protokolo

2004 m prognozės

Šaltinis: Lietuvos pramonės klasterių programinė studija, UM, 2003

Naujieji Vasiukai 2008-2013: 200.000 milijonų lt Mechatronikos slėnis Kaune

Įžvalga yra,

norimos ateities kūrimas šiandien

Resursų valdymas šiandien lems ateitį

Kokį visuomeninį-ekonominį modelį siekiame suformuoti 2020 m Lietuvoje ??

Ar žinom kokie tie modeliai galėtų būti ??

EKRANAS - TELEKOMAS VINGIS

VADYBA VADYBA

Tačiau ekonomikos augimo dinamiką lemia nematerialus kapitalas.

Valstybės ekonominį pajėgumąduotu momentu lemia materialus kapitalas.

Nematerialaus kapitalo kokybė – žinojimas, intelektas, etika

Visuomeninės Vizijos kūrimas ir įgyvendinimas reikalauja

aukšto visuomenės intelekto

Valstybės valdymo sistemos intelekto lygis ?

Trukdžių ir galimybių judėti augimo trajektorija analizė

2 dalis

Resursų analizė

Aplinkos analizė

Pasaulio, Europos Sąjungos, Baltijos jūros regiono ir kaimyninių Rytų šalių geopolitinės, socialinės ir ekonominės plėtros scenarijai.

- Pasaulinės ekonomikos varikliai

(spiečiaus tipo struktūros, klasteriai)

Pasaulio tendencijos 2007-2015

Globalizacija , varomos jėgos

5-ta Technologinė banga

Naujas finansinių srautų globalizacijos etapas

Rizikos kapitalo geografinė plėtra

Tinklinės visuomenės formavimasis, virtuali geografija

Tapatumo problema

Migracija

Pasaulio tendencijos link 2007-2015

Sugebėjimas ir galimybės kurti ir inovuoti

naujas idėjas, mintis, procesus ir produktus

ir visa tai paversti ekonomine verte

Žinių ekonomika

Naujos ekonomikos instrumentai ???

Esmė ne technologijos, Tačiau technologijos užtikrina produktyvumo augimą

Žinių ekonomikos instrumentai

V.Snitka, Technologiniai klasteriai - Infrastruktūra ar verslo kultūra, LR Prezidentūra, 2002.

Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva Technologijos B:

Biotechnologija Informacinės technologijos Mikrosistemos Nanotechnologija

1950 2000 2015

Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas

Technologijos A:MikroelektronikaTradicinė mašinų gamybaKitos(Telekomas, Ekranas, Vingis

Lietuvos pramonės technologiniųžinių bazė

Kritinių sprendimų sritis

1-ma S- kreivė

2-a S- kreivė

Telekomas

Momentas lokaliai

Pasaulinės tendencijos ir scenarijai:

3-ias finansinės globalizacijos etapas

Globalizacijos krizė

Europos plėtros divergencija

Rytų Europos ūkio ir gyvenimo kokybės tendencijos

Pabaltijo vieta (skurdi, izoliuota, brangi pasiekti)

Kaimynai, Rusija- Kaliningradas

Rizikos kapitalo srautų kryptys

BP6 Kompetencijos Centrai

EUROPOS TENDENCIJOS

Europos Komisijos kelias į naujoviškesnę Europą

Esko Aho

Komunikatas: 10 veiksmų planas

www.europe2020.org

Europos ateitis – kritinis požiūris

European future, The Past, Current and Future Economic Performanceof European Nations, Robert Huggins Associates

Atskirtis BVP/gyv

Atskirties didėjimas-Svarbu Lietuvai

EUROPOS TENDENCIJOS

Atskirtis BVP/gyv

EUROPOS TENDENCIJOS

Pietų ir centrinė Europa – produktyvumas mažėja (Austrija, Šveicarija lyderiai)

Airija, Skandinavija – produktyvumo augimo lyderiai

Problema – TUI mažėjimas Skandinavijoje Kodėl

Kaip Baltijos regionui išlikti globalios Ekonomikos aktyvia zona ?

?

Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas makroekonominiu aspektu

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui

(perkamosios galios standartais, proc.)

37 3841

4448

40 4245

4852

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005

Palyginti su ES 15 Palyginti su ES 25

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2005 m. BVP

1989 m. BVP lygis

Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn. paskelbtoje ataskaitoje dėl ES 8 naujų šalių-narių ekonominio augimo Lietuva užima paskutinę vietą pagal BVP sukūrimo tempus, palyginus 1989 m. ir 2005 m. vertes. Lietuva dar nepasiekė 1989 m. sukurto BVP lygio.

Šaltinis: ERPB

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (palyginti su ankstesniais metais, proc.)

1,91,1 1,1

2,31,51,9

1,2 1,22,4

1,6

6,4 6,8

10,5

7 7,5

0

2

4

6

8

10

12

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15 ES 25 Lietuva

BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais (proc.)

Šalys Žemės ūkis,

žvejyba

Pramonė Statyba Prekyba ir transportas

Finansai ir verslas

Kita veikla

ES-25 2,1 20,7 5,9 21,5 27,0 22,8

ES-15 2,0 20,3 5,9 21,3 27,6 23,0

Čekija 3,3 31,0 6,9 25,4 16,3 17,1

Estija 4,3 22,2 6,7 28,2 20,7 18,0

Kipras 3,1 12,1 8,2 28,5 23,9 24,2

Latvija 4,1 16,8 5,8 35,4 18,2 19,7

Lietuva 5,9 25,5 7,2 32,3 12,4 16,8

Vengrija 3,8 26,1 5,1 20,5 20,5 24,0

Malta 2,5 18,9 4,8 28,6 17,7 27,3

Lenkija 5,1 25,4 5,6 27,2 17,5 19,3

Slovėnija 2,5 29,5 5,7 21,0 20,3 20,9

Slovakija 3,9 26,5 5,6 25,8 21,3 16,9

Aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms priskiriama dalis apdirbamojoje pramonėje 2005 m. (proc.)

4,45,9

7,6 7,9

10,1 10,4

12,813,7

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Lietuva Lenkija ES 25 Slovakija Slovėnija Čekija Vokietija Airija

Column 1

Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartosŽemų technologijų pramonė - MTTP < 3% nuo apyvartos

Lietuvoje nėra aukštų technologijų pramonės

Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje

(palyginti su ankstesniais metais, proc.)

6,4 6,8

10,5

7 7,5

9,9

6,45,7

2,63,4

0

2

4

6

8

10

12

2001 2002 2003 2004 2005

Realus BVP Darbo našumas

EUROSTAT duomenimis 2003 metais Lietuvos apdirbamojoje pramonėje darbo našumas sudarė tik 11,9 proc. palyginti su Vokietijos apdirbamąja pramone.

Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis

kitų šalių BVP struktūroje 2005 m. (proc.)

19,722,3 23,1

24,8 26,2 26,428,9 29,1

0

5

10

15

20

25

30

35

ES 15 Lietuva Vengrija Slovėnija Slovakija Čekija Latvija Estija

Investicijų lyginamoji dalis

Pagrindinės investicijos: nekilnojamas turtas

Tiesioginių užsienio investicijų srautai pagal šalis(1 gyventojui, eurais)

234 217

1652

161

865

214294

505

166 155

711

162

582

351 329 361

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

Lietuva Latvija Estija Lenkija Čekija Slovėnija Slovakija Vengrija

2005 metai 2000-2005m. Vidutiniškai

Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas(2005 m. palyginti su 2004 m., proc.)

33,2 33,1

21,9

16,613,3 12,3

9,9

-5,8 -7,8-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

NT S E AP T P ŽŪ PT Š

Procentais

Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. Lt

14.6

20.221.9

13.3

17.3 15.8

10.7

18.4 17.5

30

0

5

10

15

20

25

30

35A

lyta

us

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

2005

Vidurkis

Konkurencingumo potencialas vidaus ir tarptautinėse rinkose, stipriosios ir

silpnosios pusės

Žaliavųekonomika

Investicijųekonomika

Inovacijų ekonomika

Ekonominės plėtros stadijos

BVP 1 gyv. USD 3.000-USD 9,000

BVP 1 gyv. < USD 2,000

BVP 1 gyv. >USD 17.000

Šakų konkurencingumas

Lietuvos pramonės eksporto struktūra 2005 m.:

•mineraliniai produktai – 27,5 %;

•mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai - 12,4 %;

•tekstilės dirbiniai – 9,2 %;

•chemijos produkcija – 7,3 %.

32.8

46

26222018.33

15.2414.8

12

34

2834

38 39.7 39.89 42

0

10

20

30

40

50

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Eksportas % nuo BVP

Eksportas ir jo dalis BVP, mlrd. LTL

% nuo BVP

Abs. eksportas, mlrd. LTL

Estija, Airija,

80 proc.

Prekių sk. Nr.

Prekių skyriaus pavadinimas

Eksporto dalis visame

Lietuvos eksporte 2004

m., %

Eksporto vid. metinis

prieaugio tempas, 2000-

04 m., %

Grynosios pajamos iš

prekių eksporto, mln. Lt

Grynųjų pajamų iš eksporto

pokytis, 2000-04 m.  mln. Lt

I Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai 4.3 14.6 498.8 187.1

IV Paruošti maisto produktai; gėrimai; tabakas 4.4 17.1 -155.5 68.0

V Mineraliniai produktai 25.2 32.8 -277.1 1570.8

VI Chemijos pramonės produkcija 6.9 9.9 -1111.5 -326.6

VII Plastikai; kaučiukas 3.0 19.3 -1116.0 -389.9

IXMediena; kamštiena; jų dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų 5.0 10.9 612.9 -7.1

XI Tekstilė ir tekstilės gaminiai 11.7 2.0 589.3 -208.6

XV Netaurieji metalai ir jų dirbiniai 4.4 25.1 -1342.8 -820.4

XVIMašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai 12.7 19.5 -3250.1 -1451.7

XVIIAntžeminio, oro, vandens transporto priemonės 9.1 37.6 -2203.7 -1338.3

XX Įvairūs pramonės dirbiniai 6.4 29.1 1064.1 766.2

Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m.

Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas (mln. Litų)

2000 2001 2002 2003 2004 2005

      Eksportas 1 966,54 2 127,33 2 395,30 2 851,81 3 760,39 4 413,23

      Importas -884,45 -946,47 -1 085,60 -1 549,98 -1 841,21 -2 496,86

      Balansas 1 082,09 1 180,86 1 309,70 1 301,83 1 919,18 1 916,37

Teigiamą balansą turi ir kelionių sektorius, kuris 2005 m. sudarė +494,3 mln. litų.

Sektorių analizė

Sektorių analizės pjūviai:Sukuriama pridėtinė vertė;

Eksporto apimtys;

Dirbančiųjų skaičius;

Pelningumas;

Investicijos.

Dešimt didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.

Dešimt mažiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.

Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė

Didžiausios PV 1 dirbančiajam 2004 m. (tūkst.Lt) sektoriai:  

Trąšų ir azoto junginių gamyba 85,9

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 60,0

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 58,8

programinė įranga 52,7

Transporto įrangos gamyba 45,8

Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė (tūkst.Lt)

0

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

300.000

350.000

2000 2001 2002 2003 2004

Chemikalų, chemijosproduktų ir cheminiųpluoštų gamyba

Trąšų ir azotojunginių gamyba

Transporto įrangosgamyba

Kitų nemetalomineralinių produktųgamyba

Elektrinės ir optinėsįrangos gamyba

Labiausiai augę sektoriai:  

Transporto įrangos gamyba 547,0%

Trąšų ir azoto junginių gamyba 280,8%

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 213,0%

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 186,5%

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 106,3%

Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo PV 1 darb., tūkst.Lt

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

2000 2001 2002 2003 2004

Chemikalų, chemijosproduktų ir cheminiųpluoštų gamyba

Trąšų ir azoto junginiųgamyba

Transporto įrangosgamyba

Kitų nemetalomineralinių produktųgamyba

Elektrinės ir optinėsįrangos gamyba

Sektorių eksportasSektoriai – didžiausi eksportuotojai

2005 m., mln Lt  

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 2119,4

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 1601,4

Medienos ir medienos gaminių gamyba 1351,8

Drabužių siuvimas 1346,4

Tekstilės gaminių gamyba 941,7

Daugiausiai eksportuojančių sektorių eksporto apimtys, mln.Lt

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Maisto produktų ir gėrimųgamyba

Chemikalų ir chemijospramonės gaminiųgamyba

Medienos ir medienosgaminių gamyba

Drabužių siuvimas

Tekstilės gaminiųgamyba

Didžiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportuojantys sektoriai, proc.  

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 79,7

Tekstilės gaminių gamyba 78,8

Elektros mašinų ir aparatūros gamyba 78,8

Rafinuotų naftos produktų gamyba 78,1

Drabužių siuvimas 76,7

Didžiausią produkcijos dalį eksportuojančių sektorių eksporto dalies dinamika 2000-2005 m., proc.

60,0

65,0

70,0

75,0

80,0

85,0

90,0

95,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Chemikalų irchemijos pramonėsgaminių gamyba

Tekstilės gaminiųgamyba

Elektros mašinų iraparatūros gamyba

Rafinuotų naftosproduktų gamyba

Drabužių siuvimas

Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė

KĄ TAI RODO ?????

Sektorių pelningumas

InvesticijosSektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui 2000-2004 m. (tūkst.Lt)

Trąšų ir azoto junginių gamyba 140,0

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 120,5

Farmacijos preparatų gamyba 104,3

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 101,1

Radijo , televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 83,6

Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo investicijos

Plaušienos ir popieriaus gaminių gamyba 463,2%

Transporto įrangos gamyba 322,2%

Projektavimas, konstravimas 230,8%

Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba 226,1%

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 190,2%

Investicijos AT sektoriuje

Pagal

FRASCATI

(OECD)

Vadovą

LT AT sektorius

Yra žemų technologijųSektorius.

MTTP < 3%

Išvados

Stipriausias pozicijas kol kas užima tradiciniai sektoriai – maisto produktų gamyba, chemijos pramonė (ypač mineraliniai produktai), tekstilė, mediena ir baldai.

Yra poslinkiai link galutinio produkto gamybos; taip pat stiprėja paslaugų sektoriai (leidyba, logistika, projektavimas ir konstravimas)

LIETUVOS GAMYBINĖ PRAMONĖ YRA BEVEIK 100% ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ

DemografijaDemografija::faktai ir faktai ir tendencijostendencijosss

Net išvystytose ekonomikose, Net išvystytose ekonomikose,

ekonomikos augimo ekonomikos augimo

pirminiai resursai yra darbo jėga ir kapitalaspirminiai resursai yra darbo jėga ir kapitalas

3693,9

3643

3615,2

3588

3562,3

3536,4

3512,1

34873475,6

3462,53445,9

3425,33403,3

3671,3

3693,7 3702 3706,3

3250

3300

3350

3400

3450

3500

3550

3600

3650

3700

3750

Nuo 2000 metų gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja po 20 tūkstančių

Tarptautiniai tyrimų vartotojai

Tarptautiniai tyrimų vartotojai

Studijos irmokymas

Studijos irmokymas

Fundamentiniaityrimai

Fundamentiniaityrimai

Vietiniai taikomieji tyrimai

Vietiniai taikomieji tyrimai Importuoti tyrimų

rezultataiImportuoti tyrimų rezultatai

Nacionalinė žinių bazė(akumuliuotos visuomenėje žinios)

Besiformuojanti nauja pramonė(spin-off, start-up)

Besiformuojanti nauja pramonė(spin-off, start-up)

Tradicinės pramonėspalaikymas

Tradicinės pramonėspalaikymas

Tiesioginis darbo vietų kūrimas(indiv. įmonės)

Tiesioginis darbo vietų kūrimas(indiv. įmonės)

Patentai, know-how,honorarai(valstybės pajamos)

Patentai, know-how,honorarai(valstybės pajamos)

Užsienio partneriųrėmimas

Užsienio partneriųrėmimas

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Liet

uva

Dan

ija

Slo

vėnj

a

Slo

vaki

ja

Est

ija

Viso

Verslas

Viesas sektorius

Aukštas mokslas

EU-25: 188212Danija: 4851verslas: 3355valdžios sekt.: 337Universitetai: 1126

MTTP lėšos , milij. Eur

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

Lie

tuva

Dan

ija

Slo

vėn

ija

Slo

vaki

ja

Est

ija

Viso

Verslas

Vyriausybė

Aukštas mokslas

Mokslo darbuotojų skaičius 2004

Verslas labai mažai investuoja į MTTP veiklos stiprinimą (tyrėjus) įmonėse

Esant tokiai struktūrai verslo absorbciniai pajėgumai žinioms ir inovacijoms-menki

Jei įmonės neinvestuoja į tyrimus, vadinasi, jos nemato perspektyvų,

Kur ir kaip turėtų rizikuoti valstybė ir mokesčių mokėtojai investuodami į tyrimus?

Esminis klausimas – kodėl nenori investuoti?

TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA

ŽINIOS

Universitetai, institutai

INOVACIJOS

Imonės

Aukštų ir “ Žemų technologijų” dilema

Inovacijos “ Žemų technologijų” sektoriuje

Creightono universiteto profesorius Terry D.Clarkas taip apibūdina padėtį technologiniuose universitetuose – “…padėtis jūsų universitetuose siaubinga. Tai rodo, kad šie fakultetai miršta, ir būtų geriau, jei tai atsitiktų kuo greičiau” “ Citata iš “Veidas”.

Fakultetų ISI publikacijos 2005

Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos

Lietuvos inovacinismodelis

Nauja Inovacinė politika - kompleksiškumas

Ekonominio augimo variklis - Kūrybingumas

Tolerancija

Kūrybinėklasė

Inovacijos

Technologija

Talentai

Ekonominis augimas

Kūrybinės klasės augimas

TRUMPALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE _ PIGI DARBO JĖGA

ILGALAIKĖJE – TALENTŲ TRŪKUMAS EUROPOJE IR

TUO LABIAU LIETUVOJE

TALENTAMS IŠLAIKYTI REIKĖS KONKURUOTI SU EUROPOS CENTRAIS

AR LIETUVOS VISUOMENĖ MĖGSTA PROTINGESNIUS UŽ SAVE ???

JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!!

Inovacijos žinių ekonomikoje ir

Struktūriniai ir Sanglaudos fondai 2007-2013

Investicijos į žinias ir inovacijas

2004-2006 metų SF dalis visų investiciojų į MTTP GERD

Struktūrinių Fondų 2004-2006 MTTP projektų vadyba

SF dalis MTTP veiklai nuo visos SF paramos

Absorbciniai MTTPI sektoriaus pajėgumai

Žinių ekonomikos regionų lygiai

Globalios konsolidacijos

Tvarios konkurencijos pranaš.

Augančio verslumo žinių

Pradedančios žinių ekon.

Skirtingi intervencijos

prioritetai

Kaip regioninė politika per SF gali padidinti MTTP ir inovacinį potencialą ?

Siaurų nišų tikslinis finansavimas ar visos inovacijų sistemos stiprinimas ?

Į kokį žinių ekonomikos modelį orientuojamės ir kokį norim pasiekti 2015 ?

Kokių priemonių visuma būtų geriausia siekiant sustiprinti MTTP pajėgumus ir juos optimaliai panaudoti ?

Ko reikia siekiant aktyvios partnerystės tarp universitetų, institutų ir verslo?

Kokios iniciatyvos tikėtina stimuliuotų inovacijų kūrimo intensyvumą ?

Kokių reiktų specifinių instrumentų tam, kad inovatyvios įmonės turėtų galimybes siekti reikalingų finansinių lėšų ?

Keliami klausimai

Viešų žinių lygis Urbanizacijos paslaugų lygis

Žinių ekonomikos veiksniai

Technologinis lygis Besimokanti visuomenė

Žinių ekonomikos tipai

BesimokantiCentro Technologinė

Šiaurės AT besimokanti

Mokslo-paslaugos

Aukšt. Techn.

Senstanti akademijai

Vietinio mokslo paslaugos

Pietu E sanglaudaRytų E sanglaudaŽemės ūkio pramonė

Žemų techn. pramonė

Proveržio kryptys ir rekomendacijos

- Tradicinė pramonė (maisto perdirbimas, žemės ūkis, tekstilė, baldai, chemija) yra ir dar ilgai bus regiono ekonomikos pagrindas ir variklis

- Strateginė kryptis turėtų būti tradicinės pramonės konkurencingumo didinimas

- Valstybės strategija turėtų būti nukreipta atgaivinti tradicinės pramonės šakas remiant Naujausių technologijų perdavimą šioms šakoms (konverguojančios technologijos info-nano-bio)

- Priemonių akcentas turėtų būti dedamas įsijungimui į tarptautinius žinių kūrimo ir technologijų sklaidos tinklus, bet ne į vietinius “polius”.

- Siaurų vadinamų AT nišų prioritizavimas neturi ekonominio ir strateginio pagrindo (Suomijos biotech patirtis)

- Verslumo ( antreprenerystės ) mentaliteto ir įgūdžių visuomenėje formavimas (bet ne mokslininkų tarpe).

Ačiu už dėmesį !

www.izvalga.lt