1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

JOLANTA KALASAUSKIENĖ

BŪSIMŲJŲ SLAUGYTOJŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RAIŠKA

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

dr. Linas Pauliukėnas

KAUNAS 2015

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas

Vardas Pavardė

Parašas

Data (metai, mėnuo, diena)

JOLANTA KALASAUSKIENĖ

BŪSIMŲJŲ SLAUGYTOJŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RAIŠKA

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

dr. Linas Pauliukėnas

2015 05 20

Recenzentas Darbą atliko

........................................ Magistrantė

Jolanta Kalasauskienė

2015 2015 05 20

KAUNAS 2015

3

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................... 4

SUMMARY ................................................................................................................................... 6

SANTRUMPOS ............................................................................................................................. 8

SĄVOKOS......................................................................................................................................9

ĮVADAS .......................................................................................................................................10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................13

1.1. Kompetencijų ištakos………………………………………………………………………..13

1.2. Kompetencijų pibrėžimai………………………………………………………………..…...15

1.3.Socialinės kompetencijos apibrėžimai.................................. ………………………………..17

1.4. Slaugytojo socialinė kompetencija …………………………................................................19

1.5. Lietuvoje atlikti studentų socialinės kompetencijos tyrimai ………………………..………21

1.6. Užsienyje atlikti studentų socialinės kompetencijos tyrimai………………………..............23

1.7. Slaugos studentų socialinės kompetencijos raiška profesinio mokymo procese ………..…25

2. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................33

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ..........................................................................................33

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ......................................................................................................36

2.3. Tyrimo etika ...........................................................................................................................36

2.4. Duomenų analizės metodai ....................................................................................................36

3. REZULTATAI ..........................................................................................................................38

3.1. Studentų sociodemografinės charakteristikos ……………………………………………....38

3.2. Slaugos stgudentų socialinių kompetencijų vertinimas …………………………………......40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...................................................................................................46

IŠVADOS ....................................................................................................................................49

REKOMENDACIJOS………………………………………………………………………….50

PUBLIKACIJOS .........................................................................................................................51

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………………..52

PRIEDAI ……………………………………………………………………………………..…60

4

SANTRAUKA

J. Kalasauskienė. Būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raiška, magistranto

baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. L. Pauliukėnas;. Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas; Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015, – 48 p.

Darbo tikslas: ištirti būsimųjų slaugos specialistų socialinės kompetencijos raišką.

Metodologija. Tyrime dalyvavo dvi Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, rengiančios

slaugos specialistus (bakalaurus ir magistrus). Apklausa vyko 2014 metų spalio mėn. Tyrime

dalyvavo 281 respondentas. Tyrimui naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und

de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001)[8]. Testą sudaro 45 teiginiai. Buvo

analizuota bendrasis pasitikėjimas savimi (F1), atsparumas nesėkmėms ir kritikai (F2),

gebėjimas reikšti jausmus (F3), gebėjimas paprašyti paslaugos (F4), nenuolaidumas (F5),

galėjimas pareikalauti (F6), nesijautimas kaltu (F7).

Rezultatai. Buvo nustatyta, kad F1 aukštas įvertis (30,51±7,1 balo) rodo, jog LSMU

ir VU Slaugos fakultetų studentai pasikliauja savimi ir savo spredimais; F2 aukštas įvertis

(22,52±8,0 balo) nurodo, kad tyrime dalyvavę studentai adekvačiai reaguoja į nesėkmes ir

kritiką; F3 aukštas įvertis (18,56±6,1 balo) rodo, kad tyrime dalyvavę studentai geba reikšti

savo teigiamus ir neigiamus jausmus, juos įvardinti ir aptarti su kitu asmeniu. F4 žemas

įvertis (14,61±4,8 balo) kalba apie priklausomybę nuo aplinkinių, baimę būti atstumtam,

baimę įsipareigoti kitiems žmonėms; F5 žemas įvertis (13,36±4,6 balo) rodo bet kokių

neigiamų emocijų slopinimą dėl aplinkinių žmonių reikalavimų, susikaustymą bendravime,

nesugebėjimą nepasakyti “ne”, aklą paklusimą; F6 žemas įvertis (11,66±5,0 balo) rodo

tiriamųjų studentų baimingą nesugebėjimą apginti savo teises, nepasitikėjimą savimi

bendravimo situacijose; F7 žemas įvertis (13,26±5,0 balo) rodo, jog dalyvavę tyrime

studentai jaučiasi atsakingi už kitų žmonių problemų sprendimą Vyrai (34,78±5,7 balo)

statistiškai reikšmingiau pasitiki savimi. Moterys (22,68±7,7 balo) atsparesnės kritikai nei

vyrai ir dažniau gali paprašyti paslaugos (14,65±4,8 balo).

Išvados. Vyrai statistiškai reikšmingai daugiau pasitiki savimi nei moterys. Dirbančių

studentų pasitikėjimas savimi yra žymiai didesnis nei nedirbančių studentų. Labiausiai

neatsparūs kritikai yra pirmo kurso studentai. Dirbantieji studentai yra atsparesni kritikai nei

nedirbantys. Moterys yra atsparesnės kritikai nei vyrai. Dirbantys studentai moka geriau

reikšti savo jausmus nei nedirbantys. Geriausiai moka reikšti savo jausmus antro kurso

studentai. Geriausiai geba prašyti paslaugos ir yra nenuolaidžiausi ketvirto kurso studentai.

5

Nedirbantys studentai yra nenuolaidesni. Moterys dažniau gali paprašyti paslaugos, o vyrai

yra nenuolaidesni.

Raktažodžiai: slauga, slaugos studentai, studentų socialinė kompetencija, socialinės

kompetencijos tyrimai, socialinės kompetencijos raiška.

6

SUMMARY

Kalasauskienė J. The resolution of the social competence of nursing students, master’s

thesis / supervisor Ph. d. L. Pauliukėnas; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of

Nursing, Department or Nursing and Care. – Kaunas, 2015, – s. 48.

Objective: to explore the social competence of nursing students.

Methodology. The study involved two Lithuanian high education institutions that

provide nursing personnel (Bachelor's and master’s degree). The poll was held in October 2014.

The study involved 281 the respondent. In the investigation was used the social competence test

(Ullrich und de Muynck, 1998, adapted by R. Lekavičienė, 2001) [8].. The test consists of 45

propositions. It has been analysed the overall confidence (F1), resistance to the failures and the

critics (F2), the ability to express feelings (F3), the ability to request the service (F4),

noncompliance (F5), the ability to to request (F6), feeling not guilty (F7).

Results. It was found that the F1 high estimate (30,51 ± 7.1 score) indicates that the

students of Lithuanian University of Health Sciences and Vilnius University Nursing faculties

rely on theirselves and their decisions; F2 high estimate (22,52 ± 8.0 score) indicates that

students who participated in the study adequately respond to failures and criticism; F3 high

estimate (+ 6,1 18,56 score) shows that students have cooperated in the expression of their

positive and negative feelings, and discuss about them with another person. F4 low estimate

(14,61 ± 4.8 score) talks about the dependence on surrounding, fear, fear to be outcast by other

people; F5 low estimate (13,36 ± 4.6 score) shows any negative emotion suppression on the

surrounding conditions, constraint in communication, people's inability to say "no", blind

obedience; F6 low estimate (11,66 ± 5.0 score) displays the students ' inability to defend their

rights, the lack of confidence in situations of communication; F7 low estimate (13,26 ± 5.0

score) indicate that participated in the study, students feel responsible for other people's

problems, feeling guilty without being able to help. Men are statistically significantly more

confident (34,78 ± 5.7 score). Women are more resilient to critics (22,68±7,7 score) than men

and more often they may require service (14,65 ± 4.8 score).

Conclusions. Men are statistically significantly more confident than women. Working

students’ self-confidence is significantly higher than the number of inactive student. Critics are

most vulnerable to the first course students. Working students are more resistant for critics.

Women are more resilient to critics than men. Working students better express their feelings

7

than not employed. The best expression of their feelings are by the students of the second

course. The best resolution to request the service, and mostly noncompliant are fourth-year

students. Absent students are more noncompliant. Women are more likely to ask for the service,

while the men are more compliant.

Keywords: nursing, nursing students, student social competence, social competence studies, social

competence resolution.

8

SANTRUMPOS

ACT - American College Testing

ANMC - Australian Nursing and Midwifery Council

OSCE - Objective structured clinical examination

VIKO VVF – Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetas

9

SĄVOKOS

Emocinis intelektas - tai asmeninių ir socialinių gebėjimų, savisupratimo, savireguliavimo,

motyvacijos, socialinių ir empatinių gebėjimų įgūdžių demonstravimas [70]

Kompetencija – Tai pagal kvalifikaciją, ţinias ir įgūdţius gerai atlikti veiklą, tai įgaliojimų

turėjimas ką nors daryti; labai kvalifikuotas žinojimas [5].

Socialinė kompetencija – tai žinių ir gebėjimų visuma, kuri nusako socialiai kompetetingo

elgesio kokybę [34].

10

ĮVADAS

Šiuolaikinės visuomenės raidos sąlygomis socialinė žmogaus kompetencija tampa vis

svarbesnė. Esamojo laikotarpio socialiniai pokyčiai Lietuvoje kelia asmenybei aukštus

reikalavimus.

Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, kad socialinė kompetencija yra sudėtinga,

daugialypė koncepcija, kurią sudaro socialiniai, emociniai (pvz., poveikio reguliavimo),

pažinimo (pvz., pagrindinės informacijos, įgūdžių perdirbimo / įsigijimo), perspektyvos ir

elgsenos (pvz., bendravimo įgūdžiai, visuomeninis elgesys) įgūdžiai bei specialūs rinkiniai

(pvz., doroviniam vystymuisi, saviraiškai), kurių reikia sėkmingai socialinei adaptacijai.

Slaugytojo socialinė kompetencija apibrėžiama kaip rinkinys savybių, požiūrių,

vertybių, leidžiančių atlikti profesines užduotis, remiantis konkrečiais veiklos standartais [4].

Svarbu, kad slaugos mokymo institucijos gebėtų pastoviai gerinti slaugos programose

studijuojančių studentų studijų rezultatus ir studentų socialines kompetencijas.

Teorinis aktualumas. Yra neabejotina mokslinių tyrimų nauda visuomenei.

Analizuojant mokslinę literatūrą apie atliktus studentų socialinės kompetencijos tyrimus bei jų

socialinės kompetencijos vertinimus, rasta, kad Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta nedaug darbų,

skirtų studentų socialinei kompetencijai tirti ir vertinti. Dar mažiau yra tyrinėta slaugos

studentų socialinės kompetencijos.

Praktinis aktualumas. Slaugos studentų socialinė kompetencija yra viena iš

priemonių, padedančių adaptuotis kintančioje socialinėje aplinkoje. Šiuo tyrimu siekta

išaiškinti, ar kintanti socialinė aplinka susijusi su slaugos studentų socialine kompetencija bei

socialinių įgūdžių prioritetais. Tuo pačiu, norėta nustatyti slaugos studentų asmenybės

pokyčius socialiniame kontekste.

Teorinė reikšmė. Atskleisti dviejų Lietuvos universitetų slaugos studentų socialinės

kompetencijos ypatumai, atsižvelgiant į lyties, socialinių – demografinių veiksnių skirtumus.

Tyrimo rezultatai gali būti svarbūs sprendžiant studijų kokybės ir pradedančio slaugytojo

profesijos įvaizdžio visuomenėje klausimus.

Praktinė reikšmė. Gautus duomenis galima panaudoti slaugos mokymo institucijose

gerinti slaugos programose studijuojančių studentų socialines kompetencijas. Per socialinių

pokyčių prizmę galima analizuoti slaugos studentų socialinių įgūdžių lygmenį. Slaugytojus

11

ruošiančioms mokslo institucijoms reikia rasti veiksmingus būdus ir tinkamas priemones

Slaugytojų rengėjams keliamas uždavinys surasti veiksmingus būdus ir priemones,

padedančius slaugos studentams vystyti savo pačių socialines kompetencijas.

Slaugos studentų socialinėms kompetencijoms vertinti buvo naudojamas Socialinės

kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001) [8].

Šiame tyrime slaugos studentų socialinė kompetencija buvo analizuojama per socialinių

įgūdžių prizmę, kuriuos galima įvardinti kaip išmoktą socialinį elgesį.

12

Darbo tikslas – ištirti būsimųjų slaugos specialistų socialinės kompetencijos raišką.

Darbo uždaviniai:

1. ištirti kaip pasireiškia būsimųjų slaugytojų bendrasis pasitikėjimas savimi,

2. nustatyti nustatyti būsimųjų slaugytojų atsparumo nesėkmėms ir kritikai raišką,

3. atskleisti būsimųjų slaugytojų gebėjimo reikšti jausmus ypatumus,

4. ištirti ir atskleisti kaip pasireiškia būsimųjų slaugytojų gebėjimas paprašyti paslaugos bei

nenuolaidumas,

13

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kompetencijų ištakos

Vienu iš išsamesnių kompetencijų tyrimų pradininku galima laikyti JAV mokslininką

R.E. Boyatzis (1972), kuris kartu su kolegomis D. McClelland ir R. Bales susidomėjo žmoguje

vykstančių pokyčių procesais. [27. R. E. Boyatzis, McClelland ir R. Bales dvidešimto amžiaus

septinto dešimtmečio pradžioje teigė, kad “negalima suprasti pokyčio tol, kol neparodoma, kad

žmogus pasikeitė; negalima parodyti, ką žmogus turi savyje pakeisti tol, kol nežinoma, kas

įtakoja skirtumą tarp vidutinio ir aukšto lygio rezultatų“ [54]. Galima manyti, jog

kompetencijų tyrimai gimė iš noro ir poreikio padėti žmogui keistis, efektyviau atlikti užduotis

ir tobulinti save.

Lietuvių kalbos žodynas, publikuotas 2002 metais [10] pateikia kelis kompetencijos

sąvokos paaiškinimus:

1. Kompetencija – tai klausimų ar reiškinių sritis, kurią žmogus gerai išmano;

2. Kompetencija – tai darbuotojo ar istaigos veikimo sritis ir įgaliojimų apimtis.

Remiantis lietuvių kalbos žodynu, galime teigti, kad kai kalbame apie įstaigos darbo

sritį, galime šnekėti ir apie įstaigos kompetenciją. Kai mes manome, kad žmogus ką nors

išmano kokioje nors srityje, tai sakome, kad jis yra kompetentingas. Atsižvelgiant į išvardytus

autorių teiginius, galime manyti, kad „kompetencijos“savoka yra nurodoma žmogaus veiksmų

atitiktis tam tikriems veiklos reikalavimams. Lietuvių kalbos žodyne (2002) rašoma, kad

„kompetencija“ yra kurios nors srities išmanymas [10]. Prie šio paaiškinimo galime pridėti

tokius žodžius kaip gebėjimas, mokėjimas, žinios, kurie taip pat atitinka kompetencijos

sąvokas. Visa tai nusako, jog kompetencija yra tam tikras kokybinis žmogaus atsakas jį

supančiai aplinkai. Įvairiuose literatūros šaltiniuose esantys kompetencijos abiprėžimai nurodo

skirtingus psichologinius bei teorinius požiūrius į kompetencijos sąvoką. Tatjana Bulajeva

(2011) teigia, kad, “yra sunku suprasti kitomis kalbomis parašytus tekstus, kuriuose viename

sakinyje galima rasti ir kompetenciją, ir gebėjimus, ir įgūdžius, ir žinias. Sunku suprasti ir tokį

teiginį, jog kompetencija yra sudėtinė kvalifikacijos dalis” [2]. Tampa įdomu, kodėl nerašoma,

jog kvalifikacija yra grindžiama įgūdžiais ir žiniomis. Kadangi taip nerašoma, vadinasi, yra

kažkoks reikšminis skirtumas tarp kompetencijos, žinių ar įgūdžių. Išsiaiškinti kompetencijos

esmę nėra taip paprasta. Kompetencijos sampratos tyrimai daugiausia buvo atliekami

anglosaksiškose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Amerikos Valstijos ir

14

Vokietijoje. Tačiau Vokietijoje, kalbant apie kompetenciją, iki šiol labiau yra paplitęs

kvalifikacijos terminas.

Užsienio autorių (Prof. R. Boyatzis (1982), Spencer and Spencer (1993))

publikacijose tiek kompetencijos samprata, tiek jos apibrėžimai yra gana skirting [26, 69].

Prof. R. Boyatzis (1982) pateikia kompetencijos apibrėžimą kaip „giluminę individo

charakteristiką, t.y. motyvą, savybę, įgūdžius, savęs suvokimo aspektus, socialinę rolę ar

žinias, kurios įtakoja efektyvesnį ar geresnės kokybės atlikimą“ [26]. R. E. Boyatzis savo

geriausiai žinomame darbe, kuriame jis nagrinėja vadybinę kompetenciją, kelia reikalavimus

darbuotojams ir individualioms jų savybėms, neatsižvelgiant į darbo vietos ypatybes. R. E.

Boyatzio požiūrio centre yra pats žmogus. [26]

Spencer and Spencer (1993) rašo, jog “kompetencija – tai žmogaus charakteristika,

kuri priežastiniais ryšiais yra susijusi su išmatuojamais efektyviais ar tiesiog geresniais

rezultatais, atliekant darbą, bendravimo ar kitoje situacijoje“[69]. Galima sakyti, kad

kompetencija yra stipriai išreikšta asmens savybė, įtakojanti jo elgseną.

Lietuvos mokslininkai (L. Jovaiša, R. Laužackas, R. Želvys, 1995) taip pat skiria

dideli dėmesį kompetencijai [5, 6]. L. Jovaiša 1993 metais pateikė kompetencijos sampratą,

kurioje kompetencija įvardijama žodžiu “kvalifikacija”, tačiau paties kvalifikacijos termino šis

tyrinėtojas neišskiria. L. Jovaiša (1993) teigia, kad “kompetencija – tai galimybė pagal esamą

kvalifikaciją, žinias bei įgūdžius gerai atlikti veiklą; tai įgaliojimų turėjimas ką nors daryti;

labai kvalifikuotas žinojimas”. Tačiau, pasak L. Jovaišos (1993), su kompetencija yra susiję

tokie terminai kaip mokėjimas, įgūdis, sugebėjimas. [5] Vytauto Didžiojo universiteto

profesorius R. Laužackas (1999) savo tyrinėjimuose atskyrė kompetencijos ir kvalifikacijos

terminus. Autorius teigia, jog šių sąvokų skirtumai nėra dideli, tačiau atkreipia dėmesį į tai,

kad „kompetencijos sąvoka yra artimesnė veiklos pasaulio aplinkai. Ją vartojame tuomet, kai

tenka pabrėžti profesines žmogaus galias praktinėje veikloje. Kvalifikacijos sąvoka vartotina,

kai kalbama apie tai, ką žmogus rengiasi arba įgyja mokymosi metu.“ Tokie pastebėjimai

atskiria kompetencijos ir kvalifikacijos sąvokas, išryškina jų turinio skirtumus. [6]

15

1.2. Kompetencijų apibrėžimai

Kompetencijos apibūdinimų yra daug. Skirtingi autoriai pateikia įvairių kompetencijų

apibūdinimų. Žinių, įgūdžių ir įsitikinimų visuma, apibūdinama kaip pagrindinės

kompetencijos, yra būtinos kiekvienam asmeniui. Žmonės, turintys šias kompetencijas

stengiasi siekti pasitenkinimo savo gyvenimu, tobulėti, aktyviai dalyvauti visuomenės

gyvenime bei dirbti tinkamą darbą.

Analizuojant kompetencijos sampratą literatūros šaltiniuose dažnai pastebima, kad

naujami skirting sąvokų apibrėžimai. Tai susiję su skirtingai naudojamais kompetencijos

apibrėžimais anglų kalboje. Anglų kalboje yra vartojami tokie terminai kaip “competence” ir

“competency”. Šių terminų sampratos yra skirtingos. Pasak anglų kalbos terminų žodyno

terminas “competence” reiškia susijusių gebėjimų, įsipareigojimų, žinių, ir įgūdžių visumą,

kuri įgalina asmenį (ar organizaciją) veikti efektyviai darbe ar bendravimo situacijoje. Šiuo

atveju, terminas “competence” rodo žinių ir įgūdžių, kurie įgalina kažką veikti plačioje

situacijų įvairovėje lygį. Kadangi kiekvienas atsakomybės lygmuo turi savo savus

reikalavimus, kompetenciją galima įgyti bet kuriuo asmens gyvenimo periode ar bet kokioje jo

ar jos karjeros stadijoje [84].

Pasak Bloom, Dave at al. (2010) žodis “competency” reiškia gebėjimą pritaikyti ar

panaudoti komplektą susijusių žinių, įgūdžių, ir gebėjimų, reikalingų sėkmingai įvykdyti

"kritiškas darbo funkcijas" ar užduotis konkrečiame darbe. Kompetencija dažnai tarnauja kaip

pagrindas įgūdžio standartams, kurie apibrėžia žinių, įgūdžių, ir gebėjimų lygmenį, reikalingų

pasisekimui darbovietėje bei įvairiose potencialiose situacijose.

Lietuvių kalboje terminai “competence” ir “competency” reiškia tą patį –

kompetenciją.

Žemiau pateiktoje 1 lentelėje pateikiami labai skirtingi, tačiau tarpusavyje susieti šios

sąvokos aiškinimai.

16

1 Lentelė. Kompetencijų apibrėžimai

Kompetencijos apibrėžimas Autorius

Pagrindinės asmens savybės: motyvai, būdo

bruožai, gebėjimai, įvaizdžio ar socialinio

vaidmens aspektai, žinios, kurias asmuo gali

panaudoti.

R. E. Boyatzis (1982, 2002)

Tęstinė atkarpa, kuri prasideda tik žinojimu, kaip

„kažką“ atlikti, ir baigiasi žinojimu, kaip tą

„kažką“ atlikti labai gerai.

A.B.Pearson (1984)

Asmenybės charakteristikos, kurios leidžia

nustatyti asmens mąstymo ir elgsenos raišką

veikloje.

Guinon (1991)

Rezultatyvumas, sugebėjimas atlikti darbe

reikalingas užduotis.

Ivanovic, Collin (1997)

Pagal situaciją reikalinga elgsena, kuri apibrėžia,

kaip toje situacijoje atrodo sėkminga veikla.

S.C. Schoonover (1998)

Sugebėjimas praktinėse situacijose taikyti

pagrindinius tam tikro turinio srities principus ir

technikas

M. Poole, M. Warner (2000)

Bûtinų darbo uždaviniui ar vaidmeniui atlikti

mokëjimų, įgūdžių, žinių ir gebëjimø derinys

K. Sokol (2001)

Bendrąja prasme yra gebėjimas pagal įgytą

kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą;

kartu tai yra ir teisių bei pareigų visuma.

V. Vaitkevičiūtė (2002)

Žinių ir įgūdžių derinimas bei gebėjimas juos

pritaikyti konkrečiomis aplinkybėmis, vadybos

funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos ir

situacijos apribojimus.

A. Martinkus, B. Sakalas, B.

Neverauskas (2003)

Kompetencija yra žinių, gebėjimų ir nuostatų Europos komisija (2004)

17

derinys/paketas, kuris gali būti perduotas kitiems;

gali būti naudojamas skirtingoms funkcijoms

atlikti; pritaikomas individo tikslams, siekiant

savirealizacijos, socialinės integracijos ar

įsidarbinimo.

Lentelė sudaryta darbo autorės J. Kalasauskienės,

1.3. Socialinės kompetencijos apibrėžimai

Diskusija apie kompetencijos reikšmę slaugyme pradėta Jungtinėje Karalystėje 1980-

ųjų pabaigoje ir tęsiasi iki šiol tarptautiniu mastu (Bradshaw 2008, Milligan 1998, McMullan

et al. 2003) [28, 57, 55]. Nuolat kinta kompetencijos apibrėžimų raktiniai žodžiai ar

konstruktai, nors yra bendras sutarimas, kad kompetencija yra pagrįsta komponentų deriniu,

kuriuos galima suskirstyti: a) žinios, supratimas ir nuovoka; b) pažintinių, techninių ar

psichomotorinių ir tarpasmeninių įgūdžių derinys; c) asmeninių savybių ir nuostatų derinys

(Redfern et al. 2002, Alexander & Runciman 2003). [63, 20] Net jei apibrėžimų ir sąvokų

naudojimas veda prie painiavos ir prieštaravimų, vis tiek tai yra aktyviai naudojama (Girot

1993, While 1994, Milligan 1998). [38, 24, 57]

Jau daugrlį dešimtmečių socialinę kompetenciją tyrinėja psichologai, edukologai,

sociologai bei kitų susijusių sričių specialistai (Zaitsoff et al., 2009; Rubin et al., 2009 ir kt.).

[79, 66] Be to, pati kompetencijos sąvoka daugelio mokslininkų yra traktuojama skirtingai:

Mokslinėje literatūroje socialinė kompetencija dažnai apibūdinama kaip žinių, sugebėjimų,

įgūdžių ir nuostatų visuma, kuri yra reikalinga individui efektyviai dirbti konkrečioje darbinėje

aplinkoje. Kita vertus, socialinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip mokėjimas bendrauti

ir dirbti kartu su kitais žmonėmis, asmens sugebėjimas adaptuotis socialinėje aplinkoje.

Aukštas asmens socialinės kompetencijos lygis suteikia galimybes sėkmingai atlikti užduotis,

pasiekti norimų rezultatų bendravime bei darbinėje veikloje ir, tuo pačiu, yra vienas iš

svarbiausių asmens sėkmingos veiklos garantų. 1984 m. G. M. Phillips taikliai pažymėjo, kad

apibrėžti kompetenciją – tai tas pats, kas įsliuogti į riebaluotą stulpą. [7]

Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, kad socialinė kompetencija yra sudėtinga,

daugialypė koncepcija, kurią sudaro socialiniai, emociniai (pvz., poveikio reguliavimo),

pažinimo (pvz., pagrindinės informacijos, įgūdžių perdirbimo / įsigijimo), perspektyvos ir

18

elgsenos (pvz., bendravimo įgūdžiai, visuomeninis elgesys) įgūdžiai bei specialūs rinkiniai

(pvz., doroviniam vystymuisi, saviraiškai), kurių reikia sėkmingai socialinei adaptacijai.

Socialinės kompetencijos sąvoka dažnai apima papildomus konstruktus, pavyzdžiui, socialinių

įgūdžių, socialinės komunikacijos ir tarpasmeninio bendravimo (Semrud-Clikeman, 2007).

[68]

M.Argyle (1996) savo straipsnyje “Socialiniai įgūdžiai” pastaruosius apibrėžia kaip

“tam tikrus elgesio šablonus, kurie individą padaro socialiai kompetentingu ir galinčiu daryti

poveikį kitiems žmonėms; socialiniai įgūdžiai yra kaip tarpininkas tarp socialinės veiklos

rezultato ir motorinių įgūdžių.” [21] Linda Rose-Krasnor savo teorinėje literatūros apžvalgoje

“Socialinės kompetencijos pradmenys” (1997) nurodo, kad socialinė kompetencija dažniausiai

ir apibrėžiama kaip tam tikrų socialinių įgūdžių sąveikos efektyvumas. Kiti autoriai,

tyrinėjantys socialines kompetencijas, rašo, kad socialiniai įgūdžiai - tai socialinio elgesio

formos, kuriomis siekiama geresnių tarpusavio santykių, efektyvesnės socialinės sąveikos. [64]

Analizuojant per pastaruosiu du dešimtmečius atliktus mokslinius tyrimus apie

socialinę kompetenciją, galima teigti, kad dauguma tyrėjų, rašydami apie socialinę

kompetenciją, ypatingai išskiria santykių palaikymo įgūdžius. Tai yra bendraujančių asmenų

poveikis vienas kitam. Visa tai galima nusakyti kaip reakciją į tarpusavio bendravimą ir

gebėjimą sukelti kitų pašnekovų pozityvias reakcijas, lankstumą bei empatiją bendravime,

rūpestį kitais žmonėmis, turimus bendravimo įgūdžius bei humoro jausmą. Skaitant įvairią

mokslinę literatūrą apie tyrimus, atliktus socialinės kompetencijos vertinimui, pastebėta, kad

dažniausiai individo socialinės kompetencijos matais yra laikomi jo socialiniai gebėjimai.

Skaitant socialinės kompetencijos klausimams skirtus mokslo straipsnius, pasak R.

Lekavičienės (2012) “neretai susidaro paradoksalus įspūdis, kad socialinės kompetencijos

sąvoka, matyt, ne tokia ir būtina, nes dažnokai pati socialinės kompetencijos samprata autorių

yra tapatinama su kitais, ne menkiau paplitusiais ir įsitvirtinusiais terminais – socialiniais

įgūdžiais, socialiniu ar praktiniu intelektu, interakcine ar komunikacine kompetencija, netgi

emociniu intelektu ir t. t.” (Lekavičienė R., 2012). [7] Feldman & Masalha (2010), Galindo &

Fuller (2010) savo moksliniuose straipsniuose rašo, kad šioje srityje pastaruoju metu gausėja

tyrimų, analizuojančių kultūrų integracijos procese atsirandančius socialinės adaptacijos

sunkumus, elgesio orientacijų ypatumus, socialinės kompetencijos ir identiteto sąsajas

(Feldman and Masalha, 2010; Galindo and Fuller, 2010 ir kt.). [33, 34]

19

1.4. Slaugytojo socialinė kompetencija

Slaugytojo socialinė kompetencija apima asmeninių savybių, vertybių, požiūrių, žinių,

įgūdžių, mokėjimų bei gebėjimų visumą ir formuojama praktinėje veikloje taikant teorines

žinias. Ką tik baigęs slaugos studijas specialistas su nerimu žvelgia į savo ateitį, siekdamas

prisitaikyti naujoje darbo vietoje. Slaugytojo socialinė kompetencija darbo aplinkoje atspindi

gebėjimą priimti sprendimus, funkcionuoti autonomiškai planuojant ir organizuojant slaugą bei

sprendžiant paciento problemas. Slaugytojai, tobulindami savo socialinę kompetenciją, įgyją

galimybę adekvačiai reaguoti į susidariusių problemų riziką ir jų sprendimo būdus.

(Ševcovienė, Treinys, 2013) [15]

Jasmontienė I. ir Istomina N. (2005) straipsnyje “Pirminės sveikatos priežiūros centro

bendruomenės slaugos valdymo įtaka teikiamų paslaugų kokybei” teigė, jog slaugytojo

socialinė kompetencija apibrėžiama kaip rinkinys savybių, požiūrių, vertybių, leidžiančių

atlikti profesines užduotis, remiantis konkrečiais veiklos standartais. Šių autorių manymu,

viena iš svarbiausių slaugytojo socialinių kompetencijų yra bendravimas su pacientu.

(Jasmontienė, Istomina, 2005). [4]

D.Ševcovienės ir D Kriukelytės (2008) atliktame slaugytojų asmeninių savybių

(socialinių kompetencijų) tyrime gautos sąsajos tarp empatijos ir jausmingumo. [14]

Emocinis intelektas, kaip dalis socialinės kompetencijos, leidžia susitelkti ties tikslu,

pagrįstu sprendimų priėmimu, ir nebūti vedami visiškai emocijų. Emocinis intelektas - tai

žmogaus gebėjimas suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Emocinis intelektas darbe padeda

tobulinti savo charakterio bei bendravimo su kitais asmenimis (pvz. kolegomis bei pacientais)

stipriąsias puses. Ugdant charakterio stipriąsias puses vystomas gebėjimas laimėti, išsaugoti

savo asmenines vertybes bei geriau bendrauti konfliktų metu. Psichologas D. J. Goleman savo

plačiai žinomoje knygoje “Emocinis intelektas” (“Emotional intelligence”, 1995) pateikia

emocinio intelekto apibrėžimą, kuriame emocinis intelektas suvokiamas kaip motyvacija,

tikslo siekimas, socialiniai santykiai, bet ne intelektas siaurąja prasme. D. J. Goleman bandė

atskirti dvi susijusias sąvokas - emocinį intelektą ir emocinę kompetenciją, kuri, pasak jo, “yra

išmoktas įgūdis, pagrįstas emociniu intelektu”. Emocinis intelektas plačiąja prasme yra

suprantamas kaip sugebėjimas valdyti savo ir kitų žmonių jausmus. Jis pradėtas tyrinėti

daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Iš karto žmonės parodė didelį domėjimąsi tyrimais,

atliekamais apie emocinį intelektą. Praėjus daugiau nei trims dešintmečiams nuo šio dalyko

20

tyrinėjimų pradžios jis tapo pelningu reiškiniu. Net ir Lietuvoje yra organizuojami įvairūs

emocinio intelekto lavinimo kursai (R. Lekavičienė, 2012).

Supratimas ir emocijų vadyba yra svarbiausi į sėkmingą emocinio intelekto darbą.

Vaidmens žinojimas, kad emocijų žaidimas vadovaujamuosiuose veiksmuose yra svarbus; gali

būti toliau suprantama kaip gabumas, kai emocinis intelektas suderina emociją su intelektu,

panaudodamas emocijas kaip priemonę problemos išsprendimui (Akerjordet & Severinsson,

2004). [19] Svarbus slaugos indikatorius yra asmeninės ir socialinės kompetencijos vystymas

(Stichler, 2006). [72] Emocionalus intelektas lemia asmeninių ir socialinių gebėjimų,

savisupratimo, savireguliavimo, motyvacijos, socialinių įgūdžių demonstravimo ir empatinių

gebėjimų įgūdžius (Salovey & Mayer, 1990). [70]

2002 metais Jungtinėje Karalystėje Lofmark A., Smide B. ir Wokblad K atliktame tyrime

slaugos studentai savo paskutinę mokymosi savaitę įvertino savo geriausius gebėjimus

etiškumo, bendravimo su pacientais, gebėjimo bendradarbiauti, pasiruošimo darbui ir savo

žinių srityje. [48] Tas pačias sritis pažymėjo ir patyrusios slaugytojos. Šitie rezultatai atitinka

kitų anksčiau atliktų tyrimų gautus rezultatus apie naujai diplomuotų slaugytojų studijų

paruošimą slaugytojo profesijai kaip kompetentingo diplomuoto slaugytojo (Gerrish 2000,

Greenwood 2000). [35, 40] Tyrimui buvo parinkti studentai iš dviejų universitetų, kuriuose yra

3 metų Bakalauro laipsnio lygmens slaugymo programa. Studentų paprašė dalyvauti tyrime

paskutinę jų mokymosi savaitę. Iš visų 127 studentų (61ir 66 atitinkamai), 21 atsisakė

dalyvauti, ir tokiu būdu į tyrimą buvo įtraukti 106 studentai.

Du šimtai patyrusių slaugytojų buvo atsitiktinai atrinktos dviejose ligoninėse ir jų buvo

paprašyta dalyvauti tyrime. Visos slaugytojos dirbo tose ligoninėse, kur studentai atliko

klinikinę praktiką. Dalyvavimo tyrime kriterijus buvo turėti bakalauro slaugos programos

slaugos studentų kontrolės patirtį. Atsakymų skaičius buvo 68% (n = 136). Buvo naudojama

anketa, apimanti 18 dalykų.

Klausimai, suformuluoti baigiamųjų studijų metų studentams, koncentravosi į savo

kompetencijos, apibūdintos kaip sugebėjimas slaugyti. Patyrusių slaugytojų klausė jų

nuomonės apie ką tik baigusių diplomuotų slaugytojų kompetenciją slaugyme. Medicinos

studentai savo paskutinę mokymosi savaitę įvertino savo geriausius gebėjimus etiškumo,

bendravimo su pacientais, gebėjimo bendradarbiauti, pasiruošimo darbui ir savo žinių srityje.

Tas pačias sritis pažymėjo ir patyrusios slaugytojos. Šitie rezultatai atitinka kitų anksčiau

atliktų tyrimų gautus rezultatus apie naujai diplomuotų slaugytojų studijų paruošimą slaugytojo

21

profesijai kaip kompetentingo diplomuoto slaugytojo (Gerrish 2000, Greenwood 2000). [35,

40]

1.5. Lietuvoje atlikti studentų socialinės kompetencijos tyrimai

Lietuvos mokslininkai iki šiol yra atlikę nedaug socialinės kompetencijos tyrimų, ypač

liečiančius studentų socialines kompetencijas. Metodologiniais aspektais plačiau domėjosi R.

Lekavičienė (2001). Empirinius socialinės kompetencijos tyrimus atliko R. Lekavičienė (2000

a, 2000 b, 2002 a, 2002 b, 2004),. A. Griciūtė ir R. Cibulskaitė (2010) ir kt. [7, 8, 2].

R. Lekavičienės 1998 – 1999 metais atliktas Lietuvos studentų tyrimas atskleidė tam

tikrus studentų socialinės kompetencijos ypatumus. Sekančiu, 2010–2011 m. atliktu tyrimu,

buvo siekta atsakyti į klausimą, ar besikeičianti socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai

būsimajam jaunam specialistui yra susiję su socialinės kompetencijos pokyčiais, kiek per

dešimtmetį pakito socialinių įgūdžių prioritetai, ar jie liko tokie, kaip ir buvę. Tyrimo autorės

R. Lekavičienė ir D. Antinienė laikėsi R. Lekavičienės (2001, 2004) pasiūlytos socialinės

kompetencijos sampratos ir jos vertinimo modelio. Modelis atskleidžia socialinės kompe-

tencijos konstrukto įvairiaplaniškumą ir parodo įvairias socialinės kompetencijos tyrimo ir

vertinimo galimybes. D. Antinienė ir R. Lekavičienė (2012) socialinius įgūdžius apibrėžia kaip

konkrečioje socialinėje situacijoje leidžiantis asmenybei efektyviai funkcionuoti išmoktas

socialiai priimtinas elgesys, konkrečiai – tam tikras elgesio šablonų rinkinys. Pirmasis tyrimas

buvo atliktas 1998–1999 m., jame dalyvavo 623 studentai iš įvairių aukštųjų mokyklų

(Lietuvos žemės ūkio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno medicinos

universiteto, Lietuvos veterinarijos akademijos). Antrasis tyrimas atliktas 2010–2011 m., buvo

ištirta 590 septynių Lietuvos aukštesniųjų mokyklų (Kauno technologijos universiteto, Vytauto

Didžiojo universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos kūno kultūros

akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Šiaulių

universiteto) studentų. Tyrimuose naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de

Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Atlikus tyrimus buvo gautos išvados, kad iki

šiol nėra susitarta dėl vieno socialinės kompetencijos apibrėžimo bei, kad per pastarąjį

dešimtmetį įvyko tam tikri studentų socialinės kompetencijos lygį atspindinčių socialinių

įgūdžių pokyčiai. Buvo nustatyta, kad per dešimtmetį studentai įgijo daugiau pasitikėjimo

savimi, tapo ryžtingesni ir mažiau priklausomi nuo kitų žmonių. [7, 8]

22

2008 – 2009 metais A. Griciūtė ir R. Cibulskaitė atliko Lietuvos studentų tyrimą, kurio

tikslas buvo nustatyti bei palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių

neakivaizdinininkų nerimo, nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę

kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasitikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir

kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuolaidumo; galėjimo

pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Buvo tirti 473 neakivaizdinininkai iš penkių

Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto,

Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos veterinarijos

akademijos. Buvo tiriami 22 skirtingų specialybių I—IV kurso studentai. Tyrime naudotas

klausimynas, kurį sudarė 3 dalys: sportinės ir fizinės veiklos rodikliams įvertiniti skirti

klausimai; C. D. Spielberger nerimo ir nerimastingumo nustatymo klausimynas (Balaišis,

2004); Socialinės kompetencijos testas (Lekavičienė, 2001). [2, 1, 8] Socialinę kompetenciją

formuojančių veiksnių palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra

tuo didesnis, kuo intensyviau jie dalyvauja fizinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų

atsparumas nesėkmėms ir kritikai yra didesnis, lyginant su fi ziškai aktyviais ir

nesportuojančiais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra mažiau nuolaidūs, lyginant su

sportuojančiais ir fiziškai aktyviais tiriamaisiais.

2009 metais I. Iždonaitė – Medžiūnienė apgynė daktaro disertaciją tema “Turizmo

vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimas”. Daktaro disertacijos išvadose

atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindiniai socialinės kompetencijos komponentai yra

orientuoti į komunikacinę, bendradarbiavimo, darbo aplinkos, situacinę ir vertybinę

kompetencijas, kurios formuoja bendrą kompleksinį derinį – specialistų socialinę

kompetenciją.[3]

K. Samašonok, J. Šimkovič (2010 – 2011 m.) atliko VIKO VVF studentų socialinės

kompetencijos kaitos studijų procese tyrimą. Tyrime dalyvavo Vilniaus kolegijos Verslo

vadybos fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentai (N=48), iš jų

36 (78,3%) merginos ir 12 (21,7%) vaikinų. Tyrimo metu nustatyta, kad: 1. Socialinę

kompetenciją galima apibrėžti kaip gebėjimą sutarti su aplinkiniais, taip kuriant, palaikant bei

vystant socialinius santykius ne tik individualioje, bet ir darbinėje aplinkoje. Asmens socialinė

kompetencija yra vienas iš sėkmės garantų veikloje siekiant užsibrėžtų tikslų, prisitaikant prie

kintančios aplinkos sąlygų bei yra vienas iš žmogaus efektyvaus funkcionavimo matų. 2.

Pagrindiniai socialinės kompetencijos komponentai yra orientuoti į komunikacinę,

bendradarbiavimo, situacinę, sprendimų priėmimo ir vertybinę kompetencijas, kurios formuoja

23

bendrą kompleksinį derinį – asmens socialinę kompetenciją. 3. Longitudinio tyrimo rezultatai

parodė statistiškai reikšmingai aukštesnius įverčių vidurkius antro kurso studentų grupėje pagal

komunikacinę, bendradarbiavimo ir situacinę, sprendimų priėmimo kompetencijų skales,

lyginant su duomenimis, gautais pirmame kurse toje pačioje tiriamųjų grupėje. 4. Koreliacinės

analizės rezultatai parodė daugiau ir reikšmingai stipresnių teigiamų ryšių tarp atskirų

socialinės kompetencijos kintamųjų tyrimą atlikus pirmame kurse, lyginant su duomenimis,

atliktais toje pačioje tiriamųjų grupėje antrame kurse, kuomet nustatyta ne tiek reikšmingi ir

silpnesni ryšiai. [11]

2010 metais K. Samašonok ir R. Truncienė atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti VK

VVF studentų socialinės kompetencijos ypatumus ir numatyti jos tobulinimo galimybes. Šiam

tyrimui buvo pasirinkti įmonių ir įstaigų administravimo nuolatinių studijų skyriaus studentai:

95 Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto studentai, iš jų 46 pirmojo kurso ir 49

baigiamojo kurso. Studentų socialinei kompetencijai nustatyti analizės objektu pasirinkti šie

kintamieji: komunikacinė, bendradarbiavimo, situacinė, sprendimo priėmimo ir vertybinė

kompetencijos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinę asmens kompetenciją parodo

kompleksinis komunikacinės, bendradarbiavimo, situacinės, sprendimo priėmimo ir vertybinės

kompetencijos įvertinimas; VK VVF baigiamojo kurso studentų aukštesnis vertybinės

kompetencijos lygis nei šios mokymo įstaigos pirmojo kurso studentų. Pirmojo ir baigiamojo

kurso studentų socialinė kompetencija pagal komunikacinę, bendradarbiavimo ir situacinę,

sprendimo priėmimo skales statistiškai reikšmingai nesiskyrė; koreliacinės analizės rezultatai

parodė daugiau ir stipresnių statistiškai reikšmingų teigiamų ryšių tarp atskirų socialinės

kompetencijos kintamųjų pirmojo kurso student grupėje nei baigiamojo kurso studentų

grupėje, kurioje nustatyti mažiau reikšmingi ir silpnesni ryšiai. [12]

1.6. Užsienyje atlikti slaugos studentų socialinės kompetencijos tyrimai

Užsienyje buvo atlikti keli moksliniai studentų tyrimai apie studentų socialinę

kompetenciją arba atskiras socialinės kompetencijos sudedamąsias dalis.

“Medicinos studentų reakcijų į atsitiktinius dirgiklius tyrimas” buvo atliktas Australijoje R.

Kerr, Brian C. Hemmings, Russell Kay. Tyrimo metu buvo studijuojamas slaugos studentų

socialinės kompetencijos ir norimų tikslų grįžtamasis ryšys. Buvo nustatytas visų tirtų

komponentų tarpusavio ryšys. Pirmo kurso studentams buvo nustatyta mažesnė streso išraiška,

24

nei vėlesnių kursų studentams. Tuo pačiu, pirmo kurso studentai kreipė mažiau dėmesio į

netikėtai kylančias problemas.

2009 – 2010 metais Portugalijoje buvo atliktas koybinis slaugos studentų tyrimas (Rosa

Cristina Correia Lopes; Zaida de Aguiar Sá Azeredo; Rogério Manuel Clemente Rodrigues).

[81] Tyrimo tikslas buvo nusatyti bakaluro studijų antrų mokslo metų medicinos studentų

santykių kompetencijos ypatumus. Tyrime dalyvavo 62 studentai iš centrinio portugalijos

regiono. Gauti tyrimo tezultatai parodė, kad studentai buvo įsitikinę, kad jų asmens savybių

tobulinimas ir geresnės žinios padeda jiems tapti geresniais darbuotojais savo srityje. Šiame

straipsnyje yra teigiama, kad būsimajam slaugytojui yra svabu išugdyti asmenines savybes.

Slaugytojo kompetenciją sudaro dvi dalys: asmeninių kompetencijų mobilizacija derinyje su

žiniomis iš įvairių medicinos sričių.

Anna Lofmark, Bibbi Smide ir Karen Wikblad 2002 metais atliko studentų kompetencijos

tyrimą Švedijoje. [48] Šiame tyrime, kompetencija buvo apibūdinta išreiškiant mokymosi

rezultatų ir gebėjimo atlikti slaugos veiksmus (Alexander & Runciman 2003) per pažintinių,

emocinių ir psichomotorinių įgūdžių integraciją (Girot 1993). [20, 38] Nauji absolventai

supranta save kaip profesinius specialistus su teorinėmis žiniomis, ir orientuotus į holistinį ir

mokslinių tyrimų mąstymą (Macleod Clark et al. 1997) ir esančius atsakingais ir atskaitingais

(Maben & Macleod Clark 1998). [51, 50] Gerrish (2000) atrado, kad naujai baigusios mokslus

slaugytojos aktyviau studijuoja ir kad jos patiria mažesnę įtampą, nei slaugytojos, kurios baigė

studijas prieš vieną ar kelis dešimtmečius. [35] Apskritai, aukštojo mokslo siekimas yra

sveikintinas dalykas. Buvo pastebėta, kad neseniai paruoštos slaugytojos neturi visų reikiamų

darbui įgūdžių (Watson & Kiger 1994, Meerabeau 2001, The Swedish Board of Health and

Welfare 2002). [76, 56, 80] Tuo pačiu jos labai pergyvena dėl savo klaidų (Kelly 1998). [45]

Slaugytojų asmeninės vertybės nusako, kaip jie elgiasi ir bendrauja su kitais žmonėmis.

Tyrėjai Gregg M. F. ir Magilvy J. K. 2004 metais atliko slaugytojų vertybių tyrimą Japonijoje.

[41] Tyrimo metu jie atskleidė pačių slaugytojų suvokimą apie jų rūpinimąsi pacientais ir kaip

reikia bendrauti su kitais žmonėmis ir kolegomis (Gregg M. F., Magilvy J. K. 2004). Tyrėjai

Gregg M. F. ir Magilvy J. K. (2004) išskyrė 12 kategorijų, kurios atspindi atrastas vertybes. Į

šių kategorijų sąrašą pateko tokios išskirtinės kategorijos kaip paciento jausmų įvertinimas,

slaugos įgūdžių ir žinių lygis, pacientų sauga. Kadangi šis tyrimas buvo atliktas Japonijoje,

šalyje su savita kultūra, vakarų šalyse dirbantiems slaugytojams šios kategorijos netapo

išskirtinėmis darbo gairėmis. Šiems slaugytojams būdingesnės tokios savybės kaip altruizmas

25

arba paternalizmas. [41] P..Martin ir kt. (2003) tyrinėjo slaugos specialybės studentų vertybes

JAV Teksaso valstijos universitetuose ir kolegijose [53]. Tyrime dalyvavo 1450 studentų.

Šiame moksliniame tyrime yra kreipiamas didelis dėmesys į etninius ir demografinius

skirtumus tarp studentų. Tyrimo rezultatai yra interpretuojami naudojant akredituotą

Slaugytojų profesinių vertybių skalę, pagrįstą profesinio elgesio normomis. Tyrėjai negrupavo

šių rezultatų į plačias konceptualias vertybines kategorijas, tačiau jų darbo išvados yra panašios

į M.Gregg ir J.Magilvy tyrimo išvadas.

1.7. Slaugos studentų socialinės kompetencijos raiška profesinio mokymo

procese

Šiuo metu vyksta Europos aukštojo mokslo pertvarka. Didėjant darbo rinkos

reikalavimams, keliamiems profesiniam rengimui, vyksta ir studijų programų pertvarka,

keičiasi jų rengimo pagrindiniai akcentai bei keičiasi požiūris į svarbiausią studijų programos

kategoriją - studijų tikslą. Ilgą laiką į dalyką orientuotas turinys, vyraujantis daugelyje

universitetinių studijų programų, buvo laikomas vertybe ir tikslu. Tokį studijų procesą

planuojantys dėstytojai dažnai ugdymo tikslus suformuluoja iš dalyko programos turinio. Į

visuomenės, rinkos ar individo poreikius orientuotos studijos programos - tai kompetencijomis

(bet ne studijų turiniu) grįstos studijų programos. Pirmiausia aiškinamasi, kokie yra

pagrindiniai profesinės veiklos reikalavimai asmeniui, planuojančiam profesinę karjerą.

Stengiamasi atsižvelgti ne tik į šiuolaikinius reikalavimus, bet ir prognozuoti, kaip jie gali

keistis ateityje.

Vienas iš kriterijų efektyviam slaugos studijavimui yra klinikinė kompetencija. Klinikinė

kompetencija yra laikoma paskutiniu slaugos mokslo tikslu. Tai apima žinių ir kitos

informacijos panaudojimo įgūdžius, bendravimo bei socialines kompetencijas, problemų

sprendimų ir tecgninius įgūdžius. Slaugos fakultetas yra viena iš organizacijų, atsakingų už

klinikinės kompetencijos vystymą. Slaugytojo kompetencija gali būti apibrėžta kaip gebėjimas

įvykdyti slaugytojo pareigas ir efektyviai susieti pažintinius, emocionius ir psichomotorinius

įgūdžius per slaugos procesą (EDCaN, 2008)..[32]

Slaugos bakalauro programa - tai pirmoji universitetinio išsilavinimo pakopa, kurią baigę

absolventai įgyja galimybę tęsti mokslą antros ir trečios universitetinio išsilavinimo pakopos

studijose - slaugos ir jai artimų mokslų krypčių magistrantūros ir doktorantūros programose.

Slaugos bakalauro laipsnis žymi asmens aukštąjį universitetinį pirmosios pakopos

išsilavinimą ir pasirengimą magistrantūros studijoms. Baigus slaugos bakalauro programą,

26

galima tęsti studijas slaugos magistrantūros programoje arba kitose antrosios pakopos

universitetinėse programose, į kurias priimama po slaugos bakalauro studijų. Baigę slaugos

bakalauro programą absolventai gali pradėti dirbti bendrosios praktikos slaugytojais sveikatos

priežiūros, slaugos ir globos įstaigose: ligoninėse, poliklinikose, pirminės sveikatos priežiūros

centruose, ambulatorijose, medicinos punktuose, slaugos ligoninėse, globos namuose ir kitur.

Svarbus slaugos magistro programos tikslas yra suteikti slaugos bakalaurams galimybę

tęsti slaugos studijas trečiojoje universitetinio išsilavinimo pakopoje, išmokinti studentus

atlikti slaugos mokslo darbą, o pabaigus magistro studijas, pratęsti jį doktorantūroje siekiant

tapti slaugos mokslininkais su moksliniais ir pedagoginiais vardais. Baigę dviejų ar trijų

pakopų universitetines studijas, slaugos specialistai galės dirbti slaugos dėstytojais ir

mokslininkais, gebės planuoti ir įgyvendinti pagrindines slaugos mokslo kryptis šalyje, gebės

sukurti slaugos mokslinę- pedagoginę bazę, kuri reikalinga įtvirtinant ir stiprinant slaugą kaip

savarankišką profesiją. Šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai reikalingi universitetinio

išsilavinimo slaugytojai, kurie, dirbdami slaugos administratoriais, slaugos koordinatoriais ir

slaugos konsultantais, sugebėtų organizuoti šiuolaikinę slaugos praktiką. Praktinėje veikloje jie

sugebėtų savarankiškai ir kūrybingai pritaikyti šiuolaikinio slaugos mokslo ir praktikos

principus, atitinkančius tarptautinius standartus, nuolat gerinti praktinius įgūdžius, pritaikyti

slaugos naujoves kasdieninėje pacientų priežiūroje.

Antros pakopos studijų programos siekiniai - slaugos studijų programos absolventas gerai

žino slaugos teoriją, filosofines pažiūras, slaugos mokslo tiriamojo darbo pagrindinius

principus ir metodus, yra įvaldęs mokslinės analizės įgūdžius, geba suprasti įvairias slaugos

praktikos raidos kryptis, žino daugelį sveikatos priežiūros teikimo būdų, yra kompetetingas,

pareigingas slaugos specialistas, moka įvertinti slaugos paslaugų teikimo sistemos kokybę ir

kainą, suprasti jos poveikį slaugos praktikai ir klientų sveikatos būklei, sugeba panaudoti

šiuolaikines technologijas ir informacines sistemas profesionalioje slaugos praktikoje.

Profesinės veiklos galimybės: absolventas gali dirbti slaugos disciplinų dėstytoju ir

mokslininku universitetuose, kolegijose, mokslo institutuose, slaugos administratoriumi bei

koordinatoriumi, slaugytoju ligoninėse, poliklinikose, pirminės sveikatos priežiūros centruose,

ligoninėse, slaugos ir globos namuose, sveikatos mokytojais ir kt.

27

2 Lentelė. Slaugos magistrų studijų programos kompetencijos ir rezultatai

KOMPETENCIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS REZULTATAI

1. Žinios, jų supratimas ir

taikymas

Geba analizuoti, kelti ir kurti modernias idėjas, naujas

technologijas, modelius, veiklos planus, kritiškai vertinti

teorijas;

Geba tarpdisciplininėje perspektyvoje numatyti aktualių

mokslo metodologijos problemų sprendimo galimybes;

Prisideda prie profesijos plėtojimo, geba mąstyti globaliai,

spręsti strateginės plėtros klausimus;

Analizuoja, apibendrina mokslinei ir praktinei veiklai

reikalingus duomenis, naudojantis informacinėmis sistemomis

ir duomenų bazėmis.

2. Socialiniai gebėjimai Kūrybiškai mąsto ir remiasi demokratinėmis bei etinėmis

vertybėmis veikiant visuomenės gerovei, jaučia atsakomybę už

šalies mokslo ir kultūros plėtrą;

Demonstruoja kritiško analitinio mąstymo įgūdžius, geba savo

nuomonę argumentuoti naujausiomis mokslo žiniomis;

Imasi atsakomybės už savo ir komandos narių profesinės

veiklos tobulinimą;

Populiaria ir patrauklia forma perteikia mokslo žinias

visuomenei.

3. Asmeniniai gebėjimai

Turi strateginio mąstymo įgūdžių ir geba efektyviai vadovauti

grupės veiklai;

Geba suformuoti ir valdyti komandą, atliekant kompleksines

užduotis;

Geba dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje, numatyti

pokyčius ir planuoti užduočių sprendimo derinius.

4. Nuolatinis profesinis

mokymasis ir

asmeninis tobulėjimas

Geba pasirinkti asmeninio ir visos komandos tobulėjimo

kryptį;

Geba profesinę veiklą grįsti naujausiais mokslinių tyrimų

duomenimis;

Savarankiškai priima inovatyvius sprendimus, įvertinant

galimas visuomenines ir etines veiklos;

Suvokia ir prisiima moralinę atsakomybę už savo veiklos

poveikį visuomenei, mokslo raidai, gerovei ir aplinkai.

Reikalavimų pagrindu formuluojami studijų tikslai, kurie turi būti siejami su siekiamais

studijų rezultatais (siekiamomis ugdyti žiniomis, kompetencijomis). tada parenkamas studijų

turinys ir numatoma jo įgyvendinimo metodika / didaktika, t. y. parenkami metodai

siekiamiems studijų rezultatams pasiekti, padedantys studentui tapti kompetentingu specialistu,

gebančiu sėkmingai funkcionuoti numatytoje profesinėje srityje. Studijų procesui pasibaigus,

pasiekti studijų rezultatai (įgytos žinios, kompetencijos ir net pažiūros) yra vertinami nustatant

28

tikslų ir rezultatų sutapimo laipsnį (Teresevičienė M., Bulajeva T. ir kt., 2010). [16] Per

pastaruosius dešimtmečius naujų slaugos absolventų kompetencija buvo svarstyta daugelyje

vakarų šalių, ir buvo pareikšta nuomonė, kad akademinis slaugytojų išsimokslinimas

neparuošia jų pakankamai gerai darbinei veiklai (Greenwood 2000, Bradshaw& Merriman

2008). [40, 28] Tai yra susiję su skirtingais kompetencijos aspektais, tokiais kaip

klinikiniai/techniniai įgūdžiai (Gerrish 2000, Meerabeau 2001 ir kt) [35, 56}, kritinis mąstymas

(Girot 2000) [37].

Slaugos studentai privalo vystyti daugialypius su užduotimis susijusius įgūdžius jų

mokymosi metu. Australijoje, šita profesinė kompetencija yra apibūdinta kaip ‘įgūdžių, žinių,

požiūrių, verčių ir gebėjimų, kurie paremia efektyvų ir/ar geresnį užduočių atlikimą profesinėje

srityje’ derinį (Australian Nursing and Midwifery Council (ANMC, 2005). [22] Vertinimo

metodai, paremti žiniomis pagrįstais testais atspindi efektyvumą mokomųjų metodų

efektyvumą, bet nepajėgia parodyti kaip studentai pritaiko žinias klinikinėms situacijoms

(Tiwari A, Lam D, Yuen KH et al. 2005). [74] Studentų užduočių atlikimo ir įgūdžių testai yra

bendriausi klinikiniai vertinimai JAV (Oermann M, Yarbrough S, Saewert K, Ard N,

Charasika M., 2009). [59] Kiti metodai apima suminius vertinimus, tokius kaip socialiniai

tyrimai, esė, bendras patikrinimas grupėje ar plakato pristatymas (Oermann M, Yarbrough S,

Saewert K, Ard N, Charasika M., 2009; Watson R, Calman L, Norman I, Redfern S, Murrells

T., 2002) [59, 77]. Visa tai aprūpina studentus grįžtamuoju ryšiu, kad padėti studijavimui, bet

yra potencialas šališkumui ir dažnai stokoja standartizacijos (Rushforth HE., 2007) [67].

Su sveikatos priežiūra susijusių profesijų, tokių kaip slauga, profesiniame mokyme

mąstymo įgūdžiai yra būtini visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi bei profesinių įgūdžių

vystymui ir tam, kad priimti tinkamiausius sprendimus ir veiksmus kasdienėje praktikoje.

Mąstymo sąvoka buvo plačiai atspindėta daugelyje slaugos mokymo programų (Wong et al.

1995) [78]. Mąstymui slaugos praktikoje skiriamas didelis tarptautinis dėmesys, pavyzdžiui,

Australijos, Anglijos ir Naujosios Zelandijos įstaigose (Teekman 2000) [73]. Deja, buvo

siūlomi įvairūs skirtingi apibrėžimai, modeliai ir metodai mąstymo reikšmei apibrėžti, tačiau

ligi šiol nepavyko rasti vieningos nuomonės.

Vyresnių studentų profesinio išsilavinimo tikslas yra pateikti studentus darbo rinkai, taip

pat kaip ir paruošti bei paskatinti studentus, kad tęstų jų mokslinę karjerą aukštesniame

profesiniame mokyme. Profesinio tobulinimo institucijos turi įgyvendinti kompetencija

pagrįstą mokymą. Ši naujovė leidžia suprasti, kad palyginti su esamąja praktika slaugos

mokyme, studentų reflektoriniai įgūdžiai bus vis svarbesni, ir dėstytojai turės nustatyti savo

vaidmenis ir užduotis. Kaip padarinys, slaugos dėstytojų komandos turės pakeisti savo

29

mokymo programą į labiau į studentą koncentruotą metodą. Daugeliui dėstytojų yra neaišku,

kurios kompetencijos yra svarbios slaugos studentų atspindžio įgūdžių vystymui, ir kaip šitos

kompetencijos gali būti pasiektos. Kompetencijos, kurių reikia mokyti, gali būti suformuluotas

tik reliatyviai todėl, kad yra ginčytina, kas gali būti laikoma kaip geru išsilavinimu (Goodwin

2008).

Siekiant vystyti slaugos studentų mąstymo įgūdžius, reikia apibrėžti mąstymo terminą.

Duotajame moksliniame darbe apibrėžiamas mąstymas kaip sąmoninga ir gerai apgalvota

apmąstymo ir interpretacinių situacijų procesas, įvykių, procesų, patirties ir emocijų poveikis

vieni kitiems ir jau turimoms žinioms, siekiant geresnio suvokimo ir mokymosi (Gillespie

2007, Kelchtermans 2007, Bradbury-Jones et al. 2009) [36, 44, 27] Mąstymo procese yra

įtraukti ne tiktai elgesys ir kompetencijos, bet taip pat ir gilesni asmeniniai tikėjimų, tapatumo

ir dalyvavimo aspektai (Korthagen & Vasalos 2005). [46] Tai reiškia, kad mąstymo procese

studentai apima tokius objektus kaip, pavyzdžiui, teorija (vadovėliuose), jų praktinę patirtį, ir

savo kompetencijas, vertybes ir emocijas. Mąstymo procese studentai naudoja pažintines,

emocines ir reguliacines veiklas, tokias kaip apibūdinta Shuell (1988), Vermunt ir Verloop

(1999) ir Mansvelder-Longayroux et al. (2007) [71, 75, 52]. Šių veiksmų pavyzdžiai yra

analizė (pažintinis), emociškumas (emocinis), įvertinimas (reguliuojamasis) mąstymas. Toliau

tai yra vadinama “intelektualia veikla”.

Atinkamos studentų intelektualios veiklos ankstesni tyrimai rodo, kad bent jau aštuoni

intelektualios veiklos veiksmai yra naudojami atsakui, tokie kaip apibūdinimas, analizavimas,

suformavimas, paaiškinimas, vertinimas, išvadų darymas, priskyrimas ir ketinimų

formulavimas (Oosterbaan et al. 2011). [60]

3 Lentelė. Intelektuali veikla studentų mąstymo procesuose

Apibūdinimas

Mąstymo

veiksniai

Trumpas aprašymas

Apibūdinimas Tikslus, metodiškas ir selektyvus situacijos, patirties, samprotavimų ar

emocijų, sukeliančių reflekciją, dėstymas raštu ar žodžiu

Analizavimas Tinkamų aspektų apibūdinimo tikrinimas ir aiškinimas, pavyzdžiui, ką

pavyzdžiui, ką studentas ir kiti asmenys padarė, galvojo, norėjo padaryti

ar jautė

30

Struktūravimas Kurios nors struktūros išvystymas, kad atrasti modelius ar ryšius,

pavyzdžiui, skirstant į kategorijas ar dėstant daiktus chronologine tvarka

Paaiškinimas Paaiškinimas priežasčių ar priežasčių to, kas įvyko ar ką studentas

padarė, galvojo, norėjo padaryti ar jautė, reaguojant į situaciją, asmeninę

paskatą ar pagrįstą reflekcija

Įvertinimas Vertinimas ar įvertinimas situacijos, patirties, samprotavimo ar emocijų,

vartojant tam tikrus kriterijus ir normas bei tikslus

Išvadų darymas Darymas išvadų apie situaciją, patirtį, samprotavimus ar emocijas,

ryšium su studentų būsimu mąstymu ar veiksmais

Priskyrimas Priskyrimas aspektų ar padarinių sau (vidinis priskyrimas) ir/ar į išorės

daiktus (išorinis priskyrimas) ir padarant tai reikšmingu kitoms

situacijoms

Ketinimų

formulavimas

Svarstymas, ko galima būtų išmokti iš reflekcijos ir kaip tai gali būti

panaudojama naujoje situacijoje

A. M. Dekker-Groen et al. [30]

Svarbu, kad slaugos mokymo institucijos gebėtų pastoviai gerinti slaugos programose

studijuojančių studentų studijų rezultatus ir studentų socialines kompetencijas. Šiame tyrime

nagrinėjamas klausimas: Kaip slaugos programos komponentai (programos efektyvumas,

mokymo planai, akademinis mokymas, ir akademiniai šaltiniai) numato, kad studentų socialinė

kompetencija padeda empatiškai bendrauti su pacientais ir jų šeimomis? Tai teikia pagrindą

nagrinėti studentų bendravimo įgūdžius. Slaugos studento kompetencija yra susijusi

pasitikėjimo savimi jausmu ir pasitenkinimu klinikine patirtimi.

Mozingo, Thomas, ir Brooks (1995) [47] nagrinėti faktoriai, veikiantys socialinės

kompetencijos lygmenis baigiančius universiteto bakalauro slaugos studijas. Šiame

moksliniame tyrime cituojami literatūros šaltiniai, kurie apibrėžia kelis faktorius, potencialiai

veikiančius studentų kompetencijos lygmenis, tokius kaip pagarba sau, įtampa, nerimas, ir

akademinė patirtis. Buvo rasta, kad kompetencija buvo susieta su klinikinių/techninių įgūdžių

atlikimu, nerimo lygmeniu ir socialiniu palaikymu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad teigiama

31

pasitikėjimo savimi išraiška buvo susijusi su Slaugos fakulteto studentų bendravimo

kompetencijos išraiška. Priešingai, prastas pasitikėjimas savimi galėjo, labiau tikėtina, būti

priskirtas padidėjusiam nerimui ar nekompetentingumui bendravimo srityje.

4 lentelė. Rekomendacijos siekiant padėti slaugos studentams ugdyti socialinės

kompetencijas

Nuostatos Nuostatų įgyvendinimas ugdant įgūdžius

Tikėti ir pasitikėti savimi ir

kitais, būti optimistams ir

tikėti sėkme.

Studento gebėjimas atlikti savianalizę: apmąstyti savo

stipriąsias ir silpnąsias puses, savo gebėjimus, charakterį,

vertybes, nuostatas, suprasti, kas trukdo sėkmingai veikti,

gerai jaustis.

Studento gebėjimas kontroliuoti save, savo emocijas ir elgesį

(gebėjimas valdyti pyktį, agresiją, įveikti baimę ar stresą ir

pan.).

Siekti aukštesnių rezultatų ir

asmeninės pažangos,

tobulėjimo: būti atkakliems,

iniciatyviems, veržliems,

sąžiningai ir atsakingai

veikti.

Gebėjimas išsikelti ir kryptingai siekti tikslų, susijusių su

asmeniniu tobulėjimu (pvz., blogų įpročių keitimas į pozityvų

elgesį), pažanga moksle, profesijos pasirinkimu ar karjeros

planavimu.

Būti atviriems ir

empatiškiems, pripažinti ir

gerbti kitų žmonių teises,

kitokią elgseną, nuomonę,

būti tolerantiškiems,

rūpintis kitais.

Gebėjimas bendrauti: pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį,

atvirai dalintis savo mintimis ir jausmais, domėtis kito

žmogaus požiūriu, kalbėtis, diskutuoti, argumentuotai išsakyti

savo nuomonę, siūlymus, suprasti kito žmogaus jausmus,

mintis, elgesį, įsijausti į jo situaciją.

Konstruktyviai spręsti

konfliktus, siekti dialogo,

tarpusavio supratimo,

priimti sprendimus.

Gebėjimas siekti dialogo, kai kyla įvairūs konfliktai, kai

nesutampa požiūriai, nuomonės, kai esi kritikuojamas,

kaltinamas, kai jautiesi atstumtas.

Gebėjimas įvardyti ir pripažinti savo klaidas, prisiimti

atsakomybę už savo veiksmus, poelgius.

Gebėjimas adekvačiai įvertinti savo elgesį, ieškoti alternatyvų

ir gebėti jas pritaikyti praktiškai.

Siekti būti bendruomenės

(klasės, mokyklos) nariu.

Gebėjimas turėti elementariausius socialinius įgūdžius:

pasisveikinti / atsisveikinti, atsiprašyti, padėkoti, išklausyti

kitą žmogų.

Gebėjimas sekti ir laikytis nurodymų / taisyklių, susijusių su

aprangos kodu, elgesiu per pamokas, pertraukas, renginius,

budėjimu mokykloje ir pan.

Tinkamas bendravimas su draugais, žemesniųjų klasių

mokiniais, mokytojais, socializacijos mokytojais, budėtojais,

valgyklos darbuotojais ir kitais mokyklos darbuotojais.

Siekti išsiugdyti

komandinio darbo įgūdžius,

motyvaciją įvairiai veiklai,

savęs tobulinimui ir kaitai.

Dirbant komandoje gebėti planuoti darbą, pasidalinti

užduotimis, laiku jas atlikti, spręsti problemas, palyginti savo

ir grupės narių darbo rezultatus, mokėti dirbti savarankiškai.

32

Apibendrinus mokslinę literatūrą, galima teigti, kad asmens socialinė kompetencija yra

vienas iš sėkmės garantų veikloje siekiant užsibrėžtų tikslų, prisitaikant prie kintančios

aplinkos sąlygų bei yra vienas iš žmogaus efektyvaus funkcionavimo matų. Žmogus,

pasižymintis aukštu socialinės kompetencijos lygiu, geba pasiekti užsibrėžtus tikslus, sukurti

pilnaverčius tarpusavio ryšius su kitais žmonėmis, sugeba analizuoti socialines struktūras, geba

panaudoti turimas žinias savo elgesiui koreguoti, numato, kaip, esant konkrečioms

aplinkybėms ir konkrečiam laikui, reikėtų elgtis, sugeba efektyviausiu būdu siekti tikslų,

leidžia įveikti kasdienio gyvenimo reikalavimus ir pasikeitimus, netikėtus stresus ir sunkumus,

suprasti bei reikšti savo emocijas, suprasti kito žmogaus emocijas, mokėti išklausyti kitą,

spręsti problemas, tinkamai bendrauti su bendraamžiais, aplinkiniais.

33

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – slaugos studentų socialinės kompetencijos

Tyrimo subjektas – slaugos bakalaurai ir magistrai

Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Apklausa vyko 2014 metų spalio – gruodžio

mėnesiais. Anketos buvo dalinamos ir surinktos iš respondentų, t.y. studentų, jų mokymosi

institucijoje. Tyrimui naudota Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998,

adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Testą sudaro 45 teiginiai, kurie vertinami šešių balų skale

nuo 0 iki 5. Respondentas pasirenka tik vieną, labiausiai jo sutikimą su teiginiu atitinkantį

atsakymą. Galimi vertinimai yra šie: 0 – „visiška netiesa“, 5 – „visiška tiesa“. Tarpiniai

atsakymai 1, 2, 3, 4 leidžia tiriamiesiems dar tiksliau skirstyti galimus pasirinkimus į teigiamus

ir neigiamus. Socialinės kompetencijos testas analizuoja elgesį pagal septynis faktorius.

4 Lentelė. Socialinės kompetencijos testo faktorinė struktūra ir tiriamojo atsakymų

įvertinimo principai

FakFaktoriaus Nr. ir pavadinimas TeiTTeiginių nr.

(F1) Bendrasis pasitikėjimas savimi Skaičiuoti teigiamą įvertinimų

išraišką:1,2,4,16,23,28,37

Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 24, 25,

34

(F2) Atsparumas nesškmėms ir kritikai Skaičiuoti teigiamą įvertinimų išraišką:

26

Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 7,

8, 11, 15, 20, 21, 31, 36

(F3) Gebėjimas reikšti jausmus Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 3, 14,

33, 35, 42, 43

(F4) Gebėjimas paprašyti paslaugos Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 6,19,

27, 30, 38

(F5) Nenuolaidumas Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 5,12,

18, 29, 45

34

(F6) Galėjimas pareikalauti Skaičiuoti teigiamą įvertinimų išraišką: 39

Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 10, 17,

22, 32

(F7) Nesijautimas kaltu Skaičiuoti neigiamą įvertinimų išraišką: 9,13, 40,

41, 44

Kokybiškai svarbią informaciją suteikia prieštaravimas konkrečias situacijas nusakančių

teiginių vertinimų ir tarp teiginių, susijusių su bendruoju pasitikėjimu savimi, vertinimų.

Kokybiškai reikšminga yra atlikti žemiausius bei aukščiausius įvertinimus gavusių socialinio

elgesio sričių analizę (pvz., į akis krentantis kritiškumas, galėjimas pareikalauti ar

nenuolaidumas, esant stipriam kitų kritikos pažeidžiamumui). Kadangi faktoriai pagal teiginių

skaičių nėra lygiaverčiai, norint juos palyginti tarpusavyje, yra siūloma gautus balus padauginti

iš tam tikro koeficiento, dirbtinai suvienodinus faktorių teiginių skaičių (žr. X lentelę).

5 Lentelė. Faktorių suvienodinimo koeficientai

Fi Teiginių skaičius Koeficientas

F1 10 x 9

F2 9 x 10

F3 6 x 5

F4 5 x 18

F5 5 x 18

F6 5 x 18

F7 5 x 18

Testo rezultatus galima nagrinėti tada, kai įmanoma vienos grupės ar tiriamojo faktoriaus

gautus rezultatus su kitos grupės ar faktorių rezultatais. Dėl to tsto rezultatai yra

suvienodinami.

Testo rezultatų interpretacija vykdoma remiantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis.

F1 Bendrasis pasitikėjimas savimi (ši skalė teikia informaciją apie tiriamojo pasitikėjimą

savimi konkrečiai neapibrėžtose situacijose, apie savo svarbumo suvokimą, ryžtingumą. Maži

įverčiai kalba apie užplūstančias abejones, priklausomybę nuo kitų žmonių, bejėgiškumą.

Dideli įverčiai rodo pasikliovimą savimi, savo sprendimais); F2 Atsparumas nesėkmėms ir

kritikai (įvertina gebėjimą priimti aplinkinių negatyvius vertinimus ir nepritarimą. Maži

35

įverčiai rodo, jog tiriamajam gali būti būdinga baimė atsidurti dėmesio centre, didesnis

pažeidžiamumas, bejėgiškumo jausmas. Dideli įverčiai dažniausiai kalba apie adekvatų

reagavimą į nesėkmes ir kritiką. Tačiau kartais dideli įverčiai gali reikšti ir vengiantį tiriamojo

elgesį, reikalinga tokio elgesio korekcija); F3 Gebėjimas reikšti jausmus (įvertinamas

gebėjimas parodyti savo teigiamus ir neigiamus jausmus, juos verbalizuoti, aptarti su kitu

asmeniu. Dideli įverčiai rodo pasitikėjimą kitu užmezgant ryšį, geranoriškumą bendraujant.

Maži įverčiai kalba apie tiriamojo drovumą, emocinį susikaustymą, įskaitant ir intymaus

bendravimo situacijas); F4 Gebėjimas paprašyti paslaugos (skalė įvertina gebėjimą palaikyti

ryšį su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis. Maži įverčiai kalba apie priklausomybę nuo

aplinkinių, baimę būti atstumtam, baimę įsipareigoti kitiems žmonėms. Dideli įverčiai rodo

tiriamojo gebėjimą tartis su kitais; kad individui nebūdinga nepagrįsta baimė tapti našta

aplinkiniams); F5 Nenuolaidumas (įvertina tiriamojo elgesį kitų žmonių keliamų reikalavimų

atžvilgiu. Maži įverčiai rodo bet kokių neigiamų emocijų, kurios kyla dėl aplinkinių žmonių

reikalavimų, slopinimą, susikaustymą bendraujant, nesugebėjimą pasakyti ,,ne“, aklą

paklusimą. Dideli įverčiai kalba apie sugebėjimą atsisakyti sau nenaudingose situacijose. Labai

dideli įverčiai gali būti nuoroda į nelankstumą, užsispyrimą); F6 Galėjimas pareikalauti

(įvertina gebėjimą išsakyti pretenzijas viešoje vietoje konkrečiose situacijose. Rodo tiriamojo

gebėjimą suformuluoti reikalavimą ir jį išsakyti. Maži įverčiai rodo baimingą nesugebėjimą

apginti savo teises, nepasitikėjimą savimi bendraujant. Dideli įverčiai kalba apie gebėjimą

pateikti savo pageidavimus ir juos apginti. Labai dideli įverčiai gali būti nuoroda į ,,audringą“,

agresyvų elgesį, nesiskaitymą su aplinkiniais ir pan.); F7 Nesijautimas kaltu (įvertina kaltės

jausmą, kuris gali kilti nepatenkinus kitų žmonių prašymų ar reikalavimų, taip pat neapibrėžtą

kaltės jausmą. Maži įverčiai rodo, kad tiriamasis jaučiasi atsakingas už kitų žmonių problemų

sprendimą, jaučiasi kaltas negalėdamas padėti. Dideli įverčiai kalba apie adekvatų požiūrį į

galimybę patenkinti kitų žmonių reikalavimus). Nustatyta šių faktorių vidinė konsistencija yra

pakankama (Cronbacho alpha svyruoja nuo 0,61 iki 0,79).

Antroje anketos dalyje buvo renkami respondentų sociodemografiniai duomenys (lytis,

išsimokslinimas, darbinė veikla) bei jų nuomonė apie teiginius, nusakančius bendrąją ir

socialinę kompetenciją. Respondentai turėjo pasirinkti vieną labiausiai jiems tinkantį

atsakymą.

36

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tyrime dalyvavo dvi Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, ruošiančios būsimuosius

slaugos specialistus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus Universitetas. Iš šių

mokslo instucijų Slaugos fakultetų vadovų buvo gauti raštiški sutikimai, leidžiantys atlikti

Slaugos fakultetų studentų socialinių kompetencijų tyrimą. Į šį tyrimą buvo planuota įtraukti ir

Klaipėdos universiteto Slaugos fakulteto studentus, tačiau iš Klaipėdos universiteto Slaugos

fakulteto vadovų raštiško sutikimo atlikti tyrimą nebuvo gauta.

2014 mokslo metų rudens semestro metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir

Vilniaus universiteto Slaugos fakultetuose mokėsi 426 bakalaurai ir magistrai. Pagal imties

dydžio skaičiuoklės gautus rezultatus reikėjo apklausti 202 respondentus, kad gauti patikimus

rezultatus. Tiriamųjų atranka yra atsitiktinė. Tyrimo metu buvo apklausti visi studentai, kurie

tyrimo dieną dalyvavo paskaitose, buvo pasirašę sutikimą dalyvauti apklausoje ir atitiko

apklausiamųjų kriterijus. Anketos buvo išdalintos studentams įgaliotų asmenų.. Jie pristatė

respondentams tyrimą ir pabrėžė, kad anketos yra anoniminės, o tyrimo rezultatai bus

naudojami tik moksliniais tikslais. Užpildytas anketas surinko tyrimo vykdytojai. Buvo

išdalinta 300 anketų. Sugrįžo 281 tvarkingai užpildyta anketa. Atsako dažnis – 93,66 proc.

2.3. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti LSMU ir VU Slaugos fakultetuose buvo gautas leidimas iš LSMU

Bioetikos centro vadovo pavaduotojos, protokolo Nr. BEC–KS(M)–157 (priedas Nr. 2) ir

abiejų įstaigų fakultetų vadovų sutikimai (priedas nr. 3 - 4).

Tyrimo metu laikytasi konfidencialumo, studentų anketinė apklausa anoniminė,

klausimynai koduoti. Tiriamieji nepatyrė rizikos ar žalos, nes jokios intervencijos jiems

nebuvo taikomos. Apklausa galėjo sukelti nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.

2.4. Statistinės analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa.

Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų

statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažnių (proc.). Tikrintas kiekybinių kintamųjų

skirstinio normalumas. Kiekybiniai duomenys, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai

37

nesiskyrė nuo Normaliojo, pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu

nuokrypiu (SD) ir 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių

kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, daugiau kaip dviejų

nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA

testas ir taikytas LSD aposteriorinis kriterijus. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių

požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus. Kai

reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai

reikšmingu. Rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose.

38

3. REZULTATAI

3.1. Studentų sociodemografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 281 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus

universiteto (VU) Slaugos bakalauro ir Slaugos magistro studijų programų studentai: LSMU

(n=210) ir VU (n=71). Statistiškai reikšmingai daugiau dalyvavo LSMU studentų (74,7 proc.).

1 pav. Tyrimo dalyvių (studentų) pasiskirstymas pagal mokslo institucijas

Mūsų atliktame tyrime didžiąją dalį respondentų sudarė Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Slaugos fakulteto bakalaurai ir magistrai (74,7 proc.).

6 Lentelė. Studentų pasiskirstymas atsižvelgiant į sociodemografinius rodiklius

Parametras Iš viso (n=281) LSMU (n=210) VU (n=71) p*

Lytis, n (proc.)

0,321 vyrai 9 (3,2) 8 (3,8) 1 (1,4)

moterys 272 (96,8) 202 (96,2) 70 (98,6)

Kursas, n (proc.)

0,001 I kursas 92 (32,7) 84 (40,0) 8 (11,3)

II kursas 95 (33,8) 59 (28,1) 36 (50,7)

III kursas 67 (23,8) 50 (23,8) 17 (23,9)

IV kursas 27 (9,6) 17 (8,1) 10 (14,1)

39

Buvusi mokslo įstaiga, n

(proc.)

Bendrojo lavinimo mokykla 57 (20,3) 37 (17,6) 20 (28,2)

0,010 Gimnazija 142 (50,5) 101 (48,1) 41 (57,7)

Spec. mokslo įstaiga 14 (5,0) 13 (6,2) 1 (1,4)

Kolegija 53 (18,9) 44 (21,0) 9 (12,7)

Universitetas 15 (5,3) 15 (7,1) -

Papildomas darbas, n (proc.)

dirba 126 (44,8) 100 (47,6) 26 (36,6) 0,070

nedirba 155 (55,2) 110 (52,4) 45 (63,4)

*- χ² testas

Lyginant tyrime dalyvavusių studentų skaičių pagal mokslo institucijų kursus,

tyrime dalyvavo statistiškai reikšmingai daugiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Slaugos fakulteto pirmakursių - 84 studentai, t.y. 40,0 proc. visų besimokančiųjų Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultete, kai iš Vilniaus universiteto Slaugos fakulteto

statistiškai reikšmingai daugiau dalyvavo antrakursių - 36 studentai, t.y. 50,7 proc. visų

besimokančiųjų Vilniaus universiteto Slaugos fakultete.

Respondentų pasiskirstymas pagal baigtą mokslo įstaigą prieš įstojant mokytis į

LSMU ir VU Slaugos fakultetus, rodo, kad VU Slaugos fakultete mokosi daugiau baigusių

gimnaziją prieš įstojant mokytis į šią mokslo įstaigą (57,7 proc.). LSMU mokosi daugiausia

baigę gimnazijas prieš įstojant mokytis į šios mokslo įstaigos Slaugos fakultetą (48,1 proc.) bei

kolegijas kolegijas (21,0 proc.) visų respondentų.

7 Lentelė. Studentų pasiskirstymas darbo pagal specialybę ir tolesnio mokymosi atžvilgiu

Perspektyva Iš viso (n=281) LSMU (n=210) VU (n=71) p*

planuoja dirbti pagal

specialybę

268 (95,4) 200 (95,2) 68 (95,8) 0,852

neplanuoja dirbti pagal

specialybę

13 (4,6) 10 (4,8) 3 (4,2)

planuoja toliau studijuoti 39 (13,9) 32 (15,2) 7 (9,9) 0,257

neplanuoja toliau studijuoti 242 (86,1) 178 (84,8) 64 (90,1)

*- χ² testas

Ateities planai dirbti pagal specialybę statistiškai reikšmingai nesiskiria nei viename

universitete: LSMU 95,2 proc. (n=200), VU 95,8 proc. (n=68), (p =0,852).

40

Nagrinėjant studentų planus toliau tęsti studijas ar jų nebetęsti, nustatyta, kad didžioji

dauguma studentų, dalyvavusių tyrime ir besimokančių LSMU bei VU ateityje neplanuoja tęsti

studijų, atitinkamai 84,8 proc. ir 90,1 proc.

Išanalizavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto Slaugos

fakultetų bakalaurų ir magistrų sociodemografines charakteristikas galima sakyti, kad tyrimas

buvo atliktas institucijose, kuriose didžiąją daugumą besimokančiųjų sudaro moterys. Moterys

sudarė 96,8 proc.visų respondentų. Atliktas tyrimas rodo, kad daugiausia būsimojo slaugytojo

specialybę renkasi studentai, baigę gimnazijas. Dauguma jų tai daro tikslingai – nusprendę

patys. Tačiau diskutuotinas yra faktas, kad dauguma respondentų, baigę slaugos bakalauro ar

magistro studijas neplanuoja tęsti studijų ateityje. Vadinasi, jie yra įsitikinę, kad įgytų žinių ir

patirties jiems užteks jų tolesnėje darbinėjė veikloje.

3.2. Duomenų apie slaugos studentų socialines kompetencijas analizė

Siekiant analizuoti slaugos studentų socialines kompetencijas buvo vertinami septyni

anketos faktoriai: bendras pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms ir kritikai, gebėjimas

reikšti jausmus, gebėjimas paprašyti paslaugos, nenuolaidumas, galėjimas pareikalauti,

nesijautimas kaltu.

8 Lentelė. Studentų socialinių kompetencijų vertinimas pagal vidutinę balų sumą

Skalės pavadinimai Teiginių

skaičius

Balų suma

(m (SD))

Vidurkio PI

(95 proc.)

F1 Bendras pasitikėjimas savimi 10 30,51±7,1 29,68 - 31,34

F2 Atsparumas nesėkmėms ir

kritikai

9 22,52±8,0 21,62 - 23,43

F3 Gebėjimas reikšti jausmus 6 18,56±6,1 17,84 - 19,27

F4 Gebėjimas paprašyti

paslaugos

5 14,61±4,8 14,05 - 15,17

F5 Nenuolaidumas 5 13,36±4,6 12,82 - 13,90

F6 Galėjimas pareikalauti 5 11,66±5,0 11,08 - 12,24

F7 Nesijautimas kaltu 5 13,26±5,0 12,71 - 13,81

Suskaičiavus vidutinę tyrime dalyvavusių studentų visų septynių skalių atsakymų balų

sumą gauti rezultatai:

41

F1 (bendrasis pasitikėjimas savimi) aukštas įvertis (30,51±7,1 balo) rodo, kad LSMU ir VU

Slaugos fakultetų studentai pasikliauja savimi ir savo sprendimais;

F2 (atsparumas nesekmems ir kritikai) aukštas įvertis (22,52±8,0 balo) nurodo, kad tyrime

dalyvavę studentai adekvačiai reaguoja į nesėkmes ir kritiką;

F3 (gebėjimas reikšti jausmus) aukštas įvertis (18,56±6,1 balo) rodo, kad tyrime dalyvavę

studentai geba reikšti savo teigiamus ir neigiamus jausmus, juos įvardinti ir aptarti su kitu

asmeniu. Tai rodo pasitikėjimą kitu asmeniu užmezgant kontaktą bei geranoriškumą

bendravime;

F4 (gebėjimas prašyti paslaugos) žemas įvertis (14,61±4,8 balo) kalba apie priklausomybę

nuo aplinkinių, baimę būti atstumtam, baimę įsipareigoti kitiems žmonėms;

F5 (nenuolaidumas) žemas įvertis (13,36±4,6 balo) rodo bet kokių neigiamų emocijų

slopinimą dėl aplinkinių žmonių reikalavimų, susikaustymą bendravime, nesugebėjimą

nepasakyti “ne”, aklą paklusimą;

F6 (galėjimas pareikalauti) žemas įvertis (11,66±5,0) rodo tiriamųjų studentų baimingą

nesugebėjimą apginti savo teises, nepasitikėjimą savimi bendravimo situacijose;

F7 (nesijautimas kaltu) žemas įvertis (13,26±5,0) rodo, jog dalyvavę tyrime studentai

jaučiasi atsakingi už kitų žmonių problemų sprendimą, jaučiasi kaltais negalėdami padėti.

jaučiasi atsakingi už kitų žmonių problemų sprendimą, jaučiasi kaltais negalėdami padėti.

42

*- p<0,05, lyginant su kitomis skalėmis; **- p,0,05, lyginant su F1 ir F4 skalėmis (ANOVA

testas, LSD aposteriorinis kriterijus)

2 pav. Socialinės kompetencijos suvienodintų faktorių teiginių vidutinės reikšmės

Suvienodinus socialinės kompetencijos faktorių teiginių vidutines reikšmes nustatyta,

kad iš bendro konteksto išsiskiria F3 faktorius (gebėjimas reikšti jausmus). Tai gali reikšti, kad

bendrame kontekste maži įverčiai kalba apie tiriamųjų emocinį susikaustymą, įskaitant ir

intymaus bendravimo situacijas.

9 Lentelė. Studentų socialinių kompetencijų sąsajos su lytimi

Skalės pavadinimai Balų suma (m±SD) p*

vyrai moterys

F1 Bendras pasitikėjimas savimi 34,78±5,7 30,37±7,1 0,050

F2 Atsparumas nesėkmėms ir kritikai 17,78±7,6 22,68±7,7 0,060

F3 Gebėjimas reikšti jausmus 19,22±6,3 18,54±6,1 0,741

F4 Gebėjimas paprašyti paslaugos 13,56±5,0 14,65±4,8 0,500

F5 Nenuolaidumas 14,11±4,4 13,33±4,7 0,618

F6 Galėjimas pareikalauti 14,00±4,3 11,58±5,0 0,151

F7 Nesijautimas kaltu 13,67±3,5 13,25±4,8 0,794

*- Student-t testas

Analizuojant tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad vyrai statistiškai reikšmingai labiau

pasitiki savimi nei moterys: vyrai (34,78±5,7 balo), moterys (30,37±7,1 balo) (p=0,050),

Tačiau, vadovaujantis testo autorių nuomone, galima sakyti, kad vyrai bijo nesėkmių ir

stengiasi jų vengti. Vyrai labiau pasiklauja savimi, savo sprendimais. Duotojo tyrimo

duomenimis moterys atsparesnės kritikai nei vyrai: vyrai (17,78±7,6 balo), moterys (22,68±7,7

balo) (p=0.060). Jos adekvačiai reaguoja į nesėkmes ir kritiką. Moterys dažniau gali paprašyti

paslaugos: vyrai (13,56±5,0 balo), moterys (14,65±4,8 balo), (p=0,500). Jos gali tartis su

pažįstamais ir nepažęstamais žmonėmis, siekdamos norimo rezultato. Vertinant pagal vidutinę

balų sumą vyrai geba geriau reikšti savo jausmus (19,22±6,3 balo). Vyrai labiau pasitiki kitais

žmonėmis užmezgant ryšį su jais, bendraudami reiškia tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus.

Vyrai yra mažiau nuolaidūs (14,11±4,4 balo), jie gali atsisakyti veikti sau nenaudingose

situacijose. Vyrai geriau geba pareikaluti (14,00±4,3 balo) bei apginti savo pageidavimus nei

43

moterys. Vyrai (17,78±7,6) statistiškai reikšmingai mažiau atsparūs nesėkmėms ir kritikai nei

moterys (22,68±7,7)

. 10 Lentelė. Studentų darbo ir pasitikėjimo savimi sąsajos

Skalės pavadinimai Balų suma (m±SD) p*

dirbantys nedirbantys

F1 Bendras pasitikėjimas savimi 31,72±6,7 29,52±7,2 0,009

F2 Atsparumas nesėkmėms ir kritikai 23,06±6,7 22,09±8,4 0,296

F3 Gebėjimas reikšti jausmus 19,47±6,0 17,82±6,1 0,024

F4 Gebėjimas paprašyti paslaugos 14,57±4,9 14,65±4,6 0,898

F5 Nenuolaidumas 12,94±4,5 13,70±4,7 0,169

F6 Galėjimas pareikalauti 12,51±4,6 10,97±5,2 0,009

F7 Nesijautimas kaltu 13,75±4,7 12,87±4,7 0,120

*- Student-t testas

Vertinant tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad dirbančių (31,72±6,7 balo) studentų

pasitikėjimas savimi yra žymiai didesnis nei nedirbančių studentų (29,52±7,2 balo) (p=0,009).

Statistiškai reikšmingai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų studentų nesiskiria gebėjimas

paprašyti paslaugos, tačiau maži įverčiai, atitinkamai (14,57±4,9 balo) ir (14,65±4,6 balo)

rodo, kad dirbantys ir nedirbantys slaugos studentai bijo paprašyti paslaugos, įsipareigoti

kitiems žmonėms bei būti atstumtais. Dirbantys slaugos studentai yra atsparesni nesėkmėms ir

kritikai (23,06±6,7 balo) nei nedirbantys, jie adekvačiai vertina esamą situaciją. Dirbantieji

respondentai dažniau reiškia savo teigiamus ir neigiamus jausmus (19,47±6,0 balo) nei

nedirbantieji. Nedirbantieji studentai (12,94±4,5 balo) yra nenuolaidesni nei dirbantys.

Dirbantys studentai rečiau jaučiasi kaltais (13,75±4,7 balo) nei nedirbantys.

11 Lentelė. Skirtinguose kursuose besimokančių studentų socialinių kompetencijų

pasiskirstymas

Skalės pavadinimai Balų suma (m±SD) p**

I kursas II kursas III kursas IV kursas

F1 Bendras pasitikėji-

mas savimi

30,47±6,9 30,61±7,2 31,33±7,2 28,26±6,5 0,300

F2 Atsparumas

nesėkmėms ir kritikai

18,84±7,1* 24,17±7,2 25,12±7,3 22,85±7,5 0,001

F3 Gebėjimas reikšti 17,68±5,8 19,20±5,6 18,70±7,2 18,93±5,8 0,381

44

jausmus

F4 Gebėjimas paprašyti

paslaugos

14,57±4,2 14,78±4,9 14,06±5,1 15,56±5,1 0,557

F5 Nenuolaidumas 13,47±4,1 13,00±4,8 13,43±4,5 14,04±5,7 0,748

F6 Galėjimas

pareikalauti

11,24±5,0 11,85±4,9 12,34±5,0 10,70±5,2 0,382

F7 Nesijautimas kaltu 12,88±4,1 13,61±4,8 13,16±5,1 13,59±5,1 0,732

*- p<0,05, lyginant su kitais kursais; **- ANOVA testas, LSD aposteriorinis kriterijus

Tarp studentų, besimokančių skirtinguose kursuose, statistiškai reikšmingai skiriasi

atsparumas kritikai. Pirmo kurso studentai yra neatspariausi kritika (18,84±7,1 balo) (p=0,001).

Statistiškai nereikšmingas, bet susimąstyti verčiantis skirtumas tarp ketvirto kurso studentų yra

kritęs pasitikėjimas savimi (28,26±6,5 balo) (p=0,300). Gebėjimas reikšti jausmus labiausiai

atsiskleidžia tarp antro kurso studentų (19,20±5,6 balo), o pirmo kurso studentai mažiausiai

linkę reikšti savo jausmus (17,68±5,8 balo) (p=0,381).

12 lentelė. Studentų socialinių kompetencijų ir adaptyvumo bei atsparumo kritikai sąsajos

Skalės pavadinimai Balų suma (m±SD)

p* individo

adaptyvumas,

socialinio

elgesio efektyvumas

įgytų bruožų visuma,

savitas derinys

F1 Bendras pasitikėji-

mas savimi

30,63±7,2 30,00±6,7 0,561

F2 Atsparumas

nesėkmėms ir kritikai

22,05±7,6 24,55±8,0 0,033

F3 Gebėjimas reikšti

jausmus

18,67±6,3 18,09±5,3 0,539

F4 Gebėjimas

paprašyti paslaugos

14,82±4,7 13,70±4,8 0,121

F5 Nenuolaidumas 13,56±4,6 12,49±4,5 0,129

F6 Galėjimas

pareikalauti

11,78±4,9 11,13±5,2 0,393

F7 Nesijautimas kaltu 13,40±4,7 12,68±4,8 0,315

*- Student-t testas

Studentai, manatys, kad socialinė kompetencija įgyjama, yra statistiškai reikšmingai

atsparesni kritikai (24,55±8,0 balo) (p=0,033).

45

Studentai, manantys, kad socialinė kompetencija yra individo adaptyvumas, socialinio

elgesio adaptyvumas, nesugeba pasakyti „ne“ ir turi bendravimo problemų su kitais žmonėmis.

Apibendrinant galima sakyti, kad lytis yra reikšmingas sociodemografinis rodiklis.

Lytisyra susijusi su visais socialinės kompetencijos faktoriais, išskyrus nesijautimą kaltu (F7).

Atlikus mūsų tyrimą, atsiskleidė, kad vyrams yra labiau būdingas pasitikėjimas savimi,

galėjimas pareikalauti bei nenuolaidumas. Moterys geriau geba prašyti paslaugos ir jos yra

atsparesnės nesėkmėms ir kritikai.

46

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje studentų, neišskiriant pagal studijų programas, socialinės kompetencijos

tyrimai atliekami nuo 1998 metų (Lekavičienė, 2012), naudojant Ullrich ir de Muynck

metodiką (adaptuota R. Lekavičienės, 2001), kurios pagalba galima nustatyti bendrąjį

pasitikėjimą savimi, atsparumą nesėkmėms ir kritikai, gebėjimą reikšti jausmus, gebėjimą

paprašyti paslaugos ir galėjimą pareikalauti.

Šiuo atliktu slaugos studentų tyrimu buvo siekta nustatyti dviejų Lietuvos aukštųjų

mokyklų (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto) slaugos studentų

socialines kompetencijas: bendrąjį pasitikėjimą savimi, atsparumą nesėkmėms ir kritikai,

gebėjimą reikšti jausmus, gebėjimą paprašyti paslaugos ir galėjimą pareikalauti.

Palyginus 1998 – 1999 bei 2010 – 2011 metais R. Lekavičienės atliktus tyrimus, abiejų

tyrimų didžiausias balų įvertis buvo skalės F3 (gebejimas reikšti jausmus) teiginiams. 2014m

spalio – gruodžio mėnesiais atliktame tyrime didžiausias balų įvertis yra skalės F1 (bendrasis

pasitikėjimas savimi) teiginiams - 30,51±7,1 balo.

R. Lekavičienė abu tyrimus atliko įvairiuose Lietuvos universitetuose. Tyrimuose

dalyvavo studentai iš Lietuvos Žemės Ūkio universiteto, Kauno Medicinos Universiteto ir

Lietuvos Veterinarijos Akademijos (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) (atsitiktinė

klasterinė imtis): iš II-IV kursų atsitiktinai buvo atrinktos 35 akademinės studentų grupės,

kurių skaičius proporcingas aukštosios mokyklos studentų skaičiui. Kiekvienos aukštojo

mokslo institucijos gauti studentų socialinės kompetencijos tyrimo rezultatai nebuvo atskirai

išskirti, o buvo skaičiuojamas visų tyrime dalyvavusių studentų atsakymų suminių balų

vidurkis. 2014 metais mūsų atliktame tyrime buvo tiriami tik Lietuvos sveikatos mokslų ir

Vilniaus universiteto Slaugos studijų programų bakalaurai ( I-IV kursų) ir magistrai (I-II-III

kursų).

Po dešimtmečio (2009 – 2010 m.) R. Lekavičienės atlikto tyrimo reitingų lentelėse

vietomis apsikeitė F1 (bendras pasitikėjimo savimi) ir F4 (gebėjimas paprašyti paslaugos)

skalės, turinčios didelius įverčius. Dideli įverčiai yra F5 (nenuolaidumas), F7 (nesijautimas

kaltu) skalių. Galima sakyti, kad tyrimo respondentai sugeba atsisakyti nuo sau nenaudingų

sprendimų darbo bei mokslo aplinkose, tuo pačių šie respondentai gali būti nelankstūs ar

užsispyrę. F6 (galėjimas pareikalauti) ir F2 (atsparumas nesėkmėms ir kritikai) skalių įverčiai

yra maži ir išlaikė ankstesnįjį eiliškumą.

47

Šiame mūsų atliktame tyrime maži įverčiai yra F4, F5, F6 ir F7 skalių. Tai rodo, kad

LSMU ir VU Slaugos fakultetų studentai yra priklausomi nuo aplinkinių, bijo būti atstumti,

jaučia baimę įsipareigoti kitiems žmonėms (F4); bet kokių neigiamų emocijų slopinimą dėl

aplinkinių žmonių reikalavimų, susikaustymą bendravime, nesugebėjimą nepasakyti “ne”, aklą

paklusimą (F5); tiriamųjų studentų baimingą nesugebėjimą apginti savo teises, nepasitikėjimą

savimi bendravimo situacijose (F6) bei jautimąsi atsakingu už kitų žmonių problemų

sprendimą, pasijautimą kaltais negalint padėti.

Lyginant šio tyrimo respondentų pasiskirstymą pagal baigtą mokslo įstaigą prieš stojant

mokytis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto Slaugos fakultetų

bakalauro ir magistro studijų programas, yra baigę gimnazijas bei kolegijas. Labai nedaug šio

tyrimo respondentų pažymėjo, kad stojo mokytis baigę vidurines bendrojo lavinimo mokyklas.

R. Lekavičienės atliktuose tyrimuose šie rezultatai nebuvo išskirti.

Vertinant duotojo tyrimo rezultatus apie studentų sprendimą tęsti studijas ateityje,

baigus šias slaugos studijų programas, galima sakyti, kad dauguma respondentų nėra linkę tęsti

studijų ateityje. Nepaisant to, vertinant šio tyrymo respondentų ateities planus dirbti pagal

specialybę didžioji dalis respondentų planuoja dirbti pagal specialybę. Vadinasi, galima teigti,

kad šie respondentai sąmoningai pasirinko šias studijas. Mažoji dalis respondentų,

neplanuojančių dirbti pagal specialybę, slaugos specialistų ruošimo institucijas pasirinko

atsitiktinai. Tokie respondentai nebuvo nusprendę kurioje aukštojo mokslo institucijoje

mokytis ir, tikėtina, kad paklausė tėvų ar kitų artimųjų patarimo.

2008 – 2009 metais A. Griciūtė ir R. Cibulskaitė atliko Lietuvos studentų tyrimą, kurio

tikslas buvo nustatyti bei palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių

neakivaizdinininkų nerimo, nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę

kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasitikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir

kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuolaidumo; galėjimo

pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių

palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra tuo didesnis, kuo

intensyviau jie dalyvauja fizinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų atsparumas

nesėkmėms ir kritikai yra didesnis, lyginant su fiziškai aktyviais ir nesportuojančiais

tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra mažiau nuolaidūs, lyginant su sportuojančiais ir

fiziškai aktyviais tiriamaisiais.

Su šio tyrimo rezultatais A. Griciūtės ir R. Cibulskienės atlikto tyrimo rezultatų

negalima palyginti, nors ir buvo naudotas tas pats Socialinės kompetencijos testas. 2008 –

2009 metais atliktame teste yra tiriami sportuojantys, mažai sportuojantys ir nesportuojantys

48

neakivaizdinių studijų studentai, o šiame tyrime buvo tirti studentai, neatsižvelgiant į jų sąsajas

su sportu.

Analizuojant septynis socialinės kompetencijos anketos faktorius (bendrąjį pasitikėjimą

savimi, atsparumą nesėkmėms ir kritikai, gebėjimą reikšti jausmus, gebėjimą paprašyti

paslaugos, nenuolaidumą, galėjimą pareikalauti bei nesijautimą kaltu) galime teigti, kad abiejų

tirtų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų Slaugos studijų programų studentai pasikliauja savimi

ir savo sprendimais, adekvačiai reaguoja į nesėkmes ir kritiką, geba reikšti savo teigiamus ir neigiamus

jausmus, juos įvardinti ir aptarti su kitu asmeniu. Ir atvirkščiai, jie jaučiasi esą priklausomi nuo

aplinkinių, bijo būti atstumti bei įsipareigoti kitiems žmonėms. Tuo paiu tyrimu nustatyta, kad

Apibendrinant mūsų atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad slaugos studentų

socialinių kompetencijų raiškos tyrimas atskleidė respondentų požiūrį į socialines

kompetencijas, šio požiūrio panašumus ir skirtumus bei reikšmingas teigiamas ir neigiamas

sąsajas tarp studentų socialinių kompetencijų. Tyrimo rezultatai gali būti svarbūs sprendžiant

studijų kokybės ir pradedančio slaugytojo profesijos įvaizdžio visuomenėje klausimus. Svarbu,

kad slaugos mokymo institucijos gebėtų pastoviai gerinti slaugos programose studijuojančių

studentų studijų rezultatus ir studentų socialines kompetencijas. Slaugytojų rengėjams reikėtų

surasti veiksmingus būdus ir priemones bei sukurti tinkamą aplinką, kad padėtų slaugos

studentams vystyti savo socialines kompetencijas.

49

IŠVADOS

1. Lyties faktorius yra reikšmingas bendrajam pasitikėjimui savimi – vyrai statistiškai

reikšmingai daugiau pasitiki savimi nei moterys. Dirbančių studentų pasitikėjimas savimi yra

žymiai didesnis nei nedirbančių studentų. Susimąstyti verčia, kad mažiausiai pasitiki savimi

ketvirto kurso studentai.

2. Labiausiai neatsparūs kritikai yra pirmo kurso studentai. Dirbantieji studentai yra

atsparesni kritikai nei nedirbantys. Moterys yra atsparesnės kritikai nei vyrai.

3. Tarp studentų nebuvo išreikšta statistiškai reikšmingo lyčių skirtumo reiškiant

jausmus, tačiau vyrai geriau moka juos išreikšti. Dirbantys studentai moka geriau reikšti savo

jausmus nei nedirbantys. Geriausiai moka reikšti savo jausmus antro kurso studentai, o

prasčiausiai – pirmo kurso studentai. Su socialine kompetencija yra nesusijęs gebėjimas reikšti

savo jausmus.

4. Geriausiai geba prašyti paslaugos ir yra nenuolaidžiausi ketvirto kurso studentai.

Nedirbantys studentai yra nenuolaidesni. Dirbantiems ir nedirbantiems studentams vienodai

sekasi prašyti paslaugos. Moterys dažniau gali paprašyti paslaugos, o vyrai yra nenuolaidesni.

50

PUBLIKACIJOS

Kalasauskienė J, Laskienė S. Slaugos studijų programos studentų socialinių kompetencijų

sąsajos su profesine veikla. Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2014. Mokslinės

konferencijos medžiaga. Kaunas, 2014, balandžio 11-12d. Skaitytas pranešimas.

Kalasauskienė J., Pauliukėnas L. Slaugos studentų socialinių kompetencijų vertinimas. 2015 –

slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra.

Mokslinės konferencijos medžiaga. Kaunas, 2015, gegužės 15-16d.

51

REKOMENDACIJOS

Siekiant pagerinti absolventų mokymo procesą reikia didinti studentų socialinių

kompetencijų vystymą mokslo metų eigoje. Studentų mokymosi metu reikia siekti pagerinti

studentų adaptaciją būsimoje klinikinėje veikloje. Reikia didinti studentų supratimą apie

profesinius įsipareigojimus ir skatinti patirti profesinį pasitenkinimą.

Reikia tolesnių tyrimų dėl dėstytojų patirties ir paramos perteikimo slaugos studentams.

Dauguma darbdavių nerealiai tikisi visapusiškai paruoštų naujų darbuotojų, turinčių žinių apie

socialines kompetencijas. Labai svarbi yra dėstytojo patirtis ir tinkamas studento vaidmens

modeliavimas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant išaiškinti studentų apsaugos nuo streso

darbe, ryšium su socialinėmis kompetencijomis modelį.

Pedagoginė veikla turi būti kūrybiška. Ugdant studentų socialinę kompetenciją tinka

taikyti bendradarbiavimo metodus bei kitus į tarpasmeninius santykius orientuotus metodus.

Ruošiant slaugos bakalaurus ir magistrus jų socialinę kompetenciją reikia vystyti iš

psichologinės ir socialinės perspektyvų. Psichologiniu požiūriu reikia atkreipti dėmesį į

studijuojančiųjų aplinką. Tai apima ir santykius tarp studentų ir dėstytojų. Socialinė

kompetencija studentų mokyme atsiskleidžia per bendravimo ir bendradarbiavimo procesus.

Greta turi būti pabrėžiama ir socialinio požiūrio į studentų socialinių kompetencijų lavinimą

svarba. Socialiniai įgūdžiai, vytomi lavinimo proceso metu gali prisidėti prie studentų

pilietiškumo vystymo. Tuo budu tampa aišku, kad ypatingą dėmesį studentų socialinių

kompetencijų vystymui reikia skirti nuo žemiausio lygio būsimųjų slaugytojų mokymo iki

bakalauro ar magistro laipsnio, nes aukštasis mokslas suteikia reikalingą pagrindą sėkmingam

būsimam asmeniniam bei profesiniam vystymuisi sparčiai kintačiomis socialinėmis ir

ekonominėmis sąlygomis.

. Šiame kontekste aišku, kad ypatingam dėmesiui į socialinę kompetenciją turi skirti

nuo pirminio aukštajam išsilavinimui ir ypač pastarajam, kadangi aukštasis išsilavinimas

garantuoja reikalingą foną sėkmingam būsimam asmeniniam ir profesiniam išsivystymui

greitomis besikeičiančiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir aktyviam dalyvavimui

skirtingoje bendruomenėje.

52

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Barrett K., Ayres J. Mokomoji medžiaga. Įvadas. B dalis. Trumpa slaugos ir akušerijos

istorija [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 04 10]. Prieiga per Internetą: <www.slauga.lt >

2. Tatjana Bulajeva, Aurelija Jakubė, Daiva Lepaitė, Margarita Teresevičienė, Vaiva

Zuzevičiūtė. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių

vertinimo metodika. Vilniaus universitetas, 2011; 53-60. ISBN 978-9955-526-91-9

2. Griciūtė A., Cibulskaitė R. Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių

neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai // Ugdymas.

Kūno kultūra. Sportas. 2010, Nr. 1 (76), p. 45–52

3. Izdonaitė-Medžiūnienė I. Turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimo

pagrindimas. Daktaro disertacija. Šiauliai: ŠU, 2009.

4. Jasmontienė I, Istomina N. Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės slaugos

valdymo įtaka teikiamų paslaugų kokybei; Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų

fakultetas. Slauga 2005-12:12-14.

5. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminai. Vilnius, p. 264

6. Laužackas, R. 2008. Kompetencijomis grindžiamų mokymo / studijų programų kūrimas ir

vertinimas [parengė R. Laužackas]. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008, p.

45-50. ISBN 978-9955-12-429-0.

7. Lekavičienė R., Antinienė D. Studentų socialinių įgūdžių kaip socialinės kompetencijos

rodiklio ir socialinių demografinių veiksnių sąryšių pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį.

Psichologija, 2012; 89-102.

8. Lekavičienė R. Studentų socialinės kompetencijos ir socialinių – demografinių veiksnių

sąsajos // Socialiniai mokslai. 2002 b, Nr. 3 (35), p. 47–54.

9. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas, 2001 m. birželio 28 d. Nr. IX-413, (Žin., 2001, Nr.

62-2224)

10. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių

kolegija: Naktinienė G. (vyr. redaktorė), Paulauskas J., Petrokienė R., Vitkauskas V.,

53

Zabarskaitė J. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija 2008). –

www.lkz.lt. ISBN 9986-668-98-0

11. Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A. (2002). Vadyba: specialistų rengimo kiekybinis

ir kokybinis aspektas. Kaunas: Technologija.

12. Samašonok, K., Šimkovič J. (2012). Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakulteto studentų

socialinės kompetencijos kaita studijų procese. (Tarptautinė mokslinė - praktinė konferencija

„Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė"“, Kauno kolegija,

Kaunas, 2012 m. gegužės 04 d.).

13. Samašonok, K., Truncienė, R. (2010). Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakulteto studentų

socialinė kompetencija. Kolegijimių studijų patrauklumo stiprinimas: tarptautinės mokslinės

praktinės konferencijos pranešimų medžiaga (p. 69 – 78). Vilnius: Vilniaus kolegija

14. Sokol J., 2001. Idealaus vadybininko portretas // Vadovo pasaulis, Nr. 9, p. 4–10.

15. Ševcovienė D. Pažangios slaugos klinikinės komptencijos vertinimas. Magistro darbas.

Kauno medicinos universitetas. 2010.

16. Ševcovienė D., Treinys P. „Slaugytojų profesinės kompetencijos turinio vertinimas“ VII-

osios tarptautinės mokslinės - praktinės konferencijos "Šiuolaikinio specialisto kompetencijos:

teorijos ir praktikos dermė" straipsnių rinkinys, 2013/7 Kaunas ISSN 2029-4557.

17. Vaitkevičiūtė, V. (2002). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.

18. Agaath M. Dekker-Groen, Marieke F. van der Schaaf, Karel M. Stokking. A teacher

competence development programme for supporting students’ reflection skills, Teachers and

Teaching 04/2013; 19(2). DOI:10.1080/13540602.2013.741837 · 0.74

19. Akerjordet K. & Severinsson E. (2004) Emotional intelligence in mental health nurses

talking about practice. International Journal of Mental Health Nursing, 13, 164-170.

20. Alexander MF & Runciman PJ (2003) ICN Framework of Competencies for the Generalist

Nurse. Report on the Development Process and Consultation. Standards and Competencies

Series. International Council of Nurses, Switzerland.

21. Argyle, M. (1996). Social skills. Colman, A. M. (Ed.). Companion encyclopedia of

Psichology. Nr.1, p. 454-465.

22. Australian Nursing and Midwifery Council (ANMC). National Competency Standards for

the Registered Nurse 2005. Dickson, ACT: ANMC, 2005

54

23. Balaišis M. First year students‘ adjustment at Vilnius university in Lithuania: "The role of

self- orientation, locus of control, social support and demographic variables. Daktaro

disertacija. University of Toronto, 2004.

24. Baron, R. A. and Markman, G. D. 2003. Beyond Social Capital: the Role of Entrepreneurs’

Social Competence in their Financial Success. Journal of Business Venturing 18: 41 – 60.

25. Barriball, K. and While, A. (1994) Collecting data using a semi-structured interview: a

discussion paper, Journal of Advanced Nursing, 19 (2), pp.328-335.

Bloom, Taxonomy of Educational Objectives. Handbook I; Dave, Developing and Writing

Behavioral Objectives; and Krathwohl, Bloom, and Masia, Taxonomy of Educational

Objectives. Handbook II. Found September 22, 2010 at

http://www.instruction.greenriver.edu/avery/faculty/pres/tesol04/comptetencies3.html

26. Boyatzis, R. E. (1973). Affiliation motivation. In D. C. McClelland & R. S. Steele (Eds.),

Human motivation (pp. 252-276). Morristown, NJ: General Learning Press.

27. Boyatzis, R. (1982). The Competent Manager: A Model for Effective Performance. New

York: John Wiley & Sons.

28. Bradbury-Jones C., Hughes S.M., Murphy W., Parry L. & Sutton J. (2009) A new way of

reflecting in nursing: the Peshkin approach. Journal of Advanced Nursing 65, 2485–2493.

29. Bradshaw, A., Merriman, C. 2008. Nursing competence 10 years on: fit for practice and

purpose yet? Journal of Clinical Nursing. 17 (10): 1263-9

30. Chen, Xinyin and French, Doran C., Children's Social Competence in Cultural Context.

Annual Review of Psychology, Vol. 59, January 2008. Available at

SSRN: http://ssrn.com/abstract=1141965

31. Dekker-Groen A.M., Van Der Shaaf M.F. & Stokking K.M. (2011). Teacher Competences

required for developing reflection skills of nursing students. Journal of Advanced Nursing

67(7), 1568–1579. doi: 10.1111/j.1365-2648.2010.05591.x

32. Dictionaty of Human Resources and Personnel Management. A. Ivanovic; P. Collin (eds.)

Great Britain: Peter Collin Publishing Ltd., 1997.

33. EDCaN, 2008. Competency assessment in nursing: a summary of literature published since

2000. Report prepared on behalf of National Educational Framework for Cancer Nursing by

Alison Evans Consulting. Prieiga per internetą 2014 02 02

http://www.edcan.org/pdf/EdCanFramework1-6.pdf

55

34. Feldman, Ruth; Masalha, Shafiq. Parent–child and triadic antecedents of children’s social

competence: Cultural specificity, shared process. Developmental Psychology, Vol 46 (2), Mar

2010, 455-467

35. Galindo, C. & Fuller, B. (2010). The social competence of Latino kindergarteners and

growth in mathematical understanding. Developmental Psychology, 46(3), 579-592.

36. Gerrish, K. 2000, 'Still fumbling along? A comparative study of the newly qualified nurse's

perception of the transition from student to qualified nurse', Journal of Advanced Nursing, vol.

32, no. 2, pp. 473-80.

37. Gillespie A. (2007) The social basis of self-reflection. In The Cambridge Handbook of

Socio-Cultural Psychology (Valsiner J. & Rosa A., eds), Cambridge University Press,

Cambridge, pp. 678–691

38. Giraut, M. (2000). Non-formal learning, implicit learning and tacit knowledge in

professional work. In F. Coffield (Ed.), The Necessity of Informal Learning (pp. 12-31).

Bristol, England: The Policy Press.

39. Girot E. (1993) Assessment of competence in clinical practice – a review of the literature.

Nurse Education Today 13, 83–90

40. Goleman D, Boyatzis R , McKee A. Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį

intelektą. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2007; 91-112 p

41. Greenwood, J. 2000. Critique of the graduate nurse: An international perspective. Nurse

Education Today. 20(1):17-29

42. Gregg M. F., Magilvy J. K. Values in clinical nursing practice and caring. Japan Journal of

Nursing Science, 2004, 1, pp. 11–18

43. Gillespie A. (2007) The social basis of self-reflection. In The Cambridge Handbook of

Socio-Cultural Psychology (Valsiner J. & Rosa A., eds), Cambridge University Press,

Cambridge, pp. 678–691

44. Implementation of „Education and Training 2010“ Work Programme. Working group B

„Key competencies“. Analysis of the Mapping of Key Competendy Frameworks (2004).

European Commision.

45. Kelchtermans G. (2007) Capturing the multidimensionality of teacher professionalism:

broad and deep reflection. In Postgraduate Programmes as Platform: A Research-led Approach

(Van Swet J., Ponte P. & Smit B., eds), Sense Publishers, Rotterdam, pp. 97–109.

56

46. Kelly B. (1998) Preserving moral integrity: a follow-up study with new graduates nurses.

Journal of Advanced Nursing 28, 1134–1145

47. Korthagen, F. & Vasalos, A. (2005). Levels in reflection: Core reflection as a means to

enhance professional growth. Teachers and Teaching: Theory and Practice, 11 (1), 47-71

48. Libba R. McMillan and David Shannon (2011) Program Evaluation of Nursing School

Instruction in Measuring Students' Perceived Competence to Empathetically

Communicate With Patients. Nursing Education Perspectives: June 2011, Vol. 32, No. 3, pp.

150-154.

49. Lofmark A., Smide B. & Wokblad K. (2006) . Competence of newly-graduated nurses – a

comparison of the perceptions of qualified nurses and students. Journal of Advanced Nursing

53(6), 721–728

50. Lopes Rosa Cristina Correia, Azeredo Zaida de Aguiar Sá, Rodrigues Rogério Manuel

Clemente. Relational skills: needs experienced by nursing students. Rev. Latino-Am.

Enfermagem [Internet]. 2012 Dec [cited 2015 May 02] ; 20( 6 ): 1081-1090. Available

from: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0104-

11692012000600010&lng=en. http://dx.doi.org/10.1590/S0104-11692012000600010.

51. Maben J. & Macleod Clark J. (1998) Project 2000 diplomats’ perceptions of their

experiences of transition from student to staff nurse. Journal of Clinical Nursing 7, 145–153.

52. Macleod Clark J., Maben J. & Jones K. (1997) Project 2000: perceptions of the philosophy

and practice of nursing: shifting perceptions – a new practitioner? Journal of Advanced

Nursing 26, 161–168.

53. Mansvelder-Longayroux, D., Beijaard, D., & Verloop, N. (2007). The portfolio as a tool

for stimulating reflection by student teachers. Teaching and Teacher Education, 23(1), 47–62.

doi:10.1016/j.tate.2006.04.033

54. Martin P., Yarborough S., Alfred D. Professional values held by baccalaureate and

associate

degree students. Journal of Nursing Scholarship, 2003, Volume 35, pp. 291-296.

55. McClelland, D.C. and Boyatzis, R.E. (1982). Leadership motive pattern and long term

success in management. Journal of Applied Psychology. 67, pp. 737-743.

56. McMullan, M., Endacott, R., Gray, M., Jasper, M., Miller, C., Scholes, J., et al. (2003).

Portfolios and assessment of competence: A review of the literature. Journal of Advanced

Nursing, 41(3), 283-294.

57

57. Meerabeau E. (2001) Back to bedpans: the debates over preregistration nursing education

in England. Journal of Advanced Nursing 34, 427–435.

58. Milligan, M. J. (1998), Interactional Past and Potential: The Social Construction of Place

Attachment. Symbolic Interaction, 21: 1–33. doi: 10.1525/si.1998.21.1.1

59. Oermann M, Yarbrough S, Saewert K, Ard N, Charasika M. Clinical evaluation and

grading practices in schools of nursing: national survey findings part II. Nursing Education

Perspectives 2009; 30: 352–358

60. Pearson A. (1984). Competence: A Normative Analysis. Washington, D. C.: University

Press of America.

61. Phillips G. M. A competent view of competence // Communication Education, 1984, vol.

33, p. 25–36.

62. Poole M., Warner M. (2000) The IEBM Handbook of Human Resource Management.

London: Thomson learning.

63. Redfern, S., Norman, I., Calman, L., et al., 2002. Assessing competence to practice in

nursing: a review of the literature. Res. Pap. Educ. 17 (1), 51 – 77.

64. Reitz, S. (2012).Improving social competence via E-learning? : The example of human

rights education. Frankfurt: Lang, Peter, GmbH, InternationalerVerlag der Wissenschaften.

65. Ron Kerr, Brian C. Hemmings, Russell Kay. The Effect of Social Contingencies on

Nursing Students’ Reactions During a Rural Clinical Placement

66. Rose – Krasnor, L., Rubin, K. H., Booth, C. L., Coplan, R. (1996). The Relation of

Maternal Directiveness and Child Attachment Security to Social Competence in Preschoolers.

International Journal of Behavioral Development, 19(20), 309-325.

67. Rubin K. H., Wojslawowicz J. C., Rose-Krasnor L., Booth-LaForce C., Burgess K. B. The

best friendships of shy/withdrawn children: Prevalence, stability, and relationship // Quality

Journal of Abnormal Child Psychology. 2006, vol. 34, 2, p. 143–157.

68. Rushforth HE. Objective structured clinical examination (OSCE): Review of literature and

implications for nursing education. Nurse Education Today 2007; 27: 481–490

69. Salovey, P., & Mayer, J.D. (1990). Emotional Intelligence. Imagination, Cognition and

Personality, 9, 158–221.

70.Semrud-Clikeman, M. Social competence in children. New York, NY: Springer

Science+Business Media; 2007.

58

71. Shuell, T. (1988). The Role of the Student in Learning from Instruction, Contemporary

Educational Psychology, 13 (3) p276-95.

72. Spencer, L. & Spencer, S. (1993). Competence at Work: Models for Superior Performance.

New York: John Wiley & Sons, Inc.

73. Stichler, J. F. (2006), Emotional Intelligence. AWHONN Lifelines, 10: 422–425.

doi: 10.1111/j.1552-6356.2006.00083.x

74. Taylor CA. Collaborative Approach to Developing “Learning Synergy“ in Primary Health

Care. Nurse Education in Practice, 2007; 7: 18–25.

75. Teekman, B. (2000) Exploring reflective thinking in nursing practice, Journal of Advanced

Nursing, 31 (5), pp.1125–1135.

76. Tiwari A, Lam D, Yuen KH et al. Student learning in clinical nursing education:

Perceptions of the relationship between assessment and learning. Nurse Education Today

2005; 25: 299–308

77. Vermunt JD, Verloop N. Congruence and friction between learning and teaching. Learning

and instruction 9 (3), 257-280

78. Watson L.& Kiger A. (1994) Clinical staff and the new student nurse anticipating change.

Nurse Education Today 10, 457–464.

79. Watson R, Calman L, Norman I, Redfern S, Murrells T. Assessing clinical competence in

student nurses. Journal of Clinical Nursing 2002; 11: 554–555

80. Wong F. K. Y., Kember D., Chung L.Y.F. & Yan L. Assessing the level of atudent

reflection from reflective journals. Journal of Advanced Nursing 22, 48-57

81. Zaitsoff, S. L., Fehon, D. C., Grilo, C. M. (2009). Social competence and social-emotional

isolation and eating disorder psychopathology in female and male adolescent psychiatric

inpatients. International Journal of Clinical and Health Psychology, 9(2), 219-228.

82. The Swedish Board of Health and Welfare (2002) O¨ versyn av nyutexaminerade sjuksko¨

terskors yrkeskunnande och kompetens I fo¨ rha°llande till ha¨ lso – och sjukva°rdens behov

(Overhaul of Newly Graduated Nurses’ Skills and Competence in Relation to the Needs in

Health Care. Socialstyrelsen, Stockholm (in Swedish).

83. Rosa Cristina Correia Lopes; Zaida de Aguiar Sá Azeredo;Rogério Manuel Clemente

Rodrigues. Competências relacionais dos estudantes de enfermagem: Follow-up de programa

59

de intervenção. Revista de Enfermagem Referência ISSN 0874-0283. Rev. Enf.

Ref. vol.serIII no.9 Coimbra mar. 2013 http://dx.doi.org/10.12707/RIII1253

84. http://www.businessdictionary.com/definition/competence.html#ixzz3a058uiET

60

1 priedas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

Slaugos fakultetas

Antros studijų pakopos II kurso ištęstinių studijų studentės

Jolantos Kalasauskienės

LSMU Slaugos fakulteto prodekanei

Daivai Petruševičienei

PRAŠYMAS

DĖL PLANUOJAMO TYRIMO LEIDIMO

2013 12 04

Kaunas

Prašau leidimo atlikti tyrimą magistro darbui tema „ Būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos

raiška” Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultete.

Tyrimo tikslas – ištirti ir nustatyti būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raišką.

Tyrimas bus grindžiamas studentų anketine apklausa.

Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardžių,

adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.

Darbo mokslinis vadovas Darbo vadovė (Parašas) Socialinių ir humanitarinių mokslų

katedros doc. dr. Skaistė Laskienė

Tyrėjas (Parašas) Jolanta Kalasauskienė

61

2 priedas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

Slaugos fakultetas

Antros studijų pakopos II kurso ištęstinių studijų studentės

Jolantos Kalasauskienės

Vilniaus universiteto Slaugos studijų centro direktorei

dr. Aldonai Mikaliūkštienei

PRAŠYMAS

DĖL PLANUOJAMO TYRIMO LEIDIMO

2013 11 30

Kaunas

Prašau leidimo atlikti tyrimą magistro darbui tema „ Būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos

raiška” Vilniaus universiteto Slaugos fakultete.

Tyrimo tikslas – ištirti ir nustatyti būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raišką.

Tyrimas bus grindžiamas studentų anketine apklausa.

Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardžių,

adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.

Darbo mokslinis vadovas Darbo vadovė (Parašas) Socialinių ir humanitarinių mokslų

katedros doc. Dr. Skaistė Laskienė

Tyrėjas (Parašas) Jolanta Kalasauskienė

62

3 priedas

Miela (-as) studente, magistrantūros studentė Jolanta Kalasauskienė rašo darbą tema „Būsimųjų

slaugytojų socialinės kompetencijos raiška“. Prašome nuoširdžiai atsakyti į pateiktus klausimus.

Anketa anoniminė, todėl atsakymai liks konfidencialūs. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Skaitykite klausimus atidžiai, eilės tvarka sekdami kiekvieną klausimą, ženklu „X“ pažymėkite

Jums tinkamo atsakymo langelį(-ius).

1. Lytis:

M

V

2. Kokią mokyklą baigėte prieš įstodamas?

Bendrojo lavinimo vidurinę

Spec. vidurinę m.

Gimnaziją.

Kolegiją

3. Šiuo metu mokotės:

Pirmame kurse

Antrame kurse

Trečiame kurse

Ketvirtame kurse

4. Dirbate papildomai:

Taip

Ne

5. Kas Jūsų manymu yra kompetencija?

Tai sugebėjimas atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą.

Specialieji gebėjimai.

6. Kas Jūsų manymu yra socialinė kompetencija?

Tai individo adaptyvumas, socialinio elgesio efektyvumas.

Tai įgytų bruožų visuma, savitas derinys.

7. Ar baigęs studijas žadate dirbti pagal specialybę?

Taip

Ne

8. Ar manote, jog pabaigus šias studijas Jums mokytis daugiau nebereikės?

Taip

Ne

1

Prieš Jus - teiginiai apie žmonių tarpusavio elgesį įvairiose situacijose. Pasistenk kiekvieną pateiktą

situaciją įsivaizduoti kiek įmanoma vaizdžiau ir įvertinti, kaip šiose konkrečiose situacijose Tu

jaustumeisi arba reaguotumei. Prie kiekvieno teiginio pateikti galimi atsakymų variantai nuo 0 ( „to

visiškai nebūna, visiška netiesa") iki 5 („visiška tiesa"). Tarpiniai atsakymai 1, 2, 3, 4 suteiks galimybę

tiksliau išranguoti atsakymus. Kiekvienam teiginiui būtina pasirinkti ir apibraukti tik vieną

atsakymą.

1. Aš priimu sprendimus greitai ir neabejodamas. 0 1 2 3 4 5

2. Kritinius pastebėjimus aš sugebu išreikšti lengvai ir atvirai. 0 1 2 3 4 5

3. Man sunku užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi. 0 1 2 3 4 5

4. Apskritai aš pasikliauju savo sprendimu. 0 1 2 3 4 5

5. Aš visada užgniaužiu savo pyktį. 0 1 2 3 4 5

6. Aš nuolat jaučiu, jog apsunkinu žmones, paprašydamas informacijos. 0 1 2 3 4 5

7. Dažniausiai aš turiu kovoti su savo drovumu. 0 1 2 3 4 5

8. Kai būnu pakviestas į svetimus namus, visą laiką jaučiuosi nepatogiai. 0 1 2 3 4 5

9. Aš esu linkęs už viską atsiprašyti. 0 1 2 3 4 5

10. Aš per daug mandagus, kad restorane reikščiau pretenzijas dėl blogo maisto. 0 1 2 3 4 5

11. Mane trikdo, kai kiti žmonės stebi mane darbo metu. 0 1 2 3 4 5

12. Esant nuomonių skirtumams, aš visuomet nusileidžiu pirmas. 0 1 2 3 4 5

13. Mane greitai užplūsta kaltės jausmas. 0 1 2 3 4 5

14. Man sunku pagirti kitą arba pasakyti komplimentą. 0 1 2 3 4 5

15. Man labai nesmagu dalyvauti pobūvyje netinkamai apsirengus. 0 1 2 3 4 5

16. Aš esu labai pasitikintis savimi. 0 1 2 3 4 5

17. Man nemalonu ilgai gaišinti pardavėją. 0 1 2 3 4 5

18. Aš esu linkęs geriau nusileisti, negu pradėti ginčytis. 0 1 2 3 4 5

19. Man nemalonu, jei aš turiu būti kam nors dėkingas. 0 1 2 3 4 5

20. Aš jaučiuosi labai sumišęs, kai atsiduriu įvykių dėmesio centre. 0 1 2 3 4 5

2

21. Aš visuomet droviuosi autoritetingų asmenų draugijoje. 0 1 2 3 4 5

22. Aš niekuomet neišdrįsčiau pareikalauti, kad man padidintų atlyginimą. 0 1 2 3 4 5

23. Jei mano viršininkas neteisingai mane peikia, aš visada galiu sėkmingai apsiginti. 0 1 2 3 4 5

24. Mano sprendimai gali būti lengvai sužlugdomi kitų žmonių. 0 1 2 3 4 5

25. Man tikrai trūksta pasitikėjimo savimi. 0 1 2 3 4 5

26. Aš tuoj pat supykstu, jei draugas mane neteisingai kritikuoja. 0 1 2 3 4 5

27. Jei kas nors kritikuoja mano darbą, aš daugiau nieko nebedarau. 0 1 2 3 4 5

28. Už savo darbą aš visuomet galiu pareikalauti prideramo atlyginimo. 0 1 2 3 4 5

29. Aš paprastai būnu tylus "dėl šventos ramybės". 0 1 2 3 4 5

30. Man nemalonu prašyti draugų paslaugos. 0 1 2 3 4 5

31. Aš dažnai bijau atrodyti juokingai. 0 1 2 3 4 5

32. Aš niekuomet negalėčiau pasiskųsti restorano šefui. 0 1 2 3 4 5

33. Man sunku išreikšti savo norus. 0 1 2 3 4 5

34. Labai greitai aš pasijuntu bejėgis. 0 1 2 3 4 5

35. Būdamas su priešingos lyties atstovu, aš visąlaik esu nedrąsus. 0 1 2 3 4 5

36. Aš nuolatos baiminuosi, kad galiu ką nors netinkamo pasakyti ar padaryti. 0 1 2 3 4 5

37. Savo planus aš galiu lengvai įgyvendinti. 0 1 2 3 4 5

38. Aš jaučiuosi nesmagiai, kai kiti siūlo man savo pagalbą. 0 1 2 3 4 5

39. Man labai paprasta restorane garsiai pasišaukti padavėją. 0 1 2 3 4 5

40. Jei aš nepaaukoju elgetai, jaučiuosi kaltas. 0 1 2 3 4 5

41. Aš jaučiuosi be galo nesmagiai, jeigu pavėluoju j renginį. 0 1 2 3 4 5

42. Man sunku kam nors pasakyti, kad aš jj mėgstu. 0 1 2 3 4 5

43. Aš beveik visada bandau paslėpti savo jausmus. 0 1 2 3 4 5

44. Iš vargingo prekeivio aš visada ką nors nuperku. 0 1 2 3 4 5

45. Aš negaliu ginčytis su žmonėmis, kurie man artimi. 0 1 2 3 4 5

3

4 priedas

TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto antros studijų pakopos

II kurso ištęstinių studijų studentė Jolanta Kalasauskienė magistro darbo rengimo metu atliks tyrimą,

skirtą ištirti ir nustatyti būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raišką. Tyrimo dalyviai: Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos universiteto Slaugos fakultetų

bakalauro ir magistro studijų programų studentai.

Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų

duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Darbo mokslinis vadovas Darbo vadovė (Parašas) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros

doc. dr. Skaistė Laskienė

Tyrėjas (Parašas) Jolanta Kalasauskienė

4

5 priedas

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš, (tiriamojo asmens vardas ir pavardė)_______________________________________, sutinku

dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto antros studijų

pakopos II kurso ištęstinių studijų studentės Jolantos Kalasauskienės atliekamoje apklausoje, skirtoje

ištirti ir nustatyti būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raišką.

Tiriamojo asmens _____________________ (Parašas)

Nr._______________ Data ____________

5

6 priedas

TYRIMO SANTRAUKA

Darbo tema: „Būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raiška“.

Tyrimo tikslas: ištirti ir nustatyti būsimųjų slaugytojų socialinės kompetencijos raišką.

Tyrimo uždaviniai:

1. ištirti ir atskleisti kaip pasireiškia būsimųjų slaugytojų bendrasis pasitikėjimas savimi;

2. nustatyti būsimųjų slaugytojų atsparumo nesėkmėms ir kritikai raišką;

3. ištirti ir atskleisti kaip pasireiškia būsimųjų slaugytojų gebėjimas paprašyti paslaugos bei

nenuolaidumas;

4. atskleisti būsimųjų slaugytojų gebėjimo reikšti jausmus ypatumus.

Tyrimo objektas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos

universiteto Slaugos fakultetų bakalauro ir magistro studijų programos studentai.

Atranka ir apklauso būdas: atsitiktinė atranka. Tiriamieji bus apklausti dieną, kurią skirs universiteto

administracija pagal susitarimą.ir auditorijoje, kurią skirs universiteto administracija pagal susitarimą,

anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus jiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą

informaciją.

Tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimas: Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės,

adresų nebus klausima. Tyrimo rezultatai bei skelbiami tik apibendrinti.

Galimas rizikos bei žalos pacientams įvertinimas: Taikant tiriamiesiems anketinės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatirs. Tiriamųjų

apklausa gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.

Tyrimą atliks: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto

antros studijų pakopos II kurso ištęstinių studijų studentė Jolanta Kalasauskienė.

Darbo mokslinis vadovas Darbo vadovė (Parašas) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros

doc. dr. Skaistė Laskienė

Tyrėjas (Parašas) Jolanta Kalasauskienė

6

7 priedas